Lithuanian - 2nd Book of Adam and Eve

Page 1


AntrojiAdomoir Ievosknyga

1SKYRIUS

1IšgirdusiKainožodžius,Luluvaverkėirnuėjopassavo tėvąbeimotinąirpapasakojojiems,kaipKainasnužudė savobrolįAbelį

2Tadavisigarsiaišaukė,pakėlėbalsus,daužėveidus, barstėsidulkesantgalvų,perplėšėdrabužiusirišėjoįvietą, kurAbelisbuvonužudytas

3Jieradojįgulintįantžemėsužmuštą,oaplinkjįbuvo žvėrys;jieverkėirraudojodėlšioteisiojoIšjokūno,dėl jotyrumo,sklidokvapassusaldžiaisprieskoniais.

4Adomasjįnešė,joveiduriedėjoašaros,irnuėjoįLobių olą,kurjįpaguldė,irapvyniojokvapniaiskvepalaisirmira

5IrAdomasirIevatęsėjolaidotuvesdideliamesielvarte šimtąketuriasdešimtdienų.Abeliuibuvopenkiolikasu pusemetų,oKainuiseptyniolikasupusemetų

6KaiKainas,pasibaigusgedėjimuidėlsavobrolio,paėmė savoseserįLuluvąirvedėjąbetėvoirmotinosleidimo, nesjienegalėjojonuojosatskirtidėlsavosunkiosširdies

7Tadajisnusileidoįkalnopapėdę,tolynnuosodo,netoli tosvietos,kurbuvonužudęssavobrolį

8TojevietojeaugodaugvaismedžiųirmiškomedžiųJo sesuopagimdėjamvaikų,kuriesavoruožtupradėjo pamažudaugintis,kolužpildėtąvietą

9OAdomasirIevapoAbeliolaidotuviųseptyneriusmetus nebuvokartu.TačiaupotoIevapastojo.Jailaukiantis, Adomasjaitarė:„Eime,paaukokimeaukąDievuiir paprašykimeJoduotimumsgražųvaiką,kuriamerastume paguodąirkurįgalėtumesutuoktisuAbelioseserimi.“

10Tadajieparuošėauką,atnešėjąprieaukuroirpaaukojo Viešpatiesakivaizdoje,prašydamiJopriimtijųaukąir duotijiemsgerųpalikuonių.

11DievasišklausėAdomąirpriėmėjoaukąTadajie pagarbinoAdomą,IevąirjųdukterįirnuėjoįLobiųoląir pastatėjojelempą,kadjidegtųdienąirnaktįpriešais Abeliokūną

12TadaAdomasirIevatoliaupasninkavoirmeldėsi,kol atėjoIevosgimdymometas,kaijitarėAdomui:„Noriu nueitiįoląuolojeirjojepagimdyti“

13Irjistarė:„Eikirpasiimksavodukterį,kadtautarnautų; oašpasiliksiušiojeLobiųolojepriešaissavosūnaus Abeliokūną“

14IevapaklausėAdomoirišėjosudukraOAdomas pasilikovienasLobiųoloje.

2SKYRIUS

1Ievapagimdėsūnų,gražųkūnuirveiduJogrožisbuvo panašusįjotėvoAdomo,tikdargražesnis

2Ieva,jįpamačiusi,paguodėsaveirpasilikooloje aštuoniasdienas;tadajipasiuntėsavodukterįpasAdomą, kadšisjampasakytų,jogateitų,pamatytųvaikąirduotų jamvardąTačiauduktėpasilikojovietojepriebroliokūno, kolAdomasgrįžoJitaippatgrįžo

3KaiAdomasatėjoirpamatėvaikogražumą,grožįir tobuląfigūrą,jisdžiaugėsijuoirpaguodėAbelįTadajis

pavadinovaikąSetu,taireiškia:„Dievasišgirdomano maldąirišgelbėjomaneišsielvarto“Bettaitaippat reiškia„jėgairstiprybė“.

4Davęvaikuivardą,AdomassugrįžoįLobiųolą,ojo duktėsugrįžopassavomotiną

5OIevapasilikosavooloje,kolpoketuriasdešimtiesdienų jiatėjopasAdomąirparsivedėvaikąbeidukterį

6Irjiepriėjoprievandensupės,kurAdomasirjodukra nusiprausė,nesliūdėjodėlAbelio;oIevairkūdikis nusiprausė,kadapsivalytų

7Tadajiesugrįžo,paėmėaukąir,nuėjęįkalną,paaukojo jąužkūdikį;irDievaspriėmėjųaukąirpasiuntėsavo palaiminimąjiemsirjųsūnuiSetui;irjiesugrįžoįLobių olą

8Adomaspervisassavogyvenimodienasnebepažinosavo žmonosIevos;irjiemsdaugiaunegimėpalikuonių,tiktie penki:Kainas,Luluva,Abelis,AklijairSetas

9BetSetasaugoūgiuirstiprybe;irpradėjokarštai pasninkautiirmelstis

3SKYRIUS

1OmūsųtėvuiAdomui,praėjusseptyneriemsmetamsnuo tosdienos,kaijisbuvoatskirtasnuosavožmonosIevos, Šėtonasjampavydėjo,matydamasjįtokįatskirtą,ir stengėsijįvėlsujagyventi

2TadaAdomasatsikėlėiružlipoviršLobiųolos;irtoliau tenmiegojonaktįponaktiesBetkiekvienądieną,kaitik prašvisdavo,jisnusileisdavoįolą,kadtenpasimelstųir gautųišjospalaiminimą

3Betatėjusvakarui,jisužlipoantolosstogoirmiegojo vienas,bijodamas,kadšėtonasjįnugalėtų.Irtaipjisišbuvo atskiraitrisdešimtdevyniasdienas

4TadaŠėtonas,visokogėrionekentėjas,pamatęsAdomą tokįvieną,pasninkaujantįirbesimeldžiantį,pasirodėjam gražiosmoterspavidalu,kuriatėjoiratsistojopriešjį keturiasdešimtosdienosnaktįirtarėjam:

5„OAdomai,nuotada,kaigyvenišiojeoloje,mes patyrėmedidelętavoramybę,tavomaldosmuspasiekėir mesbuvomepaguostidėltavęs“

6„Betdabar,oAdome,kadangituužlipaiantolosstogo miegoti,mesabejojomedėltavęsirmusapėmėdidelis liūdesysdėltavoatsiskyrimonuoIevosKitavertus,kaitu esiantšiosolosstogo,tavomaldaliejasi,otavoširdis klajojaišvienospusėsįkitą“

7„Betkaibuvaioloje,tavomaldabuvokaipsurinktaugnis; jinusileidopasmus,irturadairamybę.“

8„Tadaaštaippatliūdėjaudėltavovaikų,kuriebuvonuo tavęsatskirti;irmanoliūdesysyradidelisdėltavosūnaus Abelionužudymo,nesjisbuvoteisus;irdėlteisiojo žmogausliūdėskiekvienas

9„BetašdžiaugiausidėltavosūnausSetogimimo,betpo kuriolaikolabailiūdėjaudėlIevos,nesjiyramanosesuo. KaiDievassiuntėtavegilųmiegąirištraukėjąištavošono, JisišvedėirmanekartusujaBetJispakėlėją, pastatydamasjąsutavimi,omanepažemino.“

10„Džiaugiausidėlsavosesers,kadjibuvosutavimiBet Dievasmananksčiaubuvodavęspažadą:‘Neliūdėk!Kai AdomasužlipsantLobiųolosstogoirišsiskirssusavo žmonaIeva,aštavepasjįatsiųsiuTususijungsisujuoir pagimdysijampenkisvaikus,kaipIevajampagimdė penkis.’“

11„Irdabar,štai!Dievopažadasmanišsipildė;nesJis manepasiuntėpastavevestuvėms;nesjeitumaneištekėsi, aštaupagimdysiugeresniusirgeresniusvaikusneiIevos“

12„Tudaresijaunas;nebaiksavojaunystėsšiame pasaulyjeliūdesyje,betleisksavojaunystėsdienas linksmybėjeirmalonumuoseTavodienostrumpos,o išbandymaidideliBūkstiprus;baikitesavodienasšiame pasaulyjedžiūgaudami.Aštavimidžiaugsiuosi,otu džiaugsiesisumanimišiuobūduirbebaimės“

13„TadkelkisirįvykdyksavoDievoįsakymą“,–tadaji priėjoprieAdomoirjįapkabino

14BetkaiAdomaspamatė,kadjijįnugalės,jiskaršta širdimimeldėsiDievui,kadišgelbėtųjįnuojos.

15TadaDievaspasiuntėsavoŽodįAdomui,sakydamas: „OAdomai,taspaveikslasyratas,kuristaupažadėjo Dievybęirdidybę;jisnėrataupalankiainusiteikęs;bet pasirodotauvienumetumoterspavidalu;kitumetu–angelopavidalu;kitaisatvejais–gyvatėspavidalu;odar kitumetu–dievopavidalu;betvisataijisdarotiktam,kad sunaikintųtavosielą“

16„Todėl,oAdomai,suprasdamastavoširdį,daugkartų išgelbėjautaveišjorankų,kadparodyčiautau,jogesu gailestingasDievasirlinkiutaugerovės,onepražūties“

4SKYRIUS

1TadaDievasįsakėŠėtonuipasirodytiAdomuiatvirai, savopatiesbjauriupavidalu.

