Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, SPALIO 25, 2013

www.kl.lt

247 (19 849)

=2;8A.162;6@@=.96< "

9 ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN/\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A; _O\PVbYfaR-XYYa

pramogĹł

â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153;: sveika,

Paaiť­kÄ&#x2014;­jo vi­sÄ&#x2026; mies­tÄ&#x2026; su­krÄ&#x2014;­tu­sios ĹĄiur­pios tra­ge­di­jos de­ta­lÄ&#x2014;s.

UĹžribis 8p.

Vys­ku­pu puo­ťei­va iro­niť­kai pra­min­tas F.P.T. van Els­tas tei­gia esan­tis au­ka.

Pasaulis 13p.

Jaunieji ­ klasikos atlikÄ&#x2014;jai ­ su koncertais ­ keliauja po mokyklas.

PrieĹĄ dvejus metus pajĹŤryje susibĹŤrÄ&#x2122;s jaunĹł klasikos atlikÄ&#x2014;jĹł kvintetas â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; ĹĄÄŻ rudenÄŻ pradÄ&#x2014;jo kelionÄ&#x2122; po uostamiesÄ?io mokymo ir globos ÄŻstaigas su nemokamais koncertais.

gidas

panele muzika!

Rita BoÄ?iulytÄ&#x2014;

r.bociulyte@kl.lt

Klasikos koncertĹł

idÄ&#x2014;ja

â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; sumanytas dos miesto savivaldybÄ&#x2014;s ir KlaipÄ&#x2014;remiamas muzikinis projektas â&#x20AC;&#x17E;Sveika, panele muzika!â&#x20AC;&#x153; nuo spalio vyksta visose KlaipÄ&#x2014;dos miesto pagrindinÄ&#x2014;se mokyklose ir gimnazijose, globos namuose, kurie taip pat sutinka su ĹĄiuo kvintetu bendradarbiauti , ir tÄ&#x2122;sis iki gruodĹžio vidurio. Kaip pasakojo â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; vadovÄ&#x2014; AudronÄ&#x2014; LevickytÄ&#x2014;, surengti 10â&#x20AC;&#x201C;12 koncertĹł. tikimasi â&#x20AC;&#x17E;Priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti su mokyklĹł vadovais. Yra kurios, deja, ĹĄiĹł koncertĹłmokyklĹł, ď ŽKvintetas:  ._`PN[ab`Â&#x2022;Zb gVXb\WN?@]NYV[` atsisakÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x201C; apgailestavo atlikÄ&#x2014;ja. XN`.9RcVPXfaĂ&#x203A;@1V_TĂ&#x203A;YNVaĂ&#x203A;C@ â&#x20AC;&#x201C; Apmaudu, mis ZVYTfaĂ&#x203A;V_A:VXNYNb`XN` nes mĹŤsĹł projektas A.LevickytÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; NeslÄ&#x2014;psime,  â&#x20AC;&#x201C; ypatingas...â&#x20AC;&#x153; kad  Kartu ji yra paprasta,  ._`PN[ab`Â&#x2022;N_PUfc\[b buvome nusiteikÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;karingaiâ&#x20AC;&#x153; AudronÄ&#x2014; su uĹžsidegimu \a_ aiĹĄki- juk dainuosime, â&#x20AC;&#x201C; klausytojĹł nereikalautinuoĹĄirdi, iĹĄ kai ir neÄŻgalieji neverkÄ&#x2014;. no, kad koncertĹł TrenkÄ&#x2014;me grosime vaikams, ciklas â&#x20AC;&#x17E;Sveika, kurie pasiruoĹĄimo, informatyvi.ypatingo jiems programÄ&#x2026; kuo linksmiausiÄ&#x2026; ro muzikuoti penki profesionalai panele muzika!â&#x20AC;&#x153; pirmiausia yra neklauĹžados, nusprendÄ&#x2014; susiburti, apie meilÄ&#x2122;, gÄ&#x2014;les, LietuvÄ&#x2026;, skir- iĹĄlepinti naujausiĹł nekantrĹŤs, â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; repertuare tas vaikams ir jaunimui, kartu ruoĹĄti mergu- programas, technologi- L.Beethoveno, â&#x20AC;&#x201C; ĹžÄ&#x2014;les ir pavasarÄŻ. siekiant jĹł, kurie rengti koncertus, juos supaĹžindinti su dagyvai atlieka- vietoje. triukĹĄmaus ir nenustygs llini, G.Faure, G.Donizetti, G.Be- atlikome kĹŤrinius,Globos namuose lyvauti pasirodymuose. ma klasikine muzika, TaÄ?iau gyvas smuiko, A.Piazzollos, J.Bocparinktus spenorint Pirmasis ir labai sÄ&#x2014;kmingas cialiai seneliams ir ti, kad ji gali bĹŤti paprasta ÄŻrody- lonÄ?elÄ&#x2014;s garsas, nuoĹĄirdĹžiai vio- ko, P.Desmondo, S.Taccani, neÄŻgaliesiems. certas konW.Ki- O kokie neapsakomai ÄŻvyko KlaipÄ&#x2014;dos S.Dacho ĹĄirdi, kad jos klausytis ir nuo- ta arija, uĹžbĹŤrÄ&#x2014; juos labai atlik- lar, A.L.Weberio, I.Kalmano laimingi jie nakĹŤri- buvo!.. â&#x20AC;&#x201C; greitai. galima be Kaip niai, taip pat lietuviĹł prisiminÄ&#x2014; A.LevickytÄ&#x2014;. muose 2011-ĹłjĹł vasarÄ&#x2026;. Paskatinjokio ypatingo pasiruoĹĄimo. paaiĹĄkÄ&#x2014;jo, didĹžioji kompozito- â&#x20AC;&#x201C; O dalis ĹĄiĹł ti sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s dainininkai â&#x20AC;&#x17E;MĹŤ- vaikĹł iki tol mes braukÄ&#x2014;me aĹĄaras sĹł tikslas â&#x20AC;&#x201C; kad ateityje ir muzikantai nebuvo buvÄ&#x2122; jokiame riĹł S.Ĺ imkaus, A.KaÄ?anausko ir kinugin- Ä&#x2014;mÄ&#x2014;si uoliai jauni Ĺžmo- klasikos kluoti jĹł nuoĹĄirdumo, tĹł muzika. nÄ&#x2014;s neaplenktĹł klasikinÄ&#x2014;s koncerte. Jie mielai jĹł dĹžiaugs- programos dirbti. Buvo paruoĹĄtos dalijomuzikos mo, kad atvaĹžiavome ir â&#x20AC;&#x17E;Klasikos perlaiâ&#x20AC;&#x153;, si mĹŤsĹł koncertĹł, ugdyti jĹł meninÄŻ skonÄŻ ir dĹžiais, pasirodyme patirtais ÄŻspĹŤ- AudronÄ&#x2014; jame jiems. AtvaĹžiuosimemuzikuo- romansĹł ir operetÄ&#x2014;s vakaras dainĹł, LevickytÄ&#x2014;: vertybes, ĹĄviesti ir vardijo labiausiai patikusius â&#x20AC;&#x17E;Jums, ir dar, ir mielosios...â&#x20AC;&#x153;, skleisti muzikos uĹž dykÄ&#x2026;, jei tik mĹŤsĹł kĹŤrinius, lietuviĹĄkos muzikos idÄ&#x2014;jas bei groŞįâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; reikÄ&#x2014;s.â&#x20AC;&#x153; dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; muzikÄ&#x2014;. nuoĹĄirdus ir jĹł akyse buvo matyti BraukÄ&#x2014;me aĹĄaras ir kalÄ&#x2014;dinis koncertai, Juolab kad projektas taip pat â&#x20AC;&#x17E;SanudĹžiaugsmas.â&#x20AC;&#x153; dar nesibai- kralinÄ&#x2014;s muzikos valandaâ&#x20AC;&#x153;. ginkluoti jĹł nuoĹĄirdu- gÄ&#x2014;, jis tik ÄŻgauna pagreitÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;TikimÄ&#x2014;s, Buvo nusiteikÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;karingaiâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; jau kad po truputÄŻ pavyks ParengÄ&#x2014; lanksÄ?iÄ&#x2026; IĹĄ pradĹžiĹł tai nuskambÄ&#x2014;jo pamÄ&#x2014;go Klaimo, jĹł dĹžiaugsmo ÄŻgyvendinti programÄ&#x2026; kiek pa- Kvintete , kad tikslus, kad â&#x20AC;&#x17E;panelÄ&#x2014; muzikaâ&#x20AC;&#x153; ÄŻĹžengsjo pÄ&#x2014;dos, Palangos, PlungÄ&#x2014;s, MaritetiĹĄkai, bet paskui â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; muzikuo- atvaĹžiavom muzikÄ&#x2014;s ĹžodĹžiai jampolÄ&#x2014;s, Ĺ ilalÄ&#x2014;s klasikinÄ&#x2014;s dar ÄŻ daugelÄŻ KlaipÄ&#x2014;dos jantys e ir muziÄŻtikino. Po pirmĹłjĹł muzimokyklĹł, kos mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jai. sÄ&#x2014;kmingĹł â&#x20AC;&#x17E;Ars dra profesionalĹŤs atlikÄ&#x2014;jai Sanglobos ÄŻstaigĹł, kad Ten kvintetas kuojame jiems. cantusâ&#x20AC;&#x153; koncertĹł DirgÄ&#x2014;laitÄ&#x2014; (smuikas), kiekvienas mĹŤSendvario kvieÄ?iamas koncertuoti nuolat sĹł atliktas kĹŤrinys gimnazijos ir H.Zudermano pro- Mikalauskas (violonÄ?elÄ&#x2014;), Tomas bus gÄ&#x2014;rio ir ĹĄi- siomis ÄŻvairiauVigilija lumos kibirkĹĄtisâ&#x20AC;&#x153;, progomis. zijos vaikams, entuziastingaigimna- SmilgytÄ&#x2014; (fortepijonas), â&#x20AC;&#x201C; entuziastingai Rokas SpaSu â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; mielai kalbÄ&#x2014;jo â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; kiusiems klasikos koncertĹł palai- linskas (baritonas) ir A.LevickytÄ&#x2014; vadovÄ&#x2014;. bendradarbiauja dainininkÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;IĹĄpeĹĄÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; paĹžadÄ&#x2026; atvykti (sopranas) parengÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł projektas â&#x20AC;&#x17E;Sveika,idÄ&#x2014;jÄ&#x2026;. Loreta KarprogramÄ&#x2026; vÄ&#x2014;l kauskaitÄ&#x2014; ir Natalija vai- Ne tik atlikÄ&#x2014;jams pane- kams, kurioje SusibĹŤrÄ&#x2014; le muzika!â&#x20AC;&#x153; iĹĄ tikrĹłjĹł Nedzveckaja, skamba graĹžiausia ilgam ÄŻsiminÄ&#x2014; JaunĹł jauni profesionalai ypatingas. Ne pasaulio spalio pradĹžioje klasikos atlikÄ&#x2014;jĹł kvintetas pianistÄ&#x2014; Ieva SkersgelzienÄ&#x2014;, akortodÄ&#x2014;l, kad profesionalĹŤs klasika â&#x20AC;&#x201C; arijos ir duetai certas KlaipÄ&#x2014;dos surengtas kon- â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; deonistÄ&#x2014; Edita DadĹŤraitÄ&#x2014; muzikos iĹĄ populiariĹł atlikÄ&#x2014;jai ne kasdien atsirado labai orgamiesto bei daĹžoperĹł bei opereÄ?iĹł, ateina pagroti taip nas koncertĹł vedÄ&#x2014;jas muose. JĹł gyventojai globos na- niĹĄkai. Visi jo nariai jau iĹĄdykÄ&#x2014;liams vaikams pat dainos ir pjesÄ&#x2014;s. ir skaitovas kurÄŻ laikÄ&#x2026; Palangos ir darbuotojai uĹžsiÄ&#x2014;mÄ&#x2014; ÄŻ mokyklÄ&#x2026;. pavergÄ&#x2014; muzikantus senosios gimnazijos muzikine veikla â&#x20AC;&#x201C; Kaip aiĹĄkino muzikantai, ĹĄiaip sau taip nusprendÄ&#x2014;me, Ne be galo ĹĄiltais mukas po progra- plojimais ĹĄios ma â&#x20AC;&#x201C; gana plati, veiklos poreikÄŻ pajutome ir â&#x20AC;&#x17E;iĹĄpeĹĄÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; paĹžadÄ&#x2026; atvyk- truputÄŻ dainavo KlaipÄ&#x2014;dos muzi- zikos mokytojas Stasys StonÄ?ius. ji specialiai pakojau nuo reguojama JaunystÄ&#x2014;, aistra muzikai kiniame teatre, kas pirmĹłjĹł akordĹł, â&#x20AC;&#x201C; studijavo, kiekvienam koncer- ti dar kartÄ&#x2026;. dalijosi minti- tui, rengÄ&#x2014; solinius koncertus, kas fesionalumas â&#x20AC;&#x201C; tinkamiausi ir proâ&#x20AC;&#x17E;IĹĄ koncerto atsiĹžvelgiant ÄŻ publikos ĹžodĹžiai daly- â&#x20AC;&#x17E;Ars cantusâ&#x20AC;&#x153; amĹžiĹł. Ä&#x2014;jome verkdamiglobos namuose iĹĄ- vavo ÄŻvairiuose apibĹŤdinti. Skleisti projektuose. Jaumes patys. SenuklasikinÄ&#x2014;s ni, pilni entuziazmo, vilÄ?iĹł ir no- dĹžiausi muzikos vertybes â&#x20AC;&#x201C; diatlikÄ&#x2014;jĹł siekiai ir tikslai.

