Karolina Baltrušaitytė "Sandėlio konversija į meno centrą"

MENO CENTRAS

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS VILNIAUS FAKULTETO

INTERJERO DIZAINO KATEDRA Karolinos Baltrušaitytės

SANDĖLIO KONVERSIJA Į MENO CENTRĄ

Baigiamojo bakalauro darbo aiškinamasis raštas

Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121

Bakalaurantė: Karolina Baltrušaitytė (parašas) 2018-05-31

Darbo vadovas: doc. Saulius Vingras

(parašas) 2018-05-31

Tvirtinu, katedros vedėjas: prof. Rokas Kilčiauskas (parašas) 2018-05-31 Vilnius, 2018

Nesubrendę poetai mėgdžioja, brandūs vagia, blogi sudarko tai, ką yra paėmę, o gerieji paimtą dalyką paverčia kažkuo geresniu arba bent kitokiu. Geras poetas savo vagystę sulydo į vientisą unikalų jausmų lydinį, kuris visiškai skiriasi nuo pirminio šaltinio.

-T. S. Eliot

ĮŽANGA

VIETOVĖS ISTORIJA TERITORIJA ŠIANDIEN URBANISTINĖ ANALIZĖ ESAMA SITUACIJA KURIAMA SITUACIJA

PROJEKTAS

IDĖJA | JUNGTIS VAKAR - ŠIANDIEN ESTETIKA

VIZUALINIS KONTRASTATAS SENA - NAUJA ŠIUOLAIKINIS MENAS PROGRAMA FUNKCINĖS ZONOS PIRMO AUŠTO PLANAS ANTRO AUKŠTO PLANAS TREČIO AUKŠTO PLANAS PJŪVIS a-a PJŪVIS b-b

DETALIZACIJOS

APŠVIETIMAS

GALERIJA LAIPTAI HOLAS DIRBTUVĖS

PROCESAS - EKSPONATAS

Jeigu kasdienis gyvenimas tau suteikia išgyvenimus, tu jais gali visiškai pakeisti meninę patirtį ir menininko poreikis tuomet išnyksta…“,

Vaizdas turi nepaprastą poveikį žmogaus nuotaikai bei kasdieniai patirčiai. Jis nepaliaujamai veikai ir stimuli uoja žmogaus protą, vaizduotę. Vaizdu iškomunikuo jami neįtikėtini kiekiai informacijos. Vaizdas yra viena įtaigiausių tiesioginės komunikacijos priemonių. Ar paprasčiausiais vaizdas užfiksuotas tik žiūrovo akies gali būti menas?

VIETOVĖS ISTORIJA

XIX a. antrojoje pusėje Kaune vienu metu įsikūrė kelioli ka stambių pramonės įmonių. Viena iš jų – tai 1867 m. įsteigta metalo gamykla. Čia nuo 1893 m. galutinai įsi tvirtino vokiečių kapitalistas Ričardas Tilmansas, kuris įkūrė brolių Tilmansų ir Ko bendrovę ir pradėjo gamyklą rekonstruoti bei plėsti.

Fabriko teritorijoje prie Kaunakiemio gatvės 1903m. sto vėjo šeši stambūs mūro korpusai. Didžiausias - valcavi mo cechas, šalia jo - mašinų korpusai. Fabrikas gamino vielą ir vinis. Teritorijoje buvo 6 mediniai gyvenamieji na mai, 5 mediniai sandėliai, mūrinė arklidė. Vakarinė skly po dalis su Gristupio upeliu dar plytėjo tuščia. 1914m. situacija smarkiai pasikeitė. Visus gamybos korpusus Tilmansai buvo padidinę, nupirktame pietiniame sklypo rėžyje pastatę naują korpusą(vadinamą sraigtų ga mybos korpusą). Vakarinėje dalyje iškilo modernus gelžbetoninis Marteno krosnių pastatas. Tilmansų fabrikas, kaip ir kitos to meto įmonės, naudojo garo mašinų energiją. Fabrike pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje pramoninė elektrinė. Nedidelį generatorių suko vienas iš trijų garo variklių. Tačiau jo pakako didžiulėms fabriko gamybinėms patalpoms ir teritorijai apšviesti. O 1898 m. elektra pradėta tiekti ir Kauno miesto sodui, elektrinė veikė iki 1929 m. Katilinės turėjo aukštus cilindrinius dūmtraukius - trys tokie buvo sumūryti už valcavimo ir mašinų korpusų, sklypo gilumoje, du naujajame sraigtų korpuse ir po vieną - pastate prie gatvės bei Marteno krosnių korpuso. Kaminai žymėjo tradicinį fabriko silue tą (beveik visi sovietiniais metais nugriauti).

Architektūriniu požiūriu įdomiausi pastatai Marteno krosnių korpusas ir mechaninė kalvė. Kalvė kvadratinio plano, raudonų plytų fasadai skaidyti dideliais langais segmentinėmis sąramomis. Deja, išorė dabar smar kiai apgadinta priestatais, pakeistos langų sąramos, angų vietos. Fasade likusi pažymėta Tilmansų fabriko įsteigimo data - 1867m. Materno krosnių pastatas(Karo ligoninės g. 31) yra išlikęs geriau. Tai pirmasis tokio masto gelžbetoninis statinys Kaune.

