mėnulis
buvau septynerių
pusiau juokais mane pavadino
dabar jau visai nereikšminga pravarde.
po to atsakiau jiems netikėtai pritardamas.
sakau – esu toks
mano veidas sukritęs, jame kunkuliuoja versmė
tylėjau tyrinėdamas teritoriją
esu nuolat, esu obuolys krituolis.
dar patirštinau, pridėjau keletą nešvankybių
manęs išsigando. tai nebuvo žaidimas. iš jų veidų
dingo šypsenos, pirmą kartą pergudravau oponentus
pasijutau tarsi nudūręs priešą jo paties durklu
nors jis tenorėjo pasigrožėti ašmenimis, juos iškėlęs
prieš žemai kybantį saulės diską.
11
vėjaraupiai medžiai pasipuošę briliantinės žalumos ordinais
ir aš po jais, laukiantis žaliųjų žmogeliukų
desanto ant rausvai pražydusios odos.
12
1997–1998 kai pasirinkau Jutos Jazz vietoj Čikagos Bulls Karlą Malone'ą ir Johną Stocktoną vietoj Michaelo Jordano ir Scottie Pippeno turėjau nujausti kad marškinėlių pasirinkimas yra ypatingai svarbus būsimame pralaimėjimų kelyje.
31
–––
įkvepiu cemento
dulkių
sakinių, tvirtų kaip plienas
laikančių vienas į kitą
srūvančius pasaulius
tikro art brute
saistančio kaimynų riksmus
14
su manaisiais – – –
apmokymai
mokėti bendrauti
pristatyti save auditorijai.
būti peršviečiamu, slapstytis
daiktų formose.
tai bene svarbiausi elementai
augančio berniuko gyvenime.
taip pat reikalinga charizma
nuolatinis akių kontaktas.
apie fantazijos svarbą
negirdėjau nė karto.
51
–––
mokyklą ir vietą
kur pertraukų metu
bėgama parūkyti
skiria šviesmečiai
jokia mokslo šviesa
ten neužklysta.
tik tušti langai
pro kuriuos sklinda garsas
kviečiantis
nusileisti
ant žemės.
16
––– kartą pažymių knygelėje atsirado
juokingas įrašas.
kad esu pilnas pykčio savo draugui.
ir draugas gavo pastabą
kad yra pilnas pykčio
manajam asmeniui.
pastabos užtvirtintos
identiškais mokytojo parašais
beveik kaligrafiškai išraitytais.
paliktos
landos tėvams pasirašyti –
kad perskaitė ir susipažino.
tik pagalvok, kiek iš tikrųjų aplink įniršio
kiek sumaišties penktoko kūnelyje.
pyktis ir nenumaldomas noras
knežinti kaukoles,
sukinėti rankas ar bent pirštą
prie smilkinio.
71