Page 1


Nuoširdžiai dėkoju visiems savo mokytojams: Virginijai Kalinauskienei, Igoriui Kalinauskui, Abu Silgui, Volodiai Ovošnikovui, Ievai Veselnickajai, Olgai Tkačenko ir Aleksandrui Tiškevičiui, taip pat visiems, kurie keliavo kartu su manimi ilgu mokymosi keliu.


Apie save Man labai pasisekė: būdamas dvidešimt vienerių aš su­ tikau savo žmogų, tapusį mano Mokytoju. Tai buvo mano vaikystės svajonės išsipildymas. Būdamas visai vaikas do­ mėjausi įvairiais Rytų kovos menais. Mano draugas duo­ davo paskaityti žurnalą „Technika molodiožy“, kuriame jau tais laikais spausdindavo kinų gimnastikos pratimus. Kaip daryti tuos pratimus, kur link jie veda, tuo metu visai nesuvokiau. Man tų žinių labai reikėjo, todėl informacijos trūkumą kompensavau savo vaizduote. Kiekvieną dieną darydamas kinų gimnastikos pratimus, savo fantazijoje susikurdavau Mokytoją, kuris man pasakydavo, kokį pra­ timą, kiek kartų ir kaip daryti. Tas vaikiškas žaidimas ne­ – 7–


gyvenimo kūrėjas

buvo veltui. Studijuodamas universitete buvau savo draugo pakviestas į užsiėmimus, kurie lavino emocinį intelektą ir mokė aktyvios savireguliacijos pagrindų. Pamatęs tų mo­ kymų vedėją, aiškiai suvokiau, kad tai yra mano Mokytojas. Vėliau supratau, kad jokių „tikrų“ mokytojų nėra. Žmogus, kuris nusprendžia keistis, gyventi taip, kaip nori, o ne kaip iš jo reikalauja kiti, gali Mokytoją padaryti bet kokį žmo­ gų. Jeigu sutinki žmogų, pardavinėjantį taip, kaip tu svajoji pardavinėti, arba jis vadovauja taip, kaip tu norėtum vado­ vauti, tas žmogus gali tapti tavo Mokytoju. Jeigu sutinki žmogų, į kurį žiūrėdamas visu savimi suvoki, kad tu nori gyventi taip kaip jis, tu radai savo gyvenimo Mokytoją. Žmonės taip sukurti, jog geriausiai mokosi iš kitų žmonių. Man labai pasisekė, nes mane mokė tik gyvenime pri­ taikomų dalykų, ir, svarbiausia, Mokytojas visada sukur­ davo situacijas, kuriose buvau priverstas panaudoti visas įgytas žinias. Situacinis mokymas yra pats stipriausias iš visų man žinomų mokymų. Tu arba išmoksti plaukti, arba paskęsti! Man buvo paskirta užduotis per devynerius metus pa­ siekti viską, ką natūraliai turėjau realizuoti per visą savo gyvenimą. Per kitus devynerius jau galėjau siekti to, kas man buvo neįmanoma, realizuoti pačias drąsiausias savo gyvenimo svajones. – 8–


Apie save

Taigi per devynerius metus man reikėjo pragyventi visą vieno žmogaus gyvenimą su visais džiaugsmais, nelaimė­ mis, padaryti visas įmanomas klaidas, ištaisyti jas, uždirbti visus man įmanomus pinigus, patirti šlovę, pripažinimą, turėti reikiamą valdžią, sukurti šeimą. Aš norėjau labai greitai realizuoti visas savo svajones bei norus. Tam reikė­ jo labai aukšto pasiruošimo lygio ir didelio efektyvumo. Pagrindinis reikalavimas visoms žinioms ir praktikoms sportininkų žargonu skambėtų taip: „O nuo to aš aukš­ čiau pašoksiu?“ Jeigu žinios duoda veiklos rezultatų, jos tinkamos, jeigu ne – tik trukdo. Tokiu šūkiu aš rėmiausi praktikuodamas. Viso mokymo pagrindinė mintis labai paprasta: „Žmogus gali tapti savęs ir savo gyvenimo šeimininku.“ Žmogus nuo pat vaikystės auklėjamas jį supančios aplin­ kos. Per tą laiką jo psichika prisipildo įvairių programų, kurios visiškai veikia jo norus, pasirinkimus, mąstymą ir pačią elgseną. Tos programos buvo įdiegtos iš šalies, tad ir jų administravimas vyksta iš šalies. Visuomenė turi visišką teisę koreguoti tai, ką ji ir sukūrė. Tikrai nereikia tų prog­ ramų išmesti ar atsisakyti tam, kad taptum laisvas, tiesiog reikia išsiaiškinti, kaip jos veikia, kaip yra valdomos, ir perimti iš aplinkybių administratoriaus teises. Tada aš pats nulemiu savo reakcijas, poelgius, mąstymą ir net visą – 9–


