L O S A N D Ž E L a s s l a p ta i
b
sidarė keleivio durelės, ir Džonis Stompanatas įslydo vidun. Badas įjungė švyturėlius. Stompanatas tarė: – Linksmų švenčių. O kur Stenslendas? Turiu jums abiem šio bei to. Badas įvertino jo žodžius. Mikio Koueno asmens sargybinis jau visas mėnuo sėdi be darbo. Mikis pakliuvo nesumokėjęs federalinių mokesčių ir dabar tupi kameroje MakNeilo saloje. Džonis Stompas vėl pats darėsi namie manikiūrą ir lyginosi kelnes. – Tai seržantas Stenslendas. Jis taip pat krato ir valkatas, ir ky šininkus. – Per daug blogai. Man patinka Diko stilius. Tu žinai tai, Vendeli. Žavusis Džonis – tikras gražuolis: standžios, kietai sudėtos gar banos. Badui yra tekę girdėti, kad jo pimpalas kaip eržilo ir kad jis iš to prisikimšdavo kapšą. – Klok, ką žinai. – Dikas kur kas švelnesnis nei jūs, pareigūne Vaitai. – Ar kabinėjiesi prie manęs, ar nori tik paplepėti? – Aš kabinuosi prie Lanos Terner, o tu – prie tų, kurie muša žmonas. Girdėjau, kad esi tikras don Žuanas su moterimis ir ne itin išrankus kalbant apie moters išvaizdą. Badas trakštelėjo krumpliais. – O jūs išnaudojate žmones, kad pragyventumėte, ir Mikis, kad ir kiek aukotų labdarai, buvo ir liks tik narkotikų perpardavinėtojas bei suteneris. Taigi, kad ir kiek sušiktai zirsčiau, kad be galo neken čiu tų, kurie daužo žmonas, tai nesulygina manęs su tavimi. Capsice, šūdžiau? Stompanatas nervingai nusišypsojo; Badas pažvelgė pro langą. Gelbėjimo armijos Kalėdų Senelis iš savo katiliuko į saują pylėsi monetas žvilgčiodamas į gėrimų parduotuvę kitoje gatvės pusėje. Stompas tarė: 13