Ĺ iandien priedas

Sko­los iĹĄvijo ÄŻ gat­vÄ&#x2122; Po 15 me­tĹł gy­ve­ni­ mo Klai­pÄ&#x2014;­do­je res­ tau­ra­to­riĹł iĹĄ Je­ka­te­ rin­bur­go Vla­di­mi­rÄ&#x2026; Ĺ pil­Ä?ia­kÄ&#x2026; uŞ­griu­vo sun­kĹŤs iť­ban­dy­ mai. Vy­rÄ&#x2026; ant­sto­liai va­kar teis­mo spren­ di­mu uĹž sko­las iť­ kel­di­no iĹĄ sa­vi­val­ dy­bÄ&#x2014;s bu­to ÄŻ gat­vÄ&#x2122;.

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Mes ir tu­ri­me tei­sÄ&#x2122; ties­ti ran­kas ÄŻ mies­to biu­dĹže­tÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; Klai­pÄ&#x2014;­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Ä&#x152;e­pas ki­tiems po­li­ti­kams paaiť­ki­no uos­ta­mies­Ä?io iŞ­do for­ma­vi­mo ir skirs­ty­mo prin­ci­pus.

14p.

Bend­ri­jos tur­tas â&#x20AC;&#x201C; gink­lai Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Gy­ve­na­mų­jĹł na­mĹł bend­ri­jos â&#x20AC;&#x17E;Rum­piť­kÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; gy­ven­to­jai, su­ki­ lÄ&#x2122; prieĹĄ daug me­tĹł ne­pa­kei­Ä?ia­ mÄ&#x2026; pir­mi­nin­kÄ&#x2026;, nu­stÄ&#x2014;­ro su­Şi­no­ jÄ&#x2122;, kad uĹž jĹł pi­ni­gus bu­vo ÄŻsi­gy­ti ir du pis­to­le­tai.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Uoť­vis â&#x20AC;&#x201C; trem­ti­nys

Vla­di­mi­ras ÄŻ Lie­tu­vÄ&#x2026; at­ke­lia­vo su sa­vo Ĺžmo­na, lie­tu­vio trem­ti­nio duk­ra. Jo uoť­vis Zig­mas Kil­baus­ kas po­ka­riu, dar bō­da­mas 18 me­ tĹł, ap­si­gy­ve­no Klai­pÄ&#x2014;­do­je ir ÄŻsi­ dar­bi­no jō­ri­nin­ku vie­na­me lai­ve. 1947-ai­siais so­vie­tĹł val­dĹžia jÄŻ nu­ tei­sÄ&#x2014; 25 me­tĹł ka­lÄ&#x2014;­ji­mo ir trem­ties baus­me uĹž mÄ&#x2014;­gi­ni­mÄ&#x2026; ka­te­riu pa­ spruk­ti ÄŻ Ka­na­dÄ&#x2026;. Trem­ty­je Ka­zachs­ta­ne Z.Kil­ baus­kas ve­dÄ&#x2014;, su­si­lau­kÄ&#x2014; dvie­jĹł duk­rĹł. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­ so­my­bÄ&#x2122;, jis su ant­rÄ&#x2026;­ja Ĺžmo­na bei jo duk­ros Iri­na ir Liud­mi­la su ĹĄei­ mo­mis at­vy­ko gy­ven­ti ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026;.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;Tra­ge­di­ja: res­tau­ra­to­rius iĹĄ Je­ka­te­rin­bur­go V.Ĺ pil­Ä?ia­kas, li­ki­mo nu­blokť­tas ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026;, ne­ga­lÄ&#x2014;­jo nÄ&#x2014; ÄŻsi­vaiz­

duo­ti, kad po 15 me­tĹł gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je ant­sto­liai jÄŻ iť­trenks ÄŻ gat­vÄ&#x2122;. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ĺ iÄ&#x2026; sa­vai­tÄ&#x2122; dien­rať­ty­je â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­ daâ&#x20AC;&#x153; ap­ra­ťy­tos rie­te­nos bend­ri­jo­ je, at­ro­do, ne tik ne­rims­ta, bet ir dar la­biau aĹĄt­rÄ&#x2014;­ja. Be­veik me­tus rei­ka­la­vÄ&#x2122; su­teik­ti jiems pro­gÄ&#x2026; su­si­pa­Şin­ti su bend­ ri­jos do­ku­men­tais, pir­ma­die­nÄŻ va­ ka­re pen­kiĹł na­mĹł at­sto­vai at­vy­ko ÄŻ kon­to­rÄ&#x2026;. Ant sta­lo bu­vo su­krau­ tas vi­sas kal­nas seg­tu­vĹł. To­kia do­ku­men­tĹł gau­sa gy­ven­to­ jĹł neiť­gÄ&#x2026;s­di­no. Jie ne­tru­ko at­si­rink­ ti, ku­rie po­pie­riai juos la­biau­siai do­mi­no, ir at­ra­do neį­ti­ kÄ&#x2014;­ti­nĹł da­ly­kĹł.

