A. Baravykienė ir V. Krasickienė "ATEITIES GYVENAMOSIOS APLINKOS MODELIS"

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

VILNIAUS FAKULTETO

INTERJERO DIZAINO KATEDRA

Anos Baravykienės ir Viktorijos Krasickienės

ATEITIES GYVENAMOSIOS APLINKOS MODELIS

BUVUSIO “GEROVĖS” KONSERVŲ FABRIKO KONVERSIJA UŽUPYJE, ZARASŲ G. 5, VILNIUS

Baigiamojo bakalauro darbo aiškinamasis raštas Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Bakalaurantė Ana Baravykienė (parašas)

(data)

Darbo vadovė: lekt. Laura Malcaitė

(parašas)

Bakalaurantė Viktorija Krasickienė

(parašas) (data)

Vilnius, 2018

Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas (parašas)

(data)

Tai apie ką svajojama pavieniui tėra svajonė. Tai apie ką svajojama drauge - realybė.

― John Lennon

ĮVADAS

TYRIMAS

UŽDAVINIAI

LOKACIJA

PASTATAS

PROJEKTAS

Koncepcija

Erdvės konstravimo principai

Pirmas aukštas

Antras aukštas

Trečias aukštas

Pjūviai

Stogas

SANTRAUKA

ŠALTINIAI

Ieškant projekto temos, mums buvo svarbu nustatyti ir išnagrinėti šiuolaikinei europietiškai visuomenei aktualią problemą kurios sprendimas galėtų būti sėkmingai įgyvendintas Vilniuje.

Urbanizacija, sparčiai augančios nekilnojamojo turto ir nuomos kainos, tradicinio šeimos modelio kitimas, ekologiškas resursų naudojimas ir perdirbimas, bei visuomeninio sąmoningumo vystymosi klausimai šiandien yra analizuojami įvairių sričių specialistų. Mums buvo įdomu įsigilinti šią problematiką ir išnagrinėti naujus, didžiuosiuose pasaulio miestuose besikuriančius, gyvenamosios aplinkos modelius.

Globalizacijos skverbimasis keičia miestiečių gyvenimo būdą. Kinta jų gyvenamoji aplinka, poreikiai bei norai, kurie, savo ruožtu, sąlygoja naujų architektūrinių formų atsiradimą. Mums buvo reikšminga suprasti veiksnius sąlygojančius gyvenimo būdo bei gyvenamosios aplinkos pokyčius, indentifikuoti naujas jos formas.

Nagrinėjome bei plėtojome co-living idėją kaip ekonomišką, ekologišką bei visuomenišką gyvenamosios aplinkos modelį. Šiuo projektu siekėmė išanalizuoti ir kritiškai įvertinti komunos principais grįstų gyvenamųjų pastatatų pavyzdžius. Kūrėmė bendruomeninio pobūdžio, tačiau tobulesnį, pritaikytą šių dienų žmogaus poreikiams, gyvenamosios erdvės Vilniaus centre modelį.

Kasmet didėjant žemės gyventojų skaičiui, jų vis daugiau keliasi gyventi į miestus bei priemiesčius. Gamtinių išteklių sąnaudos auga itin sparčiai. Kone visi žmonės tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi interneto ryšiu. Nors skaitmeninės technologijos suteikia laisvę judėti ir bendrauti nepriklausomai nuo geografinės lokacijos, vis daugiau jaunų žmonių patiria izoliuojantį vienatvės jausmą. Gyvenamųjų erdvių didžiuosiuose miestuose visiems nepakanka. Nauji gyvenamosios paskirties objektai yra pagrinde orientuoti pasiturinčius pirkėjus, o dauguma mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų neįstengia patenkinti visų būtinų poreikių, nesijaučia gyvenantys pilnavertį gyvenimą.

AUGANTI POPULIACIJA

Remiantis Jungtinių Tautų 2015 metų tyrimais ir prognozėmis, 2030 metais žemės gyventojų skaičius gali pasiekti 8,5 milijardų, o 2050 metais išaugti net iki 10 milijardų.

URBANIZACIJA

Jungtinių Tautų tyrimų išva dose teigiama, jog 2030 metais miestuose gyvens 60% žmonijos, 2050 metais - 70%, nors 1950-aisiais šis skaičius nesiekė net 30% (JT, 2015).

GAMTINIAI RESURSAI

Per ateinančius 15 metų, pasauliui reikės dvigubai daugiau energijos, 40% daugiau geriamo vandens ir 35% daugiau maisto nei šiandien (JT, 2015).

TYRIMAS

SOCIALINĖ ATSKIRTIS

Pastaraisiais metais tendencingai plinta vienatvės pojūtis tarp jaunų žmonių. Apklausos rodo, kad 27% 18–24 metų amžiaus žmonių save laiko „vienišais didžiąją laiko dalį“. Tai keturis kartus daugiau nei 70-ies ir vyresnių amžiaus grupėje.

EKONOMINĖ SKIRTIS

Žurnalo „The Economist“ teigimu, visuomenė yra pasidalijusi į dvi kategorijas: žmones, turinčius pakankamai finansinių resursų, bet stokojančius laiko; ir žmones turinčius užtektinai laisvo laiko, tačiau stokojančius pajamų.

