AKTUALU
GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS
„Gamtos ateitis“ Aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė
Mažiau plastiko, daugiau atsakomybės: kas keisis su naujuoju ES reglamentu?
2024 metų gruodžio 16 dieną Europos Sąjungos Taryba priėmė naują Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo Reglamentą (toliau-Reglamentas), pakeičiantį nuo 1994 m galiojusią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo direktyvą 94/62/EB (toliau-Direktyva). Europos Sąjungos atsakingos institucijos nustatė, kad nors nuo Direktyvos įsigaliojimo 1994 m. pakuočių atliekų perdirbimo lygis Europos Sąjungoje yra padidėjęs, susidarančių pakuočių atliekų kiekis didėja greičiau nei perdirbimo apimtys 2022 m Europos Sąjungoje vienam asmeniui teko beveik 186,5 kg pakuočių atliekų, iš kurių apie 36% buvo plastikinės pakuotės atliekos. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną Europos Sąjungoje vienam asmeniui tenka apie pusė kilogramo pakuočių atliekų. Siekiant žiedinės ekonomikos ir neutralaus poveikio klimatui Europoje tikslų ir buvo priimtas naujasis Reglamentas
„2022 m. Europos Sąjungoje vienam asmeniui teko beveik 186,5 kg pakuočių
atliekų, iš kurių apie 36% buvo plastikinės pakuotės atliekos“
Planuojama, kad dėl Reglamentu numatytų reikalavimų Europos Sąjungos vidaus rinkoje ženkliai sumažės pakuočių atliekų susidarymas, nes nustatyti privalomi pakartotinio naudojimo tikslai, apribojamas tam tikrų rūšių vienkartinių pakuočių naudojimas ir reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai kuo labiau sumažintų naudojamų pakuočių kiekį Reglamentas bus pradėtas taikyti praėjus 18 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos
Pagrindiniai Reglamento reikalavimai: tikslai dėl grąžinamojo perdirbimo medžiagų minimalios procentinės dalies (pvz , iki 2040 m – iki 65 % vienkartinių plastikinių butelių); pakuočių svorio ir tūrio mažinimas ir nereikalingų pakuočių vengimas; susirūpinimą keliančių medžiagų kiekio mažinimas, įskaitant su maistu besiliečiančių pakuočių, kurių sudėtyje yra perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS), jei jos viršija tam tikras ribines vertes, pateikimo rinkai ribojimas. pakuočių ženklinimo reikalavimai (susiję su medžiagų sudėtimi ar perdirbtųjų medžiagų dalimi), kurie turėtų palengvinti vartotojams pakuočių pasirinkimą ir atliekų rūšiavimą.
vienkartinių plastikinių pakuočių apribojimai, taikomi: -fasuotiems vaisiams ir daržovėms, kurių svoris mažesnis kaip 1,5 kg;
– maistui ir gėrimams, kurie patiekiami taroje ir suvartojami viešbučiuose, baruose ir restoranuose; – atskiroms uždarų, padažų, kavai balinti skirtų produktų ir cukraus porcijoms viešbučiuose, baruose ir restoranuose; – mažiems, vienkartiniams kosmetikos ir tualetiniams gaminiams, naudojamiems apgyvendinimo sektoriuje (pvz , šampūno arba kūno losjonų buteliukams);
– labai lengviems plastikiniams maišeliams (pvz , siūlomiems nefasuotų maisto produktų pardavimo vietose) privalomi pakuočių pakartotinio naudojimo tikslai 2030 metams ir orientaciniai tikslai 2040 metams pakuočių perdirbamumo tikslas reikalavimas maisto ir gėrimų išsineštinai paslaugas teikiančioms įmonėms pasiūlyti klientams galimybę atsinešti savo tarą, kuri, neimant papildomo mokesčio, būtų pripildyta šaltų ar karštų gėrimų arba gatavų maisto produktų.
Reglamentas įsigalios tiesiogiai visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, tuo pačiu bus suderintos bendros pakuočių taisyklės visoje Europos Sąjungos vidaus rinkoje.
