MISIJA: PAMETINUKAI
Auginu pametinukus EGLĖS RACEVIČIŪTĖS TEKSTAS. SHUTTERSTOCK.EE NUOTRAUKOS
Vienas po kito pabirę vaikai vienus džiugina, o kitus gąsdina. Vieni tikina, kad taip geriau (viena „banga“ atvargsti, ir viskas), kiti sako, kad būti pamečiui gimusių vaikelių mama – sunkiausias pasirinkimas. Kad ir kaip būtų (o bus įvairiai), siūlome perskaityti tris atsakymus apie tai, ką svarbu žinoti pamečiukų tėvams.
68 TAVO VAIKAS
Į klausimus atsako tėvystės paskaitų įvairiomis temomis lektorė Vilma Petrikienė, trijų vaikų (du jų – pamečiukai) mama
1
Apie tai, kad pamečiukus auginančiai mamai yra sunku fiziškai, žinome visi. Kokie yra psichologiniai sunkumai, „slenksčiai“, kuriems peržengti reikia ir jėgų, ir žinių?
Nėštumas, gimdymas ir pogimdinis laikotarpis yra didelis išbandymas moters gyvenime. Šių laikų Vakarų kultūros moterys dažnai į motinystę ateina pervargusios nuo karjeros iššūkių, būsto rūpesčių, sudėtingų santykių su partneriais, neturėdamos aiškaus socialinio statuso, nes kad ir ką kalbėtume, vis dėlto moters emocinis, psichologinis saugumas yra tiesiogiai susijęs su jos šeimine padėtimi; jeigu vyras ją ima į žmonas, ji jaučiasi saugesnė; ir, priešingai, jeigu vyras siūlo gyventi drauge, bet moters neveda, moteris jaučiasi mažiau saugi. Kiekvienai moteriai linkėčiau pirmiausia kaip įmanoma pailsėti ir atgauti jėgas dar laukiantis pirmo vaikelio. Atsakymui į klausimus, kaip mes gyvensime trise, taip pat teikia aiškumo ir pasitikėjimo tiek savimi, tiek šalia esančiu mylimuoju. Jei šeimoje greitai gimsta antras vaikas, moteriai fizinis poilsis tampa dar svarbesnis. Artimieji turėtų skirti dėmesio mamai, daug padėti buityje, kad pati mama galėtų tinkamai pasirūpinti savimi ir mažutėliais. Antraip didėja rizika susirgti pogimdine depresija.
SIEKIANT IŠVENGTI POGIMDINĖS DEPRESIJOS KIEKVIENAI MAMAI PRAVARTU PAISYTI ŠIŲ PATARIMŲ: i ki gimdymo domėtis laukiančiais pokyčiais, t. y. lankyti nėščiųjų mokyklėles, skaityti knygas apie tėvystę ir pan.; po gimdymo bent mėnesiui apriboti norinčiųjų aplankyti srautus; ilsėtis, miegoti, kai miega kūdikis; svarbiausias mamos darbas pirmaisiais mėnesiais – tai žindyti kūdikį, o visa kita gali atlikti artimieji; kai namuose pametinukai, tai pažindžius, kol kūdikis miega, pravartu skirti kokybiško laiko pirmagimiui, nes jam mamos irgi labai reikia; bendrauti su kitomis mamomis, dalytis patirtimi, rūpesčiais ir džiaugsmais; į namus kviestis draugių, kurios galėtų pagaminti pietus ir (ar) pažaidinti kūdikį ir vyresnėlį; venkite draugių, aplink kurias reikia šokinėti; atviri pokalbiai su vyru taip pat geras būdas atsikratyti įtampos ir susikaupusių jausmų bei nuovargio; kad ir kaip būtų sunku išsiruošti į lauką su pametinukais, verta tam skirti laiko kiekvieną dieną; aktyvus buvimas lauke padeda atkurti vidinę ir mamos, ir vaikų pusiausvyrą.
TAVO VAIKAS 69
MISIJA: PAMETINUKAI
2
Gal esate pastebėjusi, kokią dažną klaidą daro pametinukų mamos ir taip tik dar labiau sunkinasi gyvenimą?
