Ieva Drūteikaitė "Gamtos palikimo pažinimo kompleksas atkuriamoje Sacharos pelkėje"

Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto interjero dizaino katedra

Gamtos palikimo pažinimo kompleksas atkuriamoje Sacharos pelkėje

Tvirtinu,

Rokas Kilčiauskas

Ievos Drūteikaitės baigiamojo bakalauro darbo aiškinamasis raštas Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Vilnius, 2020

Įvadas

Aktualumas, problema

Klimato kaitos problemos neaplenkia nei vienos valstybės, tarp jų ir Lietuvos, kur itin reikšmingu veiksniu, prisidedančiu prie klimato kaitos problemų, yra laikomas pelkių išsausinimas. Sovietmečiu vykdyta intensyvi melioracija naikino itin svarbų klimato reguliavimo įrankį – pelkę.

Pamačius tikrąjį šios problemos veidą, ypatingo dėmesio susilaukė pelkių atgaivinimo praktika, kuri iškėlė klausimą ateičiai – kokį ryšį tarp žmogaus ir gamtos leistų užmegzti atgaivintos pelkės?

Grafikas rodo, jog žemės atmosferos, paviršiaus ir vandens temperatūra prasidėjus intensyviai industrinei gamybai tendencingai kyla, o šiuo metu temperatūros vidurkio pokytis yra apie 0.8° C, kas rodo ryškiausią temperatūros vidurkio išaugimą nuo 1850 m.

Milžiniški Lietuvos pelkių sausinimo mastai lemia padidėjusius išmetamus anglies dvideginio kiekius - pažeistos pelkinės ekosistemos kasmet Lietuvoje į atmosferą išmeta 7.24 Mt CO2, o tai sudaro 2/5 viso emisijų skaičiaus (be LULUCF).

Šiose skritulinėse diagramose galima matyti Lietuvos pelkių plotų, pagal pelkių tipus, degradaciją - aukštapelkių yra nusausinta 82%, žemapelkių 94%, o tarpinio tipo9489%.

Idėja

Nuo pačios pradžios žmogus gamtą matė kaip poreikių tenkinimo įrankį. Dažnai kuriamas klaidingas harmoningos sąveikos įvaizdis yra priežastis to, kad ankstesniais laikais dėl nedidelių ir lėtų gamybos mastų, gamta spėdavo atsistatyti pati. Tačiau dabar, ozono sluoksnio retėjimo akivaizdoje, žmogus yra priverstas iš naujo permąstyti savo santarvės su gamta reikšmę.

Tikslas, uždaviniai, metodai

Šio projekto tikslas: orientuojantis į svarbiausią žmogaus pažinimo priemonę – jutimus, sukurti pažinimo kompleksą, kurį sudarantys pelkės pažintiniai objektai leistų sustiprinti žmogaus pojūčius, o minimalistinis interjero dizainas, ištirpdamas gamtos natūralume, neleistų užgožti į pelkės pažinimą nukreiptų žmogaus jutimų.

Tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai:

• Remiantis surinkta informacija apie Sacharos pelkę, identifikuoti jos, kaip gamtinio palikimo, svarbą ir reikšmę.

• Apklausos forma atlikti kiekybinį tyrimą apie Lietuvos jaunimo turimą ryšį su gamta ir pelkėmis.

• Išanalizavus „Pelkių pavilijono“ Venecijoje atvejį, sukauptas žinias pritaikyti projekto kūrime

• Remiantis atliktomis analizėmis išgryninti pažinimo komplekso atkuriamoje Sacharos pelkėje dizaino projekto idėją.

• Atsiremiant į šią idėją, suprojektuoti pažinimo kompleksą sudarančius pelkės pažinimo objektus ir sukurti šiems minimalistinį interjero dizainą.

Taigi, siekiant pagrįsti tokio dizaino projekto idėją, reikšmę bei įgyvendinimo būdą yra taikoma kokybinė turinio analizė, kiekybinė analizė, įgyvendinama apklausos metodu, bei atvejo Mėginimaianalizė. suprasti, koks turėtų būti žmogaus ir gamtos santykis, gali atsiremti į natūralistinį požiūrį, kuris žmogų traktuoja kaip evoliucijos klaidą, ir priešingą - sociomorfinį požiūrį, kuris gamtą laiko sudedamąja socialinės kultūros dalimi. Visgi, tikroji tiesa apie žmogaus ir gamtos santykį gali būti atrandama per vidurį - atsižvelgiant į žmogaus „kultūringumą“, tačiau nepametant gamtos „natūralumo“.