Nors verslo subjektams galimai atsiras papildomų išlaidų ir padidės administracinis krūvis, manoma, kad ilgainiui Reglamento reguliavimas padidins Europos Sąjungos verslo konkurencingumą ir tvarumą. Ypatingai svarbus vaidmuo įgyvendinant Reglamento tikslus teks pakuočių gamybos sektoriui, atsakingam už pakuočių projektavimą ir tiekimą rinkai. Iki 2030 m. visos pakuotės, patenkančios į ES rinką turės būti tinkamos perdirbti.
Verslui kylantys klausimai:
Kokie yra pagrindiniai institucijų tikslai rengiant teisinį tekstą, siekiant įgyvendinti Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą (Packaging and Packaging Waste Regulation)?
Planuojama, kad dėl Reglamentu numatytų naujųjų taisyklių stipriai sumažės pakuočių atliekų susidarymas Taryba ir Parlamentas susitarė, kad būtų didinamas pakuočių tvarumas ir mažinamas pakuočių atliekų kiekis ES, siekiant žiedinės ekonomikos ir neutralaus Europos poveikio klimatui.
Kokius konkrečius iššūkius ar kliūtis institucijos numato įgyvendinant šį reglamentą, kurie galėtų trukdyti pasiekti visos Europos Sąjungos tikslus?
Naujieji reikalavimai verslams galimai kels iššūkių dėl atsirandančių papildomų išlaidų, padidėsiančio administracinio krūvio.
Ar yra konkrečių sektorių ar grupių, kurioms, institucijų nuomone, ši teisėkūra atneš didžiausią naudą?
Tam tikriems verslo sektoriams reguliavimas darys didesnę įtaką negu bendrai visiems verslo sektoriams Ypatingai svarbus vaidmuo įgyvendinant Reglamento tikslus teks pakuočių gamybos sektoriui, atsakingam už pakuočių projektavimą ir tiekimą rinkai Iki 2030 m visos pakuotės, patenkančios į ES rinką turės būti tinkamos perdirbti Kitas sektorius, kuriam turės didelę įtaką
Ar Lietuva jau atskirai surenka biologines atliekas pagal Atliekų pagrindų direktyvą? Jei ne, kada planuojama, kad infrastruktūra tai leis įgyvendinti?
Lietuvoje jau ne vienerius metus atskirai renkamos biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (žaliosios atliekos), viešojo maitinimo subjektams taip pat taikomi reikalavimai dėl maisto atliekų tvarkymo Nuo 2024 m pradėtas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių bei atskiras surinktų atliekų tvarkymas
Nuo 2028 m duomenys apie kompostavimo būdu tvarkomas atliekas (išskiriant atliekas pagal kodus) bus renkami Vieningos gaminių ir pakuočių atliekų informacinės sistemos pagalba.
Mokestiniai pakeitimai pakuočių gamintojams ir importuotojams, įsigalioję nuo 2025 m. pradžios
Nuo 2025 m sausio 1 d įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos mokesčio mokėtojai (gamintojai ir importuotojai) galės būti atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tik už tą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas
Šis teisinis reglamentavimas aktualus apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą
Šie Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai buvo priimti atsižvelgiant į gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą ir poreikį pagal 2020 m. priimtą ES Tarybos sprendimą kasmet į Europos Sąjungos biudžetą valstybėms narėms mokėti už visas neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekas. Valstybių narių įmokų suma apskaičiuojama pagal neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį (800 eurų už toną). Lietuva už 2021 m. neperdirbtas plastikinių pakuočių atliekas į ES biudžetą sumokėjo 36,17 mln. eurų.
Gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas numato, kad gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už jų į Lietuvos rinką tiekiamų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo
Taip pat nuo 2025 m. pradžios pradėtos taikyti 2021 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintos pakuočių atliekų naudojimo užduotys 2025 m nebelieka galimybės naudojimo užduotį įvykdyti pakuočių atliekas deginant, lieka tik užduotis jas perdirbti. Todėl mokestine lengvata už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį galės pasinaudoti ne tik PET, plastikinių ir kombinuotų pakuočių gamintojai ir importuotojai bet ir kitų pakuočių pagal medžiagiškumą (pavyzdžiui, popierinių ir kartotinių) gamintojai ir importuotojai
Būtina žinoti, kad net ir pasiekus šiame Vyriausybės nutarime patvirtintas PET, plastikinių ir kombinuotų pakuočių perdirbimo minimalias užduotis, už likusį neperdirbtą kiekį reikės sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Tokios pareigos nėra kitų pakuočių (pagal medžiagiškumą) gamintojams ir importuotojams
Pažymėtina, kad gamintojams ir importuotojams sumokėjus mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis pagal naują Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme numatytą tvarką, jie nėra atleidžiami nuo gamintojų ir importuotojų pareigų, numatytų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.
