Rimtė Raudeliūnaitė "„Co-living“ lietuviškai"

lietuvi

kai.

Prieinamas b ū stas jaunam ž mogui bendragyvenimo modelio kontekste.

VILNIAUS DAILĖS ADAMEDIJOS VILNIAUS FAKULTETO

INTERJERO DIZAINO KATEDRA

Rimtės Raudeliūnaitės „Co-living“ lietuviškai. Prieinamas būstas jaunam žmogui bendragyvenimo modelio kontekste Bakalauro baigiamasis darbas

Bakalaurantė: Rimtė Raudeliūnaitė

(parašas) (data)

Interjero dizainos studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017 Vilnius. 2021

Darbo vadovas: doc. Rokas Kilčiauskas Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas (parašas) (data)

(parašas) (data)

Turinys Santrauka Summary

I Skyrius / Teorinės darbo prieigos

Jaunas miestietis Co-living ideologija Bendravimas Apklausos Co-living Lietuvos kontekste

II Skyrius / Bendrabutis Palikimas Subačiaus g. 120

III Skyrius / „Co-living“ lietuviškai. Projektas Konceptas Bendra Privatu

Literatūra

Santrauka. Summary.

Sparčiai prastėjant daugeliui XX a. 7-8 dešimtmetyje statybos bendrabučių tipo pastatų būklei, siūloma spręsti prienamo būsto trūkumo klausimą Vilniaus mieste per vis labiau populiarėjantį bendragyvenimo aplinkos modelį „co-living”.

Darbe analizuojama individo ir privataus b ū sto santykio svarba š i ų dien ų visuomenėje. Remiantis teoriniais šaltiniais bei atlikto tyrimo išvadomis apie pagrindinius jauno žmogaus poreikius, kuriamas konversijos prototipas esamiems bendrabučio pastatams.

Visiems įprastos gyvenamosios erdvės įgauna naujus vaidmenis, pastato viduje kuriamas mikro miestelio įspūdis. Transformuojant šabloninės bendrabutines patalpas, kuriamos įdomesnės erdvės, leidžiančios pastovų gyventojų judėjimą. Netikėtos vietos bei įvairesnės funkcijos leidžia socializuotis skirtingiems žmonėms. Pastate aiškiai išskiriamos viešos, bendros bei privačios zonos. Taip sukuriama lietuviška „co-living” versija.

With the rapid deterioration of the XXth century 7th- 8th decade of dormitory-type building conditions and the lack of affordable housing in Vilnius city, it is proposed to solve this problem by applying a co-living model that is becoming more and more trendy.

The importance of the relationship between an individual and a private dwelling in the context of the contemporary society is analysed. Based on theoretical sources and the conclusions of a conducted research about young individuals’ basic housing needs, a conversion prototype for existing dormitory buildings is developed.

Ordinary living spaces receive new roles by creating the impression of a micro-town inside the building. By transforming standard dormitory premises, more interesting spaces are created that allow a constant movement for the inhabitants of the building. Unexpected places and more diverse functions allow different people to socialize with one another. Public, common and private areas are precisely distinguished in the building. All these parts create a Lithuanian version of coliving.

I dalis.

Teorin ė s darbo prieigos.

Šiuolaikinis Vilnius. Jaunas miestietis. Šio darbo platusis kontekstas apima įvairius aspektus susijusius su Vilniaus miestu bei jame gyvenančiu jaunu žmogumi.

“Nauja ir neapžįstama” - jauno žmogaus aktualijos

Asmens tapimas suaugusiuoju yra sunkiai apibrėžiamas ir dažnu atveju - itin individualus. Oficialiai - tai tarpsnis tarp mokyklos pabaigimo ir 30-ųjų žmogaus gyvenimo metų. Tapsmas suaugusiuoju gali būti siejamas su santuoka ar pirmojo vaiko gimimu, tačiau šis požiūris šių dienų visuomenėje sparčiai keičiasi. Vakarų šalių jaunimas įvardijo, jog būtent tapimas savarankišku, atsakingu bei morališkai ir fiziškai nepriklausomu yra kur kas svaresni etapai.

Gyvenimo laikotarpyje tarp vėlyvosios paauglystės ir socialinės brandos jaunam žmogui tenka priimti begales svarbių bei ateičiai reikšmingų sprendimų. Didžioji dalis jaunosios kartos skiria ypač didelį dėmesį savo išsilavinimui, siekdami kuo tvirtesnio įsitvirtinimo pasirinktoje profesinėje srityje. Parodaksalu tai, jog lyginant su ankstesnėmis kartomis, dėl aktyvios švietimo politikos, ilgesnės studijų trukmės, privalomo mokymo ir kitų veiksnių, dabartinis jaunimas yra labiau išsilavines, tačiau užima prastesnę padėtį darbo rinkoje. Žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičius Lietuvoje pirmauja visoje Europoje, netgi 58% iki 30-34 m. amžiaus žmonių įgija aukštąjį išsilavinimą (Eurostat, 2017). Tačiau šių dienų jaunimas vis tiek išlieka viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių darbo rinkoje. Tad galima teigti, jog s ė kmingos karjeros negali garantuoti baigti mokslai, reikia pastovaus ir įvairiapusiško asmeninio tobulėjimo. Studijų ekspansija turi savų privalumų, tačiau tuo pačiu į gyvenimą įneša ir naujų sunkumų. Jaunas žmogus neretai atsiduria aklavietėje. Studijų metais jam atsiveria ateities perspektyvos, atsiranda daugybė naujų galimybių, tačiau jis tik pradeda kurti savo asmeninę karjerą, o asmeninio gyvenimo bei gerovės kūrimas kažkuria prasme stagnuoja.

