Motina Marija

Išminties Valdovai

MOTINA MARIJA Diktavimai perduoti per Pasiuntinį Tatjaną Nikolajevną Mikušiną (2005–2012)

VšĮ „Siriaus“ centras Kaunas, 2019

Žemiškasis Motinos Marijos gyvenimas Nuo to laikotarpio, kai žeme vaikščiojo Motina Marija, mus skiria daugiau nei du tūkstančiai metų. Šiandieną sunku patikėti, kad ji gyveno žemiškąjį gyvenimą, pripildytą žmogiškųjų rūpesčių, džiaugsmų ir kančių. O vis tik ji turėjo ir žemiškųjų bruožų. Iš padavimų ir Motinos Marijos amžininkų prisiminimų išryškėja visiškai aiškus paveikslas: ji buvo vidutinio ūgio, „auksaspalvių“ plaukų, žvalaus, griežto, bet ne rūstaus akių, alyvuogių spalvos vyzdžiais, žvilgsnio, lanko pavidalo švelniai tamsių antakių, pailgos nosies, „žydinčių“ lūpų, lygiai skambančio balso.

3

Veidas truputį pailgas, rankos ir pirštai ilgi. Rami, ori, bet tvirta eisena; drabužiai natūralių spalvų, kuklūs, tolimi prabangai.

Marija buvo ne daugiakalbė, jokio neapdairumo žodžiuose, nieko nepadoraus veiksmuose, visa jos išvaizda buvo tyros sielos išraiška, tyrumo įsikūnijimas.

Marijos amžininkai pažymi jos nepriekaištingas dvasines savybes. Ji laikėsi taisyklės – nieko neįžeisti, neskriausti, visiems linkėti gero, gerbti vyresnius, nepavydėti, vengti pagyrų, blaiviai mąstyti, mylėti dorybes. Niekada nesididžiavo prieš 4

kuklų žmogų, nesišaipydavo iš silpno, nenusisukdavo nuo nepasiturinčio. Kalbėdama su kitais išsaugodavo mandagumą, nesipiktindavo, neužsirūstindavo, buvo visiškai paprasta.

Visas Dievo gimdytojos gyvenimas telpa į 72 metus. Apie tai liudija praeities bažnyčios šventųjų tėvų ir autoritetingų bažnyčios istorikų apskaičiavimai.

Evangelistas Lukas, artimai pažinojęs šventąją Mergelę Mariją, pagal jos žodžius užrašė keletą svarbių įvykių, susijusių su ankstyvaisiais jos gyvenimo metais. Pagal padavimą, būdamas gydytojas ir dailininkas, jis nutapė ir jos portretą-ikoną, pagal kurį vėlesnieji šventųjų paveikslų tapytojai darė kopijas.

Motinos Marijos tėvai gyveno Nazareto mieste, esančiame už trijų dienų kelio nuo Jeruzalės. Tėvas – Joakimas, ki5

lęs iš karaliaus Dovydo1 giminės, motina – Ona, buvo jaunesnioji Jerėjaus dukra iš pirmojo izraelitų vyriausiojo kunigo Aarono2 giminės. Motinos vyresnioji sesuo Sofija turėjo dukrą Elžbietą, vėliau ištekėjusią už kunigo Zacharijo ir tapusia Jono Krikštytojo motina, taip kad Elžbieta buvo Mergelės Marijos pusseserė, o Jonas Krikštytojas Jėzaus trečios eilės pusbrolis.

Joakimas ir Ona buvo dievobaimingi, žinomi savo romumu ir gailestingumu artimiesiems. Jie išgyveno iki senatvės, o 1

Dovydas, pirmasis Judėjos karalius iš trijų Izraelio karalių (1055–1015 iki Kristaus gimimo, pagal naują chronologiją 1010–970). Jaunystėje išgarsėjo vieno prieš vieną kovoje su finistiečių milžinu Galijotu. Dovydas buvo vienintelės Judėjų karalių dinastijos giminės protėvis. Žydų liaudies padavimuose Dovydas buvo vaizduojamas kaip galingo karaliaus idealas, narsus karys, dvasinis poetas. Religinės žydų dainos, maldos ir psalmės priskiriamos Dovydo autorystei.

Pagal žydų tikėjimą iš Dovydo giminės turėjo kilti Mesijas (Brokhauzo ir Efrono žodynas).

2

Aronas buvo pirmasis žydų liaudies šventikas ir vyresnysis pranašo ir įstatymų davėjo Mozės brolis (Išėj. kn. XXVIII, 1).

6

vaikų neturėjo. Tai juos labai liūdino. Tačiau, nepaisant senatvės, jie nenustojo prašyti Dievo, kad Jis atsiųstų jiems vaikelį ir davė pažadą: jei jiems gims kūdikis, pašvęs jį tarnauti Dievui.

Pagaliau, rugsėjo 8 dieną jiems gimė dukra. Jai buvo duotas Marijos vardas.

Kai Marijai suėjo trys metai, dievobaimingi tėvai pasiruošė ištesėti savo pažadą: nuvedė ją į Jeruzalės bažnyčią pašvęsti Dievui. Šventykla, be pačios šventyklos pastatų, turėjo daug kiemų ir priestatų, kur bu7

vo įrengtos įvairios patalpos gyventi asmenims, vykdantiems kurią nors šventą tarnybą. Prie bažnyčios taipogi gyveno našlės ir mergelės, pasirinkusios santūrų gyvenimą.

Marija liko gyventi prie šventyklos.

Ten ji su kitomis mergelėmis, vadovaujant patyrusioms mokytojoms, mokėsi Dievo Įstatymo ir rankdarbių, meldėsi ir skaitė Šventąjį Raštą. Marija turėjo aštrų protą, mėgo mokytis. Visus stebino jos išmintis.

8

Ji verpė linus ir vilną; mėgdavo siuvinėti ant šilko, ypatingai bažnytinius drabužius ir viską atlikdavo labai meniškai.

Prie šventyklos Marija gyveno apie vienuolika metų ir išaugo giliai tikinti, visame kame Dievui paklusni, nepaprastai kukli ir darbšti. Norėdama tarnauti tik Dievui, ji davė įžadą netekėti ir visam laikui pasilikti Mergele.

Pagal tuo metu egzistavusį įstatymą jai nebuvo galima ilgiau pasilikti šventykloje, reikėjo ištekėti. Kunigas Zacharijas, žinodamas ir gerbdamas jos įžadą, bet nenorėdamas pažeisti santuokos įstatymo, ją formaliai sužiedavo su jos tolimu giminaičiu, našliu aštuoniasdešimtmečiu senoliu Juozapu3, kuris įsipareigojo ja rūpintis ir saugoti jos nekaltybę. Juozapas gyveno Nazareto mieste. Jis taipogi buvo kilęs iš karališkos 3

Juozapas (Sen Žermeno įsikūnijimas) buvo pasiųstas, kad taptų Marijos ir Jėzaus gynėju.

9