2015 04 09 verslas lyderiai 2015

2015

Lie­tu­vos vers­las ap­raiz­go pa­sau­lį Už­sė­ti re­kor­di­niai pa­sė­lių plo­tai Va­ka­rai var­tus at­ve­ria vis pla­čiau Pa­vy­dūs kai­my­nų žvilgs­niai Atei­tis – pa­gal var­to­to­jo dū­de­lę Tu­ris­tų srau­tai au­go kaip ant mie­lių No­ri­te eks­por­tuo­ti? Pa­dė­si­me 2015 | Balandis

Įmonės | Verslininkai | Pinigai | Investicijos | Ekonomika | Plėtra | Darbas Nr. 4

naujos galimybės

turinys

2015 kryptys

Lie­tu­vos vers­lo gi­jos ap­raiz­go pa­sau­lį 4 Že­mės ūkio pro­duk­tų eks­por­tas ne­ma­žė­jo 9 Va­ka­rai var­tus at­ve­ria vis pla­čiau 15

transportas

Vairuotojai lau­kia nau­jų marš­ru­tų 17 Nau­jas lai­vi­nin­kys­tės žings­nis 19 A.Šliu­pas: oro uos­tų per­tvar­ka – tei­sin­gas pa­si­rin­ki­mas 20 Elekt­ro­mo­bi­liai lie­tu­viš­kus ke­lius žval­go ne­drą­siai 22 Ve­žė­jams – Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­gal­ba 26 Sek­to­riaus ly­de­rių vi­zi­ja – dau­giau nei kro­vi­nių ve­ži­mas 28

Lyderiai

„Te­te-a-te­te“ ka­zi­no: iš­šū­kis aug­ti ne­ra­miais lai­kais 32 „Žal­va­ris“: eko­lo­gi­nio są­mo­nin­gu­mo ska­tin­imą su­vo­kia­me kaip įsi­pa­rei­go­ji­mą 35

perspektyvos

Pa­vy­dūs kai­my­nų žvilgs­niai 36 Atei­ties var­to­to­jas no­rės bū­ti ypa­tin­gas 40 Tu­ris­tai Lie­tu­vą ver­ti­na už kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kį 44 In­ter­ne­ti­nė par­duo­tu­vė ar pre­ky­bos cent­ras? 48 Elekt­ro­ni­nė pre­ky­ba kei­čia pir­kė­jų įpro­čius 51

Euras

Eu­ro im­pul­so dar teks pa­lauk­ti 52 Grai­ki­ja – grėsmė pa­sau­lio ekonomikai? 54

patarimai

Il­ga­lai­kiams vers­lo san­ty­kiams rei­kia įdir­bio 58 Rin­kų paieš­kai – pa­ra­ma 62

RE­D AK ­T O­R IUS Tadas Širvinskas ŽUR­N A­L IS ­T AI Marius Bagdonas, Valentinas Beržiūnas, Rūta Grigolytė, Mantas Lapinskas NUOT­R AU­K OS Andriaus Aleksandravičiaus, To­mo Ra­gi­nos, Vytauto Petriko, BFL, „Scan­pix“, „Shut­ters­tock“ DI­Z AI­N E­R Iai Romualdas Latvis, Dalia Šalnienė K AL­B OS RE­D AK ­T ORĖs Vilija Jokūbaitienė, Viktorija Šenbergs TECH­N INĖ RE­D AK ­T ORĖ Dalia Šalnienė TI­R A ­Ž AS 41 000 RE­D AK­C I­J A I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas. Tel. (8 37) 302 250. Faksas (8 37) 423 404 REK­L A­M OS PAR­D A­V I­M O SK Y­R IUS Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 PL A­T I­N I­M O TAR­N Y­B A Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 LEIDĖ ­J As RUAB „Die­na Me­dia News“ SPAUS­D I­N O BUAB „Diena Media Print“

Žurnalas platinamas su dienraščiais

2015

3

kryptys VERS­LI­N IN­KAI DAR KAR­TĄ ANT GRĖB­L IO LIP­TI NE­KE­TI­N A

Lie­tu­vos vers­lo gi­jos ap­raiz­go

pa­sau­lį

Dėl geo­po­li­ti­nės si­tua­ci­jos nau­jų rin­kų pri­vers­ti ieš­ko­ti Lie­tu­vos vers­li­nin­kai ryž­tin­gai ėmė var­žy­tis dėl vie­tos po sau­le skir­tin­guo­se pa­sau­lio kam­puo­se. Iš­si­ko­vo­ti po­zi­ci­ją ir ją ap­gin­ti nė­ra leng­va, bet lie­tu­vius daž­nai gelbs­ti su­ma­nu­mas bei kruopš­tu­mas.

Nau­jai mū­sų ša­lies vers­li­nin­kų at­ras­tos rin­kos Azi­jo­je, Af­ri­ko­je ar Pie­tų Ame­ri­ko­je yra ne to­kios ri­zi­kin­gos.

4

2015

„Gruo­džio mė­ne­sį įvy­kęs stip­rus Ru­si­jos rub­lio nu­ver­tė­ji­mas eu­ro at­žvil­giu yra dar di­des­nis smū­gis eks­por­tui nei em­bar­gas.“

Ma­rius Bag­do­nas

Ant to pa­ties grėb­lio ne­lips

Po be­veik dvie­jų de­šimt­me­ čių di­džio­ji da­lis mū­sų ša­ lies vers­li­nin­kų vėl tu­ri iš es­ mės per­ri­kiuo­ti sa­vo eks­por­ to po­li­ti­ką. 1998 m. Ru­si­jo­ je ki­lu­si kri­zė į kam­pą įspei­tė ir su­sting­dė vi­są mū­sų ša­lies

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

eko­no­mi­ką. Tuo­met lie­tu­viš­ kų pre­kių eks­por­tas į di­džią­ ją kai­my­nę su­si­trau­kė dviem treč­da­liais, o vers­lo ri­zi­kos neį­ver­ti­nę ir di­ver­si­fi­kuo­ti veik­los ne­spė­ję vers­li­nin­kai bu­vo pri­vers­ti bank­ru­tuo­ti.

Pra­ra­dus po­zi­ci­jas pel­nin­go­ je ir pui­kiai pa­žįs­ta­mo­je Ry­tų rin­ko­je, rei­kė­jo grei­tai per­sio­ rien­tuo­ti ir ieš­ko­ti til­tų į Va­

Jus­tas Ju­re­vi­čius,

VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ vyr. ana­li­ti­kas

ka­rus, ta­čiau daug kas to pa­ da­ry­ti ta­da ne­su­ge­bė­jo.

Da­bar vers­li­nin­kai lū­ku­ riuo­ti ne­ke­ti­na – ša­lies vers­ las ta­po ge­ro­kai su­ma­nes­nis ir, pa­si­mo­kęs iš kar­čios pa­ tir­ties, ži­no, kaip rei­kia sėk­ min­gai pa­keis­ti eks­por­to par­tne­rius ir iš­bris­ti iš gre­ sian­čios eko­no­mi­nės kri­zės su kuo neskaus­min­gesniais pa­da­ri­niais. „Lie­tu­vos vers­lo per­sio­ rien­ta­vi­mas bu­vo jau­čia­mas jau 2014 m. pra­džio­je. Ne­ ma­žai įmo­nių rin­kų pra­dė­ jo ieš­ko­ti dar prieš įsi­ga­lio­ jant Ru­si­jos san­kci­joms. Ry­ tų rin­ko­se dir­ban­čios įmo­ nės ta­po at­sar­ges­nės, pra­dė­ jo ieš­ko­ti ga­li­my­bių – pla­nas B jau bu­vo ap­gal­vo­tas 2013 m.“, – tei­gė įstai­gos „Vers­li Lie­tu­va“ vyr. ana­li­ti­kas Jus­ tas Ju­re­vi­čius.

Nau­jai mū­sų ša­lies vers­li­ nin­kų at­ras­tos rin­kos Azi­jo­je, Af­ri­ko­je ar Pie­tų Ame­ri­ko­je nė­ra to­kios at­vi­ros už­sie­nio in­ves­ti­ci­jo­ms, ne­siū­lo be­ri­ bių vers­lo plė­to­ji­mo ga­li­my­ bių ir ne­ga­li pri­lyg­ti sla­viš­ kam sve­tin­gu­mui, ta­čiau yra ne to­kios ri­zi­kin­gos, kur kas leng­viau pro­gno­zuo­ja­mos ir ne­var­žo­mos im­pe­ria­lis­ti­nių am­bi­ci­jų.

Lau­kia pro­ver­žio me­tai?

SEB ban­ko vy­riau­sio­jo eko­ no­mis­to Gi­ta­no Nau­sė­dos

14p.

tei­gi­mu, 2015 m. Lie­tu­vos eks­por­tuo­jan­čioms įmo­nėms tu­rė­tų tap­ti pro­ver­žio į nau­ jas rin­kas me­tais, ka­dan­gi di­ din­ti eks­por­tą ska­ti­na dėl pa­ lan­kaus va­liu­tų kur­so išau­gęs ša­lies įmo­nių kon­ku­ren­cin­ gu­mas.

Ar­ti­mų­jų ša­lių vers­lo de­le­ga­ci­ jų vi­zi­tai mū­sų ša­ly­je ta­po jau įpras­tu reiš­ki­niu. „Tiek dėl san­kci­jų po­vei­kio, tiek dėl Ru­si­jos eko­no­mi­kos su­lė­tė­ji­mo eks­por­tas į Ry­tus tu­rė­tų ap­čiuo­pia­mai su­ma­ žė­ti. Tai ga­lė­tų bū­ti pro­ver­žio ki­to­se rin­ko­se me­tai. Pers­ pek­ty­vių rin­kų tik­rai yra, pa­ vyz­džiui, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ar JAV, ku­rių bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mas yra spar­tes­nis, pa­ly­gin­ti su ki­to­ mis ša­li­mis“, – svars­tė G.Nau­ sė­da.

Vers­li­nin­kams ne­rei­kė­tų puo­se­lė­ti iliu­zi­jų, kad, pra­ ra­dus po­zi­ci­jas Ry­tuo­se, bus ga­li­ma ne­sun­kiai ko­ją įkel­ ti į ku­rią nors ES ša­lį. Kur kas per­spek­ty­ves­ni ga­lė­tų bū­ti ban­dy­mai įženg­ti į dar neat­ ras­tas rin­kas ki­tuo­se že­my­nuo­se.

2015

5

kryptys VERS­LI­N IN­KAI DAR KAR­TĄ ANT GRĖB­L IO LIP­TI NE­KE­TI­N A „Ne­puo­se­lė­ja­me iliu­ zi­jų, kad eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka spar­čiai at­si­gau­ tų. Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ ko priim­tos prie­mo­nės var­gu ar duos re­zul­ta­tą jau šie­met ir po­vei­kio ten­ka ti­kė­tis tik 2016 ar 2017 m. Tai au­to­ma­ tiš­kai ri­bo­ja ir įrė­mi­na mū­sų eks­por­to į ši­tą re­gio­ną ga­li­ my­bes“, – pro­gno­za­vo G.Nau­ sė­da.

Anot jo, ša­lies įmo­nių eks­ por­tą ska­ti­na ir va­liu­tų svy­ ra­vi­mai bei eu­ro at­žvil­giu su­ stip­rė­jęs JAV do­le­ris, ta­čiau kur­ti il­ga­lai­kę plėt­ros stra­te­ gi­ją kliau­jan­tis vien tik pa­lan­ kiu va­liu­tos kur­su ne­de­rė­tų. „Jei­gu va­liu­tos kur­so veiks­ nys taps tuo pa­drą­si­nan­čiu veiks­niu priim­ti spren­di­mą ženg­ti į nau­jas rin­kas, tai bus jau ge­rai. Vė­liau ten bus ga­li­ ma už­si­ka­bin­ti ir jau ne­be­sik­ liau­ti pa­lan­kiu va­liu­tos kur­ so po­ky­čiu. Vis dėl­to skver­bi­ ma­sis į tre­čią­sias rin­kas ne­tu­ rė­tų bū­ti ska­ti­na­mas vien tik dėl su­dė­tin­gos pa­dė­ties Ru­ si­jo­je ir eu­ro zo­no­je“, – tei­gė G.Nau­sė­da.

Kryp­tys – la­bai įvai­rios

Pas­te­bė­ji­mus, kad lai­ko­tar­piu po kri­zės įspū­din­gai au­gu­siam ša­lies eks­por­tui pa­vyks­ta ga­ na sėk­min­gai la­vi­ruo­ti iš­šū­kių ku­pi­no­se nau­jo­se eko­no­mi­ko­ se, įro­do ir kryp­čių gau­sa bei vers­li­nin­kų verž­lu­mas.

Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ ci­jos at­lik­ta eks­por­tuo­jan­čių įmo­nių ap­klau­sa pa­ro­dė, kad ko­ne kas ant­ras ga­min­to­jas

Al­ter­na­ty­vos: paukš­tie­nos au­gin­to­jai at­ra­do mu­sul­mo­nų rin­ką.

šiais me­tais pla­nuo­ja eks­por­ to plėt­rą. „Eks­por­tas – tai ba­ ro­met­ras, ro­dan­tis ša­lies eko­ no­mi­kos ir vers­lo gy­vy­bin­gu­ mą. Net ir at­šiau­rio­mis geo­ po­li­ti­nė­mis są­ly­go­mis praė­ju­ siais me­tais Lie­tu­vos vers­las pa­de­monst­ra­vo di­de­lį lanks­ tu­mą, pro­fe­si­nę pa­tir­tį ir ge­ bė­ji­mą grei­tai per­sio­rien­tuo­ ti į nau­jas rin­kas“, – lie­tu­vių vers­lu­mą ver­ti­no ša­lies prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius.

Eks­por­to že­mė­la­pis kei­

čia­si iš es­mės, ja­me at­si­ran­ da nau­jų plo­tų, į ku­riuos Lie­ tu­vos vers­li­nin­kai iki šiol ne­ drį­so ženg­ti ar dau­ge­lį me­tų ne­sėk­min­gai my­nė ne­pa­žin­ tų rin­kų slenks­čius. Mū­siš­ kiai ne tik vis la­biau įsi­tvir­ ti­na Se­no­jo že­my­no rin­ko­se, ta­čiau at­ran­da ir ni­šų už ES ar NVS ri­bų – Šiau­rės Ame­ri­ko­ je, Azi­jo­je, Pie­tų Ame­ri­ko­je ar Per­si­jos įlan­kos ša­ly­se.

Nea­be­jo­ja­ma, kad tei­gia­mą im­pul­są Lie­tu­vos eks­por­tui

su­teik­tų ir Tran­sat­lan­ti­nės lais­vo­sios pre­ky­bos ir in­ves­ ti­ci­jų par­tne­rys­tės su­tar­ties tarp JAV ir ES pa­si­ra­šy­mas.

At­ra­di­mai is­la­mo pa­sau­ly­je

Ru­si­jos em­bar­gą leng­viau iš­ gy­ve­na ap­suk­rūs ir iš­ra­din­ gi vers­li­nin­kai, ku­rie at­ran­da ne tik nau­jų eks­por­to kryp­ čių, ta­čiau ir bū­dų, kaip ga­lė­ tų pri­sta­ty­ti sa­vo pro­duk­ci­ją.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šie­met

Gi­ta­nas Nau­sė­da: Skver­bi­ma­sis į tre­čią­sias rin­kas ne­tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mas vien tik dėl su­dė­tin­gos pa­dė­ties Ru­si­jo­je ir eu­ro zo­no­je.

6

2015

„Kai naf­tos kai­na ėmė er­zin­ti, įvai­rūs moks­li­nin­kai ir lek­to­riai pra­dė­jo suok­ti są­moks­lo teo­ri­jas, kad naf­ti­nin­kai su­per­ka nau­jau­sias elekt­ro­mo­bi­lių tech­no­lo­gi­jas ir vi­sus su tuo su­si­ju­sius iš­ra­di­mus sau­go sei­fuo­se.“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

net ke­lis kar­tus augs pro­duk­ tų eks­por­tas į mu­sul­mo­niš­kas ša­lis. Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­ se lie­tu­viai ma­to rea­lias plėt­ ros ga­li­my­bes ir ne­tgi spe­cia­ liai ko­re­guo­ja ga­my­bos pro­ce­ sus pa­gal mu­sul­mo­nų rei­ka­ la­vi­mus. Šių ša­lių rin­ka yra spe­ci­fi­nė tuo, kad ji dau­giau pri­klau­so nuo re­li­gi­jos, o ne nuo geog­ ra­fi­nės pa­dė­ties. Pa­vyz­džiui, „KG Group“ pri­klau­san­tis „Vil­niaus paukš­ty­nas“ eks­ por­tuo­ja ne­men­ką da­lį pro­ duk­ci­jos ara­bų ša­lims. „Kas mė­ne­sį į šį re­gio­ną par­duo­ da­me apie 130 to­nų viš­tie­nos pro­duk­tų, tai­gi da­lis paukš­ čių yra pjaunami ran­komis pa­gal vi­sus „Ha­lal“ rei­ka­la­vi­ mus“, – pa­sa­ko­jo „KG Group“

paukš­ti­nin­kys­tės vers­lo vyk­ do­ma­sis di­rek­to­rius To­mas Sto­nys.

Sup­ras­ti mu­sul­mo­nų tra­ di­ci­jas taip pat svar­bu dėl to, kad di­de­lės šią re­li­gi­ją iš­pa­ žįs­tan­čios bend­ruo­me­nės gy­ ve­na ir kur kas ar­čiau Lie­tu­ vos: Vo­kie­ti­jo­je, Pran­cū­zi­jo­ je, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se. Vis dėl­to daug svar­bes­nė ir pel­ nin­ges­nė yra Per­si­jos įlan­kos (Jung­ti­niai Ara­bų Emy­ra­tai, Bah­rei­nas, Ka­ta­ras, Ku­vei­ tas, Oma­nas ir Sau­do Ara­bi­ja) ir Šiau­rės Af­ri­kos ša­lių rin­ka.

Tai yra vie­nas tur­tin­giau­sių pa­sau­lio re­gio­nų ir vers­li­nin­ kai pui­kiai su­pran­ta, kad per­ ka­mo­ji ga­lia čia kur kas di­des­ nė nei Ru­si­jos gy­ven­to­jų.

Ar­ti­mų­jų ša­lių vers­lo de­le­ ga­ci­jų vi­zi­tai mū­sų ša­ly­je jau ta­po įpras­tu reiš­ki­niu. Pa­vyz­ džiui, ko­vą Lie­tu­vo­je lan­kę­ si Oma­no vers­li­nin­kai ap­ta­ rė bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­ bes su IT sek­to­riaus, me­die­ nos ga­mi­nių ir mais­to pra­ mo­nės įmo­nių at­sto­vais, sve­ čių dė­me­sį pa­trau­kė Lie­tu­vos įmo­nių mė­sos, pie­no, šo­ko­ la­do ga­mi­niai ir mi­ne­ra­li­nis van­duo.

At­ši­lo san­ty­kiai su Ki­ni­ja

Ke­lios suin­te­re­suo­tų vers­ lo at­sto­vų de­le­ga­ci­jos per­nai bu­vo at­vy­kusios ir iš Ki­ni­jos.

Iki šiol į šią di­džiau­sią pla­ne­ tos rin­ką, ku­rio­je gy­ve­na apie penk­ta­da­lis pa­sau­lio žmo­ni­ jos, daž­niau­siai ke­liau­da­vo lie­tu­viš­ka me­die­na ir jos ga­ mi­niai, bal­dai, me­ta­lo lau­žas, aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų pro­ duk­tai. Da­bar ne ką ma­žes­nių per­spek­ty­vų at­ra­do ir mais­to pra­mo­nė.

Ki­nus do­mi­na ko­ky­biš­ki lie­tu­viš­ki gai­vie­ji ir al­ko­ho­li­ niai gė­ri­mai, tad to­kios mū­sų ša­lies įmo­nės kaip „Birš­to­no

Val­das Vi­lū­nas, žur­na­lis­tas

22p.

Al­gir­das But­ke­vi­čius: Net ir at­šiau­rio­mis geo­po­li­ti­nė­mis są­ly­go­mis praė­ju­siais me­tais Lie­tu­vos vers­las pa­de­monst­ra­vo di­de­lį lanks­tu­mą, pro­fe­si­nę pa­tir­tį ir ge­bė­ji­mą grei­tai per­sio­rien­tuo­ti į nau­jas rin­kas. mi­ne­ra­li­niai van­de­nys“, „Vil­ niaus deg­ti­nė“ ar „Stumb­ras“ kaip­mat su­rea­ga­vo į po­rei­kį ir sa­vo pro­duk­ci­ja pa­pil­dė Ki­ni­ jos par­duo­tu­vių asor­ti­men­tą.

Rim­tą im­pul­są mū­sų vers­ lui da­vė ir va­sa­rio pra­džio­je Ki­ni­jos val­džios krei­pi­ma­sis.

Ji pa­skel­bė no­rin­ti vėl plė­to­ ti drau­giš­kus san­ty­kius ir taip nu­trauk­ti dip­lo­ma­ti­nę įtam­ pą, ku­rią prieš pu­sant­rų me­ tų su­kė­lė Da­lai Lai­mos vi­zi­tas Vil­niu­je.

Mi­nist­ro žvilgs­nis į Af­ri­ką

Ša­lies ūkio mi­nist­ras Eval­das Gus­tas dėl Ru­si­jos em­bar­go inkš­čian­tiems vers­li­nin­kams nau­jų rin­kų siū­lo dai­ry­tis dar mums pra­stai pa­žįs­ta­mo­je Af­ ri­ko­je. Mi­nist­ro tei­gi­mu, pa­ sau­lio in­ves­tuo­to­jai ne­to­li­ mo­je atei­ty­je re­gi la­bai ge­rų Ry­tų Af­ri­kos vals­ty­bių per­ spek­ty­vų. „Vers­li­nin­kai ga­li ieš­ko­ti vi­ siš­kai nau­jų rin­kų, ku­rio­se bū­tų pio­nie­riai, o Af­ri­ka atei­

ty­je bus la­bai pa­klau­si rin­ ka. Kol kas ten pa­klau­sos nė­ ra, ta­čiau rei­kia da­bar į ją ei­ ti. Kad ir ne­di­de­le apim­ti­mi, gal net ir nuo­sto­lin­gai šian­ dien dir­bant, bet mes ten tu­ ri­me bū­ti“, – kal­bė­jo E.Gus­tas ir pa­brė­žė, kad di­die­ji Azi­jos ir ara­bų ša­lių in­ves­tuo­to­jai jau yra įkė­lę ko­ją į Juo­dą­jį že­ my­ną. Anot E.Gus­to, lie­tu­viai į Af­ri­ką ga­lė­tų tiek­ti mais­tą, che­mi­jos pro­duk­tus, aukš­tą­ sias tech­no­lo­gi­jas.

Tar­si iš­gir­dę mi­nist­ro įžval­ gas, af­ri­kie­tiš­ką rin­ką šių me­ tų pra­džio­je at­ra­do kil­no­ja­ mų­jų ir sta­cio­na­rių te­le­vi­zi­jos sto­čių ga­min­to­ja ir in­teg­ruo­ to­ja Šiau­lių bend­ro­vė „Te­le­vi­ zi­jos ir ry­šio sis­te­mos“. Ieš­ko­ ti nau­jų rin­kų šiau­lie­čius pa­ ska­ti­no kaip tik su­pras­tė­ju­si pa­dė­tis Uk­rai­no­je. JAV bend­ ro­vės „TCI In­ter­na­tio­nal“ pa­ de­da­mi lie­tu­viai neiš­si­gan­do sun­kiai iš ko­rup­ci­jos pan­čių be­si­va­duo­jan­čių af­ri­kie­čių ir nuo šiol ga­mi­na mo­bi­ lią­sias TV sto­tis Al­žy­ro, 2015

7

kryptys VERS­LI­N IN­KAI DAR KAR­TĄ ANT GRĖB­L IO LIP­TI NE­KE­TI­N A Ni­ge­ri­jos, Ga­nos ir Ma­ la­vio rin­koms, atei­ty­je pla­nuo­ja in­ves­ti­ci­jas Ma­ro­ke ir Etio­pi­jo­je.

Ne ma­žes­nės per­spek­ty­vos lie­tu­viams at­si­ve­ria ir Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je, ka­dan­gi šio­je vals­ty­bė­je gy­ve­na ypač gau­si lit­va­kų bend­ruo­me­nė.

Lie­tu­vos žy­dų pa­li­kuo­nys čia val­do di­de­les mais­to pra­mo­ nės įmo­nes ir no­riai bend­ra­ dar­biau­ja su lie­tu­viais. Bū­tent dėl šių prie­žas­čių mil­ži­niš­ko 6–8 tūkst. km at­stu­mo ska­ti­ na­mi ne­bi­jo­ti pie­ni­nin­kai ir sū­ri­nin­kai, che­mi­jos pra­mo­ nės at­sto­vai.

Pa­vei­kė: per­nykš­čiai Ru­si­jos val­džios spren­di­mai dau­giau­sia įta­kos tu­rė­jo Lie­tu­vos mais­to pra­mo­ nės įmo­nėms.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ru­si­ja – vis dar svar­bus žai­dė­jas Eko­no­mi­nės svars­tyk­lės aki­vaiz­džiai kryps­ta ne Ru­si­jos nau­dai, bet ši kai­my­nė vis dar iš­lie­ka la­bai svar­bia Lie­tu­vos už­sie­nio pre­ky­bos par­tne­re. Lie­tu­viš­kų pre­kių eks­por­tas į Ru­si­ją 2014 m., pa­ly­gin­ti su 2013-ai­siais, su­ma­žė­jo 16,3 pro­c.

Eks­por­to ma­žė­ji­mui įta­kos tu­rė­jo smu­kęs pie­no ir pie­no pro­duk­tų (35,3 pro­c.), mė­sos ir val­go­mų­jų mė­sos su­bpro­duk­tų (44,8 pro­c.), ant­že­mi­nio trans­por­to prie­mo­nių (30,6 pro­c.) eks­por­tas. Lie­tu­viš­kų mais­to ir že­mės ūkio pro­duk­tų eks­por­tas į Ru­si­ją per me­tus smu­ko 28,3 pro­c., jų eks­por­tuo­ta už 309,6 mln. eu­rų.

Bend­ras Lie­tu­vos eks­por­tas į Ru­si­ją (įskai­tant reeks­por­tą) per­nai pa­ di­dė­jo 4,4 pro­c., o per gruo­džio mė­ne­sį su­men­ko 17,3 pro­c. Bend­ra iš Lie­tu­vos į Ru­si­ją eks­por­tuo­tų mais­to ir že­mės ūkio pro­duk­tų (įskai­ tant reeks­por­tą) ver­tė per­nai smu­ko 22,2 pro­c.

Ser­ti­fi­ka­vi­mo pro­ble­mos neat­bai­do

Ne ma­žiau prio­ri­te­ti­ne Lie­tu­ vos vers­li­nin­kų kryp­ti­mi per pa­sta­ruo­sius me­tus ga­lė­tu­ me lai­ky­ti ir Pie­tų Ame­ri­ką.

Eks­por­tas į šį že­my­ną per me­ tus išau­go net 37 pro­c., o pa­ trauk­liau­sio­mis ša­li­mis įvar­ di­ja­mos Bra­zi­li­ja (me­ta­las ir plie­nas), Urug­va­jus (ma­ši­nų ir me­cha­ni­niai įren­gi­niai) ir Ar­gen­ti­na (trą­šos).

Vis dėl­to ti­kė­ti­na, kad ar­ ti­miau­siu me­tu eks­por­to že­ mė­la­py­je sod­res­nė­mis spal­ vo­mis bus pa­žy­mė­tos ir dar ke­lios te­ri­to­ri­jos – nuo praė­ ju­sių me­tų įsi­ga­lio­jo pre­ky­ bos su­si­ta­ri­mai tarp ES ir Ko­lum­bi­jos bei Pe­ru, tad Lie­ tu­vos vers­li­nin­kai ga­li leng­ ves­nė­mis są­ly­go­mis įsi­lie­ti į šias rin­kas.

Vis dėl­t o pre­ky­b a Pie­t ų Ame­r i­ko­je, pa­na­š iai kaip ir Jung­t i­n ė­s e Vals­t i­j o­s e, la­ bai ski­r ia­s i nuo ES. Vers­l i­ nin­k ams ten­ka spręs­t i ser­ ti­fi­k a­v i­m o ir mui­t ų pro­ ble­m as, de­r in­t i stan­d ar­t us, JAV at­ve­j u – dar ir tai­k y­t is prie aukš­t ų ko­ky­b ės rei­ka­ la­v i­m ų.

Lie­tu­vos vers­li­nin­kų čiup­ tu­vai jau sie­kia ir to­kias eg­ zo­tiš­kas vers­lui ša­lis kaip Ja­ mai­ka ar Sal­va­do­ras. Bū­tent šio­se Cent­ri­nės Ame­ri­kos ir Ka­ri­bų ba­sei­no ša­ly­se rim­tų am­bi­ci­jų tu­ri kon­cer­no „MG Bal­tic“ val­do­ma te­le­ko­mu­ ni­ka­ci­jų bend­ro­vė „Me­dia­ fon“. Lie­tu­viai šioms vals­ty­ bėms siū­lo nu­me­rių per­kė­li­ mo spren­di­mus.

Ru­si­jai 2014 m. te­ko 20,8 pro­c. vi­so Lie­tu­vos eks­por­to (įskai­tant reeks­por­tą), ta­čiau tik 11,7 pro­c. eks­por­to į Ru­si­ją ver­tės – lie­tu­viš­ koms pre­kėms.

Lie­tu­viš­kų pre­kių eks­por­tas į Ru­si­ją, ly­gi­nant šių me­tų sau­sį su praė­ ju­sių me­tų sau­siu, su­men­ko 58,1 pro­c.

Mū­sų ša­lis ak­ty­viai da­ly­vau­ja pre­ky­bos ko­ri­do­riu­je tarp ES ir Ru­si­jos, to­dėl di­džio­ji da­lis mū­sų eks­por­to į Ru­si­ją yra reeks­por­tas. Ši pre­ky­ bos struk­tū­ra ro­do, kad Ru­si­jos rin­ka yra la­bai svar­bi mū­sų trans­por­ to ir lo­gis­ti­kos sek­to­riui. Kro­vi­nių trans­por­ta­vi­mo pa­slau­gų eks­por­tas į Ru­si­ją su­da­ro be­veik 2 mlrd. li­tų per me­tus, t. y. be­veik treč­da­lį vi­sų už­sie­nio rin­ko­se ge­ne­ruo­ja­mų ve­žė­jų pa­ja­mų.

Lie­tu­va yra be­ne la­biau­siai nuo Ru­si­jos pra­dė­to tai­ky­ti pre­ky­bos em­ bar­go pa­žei­džia­ma vals­ty­bė. Em­bar­gas bus skaus­min­gas tam tik­ riems sek­to­riams, ta­čiau vi­so ša­lies ūkio rim­tai ne­suk­rės. La­biau­ siai šių prie­mo­nių pa­da­ri­nius tu­rė­tų pa­jus­ti Lie­tu­vos vai­sių ir dar­žo­vių, pie­no pro­duk­tų, mė­sos eks­por­tuo­to­jai ir reeks­por­tuo­to­jai, trans­por­ta­ vi­mo bend­ro­vės ir pre­ky­bi­nin­kai, da­ly­vau­jan­tys reeks­por­tuo­jant ES ša­lių pro­duk­ci­ją į Ru­si­ją. Šal­ti­nis: Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“

At­ši­li­mas: ma­no­ma, kad prie ge­rė­jan­čių eks­por­to ro­dik­lių ge­ro­kai pri­si­dės ir pagerėję san­ty­kiai su Ki­ni­ja. Ki­ni­jos am­ba­sa­do­rius Zeng­we­nas Liu pra­ne­šė, kad jo ša­lis lau­kia lie­tu­viš­kų pro­duk­tų.

8

2015

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

kryptys AP­S Ė­T A DAR DAU­G IAU PA­S Ė­L IŲ

Per­nai gau­tas re­kor­di­nis grū­dų der­lius, dau­giau išau­gin­ta gal­vi­jų, na­mi­nių paukš­ čių, pri­melž­ta pie­no, bet bend­ ra že­mės ūkio pro­duk­ci­jos ver­ tė 2014 m. tru­pu­ tį su­ma­žė­jo, nes ma­žė­jo pro­duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos.

Že­mės ūkio

pro­ d uk­ t ų eks­por­tas ne­ma­žė­jo And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ro­kas Sas­naus­kas

Der­lius džiu­gi­no

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2014 m. iš Lie­ tu­vos eks­por­tuo­ta že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų už 4,66 mlrd. eu­rų (16,1 mlrd. li­ tų) – 0,7 pro­c. ma­žiau nei per 2013 m.

2014 m., pa­ly­gin­ti su 2013 m., že­mės ūkio ir mais­to pro­ duk­tų eks­por­tas į Ru­si­ją smu­ ko 22,2 pro­c., lie­tu­viš­kų že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų – 28,3 pro­c. (2013 m. jų eks­por­tas su­ da­rė 309,6 mln. eu­rų (1069 mln. li­tų), o 2014 m. – 222 mln. eu­rų (766,5 mln. li­tų). Įta­kos tam tu­rė­jo smu­kęs pie­no ir pie­no pro­duk­tų (35,3 pro­c.), mė­sos ir val­go­mų­jų mė­sos su­ bpro­duk­tų (44,8 pro­c.) eks­por­tas.

2015

9

kryptys AP­SĖ­TA DAR DAU­G IAU PA­SĖ­L IŲ Ne­pai­sant to, že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­ tų eks­por­tas su­da­rė 19,1 pro­c. vi­so ša­lies pre­kių eks­por­to, o pa­ly­gin­ti su 2013 m., jo da­ lis ne­pa­ki­to. Dau­giau­sia eks­ por­tuo­ta grū­dų ir pie­no bei jo pro­duk­tų.

2014 m., pa­ly­gin­ti su 2013 m., gau­tas be­veik 17 pro­c. di­ des­nis grū­di­nių au­ga­lų der­ lius – 5,3 mln. t. Der­liaus pa­ di­dė­ji­mą lė­mė 7 pro­c. išau­ gęs der­lin­gu­mas ir 9 pro­c. – nuim­tas plo­tas.

2014 m., pa­ly­gin­ti su 2013 m., cuk­ri­nių run­ke­lių der­ lius pa­di­dė­jo 5 pro­c., bul­vių ir lau­ko dar­žo­vių – po 10 pro­c., o rap­sų der­lius su­ma­žė­jo 9 pro­c.

Gy­vu­lių ir paukš­čių pa­ skers­ta 1 pro­c. dau­giau, pie­ no pri­melž­ta 4 pro­c. dau­giau,

Neį­si­lei­džia: kiau­lių au­gin­to­jams di­de­lį smū­gį su­da­vė ma­ras.

10

Ani­tos Ro­ze / BFL nuo­tr.

2015

kiau­ši­nių su­rink­ta 0,5 pro­c. dau­giau.

2014 m. vai­sių ir uo­gų bu­vo su­pirk­ta 42,9 tūkst. t, ar­ba 25 pro­c. ma­žiau ne­gu 2013 m.

Grū­dų sek­to­rius

Di­džiau­sias grū­di­nių au­ga­lų der­lin­gu­mas bu­vo Ma­ri­jam­ po­lės, Kau­no ir Šiau­lių ap­ skri­ty­se – ati­tin­ka­mai 5,2, 4,6 ir 4,5 t iš ha. Neder­lin­giausi me­tai bu­vo Vil­niaus, Aly­taus ir Ute­nos ap­skri­čių grū­di­nių au­ga­lų au­gin­to­jams.

Rap­sų der­lin­gu­mas – 2,33 t/ ha. Der­liaus su­ma­žė­ji­mą nu­ lė­mė tai, kad dėl ne­pa­lan­kių žie­mo­ji­mo są­ly­gų kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se iš­ša­lo be­veik vi­ si žie­mi­nių rap­sų pa­sė­liai.

Vi­du­ti­nė grū­dų su­pir­ki­ mo kai­na 2014 ka­len­do­ri­niais me­tais sie­kė 150 Eur už 1 t

(518 Lt už 1 t), o rap­sų sėk­los – 293,1 Eur už 1 t (1 012 Lt už 1 t). Grū­dų ir rap­sų su­pir­ ki­mo kai­nos, ku­rioms įta­ką da­ro tiek ES, tiek ki­to­se grū­dų ir rap­sų rin­ko­se su­si­klos­čiu­ sių­jų kai­nų po­ky­čių ten­den­ ci­jos, pa­ly­gin­ti su 2013 m., su­ ma­žė­jo ati­tin­ka­mai 15 pro­c. ir 16 pro­c.

Per 2014 ka­len­do­ri­nius me­ tus iš Lie­tu­vos eks­por­tuo­ta 3,1 mln. t ja­vų grū­dų, iš jų net 80,6 pro­c. (2,5 mln. t) kvie­čių ir 0,28 mln. t rap­sų sėk­los.

Dau­giau­sia kvie­čių, kaip ir anks­tes­niais me­tais, eks­por­ tuo­ta į Ira­ną – per 1 mln. t, Sau­do Ara­bi­ją – 0,26 mln. t, Egip­tą – 0,21 mln. t, Tur­ki­ją – 0,15 mln. t.

Bend­ra eks­por­tuo­tų grū­dų ir rap­sų ver­tė – 669,5 mln. eu­ rų, ar­ba 2 mlrd. li­tų.