Jaunas miestietis.

Jauno žmogaus ir asmeninio būsto santykis

Svarbiausias aspektas įvairiapusiškos autonomijos įgijime dažnu atveju yra siejamas su apsigyvenimu atskirai nuo šeimos. Tačiau Europoje net 48% 18-34 metų amžiaus grupės asmenų vis dar gyvena su tėvais (Eurostat 2020).

Sparčiai kylant nekilnojamo turto kainoms, o pajamoms išliekant panašioms, jaunam žmogui, besistengiančiam įsitvirtinti darbo rinkoje, nespėjusiam sukaupti asmeninio turto darosi vis sunkiau ir sunkiau tinkamai pasirūpinti savo gerove. Kartais gali pasirodyti, jog oriai gyventi mieste savarankiškai tampa neįveikiama užduotimi. Šis keblumas tampa dideliu iššūkiu, vėliau, laikui bėgant, kyla ir visiškai kitokio pobūdžio problemų - socialinių ar netgi psichologinių. Neužtikrintumas, nepasitikėjimas savo jėgomis tampa neatskiriama jauno žmogaus dalimi, susiformuoja mąstymas, jog jis negali tinkamai savimi pasirūpinti ir yra finansinė našta savo šeimai. Jaunas žmogus suprasdamas sparčiai besikeičiantį pasaulį, įsivertindamas kosmopolitizmo aspektus pradeda bijoti didelių investicijų ir prisirišimo prie vienos gyvenamosios vietos.

duomenys

Temos problema ir aktualumas

Augančios nekilnojamo turto kainos, darbo rinkos nestabilumas, finansini

bei laiko stoka, i

jaunimo dalyvavimo

tekli

vietimo sistemoje trukm

, ekonominis netikrumas skatina m

styti apie b

sto politikos gerinim

jaunimo grupės atžvilgiu.

Prieinamo būsto klausimo aktualumą didina ir šiuolaikinio

„co-living“ ideologija.

Trumpai apie „co-living“

Co-living - gyvenimo koncepcijos modelis, kai 3 ar daugiau, giminystės ryšių neturinčių žmonių gyvena viename būste ir dalinasi įvairiomis funkcijomis bei erdvėmis. Tai vis labiau populiarėjanti bendragyvenimo ideologija, kurios vienas didžiausių privalumų - įsitraukimas į bendruomenę ir nuolatinė socializacija. Tokio tipo pastatuose erdvių privatumas yra aiškiai išskiriamas į tris lygius: privačios, pusiau privačios bei bendros erdvės.

Pirmieji bendragyvenimo požymiai užgimė jau XIII a., kai buvo atidarytas pirmasis studentų bendrabutis (1257 m. Paryžius, Prancūzija). Įvairios šios gyvenimo koncepcijos atmainos radosi ir vėlesniuose būstų tipuose, tačiau modernioji coliving koncepcija atsirado XX a. 7 dešimtmetyje Danijoje, kuomet B. Graae parašė straipsnį kvestionuodama tradicinio šeimos vieneto modelį. Neužilgo, 1972 m., straipsnio įkvėpta, atskirų šeimų grupė pradėjo vystyti Sættedammen co-livingo projektą. 1989 m. daniškas terminas „bofællesskab“ buvo išverstas į anglų kalbą ir pristatytas Šiaurės Amerikos visuomenei K. McCamant ir C. Durretto knygoje „Cohousing: A Contemporary Approach to Housing Ourselves“.

Privalumai ir trūkumai

Nors co-living gyvenimo koncepcija turi daug privalumų, daugelis jų yra sunkiai ar iš viso fiziškai neapčiuopiami, kitiems reikia nemažai laiko, kad būtų galima įžvelgti jų tikrąją naudą. Pagrindinis bendragyvenimo aplinkos modelio privalumas dėl kurio daugelis iškeičia individualistinį gyvenimą, tai nuolatinė socializacija bei bendruomenės turėjimas. Dalinimąsis įvairiomis funkcijomis, patalpomis leidžia sumažinti gyvenimo kaštus. Taip pat neretai tokio tipo pastatuose galima rasti papildomų funkcijų, kurios įprastai nėra prieinamos. Kaip pagrindinius trūkumus coliving kocepcijoje žmonės išskiria: privatumo stoką, absoliučios valdžios neturėjimą priimant svarbius asmeninius gyvenimo sprendimus bei galimus nesutarimus su kitais bendruomenės nariais.

„Co-living“ tipai

Atidžiai analizuojant įvairius analogus pasimatė akivaizdus skirtumas tarp dviejų, skirtingo pob ū d ž io co-living. Pirmasis - komercinis co-living vis labiau populiarėjantis šiandieniniame nekilnojamo turto vystymo segmente. Tokio tipo coliving dažnai primena viešbutį: papildomos paslaugos, funkciškai, specialiai dėl narių patogumo, išzonuotos erdvės. Taip pat neretai turi savo tinklą susidarantį iš kelių, skirtingose pasaulio vietose esančių pastatų, taip viliojant savo gyventoją dar mažiau prisirišti prie gyvenamosios vietos. Dėl dažnesnės kaitos tokiuose co-living bendruomen ė taip pat yra kiek nepastovesn ė . Kitas co-living tipas d ė l bendruomenės narių didesnio įvairiapusiško įsitraukimo gali labiau priminti didelę šeimą. Gyvenamasis plotas ne visuomet būna vienalytis ar vizualiai, stilistiškai vientisas.

