30 000 pr. Kr. pirmieji urvų piešiniai 36 000 pr. Kr. Homo sapiens sapiens
46 000 pr. Kr.
44 000
42 000
40 000
38 000
36 000
34 000
32 000
30 000
28 000
26 000
24 000
Tapyba: raganosiai Europoje Išradimas: tapyba Išradėjai: urviniai žmonės Data: apytiksliai prieš 15 000–30 000 metų Vieta: Pietų Prancūzija
Prancūzijoje ir Ispanijoje ant urvų sienų tyrinėtojai rado piešinių. Jų amžius siekia 15 000–30 000 metų. Tai tapybos ištakos. Kalbant apie meno išradimus, reikia atsigręžti į pačią meno pradžią. Ji glūdi neužmatomai toli. Norėdamas įsivaizduoti tą tolimą metą, prisimink savo prosenelį – ir pridėk dar tūkstantį „pro“. Štai ir pasiekei laiką, kai buvo išrasta tapyba – apytiksliai prieš 30 000 metų. Anuomet Europoje veisėsi visai kiti gyvūnai negu dabar – kailiniai raganosiai, mamutai, urviniai lokiai, didieji elniai, net hienos. Žmonės gyveno urvuose. Ant jų sienų ir pradėjo piešti gyvūnus. Pirmieji dailininkai tiesiog paimdavo nuodėgulį ir piešdavo. Kad piešinys atrodytų kaip gyvas, jie susitaisydavo dažų – sumaišydavo kelių rūšių žemių, sutrintų akmenų ir augalų. Taip jie išrado dažus. Teptuką jiems tikriausiai atstojo medžio šaka suminkštintu galu. Visa tai daro didelį įspūdį, bet dar labiau stebina patys piešiniai. Tai seniausi mums žinomi piešiniai žmonijos istorijoje. Tačiau galvoje kirba dvejonė – jeigu žmonės visai neseniai sugalvojo, kaip piešti dažais, tai jiems turbūt nekaip sekėsi. Netiesa! Pirmieji tapytojai buvo tikri menininkai! Jie taip gerai tapė ant urvų sienų žvėris, kad šie atrodo kaip gyvi.
4
753 pr. Kr. įkuriama Roma 8000–5000 pr. Kr. (mezolitas) susiformuoja dabartinės Baltijos jūros kontūrai 10 000–3000 pr. Kr. (paleolitas) iš Lietuvos teritorijos pasitraukia ledynai 2545–2457 pr. Kr. pastatomos Gizos piramidės Egipte 4000–3000 pr. Kr. šumerai išranda raštą 3000–2000 pr. Kr. (vėlyvasis 5500 pr. Kr. Vidurio Europoje atsiranda žemdirbystė ir gyvulininkystė neolitas) baltų formavimosi 8000 pr. Kr. Artimuosiuose Rytuose įsikuria pirmieji miestai laikotarpis
20 000
18 000
16 000
14 000
12 000
10 000
8000
6000
4000
2000
||
22 000
Sienų piešiniai Lasko urve Apie 15 000 pr. Kr., Lasko urvas, Montinjakas (Montignac) Pagal Lasko atkurtame urve galima patirti, kaip ten gyvendami turėjo jaustis žmonės.
5
0
Janas van Eikas apie 1390–1441 1381 nugalėjusi Genują, Venecija įsiviešpatauja Viduržemio jūros pakrantėje 1387 Vilniui suteikiama Magdeburgo teisė
1380
1385
1390
1395
1400
Fra Andželikas apie 1395–1455 Paolas Učelas 1397–1475 1430 Henrikas Jūrininkas pasiunčia ekspediciją ištirti vakarinės Afrikos pakrantės
1405
1410
1415
1420
1425
1430
1435
Autoportretas: menininkai stebi save veidrodyje Išradimas: autoportretas Išradėjas: Janas van Eikas (Jan van Eyck) (gimė apie 1390 Maseike (Maaseik), mirė 1441 Briugėje) Data: 1433 Vieta: Briugė
Nupiesk savo paties autoportreta! Atsisesk pries veidrodi ir tiesiog pabandyk. Sustates sonu viena pries kita du veidrodzius, gali nupiesti net savo profili.