Siekiant padėti atrasti šį harmoningą ryšį, leidžiantį išvengti pavojingų pasaulio aplinkos pokyčių, dizaino pagalba atkuriamos Sacharos pelkės plotuose yra siūlomas pažinimo kompleksas, apimantis skirtingus pažintinius objektus, nukreiptus paveikti kuo platesnį žmogaus jutimų spektrą. Pasitelkiant eksterjero ir interjero sprendimus yra siekiama Sacharoje sukurti erdvę visapusiškam gamtos pažinimui

Natūralistinis požiūris Sociomorfinis požiūris

Idėjų kaita proceso eigoje

Pirminė idėja

Labirintas, atspindintis prieštaringą, klaidinančią ir svetimą pelkės aplinką. Siekiant išvengti diskomforto jausmo, kontempliuojama triviali energetinio labirinto struktūra, turinti tik vienintelį taką vedantį į centrą ir atgal Įprastai tokio pobūdžio struktūra yra pritaikoma apmąstymams, meditacijoms, maldoms ir nusiraminimui Visgi, nusitovėjusi energetinio labirinito samprata galėtų kardinaliai pakisti integravus vos kelias stumdomas sienas, prie kurių prisilietęs žmogaus paliktų savo pėdsaką.

Pirminė objekto vieta

Pastatas galėtų būti projektuojamas pačiame pelkės viduryje, kas leistų užmegzti ryšį su menhyrais Tokie akmeniniai milžinai būdavo statomi vietoje, kur buvo iškirstas miškas - dažniausiai ant aukštumų

Pirminė stumdomų sienų idėja

Stumdomos sienos leistų ne tik palikti pėdsaką labirinte, bet ir įrėminti norimą žvelgimo kampą Idėja kilo nagrinėjant stovinčius akmenis - mengalitus, kurių pagalba būdavo įrėminama gamta.

Pirminė interjero idėja

Interjeras - instrumentas, padedantis žmogui pačiam kurti savo aplinką, vykstant nuolatinei kaitai, kuomet vieni stato, kiti ardo Interjero paskirtis būtų padėti žmogui atrasti ryšį su gamta, įtraukiant ir apjungiant svarbiausius žmogaus jutimus

Dalinai dengta galerija

Pirminė arbatinė idėja

Arbatinėje būtų galima degustuoti pelkių užaugintos arbatos Kolekcijoje būtų galima ragauti arbatų iš 7 skirtingų rūšių žolelių: paprastoji kraujažolė, šilinis viržis, baltažiedė notrelė, pipirmetė, paprastasis kadagys, paelkinis gailis, pelkinė vingiorykštė. Prisitaikius prie lėto pelkių laiko ir ritmo, pelkių augmenija kaupė savyje gydomąsias, valomąsias ir antiseptines savybes.

Labirintas

Galerija po atviru dangum

Pilnai dengta galerija

Apžvalgos bokštai

Siekiant kuriamu pažinimo kompleksu apimti virš pelkės paviršiaus esančią erdvę, numatoma projektuoti trijų tipų apžvalgos bokštai: dangaus stebėjimo (į viršų); pelkės stebėjimo (iš viršaus); pelkės, paukščių ir dangaus stebėjimo (iš šono). Šių apžvalgos bokštų paskirtis - suformuoti individualų stebėjimo kampą į pelkę Dėl šios priežasties būtų pasitelkiamos stumdomos ir sukiojamos plokštumos, leidžiančios kiekvienam žmogui skirtingai įrėminti matomą vaizdą Virvėmis reguliuojamo stogo idėja kili iš to kaip buvo statomi mengalitai. Didžiuliai akmens luitai atskirti vandeniu įmirkytais mediniais pleištais, arba stambūs akmenys kartais atgabenti iš labai toli, tempiami ir pakeliami virvėmis bei rąstais

Konceptas

Paukščių stebėjimas

Dangaus stebėjimas

Pelkės stebėjimas

Apžvalgos bokštas, kuriame apjungiamas paukščių, dangaus ir pelkės stebėjimas

Beždžionių tiltas Pontoninis lieptas

Kūlgrinda

Informacijos centras Arbatinė

Spanguolių apdorojimo vieta Arbatžolių ruošimo vieta Arbatinė

Garsų gaudyklės

Poilsio vieta

Pelkė

Kavinės idėja

Tyrimas

Apklausa „Šiuolaikinio žmogaus santykis su gamta ir pelkėmis“

Siekiant suprasti, kaip lietuviai mato savo santykį su gamta, ir, kiek jiems yra pažįstamos pelkės, atlikta apklausa buvo orientuota į jaunimą, įprastai laikomą labiausiai nuo gamtos nutolusia grupe.

