po gimdymo
M
oksliniais tyrimais nustatyta, kad mamos (jei pagrindinis asmuo, besirūpinantis kūdikiu, yra tėtis, tada – tėčio) psichologinė savijauta tiesiogiai veikia visokeriopą
kūdikio vystymąsi. Kūdikio polinkis į depresiją yra ne tik arba ne tiek genetiškai paveldimas, kiek tokią būseną gali lemti santykis su depresyvia motina. Psichinių sunkumų turinti mama mažiau bendrauja su savo kūdikiu, mažiau jį glaudžia, čiūčiuoja. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad: jis nėra mylimas, svarbus; jo poreikiais artimiausias žmogus gali ir nepasirūpinti. Tai kelia didžiulį nesaugumo jausmą, taip klojamas augančio žmogaus menkos savivertės pagrindas.
Kartais pogimdyminę depresiją kas nors pavadina „lepiųjų“ problema, neva, reikia susiimti ir nustoti čia vaizduoti... Psichologė, „Šeimų mokyklėlės“ lektorė Galima sakyti, Vilma Petrikienė www.esusalia.lt kad tuomet šios būsenos žmonės išties nesupranta. Kas gi tai yra ir kaip jaunos mamos gali sau padėti?
Didelis nusivylimas
Jausmas, kad nežinau, ką daryti...
Pogimdyminė depresija – tai staigus nuotaikų svyravimas (po gimdymo labai keičiasi hormonų kiekis organizme, reikia laiko, kad tai susinormalizuotų); sutrikęs miegas ir / ar apetitas; mamos savigrauža, kad nieko nedaro ir / ar nieko nespėja, ir pan.; pyktis, nukreiptas į kūdikį, kad jis dėl visko kaltas. Dar keletas požymių, kad jauną mamą ištiko vadinamoji pogimdyminė depresija: baisu vienai pasilikti su kūdikiu (Ar sugebėsiu juo pasirūpinti? Ar žinosiu, ko jam reikia?); mintyse sukasi įvairiausios fantazijos, kas tragiško gali nutikti kūdikiui ir / ar jai pačiai; nesinori kūdikio imti ant rankų, čiūčiuoti, myluoti; visi kūdikiu džiaugiasi, o mamą, pavyzdžiui, ima šleikštulys ir pan.
vietoje žadėtos laimės...
Lengvos ir sunkios būklės
Tokių ar panašių jausmų ir minčių kyla daugeliui ką tik pagimdžiusiųjų. 50–85 proc. moterų patiria tai, ką galima pavadinti motinystės melancholija (baby blues). Tokia būsena pasireiškia per pirmas dienas po gimdymo. Ji, kaip staigiai prasideda, taip staigiai ir baigiasi per savaitę ar dvi sėkmingai apsiprantant su savo nauju vaidmeniu, stiprėjant pasitikėjimui savimi (Man puikiai sekasi atliepti kūdikio poreikius. Aš vis labiau pasitikiu savimi. Aš esu geriausia mama šiam kūdikiui.). Retais atvejais (apie 0,2 proc., arba 1 iš 500 gimdžiusių moterų) diagnozuojama pogimdyminė psichozė (dažniausiai ji ištinka moteris, jau iki gimdymo gydytas dėl depresijos ar kitų psichinių ligų). Artimiesiems pogimdyminę psichozę atpažinti pavyksta ganėtinai lengvai, mat jaunos mamos elgesys po gimdymo tampa ypač keistas ir / ar neadekvatus. Pavyzdžiui: moteris kelias paras visai nemiega; yra labai apatiška, depresyvi, vangi arba, priešingai, labai energinga, vidury nakties stumdo baldus ir pan.; taip pat girdi garsus, mato vaizdus ar laiko save šventąja – tai jos realybė – ir piktinasi, kad kiti jos nesupranta. Tokiu atveju yra būtina skubiai kreiptis į medikus. Gali net tekti gydytis ligoninėje. Artimųjų palaikymas ir meilė taip pat labai reikalingi.
Bendravimo svarba Dažnai kalta menka savivertė
Kalbėkite apie kylančius jausmus, gimdymo patirtį. Jei artimieji (vyras, močiutė) sako, tarkim: „Ko tu virkauji, turi sveiką vaiką ir džiaukis!“, verta ieškoti kito galinčio išklausyti ir suprasti žmogaus. Pavyzdžiui, vaikų turinti draugė ar sesė dažnai būna puiki klausytoja. Jei ir toks žmogus „negirdi“, rekomenduojama kreiptis į asmeninį terapeutą. Vėliau taip pat patariama bendrauti su kitomis mamomis. Jei moters aplinkoje nėra mamų su mažais vaikais, jų galima sutikti mokyklėlėse, žaidimų aikštelėse. Dalijimasis patirtimi mamai padeda suprasti, kad ne jai vienai taip yra, ar pan. Artimas bendravimas su vyru, pokalbiai apie tai, kaip praėjo diena, yra puikus būdas įveikti besikaupiančius jausmus. Laikas, praleistas vienu du su vyru, yra reikalingas norint patirti poros intymumą, tad vertėtų prašyti senelių ar auklių pagalbos. Mažiau išsivysčiusiuose kraštuose teigiama: reikia kaimo, norint užauginti kūdikį. Aš su tokia mintimi sutinku. Be to, auklės paslaugos kainuoja mažiau nei skyrybos.