3


2

penktadienis, SPALIO 25, 2013

miestas

Nep­la­nuo­ti li­tai – re­mon­tui Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos po­li­ti­kai va­kar pa­ko­re­ ga­vo mies­to biu­dže­tą – jo pa­ja­mas pa­di­di­no be­veik 6 mln. li­tų ir iš­ kart pa­skirs­tė, kur pi­ni­gai tu­ri bū­ ti iš­leis­ti. Uos­ta­mies­čio iž­do pa­ja­ mos ir iš­lai­dos pa­di­din­tos 5 mln. 750 tūkst. li­tų. Džiu­gi­no NT mo­kes­tis

Pi­ni­gų į mies­to biu­dže­tą dau­giau nei pla­nuo­ta su­rink­ta, nes vi­si, ku­riems pri­va­lo­ma, lai­kė­si įpa­ rei­go­ji­mo mo­kė­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Jo su­rink­ta 3,1 mln. li­tų dau­giau nei pla­nuo­ta. Šie­met dau­giau gau­ta ir vie­ti­nių rink­lia­vų – pla­nas vir­šy­tas 651 tūkst. li­tų.

Rū­ta Kam­ba­rai­tė:

Vi­sos viršp­la­ni­nės pa­ja­mos pa­skirs­ty­ tos taip, kad ga­lė­tu­ me tęs­ti pra­dė­tus ge­rus dar­bus

Pi­ni­gų mies­to biu­dže­te dau­ giau at­si­ra­do ir to­dėl, kad So­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja sky­rė spe­cia­lią 2,1 mln. li­tų dy­džio tiks­li­nę do­ta­ci­ją vals­ty­bės de­le­ guo­toms funk­ci­joms, pa­vyz­džiui, mo­kė­ti so­cia­li­nes pa­šal­pas. Pa­si­džiau­gę ne­pla­nuo­tai išau­gu­ sio­mis biu­dže­to pa­ja­mo­mis, mies­to ta­ry­bos na­riai be­veik be gin­čų pri­ ta­rė, kaip jos tu­ri bū­ti iš­leis­tos. Pirks elekt­rą

Di­džiau­sias kąs­nis – kiek dau­giau nei 3 mln. li­tų skir­ti Mies­to ūkio de­par­ta­men­tui. Nu­ma­to­ma, kad šie pi­ni­gai bus pa­da­ly­ti įvai­rioms sri­tims. 550 tūkst. li­tų bus skir­ta kom­ pen­suo­ti nuo­sto­lius ve­žė­jams, ve­ žan­tiems ke­lei­vius vie­ti­nio ir prie­

mies­ti­nio re­gu­lia­raus su­si­sie­ki­mo au­to­bu­sų marš­ru­tais. Dar 800 tūkst. li­tų bus skir­ti ve­žė­jams kom­pen­suo­ti ne­gau­tas pa­ja­mas, nes išau­go par­duo­da­mų leng­va­ti­nių bi­lie­tų skai­čius. Val­di­nin­kai ne­pa­mir­šo po­li­ti­kų nu­ro­dy­mo, kad jei at­si­ras viršp­la­ ni­nių lė­šų, da­lis jų tu­ri bū­ti skir­ ta mies­to ap­švie­ti­mui pa­ge­rin­ti. Šiam tiks­lui nu­ma­ty­ti 323 tūkst. li­tų. Už juos bus per­ka­ma elekt­ ros ener­gi­ja. Jos dau­giau rei­kės, kai mies­tas bus pa­puoš­tas di­džio­ sioms me­tų šven­tėms. 100 tūkst. li­tų skir­ta ava­ri­nės būk­lės pa­sta­tui prie Mi­ni­jos g. 132, sar­go na­me­liui Smil­te­lės g. 12B, sta­ti­niui prie Įgu­los g. 13 ir ap­leis­tiems san­dė­liu­kams Pie­vų Ta­ko g. 36 nu­griau­ti. Sky­rė ir ka­pi­nėms

Dau­giau nei 500 tūkst. li­tų iš ne­ pla­nuo­tų, bet gau­tų mies­to biu­ dže­to pa­ja­mų bus skir­ta su­re­ mon­tuo­ti gre­ta sa­vi­val­dy­bės Lie­pų g. 7 esan­čio pa­sta­to pa­ tal­pas, įsi­gy­ti biu­ro bal­dų bei kom­piu­te­ri­nės įran­gos, nes šio­ se pa­tal­po­se plė­sis sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja. 200 tūkst. li­tų pa­di­din­tas fi­nan­ sa­vi­mas pro­jek­tui „Lė­bar­tų ka­pi­ nių V-B, VI, VIII-A, VII-B ei­lės ir ko­lum­ba­riu­mo sta­ty­bos tech­ni­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mas ir įgy­ven­di­ ni­mas“, nes, at­li­kus vie­šų­jų pir­ ki­mų pro­ce­dū­ras, dar­bai nu­pirk­ti di­des­ne kai­na nei pla­nuo­ta. Kaip ir bu­vo ža­dė­ta, da­lis biu­ dže­to viršp­la­ni­nių pa­ja­mų – 360 tūkst. li­tų bus skir­ti pa­keis­ti lan­ gus dvie­juo­se dar­že­liuo­se: „Du gai­de­liai“ ir „Li­ne­lis“. Dar 308 tūkst. li­tų skir­ta ki­tų švie­ti­mo įstai­gų pa­pras­ta­jam re­mon­tui. „Vi­sos viršp­la­ni­nės pa­ja­mos pa­ skirs­ty­tos taip, kad ga­lė­tu­me tęs­ ti pra­dė­tus ge­rus dar­bus, ES fi­ nan­suo­ja­mus pro­jek­tus, mo­kė­ti pa­šal­pas ir me­tus baig­ti be di­de­ lių įsi­sko­li­ni­mų“, – tei­gė Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų sky­riaus ve­dė­ja Rū­ta Kam­ba­rai­tė.

„„Emo­ci­jos: gar­bės pi­lie­čiu pa­skelb­tas fo­to­me­ni­nin­kas V.Strau­kas bu­vo nuo­šir­džiai su­jau­din­tas dėl to­kio įver­ti­ni­mo. Da­riaus Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

V.Strau­kas – gar­bės pi­lie­tis Klai­pė­da jau tu­ri 17-ąjį mies­to gar­bės pi­lie­tį. Juo mies­to ta­ry­bos na­riai va­kar vien­bal­siai pa­skel­bė fo­to­me­ni­nin­ką Vac­lo­vą Strau­ką.

Klai­pė­dos gar­bės pi­lie­čiai „„Ber­nar­das Alek­na­vi­čius „„Vy­tau­tas Lyg­nu­ga­ris „„Vy­tau­tas Paukš­tė

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Da­bar jau tik­rai ap­si­verk­siu, esu la­bai su­jau­din­tas. Tru­pu­tį ti­kė­jau­ si, kad ma­ne pa­skelbs gar­bės pi­lie­ čiu, ta­čiau tai vis tiek bu­vo staig­ me­na. Vi­siems bu­čiuo­ju ran­kas“, – emo­ci­jas vos tram­dė V.Srau­kas, kai „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tai jam pra­ne­šė apie po­li­ti­kų su­teik­tą Klai­ pė­dos gar­bės pi­lie­čio ti­tu­lą. Jis V.Strau­kui skir­tas už jo ypa­tin­ gus nuo­pel­nus uos­ta­mies­čiui ir Lie­ tu­vai. Klai­pė­die­tis yra vie­nas gar­ siau­sių Lie­tu­vos fo­to­me­ni­nin­kų. „Vi­si pui­kiai pa­žįs­ta šią iš­ki­lią as­ me­ny­bę, to­dėl net ne­ki­lo abe­jo­nių teik­ti jo kan­di­da­tū­rą gar­bės pi­lie­ čio ti­tu­lui“, – tei­gė Kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jas Na­rū­nas Lend­rai­tis. Gar­bės pi­lie­čio ženk­las V.Strau­kui

bus įteik­tas lapk­ri­čio 12 die­ną Pa­ ro­dų rū­muo­se, kur vyks spe­cia­lus ren­gi­nys ži­no­mam fo­to­me­ni­nin­ kui pa­gerb­ti. Jam lapk­ri­čio 8 die­ną su­kaks 90 me­tų. To­dėl mies­to gar­bės pi­lie­čio ap­do­va­no­ji­mas iš­ki­liai as­me­ny­bei bus ge­riau­sia pa­dė­ka už vi­so gy­ve­ ni­mo nuo­pel­nus. V.Strau­kas gi­mė 1923 m. Po­že­ rės kai­me Ši­la­lės ra­jo­ne. 1952 m. ap­si­gy­ve­no Klai­pė­do­je ir il­gai dir­ bo pe­da­go­gu. Pa­jū­rio kraš­tas bei jo žmo­nės ta­po svar­biau­sio­mis me­ni­ nin­ko kū­ry­bos te­mo­mis. Nuo 1971 m. V.Strau­kas yra Lie­tu­vos fo­to­ me­ni­nin­kų są­jun­gos na­rys. 1976 m. jam bu­vo su­teik­tas Tarp­tau­ti­ nės me­ni­nės fo­tog­ra­fij­ os fe­de­ra­ci­ jos fo­tog­ra­fo me­ni­nin­ko, o 1994 m. nu­si­pel­niu­sio fo­tog­ra­fo me­ni­nin­ko gar­bės var­das.

