Airė Romaškevičiūtė. "Miegamųjų rajonų viešosios erdvės. Šeškinės atvejis."

M i E G A M Ų J Ų R A J O N Ų

V I E Š O S I O S E R D V Ė S

Š E Š K I N Ė S A T V E J I S

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

VILNIAUS FAKULTETO INTERJERO DIZAINO KATEDRA

Airės Romaškevičiūtės Miegamųjų rajonų viešosios erdvės. Šeškinės atvejis.

Bakalauro baigiamasis darbas

Interjero dizainos studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Bakalaurantė: Airė Romaškevičiūtė (parašas) (data)

Darbo vadovė: doc. Laura Malcaitė (parašas) (data)

Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas (parašas) (data)

A D A S

Kaip atrodys mūsų miegamieji rajonai ateityje?

Sovietiniai miegamieji rajonai yra pilka monotonija. Tie patys pastatai nukopijuoti ir atkartoti vienas po kito. Visiška nuobody bė. Sovietiniai daugiabučiai atgyveno savo “galiojimo” laiką. Tačiau jie tebegyvuoja ir gyvens dar ilgai. Sovietinių rajonų in frastruktūra yra gerai išvystyta ir tinka gyventi žmonėms, bet žmogus pasikeitė nuo tuometinio ir poreikiai kaip ir galimybės išaugo. Rajonai kaip ir pastatai atgyveno, jiems reikalingas at naujinimas, naujos galimybės bei pokyčiai.

Tai nėra tik lokali problema. Ji egzistuoja ir kitose pasaulio šalyse. Tvarumo ir ekologijos klausimas čia neišvengiamas. Griauti ar statyti iš naujo? Renkuosi išsaugoti ir pritaikyti dabartiniams žmonių poreikiams. Mažinti socialinę atskirtį suburiant žmones kartu ir gerinant jų gyvenimo sąlygas.

Miegamųjų rajonų viešosios erdvės - kiemai, kurie egzistuo jantys kaip neišnaudotos erdvės, kurias perima automobiliai, griaunantys infrastruktūrą. Pastatų viešosios erdvės - laiptinės, kurios yra pasisavinamos gyventojų. Žmonės laiko namuose netelpančius ir nereikalingus daiktus. Gailėdami iš mesti jie apkrauną laiptines. Dažniausiai aptinkami: seni baldai, gėlės ir jų vazonai.

Pagrindiniai tyrimo akcentai:

1. Architektūrinė problema: dabartinė namų renovacija (apiput plastinimas) architektūriškai nėra vertinga ir nesprendžia es minių problemų.

2. Rajonų identitetas: rajonai yra neišskirtiniai, be traukos taškų, vienodi ir nuobodūs. Nors rajonai turi gerą infrastruktūrą, jos neišnaudoja.

3. Socialinės problemos: dabartinė architektūra koduoja socialines problemas. Skatina atskirtį, nekuria bendruomeniškumo jausmo, erdvės nebuvo kuriamos spręsti šias problemas.

4. Nuosavybės problema: nemaža dalis gyventojų vertina, kad viskas, kas yra už jų buto ribų, yra nebe jų atsakomybė. Jiems nereikia rūpintis ta aplinka ir jos gerbūviu. Manoma, kad už ją yra atsakingas kažkas kitas.

5. Lauko erdvės: viešąją lauko erdvę užpildo savavališkai su formuoti parkingai. Gyventojų poreikis asmeniniam transportui (ir galimybė jį įsigyti) nebuvo numatyti erdvių planavimo metu. Siekiant užtikrinti, kad viešosios erdvės nebus išstumtos auto mobilių, reikalingi strateginiai pokyčiai ir dideliam automobilių kiekiui pritaikyta infrastruktūra.

Kokie įmanomi sprendimo būdai?

55%

55 % Lietuvos žmonių gyvena sovietinės statybos būstuose.

VIlNIuS 2,7 %

Vilnius – greičiausiai augantis miestas regi jone: per pastaruosius trejus metus gyventojų skaičius sostinėje išaugo 2,7%. Vilniuje vien inteliame iš didžiųjų miestų gyventi ir dirbti at vykusiųjų skaičius yra didesnis nei išvykusiųjų. Kas trečias kūdikis Lietuvoje gimsta Vilniuje: per metus čia pasaulį išvysta 7000 mažųjų vilniečių.

Taigi, žmonių, ieškančių būsto, daugės. Dėl šių priežasčių Vilniuje ypač verta investuoti mikrorajonų renovaciją ir jų plėtrą. Miegamie ji rajonai turi atsinaujinti ne tik iš estetinės pusės, bet ir tapti labiau pritaikytais koky biškam gyvenimui: su tvarkingais kiemais, parkingais, patogiais dviračių takais, šaligat viais pėstiesiems ir neįgaliesiems. Rajonų ateitis - erdvės, patogios visiems: vaikams ir studentams, šeimoms su mažais vaikais, senjorams.

BUTAI KOTEDŽAI NAMAI

Gyventojų paiskirstymas pagal būsto tipą.

35500 pastatų Lietuvoje - sovietinės statybos.

Šiuo metu Lietuvoje renovuoti yra apie 1250 sovietinių pastatų.

Pagal apytikslius apskaičiavimus teks laukti dar 70 metų, kad renovuo ti visus sovietinių butų pastatus. Tad sistema, sukurta šiam procesui, yra neefektyvi. Dėl lėšų stygiaus gyven tojams, norintiems paspartinti savo mikrorajonų pokyčius, teks imtis as meninės iniciatyvos: ieškoti finansavi mo ar investuotojų.

valstybė

privačią nuosavybė. Tačiau dabar at sirado nauja

būsto savininkų nesirūpina pastato būkle, laiptinėmis, nes tai šios erdvės

M - 0.13

M - 0.64

1995 metais vienam asmeniui teko 0,13 automo

m. - 0.64 (LAKD)

Demografinė situacija.

Vidutinis žmonių amžius: mikro rajonai sensta gan greit. Tam turi įtakos ir rajonų pastatymo amžius. Nuotraukoje po tek stu galima pastebėti, kad Šeškinės rajonas patenka į 34-40m. amžiaus grupę. Tai reiškia, kad žmonių įvairovė yra vidu tinė, į tai atsižvelgiama ir kuriant viešąsias zonas. Rajone yra žmonių, gyvenančių nuo pat rajono susikūrimo.

N A l O G

Žmonių savikūros architektūros pavyzdžiai kaip miegamuosiuose rajonuose žmonės patys formuoja savo erdves.

Tikslas transformuoti viešąsias erdves, tiek gyvenamųjų pastatų vidaus, tiek lauko erdves - kiemus, kad atsirastų ter pė sveikesniam socialiniam klimatui. Ieškau kokiomis architek tūrinėmis (erdvinėmis) priemonėmis galima šias problemas spręsti.

