Zmogau

ei! tai laikraštis

nr. 1

dIPLOMAS,

ARBA BRAŠKIŲ LAUKAS Gerald Anthony Scarfe.

Animacija iš Pink Floyd filmo „Siena” („The Wall”). 1982

2

Žmogau, ar žinai, kuo pasižymi lietuviai?

Kaip rašė vienas sporto apžvalgininkas iš užsienio, mes esame pamišę dėl krepšinio.

Jei atvyktų koks nors aukštojo išsilavinimo korespondentas, jis turbūt pridurtų, kad mes esame ir labiausiai dėl diplomų pakvaišusi tauta.

Lietuvoje į aukštąsias mokyklas kiekvienais metais stoja apie 70 proc. baigusiųjų vidurinę mokyklą. Pagal studijuojančiųjų kiekio vidurkį mes lenkiame daugumą Europos Sąjungos šalių. Didžiuotis tuo ar iškalbingai tylėti? Žinoma, išsilavinę piliečiai yra visuomenės pagrindas ir valstybės variklis, o žmogui žinios gali padėti užsitikrinti ramų rytojų. Tačiau Lietuvoje susidarė situacija, kai darbdaviai dažnai nepagrįstai reikalauja diplomų, jauni žmonės išsigandę jų vaikosi, o kaip grybai po lietaus išdygusios aukštosios mokyklos juos bruka. Deja, kalbame ne apie kokybišką aukštąjį išsilavinimą liudijančius diplomus, o apie „popierius“, kurie su apsišvietimu ir profesionaliu išmanymu turi mažai bendra. Taigi diplomas ne visada lygu išsilavinimui.

Diplomas negarantuoja ir darbovietės. Renkantis profesiją svarbu atsižvelgti į tai, ko reikalauja darbo rinka, o ne vaikytis to, kas madingiausia. Pavyzdžiui,

verslo ir administravimo specialistų trūksta mažiausiai, o aukštųjų ir profesinių mokyklų statistika rodo, kad tai yra populiariausias studijuojamas dalykas. Žinomas Lietuvos politologas yra pasakęs, jog tokiai situacijai užsitęsus ateityje turėsime ypatingą bedarbių klasę – vadybininkus. Šiuo metu didžiausią paklausą turi profesinę kvalifikaciją įgiję specialistai: ne vien statybininkai – taip pat mechanikai ir paslaugų sferos darbuotojai.

Taigi didžiuotis dideliu aukštosiose mokyklose bestudijuojančių kiekiu nevertėtų. Tačiau kodėl visgi susidarė padėtis, kurioje iki „popieriaus“ nuvertinamas aukštojo išsilavinimo diplomas ir palaikoma darbo rinkai nepalanki padėtis?

Viena priežasčių yra ta, kad Lietuvos visuomenė dar tik ima vaduotis iš materialistinio mąstymo: jaunam žmogui bene svarbiausias dalykas vis dar išlieka savo materialinės gerovės užtikrinimas. Ir vyresnioji karta, popindama atžalas, tikisi, kad jos „išeis mokslus“, susiras gerus darbus, galės iš prekybos centro išsivežti pilną vežimą skilandžių ir šampano, susikrauti visa tai į bent apynaujės mašinos bagažinę ir laimingos važiuos į neseniai įsigytą butą, kuriam PAGALIAU pasiėmė dvidešimt penkerių metų trukmės paskolą. „Dirbk, pirk, mirk!“... Tiesa, prieš tai gauk diplomą!

Sėkmė ir laimė Lietuvoje dar vis suprantama kaip

IŠ PRADŽIŲ KOKYBĖ, TADA GALBŪT PINIGAI

3

TAI KĄ DAROM ?

4

TR IKIŲ PŪGA

sugebėjimas kuo greičiau „įsikabinti į gyvenimą“.

O gyvenimo pagrindas suvokiamas kaip „solidus“ diplomas, kurį gavus viskas neva klosis tik į gera.

Negalėdami ar net nenorėdami pabėgti nuo nusistovėjusios tikrovės – aklai vaikydamiesi „popieriaus“ abiturientai stoja į universitetus, nesvarbu, bus naudinga ir patiks išsirinkta profesija, ar ne. Tik kai jiems nenusišypso akademinė fortūna patekti tarp įstojusiųjų, būsimieji studentai prisimena kolegijas.

Paskutinis šiaudas? Dažniausiai.