2BetAdomas,jįpamatęs,išsigandoirdrebėjo,jįpamatęs

3IrDievastarėAdomui:„Pažvelkįšįvelniąirįjobjaurų žvilgsnįiržinok,kadjisyratas,kurisnuvertėtaveiš šviesybėsįtamsą,išramybėsirpoilsioįvargąirkančią

4Irpažvelk,oAdomai,įtą,kurissakėapiesave,kadjis yraDievas!ArDievasgalibūtijuodaodis?ArDievas galėtųpriimtimoterspavidalą?Aryrakasnorsstipresnis užDievą?IrarJisgalibūtinugalėtas?

5„Žiūrėk,oAdomai,irpamatykjįsurištątavoakivaizdoje, ore,negalintįpabėgti!Todėlsakautau:nebijokjo;nuošiol būkatsargusirsaugokisjo,kadirkąjistaudarytų“

6TadaDievasišvijoŠėtonąnuoAdomoakių,kurįJis sustiprinoirkurioširdįJispaguodė,sakydamasjam:„Eik žemynįLobiųoląirneatsiskirknuoIevos;Ašnumalšinsiu tavyjevisusgyvuliškusgeismus.“

7NuotosvalandostaipalikoAdomąirIevą,irjie džiaugėsipoilsiuDievoįsakymuTačiauDievasnepadarė topatiesnėvienamišAdomopalikuonių,otikAdomuiir Ievai

8TadaAdomaspagarbinoViešpatį,kadjįišlaisvinoirkad palaidojosavoaistrasIrjisnužengėišolosviršausir gyvenosuIevakaipanksčiau

9Taipbaigėsiketuriasdešimtdienų,kuriasjisbuvo atsiskyręsnuoIevos.

5SKYRIUS

1Setas,būdamasseptyneriųmetų,žinojo,kasgerairkas bloga,nuolatpasninkavoirmeldėsi,ovisasnaktis praleisdavomaldaudamasDievopasigailėjimoiratleidimo 2Jistaippatpasninkavokasdienaukodamasaukąlabiau neijotėvas,nesbuvogražausveido,kaipDievoangelas. Jistaippatturėjogerąširdį,išsaugojogeriausiassavo

sielossavybes:irdėlšiospriežastiesjiskasdienaukodavo savoauką.

3IrDievuipatikojoauka;betJamtaippatpatikojo tyrumas.IrtaipjistoliauvykdėDievo,savotėvoirmotinos valiąikiseptyneriųmetų.

4Poto,kaijis,baigęsaukoti,leidosižemynnuoaltoriaus, jampasirodėŠėtonasgražausangelo,spindinčiošviesa, pavidalu;rankojejislaikėšviesoslazdą,opatsbuvo susijuosęsšviesosdiržu

5JispasveikinoSetągražiašypsenairėmėjįvilioti maloniaisžodžiais,sakydamas:„OSetai,kodėltugyveni šiamekalne?Jisnelygus,pilnasakmenųirsmėlio,ir medžiųbegerųvaisių;dykumabegyvenviečiųirbemiestų; nėragerosvietosgyventiTikviskas–karštis,nuovargisir vargas“

6Jistoliautarė:„Betmesgyvenamegražiosevietose, kitamepasaulyjeneišižemėMūsųpasaulisyrašviesus,ir mūsųpadėtisyrageriausia;mūsųmoterysyragražesnės neibetkuriokito;irašlinkiutau,oSetai,vestivienąišjų; nesmatau,kadtuesigražiosišvaizdos,ošioježemėjenėra nėvienosmoters,kuritaubūtųpakankamaigeraBeto, visi,kuriegyvenašiamepasaulyje,yratikpenkiossielos.“

7„Betmūsųpasaulyjeyralabaidaugvyrųirdaugmergelių, visosvienaužkitągražesnėsTodėlnoriutaveiščia perkelti,kadgalėtumpamatytimanogiminesirsusituokti sukuotiknori“

8„Tadapasiliksisumanimiirbūsiramus;būsikupinas spindesioiršviesos,kaipirmes.“

9„Tupasiliksimūsųpasaulyjeirilsėsitėsnuošiopasaulio irjokančių;niekadadaugiaunebesijausisilpnasir pavargęs;niekadaneatnešiaukosirnemaldausi pasigailėjimo;nesdaugiaunebedarysinuodėmėsir nebesiduosiaistros“

10„Irjeipaklausysi,kąsakau,tekėsiužvienosišmano dukterų;nespasmustaipelgtisnėranuodėmėirtai nelaikomagyvuliškugeismu“

11„NesmūsųpasaulyjeneturimeDievo;betmesvisi esamedievai;mesvisiesameiššviesos,dangiškieji, galingi,stiprūsiršlovingi“

6SKYRIUS

1Išgirdęsšiuosžodžius,Setasapstulboir,palenkęsširdį Šėtonoklastingaikalbai,tarėjam:„Arsakei,kadyra sukurtaskitaspasaulisneišis;irkitipadarai,gražesniuž tuos,kurieyrašiamepasaulyje?“

2Šėtonastarė:„Taip,štaitumaneišgirdai,betašdargirsiu juosirjųkeliustauausyse“.

3BetSetasjamtarė:„Tavokalbairtavogražusvisko aprašymasmanenustebino

4„Visdėltošiandiennegaliueitisutavimi;kolnenuvyksiu passavotėvąAdomąirpassavomotinąIevąir nepasakysiujiemsvisko,kąmansakeiTada,jeijieleis maneitisutavimi,ašatvyksiu“

5Setasvėltarė:„Bijaukąnorsdarytibesavotėvoir motinosleidimo,kadnežūčiaukaipmanobrolisKainasir kaipmanotėvasAdomas,kuriesulaužėDievoįsakymą. Betštaitupažįstišiąvietą;ateikirsusitiksumanimičia rytoj“

6Taiišgirdęs,ŠėtonastarėSetui:„Jeipapasakosisavo tėvuiAdomui,kąaštausakiau,jisneleistaueitisumanimi

7Betpaklausykmanęs;nesakyksavotėvuiirmotinai,ką tausakiau;beteiksumanimišiandienįmūsųpasaulį;kur pamatysigražiusdalykusirtenlinksminsiesi,ir linksminsiesišiądienąsumanovaikais,juosstebėdamasir pasisotinęslinksmybių;irdžiaukisdarlabiau.Tadarytoj tavesugrąžinsiuįšiąvietą;betjeituverčiaunoripasilikti sumanimi,tebūnie“

8TadaSetasatsakė:„Manotėvoirmotinosdvasiagaubia mane;jeibentvienądienąnuojųpasislėpsiu,jiemirs,ir Dievaslaikysmanekaltuužnuodėmępriešjuos

9„Irjeigujienežinotų,kadatėjauįšiąvietąatneštisavo auką,jienebūtųnuomanęsatsiskyręnėvalandai;aš neturėčiaueitiįjokiąkitąvietą,nebentjiemanleistų.Bet jieelgiasisumanimilabaimaloniai,nesašgreitaipasjuos grįžtu“

10TadaŠėtonasjamtarė:„Kastaunutiks,jeipasislėpsi nuojųvienąnaktį,osugrįšipasjuosauštant?“

11BetSetas,pamatęs,kadjisnesiliovėkalbėtiirkadšisjo nepaliks,nubėgopriealtoriaus,ištiesėrankasįDievąir maldavoJoišgelbėjimo

12TadaDievaspasiuntėsavožodįirprakeikėšėtoną,kuris bėgonuoJo.

13OSetasužlipopriealtoriaus,širdyjetardamas: „Aukurasyraaukojimovieta,irtenyraDievas;dieviška ugnisjįpraris;tadšėtonasnegalėsmanpakenktiirmanęs ištennepaims“

14Setasnuliponuoaukuroirnuėjopassavotėvąirmotiną, irpakeliuijistroškoišgirstijobalsą,nesbuvokiek užtrukęs

15Tadajispradėjojiemspasakoti,kąjambuvoištikęs šėtonas,angelopavidalu.

16BetkaiAdomasišgirdojopasakojimą,jispabučiavo jamveidąirperspėjodėltoangelo,sakydamas,kadtai Šėtonas,kurisjamtaippasirodė.TadaAdomaspasiėmė Setą,irjienuėjoįLobiųolą,irtendžiaugėsi

17BetnuotosdienosAdomasirIevaniekadanuojo neatsiskyrė,kadirkurjisbūtųnuėjęs,ardėlsavoaukos,ar dėlkonorskito

18ŠisženklasįvykoSetui,kaijambuvodevynerimetai

7SKYRIUS

1KaimūsųtėvasAdomaspamatė,kadSetasyratobulos širdies,jispanorojįvesti,kadpriešaskitąkartą nepasirodytųjamirjonenugalėtų

2TaigiAdomastarėsavosūnuiSetui:„Norėčiau,mano sūnau,kadvestumsavoseserįAkliją,Abelioseserį,kadji pagimdytųtauvaikų,kuriepapildytųžemę,pagalDievo mumsduotąpažadą

3„Nebijok,manosūnau;tamenėrajokiosgėdosLinkiu tautekėti,bijodamas,kadpriešastavęsnenugalėtų“

4TačiauSetasnenorėjovesti;betpaklusdamastėvuiir motinai,jisnepratarėnėžodžio

5TaigiAdomasvedėjįsuAklijaJambuvopenkiolika metų

6Betkaijambuvodvidešimtmetų,jissusilaukėsūnaus, kurįpavadinoEnosu;irpotosusilaukėirkitųvaikų,bejo.

