Tyrejo uzrasai 5kl

Romas Darafėjus, Ana Gliebė

Tyrėjo užrašai

V klasei

Turinys ĮVADAS /

4

1. Mokykimės tyrinėti, atrasti, pažinti. Gyvas ar negyvas? / 2. Organizmų įvairovė ir grupavimas / 12 3. Kas kuo minta / 19 4. Kaip jaučiu pasaulį / 25 5. Gera tave matyti! / 32 6. Kaip girdime / 38 7. Kodėl ir kaip reikia maitintis / 44 8.

9.

10.

11.

12.

Energija, judėjimas, jėgos / 53 Nepamainomas vanduo / 59 Medžiagos aplink mus / 65 Elektra – ir draugas, ir priešas / Magnetai, magnetai... / 77

6

71

3

Įvadas Mieli mokiniai, atlikdami „Tyrėjo užrašų“ užduotis, bandymus ir stebėjimus mokysitės analizuo­ ti ir tyrinėti gamtos reiškinius, atpažinti ir spręsti įvairias aplinkos problemas. Pasitikrinsite, ką žinote, ką gebate, ko dar reikėtų pasimokyti. Kartu įgysite naujų žinių ir įgūdžių. Nenusiminkite, jei iš pirmo karto ne viskas pavyks. Pasitelkite draugus, artimuosius. Kad įgyvendintume savo sumanymus, kartais reikia ir vaizduotės.

Užduotis ir tyrimų aprašymus skaitykite įdėmiai, iki galo. Perskaitę neskubėkite jų atlikti.

Pirma pagalvokite: a) ar supratote, kas rašoma, ko prašoma; b) ar aišku, ką, kaip ir kodėl darysite; c) ko reikia užduočiai atlikti, kur ir kaip tai rasite. Drąsiai klauskite, tikslinkitės – tik taip veikla įgaus prasmę. Aptikę nežinomą žodį išsiaiškinkite, ką jis reiškia, ir savais žodžiais paaiškinkite paraštėje. Lygiai taip pat savais žodžiais paaiškinkite svarbias ir primirštas sąvokas. Taip lavinsite kalbą, įgusite tinkamai reikšti mintis.

Jei norite pasitikslinti, klauskite:

Jei reikia išsiaiškinti, klauskite:

Ar gerai supratau, kad...

Kodėl manote, kad...

Ar teigiate, kad...

Kas jeigu...

Prašau patikslinti, ar...

Kaip...

Priežasties ir pasekmės ryšį atskleisite tokiais sakiniais: Kadangi , tai ✽. . Todėl ✽. ✽, nes . ✽ dėl to, kad . Čia  – priežastis, ✽ – pasekmė.

Užrašuose pateikiama veikla žymima sutartiniais ženklais. Susipažinkite, ką veiksite.

Ar žinote? Temos pradžioje rasite žiupsnį faktų. Jais galėsite remtis atsakydami į diskusijos klau­ simus, atlikdami tyrimą ar kitą užduotį. Faktus mėginkite sieti su turimomis žiniomis. Taip juos lengviau suprasite, įvertinsite.

Padiskutuokime. Diskutuodami turime galimybę susipažinti su įvairiais požiūriais ir juos paly­ ginti. Tai skatina labiau gilintis į svarstomą klausimą, kritiškai vertinti informaciją ir apgalvotai priimti sprendimus.

Kad diskusija vyktų sklandžiai, laikykitės taisyklių: kalbėkite po vieną, atidžiai klausykitės, susilaikykite nuo kritikos. Užsirašykite svarbiausius dalykus, informacijos šaltinius, įdomius fak­ tus, kylančius klausimus, abejones, nežinomus žodžius. Kai pašnekovas baigs kalbėti, pasitikrin­ kite, ar teisingai jį supratote, išsiaiškinkite, kas neaišku. Nesivaržykite išsakyti priešingą nuomo­

4

nę, tačiau atminkite, kad diskusija nėra ginčas. Mintis reikškite aiškiai, argumentuotai – pateikite faktų, gyvenimiškų pavyzdžių, remkitės pripažintais žmonėmis, gretinkite įvairius reiškinius, atskleiskite priežastis, paaiškinkite pasekmes. Baigdami diskutuoti nuomones apibendrinkite.

