„Gamtos ateitis“ naujienlaiškis, 2024 III ketv.

NAUJIENLAIŠKIS 2024 m. III ketv.

Gerb. klientai,

Siunčiame Jums Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ trečiąjį 2024 metų naujienlaiškį, kuriame – mūsų naujienos, aktualijos, patarimai ir rekomendacijos pakuočių atliekų tvarkymo bei tvarumo tema.

Tegul rudeninės spalvos įkvepia Jus ieškoti naujų būdų, kaip prisidėti prie švaresnės ir tvaresnės planetos kūrimo. Linkime darbingo įsivažiuojančio rudens su jaukiais vakarais, šiltu arbatos puodeliu rankose ir daug kūrybingų minčių, kaip kartu galime kurti dar harmoningesnę ir žalesnę ateitį.

Naujienlaiškis 2024 m III ketvirtis

AKTUALU

GAMINTOJAMS IR

IMPORTUOTOJAMS

Nauji vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo reikalavimai viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems subjektams nuo – 2025 m. gegužės 1 d.

1 Viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims bus draudžiama neatlygintinai vartotojams dalyti šiuos vienkartinius plastikinius gaminius, kai jie pardavimo metu pripildomi maisto produktų ar gėrimų viešojo maitinimo vietose:

-maisto tarą, t y talpyklas, pavyzdžiui, dėžutes su dangteliais arba be jų; -gėrimų indelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius.

2 Viešojo maitinimo vietose (patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose) kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams gaminiams turės būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai

3. Viešojo maitinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, suteikdami galimybę pripildyti maisto produktų ar gėrimų vartotojo atsineštą pakuotę viešojo maitinimo vietose, privalės vartotojui pateikti informaciją apie sąlygas, kuriomis leidžiama įsigyti maisto produktų ar gėrimų vartotojo atsineštoje pakuotėje

4 Viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims bus draudžiama masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti vienkartinius plastikinius gaminius (maisto tarą ir gėrimų indelius), kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą pripildomi maisto produktų ar gėrimų.

Draudimas nebus taikomas, kai viešojo maitinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pripildydami maisto produktų ar gėrimų vienkartinius plastikinius gaminius, už juos taikys užstatą Konsultuojame pakuočių apskaitos,

AKTUALU. APIE RŪŠIAVIMĄ.

Iškyla laukinėje gamtoje: dažniausios klaidos ir atsakingo stovyklavimo taisyklės

Lietuva – viena žaliausių šalių Europoje, tad kiekvienas šalies gyventojas gali mėgautis kokybišku poilsiu gamtoje. Miškuose, prie upių bei ežerų, pažintinių takų ar kitų traukos objektų keliautojai gali naudotis įrengtomis poilsiavietėmis su stalais ir laužavietėmis, kuriose galima patogiai pavalgyti. Lietuviai renkasi ir piknikus tiesiog gamtoje, kur nėra jokios tam specialiai sukurtos infrastruktūros.

Deja, dalis žmonių neturi nei įgūdžių, nei žinių, kurios padėtų išlaikyti mus supančią aplinką švarią ir tinkamai pasirūpinti atliekomis

Kadangi orai mus vis dar džiugina šiluma ir kviečia poilsiauti –patarimai tampa aktualūs ne tik vasaros sezonui. Patarimais, kaip saugiai iškylauti išvengiant žalos laukinei gamtai, dalijasi tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė Eglė Juzumas, „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė ir Kauno marių regioninio parko grupės patarėja Nijolė Eidukaitienė.

Visą straipsnį skaitykite, spausdami nuorodą.

Plastiko perdirbimo ir rūšiavimo gairės – ką privalu žinoti ir kaip nesuklysti rūšiuojant?