7TadaEnosasužaugo,vedėirjamgimėKainanas

8Kainanastaippatužaugo,vedėirsusilaukėMahalaleelio

9TietėvaigimėAdomuigyvamesantirgyvenoprieLobių olos

10Adomodienosbuvodevynišimtaitrisdešimtmetų,o Mahalalelio–šimtas.BetMahalalelis,užaugęs,mėgo pasninkauti,melstisirsunkiaidirbti,kolartėjomūsųtėvo Adomodienųpabaiga.

8SKYRIUS

1MūsųtėvasAdomas,matydamas,kadartėjajogalas, pasišaukėsavosūnųSetą,kurisatėjopasjįįLobiųolą,ir tarėjam:

2„OSetai,manosūnau,atveskmansavovaikusirsavo vaikųvaikus,kadpriešmirtįgalėčiaujuospalaiminti“

3IšgirdęsšiuossavotėvoAdomožodžius,Setaspasišalino, apsiverkė,surinkosavovaikusirvaikųvaikusiratvedė juossavotėvuiAdomui

4BetmūsųtėvasAdomas,pamatęsjuosaplinkui,verkė, kadjamreikianuojųatsiskirti

5Pamatęjįverkiantį,visikartuverkėirpuolėjamant veido,sakydami:„Kaiptubūsiatskirtasnuomūsų,mūsų tėve?Irkaipžemėtavepriimsirpaslėpsnuomūsų akių?“Taipjiedaugraudojoirkalbėjopanašiaisžodžiais 6TadamūsųtėvasAdomaspalaiminojuosvisusir, palaiminęsjuos,tarėSetui:

7„OSetai,manosūnau,tupažįstišįpasaulį–kadjispilnas sielvartoirnuovargio;irtužinaiviską,kasmusužklupoiš mūsųišbandymųjameTodėldabarįsakautaušiais žodžiais:saugotinekaltumą,būtityramirteisingam, pasitikėtiDievu;irnesiremtišėtonokalbomisnei apsireiškimais,kuriuosejistaupasirodys“

8Betlaikykisįsakymų,kuriuostaušiandienduodu;tada atiduokjuossavosūnuiEnosui;oEnosastegulatiduok juossavosūnuiKainanui;oKainanassavosūnui Mahalaleeliui;kadšisįsakymasbūtųtvirtastarpvisųtavo vaikų.

9„OSetai,manosūnau,kaitikašmirsiu,paimkmano kūną,apipurškjįmira,alavijuirkasijairpalikmanečia, šiojeLobiųoloje,kuriojeyravisišieženklai,kuriuos Dievasmumsdavėišsodo“

10„Omanosūnau,potoateistvanasiružliesvisus kūrinius,palikdamastikaštuoniassielas.

11„Bet,omanosūnau,tegultie,kuriuostuometuištavo vaikųpaliks,išsinešamanokūnąsusavimiiššiosolos;ir kaijiejįpasiimssusavimi,tegulvyriausiasišjųįsakosavo vaikamspaguldytimanokūnąlaive,kolpotvynisnurimsir jieišlipsišlaivo“

12Tadajiepaimsmanokūnąirpaguldysjįžemėsviduryje, netrukuspoto,kaibusišgelbėtinuotvanovandenų

13„Vieta,kurbuspalaidotasmanokūnas,yražemės vidurys;ištenateisDievasirišgelbėsvisusmūsų giminaičius

14„Betdabar,oSetai,manosūnau,vadovauksavotautai; rūpinkisjaisirsaugokjuossuDievobaime;irveskjuos gerukeliu;liepkjiemspasninkautiDievui;irleiskjiems suprasti,kadjieneturėtųklausytiŠėtono,kadjisjų nesunaikintų“

15„Tadaatskirksavovaikusirsavovaikųvaikusnuo Kainovaikų;neleiskjiemssujaisbendrautiirnesiartinti priejųneižodžiais,neidarbais“

16TadaAdomasleidosavopalaiminimuinusileistiSetui, jovaikamsirvisiemsjovaikųvaikams.

17TadajisatsisukoįsavosūnųSetąirįsavožmonąIevą irtarėjiems:„Saugokitešįauksą,smilkalusirmirą,

kuriuosDievasmumsdavėkaipženklą,nesateinančiomis dienomistvanasužliesvisąkūriniją.Bettie,kurieįeisį arką,pasiimssusavimiauksą,smilkalusirmirąkartusu manokūnuirpadėsauksą,smilkalusirmirąkartusumano kūnužemėsviduryje.

18„Tada,poilgolaiko,miestas,kuriamerandamasauksas, smilkalaiirmirasumanokūnu,busapiplėštasBetkaijis bussugadintas,auksas,smilkalaiirmirabuspaimtiiš saugomogrobio;irniekasišjųnepražus,kolateisDievo Žodis,tapęsžmogumi;kaikaraliaijuospaimsirpaaukos JamauksąkaipJokarališkumoženklą;smilkaluskaipJo, dangausiržemėsDievo,ženklą;irmirąkaipJokančios ženklą.“

19„Taippatšaltis–kaipženklas,kadJisnugalėjoŠėtoną irvisusmūsųpriešus;smilkalai–kaipženklas,kadJis prisikelsišnumirusiųirbusišaukštintasviršvisko,kas dangujeiržemėje;irmira–kaipženklas,kadJisgers karčiątulžįirjauspragaroskausmusnuoŠėtono“

20„Irdabar,oSetai,manosūnau,štaiaštauapreiškiau paslėptaspaslaptis,kuriasmanapreiškėDievasLaikykis manoįsakymosauirsavožmonėms“

9SKYRIUS

1KaiAdomasbaigėduotiSetuisavoįsakymą,jogalūnės atsipalaidavo,rankosirkojospraradovisąjėgą,burnatapo nebylė,oliežuvisvisiškainustojokalbėtiJisužmerkėakis iratidavėdvasią.

2Betkaijovaikaipamatė,kadjismiręs,vyraiirmoterys, seniirjauni,puolėantjo,verkdami

3Adomomirtisįvykopraėjusdevyniemsšimtams trisdešimčiaimetų,kuriuosjisgyvenožemėje,penkioliktą Barmūdomėnesiodieną,posaulėsatostogosskaičiavimo, devintąvalandą.

4Taibuvopenktadienis,tąpačiądieną,kaibuvosukurtas irilsėjosi;ovalanda,kadajismirė,buvotapati,kuriąjis išėjoišsodo.

5TadaSetasjįgeraisuvyniojoirbalzamavogausiais kvapniaiskvepalaisiššventųmedžiųirŠventojokalno;ir jokūnąpaguldėrytinėjeolospusėje,smilkalųpusėje;ir pastatėpriešaisjįdegantįžibintuvą

6Jovaikaistovėjopriešaisjį,verkdamiirraudodamidėljo visąnaktįikiaušros.

7TadaSetasirjovyresnysissūnusEnosas,irEnososūnus Kainanasišėjoirėmėsigerųaukų,kadpaaukotųViešpačiui, irjiepriėjoprieaukuro,antkurioAdomasaukojodovanas Dievui,kaiaukodavo

8BetIevajomstarė:„Palaukite,kolpirmiausia paprašysimeDievopriimtimūsųaukąirsaugotiJotarno Adomosielą,kadjijąpaimtųįdangųpailsėti“

9Irvisijieatsistojoirpasimeldė

10SKYRIUS

1Kaijiebaigėmelstis,atėjoDievožodisirpaguodėjuos dėljųtėvoAdomo

2Potojiepaaukojodovanasužsaveirsavotėvą.

3Irkaijiebaigėsavoauką,DievoŽodisatėjopasSetą, vyriausiąjįišjų,sakydamasjam:„OSetai,Setai,Setai,tris kartus.Kaipbuvausutavotėvu,taipbūsiuirsutavimi,kol išsipildyspažadas,kurįjamdaviau–tavotėvassakė:‘Aš atsiųsiusavožodįirišgelbėsiutaveirtavopalikuonis’

4Otu,tavotėvasAdomas,laikykisįsakymo,kurįjistau davė,iratskirksavopalikuonisnuosavobrolioKaino palikuonių“

5IrDievasatitraukėsavožodįišSeto.

6TadaSetas,IevairjųvaikainusileidonuokalnoįLobių olą

7BetAdomasbuvopirmasis,kuriosielamirėEdeno žemėje,Lobiųoloje;nespriešjįniekasnemirė,tikjosūnus Abelis,kurismirėnužudytas

8TadavisiAdomovaikaiatsikėlė,verkėsavotėvoAdomo iraukojojamaukasšimtąketuriasdešimtdienų

11SKYRIUS

1PoAdomoirIevosmirtiesSetasatskyrėsavovaikusir savovaikųvaikusnuoKainovaikų.Kainasirjopalikuonys nusileidoirgyvenoįvakarus,žemiautosvietos,kurbuvo nužudęssavobrolįAbelį

2BetSetasirjovaikaigyvenošiaurėje,Lobiųoloskalne, kadbūtųarčiausavotėvoAdomo

3IrSetas,vyresnysis,aukštasirgeras,kilniossielosir tvirtoproto,stovėjosavožmoniųpriešakyje;irrūpinosi jaisnekaltumu,atgailairromumu,irneleidonėvienamiš jųnusileistipasKainovaikus

4Betdėlsavotyrumojiebuvopavadinti„Dievovaikais“ir buvosuDievu,onesuangelųpulkais,kuriepuolė;nesjie toliaušlovinoDievąirgiedojoJampsalmessavooloje–Lobiųoloje.