Todėl jei gamintojų ir importuotojų pakuotės patenka į kolektyvinę pakuočių (įskaitant neperdirbamųjų) tvarkymo sistemą, jų pareiga prisidėti prie kolektyvinėje pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje randamų pakuočių sutvarkymo išlieka net ir sumokėjus taršos mokestį. Tai reiškia, kad gamintojai ir importuotojai turi gamintojų ir importuotojų organizacijoms (GIO) apmokėti pakuočių (įskaitant neperdirbamųjų) atliekų tvarkymo, ir kitas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme numatytų GI pareigų vykdymo patiriamas sąnaudas
Šie nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai sustiprins gamintojų ir importuotojų atsakomybę dėl pakuočių ir jų atliekų tvarkymo, suteiks papildomą motyvaciją tiekti perdirbamas pakuotes, diegti daugkartinių pakuočių sistemas ir mažinti pakuočių kiekį bei skatins tvaresnį verslo modelį, atitinkantį žiedinės ekonomikos principus. ES valstybių narių įnašas į bendrą ES biudžetą už neperdirbtas plastikinių pakuočių atliekas siejamas su ES politikos prioritetais ir skatinimu ES valstybėse narėse mažinti pakuočių atliekas ir pereiti prie žiedinės ekonomikos, įgyvendinant Europinę plastikų strategiją
Aplinkos ministerijos inf
ŽINIASKLAIDOJE
Tvarių pakuočių paieškos: ko negalime patys, sukurs dirbtinis intelektas
Pakuočių pramonė išgyvena transformaciją – nuo dizaino ir gamybos iki atliekų tvarkymo optimizavimo. Šiandien dirbtinis intelektas (DI) ir mašininis mokymasis tampa esminiais įrankiais, padedančiais kurti tvaresnius sprendimus Verslai jau dabar naudojasi šiomis technologijomis siekdami efektyvesnių ir aplinkai draugiškesnių procesų, o kai kurie ekspertai įsitikinę – žiedinė ekonomika be DI gali būti tiesiog neįgyvendinama.
Kur slypi didžiausias šių technologijų potencialas? Įžvalgos – šiame „Verslo žinių“ straipsnyje.
Atliekų rūšiavimo skirtumai savivaldybėse stebina net atsakingiausius gyventojus: nori vienodų rūšiavimo taisyklių visoje Lietuvoje
Nors atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje veikia jau daugelį metų, gyventojams vis dar kyla iššūkių dėl skirtingose savivaldybėse taikomų nevienodų reikalavimų. Net 8 iš 10 šalies gyventojų mano, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema turėtų būti vienoda visose šalies savivaldybėse. Tokius duomenis atskleidė gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu 2025 m. sausį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Nuomonei, kad rūšiavimo sistema turėtų būti suvienodinta, pritaria visos be išimties demografinės ir socialinės gyventojų grupės. O kalbinti gyventojai dalinasi, su kokiais praktiniais sunkumais ir klausimais susiduria dėl nevienodų rūšiavimo taisyklių skirtingose savivaldybėse.
„Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė teigia, kad pagrindiniai pakuočių rūšiavimo skirtumai susiję su infrastruktūra. „Kai kuriuose miestuose konteinerių tinklas itin platus – kiekviename kieme galima rasti skirtingoms atliekoms skirtus konteinerius. Tačiau kitur gyventojai turi nueiti didesnį atstumą iki rūšiavimo vietų“, – sako ji Dalyje savivaldybių galima rasti konteinerius, į kuriuos kartu metamas ir plastikas, ir popierius Tuo tarpu rajonuose, kuriuose daugiau individualių gyvenamųjų namų, vienas pakuočių konteineris gali būti skirtas ir popieriaus, ir plastiko, ir metalo pakuotėms.
