ėmusi verkti. Neišlaikiusi. Ir jis būtų neišlaikęs. Jai sakė, kad kitą kartą galės aplankyti tėvą po septynių dienų. O paskui tik sekmadieniais. Jie turi jos telefono numerį, jei kas. Bet kas gi gali nutikti? Ne jis pirmas, ne jis paskutinis. Ir ji ne pirma duktė, turinti alkoholiką tėvą. Pati pasirinko su juo gyventi. Teisme jos nuomonės
paisė. Mama verkė. Gal būtų ką ir išverkusi, bet kad uždirbo minimumą nerdama tas savo staltieses. Dviem niekaip neužtektų. Neužtikrintų vaiko poreikių, kaip sakė socialinė darbuotoja. Net priskaičiavus alimentus. O tėvas uždirbo pakankamai. Gerai kalbėjo teisme. Svariai. Ramiai. Mama vis stojosi, sėdosi, stojosi, sėdosi... Atrodė nepusiausvira. Neadekvačiai reagavo į situaciją, anot jos advokatės. Lina džiaugėsi, kad nuspręsta buvo būtent taip. Nenorėjo, kad mama žinotų, kaip duktė ant jos pyksta. Baisiai. Ir tas pyktis, bent jau iš pradžių, buvo toks skaudus, kad vos galėjai ištverti. Dabar jau nieko. Ji gali su mama kalbėtis telefonu. Nutaiso ramų balsą. O širdis kala. Ir kai ragelį padeda, kala. Mama, būdavo, skambina kiekvieną savaitę. Bet ji nekelia. Tada mama skambina tėčiui. Jis supasakoja naujienas – kas mokykloje gero ir kitokius niekus. Mama nori viską žinoti. Lina – jos duktė. Juk jos irgi. 8
Tėtis pritaria – žinoma, jos irgi. Todėl ir papasakoja šį bei tą. Kiek pats žino. Ką mato, dienyną atsidaręs. Ji dėkinga jam už tai, kad neverčia bendrauti su mama. Buvo laikas, kai jis norėjo, kad jiedvi susitikinėtų. Bet iš to nieko neišėjo. Linai nieko iš motinos nereikia. Apie ką jos kalbėsis, susėdusios viena priešais kitą? Apie ką, na? Kaip sekasi mokykloje? Ačiū, gerai. Kaip
dailė? Ačiū, blogai. Gal turi kokį berniuką? Mama!!! Tai šlykštu. Kalbėtis apie tokius dalykus su ištvirkusia moterimi. Negalima šitaip apie mamą? Ooo, dar ir kaip galima! Juk tai ji dėl visko kalta. Ir kad tėvas dabar tuose namuose, ji kalta. Ir dėl sugriauto Linos gyvenimo. Dėl visko. Autobuso vis nėra. Reikės susižinoti tvarkaraštį. Geriau kitąkart paskubėti nei tupėti valandą stotelėje. Kojos visiškai nutirpo. Ir nešilta. Susižvejojo kuprinės gelmėje mėtinį saldainį. Tėvas prašė nupirkti daugiau. Neberūkys. Tai ką daryti su tom cigaretėm? Norėjo mesti į šiukšliadėžę, bet apsigalvojo – atsargiai padėjo ant šiukšlinės krašto. Ateis kas ir pasiims. Nereiks knistis po nuorūkas.
Po pamokų namo negrįžo. Paėjo pėsčiomis kokias keturias stoteles iki senojo taksi parko. Iš ten važiuos 9