2015 m. der­liui pa­sė­ta 764,7 tūkst. ha žie­mi­nių ja­vų ir rap­sų, ar­ba 28 pro­c. dau­ giau nei 2014 m. der­liui (po iš­ša­li­mo). Dau­giau­sia žie­mi­ nių au­ga­lų pa­sė­ta Šiau­lių ap­ skri­ty­je, be­veik 200 tūkst. ha, t. y. ket­vir­ta­da­lis ša­lies žiem­ ken­čių pa­sė­lių plo­tų. Kau­no ap­skri­ty­je – 145,2 tūkst. ha, Pa­ne­vė­žio – 125,2 tūkst. ha, Ma­ri­jam­po­lės – 110,7 tūkst. ha. Net 48 pro­c. pa­di­dė­jo žie­ mi­nių kvie­čių ir 11 pro­c. žie­ mi­nių rap­sų pa­sė­lių plo­tai.

Mė­sos sek­to­rius

Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo vers­lo cent­ro (to­liau – ŽŪIKVC) Gy­vu­lių re­gist­ ro duo­me­ni­mis, 2015 m. sau­ sio 1 d. Lie­tu­vo­je bu­vo lai­ko­ ma apie 731 tūkst. gal­vi­jų, ar­ba apie 3 pro­c. dau­giau nei prieš

„Pas­ta­rai­siais me­tais Lie­tu­va ta­po vie­na po­pu­lia­riau­sių lo­ka­ci­jų žai­di­mų kū­rė­jams iš Ry­tų. Tarp jų – „Ga­me In­sight“, „Char­lie Os­car“, „Me­lior Ga­mes“, „Flazm“ ir dau­gy­bė ki­tų.“ me­tus. Skers­ti skir­tų vy­res­ nių nei 12 mėn. am­žiaus bu­ lių bu­vo 5,6 pro­c. dau­giau (56,1 tūkst.) nei 2014 m. sau­sio 1 d.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to duo­me­ni­mis, per­nai au­gi­ na­mų kiau­lių skai­čius bu­vo 754,6 tūkst. – 6,7 pro­c. ma­ žiau nei 2013 m. pra­džio­je.

Kiau­li­nin­kys­tei pra­dė­jus sta­ bi­li­zuo­tis po kla­si­ki­nio kiau­ lių ma­ro 2011 m., iš­ki­lo nau­ ja grės­mė – af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pro­trū­kiai vi­so­je ša­ly­je.

Per 2014 m. Lie­tu­vo­je įmo­ nių su­pirk­tas ir pa­skers­tas gy­ vu­lių ir paukš­čių kie­kis sker­ de­nos svo­riu su­da­rė 179,9 tūkst. t. Pa­ly­gin­ti su 2013 m., su­pir­ki­mas pa­di­dė­jo apie 3 pro­c.

2014 m. vi­du­ti­nė gal­vi­jų skerdienos su­pir­ki­mo kai­na bu­vo 2,10 Eur už 1 kg (7,25 Lt

19,1

pro­c.

– to­kią da­lį vi­so ša­lies eks­por­to su­da­ro že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų eks­por­tas.

už 1 kg), ar­ba 14,5 pro­c. ma­ žes­nė nei 2013 m. Lie­tu­vo­je gal­vi­jų kai­na su­da­rė apie 64 pro­c. ES vi­du­ti­nės kai­nos ly­ gio. Ypa­tin­gas kai­nų ma­žė­ ji­mas bu­vo ste­bi­mas ant­ro­ je me­tų pu­sė­je (nuo 2014 m. rugp­jū­čio pra­džios), kai Ru­ si­ja su­stab­dė gal­vi­jie­nos eks­ por­tą iš Lie­tu­vos.

Kiau­lių vi­du­ti­nė su­pir­ki­mo kai­na 2014 m. bu­vo 9 pro­c. ma­žes­nė nei 2013 m. ir sie­kė 1,70 Eur (5,88 Lt) už sker­de­ nos ki­log­ra­mą. Ši kai­na su­ta­ po ir su vi­du­ti­ne ES kiau­lie­ nos kai­na (svy­ra­vo 1–2 pro­c.).

Paukš­čių sker­de­nė­lių kai­ na 2014 m. bu­vo beveik to­kia pa­ti (1 pro­c. ma­žes­nė) kaip ir 2013 m. bei sie­kė 1,46 Eur už 1 kg (5,05 Lt už 1 kg). Pa­ly­gin­ ti ją su vi­du­ti­ne paukš­tie­nos kai­na ES, Lie­tu­vo­je ji bu­vo apie 20 pro­c. ma­žes­nė.

Per 2014 m. iš Lie­tu­vos mė­ sos ir jos pro­duk­tų bu­vo iš­ vež­ta 115,8 tūkst. t (už 907,4 mln. li­to / 487,3 mln. eu­rų).

Per me­tus eks­por­tuo­tos pro­ duk­ci­jos kie­kis be­veik ne­pa­ si­kei­tė, ta­čiau eks­por­tuo­tos pro­duk­ci­jos ver­tė su­ma­žė­jo apie 8 pro­c. Iš ki­tų ša­lių mė­ sos ir jos pro­duk­tų į Lie­tu­vą bu­vo įvež­ta 134,4 tūkst. t (už 783 mln. litų / 226,8 mln. eu­ rų), ar­ba 1,6 pro­c. dau­giau, pa­ly­gin­ti su 2013 m.

Kiau­li­nin­kys­tės neap­lei­džia ma­ras

Ru­si­jai už­drau­dus įvež­ti mė­są ir jos pro­duk­tus iš Lie­tu­vos, kei­tė­si vi­sa gal­vi­jie­nos eks­ por­to struk­tū­ra. Tik 26 pro­c. gal­vi­jie­nos iš­vež­ta į Ru­si­ją, į ES ša­lis – 64 pro­c. (dau­giau­sia į Olan­di­ją, Ita­li­ją). Šie ap­ri­bo­

Jus­ti­nas Pa­gi­rys, VšĮ „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“

in­ves­ti­ci­jų plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

ji­mai tu­rė­jo nei­gia­mų pa­da­ ri­nių ne tik per­dir­bė­jams, bet ir gal­vi­jų lai­ky­to­jams, ku­rie ypa­č nu­ken­tė­jo dėl kri­tu­sių su­pir­ki­mo kai­nų. Tie­sa, bu­vo ir ge­rų ži­nių. Pa­vyz­džiui, nuo 2014 m. spa­lio pa­bai­gos at­ nau­jin­tas gy­vų gal­vi­jų iš­ve­ži­ mas į tam tik­ras Tur­ki­jos te­ri­ to­ri­jas, ku­rio­se nė­ra snu­kio ir na­gų li­gos grės­mės.

Kiau­lie­nos eks­por­tas su­ma­ žė­jo net 38 pro­c. – eks­por­tuo­ ta 8,8 tūkst. t kiau­lie­nos. To prie­žas­tis – pre­ky­bos ap­ri­bo­ ji­mai dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ ro. Dau­giau­sia kiau­lie­nos iš­ vež­ta į ES ša­lis – 74 pro­c. Dau­ giau­sia į Lat­vi­ją (41 pro­c.), Len­ki­ją (15 pro­c.), apie 17 pro­c. vi­sos kiau­lie­nos iš­vež­ta į Gru­zi­ją. Gy­vų kiau­lių eks­por­ tas ma­žė­jo apie 17 pro­c. Dau­ giau­sia bu­vo iš­vež­ta į Len­ki­ją (88 pro­c.).

Per 2014 m. paukš­tie­nos eks­por­tuo­ta 46,2 tūkst. t – 7 pro­c. dau­giau. Pag­rin­di­ nė eks­por­to rin­ka – ES ša­lys (Lat­vi­ja, Olan­di­ja).

Deš­rų ir pa­na­šių mė­sos pro­duk­tų eks­por­tas 2014 m. sie­kė 13,3 tūkst. t – su­ma­žė­jo 27 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2013 m.

Deš­ros dau­giau­sia bu­vo įve­ ža­mos iš Len­ki­jos ir Es­ti­jos, iš­ve­ža­mos – į Lat­vi­ją, Ru­si­ją, Da­ni­ją. ŽŪIKVC Gy­vu­lių re­gist­ ro duo­me­ni­mis, per 2014 m. iš Lie­tu­vos iš­vež­ta 104 tūkst. ver­še­lių, ar­ba 3 pro­c. dau­giau nei 2013 m.

Lie­tu­viai gal­vi­jie­nos užau­ gi­na 2,5 kar­to dau­giau, nei su­ var­to­ja. Tą le­mia ir san­ty­ki­nai ma­žas var­to­ji­mas – 4 kg per me­tus vie­nam gy­ven­to­jui.

36p.

Pie­no sek­to­rius

Šių me­tų pra­džio­je bu­vo lai­ ko­ma 313,5 tūkst. – 1 pro­c. dau­giau nei prieš me­tus. Tie­ sa, jis yra ma­žes­nis, nei bu­vo praė­ju­sių me­tų vi­du­ry­je.

Pie­no su­pir­ki­mo kai­na per me­tus kri­to ke­lis kar­tus. Vien dėl Ru­si­jos em­bar­go per rug­ pjūčio–rugsėjo mėn. vi­du­ti­nė na­tū­ra­laus pie­no su­pir­ki­mo kai­na su­ma­žė­jo 12,6 pro­c.

Per 2014 m. Lie­tu­va eks­por­ ta­vo 118,1 tūkst. t pie­no – 30,6 pro­c. dau­giau nei 2013 m. Dau­ giau­sia pie­no bu­vo eks­por­tuo­ ta į Len­ki­ją (98 pro­c. vi­so eks­ por­tuo­to pie­no). Eks­por­tuo­to pie­no kai­na 2014 m. bu­vo 1 155 Lt už 1 t (335 Eur už 1 t), pa­ly­ gin­ti su 2013 m. gruo­džio mėn., ji su­ma­žė­jo 15 pro­c. Iš vi­so per 2014 m. bu­vo eks­por­tuo­ta 8,2 pro­c. vi­so su­pirk­to pie­no.

2014 m. bu­vo per­dirb­ta 1 743 tūkst. t pie­no, t. y. 5,6 pro­c. dau­giau nei 2013 m.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to duo­me­ni­mis, 2014 m. Lie­ tu­vos per­dir­bi­mo įmo­nės par­da­vė pro­duk­ci­jos už 3,97 mlrd. li­to (1,15 mlrd. eu­rų).

Par­da­vi­mo pa­ja­mos vi­daus rin­ko­je išau­go 1,7 pro­c. Dėl Ru­si­jos im­por­to em­bar­go po­ vei­kio Lie­tu­vos pie­no pra­mo­ nės par­da­vi­mas su­ma­žė­jo 21 pro­c. (rug­sė­jo mėn. par­da­vi­ mo ver­tę ly­gi­nant su lie­pos mėn. par­da­vi­mu).

Mui­ti­nės de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per 2014 m. iš vi­so pie­no ga­mi­nių bu­vo eks­ por­tuo­ta už 2134,3 mln. li­ tų (618,1 mln. eu­rų) (kar­tu su reeks­por­tu), t. y. 0,4 pro­c. ma­ žiau nei 2013 m.

Parengta pa­gal Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos in­for­ma­ci­ją

Lie­tu­viai gal­vi­jie­nos užau­gi­na 2,5 kar­to dau­giau, nei su­var­to­ja.

2015

11

kryptYs Lie­tu­vos eks­por­tas (ne tik lie­tu­viš­kų pre­kių, mln. eu­rų (2014 m.)* 1500

1 445,1

1200

1 116 996,6 974,5

900

885,3

827,6

744,3 720,1 594 566,7

600

Jung­ti­nės Amerikos Vals­ti­jos 885,3 (2014 m.)

659,9 (2013 m.)

* Nes­kai­čiuo­ja­mas pa­slau­gų eks­por­tas

JAV

Uk­rai­na

Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė

Es­ti­ja

Ny­der­lan­dai

Bal­ta­ru­si­ja

Vo­kie­ti­ja

Len­ki­ja

Lat­vi­ja

0

Ru­si­ja

300

Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė

827,6 (2014 m.)

1 122,9 (2013 m.)

Realus ir prognozuojamas lietuviškų prekių eksportas

Pran­cū­zi­ja

(išskyrus energetikos produktus), proc.

24,2

23,7 20,6

17,3 11,8

2015

2014

2012

6,2

8,7

10,9

mlrd. eurų

–21,7

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, „Vers­li Lie­tu­va“.

12

2011

2010

3,2 4,4 2009

2008

2007

2006

2005

5,8

2013

6,6

2016

14

2004

25 20 15 10 5 0 -5 -10 -15 -20 -25

566,7 (2014 m.)

518,6 (2013 m.)

2015

– prognozuojama, kad tiek sieks lietuviškų prekių eksportas šiemet.

LIETUVIŠKŲ PREKIŲ EKSPORTAS 2013–2014 M., MLN. EUR

Šve­di­ja

744,3 (2014 m.)

710,2 (2013 m.)

Lat­vi­ja

Ru­si­ja

1 116 (2014 m.)

1 424 (2013 m.)

594 (2014 m.)

710,1 (2013 m.)

Ny­der­lan­dai

996,6 (2014 m.)

1 014,6 (2013 m.)

Vo­kie­ti­ja

1 445,1 (2014 m.)

1 468,7 (2013 m.)

Len­ki­ja

974,5 (2014 m.)

988,9 (2013 m.)

Uk­rai­na

720,1 (2014 m.)

677,1 (2013 m.)

dominavo mi­ne­ra­li­niai pro­duk­tai • Lie­tu­vos eks­por­tas 2014 m. sie­kė 24,544 mlrd. eu­ rų, ar­ba 0,6 pro­c. ma­žiau nei 2013 m.

• Nes­kai­čiuo­jant mi­ne­ra­li­nių pro­duk­tų, eks­por­tas per me­tus pa­di­dė­jo 6,7 pro­c. Vien lie­tu­viš­kų pre­kių eks­ por­tas su­men­ko 6,7 pro­c., o be mi­ne­ra­li­nių pro­duk­ tų pa­di­dė­jo 4,7 pro­c. In­ves­ti­ci­nių pre­kių eks­por­tas šie­met išau­go 10,4 pro­c., iki 2,967 mlrd. eu­rų (12,2 pro­c. vi­so eks­por­to), im­por­tas – 14,5 pro­c., iki 3,837 mlrd. eu­rų (14,5 pro­c. vi­so im­por­to).

• Iš lie­tu­viš­kų pre­kių dau­giau­sia eks­por­tuo­ta mi­ne­ ra­li­nių pro­duk­tų (26 pro­c.), įvai­rių pra­mo­nės dir­bi­nių (9,9 pro­c.) ir pa­ruoš­tų mais­to pro­duk­tų (7,9 pro­c.).

26 proc.

– tiek eks­por­tuo­ta mi­ne­ra­li­nių pro­ duk­tų, sudarančių didžiausią lie­tu­viš­ kų pre­kių dalį.

2015

13

kryptys

Va­ k a­ r ai var­tus at­ve­ria

IŠ VĖ­Ž IŲ IŠ­M UŠ­TI GA­L I TIK KA­RAS

vis pla­čiau Ru­si­jos ir ki­tų glau­džiai su rub­liu su­si­ju­sių ša­lių eko­ no­mi­kų pa­dė­tis nie­ko ge­ ra šiems me­tams Lie­tu­ vos eks­por­tuo­to­jams ne­ža­ da, ta­čiau ki­tų rin­kų var­ tai mūsų pro­duk­ci­jai tu­rė­ tų at­si­ver­ti dar pla­čiau.

Smi­go: eks­por­tui į Ru­si­ją rub­lio nu­ver­tė­ji­mas pa­ken­kė la­biau nei em­bar­gas.

Sva­rus fak­to­rius – Vo­kie­ti­ja

„Vers­li Lie­tu­va“ pro­gno­zuo­ ja, kad 2015 m. lie­tu­viš­kų pre­ kių eks­por­tas, iš­sky­rus ener­ ge­ti­kos pro­duk­tus, augs 6,2 pro­c. ir sieks 10,9 mlrd. eu­rų.

Spar­tes­nę ne­gu po­ros anks­ tes­nių me­tų eks­por­to plėt­ rą (2013 m. ir 2014 m. po­ky­ tis sie­kė ati­tin­ka­mai 2,9 pro­c. ir 4,4 pro­c.) tu­rė­tų lem­ti stip­ rė­jan­tis eu­ro zo­nos vals­ty­bių eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mas. Ti­

ki­ma­si, kad 2016 m. Lie­tu­vos eks­por­to plėt­ra dar pa­spar­tės iki 8,7 pro­c., ir jo ver­tė su­da­ rys 11,9 mlrd. eu­rų.

Prog­no­zės re­mia­si prie­lai­ da, kad si­tua­ci­ja ne­si­keis, t. y. per Rusijos ir Ukrainos konf­ lik­tą pra­dė­ti eko­no­mi­niai ri­ bo­ji­mai tę­sis iki ati­tin­ka­muo­ se nu­ta­ri­muo­se nu­sta­ty­tų ter­mi­nų ar­ba ne­bus at­šauk­ti.

Taip pat šios pro­gno­zės prie­ lai­do­s never­ti­na­ga­li­mos si­ tua­ci­jos pa­blo­gė­ji­mo.

2014 m. ket­vir­tą ket­vir­tį eu­ ro zo­nos eko­no­mi­kos plėt­ra spar­tė­jo, tai dau­giau­sia lė­mė Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos ak­ ty­vu­mas. Bū­tent ši ša­lis yra mums svar­biau­sia lie­tu­viš­kų pre­kių eks­por­to par­tne­rė. Ki­ tų Lie­tu­vai svar­bių eu­ro zo­ nos vals­ty­bių (ypač Ny­der­ lan­dų ir Is­pa­ni­jos) au­gi­mo ro­ dik­liai taip pat bu­vo ge­ri. Es­ ti­ja, kiek ma­žiau Lat­vi­ja taip pat de­monst­ra­vo reikš­min­gus plėt­ros tem­pus.

Smogs Ru­si­jos rub­lis

Lie­tu­v ai svar­b ios ne eu­ ro zo­n os ša­l ys (vi­s ų pir­m a Len­k i­ja ir Jung­t i­nė Ka­r a­ lys­tė) taip pat skel­b ia sta­ bi­l ų eko­n o­m i­kos au­g i­m ą.

Skan­d i­n a­v i­jos vals­t y­b ių, iš­ sky­r us Suo­m i­j os, eko­no­m i­ ka ir plėt­r a te­b ė­r a stip­r i. Už Eu­r o­p os ri­b ų – Jung­t i­nių Ame­r i­kos Vals­t i­j ų eko­no­ mi­kos au­g i­m as ir to­l iau len­ kia ES.

Jus­tas Ju­re­vi­čius: Pag­rin­di­niu eks­por­to plėt­ros va­rik­liu iš­liks tra­di­ci­nės ES vals­ty­bės.

14

2015

ku­sio ener­ge­ti­kos pro­duk­tų pi­gi­mo kai­nos dar la­biau su­ ma­žės.

Kai­nų ke­lia­mas pro­ble­ mas spręs­ti už­si­mo­jęs Eu­ro­ pos cent­ri­nis ban­kas ėmė­ si spe­cia­lios po­li­ti­kos, ta­čiau eko­no­mis­tai ne­su­ta­ria, ar ji duos lau­kia­mą efek­tą. Vie­ nas iš šios po­li­ti­kos jau ma­ to­mų po­vei­kių – eu­ro nu­ver­ tė­ji­mas JAV do­le­rio at­žvil­ giu. Dėl to Lie­tu­vos eks­por­ tuo­ja­mos pro­duk­ci­jos kai­nos ne eu­ro zo­nos ša­ly­se (ar ša­ ly­se, ku­rio­se va­liu­ta su­sie­ta su eu­ru) tam­pa pi­ges­nės (t. y. kon­ku­ren­cin­ges­nės). Dėl eu­ro nu­ver­tė­ji­mo Lie­tu­vos pro­duk­tai tam­pa pa­trauk­les­ ni Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei, JAV, Ja­po­ni­jai ir Ki­ni­jai. Ki­ta ver­ tus, per pa­sta­ruo­sius mė­ne­ sius eu­ro ver­tė išau­go, pa­ly­ gin­ti su Len­ki­jos zlo­tu, Šve­ di­jos kro­na ir Nor­ve­gi­jos kro­na.

Au­ga ga­my­bos są­nau­dos

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Pag­rin­di­niu eks­por­to plėt­ ros va­rik­liu iš­liks tra­di­ci­nės ES vals­ty­bės. Lie­tu­vos eks­ por­tuo­to­jai tu­ri ga­li­my­bę iš­ nau­do­ti ga­na sėk­min­gai pa­ sta­ruo­ju me­tu at­si­gau­nan­čią pa­klau­są, ta­čiau kar­tu ga­li­me ti­kė­tis spar­čios plėt­ros į to­ li­mes­nes rin­kas, pa­vyz­džiui, JAV, Piet­ry­čių Azi­jos ar Ara­ bi­jos pu­sia­sa­lio ša­lis. Tai lems šiuo me­tu ypač ak­ty­vus Lie­tu­ vos vers­lo suin­te­re­suo­tu­mas di­ver­si­fi­kuo­ti rin­kas, tai­gi ir aki­vaiz­džiai di­des­nis ak­ty­vu­ mas iš­nau­do­jant ati­tin­ka­mas įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų prie­mo­ nes“, – pro­gno­za­vo įstai­gos „Vers­li Lie­tu­va“ vyr. ana­li­ti­ kas Jus­tas Ju­re­vi­čius.

Ki­ta ver­tus, 2014 m. Ru­si­jos eko­no­mi­ka aug­ti su­sto­jo, ir

net ofi­cia­lios šalies ins­ti­tu­ci­ jos lin­ku­sios ma­ny­ti, kad 2015 m. ji pa­tirs di­de­lį nuo­smu­kį. „Gruo­džio mė­ne­sį įvy­kęs stip­rus Ru­si­jos rub­lio nu­ ver­tė­ji­mas eu­ro at­žvil­giu yra dar di­des­nis smū­gis eks­por­ tui tiek lie­tu­viš­kų pre­kių, tiek iš Va­ka­rų reeks­por­tuo­ja­mai pro­duk­ci­jai nei em­bar­gas“, – tei­gė J.Ju­re­vi­čius.

Kai­nos ma­žė­ja

2015 m. Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF), Eu­ro­pos Ko­mi­ si­ja ir Eu­ro­pos eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ ci­ja (EB­PO) nu­ma­to ak­ty­ves­ nę dau­ge­lio Eu­ro­pos vals­ty­ bių ir JAV eko­no­mi­nę veik­ lą, ta­čiau be­si­vys­tan­čių rin­kų eko­no­mi­kos au­gi­mas bus šiek

tiek lė­tes­nis. Nu­ma­to­ma, kad pa­sau­lio pre­ky­bos plėt­rą 2015 m. lems va­di­na­mų­jų pa­žan­gių eko­no­mi­kų rin­kos. Šiuo me­tu pa­sau­lio pre­kių kai­nos yra ma­žes­nės nei 2013 m. Mais­to pro­duk­tų kai­nos smuko ga­na nuo­sek­liai nuo 2011 m. pra­džios ir pa­gal Pa­ sau­lio ban­ko ver­ti­ni­mus šiais me­tais ne­pra­dės kil­ti. Trą­šų kai­nos ge­ro­kai kri­to, ta­čiau ti­ ki­ma­si, kad 2015 m. jų ma­žė­ji­ mas ne­bus toks di­de­lis. Me­ta­ lo kai­nos kri­to 2014 m. ir nu­ ma­to­ma, kad jos kris ir to­liau.

Pa­sau­lio ban­kas pro­gno­ zuo­ja, kad pa­sau­lio ga­my­bos eks­por­to kai­nos, skai­čiuo­jant JAV do­le­riais, per atei­nan­čius me­tus augs. Ki­ta ver­tus, la­bai ti­kė­ti­na, kad dėl ne­se­niai įvy­

Prog­no­zuo­ja­ma, kad lie­tu­ viš­kų prekių eks­por­tas (iš­ sky­rus ener­ge­ti­kos pro­duk­ tus) la­biau pri­klau­so nuo pa­ siū­los veiks­nių, to­kių kaip ga­my­bos pa­jė­gu­mų ly­gis, vie­ne­ti­nių dar­bo są­nau­dų ir kiek ma­žiau – nuo vi­daus pa­ klau­sos.

Dėl Lie­tu­vos že­mės ūkio ir ga­my­bos sek­to­riaus in­ves­ti­ci­ jų į il­ga­lai­kį tur­tą ga­li išaug­ti eks­por­tui skir­ti ga­my­bos pa­ jė­gu­mai. Per pir­mą­jį 2014 m. pus­me­tį in­ves­ti­ci­jos į il­ga­lai­kį tur­tą šiuo­se sek­to­riuo­se išau­ go, o per ant­rą – su­men­ko, ly­ gi­nant su ati­tin­ka­mais lai­ ko­tar­piais 2013 m. Tai ga­lė­jo lem­ti pra­stė­jan­tys vers­lo lū­ kes­čiai dėl geo­po­li­ti­nės įtam­ pos. Ga­my­bos sek­to­riaus dar­ bo są­nau­dos 2014 m. ir to­liau au­go, nors šiek 2015

15

kryptys IŠ VĖ­Ž IŲ IŠ­M UŠ­TI GA­L I TIK KA­RAS tiek lė­čiau nei 2013 m.

Nu­ma­to­ma, kad ar­ti­ miau­sio­je atei­ty­je au­gi­mas tę­sis.

To­les­nė Rusijos ir Ukrai­ nos įvy­kių es­ka­la­ci­ja ir re­gio­ ni­nės kri­zės gi­lė­ji­mas be­veik nea­be­jo­ti­nai tu­rė­tų nei­gia­ mos įta­kos vers­lo lū­kes­čiams ir in­ves­tuo­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mui Lie­tu­va, blo­gin­tų si­tua­ci­ją ša­ liai svar­bio­se eks­por­to rin­ko­ se. Pas­te­bė­ti­na, kad Eu­ro­pos ban­kų sek­to­rius iš­lie­ka pa­žei­ džia­mas, o ga­li­mo šo­ko ir des­ ta­bi­li­za­ci­jos sce­na­ri­jaus at­ ve­ju Lie­tu­vos vers­lui ga­li kil­ ti rim­tų pro­ble­mų dėl kre­di­to

priei­na­mu­mo ir ga­li­mų ki­tų ant­ri­nių po­vei­kių eks­por­tui.

Dėl eu­ro nu­ver­ tė­ji­mo Lie­tu­vos pro­duk­tai tam­ pa pa­trauk­les­ni Jung­ti­nei Ka­ra­ lys­tei, JAV, Ja­po­ni­jai ir Ki­ni­jai.

Įž­vel­gia di­džiau­sią po­ten­cia­lą SEB eks­per­tai ko­vo pa­bai­go­ je pra­ne­šė pro­gno­zuo­jan­tys, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­ gi­mas šie­met ir 2016 m. sieks ati­tin­ka­mai 2,6 pro­c. bei 3,5 pro­c. ir bus di­džiau­sias Bal­ti­ jos ša­ly­se.

Tei­gia­ma, kad Es­ti­jos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) šie­met augs 2,2 pro­c., o 2016 m. – 2,7 pro­c., Lat­vi­ jai pro­gno­zuo­ja­mas ati­tin­ka­ mai 2,4 pro­c. ir 2,7 pro­c. BVP au­gi­mas.

Anot SEB ana­li­ti­kų, ne­pai­ sant su­dė­tin­gos geo­po­li­ti­

nės ap­lin­kos, Lie­tu­va iš­lai­ko sta­bi­lius eko­no­mi­kos au­gi­ mo tem­pus, o tam di­džiau­sios įta­kos tu­ri vi­daus var­to­ji­mas, ku­rį pa­lai­ko di­dė­jan­tys at­ly­ gi­ni­mai ir ma­žė­jan­tis ne­dar­ bo ly­gis.

SEB ana­li­ti­kų ver­ti­ni­mu, pri­va­tus var­to­ji­mas Lie­tu­ vo­je per ar­ti­miau­sius dve­ jus me­tus augs maž­daug 4–5 pro­c.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad ne­dar­ bo ly­gis Lie­tu­vo­je, per­nai sie­ kęs 10,7 pro­c., šie­met su­ma­ žės iki 10 pro­c., o 2016 m. – iki 9,5 pro­c. „Vers­li Lie­tu­va“, BNS inf.

Fak­to­rius: Eu­ro­pos, net pa­sau­lio eko­no­mi­kos atei­tis pri­klau­so nuo to, kaip pa­si­suks įvy­kiai Uk­rai­no­je. Prog­no­zės pa­rem­tos prie­lai­da, kad vis­kas liks taip, kaip yra da­bar.

16

2015

„Scan­pix“ nuo­tr.

transportas

Vairuotojai lau­kia nau­jų marš­ru­tų

SMO­G Ė NE TIK PRE­K IŲ EM­B AR­G AS

Su­si­komp­li­ka­vę san­ty­kiai su Ru­ si­ja ir jos su­šlu­ ba­vu­si eko­no­mi­ ka stip­riai smo­gė trans­por­to įmo­ nėms. Tei­gia­ ma, kad su Ry­ tų rin­ko­mis dir­ bę ve­žė­jai pra­ra­ do nuo 30 iki 50 pro­c. už­sa­ky­mų, o nau­jo­se rin­ko­ se kom­pen­suo­ti pra­ra­di­mų ne­pa­ vyks­ta.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

Su­ma­žė­jo iki pu­sės

Kai ku­rie eko­no­mis­tai tei­gia, kad ve­žė­jai au­to­mo­bi­liais at­ si­ga­vo po šo­ko, ku­rį pa­ty­rė, kai bu­vo už­draus­ta į Ru­si­ją į vež­ti

Nuos­to­liai: lau­ki­mas Ru­si­jos pa­sie­ny­je Lie­tu­vos ve­žė­jams kai­na­vo mi­li­jo­nus eu­rų.

„Scan­pix“ nuo­tr.

2015

17

transportas SMO­GĖ NE TIK PRE­K IŲ EM­B AR­GAS

Dai­nius Ab­ra­ma­vi­čius: Kai tik su­si­klos­to tam tik­ra blo­ ga eko­no­mi­nė ir po­li­ti­nė si­tua­ci­ja, ve­žė­jai tai pa­jun­ta pa­tys pir­mie­ji.

Sunkvežimių pardavimas sumažėjo Lietuvoje sunkvežimių pardavimas per pirmus du šių metų mėnesius smuko visose trijose Baltijos šalyse, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys.

Sausį–vasarį Lietuvoje buvo parduoti 405 sunkvežimiai, arba 16,1 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (483). Latvijoje sunkvežimių pardavimas sumažėjo 39,8 proc., iki 174, Estijoje – 31 proc., iki 149.

Vien tik vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, sunkvežimių pardavimas Lietuvoje ūgtelėjo 42,8 proc., iki 257, Latvijoje smuko 46,5 proc., iki 69, Estijoje sumažėjo 21,1 proc., iki 45.

Visoje Europos Sąjungoje sunkvežimių rinka šiemet per pirmus du mėnesius išaugo 8,2 proc., iki 15,7 tūkst., tik vasarį – 8,1 proc., iki 17,2 tūkst.

Viso komercinio transporto, įskaitant autobusus ir lengvuosius sunkvežimius, pardavimas Lietuvoje sausį–vasarį smuko 3,1 proc., iki 823, Latvijoje – 17,6 proc., iki 563, Estijoje – išaugo 9,7 proc., iki 806.

Tik vasarį komercinio transporto pardavimas Lietuvoje ūgtelėjo 16,9 proc., iki 408, Latvijoje smuko 19,6 proc., iki 246, Estijoje – padidėjo 4,7 proc., iki 313.

2014 m. Lietuvoje iš viso parduota 2 117 sunkvežimių, arba 34,4 proc. mažiau nei užpernai (3 228).

BNS inf.

18

2015

mais­to pro­duk­tus – jie per­sio­rien­ta­vo ir pra­ dė­jo ga­ben­ti ki­to­kią pro­duk­ ci­ją. Pas­te­bi­ma ir tai, kad, ver­ti­nant sta­tis­ti­nius praė­ ju­sių me­tų pa­bai­gos duo­me­ nis, trans­por­to bend­ro­vių re­ zul­ta­tai yra ne­blo­gi – ne­bu­ vo bank­ro­tų skai­čiaus šuo­lio ar daug gru­pi­nių dar­buo­to­ jų at­lei­di­mų. Ta­čiau pa­tys ve­ žė­jai tei­gia, kad sta­tis­ti­ka nė­ ra tiks­lus pa­dė­ties veid­ro­dis.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės ve­žė­ jų au­to­mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ pre­zi­diu­mo na­rys Er­lan­das Mi­kė­nas tei­gė, kad dėl Ru­si­jos nu­sta­ty­to em­bar­ go ir Lie­tu­vos vil­ki­kų pa­tik­ ros Ru­si­jos pa­sie­ny­je mū­sų ve­žė­jai nuo per­nai lapk­ri­čio iki pa­va­sa­rio ga­lė­jo pa­tir­ti apie 200 mln. eu­rų nuo­sto­ lių, o dar apie 20 mln. eu­rų – dėl pra­sto­vų. „Spal­vų smar­kiai su­tirš­tin­ti ne­no­rė­čiau, bet iš tie­sų da­bar leng­va nė­ra. Kal­ba ei­na ne tik apie ve­žė­jus, ku­rie dir­ba Ry­tų kryp­ti­mi“, – sa­kė ir su Ru­si­ jos, ir su Va­ka­rų rin­ko­mis dir­ ban­čios bend­ro­vės va­do­vas, „Li­na­vos“ pre­zi­diu­mo na­rys Dai­nius Ab­ra­ma­vi­čius.

Lie­tu­vos ve­žė­jams smo­gė ne tik pre­kių em­bar­gas – mū­ siš­kiams bu­vo tai­ko­ma pri­ vers­ti­nė trans­por­to prie­mo­ nių pa­tik­ra, pri­si­dė­jo ir ki­ti sun­ku­mai. „Kai tik su­si­klos­to tam tik­ ra blo­ga eko­no­mi­nė ir po­li­ ti­nė si­tua­ci­ja, ve­žė­jai tai pa­ jun­ta pa­tys pir­mie­ji. Nuo šių me­tų pra­džios Ru­si­ja ir pa­ti pa­ju­to ES tai­ko­mų san­kci­jų po­vei­kį, tad ve­ži­mų į šią ša­ lį dar la­biau su­ma­žė­jo. Pre­ li­mi­na­riai įver­tin­čiau, kad įmo­nių, ku­rios dir­ba Ry­tų kryp­ti­mi, dar­bų apim­tys su­ ma­žė­jo nuo 30 iki 50 pro­c.“, – si­tua­ci­ją api­bend­ri­ no D.Ab­ra­ma­vi­čius.

Va­ka­rai nu­kan­džio­jo kai­nas

„Ma­no įmo­nė­je kol kas ne­ te­ko at­leis­ti nė vie­no žmo­ gaus, sten­gia­mės iš­lai­ky­ti sa­ vo se­nus klien­tus, nors dar­bų apim­tys yra su­ma­žė­ju­sios. Vis dėl­to ži­nau įmo­nių, ku­rios at­lei­do ne­ma­žai dar­buo­to­ jų, ir ma­nau, kad ši ten­den­ci­ ja iš­liks, kol ne­bus pa­nai­kin­ tas em­bar­gas ir neiš­nyks ki­ tos truk­dan­čios prie­žas­tys“, – bai­mi­no­si D.Ab­ra­ma­vi­čius.

Anot jo, su Ru­si­jos rin­ka dir­bę ve­žė­jai, ban­dy­da­mi ieš­ ko­ti nau­jų klien­tų, me­tė­si į Va­ka­rus ir iš­ba­lan­sa­vo pa­dė­ tį – pa­slau­gų įkai­niai pra­dė­ jo kris­ti. „Aiš­ku, ga­li­ma tar­tis, ieš­ko­ti par­tne­rių Va­ka­ruo­ se, bet ten kai­nos da­bar tik­ rai nu­kan­džio­tos. Vakaruose dirb­ti yra ma­žes­nė vers­lo ri­zi­ ka, bet ir neuž­dirb­si tiek – ga­ li tek­ti va­žiuo­ti ko­ne už sa­vi­ kai­ną. Leng­viau tiems, ku­rie Va­ka­ruo­se tu­ri se­nus dar­bo san­ty­kius, nu­si­sto­vė­ju­sius su­ si­ta­ri­mus“, – sa­kė D.Ab­ra­ma­ vi­čius.

Vil­tis sie­ja su Vy­riau­sy­be

Su Ru­si­ja pre­kia­vu­sioms įmo­ nėms padėti ieškoti nau­jų rin­ kų lei­do­si vals­ty­bės įstai­gos. Pa­ sak D.Ab­ra­ma­vi­čiaus, Vy­riau­sy­ bės pa­stan­gos pa­gel­bė­ti yra ma­ to­mos, bet re­zul­ta­tų no­ri­si kuo sku­biau. „Ži­no­ma, mes su­pran­ ta­me, ko­dėl jų ten­ka lauk­ti – tu­ri bū­ti su­si­ta­ri­mai tarp vals­ty­bių. Pa­vyz­džiui, jau ži­no­ ma, kad mū­sų Vy­riau­sy­bė ne­ tru­kus tu­ri pa­si­ra­šy­ti tarp­vals­ ty­bi­nę su­tar­tį su Ma­ro­ku. Tai yra pa­leng­vi­ni­mas. Bet pa­na­šus rin­kų paieš­kų dar­bas tu­ri tęs­tis to­liau – juk vi­si ne­va­žiuo­si­me į Ma­ro­ką, be to, ir pa­si­ra­šius su­ si­ta­ri­mą ne­bus taip, kad jau ki­tą die­ną pa­si­pil­tų dar­bai“, – kal­bė­ jo D.Ab­ra­ma­vi­čius.