Vėliau apmąstykite, kaip jums pavyko: ar kalbėjote suprantamai, mintis dėstėte nuosekliai, ar parinkote tinkamus argumentus.

Atlikime užduotis. Atlikdami užduotis pasitikrinsite, kaip suvokėte temos medžiagą, ar gebate įgytas žinias taikyti praktiškai. Žvaigždute pažymėtos neprivalomos užduotys.

Dalis užduočių yra susijusios su informacijos paieška. Kad ji būtų sėkminga, užduokite sau kelis klausimus: l Ką norite rasti? Kaip trumpai apibūdintumėte, kokios informacijos ieškote? Kokie žodžiai yra svarbiausi? Jei informacijos ieškote saityne (internete), šiuos žodžius surinkite paieškos lange­ lyje. Jei – bibliotekoje, šie žodžiai pravers ieškant knygų kataloguose. l Kokie šaltiniai geriausiai tiktų? Jei reikia sąvokų, apibrėžčių, svarbiausių faktų, trumpų ap­ rašymų, naudokitės žinynais ir enciklopedijomis, jei išsamesnių žinių – knygomis, straipsniais.

Naudingos informacijos galite gauti ir tiesiogiai iš žmonių – apklausdami juos raštu (anketavi­ mas) arba žodžiu (interviu). Jei žodžiu apklausiami žmonės sutinka, galite juos nufilmuoti, pokal­ bį įrašyti į diktofoną. Būkite mandagūs, nepertraukinėkite pašnekovo ir būtinai jam padėkokite.

Ne visi šaltiniai yra vienodai patikimi, todėl sudominusią informaciją patikrinkite dar keliuo­ se šaltiniuose.

Atlikime tyrimą. Tyrimai padeda suprasti, kas, kaip ir kodėl vyksta. Juos atliksite remdamiesi šešiais svarbiausiais mokslininko žingsniais.

1. Keliu klausimą. Klausimas parodo, ką norite sužinoti, kokia problema kilo. (Kokiu atveju ... ?, Kada ... ?, Ar ... ? ir pan.).

2. Renku duomenis ir informaciją. Išsiaiškinkite, kas tuo klausimu jau yra žinoma. Informa­ cijos ieškokite įvairiuose šaltiniuose, tarkitės su draugais, artimaisiais, mokytoju.

3. Formuluoju hipotezę. Remdamiesi surinkta informacija spėkite, koks galėtų būti atsaky­ mas į iškeltą klausimą.

4. Atlieku tyrimą (stebėjimą). Tikslas – surinkti duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba pa­ neigti hipotezę.

5. Gaunu naujų duomenų. Duomenis surašykite į lenteles, jei reikia, atlikite skaičiavimus, rezultatus pavaizduokite grafiškai.

6. Darau išvadas. Remdamiesi rezultatais įvertinkite, ar hipotezė pasitvirtino. Jei ne, pagalvo­ kite kodėl. Galbūt reikia kelti naujus klausimus ir naujas hipotezes.

Spręskime problemas. Atlikdami šias užduotis nagrinėsite tikras gyvenimiškas situacijas. Mo­ kysitės įžvelgti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų, atrasti sąsajas tarp įvairių dalykų. Pra­ tinsitės kūrybiškai taikyti žinias ir gebėjimus, naudotis įvairiais šaltiniais. Ieškodami atsakymų bendradarbiaukite vieni su kitais ir mokytoju. Įsivertinkime. Atlikę užduotis įvertinkite, kaip jums sekėsi. Kas buvo lengviausia? Kas sunkiau­ sia? Gal kitą kartą kažką reikėtų daryti kitaip? Kaip jautėtės atlikdami užduotis, tyrinėdami, diskutuodami? Atsakymai į tokius klausimus leis stebėti savo pažangą, atskleis jūsų stipriąsias ir silpnąsias puses, sužinosite, ką reikia tobulinti.

Autoriai

5

1.5. Kokių neigiamų padarinių drėgnųjų atogrąžų miškų naikinimas gali turėti pačiam žmo­ gui (kad ir jums)?

2. Organizmų įvairovė ir grupavimas Ar žinote?

Manoma, kad šiuo metu Žemėje galėtų būti nuo 5 iki 30 milijonų rūšių organizmų. Kad susigau­ dytų tokioje įvairovėje, mokslininkai juos grupuoja. Tačiau iš viso įvardyta ir sugrupuota tik apie 2 milijonus rūšių. Didžiausia organizmų gausa ir įvairovė yra drėgnuosiuose atogrąžų miškuose.