Šiame tyrime buvo apklausta 100 respondentų nuo 20 m. iki 24 m.

Iš 100 apklaustų respondentų - 56% moteriškos lyties ir 44% vyriškos lyties

Ar esate susipažinę su globalia klimato kaitos problema?

Ar šią problemą laikote aktualia?

Ar prisidedate prie klimato kaitos problemos mažinimo?

Iš 100 apklaustų respondentų - 89% gyvena mieste, 11% kaime

Kur dažniau leidžiate laisvą laiką? Iš 100 apklaustų respondentų - 82% mieste, 18% gamtoje

Kiek vidutiniškai laiko per savaitę praleidžiate gamtoje?

Ar norėtumėte daugiau laiko praleisti gamtoje?

Neperku vienkartinių indų ir puodelių

Taupau elektros suvartojimą

Naudoju dviratį

Maistą kaime auginame patys

Rūbus ir baldus perku iš antrų rankų

Važiuoju viešuoju transportu

Mieste vaikštau pėsčiomis

Naudoju daugkartinius maišelius

Naudoju ekologišesnę buitinę chemiją

Važiuoju elektroniniu paspirtuku

Nešvaistau maisto

Naudoju daugkartinius vandens butelius Stengiuosi naudoti tvarius produktus

Vartoju nedaug mėsos

Laikausi minimalistinio gyvenimo stiliaus

Naudoju ekologiškus produktus

Naudoju ekologiškesnius asmens higienos produktus

Ar jums yra tekę girdėti, jog pelkės yra susijusios su klimato kaitos reguliavimu?

Ar jus sudomintų pažinimo kompleksas, leidžiantis iš arčiau susipažinti su Lietuvos pelkėmis?

Atliktos apklausos duomenys rodo, jog šiuolaikinis jaunimas yra stipriai susirūpinęs globalia klimato kaitos problema, ir savo kasdienybėje ieško įvairių būdų prisidėti prie šios problemos mažinimo. Visgi, nors ši problema yra suvokiama itin plačiai, duomenys rodo, jog atstumas tarp gamtos ir žmonių išlieka pakankamai didelis Didžioji dauguma išreiškia norą ir poreikį iš naujo užmegzti ryšį su gamta, o pažinimo kompleksą pelkėje mato kaip reikšmingą tokio pažinimo įrankį. Taip pat stebimas žinių apie pelkių reikšmę ribotumas ir siauras pažinimo būdų supratimas liudija apie tokio pažinimo kompleso svarbą.

74% ne 26% taip

18% 80nežino % taip 2% ne

Ar žinote, kad Lietuvoje yra išsausinta daugiau kaip 70 procentų viso buvusio pelkių ploto?

ne 23% taip

Ar žinote, kad šiuo metu Lietuvoje siekiant pažaboti klimato kaitą yra vykdomi pelkių atkūrimo darbai?

10% ne

Kaip manote, kuris žmogaus jutimas yra pats reikšmingiausias siekiant pažinti pelkę? 26% 51uoslė % rega 18% lytejimas 5% klausa 0% skonis

Ar manote, kad Lietuvoje trūksta pažinimo objektų, kurie leistų daugiau sužinoti apie Lietuvos gamtinį paveldą?

Ar manote, kad toks pažinimo kompleksas leistų užmegzti artimesnį ryšį su gamta?

92nežino %

„Pelkių paviljono“ idėja yra ne dirbtinės fizinės pelkės imitacija, o žinia žmonėms, kad pelkė nėra bauginanti erdvė, o planetos plaučiai ir inkstai, valantys mūsų orą ir vandenis. Šiuo atveju pelkės vaidmenį mėginama suvokti kaip tą, kuris leistų architektūrai kurti ne tik perskyras, bet pasiūlytų sambūvio ir sąveikų perspektyvas

Šis pelkių pažinimo kompleksas atsiremia į „Pelkių paviljono“ konceptą, kuomet dizainas ir architektūra yra pasitelkiamos žmogaus sutaikinimui su gamta. Kaip ir paviljono erdvėje, šiame komplekse ypatingas dėmesys yra skiriamas jutiminiams potyriams. Esminis projektų skirtumas - įgyvendinimo erdvė, kuri leidžia pasitelkti skirtingus sprendimus žmogaus sensorikos paveikumui