5TadaSetasstovėjopriešaissavotėvoAdomoirmotinos Ievoskūnąirmeldėsidienąirnaktį,prašydamas pasigailėjimosauirsavovaikams;irkad,kaijamkiltų sunkumųsuvaiku,Jisduotųjampatarimo

6BetSetasirjovaikainemėgožemiškodarbo,betatsidėjo dangiškiemsdalykams;nesjienegalvojoapieniekąkitą, tikapiešlovinimą,giedojimąirpsalmesDievui 7Todėljievisadagirdėjoangelųbalsus,šlovinančiusir šlovinančiusDievą;išsodovidaus,arbakaiDievasjuos siųsdavosupavedimu,arbakaijiekildavoįdangų

8NesSetasirjovaikaidėlsavotyrumogirdėjoirmatė tuosangelus.Kitavertus,sodasbuvonelabaitoliviršjų, tikmaždaugpenkiolikosdvasiniųuolekčiųatstumu

9Taigivienadvasinėuolektisatitinkatrisžmogaus uolektis,išvisoketuriasdešimtpenkiasuolektis.

10Setasirjovaikaigyvenoantkalno,žemiausodo;jie nesėjo,nepjovė,jienegaminomaistokūnui,netnekviečių, tikaukas.Jievalgėvaisiusirskaniusmedžius,augančius kalne,kuriamejiegyveno

11Setasdažnaipasninkavokasketuriasdešimtdienų,kaip irjovyriausiejivaikai,nesSetošeimaužuodėsodomedžių kvapą,kaivėjaspūtėtakryptimi

12Jiebuvolaimingi,nekalti,bestaigiosbaimės,tarpjų nebuvopavydo,piktųveiksmų,neapykantos.Nebuvo gyvuliškosaistros;išjųlūpųnesklidoneibjaurūsžodžiai, neikeiksmai;neipiktipatarimai,neiapgaulėTometo žmonėsniekadaneprisiekinėdavo,betsunkiomis aplinkybėmis,kaivyraiturėjoprisiekti,jieprisiekdavo teisiojoAbeliokrauju.

13Betjievertėsavovaikusirmoteriskiekvienądieną olojepasninkauti,melstisirgarbintiAukščiausiąjįDievą JiepalaiminosavesavotėvoAdomokūneirjuopatepė save

14Irtaipjiedarė,kolartėjoSetopabaiga

12SKYRIUS

1TadateisusisSetaspasišaukėsavosūnųEną,Enosūnų KainanąirKainanosūnųMahalaleelįirtarėjiems: 2„Kadangimanogalasartėja,noriupastatytistogąvirš altoriaus,antkurioaukojamosaukos“

3Jiepaklusojoįsakymuiirišėjovisi,irseni,irjauni,ir sunkiaidirbo,irpastatėgražųstogąviršaukuro.

4Taipdarydamas,Setasgalvojo,kadjovaikaikalnebus palaimintiirkadjispriešmirtįpaaukosužjuosauką 5Kaistogostatymasbuvobaigtas,jisįsakėjiemsaukoti JiestropiaidirboiratnešėaukassavotėvuiSetui,kurisjas paėmėirpaaukojoantaukuro;irmeldėsiDievui,kad priimtųjųaukas,pasigailėtųsavovaikųsielųirapsaugotų jasnuošėtonorankos

6IrDievaspriėmėjoaukąirpasiuntėsavopalaiminimą jamirjovaikamsIrtadaDievasdavėSetuipažadą, sakydamas:„Praėjustomspenkiomssupusedienos,dėl kuriųdaviaupažadątauirtavotėvui,Ašatsiųsiusavožodį irišgelbėsiutaveirtavopalikuonis“

7TadaSetas,jovaikaiirjovaikųvaikaisusitiko,nuėjo nuoaukuroirnuėjoįLobiųolą,kurjiemeldėsi,palaimino savemūsųtėvoAdomokūneirjuopatepėsave

8BetSetaskeliasdienaspasilikoLobiųolojeirtada kentėjo–kančiasikimirties.

9TadapasjįatėjojopirmagimissūnusEnosaskartusu savosūnumiKainanu,KainanosūnumiMahalaleliu, MahalaleliosūnumiJareduirJaredosūnumiEnochusu savožmonomisirvaikais,kadgautųSetopalaiminimą

10TadaSetasmeldėsiužjuos,palaiminojuosirprisiekė teisiojoAbeliokrauju,sakydamas:„Maldaujujūsų,mano vaikai,neleistinėvienamišjūsųnusileistinuošiošventojo irtyrokalno

11NebendrinkitesuKaino,žudikoirnusidėjėlio, nužudžiusiosavobrolį,vaikais;jūsžinote,manovaikai, kadmesbėgamenuojoirnuovisųjonuodėmiųvisomis jėgomis,nesjisnužudėsavobrolįAbelį.“

12Taipasakęs,SetaspalaiminoEnosą,savopirmagimį sūnų,irįsakėjamįprastaitarnautityramedorybėjemūsų tėvoAdomokūnuivisassavogyvenimodienas;taippat kartaiseitipriealtoriaus,kurįSetasbuvopastatęsIrjis įsakėjammaitintisavožmonesteisumu,teisingumuir tyrumuvisassavogyvenimodienas.

13TadaSetogalūnėsatsipalaidavo;jorankosirkojos praradovisąjėgą;joburnataponebyliirnegalėjokalbėti; irjisatidavėdvasiąirmirėkitądienąposavodevynių šimtųdvyliktųjųmetų,Abibomėnesiodvidešimtseptintąją dieną;Henochuituometubuvodvidešimtmetų.

14TadajiekruopščiaisuvyniojoSetokūną,balzamavojį kvapniaiskvepalaisirpaguldėLobiųoloje,mūsųtėvo Adomokūnodešinėje,irgedėjojoketuriasdešimtdienų Jieaukojoužjįdovanas,kaipbuvopadovanojęmūsųtėvui Adomui

15PoSetomirtiesEnosasiškilopriešakyjesavotautos, kuriąjisganėteisumeirteisingume,kaipjambuvoįsakęs jotėvas

16BetkaiEnosuibuvoaštuonišimtaidvidešimtmetų, Kainassusilaukėgausiųpalikuonių;nesjiedažnai tuokdavosi,pasiduodamigyvuliškiemsgeiduliams;kol žemėkalnopapėdėjejųprisipildė.

13SKYRIUS

1TaislaikaisgyvenoaklasisLamechas,vienasišKaino sūnų.Jisturėjosūnų,varduAtonas,irjieabuturėjodaug galvijų.

2BetLamechasturėjoįprotįsiųstijuosganytispasjauną piemenį,kurisjuosganė;irvakaregrįžęsnamo,piemuo verkdavopriešsavosenelį,priešsavotėvąAtunąirsavo motinąHazinąirsakydavojiems:„Ašnegaliuvienas ganytitųgalvijų,kadkasnorsmanęsneapvogtųar nenužudytųdėljų“NestarpKainovaikųbuvodaug plėšimų,žmogžudysčiųirnuodėmių

3TadaLamechasjopasigailėjoirtarė:„Tikrai,būdamas vienas,jisgalibūtinugalėtasšiosvietosvyrų“

4TaigiLamechasatsikėlė,paėmėlanką,kurįturėjonuo jaunystės,darpriešapakant,didelesstrėles,glotnius akmenisirsvaidyklę,kuriąturėjo,irišėjoįlaukąsujaunu piemeniu,atsistojoužgalvijų;ojaunaspiemuosaugojo galvijus.TaipLamechasdarėdaugelįdienų.

5TuotarpuKainas,nuotada,kaiDievasjįatstūmėir prakeikėdrebėjimuirsiaubu,negalėjoneiapsistoti,nei rastiramybėsvienojevietoje,betklajojoišvienosvietosį kitą

6KlajodamasjisatėjopasLamechožmonasirklausinėjo jųapiejį.Josjamatsakė:„Jislaukuosesugalvijais“.

7Kainasišėjojoieškoti;irkaijisįėjoįlauką,jaunas piemuoišgirdojokeliamątriukšmąirgalvijųganymąsiiš priekio.

