Turinys 1 skyrius | Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų . . . . . . . . 11 • kuo derėtų pasidomėti prieš vestuves • kodėl pešasi broliai ir sesės • kas geriau – vedybos ar senbernystė • kodėl anytos nemyli marčių • kodėl močiutės – tikras lobis • kas našliams kaišioja pagalius į ratus •
Jaunųjų žvalgytuvės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Peštynės vaikų kambaryje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Žmona – ir meilei, ir sveikatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Anyta – velnio pramanyta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Apie močiučių naudą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Našlių troškimai ir vargai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
12 17 21 27 33 39
2 skyrius | Žiupsnis tikrovės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45 • kodėl pilvas daug svarbesnis, nei manome • kodėl neprisimename blogų dalykų • kaip svajones paversti tikrove • kaip geriau suprasti kitą žmogų • apie nešvarią sąžinę • kaip ugdyti valią • kaip pamažu atsikratyti bjaurios priklausomybės – rūkymo • kodėl permainos – naudingos • ką daryti, jei nepritapote užsienyje • apie nelengvą čempionų dalią •
Kūno valdovas – pilvas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Apgavikė atmintis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kad įgyvendintume svajonę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Skaitome mintis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sąžinės skalbėjai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Valios arbata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
46 51 56 61 66 68
Metame rūkyti (palaipsniui) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tegyvuoja permainos! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nepritapėliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sunki čempionų duona . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
72 81 86 90
3 skyrius | Sauja emocijų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93 • kodėl verta būti geros nuotaikos • kaip iš galvos išgrūsti įkyrias mintis • kaip nepajuosti iš pykčio • kaip išdresuoti baimę • kaip netapti bejausmiam • kodėl drovumas kartais kenkia • apie pavyduolių rūšis • kodėl keikiamės • ką daryti, kai apsėda pirkimo manija • kodėl vagiliauja vaikai •
Džiaugsmas ir linksmumo moralė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94 Akimirkos be minčių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100 Žudantis pyktis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 104 Dresuojame baimes . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109 Pasauli, aš tau abejingas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113 Ak, tas bjaurus drovumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118 Pavydas dėl nieko . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 126 Keikūnai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131 Pirkimo manija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 135 Kleptomanai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 139
4 skyrius | Žiupsnis pagyrų laikui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 145 • apie paros valandas ir mūsų savijautą • apie keistai bėgantį laiką ir déjà vu • kaip eina mūsų vidinis laikrodis • kodėl verta pailsėti • kaip nesijausti pavargusiam po atostogų • kaip nebijoti senatvės •
Pelėdos, vieversiai ir didmiesčių šviesos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ar įmanoma pailginti parą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Mūsų biologinis laikrodis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . O septintą dieną ilsėkis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Stresas po atostogų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . „Kaip tu pasenai!“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
146 150 153 157 163 167
5 skyrius | Žiupsnis negandos – žiupsnis pagalbos
. . . . . . .
173
• kaip „užsidirbame“ ligas • apie hipochondrikus • kaip atpažinti būsimą isteriką • kaip iš streso išspausti naudos • kaip vadybininkui neįsivaryti depresijos • apie gulėjimą ligoninėje • apie keturkojus medikų pagalbininkus •
Ligos pagal nuopelnus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kai susargdina baimė susirgti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Suvaidintas isterikų gyvenimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Apie stresą kitaip . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Užmokestis už stresą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ligoninės pamokos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Keturkojis išsigelbėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