Transportas Vandens keliai pasižymi saugumu

Nau­jas lai­vi­nin­kys­tės žings­nis Per­ve­ži­mai: įgy­ven­di­nus Mar­ve­lės kro­vi­ni­ų prie­plau­kos pro­jek­tą pra­si­dės Ne­mu­no eksp­loa­ta­ci­jos at­gi­mi­mas.

Mar­ve­lės kro­ vi­ni­ų prie­plau­ ka – reikš­min­gas vi­daus van­de­ nų lai­vi­nin­kys­tės pro­jek­tas. Ti­ki­ ma­si, kad jo įgy­ ven­di­ni­mas ne tik pa­ska­tins kro­vi­ ni­nės lai­vy­bos at­ gi­mi­mą, bet ir pri­si­dės prie oro tar­šos bei sau­su­ mos ke­lių ap­kro­ vi­mo ma­ži­ni­mo.

Sau­ges­nis ir ty­les­nis

Kau­ne, Mar­ve­lė­je, ant Ne­mu­ no kai­rio­jo kran­to sta­to­ma kro­vi­nių prie­plau­ka. Ši vie­ta pa­si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai – vi­ daus van­de­nų ke­lias nuo Kau­ no hid­roe­lekt­ri­nės iki Klai­pė­ dos Ne­mu­nu ir Kur­šių ma­rio­ mis yra pri­skir­tas tarp­tau­ti­ nės reikš­mės ke­liui E41.

Kau­no mies­to de­ta­lia­ja­ me pla­ne prie­plau­kos sta­ty­ bai nu­ma­ty­ta 5 ha te­ri­to­ri­

ja, dar 10,7 ha yra re­zer­vi­niai.

2015 m. už­bai­gus sta­ty­bos dar­bų pir­mą­jį eta­pą, su­kur­ ta rei­kia­ma mi­ni­ma­li inf­rast­ ruk­tū­ra bei su­da­ry­tos są­ly­gos švar­tuo­tis lai­vams: pa­sta­ty­ ta 120 m il­gio kro­vi­ni­nė kran­ ti­nė, apie 1 ha plo­to kro­vos ir san­dė­lia­vi­mo aikš­te­lės, vi­ daus ir pri­va­žia­vi­mo ke­liai, įreng­ti in­ži­ne­ri­niai tink­lai.

To­les­niems prie­plau­kos plėt­ros eta­pams įgy­ven­din­ti kon­kur­so bū­du bus vyk­do­mos kon­ce­si­nin­ko (prie­plau­kos ope­ra­to­riaus) pa­rin­ki­mo pro­ ce­dū­ros. Pa­gal kon­kur­so są­ly­ gas, per pu­sę me­tų nuo veik­ los pra­džios kon­ce­si­nin­kas tu­rės įsi­gy­ti rei­ka­lin­gą kro­ vos ir ki­tą įran­gą. Vė­les­niais lai­ko­tar­piais nu­ma­ty­ta kran­ ti­nės, aikš­te­lių, ke­lių ir tink­ lų plėt­ra, pa­sta­tų įren­gi­mas ir ki­ti dar­bai. „Pro­jek­to nau­da Kau­no re­ gio­nui ir vi­sai Lie­tu­vai sie­ ja­ma su pe­rė­ji­mu prie ma­ žiau ener­gi­jos su­var­to­jan­čio trans­por­to, ma­žes­niu iš­me­ ta­mo į at­mos­fe­rą CO2 kie­kiu, taip pat da­lies kro­vi­nių per­ kė­li­mu iš sau­su­mos ke­lių į van­dens, dėl to tu­rė­tų su­ma­ žė­ti sau­su­mos ke­lių ap­kro­vi­ mas bei ava­rin­gu­mas“, – kal­ bė­jo VĮ Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­jos (VVKD) ge­ne­ra­li­

nis di­rek­to­rius An­ta­nas Iva­ naus­kas.

Vi­daus van­de­nų trans­por­ tas yra pi­ges­nis nei au­to­mo­ bi­lių ar ge­le­žin­ke­lio trans­ por­tas. Jis yra sau­giau­sia trans­por­to rū­šis ir yra itin pa­ti­ki­mas per­ve­žant pa­vo­ jin­gus ir ne­stan­dar­ti­nių ga­ ba­ri­tų kro­vi­nius. Be to, van­ dens trans­por­tas yra ne toks triukš­min­gas.

Bet ko­kių ga­ba­ri­tų

„Kad bū­tų at­gai­vin­ta ir to­ liau vys­to­ma kro­vi­ni­nė lai­ vy­ba, rei­kė­tų įvyk­dy­ti dvi pa­ grin­di­nes są­ly­gas, ku­rių vie­ na – įreng­ti tin­ka­mas kro­vi­ni­ nes prie­plau­kas su rei­kia­mais pri­va­žia­vi­mais, įran­gą lai­ vams pa­krau­ti ir iš­krau­ti, san­ dė­lia­vi­mo pa­tal­po­mis, lai­vų tech­ni­nio ap­tar­na­vi­mo ba­ze ir kt., – sa­kė A. Iva­naus­kas. – Ant­ra ir, ko ge­ro, dar svar­bes­ nė są­ly­ga – bū­ti­na už­tik­rin­ ti lai­vy­bai rei­kia­mus ga­ran­ti­ nius gy­lius.“ Esant rei­kia­miems ga­ran­ ti­niams gy­liams (ne mažes­ niems kaip 1,20 m), Ne­mu­ nu bus ga­li­ma pluk­dy­ti kro­vi­ nius kon­tei­ne­riuo­se, sta­ty­bi­ nes me­džia­gas, me­ta­lo lau­žą, dur­pes, trą­šas, taip pat sun­ kias­vo­rius ir stam­bių ga­ba­ ri­tų kro­vi­nius. Jų trans­por­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

ta­vi­mui vi­daus van­de­nų ke­ liais di­des­nių ap­ri­bo­ji­mų be­ veik nė­ra.

pri­žiū­ri vi­daus van­de­nų ke­lius

Lietuvos teritorijoje iš viso yra 915,1 km vidaus vande­ nų kelių, VVKD patikėta pri­ žiūrėti 820,1 km valstybinės reikšmės kelių. Šiuo metu eksploatuojama 385,6 km. Įmo­nė nuo­lat at­lie­ka far­va­ te­rio ženk­li­ni­mą ir prie­žiū­rą, va­gos va­ly­mo ir re­gu­lia­vi­mo dar­bus, eksp­loa­tuo­ja ir pri­ žiū­ri uos­tų ir prie­plau­kų inf­ rast­ruk­tū­rą, at­lie­ka hid­rog­ra­ fi­nius ma­ta­vi­mus. VVKD taip pat vyk­do po­tvy­nių pre­ven­ ci­ją ša­lin­da­ma sek­lu­mas Ne­ mu­no že­mu­py­je. Be pa­grin­di­ nės veik­los, VVKD re­mon­tuo­ ja ir sta­to lai­vus, or­ga­ni­zuo­ja mo­ky­mo ir kva­li­fik ­ a­ci­jos kė­li­ mo kur­sus, ga­be­na įvai­rių ga­ ba­ri­tų kro­vi­nius, per­ve­ža ke­ lei­vius pra­mo­gi­niu lai­vu, at­ lie­ka van­dens tel­ki­nių dug­no gi­li­ni­mo ir va­ly­mo dar­bus bei tei­kia ki­tas pa­slau­gas.

Per na­vi­ga­ci­nį se­zo­ną įmo­ nės sve­tai­nė­je www.li­wa.lt vei­kia in­for­ma­ci­nė sis­te­ma apie lai­vy­bos są­ly­gas (van­ dens gy­lius) Ne­mu­no upės ruo­že nuo Kau­no iki At­ma­tos žio­čių bei Kur­šių ma­rio­se.

2015

19

Transportas Keleivių skaičius muša rekordus

A.Šliu­pas: oro uos­tų per­tvar

­

Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ja per­ nai įgy­ven­di­no ne vie­nus me­tus bran­din­tą Lie­tu­ vos oro uos­tų su­ jun­gi­mo idė­ją. Šis ypač Šiau­rės Eu­ro­po­je pa­pli­ tęs val­dy­mo mo­ de­lis pa­si­tei­si­no ir mū­sų ša­ly­je.

Re­zul­ta­tai: per metus skry­džių Lie­tu­vo­je pa­dau­gė­jo de­šim­ta­da­liu.

Audronė Tamašauskaitė

Re­kor­di­nis ke­lei­vių skai­čius

Nuo 2014 m. lie­pos 1 d. vei­ kian­ti jung­ti­nė įmo­nė Lie­tu­ vos oro uos­tai, val­dan­ti Vil­ niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tus, jau ga­li pa­si­džiaug­ti re­zul­ta­tais, ypač – įspū­din­gai au­gan­čiais ke­lei­vių srau­tais.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos sie­kis to­bu­lin­ti Lie­tu­vos oro uos­tų sis­te­mą pa­grįs­tas aiš­ kia stra­te­gi­ja, ku­rios tiks­lai –

20

2015

di­din­ti ša­lies oro trans­por­ to sis­te­mos fi­nan­si­nį tva­ru­ mą, ge­riau koor­di­nuo­ti ci­vi­li­ nės avia­ci­jos po­li­ti­ką, di­din­ ti skry­džių skai­čių ir plė­to­ti nau­jas jų kryp­tis. „To­kį pa­si­rin­ki­mą – su­jung­ ti ša­lies oro uos­tus – lė­mė ir da­bar­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­ jos rin­kos ten­den­ci­jos. To­ les­nę na­cio­na­li­nės avia­ci­jos po­li­ti­ką rei­kė­jo grįs­ti aiš­kia stra­te­gi­ja, kad bū­tų už­tik­rin­ tas oro uos­tų pa­ja­mų ly­gis li­ be­ra­li­zuo­to­je rin­ko­je. Jo­je vis

la­biau įsi­tvir­ti­nant že­mų są­ nau­dų ve­žė­jams, kon­ku­ren­ci­ ja di­dė­jo tiek vi­du­je, tiek išo­ rė­je“, – sa­kė su­si­sie­ki­mo vi­ce­ mi­nist­ras Ari­jan­das Šliu­pas.

Tris tarp­tau­ti­nius oro uos­ tus, iki praė­ju­sių me­tų lie­pos vei­ku­sius kaip at­ski­ros vals­ ty­bės įmo­nės, su­sie­jęs tink­las vis dar to­bu­li­na­mas. Ta­čiau tai, kad Lie­tu­vos oro uos­tų stra­te­gi­ja pa­si­rink­ta tei­sin­gai, abe­jo­nių ne­ky­la. Šį tei­gi­nį ge­riau­siai iliust­ ruo­ja re­kor­di­niai skai­čiai apie

įspū­din­gai pa­di­dė­ju­sius ke­ lei­vių srau­tus. 2014 m. Vil­ niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tų pa­slau­go­mis pa­si­nau­ do­jo 3,8 mln. ke­lei­vių. Pa­ly­ gin­ti su 2013 m., šių ke­lei­vių pa­dau­gė­jo net 9,3 pro­c., skry­ džių – 10 pro­c. Ša­lies ci­vi­li­ nės avia­ci­jos plėt­rai svar­bus bu­vo ir pir­mas šių me­tų mė­ nuo. Pa­ly­gin­ti su 2014-ųjų sau­siu, šie­met mi­nė­tą mė­ne­ sį per Vil­nių skri­do 15 pro­c., per Kau­ną – 29 pro­c. dau­giau ke­lei­vių.

ka – tei­sin­gas pa­si­rin­ki­mas

­

Pa­sak jo, spar­čiam ke­lei­vių srauto au­gi­mui įta­kos tu­ri ir nū­die­nos gy­ve­ni­mo bei vers­lo plėt­ros są­ly­gos, vis di­dė­jan­tis žmo­nių mo­bi­lu­mas.

Di­džiau­sias pa­sau­ly­je kny­gųgi­dų lei­dė­jas „Lo­ne­ly Pla­net“ ir JAV vers­lo žur­na­las „For­bes“ Lie­tu­vą iš­rin­ko į šių me­tų lan­ ky­ti­nų ša­lių tre­je­tu­ką. Tai ro­do, kad Lie­tu­va tam­pa vis pa­trauk­ les­nė už­sie­nio pi­lie­čiams.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ jos ­skai­čia­vi­mu, šis ša­lies oro uos­tų reor­ga­ni­za­vi­mas leis vals­ty­bei su­tau­py­ti maž­daug po 0,35 mln. eu­rų per me­tus, nes bus taupoma racionaliau naudojant rin­ko­da­rai ir rek­la­ mai skiriamas lėšas.

Svar­bi eko­no­mi­kos da­lis

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ar­chy­vo nuo­tr.

„To­kį re­zul­ta­tą lė­mė ne vie­ nas veiks­nys. Tai ir di­dė­jan­tis įmo­nių mo­bi­lu­mas, ir glau­dus bend­ra­dar­bia­vi­mas su oro bend­ro­vė­mis, siū­lant ke­lei­ viams op­ti­ma­lius skry­džius, ir su­ma­niai pla­nuo­ja­ma veik­ la bei tiks­lin­gai pa­ren­ka­mos nau­jos skry­džių kryp­tys“, – tei­gė vi­ce­mi­nist­ras A.Šliu­pas.

10

proc.

Lie­tu­vos oro trans­por­tas yra svar­bi vals­ty­bės eko­no­mi­ kos da­lis. Oro uos­tai prie ša­ lies bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) pri­si­de­da net 2,5 pro­c. „Lie­tu­vos oro uos­tų ke­lei­ vių skai­čiaus didėjimas ša­lies BVP au­gi­mą vir­ši­ja tris kar­ tus. Tai la­bai svar­bus ro­dik­ lis. Pa­gal bend­rą­sias pa­sau­lio avia­ci­jos plėt­ros ten­den­ci­jas, kai ver­ti­na­mas ke­lei­vių skai­ čiaus ir BVP au­gi­mo san­ty­kis, mū­sų vals­ty­bė yra ša­lia to­ kių pa­sau­lio avia­ci­jos rin­kos gran­dų kaip Jung­ti­niai Ara­bų Emy­ra­tai, Tur­ki­ja ar Tai­lan­ das“, – tvir­ti­no A.Šliu­pas.

Su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ro tei­gi­mu, tri­jų oro uos­tų su­ jun­gi­mas į bend­rą tink­lą, ku­ rį ad­mi­nist­ruo­ja vie­na įmo­nė, lei­džia juos efek­ty­viau val­dy­ ti, tiks­lin­giau pla­nuo­ti in­ves­ ti­ci­jas oro uos­tų inf­rast­ruk­tū­ rai mo­der­ni­zuo­ti, veiks­min­ giau val­dy­ti ke­lei­vių srau­tus ir ma­žin­ti veik­los są­nau­das.

Ari­jan­das Šliu­pas: Trys Lie­tu­vos oro uos­tai kon­ku­ra­vo tar­pu­sa­vy­je, ir tai bu­vo ne­nau­din­ga vi­sai ša­liai. „Iki tol tu­rė­jo­me pro­ble­ mą, kai trys Lie­tu­vos oro uos­ tai kon­ku­ra­vo tar­pu­sa­vy­je ir tai bu­vo ne­nau­din­ga vi­sai ša­ liai. Ma­nau, kad spren­di­mas su­jung­ti oro uos­tų val­dy­mą bu­vo tei­sin­gas žings­nis, ku­ris

leis at­nau­jin­ti kon­ku­ren­ci­ją ir tarp oro li­ni­jų. Ge­riau bus tiek ke­lei­viams, tiek vi­sai Lie­ tu­vos eko­no­mi­kai“, – įsi­ti­ki­ nęs A.Šliu­pas.

Vy­kęs įmo­nių val­dy­mo pa­vyz­dys

Oro uos­tų jun­gi­mas į vie­ną tink­lą pa­sau­ly­je nė­ra nau­jo­vė, vis dėl­to Lie­tu­vo­je šis spren­ di­mas su­lau­kė ne­ma­žai dis­ ku­si­jų ir ver­ti­ni­mų. „Mo­de­lis, kai ke­lis oro uos­ tus val­do vie­na vals­ty­bei pri­ klau­san­ti įmo­nė, itin pa­pli­ tęs Šiau­rės Eu­ro­po­je, – pa­ste­ bė­jo su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ ras. – Mes dau­giau­sia ana­li­za­ vo­me skan­di­na­viš­ką pa­tir­tį – oro uos­tų tink­lą tu­ri tiek Nor­ ve­gi­ja, tiek Šve­di­ja ir Suo­mi­ja.

Su pa­sta­rų­jų dvie­jų vals­ty­bių oro uos­tus val­dan­čio­mis įmo­ nė­mis – „Swe­da­via“ ir „Fi­na­ via“ – pa­lai­ko­me itin tvir­tus ry­šius.“ Lie­tu­vos spe­cia­lis­tai, nu­ vy­kę į Šve­di­jos ir Suo­mi­jos oro uos­tus val­dan­čias įmo­ nes pa­si­sem­ti pa­tir­ties, bu­ vo pa­ti­kin­ti ei­nan­tys tin­ka­ ma link­me. Šve­di­jos įmo­nė „Swe­da­via“ val­do de­šimt oro uos­tų, Suo­ mi­jos „Fi­na­via“ – 25, Nor­ve­ gi­jos įmo­nė „Avi­nor“ ir Is­pa­ ni­jos „Ae­na Ae­ro­puer­tos“ – net po 46 oro uos­tus. Vie­nos iš tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių – Es­ ti­jos – įmo­nė „Tal­linn Air­ port“ į vie­ną tink­lą yra su­jun­ gu­si sep­ty­nis oro uos­tus.

Palyginti su praėjusiais metais, 2014 m. net 10 proc. pa­dau­gė­jo skry­džių iš Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tų.

2015

21

transportas

Elekt­ r o­ m o­ b i­ l iai lie­tu­viš­kus ke­lius žval­go ne­drą­siai ATEITIES TRANSPORTAS VERŽIASI Į VISUS ŽEMYNUS

Di­džiau­sių au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų vie­nas po ki­to iš­lei­ džia­mi nau­ji elekt­ro­mo­bi­lių mo­de­liai ro­do, kad bū­tent elekt­ra va­ro­mos ma­ši­nos – atei­tis. Ji į Lie­tu­vą bel­džia­si ne taip už­tik­rin­tai, kaip į dau­ge­lį ki­tų iš­si­vys­čiu­sių ša­lių, ta­čiau par­da­vė­jai ne­sto­ko­ja en­tu­ziaz­mo – skur­dus mū­ siš­kis elekt­ro­mo­bi­lių par­kas šiais me­tais spar­čiai di­dė­ja.

Vy­te­nis Ra­džiū­nas

Elekt­ro­mo­bi­lis – gar­bės rei­ka­las

„Kai naf­tos kai­na ėmė er­ zin­ti, įvai­rūs moks­li­nin­kai ir lek­to­riai pra­dė­jo suok­ti są­ moks­lo teo­ri­jas, kad naf­ti­ nin­kai su­per­ka nau­jau­sias elekt­ro­mo­bi­lių tech­no­lo­gi­jas ir vi­sus su tuo su­si­ju­sius iš­ra­ di­mus sau­go sei­fuo­se“, – pri­ si­mi­nė te­le­vi­zi­jos lai­dos „Ke­ liai. Ma­ši­nos. Žmo­nės“ ve­ dė­jas, žur­na­lis­tas Val­das Vi­ lū­nas.

Ne­pai­sant są­moks­lo teo­ ri­jų ir naf­tos kai­nų šo­ki­nė­ji­ mų, pa­ma­žu, bet už­tik­rin­tai vis dau­giau elekt­ro­mo­bi­lių iš­rie­dė­jo į ke­lius. „Pa­sau­li­nė­ se pa­ro­do­se, be atei­ties mo­ de­lių, vi­sa­da ga­min­to­jai pa­ 22

2015

ro­do ir elekt­ro­mo­bi­lius. Da­ bar vi­si sa­ve ger­bian­tys di­ des­ni ar ma­žes­ni au­to­mo­bi­ lių ga­min­to­jai ga­mi­na bent vie­ną elekt­ro­mo­bi­lį“, – tę­sė V.Vi­lū­nas.

Jam pri­ta­rė ir žur­na­lis­tas Vy­te­nis Ku­da­raus­kas: „Vis gar­siau kal­ba­ma, kad elekt­ ro­mo­bi­liai yra au­to­mo­bi­lių atei­tis. At­ro­do, kad ir di­džiau­ si pa­sau­lio ga­min­to­jai po tru­ pu­tį pra­de­da tai pa­tvir­tin­ti – pri­sta­to tik elekt­ra va­ro­mus au­to­mo­bi­lius ar­ba ma­ši­nas su hib­ri­di­nes pa­va­ras tu­rin­čiais va­rik­liais. Kai Vo­kie­ti­jos au­ to­mo­bi­lių gi­gan­tas „Volks­wa­ gen“ pri­sta­to ne vie­ną elekt­ ro­mo­bi­lį, va­di­na­si, tai po­ten­ cia­lu.“ V.Ku­da­raus­kas kaip pa­ vyz­dį pa­tei­kė „Tes­la Mo­tors“

sėk­mės is­to­ri­ją – tai be­ne vie­ nin­te­lis au­to­mo­bi­lių ga­min­ to­jas, ku­ris ga­mi­na tik elekt­ ro­mo­bi­lius ir iš to už­dir­ba ar bent jau ne­pa­ti­ria nuo­sto­lių. „Per la­bai trum­pą lai­ką „Tes­ la“ ta­po vi­sa­ver­čiu au­to­mo­bi­ lių ga­min­to­ju, ku­ris JAV rin­ ko­je ga­li su­da­ry­ti rim­tą kon­ ku­ren­ci­ją ki­tiems „Pre­mium“ seg­men­to ga­min­to­jams: „Au­ di“, „Mer­ce­des-Benz“, „Le­ xus“, BMW“, – var­di­jo pa­šne­ ko­vas.

Pa­sak V.Ku­da­raus­ko, „Tes­la Mo­tors“ flag­ma­nas „Mo­del S“ su­lau­kia vis dau­giau dė­me­sio vi­sa­me pa­sau­ly­je, ypač JAV. „Nis­san Leaf“ par­da­vi­mas pa­ sau­ly­je taip pat ro­do, kad vai­ ruo­to­jai no­ri kas­dien va­ži­nė­ ti au­to­mo­bi­liu, ku­ris va­ro­mas elekt­ra.

20

– tiek vie­šų įkro­ vos sto­te­lių šiuo me­tu yra vi­so­je Lie­tu­vo­je. Es­ti­ jo­je iš­vys­ty­tas vi­sas jų tink­las.

Sta­tis­ti­ka spar­čiai kei­čia­si

Vals­ty­bės įmo­nės „Re­git­ ra“ duo­me­ni­mis, iki šių me­tų sau­sio 1-osios Lie­tu­vo­je bu­vo įre­gist­ruo­ti 65 elekt­ra va­ro­mi leng­vie­ji M1 kla­sės au­to­mo­ bi­liai, o prieš me­tus Lie­tu­vos ke­liais rie­dė­jo vos 16 elekt­ ro­mo­bi­lių. Lie­tu­vos elekt­ ro­mo­bi­lių aso­cia­ci­jos ži­nio­ mis, šiuo me­tu Lie­tu­vo­je tu­ rė­tų va­ži­nė­ti dau­giau kaip 100 elekt­ra va­ro­mų au­to­mo­bi­lių.

Per­nai Bal­ti­jos ša­ly­se bu­vo par­duo­tas 521 nau­jas elekt­ro­ mo­bi­lis (176 Lat­vi­jo­je, 338 Es­ ti­jo­je ir septyni Lie­tu­vo­je). Es­

Šiuo me­ nes Lat­vi

„Pa­sau­lio mas­tu bū­si­me la­bai ne­di­de­lis, bet Va­ka­rų eko­no­mi­nį ly­gį jau pa­sie­kęs žai­dė­jas.“

Ry­tis Kru­šins­kas, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius

40p.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

tai 2014-ai­siais dau­giau­sia pir­ ko „Nis­san Leaf“ (202) bei „Volks­wa­gen e-up!“ (38), lat­viai – „Volks­wa­gen e-up!“ (135) bei „Nis­san e-NV200“ (17). Praė­ ju­siais me­tais Lie­tu­vo­je bu­ vo nu­pirk­ti trys „Nis­san Leaf“, du „Mit­su­bis­hi i-MiEV“ bei po vie­ną „Nis­san e-NV200“ ir „Tes­la Mo­del S“ elekt­ro­mo­bi­lį.

Kaip tei­gia „Nis­san Nor­dic Eu­ro­pe OY“ įmo­nės ko­mu­ni­ ka­ci­jos va­do­vas Bal­ti­jos ša­ lims Min­dau­gas Plu­kys, šiuo me­tu Lie­tu­vo­je par­duo­da­ ma dau­giau­sia elekt­ro­mo­bi­lių Bal­ti­jos ša­ly­se, nes Lat­vi­jo­ je ir Es­ti­jo­je bai­gė­si jiems įsi­

gy­ti skir­tos leng­va­tos. Ši įmo­ nė da­bar par­duo­da du elekt­ ro­mo­bi­lių mo­de­lius: heč­be­ką „Leaf“ ir mik­roau­to­bu­są „eNV200“. „Nuo pre­ky­bos pra­džios lapk­ri­tį esa­me par­da­vę dešimt elekt­ro­mo­bi­lių. Pa­ra­ mos pro­gra­mų pas mus ne­bu­ vo kaip Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je, bet Lie­tu­vo­je ne­rei­kia mo­kė­ ti už elekt­ro­mo­bi­lių sta­ty­mą mo­ko­mo­se vie­to­se, ga­li­ma va­ žiuo­ti vie­ša­jam trans­por­tui skir­to­mis juos­to­mis, ne­mo­ ka­mai pa­si­nau­do­ti įkro­vi­mu, to­dėl lie­tu­viai tuo yra su­si­do­ mė­ję“, – ti­ki­no M.Plu­kys.

Lie­tu­vo­je ma­to per­spek­ty­vų

Žur­na­lui „Vers­las. Ly­de­riai“ pa­si­tei­ra­vus, ką žmo­nės kal­ ba au­to­mo­bi­lio sa­lo­nuo­se, ap­ žiū­rė­da­mi elekt­ro­mo­bi­lius, M.Plu­kys pa­sa­ko­jo: „Pra­na­ šu­mas jiems – šio au­to­mo­bi­ lio ma­žos eksp­loa­ta­ci­nės iš­lai­ dos. Tech­ni­nis ap­tar­na­vi­mas ir degalų są­nau­dos tu­ri il­ga­lai­ kę per­spek­ty­vą, nors pa­ts au­ to­mo­bi­lis, pa­ly­gin­ti su ma­ši­ no­mis, va­ro­mo­mis vi­daus de­ gi­mo va­rik­liais, nė­ra pi­gus.

Bet juk ino­va­ci­jos nie­ka­da ne­ bu­vo pi­gios, iš pra­džių jos vi­ suo­met kainavo daugiau, nes

tai – pa­žan­gus da­ly­kas. Pa­vyz­ džiui, „Nis­san Leaf“ mo­de­lių šiuo me­tu pa­sau­ly­je yra par­ duo­ta dau­giau kaip 180 tūkst.

Tai le­mia au­to­mo­bi­lio kai­nos kri­ti­mą, nes in­ves­ti­ci­jos į pro­ duk­to su­kū­ri­mą la­bai di­de­lės ir il­gai­niui jos tu­ri at­si­pirk­ti, o tai lei­džia gau­ti grą­žos iš tu­ ri­mo pro­duk­to ir san­ty­ki­nai ma­žin­ti jo kai­ną.“ Skir­tin­gai nei dau­ge­lis ki­ tų au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų, „Volks­wa­gen“ iš pra­džių ne­ kū­rė at­ski­ro mo­de­lio su elekt­ ri­niu va­rik­liu – jį įmontavo į sep­tin­to­sios kar­tos „Golf“. Lie­tu­vos

­tu Lie­tu­vo­je par­duo­da­ma dau­giau­sia elekt­ro­mo­bi­lių Bal­ti­jos ša­ly­se, vi­jo­je ir Es­ti­jo­je bai­gė­si jiems įsi­gy­ti skir­tos leng­va­tos.

2015

23

65

– tik tiek elekt­ra va­ro­mų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių Lie­tu­vo­je bu­vo sau­sio 1 d.

Prob­le­ma: daž­niau­siai elekt­ro­mo­bi­liais ga­li­ma įveik­ti tik apie šim­tą ki­lo­met­rų.

rin­kai elekt­ro­mo­bi­liai „e-Golf“ ir „e-Up!“ bu­ vo pri­sta­ty­ti praė­ju­sių me­ tų gruo­dį. „e-Up!“ yra pir­ma­ sis tik­ras elekt­ri­nis „Volks­wa­ gen“ au­to­mo­bi­lis.

Kaip žur­n a­l ui „Vers­las. Ly­ de­riai“ ko­men­ta­vo „Volks­

wa­g en AG“ im­por­t uo­to­jo Bal­t i­j os ša­lims – SE „Mol­ ler Bal­t ic Im­port“ rin­ko­d a­ ros ir ko­mu­n i­k a­c i­jos va­d o­ vė An­da Bud­levs­k a, dar tik lau­k ia­ma ak­t y­ves­n io šio ga­ min­t o­j o elekt­ro­m o­b i­l ių pir­ ki­mo.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Ne­pai­sant trum­po pa­raiš­ kų tei­ki­mo lai­ko­tar­pio ir men­ kos in­for­ma­ci­jos kam­pa­ni­ jos, dau­giau kaip 170 vi­siš­kai elekt­ri­nių trans­por­to prie­mo­ nių bu­vo re­gist­ruo­ta Lat­vi­jo­ je praė­ju­siais me­tais“, – skai­ čia­vo A.Bud­levs­ka. Jos tei­gi­ mu, „Volks­wa­gen“ Lat­vi­jo­je at­si­rie­kė di­de­lę rin­kos da­lį, o Es­ti­jo­je „Volks­wa­gen e-Up!“ įžen­gė į rin­ką li­kus trims mė­ ne­siams iki do­ta­ci­jos pro­gra­ mos pa­bai­gos, ta­čiau, ne­pai­ sant to, esą taip pat spė­jo pa­ siek­ti la­bai ge­rų re­zul­ta­tų.

Vien­kar­ti­nės do­ta­ci­jos ne­veiks­min­gos

Po­rei­kis: Lie­tu­vo­je rei­kė­tų įreng­ti 200–300 vie­šų­jų elekt­ro­mo­bi­lių priei­gos taš­kų.

24

In­gos Juo­dy­tės / BFL nuo­tr.

2015

Ko­men­tuo­da­mas elekt­ro­mo­ bi­lių skai­čiaus di­dė­ji­mą kai­ my­ni­nė­se Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­ je, Lie­tu­vos elekt­ro­mo­bi­lių aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­ nin­kas Lau­ry­nas Jo­ku­žis tei­ gia, kad Bal­ti­jos ša­lims rei­

kia il­ga­lai­kės stra­te­gi­jos, o ne trum­pa­lai­kių su­bsi­di­jų. „Tol, kol do­ta­ci­jos yra, vi­ si per­ka elekt­ro­mo­bi­lius, o kai jų nė­ra – ne­per­ka. Trum­pa­lai­ kės su­bsi­di­jos Lat­vi­jo­je ir Es­ ti­jo­je vi­siš­kai ne­pa­si­tei­si­no – bu­vo įsi­gy­ta 500–1 000 elekt­ ro­mo­bi­lių, ir vis­kas – vi­si lau­ kia ki­tų su­bsi­di­jų. Tu­ri bū­ti il­ ga­lai­kė stra­te­gi­ja. Tai ga­li bū­ti PVM leng­va­ta ar im­por­to mo­ kes­čio ma­ži­ni­mas, kiek lei­džia ES“ , – įsi­ti­ki­nęs L.Jo­ku­žis.

Lie­tu­vos elekt­ro­mo­bi­lių aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ ko pa­si­tei­ra­vus, ka­da gat­vė­se pa­ma­ty­si­me kur kas dau­giau elekt­ro­mo­bi­lių, L.Jo­ku­žis at­ sa­kė: „Nie­ko ne­kei­čiant ir nie­ ko ne­da­rant po pen­ke­rių me­tų tu­rė­tų bū­ti gan daug elekt­ro­ mo­bi­lių, bet rei­kia kaž­ką da­ry­ ti. De­ra­mės, bet iš Vy­riau­sy­bės daž­niau­siai gau­na­me at­sa­ky­ mą, kad nė­ra lė­šų. Pa­vyz­džiui, Nor­ve­gi­jo­je fi­nan­suo­ti la­bai

transportas ATEITIES TRANSPORTAS VERŽIASI Į VISUS ŽEMYNUS pa­pras­ta, nes ten – di­džiu­lis vals­ty­bės biu­dže­to per­vir­šis, jiems skir­ti lė­šų inf­rast­ruk­tū­ rai nė­ra pro­ble­mų.“ Re­mian­tis 2012 m. Lie­tu­vos Ūkio, Ener­ge­ti­kos ir Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­jų už­sa­ky­mu at­ lik­tos Komp­lek­si­nės elekt­ro­ mo­bi­lių trans­por­to plėt­ros ga­ li­my­bių stu­di­jos duo­me­ni­mis, Lie­tu­vai re­ko­men­duo­ja­ma siek­ti, jog 2025 m. ke­liuo­se rie­ dė­tų apie 15–16 tūkst. tik­rų­jų (BEV) bei hib­ri­di­nių (PHEV ir REV ti­po) elekt­ro­mo­bi­lių.

Rei­kia šim­tų įkro­vos taš­kų

Pirk­ti elekt­ro­mo­bi­lių, pa­sak au­to­mo­bi­lių ži­no­vo V.Ku­da­ raus­ko, neskatina ir elekt­ro­ mo­bi­lių įkro­vos sto­te­lių trū­ ku­mas. „Vos ke­lios, ant vie­nos ran­kos pirš­tų su­skai­čiuo­ja­ mos sto­te­lės tik­rai neskatina pirk­ti elekt­ro­mo­bi­lių. Elekt­ ro­mo­bi­liai da­bar po­zi­cio­nuo­ ja­mi kaip trans­por­to prie­ mo­nės did­mies­čių gy­ven­to­ jams. Vil­niu­je yra di­džiau­sia elekt­ro­mo­bi­lių kon­cent­ra­ci­ ja Lie­tu­vo­je, bet vie­ša įkro­ vos sto­te­lė – vie­na, o prie jos yra nuo­la­ti­nės ei­lės. Keis­ ta, kad to­kių sto­te­lių nė­ra prie di­džių­jų pre­ky­bos cent­ rų. Vaikš­čio­da­mas po pre­ky­ bos cent­rą ga­lė­tum pa­lik­ti elekt­ro­mo­bi­lį krau­tis“, – siū­lo V.Ku­da­raus­kas.

Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­ tu vi­so­je Lie­tu­vo­je yra iki 20 vie­šų įkrovos sto­te­lių, o Es­ti­ jo­je iš­vys­ty­tas vi­sas jų tink­las.

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­ rek­ci­ja (LAKD) per tre­jus me­ tus svar­biau­sio­je ša­lies au­to­ ma­gist­ra­lė­je Vil­nius–Kau­nas– Klai­pė­da ža­da pa­sta­ty­ti dar devynias grei­to­s įkrovos sto­ te­les. Tei­gia­ma, kad Lie­tu­vo­ je iš vi­so rei­kė­tų 200–300 vi­ du­ti­nio spar­tu­mo ir 20 grei­to­s įkrovos taš­kų.

„Au­to­ma­gist­ra­lės“ di­rek­to­ riaus Vla­dis­lo­vo Mo­lio tei­gi­ mu, ma­gist­ra­lė­je vienuolika sto­te­lių vi­siš­kai pa­kaks, kad bū­tų pa­ten­kin­ti ja elekt­ro­mo­ bi­liais va­žiuo­jan­čių vai­ruo­ to­jų po­rei­kiai. L.Jo­ku­žis tei­ gia, kad kai ku­rios sa­vi­val­dy­ bės taip pat yra pa­ruo­šu­sios de­ta­liuo­sius pla­nus, kur bū­tų įrengiamos sto­te­lės mies­tuo­ se. Tai esą bū­tų fi­nan­suo­ja­ma vals­ty­bi­niu mas­tu, o elekt­ra tie­kia­ma ne­mo­ka­mai. Grei­ tos įkro­vos sto­te­lės įren­gi­mas kai­nuo­ja 20–30 tūkst. eu­rų. Įsi­gi­ję rei­kia­mą įren­gi­nį, elekt­ro­mo­bi­lių sa­vi­nin­kai per nak­tį jį ga­li įkrau­ti ir na­muo­se, ta­čiau tuo ga­li džiaug­tis tik pri­ va­čių na­mų sa­vi­nin­kai. Ba­zi­nis įkro­vi­mas lei­džia elekt­ro­mo­bi­ liui nu­va­žiuo­ti 100–150 km. „Tie­są sa­kant, ga­min­to­jams dėl to ga­li­ma mes­ti ak­me­nį į dar­žą. Kas­dien krau­ti elekt­ro­ mo­bi­lį 10 va­l., kad nu­va­žiuo­ tum 100 km, yra ne­prak­tiš­ ka. Jei vi­siš­kai įkrau­tas elekt­ ro­mo­bi­lis ga­lė­tų nu­va­žiuo­ti bent 300–400 km, tuo­met šie au­to­mo­bi­liai tik­rai tap­tų po­ pu­lia­res­ni. Da­bar dėl to ten­ka sa­ve ri­bo­ti – spi­do­met­ras ro­ do, kad ga­li nu­va­žiuo­ti dar 100 km, bet, stip­riau spus­te­lė­jus ak­ce­le­ra­to­rių, at­stu­mas ge­ro­ kai su­ma­žė­ja. Va­ži­nė­da­mas sos­ti­nė­je elekt­ro­mo­bi­liu įsi­ti­ ki­nau, kad 100 km nu­va­žiuo­ti ga­li­ma, bet, no­rint pa­siek­ti to­ kį re­zul­ta­tą, ten­ka la­bai pa­si­ steng­ti ir keis­ti vai­ra­vi­mo sti­ lių“ , – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si V.Ku­ da­raus­kas.