8TadajistarėLamechui:„Omanoviešpatie,artailaukinis žvėris,arplėšikas?“

9Lamechasjamtarė:„Parodykman,įkuriąpusęjisžiūri, kaiužlips“

10TadaLamechasįtempėlanką,užmetėantjostrėlęir įmetėakmenįįsvaidyklę.Kainuiišėjusišlauko,piemuo tarėLamechui:„Šauk,jisateina!“

11TadaLamechasšovėįKainąstrėleirpataikėjamįšoną Lamechassmogėjamakmeniuišmėtyklės,kurisnukrito jamantveidoirišmušėabiakisKainastuojaupatkritoir mirė

12TadaLamechasirjaunaspiemuopriėjopriejoirradojį gulintįantžemėsJaunasispiemuojamtarė:„TaiKainas, mūsųsenelis,kurįtunužudei,manoviešpatie!“

13TadaLamechasapgailestavoir,apimtaskartėlio, suplojorankomisirtrenkėplokščiudelnujaunuoliuiper galvą,kuriskritolygnegyvas;betLamechaspamanė,kad taiapgaulė;todėljispaėmėakmenįirtrenkėjam, sudaužydamasgalvą,kolšismirė

14SKYRIUS

1KaiEnosuibuvodevynišimtaimetų,visiSeto,Kainamo irjopirmagimiovaikaisusavožmonomisirvaikais susirinkoaplinkjį,prašydamijopalaiminimo

2Tadajismeldėsiužjuos,palaiminojuosirprisiekė teisiojoAbeliokrauju,sakydamas:„Tegulnėvienasjūsų vaikasnenusileidžianuošiošventojokalnoir tenebendraujasužudikoKainovaikais!“

3TadaEnosaspasišaukėsavosūnųKainanąirtarėjam: „Žiūrėk,manosūnau,atkreipksavoširdįįsavožmones, įtvirtinkjuosteisumeirnekaltybėje;irstovėktarnaudamas mūsųtėvoAdomokūnuivisassavogyvenimodienas“

4PotoEnosasužmigo,būdamasdevyniųšimtų aštuoniasdešimtpenkeriųmetų;irKainanasjįsuvyniojoir paguldėLobiųoloje,jotėvoAdomokairėje;iraukojoužjį pagaljotėvųpaprotį.

15SKYRIUS

1PoEnosomirtiesKainanasstovėjosavotautospriešakyje teisumeirnekaltybėje,kaipjambuvoįsakęsjotėvas;jis taippattoliautarnavoAdomokūnuiLobiųoloje

2Kaijisgyvenodevynisšimtusdešimtmetų,jįištiko kančiairpriespaudaKaijisjauruošėsiįžengtiįpoilsį,pas jįatėjovisitėvaisužmonomisirvaikais.Jisjuospalaimino irprisiekėteisiojoAbeliokrauju,sakydamas:„Tegulnė vienasišjūsųnenusileidžianuošiošventojokalnoir nebendraujasužudikoKainovaikais.“

3Mahalalelis,jopirmagimissūnus,gavošįįsakymąiš savotėvo,kurisjįpalaiminoirmirė

4TadaMahalaleelisjįbalzamavokvapniaiskvepalaisir palaidojoLobiųolojesujotėvais;irjieaukojojampagal savotėvųpaprotį

16SKYRIUS

1TadaMahalalelisstovėjoviršsavožmonių,ganėjuos teisumeirnekaltybėjeirstebėjo,kadjieneturėtųjokių ryšiųsuKainovaikais

2JistaippattoliaumeldėsiirtarnavoLobiųolojemūsų tėvoAdomokūnui,prašydamasDievopasigailėjimosauir savožmonėms;ikiaštuoniųšimtųseptyniasdešimtiesmetų, kaisusirgo.

3Tadavisijovaikaisusirinkopasjį,kadjįpamatytųir paprašytųjopalaiminimojiemsvisiems,priešjam paliekantšįpasaulį.

4TadaMahalaleelisatsikėlė,atsisėdosavolovoje,joveidu riedėjoašaros,irpašaukėsavovyriausiąjįsūnųJaredą, kurisatėjopasjį.

5Tadajispabučiavojoveidąirtarė:„O,Jaredai,mano sūnau,aštavesaikdinudangausiržemėsKūrėju,saugoti savožmonesirganytijuosteisumeirnekaltybėje;ir neleistinėvienamišjųnusileistinuošioŠventojokalno pasKainovaikus,kadnepražūtųkartusujais

6„Klausyk,manosūnau,dėljųžemėjeįvyksdidelis sunaikinimas;Dievassupyksantpasaulioirsunaikinsjuos vandeniu

7„Betaštaippatžinau,kadtavovaikaitavęsneklausysir kadjienusileisnuošitokalno,santykiaussuKainovaikais iržuskartusujais.“

8„Omanosūnau!Mokykjuosirsaugokjuos,kadtaudėl jųnebūtųkaltės“

9Beto,MahalalelistarėsavosūnuiJaredui:„Kaimirsiu, balzamuokmanokūnąirpaguldykjįLobiųoloješalia manotėvųkūnų;tadaatsistokšaliamanokūnoirmelskis Dievui;irrūpinkisjais,iratliksavotarnystępriešjuos,kol patsįeisiįpoilsį“

10TadaMahalaleelispalaiminovisussavovaikus,atsigulė įlovąiružmigokaipjotėvai.

11BetkaiJaredaspamatė,kadjotėvasMahalaleelismirė, jisverkėirsielvartavo,apkabinoirbučiavojorankasir kojas;taippatpadarėvisijovaikai.

12Jovaikaijįkruopščiaibalzamavoirpaguldėšaliajo tėvųkūnų.Tadajieatsikėlėirgedėjojoketuriasdešimt dienų

17SKYRIUS

1TadaJaredaslaikėsisavotėvoįsakymoirpakilokaip liūtasviršsavožmonių.Jisganėjuosteisumeir nekaltybėjeirįsakėjiemsniekonedarytibejopatarimo Nesjisbijojodėljų,kadjienenueitųpasKainovaikus 2Todėljisjiemsnuolatduodavoįsakymųirtaidarėiki keturišimtaiaštuoniasdešimtpenktųjųsavogyvenimo metųpabaigos.

3Pasibaigusšiemsnurodytiemsmetams,jampasirodėšis ženklasKaiJaredasstovėjokaipliūtaspriešaissavotėvų kūnus,melsdamasisirįspėdamassavožmones,Šėtonas jampavydėjoirsukūrėgražųapsireiškimą,nesJaredas neleidosavovaikamsniekodarytibejopatarimo

4TadajampasirodėŠėtonassutrisdešimčiasavokareivijų vyrų,gražiųvyrųpavidalu;patsŠėtonasbuvovyriausiasir aukščiausiasišjų,susmulkiabarzda

5JiestovėjoprieolosangosirišvidausšaukėJaredą.

6Jisišėjopasjuosirradojuosatrodančiuskaipgražūs, šviesūsirlabaigražūsvyraiJisstebėjosijųgrožiuir išvaizdairsvarstė,arjiegalbūtnėraKainopalikuonys.

7Jistaippattarėsavoširdyje:„KaipKainovaikainegali užkoptiįšiokalnoaukštumas,irnėvienasišjųnėratoks gražus,kaipšie,irtarpšiųvyrųnėranėvienoišmano giminaičių–jieturibūtisvetimi“

8TadaJaredasirjieapsikeitėpasisveikinimu,irjistarė vyresniajamišjų:„Omanotėve,paaiškinkman,koks stebuklastavyje,irpasakykman,kasšitiesutavimi,nes manjieatrodokaipnepažįstamivyrai“

9Tadavyresnysispradėjoverkti,irlikusiejiverkėkartusu juo;irjistarėJaredui:„AšesuAdomas,kurįDievassukūrė pirmąjį;oštaiAbelis,manosūnus,kurįnužudėjobrolis Kainas,įkurioširdįŠėtonasįkvėpėnorąjįnužudyti.

10„Taigi,štaimanosūnusSetas,kurioprašiauViešpaties, kurisjįmandavė,kadmanepaguostųvietojAbelio

11„TaigišisyramanosūnusEnas,Setosūnus,oanasyra Kainanas,Enosūnus,oanasyraMahalaleelis,Kainano, tavotėvo,sūnus“

12BetJaredasvisdarstebėjosijųišvaizdairvyresniojo kalbasujuo

13Tadavyresnysisjamtarė:„Nesistebėk,manosūnau; mesgyvenamežemėjeįšiauręnuosodo,kurįDievas sukūrėpriešpasaulįJisneleidomumstengyventi,bet apgyvendinomussode,kurioapačiojetudabargyveni.“

14„Betpoto,kainusidėjau,Jisišvedėmaneišjos,iraš likaugyventišiojeoloje;maneištikodideliirsunkūs vargai;irkaiartėjomanomirtis,įsakiausavosūnuiSetui gerairūpintissavožmonėmis;iršismanoįsakymasturi būtiperduodamasiškartosįkartąikiateinančiųkartų pabaigos“

15„Bet,oJaredai,manosūnau,mesgyvenamegražiuose kraštuose,otučiagyvenivarge,kaipmanpranešėtavo tėvasMahalalelis;sakydamas,kadateisdidelistvanasir užliesvisąžemę“

16„Todėl,omanosūnau,bijodamasdėltavęs,atsikėliau, pasiėmiausavovaikusiratėjaučiaaplankytitavęsirtavo vaikų;betradautavestovintįšiojeolojeverkiančią,otavo vaikusišsibarsčiusiuspošįkalnąkarštyjeirkančioje“

17„Bet,omanosūnau,kainuklydomenuokelioir pasiekėmeštaičia,pošiuokalnuradomekitusvyrus;kurie gyvenagražioješalyje,pilnojemedžių,vaisiųirvisokių žalumynų;taitarsisodas;tad,kaijuosradome,pamanėme, kadtaijūs;koltavotėvasMahalalelismannepasakė,kad jietokienėra“

