Page 1

VIRSELIS Įžvalgos poreikis

savo protui ir kaip iš tikrųjų egzistuojate. Tas pat galioja ir kitiems žmonėms, ir apskritai visiems pasaulio reiškiniams.

Apmąstymui 1. Visi mums kenkiantys jausmai paremti tikrosios žmonių ir daiktų prigimties neišmanymu ir nuo jo priklauso. 2. Yra tam tikrų būdų, kaip galima laikinai užgniaužti neapykantą ir numalšinti geismą, bet jei sunaikinsime nežinojimą, verčiantį neteisingai suprasti savo pačių, kitų žmonių ir visų daiktų prigimtį, visi kenkiantys jausmai taip pat bus sunaikinti. 3. Apimti neišmanymo matome reiškinius, kurie iš tiesų neegzistuoja savyje ir patys iš savęs, kaip egzistuojančius nepriklausomai nuo minties.


2

Kaip atrasti problemų šaltinį

Viliojamas šviesos ir karščio drugys skrenda į liepsnas. Pakerėtas gitaros garsų elnias stovi nepastebėdamas medžiotojo. Patrauktas gėlės kvapo vabalas pakliūva į žiedo vidų. Pripratusi prie skonio žuvis skuba į tinklą. Įklimpęs purve dramblys negali pabėgti. Paltrulas Rinpočė, „Šventasis pasaulis“

M

ūsų juslės didina neišmanymą. Mūsų regos, klausos, uoslės, skonio, lytos pojūčiams atrodo, kad objektai egzistuoja nepriklausomai nuo visa kita. Gavęs šią iškreiptą informaciją protas priima tokią nenormalią daiktų būklę. Budistai tokį protą vadina neišmanančiu dėl to, kad jis klaidingą informaciją priima, užuot jai priešinęsis. Neišmanantis protas netiria išorės, kad nustatytų, ar ji nėra apgaulinga, – jis paprasčiausiai sutinka, jog daiktai yra tokie, kaip atrodo. 

33


Įžvalgos poreikis

Tada tampame priklausomi nuo tariamos objektų materialumo tiesos. Mes mąstome: „Jei tai nėra tiesa, kas tuomet galėtų ji būti!“ Kai tai atsitinka, mūsų netinkamas supratimas sustiprėja. Pavyzdžiui, kai pirmąsyk susiduriame su gražiu žmogumi ar daiktu, trumpam pastebime savo dėmesio objektą tiktai pripažindami jo buvimą. Šiuo atveju protas būna gana neutralus. Bet kai dėl tam tikrų aplinkybių į objektą tenka atkreipti daugiau dėmesio, jis atrodo patrauklus taip, tarsi tas patrauklumas būtų neatsiejamas nuo objekto. Kai protas šitaip įsikimba į objektą manydamas, kad jis yra toks, kaip atrodo, gali apimti geismas objektui ir neapykanta tam, kas gali trukdyti jį gauti. Kai įtraukiame savąjį „aš“, akcentuojame tą sąsają: dabar tai yra „mano kūnas“, „mano daiktai“, „mano draugai“ ar „mano automobilis“. Mes perdėtai suvokiame objekto patrauklumą sumenkindami trūkumus ir netobulumus ir tampame pririšti prie jo kaip prie padedančio patirti malonumą, kurio esame traukiami į geismą tarsi už žiedo, įverto į nosį. Taip pat galime perdėtai suvokti objekto nepatrauklumą, ką nors menka laikydami dideliu trūkumu ir nematydami gerųjų savybių. Dabar į objektą žiūrime kaip į trukdantį patirti malonumą ir esame traukiami į pyktį tarsi už žiedo nosyje. Net jei objektas neatrodo malonus ar nemalonus, o tai yra tiesiog paprastas daiktas, neišmanymas vis tiek nugali, nors šiuo atveju nesukelia troškimo ar neapykantos. Indų jogos mokytojas Nagardžuna savo veikale „Šešiasdešimt samprotavimo posmų“ teigia: Kaip didžiai nuodingų kankinančių jausmų gali nekilti Tiems, kurių protas paremtas nepriklausomu egzistavimu? 

