Kuthumi

Išminties Valdovai

KUTHUMI Diktavimai perduoti per Pasiuntinį Tatjaną Nikolajevną Mikušiną (2005–2013) 2-as papildytas leidimas

VšĮ „Siriaus“ centras Kaunas, 2019

КUTHUMI1 Savo paskutiniame mums žinomame įsikūnijime Valdovas Kuthumi buvo vadinamas Kut Humi Lal Singh, taip pat žinomas kaip K. H. XIX amžiuje Kut Humi buvo Kašmyro brahmanas (braminas)2 ir ilgai gyveno Šigadzės mieste Tibete. Gimė jis Pendžabe, jo šeima daug metų gyveno Kašmyre. Manoma, kad jis daug keliaudavo, 1

2

Teksto pagrindą (išskyrus pastraipas, kur yra nuorodos į kitus šaltinius) sudaro žinios, iš knygos „Žmogaus aura“, kurią prašė pasiuntiniai Markas ir Elizabet Profetai pagal Valdovo Kuthumio ir valdovo Džvalo Kulo diktavimą. – Žr. Kuthumi, Džvalas Kulas. Žmogaus aura. – M.: Longfelo, 2003. – 285 p.

Brahmanai (senov. – braminai) – aukščiausių kastų grupė Indijoje.

3

1850 metais lankė Oksfordo universitetą, XIX amžiaus septyniasdešimtais metais mokėsi Leipcigo universitete Vokietijoje. Būdamas Leipcige Kut Humi susipažino su Gustavu TeoКut Humi Lal Singhas doru Fechneriu – filosofu ir šiuolaikinių psichologinių tyrinėjimų pradininku.

1875 metais Kuthumi ir El Morijai pasiūlius Jelena Petrovna Blavatskaja kartu su savo bendraminčiais įkūrė Teosofų draugiją. Draugija skelbė visos žmonijos brolijos ir tolerancijos visoms religijoms idėjas, nes visose religijose pasireiškia Vieninga Dieviškoji Esmė. Moky4

mas, kurį per Blavatskają perdavė El Morija, Kuthumi bei kiti adeptai, atskleidė senąsias tiesas, sudarančias tiek Rytų, tiek ir Vakarų religijų pagrindus. Mokytojai siekė supažindinti žmoniją su dvasine Brolija, kuri nepastebimai dirba padėdama dvasiniam žmonijos augimui. Žinomas teosofas, Teosofų bendruomenės narys Čarlzas Ledbiteris savo knygoje „Mokytojai ir Kelias“ pateikia keletą savo mokytojo atsiskyrėliško gyvenimo Tibete smulkmenų: „…Kartais jis sėdi savo dideliame krėsle Adeptų apsupta J. P. Blavatskaja ir, kai jo žmonės (iš kairės į dešinę: Кuthumi, mato jį ten, žino, El Morija ir Sen Žermenas) 5

jog jam negalima trukdyti; jie tiksliai nežino, ką jis daro, tačiau mano, kad jis yra samadhi būsenoje. Faktas, kad Rytų gyventojai supranta šią meditacijos rūšį ir tą gerbia. Tai galbūt yra viena iš priežasčių, kodėl adeptai linkę gyventi Rytuose, o ne Vakaruose.

Mums susidaro įspūdis jog didesnę dienos dalį Mokytojas ramiai sėdi ir, kaip mes pasakytume, medituoja; tačiau tuo metu, kai atrodytų jis ramiai ilsisi, iš tikrųjų yra užimtas įtemptu darbu aukščiausiuose planuose, manipuliuoja įvairiomis gamtos jėgomis ir tuo pat metu daro įvairiausią poveikį tūkstančiams sielų, juk adeptai – patys užimčiausi žmonės pasaulyje. Nepaisant to, Mokytojas daugybę darbų atlieka ir fiziniame plane – jis kuria muzikines kompozicijas, skirtingais tikslais rašo pastabas ir dokumentus. Taip pat jis domisi fizinių mokslų vystymusi, nors tai, visumoje, yra 6

kito – vieno iš Didžiųjų Išminties Mokytojų specialybė.

Laikas nuo laiko Mokytojas Kut Humi išjoja dideliu bėru arkliu, kartais, jei turi bendrą darbą, jį lydi Mokytojas Morija, kuris visada jodinėja nuostabiu baltu žirgu.

Mūsų Mokytojas reguliariai lanko kai kuriuos vienuolynus, kartais leidžiasi į tolimą kelionę į nuošalų vienuolyną ant kalvų. Išvykos su reikalais, atrodo, yra pagrindinis jo fizinis pratimas, tačiau kartais jis vaikštinėja su Mokytoju Džvalu Kulu, gyvenančiu nedidelėje lūšnelėje, kurią jis pasistatė savo rankomis, prie didelės uolos, nuo kurios atsiveria vaizdas į ežerą.

