Issuu on Google+


Stanislovas ABROMAVIČIUS

Lopšinės mylimam vaikui Iliustravo Tania Rex


ANGELO SARGO LOPŠINĖ Dievulis saugoti tave prisakė, Tad už rankučių aš vedu tave, Parodau kelyje, ko tavo akys Nepamatys, kai vaikščiosi gatve. Aš saugosiu, stovėsiu netoliese, Kai liksi kartais vienas, be mamos, Kai gėlę ant aukštos palangės liesi, O kirminėlis viską ims kamuot. Esu aš tavo Angelėlis Sargas, Tave Dievulis siuntė prižiūrėt. Būt su tavim man laimė, o ne vargas... Juk gera Angelą visiems turėt...    Užaugsi didelis, į medį lipsi, Mokėsi laiptais nušuoliuot kieman, Mamos sijonan jau neįsikibsi, O saugot ir tada tave reiks man.   Kai būsi mokinys, draugų turėsi, Galėsi savarankiškas jau būt, Bet ir tada mes vaikščiosime dviese, – Kasdien visur ir visada abu. Man liepė saugoti tave Dievulis, Esu šalia tavęs – tamsu šviesu. Visi vaikai juk Angelėlius turi, Bet aš – esu geriausias iš visų.

4


5


MAMYTĖS LOPŠINĖ Čiūčia liūlia, sūnaitėli, Merkias jau akelės. Kai pabusi rytą vėlų, Lauks kieme takelis. Pamatysi medį, gėlę, Žydrą ryto dangų, Bus žaisliukai atsikėlę Ir sėdės prie lango. Medyje čiulbės paukštelis, Sargis kvies padūkti, Bėgs tolyn vingiuotas kelias, Kvies ratelin suktis. Ten drugelį margą rasi, Šauks draugaut lyg vaikas, Kai sesutė ilgakasė Ragins: „Keltis laikas!“ Džiaugsis tėtis, brolis, sesė, Panešios ant rankų. Greitai gal ir tu suprasi, Kad brangiausias man tu. Čiūčia liūlia, mano turte, Mik, miegok lig ryto, Juk mamytės meilės burtai Tau širdin įkrito. 6


7


TĖVELIO LOPŠINĖ Jau miegelis prie lovelės tupias, Kviečia ir tave keliaut kartu. Ir kalnai aukšti, ir melsvos upės Atskubės po apklotu šiltu. O gal vasara stuksens į stiklą, Žalia bus aplink, paukšteliai dūks. Vai užmik, keliauki į stebuklą – Juk sapnely nieko tau netrūks! Ten gražu bus, viskas nematyta – Ne naktelė, o diena šviesi! Kai sugrįši į pasaulį šitą, Prie lovelės lauksime visi. Ties šunelis savo letenėlę, Kambary padūkti su tavim norės. Kai lietutis laistys kiemo gėlę, Lyžtelti veidelį tau turės. Katinėlis murks pro ilgą ūsą, O dienelė bėgs tokia šviesi. Mūsų meilę tu tikrai pajusi, O mes džiaugsimės, kad tu esi. Mik užmik lopšinės užmigdytas, Į stebuklų žemę iškeliauk. Juk ateis tas nuostabusis rytas, O dabar būk geras, greitai auk. 8


9


SESUTĖS LOPŠINĖ Nors mūs kambarėly šviesu, Ir medžiai už lango matyti, Užmik. Su tavim čia esu, Aš – tavo sesuo Elenytė. Pažvelki, šunelis antai Prie lovos tupėdamas žiūri. Niūniuoja giesmelę, matai? Gal pasaką gražią tau kuria? Ir man tu brangiausia esi, Nekeisčiau į gerąją Barbę! Nors tyli žaisliukai visi – Sapnely susėdę jie kalba. Meškiukas atneš tau medaus, Stirniukas – daug lauko gėlelių. Sapnely atgis ir draugaus Laputė ir zuikis miegalius. Dainelę gražiai padainuos Lakštutė ryte atsikėlus, Paglostys rankelė mamos, Paskui dovanos bučinėlį. Švieselę gesinti einu, Matau, tavo merkias akelės, Keliauk pasiklausęs dainų – Į sapną – pūkais dengtas kelias... 10


11


įsigykite

knygą dabar


Lopšinės mylimam vaikui