TECHN. PERVERSMAS

Tiesiogiai ar netiesiogiai naudojančių internetą vartotojų skaičius greitai pasieks 100% (Scientific American; CIFS, 2015)

„One Shared House 2030“ - tai dizaino agentūros Anton & Irene bei ateities gyvenimo laboratorijos

Space 10 iniciatyva, kuri siekia išsiaiškinti, kaip šiuolaikinis žmogus rinktųsi gyventi, jei galėtų bendruomeniškai dalintis gyvenamąja erdve. „One Shared House 2030“ internetinėje svetainėje www.onesharedhouse2030.com vykdoma apklausa siekia nustatyti ir išnagrinėti projekto tikslinę auditoriją, jos poreikius, norus. Apklausa yra vykdoma atvirai bei anonimiškai, o surinkta informacija yra laisvai prieinama projekto internetinėje svetainėje. 2018 metų gegužės mėnesio duomenimis apklausoje jau yra dalyvę daugiau nei 74 tūkstančiai respondentų.

Anton & Irene yra Niujorko dizaino agentūra, vadovaujama Anton Repponen ir Irene Pereyra, dirba su didžiulėmis kompanijomis kaip Zumtobel, The Met ir National Geographic. Taip pat savo iniciatyva organizuoja įvairius projektus, rengia paskaitas skirtingose pasaulio šalyse. Irene yra užaugusi Amsterdame, Kollontai komunaliniame name, kur ji kartu su mama ir dar dešimčia kitų žmonių gyveno drauge, dalindamamiesi gyvenamąja erdve bei buitimi.

Space 10 - tai Kopenhagoje įsikūrusi, IKEA’ai priklausanti tyrimų būstinė ir inovacijų laboratorija. Čia dirbanti įvairių sričių specialistų komanda siekia suprasti, kaip netolimoje ateityje pasikeis miestuose gyvenančiųjų gyvenimo būdas. Pagrindinė laboratorijos užduotis - išsiaiškinti ir suformuluoti prasmingesnio bei ekologiškesnio gyvenimo principus, kuriais galėtų būti grindžiamas gyvenamosios aplinkos kūrimas.

DEMOGRAF JA VYSTYMAS PATIRT S PASLAUGOS TOLERANC JA DYD S ENERG JA

D NAM KA PR VALUMAI TRŪKUMA NUOSAVYBĖ ASMENYBĖ KONFL KTAI SPRENDIMA

ERDVĖ BALDA PR VATUMAS MA STO RUOŠA ATSTUMAS LOKAC JA GYVŪNA

Išanalizavus apklausos duomenis, ryškėja tendencijos, atskleidžiančios žmonių, suinteresuotų gyventi kartu vienoje ervėje, mąstymą bei lūkesčius. Formuojant naują, tobulesnį, bendro gyvenimo principais grindžiamą gyvenamojo pastato modulį, mums buvo svarbu kritiškai įvertinti turimus apklausos rezultatus ir jais remiantis argumentuoti architektūrinius bei dizaino sprendimus.

bendruomenėje pirmenybę teiktų poroms, vienišoms moterims bei vyrams mano, jog co-living erdves turėtų organizuoti dizaino srities profesionalai nemano, kad bendruomenę kuriantys žmonės būtinai turi turėti gyvenimo co-living patirties mokėtų papildomai už teisininko paslaugas namo reikalams tvarkyti labiausiai linkę dalintis internetu, darbo erdve bei sodu galvoja, kad 4-10 yra teisingas bendruomenės narių skaičius norėtų, kad komunaliniai mokesčiai būtų dalinami kiekvienam pagal sąnaudas norėtų, kad bendruomenės nariai būtų įvairių pažiūrų ir priklausytų skirtingoms profesinėms sritims didžiausius gyvenimo bendruomenėje privalumus laiko didesnes galimybes socializuotis bei išlaidų pasidalijimą

norėtų dalintis nuosavybes teise

svarbiausiomis bendruomenės nario savybėmis išskirtų tvarkingumą, sąžiningumą bei atsižvelgimą kitų nuomonę

konfliktai turėtų būti sprendžiami tiesiogiai tarp bendruomenės narių

norėtų, kad nauji bendruomenės nariai būtų parenkami bendru sisitarimu

pirmenybę teiktų aiškioms riboms tarp privačių bei bendrų erdvių

pageidautų, kad bendrosios erdvės būtų pilnai įrengtos, o privačias erdves norėtų įsirengtų patys nesutiktų užleisti savo privačios gyvenamosios erdvės, kai būna išvykę galvoja, kad nereikia privačios virtuvės ir naudotų bendrą virtuvę, taip turėdami didesnę privačią erdvę norėtų gyventi miestuose

būtų lamingi, jei galėtų judėti tarp bendruomenės namų skirtingose pasaulio vietose neprieštarauja jei bendruomenėje gyventų naminiai gyvūnai labiausiai jaudinasi dėl privatumo stygiaus

Gyvenimas bendrai, dalijantis namais su asmeniniais ryšiais nesusijusiais žmonėmis (angl. co-living) - tai gyvenamosios erdvės paskirtymo modelis, kuris, nors nėra naujas, vis labiau populiarėja tankiai apgyvendintuose megapoliuose.

Co-living sąvoka yra sudaryta iš dviejų anglų kalbos žodžių: co reiškia kolaboraciją, kooperaciją, bendradarbiavimą; living - apgyvendinimą, gyvenimo būdą.

