Cigunas

Kaip išnaudoti savo gyvybinę energiją

Iš anglų kalbos vertė rimvydas kuzas

Įvadas Ar norėtumėte būti fiziškai, emociškai, psichiškai ir dvasiškai sveiki? Ar norėtumėte padidinti savo gyvybinę energiją, kad galėtumėte kuo daugiau gauti iš darbo ir laisvalaikio? Ar norėtumėte blaiviai mąstyti, turėti skaidrų protą ir džiaugtis dvasine pilnatve? Skaitydami šią knygą sužinosite, kaip visus šiuos tikslus – ir dar daugiau – įgyvendinti pasitelkus ciguną. Rasite pavyzdžių ir pratimų. „Qigong“ lietuviškai tariame ir rašome cigunas. Tai yra ezoterinis energijos naudojimo menas. Šioje knygoje ezoterika pateikiama paprastai ir suprantamai. Nereikalingos išankstinės žinios apie ciguną: visi terminai ir sąvokos paaiškinamos žodynėlyje taip, kad jas lengvai supras vakariečiai skaitytojai. Žingsnis po žingsnio būsite supažindinti su svarbiausiais ciguno aspektais ir kai kuriomis sudėtingesnėmis ciguno sąvokomis.

Knygoje aptariami visi svarbiausi ciguno aspektai, t. y.: 1. Ciguno istorija, filosofija ir samprata; 2. Cigunas kaip sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltinis; 3. Gyvybinė energija sportui, seksui ir jaunatviškumui; 4. Vidinė kovos menų jėga; 5

wong kiew kit

5. Nuostabiojo proto lavinimas; 6. Aukščiausiasis ciguno pasiekimas.

Kadangi cigunas šioje knygoje aprašomas labai išsamiai, pirmiausia galite atidžiai išstudijuoti tas temas, kurios jums atrodo tinkamiausios ir reikalingiausios, o kitas pasilikti vėlesniam laikui ar tiesiog paskaitinėti savo malonumui. Dėl kultūrinių, filosofinių ir kitokių skirtumų kai kuriems skaitytojams tam tikri paaiškinimai gali pasirodyti neįtikėtini ar net prieštaringi. Pasakysiu tik tiek, kad dauguma šioje knygoje aprašomų pavyzdžių yra patikrinti mano mokinių ar išbandyti mano paties, o kiti cituojami iš didžių mokytojų ir patikimų autoritetų darbų. Kad ir kaip būtų, norėčiau paprašyti aklai netikėti tuo, kas pateikiama šioje knygoje, o atvirai žvelgti į siūlomus principus ir praktikas, jų teikiamą naudą vertinti tik tinkamai apsvarsčius.

Dera pažymėti, kad iš esmės cigunas yra eksperimentinė, o ne vien intelektinė disciplina. Neužtenka vien paskaityti ir suvokti, kas tas cigunas (nors ir tai duos be galo daug naudos); norint įvertinti ir visiškai išnaudoti šį meną, reikalinga ir praktika. Norint pradėti skambinti pianinu, reikia bent kelis mėnesius reguliariai mokytis. Juk ir vaikystėje prireikė kelių mėnesių, kol išmokome apsirengti neišvirkščius drabužius. Taigi būtų naivu ir neišmintinga tikėtis įvaldyti ciguną ar bet kokį kitą meną tam tikrą laiką nesimokant.

Cigunas nėra religija: šį meną gali praktikuoti bet kas. Jis nepaveiks jūsų religinių įsitikinimų ir neprivers jų puoselėti, jei esate nutolę nuo tikėjimo. Labiau pažengus, tai – dvasinė praktika, 6

cigunas

kuri peržengia fizinį pradą. Tačiau daugybė žmonių gauna neapsakomai didelę naudą vien iš fizinio lygmens, atsiribodami nuo kai kurių ar visų emocinių, psichinių ir dvasinių aspektų.

Pratimai pateikiami sisteminga seka, tačiau nebūtina ir nepatartina praktikuoti visų jų iš karto. Patirtis rodo, kad geriausių rezultatų pasiekiama vieną techniką praktikuojant bent jau kelis mėnesius ir tik tada pereinant prie kitos – retkarčiais, dėl įvairovės, jei labai norite, galite ją papildyti viena ar dviem kitokiomis.