Vielos ir vinių fabriką brolių Tilmansų ir Ko bendrovė valdė iki 1940m. Vėliau kuriantis ,,Pergalei”’, buvo suprojektuotas didžiulis 82 m. ilgio angarų pastatas Jo tūris ir dabar dominuoja fabriko teritorijoje. Du korpusai, kuriuos tarpukariu užėmė produkcijos sandėliai ir admi nistracijos patalpos. Visais laikais pramonės statiniai buvo intensyviai naudojami ir kintant technologijai pertvarkomi, keičiami.

Aštuntajame dešimtmetyje mažėjant vidaus vandens laivybos mastams iš šalia esančios Nemuno salos buvo iškelta laivų statykla ir uostas į Vilijampolę. Vėliau įrenginėjant aukštas krantines miestiečiai nuo upės buvo atskirti. Kaunas netekto vieno iš savo naratyvų, galinčių papasakoti apie miesto kaip uostamiesčio istoriją Sunyko miesto centre buvę pliažai, o miestiečiai prarado ne tik fizinį, bet ir emocinį ryšį su upe ir istorinę uostamiesčio atmintį. Upė, kuri ilgą laiką formavo uni kalų žmonių gyvenimo būdą, buvo atskirta nuo pagrind inių traukos taškų.

TERITORIJA ŠIANDIEN

Šiandieną esamos teritorijos dydis proporcingai neatitinka joje vykdomos smulkių firmų veiklos. Prarasta pagrindinė sunkiosios pramonės funkci ja.

Sklypas yra šalia pagrindinių miesto traukos objektų. Tačiau yra pakitusi industrinių struktūrų reikšmė, bei santykis su miesto aplinka. Teritorija - tai savotiška jungiamoji dalis, tarp pagrindinių miesto transporto srautų ir kultūros bei laisva laikio centrų.

Senieji pramonės objektai yra kultūros paveldo dalis, tad būtina išlaikyti tam tikras vertingąsias jų savybes. Apie meninę, inžinerinę pastatų vertę susimąstyta visai nesenai. Tuo tarpu pasaulyje ankstyvoji pramoninė architektūra labai vertinama ir saugoma.

URBANISTINĖ

Pasirinkta meno centro lokacija yra pramoninėje teritorijoje priklausančioje naujamiesčio zonai. Šali mais, upių santakoje, yra išsidėsčius Kauno istorinė bei centrinė miesto dalis. Pakitus ekonominėms gyvenimo sąlygoms dauguma buvusių pramoninių teritorijų, esančių greta senamiesčio, yra praradusios buvusią funkciją, ne išimtis ir pastaroji. Pramoninio priemiesčio tūriai yra įsiterpę tarp miesto centro ir gyvenamųjų rajonų. Esama teritorija nėra pritaikyti aktyviam socialiniam gyvenimui vykstančiam miesto centre.

Šalia teritorijos yra išsidėstę daug viešųjų erdvių: Nemu no salos parkas, Ramybės parkas, Laisvės alėja. Tačiau visos erdvės yra pavienės, neturi bendrų jungčių. Miestiečiai yra atskirti nuo upės, nėra patogios jungties su kita Nemuno krantine. Pakrantė nėra į veiklinta.

Rekriacinės zonos | Viešųjų erdvių tinkalasViešasis transportas | Atstumas

Numatoma pėsčiųjų jungtis per Nemuną jungianti žemutinę Nemuno terasą su būsimąja „Mokslo sala“ ir planuojama H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcija yra paralelios iniciatyvos, rodančios, kad šios teritorijos charakteris pasikeis. Teritorija taps patrauklesnė, geriau pasiekiama ir labiau lankoma.

Kaune gausu menine veikla užsiimančiu žmonių bei kultūrinių renginių. Yra daug nedidelių vaizduoja miesiems menams skirtų ekspozicinių erdvių, tačiau nėra kokybiškų erdvių skirtų bendruomenei. Esti poreikis meniniai veiklai pritaikytos erdvės, kurioje kūry bine veikla užsiimantys asmenys galėtų susiburti bei realizuotis ne akademinėje erdvėje.

Pastaraisiais metais Kaune intensyviai vystanti kultūros plėtra - tai siekis užsitikrinti miesto , kaip kultūros sost inės įvaizdį. Miesto ekonomika nuo pramonės krypsta kultūros link ir vis labiau vertinamas miesto tvarumas. Siekiama suformuoti naują meno centrą,kuris padėtų atkurti miesto santykį su upe ir perkelti Kauno traukos centrą arčiau Nemuno ir atgaivintų centrinę teritoriją.

Meno centras galėtų tapti Nemuno krantą regeneruo jančiu katalizatoriumi, suteikiančiu postūmį tolesniam krantinių vystymui.

Kompleksinio meno centro atsiradimas esamoje situacijoje išpildytų eg zistuojantį poreikį, užtikrintų miesto tarptautiškumo bei kultūros sostinės įvaizdį, bei taptų katalizatoriumi pramoninės teritorijos regeneravimui.

