30 000 pr. Kr. pirmieji urvų piešiniai 36 000 pr. Kr. Homo sapiens sapiens
46 000 pr. Kr.
44 000
42 000
40 000
38 000
36 000
34 000
32 000
30 000
28 000
26 000
24 000
Tapyba: raganosiai Europoje Išradimas: tapyba Išradėjai: urviniai žmonės Data: apytiksliai prieš 15 000–30 000 metų Vieta: Pietų Prancūzija
Prancūzijoje ir Ispanijoje ant urvų sienų tyrinėtojai rado piešinių. Jų amžius siekia 15 000–30 000 metų. Tai tapybos ištakos. Kalbant apie meno išradimus, reikia atsigręžti į pačią meno pradžią. Ji glūdi neužmatomai toli. Norėdamas įsivaizduoti tą tolimą metą, prisimink savo prosenelį – ir pridėk dar tūkstantį „pro“. Štai ir pasiekei laiką, kai buvo išrasta tapyba – apytiksliai prieš 30 000 metų. Anuomet Europoje veisėsi visai kiti gyvūnai negu dabar – kailiniai raganosiai, mamutai, urviniai lokiai, didieji elniai, net hienos. Žmonės gyveno urvuose. Ant jų sienų ir pradėjo piešti gyvūnus. Pirmieji dailininkai tiesiog paimdavo nuodėgulį ir piešdavo. Kad piešinys atrodytų kaip gyvas, jie susitaisydavo dažų – sumaišydavo kelių rūšių žemių, sutrintų akmenų ir augalų. Taip jie išrado dažus. Teptuką jiems tikriausiai atstojo medžio šaka suminkštintu galu. Visa tai daro didelį įspūdį, bet dar labiau stebina patys piešiniai. Tai seniausi mums žinomi piešiniai žmonijos istorijoje. Tačiau galvoje kirba dvejonė – jeigu žmonės visai neseniai sugalvojo, kaip piešti dažais, tai jiems turbūt nekaip sekėsi. Netiesa! Pirmieji tapytojai buvo tikri menininkai! Jie taip gerai tapė ant urvų sienų žvėris, kad šie atrodo kaip gyvi.
4