mėnulis
buvau septynerių
pusiau juokais mane pavadino
dabar jau visai nereikšminga pravarde.
po to atsakiau jiems netikėtai pritardamas.
sakau – esu toks
mano veidas sukritęs, jame kunkuliuoja versmė
tylėjau tyrinėdamas teritoriją
esu nuolat, esu obuolys krituolis.
dar patirštinau, pridėjau keletą nešvankybių
manęs išsigando. tai nebuvo žaidimas. iš jų veidų
dingo šypsenos, pirmą kartą pergudravau oponentus
pasijutau tarsi nudūręs priešą jo paties durklu
nors jis tenorėjo pasigrožėti ašmenimis, juos iškėlęs
prieš žemai kybantį saulės diską.
11