TURINYS AŠ – GYVAS, TU – GYVAS, MES VISI - GYVI
8 10 12 14 16
Iš kiaušinio – nauja gyvybė Apie kailius, plunksnas ir žvynus Apie lizdus ir namelius Kaip gyvūnai juda? Gyvūnų kalendorius
VABZDŽIAI
20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48
Greiti oro žirgai Auslindos neieško tavo ausies Žiogai groja mums ir sau Vis dar nepažįstamos blakės Cikados ir cikadėlės Kam vabalui straublys? Gaudžia grambuolių sparnai Kodėl uodai zyzia? Skruzdėlių pasaulis Bitės – darbininkės Dūzgia, bet ne bitė Kam kanda kandys? Balti balti baltukai Kur sprindžiuoja sprindis? Gražuoliai sfinksai
KITI BESTUBURIAI
52 54 56 58 60 62 64
Ko nežinome apie slieką? Sraigė keliauja su namu Gyvenimas geldutėje Kas ropoja atbulas? Maža, bet baisi Kam reikia šimto batų? Kam vorai mezga tinklus?
VARLIAGYVIAI IR ROPLIAI
68 70 72 74
Vingrusis žaltys Mums gyvatė nebaisi Rupūžės – prietemos gyvūnai Kokiai varlei gyventi geriau?
ŽUVYS
78 80 82 84 86
Kas bijo lydekos? Keliauninkės lašišos Kuoja – žvejų džiaugsmas Mūsų ežero ešerys Maža, bet stipri dyglė
PAUKŠČIAI
90 92 94 96 98 100 102 104 106 108 110 112 114 116
Raudonkojis ilgasnapis gandras Ko spokso apuokas? Genys – ne tik margas! Apie ką karkia varna? Viską matantis kėkštas Čyru-vyru pavasaris... Laukų vištelė kurapka Mūsų kaimynės zylės Ledspira kielė Žuvėdros ir kirai Pempė šiaušia kuodą Plėšrieji paukščiai Balta lyg sniegas gulbė Antys sveikinasi iš kūdros
ŽINDUOLIAI
120 Girios gudruolė 122 Pilkas vilkas 124 Nepažįstamasis barsukas 126 Girių karalius briedis 128 Lūšys 130 Pelės, pelėnai ir kiti graužikai 132 Rudauodegė voveraitė 134 Riestasnukis šernas 136 Spygliuotasis ežys 138 Girių galiūnas stumbras
ŽODYNĖLIS
AŠ GYVAS, TU GYVAS, MES VISI – GYVI
AŠ GYVAS, TU GYVAS, ME S VISI – GYVI
iš kiaušinio – nauja gyvybė DAUGELIS GYVŪNŲ DEDA KIAUŠINIUS. IŠ JŲ IŠSIRITA JAUNIKLIAI.
Žuvų kiaušinėliai vadinami ikrais. Jie – labai smulkūs ir jų būna daug.
Daugelio vabzdžių jaunikliai pradžioje būna lervutės stadijoje, po to lervutės virsta lėliukėmis. VORO PAT E LĖ SU K IAUŠ IN IŲ KOKO N U
Žalčiai, vėžliai, driežai deda didelius, be lukšto kiaušinius. O paukščių kiaušiniai turi lukštą. gandras sudeda ir lizde peri 4 kiaušinius, o krabas gali sudėti net 3 milijonus!
KOLORAD O VA BALO LERVA
Drugių lervutė vadinama vikšru.
VARLIŲ IK RAI APGAUBTI DREBUČIŲ
Vabzdžiai, išsiritę iš lėliukių, tampa suaugusiais.
ŽU VĖDROS LIZDAS SU KIAUŠINIAIS
Kiaušiniai dažniausiai būna margi, kad plėšrūnai jų nepamatytų ir nesunaikintų. Paukščiai kiaušinius peri patys. Kitų gyvūnų kiaušinius šildo vanduo, saulė, pūvantys lapai. 8
KĄ TIK IŠSIRITĘS ŽIRGELIS
Pasirodo, ne tik paukščiai deda kiaušinius!
9
AŠ GYVAS, TU GYVAS, ME S VISI – GYVI
Apie kailius, plunksnas ir žvynus GAMTA GYVŪNAMS PADOVANOJO DRABUŽIUS, KURIŲ JIE NEGALI NUSIVILKTI. TAI ODA, KAILIS, PLUNKSNOS, PŪKAI, KRIAUKLĖS IR DAUGYBĖ KITOKIŲ KŪNO APDANGALŲ.
