Page 1


Iš ispanų kalbos vertė IEVA BARANAUSKAITĖ


P R ATA R M Ė Daug žmonių manęs klausia: „Kam antroji knyga apie tavo tėvą?“ Nejau visko apie jį nepapasakojau knygoje „Pablas Eskobaras – mano tėvas“? Mano atsakymas trumpas ir aiškus: ši knyga yra pirmosios tęsinys, kuriame – iki šiol neviešinti išskirtiniai pasakojimai, į dienos šviesą iškeliantys daug įvykių, kuriuos mano tėvas tiesiogiai lėmė, tačiau iki šiol jo dalyvavimas juose buvo nutylimas. Šešis mėnesius kartu su savo leidėju keliavau po Kolumbiją rinkdamas medžiagą apie tėvą; sutikau nemažai žmonių ir išgirdau istorijų, kurios jį demaskuoja in fraganti – nusikaltimo vietoje. Knygoje atskleidžiu, kur ir su kuo mano tėvas buvo tą dieną, kai jo pasamdyti žudikai nužudė teisingumo ministrą Rodrigą Larą Bonilją (Rodrigo Lara Bonilla); iki šiol buvo neaiškūs jo santykiai su kovotojų M-19* grupuote ir tai, kaip * Isp. El Movimiento 19 de Abril (M-19) – kolumbiečių sukilėlių judėjimas, susiformavęs po 1970 metų balandžio 19 dieną įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos, įtariama, apgaule laimėjo Misaelis Pastrana Boreras (Misael Pastrana Borrero) prieš generolą Gustavą Rochasą Pinilją (Gustavo Rojas Pinilla). (Vert. past.) 5


JUAN PABLO ESCOBAR

jis susijęs su vieno geriausių savo draugų sesers pagrobimu; nebuvo žinoma apie jo artimus ryšius su DEA* informatoriumi ir CŽV** pilotu Bariu Silu (Barry Seal); buvo nelabai aišku – kol neparašiau šios knygos, – ką jis darė ir ko ėmėsi, kad taptų pasakiškai turtingas; pribloškia sukarintos grupuotės vado, kuris nušovė mano tėvą, pasakojimas ir vieno jo mirtino priešo sūnaus apmąstymai. Taip pat pagaliau atskleidžiau, kaip jis buvo susijęs su makabriška tarptautine korupcija – tai ne tik mane nustebino, bet ir, prisipažinsiu, sukėlė man baimę paviešinti tiesą. Ši knyga  – dalis užduoties, kurią sau iškėliau ir kurią nuoširdžiai vykdau siekdamas, kad mano tėvo istorijos niekas nenorėtų pakartoti; noriu pasidalyti savo patirtimi, kurią įgijau gyvendamas su savo tėvu Pablu Eskobaru (Pablo Escobar Gaviria), ir atverti gilias žaizdas, dėl kurių apsisprendžiau nebūti toks kaip jis. Ši išsikelta užduotis įrodo, jog taika ir susitaikymas yra įmanomi ir nėra utopija. Nuoširdžiai tikiuosi, kad skaitytojai pasimokys iš mano istorijos, mano ir tėvo klaidų. Tebūnie ši knyga indėlis į teisingumą ir simbolinis atlygis tiems, kurie nukentėjo nuo Pablo Eskobaro įvykdytų nusikaltimų. Nekuriu slaptų planų, nesiekiu keršto ar ko nors atsikratyti, nenoriu tėvo aukų versti pasijusti nejaukiai ir negrasinu * Angl. Drug Enforcement Administration – JAV Narkotikų kontrolės departamentas, priklausantis JAV Saugumo departamentui. (Vert. past.) ** Angl. Central Intelligence Agency (CIA) – JAV Centrinė žvalgybos val­ dyba. (Vert. past.) 6