Fak­tai • Pir­mie­ji elekt­ro­mo­bi­liai pa­si­ro­dė XIX a., ta­čiau jie neį­sit­vir­ti­no. Vis dėl­to po šim­to me­tų, kai ge­ro­kai pa­bran­go iš­kas­ti­nis ku­ras, pa­di­dė­jo su­si­do­mė­ji­mas eko­lo­gi­ja, bu­vo su­kur­tos tal­pes­nės ba­te­ri­jos, elekt­ro­ mo­bi­liai ėmė po­pu­lia­rė­ti.

• 2014 m. vi­sa­me pa­sau­ly­je to­kius au­to­mo­bi­lius siū­lė 25 kom­pa­ni­ jos. Dau­giau­sia jų par­duo­da­ma JAV, Ja­po­ni­jo­je, Ki­ni­jo­je ir Va­ka­rų Eu­ ro­po­je. Po­pu­lia­riau­sias elekt­ro­mo­bi­lis 2014 m. bu­vo „Nis­san Leaf“.

• 13,84 pro­c. per­nai Nor­ve­gi­jo­je par­duo­tų nau­jų leng­vų­jų au­to­mo­bi­ lių bu­vo elekt­ro­mo­bi­liai. Pa­gal šį ro­dik­lį Nor­ve­gi­ja bu­vo aiš­kus ly­de­ris pa­sau­ly­je. Ant­ro­je vie­to­je at­si­dū­ru­sio­je Olan­di­jo­je elekt­ro­mo­bi­liai su­ da­rė 3,87 pro­c. rin­kos. Dau­giau nei 1 pro­c. nau­jų au­to­mo­bi­lių rin­kos elekt­ro­mo­bi­liai su­da­rė Is­lan­di­jo­je, Šve­di­jo­je ir Es­ti­jo­je ir Ja­po­ni­jo­je.

• 2050 m. ES mies­tuo­se ne­tu­ri lik­to nė vie­no vi­daus de­gi­mo va­rik­ lį tu­rin­čio au­to­mo­bi­lio.

„Tie­siog mes, lie­tu­viai, to­ kie esa­me – au­to­mo­bi­lius per­ka­me ne nau­jus, nes jie pi­ ges­ni. Dau­gu­ma Lie­tu­vo­je va­ ži­nė­jan­čių elekt­ro­mo­bi­lių nė­ ra pirk­ti Lie­tu­vo­je. Dau­giau­ sia jų at­ga­ben­ta iš JAV po ne­ di­de­lių eis­mo įvy­kių. Lie­tu­ vo­je jie su­re­mon­tuo­ja­mi ir su­ran­da nau­jus sa­vi­nin­kus.

Per­kant nau­ją elekt­ro­mo­bi­ lį ten­ka mo­kė­ti di­de­lius pi­ni­ gus – už B seg­men­to heč­be­ką, va­ro­mą elekt­ra, rei­kia mo­kė­ti kaip už vi­du­ti­nės kla­sės ge­rai su­komp­lek­tuo­tą se­da­ną. Na­ tū­ra­lu, kad ren­ka­ma­si tai, ko

yra dau­giau už tą pa­čią kai­ną.

Jei no­ri to pa­ties B seg­men­ to au­to­mo­bi­lio, per­ki dvi­gu­ bai pi­ges­nį su vi­daus de­gi­mo va­rik­liu. Bet ne­tru­kus vis­kas ga­li pa­si­keis­ti. Elekt­ro­mo­bi­ liai bran­gūs dėl tech­no­lo­gi­ jų. Kol kas mo­der­nios elekt­ ro­mo­bi­lių tech­no­lo­gi­jos yra la­bai jau­nos, ta­čiau lai­kui bė­ gant jos pigs, tuo­met nu­kris ir elekt­ro­mo­bi­lių kai­na“, – pro­ gno­zuo­ja V.Ku­da­raus­kas. Šiuo me­tu nau­ji leng­vie­ji elekt­ro­mo­bi­liai kai­nuo­ja 23– 43 tūkst. eu­rų. Apie 30–50 pro­c. su­da­ro ba­te­ri­jos kai­na.

Lau­kia ne­nau­jų

Kal­bin­ti eks­per­tai su­tin­ka: atei­tis pri­klau­so elekt­ro­mo­ bi­liams, ta­čiau jų Lie­tu­vos gat­vė­se pa­dau­gės tuo­met, kai Eu­ro­po­je pa­di­dės par­ duo­da­mų ne­nau­jų elekt­ro­ mo­bi­lių.

Is­to­ri­ja: BMW va­do­vas Nor­ber­tas Reit­ho­fe­ris 2010 m. Vo­kie­ti­jos kanc­le­rei An­ge­lai Mer­kel pa­ža­dė­jo į elekt­ro­mo­bi­lių tech­no­lo­gi­jas per ke­le­rius me­tus in­ves­tuo­ti apie 400 mln. eu­rų.

„Scan­pix“ nuo­tr.

2015

25

Transportas Sprendžiamos vežėjų problemos

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja pa­sta­ruo­ ju me­tu ski­ria ypa­tin­gą dė­me­sį Lie­tu­vos ve­žė­jams, ku­rie su­si­du­ ria su pro­ble­mo­mis tiek Ry­tuo­se, tiek Va­ka­ruo­se.

Ve­žė­jams – Su­si­sie­ki­mo Vil­tis: Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja de­ra­si dėl nau­jų marš­ru­tų ne tik į Va­ka­rus, bet ir į Ry­tus.

Aud­ro­nė Ta­ma­šaus­kai­tė

Sie­kia su­ma­žin­ti nuo­sto­lius

Mi­nis­te­ri­ja ima­si vi­sų prie­ mo­nių ve­ži­mų rin­kai di­ver­si­ fi­kuo­ti, sten­gia­si tin­ka­mai at­sto­vau­ti ša­lies ve­žė­jų in­te­re­sams įvai­rio­se ES ins­ti­tu­ci­jo­se, stip­ri­na dvi­ša­lį bend­ra­dar­bia­vi­mą su Lie­tu­vos stra­te­gi­niais par­ tne­riais.

Vie­nas svar­biau­sių Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­jos šian­die­nos tiks­lų – su­ma­žin­ti Lie­tu­vos ve­žė­jų nuo­sto­lius, pa­ti­ria­mus dėl Ru­si­jos pa­skelb­to em­bar­ go ir ES bei ki­tų už­sie­nio vals­ ty­bių kai ku­rių pre­kių eks­por­ to drau­di­mo. Šiam tiks­lui pa­siek­ti bu­vo ini­ci­juo­ti tarp­vy­riau­sy­bi­niai su­si­ta­ri­mai su Ma­ro­ku, Azer­ bai­dža­nu, Turk­mė­nis­ta­nu ir Ma­ke­do­ni­ja. Su šio­mis ša­li­ mis su­si­tar­ta reng­ti bend­rus tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ir ke­lei­ vių ve­ži­mo pro­jek­tus.

26

2015

„To­kie su­si­ta­ri­mai pa­dės Lie­tu­vos ve­žė­jams įsi­tvir­tin­ti nau­jo­se rin­ko­se, ska­tins pre­ ky­bą, kro­vi­nių ve­ži­mą, bus su­kur­ta nau­jų dar­bo vie­tų“, – sa­kė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius.

Mi­nis­te­ri­ja, stip­rin­da­ma dvi­ša­lį bend­ra­dar­bia­vi­mą su to­kiais Lie­tu­vos stra­te­gi­niais par­tne­riais kaip Bal­ta­ru­si­ja, Ka­zachs­ta­nas, Len­ki­ja, Švei­ ca­ri­ja ir Tur­ki­ja, per­nai or­ga­ ni­za­vo bend­rų ko­mi­si­jų po­ sė­džius su mi­nė­tų vals­ty­bių trans­por­to mi­nis­te­ri­jų at­ sto­vais.

Po­sė­džių me­tu bu­vo ap­ tar­ti ve­žė­jams ak­tua­lūs ke­lių trans­por­to klau­si­mai, pa­si­ keis­ta pa­pil­do­mais tarp­tau­ ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo lei­di­ mais 2014 m., su­si­tar­ta dėl 2015 m. lei­di­mų kvo­tų Lie­ tu­vos ve­žė­jams. Be to, 2014 m. dėl pa­pil­do­mų lei­di­mų mū­sų ša­lies ve­žė­jams bu­vo su­si­tar­ta su Kir­gi­zi­ja ir Ma­ ke­do­ni­ja.

Pa­si­sa­ko už są­ži­nin­gą kon­ku­ren­ci­ją

Nuo Ru­si­jos san­kci­jų nu­ken­ tė­ję Lie­tu­vos ve­žė­jai tei­gia, kad lais­vą pa­slau­gų ju­dė­ji­mą var­žo ir kai ku­rių ES ša­lių rei­ ka­la­vi­mai, ke­lian­tys daug su­ maiš­ties ir tie­siog stu­mian­tys juos iš Eu­ro­pos rin­kos.

Praė­ju­siais me­tais Bel­gi­ja ir Pran­cū­zi­ja pa­rei­ka­la­vo, kad tarp­tau­ti­nius kro­vi­nius ve­ žan­tys vil­ki­kų vai­ruo­to­jai pri­ va­lo­mo kas­sa­vai­ti­nio poil­sio (ma­žiau­siai 45 val.) ke­liau­ tų į vieš­bu­čius. Sunk­ve­ži­mių ka­bi­no­se be­siil­sin­tiems vai­ ruo­to­jams gre­sia mil­ži­niš­kos bau­dos.

2015 m. sau­sio 1 d. Vo­kie­ ti­jo­je įsi­ga­lio­jęs Mi­ni­ma­ laus dar­bo už­mo­kes­čio įsta­ ty­mas – dar vie­na pro­ble­ma mū­sų ša­lies ve­žė­jams. Įs­ta­ty­mas nu­ma­to: už­sie­ nio ve­žė­jai tu­ri re­gist­ruo­tis, pa­teik­ti dar­buo­to­jų są­ra­šus ir pa­žy­mas, kad jų vai­ruo­to­ jams Vo­kie­ti­jo­je mo­ka­ma ne

ma­žes­nė kaip mi­ni­ma­li šio­ je vals­ty­bė­je nu­sta­ty­ta al­ga – 8,5 eu­ro už va­lan­dą. Šios in­ for­ma­ci­jos ne­pa­tei­kus Kel­ne įsi­kū­ru­siai mui­ti­nei, Lie­tu­vos ve­žė­jams grės 30 tūkst. eu­rų bau­da.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ke­vi­čius iš­reiš­kė vie­ šą su­si­rū­pi­ni­mą, kad dangs­ tan­tis na­cio­na­li­ne tei­se ban­ do­ma ne­są­ži­nin­gai su­var­žy­ti lais­vo­sios rin­kos prin­ci­pus ES trans­por­to sek­to­riu­je. „Šis įsta­ty­mas tai­ko­mas ir už­sie­nio įmo­nėms, dir­ban­ čioms šio­je ša­ly­je, ir vi­siems ve­žė­jams, tran­zi­tu per ją ga­ be­nan­tiems ke­lei­vius ir kro­ vi­nius. Esu su­si­rū­pi­nęs, kad taip su­da­ro­mos prie­lai­dos ne­ są­ži­nin­gai kon­ku­ren­ci­jai, ku­ ri tu­rės nei­gia­mos įta­kos mū­ sų ve­žė­jų veik­lai – pa­di­dins fi­nan­si­nę ir ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą“, – tei­gė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras.

Rea­guo­da­mas į ve­žė­jų nuo­ gąs­ta­vi­mus, mi­nist­ras R.Sin­

mi­nis­te­ri­jos pa­gal­ba ži­mių vai­ruo­to­jams su­stab­dy­ tas. Lau­kia­ma, kol sa­vo nuo­ mo­nę šiuo klau­si­mu pa­skelbs EK, ku­ri tai pa­da­ry­ti nu­ma­to iki ba­lan­džio pa­bai­gos.

Ta­čiau rei­ka­la­vi­mas mo­kė­ ti mi­ni­ma­lų 8,5 eu­ro per va­ lan­dą dar­bo už­mo­kes­tį ir to­ liau bus tai­ko­mas šio­je ša­ly­je pa­krau­tų bei iš­krau­tų vil­ki­kų vai­ruo­to­jams.

Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius: To­kie su­si­ta­ri­mai pa­dės Lie­tu­vos ve­žė­jams įsi­tvir­tin­ti nau­jo­se rin­ko­se, ska­tins pre­ky­bą, kro­vi­nių ve­ži­mą, bus su­kur­ta nau­jų dar­bo vie­tų. ke­vi­čius krei­pė­si į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) na­rius pra­šy­ da­mas iš­nag­ri­nė­ti nau­ją­jį Vo­ kie­ti­jos na­cio­na­li­nį įsta­ty­mą ir pa­teik­ti iš­va­dą, ar šis ati­tin­

ka ES tei­sės ak­tų nuo­sta­tas. Šiuo me­tu tai­syk­lių dėl mi­ni­ ma­laus dar­bo už­mo­kes­čio tai­ ky­mas tran­zi­tu Vo­kie­ti­jos te­ ri­to­ri­ja vyks­tan­tiems sunk­ve­

Vie­ša­jam trans­por­tui – ža­lia švie­sa

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ska­ ti­na grei­tų­jų au­to­bu­sų tink­lo plėt­rą (angl. Bus ra­pid tran­ sit), juo­lab kad tai pa­si­tei­si­no ir to­kiuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­ se kaip Ams­ter­da­mas, Bar­se­ lo­na, Ge­te­bor­gas.

Va­do­vau­jan­tis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro pa­si­ra­šy­to įsa­ky­mo, reg­la­men­tuo­jan­čio di­džiau­ sius leis­ti­nus ke­liuo­se nau­do­ ja­mų trans­por­to prie­mo­nių ar jų jun­gi­nių tech­ni­nius pa­ ra­met­rus, nau­jo­mis pa­tai­so­

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

mis, Lie­tu­vo­je jau ga­li­ma re­ gist­ruo­ti il­ges­nius nei 18,75 m au­to­bu­sus. „Esu tik­ras, kad šie pa­kei­ti­ mai ska­tins vie­šo­jo trans­por­ to po­pu­lia­ru­mą. To­kie au­to­ bu­sai vie­nu me­tu ga­lės vež­ ti iki 200 ke­lei­vių, – pa­ti­ki­no su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ ke­vi­čius. – Be­je, Kau­nas pir­ ma­sis iš di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų jau pa­si­nau­do­jo šia ga­li­my­be.“ Šių me­tų ko­vo pra­džio­je Kau­no mies­te pra­dė­jo kur­ suo­ti pir­mie­ji trys dau­giau nei vie­na jun­gia­mą­ja da­li­mi su­jung­ti au­to­bu­sai, ku­rių il­ gis – 24,785 m.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja pla­nuo­ja, kad 2014–2020 m.

ES fi­nan­si­niu lai­ko­tar­piu Lie­ tu­vos mies­tai ga­lės gau­ti pa­ ra­mą eko­lo­giš­koms trans­por­ to prie­mo­nėms įsi­gy­ti, taip pat Dar­naus jud­ru­mo mies­ te pla­nams pa­reng­ti ir da­liai juo­se nu­ma­ty­tų prie­mo­nių įgy­ven­din­ti.

2015

27

tRANSPORTAS LIETUVOS GELEŽINKELIAI VIRSTA MODERNIA LOGISTIKOS KOMPANIJA

Sek­to­riaus ly­de­rių vi­zi­ja – dau

Ne­ra­mu­mai Ry­tuo­se pa­lie­tė ir Lie­tu­vos trans­ por­to sek­to­riaus ly­de­rius – Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ lius. Smuk­te­lė­ju­sios kro­vi­nių ga­be­ni­mo apim­tys į Ru­si­ją ak­ci­nę bend­ro­vę pa­ska­ti­no im­tis ryž­tin­ gų spren­di­mų, per­sio­rien­tuo­jant į nau­jas rin­kas ir ieš­kant pa­pil­do­mų veik­los kryp­čių ga­li­my­bių.

Jus­tė La­bu­ty­tė

Stip­ri­na ry­šius su Bal­ta­ru­si­ja

Kaip pri­pa­žįs­ta Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­lių at­sto­vai, tai, kad su­ men­kę per­ve­ži­mai į kai­my­ni­ nę ša­lį bend­ra­me veik­los kon­ teks­te ne­ta­po dra­ma­tiš­ki, di­ džią­ja da­li­mi lė­mė įmo­nės įdir­bis ir nuo­sek­li pa­slau­gų geog­ra­fi­jos plėt­ros stra­te­gi­ja.

Ko­men­tuo­da­mas pa­sta­ro­ jo me­to rin­kos ten­den­ci­jas, bend­ro­vės Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai Kro­vi­nių ve­ži­mo di­rek­ci­ jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Sau­lius Sta­siū­nas pri­pa­ži­no, kad su­men­ko ne tik kro­vi­nių srau­tai į Ru­si­ją, bet ir bend­ros ve­ži­mo apim­tys, kal­bant apie su­si­sie­ki­mą su šia vals­ty­be.

Dau­giau­sia Ru­si­jos kro­vi­ nių tra­di­ciš­kai trans­por­tuo­ja­ ma Ka­li­ning­ra­do sri­ties kryp­ ti­mi. Bend­rai kro­vi­nių ve­ži­mo apim­tys ge­le­žin­ke­liais tarp Ru­si­jos ir Lie­tu­vos 2014 m. su­ma­žė­jo 13 pro­c. „Nuos­to­lius iš da­lies lei­do kom­pen­suo­ti nuo­la­ti­niai Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­lių kon­tak­tai ir il­ga­lai­kės su­tar­tys su Bal­ta­ ru­si­jos kom­pa­ni­jo­mis. Be to, įmo­nė nė­ra vi­siš­kai pri­klau­ so­ma nuo ru­siš­kų kro­vi­nių – pa­ly­gin­ti su kai­my­nais, ve­ža­ 28

2015

Kie­kiai: per praė­ju­sius me­tus vien kon­tei­ne­ri­niu trau­ki­niu „Vi­kin­gas“ bu­vo per­ vež­ti 41 185 TEU kon­tei­ne­riai.

Ar­tė­ja: nau­jų ga­li­my­bių at­si­ras įgy­ven­di­nus „Rail Bal­ti­ca“ pro­jek­tą. Šiuo me­tu tie­sia­ma ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja Kaunas–Varšuva.

Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių nuo­tr.

me san­ty­ki­nai di­de­lius vie­ti­ nių kro­vi­nių kie­kius“, – tei­gė S.Sta­siū­nas.

Pra­ra­di­mus Ru­si­jos rin­ko­je ir šiais me­tais ke­ti­na­ma kom­ pen­suo­ti ry­šių su Bal­ta­ru­si­jos

Nau­jo­ji jung­tis tarp Tur­ki­jos ir Skan­di­na­vi­jos – vie­nas svar­biau­ sių „Vi­kin­go“ plėt­ros už­da­vi­nių. ga­min­to­jais stip­ri­ni­mu. Taip pat ti­ki­ma­si, kad praė­ju­sių me­tų ve­ži­mo ge­le­žin­ke­liais

u­giau nei kro­vi­nių ve­ži­mas Skai­čiai ir fak­tai Dau­giau kaip 150 me­tų is­to­ri­ ją tu­rin­ti ak­ci­nė bend­ro­vė Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­liai šian­dien yra vie­na mo­der­niau­sių ge­le­žin­ke­ lio įmo­nių vi­so­je Ry­tų ir Cent­ ri­nė­je Eu­ro­po­je. Jo­je kar­tu su ant­ri­nė­mis įmo­nė­mis dir­ba apie 12 tūkst. dar­buo­to­jų.

Bend­ro­vė su­ku­ria maž­daug 1,4 pro­c. bend­ro­jo ša­lies vi­daus pro­duk­to. Apie du treč­da­lius pa­ja­mų Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai gau­na iš už­sie­nio klien­tų.

Per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų in­ves­ta­vu­si be­veik 2 mlrd. eu­rų bend­ro­vė eksp­loa­tuo­ja at­nau­ jin­tą mo­der­nų pre­ki­nių lo­ko­mo­ ty­vų par­ką, įsi­gy­ta nau­jų, eko­ no­miš­kų ke­lei­vi­nių trau­ki­nių, pa­grin­di­nė­se ge­le­žin­ke­lio li­ni­jo­ se ir sto­ty­se įdieg­tos šiuo­lai­kiš­ kos sig­na­li­za­ci­jos, te­le­ko­mu­ni­ ka­ci­jų, ried­me­nų kont­ro­lės sis­ te­mos, at­nau­jin­ti ge­le­žin­ke­lio sta­ti­niai, ke­lei­vių rū­mai ir pan.

Per ar­ti­miau­sius še­še­rius me­ tus Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai už­si­ brė­žė įgy­ven­din­ti 22 pro­jek­tus, į ku­riuos pla­nuo­ja­ma in­ves­tuo­ ti apie 860 mln. eu­rų ES pa­ra­ mos lė­šų.

2014–2020 m. di­džiau­sias in­ ves­ti­ci­jas nu­ma­ty­ta skir­ti inf­ rast­ruk­tū­rai (45 pro­c.) ir „Rail Bal­ti­ca“ pro­jek­tui (36 pro­c.).

apim­tis pa­di­dins ar­ba bent iš­ lai­kys ir Lie­tu­vos ga­min­to­jai. „Kal­bant apie il­ga­lai­kę per­ spek­ty­vą, ma­to­me la­bai aiš­kią Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių orien­ ta­ci­ją į mo­der­nią lo­gis­ti­kos kom­pa­ni­ją, ku­ri ap­rėps ne tik kro­vi­nių ve­ži­mą. Nau­ji lo­gis­ ti­niai ob­jek­tai, kaip Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos in­ter­mo­ da­li­niai ter­mi­na­lai, ir iš­plė­to­ti vie­šie­ji lo­gis­ti­kos cent­rai leis su­jung­ti įvai­rias trans­por­ to rūšis bei už­sa­ko­vams teik­ti įvai­ria­ly­pes pa­slau­gas. Įmo­nė ženk­lias in­ves­ti­ci­jas nu­krei­pė

ir į inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tų – ke­lių, sto­čių, san­dė­lių – mo­ der­ni­za­ci­ją ir tu­ri vi­sas prie­ lai­das tap­ti mo­der­niu ir efek­ ty­viai vei­kian­čiu re­gio­no kro­ vi­nių pa­skirs­ty­mo cent­ru“, – per­spek­ty­vo­mis da­li­jo­si Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­lių at­sto­vas.

Už­mo­jai pa­sie­kė Ki­ni­ją

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, šian­dien bū­tų su­dė­tin­ga vie­na­reikš­ miš­kai įvar­dy­ti, ku­rios kro­vi­ nių ga­be­ni­mo kryp­tys yra pel­ nin­giau­sios.

Tai pri­klau­so nuo rea­laus kro­vi­nių srau­to, jo apim­čių, il­gaam­žiš­ku­mo, su­tar­ti­nių są­ ly­gų ir įsi­pa­rei­go­ji­mo, aiš­ki­no Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių Kro­vi­ nių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas S.Sta­ siū­nas. Šiuo me­tu dau­giau­sia ža­lia­ vos iš­ve­ža­ma iš Ry­tų vals­ty­ bių, ta­čiau ne­tru­kus, pro­gno­ zuo­ja­ma, kro­vi­niai tu­rė­tų pa­ ju­dė­ti ir Šiaurės–Pietų kryp­ ti­mis. „Kaip ir kiek­vie­na lo­gis­ti­ kos kom­pa­ni­ja, ski­rian­ti ypa­

tin­gą dė­me­sį plėt­rai, orien­ tuo­ja­mės į tas rin­kas, ku­rios spar­čiau­siai vys­to­si ir yra grei­čiau­siai pa­sie­kia­mos. Ry­ tų kai­my­nų rin­kas ga­na ge­ rai ži­no­me, dir­ba­me jo­se il­gus me­tus. Pas­ta­rai­siais me­tais di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas sie­kiant tap­ti jung­ti­mi tarp Va­ka­rų ir Ry­tų Eu­ro­pos, dir­ ba­me su Skan­di­na­vi­jos, Vi­du­ rio Eu­ro­pos, Juo­do­sios jū­ros re­gio­no vals­ty­bių ge­le­žin­ke­ liais ir lo­gis­ti­kos kom­pa­ni­jo­ mis. Tu­ri­me at­sto­vy­bę Ki­ni­jo­je, ir vien per 2015

29

tRANSPORTAS LIETUVOS GELEŽINKELIAI VIRSTA MODERNIA LOGISTIKOS KOMPANIJA pir­muo­sius jos veik­los me­tus 2014-ai­siais iš Ki­ni­jos kro­vi­nių ap­tar­na­vi­mo gau­ta apie 300 tūkst. eu­rų pa­ ja­mų. Ti­ki­mės, kad di­džiau­ sios pa­sau­ly­je ga­min­to­jos kro­vi­niai taip pat bus ve­ža­ mi Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liais ir jų mas­tas il­gai­niui tik augs“, – apie nau­jas rin­kas ir jų po­ten­ cia­lą kal­bė­jo S.Sta­siū­nas.

Taps kro­vi­nių tran­zi­to var­tais

Nea­be­jo­ti­nai nau­jų ga­li­my­ bių įmo­nei at­vers šiuo me­tu įgy­ven­di­na­mas „Rail Bal­ti­ca“ pro­jek­tas.

Da­bar tie­sia­ma „Rail Bal­ ti­ca“ ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja Kau­ nas–Varšuva yra su­dė­ti­nė ge­ le­žin­ke­lio kro­vi­nių ko­ri­do­ riaus „North Sea–Baltic“ da­lis. Šis ko­ri­do­rius su­jungs Suo­ mi­ją, Es­ti­ją, Lat­vi­ją, Lie­tu­vą, Len­ki­ją, Vo­kie­ti­ją ir Be­ni­liuk­ so ša­lis. Be to, atei­ty­je Var­ šu­vo­je tu­rės jung­tį su trans­ por­to ko­ri­do­riu­mi „Baltica– Adriatica“, ko­ky­biš­ka ge­le­žin­ ke­lio vė­že, su­jung­sian­čia Len­ ki­ją, Če­ki­ją, Slo­va­ki­ją, Aust­ri­ ją, Slo­vė­ni­ją ir Ita­li­ją.

Taip Eu­ro­po­je for­muo­ja­mos nau­jos Šiaurės–Pietų ir Rytų– Vakarų kro­vi­nių kryp­tys. Nu­ tie­sus eu­ro­pi­nio stan­dar­to ge­ le­žin­ke­lį per Kau­ną, bus už­tik­ rin­tos są­ly­gos vys­ty­ti lo­gis­ti­ kos gran­di­nę, su­ku­riant ga­lin­ gą ba­zę kro­vi­niams komp­lek­ tuo­ti, per­rū­šiuo­ti ir per­krau­ti.

Eks­per­tų tei­gi­mu, Lie­tu­ va tu­ri vi­sas pa­lan­kias są­ly­ gas įsi­tvir­tin­ti kro­vi­nių srau­ tų ko­ri­do­riuo­se kaip kro­vi­nių tran­zi­to var­tų vals­ty­bė.

To­kia iš­vys­ty­ta gran­di­nė pa­di­dins kon­tei­ne­ri­nių trau­ ki­nių, to­kių kaip „Vi­kin­gas“, „Šeš­to­kai Exp­ress“ bei „Sau­ lė“, ap­kro­vi­mą ir leis su­kur­ ti nau­jų kon­tei­ne­ri­nių trau­ki­ nių marš­ru­tų.

30

2015

„Vi­kin­go“ po­ten­cia­las au­ga

Sau­lius Sta­siū­nas: Ry­tų kai­my­nų rin­kas ga­na ge­rai ži­no­me, dir­ba­me jo­se daug me­tų.

Pas­ta­rai­siais me­tais di­de­lis dė­me­ sys ski­ria­mas sie­kiant tap­ti jung­ti­ mi tarp Va­ka­rų ir Ry­tų Eu­ro­pos. „Šian­dien jau nu­veik­tas ne­ ma­žas dar­bas, kad „Vi­kin­ go“ trau­ki­niai pa­siek­tų Tur­ ki­ją. Tai yra lo­giš­ka jung­tis

tarp Tur­ki­jos ir Skan­di­na­vi­ jos vals­ty­bių, kro­vi­nių ba­zė tam tiks­lui yra“, – ko­men­ta­vo S.Sta­siū­nas.

Praė­ju­siais me­tais kon­tei­ne­ ri­niu trau­ki­niu „Vi­kin­gas“ bu­ vo per­vež­ti 41 185 TEU kon­ tei­ne­riai, ar­ba be­veik 8 pro­c. dau­giau nei 2013-ai­siais, vien šių me­tų sau­sį – 3 451 TEU kon­tei­ne­riai, ar­ba be­veik 22 pro­c. dau­giau nei tą pa­tį lai­ ko­tar­pį praė­ju­siais me­tais.

Nau­jo­ji jung­tis tarp Tur­ki­ jos ir Skan­di­na­vi­jos – vie­nas svar­biau­sių „Vi­kin­go“ plėt­ros už­da­vi­nių. Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai taip pat de­ra­si su Lie­tu­ vos eks­por­tuo­to­jais dėl ga­li­ my­bių ga­ben­ti į Tur­ki­ją ant­ri­ nes ža­lia­vas, dur­pes ir trą­šas.

Marš­ru­tas tarp Lie­tu­vos ir Tur­ki­jos per Bal­ta­ru­si­ją, Uk­ rai­ną ge­le­žin­ke­liais ir kel­tų li­ ni­jo­mis per Juo­dą­ją jū­rą ga­ lė­tų bū­ti įvei­kia­mas per 5–6 die­nas, tik ge­le­žin­ke­liais – per Bal­ta­ru­si­ją, Uk­rai­ną, Mol­do­ vą, Bul­ga­ri­ją ir Ru­mu­ni­ją – per 8–10 die­nų.

„Jau su­reng­tas ban­do­ma­sis kon­tei­ne­ri­nis rei­sas, bend­ra­ dar­biau­ja­me su Tur­ki­jos par­t­ ne­riais – ge­le­žin­ke­lių bend­ro­ve TCDD, lo­gis­ti­kos or­ga­ni­za­ci­ ja BA­LO, lo­gis­ti­kos bend­ro­vė­ mis GEF­CO, „Ar­kas Lo­jis­tik“, „Ar­kas Li­ne“, ku­rios ga­li rea­ liai pri­trauk­ti nau­jų kro­vi­nių srau­tų. Apie per­ve­ži­mo apim­ tį kol kas kal­bė­ti per anks­ti, ta­ čiau de­ra­ma­si dėl kon­tei­ne­rių są­sta­tų ir re­gu­lia­raus jų srau­to.

Tai­gi „Vi­kin­gas“ nea­be­jo­ti­nai tu­ri po­ten­cia­lą aug­ti šia link­ me“, – įsi­ti­ki­nęs S.Sta­siū­nas.

Prie vie­no la­biau­siai ži­no­ mų pro­jek­tų Eu­ro­po­je jun­gia­ si Gru­zi­jos ge­le­žin­ke­liai, su­si­ do­mė­ji­mą juo iš­reiš­kė jū­ri­nė li­ni­ja „Con­tai­ners­hip“, Šve­ di­jos ir Azer­bai­dža­no ge­le­ žin­ke­liai, o ar­ti­miau­siu me­tu Tur­ki­jos rin­kai bus pa­tvir­tin­ tas dar vie­nas ope­ra­to­rius – „GEF­CO Tur­key“. „Šie mū­sų žings­niai ir ak­ ty­vios de­ry­bos su par­tne­riais lei­džia ti­kė­tis kro­vi­nių iš šių ša­lių ir į jas dar šiais me­tais“, – pro­gno­za­vo Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­lių Kro­vi­nių ve­ži­mo di­rek­ci­ jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Sie­kia kon­ku­ren­ci­nio pra­na­šu­mo

S.Sta­siū­nas ne­nei­gė, kad ar­ti­ miau­si me­tai Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liams ne­ža­da bū­ti leng­vi, juo­ lab kad ir kon­ku­ren­ci­nė ap­lin­ka šiuo me­tu nė­ra itin pa­lan­ki.

Su­ma­žė­jus tra­di­ci­niams kro­vi­nių srau­tams, to­kiems kaip naf­tos pro­duk­tai, ak­ty­ viai dir­ba­ma ki­tų kro­vi­nių rin­ko­je, da­lį ku­rių ga­ben­da­ vo ir au­to­mo­bi­lių trans­por­ to kom­pa­ni­jos, ga­lin­čios grei­ čiau rea­guo­ti į nuo­lat be­si­kei­ čian­čias ap­lin­ky­bes, iš­nau­do­ ti to­kius fak­to­rius kaip de­ga­lų kai­nų skir­tu­mai ir pan. „Iš kai­my­ni­nių ša­lių ge­le­ žin­ke­lių rea­lūs Lie­tu­vos ge­

22

– tiek projektų Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai už­si­brė­žė įgy­ven­din­ti per ar­ti­miau­sius še­še­rius me­tus. le­žin­ke­lių kon­ku­ren­tai yra Lat­vi­jos ge­le­žin­ke­liai, tu­rin­ tys ne­di­de­lį at­stu­mo pra­na­šu­ mą ve­žant kro­vi­nius iš Ru­si­ jos, Ka­zachs­ta­no ir at­gal. Ki­ ta ver­tus, dau­gu­ma klien­tų, su ku­riais dir­ba­me, pa­brė­žia, kad Klai­pė­dos uos­tas jiems yra prio­ri­te­ti­nis dėl pui­kiai iš­plė­to­tos inf­rast­ruk­tū­ros ir aukš­tos tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bės“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Kon­ku­ruo­jant dėl tran­zi­ ti­nių kro­vi­nių srau­tų, es­mi­ nių pranašumų Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liams, kar­tu ir uos­tui bei stei­gia­miems Vil­niaus, Kau­ no ir Klai­pė­dos vie­šie­siems lo­ gis­ti­kos cent­rams su­teiks šiuo me­tu įgy­ven­di­na­mas stra­te­gi­ nės reikš­mės pro­jek­tas – ge­ le­žin­ke­lio vė­žės su Bal­ta­ru­si­ja elekt­ri­fi­ka­vi­mas. Jo me­tu bus elekt­ri­fi­kuo­tas 28,6 km ge­le­ žin­ke­lio ruo­žas – apie 100 km išil­gi­nio ke­lio. Elekt­ri­fi­kuo­ta li­ni­ja Vil­nių ir Bal­ta­ru­si­jos sos­ ti­nę Mins­ką su­jungs 2016 m.

S.Sta­siū­no tei­gi­mu, 2015-ai­siais es­mi­niai po­ky­ čiai kro­vi­nių ir ke­lei­vių per­ ve­ži­mo rin­ko­je ne­pla­nuo­ja­mi.

Pag­rin­di­nis šių me­tų Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių tiks­las – už­baig­ti 1 435 mm plo­čio ge­le­žin­ke­lio vė­žės tie­si­mo dar­bus iki Kau­ no nuo Len­ki­jos pu­sės.

Lyderiai Optimizmas neramiais laikais

„Te­te-a-te­te“ ka­zi­no: iš­šū

­

Vie­na iš Lie­tu­vos lo­ši­mų vers­lo ly­de­ rių, Kau­no bend­ro­vė „Te­te-a-te­te“ kazino, pui­kiai su­pran­ta, kiek daug iš­šū­kių at­si­ran­da au­gant ne­ra­miais lai­kais. Smul­kiojo ir vi­du­ti­nio vers­lo ri­bo­ji­mai, ne­tva­rūs įsta­ty­mai, su­dė­ tin­gas pe­rė­ji­mas prie eu­ro, or­ga­ni­za­ ci­niai po­ky­čiai, kar­tu – au­gan­tis sa­ lo­nų tink­las, apy­var­ta ir di­dė­jan­tis dar­buo­to­jų bei klien­tų skai­čius.

To­mas Sta­niu­lis

„Se­no­vės ki­nai sa­ky­da­vo: „Pa­ lin­kė­ki­te sa­vo prie­šams gy­ ven­ti per­mai­nų lai­kais.“ Šian­ dien, žiū­rė­da­mas į praė­ju­sius me­tus ir gal­vo­da­mas apie tai, ką iš­gy­ve­no mū­sų ko­man­da, pui­kiai su­pran­tu šios pa­tar­lės pra­smę“, – sa­ko vie­nas iš „Te­ te-a-te­te“ ka­zi­no ak­ci­nin­kų ir bu­vęs il­ga­me­tis ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Sa­moi­las Ka­cas.

2015-uo­sius bend­ro­vė pa­si­ ti­ko dar stip­res­nė – per praė­ ju­sius me­tus dar­buo­to­jų skai­ čius pa­di­dė­jo nuo 361 iki 418. „Te­te-a-te­te“ kazino ati­da­rė dvy­li­ka nau­jų sa­lo­nų skir­tin­ guo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se.

Ma­ža to, bend­ro­vės vers­ lo vai­rą į sa­vo ran­kas pe­rė­mė pa­ty­ręs spe­cia­lis­tas And­rius

Palyginimas: tarpukario laikotarpio Laisvės al. pastatas, kuriame jau dešimtmetį veikia „Tete-a-Tete“ kazino lošimo automatų salonas.

32

2015

Ali­šaus­kas. Ko ge­ro, šis žings­ nis taps dar vie­nu svar­biu im­ pul­su ge­riau pa­ten­kin­ti klien­ tų lū­kes­čius.