„Pelkių paviljone“ lietuviška pelkė yra reprezentuojama kuriamos dirbtinės pelkės imitacijos, kai tuo tarpu pelkės pažinimo kompleksas yra projektuojamas pačioje atkuriamoje Sacharos pelkėje. Šiuo atveju „Pelkių paviljonas“ jutiminis pelkės pažinimas yra įgyvendinimas pasitelkiant technologinius sprendimus - kvapų zonas, dirbtinio intelekto bei bioenergijos įrengimus - kurie konceptualiai atkuria žmogaus, esančio pelkėje, pojūčius. Tuo tarpu pelkės pažinimo komplekse pelkės pažinimas yra tiesioginis. Pelkės kvapai, garsai, vaizdai yra atviri natūraliam gamtos pajutimui, kuris yra įgyvendinamas naudojant ne technologinius, o interjero ir eksterjero dizaino sprendimus, kurie tėra pagalbinis įrankis tiesioginiam žmogaus prisilietimui prie pelkės.

Norbert Tukaj nuotr

Norbert Tukaj nuotr.

Norbert Tukaj nuotr

Atvejo analizė:„Pelkių paviljonas“ Venecijos architektūros bienalėje

Venecija

Nomeda ir Gediminas Urbonai

Projektas

Lokacija

Darbe pasirinkta lokacija – Sacharos pelkė – šiuo metu yra viena iš penkių „Lietuvos gamtos fondo“ projekte numatytų atkurti vietovių. Sacharos pelkė randasi Lietuvos šiaurinėje dalyje – Rokiškio rajono savivaldybėje, Rokiškio kaimiškoje seniūnijoje. Iki 1990 m. ši žemė buvo naudojama durpių kasybai, o pats durpynas ne kartą degė, todėl apleisti plotai apaugo menkaverčiais medžiais ir krūmais.

Artimiausios gyvenvietės – Kovališkis, nutolęs 3 km , taip pat Panemunėlis ir Rokiškis, kurie yra nutolę 6 km. Nepaisant to, kad susisiekimo atžvilgiu vietovė nėra iti patogi – link jos veda vienas žvyrkelis – žmogaus, norinčio pabūti gamtoje, vienas iš tikslų yra pabėgti nuo miesto šurmulio, atsiriboti nuo kitų.

ROKIŠKIS

SACHAROS DURPYNAS

PANDĖLYS

ROKIŠKIS

lokalizacija Lietuvos

teritorijoje

Sacharos pelkės sausinimo, naikinimo darbai prasidėjo 1939m. po durpių klodų ir jų savybių tyrimų. Iki 1990 m. ši teritorija buvo naudojama durpių kasybai, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais apleista, todėl apaugo medžiais, krūmais. Praeityje šis durpynas ne kartą buvo niokojamas gaisrų. Dar senovėje žmonės pasakojo, jog šalia esančiuose miškuose įsiplieskęs gaisras pasiekė ir šią pelkę. Kol degėsiai visą žiemą rūko, pakilęs vėjas šiuos pustė kaip smėlį Sacharos dykumoje - todėl eiguliai šį nenaudojamą miško plotą pradėjo vadinti Sachara. Po kiek laiko pavadinimas prigijo ir tapo oficialiu vietovės pavadinimu. Šiuo metu Sacharos pelkės teritorijoje aptinkami tik ūkiniai miškai, kuriuose vykdomų medžioklių metu laimikiais tampa stirnos, šernai ir lapės.

Interjero charakteristika

Eksterjero charakteristika

Kuriamo interjero tikslas – palengvinti pelkės pažinimą. Dėl šios priežasties, dominuoja taisyklingos – žmogui pažįstamos kūgio formos, simbolizuojančios reikšmingą gamtinį kūrinį lizdą.

Pažinimo kompleksas apima tris skirtingus erdvės lygius – požeminį (arbatinė ir kūlgrindos), paviršinį (informacijos centras, poilsio stotelės, garsų gaudyklės, takai) ir aukščiau paviršinio (apžvalgos bokštai). Toks sprendimas atsiremia į „Pelkių paviljono“ autorių idėją, jog pelkė apima „ir žemę, ir vandenį ir orą“

Interjere yra naudojamas neutralus, įsiliejantis bei ištirpstantis nerūdijančio plieno atspalvis, padedantis pabrėžti gamtos natūralumą.

Eksterjere, kaip ir vėliau pristatomame projekto interjere, yra numatomos lizdą simbolizuojančios kūgio formos, gamtos natūralumą išryškinantis nerūdijančio plieno atspalvis bei natūrali medžiaga – metalas. Šiuo atžvilgiu matomas skirtumas yra projektuojami objektus jungiantys takai ir kūlgrindos, kurie išsiskiria savo forma, spalva, ir medžiagiškumu. Visgi, naudojant medieną ir akmenis yra išlaikomas spalvos ir medžiagos natūralumas, leidžiantis takams ištirpti gamtinėje terpėje.