Verta žinoti, kad su pogimdymine depresija susiduria 1 iš 8 šeimų. Būtent šeimų, o ne moterų, nes kartais ne tik mamą kankina slogios nuotaikos ar nemiga. Kartais ir ką tik tapusiam tėčiu vyrui gali reikėti pagalbos. Dėl pogimdyminės depresijos prasidėję sunkumai tęsiasi pusę metų ar ilgiau. Dažnai šeimoms būna gėda apie tai kalbėti, tačiau tai yra situacija, kurią reikia spręsti kuo greičiau. Tuomet vaikas vėl galės augti su laimingais mama ir tėčiu. Priežasčių, galinčių sukelti pogimdyminę depresiją, yra daugybė. Visų pirma, asmenybės savybės. Jei jau iki nėštumo / gimdymo moteris buvo linkusi kritikuoti save ir kitus, išgyveno dėl menkos savivertės ir / ar kūrė sudėtingus santykius, tikėtina, kad šie dalykai gali sukelti jai pogimdyminę depresiją. Labai svarbu, kad moters pasiruošimas nėštumui ir pats nėštumas būtų ramūs. Stebima tendencija, kad moterys jau iki nėštumo būna pervargusios ir / ar išsekusios nuo streso darbe ir / ar dėl santykių su artimaisiais, rūpesčių dėl būsto ir pan. Nusivylimas gimdymu ir savimi. Jeigu lūkesčiai dėl idealaus gimdymo nepasitvirtino, moteris gali pradėti manyti, kad su tuo tiesiog nesusidorojo. Pasikeitusi išvaizda yra dažna nepasitenkinimo savimi priežastis. Laiko sau ir partneriui nebuvimas. Paros, o ir apskritai gyvenimo ritmas, susilaukus vaiko, tampa visai kitoks. Pokytis nuo 0 (pora be vaikų) iki 1 vaiko (ar daugiau) kartais gali sukelti šoką. Struktūruoto profesinio gyvenimo ilgesys. Darbe užduotys būdavo aiškios, rezultatai greitai matomi, piniginis atlygis, kaip įvertinimas, gaunamas kas mėnesį ir pan. Tapus mama gali apimti jausmas, kad sukiesi kaip voverė rate, die-
nos suvienodėja, sutvarkyta buitis tampa įprastu reiškiniu, tad sulaukti įvertinimo, pripažinimo, padėkos vis sunkiau. Gimdymai vienas po kito, o kartais net du gimdymai per tuos pačius kalendorinius metus (literatūroje tokie vaikai vadinama airių dvyniais (irish twins)) jauną mamą gali labai išvarginti, tad tikimybė jai patirti visus pogimdyminės depresijos sunkumus labai padidėja. Būtų puiku, jei iki kito nėštumo / gimdymo moteris spėtų atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą. Kiek laiko reikės konkrečiai mamai, sunku pasakyti. Tačiau kai moteris jau pagalvoja, kad būtų visai smagu ant rankų vėl laikyti mažą kūdikėlį, tai gali būti ženklas, jog ji jau pasirengusi.
Užbėgti už akių Pogimdyminės depresijos prevencija yra vienas pagrindinių būdų užtikrinti jaunos mamos, o ir visos šeimos sveikatą. Dar besilaukdama moteris galėtų susirasti ir lankyti patinkančią mokyklėlę ar kursus, skirtus besilaukiančioms šeimoms (geriausia, jei lankytų kartu su vyru), – tuomet šeimai taps aiš-
„Šeimų mokyklėlė“ Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei sveikatinimui. Būsimos ir esamos mamos kviečiamos apsilankyti „Šeimų mokyklėlėje“. Viena iš daugelio aktualių paskaitų temų – pogimdyminė depresija ir kaip ją atpažinti, kokia jos įtaka moters sveikatai ar kūdikio vystymuisi. Ką daryti, kad motinystės pradžia būtų sklandi?
kiau, ko tikėtis gimdymo metu ir gimus vaikui, todėl vėliau kils mažiau sumaišties, nerimo, abejonių.
Po gimdymo svarbu Priimti vyro ir kitų artimųjų pagalbą tiek namų priežiūros, tiek maisto gaminimo srityse. O ir kūdikiu, bent trumpai, tegu pasidžiaugia tėtis, seneliai. Informuoti norinčiuosius aplankyti ir pamatyti kūdikį, kad galės tai padaryti vėliau. Pirmasis mėnuo po gimdymo yra tas laikas, kai tiek mama, tiek vaikas turi sustiprėti, apsiprasti vienas su kitu. Ilsėtis (miegoti), kai miega kūdikis. Per pirmus vaiko auginimo metus mamos patiria maždaug 700 miego valandų deficitą. Tad rekomenduojama ilsėtis, kai tik yra tokia galimybė. Pagrindinis darbas, ypač per pirmus 3–4 mėnesius, – žindyti kūdikį. Visa kita gali palaukti. Jei kūdikis maitinamas mišinėliais, moteris vis tiek yra pati geriausia mama savo vaikui ir yra verta pagarbos bei palaikymo. Beje, pačios mamos maitinimasis irgi yra labai svarbus. Maistas turi būti šviežias ir visavertis, valgyti būtina reguliariai – tai kelias į gerą savijautą. Aktyvi veikla, vienos ar su šeima pasivaikščiojimai gryname ore taip pat padeda pravėdinti galvą, atsipalaiduoti. Laikas tik sau, rūpinimasis savo išvaizda gali leisti pasijusti geriau, o neužmesta mėgstama veikla tikrai pripildys gyvenimą prasmės. Jeigu prevencinės priemonės nepadeda įveikti pogimdyminės depresijos, būtina kreiptis emocinės (asmeninė arba grupinė psichoterapija, savitarpio pagalbos grupės) ir / ar medikamentinės pagalbos. Taip pat vertėtų atlikti hormonų kiekio organizme tyrimą ir, prireikus, tai koreguoti.
!