18„Taddabar,manosūnau,paklausykmanopatarimoir eikpasjuos,tuirtavovaikai.Jūsilsėsitnuovisųšiųkančių, kuriaspatiriateBetjeinenusileisipasjuos,taikelkis, pasiimksavovaikusireiksumumisįmūsųsodą;jūs gyvensitemūsųgražioježemėjeirilsėsitnuovisųšiųvargų, kuriuosdabarpatiriatetuirtavovaikai“

19BetJaredas,išgirdęsvyresniojokalbą,nusteboir vaikščiojošenbeiten,bettąakimirkąneradonėvienoiš savovaikų

20Tadajisatsakėirtarėseniūnui:„Kodėlslėpėtėsikišios dienos?“

21Vyresnysisatsakė:„Jeitavotėvasnebūtųmumspasakęs, nebūtumežinoję.“

22TadaJaredaspatikėjo,kadjožodžiaibuvotiesa

23TaigitasvyresnysispaklausėJaredą:„Kodėltu atsigręžei,tasiranas?“Tasatsakė:„Ieškojauvienoišsavo vaikų,kadjampraneščiauapiesavokelionęsutavimiir apiejųatvykimąpastuos,apiekuriuosmankalbėjai“

24IšgirdęsJaredoketinimus,vyresnysisjamtarė:„Paliktą tikslądabarireiksumumis;pamatysimūsųšalį;jeižemė, kuriojegyvename,taupatiks,messugrįšimečiair pasiimsimetavošeimą.Betjeimūsųšalistaunepatiks, grįšiįsavogimtinę“

25IrvyresnysisraginoJaredąišeiti,kolkurisnorsišjo vaikųneatėjopatartijamkitaip.

26TadaJaredasišėjoišolosirėjosujaisirtarpjųIrjie guodėjį,kolpasiekėKainosūnųkalnoviršūnę

27Tadavyresnysistarėvienamišsavodraugų:„Mes kažkąpamiršomeprieolosangos–tąpasirinktądrabužį, kurįatsinešėmeaprengtiJaredą“

28Tadajistarėvienamišjų:„Grįžk,tu,kasnors;mes tavęsčiapalauksime,kolsugrįšiTadaaprengsimeJaredą, irjisbuskaipmes–geras,gražusirtinkamasatvyktisu mumisįmūsųšalį.“

29Tadatasvienassugrįžo

30Kaijisbuvonetoli,vyresnysispašaukėjįirtarė: „Palauk,kolateisiuirsutavimipasikalbėsiu“.

31Tadajissustojo,ovyresnysispriėjopriejoirtarė: „Vienądalykąpamiršomeoloje–užgesintilempą,kuri degajosviduje,viršjojeesančiųkūnų.Tadagreitaigrįžk pasmus“

32Tasvienasišėjo,ovyresnysissugrįžopassavobičiulius irpasJaredąJienusileidonuokalno,irJaredassujais;ir jieapsistojoprievandensšaltinio,netoliKainovaikųnamų, irlaukėsavodraugo,kolšisatnešdrabužįJaredui

33Tadajis,grįžęsįolą,užgesinolempąir,atėjęspasjuos, atsinešėvaiduoklįirparodėjįjiemsKaiJaredasjįpamatė, jisstebėjosijogrožiuirgrakštumuirdžiūgavoširdyje, patikėdamas,kadvisataitiesa

34Jiemstenapsistojus,trysišjųnuėjoįKainosūnųnamus irtarėjiems:„Atneškitemumsšiandienmaistoprie vandensšaltiniomumsirmūsųpalydovamspavalgyti“

35KaiKainosūnūsjuospamatė,jiestebėjosijaisir galvojo:„Jieyragražūsakiai,kokiųniekadaanksčiau nematėme“Taigijiepakiloirnuėjosujaisprievandens šaltiniopamatytisavobendražygių

36Jiemsjospasirodėtokiosgražios,kadjiegarsiaišaukė apiesavovietas,kviesdamikitussusirinktiirpasigrožėti šiomisgražiomisbūtybėmisTadaaplinkjassusibūrėvyrai irmoterys.

37Tadaseniūnasjiemstarė:„Mesesameateiviaijūsų krašte,atneškitemumsgeromaistoirgėrimų,jūsirjūsų moterys,kadatsigaivintumepasjus“

38Išgirdęvyresniojožodžius,Kainosūnūsatsivedė kiekvienassavožmoną,okitas–savodukterįTaippas juosatėjodaugmoterų,kiekvienakreipdamasiįJaredą arbakaipįsave,arbakaipįsavožmoną

39BetkaiJaredaspamatė,kąjiepadarė,josielaatplėšėsi nuojų;jisnebenorėjoragautijųmaistoargėrimo.

40Vyresnysis,pamatęsužuominą,atsiribojonuojųirtarė jam:„Neliūdėk;ašesudidisvyresnysis,kaippamatysi manedarant,darykirtutaippat“.

41Tadajisišskėtėrankasirpaėmėvienąišmoterų,openki jodraugaipadarėtąpatįJaredoakivaizdoje,kadjis padarytųtąpatį.

42BetkaiJaredaspamatėjuosdarantnešlovę,jisverkėir tarėsau:„Manotėvainiekadataipnedarė“

43Tadajisišskėtėrankasirkarštaširdimi,garsiai verkdamasmeldėsi,maldamasDievąišgelbėtijįišjųrankų

44VostikJaredaspradėjomelstis,vyresnysispabėgosu savodraugais;nesjienegalėjoišbūtimaldosvietoje.

45TadaJaredasatsisuko,betjųnematė,iratsidūrė stovintistarpKainovaikų

46Tadajisverkėirtarė:„ODieve,nesunaikinkmanęssu šiarase,apiekuriąmaneperspėjomanotėvai;nesdabar,o manoViešpatieDieve,ašmaniau,kadtie,kurieman pasirodė,buvomanotėvai;betašsupratau,kadtai demonai,kuriemanesuviliojošiuogražiuapsireiškimu, kolašjaispatikėjau

47„BetdabarašprašauTavęs,Dieve,išvaduotimaneiš šiosrasės,tarpkuriosdabarapsistoju,kaipTuišgelbėjai manenuotųdemonųAtsiųsksavoangelą,kadištrauktų maneišjųtarpo,nesašpatsneturiugaliosišjųpabėgti.“

48Jareduibaigusmaldą,Dievaspasiuntėsavoangelątarp jų,kurispaėmėJaredą,pastatėjįantkalno,parodėjam kelią,davėjampatarimąirtadapasitraukėnuojo.

18SKYRIUS

1Jaredovaikaiturėjoįprotįlankytijįvalandąpovalandos, kadgautųjopalaiminimąirprašytųjopatarimodėlvisko, kądarė;irkaijisturėdavokokįdarbąatlikti,jiejįatlikdavo užjį

2Betšįkartą,įėjęįolą,jieradoneJaredo,oužgesusią lempąirmėtytustėvųkūnus,irišjųDievogaliasklido balsai,sakantys:„Šėtonasapsireiškimuapgavomūsųsūnų, norėdamasjįsunaikinti,kaipsunaikinomūsųsūnųKainą“

3Jietaippatsakė:„Viešpatie,dangausiržemėsDieve, išvaduokmūsųsūnųiššėtonorankų,kurisjamsukėlė didelįirmelagingąapsireiškimą“Jietaippatkalbėjoapie kitusdalykusDievogalia

4BetkaiJaredovaikaiišgirdošiuosbalsus,jieišsigandoir stovėjoverkdamisavotėvo;nesjienežinojo,kasjam nutiko

5Irjieverkėjotądienąikisaulėlydžio

6TadaatėjoJaredasliūdnuveidu,apgailėtinasprotuir kūnu,sielvartaujantis,kadbuvoatskirtasnuosavotėvų kūnų

7Betjamartėjantprieolos,jįpamatėvaikai,nuskubėjoį oląir,apsikabinęjįantkaklo,verkdamiirsakydami:„Tėve, kurbuvaiirkodėlmuspalikai,kaipnebuvaiįpratęs?“Irvėl: „Tėve,kaitudingai,užgesolempaviršmūsųtėvųkūnų, kūnaiblaškėsi,irišjųsklidobalsai.“

8Taiišgirdęs,Jaredasapgailestavoirnuėjoįolą;irten radomėtytuskūnus,užgesusiąlempąirpačiustėvus, besimeldžiančiusužjoišvadavimąiššėtonorankos.

9TadaJaredaspuolėantkūnų,apkabinojuosirtarė:„O manotėvai,jūsųužtarimutegulDievasišvaduojamaneiš šėtonorankos!IrašprašaujūsųpaprašytiDievo,kadmane saugotųirskirtųnuojoikimanomirtiesdienos“

10Tadavisibalsainutilo,išskyrusmūsųtėvoAdomobalsą, kuriskalbėjoJareduiDievogalia,lygkasnorskalbėtųsavo artimui,sakydamas:„OJaredai,manosūnau,aukokite dovanasDievuiužtai,kadišgelbėjotaveišŠėtonorankos; irkaiatnešitasaukas,tebūnie,kadpaaukotumjasant aukuro,antkurioašpaaukojauTadataippatsaugokis Šėtono;nesjisdaugkartųmaneapgaudinėjosavo šmėklomis,norėdamasmanesunaikinti,betDievas išgelbėjomaneišjorankos“

11„Įsakyksavožmonėms,kadjiebūtųjobudrūsir niekadanenustotųaukotiDievuidovanų“

12TadairAdomobalsasnutilo;irJaredassusavovaikais taistebėjosi.Tadajiepaguldėkūnustaip,kaipjiebuvo pirmiausia;irJaredassusavovaikaistovėjomelsdamiesi visątąnaktįikiaušros

13TadaJaredaspaaukojoaukąirpaaukojojąantaukuro, kaipAdomasjambuvoįsakęsEidamasprieaukuro,jis meldėsiDievui,prašydamaspasigailėjimoiratleidimouž savonuodėmędėlužgęstančioslempos.