Sættedammen co-livingas

„co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’ „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“

Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl “co ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’

Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’ „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“

Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl “co ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’ Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“

Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl “co ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’

ideologija.Kodėl.ideologija.Kodėl„co-living“?„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“.Kodėl„co-living’

ideologija.Kodėl.ideologija.Kodėl„co-living“?„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“.Kodėl„co-living’ „co-living“ideologija„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“

Kodėl„co-livingKodėl„co-living“?Kodėl„co-living“?Kodėl„co-living“?Kodėl„co-living“?Kodėl„co-living“?Kodėl “?Kodėl“co

„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“

„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“

.ideologija.Kodėl.ideologija.Kodėl„co-living“?„co-living“ideologija.„co-living“ideologija.„co-living“.Kodėl„co-living’

Kodėl „co-living“?

Prieinamo būsto klausimo aktualumas Vilniaus mieste skatino ieškoti sprendimo būdų. Co-living koncepcija dažniausiai pasižymi mažesniais būsto išlaikymo kaštais, dėl įvairių patalpų ir funkcijų dalinimosi su kitais bendruomenės nariais bei privačios erdvės minimalizavimo. Privačios erdvės bei kartu automatiškas buities mažinimas padeda taupyti laiką, kas šių dienų visuomenėje yra svarbu kone kiekvienam mieste gyvenančiam žmogui.

Kitas svarbus aspektas bei bendragyvenimo privalumas - socializacija. Ypač aktualu jaunam žmogui, kuomet viskas keliasi į internetą ir darosi vis sunkiau surasti laiko kokybiškam, gyvam bendravimui su kitais žmonėmis.

Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’ „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“

Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl “co ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’ Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl “co ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’

Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“ Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl “co ideologija. Kodėl „co-living“? „co-living“ ideologija. „co-living“ ideologija. „co-living“. Kodėl „co-living’

Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl „co-living“? Kodėl

„co-living“ ideologija.

„co-living“ ideologija.

Užsienio analogų analizė

Edison Lite Apartment Building kūrybinio proceso metu buvo itin atidžiai nagrinėjami būsimų gyventojų poreikiai. Būstai buvo kuriami pagal individualų poreikį - į procesą buvo įtraukti ir gyventojai, kurie išsakė savo vizijas apie namų planus bei visą projektą. Toks veiksmas leido užtikrinti naudingesnį bei tikslesnį ploto paskirstymą. Projekte taip pat svarbi ir ekologijos gija. 20 % pastato skiriama bendro naudojimo erdvėms bei funkcijoms, kurios būtų sunkiau įgyvendinamos be bendruomenės sukūrimo. Bendruomenės narių bendravimą užtikrina ir bendro tikslo bei veiklos įtraukimas - miesto sodininkystė. Projektas savo sprendiniais skatina ir leidžia gyventi tvariau ir lėčiau. Gyventojai gali mokytis stebėjimo malonumo - visi apartamentai savo balkonėliuose turi nedidelį dirvožemio plotą asmeninei sodininkystei. Drauge su kitais nariais gali auginti didesnius maisto kiekius - bendro naudojimo sodui skiriama net 140 m2 stogo ploto. Taip pat skatinama ir daugiau gaminti namuose - įrengiamos ergonomiškos lauko ir vidaus virtuvės.

Transformation of 530 dwellings - Grand Parc Bordeaux. „Mūsų projektavimo filosofija be galo paprasta: pirmas tvarumo žingsnis - nenaikinimas to, kas dar nėra baigę gyventi" interviu teigia viena iš architekčių Anne Locaton. Vietoje griovimo ir vieno naujo būsto įrengimo kainos komanda sugebėjo transformuoti tris esamus apartamentus. Šis projektas unikalus tuo, jog komanda ne tik atnaujino pastato techninius parametrus, tokius kaip elektros, ventiliacijos instaliacijas, liftų įrengimas, tačiau į objektą pažiūrėjo ir kur kas jautriau. Naujas priestatas - "žiemos sodas“ pad ė jo sureguliuoti pastato energetin ę klas ę , suk ū r ė papildomo gyvenamojo ploto. Pro naująjį stiklinį fasadą į apartamentus patenka kur kas daugiau natūralios šviesos. Plačiai atsivėręs vaizdas pro langus leido gyventojams labiau susitapatinti su juos supančia vietove. Šie paprasti, bet kartu unikalūs, sprendiniai ženkliai pagerino daugiabučio gyventojų gyvenimo kokybę.

Užsienio analogų analizė leido padaryti išvadą, jog būsto architektūriniai bei planiniai sprendiniai turi didelę įtaką būsimos bendruomenės užgimimui ir klestėjimui arba, atvirkščiai, jos nebuvimui. Neretai vizualinė estetika bei buitinis praktiškumas nusveria siekį projektuoti erdves, kurios teiktų emocinį ar jausminį impulsą ten gyvenantiems žmonėms.

Bendravimas.

Bendravimo svarba ir nauda

Kokybiški socialiniai ryšiai ir dalyvavimas bendruomeninėje veikloje gali teigiamai veikti mūsų emocinę savijautą. Bendruomeniški asmenys yra labiau patenkinti savo gyvenimu, sugeba lengviau išgyventi negatyvius jausmus, patiria daugiau džiaugsmingų akimirkų.

J. Gehlio teigia, jog nenuginčijama mūsų prigimties dalis yra noras būti šalia kitų žmonių. Tai mus skatina visapusiškai tobulėti ir domėtis mūsų aplinka. Mes turime atidžiau atsižvelgti į individą ir projektuoti mus supančią aplinką “žmogaus masteliu”.