gyvenimo kūrėjas

savo gyvenimą. Toks žmogus tarsi pats naudojasi savimi, savo gyvenimu. Jis kuria svajones, pats save programuoja jas pasiekti, profesionaliai veikia gyvenimo aplinkybes ir pasiekia savo. Naudojant darbo kompiuteriu analogiją, galima pasa­ kyti, kad yra žemiausio lygio savo gyvenimo naudotojai, kurie visiškai priklauso nuo aplinkybių ir vaikystėje įdieg­ tų reakcijų į jas. Ir yra tie, kurie puikiausiai gali keisti savo reakcijas, nuostatas, požiūrį ir, svarbiausia, savo elgseną pagal tai, ką nori tuo metu pasiekti. Keisdamiesi patys, jie keičia viską aplink – taip išmokstama kurti savo gyveni­ mo aplinkybes.


Elgsenos keitimo technologija .......................... ' ..........................


Rašydamas šią knygą stengiausi perteikti praktinę savęs ir savo gyvenimo keitimo instrukciją. Knygos tekstas yra tik paruošiamoji dalis praktinių pratimų, esančių kiek­ vieno skyriaus pabaigoje. Darant tuos pratimus, galima pasiekti reikiamų savo gyvenimo pokyčių. Ši knyga ne teorinio, o technologinio pobūdžio: steng­ siuosi nepasakoti trivialių tiesų, kurias dabar jau žino kiek­ vienas „sėkmės filosofijos“ knygų skaitytojas. Šis pasakoji­ mas apie praktikas, kurios keičia jūsų elgseną. Neužtenka žinoti, reikia ir mokėti tai, ką žinai! Manau, jog kiekvienas, skaitęs populiariųjų knygų, jau puikiausiai žino apie tai, kad svarbu realizuoti savo sva­ jones, kad reikia nusistatyti savo veiklos tikslus, mąstyti pozityviai, laikytis plano ir būti pasiryžusiam įveikti visus kelyje sutinkamus sunkumus. Tai nuostabu, bet štai atėjo laikas pakeisti savo elgseną, kitaip dirbti, kitaip bendrauti, – 13 –


gyvenimo kūrėjas

kitaip ilsėtis. Jūs ryžtingai veikiate, bet greitai aptinkate, kad jūsų elgsena nesikeičia, ji vis grįžta į įprastas vėžes. Jūs žinote, kaip reikia teisingai gyventi, bet taip negyvena­ te; žinių bagažas prasiplėtė, o elgsena nepakito. Tokiems žmonėms labai norisi pasidalyti savo įkvepiančiomis ži­ niomis su kitais, juos pamokyti, paauklėti, nes pačiam veikti pagal sužinotas tiesas yra be galo sunku. Tam, kad žinios pradėtų veikti, reikia keisti savo elg­ seną. O tai nelengva, nes ji formavosi visą gyvenimą, pa­ keisti jos vien tik pasiryžus yra neįmanoma, būtina turėti reikiamų profesionalių įgūdžių. Ši knyga gali tapti puikiu mokytoju, padėsiančiu jums išmokti profesionaliai keisti savo elgseną ir kartu savo gyvenimą. Kiekvieno mūsų elgsena yra tik matoma ledkalnio da­ lis. Nematomą pusę sudaro tūkstančiai įvairiausių psichi­ kos mechanizmų. Jų visų išmanyti neįmanoma, bet galima išskirti pagrindines grupes, tam tikrus mechanizmų blo­ kus, kurie labiausiai lemia veiklą. Tos elgesio programos buvo kuriamos per visą žmonijos vystymąsi – tūkstant­ mečiais buvo ieškoma atsakymo, kaip gyventi žmonėms kartu taip, kad visuomenės ir atskiro individo poreikiai būtų patenkinami, neužslopinant vienas kito. Šios psi­ chologinės programos perduodamos socialinio paveldi­ mumo keliais. Jas mes gavome iš savo tėvų ir mus supusios – 14 –


Elgsenos keitimo technologija

visuomenės, toliau jas perduodame savo vaikams, kurie mokys savo vaikus. Jeigu šios programos sukurtos, vadi­ nasi, galima į jas „įsilaužti“, galima jas perprogramuoti bei suvaldyti savo paties valia. Visus matomus ir nematomus elgsenos aspektus galime aprašyti tokiu būdu: 1. Noras