34


Kaip atrasti problemų šaltinį

Net jei objektas paprastas, šių žmonių protą apsivijusi Naikinančių jausmų gyvatė. Pirminės „aš“ ir „mano“ sampratos sužadina bjaurius naikinančius jausmus, tokius kaip arogancija ir agresyvumas. Jie suteikia nemalonumų jums patiems, jūsų bendruomenei ir net jūsų tautai. Tokį neteisingą supratimą turite atrasti stebėdami savo pačių protą. Indų mąstytojas ir jogas Dharmakirtis aiškindamas budistų mąstymą sako: Tas, kuris perdėtai suvokia save, Visada stipriai laikosi savojo „aš“. Per tą laikymąsi prisirišama prie malonumo. Dėl prisirišimo trūkumai sunkiai pastebimi Ir matomi tik pranašumai, ir tai yra stiprus prisirišimas, Ir objektai, kurie yra „mano“, suvokiami kaip priemonės malonumui gauti. Taigi tol, kol esate prisirišę prie savęs, Sukatės besikartojančių atgimimų rate. Labai svarbu pajusti ir suvokti skirtingas mintis. Kai kurios tiktai priverčia mus pastebėti objektą, pavyzdžiui, matome laikrodį, ir viskas, mums nekyla jokių kančias sukeliančių jausmų, tokių kaip geismas. Kitos mintys teisingai nusako, kad objektas yra geras arba blogas, bet jos taip pat nesukelia jokių kankinančių jausmų. Šios mintys tik atpažįsta, kas yra gera, o kas bloga. O kai įsigali mintis, kad objektas egzistuoja nepriklausomai, atsiranda esminis neišmanymas. Kadangi sustiprėja klaidingas nepriklausomo egzistavimo suvokimas, kyla geiduliai ar neapykanta. 

35


Įžvalgos poreikis

Riba tarp paprasto sąmoningumo ir netinkamo supratimo peržengiama, kai neišmanymas verčia perdėtai suvokti gerąsias ar blogąsias objekto savybes, todėl jis imamas matyti kaip iš prigimties geras arba blogas, iš prigimties patrauklus arba nepatrauklus, iš prigimties gražus arba bjaurus. Susidarius klaidingą nuomonę apie apgaulingą išorę atveriamas kelias geismui, neapykantai ir daugybei kitų mums kenkiančių jausmų. Jie savo ruožtu veda į veiksmus, paremtus geismu ar neapykanta. Dėl šių veiksmų prote atsiranda karminių pokyčių ir jie suka besikartojančių atgimimų ratą, verčia keliauti iš vieno gyvenimo į kitą.

Besikartojančio egzistavimo pagrindas Mano ką tik aprašytas vyksmas rodo, kaip mūsų pačių neišmanymas mus žlugdo ir kalina kančios rate, kuriame keliaujame iš vieno gyvenimo į kitą. Tai vadinama besikartojančiu egzistavimu. Kai kurie proto lygiai, mūsų paprastai laikomi normaliais, iš tiesų yra perdėtas žmonių ir daiktų būsenos suvokimas, kuris kelia rūpesčių mums patiems ir kitiems. Neišmanymas neleidžia mums matyti tiesos, kad žmonės ir kiti reiškiniai yra priežasties ir padarinio dėsnio subjektai, o ne turintys esminę būtį, kuri yra nepriklausoma. Šį procesą turite suvokti kuo aiškiau, pamažu vis labiau ugdydamiesi supratimą apie įvykių seką, prasidedančią nešališku stebėjimu ir pasibaigiančią kenkiančiais jausmais ir veiksmais. Nesant neišmanymo neįmanoma, kad atsirastų kenkiantys jausmai. Neišmanymas yra jų ramstis. Štai kodėl Arjadeva, Nagardžunos mokinys, sako: 

36


Kaip atrasti problemų šaltinį

Lygiai taip, kaip gebėjimas jausti yra visame kūne, Neišmanymas gyvena visuose kankinančiuose jausmuose. Todėl visi kankinantys jausmai nugalimi Įveikiant neišmanymą.

Apmąstymui 1. Ar objekto nepatrauklumas atrodo neatskiriamas nuo paties objekto? 2. Ar objekto patrauklumas daro jo ydas ir trūkumus sunkiai pastebimus? 3. Ar konkretaus objekto patrauklumo perdėjimas veda į geismą? 4. Ar konkretaus objekto nepatrauklumo perdėjimas veda į neapykantą? 5. Pažiūrėkite, kaip jūs: pirmiausia suvokiate patį objektą, atpažįstate, ar jis geras, ar blogas, paskui padarote išvadą, kad objektas turi savo nepriklausomą egzistavimo pagrindą, tada nutariate, kad objekto gerumas ar blogumas egzistuoja neatskiriamai nuo jo paties, galiausiai pajuntate troškimą arba neapykantą atsižvelgdami į tai, ką prieš tai nutarėte.