Būsimas užstatymas | Būsimos jungtys Edukacinės erdvės | Muziejai | Galerijos

__1867

Teritorija vakar

__20??

Teritorija rytoj

Pastatai bei priestati, kurių siūlama atsisakyti.

Kompelsinis meno centras tik viena iš sudedamųjų dalių, kuri galetų regeneruoti esamą teritorija. Dali pasatų būtų galima skirti komerciniai veilkai, biurams. Terirorijoje esančius adminstracinius pastatus pritaikyti gyvenmamai paskirčiai. Kompleksas turėtų tapti multi funkciniu šiuolaikišku ,,fabriku” tinkančiu tiek gyventi, tiek dirbti, tiek mokytis bei atrasti naujas veiklas.

Pasirinktas ojektas

Kaunakiemio g. 5

Karaliaus Mindaugo pr.

Nemunas

Tūriai kurių siūloma atsisakyti

Planuojama jungtis

Kaunakiemio gatvė

Sodybinis užstatymas

Siūloma viešojo erdvė | Aikštė

Materno krosnių pastatas

__Pasirinktame pastate esamos vidinės struktūros yra nevertingos, jos neatlieka jokios konstruktyvus funkci jos, todėl yra demontuojamos.

__Naujai formuojamas trijų aukštų, dinamiškas vidinis tūris. Projektuojami du lankytojų patekimai į pastatą. Pagrindinis patekimas šiaurinėje dalyje iš Kaunakie mio g. pusės, kitas formuojamas vidinio kiemo pusėje, skirtas žmonių srautui ateinančiam nuo upės pusės.

Ten numatomi didžiausi žmonių srautai iš senamiesčio pusės.

VAKAR

__Įvaizdis šiandien Šiandien čia kuriamas meno fabriko įvaizdis. Galutinis fabriko produktas meno kūrinys. Siekiama projektuoti erdves kuriose natūraliai vyktų tiesioginis kontaktas, kūrybiniai mainai. Kviečiama dalyvautų ne tik menki nus bet ir lankytojus, jiems atskleisti galutinio produkto atsiradimo proceso eigą.

Erdvėse siekiama naudoti medžiagas kurios turėtų aliu ziją į šiandienos fabriko estetiką. Kuriami iniciatyvūs bei netikėti santykiai su esančiomis tekstūromis. Atvirai de montuojami techniniai įrengimai, inžinerinės sistemos.

__Įvaizdis vakar Praeityje fabrikas atspindėjo savo laikmenčio pažangą, miesto bei visuomenės poreikiu. Fabrikas veikė kaip uždara sitema. Galutinis fabriko produktas buvo metalo gaminiai.

Išlikusios medžiagos ir pramoniniai ele mentai buvo pažangūs pastato gyvenimo metui, bet šiandien tai istorinė vietos ir pramonės paveldo atmintis. Tad, šian dien ieškoma naujų industrinių, dirbtinių medžiagų kurios atspindėtų nidienos industriją. Siekiama kurti netikėtumo, naujumo įspudį. Pagrindinė pastate vyraujanti medžiaga yra betonas, kuris per laiką įgavo įvairius spalvinius tekstūrinius niuansus. Tai laikoma vertybe, todėl tai yra fiksuojama ir išsaugoma.

__Sena

Naujos pasirinktos medžiagos yra vientisos tekstūros, blizgios, šiuolaikiškos bei atspindinčius šiandienos pra monę. Kuriami keisti netikėti futuristinis deriniai.

__Grindys Liejamas betonas su geležies oksido pig mentu __Balkonų apdaila, turėklai > Aliumis (brushed) __Fasadas > Polikarbonatas, Alucobond mirror __Pervaros > RAL 9010 matiniai dažai __Stiklinės pertavros > Akustinis stiklas __Spalvoto pertavros > Dichroinis stiklas

__Nauja

Esamos medžiagos yra grubios, matinės, sunkios. Jų tekstūra keičiasi laiko atžvilgiu. Yra išlikusios skirtingo laikmečio struktūros. Medžiagos sąveika su aplinka yra veikiama erozijos proceso įgauna kintančius niuansus.

_Išsaugoma

_Išorinių sienų vidinė pusė > nutrupėjęs skirtingų spalvų tinkas

_Sijos > gelžbetoninis _Kolonos > gelžbetonis

_Atsisakoma _langai > surūdijęs metalas _pertvaros > sudūlėjusios

VIZUALINIS

| SENA - NAUJA

ŠIUOLAIKINIS MENAS - PROCESAI

Happening, instaliacija, performansas, medijos, forma, spalva, tonas, išraiška, ju desys, plokštuma, tūris, erdvė, komunika cija, garsas, vaizdas, patirtis, ne patirtis, provokacija, bendradarbystė, trukšmas, pokalbis, valgymas, kartu, santykių už mezgimas, diskusija, kontaktas, ryšys...