Kalbant apie interjere parenkamas medžiagas metalą ir betoną – šios, taip pat kaip ir objekto spalvinė gama, yra pasitelkiamos natūralumo išlaikymui.

Kuriamas šaltumo jausmas konceptualiai apeliuoja į žmogaus šalčio pojūtį, kuris priešingai nei šilumos, kiekvieno žmogaus yra suvokiamas skirtingai Tokiu būdu formuojama šaltumo idėja atspindi siekį suteikti žmonėms individualumą pelkės pažinime.

Tikslinis vartotojas

Komplekso lankytojas - žmogus, ieškantis ryšio su gamta, norintis pabėgti nuo jį supančio miesto šurmulio, susipažinti su pelke ir jos teikiamomis gėrybėmis, ieškantis naujų patirčių bei kultūrinės veiklos.

Bilietai į kompleksą parduodami tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai informacijos centre. Kompleksas nėra komercinis, tačiau minimalus mokestis imamas tam, kad būtų galima palaikyti elementarią tvarką. Taip pat arbatinėje yra suteikiama galimybė pasivaišinti arbata, kurios kaina įeina į bilieto kainą

Darbo dienomis tikimasi sulaukti daugiausiai moksleivių. Tuo tarpu savaitgaliais - šeimų.

Siūlomas žmonių srauto ribojimas laiko atžvilgiu tam, kad būtų išlaikyta tvarka ir ramybė. Taip pat nors ir yra pateikiamos lauko šviestuvų parinktys, nėra rekomenduojama lankytojų įsileisti sutemus, kad gamta galėtų pailsėti ir būtų išvengta nepageidaujamo gamtos trikdymo. Be visų anksčiau išvardintų siūlymų reikėtų apsvarstyti ir transporto priemonių naudojimo ribojimus, todėl yra siūloma įrengti pakankamą kiekį dviračių laikiklių ir tik nedidelę mašinų stovėjimo aikštelę.

Takų ir objektų išdėstymas

Takai ir kūlgrindos yra projektuojami pagal gamtinį karkasą t y natūralias Sacharos pelkės ribas, labirinto principu.

Sacharos pelkės Miškųribos buveinės

Pelkių buveinės

Vietovės ribos

Pakraščiuose bendrijas formuoja brandesni medynai, kuriems būdinga didesnė rūšinė įvairovė

Pakraščiuose bendrijas formuoja brandesni medynai, kuriems būdinga didesnė rūšinė įvairovė

Vertingų augalų buveinės

Vertingų augalų buveinės

Bendra augalijos charakteristika.

Pelkės takai yra projektuojami labirinto principu. Atsižvelgiant į tai, kad pelkė yra svetima, neapibrėžta, prieštaringa ir nekomfortabili aplinka, labirintas atspindi žmogaus, pasiklydusio pelkėje idėją. Tokiu principu suprojektuoti takai neleidžia lankytojui aplankyti visų objektų judant viena kryptimi - tai galima padaryti tik žinant apie slaptus kelius - kūlgrindas, kurios leidžia sutrumpinti atstumą. Kitu atveju pasiekus liepto galą reikia sugrįžti prie kelio išsišakojimo

Labirintas Judėjimo labirinte principas

Judėjimas labirinto principu pelkės pažinimo komplekse

Judėjimo principo labirinte pritaikymas

Lėlys

Jerubė

Lygutė

Tetervinas

Mažoji nehalenija

Smailiasnukė varlė

Europinis Bebras

Vikrusis driežas

Bendra gyvūnijos charakteristika

Takas

TAKAS

KŪLGRINDOS

INFORMACIJOS CENTRAS

WC

ARBATINĖ

GARSŲ GAUDYKLĖ

POILSIO STOTELĖS

PAUKŠČIŲ STEBĖJIMO BOKŠTAS

TAKAS

KŪLGRINDOS

Takas Kūlgrindos

INFORMACIJOS CENTRAS WC

ARBATINĖ

GARSŲ GAUDYKLĖ

POILSIO STOTELĖS

ir kūlgrindų išdėstymas

PAUKŠČIŲ STEBĖJIMO BOKŠTAS

Takas Kūlgrindos Informacijos stendas San mazgai Arbatinė Garsų gaudyklė

Poilsio stotelės Paukščių stebėjimo bokštas

Takų ir objektų išdėstymo planas

Pontoninis pažintinis takas

Kaip ir projektuojamos kūlgrindos, pelkėje konstruojamas pontoninis pažintinis takas yra nukreiptas į žmogaus kūno padėties ir pusiausvyros pojūčius.