3

Kodėl reikia suprasti tiesą

Daugelis mūsų planų – tarsi laukimas, kol galėsime plaukti sausa griova. Daugelis mūsų veiklų – tarsi namų ruoša sapne. Būdami pakvaišę nuo karštinės jos nesuvokiame. Paltrulas Rinpočė, „Šventasis pasaulis“

J

ei neturite įžvalgos, kokie jūs ir visi daiktai iš tiesų yra, negalite atpažinti ir pašalinti kliūčių, trukdančių išsivaduoti iš besikartojančio egzistavimo, ir dar svarbiau – to, kas neleidžia padėti kitiems. Be įžvalgos negalite spręsti nė vienos problemos iš esmės ar sunaikinti sėklų, iš kurių problema gali išaugti ateityje. Kad įveiktumėte netinkamą supratimą, jog daiktai ir žmonės egzistuoja kaip savarankiški vienetai, nepriklausomi nuo sąmonės, jums būtina stebėti savo protą, kad suvoktumėte, kaip ši klaida jame atsiranda ir kaip padedami neišmanymo išauga naikinantys jausmai. Žinant, kad geismas, neapykanta, puikybė, pavydas ir pyktis kyla iš to, jog perdėtai suvokiama tokių vertybių 

38


Kodėl reikia suprasti tiesą

kaip grožis ir bjaurumas svarba, būtina suprasti, kaip žmonės ir daiktai egzistuoja iš tiesų, be tokio perdėjimo. Vienintelis būdas šiam supratimui įgyti yra vidinis. Privalote atsisakyti klaidingų įsitikinimų apie tai, kokie daiktai yra iš tiesų. Nėra jokio išorinio būdo geismui ir neapykantai įveikti. Jeigu jums įlindo rakštis, ją galite ištraukti adata, tačiau tam, kad atsisakytumėte vidinio požiūrio, turite aiškiai suvokti klaidingus įsitikinimus, kuriais toks požiūris paremtas. Tam reikia pasitelkti samprotavimus, kad išsiaiškintumėte tikrąją reiškinių prigimtį ir susitelktumėte į tai, ką supratote. Tai yra kelias, vedantis į išsilaisvinimą ir visko žinojimą. Dharmakirtis sako: Neprarasdami tikėjimo kankinančių jausmų objektu, Negalite tų jausmų apleisti. Troškimo, neapykantos ir to, kas susiję su neteisingu pranašumų ir trūkumų suvokimu, apleidimas Pasiekiamas jų nematant objektuose, O ne išoriniais būdais. Kai pamatysite, jog visi varginantys jausmai – ir apskritai visos problemos – kyla iš pamatinio nesupratimo, patys panorėsite atsikratyti šio neišmanymo. Kad tai įvyktų, reikia susitelkti į samprotavimą, atskleidžiantį, jog nepriklausomas daiktų egzistavimas yra visiškai nepagrįstas, o medituojant susitelkti į savarankiško egzistavimo tuštumą. Čandrakirtis, Nagardžunos ir Arjadevos sekėjas, pasakė: Savo protais suvokdami, kad visi kankinantys jausmai ir trūkumai 

39


Įžvalgos poreikis

Atsiranda save laikant nepriklausomai egzistuojančiu, Ir žinodami, kad „aš“ yra to objektas, Jogai atmeta savo pačių nepriklausomą egzistavimą. Arjadeva panašiai teigia, kad savasties nebuvimo suvokimas yra būdas sustabdyti besikartojantį egzistavimą: Kai savasties nebuvimas matomas objektuose, Besikartojančio egzistavimo sėkla sunaikinama. Pakirtus medžio šaknis, jo šakos, šakelės ir lapai nudžiūsta. Taip ir visos besikartojančio egzistavimo problemos dingsta, kai sunaikinamas neteisingas supratimas, kuris yra jų priežastis. Didieji Indijos mokytojai ir praktikai Nagardžuna, Arjadeva, Čandrakirtis ir Dharmakirtis suprato, kad tiesos negalima suvokti nematant, jog mes priskiriame žmonėms ir daiktams vientisumą ir amžinumą, kurių juose iš tiesų nėra. Ši klaidingo priskyrimo tuštuma turi būti suprasta. Tam, kad tai padarytų, mokytojai nagrinėjo reiškinius gilindamiesi į raštus ir samprotaudami.

Kaip pasiekti, kad meditacija būtų prasminga Labai svarbu suprasti šį vyksmą, nes jei meditavimas nebus nukreiptas į tai, kad nebūtų neteisingo supratimo, kuris yra žlugimo priežastis, meditacija nespręs problemos iš esmės, nesvarbu, kaip atsidavę, jūsų manymu, medituosite. Nors jums gali pavyk