Vienišumo era

Pirmosios vienišumo užuomazgos užsimezgė jau XIX a. kuomet dėl sparčios industrializacijos žmonės pradėjo masiškai kraustytis į miestus. Tūkstančiai žmonių paliko savo gimtąsias vietas, šeimas bei draugus persikeldami į naujai užgimusias vietas, pilnas tokių pačių vienišų individų. Bendras, kolektyvinis gyvenimas buvo žaibiškai pakeistas į individualistinį. Bėgant metams šis jausmas niekur nedingo, miestams evoliucionuojant į milžinškus ir pagrindinius ekonominius centrus ši tendencija vis stiprėjo, prie to prisidėjo ir prastas miestų planavimas ir ideologinis perėjimas prie individualizmo. Architektė Paty Rios teigia, jog miestų, gyvenviečių projektavimas turi tiesioginę įtaką mums, nuo to priklauso kaip mes jaučiamės, judame ir elgiamės. Technologijų pagalba, vieni su kitais bendraujame kaip niekada daug, nes tai galime daryti visur ir nuolatos. Tačiau neretai kyla klausimas, kiek kokybiško bendravimo mes iš tiesų gauname? Šiuo metu vis dažniau yra konstatuojamas faktas, jog nepaisant nuolatinio bendravimo technologijų pagalba mes vis dėlto jaučiames vieniši (ang. „age of loneliness").

Bendragyvenimas Lietuvos istoriniame kontekste

Sovietmečio padariniai išsiraizgę giliai ir plačiai, paveikė turbūt visas įmonomas gyvenimo sritis, gyvenamasis būstas - neišimtis. Įprastą gyvenimą individualiuose būstuose ar vienkiemiuose sovietmečiu pradėjo keisti sparčiai miestuose statomi daugiabučių mikrorajonai dėl aplink atidaromų pramonės įmonių bei gamyklų, į kurias buvo keliami tūkstančiai naujų gyventojų. Tapo įprasta gyventi bendrabučio, kooperatinio ar komunalinio tipo name. Keitėsi ne tik būstų kultūra, tačiau ir lietuvio ryšys su žeme. Sustojus individualių namų statybai miestuose, žmonės, apgyvendinti daugiaaukščiuose, automatiškai prarado bet kokį nuosavybės ir emocinį ryšį su žeme. Šeimos per kelis dešimtmečių priprato prie gyvenimo itin mažo ploto, šabloniškuose būstuose. Vėliau, po privatizacijos momento Lietuvoje atsirado didesnių gabaritų individualūs namai, kurių statybomis nemaža dalis lietuvių morališkai gydėsi praeities nepritekliaus žaizdas. Nepriklausomoje Lietuvoje gyvenantys žmonės pradėjo baimintis bendrumo momento, stengėsi viskuo apsirūpinti patys, kad netektų skolintis ar dalintis, tiksliau, neturėti nieko savo. Šių patirčių ir prisiminimų įsišaknijimasis neigiamai atsiliepia šių dienų Lietuvos bendragyvenimo id ė jai. Situacijos ne š velnina ir dabartini ų universtitet ų bendrabučių stovis bei jų sąlygos, taip pat ir žmonių įsitikinimai apie sudėtingą gyvenimą bendruomenėje, nuolatinį ramybės, švaros bei komforto stygių

Apklausos.

Kam ir kodėl?

Buvo parengtos dvi, į skirtingas amžiaus grupes orientuotos, apklausos. Pirmojigyvenimo bendrabutyje XX a. II p. patirtys - „Kaip viskas buvo?“. Apklausa buvo skirta išsiaiškinti asmeninius žmonių prisimininus bei buvusias patirtis, kas leido susidaryti aiškesnį ankstesnio gyvenimo bendrabučiuose vaizdą. Antroji apklausa pavadinimu - bendragyvenimo aplinkos modelis (ang. co-living) - „Kaip būtų, jeigu būtų?“ skirta Lietuvos jaunimui. Asmeniniai jaunų žmonių įsitikinimai bei esami poreikiai padėjo susidaryti aiškesnį vaizdą apie bendrus Lietuvos jaunimo būsto poreikius bei požiūrį į bendragyvenimo aplinkos modelį, kas leido parengti patrauklesnį, tinkamesnį lietuviško co-living modelio projektą

Santrauka

„Kaip viskas buvo?“ apklausoje dalyvavo 80 žmonių. Didžioji dalis apklaustųjų, 91%, dalinosi savo patirtimis iš studentų bendrabučių Dalinosi prisiminimais apie privačių ir viešų erdvių santykį, netradicinius baldų pritaikymo sprendimus, taisykles vyravusias bendruomenėje. Taip pat socializacijos patirtį su kitais nariais bei kartu vykusias veiklas.

„Kaip būtų, jeigu būtų?” apklausoje dalyvavo 110 žmonių. 54% dalyvių skeptiškai žiūri į bendragyvenimo ideologiją ir teigia, jog nenorėtų gyventi co-living modelio pastate. Didžioji atsakiusiųjų dalis, 53%, priklauso 22 - 26 metų amžiaus grupės kategorijai, 20% yra 26 - 30 metų amžiaus. Jaunimas atsakinėjo apie pagrindinius kriterijus renkantis būstą bei savus poreikius, skirstė patalpas į skirtingo privatumo lygius, išsakė savo nuomonę apie galimus privalumus ir trūkumus gyvenant bendruomenėje.