Ar žinai, kad ežys turi 9 000 spyglių?
EŽYS
10
Vandenyje gyvenančių žuvų bei varliagyvių oda laidi vandeniui ir orui.
Augdami vabzdžiai, varliagyviai, ropliai neriasi, pašalindami seną odą. MOLIUSK AI IŠ KALCIO IR KI TŲ M IN ERALŲ SUKU RIA KRIAUK LE S
Žvėrys vasarą turi ploną kailį, o rudenį užsiaugina su povilne – žieminį kailį.
KŪNĄ SAUGO ŽVYNAI
Žuvys ir ropliai apaugę žvynais, paukščiai – plunksnomis, o žinduoliai – plaukais.
Ilgesni plaukai vadinami akuotais, stori – šeriais, o tarp jų esantys švelnūs plaukai – povilne. Kai kurių žinduolių kailio akuotai virto spygliais.
STIRNA KEIČIA KAILĮ
K AMAN ĖS KŪ NĄ DENGIAN T YS PLAUKELIAI AN K ST Y VĄ PAVASARĮ JĄ SAU GO NUO ŠALČIO
Sausumos gyvūnus oda saugo nuo išdžiūvimo, o labiausiai – nuo šalčio ir perkaitimo.
Paukščiai keičia susidėvėjusias plunksnas. O man jos pravers!
11
AŠ GYVAS, TU GYVAS, ME S VISI – GYVI
Apie lizdus ir namelius GYVŪNAI, KAIP IR ŽMONĖS, KAI KADA STATO NAMUS PATYS, KARTAIS NAUDOJA SVETIMUS ARBA JŲ VISAI NETURI.
PAUKŠČIAI LIZDUS SUKA ANT ŽEMĖS, KRŪMUOSE, MEDŽIUOSE
Žalčiai ir angys slepiasi urveliuose, o žiemą miega giliai žemėje.
S RAIGĖ S
Apsiuvos lervutė savo namus – vamzdelį – suklijuoja iš akmenukų, žolių, kriauklelių, o sraigės namas – jos organizmo dalis. VAPSVAVORIO KOKONAS
VARLĖ S IR ROPLIAI NEMOK A SUK TI LIZ DŲ , BET TU RI NUOLATIN ES SLĖPTUV ES
Lapės ir barsukai iškasa daug urvų, kuriais naudojasi ir kiti gyvūnai. B E B R Ų NA M AI
Vėžlio kiautas yra jo skeleto dalis, todėl negali savo „namo” niekur palikti.
Gegutei nereikia sukti lizdo. Jos vaikus augina kiti paukščiai.
12
Vapsvų namai – iš medienos plaušų suklijuoti „popieriniai” kamuoliai, kurių viduje formuojami koriai lervutėms.
Bebrai daug metų stato ir taiso savo namus, jie gali būti kelių metrų aukščio. Briedis pavargęs atsigula, o pailsėjęs keliauja toliau ir į savo guolį negrįžta.
BRIEDIS
Voras sidabriukas savo namus po vandeniu stato iš oro burbulų!
13
AŠ GYVAS, TU GYVAS, ME S VISI – GYVI
Kaip gyvūnai juda? GYVŪNAI JUDA DAŽNIAUSIAI GALŪNIŲ PAGALBA. Paukščiai bėgioja, šokinėja ir skrenda, kai kurie – plaukioja.
KŪ DRINĖ VARLĖ
Žinduoliai turi 2 poras galūnių: priekines ir užpakalines kojas.
Varlės šokuoja arba iriasi vandenyje, o žuvys iriasi pelekais ir uodega.
Sliekai šliaužia sutraukdami ir išplėsdami kūno raumenis. Vorai ropoja 4 poromis kojų.
LAUKYS PLAUK IOJA
Vėžiai plaukioja ir rausiasi naudodami 5 poras kojų.
SLI EKAS
Vabzdžiai turi 6 kojas, daugelis jų gali šokinėti ir skraidyti.
Medūzos plaukia iššvirkšdamos iš savęs vandenį.
ME DŪZA
14
MOLIUSK AS JU DA ŠLIAUŽ DAMAS IR STUMDAMAS IS IŠ KRIAUK LĖ S IŠK IŠTA KOJA
Gyvatės ir žalčiai šliaužia vingiuodami visu kūnu. Oho! 15