4
Laiškas apie sąžinę Helsinkis, 2011-03-15
Elmis jau suvokia savo atvaizdą veidrodyje. Juokiasi jam, liečia jį ir labai džiaugiasi jį matydamas. Jo balse pradeda ryškėti vienas garsas, ir užtruks, kol mudu su žmona suprasime, ką jis reiškia. Tas garsas yra „Tato“ (kartais „Tado“, „Tadu“ ar „Tatu“. Kirtis taip pat kintamas). Ilgus mėnesius buvome įsitikinę, kad tai beprasmis garsas, ne žymintis kokį nors konkretų žodį, o tik bendras susidomėjimas tuo, kas tuo metu vyksta. Praeis metai, kol perprasime tikslią to garso reikšmę: „traktorius“. Tai – įvairūs sniego valytuvai, kurie žiemą dirba Helsinkyje, ir kuriuos Elmis labai susidomėjęs kas rytą stebi pro mūsų namų langą. Nežinodami tikslaus kiekvieno iš tų valytuvų techninio pavadinimo, mudu su žmona visus juos itališkai vadiname trattore, o lietuviškai – traktoriumi. Tą sąsają suprasime, tik kai taps visiškai aišku, kad Elmiui be galo patinka didelės ir triukšmingos mašinos. Taigi pirmasis Elmio ištartas turintis prasmę žodis buvo „traktorius“. Ką ten tradiciniai „mama“ ir „tėtė“. 43