3.2.2. Įvaizdis, jo kūrimas ir valdymas Įvaizdis – tai žmogaus asmenybės suvokimo rezultatas, vaizdinys suvokiančiojo psichikoje. Įvaizdis taip pat gali būti apibrėžiamas kaip įsitikinimai apie suvokiamą asmenį ir jausmai jo atžvilgiu. Arba tiesiog tai, kas ateina į galvą prisiminus tą žmogų. Iš apibrėžimų matyti, kad įvaizdis yra subjektyvus. Žodis įvaizdis neatsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra tiesiogine žodžio prasme įsivaizdavimo rezultatas, t. y. vien vaizduotės padarinys, vis dėlto tai – kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs kažkieno asmenybės atspindys. Todėl kai kurie autoriai netgi teigia, kad labiau tiktų vartoti šio žodžio daugiskaitą, nes skirtingų žmonių akyse tas pats asmuo gali turėti labai nevienodą įvaizdį. Mes turime įvaizdį ir savo pačių akyse, tai – savivaizdis. Be to, dar skiriama: • turimas (esamas) įvaizdis – kaip mus suvokia kiti; • siekiamas (kuriamas) įvaizdis – kaip mes norime būti kitų suvokiami; • suvokiamas įvaizdis – kaip, mūsų nuomone, kiti mus suvokia. Mums norisi daryti įtaką kitų žmonių galvose gyvuojančiai savo projekcijai, arba įvaizdžiui, ir tai natūralu. Apibendrindama įvairių autorių nuomones, Aistė Valionienė (1998) teigia, kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį verčia nesaugumas ir nerimas, kurie kyla,
Pav. 3.2. Nepasisekė...
111