Plastiko pakuotės sudaro trečdalį mūsų išmetamo atliekų skaičiaus. Plastiko perdirbimas yra vienas pagrindinių būdų, kaip sumažinti jo kiekį ir daromą žalą mūsų aplinkoje. Nors vis daugiau žmonių rūpinasi, kad jų plastiko atliekos būtų perdirbtos, šį procesą supa daugybė mitų. Taip pat žmonės abejoja plastiko perdirbimo efektyvumu, pačios perdirbimo sistemos skaidrumu.

Kai kurie net teigia, kad visas plastikas yra blogis, o perdirbimas sukelia papildomą žalą aplinkai. Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kokie yra tikslūs plastiko perdirbimo procesai, ar jie yra saugūs gamtai bei žmonėms, o taip pat aptarsime, į ką svarbu atkreipti dėmesį rūšiuojant plastiko atliekas

Visą straipsnį skaitykite, spausdami nuorodą.

Keliautojai dalijasi rūšiavimo patirtimi Europos šalyse: nuo draudimo išmesti stiklą naktį iki viešbučių be atliekų

Lietuviai neretai renkasi keliones po Europą nuosavu ar vietoje išsinuomotu automobiliu. Galimybė laisvai planuoti savo laiką, patiems pasirinkti lankytinus objektus ir pakeliui grožėtis besikeičiančiais peizažais žavi ne vieną keliautoją. Nors vykdami į tokias keliones pasidomime kelių mokesčiais, greičio ribojimais, lankytinų objektų bilietų įsigijimo tvarka, tačiau turbūt retai iš anksto ieškome informacijos apie rūšiavimo tvarką skirtingose valstybėse. Vis dėlto tai taip pat svarbu – klaidos gali kainuoti, o ir būdami labiau pasiruošę kelionėje jausimės geriau ir užtikrinčiau.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pastebi, kad Europos Sąjungos šalyse galioja tie patys teisiniai rūšiavimo reikalavimai, tačiau kiekviena valstybė gali turėti papildomų taisyklių. „Turbūt nei vienoje šalyje nesuklysite popierių mesdami į mėlyną, plastiką – į geltoną, stiklą – į žalią, o buitines atliekas – į juodą konteinerį Net ir kelionėse, kai esame atsipalaidavę, svarbu nepamiršti pagrindinių rūšiavimo principų Svarbu išlaikyti sąmoningumą ir teisingai atskirti susidarančias atliekas, nesvarbu, kurioje valstybėje būtumėte“, – įsitikinusi D Ramanauskaitė

Pasidomėjome, kokias išskirtines taisykles ir reikalavimus, taikomus lietuvių pamėgtose valstybėse, pastebi patys keliautojai Socialinių tinklų grupėse tautiečiai dalijasi skirtingomis patirtimis iš įvairių aplankytų Europos valstybių

Vokietijos regione draudžiama išmesti stiklą naktį

Vokietijoje atliekų rūšiavimas yra svarbi visuomeninio gyvenimo dalis ir didžioji dalis gyventojų griežtai laikosi taisyklių Nors skirtinguose regionuose kai kurios taisyklės gali skirtis, bet keliautojai pastebi kelis išskirtinius reikalavimus „Šiek tiek nustebino, kad dėl sukeliamo triukšmo draudžiama mesti stiklą į tam skirtus konteinerius nuo 20 valandos vakaro iki 8 valandos ryto bei sekmadieniais Bet įvertinus, kaip garsiai dūžta buteliai, ypač metant didesnį kiekį, šis reikalavimas pasirodė tikrai logiškas“, – pasakoja keliautojas Paulius

Jis taip pat priduria, kad pastebėjo dar vieną taisyklę, susijusią su stiklo rūšiavimu – tai butelių atskyrimas pagal spalvas Dalyje vietovių galite rasti tris stiklo konteinerius – baltam, rudam ir žaliam stiklui Tai padeda užtikrinti iš perdirbto stiklo gaminamų produktų kokybę

„Tuo tarpu lankantis Kelno mieste maloniai nustebino, regis, visai paprasta idėja viešosiose erdvėse – šiukšliadėžės su specialiais įdėklais aplink, kuriuose galima palikti depozitinę tarą Manau, kad tai puikus sprendimas tiek renkantiems tarą, tiek nenorintiems nešiotis tuščių butelių“, – įsitikinęs automobiliu po Europą kiekvienais metais keliaujantis lietuvis.