Taip teigia Marius, „Žmogaus“ kalbintas vienos kolegijos Turizmo ir viešbučių administravimo absolventas. „Rinkausi kolegiją todėl, kad į universitetą neįstojau, bet paskui labai dėl to džiaugiaus, nes universitetuose nėra tiek praktikos. Tai labiausiai vertina darbdaviai.

Be to, turizmo studijų programą vykdo tik Klaipėdos universitetas, daug kam tai nepatogu. Studijų kokybė, net palyginus su kai kuriais universitetais, tikrai gera“.

O jei kam nemielos arba nepasiekiamos universiteto ar kolegijos auditorijos, jis renkasi kitus kelius. Vienas jų veda į braškių laukus Norvegijoje, kitas – pas skaityti išmokti trokštančius Peru paauglius.

Kiekvienam žmogui – sava kryptis. Tačiau kol kas ją dažniausiai nurodo iškreiptas visuomenės spaudimas siekti vienintelio „teisingo“ gyvenimo. O neatlaikiusiems šio spaudimo sakoma „neturi diplomo – lauk į Airiją!“

TAI KEIČIA ŽMOGUS Ir vėl pirmadienis. Eini neskubėdamas į mokyklą. Tau pabodę tie dideli koridoriai, vienodos klasės, suraukti veidai. Kasdien kartoji tą patį, kad mokykloje nieko gero, nevyksta jokios šventės, niekas nesirūpina tavo ir kitų gerove.

Bet, Tu, ar bandai tai pakeisti?! Ar tiesiog nori likti bambeklis? Ne? Tada turiu ką tau papasakoti, Žmogau. Gyvenimas keičiasi, kai to nori... nukelta į 4 psl.

1

Sakoma, kad tik katinai (ne žmonės) vaikšto vieni, o vienas (žmogus) lauke – ne karys; sakoma: ką (žmogau) išmoksi – ant pečių nenešiosi, tačiau ir žmogus, nedarantis klaidų, nedaro nieko. Vis dėlto, Romos imperatorius Markas Aurelijus buvo teisiausias sakydamas, kad „užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti žmogus, laikas juo tapti“.

Štai ir sakome: „Žmogau“. Ir tikimės, kad jūs mus išgirsite. Kad galėsime kalbėti žmonių kalba ir spręsti žmonių pasaulio problemas.

Kokias? Jų tikrai daug: kiekviename žingsnyje galite susidurti su jus erzinančiais dalykais (ir tai nėra vien dvejetus už triukšmą klasėje rašantys mokytojai), su įsisenėjusiomis neteisybėmis, su naujais netikėtais akibrokštais, kuriuos reikia spręsti greitai. Šis laikraštis – jūsų erdvė kalbėti apie jaunimo, mokyklų problemas, mąstyti apie Lietuvą, atvirai keliant nepatogius klausimus: išvykti ar likti, pagerės ar pablogės situacija, kas mūsų laukia? Todėl kiekvieną mėnesį atsiversdami naują numerį rasite savo bendraamžių mintis aktualiausiomis temomis, žinomų Lietuvos žmonių komentarus, išsamias, tačiau jokiu būdu nenuobodžias apžvalgas apie mus supančias problemas, kurios, iš pirmo žvilgsnio atrodančios didelės, kartais gali būti lengvai sprendžiamos suvienijus jėgas.

Nors šiais laikais greičiausia komunikacija ir idėjų sklaida vyksta pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis – internetu, mobiliaisiais telefonais, tačiau kartais verta prisiminti, kad visi revoliuciniai judėjimai, maištai, sukilimai, pilietinės iniciatyvos neįsivaizduojamos be vienos informacinės erdvės, kurioje vyksta ir aktyvios diskusijos, ir iškeliamos problemos, ir skleidžiama naudinga informacija. Juk būna labai apmaudu, kai pražiopsai gerą progą sudalyvauti konkurse, projekte, pareikšti savo nuomone tau svarbiu klausimu – būtent todėl laikraštis „Žmogau“ teiks informaciją apie saviraiškos erdves, įdomius projektus, jaunimo iniciatyvas, prie kurių galite prisidėti ir jūs.

Laikraštis „Žmogau“ – projekto „Ugdykime visuomenės lyderius“ dalis. Projekto organizatorių tikslas – ugdyti pilietišką ir aktyvią jaunuomenę.