Pastaraisiais metais šį modelį yra gilinamasi kaip ekonomišką, ekologišką ir visuomenišką būdą kurti naujas gyvenamąsias erdves miestuose. Co-living koncepcija yra grindžiama bendruomeniškumu, kolektyviniu atsakingumu bei resursų ir išlaidų pasidalijimu.

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja ne vienas veikiantis co-living modelis, tačiau dauguma jų siūlo tik trumpalaikę narystę ir yra orientuoti jaunus žmones.

ŠIUOLAIKINIAI ANALOGAI

Niujorkas, Kristal Sitis, JAV Londonas, JK

Balio sala Londonas, JK Majamis, JAV Tokijus, Japonija

Niujorkas, JAV Amsterdamas, Olandija

Niujorkas, San Franciskas, Vašingtonas,Čikaga, JAV

Biaritcas, Prancūzija

Vilnius Co-living

Kopenhaga, Danija Vilnius, Lietuva

Kelios šiuo metu egzistuojančios co-living bendruomenės

Dalijimosi ekonomika (angl. sharing economy) - tai kapitalizmo atmaina, kur dėl skaitmeninių technologijų teikiamų galimybių tampa įmanomas efektyvus perteklinių resursų panaudojimas už tai gaunant finansinę naudą. Dalijimasis prieigos teise privačią nuosavybę leidžia efektyviau panaudoti esamus išteklius, mažinti atliekų kiekį ir operatyviai keistis informacija. Tai skatina ekonomiškenį, ekologiškesnį vartojimą ir galėtų tapti vienu iš galimų globalizacijos įtakoje susiformavusių problemų sprendimu. Co-living modelio pagrindą sudaro dalijimosi ekonomikos teiginiai, taikomi gyvenamosios erdvės paskirstymo kontekste.

Vienas esminių tokios ekonomikos požymių yra gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių, ir dėl to skatina naujų verslų atsiradimą. Pasaulinėje rinkoje egzistuoja daugybė šiuo principu grįstų verslo modelių ir jų vis daugėja Lietuvoje.

Prekės

Transportas

Apgyvendinimas

Darbas

Paslaugos

Dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiantys verslai Lietuvoje

studentų

Paryžius, Prancūzija

Stewart’s Home būstas dirbančioms moterims Niujorkas, JAV

Kibbutz kolektyvinė bendrumenė grindžiama žemės ūkiu

Komunalinių butų projektas

Sąjunga

houses

imigrantų apgyvendinimui

Unité d’Habitation gyvenamųjų namų projektas

arch. La Courbusier Marselis, Prancūzija

Sættedammen pirmoji co-housing bendruomenė arch. Pale Dyreborg, Theo Bjerg Danija

Kollontai bendruomenė

arch. Sier van Rhijn Amsterdamas, Olandija

Co -living koncepcijos atsiradimas

Komunal

Un

Kol

Welive

The

Co-living privalumai

Co-living trūkumai

Didesnės socializacijos galimybės

Sumažėjusios buitinės išlaidos

Ekonomiški bei komfortiški namai patogioje miesto zonoje Galimybė gyventi su bendraminčiais

Galimybė dirbti ir gyventi vienoje erdvėje

Komfortas, lengva prieiga prie būtiniausių paslaugų

Emocinis saugumas

Bendradarbiavimas bei pagalba vienas kitam

Turiningo laisvalaikio galimybė

Mažiau privatumo nei įprasta

Galima netvarka bendrose erdvėse

Būtinybė tartis ir priimti vieningus sprendimus

Būtinybė svarstyti ir rinkti naujus narius

Didesnė konfliktų galimybė

Besikeičianti aplinka, gyvenimo sąlygos daro tiesioginį poveikį žmonių mąstysenai, elgesiui. Tai turi įtakos vartojimo pobūdžiui ir prekių bei paslaugų pasirinkimui. Globalizacija ir visi jos padariniai skatina ieškoti efektyvių, inovatyvių sprendimų, kurti tobulesnį šiuolaikišką gyvenamosios erdvės modelį.

Gyvenant bendruomeniškai tam tikri sunkumai yra neišvengiami. Tačiau toks gyvenimo būdas turi kur kas daugiau privalumų, nei įžvelgiamų trūkumų. Dalijantis gyvenamąja erdve su asmeniniais ryšiais nesusijusiais, tačiau panašiai mąstančiais, suteikia galimybę gyventi ekonomiškiau, sąmoningai tausoti aplinką, nuolatos bendrauti su skirtingais žmonėmis, jaustis bendruomenės dalimi ir spręsti gyvenimiškus klausimus kūrybiškai.

Vystydamos savo projektą, atidžiai analizavome įvairius komuninio gyvenimo pavyzdžius ir egzistuojančią co-living koncepciją. Remiantis apklausos rezultatais siekėme sukurti funkcionalų, žmonių poreikius atitinkantį ateities gyvenamosios aplinkos modelį Vilniuje.

Prieš planuodamos ateities gyvenamosios aplinkos modelį, išsikėlėmė projekto tikslus, kuriuos formuluodamos rėmėmės surinktų tyrimų išvadomis.

Uždaviniai:

- Integruoti dalinimosi ekonomikos principus į ateities gyvenimosios aplinkos modelį.

