Iki Kalėdų buvo likusios trys dienos ir vakare visame Kačių šeimos name nebuvo girdėti nė garselio... beveik.
Katytė Selė niekaip neįstengė užmigti.
– Hakli, – klausia Selė, – kada ateis Kalėdų Senelis? Laukiu nesulaukiu Kalėdų!
– Liko dar kelios dienos, Sele, – atsako Haklis. –
O kol kas – laikas miegoti. Labanakt!
Kalėdų dvasia
– Oho! – aikteli ponas Klumpis. –
Jau beveik Kalėdos!
Ponui Klumpiui labai patinka
Kalėdos, nes tuomet jis gali padėti kitiems. Juk tai – tikroji Kalėdų dvasia!
Ponas Klumpis pasisiūlo nukasti
sniegą. Bet Tėtis Katinas tuo nelabai džiaugiasi.
Jis prilaiko atidarytas duris maisto prekių krautuvėje. Bet Krautuvininko Henko tai nenudžiugina.
Ponas Klumpis pasisiūlo panešti Hipopotamės Hildos kalėdines dovanas. Jis padeda ponui Gronklui įkelti į automobilį Kalėdų eglutę.
Tačiau niekas tuo nesidžiaugia. – Hmm, – garsiai mąsto ponas Klumpis. –Jei niekam Darbėnuose prieš Kalėdas nereikia mano pagalbos, man rodos, žinau, kas jos tikrai neatsisakys!
Ar ponui Meistreliui reikia pono
Klumpio pagalbos?
Žinoma, kad ne!
Tai ponui Klumpiui reikia pono
Meistrelio pagalbos!
Ponas Klumpis įsėda į savo agurkmobilį ir nuvažiuoja į pono Meistrelio dirbtuves.
Ponas Klumpis paaiškina ponui Meistreliui, ko jis nori.
– Jokių problemų, pone Klumpi! –atsako ponas Meistrelis. – Tuoj pat padarysiu, nespėsi nė mirktelėti!
– Oi, ačiū, pone Meistreli, –dėkoja ponas Klumpis.
Netrukus ponas Meistrelis grįžta, stumdamas laukan pono Klumpio agurkmobilį.
– Štai! – taria jis su pasididžiavimu...
Jūsų agurkslidis!
– Vaje... –net žagteli ponas Klumpis.
– O kad rastumėte kelią, štai kompasas, kuris jus nuves tiesiai į Šiaurės ašigalį, – taria ponas Meistrelis.
– Ką jūs veiksite Šiaurės ašigalyje? –domisi ponas Meistrelis. – Padėsiu tiems, kam reikia mano pagalbos, – atsako ponas Klumpis. – Būsiu vienas iš Kalėdų Senelio pagalbininkų!
– Gero kelio! – sušunka ponas Meistrelis. –Nepamirškite grįžti namo Kalėdoms! Jos jau poryt!
Strykt! Pastrykt! Strykt! Pastrykt!