Keista, tačiau jokių „abipusių sutarčių“ arba „žvaigždučių“ čia ieškoti nereikia – nekomercinis laikraštis „Žmogau“ yra pirmiausia nešališkos ir aktualios informacijos sklaidos įrankis, skirtas vyresniųjų klasių moksleiviams. O pradėdami šio laikraščio gyvavimą retoriškai, metaforiškai, o gal tiesiog linksmai klausiame: Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – (F. Nyčė).

Redakcija

2

Aukštojo mokslo būklė apgailėtina, bet dabar siūlomas reformos projektas problemų neišspręstų. Jis naudingas tik asmenims, kuriems rūpi jį prastumti, o nevykusios reformos kainą turėtų sumokėti studentai ir jų tėvai – įsitikinęs dr. Vytautas Radžvilas, Vilniaus universiteto docentas, vienas pilietinio judėjimo „Kitas pasirinkimas“ lyderių.

Jūs nuosekliai priešinotės dabartiniam aukštojo mokslo reformos projektui, įtvirtintam birželio 14 dienos partijų susitarime. Atsiliepdamas apie jį, žodį „reforma“ rašote kabutėse. Kodėl Jūsų kritika tokia griežta?

Lietuvos aukštojo mokslo būklė iš tiesų prasta, šioje srityje susikaupė daug neišspręstų problemų. Pernelyg tankus universitetų tinklas, smarkiai iškreiptas universitetuose, kolegijose ir profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų skaičiaus santykis, dažnai menka studijų kokybė. Ilgai delsus pagaliau pripažinta, kad būtinos permainos.

Tačiau bet kuria krize galima pasinaudoti ir savanaudiškais tikslais. Aukštojo mokslo sektoriui valstybė kasmet skiria nemenkas lėšas, šiame sektoriuje taip pat sukaupta nemažai ypač vertingo nekilnojamojo turto.

Netrūksta suinteresuotų grupių, užsimojusių šį turtą pasisavinti – jį „prichvatizuoti“.

Būtent šių grupių, o ne studentijos ir akademinės bendruomenės siekius atspindi ir politinių partijų susitarimas dėl aukštojo mokslo „reformos“. Žodį „reforma“ tenka rašyti su kabutėmis, nes vienintelis aiškus partijų susitarime įrašytas tikslas yra mokestis už mokslą. Kiti tikslai čia tėra šalutiniai ir surašyti tik „dėl vaizdo“.

Jau dabar aiškėja, kad mokestis bus didelis. Norintieji studijuoti bus priversti imti paskolas. Valstybės garantuojamų paskolų sistema taptų neišsenkančiu bankų pasipelnymo šaltiniu. O finansinė tokios „reformos“ našta užgriūtų ant studentų ir jų tėvų pečių. Taigi ši „reforma“ pirmiausia naudinga bankams, bet ne visuomenei, studentams, ji nepagerins apverktinos aukštojo mokslo padėties.

Kad dabartinis projektas tobulas, nemano turbūt net dideli jo šalininkai.

Tačiau ar reikia jį visiškai atmesti, ar neįmanoma būtų jį taisyti, įtraukiant akademinei bendruomenei svarbius pasiūlymus?

Patobulinti partijų susitarime politiškai patvirtintą „reformos“ projektą įtraukiant į jį akademinei bendruomenei svarbias nuostatas,

deja, niekaip neįmanoma. Šiuo projektu aukštosios mokyklos faktiškai paverčiamos tik „pinigų darymo“ mašinomis. Jokios dalinės pataisos nepakeis tokios „reformos“ esmės, todėl būtina keisti pamatinius jos principus ir nuostatas. Tai pasiekti bus labai sunku, minėtos suinteresuotos pasipelnyti iš reformos įtakingos finansinės ir verslo grupės gera valia neišsižadės tokio didelio grobio kaip aukštojo mokslo sektoriaus lėšos ir turtas.

Tad kokie, Jūsų manymu, turėtų būti pamatiniai povidurinio švietimo sistemos principai?