„„Alf­re­das Gy­tis Tiš­kus „„Ona Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė „„Ro­mal­das Idze­le­vi­čius „„Pe­ter Oert­ling „„Aloy­zas Kaž­dai­lis „„Jo­nas Ta­to­ris „„Mar­ti­nas Gu­sia­ti­nas „„Va­len­ti­nas Grei­čiū­nas „„Nar­su­tis Dum­baus­kas „„Al­fon­sas Ža­lys „„Vy­tau­tas Ja­ke­lai­tis „„Je­ro­ni­mas Ka­čins­kas „„Heinz Rad­will

1999 m. įteik­tas vals­ty­bi­nis ap­do­ va­no­ji­mas – Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no 5-ojo laips­nio or­di­nas, o 2008 m. skir­ta Vy­riau­sy­ bės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

Gy­ven­to­jai liks be san­dė­liu­kų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iš klai­pė­die­čių tri­bū­nos mies­to ta­ ry­bos po­sė­dy­je va­kar skam­bė­ję gy­ven­to­jų skun­dai, kad jiems tik­ rai bus su­dė­tin­ga bu­tuo­se lai­ky­ti uo­gie­nes ir bul­vių mai­šus, po­li­ti­ kų ne­su­jau­di­no.

„„Per­mai­nos: S.Šim­kaus gat­vė­je esan­tys san­dė­liu­kai bus nu­griau­ti, kad

at­si­ras­tų erd­vės įreng­ti vie­tų au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti.

 Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jie bal­sa­vo už tai, kad bū­tų nu­ griau­ti mies­to cent­re sto­vin­tys san­dė­liu­kai, o jų iš­va­ly­to­je te­ri­to­ ri­jo­je įreng­tos vie­tos aš­tuo­niems au­to­mo­bi­liams. S.Šim­kaus g. 5A esan­čių san­dė­liu­kų grio­vi­mas esą nu­ma­ty­tas ir pa­tvir­tin­ta­me te­ri­ to­ri­jos tarp Puo­džių g., S.Dau­kan­ to g., S.Šim­kaus g., M.Maž­vy­do al. ir Man­to g. de­ta­lia­ja­me pla­ne. Ta­čiau jų gin­ti sto­jo gy­ven­to­ jai, ku­rie tais san­dė­liu­kais ir nau­ do­ja­si, nors šie jiems ir ne­prik­lau­ so. „Mes gy­ve­na­me na­me, ku­ria­me

nė­ra rū­sio. To­dėl tuo­se san­dė­liu­ kuo­se lai­ko­me so­do ir dar­žo gė­ry­ bes, uo­gie­nes, vi­so­kius ra­kan­dus. Jei san­dė­liu­kai bus nu­griau­ti, vis­ ką rei­kės par­si­temp­ti į ne­di­de­lius bu­tus“, – niū­riai sa­vo atei­tį pie­ šė klai­pė­die­čiai. Gy­ven­to­jai ti­ki­ no, kad san­dė­liu­kai jiems ne­prik­ lau­so, nes esą kai leis­ta pri­va­ti­zuo­ti bu­tus, įsi­re­gist­ruo­ti lai­ki­nus sta­ti­ nius ne­bu­vo ga­li­my­bių. „To­dėl vis­kas taip ir li­ko, ta­čiau mes jais nau­do­ja­mės. Pas­ta­tą su­ tvar­kė­me, jis tik­rai nė­ra koks nors griu­ve­na ir ne­ter­šia mies­to cent­ro“, – ti­ki­no gy­ven­to­jai. Dau­ge­lis po­li­ ti­kų to­kių kal­bų net ne­no­rė­jo gir­ dė­ti – esą ga­lio­ja de­ta­lu­sis pla­nas, ku­ria­me nu­ma­ty­ta san­dė­liu­kus nu­ griau­ti, tad tai ir rei­kia pa­da­ry­ti. „Jei gy­ven­to­jai įsi­dė­jo du­ris, nu­ da­žė jas ža­liai ir aiš­ki­na, kad dėl to ne­ga­li­ma griau­ti san­dė­liu­kų, tai jie klys­ta. Tie sta­ti­niai nė­ra jų nuo­sa­

vy­bė, o griau­na­mi ir dar gra­žes­ ni pa­sta­tai, pa­vyz­džiui, res­to­ra­ nas Juodk­ran­tė­je“, – komp­ro­mi­sų neieš­ko­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas. Jam ant­ri­no sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­žiū­ros sky­ riaus ve­dė­jas Ge­di­mi­nas Po­cius. Jis pri­mi­nė, jog san­dė­liu­kai prieš dau­ gy­bę me­tų sta­ty­ti to­dėl, kad gy­ven­ to­jai tu­rė­tų kur lai­ky­ti kie­tą­jį ku­rą. Ta­čiau da­bar dau­gia­bu­čiai na­mai šil­do­mi cent­ra­li­zuo­tai, tad san­dė­lių mal­koms ar ang­lims ne­be­rei­kia. „To­dėl ir siū­lo­ma juos nu­griau­ ti, tai nu­ma­ty­ta de­ta­lia­ja­me pla­ne. Spe­cia­li ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no, kad san­dė­liu­kai yra ir ava­ri­nės būk­lės“, – tei­gė G.Po­cius. To­kie ar­gu­men­tai įti­ki­no po­li­ti­ kus ir jie bal­sa­vo už tai, kad san­ dė­liu­kai S.Šim­kaus g. 5A bū­tų nu­ šluo­ti nuo že­mės pa­vir­šiaus.


3

penktadienis, SPALIO 25, 2013

miestas Mo­ne­to­je – ku­rė­nas

Ta­po gim­na­zi­ja

Au­to­bu­suo­se – pi­ges­ni bi­lie­tai

Ki­tą sa­vai­tę į apy­var­tą bus iš­leis­ tos ke­tu­rios 2 li­tų pro­gi­nės mo­ ne­tos. Vie­na jų skir­ta ku­rė­nui. Kiek­vie­nos įpras­to kal­di­ni­mo mo­ ne­tos ti­ra­žas – 100 tūkst. vie­ ne­tų. Tai ant­ro­ji 2 li­tų ko­lek­ci­nių apy­var­ti­nių mo­ne­tų pro­gra­ma. Pir­mo­ji per­nai bu­vo skir­ta Lie­tu­ vos ku­ror­tams: Birš­to­nui, Drus­ki­ nin­kams, Ne­rin­gai ir Pa­lan­gai.

Uos­ta­mies­ty­je ne­be­li­ko vi­du­ri­nių mo­kyk­lų. Pas­ku­ti­nio­ji to­kį sta­tu­ są tu­rė­jo Vy­dū­no mo­kyk­la, ta­čiau jos pa­va­di­ni­mą va­kar mies­to ta­ ry­bos na­riai su­ti­ko pa­keis­ti. Vy­ dū­no vi­du­ri­nė mo­kyk­la, kai tik jos nau­ji nuo­sta­tai bus įre­gist­ruo­ti Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re, va­din­ sis gim­na­zi­ja. Ta­čiau jo­je ir to­liau bus for­muo­ja­mos 1–12 kla­sės.

Nuo ki­tų me­tų pra­džios ke­lei­viai mies­to au­to­bu­suo­se vėl ga­lės įsi­gy­ti po­pie­ri­nių bi­lie­tų su nuo­ lai­da. Tam va­kar pri­ta­rė mies­ to ta­ry­ba. Bi­lie­tė­liai su 50 ir 80 pro­c. nuo­lai­do­mis au­to­bu­suo­se ne­be­bu­vo par­da­vi­nė­ja­mi nuo šių me­tų pra­džios. Juos grą­žin­ti įpa­ rei­go­jo Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je tar­ny­ba.

Be­na­miai bė­go nuo tik­rin­to­jų

Dar­bas. Šian­dien 13 val. Klai­pė­dos te­ ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Klai­pė­dos sky­ riaus 120 sa­lė­je vyks in­for­ma­ci­nis ren­ gi­nys, ku­ria­me da­ly­vaus Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos at­sto­vai. Ren­g i­n io te­ma – „Dar­buo­to­jo tei­sės: pa­g rin­d i­ niai dar­bo su­tar­čių su­da­ry­mo, nu­trau­ ki­mo as­pek­tai“.