Naujienlaiškis 2024 m III ketvirtis

Italija: dėl rūšiavimo klaidų baudžiamas

visas namas

Nemaža dalis Italijos mylėtojų pastebi, kad šiukšlių išvežimo sistema šioje šalyje yra gana sudėtinga, bet labiau pasidomėjus, ją tikrai įmanoma perprasti

„Pavasarį keliavome automobiliu po Italiją Milane nuomojomės butą, kurio šeimininkas ne tik buvo surašęs aiškias taisykles, ką ir kur mesti, bet viską papasakojo ir žodžiu Jo teigimu, atliekas tvarkančios įmonės skiria didelį dėmesį teisingam rūšiavimui ir gyventojams gana dažnai skiriamos baudos, jeigu taisyklių nesilaikoma Priklausomai nuo pažeidimų masto ir dažnumo, baudos dydis gali būti nuo 50 iki 450 eurų. Įdomu ir tai, kad jeigu daugiabučio konteineryje neteisingai išrūšiuotos šiukšlės, baudą gauna visas namas“, – savo patirtimi socialiniuose tinkluose dalijasi Kristina.

Moteris sako, kad keliaudama Toskanos regione pastebėjo, kad didelis dėmesys skiriamas biologiškai suyrančių atliekų rūšiavimui. „Atrodo Vilniuje dar tik neseniai pradėta daugiau dėmesio skirti organinių atliekų rūšiavimui, o štai Toskanoje pamatėme, kad visur galima rasti kompostuojamoms atliekoms skirtų maišelių, paženklintų „OK compost“ užrašu,“ – tvirtina Kristina.

Čekijoje ir Slovakijoje – oranžiniai konteineriai tetrapakams

Vasarą ne vienas lietuvis renkasi keliones į Čekijos ar Slovakijos kalnus Nesudėtingus kalnų žygius su šeima pasirinkusi Sigita teigia, kad abejose šalyse yra labai daug panašumų, o visa rūšiavimo sistema labai priminė Lietuvą „Atkreipėme dėmesį į tai, kad kombinuotos pakuotės, tetrapakai, tiek Slovakijoje, tiek Čekijoje turi būti metamos į specialius joms skirtus oranžinius konteinerius, nors Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių įprasta šias pakuotes nuo sulčių, pieno ar kitų skysčių mesti į konteinerius, skirtus plastikui“, – patirtimi dalijasi Sigita

Kristina užsimena, kad buvo girdėjusi ne vieną istoriją apie netvarką Italijos gatvėse, tačiau pati to bent jau Šiaurės ar vidurio Italijoje nepastebėjo „Nors išėjus į miestą anksti ryte, gatvės būna nusėtos šiukšlių maišais, tačiau jie yra surenkami gan operatyviai

Maišai paliekami todėl, kad daugelyje vietovių, priklausomai nuo savaitės dienos, ryte surenkamos skirtingos išrūšiuotos atliekos, tuo tarpu didelių rūšiavimo konteinerių kai kuriuose miestuose net nemačiau,“ – teigia keliautoja

Ji priduria, kad Pietų Italijoje situacija yra kitokia – žmonės dažnai meta šiukšles bet kur todėl, kad sistema jiems atrodo per griežta ir gyventojai taip prieš ją protestuoja

Kartu su šeima šiose šalyse keliaudama Sigita pastebėjo ir tai, kad skatinamas savo taros naudojimas. „Parduotuvėse ne kartą matėme specialius įrenginius, kuriuose į savo tarą galima įsipilti pieno, aliejaus ar skalbimo priemonių. Patys šiais įrenginiais nepasinaudojome, nes nebuvome tam pasiruošę – neturėjome savo taros, bet gyvendami ilgiau tikrai išnaudotume šią galimybę, ypač šviežiam pienui įsipilti“, – tikina keliautoja.