Pametinukų (ir ne tik) mamos, o ir tėčiai dažnai yra linkę savo vaikus lyginti. „Tas nėštumas buvo toks, šitas anoks“; „Tas trijų mėnesių jau vartėsi, o šitas net nebando“; „Tas valgė viską, šitas nieko“ ir pan. Pastebiu, kad vaikų lyginimas, ypač kai amžiaus skirtumas mažas ir atmintyje viskas dar labai gyva, tampa tarsi vieninteliu kalbėjimo apie juos būdu. Tačiau tai nuo mažų dienų skatina konkurenciją, klijuoti etiketes. Verta mokytis į savo vaikus žiūrėti ir juos matyti kaip du atskirus žmones: „Onytė nuo pat mažens labai valgi.“ Pasakius tokį apibūdinimą reikėtų sustoti, t. y. nesakyti: „O va Jonas nieko nevalgo.“ Arba: „Mykolas labai anksti pradėjo kalbėti. Toks jausmas, kad jis visą laiką kalba žmonių kalba“, ir taškas. Turime suprasti, kad vaikai viską girdi ir viską, kas apie juos kalbama, deda į širdį, tai tampa jų
asmenybės dalimi. Tad būtų gerai, kad girdėtų gerus dalykus apie save, daug padrąsinimo, nes kaip tik tai skatina juos ne konkuruoti tarpusavyje, o dar geriau elgtis. Dar vienas pametinukų auginimą sunkinantis dalykas – nenuoseklūs tėvai. Būti nuosekliems auklėjant vaikus yra viena sunkiausių tėvystės užduočių visose šeimose. „Šiandien leidžiu, nes man patogu. Ryt – ne, nes nesveika“; „Tu jau didelis, pats apsirenk“, o po pietų: „Aprengsiu tave, labai skubame.“ Kai jau žinome, kad būti nuosekliems yra išties sunku, dera atkreipti dėmesį, ką mes, tėvai, darome, kaip priimame sprendimus. O tada savo nenuoseklumą „gydyti“ leidžiant vaikui pasirinkti, bet labai svarbu, kad pasirinkimai būtų tik tokie, su kuriais mama ir tėtis gali sutikti ir susitaikyti. Rinkdamasis vaikas jaučia galįs pats kontroliuoti savo gyvenimą. Klauskite: „Tu pats apsirengsi ar man tave aprengti? Mes jau turime keliauti“; „Tu nori eiti pats valytis dantukus ar man tave nunešti ant kupros?“
AR ŽINAI, KAD...
3
Aiškios taisyklės namuose – tai dar vienas įrankis, kuris padeda būti nuosekliems. Kai visi žino, kad „mes einame miegoti devintą valandą“, visiems daugiau mažiau yra aišku, kaip reikia elgtis. Ar vaikai tikrins, kaip šios taisyklės galioja? Žinoma, toks jų darbas. Mama ir tėtis yra tie žmonės, kurie vaikams vis parodo, pasako, patvirtina, kad „tokia yra taisyklė, ji buvo vakar, yra šiandien ir bus rytoj.“ Nuolatinis patvirtinimas, kad taisyklės nesikeičia, vaikui teikia saugumo ir aiškumo, o mama ir tėtis jaučiasi esą sąjungininkai ir gali vienas kitą palaikyti. Beje, taisyklės turėtų galioti visiems šeimos nariams. Tai irgi padeda elgtis nuosekliai. Skirkite ypatingo laiko kiekvienam vaikui atskirai. Laikas su vienu vaiku vienu metu (kitu vaiku pasirūpina kitas suaugęs žmogus) yra puiki įvairiausių vaikų nesutarimų prevencija. Pabuvęs vienu du su mama (taip pat svarbu, kad pabūtų vienu du ir su tėčiu) vaikas jaučiasi mylimas, svarbus, matomas.
...literatūroje minimas „airiškų“ dvynių terminas – tai kai per kalendorinius metus dviem atskirais nėštumais ir gimdymais gimsta du vaikai.
Kokių draugiškų, gal labiau asmeninių patarimų, na, kaip mama mamai norėtumėte duoti pametinukus auginančioms moterims?
Prioritetų sąrašo viršuje įrašyti SAVE. T. y mama privalo nuosekliai rūpintis savimi: reguliariai maitintis šviežiu šiltu maistu; „susidėlioti“ dieną taip, kad galėtų nusiprausti ir apsirengti dienos drabužiais; rekomenduojama suderinus su artimaisiais bent vieną vakarą per savaitę iš namų išeiti savais reikalais (į filmą, koncertą ar susitikti su drauge), kad turėtų jėgų pasirūpinti mažutėliais ir po darbų grįžtančiu vyru. Pasitikėti savo intuicija, bet ir ieškoti žinių, ką daryti ir kaip. O kad būtų lengviau tas žinias ir intuityvų žinojimą taikyti, turėti nuolatinį palaikymą ir „petį“, kuris išklauso, paguodžia. Priimti kiekvieną vaiką tokį, koks jis (ji) yra. Nors pametinukų amžius panašus, tačiau jų interesai ir raiškos būdai gali būti labai skirtingi. Mamos pagalba jiems mokantis bendrauti ir sutarti labai reikalinga: mokykite mainų, derybų, padėti palaukti. Atminti, kad ir tai praeis! Jei dabar yra labai sunku, tikrai ateis diena, kai viskas staiga atrodys įmanoma, lengva ar net smagu. O jei dabar labai gera, paprasta, lengva, vieną dieną viskas ims ir susipainios, pavyzdžiui, iki šiol miegoję panašiu metu pradeda miegoti skirtingu grafiku, pešasi, atsisako valgyti ir t. t.
70 TAVO VAIKAS