Po Klai­pė­dos se­ na­mies­tį išė­ję pa­si­ vaikš­čio­ti sa­vi­val­dy­ bės tik­rin­to­jai ti­kė­ jo­si ras­ti dau­gy­bę iš­mal­dos pra­šan­čių be­na­mių, juos pa­ bar­ti ir pa­tar­ti, kaip ge­riau elg­tis. Ta­čiau val­di­nin­kai su­ti­ko vos ke­lis var­ge­tas.

Vy­dū­nas. Šian­d ien 17.30 val. Klai­pė­ dos vie­šo­sios bib­l io­te­kos Pem­pi­n in­ kų fi­lia­le (Tai­kos pr. 79 / 81A) Vy­dū­no drau­gi­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas To­mas Sta­ ni­kas pri­sta­tys Vy­dū­no kny­gos „Svei­ ka­ta, jau­nu­mas, gro­žė“ nau­ją fak­si­mi­li­ nį lei­di­mą. Po kny­gos pri­sta­ty­mo lek­ to­rius pa­pa­sa­kos apie vy­dū­nie­čių ke­ lio­nę į Det­mol­dą (Vo­k ie­ti­ja) – ten prie na­mo, ku­ria­me po ka­ro gy­ve­no Vy­dū­ nas, šie­met ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta. Ren­g i­nys ne­mo­ka­mas.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vie­nas se­ny­vas ap­dris­kęs žmo­ge­ lis, skai­čiuo­da­mas au­to­bu­so bi­lie­ tė­lius, tik iš­pū­tė akis, kai iš­vy­do bū­rį rei­do da­ly­vių. Ki­tas už­kal­bin­tas aso­cia­lios iš­ vaiz­dos vy­riš­kis ti­ki­no, kad nie­ko blo­go ne­da­ro, o tik ren­ka tuš­čius bu­te­lius. Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai, po­li­ci­nin­kai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai pa­si­vaikš­ čio­jo nuo Sau­sio 15-osios gat­vės iki M.Maž­vy­do alė­jos. „Gal šal­tis be­na­mius iš­bai­dė, o gal pa­dė­jo pre­ven­ci­ja, bet se­na­ mies­ty­je jų ne­ra­do­me. Ne­ke­ti­no­me jų baus­ti, no­rė­jo­me tik pa­tik­rin­ti, ko­kia pa­dė­tis mies­te“, – aiš­ki­no Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Kont­ ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­ dė­jas Vi­lius Va­lys. Vie­nas aso­cia­ lios iš­vaiz­dos vy­riš­kis, vos iš­vy­dęs tik­rin­to­jus, puo­lė slėp­tis.

„„Po­kal­bis: rei­dą su­ren­gę Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai va­kar auk­lė­ja­mą­sias kal­bas ga­lė­jo rėž­ti tik

dviem mies­to cent­re su­tik­tiems be­na­miams.

„Jis pa­spru­ko, nors ir sė­dė­jo neį­ ga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je. La­bai jau grei­tai din­go“, – nu­si­ste­bė­jo V.Va­lys. Rei­do da­ly­viai lan­kė­si ne tik cent­ri­nė­se se­na­mies­čio gat­vė­se, kur iš­mal­dos pra­šan­tys be­na­miai ke­lia dau­giau­sia aist­rų. „Apė­jo­me ap­leis­tus pa­sta­tus, vie­tas, kur mėgs­ta rink­tis be­na­ miai. To­kio­se lan­dy­nė­se jie ga­li su­kel­ti gais­rus, o tai ga­li baig­tis ir žmo­nių žū­ti­mis“, – ti­ki­no V.Va­lys. Klai­pė­dos val­di­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad mo­ko­si iš Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bės ko­le­gų ir atei­ty­je ža­da griež­čiau kont­ro­liuo­ti aso­cia­lius as­me­nis. „Nors kol kas ne­tu­ri­me tei­si­ nių prie­mo­nių, ta­čiau yra ga­li­

my­bė au­to­bu­siu­ku su­rink­ti be­na­ mius iš mies­to cent­ro ir nu­ga­ben­ti juos į nak­vy­nės na­mus. Vis­gi to­ kie žmo­nės ti­ki­na, kad pa­tys pa­si­ rin­ko to­kį gy­ve­ni­mo bū­dą, o to juk neužd­rau­si“, – kal­bė­jo sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jas. Vie­nas iš kal­bin­tų be­na­mių rei­ do da­ly­viams pa­sa­ko­jo, kad jis pa­ts nu­spren­dė nak­ti­mis glaus­tis Meln­ ra­gė­je esan­čia­me bun­ke­ry­je, nors jo ma­ma ir tu­ri bu­tą. „Jis aiš­ki­no, jog ne­no­ri jo­kių pa­ šal­pų, o no­ri lais­vės. Mū­sų tiks­las bu­vo pa­kal­bė­ti su to­kiais žmo­nė­ mis, iš­klau­sy­ti juos. Tai, kad jie iš­ si­kė­lė iš mies­to cent­ro, ro­do, jog mū­sų pre­ven­ci­nis dar­bas ne­nuė­jo

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vi­lius Va­lys:

Yra ga­li­my­bė au­to­bu­ siu­ku su­rink­ti be­na­ mius iš mies­to cent­ ro ir nu­ga­ben­ti juos į nak­vy­nės na­mus.

vel­tui“, – ti­ki­no Kont­ro­lės ir pre­ ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas. Ki­tą sa­vai­tę rei­do da­ly­viai tik­rins pie­ti­nę mies­to da­lį, lan­kys ap­leis­ tus pa­sta­tus, sy­kiu įver­tin­da­mi ir jų būk­lę.

Nors seg­tu­vų su doku­ mentais bu­vo la­bai daug, žmo­nės tarp jų ne­pa­sik­ly­do ir ap­ti­ko daug klau­si­mų su­kė­lu­sių da­ly­kų. Be­ne la­biau­siai juos šo­ki­ra­vo il­ ga­lai­kio bend­ri­jos tur­to nu­ra­šy­ mo ak­te už­fik­suo­tas fak­tas, jog 2000-ai­siais bend­ri­jos var­du bu­ vo įsi­gy­ti du du­ji­niai re­vol­ve­riai. Kiek­vie­nas gink­lų kai­na­vo apie pu­sę tūks­tan­čio li­tų. Pa­sak do­ku­men­tų, po sep­ty­ne­rių me­tų jų li­ku­ti­nė ver­tė bu­vo vos vie­ nas li­tas. Žmo­nės svars­tė: ve­jap­jo­vė, kom­piu­te­ris, te­le­fo­nas – šie pir­ki­niai lo­giš­kai su­pran­ta­mi ir pa­tei­si­na­mi. Bet kam gy­ve­na­mų­jų na­mų bend­ ri­jos ad­mi­nist­ra­ci­jai gink­lai? Il­ga­ me­tis bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Si­gi­tas

Re­mė­za „Klai­pė­dai“ tei­gė, kad gink­ lą įsi­gi­jo sa­vi­gy­nai. Mat 2000-ai­siais bend­ri­jos dar­buo­to­jams al­gos bū­da­ vu­sios mo­ka­mos ne per ban­ką, o gry­ nais. Tad tek­da­vę ne­štis ne­men­kas pi­ni­gų su­mas. „Be to, mū­sų kon­to­ra kar­tą bu­vo api­plėš­ta. Rei­kė­jo tu­rė­ti bū­dų ap­si­gin­ti nuo nu­si­kal­tė­lių, – ti­ ki­no S.Re­mė­za. – Tuo me­tu bu­hal­ te­rio pa­rei­gas ėjo vy­ras. Kai pa­ma­tė, kad nu­si­pir­kau gink­lą, ir jis už­si­no­ rė­jo. To­dėl nu­pir­ko­me ant­rą.“ Bend­ri­jos pir­mi­nin­kas tvir­ti­no, kad pa­ts su­mo­kė­jo pi­ni­gus už re­ vol­ve­rį, ku­riuo nau­do­jo­si, o tai pa­ tvir­ti­nan­tys do­ku­men­tai neiš­li­ko. „Praė­jo try­li­ka me­tų, ne­pri­va­lu tiek lai­ko lai­ky­ti są­skai­tų-fak­tū­ rų“, – ti­ki­no S.Re­mė­za.