Laboratorijos, kurioms reikalingos didesnio tūrio erdvės bei tiesioginis ryšys su lauku, numatomas pirma jame aukšte. Laboratorijų erdvės komponuojamos pastato centrinėje dalyje taip siekiant užtikrinti jų ma tomą. Pastato kraštuose išsidėsto pagalbinės, techninės patalpos. Pietiniam pirmo aukšto kampe nu matomas darbų sandėlis, ekspozici nės įrangos laikymo patalpos, kurios turi tiesioginiais sąsajas su galerijos sale. Priešingoje pastato dalyje or ganizuojami du lankytojų patekimai siekiant sutraukti žmones nuo Kaunakiemiog. pusės bei krantinės (planuojama krantinės tąsa).

Antrajame aukšte , pastato šiau rinėje dalyje, projektuojamos priva čios dirbtuvės, virš galerijos salės formuojamas atriumas su balko nais. Pagrindinis atvirų dirbtuvių ir bendradarbystės erdvės tūris komponuojamas centre, kuriama nenutrūkstanti, iš visų pusių apeina ma, ekspozicinė erdvė.

__Funkcijos

__Įėjimo holas 300m2 __Kintamos ekspozicijos 1678m2 __Atvirųjų dirbtuvių erdvės 1407m2 __22 Asmeninės studijos 616m2 __2 Rezidentų studijos 112m2 __Laboratorijų erdvės 300m2 __Sandėlis 100m2 __Techninės patalpos 200 __Praėjimai, laiptų liftų holai 200m2 __Darbuotojų patalpos 66m2 __Skaityklos erdvė 81m2

Apytikris bendras pastato plotas 4940 m2

__Programinė veikla

__Kultūros vakarai, filmų peržiūros, pristatymai, konferencijos __Vietinių menininkų parodos __Tarptautinės parodos, bienalės __Mokymai, kursai __Meninkų bendradarbiavimo inicia tyvos __Workshop Coworking programos __Inovacijų dirbtuvės

Trečiajame aukšte šiaurinėje pastato dalyje numatomas privačios meninin kų dirbtuvės. Centrinėje pastato dalyje komponuojamos atvirosios ir bedra darbystės dirbtuvių erdvės.

Galerijos salės erdvė visuose aukš tuose apjuosiama balkonais, kurie apjungiami vertikaliais ryšiai. Kuria mas nenutrūkstamo judėjimo ratas. Pastate yra numatytos 3 evakuaci nės laiptinės

Kuriama laisvo judėjimo schema. Lankytojai centre juda be bilieto. Lankytojų patirtis centre priklauso nuo jų pasirinkto lankymo kelio scenarijaus.

__Scenarijus ___2

Žiūrovas renkasi pamatyti meno procesus, bendrauti su kurėjais. Išgyvenamas chronologiškas kūrinio gimimas procesas, nuo minties atsiradimo iki techninio įgyven dinimo. Formuojama apeinama galerija aplink dirbtuvių tūrius leidžianti judėti ratu

__Scenarijus ___1 Žiūrovas renkasi galutinį produktą ir savo patirtį prade da nuo apžiūrimos ekspozicijos. Pagrindinėje galerijos salėje programuojamas judėjimas ratu.

MENO CENTRE

MENO

FABRIKAS

1_01 Įėjimas 1_02 Holas 1_03 Ekspozicinė erdvė 1_03 Vyrų san. mazgas

1_04 Neįgaliųjų san. mazgas 1_05 Moterų san. mazgas 1_06 Valytojos pat. 1_07 Tchninė pat. 1_08 Koridorius 1_09 Saugykla 1_10 Ekspozicijos paruošimo pat. 1_11 Ekspozicinės įrangos laikymo pat.

1_12 Techninė patalpa

1_13 Iškrovimo pat.

1_14 Šiūkšlių pat. 1_15 Darbuotojų pat. 1_16 Darbuotojų san.mazgas

1_17 Laiptinė 1_18 Techninė patalpa 1_19 Koridorius 1_19 Vyrų san. mazgas

1_20 Darbo medžiagoje laboratorija

1_21 Moterų san. mazgas 1_22 Medžio apdirbimo laboratorija

1_23 Darbų sandėlis

1_24 Moterų persirengimo kam.

1_25 San. mazgas 1_26 Vyrų persirengimo kam.

San. mazgas

Laborotorijų valdymo centras

Medžiagų sandėlis

Dažymo pat.

Medžiagų sandėlis

Grafikos laboratorija

Grafikos laboratorija

Laiptinė

Techinė patalpa

Koridorius

Šiūkšlių patalpa

Laiptinė

Tchninė pat.

14.58 297.15 678.32 11.78 3.30 12.82 2.50 33.31 17.19 70.06 26.46 34.38 7.97 17.34 3.77 16.62 2.44 17.71 16.12 8.05 12.92 84.35 11.12 69.36 15.08 6.12 2.57 6.16 2.57 17.58 10.69 16.73 16.75 54.38 7.68 24.78 8.37 59.47 7.00 26.09 7.00

m²

2_01 Ekspozicinė erdvė

2_02 Rezidento studija 01

2_03 Asmeninė studija 11 2_04 Asmeninė studija 10

2_05 Asmeninė studija 09

2_06 Asmeninė studija 08 2_07 Asmeninė studija 07 2_08 Asmeninė studija 06

2_09 Asmeninė studija 05

2_10 Asmeninė studija 04

2_11 Asmeninė studija 03

2_12 Asmeninė studija 02

2_13 Asmeninė studija 01

2_14 Piešimo studija | Bendradarbystės erdvė

2_15 Modelių kab.