Alternatyvūs reformos siūlymai seniai pateikti, juos gerai žino ir partijų bei valdžios atstovai. Tačiau dėl tik ką minėtų priežasčių šie siūlymai sąmoningai ignoruojami ir visomis išgalėmis „stumiamas“ vienintelis „reformos“ projektas. Alternatyvių siūlymų esmę labai glaustai galima apibendrinti dviem teiginiais. Pirma, turi būti įvykdyta esminė ir visapusiška viso povidurinio mokymo sistemos reforma, turinti paliesti ir kolegijas bei profesinio mokymo įstaigas. Antra, būtina „inventorizuoti“ aukštąsias mokyklas kruopščiai ir reikliai įvertinant vykdomų studijų kokybę ir „atsijojant“ tokias studijų programas, kurių negalima vadinti kitaip, kaip studentų apgaudinėjimu. Tik optimizavus aukštojo mokslo sektorių galima svarstyti mokesčio už mokslą klausimą. Tai padarius paaiškėtų, kiek aukštajam mokslui iš tiesų reikia lėšų. Mokesčio už studijas gal net neprireiktų, o tikrai galima neabejoti, kad jis būtų kur kas mažesnis už tą, kurį jau svajonėse regi pelno troškulio apakintų „reformatorių“ įkaitusi vaizduotė.

Vytautas Radžvilas

Žm gau,

IŠ PRADŽIŲ KOKYBĖ, TADA GALBŪT PINIGAI

K N Y G A

FOTOGRAFIJA Pirmasis žmogaus atvaizdas, pirmoji

fotografija – atsitiktinumas! 1839 metais Paryžiuje, de Temple bulvare nežinomas praeivis laukė, kol berniūkštis jam nuvalys batus. Jis pakankamai ilgai stovėjo nejudėdamas, kad būtų užfiksuotas Louis Daguerre eksperimentinės kameros objektyvo – visi kiti judantys objektai toje nuotraukoje neatsispaudė, todėl dabar tuščiame bulvare matome tik vieną nežinomojo figūrėlę.

Per daugiau nei 150 metų fotografija pasikeitė neatpažįstamai – nebereikia nejudant sėdėti kelių valandų, vietoj nepakeliamų kamerų turime lengvus fotoaparatus, skiriančius daugybę spalvų, tačiau fotografijos paskirtis liko tokia pati – fiksuoti aplinką. Dokumentiškai, meniškai, atsitiktinai ar planuotai, archyvams, spaudai ar parodai – fotografija pritaikoma visur.

Lietuvoje fotografija tampa vis populiaresne saviraiškos priemone – daug jaunimo buriasi į fotografijos mėgėjų klubus, organizuojami specialūs jaunųjų fotografų konkursai, parodos, vyksta tarptautiniai mainai. Lietuvoje populiarios su fotografija susijusios specialybės ir didelis stojančiųjų skaičius rodo ir bendrą susidomėjimą šiuo užsiėmimu, ir profesionalių fotografų, galinčių dirbti spaudoje ar reklamos srity, poreikį. Tačiau „profesionalus“ šiame amate nereiškia vien baigęs vieną ar kitą aukštąją mokyklą – juk menuose ypač svarbus talentas, kuris gali atsiskleisti ir einant visai kita kryptimi.

Susidomėjusiems fotografijos teikiamomis galimybėmis – šiek tiek informacijos kur ir kaip siųsti savo nuotraukas, kaip jas tobulinti ir kas vyksta fotografijos pasaulyje.

Janas Bulhakas. Šv, Ignoto gatvė Vilniuje. 1917

KONKURSAI Trumpa fotografijos konkursų apžvalga:

• Lietuvos spaudos fotografų klubo iniciatyva “Vilniaus – Europos kultūros sostinė” skelbia fotografijų konkursą “Tavo veidas”. Internetiniame puslapyje www.tavoveidas.lt patalpintos fotografijos bus eksponuojamos atviroje parodoje, jas atrinks komisija ir internautai. Tad fotografuokite veidus, kuriais norite papuošti Vilnių. Konkurse ypač laukiami jaunųjų fotografų iš visos Lietuvos darbai.

• Kiekvieną mėnesį portale www.fotoexpress.lt vyksta atviras fotografijos konkursas. Konkurso dalyvius vertins ir kolegos, ir komisija, o laimėtojų darbai atsidurs šalia žymiausių Lietuvos fotomenininkų darytų nuotraukų. Puslapyje taip pat organizuojami teminiai konkursai, tad nepraleiskite naujienų.

• Kino centras Skalvija vykdo edukacinę programą moksleiviams, kurios metu organizuojamos kūrybinės stovyklos norintiems pažinti kino meną. Siūlome būti budriems, ir puslapyje www.skalvija.lt perskaičius apie atranką į stovyklą būtinai siųsti paraiškas. Nauda neįkainojama.