Ciguno pratimus stengtasi paaiškinti taip, kad, skaitydami knygą, galėtumėte jų išmokti. Visgi pradedantiesiems labai praverstų ir meistro priežiūra. Meistras gali mokyti nebūtinai tų pačių ciguno stilių, kokie aprašomi šioje knygoje. Turėdamas tvirtų žinių apie bet kokį stilių, jis suteiks jums bazinę pagalbą. Tie, kuriems nepavyksta rasti meistro, ciguno praktika turės užsiimti kantriai ir atsargiai (bet be perdėtų dvejonių ir baimių).

Senovės kinai, kaip ir didieji kitų senųjų civilizacijų žmonės, neskirstė žinių į skyrius. Daugelis mokslininkų ir ciguno meistrų buvo ir poetai, dažnai savo darbus įamžindavo poezijoje. Nemažai šioje knygoje cituojamos medžiagos pirminė versija – poetiška, o išverčiau aš pats. Jei tuose fragmentuose pasigesite poezijos grožio, vadinasi, šlubuoja mano vertimas, o ne originalūs šaltiniai.

Kai kuriais atvejais originalo kalbos žodžių eiliškumas ir sintaksė buvo pakeisti, kad tekstas rimuotųsi, bet prasmės tai nekeičia.

Tikiu, kad tiesa ir grožis gali – dažnai taip ir būna – egzistuoti drauge.

Viena iš problemų, rašant šią knygą – ir tikriausiai bet kokią kitą knygą, kurioje yra kiniškų vardų, – buvo pasirinkti tinkamą 7

wong kiew kit

kiniškais rašmenimis užrašytų vardų rašymo metodą. Bendrai vadovavausi principu, kai tik įmanoma, kinų kalbos rašybą lotyninti, jei konkrečiu atveju nėra visuotinai priimta angliškoji rašyba.

Taigi rašiau lotynišką formą Taijiquan*, o ne anglišką variantą Tai Chi Chuan, o štai kung fu pateikiau pagal angliškąjį variantą, nors lotyniška forma būtų gongfu. Taip dariau todėl, kad, nors terminą Tai Chi Chuan nemažai kas žino, jis nėra toks visuotinai priimtas kaip kung fu.

Tačiau mano pasirinkimas dažnai būna subjektyvus.

Rašydamas apie žmogų, turiu omenyje tiek vyrą, tiek moterį.

Bendruose aprašymuose vyriškosios giminės įvardžius vartoju ne dėl to, kad ką nors diskriminuočiau, bet kad neužgriozdinčiau teksto tokiomis formomis kaip jis (ji) ar mokinys (-ė).

Esu įsitikinęs, kad vienas iš geriausių dalykų, ką gyvenime nuveikiau, yra ciguno praktika. Norisi tikėti, kad, perskaitę šią knygą, jūs taip pat tuo įsitikinsite. Mėgavausi kiekviena akimirka, kai rašiau ir perrašinėjau šią knygą. Tikiuosi, jūs nemažiau pasimėgausite ir gausite tiek naudos, kiek ši knyga turėtų duoti pagal sumanymą.

Didysis Meistras Huang Čiao Dzie (Wong Kiew Kit), Šaolino Vahnamo institutas

* Kai kurie tarptautinėje literatūroje lengvai atpažįstami ciguno terminai (pvz., biologiškai aktyvių taškų pavadinimai, tokie kaip huiyin, qihai, yongquan, cuanzhu ir t. t.) lietuviškame tekste pateikiami lotyniška forma, kad skaitytojams būtų lengviau atpažinti ir kitomis kalbomis rašomuose tekstuose sutinkamus pavadinimus, nors dauguma kitų kiniškų terminų (pvz. či, dzing, šen, in ir jang) perrašomi lietuviškomis raidėmis, remiantis VLKK nutarimu. – Vert. past.

Pratarmė Man didelė garbė rašyti „Ciguno meno“ pratarmę. Tai – jaudulio, džiaugsmo, nuostabos, pagarbos ir vilties knyga. Joje dalijamasi senoviniu ciguno menu. Ši knyga parašyta labai paprastai ir aiškiai net visiškam naujokui, taigi įgyvendina ir vieną iš či stiprybių. Atsiveriant naujam pasauliui, reikia tik spėti skaityti.

Meistrams ši knyga papildys jau išugdytus principus ir technikas ir išaiškins tai, kas daugeliui dar nebuvo aišku.

Ciguno meną iliustruoja gyvas pavyzdys – Meistras Huang Čiao Dzie. Net po daugiau nei trisdešimt valandų trukusio skrydžio jis išlipa iš lėktuvo šypsodamasis, švytinčiu veidu, aštriu ir viskam pasiruošusiu protu, be jokių nuovargio požymių, perskrodus kelias laiko juostas. Jo pasaulis – visada gaivus ir jaudinantis.

