Turinys
Pratarmė
u
7
1. Mano požiūris 2. Augimo pakopos
u
u
13 19
3. Esminis proto aiškumas ir tyrumas
27
u
4. Grindžiamoji pakopa: požiūris į draugus ir priešus u 39 5. Pirma pakopa: draugų pažinimas
49
u
6. Antra pakopa: gerumo vertės supratimas 7. Trečia pakopa: atsilyginimas gerumu 8. Ketvirta pakopa: mokymasis mylėti 5
u
u
u
57
75 79
9. Kuo meilė skiriasi nuo prieraišos
u
99
10. Meilė – žmogaus teisių pamatas
u
113
11. Meilės plėtra
u
121
12. Penkta pakopa: atjautos galia
u
131
13. Šešta pakopa: visiškas įsipareigojimas
u
14. Septinta pakopa: nesavanaudiško atbudimo siekis u 153 15. Neaprėpiama altruizmo galia 16. Meilės kupinas gyvenimas Rinktiniai skaitiniai
u
u
195
u
177
185
149
1 Mano požiūris
Kol nesutramdytas visko nekenčiantis vidinis priešas, tramdomi išoriniai priešai tik stiprėja. Todėl išminčius tramdo save, Remdamasis meile ir atjauta. – Bodhisatva Togmė Zangpo*
K
albėdamas apie meilę ir atjautą, kalbu ne kaip budistas, tibetietis ir ne kaip Dalai Lama. Kalbu tik kaip vienas žmogus kitam žmogui. Ir viliuosi, kad jūs, skaitytojau, šią akimirką taip pat laikote save tiesiog žmogumi, o ne amerikiečiu, azijiečiu, europiečiu, afrikiečiu ar vien savo tautos atstovu. Išorinė priklausomybė yra antrinis dalykas. Jei jūs ir aš remsimės vien bendruoju žmogiškumu, tada bendrausime iš esmės. Nesivadovauju tuo, kad esu vienuolis ar budistas, nes mano prigimtinio žmogiškumo atžvilgiu tai yra laikina. Svarbiausia, kad esame žmonės, – * Gyelse Togme Zangpo (tib.).
13
Meilė ir gerumas
tai pagrindas, iš kurio visi išaugame. Gimę žmonėmis, jais būsime iki mirties. Visa kita – esame išsilavinę ar ne, jauni ar seni, turtingi ar vargšai – yra antrinis dalykas.
Painių klausimų sprendimas
Didmiesčiuose, ūkininkų sodybose, nuošaliuose kaimuose – visur žmonės užimti veikla. Kodėl? Nes mums visiems rūpi gyventi laimingai. Teisingas noras. Tik reikia suprasti, kad net visa galva panirus į išorinius dalykus esminis nepasitenkinimas gyvenimu nepraeis. Tikrasis laimės šaltinis yra meilė, atjauta ir rūpinimasis kitais. Kai šis šaltinis trykšta visa galia, net pačios nemaloniausios aplinkybės nekelia žmogui sumaišties. Bet jei pasiduosite neapykantai, nebūsite laimingas net skendėdamas prabangoje. Todėl iš tiesų trokšdami laimės turime siekti, kad mūsų meilė aprėptų kuo plačiau. Ir tai vienodai teisinga tiek religiniu, tiek kasdieniu požiūriu. Pykčio neįmanoma įveikti pykčiu. Jei pykčiu atliepsite į kito žmogaus pyktį, bus tikra bėda. Bet, kita vertus, jei suvaldysite pyktį ir atliepsite jo priešybe – meile, atjauta, pakantumu ir kantrybe – tada ramus išliksite ne tik jūs pats, bet palengva sumažės ir aplinkinių žmonių pyktis. Niekas neprieštaraus, kad supykus neįmanoma išlikti ramiam. Protą nuramina tik geranoriškumo ir meilės bangos. 14
Mano požiūris
Tik žmonės gali vertinti ir mąstyti, tik žmonės gali numatyti būsimus padarinius ir planuoti tolimą ateitį. Be to, žmonės gali išsiugdyti neribotą meilę, o gyvūnai, kiek mums žinoma, gali parodyti tik ribotą švelnumą ir meilę. Bet jei žmogus supyksta, jis netenka visų savo galimybių. Net iki dantų apsiginklavęs priešas nesugebėtų atimti iš mūsų šių galimybių, o pyktis atima. Jis sunaikina viską. Giliau pažvelgus į visa tai, matosi, kad žmogaus veikimo planas glūdi prote. Nesėkmės randasi ne pačios savaime, bet iš mūsų neišmanymo. Lygiai taip pat ir sėkmė – ją lemia mūsų vidinis požiūris. Ramybė