KO MAN NIEKADA NESAKĖ TĖVAS. PABLAS ESKOBARAS

tiems, kurie slapstosi nuo valdžios ir vykdo nusikaltimus. Aš tik noriu papasakoti tai, ką žinau, ir nors kiek prisidėti prie tiesos atskleidimo aiškindamasis, kas įvyko tuo laiku, kuris padarė lemtingą įtaką ne vien mano gimtosios šalies, bet ir viso žemyno istorijai. 1993 m. gruodžio 2 dieną, 15.30 val. visai Kolumbijai pagrasinau: „Savo rankomis užmušiu tuos niekšus.“ Mane smelkė skausmas. Tėvas mirė, o aš buvau paauglys, nesuprantantis, ką sakąs. Tada atsidūriau didžiausioje savo gyvenimo kryžkelėje: sekti kerštu ir krauju pažymėtu keliu, kuriuo ėjo mano tėvas, ar atsiimti savo žodžius ir sau prisiekti, kad niekam niekada nekenksiu. Ugnis mane supo iš visų pusių, tačiau pasirinkau taiką. Dvidešimt trejus metus nenutrūkstamai laikausi duoto pažado. Šiandien galiu pasakyti, kad visi turime teisę į antrą galimybę, kuri visuomet yra šalia ir kurią pasirinkęs gavau progą aplankyti tolimiausias pasaulio vietas skleisdamas sąmoningumą ir kviesdamas nekartoti pasaulinės reikšmės istorijos, kurios saugotojas esu, nors ja nė kiek nesididžiuoju. Esu architektas. Dirbdamas išmokau svajoti, kurti, keisti ir atgimiau tvirtų principų žmogumi. To noriu išmokyti savo sūnų ir parodyti, jog noras eiti pirmyn ir gyventi buvo stipresnis už pagundą pasiduoti, nes savo gyvenimą turėjome pradėti iš naujo ir prikelti jį iš griuvėsių. Taigi, esu čia ir prisiimu atsakomybę, kurią man skyrė gyvenimas – būti sūnumi, tėvu ir būti tokiam, koks esu. 7


JUAN PABLO ESCOBAR

Esu dėkingas tėvo priešams, kuriems nė trupučio netrokštu atkeršyti, nes jie mane tik dar labiau paskatino gyventi dorą gyvenimą. Šiandien esu neapsakomai turtingas, nes galiu kasdien matyti savo sūnų, kartu žaisti ir pasakoti jam istorijas. Esu gyvas, laisvas, mane supa mylinti šeima, kuri buvo visuomet vieninga ir džiaugsme, ir sunkiu metu. Tai yra mano laimė. Kam reikalinga prabangi vila, jei joje tavęs niekas nelaukia? Kokia prasmė kurti imperiją, kuri galiausiai bus sugriauta, o šeima sužlugdyta? Ko vertos šūsnys paslėptų pinigų, jei negalėjome nė nueiti nusipirkti nors pakelio ryžių, kad nebadautume? Kam reikėjo visoje šalyje paskleisti terorą, kuris stūmė į bedugnę ir jo skleidėjo šeimą? Mano tėvui atrodė kitaip. Baigėsi jo gyvenimas, o kartu ir pinigai, kuriais negalėjome atsilyginti nė jo aukoms. Augau apsuptas meilės. Mano tėvas buvo šaltakraujis banditas, tačiau mylintis tėvas savo vaikams – dukrai dainuodavo dainas ir žaisdavo su manimi. Vis dėlto jis nepatyrė laimingiausių gyvenimo akimirkų su šeima, už kurią taip kovojo. Nematė, kaip augo jo vaikai, nepažino savo anūkų ir niekada negalės pasenti kartu su mano mama. Chuanas Pablas Eskobaras


1

BARIO SILO PÄ–DSAKAIS


„Chuanai Pablai, dėkoju, kad leidai su tavimi susisiekti asmeniškai. Aš – Aronas Silas (Aaron Seal), mano tėvas buvo Baris Silas. Neabejoju, kad tau šis vardas žinomas taip pat gerai kaip man – tavo tėvo. Skaičiau, kad stengiesi susitaikyti su žmonėmis iš jo praeities, ir už tai tave labai gerbiu. Savo ruožtu susisiekiau su tais, kurie, nuspaudę gaiduko svirtelę, nušovė mano tėvą, ir pasakiau, jog jiems atleidžiu. Aš tik noriu, kad žinotum, jog tavo tėvui seniai atleidau už tai, kad neva jis sumokėjo už mano tėvo nužudymą. Kukliai tavęs prašau atleisti mano tėvui už tai, kad jis buvo pasirengęs išduoti tavo tėvą ir jo bendrininkus. Mano tėvas tenorėjo apsisaugoti, tačiau galiausiai labiausiai nukentėjo pats. Noriu, kad žinotum, jog nei aš, nei mano mama tau nepuoselėjame neapykantos. Chuanai, aš geriau nei daugelis kitų suprantu, koks sunkus yra tavo gyvenimas. Manasis kelias ne lengvesnis, tačiau Viešpats yra didžioji mano atspirtis. Neįsižeisiu, jei nuspręsi man neatsakyti. Tesaugo tave Dievas. Aronas“ 2016 metų liepos 25 dieną prabėgomis skaitinėjant žinutes, kurių daugybę gaunu socialiniuose tinkluose, už akių užkliuvo vienos iš jų autoriaus pavardė. Buvo netikėta ir 11