Jis moko savo pavyzdžiu, o mes turime būti dėkingi už tai, kaip jis platina šį senovinį meną po visą pasaulį.

Tegul ši knyga bus jūsų nuostabios kelionės vadovas ir žemėlapis. Praktikuodami ciguną, pajusite, kad suradote tą jaudulį, džiaugsmą, nuostabą, pagarbą ir viltį, kurių ieškojote.

Džin Li, R. N. ( Jean Lie, R. N.) Torontas, Ontarijo provincija Kanada 9

PIRMA DALIS

Ciguno istorija, filosofija ir samprata

PIRMAS SKYRIUS

Nuostabusis ciguno pasaulis Gyvybės, gimimo ir pasikeitimų šaltinis yra či; šiam dėsniui paklūsta visa, kas yra danguje ir žemėje. Iš išorės či apgaubia kosmosą; iš vidaus či viską suaktyvina.

Nei Dzingas (Nei Jing)

Keletas neįtikėtinų pasakojimų – Nagi, vaikai, – paragino Ratnamas, – vykimės kamuolį.

Iš tikrųjų tai – jo sūnaus vaikai, tačiau nė vienas, stebintis besiliejančią Ratnamo energiją, neatspėtų, kad vos prieš metus šis mielas senukas turėjo rimtų problemų dėl širdies. Gydytojai net abejojo, ar jis apskritai galės vaikščioti.

Jauna, daili vaikų mokytoja Šarifa priklaupė ir giliai, lėtai įkvėpė. Staiga tvojo ranka per plytą. Ši perskilo. Plyta, žinoma, ne ranka. Pasigirdo garsūs plojimai. „Kaip jai pavyko?“ – nusistebėjo vienas iš žiūrovų. „Juk jos rankos atrodo tokios gležnos.“ 13

wong kiew kit

Pokalbis su Činu, svarbiu vyriausybės pareigūnu, vieniems būna nejaukus, kitiems kelia nuostabą. Priklauso nuo požiūrio.

Jis dažnai atsako į klausimą, žmonėms jo dar neištarus. „Kaip jums tai pavyksta?“ – teiraujasi dažnas. „Perskaitau klausimą jūsų mintyse“, – atsako jis šypsodamasis. Šie įvykiai nutiko skirtingu laiku, tačiau juos vienija bendras faktorius: aprašomi žmonės – mano ciguno mokiniai. Už savo energiją ar sugebėjimus jie turi dėkoti šiam nuostabiam menui.

Praskleiskime paslapties šydą Nieko nuostabaus, kad daug skaitytojų dar nėra girdėję apie ciguną. Tai labai senas menas, tačiau dar prieš dvidešimt metų jis buvo pavydžiai laikomas po devyniais užraktais.

Lotyniškai cigunas rašomas „qigong“, o tai yra lygiai tas pats tarimas ir reikšmė. Būtų neteisinga manyti, kad sulotyninta kinų garsų sistema kuo nors keista. Tiesą sakant, lotyniška kinų kalbos rašyba fonetiškai yra taisyklingesnė už anglišką; problema tik ta, kad mes su tuo nesusipažinę.

Toks dėmesio nukreipimas į fonetines subtilybes iliustruoja svarbų dalyką: į viską, kas neįprasta, žmonės dažnai žiūri įtariai ir nepatikliai, nors tie neįprasti dalykai kitiems gali atrodyti kur kas geresni ir priimtinesni. Ši pastaba labai tinka ir nagrinėjant ciguno praktiką bei filosofiją. Todėl visiems, kas nėra susidūręs su rytietiškos išminties gilumu, kam jis kartais atrodo gluminantis, vertėtų neužsidaryti, automatiškai neatmesti savo kultūrai svetimų minčių ir principų, nelaikyti jų neįmanomais ar absurdiškais.

14

cigunas

Energijos naudojimo menas Cigunas – tai energijos naudojimo menas, ypač gerinantis sveikatą, ugdantis vidinę galią ir treniruojantis protą. Kinų kalba energija vadinama či (qi). Či – tai energija, kuri leidžia mums vaikščioti ir kalbėti, dirbti ir žaisti, filosofuoti ir įsivaizduoti, atlikti nesuskaičiuojamą galybę kitokių, gyvenime reikalingų veiksmų. Be to, či – tai energija, kuri suvalgytus pietus paverčia organizmo audiniais, kuri judina reikiamus raumenis, kai šypsomės, kuri kovoja su į mūsų kūną patekusiais parazitais, kuri organams ir audiniams perduoda nurodymus iš smegenų, kuri daro dar daugybę dalykų, apie kuriuos nė nežinome, bet jie yra esminiai, kad jūs, aš ir bet kuris kitas gyventume. Žinoma, či gauname ne vien per ciguno praktiką. Paprastai žmogus gauna či iš oro, kuriuo kvėpuoja, ir maisto, kurį valgo.