• Stiprėjant informacinei visuomenei netik Lietuvos interneto naujienų portalai, net ir tokie užsienio gigantai kaip CNN ar BBC, kviečia savo auditoriją siųsti jiems įdomias nuotraukas ar video vaizdus. Tad užfiksavę įdomius ar aktualius vaizdus galite juos parodyti visiems.

Fotografuoti gali kiekvienas! Bet ar kiekviena nuotrauka tampa vertinga?

Kai internete gausu skelbimų apie vis naujus fotografijos konkursus ir vertingus prizus juos laimėjusiems (nekalbant apie pripažinimą ir profesionalių fotografų dėmesį), verta žinoti, kokiais kriterijais remiasi komisijos, kokios nuotraukos gali ir turi būti pamatytos, o kurios yra tik bevertis kičas. Mat gerai meninei fotografijai sukurti reikia šiek tiek žinių, leidžiančių geriau suvokti, kas per užsiėmimas yra ta fotografija.

Nors vadovėlis nėra mėgstamiausias skaitinys, ypač po pamokų, šį kartą rekomenduojame draugauti būtent su juo. Neseniai pasirodę „Fotografijos meno pradmenys“, kurių autoriai yra Tatjana ir Jonas Kuzminai, – naudingas visiems norintiems pradėti fotografuoti (o fotografo amatas yra ir įdomus, ir pastaruoju metu paklausus), tačiau nežinantiems elementarių kompozicijos, apšvietimo taisyklių. Ir nors minėta knyga pristatyta kaip vadovėlis mokyklai, ją drąsiai galima griebti po pamokų ir dirbti savarankiškai, nes teorinė medžiaga gausiai iliustruota gerų ir blogų fotografijų pavyzdžiais bei visiems suprantamais paaiškinimais.

Knygelė nedidelė, todėl ją galima perversti ir bibliotekoje. Idomu tai, kad šalia būtinųjų žinių pateikta ir trumpa Lietuvos fotografijos istorija, supažindinama su žymiausiais fotomenininkais. Ir skaityti nenuobodu! (išbandyta asmeniškai).

O perskaičius tokią knygą galima ir konkursuose, kurių vyksta tikrai daug, sudalyvauti.

PARODOS Atklydus į Vilnių, visi besidomintys fotografija turėtų aplankyti retrospektyvinę vieno žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios fotografų Jano Bulhako parodą, eksponuojamą Vilniaus Paveikslų Galerijoje (Didžioji g. 4). Jano Bulhako nuotraukose užfiksuotas unikalūs dabar jau dingusio Vilniaus vaizdai, šešėlių žaismai, gatvės ir kiemai. Daugiau apie parodą www.ldm.lt/VPG/Bulhakas.htm.

Moderniosios fotografijos mėgėjams verta užsukti į Vilniaus fotografijos galeriją, kur eksponuojama fotomenininkų Ugniaus Gelgudos ir Akvilės Anglickaitės paroda „125 bpm“. Daugiau apie parodą http://www.photography.lt.

PROJEKTAI. PROJEKTAI. PROJEKTAI Esi kūrybingas, turi daug idėjų, bet nesugalvoji, kur ir kaip jas įgyvendinti? Mes turime išeitį – atkreipk dėmesį į šiame puslapyje siūlomus projektus ir konkursus. Įvairios Lietuvos organizacijos, įstaigos, Europos Sąjungos institucijos nuolat skelbia konkursus jaunimo idėjoms išreikšti, todėl nedvejok ir imkis iniciatyvos dalyvaudamas juose ir ragindamas savo draugus prisijungti.

PADOVANOK LIETUVAI VIZIJĄ Kokia turi būti Lietuva?! Gal ekologinio žemės ūkio valstybė? Gal militaristinė šalis? Turistų rojus? O gal tapus inovacijų centru? Kurti vizijas kviečia savaitraštis „Atgimimas“, organizuojantis rašinių konkursą „Padovanok Lietuvai viziją“ ir siūlantis dešimt temų.