JUAN PABLO ESCOBAR

malonu perskaityti nuoširdžias ir kilnias Arono Silo mintis, todėl nedvejodamas nusprendžiau su juo susisiekti. Kaip galiu nesusisiekti su Aronu, kai jo tėvas Adleris Berimanas Silas (Adler Berriman Seal) buvo nužudytas mano tėvo įsakymu keršijant už 1984 metais padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas mano tėvas ir Gonsalas Rodrigesas Gača-Meksikietis (Gonzalo Rodríguez Gacha „Mexicano“), padedantys krauti kokaino maišus į lėktuvą viename tūpimo take Nikaragvoje? Tos nuotraukos iki šiol yra vienintelė medžiaga, tiesiogiai įrodanti, jog mano tėvas buvo susijęs su kvaišalų kontrabanda. Adleris Berimanas Silas, kuriam labiau patiko, kai jį vadindavo Bariu Silu, tuomet buvo jaunas, tačiau jau pelnęs pripažinimą amerikietis pilotas, dirbęs keliose komercinėse avialinijų kompanijose ir tuo pačiu metu – pirmaisiais devintojo dešimtmečio metais, kurie buvo auksiniai Medeljino karteliui, – sugebėjo būti CŽV slaptuoju agentu, DEA informatoriumi ir mano tėvo pilotu. Dvidešimt ketverių Silas buvo jauniausias Jungtinių Valstijų pilotas, vienas savarankiškai pilotavęs amerikiečių aviakompanijos TWA orlaivius. Buvo toks apsukrus, jog tapo aktyviu Civilių oro patrulių (angl. Civil Air Patrol) organizacijos nariu, kurią 1930 metais įkūrė civiliai aviatoriai, savais lėktuvais savanoriškai siūlęsi ginti Jungtinių Valstijų teritoriją. Ši organizacija buvo priskirta Karo departamentui priklausiusių JAV kariuomenės ginkluotųjų oro pajėgų (angl. Army Air Corps) jurisdikcijai, tačiau 1943 metais pre12


KO MAN NIEKADA NESAKĖ TĖVAS. PABLAS ESKOBARAS

zidentas Haris Trumanas (Harry Truman) ją kaip pagalbines pajėgas visam laikui prijungė prie JAV karinių oro pajėgų (angl. U. S. Air Force). Po to, kai kelerius metus išdirbo komercinių lėktuvų pilotu, Silas padėjo CŽV vykdyti nelegalius skrydžius į Jungtines Valstijas lėktuvais, prikrautais heroino, už kurį gauti pinigai buvo skiriami finansuoti skirtingiems konfliktams įvairiose vietose, dažniausiai antikomunistinėms operacijoms. Per savo ambicijas greitai paragavo kalėjimo: 1979 metais buvo sulaikytas Hondūre ir apkaltintas narkotikų platinimu. Devynis mėnesius praleido kalėjime Tegusigalpoje, ten susipažino su pilotu kolumbiečiu Viljamu Rodrigesu (William Rodríguez), kuris pasiūlė dirbti Medeljino karteliui. Atgavęs laisvę, Silas toliau garsėjo kaip puikus savo lėktuvų – turėjo keturis DC-10, kuriuos mėgo vadinti „Marihuanos oro pajėgomis“ (angl. The Marihuana Air Force), – ir mano tėvo lėktuvų pilotas bei gudruolis, nes sugebėjo nesukeldamas įtarimo skraidinti kokaino prikimštus lėktuvus iš Kolumbijos į Floridos pietus. Tarp artimiausių kartelio atstovų Silas buvo žinomas Makenzio („Mackenzie“) pravarde. Šiltus mano tėvo ir Silo santykius liudija šis įvykis: kartą tėvas mane pakvietė pažiūrėti įspūdingo  – jo žodžiais tariant, „bepročio jankio“ – nusileidimo Neapolio vilos lėktuvų tūpimo take, kurio ilgis tebuvo 900 m vietoje Douglas DC-3 nusileidimui būtinų 1 200 m. Lėktuvas buvo pilnas gyvūnų Neapolio komplekso zoologijos sodui. 13