- Eksperimentuoti su nusistovėjusia gyvenamosios aplinkos tipologija.

- Sukurti save išlaikančią / aptarnaujančią socialiniu aspektu sistemą.

- Ieškoti balanso tarp privačių, bendrų ir visuomeninių erdvių.

- Sukurti galimybę rinktis tarp kelių lygių bendravimo erdvių.

Viena pagrindinių projekto užduočių buvo optimaliai paskristyti projektuojamą erdvę pagal jos funkcinį panaudojimą. Pastato plotą daliname į dvi kategorijas: gyvenamąją ir visuomeninę. Gyvenamosios erdvės skirstomos privačias, šeimos ir bendruomenės.

Kiekvienoje privačioje erdvėje projektuojame bazines funkcijas, tokias, kaip miegamasis, san. mazgas, spinta. Remiantis One Shared House 2030 apklausos rezultatais, kurie parodė, kad vieniems žmonės yra svarbu turėti privačią virtuvę, o kiti linkę jos atsisakyti ir naudotis bendra virtuve, privačios virtuvės funkcija yra numatyta ne visose gyvenamuosiuose moduliuose. Kiekvienoje privačioje erdvėje paliekame laisvą plotą papildomoms funkcijoms igyventinti pagal asmeninį poreikį, tai gali būti mini svetainė, valgomasis, darbo vieta ar kita.

Šeimos erdvėse yra organizuojama bendra virtuvė, valgomasis, poilsio ir bendravimo zona. Darbo funkcija gali būti patenkinama valgomojo ir svetainės ervėse. Virtuvė ir ūkinė patalpa suprojektuota viename tūryje.

Bendruomenės erdvėse numatėmė funkcijas skirtas visiems gyventojams, kurios suburtų bendrai veiklai, darbui ar poilsiui.

Visuomeninės erdvės skirtos įvairiai bendruomenės narių veiklai vykdyti. Yra numatomos parduotuvės, kavinės, dirbtuvės, gali būti teikiamos įvairios paslaugos. Kiekvienas modulis gali būti pritaikomas įvairiai funkcijai, pagal realų poreikį.

sodininkystė

BENDRUOMENĖS ERDVĖS VISUOMENINĖS ERDVĖS

vaikų priežiūra

ŠEIMOS ERDVĖS

poilsis/bendravimas kavinės

PRIVAČIOS ERDVĖS

aktyvi veikla skalbykla

miegas spinta virtuvėlė san. mazgas

darbo vieta

poilsis/bendravimas maisto ruoša/virtuvė valgomasis darbas sandėliavimas

darbas žaliosios zonos pagalbinės patalpos

parduotuvės dirbtuvės

Renkantis lokaciją siekėme rasti tinkamą erdvę miesto centre, kurios duotybės kiek įmanoma labiau atitiktų projekto tikslus. Užupis – tai Vilniaus senamiesčio seniūnijos rytinė dalis, esanti šalia Vilnelės upės. Daugiau nei dvidešimt metų ši teritorija yra žinoma kaip Užupio Respublika. Tai nuolat besivystantis bendruomenės kolektyvinis kūrinys – kultūrinis, meninis ir socialinis. Jį galima palyginti su Paryžiaus Monmartru ar Kopenhagos Kristijanija. Užupio gyventojai, tiek menininkai, mokslininkai, tiek bendruomeninių ir pilietinių iniciatyvų organizatoriai, tiek studentai, moksleiviai – aktyvūs savosios bendruomenės nariai.

Užupis - progresyvi ir atvira naujoms idėjoms miesto dalis. Čia jau įgyvendintos buvusių pramoninių pastatų konversijos, tokios kaip Užupio krantinė, architektūros parkas, kurio teritoriją konversijos Paupys, P1 ir P9, taip pat Gerovės konservų fabriko transformavimas „Rimi” prekybos centrą.

Šioje miesto dalyje gausu saugomų žaliųjų zonų, išsidėsčiusių aplink Vilnelės upę. Ypatingas dėmesys skiriamas edukacinei ir meninei veiklai plėtoti. Užupio teritorijoje veikia trys vaikų darželiai ir tiek pat mokyklų. Taip pat čia įsikūrusi Vilniaus dailės akademija, veikia keli meno inkubatoriai. Aplink gausu viešojo transporto taškų, pastatas patenka dalijimosi automobiliais paslaugų, tokiu kaip Citybee, Spark teritorijas. Netoliese yra kelios dviračių nuomos Ciclecity stotelės.

ZBatorogatvė

Konvertuojamo pastato šiaurės vakarų pusėje driekiasi Bernardinų kapinių parkas, kurio šlaitą remiasi pirmojo aukšto siena. Šalia veikia didelis prekybos centras „Rimi” bei mažesni prekybos taškai.

Objekto teritorijoje stovi lengvos konstrukcijos neeksplotuojami sandėliukai.

Esami vertikalūs ryšiai

Konstrukcinis pastato modelis - vientiso tūrio, karkasinis, turintis aiškų kolonų tinklą, sudarytas iš sijų bei rygelių, laikančių numatytą pastato apkrovą. Esama architektūra suteikia galimybę demontuoti fasadines sienas, eksplotuoti stogo perimetrą. Esami vertikalūs ryšiai pritaikyti komercinei sandeliavimo funkcijai išpildyti, konvertuojant pastatą gyvenamosios paskirties, vertikalūs ryšiai turėtų būti reformuojami pagal STR reikalavimus.