Gali skirtis net konteinerių spalvos
D Ramanauskaitė pastebi, kad gyventojus gali suklaidinti ir skirtingos konteinerių spalvos „Stiklo konteineriai dažniausiai yra žali, bet kai kuriose savivaldybėse jie gali būti ir balti ar mėlyni. Tai supainioja gyventojus, ypač atvykusius iš kitų miestų“, – teigia ji. Kartais išsiskiria ne konteinerio spalva, bet ant vienodų konteinerių klijuojami skirtingos spalvos informaciniai lipdukai „Labai norėtųsi, kad reikalavimai visose savivaldybėse būtų suvienodinti panašiai, kaip visoje šalyje turime vienodus kelio ženklus, juk esame nedidelė šalis. Gyventojams tikrai būtų paprasčiau ir patogiau tinkamai rūšiuoti atliekas“, – įsitikinusi specialistė.
Skirtinga informacija ant konteinerių taip pat kelia painiavą. Kai kur aiškūs lipdukai su paveikslėliais padeda suprasti, ką galima mesti į konteinerį, o ko – ne. Kartais ant konteinerio būna tik užrašas „Plastikas“, „Popierius“, „Stiklas“– tuomet žmonės daro klaidas
„Gyventojai dažnai nesivargina ieškoti papildomos informacijos ir vadovaujasi nuojauta Tačiau konteineriuose turi atsidurti tik pakuotės, o ne, pavyzdžiui, naudoti netinkami daiktai. Itin dažna klaida – sulūžusių plastikinių žaislų metimas į plastiko pakuotėms skirtą konteinerį Tokios ir panašios klaidos sutrikdo perdirbimo įrenginių darbą ir pabrangina rūšiavimo procesą
Nors pats žmogus turbūt yra įsitikinęs, kad daro aplinkai gera“, – apie skirtingo ženklinimo sukeliamas problemas pasakoja D. Ramanauskaitė.
Kur mesti medinę dėžutę mandarinams?
Tvarumo temomis besidominti ir atsakingai atliekas rūšiuojanti kaunietė Sigita, pastebi, kad kartais informacijos paieška apie tinkamą rūšiavimą užtrunka ilgiau nei pačio produkto suvartojimas. Kaip pavyzdį ji pateikia paprasčiausios medinės dėžutės rūšiavimą.
„Įsigijome medinėje dėžutėje supakuotų mandarinų Kaip tik tuo metu pamačiau Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro informaciją, kad tokias dėžutes galima mesti į plastiko konteinerius, jos yra išrūšiuojamos ir perdirbamos. Maloniai nustebau, nes galvojau, kad jų tikrai negalime mesti kartu su plastiku. Pradėjau domėtis, kaip tokiu atveju elgtis Kaune, bet neradau jokios informacijos
O štai Alytaus savivaldybės puslapyje rašoma, kad medines dėžutes nuo vaisių ir uogų reiktų vežti į atliekų surinkimo aikštelę. Manau, kad dauguma gyventojų tokiais atvejais tiesiog numoja ranka“, – įsitikinusi Sigita.
Moteris pastebi, kad jeigu pati nesidomėtų, tikrai pasiklystų skirtingų savivaldybių rūšiavimo sistemose „Gyvenu Kaune, tačiau su šeima paveldėjome butą Klaipėdoje, į kurį dažnai vykstame savaitgaliais arba leidžiame vasaras Abiem atvejais gyvename Lietuvos didmiesčiuose ir, regis, didelių rūšiavimo skirtumų būti neturėtų, tačiau tikrai pastebėjau ne vieną – nuo paprasčiausių informacinių lipdukų ant konteinerių iki tekstilės rūšiavimo taisyklių“, – pasakoja kaunietė
Būdama Klaipėdoje, Sigita džiaugiasi specialiais konteineriais, skirtais aliejaus atliekoms „Kaune tokių konteinerių nepastebėjau ir man visada kildavo klausimų, kaip teisingiau pasielgti, kuomet lieka aliejaus nuo spurgų kepimo ar silkės. Į kriauklę pilti nesinori, nes suprantu, kad tai gali pakenkti vamzdžiams. Tai, kad Klaipėdoje netoli mūsų namų atsirado toks konteineris, iš karto išsprendžia šią mano dilemą“, – sako kaunietė.