Slovėnijoje „gyvenimo be atliekų“ filosofija smelkiasi ir į turizmo sektorių Slovėnija yra reitinguojama kaip viena iš daugiausiai atliekų perdirbančių šalių Europoje Teisingai išrūšiuojama net apie 60 proc šiukšlių „Mus labai nustebino, kad Slovėnijoje net viešose erdvėse daug rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių ir bendrai jaučiamas gyventojų sąmoningumas Vieno nuomojamo būsto šeimininkas pasakojo, kad kuo mažiau rūšiuoji – tuo daugiau mokesčių moki už šiukšlių išvežimą. Tad gal tas sąmoningumas pasiektas ne tik gražiomis socialinėmis akcijomis“, – pasakoja keliautoja Rasa.

Ją nustebino ir tai, kad ieškodama nakvynės prie Bledo ežero, rado viešbutį, kuris savo veiklą vykdo vadovaudamasis „gyvenimo be atliekų“ (angl. „zero waste“) filosofija. „Mūsų kelionės metu laisvų vietų šiame viešbutyje nebuvo, bet pasidomėjome, kad jame didelis dėmesys skiriamas atliekų mažinimui. Pavyzdžiui, maistas pusryčiams yra ne bufeto tipo, o užsakomas, kad jo būtų kuo mažiau išmetama. Kambariuose nerasite supakuotų mažų muiliukų ar vienkartinių šlepečių. Beje, sostinėje Liublianoje matėme ne vieną „zero waste“ parduotuvę“, – pastebėjimais dalinasi lietuvė.

Kroatijoje – didžiuliai skirtumai didmiesčiuose ir mažuose miesteliuose

Apie rūšiavimo įpročius Kroatijoje ne vienas keliautojas atsiliepė dviprasmiškai. Mat šioje šalyje rūšiavimo įpročiai ir galimybės labai skiriasi didmiesčiuose ir atokesnėse vietovėse.

„Nors tokiuose miestuose kaip sostinė Zagrebas ar Splitas, visas atliekas galėjome išrūšiuoti ir išmesti į specialiai tam skirtus konteinerius, atvykę į mažą miestelį kalnuose dažnai nerasdavome jokios šiukšliadėžės. Bet gamtoje tikrai švaru, todėl susidarėme nuomonę, kad žmonės šiukšles pasiima su savimi atgal. Taip darydavome ir mes – visas susikaupusias pakuotes pasidėdavome automobilyje ir atvykę į didesnį miestą išmesdavome į atitinkamus rūšiavimo konteinerius“, – apie savo sąmoningą pasirinkimą pasakoja Rasa.

Besilankantieji Kroatijoje pastebi, kad depozitinę tarą galima grąžinti ne tik didžiuosiuose prekybos centruose įrengtuose taromatuose, bet ir mažesnėse parduotuvėse Tiesa, šiuo atveju gali būti sunku suprasti, ar tara tikrai priimama, nes tereikia ją paduoti už prekystalio esančiam pardavėjui, nėra jokių specialių įrenginių Tad verta pasiteirauti parduotuvėje, ar tokia galimybė yra

Nuo „atliekų detektyvų“ iki atsainaus požiūrio

Lietuvių vis dažniau lankomose Albanijoje ir Juodkalnijoje keliautojai dažnai pasijaučia grįžę bent dešimtmetį atgal Rūšiavimo šiukšliadėžės ir konteineriai yra retenybė, kavinėse vis dar naudojami plastikiniai šiaudeliai, nėra specialių baterijoms ir elektronikoms atliekoms skirtų surinkimo vietų