kyla iš vidinio susitvardymo, savęs suvokimo ir aiškaus supratimo, kokia kliūtis yra pyktis ir koks palankus veiksnys yra mūsų gerumas. Pavyzdžiui, šiuo metu galbūt esate linkę greitai susierzinti. Bet jei aiškiai, sąmoningai tai suvoktumėte, susierzinimą galima būtų nesunkiai nuslopinti, o paskui ir visai iš jo išsivaduoti. Šios knygos tikslas – paruošti šitokio supratimo dirvą, kurioje galėtų tarpti tikroji meilė. Tam turime lavinti savo protą. Visos religijos moko meilės, atjautos, nuoširdumo ir doros. Kiekviena dvasinio mokymo sistema savaip mokina gyventi geriau. Bet jeigu sureikšminame savo filosofinę sistemą, religiją ar gyvenimo būdą, jeigu prisirišame prie mokymo ir stengiamės, kad ir kiti juo vadovautųsi, – tai tikra bėda. Apskritai visi didieji mokytojai, tarp kurių yra ir Gautama Buda, ir Jėzus Kristus, ir Mahometas, ir 15
Meilė ir gerumas
Mozė, buvo vedami troškimo padėti savo artimui. Jie nieko nesiekė sau ir nė nemanė sukelti pasaulyje dar daugiau sumaišties. Nors religija dažnai tapatinama su giliais filosofiniais mokymais, jos esmė yra atjautos ir meilės siekis. Todėl šioje knygoje pateiksiu meilės taikymo ir ugdymo būdus, kuriuos naudoju ir aš pats. Remdamasis meile aš nusiraminu pats ir padedu visiems kitiems. Nesupratingi savanaudiški žmonės nuolat galvoja tik apie save, o padariniai – tik negatyvūs. Išmintingieji niekada nepamiršta kitų ir kiek pajėgdami jiems padeda – tada padariniai kuria laimę. Meilė ir atjauta yra abipusiškai naudinga. Būdami geri kitiems, mes atveriame savo protą ir širdį ramybei. Atverdami tokias vidines savybes aplinkiniams ir plačiajai bendruomenei, kuriame vienybę, darną ir bendradarbiavimo dvasią, o skleisdami ramybę dar plačiau, tautai ir visam pasauliui, sukuriame pasitikėjimą, visapusę pagarbą, nuoširdų bendravimą ir galiausiai tai leidžia bendromis pastangomis lengvinti pasaulinio masto sunkumus. Visa tai yra įmanoma. Bet pradėti turime nuo savęs. Kiekvienas asmeniškai esame atsakingas už žmoniją. Vieniems apie kitus reikėtų galvoti kaip apie tikrus brolius ir seseris, kurie rūpinasi vieni kitais. Privalome siekti, kad kitų žmonių kančia mažėtų. Užuot plušėdami vien savo labui, turime imtis prasmingos veiklos, patikimai kuriančios visos žmonijos gerovę. 16
Mano požiūris
Mylėti ir atjausti visame kame, gerbti kitų teisę veikti savitai – štai kur tikroji religija. Vilkėti apeiginius drabužius ir kalbėti apie Dievą, o mąstyti savanaudiškai, – tai ne religija. Kita vertus, politikas ar teisininkas, iš tikrųjų besirūpinantis žmonija ir veikiantis kitų labui, yra nuoširdžiai religingas. Veikti turime iš paskatos padėti kitiems, o ne pajungti kitus savo valiai. Išmintingieji vadovaujasi meile. Štai ką apie tai sakė Indijos budizmo filosofas Nagardžuna savo „Brangakmenių vėrinyje“*: Išmintingas yra tas, Kas nuodugniai apgalvoja Visus darbus, žodžius ir mintis, Ir veikia tik supratęs, kas naudinga jam ir kitiems. Religinis veiksmas kyla iš paskatos būti geriems, kurią savo ruožtu grindžia nuoširdus rūpestis dėl kitų gerovės. Religija – tai mūsų kasdienybė. Jeigu gyvename dėl viso pasaulio gerovės, vadinasi, gyvename religingai. Tokia paprasta mano religija. Nereikia jokių šventovių. Nereikia jokių painių pažiūrų. Kiekvieno protas, kiekvieno širdis – tai šventovė, o kiekvieno pažiūros – paprastas gerumas.
* Nāgārjuna, Ratnāvalī (skr.); Nagarjuna, Precious Garland (angl.).