Buvęs konservų fabriko „Gerovė“ sandėlys įsikūręs pramoniniame, trijų aukštų, 7191 m2 ploto pastate Vilniuje (Zarasų g. 5). Užbaigtas statyti 1964 metais, pastatas šiuo metu neeksplotuojamas. Ieškoma naujų šios erdvės panaudos galimybių.

Pastato konstrukcija

SAU - KITIEMS - VISIEMS

Šiandien Vilniuje, kaip ir daugelyje Europos didžiųjų miestų, ekonomiškų gyvenamosios paskirties

patalpų stinga. Dauguma naujų būstų prestižiniuose rajonuose yra sunkiai prieinami vidutines pajamas gaunantiesiems. Todėl co-living modelis jau ir šiandien galėtų tapti realiu, šios problemos sprendimą palengvinančiu žingsniu. Tačiau, deja, Lietuva, kaip ir kitos postsovietinės šalys, turi nelengvą gyvenimo komunaliniuose butuose patirtį.

Mūsų projektu siekiame įtikinti, jog bendruomeninio gyvenimo principas yra dinamiškas, kintantis - jo transformavimasis gali tapti pagrindu, kuriant funkcionalų bei paklausų gyvenamosios aplinkos modelį Vilniuje.

Besiremdamos tyrimų išvadomis ir pasitelkusios architektūrinius bei dizaino įgūdžius, projektavome pastatą taip, kad jame atsiskleistų trys kertiniai bendruomeninio gyvenimo „aukštai”: sau, kitiems, visiems. Suprantama, jog ir socialiam žmogui būtina privati asmeninė erdvė. Tam tikromis erdvėmis galima dalintis, ir tai nebūtinai turi tapti neišvengiamu kompromisu, o kaip tik privalumu. Funkcionuojanti, gyva bendruomenė neturėtų būti hermetiška, bet veikti plačiau. Todėl mūsų co-living modelyje integravome komercinės paskirties patalpas, kurių panaudos pirmenybę teiktume bendruom enės nariams.

Konstruojant pastato erdvę, remiamasi esamu kolonų tinklu, pagal kurio išdėstymą organizuojama struktūrinė tinklo sistema Joje formuojamos uždaros bei atviros erdvės, kuriami privačios erdvės moduliai bei zonuojamos bendros paskirties patalpos. Esant poreikiui, moduliai prastūmiami horizontaliai pagal vieną ašį, arba vertikaliai tarp aukštų. Šalia esantys moduliai grupuojami ir jiems priskiriama bendra erdvė dalijimuisi.

Organizuojant privačios erdvės modulius, remiamasi vertikaliais pastato ryšiais ir formuojami keturių tipų tūriai: vieno aukšto standartinis, dvigubas horizontalus, pusantro aukšto vertikalu, dvigubas vertikalus.

Moduliai dėstomi pagal gridą, prastumiami vertikaliai, pilnai išnaudojant pastato struktūrines galimybes. Pusantro aukšto bei dvigubi vertikalūs moduliai formuojami tarp pastato aukštų. Miegamieji kambariai juose tesiekia pusę standartinio aukščio, kurio pakanka kokybiškam poilsiui.

1. Esama kolonų struktūra

2. Formuojamas tinklas 3. 66 plokštumos viename aukšte

4. Tūrių išsidėstymo schema plane

5. Tūrių grupavimas erdvėje

Surenkamoji arba modulinė architektūra (angl. prefabricated, modular architecture) - tai konstrukcinis metodas, kai skirtingi architektūriniai elementai yra gaminami fabrike, o statybos vietoje tik montuojami. Tai suteikia galimybę sumažinti statybai skirtą laiką, kvalifikuotos darbo jėgos poreikį ir, tokiu būdu, sumažinti projekto kaštus.

Todėl gyvenamosios bei komercinės paskirties modulių projektavimui rinkomės būtent šį surenkamosios architektūros konstrukcinį metodą ir naudojome sluoksniuotos medienos CLT plokštes, kurios pasižymi daugeliu, puikiai atitinkančių projekto tikslus bei galimybes, savybių:

Ekologiška, natūrali konstrukcinė medžiaga, gamyboje nesusidaro atliekų

Sandari, tačiau pralaidi medžiaga, dėl kurios pastato mikroklimatas švarus bei komfortiškas

Kokybiška medžiaga, greitai ir įvairiai montuojama

Puiki garso izoliacija

Kryžminio klijavimo technologija suteikia medžiagai patvarumo

Konstrukcijos stabilios, sandarios, pasižyminčios gera šilumine varža

Lengva bei elastinga medžiaga suteikia laisvę nestandartiniams architektūriniams sprendimams

Optimali užstatomo ploto kvadratūra.

Suteikia berėmio stiklinimo galimybę

Pastato aksonometrija vaizduoja modulių išsidėstymą aukštuose. Pirmasis pastato aukštas yra atviras visuomenei, čia projektuojamos parduotuvės, kavinės bei dirbtuvės, kuriamos aikštės, žaliosios zonos. Siekdamos užtikrinti naturalios šviesos patekimą į pastatą, formuojame atriumius. Numatoma, kad pastate gyvenantys bendruomenės nariai, pirmame aukšte galės vykdyti savo veiklas, užsiimti prekyba, amatais, teikti maitinimo bei kitas paslaugas bendruomenės bei Užupio ir miesto gyventojams.