Išvada

Iš apklausoje „Kaip viskas buvo?“ gautų rezultatų galima daryti išvadą, jog teigiamos patirtys nusveria neigiamus prisiminimus. Ž mon ė ms prisimenant gyvenimą bendrabučiuose pirmiausia kyla šilti jausmai, smagių akimirkų su kaimynais atgimimas, nepaisant to, jog privatumo ribos buvo gana neaiškios, o kai kur išvis išnykusios. Didžiausias privalumas - nuolatinė socializacija - nusveria pagrindinius gyvenimo bendrabutyje trūkumus.

„Kaip būtų, jeigu būtų?” iš apklausoje gautų rezultatų galima daryti išvadą, kad jaunimas į bendragyvenimo aplinką žiūri kiek nepatikliai, nes Lietuvoje neegzituoja gyvenimo bendrabučiuose tradicija bei gąsdina esamų bendrabučių fizinis stovis. Tačiau tuo pačiu metu jaunus žmonės vilioja papildomo komforto - papildomų paslaugų turėjimas savo artimoje aplinkoje. Gyvenamojo ploto dydį nusveria lokacijos patogumas, pastato vidaus ir išorės išvaizda bei kaina.

„co-living“ Lietuvos kontekste.

Light House. Co-working space

Light House - vienas pirmųjų oficialių bendradarbystės ir bendragyvenimo projektų Lietuvoje, atidarytas 2019 metais Klaipėdoje. Nors šiame projekte dominuoja darbo funkcija, čia taip pat įrengti 4 lofto tipo apartamentai (18 m2) bei 6 miego kapsulės (6 m2), meditacijos kambariai, bendros poilsių erdvės, biblioteka, sporto salė, maisto parduotuvėlė

Liv_in Vilnius

Liv_in Vilnius - grynoji co-living koncepcijos versija, atidaryta 2020 metais. Pastate įrengta 240 apartamentų, kurie yra skirtstomi į dvi grupes: vienviečiai (20-21 m2) bei dviviečiai (24-36 m2). Gyventojai taip turi prieigą prie papildomų erdvių, tokių kaip: savitarnos skalbykla, bendradarbystės erdvė, sporto salė, kino zona, pramogų zona.

„Co-living“ Vilniaus mieste

Šiuo metu vienintelis Vilniuje esantis co-living kocepcijos modelio pastatas - Liv_in Vilnius, esantis J. Balčikonio gatvėje. Tačiau statybų planavimo žemėlapyje galima pamatyti, jog yra numatomi penki nauji co-living projektai, tad galima daryti išvadą, jog bendragyvenimas visuomenėje tampa vis patrauklesne gyvenimo forma.

Numatomas “co-living” projektas “Liv_in” Vilnius

„co-living“ Lietuvos kontekste.

svetainė sandėliavimas valgomasis virtuvė

miegamojo zona dušo (-ų) / vonios (-ių) patalpa tualeto (-ų) patalpa darbo zona

Erdvių skirstymas Atlikta apklausa apie jaunimo būsto poreikius padėjo išsigryninti pageidaujamą narių skaičių įvairiose patalpose ir suskirstyti jas pagal privatumo lygį. Privati erdvė turėtų apimti miegamojo zoną, dušo, tualeto, vonios patalpą bei darbo zoną. Žmonės sutiktų dalinti svetaine, sandėliavimu, valgomuoju ir virtuve su nedidele žmonių grupe, 2-6 nariais. Tokios patalpos kaip sporto bei laisvalaiko zona, skalbykla ir lyginimo patalpos gali būti prieinamos dar didesniam žmonių kiekiui (2-18).

Lietuviškas „co-living“

Lietuviško co-livingo kontekste kaina išlieka vienu iš svarbiausių aspektų Žmonės yra linkę aukoti kvadratinius metrus dėl patrauklesnės lokacijos ar tam tikros vietovės unikalių ypatumų. Taip pat sutinka su privačios erdvės minimalizavimu, vardan papildom ų funkcij ų turė jimo. Jiems svarbu socialiniai ry š iai, visapusi š kas bendruomenės įsitraukimas, tačiau tuo pat metu yra pabrėžiamas ir nedidelis narių skaičius. Žmonės baiminasi, jog gyvenant „co-living” pastate vizualinė estetika gali būti labai monotoniška, neunikali bei bejausmė, tad svarbus išskirtinumo bei skirtingumo išsaugojimas.

sporto zona skalbykla lyginimo patalpa laisvalaiko zona

dalis.

Palikimas.

Pasirinkimo pagrindimas

Prastėjant daugelio sovietinių bendrabučių būklei, tai tampa itin aktualia miestų problema. Kokia ateitis laukia šių pastatų? Griovimas ar rekonstrukcija? Ar bendragyvenimas vis dar yra priimtinas mūsų visuomenėje?

Šiame darbe stengiamąsi analizuoti bei spręsti bendrabučių pastatų problemą

Tuo pačiu metu pristatoma galima pastato prototipo bei jo funkcionavimo idėja, kuri leidžia jį pritaikyti įvairiose miesto lokacijose.

Nagrinėjamas pastatas / kodas 164-80-14

Standartiniai parametrai: pastatymo metai: 1966 - 72 m. aukštų skaičius: 5 laiptinių skaičius: 2 blokų skaičius: 4 butų skaičius: 150 - 180 sienos: plytos

pastato ilgis: ~ 80 m pastato plots: ~ 14,5 m

Erdvių skirstymas

Šios tipologijos bendrabučio pastatuose, priklausomai nuo konkrečios lokacijos, I aukšte dažnai būna išvystytos viešosios, komercinės patalpos. II-V aukšte ritmiškai išsidėsčiusios bendro naudojimo virtuvės.