Konkurso prizinį fondą sudaro 30 tūkstančių litų, o ne didesni nei 20 puslapių darbai priimami iki gruodžio 1 dienos. Visa informacija www.atgimimas.lt.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RAŠINIŲ KONKURSAS „SEIMO VIZIJA” Kokį parlamentą norėtumėte turėti? Manote, kad reikia keisti rinkimų į Seimą sistemą? O gal norėtumėte pataisyti kokį nors teisės aktą ir žinote kaip? Rašinio apimtis 3-4 puslapiai. Konkursas vyksta iki gruodžio 16 dienos, o jo pagrindinis prizas – kompiuteris.

Daugiau informacijos www.lrs.lt skyriuje “Aktualijos”.

LIETUVOS SĄJŪDŽIO 20 METŲ JUBILIEJUS Kad jubiliejaus minėjimo renginiai būtų įdomūs ir jauniems žmonėms, pats jaunimas turėtų prisidėti prie šios šventės rengimo. Todėl visi jauni žmones ir jaunimo organizacijos kviečiami siūlyti originalias, įdomias, novatoriškas idėjas, kaip paminėti šią Lietuvai svarbią sukaktį.

Trumpai aprašyk savo idėją ir siųsk ją el. paštu lijot@lijot.lt. Idėjų laukiama iki gruodžio 2 dienos.

Ypač vertinamos bus tos mintys, prie kurių įgyvendinimo galėtum prisidėti ir tu pats.

Plačiau apie projektą www.lijot.lt

MOKYKLŲ KONKURSAS EUROPOS SĄJUNGOS 50-MEČIUI PAMINĖTI Konkurso tema – „50 metų drauge įvairovėje”.

Pateikiami darbai turi būti sudaryti iš esė ir vizualinės kompozicijos.

Konkursas kviečia 10-20 metų moksleivių komandas, sudarytas 10-20 narių, pateikti darbus, sukurtus pamokinės veiklos metu sujungiant keletą mokomųjų dalykų. Moksleivių komandoms turi vadovauti du mokytojai.

Pagrindinis prizas – kelionė į Briuselį aplankyti Europos muziejaus. Terminas – iki gruodžio 31 dienos.

Daugiau informacijos www.50years.eun.org (puslapis prieinamas ir lietuvių kalba).

„KURKIME ĮVAIRŲ PASAULĮ” Jauni žmonės iš viso pasaulio kviečiami dalyvauti šiame konkurse ir išreikšti, ką jiems reiškia įvairovė ir lygybė. Dalyviai turės sukurti filmą, nuotrauką, koliažą ar kitokį vaizdinį darbą, kuris atspindėtų jų požiūrį į žmonių įvairovę (kokią naudą atneša įvairovė, ką iš tikrųjų reiškia lygybė) ir padėtų žmonėms suprasti, kad jie neturi kentėti dėl diskriminacijos.

Savo kūrinius konkursui galite teikti iki 2007 metų gruodžio 8 dienos.

Detali informacija apie konkursą pateikiama tinklalapyje www.eudiversity.com

EURPLACE26 – PAMATYKITE EUROPĄ JAUNŲ EUROPIEČIŲ AKIMIS! Jauni, iki 30 metų amžiaus žmonės iš viso pasaulio kviečiami teikti nuotraukas apie savo su tolerancija arba netolerancija susijusia patirtį. Projektas vyksta Europos Tarybos vykdomos kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ rėmuose.

Nuotraukas galite teikti iki gruodžio 15 dienos.

Detalią informaciją apie temas, taisykles, prizus ir patarimus dalyviams rasite tinklalapyje www.eurplace26.org

3

atkelta iš 1psl.

ŽMOGUS

TAI KEIČIA

tapau aktyviu moksleiviu. Ir ką manai? Dabar esu Mokyklos Tarybos pirmininkas.

Pamenu dienas, kuomet tapendavau į pamokas, kuomet nemėgau kai kurių mokytojų ir skaičiuodavau minutes iki pertraukos. Toks užsimiegojęs ir nepatenkintas būdavau visad! Bet vieną dieną gavau netikėtą pasiūlymą sudalyvauti pokalbyje. Tiesą pasakius, net nežinojau apie ką ir kur bus kalbama, bet aš nebūčiau aš, jei nenorėčiau išreikšti savo minčių. Tad nuvykau.

Bet tuo viskas nesibaigė. Sulaukęs pakvietimo į antrają etapą, vėliau ir į trečiajį, gavau pasveikinimą tapus projekto dalyviu. Tai suteikė stiprybės eiti toliau. Atvykęs į seminarą sutikau nuostabius, jau spėjusiais tapti draugais, žmones, taip pat puikius lektorius, kurių praktiniai užsiėmimai suteikia neįkainojamos patirties. Na o pokalbiai su žvaigždėmis leido plačiau atmerkti akis ir pamatyti viską kitu kampu, ne taip, kaip rodoma žydruosiuose ekranuose.