174 178 182 187 193 200 206
6 skyrius | Žiupsneliai netekčių, kalnas kančių . . . . . . . . . . . . 209 • kaip elgtis per laidotuves • kaip padėti sugniuždytam sielvarto • kaip elgiamės gresiant skyryboms • apie vyrų depresiją • kodėl žmonės žudosi ir kaip tokiems padėti • kaip atleisti kaltes •
Kaip padėti sielvartaujančiajam . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Skausmo viražai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Aštrios skyrybų šukės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vyrai depresijos nelaisvėje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . SOS: savižudybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sielos gydytojas atleidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
210 216 220 226 234 239
7 skyrius | Žiupsnis cukraus į medų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 243 • kaip greitai įvertinti pašnekovą • apie dovanas ir santykius • apie pažintis internetu ir psichologinius testus • ko reikia, kad aistra virstų ilgalaike meile • apie tai, kad bučinių niekada nebus per daug • apie meilės nuotykių troškulį ir ribas • apie slaptą meilės trūkumo signalą – slogą • apie meilės kalbą ir apkabinimus •
Kūno kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 244 Dovanos – raktelis į širdį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 249
Mus supiršo kompiuteris . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Meilė iš pirmo žvilgsnio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Bučinys ryte . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Flirto ribos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kai trūksta meilės, susigriebiame slogą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Apkabink mane dvylika kartų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
253 258 264 268 275 278
Eiti ar neiti pas psichologą? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 283
1 skyrius
Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų Šiame skyriuje sužinosite: * kuo derėtų pasidomėti prieš vestuves * kodėl pešasi broliai ir sesės * kas geriau – vedybos ar senbernystė * kodėl anytos nemyli marčių * kodėl močiutės – tikras lobis * kas našliams kaišioja pagalius į ratus
Jaunųjų žvalgytuvės Pažiūrėk, kokia jos motina
Liaudies išmintis jaunikiui pataria: pažiūrėk, kokia išrinktosios motina, ir žinosi, kokia bus tavoji žmona. Jaunajai patariama atidžiau pažvelgti į jaunikio tėvą. Fizine prasme, kalbant apie apkūnumą ar liesumą, gal dar apie sveikatą, tai tiesa. Tačiau vadovautis vien žvalgytuvėmis būtų neišmintinga. Netgi nėra svarbu tai, kaip būsimi uošviai gyvena – švariai ar apsileidę. Neverta labai nuogąstauti ir jeigu jaunikio tėvas per dažnai kilnoja taurelę, o motina baisiai plepi. Vaikai dažnai labai skiriasi nuo tėvų, iš jų paveldi ne viską. Be to, juk ne su sutuoktinio tėvais teks gyventi. Galų gale, savo išrinktąjį ar išrinktąją galima ir kiek paauklėti. Yra daug svarbesnių dalykų, kuriuos būtina žinoti prieš kuriant šeimą.
Tiesiog idealas
Įsimylėję žmogų žiūrime į jį susižavėję, o nelabai smagūs jo gyvenimo faktai, nors ir bado akis, neatrodo svarbūs. Dažnai įsimylime ne asmenį, o jo įvaizdį, kurį patys ir susikuriame. Paskui aimanuojame: kur buvo mano akys?! Būna, kad kiti žmonės papasakoja mums istorijų iš mylimojo vaikystės ar paauglystės, stebime jo santykius su kitais šeimos nariais, bičiuliais, bendraklasiais. „Vaikystėje jis sulaužė dviratį? Kodėl? Iš keršto? Ak, negąsdinkit, nepasakokit man Haufo pasakų. Tai neturi nieko bendra su mūsų ateitim.“ Jei mąstome šitaip, labai apmaudu, nes vaikystėje užkoduota žmogaus ateitis. Tik tą kodą nelengva iššifruoti, ypač kai regime vien rožinę spalvą.
J a un ų j ų ž va l g y t u vė s
13
Kad jaunystėje užsidedame rožinius akinius, nėra blogai. Jei neapgaudinėtume savęs, nesvajotume, jei būtume griežti realistai, veikiausiai niekada nesukurtume šeimos, nesusilauktume vaikų.
Vyriausias vaikas – vadovas
Šeimoje gimęs pirmas vaikas privilegijų gauna dar būdamas motinos įsčiose. Į jį sudėtos visos tėvų viltys: bus gražus, sveikas, talentingas. Ak, ir būtinai berniukas. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Pirmagimiu berniuku labai didžiuojamasi. Lenkijoje jam dažniausiai duodamas tėvo vardas. Pirmagimis anksti supranta, koks jis svarbus tėvams, ir jaučia atsakomybę. Jis tampa antrąja šeimos galva, turi padėti motinai, kai tėvo nėra namie. Šitaip jis elgsis ir pats sukūręs šeimą. Greičiausiai vesti neskubės, ramiai pasvarstys, ar jau laikas, ar yra pinigų, ar bus kur gyventi. Atsiradus vaikams jis rūpinsis, kad žmona tinkamai juos auklėtų. Ir pats auklės vaikus. Prižiūrės ir žmoną: ar neišlaidauja, ar madingai rengiasi.