Antras, trečias aukštai ir stogas, yra skirti tik bendruomenės nariams, čia projektuojamos gyvenamosios erdvės. Antro ir trečio aukšto erdvės projektavome tuo pačiu principu. Šalia esančius gyvenamuosius modulius grupuojame šeimas. Šeimą sudaro šalia, privačiose erdvėse gyvenantys, nariai. Jie dalinasi bendra virtuve, valgomuoju, svetaine. Turi bendrą ūkine patalpą, kuriame yra sandėliuojami bendro naudojimo buities reikmenys. Kiekviename aukšte susikuria po 5 šeimas. Jas gali sudaryti nuo 4 iki 12 žmonių.

Norėdamos išnaudoti pastato duotybes, pasirinkome ekplotuoti stogą ir jame įrengti multifunkcinę erdvę, bendro naudojimo terasą ir nedidelį daržą. Taip pat dalį stogo perimetro skyrėmė vertikaliam modulių prastumimui įgyvendinti

PROJEKTAS

san mazga s n ma agas um s a kuma a b k a mas a mas

bend s o e vė pa duo uvė

1A - visuomeninis

paga b ės pa pos ve a ū y a e k ūs yš a ka nė ka nė

dv a ų s ugyk a

d b u ės d b vės d b uv s

be dr s o e vė b nd os s e v s

ka nės kav pnės a duo u ės pa duo u ės pa du uvė

uma a umas

pa du kuvė a nė av ės

p a rd ė

pr va e dvė

p va e pdvė r va e pdvė va e dvė v ka ūs r š a a umas

p va rdvė p a e d ė

a um s

še mos rdvė p a e d ė

b nd uomen s e dv e ka ūs r š

p va e dvė p va e dvė p v e dv p va e dvė p v e dv

3A - gyvenamasis

pr va e dvė

v r ka ūs š a

pr va e dvė še mos e d ė e m s e dv e mo e dvė

Še m s e dv še mos dvė

p v e dvė

pr va e dvė p v e dvė

2A - gyvenamasis

d b uvė a umas a mas

p a e dv

p va e dvė

ve a ūs yš a e ka ūs r š

p va e dvė p a e d ė

p va e dvė p va dvė

š mo e dvė š mo e dvė še mos rd ė e m s e dv

e m s e dv še mos e d ė bend uom nės e d ės ve a ū y a

p va e dvė

p a e d ė p a rd pė a e d pė va e dvė p v e dv p v e dv

p a rd ė p va e dvė pr va e dvė

e a a da ža da ž s

ve ka s š a v r ka ūs yš a a um s

Stogas - gyvenamasis

p va rdvė p a e d ė uma

a umas

bend u menė e dvė e asa

PIRMAS AUKŠTAS

EKSPLIKACIJA

ĮĖJIMO HOLAI

ATRIUMO ERDVĖS

BENDROSIOS ERDVĖS

PARDUOTUVĖS

KAVINĖS

DIRBTUVĖS

LIFTŲ HOLAI

LAIPTINĖS

SAN. MAZGAI

SKALBYKLA

PAŠTO DĖŽUTĖS

DVIRAČIŲ SAUGYKLA

PAGALBINĖS PATALPOS

KIEMAS

PATALPŲ EKSPLIKACIJA

ĮĖJIMO HOLAI

ATRIUMO ERDVĖS

BENDROSIOS ERDVĖS

PARDUOTUVĖS

KAVINĖS

DIRBTUVĖS

LIFTŲ HOLAI

LAIPTINĖS

SAN. MAZGAI

SKALBYKLA

PAŠTO DĖŽUTĖS

DVIRAČIŲ SAUGYKLA

PAGALBINĖS PATALPOS

KIEMAS

m2

m2

m2

m2 265,26 m2

m2

m2 65,26 m2 64,87 m2

m2 4,50 m2

m2

m2

m2

Apšvietimas projektuojamas, atsižvelgiant į panaudos specifiką. Bendroje daugiafunkcinėje erdvėje gausu dirbtinių šviesos šaltinių. Šviestuvai montuojami ant lubų, šviesa sklinda visomis kryptimis, atsispindėdama nuo grindų bei kitų paviršių. Tai suteikia erdvei aiškumo, skaidrumo pojūtį. Svetainėms apšviesti pasirinkti toršerai. Jų skleidžiama lokali šviesa - kryptinga. Dėl to patalpa atrodo jaukesnė, joje lengviau atsipalaiduoti ir pailsėti. Saulėtą dieną atriumus užlieja natūrali šviesa, o tamsiu paros metu, ar apsiniaukus, atriumų erdves apšviečia ant kolonų sumontuoti šviestuvai.