2_16 Vyrų san. mazgas 2_17 Modelių kab.

2_18 Neįgaliųjų san. mazgas

2_19 Moterų san. mazgas 2_20 Darbų džiovinimo pat.

2_21 Koridorius

2_21 Laiptinė

2_22 Techninė pat.

2_23 Dizaino studija | Bendradarbystės erdvė

2_24 Lazerio 3D spausdinimo labaroratorija

spaudos centras

Tapybos laboratorija

Tapybos laboratorija

Keramikos laboratorija

Tapybos studija | Bendradarbystės erdvė

Techninė pat.

Balkonas

Techninė pat.

Laiptinė

Koridorius

2_36 Moterų san. mazgas

Vyrų san. mazgas

Valytojos pat.

Koridorius

Administracija

Pasitarimų pat.

Laiptinė

501.69 56.76 28.46 28.38 28.38 28.38 28.38 29.02 28.38 28.38 28.38 28.38 28.38 81.12 16.44 11.78 2.50 3.30 12.82 8.54 44.40 18.11 7.48 70.94 17.47 16.95 17.47 15.93 16.94 67.96 8.95 133.40 14.50 17.34 7.63 11.18 13.01 2.67 26.06 33.07 16.58 23.82 1 609.71 m²

3_01 Balkonas 3_02 Ekspozicinė erdvė

3_03 Asmeninė studija 12 3_04 Asmeninė studija 13 3_05 Asmeninė studija 14 3_06 Asmeninė studija 15 3_07 Asmeninė studija 16 3_08 Asmeninė studija 17 3_09 Asmeninė studija 18 3_10 Asmeninė studija 19 3_11 Asmeninė studija 20 3_12 Asmeninė studija 21 3_13 Asmeninė studija 22 3_14 Valgymo erdvė | Skaitykla 3_15 Virtuvėlė 3_16 Pagalbinė pat. 3_17 Pagalbinė pat. 3_18 Vyrų san. mazgas

3_19 Valytojos patalpa 3_20 Neįgaliųjų san. mazgas 3_21 Moterų san. mazgas 3_22 Techninė pat. 3_23 Koridorius 3_24 Laiptinė 3_25 Techninė pat. 3_26 Dizaino studija 3_27 Dizaino studija

3_28 Dizaino laboratorija 3_29 Dizaino studija 3_30 Dizaino studija

Dizaino laboratorija

Skulptūros studija

Dizaino studija

Piešimo | Tapybos studija

Teksilė laboratorija

Laiptinė

Piešimo | Tapybos studija

Techninė patalpa

Techninė patalpa

Techninė patalpa

Studija

Vyrų san. mazgas

Moterų san.mazgas

Serverių pat.

Rezidento studija

Koridorius

Koridorius

102.71 502.10 28.32 28.24 28.24 28.24 28.24 28.24 28.24 28.24 28.24 28.24 28.27 81.20 10.98 2.70 2.11 11.78 2.50 3.30 12.82 8.55 44.81 25.65 6.90 35.47 16.95 16.96 16.95 17.47 17.47 16.94 15.93 15.44 35.00 24.18 15.44 8.48 14.50 17.34 50.75 13.01 10.49 2.67 54.24 25.18 8.40

578.12 m²

Reinaldo Ortega Fábrica de Arte Cubano (F.A.C.)

“We’re trying to reach people who have never gone to a gallery or a theatre by showing them some thing unusual but attractive, a spectacle.”

Tiesioginė pietryčių šviesa išsklaidoma ir suminkštinama fasade panaudojus polikarbonatą

Pagrindinėje galerijos erdvėje daug natūralios išsklaidytos šviesos

__Natūralios šviesos analizė Žiemos laikotarpiu natūrali šviesa į pasatą patenka la bai giliai, tačiau tai trunka trumpą laiką. Yra išviečiama visa galerijos salės erdvė.

Šiaurinėje pastato perimetro dalyje formuojama galerinė zona be natūralios šviesos

DIRBTINIS APŠVIETIMAS | 1 AUKŠTAS

__Dirbtinis apšvietimas Siekiama kurti vientisą dirbtinį ap švietimą. Bendriniam apšvietimui sukurti tankiai vienodais atstumais projektuojama daug taškų - sukuria mas tolygus visų patalpų apšvieti mas. Ekspozicijai įšviesti naudojami skirtingai montuojami bėgeliai su skirtingo kampo ir intensyvumo pro žektoriai.

prožektorius Zumtobel SUPERSYSTEM II midi (silver) 4000K; RA>90; profilis su LED pašvieti mu į viršu ERCO Hi-track (silver) liuminescencinis švies tuvas Delta light lay out 4000K; pakabinamas šviestuvas Delta light Streamliner 70S 4000K; prožektorius ERCO Perscan(silver) 3300lm 4000K, RA>90

sieninis šviestuvas Delta light lay out 4000K; įleidžiamas šviestuvas SUPERSYSTEM II midi (silver) šviestuvas pagalbinėse patalpose Zumtobel per luce LED, IP54

pastatomas studijos šviestuvas

__Natūralios šviesos analizė Saulė pagrindinę galerijos erdvę aktyviai veikia nuo pie tų iki vakaro. Vasaros metu tiesioginių saulės spindulių patenka mažiau. Siekiant apvaldyti natūralios šviesos įtaką kūriniams fasade panaudojamas polikarbonatas.