Tuo tarpu Ciuriche, Šveicarijoje oficialiai dirba tikri „atliekų detektyvai“ Jie, pastebėję neteisingai išrūšiuotas šiukšles, gali jose ieškoti įrodymų apie jų „savininką“ (pavyzdžiui, laiškų su adresu ar pasirašytų dokumentų) Atradus tokius įrodymus, pažeidėjui už neteisingą atliekų rūšiavimą skiriama bauda, kuri gali siekti nuo 50 iki 500 eurų

Asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė D Ramanauskaitė pabrėžia, kad vis tik svarbu gerbti valstybės, kurioje lankotės, gyventojus bei aplinką ir atsižvelgti į reikalavimus ne dėl to, kad išvengtumėte baudos, o tam, kad atostogų metu paliktumėte kuo mažesnį savo pėdsaką. „Jau vien skrendant lėktuvu ar važiuojant didelį atstumą automobiliu darome įtaką mus supančiai aplinkai, tad mažiausiai, ką galime padaryti – išmesti pakuotes ar kitas šiukšles į tam skirtą šiukšliadėžę”, – įsitikinusi specialistė.

KAIP TEISINGAI RŪŠIUOTI PAKU

Kviečiame susipažinti su mūsų nauja Pakuočių atliekų rūšiavimo atmintine. Joje pateikiami naudingi patarimai ir išsami informacija apie popieriaus, plastiko, stiklo ir kitų pakuočių atliekų rūšiavimą, siekiant efektyviai organizuoti atliekų perdirbimą, užtikrinti tvarų išteklių naudojimą ir prisidėti prie atliekų tvarkymo efektyvumo gerinimo.

Atmintinę rasite, spausdami šią nuorodą!

ATEITIES PAKUOTĖS KLUBAS

Sėkmingi pakuočių projektai = Tarpdisciplininiai projektai

Rugsėjo 5 d įvyko kasmetinė „Verslo žinių“ organizuota konferencija „Tvarus verslas“ Apie praktinius tvarumo sprendimus, įmonių patirtis, iššūkius ir sėkmės istorijas bei tai, ar galima tvarumą paversti konkurenciniu pranašumu, kalbėjo verslo lyderiai, viešojo sektoriaus atstovai, tvarumo ekspertai

Pranešimą „Sėkmingi pakuočių projektai = Tarpdisciplininiai projektai“ renginyje skaitė ir mūsų įsteigto „Ateities pakuotės klubo“ konsultantas Juozas Baranauskas, „PinProof“ įkūrėjas. Kai visuomet labai skubame pasidžiaugti sėkmingais projektais tvarumo srityje, kaip atrodo nesėkmingi sprendimai pakuočių kūrimo, gamybos ir panaudojimo srityje ir kas juos lemia?

rinkodaros komandos nesupažindinimas su aplinkosauginiais pakuotės aspektais? pavėluotas pirkimų/tiekimo skyriaus įtraukimas į pakuočių kūrimo/ atnaujinimo projektą? prastas dizaino, gamintojų, konsultantų įtraukimas? komunikacijos nebuvimas tarp mažmeninės prekybos ir e-komercijos kanalų? prastas ryšys su logistikos ir pakavimo skyriais nėra komunikuojama su produkto kūrėjais ekspertų arba vietinės infrastruktūros atstovų neįtraukimas nėra testuojama su tikrais vartotojais galima tęsti

Turbūt vieno atsakymo nėra – kaip ir tos vienos, visas ligas išgydančios piliulės ar vieno, visas problemas išsprendžiančio sprendimo – tik integruotas, skirtingas įsitraukiančias puses apjungiantis komandinis darbas gali užtikrinti geriausius rezultatus. O kaip juos pavadintum – tvariais, apgalvotais ar tiesiog atsakingais – lemia mūsų požiūris ir nusiteikimas.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tvarių verslo sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo, dalyvaudami renginiuose tvaraus verslo tema

Klubo narėmis gali tapti Lietuvoje registruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurių pakuočių tvarkymą organizuojame mes –Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ Įmonės dydis ar veiklos sektorius nėra lemiami veiksniai Nare gali tapti ir stambi rinkos lyderė, ir start’uolis Svarbiausias kriterijus, į kurį atsižvelgiame – tai įmonės siekis naudoti tvarią pakuotę ar imtis kitų ekologinių iniciatyvų.