14TadaDievaspasirodėJareduiantaukuroirpalaiminojį beijovaikusirpriėmėjųatnašas;irįsakėJareduipaimti šventosiosugniesnuoaukuroirjauždegtilempą,kuri apšvietėAdomokūną

19SKYRIUS

1TadaDievasvėlapreiškėjampažadą,kurįbuvodavęs Adomui;Jispaaiškinojam5500metųiratskleidėjamsavo atėjimoįžemępaslaptį

2IrDievastarėJaredui:„Otaugnis,kuriąpaėmeinuo aukurolempaiuždegti,tegulpasiliekapastave,kad apšviestųkūnus;irteguljineišeinaišolos,kolAdomo kūnasišjosneišeis

3Bet,oJaredai,rūpinkisugnimi,kadjiryškiaidegtų lempoje;neimkišolos,kolnegausiįsakymoperregėjimą, onepervaiduoklį,kaitujįpamatysi.

4„TadavėlįsakyksavotautaineturėtisantykiųsuKaino sūnumisirnesimokytijųkelių,nesašesuDievas,kuris nemėgstaneapykantosirnedorybių“

5DievasdavėJareduiirdaugkitųįsakymų,jįpalaiminoir tadaatitraukėišjosavoŽodį

6TadaJaredaspriėjosusavovaikais,paėmėugnįir nusileidoįolą,uždegėlempąpriešaisAdomokūnąirdavė savožmonėmsįsakymus,kaipDievasjambuvoįsakęs 7ŠisženklasįvykoJaredui,jamsukakusketurisšimtus penkiasdešimtmetų;kaipirdaugeliokitųstebuklų,mes neaprašomeTačiauaprašometikšįvienądėltrumpumoir tam,kadneprailgintumesavopasakojimo.

8IrJaredastoliaumokėsavovaikusaštuoniasdešimtmetų; betpotojiepradėjopažeidinėtijoduotusįsakymusir

darytidaugdalykųbejopatarimoJiepradėjovienaspo kitoleistisnuoŠventojokalnoirbendrautisuKaino vaikaisnešvariosedraugijose

9Dabarjumsatskleisimepriežastį,dėlkuriosJaredovaikai nusileidonuoŠventojokalno.

20SKYRIUS

1Kainuinuėjusįtamsiosžemėskraštąirjovaikamsten padaugėjus,atsiradovienasišjų,varduGenūnas,aklojo Lamechosūnus,kurisnužudėKainą

2OdėlšioGenuno,Šėtonasįėjoįjįvaikystėje;irjis pagaminoįvairiustrimitusirragus,styginiusinstrumentus, cimbolusirpsalterijas,lyras,arfasirfleitas;irjisgrojo jomisvisadairkiekvienąvalandą

3Irkaijisgrojoantjų,įėjoįjuosšėtonas,todėlišjųtarpo pasigirdogražūsirsaldūsgarsai,kuriežavėjoširdį

4Tadajissurinkobūriuspobūriųžaistiantjų;irkaijie žaidė,taipatikoKainovaikams,kurieužsidegėnuodėme tarpusavyjeirdegėtarsiugnimi;oŠėtonasužsidegėjų širdisvienąprieškitąirsustiprinojųgeismą

5ŠėtonastaippatišmokėGenunąiškukurūzųgaminti stipriusgėrimus;iršisGenunassuburdavobūriuspobūrių įgėrimųnamus;iratnešdavojiemsįrankasvisokiųvaisių irgėlių;irjiegėrėkartu.

6TaipšisGenunasnepaprastaipadauginonuodėmių;jis taippatelgėsiišdidžiaiirmokėKainovaikusdaryti visokiasdidžiausiasnedorybes,kuriųjienežinojo;ir paskatinojuosdarytidaugybędalykų,kuriųjieanksčiau nežinojo

7TadaŠėtonas,pamatęs,kadjienusileidoGenunuiir klausėsijovisamekame,kąjisjiemssakė,labai apsidžiaugėirpraplėtėGenunosupratimą,kolšispaėmė geležiesirišjospasigaminokaroginklų.

8Kaijiepasigėrė,tarpjųišaugoneapykantair žmogžudystės;vienasvyrassmurtavoprieškitą, norėdamaspamokytijįpikta,atimdamasjovaikusirjuos išniekindamasjopatiesakivaizdoje

9Kaivyraipamatė,kadyranugalėti,irpamatėkitus,kurie nebuvonugalėti,tie,kuriebuvonugalėti,atėjopasGenuną, pasislėpėpasjį,irjispadarėjuossavosąjungininkais

10Tadanuodėmėtarpjųlabaiišaugo,kolvyrasvedėsavo seserį,dukterį,motinąirkitas;arbasavotėvosesers dukterį,taipkadnebelikogiminystėsskirtumoirjie nebežinojo,kasyranedorybė;betelgėsinedorai,iržemė buvosuterštanuodėme,irjiesupykdėDievąTeisėją,kuris juossukūrė

11BetGenūnassubūrėbūriuspobūrių,kuriegrojo trimitėmisirvisaiskitaisjauminėtaisinstrumentais Šventojokalnopapėdėje;irjietaipadarė,kadSetovaikai, kuriebuvoŠventajamekalne,taiišgirstų

12Išgirdętriukšmą,Setovaikainusteboir,eidamibūriais, sustojokalnoviršūnėje,kadpažiūrėtųįapačiojeesančius; irtaipjiedarėištisusmetus

13KaitųmetųpabaigojeGenunaspamatė,kadjiepamažu jįpalenkia,įjįįėjoŠėtonasirišmokėjįgamintidažymo medžiagasįvairiųraštųdrabužiamsirleidojamsuprasti, kaipdažytitamsiairaudoną,violetinęirkitusdrabužius 14Kainosūnūs,kurievisataipadarė,spindėjogrožiuir puošniaisdrabužiais,susirinkokalnopapėdėjespindėdami, suragais,puošniaisdrabužiaisiržirgųlenktynėmis, darydamivisokiusbjaurumus

15TuotarpuSetovaikai,kuriebuvoŠventajamekalne, meldėsiiršlovinoDievąvietojdaugybėsangelų,kurie buvokritę;todėlDievasjuospavadino„angelais“,nesJis labaijaisdžiaugėsi.

16BetpotojienebesilaikėJoįsakymoirnebesilaikė pažado,kurįJisbuvodavęsjųtėvams,betilsėjosinuo pasninko,maldosirsavotėvoJaredopatarimoJietoliau rinkdavosikalnoviršūnėjenuorytoikivakarostebėti Kainovaikųirjųdarbų,jųgražiųdrabužiųirpapuošalų

17KainovaikaipažvelgėaukštynišapačiosirpamatėSeto vaikus,stovinčiusbūriaisantkalnoviršūnės,iršaukėjiems nusileistipasjuos

18BetSetovaikaijiemstarėišviršaus:„Mesnežinome kelio“Išgirdęsjuossakant,kadjienežinokelio,Genūnas, Lamechosūnus,ėmėgalvoti,kaipjuosnuvestižemyn

19Tadanaktįjampasirodėšėtonasirtarė:„Jienegali nusileistinuokalno,antkuriogyvenaBetkairytojateis, pasakykjiems:‘Eikiteįvakarinįkalnošlaitą,tenrasite vandenssrovėskelią,kuritekažemynįkalnopapėdę,tarp dviejųkalvųNusileiskitetuokeliupasmus’“

20Dienaiišaušus,Genūnaspūtėragusirmušėbūgnus kalnopapėdėje,kaipbuvoįpratęs.Setovaikaitaiišgirdoir atėjo,kaipįprastai

21TadaGenūnasišapačiosjiemstarė:„Eikiteįvakarinę kalnopusę,tenrasitekeliąnusileisti.“

22IšgirdęšiuosSetožodžius,jiesugrįžoįoląpasJaredąir papasakojojamviską,kągirdėjo

23Taiišgirdęs,Jaredasnuliūdo,nesžinojo,kadjie sulaužysjopatarimą

24PotosusirinkošimtasSetovaikųirsakė:„Eime, nueikimepasKainovaikus,pažiūrėkime,kąjieveikia,ir pasilinksminkimesujais“

25BetkaiJaredasišgirdotaiapiešimtąvyrų,josiela sudegėirširdisnuliūdo.Tadajisatsikėlėsudideliu užsidegimu,atsistojojųviduryjeirprisiekėjuosteisiojo Abeliokrauju:„Tegulnėvienasišjūsųnenusileidžianuo šiošventoirtyrokalno,kuriamemūsųtėvaiįsakėjam gyventi“

26BetkaiJaredaspamatė,kadjienepriėmėjožodžių,jis tarėjiems:„Omanogeri,nekaltiiršventivaikai,žinokite, kadkaitiknusileisitenuošiošventojokalno,Dievasneleis jumsįjįsugrįžti“

27Jisvėljuosprisaikdino,sakydamas:„Prisaikdinumūsų tėvoAdomomirtimiirAbelio,Seto,Enoso,Kainanoir Mahalaleliokraujuklausytimanęsirnenusileistinuošio šventojokalno.Vostikjįpaliksite,atgausitegyvybęir gailestingumąirnebebūsitevadinamiDievovaikais,bet velniovaikais.“

28Betjienenorėjoklausytijožodžių

29TuometuEnochasjaubuvoužaugęsir,apimtasuolumo Dievui,atsistojoirtarė:„Klausykitėsmanęs,Setosūnūs, mažiirdideli!Jeipažeisitemūsųtėvųįsakymąir nusileisitenuošiošventojokalno,jūsčiadaugiauniekada nebepakilsite“

30BetjiesukilopriešEnochąirnenorėjoklausytijo žodžių,betnusileidonuoŠventojokalno

31IrkaijospažvelgėįKainodukteris,įjųgražiasfigūras, įjųrankomisirkojomisnudažytasspalvasirištatuiruotas ornamentaisveidus,joseužsidegėnuodėmėsugnis

32TadaŠėtonaspadarėjuosgražiausiusSetosūnųakyse, kaipirSetosūnusjispadarėgražiausiusKainodukterų akyse,todėlKainodukterysgeidėSetosūnųkaipplėšrūs

žvėrys,oSetosūnūs–Kainodukterų,kolpadarėsujomis bjaurystes.