Projekte numatomas pontoninis takas yra sudarytas iš trijų skirtingų medžiagų: plastiko, medienos ir metalo. Plastikas, šiuo atveju polietilenas, yra naudojamas tuščiavidurių 400 l pontonų gamybai. Šie pontonų gaminiai yra ekologiški ir atitinka Tarptautinės navigacijos organiacijos (PIANC) rekomendacijas. Tuo tarpu vakuuminiu būdu impregnuota mediena naudojama sijų, kampuočių, frezuotų denio lentelių bei elementų, prie kurių yra tvirtinami pontonai, gamybai. Taip pat yra naudojami karšai cinkuoti metaliniai kampuočiai, inkaravimo grandinės, tvirtinimo kabės, turėklų ir kopetėlių atramos, lankstų sudedamosios dalys bei tvirtinimo varžtai.

400L tuščiaviduris pontonas Pagamints iš polietileno Gaminys yra ekologiškas Gaminys atitinka Tarptautinės navigacijos organizacijos (PIANC) rekomendacijas

Pontoninis takas

Planuojami neslystantys 28x120mm ruošiniai Naudojama vakuminiu būdu impregnuota mediena Ruošinių tvirtinimui naudojama šarnyrinė sistema

Medinis rėmas

Obliuota medienos sija 45x145mm Naudojama vakuminiu būdu impregnuota mediena

Pontoninio pažintinio tako brėžinys

sistema

Pontoninio liepto iliustracija

Kūlgrindos

Pažinimo komplekse projektuojamos kūlgrindos apeliuoja į žmogaus kūno pusiausvyros pojūtį Kūlgrindų projektavime yra išlaikoma unikali kūlgrindų konstrukcija. Viršutinė dalis formuojama iš lygiai sugrįstų, nedidelių 10 20 cm skersmens lauko akmenų. Šiam grindiniui sutvirtinti yra konstruojamas pagrindas iš netvarkingai sumestų 50 80 cm lauko akmenų. Tuo tarpu kūlgrindoms sutvirtinti iš šonų naudojamos pušinių polių eilės. Šie poliai yra išlindę virš grindinio paviršiaus, todėl neleidžia judėjimo metu nukrypti nuo kelio ir pristabdo užnešimą dumblu Taip pat siekiant sukurti didesnę apsaugą nuo dumblo, abipus kūlgrindų yra iškasami grioviai.

10

skersmens lauko akmenys

akmenys

Pušinių polių eilės

Kūlgrindų projektavimo principas

Kūlgrindos iliustracija

TAKAS

KŪLGRINDOS

INFORMACIJOS CENTRAS

Informacijos centras Kūlgrinda Informacijos

GAUDYKLĖ

POILSIO STOTELĖS

PAUKŠČIŲ STEBĖJIMO BOKŠTAS

konceptualiai nurodo

pagrindinį žmogaus bendra erdvė, kurioje yra numatoma informaciniai stendai, daiktų

bilietų pardavimo vieta erdvėje, yra projektuojami

Informacijos stalas 18mm MDP plokštė, 0,3mm nerūdijančio plieno lankstiys

Sienų apdaila Nerūdijančio metalo „WATERLOO PANELING“ plokštės Kėdė Vielos krepšys, metalinis dėklas

lankstinukų ekspozicijos vieta Metalo konstrukcija, lenkta klijuota faniera, 0,3mm nerūdijančio plieno lankstinys

PjūvisM1:135

lubas įleidžiami dimeriuojami DEEP RINGO LED 9 SOFT šviestuvai.

Lankstinukų ekspozicijos vieta Lentynėlės knygų ir lankstinukų ekspozicijai

Drabužių spinta

Lankytojų daiktų saugojimo spintelės

Informacijos stalas

Pakabinamos lentynso 20mm MDP plokštė, 0,3mm nerūdijančio plieno lankstinys

Formd durfaces durys Nerūdijantis plienas Spinta 18MM MDP plokštė, 0,3mm nerūdijančio plieno lankstinys

Įėjimas

Laukimo zona: Sėdimi baldai ir staliukai

Kryptiniai šviestuva, suteikiantys koncentruotą apšvietimą, nureiptą į ekspoziciją Lieptas