I

II

Paplitimas Vilniuje

Žemėlapyje pavaizduota keletas Vilniuje esan č i ų tokios pat penkiaauk š t ė s architekt ū ros, 1966 - 72 m. statybos metų, bendrabučių. Didžioji jų dalis yra centrinėje miesto dalyje, senuosiuose miegamuosiuose rajonuose.

Tokios

Numatomas„Co-living lietuviškai“projektas

Subačiaus g. 120.

Prototipo pasitikrinimas

Šiam idėjinio prototipo pasitikrinimui bei analizei pasirinkta lokacija - Subačiaus g. 120. Marku č iai - naujai atgimstanti Vilniaus vietov ė , kur sparč iai kuriasi prabang ū s daugiabučių namų kvartalai. Jau nuo rajono konversijos pradžios jaučiama socialinė atskirtis. Būtent dėl šios priežasties pasirinktas pastatas - bendrabučio paskirties, norint išsaugoti įvairiapusiškumą bei skirtingumą.

Apylinkių kontekstas

Šalia Subačiaus g. 120 bedrabučio yra dar vienas mišrios - bendrabutinės paskirties pastatas. Iš vakarinės pastato dalies - vaikų darželis. Manufaktūrų gatvėje daug naujų konversijų, iš gamyklinių pastatų į gyvenamuosius namus. Tvarkomas pėščiųjų takas einatis palei Vilnelę nuo Aukštaičių gatvės iki Kausyklos gatvės.

Dabartinė eksterjero bei interjero situacija

Bendrabučio šoniniai fasadas bei vertikalūs laiptinių intarpai - raudonų plytų, likusi fasado dalis - dažytas tinkas. Langų ritmika dėl skirtingų rėmų bei pačių langų dydžių - nevientisa. Interjere vienintelė originali išlikusi detalė - terrazzo imitacijos grindų plytelės. Tiek eksterjero, tiek interjero fizinė būklė yra prasto stovio, reikalaujanti renovacijos. Pastatas nebeatitinka šio kvartalo būsimos estetikos.

Subačiaus g. 120 bendrabutis

III dalis.

„Co-living“ lietuvi š kai. Projektas

Konceptas.

Socialiniai ryšiai

Bendruomenės svarba miestų, kvartalų planavime bei vystyme, nenutrūkstami ir įvairiapusiški socialiniai ryšiai, skirtingų socialinių bei įvairaus amžiaus grupių reikalingumas, vietovės daugiafunkciškumas, judėjimas joje bei jos prieinamumas visiems gyventojams - visų šių aspektų svarba ir nauda atsispindi Jane Jacobs teorijoje. Būtent ja ir buvo remiamąsi kuriant projekto konceptą

Mikro miestelis

Šiame darbe planinės struktūros kuriamos taip, jog vidinės erdvės primintų miestą. Remiamąsi Jane Jacobs argumentais apie sėkmingų kvartalų gyvavimo principą. Visiems įprastos gyvenamosios erdvės įgauna naujus vaidmenis. Transformuojamos šabloninės bendrabutinės patalpos, kuriamos įdomesnės erdvės, leidžiančios pastovų judėjimą. Netikėtos vietos bei įvairesnės funkcijos leidžiančios socializuotis skirtingiems žmonėms.

Funkcijos

Pastate formuojasi du atskiri blokai su dvejomis skirtingomis funkcijomis. Pirmieji du aukštai skiriami viešosioms komercinėms patalpoms, leidžiančiomis burtis platesnei, rajono bendruomenei. Likusieji keturi aukštai skirti bendragyvenimo patalpoms.

Konceptas.

Tikslas

Mikro miestelio įgyvendinimui pasiekti keičiamas bendrų ir privačių erdvių santykis. Įprastai tokio tipo bendrabučiuose bendros erdvės yra nedidelės, ritmiškai išsidėsčiusios per pastatą, kas papildomai apsunkina gyventojų socialinius ryšius su kitais bendruomenės nariais. Būtent dėl šios priežasties bendros erdvės buvo transformuotos taip, jog į jas patekimas būtų patogus visiems gyventojams ir skatintų nuolatinę socializaciją. Taip pat projektuojamos naujo pobūdžio viešosios erdvės.

Priemonės

Tikslui įgyvendinti buvo pasitelktos dvi pagrindinės priemonės: sukurti erdvinę įvairovę bei transformuoti įprastą koridorinę sistemą. Suprojektavus antresolinius butus, pavyko panaikinti koridorius dviejuose aukštuose, kas padėjo išardyti vienodų kambarių tinklą bei pridėti papildomo ploto gyventojams.

Bendra.

Aplink kiekvieną bendrą erdvę, einanči

per keturis aukštus, projektuojami keturi viengubi “aukštyn” bei “žemyn” moduliai. O už jų - keturi dvipusiniai ir du dvigubi moduliai.

Vertikalūs ryšiai

Bendrabutis yra sudarytas iš dviejų vienodų korpusų. Abiejuose korpusuose yra laiptinės, prie kurių suprojektuojami ir liftai.

Antras ir penktas aukštai suskirstomi į keturis vertikalius blokus. Kiekviename i š j ų formuojamos aukštos, bendro naudojimo erdvės. Koridoriai jungia visas šias erdves, tad gyventojai gali laisvai judėti tarp jų

Pramatomumas, vizualiniai ryšiai primena vidinius daugiabučių gyvenam

nam

kiemus. Prasilenkiančios antresolės bendrose patalpose - tarsi balkonai, kurie leidžia netikėtus gyventojų susitikimus. Į patalpas įlendančios terasos, kuria miestuose įprastų žaliųjų zon

įsp

Bendra.

aukštai

co-living

Bendra.