2. Mąstymas

3. Aš

4. Veikla

Pradėkime nuo pačios pradžios. Mūsų elgsena prasi­ deda nuo poreikių aktualizavimo, t. y. tam tikro vidinio trūkumo aptikimo. Poreikis, radus būdą, kaip jį realizuo­ ti, tampa elgsenos motyvu arba, paprastai sakant, noru. Kai žmogus aptinka savo norą, pradeda mąstyti ir ieškoti – 15 –


gyvenimo kūrėjas

galimybės jį patenkinti. Mąstymas ne visada būna sąmo­ ningas procesas, labai dažnai jis vyksta automatiškai dėl nematomų refleksų. Taip nepastebimai mūsų sąmonė už­ sipildo įvairiomis mums ne visada paklūstančiomis minti­ mis, kurios savo ruožtu keičia savęs ir pasaulio suvokimą. Mes matome tik tai, ką norime matyti. Įsivaizduokite, kad gatve eina du draugai. Vienas jaučia­ si alkanas ir nori valgyti, kitas sotus, bet jaučia seksualinį alkį. Jų sąmonės užpildytos skirtingomis mintimis, jie net stebėdami aplinką išskiria skirtingus objektus. Pirmasis mato užkandines, sumuštinį valgantį vaiką, uodžia maisto kvapą, sklindantį iš šalia esančios kavinės. Jo draugas viso to nemato, jis pastebi priešingos lyties atstoves, potencia­ lias seksualines partneres, mato reklamą, kurioje vaizduo­ jamas apnuogintas kūnas. Bet abu jie žiūri į tą pačią gatvę! Suradę priimtiną sprendimą, mes ne visada puola­ me veikti: įvertiname savo galimybes ir ankstesnę patir­ tį. Kartais mums gali atrodyti, jog nepavyks sugalvoto sprendimo įgyvendinti, nes tam trūksta drąsos ar tam tikrų asmenybės savybių. Po mąstymo etapo seka didelis mechanizmų blokas, kurį apibendrintai galime pavadinti „aš“. Čia glūdi visa informacija apie tai, kaip save suvokiu, kaip mane mato kiti žmonės. Įvertinę šią informaciją mes pradedame veikti. – 16 –


Elgsenos keitimo technologija

Tai jokiu būdu ne žmogaus elgseną aiškinanti absoliu­ ti tiesa, o praktinis savo elgsenos keitimo algoritmas! Šis kelias technologinis, jis nurodo, ką ir kokia tvarka reikia keisti savyje, kad realiai pasikeistų elgsena. Tai vartotojo instrukcija, ja gali pasinaudoti žmogus, kuris nori valdy­ ti savo veiklą, nori padaryti ją efektyvią ir sėkmingą. Šią žmogaus asmenybės transformavimo schemą visuomenė naudoja jau tūkstančius metų valdydama ir veikdama savo piliečių elgseną. Kodėl nepasinaudojus tomis žiniomis, juk tada aš galėsiu pats valdyti save ir savo gyvenimą? Jis tuomet priklausys tik nuo mano asmeninių svajonių, o ne nuo aplinkybių valios. Jeigu jūs nusprendėte patobulinti savo elgseną, bet ne­ keičiate nematomos elgesio dalies, nieko nepavyks. Tar­ kim, nusprendėte mesti rūkyti. Jūs nepakeičiate savo noro rūkyti kitu stipriu noru, tarkim, sveikai gyventi. Jūsų mąs­ tymas ir požiūris į sveikatą ir rūkymą lieka toks pats. Jūs vis išeinate į gatvę pastovėti su rūkančiais draugais, laiko­ te save dar rūkančiu. Visi trys vidinių mechanizmų blokai „noriu“, „mąstau“, „aš“ liko nepakitę. Kai tokios vidinės sąlygos, ar pasiseks pakeisti elgseną ir mesti rūkyti? Tikrai ne! Jūs kurį laiką vaidinsite nerūkantį, elgsitės taip, kaip jie elgiasi, bet vis tiek tai bus apsimestinė elgsena; jeigu ji nepakeis nors vieno trijų mechanizmų blokų, jūs vėl pra­ – 17 –


gyvenimo kūrėjas

dėsite rūkyti. Žinodami, ką ir kaip reikia savyje keisti, jūs įgaunate jėgą keisti save ir savo gyvenimą. Apie kiekvieną vidinių mechanizmų grupę pasakosiu atskiruose skyriuose. Juose taip pat rasite išsamius prak­ tinius pratimus, kurie padės jums tapti savo elgsenos šei­ mininkais. Svarbu suvokti, kad teorinė dalis nėra tikros ir galutinės tiesos teigimas, tai tekstas, padedantis praplėsti savo mąstymą, požiūrį ir nuteikiantis atlikti praktines už­ duotis.