Monolito struktūra susideda iš pastato vidinės laiptinės ir liftų zonų, bei aplink ją išsidėsčiusių butų.

Erdvės aplink monolitus yra taip pat viešos erdvės, tačiau skirtos didesnei bendruomenei. Taigi, savo darbe analizuoju skirtingus privatumo ir viešumo lygmenis: a) viešąsias erdves gyvenamojo namo kontekste, t.y. laiptinės, b) viešąsias erdves rajono kon teks- te, t.y. lauko erdvės aplink monolitus, c) pusiau privatūs namų kiemai.

Privatumo lygmuo yra skirtingas. Vidinė namo bendruomenė ir rajono / kiemo bendruomenė, kuri apima ir gretimų pastatų gyventojus. Monolitas / monolitų grupė yra tarsi jungtis, traukos centras priklausomai nuo jų urbanistinės situacijos, kuriu galimy bę būti kartu ir atskirai, ieškodama tam architektūrinės išraiškos ir priemonių tam sukurti. Kurdama rajono bendruomenės trauką panaudoju rajono dominantes - monolitus kaip traukos tašką, ne tik vertikalią urbanistinę kompoziciją, bet ir į veiklą. Kuriu ra jono bendruomenės susirinkimo vietas, o pastato bendruome nei kuriamas dar atskiras mikro pasaulis / gyvenimas, ieškau jungčių tarp lauko ir vidaus erdvių.

Tikslas rasti kitus projektavimo metodus renovuoti tarp lauko ir vidaus viešųjų erdvių pastatą jo negriaunant. Rasti jungčių tarp architektūros ir socialinių klausimų.

Rasti kitokius, nei šiuo metu Lietuvoje dominuoja, daugiabučių modernizavimo būdus, sprendžiant problemą ne pastatų apšiltinimu, o permastant viešųjų erdvių funkcionavimo būdus. Ieškoti kokiais būdais (architektūrinėmis priemonėmis galima spręsti socialines problemas.

b J E K T A S

Masinė gyvenamųjų rajonų plėtra prasidėjo XX amžiaus antroje pusėje. Okupuotoje Lietuvoje pradėjo veikti sovietinė standar tizacija ir industrializacija. Gyvenamųjų rajonų projektavimas Lietuvoje, kaip ir visose socialistinio bloko šalyse, vyko pagal tą patį principą – sostinėje veikė Miestų statybos projektavimo in stitutas, kuriame buvo projektuojami masinei statybai pritaikyti pastatai ir jų elementai.

Vilniuje gyvenamųjų namų statyba XX amžiaus antrojoje pusėje tapo masiniu reiškiniu. Sovietinės statybos gyvenamieji rajonai pradėti statyti plečiantis pramoninam Vilniui. Mieste daugė jant darbininkų ima trūkti vadinamojo „gyvenamojo ploto“, todėl 1968 m. pradėtas statyti Žirmūnų gyvenamasis rajonas, 1963–1973 m. – Lazdynų rajonas, toliau – Karoliniškės, Viršuliškės, Šeškinė, Baltupiai.

Istoriniuose šaltiniuose Šeškinė (Šeškiniai) paminėta 1390 ir 1545 m. Nuo XII a. iki XIX a. vidurio ji priklausė Radviloms. Tai buvo kaimas, kuriame stovėjo mediniai namai. 1905 m. Riešės valsčiaus dviejuose Šeškinės užusieniuose gyveno 84 žmonės. 1931 m. Šeškinia Guros kaime gyveno 169 gyventojai.

1955 m. Šeškinė prijungta prie Vilniaus miesto. 1977 m. pradėti statyti daugiaaukščiai namai.

Naująjį rajoną projektavę architektai, vadovaujami K. Balėno, pa siūlė patobulintos konstrukcijos penkiaaukščius, devynaukščius, ir monolitinio gelžbetonio trylikaaukščius bei šešiolikaaukščius namus, kurie buvo naujas žingsnis gyvenamųjų namų staty bos industrijoje. Namų architektūra buvo išraiškingesnė, plas tiškesnė, teikianti daugiau galimybių rajono siluetui bei erdvinei kompozicijai paįvairinti. Svarbiausia tai, kad čia butai geriau suplanuoti ir patogiau įrengti.

Šeškinės miegamajame rajone iki šiol nei vienas monolitas nėra renovuotas pagal šiandienines tradicijas, ji išlikusi orginali.

ŠEŠKINĖS MONOLITINIAI DAUGIAAUKŠČIAI

B. Krūminis, D. Ruseckas 1983

Monolitinio gelžbetonio pastatai, suprojektuoti specialiai Šeškinės rajonui, formuojami iš dviejų korpusų, sujungtų centre esančiu laiptinės, kori dorių ir liftų bloku. Pastatų aukštus iš keturių pusių supa suapvalinti balkonai, kurių dinamiškas ritmas išsiskiria statiškoje stambiaplokščių daugiabučių aplinkoje. Iki pat 9-ojo dešimtmečio pabaigos šie monolitiniai pastatai su laikrodžiu ant vieno iš šešiolikaaukščių ir užrašu „Vilnius“, buvo tarsi mie sto vartai iš Ukmergės (Rygos) pusės.

Siekiant išvengti naujo pobūdžio urbanistinės ir architektūrinės monotonijos 8-ojo dešimtmečio pabaigoje gyvenamųjų rajonų identitetas ir orig inalus charakteris pradėtas kurti specialiai jiems projektuojamais aukštybiniais monolitiniais ak centais (Šeškinė).

Vietoje planuotos švarios baltos fasadų spalvos įgyvendinama pilka, todėl rajonas atrodo niūrus vien dėl to, kad tuo metu Statybos kombinatas pritrūko balto granito grūdelių (Šileika, 1980). Nesėkmių priežastimi taip pat įvardijama žemoka statybos darbų kokybė, kaip ir užmirštos mažo sios architektūros formos, įvairesni fasadų rel jefiniai elementai.

Taigi antrąja gelbėjimosi nuo architektūrinės nau jųjų rajonų monotonijos priemone įvardijamas monolitinis gelžbetonis, kurį naudojant kiekvie nam naujai kuriamam rajonui pradedami projek tuoti skirtingo architektūrinio charakterio daug iaaukščiai akcentai, kurių pirmieji Kosmonautų prospekte pastatomi jau suformuotuose Lazdyn uose ir tada dar tebestatytoje Šeškinėje.

D A R b O p R I E I G O S

“Įsitvirtinus postmodernizmui ir konstruktyvizmui, į pirmą vietą stojo idėja bei architektūros perduodama žinutė, estetika – tik po jų.