Privačios dirbtuvės išdėstomos šiaurinėje pusėje, užtikrinamas palankiausias apšvietimas darbui

Šoninės galerijos erdvėje, balkone daug natūralios išsklaidytos šviesos Šiaurinėje pastato perimetro dalyje formuojama galerinė zona be natūralios šviesos

Skaidrių pertvarų dėka į atviras dirbtuves patenka minkšta natūrali šviesa

DIRBTINIS APŠVIETIMAS | 2 AUKŠTAS

__Dirbtinis apšvietimas

Antrajame pastato aukšte išlaikoma vientisa apšvietimo koncepcija. Projektuojamas bendras tolygus apšvietimas, ekspozicijai įšviesti akcentinis apšvietimas. Asmeninėse dirbtuvėse siūloma naudoti pastato mus studijų šviestuvus.

prožektorius Zumtobel SUPERSYSTEM II midi (silver) 4000K; RA>90; profilis su LED pašvieti mu į viršu ERCO Hi-track (silver) liuminescencinis švies tuvas Delta light lay out 4000K; pakabinamas šviestuvas Delta light Streamliner 70S 4000K; prožektorius ERCO Perscan(silver) 3300lm 4000K, RA>90

sieninis šviestuvas Delta light lay out 4000K;

įleidžiamas šviestuvas SUPERSYSTEM II midi (silver)

šviestuvas pagalbinėse patalpose Zumtobel per luce LED, IP54

pastatomas studijos šviestuvas

__Natūralios šviesos analizė Šonines piešimo - tapybos studijas tiesioginiai saulės spinduliai veikia tik vakaro metu, trumpą periodą.

Privačios dirbtuvės išdėstomos šiaurinėje pusėje, užtikrinamas palankiausias apšvietimas darbui

Šoninės galerijos erdvėje, balkone daug natūralios išsklaidytos šviesos Šiaurinėje pastato perimetro dalyje formuojama galerinė zona be natūralios šviesos

Skaidrių pertvarų dėka į atviras dirbtuves patenka minkšta natūrali šviesa

DIRBTINIS APŠVIETIMAS | 3 AUKŠTAS

__Dirbtinis apšvietimas

Trečiajame pastato aukšte ties ga lerijos erdve panaudojami aukštom erdvėm skirti šviestuvai. Ekspozici jai esanti pirmajame aukšte, balko nuose arba erdvėje įšviečiama ERCO prožektoriais montuojamais pakabi namam bėgelyje. Ties dirbtuvėmis ir asmeninėmis studijomis naudojami mažesnių gabaritų silpnesnių Super system II prožektorių sistema.

prožektorius Zumtobel SUPERSYSTEM II midi (silver) 4000K; RA>90; profilis su LED pašvieti mu į viršu ERCO Hi-track (silver) liuminescencinis švies tuvas Delta light lay out 4000K; pakabinamas šviestuvas Delta light Streamliner 70S 4000K; prožektorius ERCO Perscan(silver) 3300lm 4000K, RA>90

sieninis šviestuvas Delta light lay out 4000K;

įleidžiamas šviestuvas SUPERSYSTEM II midi (silver)

šviestuvas pagalbinėse patalpose Zumtobel per luce LED, IP54

pastatomas studijos šviestuvas

Nuleidžiamas bėgelis

Stogo sija

Plieninė sija Akustinis ploiuretanas Klijai

Aliuminio lakštas 3 mm (inox brushed)

MDF juodas 19 mm

Paviršiuje montuojamas bėgelis 2 mm tarpelis

MDF 25 mm

Išfrezuotas tarpas MDF plokštėje tvirtinimo elementui paslėpti

Prožektorius

Perdangos plokštė

Galerijos zonose apšvietos kiekis pritaikomas bendrai visai erdvei, pagal ekspozici ją arba kiekvienam eksponatui atskirai(įvertinus jo savybes). Naudojami skirtingo sklaidos kampo ir lęšio prožektoriai.

__Siūlomas apšvietos kiekis __50 lux __150 lux __300 lux

tekstilės objektai, fotografijos, akvarelės, spauda, estampai, mi niatiūros

aliejinė tapyba, mediniai objektai, objektai iš odos, objektai iš plasti ko,mineralinės kilmės objektai metaliniai objektai, keramika, akmeniniai objektai, stiklo gaminiai.

ERDVĖS

__Galerinės erdvės Pagrindinis siekis formuoti skaidrias, dinamiškas erdves, leidžiančias šalia baigtinio kūrinio turėti nepaliaujamą kūrybos proceso vaizdą. Siekia ma įprasminti gamybą, palaikyti nuolatinį dialogą, panaikinti ribą tarp žiūrovo ir kūrėjo.

