VšĮ „Siriaus“ centras Vilnius 2023 Didziosios Baltosios Brolijos paslaptys
Išversta iš
Тайны Великого Белого Братства / авт.-сост. Е. Ю. Ильина. –
Омск: Издательский Дом «СириуС», 2021. – 166 с.
UDK 141.339
ISBN 978-5-6043718-9-3
Per tūkstantmečius visuose pasaulio kraštuose yra išlikę žodiniai ir rašytiniai liudijimai apie Didžiąsias Dvasias, kurios padeda žmonijai ir nukreipia ją dvasinėje evoliucijoje. Žinios apie Didžiąją Baltąją Broliją aptinkamos visose pasaulio religijose, filosofų, mokslininkų, keliautojų, dvasinių praeities ir dabarties ieškotojų darbuose.
Būtent Didieji Mokytojai visais laikais įvairioms tautoms davė dorovinio gyvenimo ir taikaus sugyvenimo pagrindus, propagavo kultūrą ir mokslą.
Būtent Jie ateidavo į žemę kaip Dieviškieji vadovai, žyniai, religijų įkūrėjai, pažangūs filosofai, kompozitoriai, rašytojai, mokslininkai. Būtent Jie Žemėje ir Danguje sukūrė Šambalą – šventąją Buveinę, iš kurios mokė ir švietė žmoniją.
Knyga praskleidžia Didžiosios Baltosios Brolijos paslaptis, pasakoja apie Brolijos ir jos Pasiuntinių darbą.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
© J. J. Iljina, 2021
© UAB L N „SiriuS“, 2021
© J. V. Makarova, 2021, viršelis
ISBN 978-609-8228-12-0
©VšĮ „Siriaus“ centras, 2023
3 Turinys Įžanga. Didžiausia paslaptis tampa matoma .................5 Religiniai tekstai ir liaudies epai ...................................17 Senovės indų ir budistų šaltiniai .............................19 Paminėjimai krikščionybėje ir islame ....................23 Legenda apie Šventąjį Gralį ...................................25 Sakmės apie Belovodye ..........................................30 Šambalos ieškotojai ir svečiai .......................................39 Ieškotojai ................................................................40 Kas lankėsi Šambaloje? ..........................................42 Daktaro Laodzino „Gyvybės Šventovė“ ................45 Paslaptingasis grafas Sen Žermenas ............................51 J. P. Blavatskajos misija ................................................57 Nepamirštami susitikimai su Mokytoju .......................71 Teosofinių pažiūrų pasekėjai .........................................81 Ani Bezant apie Didžiąją Baltąją Ložę ..................83 Čarlzas Džonstonas apie Šambalos adeptus ...........87 Frančina La Dju apie Mokytojus ............................89 Rerichų šeimos darbai ...................................................93 Rerichų mokiniai ir pasekėjai .....................................101 Aleksandras Klizovskis apie Baltosios Brolijos misiją.......................................103 Alfredas Heidokas apie Šambalos darbo reikšmę .................................................................105 Steponas Stulginskis apie evoliucijos esmę ir Visatos Įstatymus ..............................................109
4 Žemėje ar Danguje? ..................................................... 113 Kas tokie yra Pasiuntiniai? ......................................... 117 XX ir XXI amžių filosofiniai etiniai ir dvasiniai mokymai........................................................................121 Bulgarų Mokytojai Piotras Donovas ir Omraamas Mikhaelis Aivanhovas ........................123 Amerikiečių Pasiuntiniai Ballardai ir Prophetai ...127 Rusų Pasiuntinys Tatjana Mikušina ......................133 Istorinės asmenybės – Mokytojų įsikūnijimai ...........139 Brolijos idėjų įtaka filosofijai ir mokslui ....................143 Didžioji Baltoji Brolija literatūros kūriniuose ..........149 Filos. „Dviejų planetų pilietis“ .............................150 Elisabeth Haich. „Įšventinimas“ ...........................152 X. P. „Įšventintojo gyvenimas“ ............................153 K. Antarova. „Du gyvenimai“ ..............................153 Dannion Brinkley. „Išgelbėtas Šviesos“ ...............155 Baigiamasis žodis .........................................................157 Baigiamasis žodis .................................................158 Padėka...................................................................160 Užrašams ..............................................................161
Įžanga. Didžiausia paslaptis tampa matoma
Visatos paslaptys žmonijai atsiveria palaipsniui. Nėra prasmės prietaringam laukiniui pasakoti apie žaibo atsiradimo arba dienos ir nakties kaitos priežastis. Bet, kai pažangi mokslinė mintis stovi ant išskirtinių atradimų slenksčio nematomose gyvenimo srityse, ateina laikas plačiai supažindinti žmoniją su tomis žiniomis, kurios iki to laiko buvo didžiausia paslaptis.