Apdaila

Siekiant erdvės miesteliškumo bei vietos tapatybės išsaugojimo ir vengiant sprendini ų bendrinimo, apdaila pasirenkama nekartotini ų projekt ų principu. Vengiant trumpalaikių madingų derinių bei norint pabrėžti išskirtinumą naudojamos medžiagos - asociatyvūs ryšiai su svarbiomis esamomis ar nykstančiomis lokacijos vietomis.

Buvusi betono gamykla Natūrali gamta Esamas Subačiaus g. 120 bendrabutis

Senosios trobos

Senosios trobos

Natūrali gamta

Senųjų trobų apdailos variante dominuoja degintas medis, FCS faneros plokštė. Norint atkartoti trobų šiferinių stogų reljefiškumą, naudojamos hempcrete plokštės.

Ple č iantis bei atsinaujinant Marku č i ų rajonui, natūralios gamtos intarpų jame sparčiai mažėja.

Skaidrios, reflektuojančios plokštumos šviesos pagalba kuria mirguliuojančio vandens įspūdį

Medžio drožlių plokštės, savo nelygiu paviršiumi taip pat prideda natūralumo jausmą

Buvusi betono gamykla - paveldas industrinei architektūrai. Grubūs ir masyvūs paviršiai. Medžiaginiui kontrastui sukurti erdvėje naudojamos veltinio plokščių detalės. Numatomoje patalpoje vyrauja achromatinis koloritas.

Dabartiniame Subačiaus g. 120 bendrabutyje dominuoja raudonos plytų fasadai bei pilkos terrazzo plyteles, būtent šis kontrastuojantis duetas siūlomas viename iš kuriamų apdailos variantų.

Buvusi betono gamykla

Esamas Subačiaus g. 120 bendrabutis

Bendra.

Privatu.

žemyn”

“aukštyn”

Segmentų tipologija

Projektuojami 3 tipų moduliai: viengubi, kurių kvadratūra 28 m2, pusantriniai - 36 m2 bei didžiausi, 49 m2 dvigubi moduliai. Visi iš jų gali turėti patekimus arba iš apačios, modulis “aukštyn” , arba iš antresolės “žemyn”.

Aplink kiekvieną bendrą erdvę, einančią per keturis aukštus, projektuojami keturi viengubi “aukštyn” bei “žemyn” moduliai. Didesni apartamentai, turintys didesnę autonomiją, projektuojami kiek nuošaliau.

Šiame darbe buvo sprendžiama kaip pasielgti su vienu iš didžiausių bendrabutinių pastatų minusų - ilgais bei siaurais koridoriais. Antresolinių but

suprojektavimas ne tik sukūrė naujo pobūdžio erdves, bet ir leido dviejuose iš keturių aukšt

atsisakyti koridori

Privatu.

Modulis “žemyn” / dvipusinis

Korpusiniams baldams parenkama ta pati medžiaga - FCS fanera, norint išlaikyti vientisumą visoje erdvėje. Siūlomi kilnojamų baldų variantai - paprastų formų, kai kurie iš jų ryškesnių tonų, kad kontrastų su šviesia fanera.

ūlomi baldai:

Modulis “žemyn” / dvigubas

Korpusiniams baldams parenkama ta pati medžiaga - FCS fanera, norint išlaikyti vientisumą visoje erdvėje. Siūlomi kilnojamų baldų variantaipaprast

form

lomi baldai:

, kai kurie i

ry

kesni

ton

kad kontrast

su

viesia fanera.

“Industry West” sofa

Sieninis šviestuvas

Privatu.

II aukštas / co-living erdvės

Baldų išdėstymo planas

Antrame aukšte projektuojama 16 viengubo modulio but ų , 4 pusantrini ų bei dvigub ų modulių butai. Tarp kiekvienos 4 viengubų moduli ų but ų grup ė s formuojama bendra gyventojų zona. Didesni apartamentai, turintys daugiau autonomijos, projektuojami kiek nuo š aliau. Taip pat auk š te yra 2, bendro naudojimo, technin ė s bei skalbyklin ė s patalpos.

Patalpų eksplikacija: 2.01 Viengubi butai (19-21 m2) 252 m2 / 2.02 Dvipusiniai butai (25-28 m2 218 m2 / 2.03 Dvigubi butai (35-38 m2) 222 m2 / 2.04 Bendros erdvės (29 m2) 116 m2 / 2.05 Terasos (10 m2 ) 36 m2 / 2.06 Skalbyklos (15 m2) 30 m2 / 2.07 Techninės patalpos (6 m2 12 m2 / 2.08 Laiptinės (24 m2 48 m2 / Viso: 934 m2

III aukštas / co-living erdvės

Baldų išdėstymo planas

Trečiame aukšte visos antrojo aukšto butų antresolės, iš kurių patenkama į apartamentus. Visos 4 bendrosios zonos yra sujungiamos koridoriu, jog gyventojai galėtų nevaržomai judėti bei bendrauti tarpusavyje. Taip pat šiame aukšte atsiranda ir dvi žaliosios zonos.