Aktyvūs ir pasyvūs žmonės .......................... ' ..........................


Stebėdami savo ir kitų žmonių elgseną, matome, kad tie, kurie yra aktyvūs, atkaklūs, iniciatyvūs, laimėtojai, tiki savo sėkme, moka būti lyderiais, visada yra sėkmingesni. Žmonės, kurie dažniausiai pasyvūs, lengvai pasiduoda aplinkybių spaudimui, vengia atsakomybės, neigiamai mąsto, mažai ką pasiekia gyvenime ir labai priklauso nuo juos lydinčių aplinkybių. Panagrinėkime priežastis, kurios juos priverčia taip elgtis.

Gyvenimai, kurie „gyvena“ žmones (pasyvūs žmonės) Nuo vaikystės mes mokomi paklusti komandai „reikia“. Reikia: dantis valytis, eiti į mokyklą, stoti į universitetą, kurti šeimą, užauginti vaikus; galiausiai natūraliai prade­ dame justi, kad jau ir mirti reikia. Dėl to mes visada labai greitai galime atsakyti, „ką konkrečioje situacijoje reikia – 21 –


gyvenimo kūrėjas

daryti“, ir visai nelengvai atsakome, „ko aš pats noriu iš šios situacijos“. Taip kai kurių žmonių norai nuskandina­ mi į pasąmonę, jie juos užmiršta arba ignoruoja. Vaizdžiai šių žmonių gyvenimą galima pavaizduoti tokia schema.

B (reikia)

A

D (atsitinka)

C (noriu)

Tarkime, asmuo yra taške A ir jam reikia patekti į tašką B. Tai gali būti įvairūs „reikia“, tokie kaip: padvigubinti pelną, atlikti darbų ataskaitą, pasiruošti deryboms, sukurti naują produktą. Ar jis to nori? Žmonės, įpratę nesidomė­ ti savo tikraisiais troškimais, labai dažnai patenka į tokią gyvenimo situaciją, kai tikrieji norai būna nukreipti į kitą pusę, tarkim, į tašką C. Tikrasis noras gali būti išlaikyti jau esamą stabilų atlyginimą, pažiūrėti krepšinio varžybas, patirti malonumą, pailsėti. Kai šios kryptys nesutampa, kas laimi? Sąmonė ar pasąmonė? Noriu ar reikia? Nuolat prisimenu įvykį, kuris man atskleidė atsakymą į šiuos klausimus. Studijų metais gyvenau bendrabutyje. – 22 –


Aktyvūs ir pasyvūs žmonės

Turėjau vieną draugą, kuris buvo gimęs sausio 15 dieną. Tai buvo labai nesėkminga diena, nes kiekvienais me­ tais ji sutapdavo su egzaminais, kai net patys didžiausi tinginiai mėgino mokytis. Jis buvo tvirtai nusprendęs studentiškai švęsti kiekvieną savo gimtadienį, nepai­ sydamas nieko. Kasmet jis kviesdavosi savo draugus aplankyti jį gimtadienio proga. Visus perspėdavo, kad jie galės mokytis, bendrauti ir išgerti jiems nesiūlys. Vi­ sada pas jį susirinkdavo pilnas kambarys bendrakursių, draugų, visi atsinešdavo konspektus ir būdavo pasiryžę ne gerti, o mokytis. Jubiliatas, be galo patenkintas, kad susirinko tiek daug draugų, išgerdavo ir linksminda­ vosi. Kiekvienais metais atsirasdavo vienas studentas, kuris prisimindavo, kad truputį išgėrus geriau moky­ tis. Visi po truputį išgerdavo ir toliau vartydavo savo konspektus. Kalbų tuo metu padaugėdavo, susidaryda­ vo įspūdis, kad esi jau pakankamai išmokęs, nuslopda­ vo egzaminų baimė ir prasidėdavo tikras studentiškas gimtadienis. Kitą dieną vieniems egzaminas pasisekda­ vo ir jie ištraukdavo sėkmingesnį bilietą, kitiems būda­ vo blogiau. Kovoje tarp „noriu“ ir „reikia“ nelaimi niekas, pagal vektorių sumą mūsų herojus atsiduria taške D. Kuriame nėra nei visiško realizacijos noro, nei sėkmingo užduo­ – 23 –


įsigykite

knygą dabar

Gyvenimo kūrėjas  

Knygos „Gyvenimo kūrėjas“ ištrauka

Gyvenimo kūrėjas  

Knygos „Gyvenimo kūrėjas“ ištrauka

Advertisement