Pasirodo, tai buvo pirmasis atrankos etapas į jaunimo lyderių programą „Mums svarbu“. Pokalbis buvo smagus ir viltingai laukiau kvietimo į antrąjį.

Savęs jau nebeįsivaizduoju be aktyvios veiklos.

Galiu teigti, kad vienas pokalbis gali nulemti labai daug. Tad niekad nepraleiski tokių galimybių, o jei ir nepasisektų, nenuleisk rankų, o kelk jas aukštyn į dangų. Kartu mes galime daugiau, nors mūsų tik trys milijonai...

Važiuojant namo galvoje sukosi įvairios mintys, atsirado pilna įdėjų. Vis laukdamas skambučio iš organizatorių iškėliau kandidatūrą į Mokyklos Tarybą, pradėjau aktyviai reikšti mintis, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Būtent nuo tada aš

Baltasis Varnas

_esė_

TR IKIŲ PŪGA A. Gerlikas

Gintaro Didžiapetrio nuotr.

ašDi dis Žmo gus

Tep i nekitep. No kon Smetuone, Troikius gan rame. Vaškys dar negrįža iš kuosmenės odisiėjes. Jau mienou laika skrend apie bindzina luita ir derėn su Beniošiu kap rek apverinte ir parsitemtė i Troikius. Beniošis teik greta tvarkė vėsus reikalus ka po veinuos deinuos prisiova pri kurtkės triju tuomu byla už vėršėjėma greitį, daba su knyguom vakščiuo po Troikius ir gava pataisuos darbų ištaisytė pėrmuoku lietovių kalbuos kontruolinius rėmtėis daugybas lentel. Beniošis sieda į sava svarkė biegteis, nupjuovė traukėnė biegius, traukinys įvažiava į stuoti. Po yvykė traukini greta apstėklena ir įkūrė muzieju. Beniošis su svarkė tuoki greiti įgava ka iš kuosmusa besusekė. Prarada stabdžius su rauduona svarkė bova bepradedous praraste gravitaciją, pradieje keltė į veršu, atsiklejava vėsas pliombas, priekie keramikėnes nu karštė atsparės plytas išsipūtė į ozbuonus, ištėrpa gozeka i suviėle koordinačiu kasetė. Beniošis katapultavuos , bet nesuveikė patalynės išsivyniuojema mehanizmus, susimakalava adials, nuskrėda kap sultuons unt kėlėma Turkijuo nusileda. Užkarta anam atidavė torgou veita prekiautė grondinėliem. Paskiau rada sava svarkė įsmegusi į medį, kol išdrožiniėje, praeje Viduramže.

Kol užkūrė, reikieje somdytė auksėniū ronku meistrą, dinams jau bova padosės, diejė šampanėnė korka ont gala, ka suveikė, posė Turkijas apšvėtėna, vėsė galvuojė ka ton deina bova saulės užtemėms. Beniošis su sava svarkė prajuojė horizontu i Troikius, bet vėsteik Daklads prigava su reikalas, reikiėje akordeuona suvirintė.

Edams iš Daklada Beniošis nomei, rada skelbėma. Kad rek atpažintė policije žmuogu. Permadėinie Beniošis nuejė į policija. Policija Beniošiou pažadiejė keliuonė į kuosmosa. Beniošis nerelę apsidžiaugė. Jau edams į policija svajuojė kon pėrks ka su Vaškiu pargabens ir pardous benzina.

Negaliėjė Beniošis patikietė.

Tas asmou bova Vaškys pagauts už bindzina kontrabanda.

Redakcija Eglė Baranauskaitė, Marija Dautartaitė, Ignas Krasauskas, Audrius Makauskas, Rugilė Trumpytė

Tiražas 6000 egz.

Spausdino ‘UAB Vakarų spaustuvė’, Vytauto g. 161 97133, Kretinga

Adresas Vokiečių g. 10-403, 01130 Vilnius.

El. paštas - zmogau@gmail.com.

Dizainas ir maketas Ona Lozuraitytė Už straipsnius dėkojame Baltajam Varnui ir Antanui Gerlikui

4