Tačiau, praktikuojant ciguną, energijos gaunama daugiau. Taip ir iš gyvenimo galime paimti daugiau.

Be to, kad palaiko mūsų gyvybę – pati svarbiausia ir kartu dažniausiai užmirštama funkcija, – či atlieka ir daugybę kitų naudingų darbų. Cigunas ypač neįkainojamas trijose pagrindinėse srityse, arba trim aspektais, tai: sveikata, vidinė galia ir proto mankšta. Tie, kas pasirengę, gali į šį sąrašą įtraukti ir ketvirtą aspektą: dvasinę pilnatvę.

Cigunas – tobula pagalba gydant ligas ir gerinant sveikatą.

Sakoma, kad cigunas išgydo šimtus ligų. Suprantu, daugelis skaitytojų pagalvos, kad tai tik tuščias, perdėtas teiginys. Tolesniuose skyriuose bus ne tik paaiškinta, kaip tuo įsitikinti, bet ir pateikta 15

wong kiew kit

daugybė praktinių atvejų, patvirtinančių šį, iš pažiūros drąsų teiginį.

Vidinė galia, žinoma, yra mūsų viduje glūdinti galia. Jos nereikia painioti su išorine – raumenų ar mechanine, o kartais ir šiurkščia jėga. Kiek anksčiau aprašyta jauna moteris, kuri sudaužė plytą savo gležna ranka, pademonstravo vidinę galią. Jei sugebate gerai nusiteikę ir efektyviai dirbti nuo ryto iki vakaro, o vėlai vakare dar turite energijos pasidžiaugti šeima, tai ir jūs parodote vidinę galią. Cigunas padeda ugdyti vidinę galią, ir ši knyga jums parodys kaip.

Proto ir sielos lavinimas Ištisus amžius Rytų filosofijos tradicijoje vyrauja proto ir kūno bendrybės idėja. Be to, kad palaiko gerą fizinę būklę ir sveikatą, cigunas lavina ir protą. Psichinis ciguno praktikos aspektas svarbus visais lygiais (nors dažnas pradedantysis to dar neįsisąmonina) ir ypač pabrėžiamas pažengusiesiems, kuriems nutinka fantastiški dalykai. Išlavintas, intuityvus ciguno meistro protas turbūt labiau nei bet kuris kitas veiksnys lemia daugybę dalykų, kuriuos jis gali daryti, nors kartais tai atrodo neįmanoma. Skaitydami knygą sužinosite, kaip ir kodėl meistras gali atlikti tai, ką ciguno nepraktikuojantys pasauliečiai laiko stebuklais.

Aukščiausias ciguno praktikos pasiekimas – dvasinė pilnatvė. Žinoma, tam pasiruošę ne tiek jau daug žmonių. Kai kuriems toks tobulėjimas gali pasirodyti neįtikėtinas! Nesvarbu, tikite to16

cigunas

kia galimybe ar ne, tai nėra mano teorija. Tai kai kurių šviesiausių protų žmonijos istorijoje minčių ir patirčių kristalizacija.

Aukščiausias pasiekimas leidžia realizuoti įgimtą nemirtingumą, kuris visada su jumis. Dvasinę pilnatvę pasieksite net nepriklausomai nuo to, kokią religiją išpažįstate, ar net jei jokios neišpažįstate. Krikščionis suras Dievo karalystę; musulmonas sugrįš pas Alachą; induistas susijungs su Brahma; budistas ras nirvaną; daoistas – vienybę su kosmosu. Net jei skelbiatės, kad netikite Dievo egzistavimu, pastebėsite, kaip palaimingai savo dvasia pasinersite į Aukštesniąją realybę. Tie, kas pasirengę, turėtų intuityviai suprasti ir būti džiaugsmingai įkvėpti tokios didingos patirties šmėžavimų; nepasirengusiesiems šie žodžiai tiesiog pasirodys tušti.

Priešistoriniai atradimai Iš tiesų cigunas siekia dar priešistorę. Senovėje juo užsiiminėjo ne tik kinai, bet ir įvairių didžiųjų kultūrų atstovai skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Ši praktika buvo įvairiai vadinama.

Pavyzdžiui, indai ją vadino joga; senovės graikai ir egiptiečiai – mistiškuoju menu; tibetiečiai – išminties menu.