33Betpoto,kaijietaipsuteršėsave,jiegrįžotuopačiu keliu,kuriuoatėjo,irbandėkoptiįŠventąjįkalną.Betjie negalėjo,nestošventojokalnoakmenysžaižaravopriešais juoskaipugnis,dėlkuriosjienegalėjovėlpakilti

34IrDievassupykoantjųiratgailavodėljų,nesjie nusileidoiššlovėsirtuopraradoarbaatsisakėsavotyrumo arbanekaltumoirįpuolėįnuodėmėsnešvarumą

35TadaDievaspasiuntėSavoŽodįJaredui,sakydamas: „Šietavovaikai,kuriuospavadinai‘Manovaikais’,–štai jiesulaužėManoįsakymąirnužengėįpražūtiesir nuodėmėsbuveinę.Siųskpasiuntinįtiems,kurieliko,kad jienenužengtųirnepražūtų“

36TadaJaredasverkėViešpatiesakivaizdojeirmaldavoJo pasigailėjimoiratleidimo.Tačiaujisnorėjo,kadjosiela paliktųkūną,užuotgirdėjęsšiuosDievožodžiusapiejo vaikųnusileidimąnuoŠventojokalno

37BetjisvykdėDievoįsakymąirskelbėjiems,kad nenusileistųnuotošventojokalnoirneturėtųsantykiųsu Kainosūnumis

38Betjienekreipėdėmesioįjožodįirnepaklusojo patarimui

21SKYRIUS

1Potosusirinkokitasbūrysirišėjorūpintissavobroliais, betšiežuvotaippat,kaipirjie.Taipnutikobūryspobūrio, kollikotikkeli

2TadaJaredassusirgoišsielvarto,irjoligabuvotokia stipri,kadartėjojomirtiesdiena.

3TadajispašaukėsavovyriausiąjįsūnųEnochą,Enocho sūnųMetūzalą,MetūzalahossūnųLamechąirLamecho sūnųNojų.

4Jiemsatėjus,jispasimeldėužjuos,palaiminojuosirtarė: „Jūsesateteisūs,nekaltisūnūs;nenusileiskitenuošio šventojokalno;nesštaijūsųvaikaiirjūsųvaikųvaikai nužengėnuošiošventojokalnoirnutolonuošiošventojo kalnodėlsavobjaurausgeismoirDievoįsakymolaužymo

5„Betašžinau,kadperDievogaliąJisnepaliksjūsųšiame šventajamekalne,nesjūsųvaikaisulaužėJoįsakymąir mūsųtėvųįsakymą,kurįišjųgavome

6„Bet,omanosūnūs,Dievasjusnuvesįsvetimąšalį,ir jūsniekadadaugiaunebesugrįšitesavoakimispamatytišio sodoiršiošventojokalno

7„Todėl,omanosūnūs,būkiteatidūssauirlaikykitės Dievoįsakymo,kurisyrasujumisIrkaiišeisiteiššio šventojokalnoįsvetimąžemę,kuriosnepažįstate, pasiimkitesusavimimūsųtėvoAdomokūnąirsujuošias trisbrangiasdovanasbeiaukas:auksą,smilkalusirmirą;ir teguljiebūnatojevietoje,kurgulėsmūsųtėvoAdomo kūnas.“

8„Irpastąišjūsų,kurisliks,omanosūnūs,ateisDievo žodis,irkaijisišeisiššiosžemės,jispasiimssusavimi mūsųtėvoAdomokūnąirpaguldysjįžemėsviduryje, vietoje,kuriojebusįvykdytasišgelbėjimas“

9TadaNojusjamtarė:„Kasišmūsųliks?“

10IrJaredasatsakė:„Tuesitas,kurisliksIrtupaimsi mūsųtėvoAdomokūnąišolosirįdėsijįsusavimiįarką, kaiateistvanas.“

11„IrtavosūnusSemas,kurisišeisištavostrėnų, paguldysmūsųtėvoAdomokūnąžemėsviduryje,ten,iš kurateisišgelbėjimas“

12TadaJaredasatsisukoįsavosūnųEnochąirtarėjam: „Tu,manosūnau,pasilikšiojeolojeirstropiaitarnauk mūsųtėvoAdomokūnuivisassavogyvenimodienas;ir maitinksavožmonesteisumeirnekaltybėje“

13IrJaredasdaugiauniekonesakė.Jorankosbuvoatrištas, akysužmerktos,irjisįėjoįpoilsįkaipirjotėvaiJomirtis įvykotrisšimtusšešiasdešimtaisiaisNojausmetais,o devynisšimtusaštuoniasdešimtdevintaisiaisjopaties gyvenimometais;dvyliktąjąTachsomėnesiodieną, penktadienį.

14BetJareduimirštant,joveiduriedėjoašarosišdidelio sielvartodėlSetovaikų,kuriežuvojodienomis

15TadaHenochas,Metūzelachas,LamechasirNojus–šie keturi–verkėdėljo,kruopščiaijįbalzamavoirpalaidojo LobiųolojeTadajieatsikėlėirgedėjojoketuriasdešimt dienų.

16Irkaišiosgedulodienosbaigėsi,Henochas, Metušelachas,LamechasirNojuslikoliūdni,nesjųtėvas buvonuojųišvykęs,irjiejodaugiaunebematė.

22SKYRIUS

1BetHenochaslaikėsisavotėvoJaredoįsakymoirtoliau tarnavooloje

2BūtentšiamEnochuinutikodaugstebuklųirjisparašė garsiąjąknygą;betapietuosstebuklusčianegalima papasakoti

3PotoSetovaikainuklydoirsuklupo–jie,jųvaikaiirjų žmonosIrkaiEnochas,Metušelachas,LamechasirNojus juospamatė,jųširdyskentėjodėlto,kadjiepuolėį abejonesirnetikėjimą;irjieverkėbeimaldavoDievo gailestingumo,kadjuosapsaugotųirišvestųištospiktos kartos

4HenochastęsėsavotarnystęViešpatiesakivaizdojetris šimtusaštuoniasdešimtpenkeriusmetus,irpotolaikojis suprato,kadperDievomalonęDievasketinajįpašalinti nuožemės.

5Tadajistarėsavosūnui:„Omanosūnau,ašžinau,kad Dievasketinaužlietižemętvanovandenimisirsunaikinti mūsųkūriniją.

6„Irjūsesatepaskutiniaišiostautosvaldovaiantšiokalno; nesašžinau,kadnėvienasišjūsųneliksvaikųšiam šventajamkalnui;irnėvienasišjūsųnevaldyssavotautos vaikų;irjokiadidelėjūsųminianeliksantšiokalno“

7Enochasjiemstaippattarė:„Saugokitesavosielasir tvirtailaikykitėsDievobaimėsbeiJamtarnavimo, garbinkiteJįsuteisingutikėjimuirtarnaukiteJamteisume, nekaltybėjeirteisingume,atgailojeirtyrume“

8KaiEnochasbaigėduotijiemssavoįsakymus,Dievas perkėlėjįištokalnoįgyvenimošalį,įteisiųjųirišrinktųjų buveines,džiaugsmoRojausbuveinę,šviesoje,kurisiekia dangų;šviesoje,kuriyraužšiopasauliošviesosribų;nes taiyraDievošviesa,kuriužpildovisąpasaulį,betkurios jokiavietanegalisutalpinti.

9Taigi,kadangiEnochasbuvoDievošviesoje,jisatsidūrė nepasiekiamojevietojemirties;ikitol,kolDievaspanorėjo jįmirti.

10Išvisonėvienasišmūsųtėvųarjųvaikųnepasilikoant tošventojokalno,išskyrusšiuostris:Metušelachą,

LamechąirNojųVisikitinusileidonuokalnoirnusidėjo kartusuKainovaikais.Todėljiemsbuvouždraustaeitiįtą kalną,irniekasjamenepasiliko,išskyrustuostrisvyrus

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.
Lithuanian - 2nd Book of Adam and Eve by Filipino Tracts and Literature Society Inc. - Issuu