Vi­z i­tas. Va­kar Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­r ų uos­to di­rek­ci­jo­je lan­kė­si Ja­po­ni­ jos pre­k y­bos mi­si­jos de­le­ga­ci­ja – 13 kom­pa­ni­jų at­sto­vai. Vi­zi­to tiks­las – in­ ves­ti­ci­nės ap­lin­kos įver­ti­ni­mas, glau­ des­nių ry­šių su Lie­tu­vo­je vei­k ian­čio­ mis įmo­nė­m is už­mez­g i­mas. Ja­po­n i­ jos kom­pa­n i­jų at­sto­vams bu­vo pri­ sta­t y­tas Klai­pė­dos uos­tas, ap­tar­ta jo veik­la, eko­no­mi­niai ro­dik­liai, vyk­do­ mi plėt­ros pro­jek­tai, ap­ž velg­tos jo ga­ li­my­bės ir pa­jė­gu­mai, vei­k ian­čių kro­ vos įmo­nių veik­la, spe­ci­fi­ka, lo­gis­ti­kos klau­si­mai, vers­lo kli­ma­tas. Ap­do­va­no­ji­mas. Su­si­sie­k i­mo mi­ nis­te­r i­jo­je vy­ko stu­den­t ų bai­g ia­ mų­jų dar­bų trans­p or­to te­ma pri­ sta­ty­mas, ver­t i­n i­mas ir nu­ga­lė­to­jų ap­do­va­no­ji­mas. Tarp pa­sta­rų­jų bu­ vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­ tas Ro­ber­tas Gri­ga­l iū­nas. Jis ap­do­ va­no­tas už dar­bą „Sus­k ys­t in­t ų du­ jų pa­nau­do­ji­mo Ro-Ro ir Ro-Pax ti­ po lai­v ų jė­gai­nė­se ty­ri­mai bei tech­ no­lo­g i­n is įdie­g i­mas“. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Ire­na Dek­t ia­r io­ va (g. 1927 m.), Ire­na Dar­ž ins­k ie­nė (g. 1928 m.), Ev­ge­ni­ja Van­da Šiau­čiu­lie­nė (g. 1929 m.), Liu­bo­vė Zag­lu­boc­ka­ja (g. 1929 m.), Ste­pas Lo­zo­ro­vas (g. 1936 m.), Re­mi­g i­jus Mi­ku­ta (g. 1971 m.).

Bend­ri­jos tur­tas – gink­lai 1

Dienos telegrafas

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ev­ge­n i­ja Van­da Šiau­čiu­l ie­nė, Ire­ na Dek­tia­rio­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 12 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

„„Pir­ki­nys: apie tai, kad už gy­ven­to­jų pi­ni­gus bend­ri­jos var­du bu­vo nu­pirk­

ti du re­vol­ve­riai, žmo­nės su­ži­no­jo iš il­ga­lai­kio tur­to nu­ra­šy­mo ak­to.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 55 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si krū­t i­nės ir pil­vo skaus­mais. Ke­l i žmo­nės me­di­kų pa­gal­bos šau­kė­si dėl karš­čia­vi­mo.


4

penktadienis, SPALIO 25, 2013

miestas

Sko­los išvijo į gat­vę Z.Kil­baus­ko duk­ra Iri­ 1 na su vy­ru V.Špil­čia­ku ir sū­nu­mi ap­si­gy­ve­no trem­ti­niams

sa­vi­val­dy­bės su­teik­ta­me tri­jų kam­ ba­rių bu­te Liu­be­ko gat­vė­je. Bu­to pri­va­ti­zuo­ti ne­su­ge­bė­jo

Ly­giai prieš 15 me­tų dien­raš­ty­ je „Klai­pė­da“ bu­vo iš­spaus­din­ tas straips­nis apie dvi trem­ti­nio Z.Kil­baus­ko duk­ras, ku­rios grį­žo į is­to­ri­nę tė­vy­nę, mo­ko­si lie­tu­vių kal­bos ir ban­do pri­si­tai­ky­ti nau­jo­ je ap­lin­ko­je. Ta­čiau adap­tuo­tis se­kė­si sun­ kiai, gy­ve­ni­mas ne­su­sik­los­tė. Iri­ na su Vla­di­mi­ru iš­si­sky­rė 2005 m., ji su sū­nu­mi iš­vy­ko į Ang­li­ją, vy­ras pa­si­li­ko gy­ven­ti bu­te, ku­ris ne­ži­nia ko­dėl ne­bu­vo pri­va­ti­zuo­tas ir li­ko sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­be. Vla­di­mi­ro bė­dos pra­si­dė­jo ta­da, kai dras­tiš­kai išau­go sa­vi­val­dy­bės būs­to mo­kes­tis.

Vla­di­mi­ras Špil­čia­kas:

Ką da­ry­siu da­bar? Tur­būt teks šok­ti per bal­ko­ną.

Nuo­mi­nin­kas be vie­tos

Dar prieš ke­le­tą me­tų šio tri­ jų kam­ba­rių bu­to nuo­ma bu­vo 94 li­tai per mė­ne­sį, šian­dien ji sie­kia 433 li­tus. Vla­di­mi­ras tei­gė ne­ga­ vęs nau­jos sa­vi­val­dy­bės su­tar­ties ir paaiš­ki­ni­mo, ko­kiu pa­grin­du yra pa­kel­ta nuo­ma. Pen­kias­de­šimt­me­tis V.Špil­čia­ kas tei­gia mo­kė­jęs tik tuos 94 li­tus už nuo­mą ir ne­su­ti­ko mo­kė­ti išau­ gu­sios su­mos. Dėl to ne­su­mo­kė­to skir­tu­mo ir su­si­da­rė ne­ma­ža su­ma. Ją sa­vi­val­dy­bė trak­ta­vo kaip sko­lą, dėl ku­rios iš­ki­lo grės­mė, kad vy­rą iš­kel­dins. „Esu šioks toks meist­ras, ga­mi­ nu skulp­tū­rė­les iš kau­lo, me­džio, jas par­duo­du, taip ir ver­čiuo­si. Ką da­ry­siu da­bar? Tur­būt teks šok­ ti per bal­ko­ną. Ne­be­ži­nau, kaip gy­ven­ti“, – guo­dė­si Vla­di­mi­ras, kai va­kar ry­tą į na­mus, ku­riuo­se jis gy­ve­na, už­griu­vo ant­sto­liai ir po­li­ci­ja. Vla­di­mi­ras ki­lęs iš Ka­ra­gan­dos. Su bu­vu­sia žmo­na, trem­ti­nio duk­ra Iri­ na, prieš at­vyk­da­mi į Lie­tu­vą, gy­ve­ no Je­ka­te­rin­bur­ge. V.Špil­čia­kas ten dir­bo res­tau­ra­ci­nė­je ga­myk­lo­je. „Mums at­siun­tė ta­da do­ku­ men­tus, kad ga­li­me kaip trem­ti­ niai grįž­ti į Lie­tu­vą. At­va­žia­vo­me, tie­sa, su žmo­na iš­si­sky­riau ir da­bar aš ta­pau kaž­ko­kiu nuo­mi­nin­ku be vie­tos“, – ste­bė­jo­si V.Špil­čia­kas. Įsis­ko­li­no 10 tūkst. li­tų

Vy­ras ne­mo­kė­jo pa­ki­lu­sio nuo­ mos mo­kes­čio, to­dėl vien už nuo­ mą su­si­kau­pė 7 tūkst. 55 li­tų sko­la. „Klai­pė­dos ener­gi­jai“ ne­su­mo­kė­ta 2,3 tūkst. li­tų, už at­lie­kų iš­ve­ži­mą įsi­sko­lin­ta 554 li­tus. Bend­ra sko­la sie­kia be­veik 10 tūkst. li­tų. „Iš sa­vi­val­dy­bės bu­to jį nu­tar­ta iš­kel­din­ti už sko­las. Jos su­si­kau­pė ne per vie­ne­rius me­tus, kai sa­vi­ nin­kui, tai yra sa­vi­val­dy­bei, V.Špil­ čia­kas ne­mo­kė­jo už pa­tal­pų nuo­ mą“, – pa­brė­žė P.Mas­ke­liū­nie­nė.

„„Kryž­ke­lė­je: pa­klaus­tas, kur ke­ti­na ap­si­gy­ven­ti, V.Špil­čia­kas at­sa­kė, jog gat­vė­je.

