74
J o h n I rv i n g
Dharas atsakė jam hindi kalba. – Jūs nebuvote apžiūrinėjantis kūną, daktare? – paklausė poli cininkas, atkakliai stengdamasis kalbėti angliškai. – Žinoma, ne, – užtikrino daktaras Daruvala. – Jūs nebuvote niekada paliečiantis kūną, puone? – paklausė pareigūnas garsiojo aktoriaus. – Aš niekada nebuvau jo paliečiantis, – atsakė Dharas irgi an gliškai, nepriekaištingai tiksliai mėgdžiodamas policininko hindi akcentą. Paskui pareigūnas išvyko, bet, eidamas per Dakvorto klubo valgomąjį, kiek per garsiai sunkiais savo batais kaukšėjo į akmeni nes grindis, tad pasišalindamas – to tikriausiai ir reikėjo tikėtis – užsitraukė pono Setnos nemalonę. Savaime aišku, senajam patar nautojui neįtiko ir budinčio pareigūno uniformos būklė: jo rusvai žalsvos spalvos marškiniai buvo išteplioti – priešpiečių pareigūnas, matyt, sudorojo porciją dalio ir apsidrėbė krūtinės kišenėlę lęšių ar pupelių koše, be to, ant pilkšvai gelsvos nevalyvo policininko apykaklės švietė ryškiaspalvė dėmė (nuo ciberžolės – su niekuo ne supainiojamas oranžinio atspalvio geltonumas). Užtat antrasis policininkas, priėjęs prie jų staliuko Damų sode, buvo jau ne paprastas inspektorius – kur kas aukštesnio rango ir nepalyginti tvarkingesnis. Iš pažiūros – bent komisaro pavaduoto jas. Remdamasis gausia surinkta medžiaga, – rašydamas Inspekto riaus Dharo filmų scenarijus, Farokas visuomet nuveikdavo didelį tiriamąjį darbą, tad visos detalės būdavo itin tikslios, nors ne visa da estetiškos, – scenaristas nesunkiai suprato, kad tai kriminalinių nusikaltimų skyriaus, įsikūrusio šalia Kraufordo prekyvietės, ko misaro pavaduotojas. – Ir visa tai – vien dėl golfo? – paklausė Inspektorius Dharas, bet pakankamai tyliai, kad neišgirstų ateinantis detektyvas.