Žymė mas p Nane uo Aauka p ašymas

PROJEKTAS

APŠVIETIIMAS - PARINKTYS

La p n ų apšv e mas S en n a um n senc n a vamzde a NEWAY 360o 1200mm D 70mm 3000K

Loka us apšv e mas bendros ose e dvėse F os A co oršeras D z Ach e & P er G acomo Cas g on 1962 1 x LED E27 8W 2700K 560 m

K emo r stogo auko šv es uva Fosca n G egg e a LED re rofit Ha o 1x205W, E27 M D 31/27 L D47 40, XL D 59 51

Bendras pa a pos apšv e mas Apšv eč ama pa a pa be ubos L um n senc n a vamzde a NEWAY 360o 1000mm x 3 D 70mm 3000K A r umų apšv e mas Thor n 2 LED asymmet ca 43W / 3000K / 2444 m / med um

Paga b n ų pata pų apšv et mas Thor n Pr sma LED 39W/4000K 4183 m P44

Auga ų apšv e mas Thor n Con ras 2 LED 11W 218 m, S 32o sma

ANTRAS AUKŠTAS

PATALPŲ EKSPLIKACIJA

PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS

SVETAINĖS

ERDVĖS

ERDVĖS

PATALPŲ EKSPLIKACIJA

PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS

SVETAINĖS

VIRTUVĖS

VALGOMIEJI

ERDVĖS

HOLAI

BENDRUOMENĖS ERDVĖS

TREČIAS AUKŠTAS

PATALPŲ EKSPLIKACIJA

PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS

SVETAINĖS

VIRTUVĖS

VALGOMIEJI

DARBO ERDVĖS

LODŽIJOS

LIFTŲ HOLAI

LAIPTINĖS

BENDRUOMENĖS ERDVĖS

PATALPŲ EKSPLIKACIJA

301 PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS

SVETAINĖS

VIRTUVĖS

VALGOMIEJI

DARBO ERDVĖS

LODŽIJOS

LIFTŲ HOLAI

LAIPTINĖS

BENDRUOMENĖS ERDVĖS

Baltai dažyti paviršiai ( lubos, konstrukcijos) Pusiau matiniai dažai RAL 9016

Stalas Stan, Viccarbe, H 72 cm Diz. Studio VCCB

Stalas Torino, BoConcept L 120/180 cm

Valgomojo kėdė Visu, Muuto Diz. Mika Tolvanen

Pusbario kėdė, Visu, Muuto Diz. Mika Tolvanen

Liejamos poliuretano grindys Liquidfloor spalva: winter ice

CLT plokštė

Kėdė Elementaire, HAY Diz. Ronan & Erwan Bouroullec

Darbo kėdė ABOUT A, AAC 10, HAY Staliukas Eiffel, HAY

Modulinė sofa Carmo, Bo Concept Diz. Anders Norgaard

Privačiose erdvėse gyventojai patys turi galimybę pasirinkti jiems tinkamiausius šviesos šaltinius. Funkciniam apšvietimui, modulių lubų strateginėse vietose įmontuojami magnetiniai apšvietimo bėgeliai, kuriuose gali būti tvirtinami įvairių tipų šviestuvai. Skirtingi šviestuvų parametrai leidžia rinktis išskaidytą, atsispindintį ar lokalų erdvių apšvietimą, keisti šviesos intensyvumą bei kurti namų atmosferą pagal situaciją ir poreikį.

Apšvietimas - tai ne tik funkcionalus šviesos srauto paskirstymas. Kai kurioms patalpoms, tokioms kaip miegamasis ar darbo vieta, bendras apšvietimas nebūtinas, tokiu atveju, visas apšvietimo krūvis tenka vietiniams šviesos šaltiniams. Rinkdamasis šviestuvą, žmogus dažniausiai atkreipia dėmesį šviestuvo stilių ir formą. Todėl lokalios šviesos šaltinių pasirinkimas paliekamas gyventojui.

Funkcinis gyvenamųjų patalpų apšvietimas. Flos universali bėgelių sistema “The Tracking Magnet”

Ant anksčiau neeksplotuojamo stogo įrengtos bendro naudojimo daugiafunkcinės zonos: uždara bei atvira terasos, nuo kurių atsiveria vaizdas Užupio kalvas, ir nedidelis daržas. Čia bendruomenė, gali susiburti bendram poilsiui ar veiklai, renginiams, darže - auginti ekologiškas daržoves.

Nedidelę dalį stogo užima vertikaliai prastumtos modulinės konstrukcijos. Šioms, virš stogo iškylanči oms privačioms erdvėms tenka papildoma natūralios dienos šviesa.

STOGAS

EKSPLIKACIJA

Globalisation has played a major role in evolving urban lifestyle, development of thinking patterns and changing modes of consumption. A shift in the way modern life is organised subsequently causes new architectural forms to emerge. It is widely known that densely populated cities face significant housing crisis, where affordable living spaces are scarce and insufficient. Increasing number of young people feel overwhelmed by the strong sense of loneliness. Thus, communal living might serve as an effective solution to this contemporary issue.

Over the course of the project, we have investigated various shared living arrangements and analysed findings of several internationally conducted research studies to create our version of co-living community building.

Having located an abandoned industrial warehouse in Uzupis area, we have converted the structure to comply with residential building requirements. Newly built architectural elements such as walls, ceilings and fittings were prefabricated using cross-laminated timber. The space has been divided into three sections as per their function: private, shared and public.