Renesanso* laikotarpiu pasikeičia dailininkų savimonė – nuo šiol pats tapytojas yra viena paveikslo temų. Anuomet tapytojams tekdavo daug uždavinių: vienas jų buvo piešti įžymių žmonių – miesto vadovų, didikų ir vyskupų – paveikslus, tai yra tapyti jų portretus. Janas van Eikas buvo geriausias tapytojas visoje gimtojoje Briugėje (Brugge). Jis vienas pirmųjų ėmė naudoti aliejinius dažus*. Su jais mokėjo tapyti labai subtiliai. Aliejiniai dažai jo paveikslams suteikdavo nuostabiai švytinčias spalvas ir nepaprastą blizgesį. Jo paveikslai buvo tokie garsūs, kad apie juos kalbėjo visa Europa. Kartą Janas van Eikas sugalvojo, kad būtų gerai turėti savo paties atvaizdą. Kadangi buvo geriausias miesto tapytojas, ėmė ir nutapė save patį. Tai buvo visai naujas išradimas, nes iki tol nė vienas dailininkas nebuvo piešęs autoportreto. Vyravo nuomonė, kad dailininkai yra geri amatininkai, bet jokiu būdu ne įžymybės, kurių portretus reikėtų piešti. Taigi van Eikas atsisėdo prieš veidrodį ir, įdėmiai save nužvelgęs, kruopščiai perkėlė į drobę savo atvaizdą. Tas paveikslas labai mažas (galva kokių 8 cm dydžio), bet jame matyti net neskustos barzdos šeriai. Kad visi žinotų, jog tai jis pats nutapė šį paveikslą, šone užrašė: „Janas van Eikas padarė 1433 spalio 31.“ Ypač krinta į akis raudonas turbanas. Daugelyje kitų jo paveikslų irgi vaizduojamas vyras su tokiu turbanu. Tas vyras, matyt, dažnai būdavo pats van Eikas.
14
1485 Botičelis nutapo „Veneros gimimą“
Šv. Kazimieras, Lietuvos globėjas 1458–1484 1436 užbaigiamas Florencijos katedros kupolas
1440
1445
1450
1455 Johanesas Gutenbergas išranda knygų spausdinimą renkamaisiais spaudmenimis
1455
1460
1465
1470
Vladislovas Jogailaitis – Čekijos (nuo 1471) ir Vengrijos (nuo 1490) karalius
1475
1480
1485
1490
1495
Vyras su raudonu turbanu (autoportretas) Janas van Eikas, 1433, Nacionalinė galerija (National Gallery), Londonas Su aliejiniais dažais* Janas van Eikas galėjo tapyti taip kruopščiai, kad jo veide matyti net mažiausios raukšlelės. Kone jauti, kokia minkšta jo kailinė apykaklė.
15
Delažo (Delâge) automobilis* Žakas Anri Lartigas, 1912 Lartigui buvo vos 18, kai padarė šią nuotrauką. Jis vienas pirmųjų ėmė daryti reportažines nuotraukas. Ši pralekiančio lenktyninio automobilio nuotrauka ypatinga. Nejudėdamas iš vietos, Lartigas sekė fotoaparatu pro šalį skriejantį automobilį. Elipsės formą ratai įgijo dėl anuometinės fotoaparato užrakto konstrukcijos ypatumų.