Informacijos centro aksonometrinis vaizdas

Informacijos centro fasadas

PjūvisM1:135 F F

Nematomas cinkuotas laikiklis lentyna su viena skyle

Varčia Stakta Tvirtinimo varžtas

Montavimo putos

Informacijos centro lentynų montavimo principas

Nerūdijančio plieno durų montavimo principas

Skardo laikiklis

Skardos lankstinys 50mm Poliuretanas

120+100mm Poliuretanas

Neaustinė geotekstilė

Nerūdijančio plieno plokštė

Balastas- plautas žvirgždas

Armuota perimetro juosta

200+150mm Polistirolas

Garo izoliacija

Monolitas

Hidroizoliacija

Ventiliuojamas oro tarpas

Informacijos centro stogo detalė

Informacijos centro vaizdas

Arbatinė

TAKAS

KŪLGRINDOS

INFORMACIJOS CENTRAS WC

ARBATINĖ

Takas Kūlgrinda Arbatinė

GARSŲ GAUDYKLĖ

POILSIO STOTELĖS

PAUKŠČIŲ STEBĖJIMO BOKŠTAS

Arbatinės lokacija

apeliuoja į žmogaus cheminius pelkės paviršiaus esančio tūrio , numatoma viena bendra erdvė, karšto vandens „salelė“. paragauti unikalios arbatos, bet , džiovinimas, smulkinimas.

ArbatinėsM1:150

Karšto vandens arbatai tiekimo „salelė“

Šviestuvai skirti apšviesti visą arbatinės perimetrą.

Įėjimas Lieptas

Sėdimi baldai ir staliukai

Kryptinis apšvietimas numatytas arbatinės barui, karšto vandens salelei ir stalams apšviesti

Žolelių apdorojimo vieta (atrinkimo, trynimo)

Virtuvinės technikos laikymo vieta, kriauklė

Žolelių džiovinimo vieta

Laiptai vedantys į žemiau pelkės paviršiaus esančią arbatinę

Sienų apdaila Nerūdijančio metalo „WATERLOO PANELING“ plokštės

Medžio drožlės stalviršis, 18mm MDP plokštė 0,5mm nerūdijančio plieno plokštė

Arbatinės aksonometrinis vaizdas

Arbatinės fasadas

Arbatinės baras Laiptų apdaila Mediena(šiaurinė pušis) impregnuota vakuminiu būdu

Grindų Aapdaila Šlifuotas betonas Karšto vandens „salelė“ Metalinė konstrukcija, 15mm Klijuota faniera, 0,3mm nerūdijantis plienas

Augalų džiovykla Metalinis vielos tinklas

+1,20

+0,00 30

3,90

Vandens kaitintuvas

Pjūvis A A Medžio drožlės stalviršis, 18mm MDP plokštė 0,5mm nerūdijančio plieno plokštė

M1:135

+3,10

Pakabinama baro spintelę +0,00 2,20

PjūvisM1:135 B B

Arbatinės vaizdas Arbatinės vaizdas

TAKAS

KŪLGRINDOS

Garsų gaudyklės

GaudyklėsM1:100Nrplanas Patalpos pavadinimas Plotas 1 Garsų gaudyklė 36 85m2

Bendras plotas 36,85m2

ausimi negirdimus pelkės garsus, akustiniai ruporai. Siekiant išlaikyti metaliniai akustiniai ruporai yra kūgio aikštelės, suprojektuotos 82 cm gaudyklės yra projektuojamos skirtingų girdėti skirtingas akustines bangas.

gaudyklė

CENTRAS

GAUDYKLĖ

Garso gaudyklių iliustracija

CENTRAS

Poilsio stotelės

Poilsio stotelė 7,44m2

plotas 7,44m2

Kūlgrindos

GAUDYKLĖ

POILSIO STOTELĖS

stotelės

Kėdė

Siekiant žmogui padėti atrasti ryšį su gamta yra projektuojamos monolitinės poilsio stoteles su slankiojančios plokštumomis, kurių pagalba žmogus gali įrėminti individualų žvelgimo kampą. Slankiojančios plokštumos leidžia atsiriboti nuo pašalinių žmonių, vaizdų, ir tokiu būdu susikoncentruoti į detales

Stotelės suteikia galimybę prisėsti ir ilgiau pasimėgauti gamtos vaizdu, kuris, atrodo, priklauso tik tau vienam Kadangi stotelės yra dengtos, jose galima pasislėpti ne tik nuo lietaus, bet ir nuo katrių saulės spindulių. Šios stoteles taip pat gali padėti žmonėms pasisemti jėgų įveikiant visą trasą.

