KULTŪROS ISTORIJA
Tikėtina, jog atvirukai mūsų mieste atsirado XIX a. paskutiniais dešimtmečiais. gamyba Nemuno baseino žiotyse intensyvi, mums primenanti, jog galingu srautu produkcija buvo siunčiama į Angliją, Ispaniją, Prancūziją ir kitas šalis. Minėtame atviruke dar du objektai. Vienas jų – Smeltės gatvė su tramvajumi ir jo bėgiais. Kitame iškyla Malūnų gatvė su neaukštais namais, šaligatviu einančiais žmonėmis. Matyti ir akmenimis išgrįsta gatvė, kurioje įsirėžę tramvajaus bėgiai. Šiame atviruke, spausdintame „Memelland in alten Ansichtskarten“ albume, yra ir ranka įrašyta žinutė. Taigi iškalbingas Smeltės paveikslas atsiveria vien šio atviruko vaizdais, daug ką pasakydamas apie kiekvieną.
...Ir simboliai
Istoriniai ženklai... ◄ Sveikinimo atvirukai – tai atvirlaiškiai su Klaipėdos vaizdais ir užrašu „Sveikinimai iš Klaipėdos“ („Gruß aus Memel“). Be įrašytų asmeniškų linkėjimų, svarbus kontekstas, kurį sukuria atviruke pavaizduoti istoriniai ženklai. Tuose atvirukuose iškyla Danės upė su Karlo (dabar Pilies) tiltu, burlaiviai Danėje, Žiemos uostas su stovinčiais ir įplaukiančiais laivais, vandenyse plūduriuojantys sėliai ir kiti miesto vaizdai, įvedantys į istorinius miesto laikus. Jie iškalbūs ne tik informaciniu požiūriu, kartu atlikdavo ir reklaminę funkciją. Istoriniai ženklai byloja, koks įvairus, turiningas Klaipėdos paveikslas. Ypač turint omenyje, jog vaizdų įvairovė – didžiulė, tos paskirties atvirukų pasirinkimas – platus. 62
Kartais tų objektų viename atviruke itin daug. Bene ryškiausias pavyzdys – Johno Grėvės leidyklos atvirukas „Gruss aus SCHMELZ“ (Linkėjimai iš Smeltės). Jame telpa ir Klaipėdos miesto panorama iš Smeltės, taip pat senosios, šiandien nebeatpažįstamos, pakitusios Smeltės svarbiausi ženklai. Tai baseinas su kanalu, kuriame gelbėjimo rate pavaizduotas plaukiantis garlaivis, Kuršių mariose netoli kranto stovintys burlaiviai. Matyti ir sielininkai, minėtu kanalu plukdantys sielius, kuriuos sujungus viduryje įruoštas namelis nuo vėjų ir lietaus. Senosios Smeltės paveikslas neįsivaizduojamas be čia vystytos medžio perdirbimo pramonės. Todėl šiame atviruke svarbią vietą užima 1899–1900 m. pastatytas didžiausias Baltijos valstybėse celiuliozės fabrikas, pavaizduotas su atvertais vartais. Iš aukščiausio mieste kamino rūkstantys dūmai signalizuoja, jog celiuliozės, popieriaus, techninio spirito
Istorinių atvirukų išleista labai daug. Nėra galimybės net jų išvardyti. Visi įdomūs ir iškalbingi, įvedantys į Klaipėdos istorinį ir kultūrinį lauką. Iš jų sudėliojus vientisą paveikslą, iškyla bendrieji miesto bruožai ar ypatybės (jūrinis, karališkasis ir t. t.), taip pat įvairiapusis klaipėdiečio dvasinis portretas, nors atvirukuose neužtiksime pavaizduoto konkretaus žmogaus. Išimtis – istorinės asmenybės, tarp kurių bene labiausiai išskirtume karalienę Luizę. Mieste buvo paplitę atvirukai su jūriniais – Baltojo švyturio, Locmanų bokšto ir pan. – vaizdais, su Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčia, rotušės, pašto, buvusios biržos, Karalienės Luizės gimnazijos pastatais, Vilhelmo I, Borusijos, Karalienės Luizės Tauralaukio Karališkoje aikštėje paminklais. Visa tai istoriniai, Klaipėdos simboliniai ženklai, turintys turtingą praeitį. O jei akys nukryptų į gatves, atvirukuose daugiausia rastume užfiksuotų dabartinių Liepų, Herkaus Manto, Tiltų gatvių vaizdų. Apskritai atvirukuose per miesto vaizdus atsispindi pagarba jo istorijai, išreikštas pasididžiavimas „senąja, gerąja, gražiąja“ (J.Zembrickis) Klaipėda. Ar ne palaima ir šiandien joje gyventi?