(9-11

antresol

/

/

(12-14

Terasos (18

Dvigub

but

Patalpų eksplikacija: 3.01 Viengubų butų antresolės (9 m2 108 m2 / 3.02 Dvipusinių butų antresolė

(22

Koridorius

(12

IV aukštas / co-living erdvės

Baldų išdėstymo planas

Ketvirtame aukšte projektuojama 14 viengubo modulio butų, 6 pusantrinių bei 6 dvigubų modulių butai. Tarp kiekvienos 4 viengubų modulių butų grupės formuojamos bendros gyventoj ų zonos su terasomis. Didesni apartamentai, turintys daugiau autonomijos, projektuojami kiek nuošaliau. Taip pat aukšte yra 2, bendro naudojimo, technin ė s bei skalbyklos patalpos.

Patalpų eksplikacija: 4.01 Viengubi butai (17-19 m2 216 m2 / 4.02 Dvipusiniai butai (22-26 m2 192 m2 / 4.03 Dvigubi butai (29-34 m2 186 m2 / 4.04 Bendros erdvės (26 m2) 104 m2 / 4.05 Terasos (5 m2) 20 m2 / 4.06 Skalbyklos (9 m2 18 m2 / 4.07 Techninės patalpos (9 m2) 18 m2 / 4.08 Laiptinės (12 m2) 22 m2 / 4.09 Koridorius 126 m2 / Viso: 902 m2

V aukštas / co-living erdvės

Baldų išdėstymo planas

Penktame aukšte visos ketvirtojo aukšto butų antresolės, iš kurių patenkama į apartamentus. Visos 4 bendrosios zonos yra sujungiamos koridoriu, kad gyventojai galėtų nevaržomai judėti bei bendrauti tarpusavyje. Taip pat šiame aukšte atsiranda ir dvi terasos su lauko virtuvėmis.

Patalpų eksplikacija: 5.01 Viengubų butų antresolės (9

Privatu.

Vieša.

Lankstumas

Nešančių sienų tinklas vietomis pakeičiamas į kolonas. Tokiu būdu atsiranda daugiau laisvės įvairioms bei konkrečiai lokacijai būdingoms komercin ė ms paslaugos. Prie nugarin ė s pastato pusės formuojamos techninės bei pagalbin ė s patalpos. Antresol ė je, vidinio kiemo pusėje, numatoma bendradarbystės erdvė

Struktūra

Kadangi pastatas į sik ū r ę s miesto š urmulio ir gamtos sand ū roje yra numatoma, jog ateityje palei š alia tekančią Vilnelę bus įrengtas pėsčiųjų takas. B ū tent d ė l to pusr ū sis bei pirmasis pastato auk š tai skiriami komercinėms patalpoms, siekiant, jog pastate bei apink j į susikurt ų dar gyvesnė bei glaudesnė bendruomenė.

Demontavus dal į pirmojo auk š to perdangos bei vitrinomis atv ė rus apatinę priekinio fasado dalį sukuriamos naujo pobūdžio erdvės

aukštas

viešos erdvės

Komerciniame auk š te į rengiami keturi papildomi įėjimai ir penki pagalbiniai įėjimai į darbuotojų patalpas. Taip pat šiame aukšte siūloma įrengti tris kavines su pagalbinėmis patalpomis bei a š tuonias parduotuves. Projektuojama taip, jog vitrininiai langai liktų kuo atviresni ir neužsidengtų vaizdas į Vilnelę

Esamos situacijos planas. demontuojamos sienos

Patalp

Vieša.

Pirmajame aukšte numatoma bendradarbystės patalpos. Kadangi erdvė yra gana siaura ir ilga,

patalpų aukštis nėra didelis, vengiant tunelio efekto baldinių sprendini ų pagalba erdvės skaidomos ir zonuojamos.

situacijos planas. demontuojamos sienos

Vieša.

Literatūros sąrašas

Brazien

institutas, 2017.

Brazien

Lietuvoje: skirtingos

Universitetas, 2018

Ferre, A. Verb Connection (Architecute Boogazine), 2004

Gausa, F. S. M., Guallart, V., Muller, W. The Metapolis dictionary of advanced architecture: City, technology and society in the information age, 2003

Harvard University graduate school of design. Platform 11. Setting the Table, 2018

Jacobs, J. Dd

Kaniu

Akademija,

Amerikos miest

R. Sociokult

mirtis ir gyvenimas. Lapas, 2020.

ir vaidmuo miesto

Literatūra.

Internetiniai šaltiniai: Lietuvos Respublikos Socialin

s Apsaugos ir Darbo Ministerija. Skurdo ir nelygybės prognoz

s 2018-2020 m.

2021 m. vasario 23 d.]. Prieiga per internet

: https:// socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/ Trumprastis_Skurdas_nelygybe2020covid_platinimui.pdf

Moreira, S. Living in Community: 13 Projects that promote shared spaces [žiūrėta 2021 m. kovo 13 d.]. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/946464/livingin-community-13-projects-that-promote-shared-spaces? ad_source=myarchdaily&ad_medium=bookmark-show&ad_content=current-user

Nobel, J. Does social media make you lonely? [

i

ta 2021 m. vasario 23 d.]. Prieiga per internetą: https://www.health.harvard.edu/blog/is-a-steady-diet-of-social-mediaunhealthy-2018122115600

Ober Haus. Real estate market report 2020 [žiūr

ta 2021 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ober-haus.lt/rinkos_apzvalga/metine-baltijos-saliu-nt-rinkosapzvalga-2020-anglu-kalba/ Patulny, R. Does social media make us more or less lonely? Depens on how you use it [žiūrėta 2021 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą: https://www.uow.edu.au/ media/2020/does-social-media-make-us-more-or-less-lonely-depends-on-how-youuse-it.php

Winston,

www.rocagallery.com/designing-our-way-out-of-loneliness