Nors jie užima vos 7 % Žemės paviršiaus, juose aptinkama daugiau nei pusė visų žinomų auga­ lų ir gyvūnų rūšių. Deja, drėgnųjų atogrąžų miškų sparčiai mažėja – daugiausia jie kertami ir deginami dėl žemės ūkio plėtros. Todėl mokslininkai baiminasi, kad dėl spartaus šių miškų nai­ kinimo jie nespės aprašyti visų ten gyvenančių organizmų rūšių – jos taip ir išnyks neaprašytos.

Padiskutuokime Dėl kokios priežasties mokslininkai iki šiol nėra atradę visų organizmų rūšių? Argumen­tuokite.

1.6. Ką siūlytumėte daryti, kad išsaugotume šiuos miškus? Atsakymą argumentuokite.

Atlikime užduotis 1. Organizmus grupavo jau pirmykštis žmogus. Tik jis juos skirstė pagal tai, kokios naudos tu­ rės, pavyzdžiui, ar organizmas valgomas, ar yra priešas... Šiandien mokslininkai grupuodami organizmus atsižvelgia į jų sandaros ir funkcijų požymius.

1.1. Nurodykite kelis požymius, pagal kuriuos būtų galima grupuoti 1.2 užduotyje pavaiz­ duotus organizmus.

1.2. Įvardykite šiuos organizmus. Jei kurio nepažįstate, pasitarkite su klasės draugais, mokytoju.

Kaip manote, kodėl tam tikrose Žemės vietose organizmų rūšių yra daugiau negu kitose?

Kur didžiausia organizmų įvairovė Lietuvoje – miškuose, pievose ar vandens telkiniuose? Už­ra­ šy­k i­te bent vieną argumentą, kodėl taip galvojate.

Spręskime problemas 1. Drėgnieji atogrąžų miškai kertami neregėtais tempais. Nuo XVIII a. vidurio jų sumažėjo dau­ giau kaip perpus. Spartus jų naikinimas kelia rimtą grėsmę gamtai, taigi ir žmogui.

1.1. Kaip, jūsų nuomone, miškų kirtimas susijęs su rūšių nykimu?

1.2. Kaip manote, kodėl gamtoje svarbi kiekviena rūšis?

1.3. Suskirstykite šiuos organizmus į tris grupes.

1.3. Pasitarkite su draugu ir užrašykite, kokiais tikslais kertami drėgnieji atogrąžų miškai.

I grupė Priklauso

1.4. Kokį pavojų gamtai, jūsų nuomone, kelia drėgnųjų atogrąžų miškų naikinimas?

II grupė Priklauso III grupė Priklauso

12

Organizmų įvairovė ir grupavimas

Organizmų įvairovė ir grupavimas

13

Atlikime tyrimą Paukščių stebėjimas Jeigu pažvelgtumėte pro langą ar būdami lauke pasižvalgytumėte, tikrai pastebėtumėte kokį nors paukštį. Pasaulyje jų yra daugiau kaip 10 000 rūšių. Tačiau dažniausiai pažįstame tik vieną kitą.

Tarkime, pamatėte paukštį ir pasidarė smalsu kokį.

Tyrimui (stebėjimui) reikės: užrašų knygelės, rašymo priemonės (geriausiai tinka paprastas pieštukas), fotoaparato arba mobiliojo telefono su fotografavimo (filmavimo) funkcija, žiūronų (jeigu turite), skirtingo maisto trupinių, lesyklos, maišelio plunksnoms surinkti, vadovo paukš­ čiams pažinti, kompiuterio su prieiga prie interneto (jeigu turite).

5. Gaunu naujų duomenų. l Užsirašykite

viską, kas atrodys svarbu: vietą, kurioje pastebėjote paukštį, jo dydį (palygin­ kite su jums žinomais paukščiais), išvaizdą (plunksnų, snapo, kojų spalvą, kitus išskirtinius bruožus), elgseną, giesmę (balsą).

l

Kad paukštį būtų lengviau atpažinti, jį nupieškite, nufotografuokite ar nufilmuokite.