Viena picos dėžutė – keturi skirtingi rūšiavimo būdai
Tai, kad savivaldybėse taikomi skirtingi reikalavimai atliekų rūšiavimui glumina gyventojus, galima įžvelgti ir socialinių tinklų grupėse. Vilnietei Joanai uždavus klausimą: „Kur metate picos dėžes, kurios šiek tiek susiriebalavusios?“, kilo diskusija. Žmonės siūlė įvairiausius sprendimus: būtina mesti į mišrias atliekas, galima mesti į popieriaus konteinerius, reikia išplėšti riebaluotą dalį ir taip išrūšiuoti, reikia mesti į biologiškai skaidžių atliekų (ruduosius) konteinerius.
„Konkrečiai šiuo, picos dėžutės atveju, dauguma savivaldybių skelbia, kad lengvai suteptas kartonas (be maisto likučių) gali būti metamas į popieriaus pakuotėms skirtus konteinerius
„Gamtos ateities“ atstovė D Ramanauskaitė pastebi, kad būtent dėl skirtingų reikalavimų savivaldybėse atsiranda ir skirtingos gyventojų žinios
„Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė
Tačiau yra tokių savivaldybių, kuriose net minimaliai suteptą popierių draudžiama mesti į rūšiavimo konteinerius Todėl žmonės pasimeta ir pasirenka patogiausią, bet nebūtinai teisingiausią sprendimą Mes, kaip pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, skatiname gyventojus atskirti suteptą ir švarią pakuotės dalį ir jas atitinkamai išrūšiuoti“, – pataria specialistė
Vienodos rūšiavimo taisyklės palengvintų gyventojų edukaciją
Pasak D. Ramanauskaitės, picos dėžutės rūšiavimo klausimas – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai žmonės susiduria su painiava dėl skirtingų savivaldybių reikalavimų. Tai apsunkina ir informacijos sklaidą. „Jei visoje Lietuvoje būtų vienoda rūšiavimo sistema, gyventojų informavimas būtų kur kas paprastesnis. Vis dėlto neturint tokios sistemos, kviečiame naudotis mūsų parengtu patogiu rūšiavimo gidu, kurį rasite „Gamtos ateities“ svetainėje“, – sako D. Ramanauskaitė.
„Gamtos ateities“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ šių metų pradžioje atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. Lietuvos gyventojų visada arba dažnai rūšiuoja buitines atliekas. Dažniausiai juos skatina noras saugoti aplinką (50 proc.) ir jausmas, kad tai – pilietinė pareiga (40 proc ) Be to, 29 proc gyventojų rūšiuoja siekdami prisidėti prie kovos su klimato kaita, o 26 proc renkasi rūšiavimą dėl patogiai šalia namų esančių konteinerių
APIE RŪŠIAVIMĄ
„Gamtos ateitis“ tęsia netradicinį projektą – išleista „perdirbamų pakuočių muzikos“ vinilinė plokštelė
Tęsdama projektą „Už ilgai grojančias pakuotes“, asociacija „Gamtos ateitis“ išleido ribotą tiražą vinilo plokštelių, kuriomis su kompozitorių Mariaus Narbučio ir Andriaus Kauklio („Happyendless“ nariai) parašais buvo prekiaujama ir „Litexpo“ rūmuose vykusioje Vilniaus knygų mugėje, Muzikos salėje
Pirmoji projekto „Už ilgai grojančias pakuotes“ akcija vyko praėjusių metų pabaigoje, tuomet visuomenei pristatyta kinetinė grojanti
skulptūra iš panaudotų pakuočių bei ją pristatantis vaizdo klipas.
Grojančią 6 metrų pločio kinetinę skulptūrą iš pakuočių kūrė garsūs kino dailininkai, dekoracijų kūrėjai Audrius Pukšta ir Ingrida Pukštė Judanti instaliacija buvo eksponuojama Vilniuje, Naujamiestyje veikiančioje meno galerijoje TSEKH
Reklamos „Už ilgai grojančias pakuotes“ režisieriumi ir operatoriumi tapo Martynas Norvaišas – talentingas vizualistas, dirbantis su kino, meniniais projektais, o muziką, kaip ir plokštelei, kūrė M. Narbutis ir A. Kauklys.