Antras brolis – pavyduolis ir...
Jis pažadėtas dar negimęs. Ne, ne Pinčiukui, o pirmam vaikui. Kad tam nebūtų liūdna, kad turėtų su kuo žaisti. Kartais pirmagimio net paklausiama, ar nori broliuko arba sesutės. Tarsi nuo to pageidavimo kas priklausytų. Antras vaikas yra pasmerktas pavyduliauti pirmajam. Darnioje šeimoje to plika akimi nematyti, bet pavydo tikrai bus. Jaunesnysis brolis pavydi, kad tėvai vyresniuoju labiau pasitiki, skiria jam svarbesnius ir atsakingesnius darbus. Jis pavydi, kai vyresnysis gauna triratuką. Nepatenkintas, kad jam tenka nešioti išaugtą brolio paltuką, kelnes, batus. Jaunėlis būtinai elgsis kitaip nei vyresnysis. Jei tas mokosi gerai, jaunėliui, ko gero, prireiks motinos pagalbos ruošiant pamokas, kraunantis mokyklinę kuprinę. Jei vyresnysis – blogas mokinys (taip būna retokai), antras vaikas bus uolumo pavyzdys. Bet jam visada reikės kito žmogaus paramos priimant sprendimus, renkantis darbą. Reikės paskatinimo.
14
1 s k y r i u s Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų
Net sukūręs šeimą jaunėlis bus neryžtingas. Jeigu jam griežtai nevadovaus „administratorė“ – žmona ar dukra, gali būti, kad jis nerodys iniciatyvos.
...trokšta dėmesio
Jaunėlis žavus nuo gimimo, džiugina tėvus, brolį, aplinkinius. Jis lengvai bendrauja su kitais, yra puikus pašnekovas, vakarėlių siela. Taip elgdamasis viena akimi stebės, ar vertinamas jo sąmojis. Pats žarstys komplimentus, bet jais sieks ne pagirti kitą, o kito žmogaus akyse pamatyti pasitenkinimo blyksnį. Pasitenkinimo juo žiežirbėlę. Jis taip džiaugiasi gyvenimu, kad neretai šeimą sukuria nė nebaigęs vidurinės, didžiam vyresnėlio pasipiktinimui: nieko dar neturi, o jau vaiką pasidirbo.
Jeigu žmona nesigėrės jaunėliu bent kelis kartus per dieną, kartu jiedu bus neilgai. Jis gali išeiti ieškoti tos, kuri žiūrėtų į jį neatitraukdama akių.
Kai šeimoje vaikų daugiau negu du
Gimus trečiam vaikui, antrasis netenka sosto. Jis būna toks sukrėstas, kad įrodinėdamas savo svarbumą susikuria mitą. Tarkim, neva pirmas ir trečias vaikai gimė šioje šeimoje, o jį (ar ją) paėmė iš vaikų namų. Stebėtinai daug vidurinėlių patys tuo patiki. Vidurinėlis jaučiasi sutrikęs. Vyriausiojo, kuriuo pasitiki tėvai, vietos užimti jis negali, nes tai ano valdos. Pastatęs ausis vidurinėlis girdi, kaip tėvai džiaugiasi išdygusiu trečio brolio (ar sesės) dantuku, pirmais ištartais žodžiais, žengtais žingsniais. O jį visai pamiršo. Bet juk taip norisi būti svarbiam ir žinoti, ko esi vertas.
J a un ų j ų ž va l g y t u vė s
15
Ir tada vidurinėlis imasi priemonių: pradeda neįprastai elgtis arba dažnai serga. Beje, ligos tikros, rimtos, su temperatūra ir skausmais. Tai dėl nuolatinio streso. Šitaip vaikas siekia, kad kas nors rūpintųsi juo, o ne pamirštų.
Užaugęs vidurinėlis, atsidūręs stresinėje situacijoje, išeities greičiausiai ieškos apsimesdamas ligoniu, reikalaus artimųjų dėmesio. Vidurinėlis bus tas vyras, kuris ne veda, o išteka. Ir tai su sąlyga, kad jį pasičiups „administratorė“. Jeigu taip neatsitinka, vidurinėliai – tiek vyrai, tiek moterys – dažnai lieka vieniši.