Nors fotografijos išradimas buvo didelis laimėjimas, pačiam fotografuoti buvo labai brangu. Ekspozicija truko daug minučių, o nuotraukų ryškinimas buvo labai sudėtingas. Padėtis pasikeitė XX amžiaus pradžioje. Fotoaparatai ėmė paprastėti, o fotografijos juostos gamintos vis jautresnės, tad jau galėta daryti ir reportažines nuotraukas, tokias kaip ši Žako Anri Lartigo (Jacques Henri Lartigue). Dabar kiekvienas galėjo išbandyti jėgas kaip fotografas. Fotografijos juostą atiduodavai ryškinti ir atsiimdavai gatavas nuotraukas. O ką veikė tapytojai, 1827 metais išradus fotografiją? Jie arba patys tapo fotografais, arba fotografiją pasitelkė savo paveikslams tapyti. Daugelis, net įžymūs tapytojai, kaip antai Eženas Delakrua (Eugène Delacroix) ar Edgaras Dega (Edgar Degas), nebepiešdavo eskizų, bet nufotografavę perpiešdavo tai, ką norėdavo nutapyti. Kaip tai daroma, įtikinamai parodo Franco fon Lenbacho (Franz von Lenbach) šeimos portretas. Jis nusifotografavo su savo šeima, paskui pagal nuotrauką nutapė spalvotą paveikslą. Ji padėjo jam sukurti tinkamą kompoziciją ir veidų išraišką. Fotografija buvo reikšminga tapybai dar ir kitu atžvilgiu. Iki tol tapybai teko svarbus uždavinys – kuo tiksliau perteikti gamtą. Fotografija tai darė 26
lengviau ir geriau, dėl to tapytojai galėjo nevaržomai atsidėti kitų dalykų vaizdavimui. Savo paveiksluose jie pradėjo reikšti jausmus, o spalvos, kurių anuomet fotografijoje dar nebuvo, ėmė vaidinti vis didesnį vaidmenį. Išradus skaitmeninę fotografiją, fotografijos juosta naudojama vis rečiau. Pirmasis skaitmeninis fotoaparatas buvo sukurtas 1975 metais. Jis svėrė 4 kilogramus, o atsirasti mažytei nuotraukėlei reikėjo 23 sekundžių. Sunku patikėti, ypač turint galvoje, kad šiandien kone kiekviename mobiliajame telefone įmontuotas daug geresnės kokybės fotoaparatas.
Šeimos portretas Francas fon Lenbachas, 1903, tapybos darbas ir nuotrauka, Miesto galerija Lenbacho namuose (Städtische Galerie im Lenbachhaus), Miunchenas Lenbacho duktė nuotraukoje dešinėje žvelgia piktokai. Paveiksle tapytojas jos lūpas papuošė nežymia šypsenėle.
27
Viljamas Morisas 1834–1896 Polis Sezanas 1839–1906 1822 Kanutas Ruseckas (1800–1860) studijuoja Romoje Klodas Monė 1840–1926 1886 Niujorke atidengiama Laisvės statula. Rinkoje 1830 nutiesiamas Liverpulio–Mančesterio geležinkelis
1820
1825
1830
1835
1840
1845
1850
1855
1860
1865
1870
1875
Komiksai: paveikslai prabyla Išradimas: komiksai Išradėjai: Vilhelmas Bušas (Wilhelm Busch) (gimė 1832 Vydenzalyje (Wiedensahl), mirė 1908 Mechtshauzene (Mechtshausen), Rudolfas Dirksas (Rudolph Dirks) (gimė 1877 Heidėje (Heide), mirė 1968 Niujorke) ir daug kitų Data: nuo XIX amžiaus vidurio iki pabaigos Vieta: Miunchenas, Niujorkas Ir dar šis tas: Siekiant atskirti komiksus nuo kitų iliustruotų istorijų, jie dar vadinami sekvenciniu menu.
Dabartinių komiksų tėvynė yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Čia nuo XIX amžiaus pabaigos laikraščiuose spausdintos trumpos iliustruotos istorijos. Kartais nelengva pasakyti, kas ką išrado, nes įvairūs žmonės skirtingose šalyse sugalvoja panašius dalykus. Taip nutiko ir su komiksais. 1897 metų gruodžio 12 dieną Amerikoje laikraštyje „New York Journal“ pirmą kartą pasirodė iliustruota istorija „Vaikai vanagai“ (The Katzenjammer Kids). Tai buvo vienas pirmųjų komiksų, sukurtas iš Vokietijos į Ameriką emigravusio Rudolfo Dirkso. Pagrindiniai veikėjai Hansas ir Fricas savo mamai ir kaimynams bei aplinkiniams nuolat krečia eibes. Šių personažų prototipai buvo vokiečių iliustratoriaus Vilhelmo Bušo Maksas ir Moricas, pasirodę dar 1865 metais ir netrukus išpopuliarėję visame pasaulyje. 1870 metais išėjo vertimas į anglų kalbą, o 1887 metais – net į japonų. Rudolfas Dirksas tiesiog pasiskolino Vilhelmo Bušo idėją ir pavertė ją komiksu – beje, dar dabar jis spausdinamas Amerikos laikraščiuose.