„„Pro­ce­dū­ros: anks­tų ry­tą ant­sto­liai ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai at­vy­ko iš­kel­

din­ti sko­li­nin­ko iš bu­to. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2012 me­tais kei­tė­si sa­vi­val­dy­bės bu­tų nuo­mos įkai­niai. Tei­gia­ma, kad vi­si nuo­mi­nin­kai, ku­rie tu­rė­jo ne­ter­ mi­nuo­tas su­tar­tis, bu­vo įspė­ti. Nuo­ mos mo­kes­tis pa­di­dė­jo gan žy­miai. Gau­nan­tie­ji ma­žas pa­ja­mas ga­lė­ jo kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę, dek­la­ruo­ ti tur­tą ir to­kiu at­ve­ju bu­vo ga­li­my­ bė su­ma­žin­ti nuo­mos koe­fi­cien­tą. Vla­di­mi­ras esą to ne­pa­da­rė. Nors dels­pi­ni­giai už nuo­mos įsi­sko­li­ni­ mus nė­ra skai­čiuo­ja­mi.

li­nių būs­tų. Ket­vir­ta­die­nio ry­tą Vla­di­mi­rą ir­gi už­griu­vo ant­sto­ liai, po­li­ci­ja, ki­ti as­me­nys. Tiks­ las – iš­mes­ti žmo­gų iš sa­vi­val­dy­ bės bu­to. „Bu­vo ra­gi­ni­mas įvyk­dy­ti teis­ mo spren­di­mą ir per mė­ne­sį iš­ si­kraus­ty­ti, jis to ne­pa­da­rė. Lau­ kė­me dar ku­rį lai­ką, nes vy­ko teis­mi­niai da­ly­kai. Teis­mas iš­ kel­di­ni­mo ne­sus­tab­dė. Jam iš­ siun­tė­me pra­ne­ši­mą, kad spa­lio 24 d. bus vyk­do­mas iš­kel­di­ni­ mas, ir mes tai da­ro­me“, – tei­gė ant­sto­lis Jo­nas Pet­ri­kas. Esą žmo­ gus tu­ri pa­lik­ti ši­tą bu­tą. Kiek lai­

Ne­gai­les­tin­gos pro­ce­dū­ros

Šią sa­vai­tę Klai­pė­do­je gy­ven­to­ jai bu­vo iš­kel­din­ti iš tri­jų so­cia­

„„Ru­ti­na: vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos bu­tai“ di­rek­to­rė P.Mas­ke­liū­nie­

nė tei­gė, kad šią sa­vai­tę žmo­nes te­ko iš­kel­din­ti net iš tri­jų so­cia­li­nių ir sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių būs­tų.

ko bus leis­ta ja­me pa­si­lik­ti daik­tus, at­ski­rai teks de­rė­tis su sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vais. Ta­čiau jau va­kar Vla­di­mi­ras pri­ va­lė­jo išei­ti iš šio bu­to, ku­ria­me gy­ve­no 15 me­tų ir ku­ria­me lig šiol yra dek­la­ra­vu­si gy­ve­na­mą­ją vie­ tą jo bu­vu­si žmo­na Iri­na bei sū­nus Ro­ma­nas. Dar ne­pa­si­bai­gus iš­kel­di­ni­mo pro­ce­dū­roms, at­vy­kę dar­bi­nin­kai pra­dė­jo keis­ti bu­to du­ris. Vla­di­mi­ ras su­vo­kė, kad jis tu­ri išei­ti. Ty­liai, be jo­kių aud­rin­gų emo­ ci­jų, jis pa­siė­mė ma­žą ap­trin­tą la­ ga­mi­nė­lį su įran­kiais, bran­giau­

sią tur­tą, ir nu­ne­šė pa­sau­go­ti pas kai­my­ną. Kur rei­kės dė­ti vi­są ki­tą už­ gy­ven­tą tur­tą, V. Špil­čia­kas tei­ gė ne­ži­nan­tis, jis ne­ži­no­jo ir kur jam rei­kės nak­vo­ti iš­mes­tam į gat­vę mies­te, ku­ris taip ir ne­ta­ po jo na­mais. Bu­te, iš ku­rio iš­kel­din­tas Vla­di­ mi­ras, ke­ti­na­ma ap­gy­ven­din­ti ki­tą bu­vu­sių trem­ti­nių šei­mą. Nuo 1998 m. Klai­pė­do­je po­li­ti­ niams ka­li­niams ir trem­ti­niams yra nu­pirk­ta be­veik 150 bu­tų, ku­riuos vė­liau leis­ta pri­va­ti­zuo­ti leng­va­ti­ nė­mis są­ly­go­mis.


5

penktadienis, SPALIO 25, 2013

miestas

Ba­sei­ne šei­moms pri­trū­ko vie­tų Ne vi­sos šei­mos, ke­ti­nu­sios pa­si­nau­do­ ti su­teik­ta pro­ga ne­mo­ka­mai pra­leis­ti lai­ką ba­sei­ne, li­ko pa­ten­kin­tos. Van­dens pra­mo­go­mis ke­lis spa­lio ir gruo­džio mė­ ne­sio sa­vait­ga­lius ga­lės mė­gau­tis tik pir­ mie­ji su­sku­bę už­si­re­gist­ruo­ti.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ras, pir­ma­die­nį pa­skel­bęs re­gist­ra­ci­ją šei­moms, no­rin­čioms ke­lis sa­vait­ga­lius ne­mo­ka­mai pa­ si­pliuš­ken­ti ba­sei­ne, su­lau­kė gy­ ven­to­jų skam­bu­čių ant­plū­džio: be­veik vi­sos vie­tos bu­vo už­pil­dy­ tos jau per pir­mą­ją die­ną, o re­zer­ va­ci­ja nu­trauk­ta. Dar­buo­to­jai su­lau­kė ir pik­tų at­ si­lie­pi­mų dėl trum­pes­nio re­gist­ra­ ci­jos lai­ko ar ne vi­sai skaid­raus re­ gist­ra­vi­mo. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tė Vik­to­ri­ja Rič­ku­ tė pa­ti­ki­no, kad į vi­sus skam­bu­čius bu­vo at­si­liep­ta. „No­rin­tie­ji da­ly­vau­ ti šio­je pro­gra­mo­je krei­pė­si be per­ sto­jo. Su­lau­kė­me di­de­lio no­rin­čių­ jų pa­si­nau­do­ti pa­slau­ga ant­plū­džio. Šiuo me­tu už­pil­dy­tos vi­sos vie­tos.

216

– tiek žmo­nių spė­jo už­si­re­gist­ruo­ti į ne­mo­ka­mus už­siė­mi­mus ba­sei­ne. Už­si­re­gist­ra­vo 216 žmo­nių, nors no­ rin­čių­jų bu­vo kur kas dau­giau. De­ ja, ne vi­si ga­lė­jo pa­tek­ti. Pa­tys ne­ si­ti­kė­jo­me to­kio ažio­ta­žo, ma­nė­me, jog re­gist­ra­ci­jos rei­kės il­ges­niam lai­kui“, – pa­sa­ko­jo V.Rič­ku­tė. Anot jos, to­kio ti­po svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­gų po­rei­kis Klai­pė­do­je la­ bai di­de­lis, to­dėl įstai­gos dar­buo­ to­jai vi­lia­si, jog pa­na­šios ini­cia­ty­ vos bus įgy­ven­di­na­mos ir atei­ty­je,

„„Tvar­ka: ne­mo­ka­muo­se šei­moms skir­tuo­se už­siė­mi­muo­se ba­sei­ne „Gin­ta­ras“ ga­lės da­ly­vau­ti tik pir­mie­ji

su­sku­bę už­si­re­gist­ruo­ti. 

o jo­se ga­lės da­ly­vau­ti dar dau­giau klai­pė­die­čių. „Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas van­de­ny­ je yra la­bai nau­din­gas kiek­vie­no žmo­gaus svei­ka­tai, o ru­de­nį žmo­ nės tam­pa ma­žiau jud­rūs. Pas­lau­ gą šei­moms pa­si­rin­ko­me ne tik to­ dėl, kad fi­zi­nis ak­ty­vu­mas stip­ri­na

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

svei­ka­tą, bet ir no­rė­da­mi joms su­ teik­ti ga­li­my­bę pra­leis­ti dau­giau lai­ko kar­tu“, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tė. Ši pro­gra­ma fi­nan­suo­ja­ma pa­ gal Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos Vi­suo­me­nės svei­ka­tos rė­mi­mo spe­cia­lio­sios pro­gra­mos „Svei­ka­tin­gu­mo mė­ne­siai“ prie­

mo­nę, skir­tą ska­tin­ti fi­zi­nį ak­ty­vu­ mą šei­moms ba­sei­ne. Šiai prie­mo­ nei bu­vo skir­ta 9 tūkst. 600 li­tų. Vi­si už­si­re­gist­ra­vu­sie­ji tu­rės at­vyk­ti į Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rą at­siim­ti lei­di­mų. Už­siė­mi­mai vyks spor­to cent­re „Gin­ta­ras“.


6

penktadienis, spalio 25, 2013

nuomonės

Val­džia – be at­sa­ko­my­bės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pa­gau­ti ir atim­ti Violeta Juodelienė

Š

a­l ies po­l i­t i­k ai, spė­j ę pa­s i­ žy­mė­t i ne vie­nu trum­pa­re­ giš­ku spren­di­mu, to­l iau de­ monst­r uo­ja po­l i­t i­nę trum­ pa­re­g ys­tę. Sug­lu­m in­t i skir­t u­mo tarp ko­mer­ci­ nių ban­kų pel­no ir vals­ty­bei su­mo­kė­ tų mo­kes­čių, jie už­si­mo­jo Pel­no įsta­ ty­mo pa­kei­ti­mais pri­vers­ti skan­di­na­ vus pa­si­da­ly­t i už­dirb­tais pi­ni­gais. Jei pa­ma­čius mi­l i­jo­n i­n ius pel­nus ir nie­k in­g us tūks­tan­čius, su­mo­kė­tus į vals­ty­bės biu­d že­tą, šo­kas iš­t ik­tų ko­ kį nors be­dar­bį iš Nau­jo­sios Ak­me­ nės ar Le­ni­nui ar­ba­tą vi­ru­sį bol­še­vi­ ką, ne­bū­tų keis­ta.