The ground floor has been utilised for shared and public use, thus commercial modules are implemented here. Private and shared areas are located on the first and second floors. Communal spaces are fully fitted out to comply with ergonomic design standards, while private areas are kept rather clean and impersonal for individual ideas of home to be realised. Previously unused courtyard and roof areas have been converted as safe and comfortable spaces for residents to relax or engage in communal activities.

The main goal of this project has been to present a proposal for a contemporary functional co-living accommodation which could be successfully built in Vilnius.

Globalizacijai plintant, keičiasi gyvenamoji aplinka, žmonių mąstysena ir poreikiai. Šių pasikeitimų įtakoje atsiranda ir naujos architektūrinės formos. Miestuose stinga ekonomiškos gyvenamosios erdvės, aštrėja vienatvės pojūtis, susvetimėjimas. Bendruomeniškais principais grindžiamas gyvenamosios aplinkos modelis galėtų tapti efektyviu būdu jauniems žmonėms spręsti šią urbanistinę problemą.

Šiuo projektu mes nagrinėjome komuninių pastatų analogus, gilinomės tarptautiniu mastu atliktus tyrimus ir kūrėme savąjį bendro gyvenimo drauge (angl. co-living) modelį. Suradusios neeksplotuojamą pramoninį pastatą Užupyje, pasinaudojome jo struktūrinėmis duotybėmis ir pritaikėme gyvenamajai paskirčiai.

Naujų architektūrinių elementų formavimui taikėme surenkamovios architektūros metodą, projekto pagrindine konstrukcine medžiaga pasirinkdamos klijuotos medienos CLT plokštes. Konvertuojamo pastato erdvę suskirstėme tris funkcines zonas - privačią, bendrą, visuomeninę.

Pirmajame aukšte, atvirame visiems, kūrėme komercinės paskirties modulius, o antrajame bei trečiajame - formavome tiek uždaras, tiek atviras privačios ir bendros paskirties erdves. Tas zonas, kuriomis bendruomenės nariai dalijasi tarpusavyje, projektavome ergonomiškai, nuodugniai suplanuodamos interjerą.

Privačiuose moduliuose suprojektavome tik būtiniausius vidaus apdailos elementus, patikėdamos galutinius sprendimus patiems gyventojiems. Anksčiau nenaudojamus kiemą bei stogą pritaikėme bendruomenės poreikiams, numatydamos saugias, komfortiškas aktyvaus laisvalaikio bei poilsio vietas.

Vienas pagrindinių projekto tikslų - pasiūlyti funkcionalų šiuolaikišką co-living modelį, kuris galėtų būti sėkmingai įgyvendintas Vilniuje.

Co-living 2030: Are you ready for the sharing economy? https://archinect.com/features/article/150042590/co-living-2030-are-you-ready-for-the-sharing-economy

IKEA lab Space10 launches website to “revamp” co-living for 2030 https://www.dezeen.com/2017/11/14/one-shared-house-2030-ikea-space10-lab-anton-irene-co-livingwebsite-platform/ http://onesharedhouse2030.com

Co-working company WeWork unveils its first co-living apartments in New York https://www.dezeen.com/2016/04/06/wework-welive-co-working-company-co-living-apartments-new-york/

World’s largest co-living complex promises residents “everything at their fingertips” https://www.dezeen.com/2016/04/28/collective-old-oak-common-co-living-plp-architecture-willesdenjunction-london-housing/

Alexis Dornier completes co-living complex in Bali with communal areas on its roof https://www.dezeen.com/2016/06/09/alexis-dornier-architecture-roam-co-living-housing-residential-complexbali-indonesia-communal-roof/

MINI’s co-living destination in Shanghai “brings know-how from vehicles into places where we live” https://www.dezeen.com/2017/11/23/mini-co-living-destination-shanghai-china-industrial-architectureresidential/

MINI presents shared living spaces as a solution to the affordable housing crisis in cities https://www.dezeen.com/2016/04/14/mini-living-shared-spaces-solution-affordable-housing-crisis-milandesign-week/ studio-p10/ https://arzamas.academy/materials/591

Miel Arquitectos and Studio P10 design Barcelona apartment for “shared micro living” https://www.dezeen.com/2014/08/04/salva46-apartment-barcelona-shared-micro-living-miel-arquitectoshttps://inforr.ru/news/70.php

Student-style accommodation for adults “is going to be the next market” says Naomi Cleaver https://www.dezeen.com/2015/09/11/student-style-accommodation-adults-next-market-london-uk-naomicleaver/

Concretizing the Global Village: How Roam Coliving Hopes to Change the Way We Live https://www.archdaily.com/788147/concretizing-the-global-village-how-roam-coliving-hopes-to-change-theway-we-live https://www.roam.co https://www.thecollective.com/co-living/ https://www.welive.com

Share House LT Josai by Naruse Inokuma Architects https://www.dezeen.com/2013/08/29/share-house-by-naruse-inokuma-architects/

Studiomama on how to live better on a small scale https://thespaces.com/2018/04/16/studiomama-micro-neighbourhood-mini-living-milan/

Inside the weird world of co-living, Silicon Valley’s attempt to solve the housing crisis http://www.wired.co.uk/article/coliving-housing-wework-pure-house

VDA Interjero dizaino katedra

2018 m. Bakalauro baigiamasis darbas

Stud.: Ana Baravykienė, Viktorija Krasickienė

Darbo vadovė lekt. Laura Malcaitė