Kartais mūsų Mokytojas groja vargonais, kurie yra didžiajame jo namo kambaryje. Šie vargonai padaryti Tibete jam vadovaujant ir yra fortepijono bei vargonų su pas mus Vakaruose naudojama klaviatūra kombinacija. Juo Mokytojas gali atlikti vi7

są vakarietišką muziką. Tačiau šie vargonai, nepanašūs nei į vieną iš man žinomų instrumentų, nes yra tarytum dvipusiai ir groti jais galima ir iš svetainės, ir iš kabineto. Pagrindinė klaviatūra (ar greičiau trys klaviatūros – dideli vargonai, ekspresyvas ir rečitatyvas ekspresyvas chorui) yra svetainėje, o fortepijono klaviatūra – bibliotekoje. Šiomis klaviatūromis galima naudotis kartu ir atskirai. Visuose vargonuose su pedalais galima groti iš svetainės, o jeigu pasuktume rankenėlę, analogišką rankenėlei, įjungiančiai registrą, tai su vargonais gali būti sujungtas fortepijono mechanizmas, ir abu kartu gali groti tuo pačiu metu. Žvelgiant iš šios perspektyvos fortepijonu faktiškai galima naudotis kaip papildomu vargonų registru. Kabinete esančia klaviatūra galima groti, kaip įprastu fortepijonu, visiškai jį atskyrus nuo vargonų, tačiau kažkokio sudėtingo mechanizmo dėka su šia 8

klaviatūra galima sujungti ir vargonų chorą, taip kad juo galima groti ir kaip fortepijonu, lydint vargonų chorui, arba, bent jau, su kai kuriais vargonų registrais. Įmanoma, kaip sakiau, visiškai atskirti šiuos du instrumentus, ir, turint po muzikantą kievienai klaviatūrai, atlikti fortepijono su vargonais duetą. Šio keisto instrumento vamzdžiai ir mechanizmas užima beveik visą viršutinį namo aukštą. Mokytojas magnetizmu susiejo instrumentą su gandharvais, arba muzikos dievybėmis, taigi jos padeda jam grojant. Taip jis išgauna niekada fiziniame plane negirdėtas garsų kombinacijas ir patys vargonai sukuria tokį muzikinį efektą, lyg būtų akomponuojama styginiais ir pučiamaisiais instrumentais.

Pasaulyje visada dainuojama dievybių daina, ji visada skamba žmonių ausyse, bet jie neįsiklauso į jos grožį.

Duslus jūros šniokštimas, vėjo kvė9

pavimas medžiuose, kalnų upės grumėjimas, upelio, upės, krioklio muzika, susipynusi su kitais garsais, sukuria galingą gamtos gyvybės dainą, tačiau ji – tik aidas fiziniame plane žymiai didingesnio, dievybių Būties, skambėjimo. Kaip pasakyta knygoje „Šviesa Kelyje“: „Tik atgarsis didingos dainos pasieks tavo klausą, kol tu dar tik žmogus. Tačiau jeigu tu įsiklausysi į ją, teisingai įsimindamas, taip, kad tau nepradingtų nei viena jos melodija ir sieksi joje pažinti gilią tave supančios paslapties prasmę, tai, laikui bėgant, tau jau nebereikės mokytojo. Nes kaip individualumas turi balsą, taip balsą turi ir tai, kame individualumas egzistuoja. Pats gyvenimas turi savo kalbą ir niekada nenutyla. Ir šis balsas – ne riksmas, kaip jūs, kurtieji, galite manyti – tai daina. Sužinok iš jos, kad tu harmonijos dalis, išmok iš jos sekti harmonijos dėsniais.“ 10

Kiekvieną rytą keletas žmonių – ne mokinių, o greičiau pasekėjų, ateina prie Mokytojo namo ir sėdi verandoje ir šalia jos. Kartais jis su jais pakalba, lyg paskaitytų trumpą paskaitą; bet dažniausiai jis užimtas savo darbu ir neskiria jiems dėmesio, išskyrus švelnią šypseną, ir jie, matomai, lygiai taip pat tuo patenkinti. Akivaizdu, jog jų apsilankymo tikslas pasėdėti Mokytojo auroje ir išreikšti jam savo pagarbą. Kartais jis valgo sėdėdamas verandoje, apsuptas minios tibetiečių ir kitų žmonių, sėdinčių ant žemės sukryžiuotomis kojomis, tačiau įprastai jis valgo vienas už stalo savo kambaryje. Aš neprisimenu, kad būčiau jį matęs valgant vakare – galbūt jis laikosi budistų vienuolių taisyklės ir nevalgo po vidurdienio, o gali būti, kad maistas jam reikalingas netgi ne kiekvieną dieną“.

El Morijos ir Kuthumio laiškai moki11

niams, priklausantiems Teosofų judėjimui, publikuojami „Machatmų Laiškuose“ ir kitose knygose. Kai kurie iš šių laiškų saugomi Britanijos muziejaus rankraščių skyriuje.

Valdovas Kuthumi palaiko fokusą Tibete Šigadzės mieste, kur, grodamas didžiaisiais vargonais, šventomis savo širdies ugnimis sukuria kosminę harmoniją. Šia dangiška muzika jis siunčia išgijimą ir taiką visoje planetoje perėjimo būsenoje (ypatingai mirties valandą) esančioms sieloms, ir veda jas į eterines šventąsias Didžiosios Baltosios Brolijos buveines, kad pamokytų ir parengtų kitiems žemiškiems gyvenimams. Jis įkvepia architektus, poetus ir mokslininkus, pažadindamas mistinį prisiminimą apie jų pačių dvasinę harmoniją dangiškoje geometrijoje ir žvaigždžių ritme.

12