40


Kodėl reikia suprasti tiesą

ti atitraukti savo protą nuo jį trikdančių objektų, to nepakanka, kad iki galo suvoktumėte tiesą. Turite aiškiai suprasti, kad objektai neegzistuoja taip, kaip neišmanymas verčia manyti, jog egzistuoja. Jei kas nors dreba iš baimės klaidingai manydamas, kad už durų rangosi gyvatė, įtikinėjimai, jog kitoje namo pusėje yra medis, nepadės. Užuot įtikinėjus, reikia žmogui parodyti, kad už durų gyvatės nėra. Taigi turite suvokti, jog objektai, kuriuos jūs įsivaizduojate egzistuojant savyje ir iš savęs, išties tokie nėra, kad įveiktumėte problemas, kurias šis klaidingas supratimas sukelia. Vien proto atitraukimas nuo kokių nors minčių ar galvojimas apie ką nors kita nepakirs problemų šaknų. Turite suvokti, kad jei objektai tikrai egzistuotų taip, kaip atrodo egzistuojantys, logiški to padariniai nebūtų įmanomi. Tuo remdamiesi galite visiškai suprasti, kad reiškiniai šitaip neegzistuoja. Žmonės ir daiktai vis dar gali atrodyti egzistuojantys materialiai ir savarankiškai, bet jūs žinosite, kad taip nėra. Po truputį toks supratimas silpnins jūsų klaidingus įsitikinimus ir mažins jų keliamus sunkumus. Kadangi pagrindinė problema – išorės priėmimas kaip tiesos, priešnuodis yra išorės apgaulingumo suvokimas, pasiekiamas samprotaujant.

Trys objektų suvokimo būdai Objektus protas suvokia pagal tris modelius: 1. Suvokimas, kad objektai egzistuoja nepriklausomai. Taip suvokti verčia neišmanymas. 

41


Įžvalgos poreikis

2. Suvokimas, kad objektai neegzistuoja nepriklausomai. Taip suvokti skatina įžvalga. 3. Suvokimas neskirstant objektų į priklausomai ar nepriklausomai egzistuojančius, tiesiog yra matymas ko nors, pavyzdžiui, namo. Net jei nesuvokiate objekto kaip egzistuojančio nepriklausomai, kaip elgiamasi dėl neišmanymo, jūs nebūtinai jį suvoksite kaip neegzistuojantį nepriklausomai, kaip suvokiama per įžvalgą, nes yra minčių, kai mąstoma nei taip, nei taip – jos patenka į trečią kategoriją. Štai kodėl turite aiškiai apibrėžti tuos reiškinius, dėl kurių klystate. Vien tik galvojimas apie ką nors kita nepanaikins neišmanymo. Tai būtų tas pat, kas ieškoti mieste plėšiko, nors jis jau pasislėpė miške. Kai neišmanymas bus įveiktas, bus išrauti neteisingi įsitikinimai, dėl kurių jūs objektų savybes – grožį ir bjaurumą – laikote svarbesnėmis už tas, kurias jie turi iš tikrųjų. Tuomet įveikiami ir kiti kankinantys jausmai: geismas, neapykanta, pavydas, puikybė ir t.  t., kurių priežastis  – neišmanymas. Nugalėti kankinantys jausmai daugiau nebegali skatinti jūsų veiksmų (karmos). Tuomet bejėgiškas jūsų gimimas ir atgimimas besikartojant egzistavimui, vedami polinkių, sukurtų jūsų veiksmų (kitas karmos aspektas), įveikiami ir jūs išsilaisvinate. Turite apmąstyti šį progresą, kad jis jums taptų suprantamas, ir po to neklysdami ieškoti tiesos. Kai iki galo suprasite, kaip patenkate į kančios ratą ir išeinate iš jo, branginsite ir vertinsite žinojimą, kokie daiktai ir žmonės iš tiesų yra. Jei neimsite suprasti, kad naikinantį požiūrį galima įveikti, išsilaisvinimo buvimas jums nebus aiškus. Tačiau suvokus, kad neteisingas su

42


Kodėl reikia suprasti tiesą

pratimas iš tiesų gali būti sunaikintas, noras siekti išsilaisvinimo sustiprės. Štai kodėl įžvalga tokia svarbi.

Apmąstymui 1. Dėl neišmanymo mes perdėtai suvokiame grožio, bjaurumo ir kitų savybių svarbą. 2. Perdėtas šių savybių suvokimas kelia geismą, neapykantą, pavydą, puikybę, agresyvumą ir taip toliau. 3. Šie naikinantys jausmai sukelia veiksmus, užterštus neteisingo suvokimo. 4. Šie veiksmai (karma) veda į bejėgiškus gimimus ir atgimimus besikartojant egzistavimui ir verčia nuolat įsipainioti į bėdas. 5. Pašalinus neišmanymą išnyksta perdėtas teigiamų ir neigiamų savybių suvokimas. Taip įveikiami geismas, neapykanta, pavydas, agresyvumas ir kita, padaromas galas neteisingo suvokimo užterštiems veiksmams. Taip nutraukiami nesibaigiantys gimimai ir atgimimai besikartojančio egzistavimo rate. 6. Įžvalga – tai išeitis.

Kaip pažinti save  

Knygos Kaip pažinti save ištrauka

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you