Be­lau­kiant eu­ro

Skai­čiuo­da­mas iš­šū­kius, ku­ riuos „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no te­ ko iš­gy­ven­ti 2014 m., S.Ka­ cas lin­kęs ne­tau­py­ti žo­džių.

Praė­ju­sių me­tų pra­džia at­ ro­dė įkve­pian­ti – Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas pa­ga­liau su­ta­rė dėl bū­ti­ny­bės priim­ti skaid­rų ir so­cia­liai at­sa­kin­gą Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mą.

De­ja, rin­ką re­gu­liuo­jan­tį do­ ku­men­tą įsu­ko po­li­ti­kos gir­ na­pu­sės – į dis­ku­si­jų cho­rą įsi­ lie­jus Ka­ta­li­kų baž­ny­čios hie­ rar­chams ir abe­jo­ti­nos re­pu­ ta­ci­jos eks­per­tams, tei­sė­kū­ros pro­ce­sas dar kar­tą sus­to­jo.

kis aug­ti ne­ra­miais lai­kais

­

„Pa­ra­dok­sa­lu, bet aki­mir­ ką pa­si­ju­to­me tar­si pa­lik­ti li­ ki­mo va­liai. Nau­ja­sis įsta­ty­ mas tu­rė­jo nu­ma­ty­ti ir sklan­ daus pe­rė­ji­mo prie eu­ro klau­ si­mus, bet, pa­pū­tus vė­jams prieš rin­ki­mus, už­si­su­kus svar­biems eu­ro klau­si­mams, įsta­ty­mo priė­mi­mas ap­skri­tai su­sto­jo“, – pa­sa­ko­ja S.Ka­cas.

Pa­sak vers­li­nin­ko, ko­ne de­ vy­nis praė­ju­sių me­tų mė­ne­ sius jo va­do­vau­ja­ma bend­ ro­vė ap­skri­tai neį­si­vaiz­da­vo, kaip ga­lės veik­ti 2015-ai­siais.

Juo­lab kad, įsi­plies­kus po­ li­ti­nėms dis­ku­si­joms, bu­vo priim­tas spren­di­mas lauk­ti, kol nau­jo­jo įsta­ty­mo pro­jek­tą ra­ti­fi­kuos Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja.

B ka­te­go­ri­jos lo­ši­mų au­to­ ma­tų vers­las tarp vi­sų lo­ši­mo rū­šių yra be­ne la­biau­siai ri­bo­

ja­mas tei­sės ak­tų. Ki­tiems lo­ ši­mo rin­kos da­ly­viams tai ne­ bu­vo tiek ak­tua­lu, kiek šiam vers­lo sek­to­riui – juk pe­rei­ nant prie eu­ro svar­biau­sias klau­si­mas, koks bus įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas mak­si­ma­lus B ka­ te­go­ri­jos au­to­ma­tų sta­ty­mo dy­dis – 30, 50 eu­ro cen­tų, o gal 1 eu­ras? Nuo to tu­rė­jo pri­ klau­sy­ti ne tik pe­rė­ji­mo prie eu­ro iš­lai­dų dy­dis, bet ap­skri­ tai ga­li­my­bė pe­rei­ti prie eu­ro, kad ga­li­ma bū­tų to­liau dirb­ti. „Dau­ge­lis ma­no, kad lo­ši­mų au­to­ma­tų vers­las ne­su­dė­tin­ gas – pa­sta­tei ge­rai vei­kian­ čius įren­gi­nius ir krau­nie­si ka­pi­ta­lą. Pa­ban­dy­ki­te įsi­vaiz­ duo­ti, ko­kią įtam­pą pa­ty­rė šim­tai mū­sų dar­buo­to­jų, ku­ rių di­džiau­sias gal­vos skaus­mas – kaip

2014 m. lošimų rinkos pasiskirstymas (pagal bendrąsias lošimų pajamas GGR, proc.)

UAB „Baltic Bet“ 0,4 UAB „Bongo Slots“ 0,2

UAB „Lošimų Str. Gr“ UAB „Novogaming Vilnius“ UAB „Savas kazino“ 0,5

7,1

UAB „Limonas“ 0,1 UAB „Orakulas“ UAB „Unigames“

5,0 26,0

UAB „Olympic Casino Group Baltija“

4,6

%

5,6 6,4

19,4

UAB VSGA

16,8 UAB „Top Sport“

UAB „Tete-a-tete“ kazino

7,8 UAB „Nesė“

UAB „Tete-A-Tete“ Kazino darbuotojų skaičiaus augimas 404

400

300

200

418

361

262

2010

286

2011

305

2012

2013

2014

2015 (kovas)

100

0

19.4

proc.

– tokią 2014 m. rinkos dalį pagal bendrąsias lošimų pajamas sudarė „Tete-a-Tete“ kazino.

2015

33

Lyderiai Optimizmas neramiais laikais per pu­sant­ro mė­ne­ sio at­nau­jin­ti vos ne 2 tūkst. lo­ši­mo įren­gi­nių?“ – sa­ ko S.Ka­cas.

Tik dėl griež­to pla­na­vi­mo, ak­ty­vios va­dy­bos ir ko­ky­biš­ kos pro­ce­sų prie­žiū­ros pa­vy­ ko pa­siek­ti tai, kad pe­rė­ji­mo prie eu­ro klien­tai ne­pa­jus­ tų. Bend­ro­vės in­ži­nie­riai lai­ ku at­nau­ji­no vi­są įran­gą, kad jau nuo 2015 m. sau­sio 1-osios klien­tai loš­da­mi ga­lė­tų nau­ do­tis nau­jo­mis eu­ro cen­tų mo­ne­to­mis. „No­riu pa­dė­ko­ti mū­sų klien­tams už su­pra­ti­mą, o sa­ vo ko­man­dai – sa­lo­nų ir ad­ mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jams, in­ži­nie­riams, ku­rie triū­sė ne­ gai­lė­da­mi jė­gų, kad mū­sų pa­ slau­gų ko­ky­bė ne­nu­ken­tė­ tų“, – sa­ko nau­ja­sis „Te­tea-te­te“ ka­zi­no di­rek­to­rius A.Ali­šaus­kas. Pa­sak jo, ši su­ dė­tin­ga ope­ra­ci­ja sėk­min­gai pa­vy­ko dėl dar­buo­to­jų kom­ pe­ten­ci­jos ir at­si­da­vi­mo.

Įs­ta­ty­mų vin­giuo­se

Pe­rė­ji­mas prie nau­jo­sios va­ liu­tos Kau­no įmo­nei kai­na­ vo la­bai daug – 930 tūkst. eu­ rų. Bend­ro­vės va­do­vo tei­gi­ mu, ne­pai­sant in­ves­ti­ci­jų į eu­rą ir sa­lo­nų iš­lai­ky­mą, di­ džiau­siu šių me­tų prio­ri­te­ti­ niu tiks­lu iš­lie­ka „Te­te-a-Te­ te“ ka­zi­no dar­buo­to­jų at­ly­gi­ ni­mų fon­do di­di­ni­mas. „Mes dir­ba­me pra­mo­gų ir lais­va­lai­ kio vers­le. Lo­ši­mo au­to­ma­ tų sa­lo­nas – tai vie­ta, ku­rio­je žmo­nės su­si­ren­ka kul­tū­rin­ gai pra­leis­ti lais­va­lai­kį. Sie­ kia­me bū­ti kuk­laus lais­va­lai­ kio lei­di­mo bū­do – na­muo­se su bo­ka­lu prie te­le­vi­zo­riaus alternatyva. Ug­do­me ir mū­sų

sa­lo­nų dar­buo­to­jus, kad bū­ tų pa­slau­gūs ir drau­giš­ki, o už kva­li­fi­kuo­tą dar­bą tu­ri bū­ti tin­ka­mai su­mo­ka­ma“, – dės­to A.Ali­šaus­kas.

Na­tū­ra­lu, kad to­kia vers­ lo fi­lo­so­fi­ja rei­ka­lau­ja in­ves­ti­ ci­jų – sa­lo­nuo­se pri­va­lo bū­ti gra­žu, pa­to­gu ir ma­lo­nu, to­dėl čia tu­ri vy­rau­ti jau­ki ar net sa­vo­tiš­kai pra­ban­gi ap­lin­ka. „Te­te-a-te­te“ kazino Kau­ne jau se­niai gar­sė­ja kaip in­ves­ tuo­jan­ti į iš­skir­ti­nį in­ter­je­rą – ne­se­niai de­šimt­me­tį at­šven­ tęs pir­ma­sis lo­ši­mo au­to­ma­ tų sa­lo­nas Lais­vės al., vis dar vi­lio­ja lan­ky­to­jus sa­vo is­to­ri­ ne erd­ve.

Kai ku­rie po­li­ti­kai, aki­vaiz­ džiai neiš­ma­nan­tys lo­ši­mų au­to­ma­tų vers­lo, ėmė­si teik­ ti per­tek­li­nius siū­ly­mus lo­ši­ mo įsta­ty­mui, kaip vi­sa­da ne­ si­var­gin­da­mi at­lik­ti sa­vo tei­ kia­mų pa­siū­ly­mų iš­lai­dų bei nau­dos skai­čia­vi­mo ir eko­ no­mi­nio pa­grin­di­mo, kaip to rei­ka­lau­ja jų pa­čių su­kur­ti įsta­ty­mai. „Pui­kiai pri­si­me­na­me, kuo bai­gė­si 2008 m. Fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­jos siū­ly­mai ko­ne dvi­ gu­bai pa­di­din­ti mo­kes­čius lo­ ši­mų au­to­ma­tų sa­lo­nams ir lo­ši­mo na­mams“, – sa­ko S.Ka­ cas. Lo­ši­mų prie­žiū­ros tar­ny­ bos duo­me­ni­mis, ta­da dar­bo ne­te­ko dau­giau kaip 900 lo­ši­ mo sri­ty­je dir­bu­sių žmo­nių, o treč­da­lis bend­ro­vių tu­rė­jo nu­trauk­ti veik­lą.

Liūd­nes­nis bū­tų sce­na­ri­jus, jei išaiš­kė­tų, kad ne­ži­no­mos kil­mės „eks­per­tai“, siū­lan­ tys po­li­ti­kams nau­jo­jo įsta­ty­ mo pa­tai­sas, bū­tų fi­nan­suo­ja­ mi ki­tų lo­ši­mų rin­kos da­ly­vių.

Dar liūd­niau, jei pa­si­tvir­tin­

tų, kad rin­kos mo­no­po­li­nin­ kai ma­ni­pu­liuo­ja su lo­ši­mo įsta­ty­mo tei­sė­kū­ro­je da­ly­vau­ jan­čiais po­li­ti­kais, nau­do­ja­ si ad­mi­nist­ra­ci­nio re­sur­so pa­ slau­go­mis.

Erd­vė op­ti­miz­mui

Ne­pai­sant šių svars­ty­mų, nau­ja­sis „Te­te-a-te­te“ ka­zi­ no di­rek­to­rius A.Ali­šaus­kas sten­gia­si į atei­tį žiū­rė­ti op­ti­ mis­tiš­kai. „Mes tu­ri­me la­bai daug – dar­nią ko­man­dą, veik­los ko­ ky­bės ser­ti­fik ­ a­tą pa­gal ISO stan­dar­tą, pa­ga­liau tech­ni­ nę pa­tir­tį. Ga­li­me ne tik plės­ ti sa­lo­nų tink­lą, esa­me pa­ren­ gę pro­jek­tą sta­ty­ti lo­ši­mų au­ to­ma­tų ga­myk­lą, ser­ti­fi­ka­vi­ mo la­bo­ra­to­ri­ją, tai­gi am­bi­ ci­jų ir pa­jė­gu­mų mums tik­rai ne­trūks­ta“, – už­si­de­gęs kal­ba A.Ali­šaus­kas.

Sa­moi­las Ka­cas: Jau­ni­mo ne­dar­ bą ir emig­ra­ci­ją ga­li­ma ma­žin­ ti tik su­da­rant vers­lui są­ly­gas aug­ti bei kur­ti dar­bo vie­tas.

De­ja, vi­sas am­bi­ci­jas stab­ do ne­tva­rūs įsta­ty­mai ir vals­ ty­bės po­li­ti­kos dėl lo­ši­mų re­ gu­lia­vi­mo ne­bu­vi­mas. Štai 2009 m. „Te­te-a-te­te“ ka­zi­no jau bu­vo su­ta­ru­si su par­tne­ riais olan­dais dėl in­ves­ti­ci­jų, Kau­no sa­vi­val­dy­bės sa­lė­se vy­ ko ino­va­ty­vių ga­my­bos vers­lų pri­sta­ty­mas, bu­vo drą­siai kal­

ba­ma apie dau­giau nei 3 mln. eu­rų in­ves­ti­ci­jas, 60 nau­jų ga­ my­bi­nių dar­bo vie­tų su­kū­ri­ mą mies­te. „Tuo­me­čiai par­tne­riai pra­ šė vie­nin­te­lio da­ly­ko – ga­ran­ tuo­ti, kad Kau­no sa­vi­val­da bei cent­ri­nė val­džia su­si­tars ir su­da­rys tva­rias są­ly­gas tam, kad ati­da­ry­tos ga­myk­los dėl vers­lo ri­bo­ji­mų ne­rei­kė­tų už­ da­ry­ti po me­tų ar dve­jų. Gai­ la, kad atė­ję su per­spek­ty­viais in­ves­ti­ci­niais pa­siū­ly­mais at­ si­mu­šė­me lyg į stik­lo sie­ną“, – pri­si­me­na S.Ka­cas. Ši is­to­ri­ja bai­gė­si kaip ir dau­ge­lio ne­lau­kia­mų vai­ kų: ka­dan­gi Kau­nui in­ves­ti­ci­ jų ne­pri­rei­kė, 2011 m. olan­dai ati­da­rė ga­myk­lą Ita­li­jo­je, ku­ ri šian­dien di­di­na ne Kau­no, o to­li­mo Ape­ni­nų pu­sia­sa­lio eko­no­mi­ką. Ga­li­ma tik vil­tis, kad nau­jo­ji lai­ki­no­sios sos­ti­ nės val­džia at­suks sa­vo au­sį ir į vers­li­nin­kų pu­sę. „Jau­ni­mo ne­dar­bą ir emig­ ra­ci­ją ga­li­ma ma­žin­ti tik su­ da­rant vers­lui są­ly­gas aug­ti bei kur­ti dar­bo vie­tas. Juo­lab kad per­spek­ty­vų plės­tis šia­ me sek­to­riu­je yra – di­de­lė da­ lis ša­lies vis dar pri­klau­so­ma nuo še­šė­lio, o le­ga­lių B ka­te­ go­ri­jos au­to­ma­tų sa­lo­nų ten iki šiol nė­ra“, – sa­ko S.Ka­cas.

Ir bu­vęs, ir esa­mas bend­ro­ vės „Te­te-a-te­te“ kazino va­ do­vai su­ta­ria, kad kiek­vie­ ną val­džios veiks­mą ar ne­vei­ ki­mą le­mia gy­vi žmo­nės, jų dar­bo­vie­tės, šei­ma, vers­lai, sva­jo­nės, gy­ve­ni­mai bei li­ki­ mai. Ki­ta ver­tus, iš­šū­kis aug­ ti ne­ra­miais lai­kais tuo ir įdo­ mus – nuo­la­ti­nės paieš­kos, am­bi­ci­jos ir ne­ti­kė­tos kliū­tys ver­čia to­bu­lė­ti.

Nepaisant investicijų į eurą, didžiausiu šių metų prioritetiniu tikslu išlieka „Tete-a-tete“ kazino darbuotojų atlyginimų fondo didinimas.

34

2015

lyderiai Atliekos virsta vertinga žaliava

„Žal­va­ris“:

eko­lo­gi­nio są­mo­nin­gu­mo ska­tin­imą su­vo­kia­me kaip įsi­pa­rei­go­ji­mą

„Imu, ga­mi­nu, su­var­to­ju, iš­me­ tu“ – to­kį su­vo­ ki­mo mo­de­lį sie­ kia pa­keis­ti jau be­veik pu­sę am­ žiaus Lie­tu­vo­ je vei­kian­ti pa­vo­ jin­gų­jų ir ne­pa­ vo­jin­gų­jų at­lie­kų tvar­ky­mo bend­ ro­vė „Žal­va­ris“.

Sep­ty­niuo­se pa­ da­li­niuo­se vi­so­je ša­ly­je bend­ro­vės dar­buo­to­jai rū­pi­ na­si at­lie­ko­mis, vers­da­mi jas ver­ tin­ga ža­lia­va, ku­ rią ga­li­ma nau­ do­ti pa­kar­to­ti­nai ke­lis ar ke­lio­li­ka kar­tų.

Išp­lė­to­ta at­lie­kų su­rin­ki­mo inf­rast­ruk­tū­ra, su­ge­bė­ji­mas klien­tams pa­siū­ly­ti komp­lek­ si­nę pa­slau­gą ir au­gan­tis dė­ me­sys ap­lin­ko­sau­gai lei­džia įmo­nei sėk­min­gai at­lai­ky­ti kon­ku­ren­ci­ją bei to­liau aug­ti.

2014 m. „Žal­va­rio“ su­rink­tų at­lie­kų kie­kis išau­go 15 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2013 m., ir pa­sie­ kė 15,2 tūkst. to­nų.

Bend­ro­vė dir­ba su dau­giau nei 160 skir­tin­gų rū­šių pa­vo­ jin­gų­jų ir ne­pa­vo­jin­gų­jų at­ lie­kų – au­to­mo­bi­lių, pra­mo­ nės, sta­ty­bų įmo­nių veik­lo­ je, že­mės ūky­je su­si­da­ran­čio­ mis at­lie­ko­mis, taip pat bui­ ties elekt­ro­ni­kos at­lie­ko­mis.

Di­džią­ją da­lį, apie du treč­da­ lius, bend­ro­vės su­ren­ka­mų at­lie­kų su­da­ro pa­vo­jin­go­sios at­lie­kos.

Da­lis veik­los – ap­lin­ko­sau­gi­niam švie­ti­mui

Ša­lies pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų ly­ de­rė ne­ma­žą veik­los da­lį ski­ ria vi­suo­me­nės švie­ti­mui ap­ lin­ko­sau­gos klau­si­mais, su­ vok­da­ma tai kaip as­me­ni­ nį įsi­pa­rei­go­ji­mą. „Žal­va­ris“ ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja su uni­ver­si­te­tais, ini­ci­juo­ja vi­ suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mus ir so­cia­li­nes ini­cia­ty­vas.

Vie­na iš jų – nuo 2013 m. vyk­do­mas pro­jek­tas „Esu at­ sa­kin­gas vai­ruo­to­jas“, skir­ tas at­kreip­ti dė­me­sį į tin­ka­mą pa­vo­jin­go­mis lai­ko­mų au­to­ mo­bi­lių at­lie­kų tvar­ky­mą.

Dė­me­sys au­to­mo­bi­lių at­lie­ koms – neat­si­tik­ti­nis. Jų kie­ kis au­ga, o ne­tvar­ko­mų au­to­ mo­bi­lių at­lie­kų ža­la yra ge­ro­ kai di­des­nė, pa­ly­gin­ti su ki­to­ mis, pa­vyz­džiui, bui­ti­nė­mis.

Tad „Žal­va­ris“ ėmė­si ne tik plės­ti vi­suo­me­nės ap­lin­ko­ sau­gos ži­nias, bet ir pa­ska­tin­ ti jos reik­lu­mą pa­slau­gas su­ tei­kian­čioms įmo­nėms – au­ to­mo­bi­lių ser­vi­sams.

Au­ga at­sa­kin­go vers­lo po­rei­kis

Praė­ju­siais me­tais „Žal­va­rio“ ini­ci­juo­ta, ty­ri­mų bend­ro­vės „Nors­tat LT“ vyk­dy­ta vai­ruo­ to­jų ap­klau­sa pa­tvir­ti­no fak­ tą, kad lie­tu­vių eko­lo­gi­nis są­ mo­nin­gu­mas au­ga, bet iš­ma­ ny­mo apie tin­ka­mą at­lie­kų tvar­ky­mą ir reik­lu­mo bend­ro­ vėms, iš ku­rių per­ka­mos pa­ slau­gos, stin­ga.

64 pro­c. ap­klau­so­je da­ly­ va­vu­sių vai­ruo­to­jų lai­ko sa­ve at­sa­kin­gais ap­lin­kai, bet be­ veik treč­da­lis, 31 pro­c., nu­ro­ dė nie­ka­da ne­su­si­mąs­tan­tys apie sa­vo au­to­mo­bi­lio at­lie­kų tvar­ky­mą. Tad pro­jek­tu „Esu at­sa­kin­gas vai­ruo­to­jas“ taip pat no­ri­ma pri­min­ti, kad ap­ lin­ko­sau­gi­nės pa­rei­gos ri­bos yra pla­tes­nės, nei dau­ge­lis įsi­ vaiz­duo­ja­me.

Mi­nė­ta ap­klau­sa taip pat at­sklei­dė iš­kal­bin­gą fak­tą, kad be­veik 80 pro­c. res­pon­ den­tų su­tik­tų ne tik ne­tau­py­ ti, bet ir mo­kė­ti šiek tiek dau­ giau jų au­to­mo­bi­lį re­mon­tuo­

jan­čiam ser­vi­sui, jei tik bū­tų įsi­ti­ki­nę, kad šis elg­sis at­sa­ kin­gai ir tin­ka­mai su­tvar­kys vi­sas po re­mon­to su­si­da­riu­ sias at­lie­kas. „Ga­li­ma ti­kė­tis, kad au­gan­ tis vi­suo­me­nės dė­me­sys ap­ lin­ko­sau­gai ir griež­tė­jan­tys at­lie­kų tvar­ky­mo rei­ka­la­vi­ mai ES mas­tu ska­tins at­sa­ kin­giau rū­pin­tis at­lie­kų tvar­ ky­mu ir įmo­nes, ir pa­čius var­ to­to­jus. Ta­čiau jau da­bar ga­li­ ma ma­ty­ti, kad di­dė­ja ir atei­ ty­je augs at­sa­kin­go vers­lo po­ rei­kis“, – įsi­ti­ki­nu­si pro­jek­to „Esu at­sa­kin­gas vai­ruo­to­jas“ va­do­vė Vi­ta Ba­lai­kie­nė.

Bu­ria at­sa­kin­gus ser­vi­sus

Šiuo me­tu prie pro­jek­to jau pri­si­jun­gė 244 au­to­mo­bi­lių ser­vi­sai iš vi­sos Lie­tu­vos. Tad pri­rei­kus pa­si­tik­rin­ti, ar ser­ vi­sas, ku­rio pa­slau­go­mis nau­ do­ja­ma­si, yra at­sa­kin­gas, tai pa­da­ry­ti ga­li­ma pro­jek­to „Esu at­sa­kin­gas vai­ruo­to­jas“ sve­ tai­nė­je esan­čia­me Lie­tu­vos at­sa­kin­gų ser­vi­sų že­mė­la­py­je www.esuat­sa­kin­gas.lt/map.

Dau­giau­sia – 74 – at­sa­kin­ gų ser­vi­sų šia­me že­mė­la­py­ je tel­kia­si ap­link Kau­ną. Kiek ma­žiau – 61 – sos­ti­nė­je. At­sa­ kin­gai vei­kian­čių ser­vi­sų ga­li­ ma ras­ti ir ma­žes­niuo­se mies­ te­liuo­se – Za­ra­suo­se, Ma­žei­ kiuo­se ar Va­rė­no­je.

Pro­jek­to už­da­vi­nys 2015 m. – to­liau au­gin­ti at­sa­ kin­gų ser­vi­sų skai­čių ša­ly­je ir plės­ti vi­suo­me­nės ži­nias apie tin­ka­mą au­to­mo­bi­lių at­lie­kų tvar­ky­mą.

Pas­ta­ro­ji už­duo­tis ir „Žal­ va­rio“ šių me­tų pla­nuo­se – sie­kis to­liau stip­rin­ti po­zi­ci­ jas at­lie­kų tvar­ky­mo sek­to­ riu­je, klien­tui pa­siū­lant efek­ ty­viau­siai, at­sa­kin­gai, ko­ky­ biš­kai ir ope­ra­ty­viai, su­tei­kia­ mas pa­slau­gas rin­ko­je.

2015

35

Lie­tu­va va­di­na­ ma pa­lan­kiau­ sia vals­ty­be in­ ves­ti­ci­joms Bal­ti­ jos ša­ly­se ir ant­ ra pa­gal pro­gno­ zuo­ja­mų in­ves­ti­ ci­jų pel­nin­gu­mą vi­so­je Eu­ro­po­je.

Spe­cia­lis­tai tei­ gia, kad to­kią po­ zi­ci­ją le­mia ke­le­to veiks­nių komp­lek­sas.

Ma­rius Bag­do­nas

Kai­my­nai – to­li už nu­ga­ros

Pa­gal Lie­tu­vo­je įsi­kū­ru­sių ar­ ba plėt­rą vyk­džiu­sių už­sie­nio kom­pa­ni­jų skai­čių vie­nam gy­ ven­to­jui 2014 m. Lie­tu­va tvir­ tai pir­ma­vo re­gio­ne. O už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jų plėt­ros agen­ tū­ra „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ skai­čia­vo re­kor­di­nius re­zul­ta­ 36

2015

Pa­vy­dūs kai­my­n

tus – 29 Lie­tu­vo­je per me­tus įsi­kū­ru­sias už­sie­nio kom­pa­ ni­jas, ku­rios per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus su­kurs be­veik 2 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų.

Pa­sau­li­nės in­ves­ti­ci­nių pro­ jek­tų ste­bė­se­nos duo­me­nų

ba­zės „fDi Mar­kets“ duo­me­ ni­mis, per­nai Lie­tu­vo­je vyk­ dy­ti veik­lą ar­ba plės­tis nu­ spren­dė net 44 kom­pa­ni­jos, tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu Lat­vi­ jo­je įsi­kū­rė ar­ba plė­tė­si try­li­ ka už­sie­nio kom­pa­ni­jų, Es­ti­

jo­je – de­vy­nios. Pa­gal pro­jek­ tų skai­čių mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų net 2,5 kar­to vir­ši­ja­me Cent­ ri­nės ir Ry­tų Eu­ro­pos vi­dur­kį. „Žvel­giant į vi­są re­gio­ną, už­ sie­nio kom­pa­ni­jų, nu­spren­du­ sių įsi­kur­ti ar plės­tis Lie­tu­vo­je

Prie Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­nio pa­trauk­lu­mo la­bai pri šiuo me­tu mūsų šalies ekonomika – vie­na sta­bi­li

nų žvilgs­niai

perspektyvos UŽSIENIEČIAI VERTINA KVALIFIKUOTUS LIETUVIUS

44

– anot „fDi Mar­ kets“, tiek už­sie­ nių kom­pa­ni­jų per­nai nu­spren­dė įsi­kur­ti ar­ba plės­ti veik­lą Lie­tu­vo­je.

Įžen­gė: prieš mė­ne­sį Lie­tu­vo­je bend­ro­vę įstei­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

skai­čius yra vie­nas spar­čiau­ siai au­gan­čių, o jei įver­tin­tu­ me in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų skai­ čių, ten­kan­tį vie­nam gy­ven­to­ jui, Lie­tu­va bū­tų aki­vaiz­di ly­ de­rė vi­so­je Cent­ri­nė­je ir Ry­tų Eu­ro­po­je“, – tei­gė „In­ves­tuok

Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Man­tas Ka­ti­nas.

Kuo pa­trauk­li Lie­tu­va?

Įvai­rios ap­klau­sos ro­do, kad pa­grin­di­nis veiks­nys, le­mian­

s­ i­de­da ir pa­lan­ki vers­lo ap­lin­ka: i au­sių ES.

gė ir „Goog­le“.

tis, ko­dėl in­ves­tuo­to­jų akys kryps­ta į mū­sų ša­lį, yra rei­ kia­mos kva­li­fik ­ a­ci­jos dar­buo­ to­jų pa­siū­la. „Šio­je sri­ty­je šiuo me­tu at­ ro­do­me tik­rai ne­blo­gai – be­ veik vi­si jau­ni pro­fe­sio­na­lai kal­ba ang­lų kal­ba, dau­giau nei pu­sė dar­buo­to­jų ga­li su­si­kal­ bė­ti dviem už­sie­nio kal­bo­mis.

In­ves­tuo­to­jams pa­vyks­ta ras­ ti ir rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos

dar­buo­to­jų, ku­rie lei­džia už­ tik­rin­ti įmo­nių au­gi­mą. Ga­ my­bos įmo­nėms taip pat ypa­ tin­gai ak­tua­lu tai, kad Lie­tu­va ga­li pa­siū­ly­ti aukš­tos ko­ky­bės inf­rast­ruk­tū­rą ir neuž­šą­lan­ tį uos­tą“, – žur­na­lui „Vers­las.

Ly­de­riai“ tei­gė „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ in­ves­ti­ci­jų plėt­ ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Jus­ti­nas Pa­gi­rys.

Jo tei­gi­mu, prie Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­nio pa­trauk­lu­mo la­ bai pri­si­de­da ir pa­lan­ki vers­lo ap­lin­ka: šiuo me­tu mūsų ša­ lies ekonomika vie­na sta­bi­ liau­sių ES, nuo 2015 sau­sio 1 d. sėk­min­gai ta­po­me eu­ro zo­ nos na­re, pa­sta­rai­siais me­tais bu­vo priim­ta ne­ma­žai in­ves­ ti­ci­nę ap­lin­ką ge­ri­nan­čių pa­ kei­ti­mų te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo, dar­bo san­ty­kių ad­mi­nist­ra­ci­ nės naš­tos, aukš­tos kva­li­fi­ka­ ci­jos spe­cia­lis­tų iš tre­čių­jų ša­ lių įdar­bi­ni­mo ir ki­to­se sri­ty­ se. Vi­sa tai lei­džia in­ves­tuo­to­ jams ma­ty­ti, kad už­sie­nio in­ ves­ti­ci­joms Lie­tu­vo­je tei­kia­ mas prio­ri­te­tas. „Be abe­jo, ne­ga­li­me at­si­pa­ lai­duo­ti: už­sie­nio in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų skai­čius Cent­ri­nė­je ir Ry­tų Eu­ro­po­je 2014 m. ma­ žė­jo. Nors Lie­tu­va iš­lai­kė 13 pro­c. au­gi­mą ir yra vie­na iš ly­ de­rių, aki­vaiz­du, kad kon­ku­ ren­ci­ja dėl in­ves­ti­ci­jų au­ga, to­dėl tu­ri­me ir to­liau siek­ti pa­lan­kes­nės in­ves­ti­ci­nės ap­ lin­kos“, – pa­žy­mė­jo J.Pa­gi­rys.

Trau­kia žai­di­mų kū­rė­jus

Ko­kių ša­lių ir ko­kio pro­fi­ lio tarp­tau­ti­nes kom­pa­ni­jas į Lie­tu­vą pri­trauk­ti yra leng­ viau­sia ir ko­kio­se lie­tu­viš­ko­ se rin­ko­se už­sie­nie­čiai ma­ to di­džiau­sias per­spek­ty­vas?

J.Pa­gi­rio tei­gi­mu, lie­tu­viams de­rė­tų gal­vo­ti, ne ką pri­ trauk­ti sun­ku ar leng­ va, o ko­kiuo­se 2015

37

perspektyvos UŽSIENIEČIAI VERTINA KVALIFIKUOTUS LIETUVIUS sek­to­riuo­se esa­me kon­ku­ren­cin­gi re­gio­ ne ar net pa­sau­li­niu mas­tu ir ką ga­li­me pa­siū­ly­ti. Tuo re­ mian­tis „In­ves­tuok Lie­tu­vo­ je“ sa­vo prio­ri­te­ti­niais sek­ to­riais lai­ko IRT, vers­lo pa­ slau­gų cent­rus, ga­my­bą ir gy­ vy­bės moks­lus. „Kal­bant apie IRT, ga­li­me pa­siū­ly­ti vie­ną iš di­džiau­sių in­ter­ne­to grei­čių ir aukš­tos kla­sės ry­šių inf­rast­ruk­tū­rą, taip pat dau­gy­bę ta­len­tin­gų šios sri­ties spe­cia­lis­tų. Pas­ta­ rai­siais me­tais Lie­tu­va ta­po vie­na po­pu­lia­riau­sių lo­ka­ci­ jų žai­di­mų kū­rė­jams iš Ry­ tų. Tarp jų – „Ga­me In­sight“, „Char­lie Os­car“, „Me­lior Ga­ mes“, „Flazm“ ir dau­gy­bė ki­ tų. Ta­čiau mū­sų ša­lį no­riai ren­ka­si ir spar­čiai au­gan­čios IT sri­ties kom­pa­ni­jos iš ki­tų vals­ty­bių, pa­vyz­džiui, Iz­rae­lio „Wix“, JAV „Exa­del“ bei „Re­ vel Sys­tems“. Ke­le­tą džiu­gių nau­jie­nų šio­je sri­ty­je skelb­ si­me jau ne­tru­kus“, – ža­dė­jo J.Pa­gi­rys.

Ne­no­ri bū­ti pi­giau­si

Pa­si­ti­ki: tin­ka­mų dar­buo­to­jų Lie­tu­vo­je ra­do net toks tarp­tau­ti­nis gi­gan­tas kaip „Barc­lays“.

38

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

2015

Pas­te­bi­ma ten­den­ci­ja, kad in­ ves­tuo­to­jai Lie­tu­vą vis daž­ niau ren­ka­si su­dė­tin­ges­nėms, aukš­tes­nės pri­dė­ti­nės ver­tės funk­ci­jo­mis – žmo­giš­kų­jų re­ sur­sų val­dy­mui, rin­kos ana­li­ zei, fi­nan­si­nėms pa­slau­goms.

Pa­vyz­džiui, 2015 m. apie sa­ vo kom­pe­ten­ci­jų cent­rus Lie­ tu­vo­je jau pa­skel­bė „Nas­daq“ ir „Dans­ke Bank“, ša­ly­je la­bai sėk­min­gai vei­kia „Barc­lays“ kom­pe­ten­ci­jų cent­ras, šiuo me­tu tu­rin­tis dau­giau nei 1 400 dar­buo­to­jų. „Kal­bant apie ga­my­bos kom­pe­ten­ci­jas, esa­me stip­ rūs elekt­ro­ni­kos in­ži­ne­ri­ jos, me­ta­lo ap­dir­bi­mo sri­ty­ se. Čia ypač ryš­kūs ša­lies re­ gio­nai – kiek­vie­nas iš jų tu­ ri konk­re­čias is­to­riš­kai su­si­

klos­čiu­sias tam tik­rų ga­my­ bos sri­čių kom­pe­ten­ci­jas, ku­ rios in­ves­tuo­to­jams la­bai pa­ trauk­lios“, – tei­gė J.Pa­gi­rys.

Spe­cia­lis­tas pa­žy­mi, kad no­rint vi­so­se šio­se sri­ty­se iš­ lai­ky­ti kon­ku­ren­cin­gu­mą, bū­ ti­na už­tik­rin­ti rei­kia­mos kva­ li­fik ­ a­ci­jos dar­buo­to­jų pa­siū­lą. „Ne tik pa­sau­li­niu mas­tu, bet net ir Cent­ri­nės ir Ry­tų Eu­ro­ pos re­gio­ne ne­ga­li­me kon­ku­ ruo­ti kai­na – tik­rai ne­sa­me, o ir ne­no­ri­me bū­ti pi­giau­si. To­ dėl la­bai svar­bu, kad tiek na­ cio­na­li­niu mas­tu, tiek re­gio­ nuo­se bū­tų su­vo­kia­ma, kad rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos, rin­ ko­je pa­klau­sių įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų pa­ruo­ši­mas yra rak­tas tiek į Lie­tu­vos eko­no­ mi­kos au­gi­mą, tiek į mū­sų kon­ku­ren­cin­gu­mą pri­trau­ kiant in­ves­ti­ci­jas“, – įsi­ti­ki­nęs in­ves­ti­ci­jų plėt­ros de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius.

Pa­gal pro­jek­ tų skai­čių mi­li­ jo­nui gy­ven­to­ jų net 2,5 kar­to vir­ši­ja­me Cent­ ri­nės ir Ry­tų Eu­ro­pos vi­dur­kį.

Kau­nui – pui­kus įver­ti­ni­mas

Pui­kias Lie­tu­vos per­spek­ ty­vas įro­do ir mū­sų ša­lies mies­tų įver­ti­ni­mai tarp­tau­ ti­niu mas­tu. Va­sa­rio mė­ne­sį Len­ki­jo­je vy­ku­siuo­se Cent­ ri­nės ir Ry­tų Eu­ro­pos vers­ lo pa­slau­gų ap­do­va­no­ji­muo­ se (Sha­red ser­vi­ces and Out­ sour­cing Awards) Vil­nius bu­ vo pri­pa­žin­tas vers­lo pa­slau­

gų cent­rams pa­lan­kiau­siu mies­tu re­gio­ne, o Kau­nas – pa­lan­kiau­siu au­gan­čiu mies­ tu re­gio­ne. Įver­ti­ni­mą lai­ki­na­jai sos­ ti­nei lė­mė au­gan­tis stam­ bių pa­slau­gų cent­rų skai­čius.

