Kai sėlinsi manęs

✳ ✳ ✳

1989-ųjų lapkričio šerkšnas ir juoduma – – tada dar paauglys (keturiolikos) gyvenau porą mėnesių vienas – – tokios trumpos dienos ir lapkritį pamažu pakeitė gruodis ir Dieve ne vieną naktį klaidžiojau toli miške ir klausiau kaip dreba ir girgžda nematomos šakos ir trankosi vėjo vargonai ir nieko (atrodė) visam šiam pasauly tokią naktį nėra tik išgąsdintas aš sniegas gruodis ir amžinas vėjas o grįžęs klausydavau j. s. bacho ir aušo vis gilesnis gruodžio rytojus – – ir gali būt kad kaip tik tada iš Tavęs ir j. s. bacho supratau – – kad plevensiu kad vėjas neria kiaurai pro sąmonę pro dienas ir tikrovė yra nematoma yra už akių už manęs už amžino gruodžio vaitojančio miško ir vieną

kai sėlinsi manęs

/ 7

naktį atrodė lyg atsidaro dangus ir danguj tam žydėjo tokie raudoni jurginai ir Tu tarsi atveri man kitą mane išeinu iš miško žvaigždžių viso gruodžio ir vėjo ir šviesmečiai krinta kaip lukštas ir sakai kad tie raudoni jurginai yra kaži kokia paslaptis kurią turėsiu įminti – ištarti – šitiek metų visa tai buvo slėpta giliai pasąmonėj ir gėda kad kas nesužinotų slapčiausių mano baimių kliedesių bet šiandien – du tūkstančiai dvyliktų liepos tryliktą dieną jau neturiu kur eiti nes tiesiai po mano langu žydi tie patys raudoni jurginai – –

8 / Gintaras Bleizgys

kodėl žmona pavasarį juos pasodino net nenutuokdama apie andainykštį mano regėjimą kokiais ratais juda mūsų gyvenimas kokiais dantračiais traiškai mane kad apnuoginčiau visa kas turi būt paslėpta kuris išsiskleidi pasąmonės žiedais kodėl dabar stovi ir beldi prie sielos durų tais dangiškais liepsnojančiais – jurginais – menkas yra mano kūnas ištarti Tavo žiedus pažvelk – koks basas stoviu šioj ugny kai sėlinsi manęs

/ 9

✳ ✳ ✳

tuoj turėsiu išeit sugedo tai kas yra dabar pažiūrėjau ir pamačiau kad yra sugedę nes tai ką visą gyvenimą čiupinėjau kas aišku atrodė yra niekas stoviu štai ir griežiu dantimis lyg prieš didelį mūšį palikti visus ramsčius suniokoti save ieškant Tikrojo – – kas liks iš tavęs po šio mūšio beproti jau eik

10 / Gintaras Bleizgys

✳ ✳ ✳

yra sunkūs laukai pašiurpusi oda – – – – begalinis yra kelias kuriuo reikės eiti keletas milijonų metų tylos žmogus nesupranta laiko griuvėsių pasaulio žmogus keletas milijonų metų kalėjimo gryninimas gendamybė išgendanti iki galo išpūvanti – – – – keletas milijonų metų puvimo

kai sėlinsi manęs

/ 11

kol visa nukris – – – – – – visa kas genda – – žengiantis nuo kalno – – – – nuo debesies karalystė kurią paveldėsi – – kaip išgyventi šią naktį – – –

12 / Gintaras Bleizgys