Galbūt šių paslaptingų ir šventų menų mokytojai ir nebuvo girdėję žodžio „cigunas“, tačiau visi tie menai turėjo panašius tikslus, požiūrius, metodikas bei filosofijas. Lygiai taip pat, kaip kinai, senieji mokytojai savo menus itin saugojo ir mokė tik vieną kitą ypatingai atrinktą mokinį. Tai paaiškina, kodėl šie menai vystėsi atskirai.

17

wong kiew kit

Kinų archeologų įrašai rodo, kad Kinijoje urviniai žmonės jau Neolito eroje praktikavo ciguną! Veikiausiai bandydami ir mokydamiesi iš savo klaidų pirmykščiai žmonės atrado nemažai ciguno technikų. Pavyzdžiui, jie suprato, kad atlikdamas fizinį veiksmą ir kartu išleisdamas sprogstamąjį garsą (tokį kaip „chat“, keliant sunkų daiktą), žmogus sutelkia daugiau energijos tam darbui atlikti; arba kad švelniai iškvepiant orą ant skaudamos kūno vietos (žaizdą papučiant su garsu „šsss“), sumažėja skausmas.

Gyvūnų mėgdžiojimas ir vidinis matymas Šangų dinastijos laikais (XVI–XI a. pr. Kr.) cigunas buvo pasiekęs gan aukštą lygį. Ant šio laikotarpio bronzinių indų vaizduojami ciguno judesius atliekantys žmonės, kurie galbūt yra šiuolaikinių ciguno pratimų prototipai.

Daug to laikotarpio pratimų primena tipinius gyvūnų, pavyzdžiui, vėžlio, gervės ir beždžionės, judesius. To meto mokytojai tikėjo, kad šių gyvūnų savybės – vėžlio ilgaamžiškumas, gervės pastovumas ir beždžionės judrumas – susijusios su tuo, kaip jie gyvena ir elgiasi. Šie ir kitokie fiziniai judesiai, kurie skirti nukreipti ir reguliuoti vidinės energijos srautus, vadinami dao in (dao yin). Taigi ciguną praktikuojantys žmonės atkartoja gyvūnų judesius ne todėl, kad nori būti panašūs į gyvūnus. Jie siekia įgyti tam tikrų savybių, kurios viršija žmogiškąsias.

Džou dinastijos laikais (XI–III a. pr. Kr.) cigunas pasiekė kai kurių itin didelių laimėjimų. Žymiajame Idzinge (Yi Jing), arba 18

cigunas

„Permainų knygoje“, atsirado In ir Jang (Yin–Yang) bei Bagua koncepcijos, kurios vėliau tapo esminiais ciguno filosofijos elementais.

Dar nesusipažinusiems su Idzingu knygoje pateikiami būrimai gali pasirodyti vaikiški ar net absurdiški. Kad ir kaip būtų, Idzingo būrimais dažnai pasikliaudavo ir ypač galingi žmonės – generolai ar imperatoriai, kuriuos konsultuodavo to meto išmintinčiai. Šiuolaikiniai mokslininkai ir kiti didūs mąstytojai pradeda suvokti, jog „Permainų knygoje“ slypi didžiulė išmintis ir kad joje pateikiami būrimai su varinėmis monetomis, krištoliniais čigonų rutuliais ar romėniški būrimai yra vienas iš būdų sužadinti pasąmonę, kad ji išlaisvintų neribotus visatos minčių išteklius.

Idzingo būrimai remiasi Bagua arba aštuoniomis trigramomis.

Trys gua linijos, arba trigramos, žinoma, nėra šiaip sau linijos.

Kiekviena gua yra fizinis simbolis, išreiškiantis gilias metafizines ar pasąmonines apraiškas. Kiekviena gua turi savo pavadinimą.

Viena iš jų, gen, reiškia įvairias žmogaus kūno dalis ir jų funkcijas.

Per meditacijas susitelkdami į šią informaciją, kinų išminčiai išsiugdydavo aukštesniojo lygio nei guan (vidinio matymo) ar nei dziue (nei jue) (vidinio atspindžio) įgūdžius. Jie ciguno praktikoje leido tobulinti cun siang (cun xiang) arba, kitaip sakant, išlaikyti mintį. Visos šios trys koncepcijos bendrai verčiamos kaip „vizualizacijos“, tačiau kinų kalboje tarp jų yra šioks toks skirtumas. Cun siang ir dao in tapo dviem pagrindinėmis ciguno vystymosi kryptimis.

19

įsigykite

knygą dabar