Monolitas

Viršutinis bėgelis

Nerūdijančio plieno lankstinys 0,3mm

Slankiojančios plokštumos detalė

Išvados

Turinys

Atsispyrus nuo globalios klimato kaitos problemų, esamo šuolaikinio žmogaus santykio su gamta ir ankstesnių mėginimų atskleisti pelkių reikšmę, pradedama suvokti, jog pelkės pažinimas tampa vienu iš būdų užmegzti teisingą, abipusiškumu paremtą ryšį su gamta. Šiame dizaino projekte užminamo harmoningo ryšio paieškos klausimo esminiu komponentu yra laikomas žmogaus pojūčių stiprinimas ir patyrimo įžeminimas. Dėl šios priežasties yra pasitelkiama pelkės pažinimo komplekso idėja, kurioje kuriama architektūra ir dizainas yra svarbiausios priemonės stiprinti žmogaus pojūčių paveikumą. Tokiu būdu naudojami architektūriniai sprendimai sukuria sąlygas visapusiškam gamtos pažinimui, o dizaino sprendimai, leisdami svetimiems objektas ištirpti gamtoje ir tapti pelkės savitumo dalimi, padeda esminį pagrindą unikaliam ir individualiam gamtos patyrimui.

Santrauka

Globalios klimato kaitos akivaizdoje supratus, jog pelkė yra svarbus šios problemos reguliavimo įrankis, Lietuvoje pradėta pelkių atgaivinimo praktika iškėlė klausimą, kokiu būdu būtų galima padėti atrasti harmoningą ryšį tarp žmogaus ir gamtos, leidžiantį apsisaugoti nuo pavojingų aplinkos pokyčių Tokio ryšio paieškai yra siūlomas dizaino projektas, numatantis į svarbiausius žmogaus pojūčius orientuotą pažinimo kompleksą Sacharos pelkėje Remiantis tyrimu apie šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta ir pelkėmis bei ankstesniu pelkės pažinimo projektu „Pelkių paviljonas“, yra kuriami šį pažinimo kompleksą sudarantys pelkės pažintiniai objektai, kurie savo minimalistiniu interjeru ir eksterjeru sukuria maksimalias sąlygas visapusiškam gamtos pajautimui

In the face of global climate change people started realising that the wetland is an important tool for regulating this problem. For this reason, the wetland restoration has become a significant practice that rised the question: how can we help finding a harmonious connection between a person and nature, that would give the protection against dangerous environmental changes.

In the search of this connection, we introduce a design project of nature exploration complex in a restored Sachara peatland, that focuses on the most important human senses. Based on an examination of the relationship between a modern person and wetlands, as well as the previous project “The Swamp”, we create different objects of nature exploration complex, that include minimalist interior design and exterior design, providing appropriate conditions for a full sense of nature.

Santrauka

Šaltinių ir literatūros sąrašas

Šaltinių ir literatūros sąrašas

Šaltiniai

• Drūteikaitė, Ieva, „Šiuolaikinio žmogus santykis su gamta ir pelkėmis.“ Apklausa, Vilnius, 2020.

Literatūra

• Baranova, Jūratė, „Nuo dvasios - gamtos link: ekologinė etika.“ Problemos, 62, 2015.

• Puodžiukynas, Antanas, „Žmogaus pastangos tiksliau pažinti gamtą.“ Kosmos,10(12), 1931.

• Vaitkevičienė, Gražina ir Petras H. Vaitkevičius, Pojūčiai ir suvokimas: uodimas, skonis ir lyta. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014.

Elektroniniai straipsniai ir prieigos

• Lietuvos gamtos fondas, [Interaktyvus]. <https://www glis lt/> [Žiūrėta 2020 04 15]

• Life Peat Restore, [Interaktyvus]. <https://life peat restore.eu/lt/projektas/lietuva/> [Žiūrėta 2020 04 15]

• The Swamp Pavilion, [Interaktyvus]. <http://www.swamp.lt/> [Žiūrėta 2020 04 15]

• Wetlife, [Interaktyvus]. <http://www.wetlife.gpf.lt/> [Žiūrėta 2020 04 15]

• Architektūros fondas, [Interaktyvus]. <https://www.archfondas.lt/lt/venecijos bienale/irasas/16 oji tarptautine venecijos architekturos bienale> [Žiūrėta 2020 05 10]

• Aukštumala, [Interaktyvus]. <http://www.aukstumala.lt/pelkiu paviljonas venecijoje pelkes jau nebebaugina jos ikvepia ne tik gamtininkus bet ir meno kurejus/> [Žiūrėta 2020 05 10]

• Bernardinai [Interaktyvus]. <https://www bernardinai lt/201806-02 kaip atrodo lietuvos pelkiu mokykla venecijos architekturos bienaleje/> [Žiūrėta 2020 05 10]