Meno centre formuojamos trijų tipų galerijos erdvės. Pagrindinė galeri jos salė su dviejų lygių balkonais, kuri suteikia lankytojui galimybę, kitaip patirti ekspoziciją, ją apžvelgti iš skirtingų matymo taškų. Pagrin dinėje salėje gali būti eksponuojami stambių gabaritų objektai, kuriamos vidinės mažosios erdvės, insta liacijos. Tarp holo ir pagrindinės salės formuojama nedidelė ekspo zicinė zona be natūralios šviesos skirta mažesniems objektams, arba eksponavimui plokštumoje.

Aplink dirbtuvių blokus formuoja ma eksperimentinė galerija skirta atspindėti kasdieninius meno centro procesus ir kūrybos eksperimentus. Čia eksponuojami tik meno centre dirbančių menininkų darbai.

__Galerijos salė Galerijos erdvė pritaikyta nuolat kintančioms vietinėms ir tarptautinėms parodoms. Ji gali būti lengvai transfor muojama ir pritaikoma skirtingų disciplinų objektams. Salė formuojama taip, kad būtų pasiektas maksimalus matomumas. Siekiama, kad kūrėjai matytų lankytojus, kad lankytojai matytų lankytojus ir kad kūrėjai matytų kūrėjus. Skatinamas bendruomeniškumas, mažinama egzistuojanti atskirtis.

Norima lankytojams sužadinti kitas patirtis - suintriguo ti, paliesti, išmėginti, išgirsti. Kūrybinis tiek lankytojų tiek kūrėjo procesas yra ekspozicija dalis.

Asmeninės dirbtuvės Balkonas

Techninis liftas

San. mazgai Tarnybiniai laiptai

Transformuojama galerijos salė

Pirmo aukšto šoninė galerija

__Paskaita / Renginys

Galimybė sutelkti didelį žmonių kiekį renginiui, pritaikyti erdvę paskaitai, šventei ar pristatymui. Pagal renginius skirtingai gali būti organizuojamos kėdės ar pufai. Renginių dėka lankytojai tiesiogiai įtraukiami į proce sus ir diskusijas.

__Paroda

Parodos eksponatai gali būti dėstomi įprastai ant laikinų ekspozicinių sienų arba ant naujai suformuotų erdvinių struktūrų. Vienas iš galimų parodos scenari jų - panaudoti gamybinius dirbtuvėse sukurtus arba pramoninius elementus kaip ekspozicinę įrangą.

erdvėje

erdvėje

DETALIZACIJA | GALERIJOS ELEMENTAI

liuminescencinis šviestuvas Delta light lay out 4000K

Kabinamas bėgelis SUPERSYSTEM II U - profile 4000x26x30 aliuminis; spalva- silver

Erdvėje kabinami ortakiai atviros inžinerinės sistemos

Bėgelyje montuojami prožektoriai SUPERSYSTEM II LED spot midi D45; 4000K; sklaidos kampas pritaikomas pagal ekspoziciją (8°, 20°, 34°) 550lm

Nematomas profilis eksponavimui plokštumoje Ekspozicinė detalė

Profilis kabantis erdvėje eksponavimui erdvėje bei erdvių formavimui - atskyrimui Ekspozicinė detalė

Galimybė profilio bėgelyje tvirtinti projektorių

Dichroic stiklas spalvotai atspindi šviesą

Laikinos ekspozicinės plokštumos / eksponatai / informaciniai stendai Ekspozicinė detalė

Ekspozicinė detalė

DETALIZACIJA

_Akcentas

Pagrindinis galerijos charakterį formuojantis elemen tas yra dinamiški visą salę juosiantys balkonai ir juos jungiantys laiptai.

Projektuojamas unikalus sprendinys. Siekiama atskirti ir pabrėžti „nauja - seną“ santykį. Pasirinkta kontrastinga medžiaga esamai aptrupėjusiai sienų struktūrai. Norima aiškiai atskirti jau esamus ir per laiko būvį pakitus ele mentus nuo naujai įnešamų. Kontrastą tik sustiprina dar vienos naujos medžiagos įvedimas greta. Polikarbonato ir aliuminio derinys kuria netikėtą šiuolaikinį, pramoninį futuristinį įvaizdį.

Gausus aliuminio panaudojimas projekte tai aliuzija į teritorijos kaip metalo fabriko praeitį.

Filsuojama išoronio perimetro siena; Naudojamas permatomas gruntas Balkonas iš plienio karkaso, apdaila aliuminis

Laiptų konstrukcija gaminama iš plieninių profilių, lansktinio; apdailai naudojamas aliuminis

Įėjimas iš vidinio kiemo pusėsDirbtuvės

Laiptai vedantys į atviras dirbtuves

Projektuojamas unikalus rūbinės modulis

Fiksuojama esama išorinio perimetro siena

San.mazgai

Įėjimas iš Kaunakiemio gatvės pusės

Holas - tai esminė jungtis. Per holo erdvę patenka tiek lankytojai tiek menininkai, todėl formuojamas ikoniškas įsimintinas pirmasis įspūdis. Projektuojama atvira savitarnos rūbinė, su dalinai skaidriais tūriais, todėl rūbai ir daiktai tampa nuo lat kintanti instaliacija. Siekiant išlaikyti estetikos lakoniškumą holo zono je baldinėms struktūroms panaudojamas aliumi nis polikarbonatas, taip pat atsiranda unikalūs spalvotos dervos baldai.

