K A R DŲ A U DR A
23
Tūūū-tūūū... Garsas sklido ir sklido, rodės, niekad nenutils. Varnai plakė sparnais ir kranksėjo, blaškėsi narvuose, daužėsi į jų virbus, o visoje stovykloje Nakties sargybos broliai kėlėsi iš guolių, vilkosi šarvus, segėsi kardasaičius, stvarstė kovos kirvius ir lankus. Semvelis Tarlis stovėjo tirtėdamas, išbalęs kaip snie gas, kuris blaškomas vėjo krito jiems po kojomis. – Trys, – gailiai cyptelėjo jis Četui, – tai buvo trys pūstelėjimai, girdė jau tris. Tris kartus jie niekada nepučia. Jau visą amžinybę nepūtė. Trys reiškia, kad... – ...kad puola Kiti, – lyg verkšlendamas, lyg juokdamasis ištarė Četas ir staiga jo trumpos aptemptos kelnės sudrėko, jis pajuto koja srūvant šlapimą ir pamatė nuo tarpkojo kylant garą.