Dabar grožį prilyginame prasmei – jei pastatas ją turi, tuom et dažniausiai jis yra gražus. Socialiai jautri architektūra au tomatiškai tampa gera, nes pasakoja mums įdomias istorijas, nesvarbu, kad ji atrodo neįprastai, yra kuriama iš pigesnių medžiagų.” (Ropolas 2019)

Bjaurizmas - naujadaras, neoficialus terminas, kurį sugalvojo straipsnio autorius.

Bjaurizmo architektūra išlaisvina iš estetikos ir pagrindinis rak ursas nukreipiamas į konceptą, aplinką, problemą, sąmoning umą ir dėmesingumą, tačiau grožis subjektyvus dalykas ir jis suvokiamas kiekvieno individualiai.

Mano projekte, dominuoja pagrindinė meždiaga - betonas, jis nuo industrializacijos pradžios yra pagrindinė mežiaga, kuri do minuoja miegamuosiuose rajonuose tiek pastatuose, tiek infra struktūroje.

Šeškinės monolitų architektūrą prilyginu bjaurizmo architektūrai, kuri neša kompleksinę šių pastaų istorinę, socialinę, ekonominę problematiką. Kadangi tuo laikotarpiu masinės statybos daug iaaukščiams pastatams apskritai buvo skirta labai minimalios estetines architektūrinės išraiškos galimybės, tai tapo ne pirmos svarbos dalimi.

Viena iš mano projekto ašių tampa bjaurizmo filosofija. Kadangi dabartinė Šeškinės monolitų situacija yra neprižiūrima, netvark inga, atgyvenusi ir su žmonių aplaidumu ji tampa bjauria, bet tikiu, kad bjarumas gali būti estetiškas.

Green Corner Building / Studio Anne Holtrop

Pastatas Londone

Clerkenwell Close, Klerkenvelas).

Woodo nuotrauka.

Arno Brandlhuber’is yra vienas įdomiausių šian dienos Europos architektų, kurio kūryba turtinga kultūrinių nuorodų. Kuris kuria naują, įvairesnį ir lankstesnį gyvenimo būdą.

Architekto komanda dažnai savo projektuose neakcentuoja estetinės darbo pusės, jai skiria mažiau svarbos tikėdami, kad dėl situacijos sudėtingumo, prieštaringumo ir problematikos projektas neišvengiamai bus įspūdingas.

Jų darbuose vyrauja svarbus istorijos, kultūros, ekonomikos, teisės ir politikos problemos. Ar chitektai ragina suabejoti taisyklėmis ir veikti. BrandIhuber’is lipa sau per galvą, bandydamas išeiti iš politinės aklavietės, ypač kai kalbama apie miesto plėtrą ir tai, kaip miestas turėtų elgtis su nekilnojamuoju turtu ir nuosavybe.

Žemės nuosavybė yra svarbi Brandlhuber’io analizuojama problema. „Mąstyti apie miestą erdviškai ir socialiai (taip pat) reiškia į dialogą įtraukti kitus dalykus, išskyrus (...) dvikovas. Tarp gamtos ir kultūros, tradicijos ir modernybės, fan tastikos ir tikrovės,: asmens teisė turėti žemę ir bendruomenės teisė į miesto dirvožemį, į mie sto politiką su jos administravimu, dalyvaujant visiems. Čia miestas suprantamas kaip atvira vie ta, bet kokiu mastu, nuo miesto iki apylinkių, kvar talo ir pastatų. Teisė į miestą neturi būti derybinė.

Brandihuberis mano, kad tai yra modernistinio diskurso tęsinys, priešingai nei 1990-aisiais vyra vusiam diskursui apie miesto „rekonstrukciją“, kurį daugiausia lėmė grįžimas prie beveik istorinių ti pologijų ir estetikos.

Neturėtume pamiršti kaip sukurti kūrybiškumą, erdvinę ir kultūrinę produkciją, kad Brandlhu ber’io darbas taip pat yra apie tai, kas yra ir gali būti architektūros esmė konkrečiame kontekste. Europos – architektūros praktika. Kas tai yra arba gali buti gali pasirodyti labai užslėpta ar net palaidota už daug sluokslių: prasmės, istori jos, politikos, ekonomikos, įstatymų, reglamentų ir normų, sudarančių mūsų aplinką. Taip pat sunku apibrėžti, nes improvizacija yra svarbi, pa sikartojanti Brandlhuber’io kūrybos tema. Savo spontaniškumu jis, žinoma, susijęs su laisvės paieškomis per veiksmą. Tai taip pat susiję su jo bendradarbiavimu su kolegomis.

Brandlhuber’io kūrybą tikrai galima vertinti kaip meninį ir estetinį pacientų tyrimą, labai panašų tai, kaip menininkai formuoja savo kūrybą. Jis yra labai konceptualus, nes visada atskleidžia kon tekstą, kuriame jis pasirodo ar įsiterpia, tačiau jis taip pat skolingas itin materialiai Vokietijos meno tradicijai.

Akivaizdu, kad žaliavinis betonas yra viena mėg stamiausių BrandIhuber’io medžiagų, nesvarbu, ar ji jau yra jo rekonstruojamuose pastatuose, kaip medžiaga naujai statybai, ar net neapibrėž ta forma. Brandihuber’io darbuose medžiagos paprastai atrodo tokios, kokios yra, be jokios apdailos. Kaip ir Beuyso bei jo pasekėjų kūrybo je – priešingai nei amerikietiškame minimaliame ar konceptualiame mene – medžiaga visada turi socialinę, kultūrinę ir psichologinę prasmę bei jausmą. Daugumoje jau egzistuojančių situacijų, kuriose Brandlhuber’is dirbo ir kurios datuojamos pokariu, betonas nuo pat pradžių yra vyraujanti medžiaga, kultūriškai pakrauta modernizmo.

Išvados: Estetika nėra pirmaeilė projekto da lis, kur kas svarbiau yra projekto situacija, problematika, man aktualūs yra socialiniai klausimai, bendruomeninių erdvių nebuvi mas.

Taip pat svarbu atsižvelgti į kultūrinius as pektus (gyventojų įpročius) ir sukurti naujas taisykles, kuriuos įpročius reikia keisti, o kurie gali likti.

Stebėdama gyventojų įpročius ir tai kaip jie formuoja savo aplinką, įskaitant: balkonus, laiptines ir t.t. ieškau architektūrinės išraiškos būdų, kaip sudaryti tam sąlygas, kad neeliminuoti žmonių įpročių, o leisti toliau kurti pritaikant tam tikras taisykles. Žemės nuosavybė arba viešųjų erdvių pritai kymas šiandieninėms normoms, niekam nepasisavinant jų atskirai, tikslas yra, kad viešosiomis erdvėmis galėtų naudotis kuo daugiau gyventojų.