Vyriausia dukra – lygiai kaip mama
Kalbant apie dukras, jauniausioji stengsis džiuginti tėvus savo gebėjimais – gerai skaičiuos, šoks ar tiesiog bus lipšni. Vidurinioji dukra jausis per mažai mylima. Vyresnioji, gimus antram ir kitiems vaikams, bus dešinioji motinos ranka. Ji atkartos motinos elgesį, darys tas pačias klaidas, panašios bus ir nesėkmės. Be to, atkartos trijų savo šeimos moterų kartų – motinos, senelės, prosenelės – gyvenimo scenarijus. Net jeigu nėra mačiusi jų gyvų. Tai išgirdusios paauglės paprastai rėžia: „Taip kvailai kaip motina aš negyvensiu.“ Gyvens! Darys tai, ko išmoko, nes kito pavyzdžio neturi. Jei motina, neištvėrusi vyro pažeminimo, girtuoklysčių, šiurkštumo, išsiskyrė, vyresnioji dukra, patekusi į panašią padėtį, irgi lengvai išsiskirs. Bet jeigu nuo močiutės laikų šeimoje gyvas priesakas: „Vaikeli, kentėk. Vyras duotas visam gyvenimui“, ji ir kentės. Skyrybos jai būtų didelė trauma.
16
1 s k y r i u s Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų
Nuolatinės privilegijos ir pareigos
Vidurinieji vaikai – nuo antro iki priešpaskutinio – patirs visus aprašytus išmėginimus ir vargus. Tačiau vyriausiasis visada liks vyriausiuoju, o jaunėlis – mažulėliu, nors jam jau 60 metų. Nesvarbu, kiek šeimoje vaikų – trys, penki ar dešimt, jaunėlis visada turės daugiausia privilegijų. Tėvai, net sulaukę garbaus amžiaus, domėsis jo laimėjimais, išgyvens dėl nesėkmių. Todėl, kad bendraudami su juo patys jaučiasi jaunesni. Jaunėliui dažniausiai tenka pasirūpinti tėvais senatvėje, ypač kaime, nes paprastai jis paveldi sodybą. O jei taps miestiečiu, dažniausiai iš visų vaikų lankys tėvus.
Vyresnieji vaikai vaikystėje gali peštis dėl tėvų skiriamų pinigų ledams, užaugę – dėl palikimo. Bet jeigu tėvai viską paliks jaunėliui, broliai ir sesės ant jo greičiausiai nesupyks.
Išimtys
Šie dėsningumai galioja tada, kai šeima nuolat buvo kartu. Bet jeigu kuris nors vaikas bent porą metų gyveno pas senelius arba jeigu tarp vaikų yra daugiau kaip šešerių metų skirtumas, tada jau veiks kiti dėsniai. Tokioje šeimoje gali atsirasti du ar net daugiau „vienturčių“.
Jei po vestuvių rožiniai akiniai nukrito ir ėmėte nesutarti, pirmiausia įvardykite problemą. O tada pamėginkite suprasti vienas kitą. Gali paaiškėti, kad pykstatės dėl to, jog per mažai pažįstate ne vyro (žmonos), o savo tėvus. Susimąstykite, ką pats (pati) atsinešėte iš savo namų.
Peštynės vaikų kambaryje Kiekvienas pirmagimis brolio ar sesės laukia tarytum Kalėdų. Tačiau gimus kūdikiui prasideda bėdos. Kam skirtas visas tėvų dėmesys? Antragimiui. Kuo tėvai labiau džiaugiasi? Antragimiu. Tada vyresnėlis neapsikentęs atsiraitoja rankoves ir žengia į kovos dėl tėvų meilės ringą: „Na, dabar tai jums bus!“
Šeimoje visi – skirtingi
Bene geriausias būdas pažinti kūrėjo (dailininko, poeto, kompozitoriaus, architekto) asmenybę – ištyrinėti jo kūrinius. Svarbiausias tėvų kūrinys – jų vaikai. Kad ir kiek jų šeimoje būtų, tėvai kiekvieną apibūdins kaip savitą, unikalų. Kas lemia tą vaikų išskirtinumą? Vieni mokslininkai tvirtina, kad genai, kiti – kad įtaką daro bendraamžiai, treti – neva ankstesniuose gyvenimuose įgyta patirtis. Galų gale pritarta minčiai, kad formuojantis žmogaus asmenybei didžiausią įtaką daro jo broliai ir seserys.