JUAN PABLO ESCOBAR

Mes pasitraukėme į tako pakraštį ir netrukus išvydome didžiulį orlaivį, kuris artėjo prie žemės taip greitai, kad atrodė, jog tuoj atsitrenks, tačiau tik šiurkščiai nusileido ir nuskriejo tūpimo taku, kuris atrodė akivaizdžiai per trumpas. Stabdžiai užkaito iki raudonumo, kai pilotas staigiu manevru privertė lėktuvą suktis ant galinio rato, kad nenugarmėtų nuo skardžio. Vos lėktuvui sustojus dulkių debesyje, jo dureles atvėrė apkūnus vyriškis, išlipo ir šypsodamasis priėjo pasisveikinti su mano tėvu. Įspūdingai nusileidęs „beprotis jankis“ pasirodė esąs Baris Silas. Neabejoju, jog mano tėvas juo susižavėjo dar smarkiau po tądien pademonstruoto miklumo per pavojingą nusileidimą, po kurio, beje, visi gyvūnai liko sveiki. Silas už nutrūktgalvišką nuotykį gavo apvalią sumą pinigų ir grįžo namo su egzotiška dovana, kurią galėjo gauti tik iš mano tėvo: šis jam batų dėžėje įteikė iš Brazilijos kilusios geltonkrūtės aros jauniklę. Pirmojoje savo knygoje pasakojau, kaip, ką tik išrinktas pakaitiniu nariu į Atstovų Rūmus, mano tėvas iš kelionės į Braziliją 1982 metais nelegaliai parsigabeno labai gražią geltonkrūtę arą. Įdomu tai, kad jis į tą kelionę vyko Learjet lėktuvu, lygiai tokiu pačiu, kokį JAV turėjo Silas. Iš pasakojimų, kuriuos esu girdėjęs apie Silą, nesunku suprasti, dėl ko jis pelnė mano tėvo simpatiją: jis iš tiesų galėjo bet ką ir net, galima sakyti, išrado naujų būdų, kaip į Jungtinių Valstijų širdį įvežti narkotikų ir ginklų. Pavyzdžiui, sukūrė planą, pagal kurį lėktuvo pilotas tiesiog išmeta už borto 14


KO MAN NIEKADA NESAKĖ TĖVAS. PABLAS ESKOBARAS

krovinį su pritvirtintu parašiutu, kuris krisdamas išsiskleidžia; lėktuvas įjungia įspėjamąjį signalą, po kurio iškart priartėja sraigtasparnis, nusileidžia ir pagriebia krovinį. Paskui milimetrų tikslumu pasirodo sunkvežimis, važiuojantis nedideliu greičiu ir laukiantis, kol sraigtasparnis į priekabą įmes kokainą. Taip pat Silas išmesdavo narkotikus virš tvenkinių, kur jie būdavo sugaunami laivu amfibija. Taip pat ir virš jūros, kur Elis Makenzis (Ellie Mackenzie) – apie kurį tuoj papasakosiu – krovinius surinkdavo žvejybine valtimi. Silas turėjo ir mėgstamiausią vietą, į kurią pristatydavo kontrabandą iš tolimosios Kolumbijos,  – Luizianos valstijoje, Port Vinsento miestelyje esantį Summer Field Road lėktuvų tūpimo taką. Žaibišką Silo karjerą nutraukė JAV Narkotikų kontrolės departamentas, kuris 1984 metų pradžioje Majamyje jį sulaikė ir apkaltino pinigų plovimu bei stipraus hipnotinių savybių turinčio raminamojo vaisto metakvalono, kurį anuomet jaunimas vartojo kaip energiją sugrąžinantį preparatą, kontrabanda. Aronas man papasakojo, kad krovinys, dėl kurio sulaikė jo tėvą, buvo ne metakvalonas, o cukrus. Taigi, Silas suprato, jog tapo apgavystės auka, ir norėjo atsikratyti lėktuvo, kuriuo gabeno kontrabandą, tačiau vienas bičiulis jam patarė parduoti piliules kelioms Majamio diskotekoms. Galiausiai Silą nuteisė už bendradarbiavimą. Supratęs, jog teks kelerius metus praleisti kalėjime, Silas neturėjo kitos išeities, kaip sutikti teisingumui išduoti savo bendrininkus kolumbiečius. 15