(0162) LOBE, GALLERY, ATELIER AND HOUS ING BUILDING BERLIN, GERMANY 2014 2018

Šis projektas yra apie bendruomeniškumą, spendžiantis socialines problemas, vienijantis visus žmones, gyvenimą ir darbą, verslus, dau giafunkcinę erdvę, sujungia skirtingas naudojimo formas ir gyvenimo būdus.

Šiame kontekste ypatingas statusas leidžia sta tyti naują pastatą, kuris ateityje gali tarnauti ir kaip darbo, ir kaip gyvenamoji vieta.

Lankstūs grindų planai leidžia gyventi ir dirbti po vienu stogu, projektas atsižvelgia į unikalias vietos savybes.

Pastatu siekiama išprovokuoti tipologinį gretimų pastatų atnaujinimą.

Žmonės aplinkui dirba, gyvena, augina savo der lių, vyksta įvairūs užsiėmimai.

Architektas sukūrė tarsi sistemą, švarų baltą lapą, kurį žmonės gali užpildyti kaip tik nori, yra sukurtos sąlygos erdves naudoti pagal skirtingus poreikius.

Šis projektas labiau nei bet kuris kitas Brandl huber projektas sąmoningai skatina naują, itin specifinį, kūrybingą, bendruomenišką, sveiką ir aplinką tausojantį gyvenimo būdą. Pastatas įrengtas terasomis, kad visiems gyventojams būtų įrengti gilūs sodą primenantys balkonai, kuriuose galima auginti net daržoves. Studijos yra itin gilios ir dosnios, iš vienos pusės iš karto galima patekti į terasas ir sodą, o iš kitos – at siveria platūs vaizdai. Šis pastatas yra bene pir masis kūrybinės klasės socialinis kondensatorius. Socialinio kondensatoriaus tikslas buvo paveikti viešųjų erdvių dizainą, siekiant sugriauti suvokiamas socialines hierarchijas, siekiant sukurti socialiai lygias erdves.

Išvados.

Architektūra gali spręsti socialines problemas. Esami miegamųjų rajonų pastatai nėra pritaikyti bendruomenėms burtis ir kurtis. Esami sovietinio palikimo gyvenamieji namai renovuojami dau giausia išoriškai - apskardinami. Apvelkamas “kiautas”, kuris iš dalies tvarko namo estetiką, ir paslepia pastato trūkumus, tačiau jų neretai neišspręndžia.

Estetine prasme nėra tinkamas būdas renovuo ti pastatą, nes tai sugriauna pastato struktūrą, neretai pastate įsimeta pelėsis dėl netinkamų drėgmės sąlygų.

Kokie yra kiti būdai rekonstruoti šiuos pastatus jų negriaunant?

Monolituose išlieka ta pati funkcija, gyvenamieji butai + verslai įsikūrę pirmuose aukštuose. Noriu palikti galimybę žmonėms kurti verslus paliekant pirmuose aukštuose komercines patalpas.

Taip pat, asinaujinanti aplinka gali skatinti gre timų pastatų atsinaujinimą.

Svarbu yra sukurti erdves kuriose žmonės, namo ir rajono gyventojai galėtų pasireikšti, auginti savo derlių, bendrauti vieni su kitais, užsiimti laisva laikiu ar kitomis veiklomis, tik tam turi būti sukurta erdvė. Šiuo metu monolituose nėra tinkama viešoji erdvė kurioje galėtų burtis ir kurtis bendruomenė ar kitokios veiklos.

Tikslas yra griauti socialinę atskirtį, kurti erdves, kuriose žmonės jaustųsi lygiaverčiai.

A R A V E N A

Alejandro Aravena

(“neišbaigta” architektūra, paliekant vietos per sonalizuoti architektūrą)

Savarankiško kūrimo jėga, sveiko proto jėga ar gamtos jėga – visas šias jėgas reikia paversti for ma, o tai, ką ta forma modeliuoja ir formuoja, nėra cementas, plytos ar mediena. Tai pats gyvenimas. Dizaino sintezės galia tėra bandymas į vidinį ar chitektūros šerdį įtraukti gyvybės jėgą.

Žmonės gyvenantys skurdžiai daug nereikalau ja, tačiau nori turėti galimybę atėjus laikui aug ti ir plėstis, taigi architektas buvo suinteresuo tas sukurti su žmonėmis naują apgyvendinimo sistemą kuri funkcionuotų šiems žmonėms.

Architektas sukūrė sistemą, kurioje žmonėms yra suteikiama puse jau pastatyto būsto. Pagal poreikį gyventojai gali išplėsti savo būstą pagal architekto nurodytus rėmus.

Vidutinės klasės šeimai kom fortiškam gyvenimui turėtų užtekti apie 80m2 būsto, tačiau jeigu šiuo metu toks pirkinys yra per brangus, yra pastatomas tik pusės (40m2) dydžio namas, kurį galima išplėsti.

Išvados:

Tikslas sukurti taisykles. Sukurti erdves, kad namo gyventojai galėtų patys kurti, jei yra poreikis.

Chaotiškas balkonų stiklinimas, ar visada tai yra blogybė? Ar tai išreiškia žmonių norą individu alizuoti erdvę ir kokiom priemonėm galima pro gramuoti šiuos dalykus.

Kaip aš galėčiau įtraukti į manolito vidines erdves gyvybės? Ko trūksta žmonėms ir kokių taisyklių reikia, kad jie galėtų kurtis patys savo gyvenimą šiose erdvėse?

Vilniaus miesto projektas “Miestas+” pradėjo so vietinių mikrorajonų atnaujinimą, kuris turės išsipildyti iki 2030 m. projektą įtraukta ne tik blokinio ar monolitinio pastato fasadas, bet ir šių namu vidus, taip pat kiemai ir gatvės. Tikslas sukurti ra jonams identitetą ir jo traukos centrus. Kodėl trau kos centru negalėtų būti pats sovietinis pastatas?

Svarbus šio projekto dėmuo yra sovietinių butų renovacija, neakcentuojamas yra pastatų griovi mas, nors išimčių kaip pats Vilniaus meras sakė gali būti: „Nenorėčiau, kad tai taptų šio projekto akcentu, bet tokia galimybė (nugriovimo) neat mestina. Ir tikrai bus tokių atvejų, kada tai reikės daryti. Tačiau tikrai nereikia čia daryti tokių gigan tiškų vajų, ką mes turime Rusijoje, kada viskas sulyginama ir statoma iš naujo. Tai yra netvaru, nedraugiška ir netinkama“. (Deveikis, 2021)

Vienas iš šio projekto tikslų yra sukurti miestą ra jone, apie miesto intervenciją rajone kalba ir Liu das Parulskis savo knygoje “Barokas ir betonas”.