„Ateities pakuotės klubo“ veiklos įstatus galite peržiūrėti; Išsamiau apie klubo veiklą galite susipažinti.

Norinčius prisijungti prie klubo kviečiame kreiptis: apk@gamtosateitis lt / tel Nr : +370 655 02837 arba užpildant Klubo narystės aplikacijos formą

RŪŠIAVIMO AMBASADORIAI – POPIERINĖ,

PLASTIKINIS ir STIKLINIS – TĘSIA SAVO KELIONĘ PO LIETUVĄ

Tarptautinė diena be plastikinių maišelių

Liepos 3 d šventėme Tarptautinę dieną be plastikinių maišelių! Ta proga, šaunieji „Gamtos ateities“ ambasadoriai – Popierinė , Stiklinis ir Plastikinis, lankėsi Vilniuje, Pilaitės Lidl parduotuvėje Čia jie smalsiems pirkėjams pasakojo apie tvarumą ir dalino vertingas dovanas – knygutes apie rūšiavimą, daugkartinius krepšelius ir gerą nuotaiką.

Mūsų personažai – „3×3 gatvės krepšinio turnyre“

„BC Žalgiris Kaunas“ rugsėjį pasitiko „3×3 gatvės krepšinio turnyru“ Ukmergėje, kur dalyvavo ir mūsų jau visiems puikiai atpažįstami bei sportiškai nusiteikę Rūšiavimo ambasadoriai – Plastikinis, Popierinė ir Stiklinis Jie ne tik pasižymėjo krepšinio aikštelėje, bet nepraleido progos edukuoti susirinkusiųjų apie teisingą rūšiavimą, atsakingą vartojimą ir tvarumą kiekvieną dieną, nesvarbu, ar tai būtų mokykla, namai, darbovietė ar tokie renginiai kaip šis, kur susirenka gausa įvairaus amžiaus žmonių

RŪŠIAVIMO AMBASADORIAI – POPIERINĖ,

PLASTIKINIS ir STIKLINIS – TĘSIA SAVO KELIONĘ PO LIETUVĄ

„Kuršių marių regata 2024“ ir mažasis „Gamtos ateities“ dalyvavimo joje jubiliejus

Jau tradiciškai, skaičiuojant penktus metus iš eilės, Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ dalyvavo savaitę trukusiame, giliausias tradicijas Lietuvoje turinčiame tarptautiniame buriuotojų renginyje „Kuršių marių regata 2024“.

„Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – jau ilgametis Kuršių marių regatos partneris, rėmėjas ir draugas, savo iniciatyvomis vaikams ir visai šeimai renginyje kasmet primenantis, kad kuo draugiškesni būsime gamtai, kuo atsakingiau rūšiuosime ir rinksimės produktus, supakuotus į perdirbamas pakuotes, tuo švaresnis ir tvaresnis rytojus lauks mūsų ir mūsų vaikų“, – apie renginį kalbėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė

Nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 3 d. Nidos prieplaukoje vaikų laukė visiems jau puikiai atpažįstami ir visą Lietuvą apkeliavę „Gamtos ateities“ rūšiavimo personažai Popierinė, Stiklinis ir Plastikinis bei renginio kapitonė Simona Šiais metais vaikai buvo nustebinti dar viena staigmena – trijų dalių iš LRT televizijos visiems jau puikiai atpažįstamu filmu vaikams apie mažuosius Elfus ir specialia premjera apie atsakingą vartojimą – „Elfai mokosi rūšiuoti“ ir, žinoma, kaip ir kasmet – daug įvairių linksmybių, žaidimų ir juoko

Kaip ir kasmet, „Gamtos ateitis“ vardu pažymimas ir vienas regatos etapų, kurio pagrindinė idėja – atkreipti sporto bendruomenės ir visuomenės dėmesį į gamtos užterštumą ir globalius klimato pokyčius. Legendinė „Kuršių marių regata“ Smiltynėje ir Nidoje šiemet vyko jau 57-ąjį kartą.

ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS VAIKAMS -

PER

ŽAIDIMĄ IR PRAMOGAS

Bendradarbiaudami su įvairių Lietuvos miestų savivaldybėmis, pradėjome įgyvendinti gyvas edukacijas, skirtas priešmokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams Kiekvieną kartą lankydamiesi ugdymo įstaigose, kviečiame mažuosius į virtualios realybės užsiėmimus su specialiais akiniais ar keliaujančio filmo apie klimato kaitą ugdymo įstaigoje žiūrėjimą

Šių edukacijų metu vaikai mokosi atliekų rūšiavimo svarbos, susipažįsta su atliekų perdirbimo procesu – nuo jų surinkimo iki galutinio perdirbimo Šių užsiėmimų tikslas yra padėti vaikams suvokti atliekų rūšiavimo reikšmę ir išmokyti, kaip atliekas rūšiuojant galima jas prikelti naujam gyvenimui

Pirmieji renginiai jau įvyko Biržuose rugsėjo 11 d., kur aplankėme Biržų lopšelį-darželį „Drugelis“, lopšelį-darželį „Genys“ bei šio lopšelio skyrių „Rugelis“, taip pat Biržų „Aušros“ pagrindinę mokyklą Artimiausiu metu šių edukacijų sulauks Visagino, Kretingos, Kėdainių sav vaikų ugdymo įstaigos

Edukacijos, skirtos aplinkosauginiam sąmoningumui ugdyti

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pabrėžia šių edukacijų svarbą: „Mūsų tikslas yra ne tik supažindinti jauniausiąją kartą su atliekų rūšiavimo procesu, bet ir skatinti juos mąstyti apie tvarų gyvenimo būdą Kiekviena tokia edukacija yra ilgalaikė investicija į sąmoningesnę ir atsakingesnę visuomenę, kurioje svarbu tausoti gamtą ir atsakingai vartoti.“

Atsižvelgdami į savivaldybių lūkesčius, kasmet vykdome įvairias aplinkosaugos skatinimo iniciatyvas bei priemones

MINI SERIALAS „ELFAI MOKOSI RŪŠIUOTI“

– PAPILDOMA

PRIEMONĖ PEDAGOGAMS IR VAIKAMS

Visose savivaldybėse, pasirinkusiose šią edukacinę programą, vaikų ugdymo įstaigoms – lopšeliams-darželiams bei pradinėms mokykloms – bus pristatytas ir specialiai „Gamtos ateities“ užsakymu sukurtas edukacinis trijų dalių mini serialas „Elfai mokosi rūšiuoti“. Šiame seriale vaidina vaikams iš LRT Kalėdinių programų pažįstami personažai – Kalėdų senelio Elfai ir „Gamtos ateities“ Rūšiavimo ambasadoriai – Stiklinis, Popierinė ir Plastikinis Serialas padės vaikams lengvai suprasti atliekų rūšiavimo svarbą, ugdys jų aplinkosaugines vertybes ir skatins atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką

Kartu su serialu pedagogams bus suteikta ir papildoma ugdomoji medžiaga apie atliekų rūšiavimą ir atsakingą vartojimą – specialios užduotys vaikams, kurias rekomenduojama atlikti peržiūrėjus kiekvieną serialo dalį atskirai, aptariant visiems kartu, vėliau reflektuojant su šeimos nariais ar įsisavinant išgirstą edukacinę informaciją per praktines užduotis.