Ko mokomės iš brolių ir seserų
• Bendrumo (kartu žaisti, kurti bendrus sąmokslus, ginčytis ir draugauti). • Atsargumo (ko nereikėtų daryti; kas keltų pavojų). • Gerumo ir piktumo (broliai ir sesės skatina, bara, saugo, pataria, pavydi ir didžiuojasi). • Suprasti pasaulį (iš jų mokomės, kaip spręsti konfliktus ir kaip juos išprovokuoti). • Kaip atsirinkti žmones (su kuo draugauti, kaip išvengti blogų draugų).
18
1 s k y r i u s Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų
Anksčiau mokslininkai apsiribodavo diskusijomis apie vaikų gimimo eiliškumą. Na, dar pakalbėdavo, kad jaunėliai – maištininkai, o vidurinėliai – „paklydusios sielos“, niekaip negalinčios apsispręsti. Tačiau vėliau imta atidžiai stebėti ir analizuoti, kaip vienoje šeimoje augantys vaikai moko vienas kitą rizikuoti arba išvengti per didelės rizikos, kaip saugo vienas kitą įvykus nelaimei, kaip supažindina su priešinga lytimi, kaip rungiasi tarpusavyje, kad tėvai atkreiptų į juos dėmesį, išskirtų iš kitų vaikų. Įgūdžiai – iš vaikystės Sėkmingai dirbantis įstaigos vadovas, mokantis suburti skirtingus žmones, greičiausiai tokių įgūdžių įgijo gimtųjų namų vaikų kambaryje. Studentas, išrėžęs profesoriui, kad gerus pažymius šis rašo tik numylė tiniams, drąsos ir patirties įgavo konkuruodamas su tėvelio numylėtine seserimi. Jei broliai ir seserys daug kalbėdavosi vaikystėje, suaugę mielai kalbėsis ir diskutuos su sutuoktiniu.
Konfliktų gesinimo patirtis
Šeimoje augantys vaikai drauge praleidžia labai daug laiko. Pavyzdžiui, vienuolikmečiai – trečdalį laisvalaikio (su tėvais, mokytojais ar vieni – daug mažiau). Ir ne šiaip būna kartu, o lavina socialinius įgūdžius. Kitaip sakant, bendraudamas su seserimis ir broliais vaikas mokosi būti tarp žmonių, tai yra elgesio taisyklių. Amerikietė profesorė šeimos tyrinėtoja Lori Kramer (Laurie Kramer) apskaičiavo, kad 3–7 metų broliai ir seserys per valandą susipeša maždaug keturis kartus. 2–4 metų vaikai pešasi dar dažniau, daugiau nei kartą per 10 minučių.
Pešdamiesi vaikai mokosi labai svarbaus dalyko: kaip tinkamai išspręsti konfliktus.
Pe š t yn ė s va i k ų k a mba r y j e
19
Taikymosi pamokos Amerikietis psichologas Danielis Šo (Daniel Show) ilgą laiką stebėjo 90 dvi mečių vaikų, kurie turi bent po vieną brolį ar seserį. Kai stebimiesiems sukako penkeri, jie dalyvavo specialiai sukurtame žaidime: vaikui į porą buvo pakviestas kitas bendraamžis ir abiem buvo parodyti trys žaislai. Tačiau duotas tik vienas. Ir paaiškinta: kitą žaislą gaus tik tada, kai abu nutars, kurio norėtų. (Namie tokiu atveju vaikai tuoj susipeštų dėl žaislo.) Tie vaikai, kurie namie buvo išmokę su broliais ir seserimis susitarti gražiuoju, ir eksperimento metu pešėsi rečiau. Arba greičiau susitaikydavo.
Būdami kartu vaikai išmoksta taikytis: vienas pasiūlo žaislą, kitas sviedžia pagalvę, kviesdamas padūkti. Šie įgūdžiai kada nors padės sumažinti įtampą darbe – bendradarbiui bus nusiųsta šmaikšti žinutė ar paveikslėlis, pasiūlytas puodelis kavos. Supykusiam sutuoktiniui bus duotas ženklas: siūlau paliaubas.