Vilniaus miesto savivaldybė žada gyventojams suteikti tipinius butų bei namų rekonstrukcijos projektus, leisti įrengti terasas prie namų, praplės ti butus balkonais, sukurti gyvus kiemus, gatves paversti miesto gyvenimui skirtomis erdvėmis.

Sovietinių rajonų urbanistinės problemos:

NAMAI: Nekokybiški ir šiuolaikiniam gyvenimui nepritaikyti statiniai.

KIEMAI: Neaiškūs šeimininkai, neaiškios ribos, o iš esmės kiemų nebuvimas apskritai, kiemai yra virtę parkingais.

GATVĖS: Nedraugiškos gatvės (panašesnės ke lius), kurioje nevyksta socialinis gyvenimas, kurios nejungia ir nesulipina kvartalų.

RAJONŲ IDENTITETAS: Vienodi, monofunkciški ir be traukos centrų rajonai.

Liudas Parulskis

“Barokas ir betonas”

Savo knygoje kalba apie diversija, kas jei ati trauktumėme visuomenės dėmesį, parodytume žmonėms galimybes, kurias jie gali įgyvendinti, lipti iš standartų, nusistovėjusių taisyklių ir monotonijos. Galėtų pasireikšti kūrybiškai kaip asmenybės, identifikuoti savo namus patys.

Išvados:

Noras sukurti tinkamą atnaujintą aplinką ra jonams, kad jie turėtų savo identifikaciją, žavesį, būtų gyvi. Dėl to pastatai būtų negriaunami, o at naujinami, kuriama nauja sistema, keičiamos nu sistovėjusios taisyklės, bendromis erdvėmis rūpi nasi gyventojai, jose gyvena, veikia, daro.

Tarpinės erdvės - bendruomeninės erdvės.

Ribos tarp privačios ir viešos erdvės. Kur jos pra sideda ir kur baigiasi? Žmonės nejaučia ribos tarp jų nuosavybės (buto) ir viešųjų erdvių (laiptinių) nešdami savo nereikalingas gėles, baldus ap statydami laiptines, jų langus, blokuoja šviesą ir praėjimus, tačiau, kai reikia remontuoti stogą to paties namo gyventojai atsisako prisidėti, nes jiems nepriklauso, jie negyvena viršutiniame aukšte. Mano tikslas rasti priemones, kur gali at sirasti tos gėlės formuojant joms atskiras, pritaiky tas augalams, zonas. Priminti gyventojams, kad laiptinės yra vieša erdvė ir kaip gali laiptinė tapti kaimynų bendruomenės susitikimo erdve. Trinu ribas ir jas brėžiu tarp to kas yra privatu ir vieša.

Kalbant apie lauko erdves, jos yra visų, jose for muotųsi kitas bendruomenės mastelis, ne tik pastato, bet kiemų ir rajonų gyventojai burtųsi bendram gyvenimui.

Ernestas Parulskis savo straipsnyje apie laip tines rašė:

“1. Lietuviai puošia viešas erdves.

2. Lietuviai viešas erdves puošia jiems nereika lingais daiktais.

3. Lietuviams nereikalingas daiktas visuomet yra reikalingas.” (Parulskis, 2015)

Tokio lietuviško antropologinio paveldo jau susikaupė nemažai (nenugalimas noras papil domai papuošti išbaigtą dizainą).

Išvados:

Dėl to mano užduotis yra atnaujinti daugiabučių viešąsias erdves, rasti kompromisą tarp tvark ingos laiptinės su gyventojų “instaliacijomis” ir kitais daiktais, atrandant tam skirtas vietas. Sukuti vientisą interjero viziją bendruomeninėm erdvėm.

RETOPIA

“You couldn’t live in these regions without being seen or heard by others. You couldn’t have any secrets or individuality. The main idea was to be in a collective and live in a socialist way. If you would do something different, your neighbors will know that. It’s like living under surveillance” - Šlivaitė, K.

“Now we have renovated about 3,7 % of houses in Lithuania. We are not that rich that we could renovate all buildings using the government funds. We need to find some other forms of own ership and funding, and do it in an integrated way.”- Marozas, M.

Tvariai rajonų renovacijai reikia, kad bendradar biautų 3 šalys: kūrėjai, investuotojai, gyventojai ir valdžia.

Mano darbe iššūkis būtų susiduriant su pertvarkymu: paskirstymu vidaus ir išorės erdvių, kad teisingiausiai ir geriausiai tarnautų visų poreikiams. Atrasti santykį su aplinka ir pastatu, apjungti į vieną visumą. Taip pat svarbu gerinti žmonių sveikatą ir gerovę.

Vis daugiau šiuolaikinių miestų visame pasauly je aktyviai ieško būdų gerinti savo aplinkos būklę ir siekia iš naujo pergalvoti žmogaus ir gam tos santykį, sumažinti energijos ir įvairių išteklių vartojimą. Žalumo indeksas (angl. Green space factor (GSF)) yra viena iš priemonių, padedan ti miestams siekti savo išsikeltų tvarumo tikslų, užtikrinti bent minimalų urbanistinėje aplinkoje vystomo projekto indėlį, skatinant natūralius pro cesus, bioįvairovės išsaugojimą ir ekosisteminių paslaugų teikimą.

Taip pat žaliasis indeksas pasitelkiamas kaip vie nas iš gyvenimo kokybės gerinimo aspektų.

pastatyti

- trylikaaukščių ir 5 šešiolikaaukščiai. Skir tumas šiuose monoli tuose yra fasadų dažy mas skirtingų koloritu, pagrindinės spalvos yra balta ir pilka.

Skiriasi balkonų išsidėsty mas iš šonų, skiriasi rit mas kas vieną, du, tris arba keturis aukštus.

Žmonės kuria verslus ir architektūrinius elementus, inte gruojasi aplinką ir esamą situaciją. Noriu palikti šiuos elementus naujai projektuojamoje situacijoje kaip žinutę žmonėms, kad jie gali kurtis, daryti ir veikti. Patys imtis iniciatyvos ir gerinti savo ir bendruomenių gyvenimo kokybę. Šie savikūros elementai tampa tarsi muziejus, kuriuos gali išvysti naujame projekte.

Kokios galimybės yra plėstis, kurti naujus stati nius ir kiek neišnaudoto, bet potencialaus ploto yra aplink rajono

Manolitai stovi grupėse po tris, du arba dažniausiai po vieną. Daugumos monolitų situacija yra skirtinga ir pritaikoma individualiai pagal situaci ją. Vienas turi šalia miškelį, kitas darželį, mokyklą ar parduotuvę ir t.t. tačiau visi turi neišnaudo to žaliojo ploto, kuris yra neįveiklintas ir dažna problema, su kuria susiduria beveik visi kiemai yra automobiliai ir jų stovėjimo aikštelės kurios perima tuos žaliuosius plotus.