„Edukacija yra labai svarbus žingsnis ugdant vaikų supratimą apie atliekų rūšiavimą, atsakingą vartojimą ir gamtos saugojimą Tikime, kad gyvos edukacijos per žaidimą bei pramogas ir papildomos priemonės kaip filmas „Elfai mokosi rūšiuoti“ su lydinčiomis užduotimis, leis pedagogams dar žaismingiau pristatyti šias svarbias temas vaikams, o mažieji lengvai įsisavins šias žinias ir taps dar atsakingesniais mūsų planetos saugotojais,“ – teigė Diana Ramanauskaitė.

Iki metų pabaigos „Gamtos ateitis“ su gyvų edukacijų programa planuoja aplankyti 25 Lietuvos savivaldybes, pratęsiant priemonės įgyvendinimą ir kitais metais.

STALO ŽAIDIMAS „MISIJA EKOMIESTAS“

Pristatome mūsų iniciatyva sukurtą naują strateginį, resursų valdymo ir bendradarbiavimo žaidimą „Misija Ekomiestas“, skirtą 2-6 žaidėjams nuo 12 metų Žaidimo tikslas – suvaldyti miestą užplūdusias šiukšles (pakuočių atliekas) ir pasiekti teigiamą miesto tvarumo indeksą. Žaidimas supažindina žaidėjus su pakuočių perdirbimo, deginimo energijos gamybai ir išmetimo į šiukšlyną poveikiu gamtai bei skatina vykdyti įvairias tvarumo iniciatyvas Žaidžiant nusikeliama į šiukšlių monstrų niokojamą miestą, kuriame pasklido įvairios plastiko, popieriaus, metalo ir stiklo pakuočių šiukšlės Tik bendradarbiaujant ir koordinuojant savo veiksmus komandiškai galima suvaldyti šiukšles gamtai pačiu palankiausiu būdu.

Norėjome, kad žaidimas būtų pagamintas laikantis visų ekologinių standartų Vietoje įprasto plastiko žaidimo ir jo komponentų įpakavimui bei laikymui naudojamas biologiškai skaidus plastikas, o stalo žaidimo popierius, kartonas ir mediniai komponentai buvo gaminami laikantis FSC standarto, nurodančio, kad žaidimo komponentams tiekiama medienos žaliava buvo gaunama iš tvariai tvarkomų miškų

Atsižvelgę į savivaldybių išsakytus lūkesčius, kasmet įgyvendiname įvairias priemones, skirtas skatinti aplinkosauginį sąmoningumą ir didesnį bei efektyvesnį atliekų rūšiavimą. Šis stalo žaidimas išsiųstas 7 savivaldybėms, kad galėtų jais aprūpinti mokyklinio ugdymo įstaigas, skatinti vaikus žaisti stalo žaidimus įvairiuose savivaldybių organizuojamuose renginiuose ir iniciatyvose Jau rudenį pakviesime išbandyti šį žaidimą kartu su žaidimo kūrėjais „Ateik ir žaisk“ renginiuose skirtinguose miestuose, taip pat kviesime jį laimėti mūsų socialiniuose tinkluose – sekite naujienas.

Dar daugiau įkvėpimo jūsų kiekvienos dienos pokyčiams – laidoje „Tvarumo ministerija“ –per „Žinių radiją“

Žaidimą sukūrė leidykla „Terra Publica“

Laida „ŠVARŪS MIESTAI” ir „GAMTOS ATEITIES” klientų tvarumo istorijos

Laidą „Švarūs miestai – švari Lietuva“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 11:00 valandą per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Visas naujojo sezono laidas rasite spaudami nuorodą.

„Didžiausia grėsmė mūsų planetai - tikėjimas, kad ją išgelbės kažkas kitas“

Robert Swan

DRAUGAUKIME

Mus galite sekti ir LinkedIn socialiniame tinkle

Dar daugiau įdomių temų, naujovių apie pakuočių atliekų sektorių, atsakingą ir tvarų vartojimą, žiedinės ekonomikos principus ir kitas temas, kurios gali būti įdomios ne tik gamintojams / importuotojams, bet ir mums, kiekvienam, galinčiam asmeniškai prisidėti prie pokyčių aplinkosaugos srityje