Per­nai apie sa­vo biu­ro ati­da­ ry­mą Kau­ne pa­skel­bė JAV IT sis­te­mų svei­ka­tos ap­sau­ gos sek­to­riui kū­rė­ja „In­ter­ me­dix“. Šiuo me­tu kom­pa­ni­ ja Kau­ne jau tu­ri dau­giau nei 200 dar­buo­to­jų, o 2014 m. pa­bai­go­je pa­si­ra­šė 100 tūkst. eu­rų ver­tės bend­ra­dar­bia­vi­ mo su­tar­tį su Kau­no tech­no­ lo­gi­jų uni­ver­si­te­tu. Lai­ki­no­ jo­je sos­ti­nė­je taip pat ak­ty­ viai veiklą ple­čia­IT sis­te­mų kū­rė­ja iš JAV – „Exa­del“. Per­ nai ant­ra­ja­me pa­gal dy­dį ša­ lies mies­te taip pat plė­tė­si Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos įmo­nės „CallC­re­dit“ pa­slau­gų cent­ ras – iš­plė­tus biu­ro pa­tal­pas su­kur­ta 50 nau­jų dar­bo vie­tų. „Kau­nas per pa­sta­ruo­sius me­tus iš tie­sų pa­da­rė di­džiu­ lę pa­žan­gą ir in­ves­ti­ci­jos, pa­ slau­gų cent­rai, ku­rie įsi­kū­ rė ir plė­tė­si mies­te – pui­kus to įro­dy­mas. Šis ap­do­va­no­ ji­mas ro­do, kad bū­tent Kau­ nas tam­pa vie­nu karš­čiau­sių taš­kų pa­slau­gų cent­rų že­mė­ la­py­je, tai­gi lū­kes­čiai Kau­nui išau­go. Jei mies­tas su­ge­bės juos pa­tei­sin­ti, ja­me ga­li­me ti­kė­tis dar dau­giau tarp­tau­ ti­nių kom­pa­ni­jų ir dar dau­ giau aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­lau­jan­čių dar­bo vie­tų kau­nie­čiams“, – tei­gė R.Pa­ gi­rys.

Pui­ki dir­va • Žur­na­lo „Fo­reign Po­li­cy“ pri­sta­ty­tas Da­nie­lio Alt­ma­no 2014 m. in­ves­ti­ci­jų pel­nin­gu­mo in­dek­sas ro­do, kad Lie­tu­va – pa­lan­kiau­sia vals­ty­bė in­ves­ti­ci­joms Bal­ti­jos ša­ly­se ir ant­ra pa­gal pro­gno­zuo­ja­mą in­ves­ti­ci­jų pel­nin­ gu­mą vi­so­je Eu­ro­po­je.

• Nuo 2013 m. skai­čiuo­ja­mas D.Alt­ma­no in­ves­ti­ci­jų pel­nin­gu­mo in­dek­sas api­ma aš­tuo­nis fak­to­rius, lei­ džian­čius pro­gno­zuo­ti, ko­kį pel­ną gaus už­sie­nio in­ves­tuo­to­jas per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus. Skai­ čiuo­jant in­dek­są ma­tuo­ja­mas ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mas, fi­nan­si­nis sta­bi­lu­mas, fi­zi­nis sau­gu­mas, ko­rup­ ci­jos ly­gis, po­li­ti­nės ap­lin­ky­bės, ga­li­my­bė iš­nau­do­ti vie­ti­nius par­tne­rius, ka­pi­ta­lo ri­bo­ji­mai ir va­liu­tos kei­ti­ mo kur­sai.

• Re­mian­tis in­dek­su, su­da­ro­mas in­ves­ti­ci­nis že­mė­la­pis, ku­ria­me di­des­nė in­dek­so ver­tė reiš­kia di­des­nę in­ ves­ti­ci­nę grą­žą. Lie­tu­va, ku­rios in­ves­ti­ci­jų pel­nin­gu­mo in­dek­sas sie­kia 1,1, uži­ma 16-ąją vie­tą tarp 112 vals­ ty­bių. Pir­mau­ja Bots­va­na, Hon­kon­gas, Tai­va­nas, Ka­ta­ras ir Sin­ga­pū­ras. Re­mian­tis in­dek­su, ma­žiau­sio pel­ nin­gu­mo in­ves­tuo­to­jai ga­li ti­kė­tis Ru­si­jo­je, Ar­gen­ti­no­je, Kon­ge, An­go­lo­je ir Ve­ne­sue­lo­je.

• Eu­ro­po­je pel­nin­giau­sia vie­ta in­ves­ti­ci­joms pri­pa­žin­ta Len­ki­ja, ku­rios in­dek­sas sie­kia 1,12. Ant­rą­ją vie­tą uži­ma Lie­tu­va, nuo jos šiek tiek at­si­lie­ka Es­ti­ja (1,09; 18 vie­ta) ir Lat­vi­ja (1,07; 22 vie­ta). Re­mian­tis in­dek­su, Eu­ro­po­je in­ves­tuo­ti nepalankiausia Ita­li­jo­je ir Grai­ki­jo­je.

Kas in­ves­ta­vo Lie­tu­vo­je 2014 m.?

Tarp­tau­ti­nė bend­ro­vė „Me­lior Ga­mes“ „Exa­del“

Veik­los po­bū­dis

Ša­lis

Mies­tas

Veik­la Lie­tu­vo­je

Kom­piu­te­ri­niai žai­di­mai

Uk­rai­na

Vil­nius

Prog­ra­mi­nė įran­ga

JAV

Kau­nas

Šve­di­ja

Bir­žai

Di­zai­nas, vys­ty­mas, tes­ta­vi­mas Di­zai­nas, vys­ty­mas, tes­ta­vi­mas Ga­my­ba

JAV

Vil­nius

IT vys­ty­mas

Ita­li­ja

Vil­nius

IT vys­ty­mas

Ita­li­ja

Kau­nas

Ty­ri­mai ir plėt­ra

Šve­di­ja Nor­ve­gi­ja JAV

Gar­lia­va Vil­nius Vil­nius

Ga­my­ba Pas­lau­gų cent­ras Ga­my­ba

Suo­mi­ja Nor­ve­gi­ja Ru­si­ja

Pa­ne­vė­žys Gar­lia­va Vil­nius

Ru­si­ja

Vil­nius

Ga­my­ba Ga­my­ba Di­zai­nas, vys­ty­mas tes­ta­vi­mas Di­zai­nas, vys­ty­mas tes­ta­vi­mas

„An­Va Ino­va­ty­vūs gu­mos ir me­ta­lo In­dust­ries“ ar plas­ti­ko kom­po­nen­tai „Re­vel Ino­va­ty­vios at­si­skai­ty­mo pre­ky­bos Sys­tems“ taš­kuo­se sis­te­mos „Va­lue­tech“ In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų kon­sul­ta­vi­mas ir sis­te­mų in­teg­ra­vi­mas „Grup­po FOS“ Ty­ri­mai ir vys­ty­mo bei tech­no­lo­gi­jų per­kė­li­mas „Pel­ly Bal­tic“ Vie­li­nės ir me­ta­li­nės bal­dų da­lys „Lin­dorff“ Kre­di­to pa­slau­gos „Ther­mo Fis­ Pro­duk­tai ir pa­slau­gos moks­lui her Scien­ti­fic“ „PKC Group“ Elekt­ro­me­cha­ni­ka „Ad­van­tec“ Naf­tos ir du­jų ga­vy­bos tech­no­lo­gi­jos „Ga­me Mo­bi­lie­ji žai­di­mai In­sight“ „Char­lie Žai­di­mų kū­ri­mas Os­car“

Pas­ta­ba: Į są­ra­šą įtrauk­tos tik tos kom­pa­ni­jos, apie ku­rių atė­ji­mą bu­vo ofi­cia­liai pa­skelb­ta. Šal­ti­nis: „fDi Mar­kets“ ir VšĮ „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“

Jus­ti­nas Pa­gi­rys: Cent­ri­nės ir Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­ne ne­ga­li­me kon­ku­ruo­ti kai­na – tik­rai ne­sa­me, o ir ne­no­ri­me bū­ti pi­giau­si.

2015

39

perspektyvos LIE­TU­VIAI NE­SIS­KIRS NUO BEL­G ų AR VO­KIE­ČIų

Var­to­to­jų ir ga­min­to­jų bei pa­slau­gų tei­kė­jų san­ty­kius ana­li­zuo­jan­tys eko­no­mis­ tai tei­gia, kad atei­ty­je vers­ li­nin­kai vis la­biau tu­rės šok­ti pa­gal klien­tų dū­de­les. Šie rei­ka­laus iš­skir­ti­nio dė­ me­sio jų in­di­vi­dua­liems po­ rei­kiams, tie­sa, už ko­ky­biš­ ką pro­duk­tą bus lin­kę at­si­ ly­gin­ti dos­niai.

Tiks­las: R.Kru­šins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­va ga­li įsi­tvir­tin­ti na­tū­ra­laus mais­to ga­my­bos sek­to­riu­je.

KTU nuo­tr.

40

2015

Atei­

„Ama­zon“ in­ter­ne­ti­nė­je par­duo­tu­vė­je par­duo­tų pre­kių su­ma jau vir­ši­jo 152 mlrd. JAV do­le­rių.

48p.

­ties var­to­to­jas no­rės bū­ti ypa­tin­gas Mantas Lapinskas Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­ si­te­to (KTU) Eko­no­mi­kos ir vers­lo fa­kul­te­to pro­fe­so­rius Ry­tis Kru­šins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad ne­to­li­mo­je atei­ty­je pro­ duk­to ati­ti­ki­mas in­di­vi­dua­ liems var­to­to­jo po­rei­kiams ir pri­sta­ty­mo grei­tis taps ko­ne ker­ti­niais vers­lo sėk­mės pa­ grin­dais. Lie­tu­vai rei­kė­tų dar dau­giau in­ves­tuo­ti į na­tū­ra­ liai ga­mi­na­mo mais­to tech­no­ lo­gi­jas ir pa­si­nau­do­ti gam­tos do­va­no­mis. Mat su svei­ka­ta ir poil­siu susiję vers­lo sek­to­riai dar la­biau su­kles­tės.

Pro­fe­so­rius įsi­ti­ki­nęs, kad lie­tu­vis var­to­to­jas po ke­lių de­ šimt­me­čių nie­kuo ne­si­skirs nuo vo­kie­čio ar bel­go. Tie­sa, pro­gno­zės iš­si­pil­dys tik tuo at­ ve­ju, jei mū­sų ne­pa­sieks ka­ ro lieps­nos, sti­chi­nės ne­lai­mės ar mir­ti­nos epi­de­mi­jos. Kaip ro­do is­to­ri­ja, to­kios ne­gan­dos ša­lių eko­no­mi­kas nu­bloš­kia į lai­ką prieš ke­lias­de­šimt me­tų.

– Ty­ri­mai ro­do, kad pa­gal eko­no­mi­nę ge­ro­vę nuo Vo­ kie­ti­jos ar Pran­cū­zi­jos at­ si­lie­ka­me maž­daug 50 me­ tų. Ar įma­no­ma pa­nai­kin­ti to­kį ato­trū­kį?

– Ma­nau, kad po 50 me­tų mū­ sų ša­lis bus la­bai sėk­min­gai in­ teg­ra­vu­sis į glo­ba­li­nę eko­no­mi­ nę erd­vę. Pa­sau­lio mas­tu bū­si­

Net nea­be­jo­ju, kad van­duo ir mais­tas atei­ty­je taps nau­ją­ja va­liu­ta. me la­bai ne­di­de­lis, bet Va­ka­rų pa­sau­lio eko­no­mi­nį ly­gį jau pa­ sie­kęs žai­dė­jas. Taip, pas mus yra se­nė­ji­mo pro­ble­ma, bet Va­ ka­rų ša­ly­se ši pro­ble­ma šian­ dien – ge­ro­kai di­des­nė. Pa­sau­ li­nė pa­tir­tis ro­do, kad dau­giau dar­bin­go am­žiaus ir iš­si­la­vi­nu­ sių žmo­nių tu­rin­čių vals­ty­bių eko­no­mikos au­gi­mas yra sėk­ min­ges­nis. Lie­tu­va tu­rė­tų iš­ lai­ky­ti pa­na­šų gy­ven­to­jų skai­ čių, svy­ruo­sian­tį tarp 3 ir 2,5 mln. Nea­be­jo­ju, kad at­gal bus pri­trauk­ta ir da­lis emig­ran­ tų. Bū­si­me vi­sa­tei­sis, neuž­gui­ tas pa­sau­lio eko­no­mi­kos žai­dė­ jas. Atei­ties lie­tu­vis var­to­to­jas nie­kuo ne­si­skirs nuo vo­kie­čio, šve­do ar bel­go. Per 50 me­tų da­ bar esan­tys var­to­to­jų skir­tu­ mai iš­nyks. Tam la­bai di­de­lės įta­kos tu­rės in­for­ma­ci­jos sklai­ dos grei­tis. Vi­sa dar­bi­nė ir kas­ die­nė ap­lin­ka vi­sa­me pa­sau­ly­ je kryps link tech­no­lo­gi­nės hu­ ma­ni­za­ci­jos – tu­rė­si­me la­bai daug in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­ jų prie­tai­sų, nau­do­ja­mų vi­so­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se.

– Jau da­bar kar­tais var­ to­ja­mas ter­mi­nas „hi­per­ skait­me­ni­nis var­to­to­jas“.

To link ir ei­na­ma?

– Hi­pers­kait­me­ni­niai var­to­to­ jai – mes šian­dien. Per vie­ną die­ną pri­si­jun­gia­me prie in­ ter­ne­to ne tik iš­ma­niuo­ju te­ le­fo­nu, bet ir plan­še­ti­niu, dar­ bo kom­piu­te­riu, iš­ma­niai­siais te­le­vi­zo­riais. Atei­ty­je be­veik kiek­vie­nas mū­sų daik­tas, su ku­riuo tu­ri­me tam tik­rą są­ ly­tį, tu­rės ju­tik­lius ir siųs in­ for­ma­ci­nius sig­na­lus. Pa­vyz­ džiui, ant du­rų bus ju­tik­lis, at­ pa­žįs­tan­tis pirš­tų at­spau­dus ir už­fik­suo­jan­tis, ka­da atei­na­ me į dar­bą. Gal­būt pa­tal­po­je bus ju­tik­lis, ku­ris siųs sig­na­ lą į ma­no kom­piu­te­rį ar te­le­ fo­ną, jei ma­no kū­no tem­pe­ra­ tū­ra bus per aukš­ta. Sė­dė­da­mi dar­be ir žvelg­da­mi į mo­ni­to­ riu­je įmon­tuo­tą ka­me­rą, ga­lė­ si­me už­si­sa­ky­ti aki­nius, ku­rių diopt­ri­jos idea­liai ati­tiks akių po­rei­kius. Jų pa­ga­mi­ni­mas ir pri­sta­ty­mas į dar­bo vie­tą už­ truks 30 min. Jei už­si­no­rė­si­ me val­gy­ti, te­rei­kės pa­sa­ky­ti tai žo­džiu kom­piu­te­riui, ku­ris pa­rinks vie­tas, kur tą aki­mir­ ką yra pa­tie­kia­ma tai, ko pa­ gei­dau­ja­me, kur ma­žiau­sios kai­nos ir ei­lės. Pas­lau­gų tei­ kė­jai tu­rės ten­kin­ti vis in­di­vi­ dua­les­nius kiek­vie­no var­to­to­jo po­rei­kius. Vers­lui teks prie to pri­si­tai­ky­ti, nes var­to­to­jas vie­

no myg­tu­ko pa­spau­di­mu no­ rės ži­no­ti, į ku­rią pre­ky­bos vie­ tą šian­dien yra pri­sta­ty­ta švie­ žios no­ri­mos rū­šies žu­vies.

– Jei atei­ties var­to­to­jas vis­ką ga­lės pa­da­ry­ti kom­ piu­te­riu, ar jam bus svar­ bus iš­si­la­vi­ni­mas?

– Atei­ty­je la­bai daug veik­ los bus pa­ti­kė­ta ro­bo­tams, bet moks­las ir švie­ti­mas įgaus kri­ti­nę reikš­mę pa­sau­ly­je.

Ne­mo­ky­tam žmo­gui bus la­ bai sun­ku ras­ti vie­tą po sau­ le. Gal­būt jis ga­lės dirb­ti ma­ žiau­siai ži­nių rei­ka­lau­jan­ tį dar­bą, pa­vyz­džiui, ke­pyk­lo­ je, bet tai jį at­ri­bos nuo to pro­ gre­sy­vaus pa­sau­lio. At­si­ras vi­siš­kai nau­jų pro­fe­si­jų. Pa­ vyz­džiui, net nea­be­jo­ju, kad mums, bū­si­miems pen­si­nin­ kams, jei ati­tol­si­me nuo tech­ no­lo­gi­jų, rei­kės to­kių spe­cia­ lis­tų, ku­rie pa­gy­ve­nu­sius žmo­ nes mo­ko nau­do­tis nau­jau­sio­ mis tech­no­lo­gi­jo­mis, nes be to ne­pa­vyks iš­si­vers­ti.

– Šian­dien di­džio­ji da­lis pre­kių pa­ga­mi­na­ma Ki­ni­ jo­je. Ar taip bus ir atei­ty­je?

– Tam tik­ros pre­kių gru­pės ir to­liau bus ga­mi­na­mos ten, kur yra pi­giau­sia dar­bo jė­ga. Da­lis ga­my­bos tu­rė­tų per­si­kel­ti į Af­ ri­ką, Pie­tų Ame­ri­ką, kur dar­bo jė­gos ir gam­ti­nių iš­tek­ lių – daug.

2015

41

perspektyvos LIE­TU­VIAI NE­SIS­KIRS NUO BEL­G ų AR VO­KIE­ČIų Ta­čiau atei­ty­je vis svar­ biau bus ati­tik­ti in­di­vi­ dua­lius pir­kė­jų po­rei­kius. Ga­ my­bą nu­lems ir to­kios tech­no­ lo­gi­jos kaip 3D spaus­din­tu­ vai. Jau da­bar ei­li­nis var­to­to­ jas ga­li nu­si­pirk­ti to­kį spaus­ din­tu­vą ir pa­si­ga­min­ti ką no­ ri na­muo­se. Di­le­ma bus to­kia: ar ge­riau per pus­va­lan­dį at­si­ spaus­din­ti rei­kia­mą pran­cū­ ziš­ko au­to­mo­bi­lio da­lį, ar už­ si­sa­ky­ti ori­gi­na­lią ir jos lauk­ ti pa­rą. Ga­min­to­jai bus pri­ vers­ti kuo grei­čiau pri­sta­ty­ ti pro­duk­tą var­to­to­jui. Lai­mės tie, ku­rie bus grei­tes­ni. Kaip tai bus da­ro­ma – grei­taei­giais trau­ki­niais ar be­pi­lo­čiais or­ lai­viais, pa­ro­dys atei­tis.

– Vis­kas bus per­ka­ma in­ ter­ne­te?

– In­ter­ne­ti­nės sve­tai­nės tu­rės bū­ti dar funk­cio­na­les­nės. Da­ bar už­sa­kę daik­tą vis dar ne­ sa­me ga­ran­tuo­ti, kad tik­rai jį gau­si­me konk­re­čią die­ną, jau ne­kal­bant apie ti­ki­my­bę, kad už­sa­ky­tas dra­bu­žis bus tin­ka­ mo dy­džio. Atei­ty­je to­kių pro­ ble­mų tik­rai ne­bus.

Ma­nau, tra­di­ci­nių pre­ky­bos vie­tų ma­žės. Vie­toj jų at­si­ras eks­po­zi­ci­jų cent­rai ir ša­lia jų esan­tys san­dė­liai, kur ga­li­ma at­siim­ti pre­kes. Be abe­jo, da­ lis tra­di­ci­nių pre­ky­bos vie­tų iš­ liks. Pa­vyz­džiui, ne­di­de­lės eko­ lo­giš­kos dar­žo­vių par­duo­tu­ vės, nes var­to­to­jas dar la­biau orien­tuo­sis į svei­ką mi­ty­bą.

Kuo to­liau, tuo la­biau už svei­ kus pro­duk­tus bus mo­ka­ma dau­giau – vi­si no­rė­si­me tu­rė­ ti ką nors tik­ro, ne­va pri­tai­ky­ to tik mums. Lie­tu­va jau šian­ dien tu­ri orien­tuo­tis bū­tent į šį rin­kos seg­men­tą – tra­di­ci­nes tech­no­lo­gi­jas mais­to pra­mo­nė­ je. Ji ir šian­dien yra vie­na stip­ riau­sių eko­no­mi­kos ša­kų Lie­ tu­vo­je. Net nea­be­jo­ju, kad rei­ kia dar la­biau stip­rin­ti mė­sos, 42

2015

Ša­lys, ku­rios su­ ge­bės iš­lai­ky­ ti na­tū­ra­lią, ci­ vi­li­za­ci­jos ne­ pa­lies­tą gam­ tą, atei­ty­je taps auk­so gry­nuo­ liais tu­riz­mo rin­ko­je. duo­nos, gė­ri­mų pra­mo­nę. Jei dar atei­ty­je at­ras­tu­me inst­ru­ men­tų, ku­rie pa­dė­tų šiems eko­ lo­giš­kiems pro­duk­tams il­giau iš­lik­ti ne­gen­dan­tiems, iš­lai­ kan­tiems ge­riau­sias mais­ti­nes ypa­ty­bes, pa­tai­ky­tu­me į se­nė­ jan­čios vi­suo­me­nės il­ges­nio iš­ lai­ky­mo svei­ka, kryp­tį. Van­duo pa­sau­ly­je taps kri­ti­niu iš­tek­ liu­mi, o tai leis ša­lims, tu­rin­ čioms di­de­les jo at­sar­gas, iš­ lai­ky­ti eko­lo­giš­ku­mą ir stip­rė­ ti eko­no­miš­kai. Net nea­be­jo­ju, kad van­duo ir mais­tas atei­ty­ je taps nau­ją­ja va­liu­ta. Po­pie­ ri­niai pi­ni­gai iš­nyks. Jų san­ dė­lia­vi­mas, ga­my­ba, ap­sau­ga kai­nuo­ja la­bai bran­giai.

– Ku­rio­je sri­ty­je Lie­tu­va ga­lė­tų su­ži­bė­ti?

– Vyks­tant ir spar­tė­jant glo­ba­ li­za­ci­jai, di­dė­jant tech­no­lo­gi­jų skai­čiui, žmo­nės no­rės nuo vi­ so to pa­bėg­ti bent per ato­sto­gas. Ša­lys, ku­rios su­ge­bės iš­lai­ky­ ti na­tū­ra­lią, ci­vi­li­za­ci­jos ne­pa­ lies­tą gam­tą, atei­ty­je taps auk­so gry­nuo­liais tu­riz­mo rin­ko­je. Bū­ tent čia Lie­tu­vai ma­ty­čiau di­de­ lį šan­są tap­ti di­de­lio pel­nin­gu­ mo zo­na. Žmo­gus už sa­vo poil­sį, svei­ka­tą ir ge­rą, ko­ky­biš­ką mais­ tą atei­ty­je mo­kės vis dau­giau, nes no­rės sen­ti bū­da­mas svei­kas.

Jei iš­lai­ky­si­me sa­vo gam­tą to­ kią, ko­kia yra da­bar, ga­lė­tu­me tap­ti ma­žą­ja Švei­ca­ri­ja.

Pa­ra­dok­sas: nau­jau­sioms tech­no­lo­gi­joms vis la­biau ­ver­žiantis į žmo­nių gy­ve­ni­mus, Lie­tu­vos gam­ta taps v

„Aki­vaiz­du, jog vien dėl to, kad įsi­ve­dė­me eu­rą, eks­por­to ten­den­ci­jos ne­pa­ki­to.“

is di­des­niu tur­tu.

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis,

„Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas

52p.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

2015

43

Tu­ris­tai Lie­tu­vą ver­ti­na už

Vis dau­giau tu­ris­ tų iš Va­ka­rų su­lau­ kian­ti mū­sų ša­lis ke­ti­na stip­rin­ti pa­ klau­siausią kul­tū­ ri­nį, vers­lo, svei­ka­ tos ir eko­lo­gi­nį tu­ riz­mą.

Ga­li­my­bės: pro­gno­zuo­ja­ma, kad žmo­nės vis daž­niau ieš­kos ra­maus poil­sio kai­mo ap­lin­ko­je.

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

44

2015

perspektyvos PER­NAI IŠ JAV TU­RIS­TŲ AT­VY­KO KET­VIR­TA­D A­L IU DAU­G IAU NEI UŽ­PER­NAI

kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kį Rū­ta Gri­go­ly­tė

Dėl eko­no­mi­nių sun­ku­mų Suo­mi­jo­je, pa­sak Tu­riz­mo de­ par­ta­men­to va­do­vės, suo­miai į vi­sas ša­lis ke­liau­ja ma­žiau.

Lie­tu­vo­je per­nai taip pat 4 pro­c. su­ma­žė­jo tu­ris­tų iš šios vals­ty­bės.

Ru­si­jos tu­ris­tų srau­tai, anot J.Kaz­laus­kie­nės, dėl ne­ pa­lan­kios po­li­ti­nės ir eko­no­ mi­nės pa­dė­ties per­nai men­ko vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­se: Lat­vi­ jo­je ru­sų tu­ris­tų su­ma­žė­jo 4,1 pro­c., Lie­tu­vo­je – 8,8 pro­c., Es­ti­jo­je – 9,6 pro­c.

Ten­den­ci­jas kei­tė ne­ra­mu­mai

Per­nai Lie­tu­va iš­li­ko vie­na iš ly­de­rių pa­gal tu­ris­tų srau­tų au­gi­mą Eu­ro­po­je, tei­gia Vals­ ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­ to di­rek­to­rė Jur­gi­ta Kaz­laus­ kie­nė. Per­nai at­vyks­ta­ma­sis tu­riz­mas Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ ti su 2013 m., au­go 7,7 pro­c., Eu­ro­pos vi­dur­kis bu­vo 5 pro­c.

Vie­ti­nis tu­riz­mas mū­sų ša­ly­je pa­di­dė­jo 8,8 pro­c.

Di­džiau­sia ban­ga nau­jų tu­ ris­tų plūs­te­lė­jo iš Uk­rai­nos.

Iš jos su­lau­kė­me 65,2 pro­c. dau­giau sve­čių nei už­per­nai.

Ge­ro­kai dau­giau tu­ris­tų at­ vy­ko ir iš Lat­vi­jos (25,9 pro­c. dau­giau), JAV (24,8 pro­c.), Ita­li­jos (16,9 pro­c.). Taip pat, pa­sak J.Kaz­laus­kie­nės, la­bai džiu­gi­na au­gan­tys Vo­kie­ti­jos tu­ris­tų srau­tai: ši ša­lis 2014 m. pa­te­ko į tre­je­tu­ką pa­čių svar­biau­sių Lie­tu­vos at­vyks­ ta­mo­jo tu­riz­mo rin­kų. Per­ nai Lie­tu­vos ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gos su­lau­kė 162,1 tūkst. tu­ris­tų iš Vo­kie­ti­jos, o tai yra 9,1 pro­c. dau­giau nei 2013-ai­siais.

Iš svar­biau­sių Lie­tu­vos at­ vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo rin­kų de­ šim­tu­ko kri­to tik Ru­si­jos (8,8 pro­c. ma­žiau) ir Len­ki­jos (7,7 pro­c.) tu­ris­tų srau­tai.

J.Kaz­laus­kie­nė pa­brė­žė, kad iš ant­ra­ja­me de­šim­tu­ ke esan­čių svar­biau­sių Lie­ tu­vos at­vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo

Jur­gi­ta Kaz­laus­kie­nė: Šiuo me­tu Lie­tu­va pa­sau­lio tu­ris­ tams dau­giau­sia pri­sta­to­ma kaip kryp­tis, ku­riai po­pu­lia­riau­sias pa­ sau­ly­je ke­lio­nių va­do­vas „Lo­ne­ly Pla­net“ sky­rė tre­čią vie­tą tarp de­ šim­ties la­biau­siai re­ko­men­duo­ja­ mų ap­lan­ky­ti vie­tų 2015 m. rin­kų įspū­din­gu au­gi­mu pa­ si­žy­mė­jo Iz­rae­lis – tu­ris­tų iš šios ša­lies mū­sų vals­ty­bė per­ nai su­lau­kė net du­kart dau­ giau nei 2013 m. Iš Ja­po­ni­ jos taip pat su­lauk­ta net 44,1 pro­c. dau­giau sve­čių, lyginant su 2013 m.

Svar­biau­sios tu­ris­tų srau­ tų ma­žė­ji­mo iš tam tik­rų ša­ lių prie­žas­tys bu­vo geo­po­li­ti­ niai ne­ra­mu­mai ir eko­no­mi­ nės pa­dė­ties ki­ti­mas.

„Dėl va­liu­tų svy­ra­vi­mų, kai Len­ki­jos zlo­tas at­pi­go eu­ro at­žvil­giu, Len­ki­jos tu­ris­tams pa­sta­rai­siais me­tais pas mus ato­sto­gau­ti ta­po bran­giau.

Ti­kė­ti­na, kad da­lis tu­ris­tų iš šios ša­lies rin­ko­si pi­ges­ nes poil­sia­vi­mo al­ter­na­ty­ vas sa­vo vals­ty­bė­je ar ki­tur už­sie­ny­je“, – sve­čių iš gre­ti­ mos ša­lies srau­to su­ma­žė­ji­ mo prie­žas­tį įvar­di­jo J.Kaz­ laus­kie­nė.

Ver­ti­na kai­ną ir ko­ky­bę

J.Kaz­laus­kie­nė tvir­ti­na, kad Lie­tu­va ke­lis pa­sta­ruo­sius me­tus yra po­zi­cio­nuo­ja­ma kaip itin kon­ku­ren­cin­ga ša­ lis, tu­rin­ti iš­plė­to­tą tu­riz­mo inf­rast­ruk­tū­rą ir ga­lin­ti teik­ ti ko­ky­biš­kas tu­riz­mo pa­slau­ gas už pro­tin­gą kai­ną. Tu­riz­ mo de­par­ta­men­to va­do­vė ti­ ki­na, kad tarp Bal­ti­jos ša­lių mū­sų vals­ty­bė yra kon­ku­ren­ cin­giau­sia pa­gal kai­nos ir ko­ ky­bės san­ty­kį. „Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­ je Lie­tu­vą kaip pri­va­lo­mą pa­ ma­ty­ti ša­lį įver­ti­no ke­li au­to­ ri­te­tin­gi vers­lo ži­niask­lai­dos ka­na­lai ir pres­ti­ži­nis ke­lio­ nių gi­das „Lo­ne­ly Pla­net“, to­ dėl šiuo me­tu Lie­tu­va pa­sau­ lio tu­ris­tams dau­giau­sia pri­ sta­to­ma kaip kryp­tis, ku­riai po­pu­lia­riau­sias pa­sau­ly­je ke­ lio­nių va­do­vas „Lo­ne­ ly Pla­net“ sky­rė tre­čią

Vo­kie­ti­ja 2014 m. pa­te­ko į tre­je­tu­ką pa­čių svar­biau­sių Lie­tu­vos at­vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo rin­kų.

2015

45

perspektyvos PER­NAI IŠ JAV TU­RIS­TŲ AT­VY­KO KET­VIR­TA­D A­L IU DAU­G IAU NEI UŽ­PER­NAI

La­biau­siai kon­ku­ren­cin­gos rea­bi­li­ta­ci­jos, pre­ven­ci­nės ir

Neiš­sis­ki­ria­me: me­di­ci­nos tu­riz­mas – neiš­nau­do­tas Lie­tu­vos po­ten­cia­las.

vie­tą tarp de­šim­ties la­ biau­siai re­ko­men­duo­ ja­mų ap­lan­ky­ti vie­tų 2015 m. Šių me­tų pra­džio­je Lie­tu­va ta­po nau­jau­sia eu­ro zo­nos na­ re – tai­gi bend­ra va­liu­ta nea­ be­jo­ti­nai pa­leng­vi­no ke­lia­vi­ mo ga­li­my­bes po mū­sų ša­lį ir pa­da­rė jas pa­trauk­les­nes dau­ ge­liui tu­ris­tų“, – sėk­mės ele­ men­tus įvar­di­jo J.Kaz­laus­ kie­nė.

Lie­tu­vos tu­riz­mo plėt­ros 2014–2020 m. pro­gra­mo­ je nu­ma­ty­ti šie prio­ri­te­ti­niai tu­riz­mo pro­duk­tai: kul­tū­ri­ nis tu­riz­mas, vers­lo tu­riz­mas, svei­ka­tos tu­riz­mas ir ža­lia­sis (eko­lo­gi­nis) tu­riz­mas. J.Kaz­ laus­kie­nės tei­gi­mu, šių pro­ duk­tų kon­ku­ren­cin­gu­mo ir pa­trauk­lu­mo stip­ri­ni­mas yra prio­ri­te­tas. „Di­de­lį po­ten­cia­lą tu­ris­ tams pri­trauk­ti į Lie­tu­vą tu­ ri mies­tų tu­riz­mas (angl. ci­ ty break), taip pat kul­tū­ri­ nis tu­riz­mas. Mū­sų vals­ty­bė yra kom­pak­tiš­ka ša­lis, tu­rin­ ti net ke­tu­ris ob­jek­tus, įra­šy­ tus į „Unes­co“ pa­sau­lio pa­ vel­do są­ra­šą, – ša­lies pra­na­ šu­mus var­di­jo J.Kaz­laus­kie­ 46

2015

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

nė. – Lie­tu­vo­je taip pat pra­ si­de­da ana­lo­gų pa­sau­ly­je ne­ tu­rin­tis, Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to ini­ci­juo­tas ir Jung­ti­nių Tau­tų Pa­sau­lio tu­ riz­mo or­ga­ni­za­ci­jos pa­lai­ko­ mas, vir­tua­lus Pa­sau­li­nis gin­ ta­ro ke­lias. Tai pui­ki ga­li­my­bė pri­sta­ty­ti Lie­tu­vą ne tik kaip mo­der­nią gin­ta­ri­nių įspū­džių ša­lį, bet ir kaip se­nų tra­di­ci­jų bei sa­vi­tos kul­tū­ros vals­ty­bę.“

Men­kai iš­nau­do­ja­mas po­ten­cia­las

Tu­riz­mo sri­tis, ku­rią sėk­ min­gai iš­vys­čius ša­lis gau­ tų iš­ties daug ir įvai­rios nau­ dos, yra me­di­ci­nos tu­riz­mas.

Me­di­ci­nos tu­riz­mo tar­pi­nin­ ko pa­slau­gas Lie­tu­vo­je tei­ kian­čios įmo­nės „EEC Ser­ vi­ce“ va­do­vė Jū­ra­tė Ma­žei­ ky­tė pa­brė­žė, kad da­bar­ti­ nė mū­sų vals­ty­bės me­di­ci­nos tu­riz­mo pa­dė­tis dėl su­si­da­ riu­sios geo­po­li­ti­nės si­tua­ci­ jos yra su­dė­tin­ga. „Il­gą lai­ką Lie­tu­vo­je me­di­ci­nos tu­riz­ mas bu­vo orien­tuo­tas į Ry­tų Eu­ro­pą, bet dėl su­si­da­riu­sios geo­po­li­ti­nės pa­dė­ties srau­

tai su­ma­žė­jo. Nau­jos rin­kos kol kas nė­ra iš­tir­tos ir dar tik for­muo­ja­si“, – ko­men­ta­vo įmo­nės va­do­vė.

Pa­sak J.Ma­žei­ky­tės, mū­ sų ša­lies pra­na­šu­mai me­di­ ci­nos tu­riz­mo sri­ty­je yra tie, kad už­sie­nie­čiai Lie­tu­vą ga­ li rink­tis dėl trum­pes­nių lau­ ki­mo ei­lių tam tik­ro­se sri­ty­se, pa­vie­nių gar­sių ir ge­rų spe­ cia­lis­tų. La­biau­siai kon­ku­ren­ cin­gos me­di­ci­nos tu­riz­mo sri­ tys, J.Ma­žei­ky­tės tei­gi­mu, yra svei­ka­ti­ni­mo, rea­bi­li­ta­ci­jos, pre­ven­ci­nės ir al­ter­na­ty­vios me­di­ci­nos. Dau­giau­sia už­sie­ nie­čių į me­di­ci­nos tu­riz­mo tar­pi­nin­ko pa­slau­gas tei­kian­ čią įmo­nę krei­pia­si dėl odon­ to­lo­gi­nių, gro­žio (plas­ti­nių) pa­slau­gų, akių ope­ra­ci­jų, kar­ dio­lo­gi­nių, or­to­pe­di­nių pro­ ble­mų.

Nors vis dar tu­ri­me pui­kių spe­cia­lis­tų at­ski­ro­se sri­ty­ se, bet si­tua­ci­ja pra­stė­ja, per­ spė­jo J.Ma­žei­ky­tė. „Ne­sa­me kon­ku­ren­cin­gi ir kai­na – ji nė kiek ne ma­žes­nė nei gre­ti­mo­ se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Lat­vi­jo­ je, Len­ki­jo­je, Es­ti­jo­je, Veng­ri­ jo­je. Tar­ki­me, ne­se­niai tu­rė­ jo­me klien­tę iš Ka­ra­liau­čiaus, ku­ri at­vy­ko dėl odon­to­lo­gi­nių pa­slau­gų, bet su­da­rius gy­dy­ mo pla­ną ir paaiš­kė­jus kai­nai, pa­slau­gos jai pa­si­ro­dė per­ne­ lyg bran­gios, – pa­sa­ko­jo „EEC Ser­vi­ce“ va­do­vė. – Bran­ges­ nės nei Lie­tu­vo­je pa­slau­gos vis dar iš­lie­ka Skan­di­na­vi­jo­ je, iš da­lies – Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je.“ J.Ma­žei­ky­tės tei­gi­mu, mū­ sų ša­lis ap­skri­tai nė­ra ži­no­ ma kaip me­di­ci­nos tu­riz­mo ša­lis. Spe­cia­lis­tė siū­ly­tų Lie­ tu­vos tu­riz­mo de­par­ta­men­

tui ir Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jai pa­reng­ti Lie­tu­vos, kaip me­ di­ci­nos tu­riz­mo ša­lies, plė­to­ ji­mo stra­te­gi­ją. Jos nuo­mo­ ne, ypač rei­ka­lin­gas kryp­tin­ gas vals­ty­bės įvaiz­džio for­ ma­vi­mas per pa­ro­das, kon­ fe­ren­ci­jas, vers­lo mi­si­jas, bet ko­kias iš­vy­kas į už­sie­nį. „Mes pa­tys tu­ri­me tei­gia­mai pri­si­ sta­ty­ti, gar­sin­ti Lie­tu­vą kaip me­di­ci­nos tu­riz­mo ša­lį“, – drą­siau veik­ti ra­gi­no J.Ma­ žei­ky­tė.