Išsigryninusi problemas renkuosi 07, 08, ir 09 monolitų grupę ir gilinuosi į konkrečią situaciją, jos aplinką.

Šios monolitų grupės situaciją pasirinkau dėl to, kad joje yra susiformavusi graži erdvė: aikštė, kuri turi akivaizdžią problemą su parkingais, nes automobiliai yra užstatę šią erdvę, taip pat čia yra tankiausias gyventojų skaičius. Kiemai yra pergrūsti automobiliais. Taip pat ši vieta yra arti šeškinės centro (patogi lokacija žmonėms susiburti). Monolitai, tarnaujantys kaip domi nantės, yra bendruomenių susibūrimo centrai, tik jau ne komerciniai, o rekreaciniai.

p R O J E K

A S

A

Reljefas - nėra vienodo aukščio, nors mono litai buvo statomi lygumoje, vakarinėje žemėlapio dalyje yra susidariusi neaukšta (174m virš jūros lygio) kalva. Monolitų alti tudė-171m virš jūros lygio.

Žaliosios zonos, tačiau ne viskas taip gražu ir tvarkinga kaip schemoje. Didelė žaliųjų erdvių zona yra sunaikinta ir naikinama automobilių.

Žmonių judėjimo keliai. Rodyklėmis pažymė ti pagrindiniai įėjimai į monolitus. Pėsčiųjų takai yra apstatyti automobiliais, trukdydami pėstiesiems lengviau judėti. Pėstieji yra iš simynę takus vejoje, kurie padiktuoja projekte reikiamus infrastruktūros sprendinius.

Gatvės ir parkingai. Rodyklėmis pažymėti patekimai į automobilių kiemus. Esamą situ aciją, palieku ir kuriu papildomas parkingo vi etas.

Esamas automobilių parkavimas ant žaliųjų zonų ir pėsčiųjų takų.

Esama situacija.

Trijų monolitų situacijoje naturaliai formuojasi centras. Toje vietoje formuoju bendruomenės traukos tašką. Platforma tampa priemone, kuria formuoju naujas erdves ir funkcijas.

Sekdama savo analizės išvadomis, (kad cen tras yra perimtas automobilių) keliu platformą, taip formuodama atskirą erdvę bendruome ninėm veiklom, atskirdama automobilius nuo gyventojų rekreacinių zonų. Formuojamas dirbtinis reljefas su vientisa infrastruktūra, skirtingom funkcijom: dviratininkams, riedu tininkams, pėstiesiems, vaikams žaidimų aikštelės, poilsio zonos ir t.t. Organinė struk tūra, kuri integruojasi aplink esamus pastatus ir situaciją.

Darbo principas yra prisitaikyti prie esamos kiemų struktūros, judėjimo takų, jau susifor mavusių infrastruktūrinių elementų, kuriuos sukūrė ten gyvenantys žmonės.

tipų erdvės:

Rajono bendruomenės erdvės.

Parkingas ir funkciniai ryšiai.

/ vieša erdvė. Namo gyventojų kiemas

Platformos forma atsiranda prisitaikant prie esamos aplinkos situacijos. Prisirišant prie esamų pėsčiųjų takų, esamų pastatų išdėstymo situacijos, praleidžiant po plat formos apačią autombilius, parkingą, galimybė lieka vaikščioti pėstiesiems, važiuoti dviračiu.

Atsiranda vidiniai privatūs namo ben druomenės kiemai prie monolito, dėl to platforma vietomis yra labiau nutolųsi nuo pačio pastato, kitur platforma prieina arčiau, kad atsirastų patekimas iš namo laiptinių iškart ant platformos, paliekant ir pirmame aukšte išėjimą parkingą ar kitur.

Esamos laiptinės yra neprižiūrimos, retai naudojamos. Viena iš evakuacinių laiptinių yra nepritaikyta senyviems žmonėms, kope tėlėmis ne tik sunku nusileisti, bet ir pralysti.

Lipant laiptais apima nejaukumo jausmas, laiptinės yra tamsios, patenka mažai dienos šviesos. Apdergtos, neprižiūrimos laiptines ne tik trugdytų patogiai keliauti, bet ir skleidžia nemalonų kvapą. Taip pat laiptinės yra nešil domos, dėl to čia užsibūti nesinori.

Todėl monolito centre esamos pertvaros ir laiptinės yra demontuojamos. Pastato išorė je projektuojami du nauji laiptinių tūriai, kad žmonės galėtų patogiai patekti į pastatą ar , reikalui esant, evakuotis. Atsiranda daug dienos šviesos, kadangi laiptinės yra įstiklintos metalo konstrukcijų. Naujose laiptinėse at siranda didesnės aikštelės kurios jungia vidinę pastato šerdį su laiptinėmis, aikštelėse atsiranda erdvės, kuriose gyventojai gali išeiti susitikti su kaimynais, bendrauti, yra galimy bė susikurti jaukų prisėdimą, išsinešant bal dus ir ten paliekant, netrukdant kitiems ir neužstatant pagrindinių evakuacinių praė jimų.

Monolitų

neliečiami, paliekami

sistemoje

Pagrindinės naudojamos medžia gos projekte tampa betonas ir cin kuotas plienas. Kaip akcentas ir laiptinių temperatūros mažinimui naudojami vijokliniai augalai, kurie mažina saulės spindulių patekimo kiekį šiltuoju sezonu. Taip pat kelia žaliąjį indeksą.

Laiptinių aikštelėse formuojami va zonai iš lauko pusės, kuriuose auga augalai. Čia gali būti auginami ne tik vijokliniai augalai, bet ir gėlės, galimybė sodinti ir prižiūrėti augalus patiems gyventojams. Už langų yra įtempiami troseliai, kuriais gali bu joti augalas, saugumo sumetimais, atidarius langą, tai tampa papildo ma atitvara saugumui.

Vijokliniai augalai Betonas Cinkuotas plienas

Atidengti esami konstrukciniai paviršiai. Naujuose holuose kuriama galimybė žmonėms išsinešti ir pasipuošti erdvę savo paveikslais.

bENDRuOMENiNĖ ERDVĖ iR NuSilEiDiMAS Į pARKiNGą. VAizDAS iŠ ViRŠAuS.

bENDRuOMENiNĖ ERDVĖ. VAizDAS Į VAKARuS.

Projektas yra apie namų ir rajonų viešąsias erdves, kurias skirstau į daugiau ir mažiau privačias. Sprendžiu socialines problemas kurdama bendruomenines erdves.