Virtuozas, Finale furioso (Audringas finalas) Vilhelmas Bušas, 1865 Pažvelgęs į šį pianistą tiesiog girdi, su kokia jėga jis tranko klavišus. Klausytojo ausys tįste tįsta, o natos šaute šauna iš fortepijono! Dar niekas iki Vilhelmo Bušo nenaudojo tokio vaizdavimo būdo.
32
1911 Francas Markas ir Vasilijus Kandinskis įkuria „Mėlynąjį raitelį“ 1918 paskelbiama Lietuvos Nepriklausomybė pasirodo „Coca-Cola“
1880
1885
1890 miršta Vinsentas van Gogas
1890
1895
1900
1932, 1934 grupės „Ars“ parodos Kaune
1903 Orvilis ir Vilburas Raitai atlieka pirmąjį valdomą skrydį skraidymo aparatu
1905
1910
1915
1920
1925
1930
1935
Vaikai vanagai Rudolfas Dirksas, 1950 (viršelis) Rudolfas Dirksas, 1898 (komikso puslapis), The New York Journal, Vilhelmo Bušo muziejus (Deutsches Museum für Karikatur und Zeichenkunst Wilhelm Busch), Hanoveris
Hansas ir Fricas labai panašūs į savo prototipus. Lygiai kaip Maksas ir Moricas, jie krečia visokias eibes, dėl to, kaip ir jų prototipai, gauna pylos.
Komiksams būdinga tam tikra naujovė – tai savita pasakojimo forma: kiekvienas paveikslėlis aprėminamas, o personažų žodžiai dažniausiai įrašyti į vadinamuosius kalbos burbulus. Naujoviška ir vaizduosena: judesį komikse dažnai rodo vadinamosios greičio linijos (angl. speed lines), reiškiančios, kad daiktas ar veikėjas greitai juda. Taip pat greitas judesys parodomas vaizduojant objektą, pavyzdžiui, ranką, iškart keliomis padėtimis. Visa tai jau buvo sugalvojęs Vilhelmas Bušas iki pasirodant komiksams Amerikoje. Tuo požiūriu jis yra komiksų tėvas ar bent senelis. Komiksai pasižymi dar viena ypatybe: juose gausu garsažodžių, o tai nebūdinga kitoms meno rūšims. Turbūt keistai atrodytų, jei šventąjį vaizduojančiame paveiksle staiga išnirtų dzin ar pokšt.
Ir dar šis tas: Angliškajame originale vaikai vanagai kalba savita kalba. Tai anglų ir vokiečių kalbų mišinys, nes tuo laiku Niujorke gyveno daug išeivių iš Vokietijos.
Klausimėlis Koks komiksas brangiausias pasaulyje? (Atsakymas 46 puslapyje)
33
Anri de Tulūzas-Lotrekas 1864–1901 Vasilijus Kandinskis 1866–1944 Anri Matisas 1869–1954 1889 pastatytas Eifelio bokštas Paryžiuje
1858 Čarlzas Darvinas paskelbia veikalą „Rūšių atsiradimas“
1850
1855
1860
1865
1870
1875
1880
1885
1890
1895
1900
1905
Redimeidas: kasdieniai daiktai mene Išradimas: redimeidas Išradėjas: Marselis Diušanas (Marcel Duchamp) (gimė 1887 BlenvilyjeKrevone (BlainvilleCrevon), mirė 1968 Neji prie Senos) Data: 1913 Vieta: Paryžius Ir dar šis tas: Įvairius redimeidus Diušanas pažymėdavo svetimu vardu, pavyzdžiui, pisuarą – „R. Mutt“.