XIX amžiaus pabaigoje vakarų pasauliui buvo atskleista dvasinių žmonijos Mokytojų, per amžius palaikiusių jos evoliucijos kryptį, egzistavimo paslaptis. Nors Dvasinė
Išminčių Bendrija egzistavo Žemėje nuo seniausių laikų, ji niekuomet nesiviešino, todėl XIX a. pabaigoje žinia apie ją buvo priimta įvairiai: vienų su džiaugsmu ir gilia pagarba, kitų su nuostaba, trečių su priešiškumu. Ne visiems lengva priimti, jog žmoniją veda kažkokie pasauliui nežinomi išminčiai, apdovanoti didžiulėmis žiniomis ir stebuklingais sugebėjimais.
6
Tačiau tame nėra nieko nuostabaus. Žmonių bendruomenėje vaikai visada yra nukreipiami: šeimoje – tėvų, vaikų darželyje – auklėtojų, mokykloje – mokytojų. Palikite vaikų darželio amžiaus vaikus vienus, be suaugusiųjų globos kokiems dvidešimčiai metų – koks bus rezultatas? Viena dalis tiesiog neišgyvens, o išlikę gyvi nebus pasiekę daugiau nei laukiniai, gyvenantys pagal įstatymą „kas stipresnis, tas ir sotus“.
Ne, žmonija nesugebėtų savarankiškai ir greitai (kosminiais matais) išsivystyti iki šiuolaikinės civilizuotos būsenos, jeigu ne Mokytojų pagalba!
Jeigu Vakarus nauja informacija sukrėtė, tai Rytams dvasinių Mokytojų egzistavimas nebuvo paslaptis už septynių užraktų. Daugelio tautų senosios religijos ir epai saugo liudijimus apie žmonijos mokytojus-išminčius. Rytuose ši šventa sąvoka skamba kaip Šambala (Sambhala). Daugelyje, tiek rytų, tiek ir vakarų šaltinių, mes sutinkame ir kitus pavadinimus: Didieji Rišos, Šviesos
Hierarchija, Jokūbo laiptai, Mahatmos, Didžioji Baltoji Brolija, Pakylėtieji Valdovai, Išminties Valdovai, Šambalos
Valdovai, Šambalos Brolija, Universalioji Brolija, Didžioji Baltoji Ložė, Belovodye ir kiti.
Senosios Azijos legendos byloja, kad šventoji šalis
Šambala yra paslėpta nuo prašaliečių žvilgsnių. Ją supa neįveikiami kalnai. Už kalnų yra nuostabūs žali slėniai, krištolinio tyrumo upės ir kriokliai, puikios giraitės ir sodai.
Požeminiai karšti šaltiniai sukuria slėniuose palankų mikroklimatą. Nepraeinamos bedugnės, akmenų griūtys ir sniego nuošliaužos užkerta kelius į Šambalą. Niekas nesuras čia
kelio, išskyrus tuos, kuriuos pakvietė išminčiai.
7
Legendos byloja, kad Šambaloje gyvenantys atsidavusieji pasiekė neįtikėtinai aukštą dvasinį tobulumą. Jie sukaupė daugybę žinių apie Kosmoso ir Gamtos dėsnius, apie praeitį ir ateitį. Jie sugeba valdyti galingas gamtos jėgas. Jie gali keliauti po Kosmosą, gyventi kitose planetose, egzistuoti subtilesniuose Visatos pasauliuose. Visas savo neįtikėtinas žinias Išminčiai laiko paslaptyje, kad neišmanėliai ir trokštantys valdžios žmonės nepakenktų žmonijai. Kaip žinoma, bet kokį atradimą galima panaudoti tiek gėriui, tiek ir blogiui. Ryškus to pavyzdys – atomo energijos atradimas, kuri buvo panaudota skirtingai: tiek kaip duodanti šviesą bei šilumą, tiek ir kaip griaunanti miestus.
Legendos ištakos apie slaptą Išminčių Buveinę nusidriekia į seniausius laikus ir yra sutinkamos daugelyje pasaulio tautų.
„Šis žodis (Šambala – aut. past.) Rytuose sukelia pačius pagarbiausius jausmus, jis atveria draugystės ir didžiausio pasitikėjimo vartus. Nereikia nė sakyti, kad Gralio brolija, Belovodye, Baltoji Sala, presbiterio Jono karalystė ir dešimtys kitų pavadinimų, užgimusių tautų sąmonėje keičiantis epochoms, rasėms bei nacijoms ir kitusių priklausomai nuo jų dvasinio išsivystymo, supratimo ir tautinio charakterio, neišvengiamai yra susiję būtent su šia Šviesos Tvirtove, nuo neatmenamų laikų apipinta labiausiai pakylėtomis ir slaptingomis visų laikų ir tautų visų žmonių viltimis.