Keliu klausimą kaip išspręsti automobilių perteklių ant šaligatvių ir žaliųjų zonų, nepamirštant gyventojų rekreacinių zonų, veiklų aplink gyvenamąją vietą.

Savo darbu teigiu, kad visom dominantėm galima taikyti panašų projektavimo principą. Dirbtinis reljefas formuojamas su tikslu paslėpti automobilius, formuoti traukos tašką ir spręs ti automobilių pertekliaus ir parkingų trūkumą, kompensuojant žalumą ant platformos ir kurti bendruomenines erdves.

The project is about the public spaces of buildings and neighbourhoods, which I divide into more and less pri vate. I solve social problems by creating community spaces.

I raise the question of how to solve the excess of cars on side walks and green areas, without forgetting the recreational areas of the inhabitants, the activities around the place of residence.

My work suggests that a similar design principle can be applied to all areas of interest. The artificial relief is shaped with the aim of hiding cars, forming a point of attraction and solving the lack of excess cars and parking, compensating for the greenery on the platform and creating community spaces.

LITERATŪRA:

Brandlhuber+. (2018). El Croquis 194: Brandlhuber+ 1996-2018. El Croquis, Fernando Márquez Cecilia y Richard Levene. Design, H. U. graduate school of. (2014). Platform 7. Harvard University Graduate School of Design and Actar. Drėmaitė, M. (2017). Baltic Modernism: Architecture and Housing in Soviet Lithuania. DOM publishers. Drėmaitė, M., Petrulis, V., & Tutlytė, J. (2012). Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla. Jord, G. (2019). Daugiabutis. Gerda Jord. Parulskis, L. (2016). Barokas ir betonas. Lapas.

VIDEO ŠALTINIAI:

Harthrley, O., 2016. NE-KAPITALIZMO ARCHITEKTŪRA. [online] Archfondas.lt. Prieiga per internetą: <https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/ irasas/ne-kapitalizmo-architektura> [žiūrėta: 2022 m., kovo 14d.]

Lavrinec, J., 2021. Pasivaikščiojimai. Miestų tyrėja Jekaterina Lavrinec: turime suprasti, kad esame sistemos dalis. [online] lrt.lt. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000179134/pasivaiksciojimai-miestu-tyreja-jekaterina-lavrinec-turime-suprasti-kad-esa me-sistemos-dalis> [žiūrėta: 2022 m., kovo 19d.]

Marozas, M., 2021. Semminar Re-Topia| Martynas Marozas - Microrayon transformation strategies: lessons learned. [online] Youtube.com. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=U0Xc5c4AFfg> [žiūrėta: 2022 m., vasario 10d.]

Petrulis, V. and Minkevičius, V., 2021. Re-Topia| V. Petrulis and V. Minkevičius - walking in talking about Eiguliai. [online] Youtube.com. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=9b6CqTuipB8> [žiūrėta: 2022 m., kovo 5d.]

Šliavaitė, K., 2021. Seminar Re-Topia| Kristina Šliavaitė - Bodies, spaces and control. [online] Youtube.com. Prieiga per internetą: <https:// www.youtube.com/watch?v=GxEjI9TjMsQ> [žiūrėta: 2022 m., vasario 8d.]

PODCAST’AI / RADIO LAIDOS:

Kapočiūtė, G., Znutaitė, G. and Kazlauskas, I., 2021. Homo cultus. Žmogus ir miestas. Apie miestų žaliąją infrastruktūrą ir žalumo indeksą. [online] lrt.lt. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000170927/homo-cultus-zmogus-ir-miestas-apie-miestu-zalia ja-infrastruktura-ir-zalumo-indeksa> [žiūrėta: 2022 m., kovo 6d.]

Lavrinec, J., 2021. Be kaukių. Jekaterina Lavrinec: kaip sukurti miestą, kuriame gera gyventi?. [online] lrt.lt. Prieiga per internetą: <https:// www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000187472/be-kaukiu-jekaterina-lavrinec-kaip-sukurti-miesta-kuriame-gera-gyventi> [žiūrėta: 2022 m., kovo 6d.]

Marozas, M., 2022. Homo cultus. Žmogus ir miestas. Kodėl reikia humanizuoti miestų gatves? Pokalbis su urbanistu Martynu Marozu. [on line] lrt.lt. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000212190/homo-cultus-zmogus-ir-miestas-kodel-reikia-humanizuo ti-miestu-gatves-pokalbis-su-urbanistu-martynu-marozu> [žiūrėta: 2022 m., kovo 3d.]

Puzinauskienė, G. and Umbrasaitė, B., 2022. Homo cultus. Žmogus ir miestas. Visuomenės dalyvavimas formuojant viešąsias erdves. [online] lrt.lt. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000211384/homo-cultus-zmogus-ir-miestas-visuomenes-dalyva vimas-formuojant-viesasias-erdves> [žiūrėta: 2022 m., balandžio 10d.]

Šarūnas, T., 2022. Homo cultus. Žmogus ir miestas. Apie būsto pasirinkimą ir Vilniaus Stoties rajono pokyčius. [online] lrt.lt. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201086/homo-cultus-zmogus-ir-miestas-apie-busto-pasirinkima-ir-vilniaus-stoties-ra jono-pokycius> [žiūrėta: 2022 m., kovo 1d.]

KITA:

Archfondas.lt. n.d. Vilniaus_miegamieji rajonai. Prieiga per internetą: <https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A%5Bek skursij%C5%B3%5DF/A%5BE%5DF_Vilniaus_miegamieji%20rajonai.pdf> [žiūrėta: 2022 m., kovo 5d.]

Fcea.ktu.edu. 2021. ReTopia-ataskaita. Prieiga per internetą: <https://fcea.ktu.edu/wp-content/uploads/sites/214/2018/10/ReTopia-ataskai ta-2021-fullweb.pdf> [žiūrėta: 2022 m., vasario 18d.]

Juocevičiūtė, E., 2012. LIETUVOS SOVIETINIO LAIKOTARPIO ARCHITEKTŪRA – VIS SAVESNĖ IR ĮDOMESNĖ. JOURNAL OF ARCHITEC TURE AND URBANISM, 36(3), pp.239-241.

Kapočiūtė, G., Kazlauskas, I. and Znutaitė, G., 2021. [online] Kurklt.lt. Prieiga per internetą: <http://kurklt.lt/wp-content/up loads/2020/10/%C5%BDALUMO-INDEKSAS_AP%C5%BDVALGA_KURK-LIETUVAI_web-1.pdf> [žiūrėta: 2022 m., vasario 17d.]

Ruseckaitė, I. and Černauskienė, A., 2012. MONOLITH EXPERIMENT IN VILNIUS: BETWEEN IDEA AND PRAGMATISM / MONOLITO EKS PERIMENTAS VILNIUJE: TARP IDĖJOS IR PRAGMATIŠKUMO. JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM, 36(3), pp.194-208.