Kaip karaliaus rūmuose
Bendravimas šeimoje, kurioje auga daugiau negu du vaikai, dažnai lyginamas su bendravimu karaliaus rūmuose. Vieni yra valdovo šalininkai, kiti priešininkai, rezgamos intrigos, ore tvyro nepasitenkinimas, ypač jei tėvai išsirenka numylėtinį, pavyzdžiui, švelnaus būdo motina žavisi poetiškos sielos sūnumi, o kovingas, racionalus tėvas – tvirta dukterim.
Kurį nors vieną vaiką labiau mylėdami nei kitus, tėvai jaučia kaltę. Tačiau jie čia niekuo dėti. Tai evoliucijos „kaltė“. Gamta užprogramavo tėvus išskirti tą vienintelį, į kurį verta investuoti.
20
1 s k y r i u s Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų
Slapta nauda
Du trečdaliai tėvų akivaizdžiai demonstruoja išskirtinį palankumą vienam vaikui, dažniausiai – vyresnėliui. Tačiau kiti vaikai pateisina tokį tėvų elgesį, nes „jis vyresnis“ arba „jis berniukas“. Beje, jie nesijaučia atstumti. Priešingai, išmoksta tuo pasinaudoti. Veikdami per favoritą, iš tėvų jie gauna daugiau, nei prašytų patys. Tai – irgi pamoka ateičiai.
Žmona –
ir meilei, ir sveikatai Vyras, jau perkopęs per trisdešimtį, apsileidęs, menkai tenutuokiąs apie sveiką mitybą ir gyvenseną, dažnai puolantis į depresiją. Tai toli gražu ne visi apibūdinimai, įprastai priskiriami viengungiui. Ar jie pagrįsti?
Ką sako mokslininkai
XIX a. britų epidemiologas, medicinos statistikos pradininkas Viljamas Faras (William Farr) pranešė: vienišiai serga daug dažniau negu susituokę žmonės. Analizuodamas to meto vyrų mirčių statistiką mokslininkas pastebėjo, kad vedę vyrai gyvena ilgiau nei viengungiai. Praėjo beveik du šimtmečiai – ir kas pasikeitė? Ogi nieko. Lenkijos mokslų akademijos antropologai patvirtino: šiuolaikiniai viengungiai, net ir turintys aukštąjį išsilavinimą, dėl kvėpavimo ir širdies veiklos, dėl regėjimo sutrikimų, aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cukraus kiekio kraujyje kenčia dažniau nei gyvenantieji santuokoje. Amerikoje šeimos gydytojai juokauja: viengungio diagnozė ir negalavimai daug sunkesni nei vedusiojo. Pastarieji daug lengviau nei vienišiai susitvarko su dusulio priepuoliais, įveikia mirties baimę. Juos rečiau apninka panika ir nerimas.
Paklausite, kas blogiau: vienatvė ar nesutarimai šeimoje, skyrybos? Londono universitete atlikti tyrimai parodė, kad gyvenantieji nedarnioje šeimoje arba išsiskyrę ir nesukūrę
22
1 s k y r i u s Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų
naujos šeimos dažniau negu vienišiai suserga dėl patirto streso, darbe jiems nutinka daugiau nelaimių, jie dažniau žudosi. Vadinasi, privilegijuotieji šiuo atveju – vienišiai.
Kodėl šeima tokia svarbi
Šeima labai svarbi todėl, kad žmogaus sveikatai dažnai daro didesnę įtaka nei genai. Ypač kalbant apie kraujo apytakos ar psichikos sutrikimus. Štai Pitsburgo (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad ištekėjusių moterų, tebūnie ir apkūnių, lygiai kaip ir vedusių vyrų, kraujospūdis paprastai daug žemesnis, cholesterolio kiekis kraujyje mažesnis nei abiejų lyčių vienišių. O ir depresijai santuokoje gyvenantieji priešinasi sėkmingiau. Panašus tyrimas atliktas Toronto universitete Kanadoje. Ištyrus 45–65 metų sutuoktinius paaiškėjo, kad parama ir atjauta šeimoje padeda atsipalaiduoti, atsikratyti per nervingą dieną sukauptos įtampos. O štai viengungiai po darbo lieka vieni. Dėl to ir kraujospūdis aukštas, ir infarktas čia pat. Ne šiaip sau humoristai sėkmingas vedybas vadina skiepais nuo streso.