Sienos apdaila aliuminio lakštas 1mm klijuotas and MDF plokštės 19 mm

Iš saplvotos dervos išliejams universalus atsisedimo baldas

Gelžbetoninės kolonos Unikalus infor macijos baldas

Plienio karkaso laiptai, apdaila aliuminis Unikallus rūbinės baldas tvirtinamas į grindis ir prie perdangos plokštės

DETALIZACIJA | ATVIROSIOS DIRBTUVĖS

Atvirosios studijos Bendradarbystės erdvės

Moduliuojamas baldas pritaikomas darbų džiovinimui įrangos, priemonių laikymui

Modulinės laboratorijos

Slankiojančios pertvaros galimybė turėti didesnes arba mažesnes erdves

Tiesioginis kontaktas tarp žiūrovo ir kūrėjo

Dichroinis stiklas

Projektuojama modulinė sienelė darbų, įrangos laikymui

Projektuojamas unikalus stalas

Kėdė Pressed Chair Harry Thaler 2.5 mm aliuminis naudojamos palvos: aluminium untreated RAL 9005 NCS S 1060-G90Y

Dirbtuvių tūris formuojamas centrinėje pastato dalyje, taip siekiant užtikrinti patogų judėjimą tiek dirbuvėse dirbantiems ir besilankantiems asmenims, tiek lankyto jams. Projektuojama lanksti dirbtuvių sistema. Didžio sios bedradarbystės erdvės komponuojamos iš šonų, centre sutelkiamos modulinės laboratorijos. Centrinis laboratorjijų blokas yra nekintantis ir pritaikomas, pagal discipliną. Kuriamos, Tapybos, keramikos, dizaino, grafikos laboratorijos. Erdvės gali atsiverti, kisti, dalintis - taip skatinant tarpdisciplininę meninę veiklą.

Techninis dirbtuvės baldas komplektuo jamas pagal studijos paskirtį

Modulinė lentynų sistema susidėti darbus, medžiagas, surenkamo inventoriaus įrangą; gaminama iš alium inio profilio

Dirbtuvėse projektuojami moduli niai baldai, kurie gali būti leingvai pritaikomi, skirtingiems poreikiams išrenkami ir keičiami. Visose erdvė se išlaikomas estetinis vientisumas.

Modulinė lentynų sistemaPiešimo studija

__Sandėlio konversija į meno centrą

Projektuojamas meno centras ir kūrybinės labo ratorijos apleistame sandėlio angare, buvusio Til mansų metalo fabriko teritorijoje, Kauno centrinėje miesto dalyje. Projekto tikslas sukurti vieningą scenarijų, kaip galėtų veikti šiuolaikinio meno galerijos erdvės ir kūrybinių dirbtuvių laboratorijos, lakonišką este tiką atspindinčią niudienos meno fabriko idėją ir jungiančią senuosius ir naujuosius architektūri nius elementus. Projekte skatinama bendradarbys tės idėja, tarpdisciplininė meninė veiklą ir apleistų miesto pramoninių teritorijų įveiklinimo ir regene ravimo planai. Projektuojamos erdvės turėtų veikti kaip kultūros laboratorijos, provokuojančios jau nus žmones domėtis menu ir būti to dalimi.

__Warehouse conversion into the Arts Center

The art center and creative laboratories are being design in the abandoned warehoused, located in the central part of Kaunas, in an area of a former Tlmasai metal factory.

The main aim of the project is to create solid sce nario how would a contemporary art gallery and creativity workshops function and design cohesive aesthetics that represents the idea of today’s art factory and reflects on blend of new and old archi tectural elements. Projects intents to encourage the idea of co-working, interdisciplinary art prac tice and regeneration and recovery of abandoned industrial areas. The design spaces should operate as lab of culture that provokes young people to take an interest in art and be a part of it.

ŠALTINIAI

www.archdaily.com/ www.dezeen.com https://divisare.com/ https://design-milk.com/ http://oma.eu/ https://www.moma.org/ https://architizer.com/ https://www.architonic.com/ https://www.mvrdv.nl https://cebraarchitecture.dk/

Ralf daab, Art Spaces Architecture and Design, 2006

Philip Jodidio, Architecture Now! Museums, 2010 Hans Wolfgang Hoffmann, Construction and Design Manual Museum Buildings, 2016 Philip Hughes, Exhibition Design– An Introduction, 2015

A+t architecture publishers, a+t Workforce a Better Place To Work, 2014, Nr. 43

Frame Publishers, Frame, 2017, Nr. 116

Frame Publishers, Frame, 2017, Nr. 115

Frame Publishers, Frame, 2017, Nr. 114

Frame Publishers, Frame, 2017, Nr. 113

Icon Publishers, Icon architecture and design culture, 2017, Nr. 174

Icon Publishers, Icon architecture and design culture, 2018, Nr. 175

Icon Publishers, Icon architecture and design culture, 2018, Nr. 172