Ruseckaitė, I., 2010. Sovietinių metų gyvenamieji rajonai Vilniuje: tipiškumo problema. Town Planning and Architecture, 34(5), pp.270-281.

INTERNETINIAI ŠALTINIAI:

Am.lrv.lt. 2022. Žalioji infrastruktūra ir miestų ekosisteminės paslaugos. Prieiga per internetą: <https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-ap sauga/ekosistemines-paslaugos/zalioji-infrastruktura-ir-miestu-ekosistemines-paslaugos> [žiūrėta: 2022 m., balandžio 26d.]

Boeri, S., 2022. Architektas Stefano Boeri: apsėstas miesto miškų idėjos - STRUCTUM. [online] STRUCTUM. Prieiga per internetą: <https:// structum.lt/straipsnis/architektas-stefano-boeri-apsestas-miesto-misku-idejos/> [žiūrėta: 2022 m., balandžio 4d.]

Drėmaitė, M., n.d. Gyvenamosios architektūros stagnacija ir įvairovė. [online] Mmcentras.lt. Prieiga per internetą: <http://www.mmcentras.lt/ kulturos-istorija/kulturos-istorija/architektura/19791989-postmodernizmo-link-paskutinysis-sovietinis-desimtmetis/gyvenamosios-architek turos-stagnacija-ir-ivairove/78740> [žiūrėta: 2022 m., vasario 27d.]

Drėmaitė, M., n.d. Urbanistika ir gyvenamoji architektūra. [online] Mmcentras.lt. Prieiga per internetą: <http://www.mmcentras.lt/kulturos-is torija/kulturos-istorija/architektura/19701979-lietuviskoji-architekturos-mokykla-triumfo-metai/urbanistika-ir-gyvenamoji-architektu ra/78565> [žiūrėta: 2022 m., vasario 27d.]

Druot, F. and Hutin, C., 2016. Transformation of 530 dwellings / Lacaton & Vassal + Frédéric Druot + Christophe Hutin architecture. [online] ArchDaily. Prieiga per internetą: <https://www.archdaily.com/915431/transformation-of-530-dwellings-lacaton-and-vassal-plus-freder ic-druot-plus-christophe-hutin-architecture?ad_source=myarchdaily&ad_medium=bookmark-show&ad_content=current-user> [žiūrėta: 2022 m., vasario 3d.]

Faculty of Civil Engineering and Architecture. 2022. Modernism for the future: RE-TOPIA Modern World (Re)Visions. Prieiga per internetą: <https://fcea.ktu.edu/summerschool/> [žiūrėta: 2022 m., vasario 18d.]

Jord, G., 2019. Gerda Jord: apie 10-metį daugiabučiuose ir brokerius, „apgailėtinus kambarius pristatančius kaip rūmų menes“. [online] 15min.lt. Prieiga per internetą: <https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/gerda-jord-apie-10-meti-daugiabuciuose-ir-brokerius-ap gailetinus-kambarius-pristatancius-kaip-rumu-menes-286-1205408> [žiūrėta: 2022 m., balandžio 20d.]

Kapočiūtė, G., Kazlauskas, I. and Znutaitė, G., 2021. ŽI principų integravimas Lietuvos urbanizuotų teritorijų vystyme. [online] http://kurklt.lt/. Prieiga per internetą: <http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2020/10/210128_U%C5%BDSIENIO-PRAKTIK%C5%B2-ANALIZ%C4%96.pdf> [žiūrėta: 2022 m., balandžio 17d.]

Parulskis, E., 2015. Laiptinės ten, čia ir rytoj. [online] Kauno diena. Prieiga per internetą: <https://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuo mones/laiptines-ten-cia-ir-rytoj-673176> [žiūrėta: 2022 m., kovo 16d.]

Parulskis, S., 2005. Sigitas Parulskis: Antrojo skruosto koanas. [online] tv3.lt. Prieiga per internetą: <https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/sigi tas-parulskis-antrojo-skruosto-koanas-n267724> [žiūrėta: 2022 m., kovo 16d.]

Puigdollers, J. and Hernández, X., 2020. Barcelona Green Infrastructure and Biodiversity Plan. [online] bcn.cat/. Prieiga per internetą: <https:// climate-adapt.eea.europa.eu/metadata/case-studies/barcelona-trees-tempering-the-mediterranean-city-climate/11302639.pdf>.

Ropolas, A., 2019 Bjaurizmas – kai neatrodyti gerai reiškia atrodyti gerai. Prieiga per internetą: <https://www.nemunas.press/perkami_str/ bjaurizmas/> [žiūrėta: 2022 m., vasario 5d.]

Šimašius, R., 2021. MIESTAS+ programos pristatymas.pdf. [online] Docs. Prieiga per internetą: <https://drive.google.com/file/d/1_WKK7Te m4y8avhLB-IxD0fvVlfAofKbN/view> [žiūrėta: 2022 m., vasario 12d.]

STRUCTUM. 2022. Sovietiniams Kauno daugiabučiams – Europos studentų vizijos - STRUCTUM. Prieiga per internetą: <https://structum.lt/ straipsnis/sovietiniams-kauno-daugiabuciams-europos-studentu-vizijos/> [žiūrėta: 2022 m., balandžio 15d.]

Vilnius.lt. n.d. Vilniaus miesto savivaldybė - Rodikliai. Prieiga per internetą: <https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/rodikliai/> [žiūrėta: 2022 m., vasa rio 22d.]

Kapočiūtė, G., Kazlauskas, I. and Znutaitė, G., 2020. ŽI principų integravimas Lietuvos urbanizuotų teritorijų vystyme. [online] Kurklt.lt. Prieiga per internetą: <http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2020/10/201204_SOC-PARTNERI%C5%B2-PENKTADIENIS.pdf> [žiūrėta: 2022 m., kovo 16d.]

Kapočiūtė, G., Kazlauskas, I. and Znutaitė, G., 2021. Kurk Lietuvai projektų rezultatai. [online] Kurklt.lt. Prieiga per internetą: <http://kurklt.lt/ wp-content/uploads/2021/03/Kurk-Lietuvai-2020-2021-pirmojo-pusme%C4%8Dio-rezultatai.pdf>. [žiūrėta: 2022 m., kovo 16d.]

Kapočiūtė, G., Kazlauskas, I. and Znutaitė, G., 2021. ŽALUMO INDEKSAS: APŽVALGA. [online] Kurklt.lt. Prieiga per internetą: <http://kurklt. lt/wp-content/uploads/2020/10/%C5%BDALUMO-INDEKSAS_AP%C5%BDVALGA_KURK-LIETUVAI_web-1.pdf>. [žiūrėta: 2022 m., kovo 16d.]