Žmonos įtaka
Vedę vyrai dažniausiai būna fiziškai mažiau aktyvūs, todėl gan greitai nutunka. Ir vis dėlto jie gyvena ilgiau už viengungius. Amerikos mokslininkai vienbalsiai teigia: tai – jų žmonų nuopelnas. Jos priverčia vyrus reguliariau ir sveikiau maitintis, valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Vedusieji dažniau apsisprendžia mesti rūkyti, atsisako alkoholio. Jie net naktį pailsi geriau, miega vidutiniškai dviem valandomis ilgiau už vienišius ir rečiau prabunda. Vos tik šeimos gydytojas vyrui pagrasina infarktu, neretai žmona taip sėkmingai priverčia jį laikytis dietos, kad per kelis mėnesius sutirpsta dešimtys kilogramų.
Daugelis politikų, kurių kraujospūdis pavojingai šokinėja dėl įtampos darbe, prisipažįsta: atgauti pusiausvyrą geriausiai padeda pokalbiai su žmona.
Ž m on a – i r m ei l ei , i r s vei k ata i
23
Natūraliausias antidepresantas
Santuoka – tarsi užtvara, stabdanti ar bent jau prislopinanti perdėtas emocijas, kurios ypač būdingos menininkams, nuolat besiblaškantiems tarp dviejų kraštutinumų: euforijos ir depresijos. Todėl šeima tam tikra prasme gydo pati save. Gyvenimą šeimoje galima palyginti su nuolatiniu lankymusi pas gydytoją: stengiamės ne tik įveikti esamus negalavimus, bet ir užkirsti kelią būsimiems. Sutuoktiniai skatina vienas kitą rūpintis sveikata. Dažniausiai jie mano tai darą ne dėl savęs, o dėl vaikų. Jie jaučiasi atsakingi už savo atžalas, žino būsią dar ilgai jiems reikalingi.
Statistika
Vedybų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo bendro gyvenimo stažo. Amerikoje atlikta visuomenės apklausa patvirtino, kad savo gyvenimu patenkinti 47 proc. susituokusiųjų. O vienišų vyrų – tik 21 proc. Kaimyninėje Lenkijoje tas skirtumas dar didesnis: 90 proc. gyvenančiųjų šeimoje jaučiasi mylimi ir vertinami, net 83 proc. atvirai pasikalba su sutuoktiniu apie savo problemas.
Sielvarto kaina – ligos
Jeigu žmogus praranda artimąjį, jis tarsi netenka pusiausvyros. Vaikai patiria emocinių sukrėtimų, tampa liguistai nervingi, o suaugusiuosius ima kamuoti įvairios baimės ir psichozės, būna, kad net suserga nepagydoma liga. „Gedėjimas dėl sutuoktinio mirties, skyrybos ar ilgalaikis išsiskyrimas dramatiškai sumažina organizmo atsparumą, o tėvų depresija užkrečia vaikus baime ir alergija“, – sako daktaras Raminas Moitabajus (Ramin Mojtabai) iš Jungtinių Valstijų Kolumbijos universiteto.
Emocinis kraitis
Sukūręs šeimą žmogus į ją atsineša daug emocinių prisiminimų. Jei vaikystėje vienas iš sutuoktinių buvo įskaudintas, tą skausmą, apie tai nė neįtardamas, jis gali laikyti savyje visą gyvenimą. Skaudulį iš užmaršties prikelti gali neatsargus partnerio žodis, piktas žvilgsnis arba poelgis. Štai tada sukyla emocijos – mūsų praeities, kartais labai tolimos ir skaudžios, aidas.
24
1 s k y r i u s Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų
Iš gyvenimo Paauglystėje motiną praradęs jaunuolis skaudžiai išgyveno netektį, pasiju to vienišas. Laikas lyg ir užgydė žaizdą. Tačiau vėliau, sukūręs šeimą, vos tik žmona susiruošdavo į komandiruotę, jis netikėtai tapdavo irzlus, pik tas. Išsigąsdavo, kad artimiausias žmogus vėl gali jį palikti. Vyro pyktis ir nepasitikėjimas niekaip nebuvo susijęs su žmonos būdu, bet moteris turėjo tarsi išpirkti kaltę, atkentėti už skaudžius išgyvenimus, vyro patirtus paaug lystėje. Beje, šiuo atveju situacija pasitaikė ne iš lengvųjų dar ir todėl, kad moterį vaikystėje kritikavo ir kontroliavo tėvai. Ją tai labai žeidė, o vyro nepasitenkinimas tik sustiprindavo norą išvažiuoti. Tai dar pablogindavo sutuoktinio emocinę būseną. Taip jie pateko į ydingą ratą, kuris sukosi tol, kol atvirai išsikalbėję jį sustabdė.