JUAN PABLO ESCOBAR

Silas bendradarbiavimą su DEA pradėjo nuo plano, kuris išaiškėjo tik dabar: sumanė Medeljino kartelio vadams pasiūlyti pasislėpti savo namuose Baton Ruže, Luizianoje, ir savo pasiūlymą grindė tuo, kad jie amerikiečių teritorijoje bus saugiausi būtent jo valdose. Į drąsų pasiūlymą įtraukė ir kelionę savo nuosavu lėktuvu. Silas pasiūlymą mafijos viršūnei išdėstė Panamos mieste. Iš pradžių jis atrodė labai logiškas, todėl kai kurie mafijos atstovai jam pritarė. Vis dėlto vieno jų žmona, kurios vardo neturiu teisės viešinti, nujautė, jog Silas rengia pasalą. Ji neapsiriko: vėliau paaiškėjo, kad iš tiesų Silas ketino vienu skrydžiu nuskraidinęs įduoti visus kartelio vadus JAV Narkotikų kontrolės departamentui ir taip ištesėti susitarimą. Makenzis tai moteriai nepatiko nuo pradžių, ir ji dėl savo įtarimų privertė atsisakyti idėjos priglobti mafijos atstovus Jungtinėse Valstijoje. Tada amerikiečių slaptieji agentai nukreipė žvilgsnius į mano tėvą bei Meksikietį ir juos susekė Nikaragvoje, kai šie susitiko su sandinistų atstovais susitarti dėl kokaino gabenimo iš Nikaragvos į pietinę Floridos pakrantę. Būtent tada amerikiečiai surengė rizikingą operaciją, per kurią Silas pilotavo lėktuvą su fiuzelaže paslėptu galingu fotoaparatu. Užduoties tikslas buvo įrodyti Nikaragvos sandinistų ryšius su Kolumbijos mafija. Visa ši paini istorija prasidėjo taip: slaptieji agentai su Silu nusprendė, jog būtų lengviausia įvilioti mano tėvą į spąstus pasiūlius jam pirkti karinį lėktuvą, tačiau čia jie susidūrė su kliūtimi – tokio tipo orlaivio kataloge nebuvo, todėl pasiūly16


KO MAN NIEKADA NESAKĖ TĖVAS. PABLAS ESKOBARAS

ti jį pirkti buvo neįmanoma. Tada jie lėktuvą nufotografavo ir išplatino skelbimą aviacijai skirtame žurnale. Mano tėvas jauką prarijo: kai Silas su juo susitikęs parodė skelbimą, pareiškė, kad kaip tik tokio lėktuvo jam reikia gabenti narkotikams iš Nikaragvos, ir paprašė, kad Silas jį nupirktų. Silas nupirko galingą lėktuvą su turbovarikliais C-123 ir pavadino jį The Fat Lady („Stora ponia“), tik turėjo suremontuoti įlipimo rampą, kuri blogai nusileisdavo. Paskui CŽV atsiuntė techniką, kuris instaliavo kamerą stalčiuje, dešinėje pusėje virš galinio lėktuvo įėjimo, tačiau ši turėjo vieną svarbų trūkumą – jos valdymo pultelis buvo primityvus ir mygtukas, kurį reikėdavo nuspausti, kad būtų padaryta nuotrauka, pernelyg garsiai klaksėjo. Todėl tam, kad mano tėvas ir su juo būsiantys asmenys nepastebėtų klastos, reikėjo palikti veikti lėktuvo variklius. Taigi, 1984 metų gegužės 25 dienos vakarą Silas nutupdė lėktuvą ir liepė šturmanui stabdyti iki galo, kol taikė tinkamiausią akimirką padaryti nuotraukoms. Nepatenkintas triukšmu mano tėvas liepė Silui išjungti variklius, tačiau šis atsakė negalįs, nes atsirado keli gedimai, dėl kurių paskui lėktuvas gali nepakilti. Tėvas aiškinimu patikėjo. Baris Silas slapta padarė demaskuojančių nuotraukų, kuriose užfiksavo momentą, kai mano tėvas, Meksikietis ir Federikas Voganas (Federico Vaughan), Nikaragvos Vidaus reikalų ministerijos aukšto rango tarnautojas, padedami kelių nikaragviečių kareivių sukrovė į lėktuvą keturis maišus su 600 kg kokaino. Tai buvo pirmasis krovinys, kurį 17