Sta­tis­ti­ka: Lie­tu­vą at­ran­da tu­ris­tai iš Va­ka­rų.

me­di­ci­nos tu­riz­mo sri­tys, J.Ma­žei­ky­tės tei­gi­mu, yra svei­ka­ti­ni­mo, al­ter­na­ty­vios me­di­ci­nos.

Pa­gal­vės mo­kes­tis

Šie­met ga­li bū­ti priim­tas įsta­ ty­mo pa­kei­ti­mas, ku­ris nu­ ma­to, kad vi­sos, o ne tik ku­ ror­tų sa­vi­val­dy­bės tu­ri tei­sę nu­si­sta­ty­ti vadinamąjį pa­gal­ vės mo­kes­tį. Tu­riz­mo sek­to­ rių toks po­ky­tis ga­lė­tų pa­ veik­ti dve­jo­pai.

Jei­gu įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai bus priim­ti, jie su­teiks tei­sę vi­ soms sa­vi­val­dy­bėms nu­si­sta­ ty­ti vie­ti­nę rink­lia­vą už tu­ris­ tų, iš­sky­rus vai­kus iki sep­ty­ne­

rių me­tų, nau­do­ji­mą­si gy­ve­na­ mų­jų vie­to­vių vie­šą­ja tu­riz­mo ir poil­sio inf­rast­ruk­tū­ra.

Pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ja­ma, kad, sa­vi­val­dy­bėms nu­sta­čius 0,58 eu­ro (2 li­tų) rink­lia­vą, sa­vi­val­dy­bė­se iš už­sie­nio tu­ ris­tų per me­tus bū­tų su­ren­ka­ ma apie 725 tūkst. eu­rų (2,5 mln. li­tų) pa­ja­mų. Lė­šos bū­ tų ski­ria­mos tu­riz­mo plėt­rai, inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­rai. Šiuo me­tu to­kias rink­lia­ vas ren­ka tik ku­ror­to sta­

tu­są tu­rin­tys Drus­ki­nin­kai, Birš­to­nas ir Pa­lan­ga. Pa­si­kei­ tus tvar­kai, sa­vi­val­dy­bės, ku­ rios jaus­tų to­kį po­rei­kį, ga­lė­tų rink­ti šį mo­kes­tį ir puo­se­lė­ti sa­vo tu­riz­mo inf­rast­ruk­tū­ras.

Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­ to­ra­nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tė Eval­da Šiš­kaus­kie­nė yra sa­kiu­si, kad ši rink­lia­va yra skai­čiuo­ja­ma nuo nak­vy­nių vieš­bu­čiuo­se skaičiaus, tad skai­čia­vi­mai esą ga­li bū­ti nea­ dek­va­tūs. Pa­

sak jos, da­bar ne tik ku­ror­tuo­ se, bet dau­ge­ly­je mies­tų vy­ rau­ja ma­si­nis reiš­ki­nys, kai at­vyks­tan­tys tu­ris­tai ap­si­sto­ ja ne vieš­bu­čiuo­se, o iš­si­nuo­ mo­ja bet ko­kias ki­tas pa­tal­ pas. To nie­kas ne­reg­la­men­ tuo­ja ir ne­ga­li su­sek­ti. To­kia ne­są­ži­nin­ga kon­ku­ren­ci­ja, anot E.Šiš­kaus­kie­nės, vi­sus mo­kes­čius mo­kan­tiems vieš­ bu­čiams dar aki­vaiz­des­nė, kai įve­da­mos pa­pil­do­mos rink­ lia­vos.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

2015

47

perspektyvos

In­ter­ne­ti­nė par­duo­tu­v PRE­KY­BA KRAUS­TO­SI Į ELEKT­RO­NI­N Ę ERD­VĘ

Da­nie­lio Koh­no ir jo drau­gų iš­ra­di­ mas pa­kei­tė pa­sau­lį. Koks tas iš­ra­di­ mas? Pir­mas sau­gus at­si­skai­ty­mas už pre­kes in­ter­ne­tu. Tai įvy­ko 1994 m.

Nuo ta­da tra­di­ci­nės par­duo­tu­vės jau pra­ra­do di­de­lę da­lį rin­kos. Ir tai dar ne vis­kas.

2

mlrd.

– tiek JAV dolerių per me­tus siekia „For­tu­nes“, „Oca­do“ ir „Asos“ par­duo­da­mų pre­kių su­ma.

Pra­na­šu­mas: in­ter­ne­tu ga­li­ma ap­žiū­rė­ti be­ga­lę pre­kių ir jas įsi­gy­ti vos vie­nu pirš­to pa­spau­di­mu. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

48

2015

Su­gal­vo­jo ko­dą

Iki D.Koh­no daug kas svars­tė, kad sau­gias fi­nan­si­nes ope­ ra­ci­jas ga­li­ma at­lik­ti ir vir­ tua­lio­je erd­vė­je, ta­čiau nie­ kas ne­bu­vo to pra­ktiš­kai įro­ dęs. Tiks­liau, ne­daug žmo­nių įsi­vaiz­da­vo, kad toks pre­kių pir­ki­mo ar par­da­vi­mo bū­das sau­gus.

D.Koh­nas šiuos nuo­gąs­ta­vi­ mus pa­ban­dė iš­sklai­dy­ti. Pir­ miau­sia jis įkū­rė kom­pa­ni­ ją „Net Mar­ket Com­pa­ny of Nas­hua“, o ta­da dir­bo nak­tį ir die­ną, kad su­kur­tų įmant­rią pro­gra­mą, ap­sau­gan­čią var­ to­to­jų duo­me­nis ir ga­ran­tuo­ jan­čią sau­gų pi­ni­gų per­ve­di­ mą. Ga­liau­siai to­kią jam pa­

„Lie­tu­vos vers­las yra su­si­pa­ži­nęs su ri­zi­ka – ne kar­tą jau pa­ty­ręs vie­no­kių ar ki­to­kių Ru­si­jos pri­tai­ky­tų ap­ri­bo­ji­mų, to­dėl ke­lių į Va­ka­rų rin­kas žval­go­ma­si nuo­lat.“

Jur­gi­ta But­ke­vi­čie­nė, VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ Eks­por­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

58p.

ė ar pre­ky­bos cent­ras? sisekė su­kur­ti ir net Ame­ri­kos Na­cio­na­li­nei sau­gu­mo agen­ tū­rai ne­pa­vy­ko šio ko­do, pa­ pras­tai ta­riant, nu­lauž­ti.

Pir­mu „Net Mar­ket Com­ pa­ny of Nas­hua“ klien­tu ta­ po D.Koh­no bu­vęs bend­rak­ la­sis. Fi­la­del­fi­jo­je jis in­ter­ne­ tu at­li­ko sau­gų per­ve­di­mą – su­si­mo­kė­jo 12 JAV do­le­rių už

Stin­go dai­nų al­bu­mą. Štai to­ kia bu­vo pre­ky­bos vir­tua­lio­ je erd­vė­je pra­džia. Tie­sa, tuo me­tu D.Koh­nas nė neį­si­vaiz­ da­vo, kad jo iš­ra­di­mas įeis į is­ to­ri­ją.

Jef­fas Be­zo­sas iš Siet­lo mies­to, ku­ris 1995 m. ėmė­si in­ter­ne­tu pre­kiau­ti kny­go­mis, sa­vo kom­pa­ni­ją „Ama­zon“ pa­ver­tė di­džiau­siu vir­tua­liu kny­gy­nu pa­sau­ly­je. In­ter­ne­ ti­nė­je par­duo­tu­vė­je par­duo­tų pre­kių su­ma įspū­din­ga – 152 mlrd. JAV do­le­rių.

Po­pu­lia­ru­mas – mil­ži­niš­kas

Nuo 2000 m. pa­sau­ly­je at­ si­ra­do gau­sy­bė in­ter­ne­ti­nių par­duo­tu­vių: nuo „For­tu­nes“, „Oca­do“ iki „Asos“ ar „eBay“. „For­tu­nes“, „Oca­do“ ir „Asos“ par­duo­da­mų pre­kių su­ma sie­ kia dau­giau nei 2 mlrd. JAV do­le­rių per me­tus.

Tai ne­ste­bi­na. Pa­vyz­džiui, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je net 95 pro­c. gy­ven­to­jų nau­do­ja­si in­ ter­ne­ti­nių par­duo­tu­vių pa­ slau­go­mis. Ir šio­se par­duo­tu­ vė­se bri­tai iš­lei­džia dau­giau nei bet ku­rios ki­tos ša­lies gy­ ven­to­jai.

Ly­gi­nant su 2013 m., pa­ sau­ly­je par­da­vi­mų vir­tua­lio­ je erd­vė­je skai­čius išau­go 17 pro­c. Ma­no­ma, kad elekt­ro­ ni­nės par­duo­tu­vės ne­tru­kus pa­sieks 100 mlrd. JAV do­le­ rių apy­var­tą. Ko­dėl žmo­nės ren­ka­si in­ter­ne­ti­nes par­duo­ tu­ves? At­sa­ky­mas pa­pras­tas.

Ga­li rink­tis iš mi­li­jo­nų pre­ kių, o tuo­met, vos vie­ną­kart pa­spau­dęs myg­tu­ką, įsi­gy­ti.

Pa­vyz­džiui, „Ama­zon“ siū­ lo tūks­tan­čius įvai­rių kny­

gų. Mais­to pre­kių in­ter­ne­ti­nė par­duo­tu­vė „Oca­do“ sa­ve va­ di­na di­džiau­siu pa­sau­lio pre­ ky­bos cent­ru.

Pir­kė­jai ateis į „John Le­wis“, nes ži­no, kad mes par­duo­ da­me tik aukš­ čiau­sios ko­ky­ bės pre­kes.

Ne­gau­na daug pa­ja­mų

Tie­sa, nors in­ter­ne­ti­nės par­ duo­tu­vės pa­gal par­da­vi­mų mas­tus yra ne­pra­len­kia­mos, to ne­bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie jų pa­čių pel­ną. „Ama­zon“, „Asos“ ar „Oca­ do“ ak­ci­jų ver­tė rin­ko­je – ne pa­ti di­džiau­sia. 2014 m. „Ama­zon“ ak­ci­jos nu­kri­to 17 pro­c., „Oca­do“ – 24 pro­c., o „Asos“ – net 61 pro­c. Ana­li­ti­ kai tai aiš­ki­na tuo, kad nors šios par­duo­tu­vės su­da­ro la­ bai pa­lan­kias są­ly­gas klien­ tams įsi­gy­ti jų no­ri­mų pre­ kių, jos to­li gra­žu nė­ra to­kios po­pu­lia­rios tarp pre­kiau­to­ jų ak­ci­jo­mis, nes šie ne­ma­ to di­de­lės ga­li­my­bės čia daug už­dirb­ti.

Ge­riau ma­žes­nis asor­ti­men­tas?

Ki­ti ana­li­ti­kai pa­ste­bi, kad šių die­nų var­to­to­jai no­rė­tų ma­ žes­nio asor­ti­men­to ir ma­žes­ nių kai­nų.

Bū­tent to­kios rin­ko­da­ ros tak­ti­kos lai­ko­si Vo­kie­ti­ jos pre­ky­bos cent­rai „Al­di“ ir „Lidl“, siū­lan­tys pir­kė­jams ma­žiau pre­kių ir už ma­žes­nę kai­ną. Šių cent­rų asor­ti­men­ tas – kuk­lus, maž­daug 3 tūkst. įvai­rių pro­duk­tų, o palygin­ ti pre­ky­bos cent­rų mil­ži­no „Tes­co“ – 25 tūkst. „Lidl“ va­do­vas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je Ron­ny Gottsch­li­ chas gan pa­pras­tai paaiš­ki­no šią lo­gi­ką: „Jei­gu jūs, o ir ki­tas klien­tas vie­nas ki­to ne­pa­žįs­ ta­te, ko­dėl tu­rė­tu­mė­te mo­kė­ti (ar­ba jis tu­rė­tų mo­kė­ti) už tai, kad jūs (ar­ba jis) no­ri įsi­gy­ti ki­tos rū­šies van­dens bu­te­liu­ ką? Juk kiek­vie­nas pa­pil­do­ mas pro­duk­tas pa­di­di­na ki­tų kai­ną“, – aiš­ki­no R.Gottsch­ li­chas.

Vie­nas rin­kos spe­cia­lis­tas iš Lon­do­no tei­gė, kad „Tes­ co“ tu­rė­tų pa­sek­ti „Lidl“ pa­ vyz­džiu ir su­ma­žin­ti sa­vo par­ duo­da­mų pre­kių są­ra­šą.

Bū­tent šiuo ke­liu žen­gė „Proc­ter & Gamb­le“. Kom­pa­ ni­ja jau pa­reiš­kė, kad ke­ti­na at­si­sa­ky­ti be­veik 100 pro­duk­ tų ženk­lų. „Dau­ge­lis fak­tų by­ lo­ja apie tai, kad tiek par­da­ vė­jai, tiek var­to­to­jai ne­be­no­ri di­džiu­lio asor­ti­men­to“, – pa­ ste­bė­jo ana­li­ti­kas.

Ko­ky­bė prieš kie­ky­bę?

Vis dėl­to ar in­ter­ne­ti­nė pre­ky­ ba ga­li iš­stum­ti tra­di­ci­nę? An­ dy Stree­tas, po­pu­lia­rių „John Le­wis“ pre­ky­bos cent­rų va­do­ vas, pa­žy­mė­jo, kad jų pra­na­ šu­mas prieš to­kias in­ter­ne­ti­ nes par­duo­tu­ves kaip „Ama­zon“ – ko­ky­bė.

2015

49

perspektyvos PRE­KY­BA KRAUS­TO­SI Į ELEKT­RO­NI­N Ę ERD­VĘ

Ly­de­ris: „Ama­zon“ in­ter­ne­ti­nė­je par­duo­tu­vė­je par­duo­tų pre­kių su­ma jau vir­ši­jo 152 mlrd. JAV do­le­rių.

„Pir­kė­jai ateis į „John Le­wis“, nes ži­no, kad mes par­duo­da­me tik aukš­ čiau­sios ko­ky­bės pre­kes, o ne vis­ką, kas tik pa­si­tai­ko rin­ko­ je“, – aiš­ki­no jis.

Vis dėl­to Šiau­rės Ame­ri­ko­ je dau­ge­lis par­duo­tu­vių už­ da­ro­mos. Taip yra ne tik dėl to, kad kai ku­riuo­se re­gio­nuo­ se ma­žė­ja gy­ven­to­jų, ta­čiau ir dėl to, kad ne­ma­ža da­lis pre­ ky­bos per­si­kė­lė į vir­tua­lią erd­vę.

Pa­sak sta­tis­ti­kos, par­duo­tu­ vių skai­čius Ame­ri­ko­je nuo­ sek­liai ma­žė­ja. An­tai biu­ro reik­me­nų par­duo­tu­vių tink­ las „Stap­les“ ke­ti­na iki šių

me­tų pa­bai­gos už­da­ry­ti net 225 par­duo­tu­ves vi­so­je ša­ ly­je. O dra­bu­žių par­duo­tu­ vių tink­las „Gap“ nuo 2012 iki 2013 m. už­vė­rė 189 par­duo­ tu­vių du­ris. Už­tat „Ama­zon“, „eBay“, „Birch­box“ par­da­vi­ mai au­ga. Iki „Ama­zon“ net „eBay“ – dar la­bai to­li.

Kaip mi­nė­ta, in­ter­ne­ti­nės par­duo­tu­vės su­tei­kia var­to­to­ jams ga­li­my­bę vie­nu myg­tu­ ko pa­spau­di­mu įsi­gy­ti jų no­ri­ mą pre­kę iš vi­so pa­sau­lio, ta­ čiau šios par­duo­tu­vės tu­ri ir ki­tą ko­zi­rį.

Jos su­ma­niai nau­do­ja­si in­ for­ma­ci­ja apie klien­tų po­rei­ kius ir po­mė­gius.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tu­rint šiuos duo­me­nis, ga­ li­ma ne­sun­kiai ko­re­guo­ti rin­ ko­da­ros stra­te­gi­ją, ki­taip sa­ kant, pri­si­tai­ky­ti prie klien­tų.

O tai daug sun­kiau pa­da­ry­ti įpras­toms par­duo­tu­vėms. Jos ne tik tu­ri su­si­mo­kė­ti, pa­vyz­ džiui, nuo­mos kai­ną po­pu­ lia­rio­se klien­tų ap­si­lan­ky­mo vie­to­se, bet ir įsi­gy­ti bran­gios tech­ni­kos, ku­ria, tar­ki­me, ga­li ste­bė­ti, kiek klien­tų par­duo­ tu­vė­se ap­si­lan­ko.

Tai­gi in­ter­ne­ti­nė pre­ky­ba nea­be­jo­ti­nai yra atei­tis. Ki­ta ver­tus, eks­per­tai kol kas ne­ sku­ba nu­ra­šy­ti įpras­to ap­si­ pir­ki­mo.

100 mlrd.

– manoma, kad tokią apyvartą JAV doleriais ne­tru­kus pa­sieks elekt­ro­ni­nės par­duo­tu­vės.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Ki­ti ana­li­ti­kai pa­ste­bi, kad šių die­nų var­to­to­jai no­rė­tų ma­žes­nio asor­ti­men­to ir ma­žes­nių kai­nų.

50

2015

perspektyvos Prekės atkeliauja į namus

Elekt­ro­ni­nė pre­ky­ba Pa­to­gu: vi­są pa­rą vei­kian­tys sa­vi­tar­nos ter­mi­na­lai LP EXPRESS 24 tam­pa vis po­pu­lia­res­ni.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

kei­čia pir­kė­jų įpro­čius Prieš ke­lio­li­ka me­tų re­tas įsi­ vaiz­da­vo­me, kad vi­sus bū­ti­niau­ sius daik­tus pirk­ si­me ne tra­di­ci­ nė­se, o vir­tua­lio­ se par­duo­tu­vė­ se, bet pa­dė­tis iš es­mės pa­si­kei­tė.

Keičiasi pirkėjų įpročiai. Pa­ste­bi­ ma, kad gyven­ tojai siun­tas vis daž­niau pa­gei­ dau­ja gau­ti ne­ tra­di­ci­niu bū­du.

Įsi­gy­ja ne tik pre­kę

Lie­tu­vos pa­što ant­ri­nė įmo­ nė „Bal­tic Post“ skai­čiuo­ja, kad 80 pro­c. kur­je­rių pri­sta­ to­mų siun­tų ke­liau­ja iš įvai­ rių elekt­ro­ni­nių par­duo­tu­vių.

Spar­čiai au­gan­tis elekt­ro­ni­ nė­je erd­vė­je ap­si­per­kan­čių­ jų skai­čius ska­ti­na el. par­duo­ tu­ves ieš­ko­ti ir nau­jų pre­kių pri­sta­ty­mo ga­li­my­bių.

Ke­lias in­ter­ne­ti­nes par­duo­ tu­ves val­dan­čios bend­ro­vės „Šiuo­lai­ki­nės ma­dos cent­ras“ di­rek­to­rius Man­tau­tas Bie­ liaus­kas ti­ki­no, kad ge­ras lo­ gis­ti­kos par­tne­ris – vie­nas svar­biau­sių pa­si­rin­ki­mų. „Be tin­ka­mo lo­gis­ti­kos part­ne­rio ne­ga­lė­tu­me sėk­ min­gai plė­to­ti vers­lo. Už­ten­ ka vie­ną kar­tą nu­vil­ti klien­ tą, ir jis grei­čiau­siai at­si­sa­kys pirk­ti ant­rą kar­tą, to­dėl da­ro­ me vis­ką, kad pre­kės pa­siek­tų žmo­gų kuo grei­čiau“, – dės­tė M.Bie­liaus­kas.

LP EXP­RESS kur­je­rių pa­ slau­gas tei­kian­čios bend­ro­ vės „Bal­tic Post“ va­do­vas Juo­ zas Buit­kus ant­ri­no, kad plė­

to­jant elekt­ro­ni­nės pre­ky­bos vers­lą svar­bu ko­ky­biš­kas pre­ kių pri­sta­ty­mas.

Plė­to­jant elekt­ro­ni­nės pre­ky­bos vers­lą svar­bu ko­ky­biš­ kas pre­kių pri­sta­ty­mas. „Elekt­ro­ni­nė pre­ky­ba tuo ir iš­si­ski­ria, kad pir­kė­jas įsi­gy­ja ne vien tik daik­tą, bet kar­tu ir jo pri­sta­ty­mą, to­dėl ši vers­lo da­lis to­kia pat svar­bi. Sie­kia­ me, kad mū­sų klien­tams bū­ tų kuo pa­pras­čiau ir pa­to­giau at­siim­ti siun­tas, to­dėl nuo­lat ieš­ko­me nau­jų ir šiuo­lai­kiš­kų pri­sta­ty­mo ga­li­my­bių“, – sa­kė J.Buit­kus.

Ren­ka­si įvai­rius bū­dus

Prieš ke­le­rius me­tus pir­mą­ ją in­ter­ne­ti­nę par­duo­tu­vę

ati­da­ręs M.Bie­liaus­kas pa­ sa­ko­jo, kad veik­los pra­džio­ je pre­kes jie pri­sta­ty­da­vo tik į na­mus, bet at­si­ra­dus klien­ tų po­rei­kiams gau­ti pre­kes jiems pa­to­ges­nė­se vie­to­ se bu­vo pa­siū­ly­ta ir al­ter­na­ ty­vų – pre­kių pri­sta­ty­mas į Lie­tu­vos pa­štus ir siun­tų sa­ vi­tar­nos ter­mi­na­lus LP EXP­RESS 24. „Pas­te­bė­jo­me, kad kai­mo vie­to­vė­se gy­ven­to­jams pa­to­giau pre­kes at­siim­ti paš­te, o štai mies­tų gy­ven­to­ jai mie­liau už­sa­ky­tas pre­kes at­sii­ma iš siun­tų sa­vi­tar­nos ter­mi­na­lų. Jiems taip pa­ to­giau, nes ne­rei­kia lauk­ ti kur­je­rio na­muo­se. Be to, ter­mi­na­lai veikia 24 va­lan­ das per pa­rą“, – tei­g ė M.Bie­ liaus­kas.

LP EXP­RESS kur­je­rių duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­ tais 70 pro­c. siun­tų bu­vo pri­ sta­ty­ta ga­vė­jo ad­re­su, 20 pro­c. – į pa­što sky­rius, o 10 pro­c. – į siun­tų ter­mi­na­lus.

Sa­vi­tar­na po­pu­lia­rė­ja

J.Buit­kaus tei­gi­mu, praė­ju­ siais me­tais gy­ven­to­jai ge­ro­ kai ak­ty­viau nau­do­jo­si sa­vi­ tar­na. Per siun­tų sa­vi­tar­nos ter­mi­na­lus LP EXP­RESS 24 per­nai siun­tų bu­vo iš­siųs­ta pust­re­čio kar­to, o gau­ta – be­ veik ke­tu­ris kar­tus dau­giau nei 2013-ai­siais. „Nau­do­ji­ma­sis siun­tų sa­vi­ tar­nos ter­mi­na­lais LP EXP­ RESS 24 spar­čiai po­pu­lia­ rė­ja, tai mus džiu­gi­na. Prieš ke­le­rius me­tus, kai to­kie ter­ mi­na­lai bu­vo nau­jo­vė, gy­ ven­to­jai ir vers­las į juos žiū­ rė­jo ga­na at­sar­giai, o da­bar tu­ri­me nuo­la­ti­nių klien­tų, ku­rie per ter­mi­na­lus tiek pa­ tys siun­čia, tiek ir at­sii­ma jiems ad­re­suo­tas siun­tas“, – pa­žy­mė­jo J.Buit­kus.

2015

51

euras Ar jis mums padės?

Prieš me­tus Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas Vi­tas Va­si­liaus­kas pro­gno­za­vo, kad dėl eu­ro įve­di­mo mū­sų eks­por­tas tu­rė­ tų ge­ro­kai išaug­ti, ta­čiau po­vei­kis kol kas yra mi­ni­ma­lus.

Eko­no­mis­tai tei­gia, kad atei­ty­je jis di­dės, bet eu­ras nie­ka­ da ne­taps pa­grin­di­niu eks­por­to va­rik­liu.

Eu­ro im­pul­so dar teks pa­lauk­ti Rū­ta Gri­go­ly­tė

Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jų kon­ ku­ren­ci­nės są­ly­gos už­sie­nio rin­ko­se yra pa­ge­rė­ju­sios, ta­ čiau tei­gia­ma, kad dėl to eu­

ro liaup­sin­ti ne­rei­kė­tų – jos ir taip bū­tų pa­si­tai­siu­sios, nes li­tas bu­vo su­sie­tas su eu­ru.

Eko­no­mis­tai pri­pa­žįs­ta, kad per ke­le­rius me­tus iš tie­sų pa­ ma­ty­si­me tam tik­rų eu­ro įve­

di­mo įta­kos už­sie­nio pre­ky­bai re­zul­ta­tų, bet jie ne­tu­rės la­bai di­de­lio po­vei­kio eks­por­to au­ gi­mui ir sa­vai­mi­nei rin­kų plėt­ rai, o ga­lės bū­ti skai­čiuo­ja­mi kaip įmo­nių su­tau­py­tos lė­šos.

Są­sa­jos: eu­ro silp­nė­ji­mas yra ge­ra nau­jie­na eks­por­tu

Komentarai

Sta­sys Ja­ke­liū­nas

Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos fi­nan­sų kon­sul­tan­tas

E

u­ro įve­di­mas Lie­tu­vos eks­ por­to ap­čiuo­pia­mai ne­pa­ vei­kė. Įta­kos tu­rė­jo eu­ro kur­ so po­ky­tis JAV do­le­rio ir ki­tų va­liu­tų at­žvil­giu. Eks­por­tuo­jant į ša­lis, ku­

rio­se eu­ras jų va­liu­tų at­žvil­giu at­pi­ go, kon­ku­ren­ci­nis pra­na­šu­mas, be abe­jo, pa­di­dė­jo. Vis dėl­to ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad tas pa­ts ga­lio­ja ir ki­ toms ša­lims, eks­por­tuo­jan­čioms iš eu­ro zo­nos, tad su jo­mis taip pat tu­ri­me kon­ku­ruo­ti.

Bu­vo kal­ba­ma apie reikš­min­gą bū­si­mą eks­por­to au­gi­mą dėl pa­di­ dė­sian­čio pa­si­ti­kė­ji­mo, iš­lai­dų, va­ liu­tos ri­zi­kos su­ma­žė­ji­mo, bet ma­ nau, kad, jei­gu šie da­ly­kai ir pa­si­ reikš, di­des­nės įta­kos tu­rės tik po ke­le­rių me­tų. Tie­sa, ir ne­bu­vo ža­da­ ma, kad re­zul­ta­tai pa­si­ma­tys iš­kart po eu­ro įve­di­mo. Dau­giau­sia eks­

por­tuo­ja­me į ES ir eu­ro zo­nos ša­ lis, tad nie­kas ir ne­ga­lė­jo reikš­min­ gai pa­si­keis­ti.

Kol kas eu­ras la­biau­siai silps­ta do­le­rio ir ki­tų va­liu­tų, ku­rios tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai yra su­si­ju­sios su JAV do­le­riu, at­žvil­giu. Mums svar­bio­je Ry­tų rin­ko­je – Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­ je ir su­si­ju­sio­se vals­ty­bė­se, ku­rių va­ liu­tos nu­smu­ko ir JAV do­le­rio, ir eu­ ro at­žvil­giu, – pra­na­šu­mo ne­tu­ri­me ir eks­por­tuo­ti į jas tam­pa sun­kiau.

Ge­riau se­ka­si JAV do­le­rio ir su juo glaudžiai su­si­ju­sio­se rin­ko­se.

Mums įsi­ve­dus eu­rą, ga­li­me ste­ bė­ti, ko­kią ma­nev­rų lais­vę tu­ri Lie­

tu­vos už­sie­nio pre­ky­bos par­tne­ rė Len­ki­ja. Ji lin­ku­si iš­lai­ky­ti sta­bi­lu­ mą, bet ga­li keis­ti sa­vo va­liu­tos kur­ są eu­ro at­žvil­giu. Len­ki­ja tu­ri teo­ri­nę ga­li­my­bę, kon­ku­ruo­da­ma su mu­ mis dėl tų pa­čių Ry­tų rin­kų, su­ma­ ži­nant ba­zi­nes pa­lū­ka­nų nor­mas, ar ki­tais veiks­mais dar la­biau nu­ver­ti­ nu­si sa­vo va­liu­tą, įgau­ti pa­pil­do­mą pra­na­šu­mą. Tai ne­reiš­kia, kad pa­ te­ko­me į ge­ro­kai blo­ges­nę pa­dė­ tį, nei bu­vo­me. Juk mū­sų va­liu­ta ir iki eu­ro įve­di­mo bu­vo su juo su­sie­ ta. Kaip Len­ki­ja elg­sis atei­ty­je, koks bus zlo­to po­ky­tis eu­ro at­žvil­giu po tam tik­ro lai­ko – sun­ku spė­lio­ti.

Dau­giau­sia eks­por­tuo­ja­me į ES ir eu­ro zo­nos ša­lis, tad nie­kas ir ne­ga­lė­jo reikš­min­gai pa­si­keis­ti.

52

2015

uo­to­jams, bet šie jos bū­tų su­lau­kę ir neį­si­ve­dus eu­ro.

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas

E

u­ro įve­di­mo po­vei­kį eks­ por­tui kol kas la­bai sun­ ku įver­tin­ti. Sau­sio mė­ne­ sį eks­por­tas į eu­ro zo­ną paau­go be­veik 2 pro­c., pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu prieš me­tus. Ta­ čiau tik­rai ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad tai įvy­ko dėl eu­ro įve­di­mo – ga­ lė­jo bū­ti ir ki­tų veiks­nių, pa­vyz­ džiui, tai, kad eu­ro zo­na pa­ti pra­ dė­jo spar­čiau aug­ti. Aki­vaiz­du,

kad vien dėl to, kad įsi­ve­dė­me eu­rą, eks­por­to ten­den­ci­jos ne­pa­ ki­to. Vie­nin­te­lis skir­tu­mas yra tai, kad Lie­tu­vos įmo­nėms da­bar yra pi­giau ir pa­pras­čiau su­da­ry­ti san­ do­rius su pir­kė­jais eu­ro zo­nos vals­ty­bė­se, nė­ra va­liu­tos kon­ver­ ta­vi­mo iš­lai­dų, at­pi­go tarp­tau­ti­ niai per­ve­di­mai. Dėl to mū­sų įmo­ nės ta­po tru­pu­tė­lį kon­ku­ren­cin­ ges­nės.

Pa­ban­džius kie­ky­biš­kai įver­tin­ ti, kiek įta­kos pre­ky­bi­niams san­ty­ kiams tarp Lie­tu­vos ir eu­ro zo­nos tu­ri eu­ro įve­di­mas, ma­nau, tai su­ da­ry­tų apie 1 pro­c. Yra daug svar­ bes­nių veiks­nių, su­si­ju­sių su įmo­nių vi­di­niais veiks­niais, kon­ku­ren­cin­gu­ mu, val­dy­mo pro­ce­sų efek­ty­vu­mu, taip pat su ša­lies mo­kes­čių po­li­ti­ka, ko­rup­ci­jos ly­giu, re­gu­lia­vi­mu, biu­ rok­ra­ti­ja.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Eu­ro silp­nė­ji­mas yra la­bai ge­ ra nau­jie­na eks­por­tuo­to­jams, bet rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad, ne­pai­ sant to, ar įsi­ve­dė­me eu­rą, ar ne, jo silp­nė­ji­mą, ypač JAV do­le­rio at­ žvil­giu, bū­tu­me pa­ju­tę dėl li­to kur­ so fik­sa­vi­mo eu­ro at­žvil­giu. Tie­sa, eu­ras pin­ga ne vi­sų pa­sau­lio va­liu­ tų at­žvil­giu. Di­džiau­sias nuo­smu­ kis yra JAV do­le­rio, Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos sva­ro ster­lin­go, Švei­ca­ri­jos fran­ko at­žvil­giu. Šio­se rin­ko­se at­si­ ran­da ga­li­my­bių pa­di­din­ti eks­por­to da­lį, bet šiuo me­tu Lie­tu­vos įmo­ nės dau­giau dai­ro­si į be­si­vys­tan­ čias rin­kas – Piet­ry­čių Azi­jos, Pie­ tų Ame­ri­kos.

Ma­nau, kad eu­ro zo­no­je vyks­ tan­čios is­to­ri­jos su Grai­ki­ja baig­ tis nė­ra la­bai svar­bi nei Lie­tu­vai, nei vi­sai eu­ro zo­nai. Taip, Grai­ki­ jos sko­li­ni­mo­si kai­na yra pa­di­dė­

ju­si dėl to, kad yra daug abe­jo­ nių dėl jos atei­ties, bet vi­sos ki­ tos eu­ro zo­nos vals­ty­bės sko­li­ na­si už re­kor­diš­kai že­mas pa­lū­ ka­nas. Tos ša­lys, dėl ku­rių prieš po­rą me­tų bu­vo abe­jo­ja­ma – Ai­ ri­ja, Por­tu­ga­li­ja, Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja – taip pat sko­li­na­si už že­mas pa­ lū­ka­nas. Tai ro­do, kad yra abe­ jo­nių dėl Grai­ki­jos, bet dėl vi­sos eu­ro zo­nos atei­ties to­kių abe­jo­ nių nė­ra.

Apsk­ri­tai, Lie­tu­vai iš Va­ka­rų, iš eu­ro zo­nos atei­na vis dau­giau ge­ rų ženk­lų nei blo­gų. Prie­šin­gai nei iš Ry­tų rin­kos. Eks­por­tas į Ru­si­ ją šiais me­tais su­si­trau­kė de­šim­ti­ mis pro­cen­tų, pa­ly­gin­ti su tuo pa­ čiu lai­ko­tar­piu per­nai. Ge­rai, kad ta rin­ka smar­kiai už­si­ve­ria ir rei­kia ieš­ko­ti ki­tų pro­duk­ci­jos rea­li­za­ci­ jos ke­lių.

2015

53

Grai­ki­ja –

grės­mė pa­sau­lio ekonom Ša­ly­je rin­ki­mus lai­mė­ju­sios po­li­ti­nės jė­gos pa­reiš­kė ne­ ma­tan­čios rei­ka­lo dau­giau verž­tis dir­žų, ne­va to­kia fi­ nan­sų po­li­ti­ka ve­da į nie­kur. Iš tie­sų, vals­ty­bei ėmus tau­ py­ti, pa­dė­tis ne­la­bai pa­si­tai­sė. Ar yra ki­tas ke­lias? Kur nu­ves da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja? Kaip ji at­si­lieps ne tik eu­ro zo­ nos, bet ir pa­sau­lio eko­no­mi­kai?

Ko­rup­ci­jos mas­tas Graikijoje, bent jau iki kri­zės, bu­vo vie­nas iš di­džiau­sių ES. 54

2015

Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Nu­va­rė be­sai­kis var­to­ji­mas

Tie­sa, grai­kai da­bar jau kal­ ba kiek švel­niau. Par­ti­jos „Sy­ ri­za“, ku­rios na­riai ir lai­mė­jo rin­ki­mus, at­sto­vai sa­ko, kad su ES ir ki­tais tarp­tau­ti­niais kre­ di­to­riais ieš­ko vi­siems priim­ ti­no komp­ro­mi­so. Bet vi­siš­kai nu­si­leis­ti Atė­nai taip pat ne­ no­ri. Ne­la­bai tu­ri iš ko rink­tis.

Grai­ki­jos fi­nan­sų ir eko­ no­mi­kos pro­ble­mos – se­nos kaip pa­ti Grai­ki­ja. Ir šios pro­

euras LA­B IAU­S IAI BI­J O­M A DO­M I­N O EFEK­T O nan­sų sui­ru­tės ban­ga, praū­ žu­si 2008–2009 m.

Iš es­mės Grai­ki­jos pro­ble­ mų prie­žas­tis – ga­na pa­pras­ ta. Tai gy­ve­ni­mas ne pa­gal ki­ še­nę. Iki 2009 m. ša­lies eko­ no­mi­ka au­go, bet tais pa­čiais me­tais pa­ty­rė re­ce­si­ją, o vals­ ty­bės biu­dže­to de­fi­ci­tas sie­ kė 15,2 pro­c. bend­ro­jo vi­ daus pro­duk­to (BVP). Po me­ tų Grai­ki­jai jau te­ko pra­šy­ti tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­gal­ bos. Atė­nams bu­vo su­teik­tas 110 mlrd. eu­rų kre­di­tas. Net­ ru­kus ša­lį iš­ti­ko ab­so­liu­tus eko­no­mi­kos pa­ra­ly­žius, to­dėl kre­di­to­riams te­ko sko­lin­ti pa­ pil­do­mų 120 mlrd. eu­rų, o vė­ liau – dar ke­lio­li­ka mi­li­jar­dų.

Ant ko­jų neat­sis­to­jo

omikai? ble­mos – ne tik grai­kų, bet ir eu­ro­pie­čių gal­vos skaus­mas.