Per tris mėnesius unikalų vaizdo klipą peržiūrėjo daugiau nei 200 tūkst „YouTube“ lankytojų Toks populiarumas – viena paskatų, paraginusių reklamos kūrėjus nesustoti ir tęsti idėjos įgyvendinimą toliau, dovanojant visuomenei ne tik puikias vaizdines ir muzikines patirtis, bet ir skleidžiant tvarumo žinią Patį vaizdo klipą galite pasižiūrėti čia
„Šios muzikalios reklamos tikslas – kalbėti apie tinkamo rūšiavimo svarbą ir skatinti žmones bei verslus rinktis tokias pakuotes, kurios ilgai „grotų“ Tai jos gali daryti arba grįždamos tarnauti perdirbtos, arba naudojamos pakartotinai O jei pakuotė savo jau „atgrojo“, saugiai palydėkime ją iki atitinkamo rūšiavimo konteinerio tam, kad beprasmiškai nenugultų sąvartyne“, – pristatydama projektą sakė gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė
Išgirdusi muzikantų sukurtą muziką vinilo plokštelei, D. Ramanauskaitė nedaugžodžiavo – „rūšiavimas skamba gerai“.
Marius Kneipferavičius, akciją „Už ilgai grojančias pakuotes“ įgyvendinusios agentūros „Marios Agency“ partneris ir meno vadovas, sako, jog pati idėjos koncepcija reikalauja, kad sukurti darbai turėtų ne tik estetinį, bet ir konceptualų pagrindą
„Ši plokštelė – didesnės įvaizdinės kampanijos dalis, todėl mums smagu, kad pavyko kūrybinę idėją perteikti ir šio albumo dizainu, ir pačios plokštelės gamybos procesu. Plokštelės pakuotė, vokas ir pats vinilas pagaminti iš 100 % perdirbamų medžiagų, panaudojant nuo kitų vinilinių plokštelių likusias atraižas“, – sako M. Kneipferavičius.
Projekte dalyvavę „Happyendless“ nariai sukūrė muzikos kompozicijas, pasitelkdami perdirbtų pakuočių skleidžiamus garsus bei autentiškus industrinius garsus, išgaunamus perdirbant stiklą, popierių, plastiką ir metalą
Dalis garsų įrašyta, grojant iš perdirbtų pakuočių sukonstruotai kinetinei grojančiai skulptūrai
„Tai smagiausias mano metų projektas, kur džiugino ir pati idėja, ir žmonės, su kuriais dirbau. Nesakysiu, kad buvo lengva, nes taip nebuvo, bet smagu – tikrai, nes muziką panaudojau tam, kuo tikiu pats“, – sako M. Narbutis, pats jau seniai atidžiai rūšiuojantis atliekas ir skatinantis tai daryti kitus
Idėjos „Už ilgai grojančias pakuotes“ autorė – kūrybinė agentūra „Marios Agency“, jos partnerė ir kūrybos vadovė Renata Šarkauskaitė sako neabejojusi, kad vien vaizdo ir garso instaliacija nebus apsiribota
„Jei jau edukuojame, kad pakuotės būtų rūšiuojamos ir „grotų“ ilgai, tai ši idėja taip pat nusipelnė ilgo grojimo. Tai yra daugiau nei socialinės reklamos projektas. Su komanda iš perdirbamų pakuočių sukūrėme tikrą meno kūrinį akims, ausims ir vaizduotei. Juk rūšiavimo ir tvarumo tema aktuali, kaip niekada, todėl turime ieškoti ir rasti vis naujų, vis įtaigesnių būdų paskatinti žmones keisti savo įpročius Siekėme, kad su pakuočių perdirbimu žmonėms kiltų visai kitokios nei įprastai asociacijos, siejamos su meniškumu, estetika, grožiu, net jei kalbame apie atliekų perdirbimo industriją Ši plokštelė – tam tikra industrinė poezija, perteikta muzikos forma“, – sako R Šarkauskaitė
Unikalų garso takelį įrašė ir iš perdirbto vinilo plokšteles pagamino „Green Lakes Pressing“. Šios įmonės stende, Muzikos salėje, Vilniaus knygų mugėje, bus galima įsigyti numeruotus ir kompozitorių pasirašytus, ribotu tiražu išleistus vinilo egzempliorius.
Antrą mugės dieną, penktadienį, 16 val , „Green Lakes Pressing“ stende apie kūrybos proceso įspūdžius pasakos patys muzikos kūrėjai M Narbutis ir A Kauklys