Taip, pavyzdžiui, skaitant senovės kinų šventraščiuose, kad imperatorius Didysis Ju (XXIII a. iki m. e.), pamaldus mistikas ir didis adeptas, gavo savo žinias iš „didžiųjų snieguotos kalnų grandinės Mokytojų“ Siczane
8
(Tibete), kur nuo neatmenamų laikų egzistavo aukščiausių žinių centras, mes, be abejonės, susiesime tai būtent su Šambala. Jeigu vedantistai ir budistai kalba apie Trajastrinšo dausas arba apie Taulitjaną, šventą senovės Vedų trisdešimt trijų dievų buveinę, arba apie Tušitą, kurioje yra ateinantysis Buda Maitrėja, Pasaulio Valdovas, arba apie Nirmanarati, Vaikuntchos dausas, arba apie Dedžungą, „palaimos ir išminties šaltinį“, arba apie šventą dievų kalną Kailašą arba Meru, su kuriais konkreti tautos
sąmonė susieja suvokimą apie šią šventą buveinę, tai krikščionys kalba apie Dangiškąją Jeruzalę ir Siono kalną, o musulmonai – apie Dangiškąją Kaabą ir sakraliuosius
Šventųjų Susirinkimo rūmus, kurie yra Žemiškosios Kaabos prototipas. Vienaip ar kitaip, bet jie visi susiję su šia aukšta sąvoka“1.
Kas tik neieškojo paslaptingos šalies! Ją surasti bandė budistų vienuoliai ir piligrimai, jėzuitų misionieriai ir kinų filosofai. Šambalos ieškojo Himalajų kalnuose, Pamire, Afganistane, Altajuje, Gobio dykumoje. XX-ame amžiuje jos ieškoti buvo išsiųstos mokslinės ekspedicijos iš įvairių
šalių, tame tarpe slaptas ekspedicijas į Tibetą organizavo rusų NKVD ir nacistinė Ananerbe.
Senovės kinų dao sakmė pasakoja apie nuostabią
šalį Tebu, pasislėpusią Tibete. Manoma, kad senovės kinų filosofas ir išminčius Lao Dzi savo žymųjį traktatą „Dao de-Dzin“ apie Absoliutą parašė po piligriminės kelionės į
Šambalą (Tebu). O senatvėje Lao Dzi ten sugrįžo.
Yra liudijimų, kad Pitagoras keliavo pas didžiuosius
1 Citata iš knygos: Sparov Vik, Šambala: mitas ar realybė. – M: ACT, 2008. –
288 psl.
9
Himalajų Išminčius – Mahatmas. Ir naujųjų pitagoriečių filosofas Apolonijus Tianietis taip pat aplankė Šambalą.
Šambala minima ir šventuose senovės indų tekstuose: Vedose, Puranose, Mahabharatoje.
Pagal budistų istorines kronikas reali Himalajų karalystė Šambala su sostine Kalapa yra šiauriau Indijos ir egzistavo iki XIV amžiaus. Užuominos apie Šambalą išliko X a. Kalačakros-tantrų tekstuose. Kaip teigia budizmo tradicija, šis rankraštis priklauso Šambalos karaliaus Sučandros, gavusio Kalačakros mokymą iš paties Budos, laikams.
Tibeto Taši-Lama Trečiasis XVIII amžiuje parašė knygą „Kelias į Šambalą“. 1914 metais knyga buvo išleista vokiečių kalba, ją išvertė profesorius Albertas Griunvedelis. Vakarų kronikos užfiksavo kaip Konstantinas Didysis ir Bizantijos imperatoriaus Manuilas gavo žinias iš Šambalos.
Kryžiuočiai, grįždami iš kryžiaus žygių, taip pat atnešdavo į Europą žinių apie paslaptingąją Šambalą ir Mahatmas. Su laiku jos virto sakmėmis apie „Gralio pilį“, kurioje gyvena šventieji riteriai, saugantys „Gralio taurę“. Į Taurę nusileidžia Dangiškoji Ugnis, suteikianti jėgų kovoti su blogiu. Riteriai girdi šauksmą ir skuba į pagalbą nuskriaustiesiems. Apie tai pasakojama vokiečių kompozitoriaus Ričardo Vagnerio operose „Parsifalis“ ir „Lohengrinas“.
Romos popiežiai, vadovavę krikščioniškajai bažnyčiai XII–XIII amžiais, ne kartą yra gavę kaltinančių laiškų iš Presbiterio Jono – taip save vadino Didysis Mokytojas iš paslaptingojo Dvasinio Azijos Centro. Vienas iš popiežių išsiuntė į vidurinę Aziją pasiuntinius, kurie po ilgų ieškojimų
10