Su tėvu ir motina augęs žmogus sutuoktinį rinksis vado vaudamasis savo tėvų šeimos modeliu. Todėl vyro ir žmonos santykiuose iškilus problemai, prasminga pasidomėti, ar tos bėdos neatsineštos iš tėvų namų. Išsiaiškinę tai bendrai įveiksite kliūtis, pasikeisite, sustiprėsite dvasiškai ir tapsite laimingesni.
Nesėkmių terapija
Netgi nesėkmingos vedybos gali tapti savotiška terapijos priemone. Būna, kad moteris išteka už girtuoklio, šis muša ją, žemina, vėliau jie išsiskiria. Tokiu atveju išmintinga pirmiausia išsiaiškinti, kodėl moteris susižavėjo šituo vyru, kas ją prie jo traukė ir kas atstūmė. Jei to nepadarys, greičiausiai ateityje vėl kartos tą pačią klaidą, rinksis panašų vyrą ir suksis uždarame rate.
Ž m on a – i r m ei l ei , i r s vei k ata i
25
Amerikiečiams psichologams apklausus 5000 suaugusiųjų paaiškėjo, kad po vestuvių vyrai alkoholio ima vartoti mažiau, o moterys – truputį daugiau (tačiau neperlenkia lazdos). Bet jeigu vyras linkęs girtuokliauti, vedęs ilgainiui gali tapti alkoholiku. Ištekėjusios moterys alkoholikėmis tampa daug rečiau negu vienišos ir išsiskyrusios. Po skyrybų ir vyrai, ir moterys alkoholio išgeria daugiau, negu gerdavo būdami santuokoje. Pirmomis dienomis po skyrybų jo padauginti ypač linkę vyrai.
Tradicijų svarba
Šeima bus darnesnė ir sveikesnė, jeigu po vienu stogu gyvena kelios kartos. Amerikoje buvo tirta emigrantų iš Švedijos ir Italijos sveikata. Gausiose italų šeimose, kur kartu gyveno vaikai, tėvai ir seneliai, retesni svečiai būdavo ir infarktas, ir kraujo apytakos sutrikimai. O štai švedų emigrantai gyvendavo vieniši ir tomis ligomis sirgdavo daug dažniau.
Šeimos negalavimai
Ar pastebėjote, kad sutuoktiniai dažnai supanašėja, vienas kitą užkrečia jausmais, emocijomis? Psichinių negalavimų, pavyzdžiui, depresijos, kamuojami tėvai daro įtaką vaikams. Tyrimais įrodyta, kad jei šeimoje vienas vaikas serga autizmu, kitiems (sveikiems) vaikams gali atsirasti tos ligos požymių: darosi sunku išreikšti savo arba suprasti kito žmogaus emocijas, atsiranda prisilietimo baimė, jie ima vengti žiūrėti į akis, ilgainiui užsisklendžia savyje. Į širdies ligų specialistus neretai kreipiasi infarktą patyrusių tėvų vaikai. Po ligos krizės praėjus kelioms savaitėms, jie ims skųstis panašiais širdies sutrikimais, nors medicininiai tyrimai to nepatvirtina. Čia kalti labiau ne genai, o elgesio mėgdžiojimas.
26
1 s k y r i u s Žiupsnis gyvenimo kartumų ir saldumų
Su artimaisiais tapatinamės ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai todėl, kad labai išgyvename dėl jų kančių. Bendra kančia neretai suartina ir sustiprina šeimą.
Gyvenimo derlius
Šeima – tarsi daržas, kurį reikia prižiūrėti, kad vėliau galėtum nuimti derlių. Jei nori, kad šeima klestėtų, rūpintis ja reikia kasdien, kasmet, metai iš metų, iki pat gyvenimo pabaigos.