Paukščio požymiai

Mano pastabos

Aplinka

Tyrimo žingsniai 1. Keliu klausimą. Užrašykite klausimą, kuris jums kilo.

Paukščio dydis

2. Renku duomenis ir informaciją. Surašykite, ką žinote ar sužinojote apie matytą paukštį.

Bendra išvaizda (įklijuokite paukščio nuotrauką arba jį nupieškite)

3. Keliu hipotezę. Parašykite, koks, jūsų manymu, tai galėtų būti paukštis.

4. Atlieku tyrimą (stebėjimą).

Surašykite tyrimui reikalingas priemones:

Plunksnų spalva (nupieškite rastą plunksną) Snapo spalva

Darbo eiga l Nuspręskite,

kada (kokiomis valandomis) stebėsite vietą, kurioje pastebėjote paukštį. Jeigu gali te, stebėkite du kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare. tą vietą kiekvieną dieną visą savaitę. Elkitės ramiai ir atsargiai, kad neišbaidytumėte paukščio. Naudokitės, jei turite, žiūronais (žr. 18 p.).

Snapo forma Kojų spalva

l Stebėkite

Paukščio elgsena

l Jeigu paukštis nepavojingas ir tupi gana arti, pamėginkite jį palesinti. Tiks avižos, įvairios sėklos,

išmirkytos razinos, sūris, virti ryžiai, duona; negalima duoti sūdyto maisto, pieno, košės. Stebė kite, ką jis lesa. Galite pakabinti lesyklą (žr. 18 p.).

Balsas (giesmė)

l Jei

Maistas

įprastoje vietoje paukščio nėra, ištirkite ją. Gal pastebėsite kokių nors paukščio buvimo pėd sakų, pavyzdžiui, plunksnų, išvamų (nesuvirškintų paukščių lesalo gumulėlių, kuriuos paukštis atryja ir išspjauna), lizdą ir pan. Plunksnas parsineškite namo, jos padės apibūdinti paukštį.

Būdingas polėkis (kaip skrenda)

Kiti išskirtiniai bruožai

16

Organizmų įvairovė ir grupavimas

Organizmų įvairovė ir grupavimas

17

6. Darau išvadas.

Remdamiesi užrašais ir nuotraukomis paieškokite šio paukščio paukščių atlasuose, vadovuose ar saityne. Parašykite išvadas, nurodykite, ar hipotezė pasitvirtino, jei ne – kodėl.

Pagal šaltiniuose pateiktus aprašymus ir paveikslus šis paukštis labiausiai panašus į

Įsivertinkime Pabraukite tinkamą teiginį: Tokį darbą darau PIRMĄ KARTĄ.

ESU JAU KARTĄ DARĘS.

DAŽNAI TAIP DARAU.

Stebint paukštį labiausiai man patiko Man nepatiko, kad Buvo labai lengva, nes Buvo sunku, nes Ateityje norėčiau

Nepamirškite stebėti, kaip dygsta sėklos! Gal reikia jas palaistyti ar pradėti pildyti lentelę?

Lęšio reguliavimo sraigtas

Kaip naudotis žiūronais?

Centrinis sraigtas

Žiūronus prieš jais naudojantis reikia sureguliuoti.

1. Užmerkite dešinę akį ir sukite centrinį sraigtą, kol vaizdas taps ryškus.

2. Užmerkite kairę akį ir žiūrėkite pro dešinįjį lęšį. Suk­ dami lęšio sraigtą pareguliuokite ryškumą.

3. Vėliau, pastebėję paukščius, vaizdo ryškumą nustatykite sukdami tik centrinį sraigtą.

Lęšis

18

1

2

3

4

Organizmų įvairovė ir grupavimas

Kaip padaryti lesyklą?

1. Paimkite plastikinį pieno butelį ir iškirpkite stačiakam­ pę angą. Kirpkite kitoje pusėje negu butelio rankenėlė.

2. Butelio dugne pieštuku pradurkite dvi nedideles sky­ lutes.

3. Įsmeikite į butelio šoną pieštuką. Ant jo paukščiams bus patogu nutūpti.

4. Į padarytą lesyklą pripilkite sėklų arba grūdų. Prie ran­ kenėlės pririškite virvutę ir pakabinkite lesyklą ant me­ džio šakos ar kur kitur.