Prie­žas­tis pa­pras­ta – Grai­ki­ja yra eu­ro zo­nos na­rė.

Kaip graikai ten at­si­ra­do – at­ski­ras klau­si­mas. Šiuo me­ tu ne­bū­tų pa­te­kę, bet anks­ čiau nie­kas per­ne­lyg rim­tai į ri­zi­kin­gą Grai­ki­jos fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos po­li­ti­ką ne­žiū­rė­ jo. Pa­de­dant įvai­riems fi­nan­ sų spe­ku­lian­tams, anks­tes­nės grai­kų vy­riau­sy­bės su­ge­bė­jo pa­slėp­ti bręs­tan­čias pro­ble­ mas, ku­rias pa­vie­ši­no pir­mo­ ji pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos ir fi­

Griež­ta tau­py­mo pro­gra­ma, pa­tvir­tin­ta mai­nais į šią pa­gal­ bą, nie­ko ap­čiuo­pia­mo taip ir ne­da­vė. Grai­ki­jos sko­la iki šiol sie­kia įspū­din­gus 323 mlrd. eu­rų. 240 mlrd. pa­sko­li­no va­ di­na­ma­sis kre­di­to­rių tre­je­tas: ES ša­lys ir ins­ti­tu­ci­jos, Tarp­ tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ir Eu­ ro­pos cent­ri­nis ban­kas (ECB).

Net op­ti­mis­tai sa­ko, kad to­ kio dy­džio sko­lai grą­žin­ti grai­ kams rei­kės ma­žų ma­žiau­siai ke­lių de­šimt­me­čių. Ši sko­la su­da­ro net 175 pro­c.

Grai­ki­jos BVP. Ma­ža to, ne­ dar­bas ša­ly­je sie­kia įspū­din­ gus 25 pro­c., tarp jau­ni­mo – net 50 pro­c., o eko­no­mi­ka nuo kri­zės eu­ro zo­no­je pra­džios su­si­trau­kė net 25 pro­c.

Kre­di­to­riai sa­ko, kad grai­ kams, kad ir ką jie sa­ky­tų ar da­ ry­tų, teks tau­py­ti, prie­šin­gu at­ ve­ju, jie ne­su­teiks dau­giau kre­ di­tų. O jei­gu ne­duos pi­ni­gų, ša­ lis be­ne sa­vai­me bank­ru­tuos, nes pi­ni­gai baig­sis. Tai Atė­nai su­vo­kia, ta­čiau no­rė­tų, kad bent jau tau­py­mo są­ly­gos bū­tų ki­to­ kios. Dėl to nuo va­sa­rio ir pra­si­ dė­jo la­bai sun­kios de­ry­bos.

Regis, jau susitarta dėl pa­ grindinių nuostatų. Klausi­ mas, ar planas veiks?

Eko­no­mi­kos bei fi­nan­sų ana­li­ti­kai daug kar­tų per­spė­ jo, kad jei su­si­ta­ri­mas tarp Grai­ki­jos sko­lin­to­jų ir Atė­nų ne­bus ras­tas, ša­lis tu­rės pa­si­ trauk­ti iš eu­ro zo­nos.

Kas bus, jei­gu vie­na iš eu­ro zo­nos ša­lių pa­liks są­jun­gą?

Grai­ki­jos pro­ ble­mų prie­žas­ tis – ga­na pa­ pras­ta. Tai gy­ ve­ni­mas ne pa­ gal ki­še­nę.

Kas bus, jei grius?

To dar nie­kuo­met nė­ra bu­vę ir joks de­ta­lus pla­nas, pa­gal ku­rį ku­ri nors iš eu­ro zo­nos ša­lių ga­lė­tų pa­lik­ti šią pi­ni­gi­ nę są­jun­gą, nė­ra pa­ruoš­tas.

Tie­sa, Eu­ro­pos ži­niask­lai­da sa­ko, esą toks pla­nas jau ruo­ šia­mas ECB. Net di­džiau­sia eu­ro zo­nos ša­lis Vo­kie­ti­ja ne­ be taip bai­mi­na­si, kad Atė­nai iš­lėks iš eu­ro trau­ki­nio, nes, kaip sa­ko­ma, Ber­ly­no aki­ mis žvel­giant, ki­tų eu­ro zo­nos vals­ty­bių eko­no­mi­kos, pir­ miau­sia taip pat pra­si­sko­li­nu­ sių Is­pa­ni­jos, Ita­li­jos ar Ai­ri­ jos, jau at­si­ga­vo, kad Są­jun­ gos neiš­tik­tų va­di­na­ma­sis do­ mi­no efek­tas – pa­skui vie­ną iš pa­si­trau­ku­sių­jų išei­tų ki­tos.

Vo­kie­ti­ja, pa­sak spau­dos, o ir ki­tos eu­ro zo­nos ša­lys, to­kios kaip Suo­mi­ja, ka­te­go­riš­kai at­ me­tė spe­ku­lia­ci­jas, esą Grai­ki­ jai bū­tų net nu­ra­šo­mos sko­los, ją kraš­tu­ti­niu at­ve­ju ban­dant iš­lai­ky­ti ES. Taip tik esą bū­tų su­kur­tas pre­ce­den­tas ki­tiems ES sko­li­nin­kams rei­ka­lau­ti pa­ na­šių prie­mo­nių. Vė­liau ir Es­

ti­jos pa­rei­gū­nai mi­nė­jo, kad eu­ro zo­na ne­tu­rė­tų bi­jo­ti – jei­ gu Grai­ki­ja pa­si­trauk­tų, pa­sak es­tų, nie­ko blo­ga ne­nu­tik­tų.

Kaip sa­ko dau­ge­lis eko­no­ mis­tų, Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­ mas iš eu­ro zo­nos bū­tų imp­ro­ vi­za­ci­ja. Ko­kie bū­tų šios vals­ ty­bės pa­si­trau­ki­mo pa­da­ri­ niai? Pir­miau­sia pa­čiai ša­liai?

Re­mian­tis anks­tes­nio Grai­ ki­jos prem­je­ro An­to­nio Sa­ ma­ro skai­čia­vi­mais, pra­gy­ve­ ni­mo ly­gis smuk­tų maž­daug 80 pro­c. Ne­ga­lė­da­ma dau­giau pa­si­sko­lin­ti, ša­lies vy­riau­sy­bė pri­trūk­tų eu­rų. Jai tek­tų su­ stab­dy­ti įvai­rių so­cia­li­nių iš­ mo­kų, at­ly­gi­ni­mų vals­ty­bės tar­nau­to­jams mo­kė­ji­mą, kol vals­ty­bė­je bū­tų įves­ta na­cio­ na­li­nė va­liu­ta – drach­ma. Ži­no­ma, Atė­nai ne­bū­tų pa­ jė­gūs to­liau mo­kė­ti sko­lų.

Tie­sa, di­džio­ji da­lis jų pri­ klau­so ES ša­lims bei ins­ti­tu­ci­ joms, taip pat Tarp­tau­ti­niam va­liu­tos fon­dui (TVF), ku­rių dik­ta­tu grai­kai ir yra pa­si­pik­ ti­nę. Be šių ins­ti­tu­ci­jų, nie­kas Grai­ki­jai ir ne­sko­li­na. Vy­riau­ sy­bei tek­tų kruopš­čiai re­gu­ liuo­ti, kad iš vals­ty­bės neiš­ke­ liau­tų pi­ni­gai. La­bai ti­kė­ti­na, kad prieš įve­dant nau­ją va­ liu­tą dau­ge­lis grai­kų ban­dy­ tų kuo sku­biau at­siim­ti sa­vo san­tau­pas iš ban­kų, bi­jo­da­mi jų nu­ver­tė­ji­mo. Tai su­kel­tų dau­ge­lio ša­lies ban­kų griū­tį.

Tie­sa, kal­bant apie il­ga­lai­kę per­spek­ty­vą, eko­no­mi­ka at­ si­gau­tų – vien dėl kon­ku­ren­ cin­ges­nio na­cio­na­li­nės va­liu­ tos kur­so.

Bū­tent dėl to ga­li­mą pa­si­ trau­ki­mo iš eu­ro zo­nos sce­na­ ri­jų svars­tė ir Is­pa­ni­jos pa­rei­ gū­nai. Šią Pi­rė­nų pu­sia­sa­lio ša­lį prieš po­rą me­tų taip pat iš­ti­ko fi­nan­si­nė ir eko­no­mi­nė ko­ma. Ki­ta ver­tus, is­pa­nai pa­ skai­čia­vo, kad jų pa­si­ trau­ki­mo iš eu­ro 2015

55

euras LA­BIAU­SIAI BI­J O­M A DO­M I­N O EFEK­T O zo­nos iš­lai­dos bū­tų ypač di­de­lės ir kon­ku­ren­cin­ gas na­cio­na­li­nės va­liu­ tos kur­sas, lei­dęs ša­lies eko­ no­mi­kai anks­čiau kles­tė­ti, ne­ duo­tų ap­čiuo­pia­mos nau­dos.

Struk­tū­ri­nių Graikijos eko­ no­mi­kos pro­ble­mų pa­si­trau­ ki­mas iš eu­ro zo­nos neišsp­ ręs­tų. Šios pro­ble­mos – eko­ no­mi­kos silp­nu­mas, pra­stas mo­kes­čių su­rin­ki­mas, be to, ypač sun­kiai Grai­ki­jo­je kont­ ro­liuo­ja­mos vals­ty­bės iš­lai­ dos. Ko­rup­ci­jos mas­tas vals­ ty­bė­je, bent jau iki kri­zės, bu­ vo vie­nas iš di­džiau­sių ES. Be to, ti­kė­ti­na, kad ga­lė­tų išaug­ti inf­lia­ci­ja. Ša­lies vy­riau­sy­ bei, jei­gu ši ne­su­ge­bė­tų su­rink­ ti mo­kes­čių, rei­kė­tų pa­deng­ti iš­ lai­das spaus­di­nant pi­ni­gus.

Bi­jo ban­kų griū­ties

Kal­bant apie eu­ro zo­ną, kai kas ma­no, kad Grai­ki­jos pa­si­ trau­ki­mas ga­li su­kel­ti šiai zo­ nai pri­klau­san­čių ša­lių eko­ no­mi­kos ar fi­nan­sų griū­tį.

Kaip bu­vo mi­nė­ta, ši ri­zi­ ka 2012 m. bu­vo kiek per­ver­ tin­ta, nors pa­vo­jus Is­pa­ni­jos, Ita­li­jos, Ai­ri­jos ar net Pran­cū­

par­ti­ja. Jos po­pu­lia­ru­mas die­ na iš die­nos au­ga. Rin­ki­mai ar­ tė­ja ir Por­tu­ga­li­jo­je. Čia vi­suo­ me­nės pa­si­pik­ti­ni­mas so­cia­li­ nė­mis ir eko­no­mi­nė­mis re­for­ mo­mis taip pat jun­ta­mas.

Be to, Eu­ro­pos įsta­ty­mai nu­ ma­to, kad pa­lie­kan­čio­ji eu­ro zo­ną ša­lis pa­lie­ka ir ES. Tie­sa, šis klau­si­mas – po­li­ti­nis, to­ dėl ana­li­ti­kai ne­lin­kę sku­bė­ ti iš­brauk­ti Grai­ki­jos iš ES. Ži­ no­ma, šiuo at­ve­ju Atė­nų li­ki­ mas pri­klau­sy­tų nuo ES na­rių spren­di­mo, ar no­rė­tų jos to­ liau ma­ty­ti Atė­nus ES, ar ne?

Po­vei­kis ki­tiems

Jung­ti­nių Vals­ti­jų eko­no­mis­ tai įspė­ję, kad ga­li­mas Grai­ ki­jos bank­ro­tas ga­li su­kel­ti nei­gia­mų pa­da­ri­nių JAV ban­ kams, tačiau ana­li­ti­kai ra­mi­ na, kad to­kio šo­ko, koks iš­ti­ko po „Leh­man Brot­hers“ bank­ ro­to, ne­tu­rė­tų bū­ti.

Jų tei­gi­mu, Grai­ki­jos pro­ ble­mos – se­niai ži­no­mos, o „Leh­man Brot­hers“ bank­ro­ tas bu­vo ne­ti­kė­tas, to­dėl men­ kai ti­kė­ti­na, kad pa­sau­lio po­ li­ti­niai ly­de­riai da­bar leis­tų įvyk­ti gran­di­ni­nei reak­ci­jai.

Skur­das: 323 mlrd. eu­rų sko­lą tu­rin­čios Grai­ki­jos ate

Grai­ki­jos eko­no­mi­kos pro­ble­mos

Pen­ki da­ly­kai, ku­rių sie­kia nau­jo­ji Grai­ki­jos val­džia

• Ne­dar­bas: 25 pro­c., jau­ni­mo gre­to­se – 50 pro­c. Eu­ro zo­nos ne­dar­bo ly­gis – 11,4 pro­c., tarp jau­ni­mo – 23 pro­c.

1. At­ly­gi­ni­mai ir dar­bas: par­ti­ja „Sy­ri­za“, lai­mė­ju­si rin­ki­mus, pa­ža­dė­jo, kad su­kurs 300 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų. Mi­ni­ma­lią al­gą ke­ti­na­ma pa­di­ din­ti nuo da­bar esan­čių 580 iki 751 eu­ro. Dau­giau­sia nau­jų dar­bo vie­tų ku­ria­ma sie­kiant spręsti jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mą. Taip pat ke­ti­na­ma at­kur­ti se­nat­vės pen­si­jas.

• Eko­no­mi­ka: nuo kri­zės eu­ro zo­no­je pra­džios Grai­ki­jos eko­ no­mi­ka su­si­trau­kė 25 pro­c.

• Ša­lies sko­la: 323 mlrd. eu­rų ir su­da­ro apie 175 pro­c. BVP. • Tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių pa­ sko­los: ES, ECB ir TVF yra pa­ sko­li­nę Grai­ki­jai 240 mlrd. eu­ rų. ES tu­ri­mos sko­los da­lis – 60 pro­c., TVF – 10 pro­c., o ECB – 6 pro­c. Li­ku­sią sko­los da­lį val­do ša­lies ban­kai (3 pro­c.), už­sie­nio ban­kai (1 pro­c.), taip pat Grai­ki­ jos cent­ri­nis ban­kas (1 pro­c.). 18 pro­c. sko­los su­da­ro ki­ti įsi­pa­rei­ go­ji­mai.

56

zi­jos eko­no­mi­koms ga­li kil­ ti. Di­džiau­sia ri­zi­ka – Eu­ro­pos ban­kų sek­to­rius, ypač pie­ti­nių ES vals­ty­bių ir Pran­cū­zi­jos.

Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mas ga­ li įaud­rin­ti są­skai­tų tu­rė­to­ jus Pietų ša­ly­se. Pa­vyz­džiui, Is­pa­ni­jos ar Ita­li­jos gy­ven­to­ jai ga­li per­ves­ti sa­vo pi­ni­gus į pa­ti­ki­mų eu­ro zo­nos ša­lių, to­kių kaip Vo­kie­ti­ja, ban­kus, bai­min­da­mie­si šių vals­ty­bių pa­si­trau­ki­mo iš eu­ro zo­nos ir san­tau­pų nu­ver­tė­ji­mo. Tai pa­gi­lin­tų Pie­tų Eu­ro­pos ban­ kų pro­ble­mas. Ši kri­zė ga­lė­tų pa­veik­ti ir, pa­vyz­džiui, Pran­ cū­zi­jos ar ki­tų ES ša­lių ban­ kus. Tai ga­liau­siai su­kel­tų pa­ sau­li­nę ban­kų kri­zę, pa­na­ šią į 2008-ųjų. Ban­kai nu­sto­ tų sko­lin­ti ECB, ku­riam tek­ tų naš­ta su­re­gu­liuo­ti si­tua­ci­ją Eu­ro­pos ban­kų sek­to­riu­je.

Po­li­to­lo­gai ma­no, kad Grai­ki­ jos pa­si­trau­ki­mas ga­lė­tų įkvėp­ti nau­ją eu­ros­kep­ti­kų po­pu­lia­ru­ mo ban­gą Se­na­ja­me že­my­ne.

Is­pa­ni­jo­je, ku­ri pa­sta­ruo­sius ke­lerius me­tus pri­vers­ta smar­ kiai verž­tis dir­žus, į val­džios olim­pą pre­ten­duo­ja prieš tau­ py­mą nu­si­sta­čiu­si „Po­de­mos“

2015

240

2. Sko­lų nu­ra­šy­mas: „Sy­ri­za“ rei­ka­lau­ja iš eu­ro zo­nos nu­ra­šy­ti di­džią­ją da­lį ša­lies sko­los, ku­ri sie­kia 175 pro­c. ša­lies BVP. Li­ku­sią, ki­taip sa­kant, ne­nu­ra­šy­tą, sko­los da­lį „Sy­ri­za“ no­rė­tų su­sie­ti su eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­ mu. Ki­taip ta­riant, Atė­nai grą­žin­tų sko­las, jei­gu eko­no­mi­ka at­si­gau­tų.

mlrd. eurų

– tiek Graikijai yra pa­sko­li­nę ES, ECB ir TVF.

Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäeub­le ir Grai­ki­jos ko­le­ga Ya­nis Va­rou­fa­kis.

ei­tis – la­bai mig­lo­ta.

„Reu­ters“ nuo­tr.

3. Na­cis­ti­nės oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mas iš Vo­kie­ti­jos: „Sy­ri­za“ no­rė­ tų, kad Vo­kie­ti­ja grą­žin­tų Grai­ki­jai na­cis­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais su­teik­tą kre­di­ tą, ku­rio na­ciai iš­si­rei­ka­la­vo iš Grai­ki­jos cent­ri­nio ban­ko. Ši pa­sko­la da­bar ver­ ti­na­ma 11 mlrd. eu­rų. „Sy­ri­za“ koa­li­ci­jos par­tne­riai „Nep­rik­lau­so­mi grai­kai“ dar rei­ka­lau­ja su­mo­kė­ti iš Vo­kie­ti­jos oku­pa­ci­jos ža­los kom­pen­sa­ci­ją – re­pa­ra­ci­jas.

5. Ar­ti­mes­ni san­ty­kiai su Ru­si­ja – vie­na iš svar­biau­sių Grai­ki­jos eko­no­ mi­nių par­tne­rių. Ale­xis Tsip­ras, da­bar­ti­nis Grai­ki­jos prem­je­ras ir „Sy­ri­za“ ly­de­ris, per­nai lan­kė­si Mask­vo­je. Jis anks­čiau ka­te­go­riš­kai kri­ti­ka­vo ES san­kci­jas Ru­si­jai. Pas­ta­ro­sios am­ba­sa­do­rius bu­vo pir­ma­sis ofi­cia­lus už­ sie­nio pa­rei­gū­nas, pa­svei­ki­nęs „Sy­ri­za“ su per­ga­le rin­ki­muo­se.

4. Tur­to mo­kes­čių pa­nai­ki­ni­mas: už „Sy­ri­za“ Grai­ki­jo­je bal­sa­vo ne tik skurs­tan­tie­ji, bet ir vi­du­ri­nės kla­sės at­sto­vai. Jie no­rė­tų, kad par­ti­ja pa­ nai­kin­tų tur­to mo­kes­tį. Šis mo­kes­tis bu­vo įves­tas 2011 m. Nors iš pra­ džių bu­vo lai­ko­mas lai­ki­nu, vė­liau bu­vo vis pra­tę­sia­mas.

Grai­ki­jos par­la­men­to rū­mai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

AFP nuo­tr.

2015

57

„Rei­kia su­pras­ti, kad už­sie­nio ša­lys lie­tu­vių iš­skės­to­mis ran­ko­mis ne­lau­kia – po­ten­cia­lių par­tne­rių su­ra­di­mas ir san­ty­kių už­mez­gi­mas yra il­gas ir nuo­sek­lus dar­bas“, – tei­gia Lie­tu­vos įmo­nėms nau­jų rin­kų ieš­ko­ti pa­de­dan­čios VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ Eks­por­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Jur­gi­ta But­ke­vi­čie­nė.

58

2015

Il­ga­lai­kiams vers­lo san­ty­kia rei­kia įdir­bio

patarimai SVAR­B U ĮVER­T IN­T I SA­V O GA­L I­M Y­B ES

Rū­ta Gri­go­ly­tė

Rei­ka­lau­ja daug pa­stan­gų

ms

Nau­jų vers­lo ga­li­my­bių, rin­ kų ir par­tne­rių ieš­ko­ti pa­ de­dan­tys spe­cia­lis­tai pa­žy­ mi, kad į paieš­ką leis­tis pa­si­ ry­žę vers­li­nin­kai pir­miau­sia tu­ri įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes plės­ti veik­lą. „Svar­bu at­sa­kin­ gai pa­si­rink­ti rin­ką, įver­tin­ti pro­duk­ci­jos, ko­ky­bės ir veik­ los stan­dar­tų ati­ti­ki­mą, kul­ tū­ri­nius bei var­to­ji­mo ypa­tu­ mus“, – ak­cen­ta­vo pa­šne­ko­vė.

Už­sie­nio pre­ky­bos di­ver­si­ fi­ka­vi­mu ar­ba eks­por­to pra­ džia suin­te­re­suo­tos įmo­nės daž­nai ne­ži­no ir klau­sia, ko­kie yra vers­lo ypa­tu­mai už­sie­nio ša­ly­se, tei­rau­ja­si do­mi­nan­ čios rin­kos ap­žval­gos ir ana­li­ zės pa­slau­gų, pra­šo iš­gry­nin­ti jų val­do­mos įmo­nės pra­na­šu­ mus, įver­tin­ti trū­ku­mus.

Už­megz­ti kon­tak­tus nau­jo­ je rin­ko­je ga­li­ma pri­si­sta­tant tarp­tau­ti­nė­se spe­cia­li­zuo­to­ se pa­ro­do­se, vyks­tant į vers­ lo mi­si­jas ir kon­tak­tų mu­ges.

Po­ten­cia­lių par­tne­rių ga­li­ma su­tik­ti ir Lie­tu­vo­je, kai už­sie­ nio pre­ky­bos agen­tai at­vyks­ta ieš­ko­ti nau­jų ga­min­to­jų. „Įmo­nėms, suin­te­re­suo­ toms dirb­ti per stam­bius pla­ tin­to­jus ar­ba siū­lan­čioms sa­ vo pro­duk­ci­ją su jau ži­no­ma ki­to ga­min­to­jo eti­ke­te, ga­li pa­vyk­ti grei­čiau iš­siųs­ti pir­ mą­ją par­ti­ją. Sie­kian­tie­ji už­

Jur­gi­ta But­ke­vi­čie­nė: Sie­kian­tie­ji už­sie­nio ša­ly­ je pri­sta­ty­ti sa­ vo pre­kės ženk­ lą tu­ri in­ves­tuo­ ti dau­giau lai­ko ir fi­nan­si­nių iš­tek­lių. sie­nio ša­ly­je pri­sta­ty­ti sa­vo pre­kės ženk­lą tu­ri in­ves­tuo­ ti dau­giau lai­ko ir fi­nan­si­nių iš­tek­lių. Vis dėl­to vi­sais at­ve­ jais sta­bi­lių ir il­ga­lai­kių san­ ty­kių už­mez­gi­mas su už­sie­nio par­tne­riais rei­ka­lau­ja ne­ma­ žo įdir­bio“, – tei­gė J.But­ke­vi­ čie­nė.

Žvilgs­nis nu­kry­po į to­lius

Va­ka­rų Eu­ro­pa Lie­tu­vos eks­ por­tuo­to­jams jau yra ne­blo­ gai pa­žįs­ta­ma, ten įsi­tvir­ti­nę daug mū­sų ša­lies įmo­nių, to­ dėl šiuo me­tu ak­ty­viai žval­ go­ma­si į eg­zo­tiš­kas rin­kas. Įmo­nės kvie­čia­mos už­megz­ ti ry­šius su Ja­po­ni­jos, Jung­ ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų, Pie­tų Ko­rė­jos, Sau­do Ara­bi­jos ir ki­

tų ša­lių vers­lu. Pa­ma­žu lie­ tu­viai at­ran­da ir Af­ri­kos bei Pie­tų Ame­ri­kos vals­ty­bes, ak­ ty­viai stip­ri­na­mi ry­šiai su Iz­ rae­liu, JAV. Lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ ties tarp Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir ES pa­si­ra­šy­mas ini­ci­juo­ja Lie­tu­vos vers­lą at­kreip­ti dė­ me­sį į nau­jai at­si­ve­rian­čią di­ džiu­lę JAV rin­ką ir iš anks­ to pa­si­ruoš­ti kiek ki­to­kiems stan­dar­tams to­je ša­ly­je. „Ats­ki­ras pre­ky­bos ska­ti­ni­ mo pro­gra­mas vyk­do įvai­rios tarp­tau­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos, pa­ vyz­džiui, „EU-Ja­pan Cent­re“.

To­kios or­ga­ni­za­ci­jos at­spin­di tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės pa­stan­gas ska­tin­ti tarp­tau­ti­ nę plėt­rą“, – kal­bė­jo J.But­ke­ vi­čie­nė.

Iš­ban­dy­mai lau­kia nuo­lat

Pa­sak pa­šne­ko­vės, „Vers­li Lie­ tu­va“ ir prieš Ru­si­jos em­bar­ gą glau­džiai bend­ra­dar­bia­vo su Lie­tu­vos mais­to pra­mo­nės įmo­nė­mis rin­kų paieš­kos bei eks­por­to plėt­ros klau­si­mais, bet pra­dė­jus įgy­ven­din­ti pa­ pil­do­mas eks­por­to ska­ti­ni­mo prie­mo­nes, suak­ty­vė­jo ir lie­ tu­vių do­mė­ji­ma­sis jo­mis.

Mū­sų ga­min­to­jams tei­kia­ mos in­di­vi­dua­lios vers­lo par­ tne­rių už­sie­ny­je paieš­kos pa­ slau­gos bu­vo mo­ka­mos, bet, sie­kiant su­ma­žin­ti Ru­si­jos san­kci­jų po­vei­kį, 2014 m. ket­vir­tą­jį ket­vir­tį

Ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad vi­sos ES rin­ka mū­sų vers­lui yra svar­bes­nė nei Ru­si­jos.

2015

59

patarimai SVAR­BU ĮVER­TIN­TI SA­VO GA­LI­MY­B ES pa­slau­gos maisto ir lo­ gistikos įmonėms bu­vo tei­kia­mos ne­mo­ka­mai.

Skai­čiuo­ja­ma, kad per šį lai­ko­tar­pį su­teik­tos 33 ne­ mo­ka­mos kon­tak­tų paieš­kos pa­slau­gos de­šim­ty­je pa­sau­ lio ša­lių. Už­si­da­riu­sią Ru­si­ jos rin­ką ki­to­mis pa­keis­ti nu­ spren­du­sios įmo­nės tu­rė­jo ga­li­my­bę da­ly­vau­ti tarp­tau­ ti­nė­se spe­cia­li­zuo­to­se pa­ro­ do­se, vers­lo mi­si­jo­se, su­si­tik­ ti su į Lie­tu­vą at­vy­ku­siais už­ sie­nio pre­ky­bos agen­tais ir pa­si­sem­ti eks­por­to ži­nių per se­mi­na­rų cik­lus „Eks­por­to klu­bas“ bei „Eks­por­to aka­ de­mi­ja“. „Vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­ čių, ko­dėl mū­sų ša­lies mais­ to sek­to­riu­je to­kį di­de­lį svo­ rį tu­ri Ru­si­jos rin­ka, yra pa­

Po­ten­cia­lių par­ tne­rių ga­li­ma su­tik­ti ir Lie­tu­ vo­je, kai už­sie­ nio pre­ky­bos agen­tai at­vyks­ ta ieš­ko­ti nau­jų ga­min­to­jų. na­šūs mais­to pro­duk­tų var­ to­ji­mo įpro­čiai ir sko­nis. Ru­ si­jos var­to­to­jai ge­rai ži­no ir ver­ti­na lie­tu­viš­ką pro­duk­ci­ ją, to­dėl tiek kai­no­da­ros, tiek pre­kės ženk­lo po­zi­cio­na­vi­ mo klau­si­mais Lie­tu­vos įmo­ nės ten jau­tė­si stip­riau nei

rin­ko­se, ku­rio­se mū­ sų vals­ty­bė yra ma­žai ži­no­ ma. Lo­gis­ti­ kos as­pek­ tu Ru­si­ ja taip pat pa­trauk­ li rin­ka, tai­gi mū­ sų vers­las bu­vo lin­kęs pri­siim­ti ri­zi­ką, ku­ri ki­lo pre­kiau­jant su šia ša­li­mi“, – aiš­ki­no J.But­ke­vi­čie­nė. Įmo­nėms, ku­rios dau­giau­sia dir­bo Ry­tuo­se, per­sio­rien­tuo­ ti prie­šin­ga kryp­ti­mi yra ga­na su­dė­tin­ga: Va­ka­rų vals­ty­bės pa­si­žy­mi ki­to­kia var­to­ji­mo kul­tū­ra, ver­ti­na ki­to­kio sko­nio ir ki­taip at­ro­dan­tį mais­tą, ga­ li truk­dy­ti net kal­bos bar­je­ras.

„Lie­tu­vos vers­las yra su­si­pa­ ži­nęs su ri­zi­ka – ne kar­tą jau yra pa­ty­ręs vie­no­kių ar ki­to­ kių Ru­si­jos pri­tai­ky­tų ap­ri­bo­ ji­mų, to­dėl ke­lių į Va­ka­rų rin­ kas žval­go­ma­si nuo­lat. Ga­li­ ma pa­si­džiaug­ti, kad vi­sos ES rin­ka mū­sų vers­lui yra svar­ bes­nė nei Ru­si­jos“, – kal­bė­jo J.But­ke­vi­čie­nė.

Rin­kų paieš­kai – p Re­mia: pa­ro­dos – pui­ki vie­ta pri­si­sta­ty­ti ga­li­miems par­tne­riams.

Įmo­nės, no­rin­čios ieš­ko­ti nau­jų eks­por­to ga­li­my­bių, ga­li gau­ti pa­ra­mą. Vyk­ti į tarp­tau­ti­nes pa­ro­das, mu­ges ir vers­lo mi­si­jas skir­tos prie­mo­nės „Nau­jos ga­ li­my­bės“ tiks­las – pa­ska­tin­ti la­bai ma­žas, ma­žas ir vi­du­ti­nes įmo­nes (MVĮ) kuo dau­giau dė­me­sio skir­ti nau­jų rin­kų paieš­kai ir esa­moms rin­koms plė­to­ti.

Tik par­duo­dan­čios pro­duk­ci­ją įmo­nės taip pat ne­ga­li da­ly­vau­ti prie­mo­nė­je „Nau­jos ga­li­my­bės“.

62

2015

patarimai NO­R I­T E EKS­P OR­T UO­T I? PA­D Ė­S I­M E

Lė­šos bus ski­ ria­mos įmo­ nių nau­jų rin­kų paieš­kai ar esa­ mų plėt­rai da­ ly­vau­jant tarp­ tau­ti­nė­se pa­ro­ do­se ar mu­gė­se.

a­ra­ma Rū­ta Gri­go­ly­tė

Šie­met kvie­ti­mas pa­gal šią prie­mo­nę bu­vo pa­skelb­tas sau­sio 19 d., o pa­raiš­kas pa­gal ją ga­li­ma teik­ti Lie­tu­vos vers­ lo pa­ra­mos agen­tū­rai iki ba­ lan­džio 20 d.

Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ros di­rek­to­riaus Ni­ki­ tos Anan­je­vo tei­gi­mu, iš vi­so šiam kvie­ti­mui nu­ma­ty­ta su­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ma yra 4 mln. 633 tūkst. 920 eu­rų. Ma­žiau­sia pro­jek­tui ga­ li­ma skir­ti su­ma yra 100 tūkst. eu­rų, di­džiau­sia – 500 tūkst. eu­rų. Lė­šos bus ski­ria­mos įmo­nių nau­jų rin­kų paieš­kai ar esa­moms plė­to­ti da­ly­vau­ jant tarp­tau­ti­nė­se pa­ro­do­se ar mu­gė­se. Pro­jek­to vyk­dy­to­jui (vers­lo aso­cia­ci­jai, klas­te­rio koor­di­na­to­riui ar kt.) bus fi­ nan­suo­ja­ma iki 100 pro­c. pro­

jek­to veik­las vyk­dan­čio per­so­ na­lo dar­bo už­mo­kes­čio ir ko­ man­di­ruo­čių iš­lai­dų. Įmo­nei da­ly­vau­jant pa­ro­do­je ar mu­ gė­je, iki 50 pro­c. bus fi­nan­suo­ ja­mos sten­do su­kū­ri­mo, nuo­ mos, eksp­loa­ta­vi­mo / per­ve­ži­ mo, da­ly­vio re­gist­ra­ci­jos mo­ kes­čio, pa­ro­dos plo­to nuo­mos iš­lai­dos. Da­ly­vau­jant pa­ro­do­ je, mu­gė­je ar vers­lo mi­si­jo­ je iki 50 pro­c. bus fi­nan­suo­ja­ mos ke­lio­nės ir pra­gy­ve­ni­mo to­je ša­ly­je iš­lai­dos.

N.Anan­je­vas pa­brė­žė, kad pa­gal šią prie­mo­nę nu­ma­to­ma skir­ti pa­ra­ma nė­ra skai­do­ma į pa­ra­mą, skir­tą nu­ken­tė­ju­ sioms nuo pre­ky­bos su Ru­si­ja ri­bo­ji­mų įmo­nėms ir nuo šių ri­bo­ji­mų ne­nu­ken­tė­ju­sioms įmo­nėms. „Tie­sa, tam tik­rų ES pa­ra­mos prie­mo­nių pa­klau­sa vi­suo­met pri­klau­so ir nuo rin­ kos ten­den­ci­jų, o su­si­da­riu­si dėl Ru­si­jos pa­skelb­to em­bar­ go si­tua­ci­ja ska­ti­na nu­ken­tė­ ju­sias įmo­nes ak­ty­viau ieš­ko­ti nau­jų rin­kų, kreip­tis tei­kiant pa­raiš­kas dėl pa­ra­mos. Ta­čiau ap­skri­tai vi­soms pa­raiš­kas ren­gian­čioms įmo­nėms yra tai­ko­mi vie­no­di rei­ka­la­vi­mai“, – sa­kė Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­ mos agen­tū­ros di­rek­to­rius.

Vis dėl­to eks­por­to ga­li­my­ bių su pa­ra­ma ieš­ko­ti no­rin­ čioms įmo­nėms są­ly­gų yra.

N.Anan­je­vas ak­cen­ta­vo, kad

pa­gal šį „Nau­jų ga­li­my­bių“ kvie­ti­mą pa­raiš­ką ga­li teik­ ti tik vers­lo aso­cia­ci­ja, klas­ te­rio koor­di­na­to­rius, vie­šo­ji įstai­ga „Vers­li Lie­tu­va“, pre­ky­ bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai, vie­šo­ji įstai­ga Že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų rin­kos re­gu­ lia­vi­mo agen­tū­ra. Taip yra to­ dėl, kad šiuo me­tu re­mia­mas tik gru­pi­nis MVĮ da­ly­va­vi­mas už­sie­ny­je / Lie­tu­vo­je vyks­tan­ čio­se tarp­tau­ti­nė­se pa­ro­do­se, mu­gė­se ar vers­lo mi­si­jo­se su bend­ru įmo­nių sten­du (ne­tai­ ko­ma vers­lo mi­si­joms).

Pro­jek­te tu­ri da­ly­vau­ti ne ma­žiau kaip pen­kios įmo­nės. „Svar­bu, kad da­ly­vau­jan­čios pro­jek­te įmo­nės bū­tų MVĮ, klas­te­rio koor­di­na­to­rius taip pat tu­ri bū­ti MVĮ, o di­de­lės įmo­nės pre­ten­duo­ti į fi­nan­sa­ vi­mą ne­ga­li. Taip pat svar­bu, kad įmo­nės bū­tų ga­min­to­jos ar pa­slau­gų tei­kė­jos, tik par­ duo­dan­čios pro­duk­ci­ją įmo­ nės taip pat ne­ga­li da­ly­vau­ ti prie­mo­nė­je „Nau­jos ga­li­ my­bės“. Tin­ka­mas pa­reiš­kė­ jas ir ga­lu­ti­nis nau­dos ga­vė­jas tu­ri bū­ti ju­ri­di­nis as­muo, tu­ rin­tis tei­si­nį pa­grin­dą vyk­dy­ ti pro­jek­to veik­las, ne­bank­ ru­tuo­jan­tis, ne­lik­vi­duo­ja­mas, ne­rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mas, įmo­ nė ­tu­ri bū­ti sun­ku­mų nepa­ti­ rian­ti, ne­tu­rin­ti įsi­sko­li­ni­mų „Sod­rai“, va­do­vas, bu­hal­te­ris ar ki­tas as­muo, tu­rin­tis tei­sę pa­si­ra­šy­ti do­ku­men­tus, ne­ga­ li tu­rė­ti neiš­ny­ku­sio ar ne­pa­ nai­kin­to teis­tu­mo. Dar la­bai svar­bu tai, kad da­ly­vau­jan­čios pro­jek­te įmo­nės tu­rė­tų tei­ sę gau­ti bend­rą vie­nai įmo­nei su­tei­kia­mą de mi­ni­mis (ne­ reikš­min­gą) pa­gal­bą – tai yra bend­ra vie­nai įmo­nei su­teik­ ta de mi­ni­mis pa­gal­bos su­ma ne­vir­šy­tų 200 tūkst. eu­rų per bet ku­rį tre­jų fi­nan­si­nių me­ tų lai­ko­tar­pį“, – rei­ka­la­vi­mus dės­tė N.Anan­je­vas.

2015

63