Fontanas (Fountain) Marselis Diušanas, 1917, galerija „Tate Modern“, Londonas „Fontano“ originalo neišliko, tačiau daugelyje muziejų eksponuojamos šio kūrinio replikos*. Kelias jų Diušanas sukūrė net miniatiūrinio dydžio.
Kaip dailininkas be teptuko sukuria meną? Ar viskas, kas dailininko padaryta, iš tikrųjų yra menas? Iš pradžių į šį klausimą turbūt atsakytume – taip. Pavyzdžiui, tiek Albrechto Diurerio akvarele tapytas peizažas, tiek Jano van Eiko autoportretas yra menas. Tas pat pasakytina ir apie Marselį Diušaną. Jis nutapė daug paveikslų ir juos pristatydavo meno parodose Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau Diušanas tarsi truputį plačiau atsakė į klausimą, ar viskas, ką sukuria dailininkas, iš tikrųjų yra menas. Kartą paėmė paprastą dviračio ratlankį, pritvirtino jį prie taburetės ir pareiškė, kad tai esąs menas. Tą patį jis darė ir su kitais daiktais. Pavyzdžiui, ant paprasto (suprantama, nenaudoto) pisuaro, kokių pilna kiekviename tualete, jis užrašė svetimą vardą ir vėl pareiškė, kad tai menas. Iš pradžių tai atrodė keistokai, ir daugelis žiūrovų tik piktai gūžčiojo pečiais, kodėl tai turėtų būti menas. Tačiau aišku, kad tokiais savo darbais Marselis Diušanas siekė kai ką pasakyti. Pateikdamas iš tikrojo konteksto išplėštus visiškai įprastus daiktus, jis atkreipė žiūrovų dėmesį į tobulą jų formą. Kai jis kaip dailininkas tokį daiktą išrinkdavo ir, taip sakant, padėdavo ant postamento, daiktas tapdavo meno kūriniu. Tokie meno kūriniai vadinami 38
1936 Kaune įkuriama M. K. Čiurlionio galerija
1948 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbia Žmogaus teisių deklaraciją 1953 miršta Stalinas, Sovietų Sąjungoje prasideda trumpas kultūrinis atšilimas
1913 Niujorke įvyksta Armory Show* 1925 prekyboje pasirodo mažagabaritis fotoaparatas „Leica“
1910
1915
1920
1925
1930
1935
1940
1945
1950
1955
1960
redimeidais (angl. readymades – gatavi daiktai), nes dailininkas pats jų negamina, bet pakylėja į meno sritį padarytus daiktus. Diušanas nebandė ką nors sukurti pats, savo rankų darbu. Jam buvo svarbi pati idėja. Skaitydamas šią knygą, turbūt jau atkreipei dėmesį, kad skirtingais laikotarpiais dailininkai tai lengvai įgyvendindavo savo sumanymus, tai sulaukdavo didelio žiūrovų protesto. Redimeidai yra pavyzdys tokios meno rūšies, kuri pradžioje sunkiai skynėsi kelią ir tik ilgainiui sulaukė žiūrovų pripažinimo. Šiandien daug dailininkų naudoja kasdienius daiktus savo meno dirbiniams. Tačiau ir žiūrovai dabar nebe tokie karingi kaip Diušano laikais.
Ar žinai? Marselis Diušanas buvo karštas šachmatininkas ir net Prancūzijos nacionalinės šachmatų rinktinės narys. 1924–1933 metais jis dalyvavo penkiose šachmatų olimpiadose.
39
Dviračio ratas Marselis Diušanas, 1951 (trečia replika* pagal 1913 metais pražuvusį originalą), Moderniojo meno muziejus (MoMA), Niujorkas Deja, dviračio rato originalo neišliko. Mus pasiekė vienintelė jo fotografija. Veikiausiai Diušano sesuo Siuzana jį išmetė, palaikiusi nereikalingu rakandu.
1965