JUAN PABLO ESCOBAR

t­ėvas išsiuntė iš mažo netoli Nikaragvos sostinės Managvos esančio Los Brasileso oro uosto. Silas tą pačią naktį lėktuvu nusileido Homstedo karinėje oro bazėje, pačiuose Floridos valstijos pietuose. Tuo metu mano tėvas ir Meksikietis slapstėsi nuo teisėtvarkos ir buvo pabėgę iš Kolumbijos, kur buvo ieškomi už teisingumo ministro Rodrigo Laros Boniljos nužudymą 1984 metų balandžio 30 dieną. Liepos viduryje keli Jungtinių Valstijų laikraščiai išspausdino nuotraukų seriją su mano tėvu ir Meksikiečiu. Grafinis dokumentas buvo nepaneigiamas, mano tėvas – užkluptas su įkalčiais rankose. Baris Silas jį išdavė ir už tai sumokėjo gyvybe. Spaudoje pasirodžiusios nuotraukos padarė dvejopos žalos: išdavė mano tėvą bei Meksikietį ir atskleidė sandinistų ryšius su galinga Kolumbijos mafija. Kilo skandalas, po kurio mano tėvas ir jo bendrininkas Nikaragvoje ilgiau būti negalėjo, todėl po poros savaičių grįžo į Kolumbiją. Rinkdamas medžiagą šiam skyriui, išsiaiškinau, kad tėvas užsibrėžė kuo greičiau susidoroti su Silu, todėl nieko nelaukęs susisiekė su turėtais kontaktiniais asmenimis Jungtinėse Valstijose. Pirmasis užduotį pašalinti Silą gavo iš Bruklino Niujorke kilęs mechanikos inžinierius Maksas Mermelšteinas (Max Mermelstein), kuris taip pat dirbo karteliui ir buvo užsitarnavęs gerą reputaciją, nes per kelerius metus į Jungtines Valstijas išgabeno 56 tonas kokaino, iš kurių mafijos uždar18


KO MAN NIEKADA NESAKĖ TĖVAS. PABLAS ESKOBARAS

bis siekė 300 milijonų dolerių. Mermelšteinas tėvo grupuotėje pradėjo dirbti aštuntojo dešimtmečio pabaigoje rekomenduotas Rafaelio Kardonos (Rafael Cardona), pravarde Rafikas („Rafico“), kuris buvo patikimas tėvo asmuo JAV. Vis dėlto 1985 metų birželio 5 dienos rytą Mermelšteinas, pagal mano tėvo nurodymus jau įpusėjęs organizuoti sąmokslą prieš Silą, buvo sulaikytas vairuojantis savo prabangų Jaguar. Iš pradžių jis buvo ramus, nes tikėjosi, kad per kelias dienas Medeljino kartelis sumokės už jį užstatą ir pasirūpins jo šeima, kaip buvo sutarta aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, jam pradėjus dirbti pas mano tėvą. Tačiau taip neįvyko. Rafikas padarė klaidą nesumokėjęs teisėjo paskirto 550 000 dolerių užstato ir, maža to, Maksui prigrasino, kad neišduotų jo ir jų bendrininkų. Mermelšteinui nė į galvą nebuvo atėję liudyti prieš mano tėvą ir jo bendrus, nes jo byloje buvo minimi tik 250 000 dolerių, rasti po lova per kratą jo namuose; šią sumą buvo lengva pateisinti. Tačiau išvydęs, kaip elgiasi Rafikas, Mermelšteinas išsigando dėl savo bei artimųjų gyvybių ir neturėjo kitos išeities, kaip tapti vienu brangiausių ir vertingiausių liudytojų per visą JAV istoriją. Teisingumo departamento Liudytojų apsaugos skyrius net pasiūlė apsaugą 31 jo šeimos ir giminės atstovui, iš kurių 16 sutiko būti saugomi. Teisme Mermelšteinas atskleidė organizuojamą Silo žmogžudystę ir paaiškino, kad ją vėluoja įvykdyti dėl to, jog pagal mano tėvo užsakymą Silą nužudyti turi vienas ar keli asmenys, būtinai amerikiečiai, kad, jei jie būtų 19


ĮSIGYKITE

KNYGĄ DABAR

Tai, ko man nesake tevas Pablas Eskobaras  

Knygos Ko man nesake tevas Pablas Eskobaras istrauka

Tai, ko man nesake tevas Pablas Eskobaras  

Knygos Ko man nesake tevas Pablas Eskobaras istrauka

Advertisement