Lie­tu­vai to­kių spe­cia­lis­ tų gal ir ne­rei­kia – jų pro­ tin­gų min­čių fo­ne daž­nas po­li­ti­kas at­ro­do la­bai juo­kin­gas. Ta­čiau kai tai šne­ka apie dar ne vie­ ne­rius ka­den­ci­jos me­tus sva­jo­jan­tys val­dan­tie­ji, yra dau­giau nei keis­ta. Jei jau ne­gal­vo­ja apie vals­ty­bę, tai bent pa­gal­vo­tų apie sa­ve – juk šian­dien iš­ vir­tą ko­šę pa­t iems ir teks ka­bin­t i. O ko­šė, kaip lei­do su­pras­t i Lie­t u­vos ban­k ų aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tas Sta­ tys Kro­pas, ga­li bū­ti la­bai jau spran­gi. Ne­pa­lan­k i mo­kes­t i­nė ap­l in­ka Skan­ di­na­v i­jos ban­k us tie­siog pa­ska­t in­t ų keis­t i re­z i­den­ci­jos ša­l į, t. y. Lie­tu­vo­je lik­t i veik­t i kaip fi­l ia­lams. Atim­si pi­ni­ gus šian­dien – dar dau­g iau jų ne­tek­ si ry­toj. Ką veiks aukš­čiau­sios kva­l i­fi ­ka­ci­jos fi­nan­sų spe­cia­l is­tai, se­n iai išau­gę iš pa­rei­g ų, ku­r ias jiems ga­lės pa­siū­ly­t i fi­l ia­lai? Tur­būt tą pa­t į, ką pa­da­rė ne­ deg­ra­da­vę už­da­r y­t ų ga­myk­lų dar­ buo­to­jai, – kurs BVP už­sie­n io vals­ ty­bėms. Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vai to­k ių spe­cia­l is­ tų gal ir ne­rei­kia – jų pro­tin­g ų min­čių fo­ne daž­nas po­li­ti­kas ar mi­nist­ras at­ ro­do la­bai juo­k in­gas. Ta­č iau vals­t y­b ės stra­te­gai ga­lė­t ų bent jau pa­gal­vo­t i apie in­dė­l ių drau­ di­mo fon­dą, ku­r į to­k iu at­ve­ju pa­l ik­ tų ve­ge­tuo­t i. Pri­ver­tę pa­si­trauk­ti skan­di­na­vų ban­ kus, mū­s ų stra­te­gai ga­lės už­s a­k y­ ti šim­tus kli­pų, gal­vo­t i nau­jus Lie­tu­ vos įvaiz­d į ge­r i­nan­čius šū­k ius – jais in­ves­tuo­to­jai vis tiek ne­pa­t i­kės.

V

i­sos bė­dos mū­sų vals­ty­ bė­je pra­si­de­da nuo to, kad ne­bė­ra at­sa­ko­my­bės už nu­veik­tus blo­gus dar­bus ar vals­ty­bei bran­giai kai­na­vu­sias klai��das. Ir kal­ba­ma čia ne tiek apie nu­si­kal­tė­lius, ku­rių dau­gu­ma, drįs­ čiau ma­ny­ti, lie­ka ne­nu­baus­ti, nes jų vi­sų ne­su­gau­na, bet pir­miau­sia po­li­ti­kus ir val­di­nin­kus. Ne­re­tai jie pa­tys ne­sup­ran­ta, ką pri­da­ro. Par­ti­jos po rin­ki­mų kei­čia vie­ na ki­tą, pa­skui kri­ti­kuo­ja vie­na ki­ tos dar­bus, ta­čiau ko­kia iš to nau­da pa­pras­tiems pi­lie­čiams? Nu­lis. Daug kas da­bar šne­ka apie nak­ti­ nę And­riaus Ku­bi­liaus mo­kes­čių re­ for­mą. At­seit blo­gai A.Ku­bi­lius pa­ da­rė. Ta­čiau ko­kia at­sa­ko­my­bė dėl to, kas pa­da­ry­ta? Juk net Kons­ti­tu­ ci­nis Teis­mas nu­ta­rė, kad al­gų ma­ žin­ti Vy­riau­sy­bė ne­tu­rė­jo tei­sės. Kaip įgy­ven­din­ta tos Vy­riau­sy­ bės na­rių at­sa­ko­my­bė, jei, Kons­ti­ tu­ci­nio Teis­mo nuo­mo­ne, ji pa­žei­ dė įsta­ty­mą? Taip pat nu­li­nė. Ki­taip sa­kant, jo­kia. Nė­ra at­ sa­ko­my­bės, nes nie­kas už nie­ką neat­sa­ko. Da­bar­ti­niai so­cial­de­mok­ra­tai ir ki­ti po­zi­ci­jo­je esan­tys po­li­ti­kai aiš­ ki­na, kad va­di­na­ma­sis sau­lės elekt­ ri­nių sta­ty­bų ska­ti­ni­mo pro­jek­tas ša­liai at­ne­šė 200 mln. li­tų iš­lai­dų ir nuo­sto­lių. Dėl šio rei­ka­lo vi­si kaip su­si­ta­rę kal­ti­na bu­vu­sį ener­ge­ti­kos mi­nist­rą Ar­vy­dą Sek­mo­ką. Esą jis kal­tas, kad elekt­ra iš to­ kių elekt­ri­nių stei­gė­jų pa­gal kon­ ser­va­to­rių lai­kais su­da­ry­tas ir iki šiol ga­lio­jan­čias su­tar­tis dar ir da­ bar su­per­ka­ma ke­lis­kart bran­giau nei par­duo­da­ma rin­ko­je. Čia toks vals­ty­bi­nis „mon­kės biz­nis“, kai per­ka­ma bran­giau, o par­duo­da­ma pi­giau. Klau­si­mas: kam, ko­kiam ūki­ niam ir po­li­ti­niam su­bjek­tui ar po­grin­di­niam par­ti­jų rė­mė­jui vi­so to rei­kė­jo? Juk aki­vaiz­du, kad toks „biz­niu­kas“ vals­ty­bei ne­ša vien tik bai­sius nuo­sto­lius, o kaž­kam – ne­ ma­žą pel­ną. Ta­čiau, kad ir kaip ten be­bū­tų, dėl to kal­tin­ti vien tik A.Sek­mo­ ką ne­de­rė­tų. Juk be vi­sos bu­vu­sios

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Andriaus Deltuvos karikatūra

Vy­riau­sy­bės pri­ta­ri­mo toks „mon­ kės pro­jek­tė­lis“ tik­rai ne­bū­tų bu­ vęs pa­lai­min­tas.

Kas bus, kai val­džia im­sis nau­jos ato­mi­ nės elekt­ri­nės sta­ ty­bos, ga­li­ma tik su siau­bu įsi­vaiz­duo­ti. Žo­džiu, kal­tų vėl nė­ra iš prin­ci­po. Bu­vęs mi­nist­ras, ku­ris dėl vi­siems su­pran­ta­mų prie­žas­čių ne­ga­li pa­ sa­ky­ti, kas jam lie­pė „pra­mu­ši­nė­ ti“ to­kį pro­jek­tą, ta­po tik dar vie­ nu at­pir­ki­mo ožiu. Kas bus, kai val­džia im­sis nau­ jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos, ga­li­ma tik su siau­bu įsi­vaiz­duo­ti. Elekt­ra tik­rai bus bran­ges­nė, ne­gu yra da­bar. Ro­ži­niai Al­gi­man­to Če­ kuo­lio pa­ža­dai rek­la­mo­se čia bu­vo tik šiaip sau – rin­ki­mų ak­ci­ja, ku­ ri se­niai bai­gė­si. Po­li­ti­kos vei­kė­jai vis tiek tą monst­rą Lie­tu­vo­je sta­ tys, net jei rei­kė­tų su­fal­si­fik ­ uo­ti dar vie­no reng­si­mo re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tus. La­bai jau kve­pia čia gra­žiais pi­ ni­gais, nes pa­ts pro­jek­tas fi­nan­si­ niu po­žiū­riu yra to­kio dy­džio, ko­ kio Lie­tu­va per tiek me­tų dar nė kar­to ne­tu­rė­jo. Anks­čiau bū­da­vo tik mįs­lin­go­ mis ap­lin­ky­bė­mis pri­va­ti­zuo­ja­mi

vals­ty­bi­niai ūkio su­bjek­tai, o kai juos vi­sus iš­par­da­vė, te­li­ko su­gal­ vo­ti to­kį pla­ną, iš ku­rio bū­tų įma­ no­ma pa­si­grieb­ti lė­šų avan­su. Jei Val­do­vų rū­mai kai­na­vo be­ maž pu­sę mi­li­jar­do, ir kai kam tie pi­ni­gai te­be­šil­do ko­jas ir kū­nus, tai kiek val­diš­kų pi­ni­gų bus su­ si­žer­ta iš šio rei­ka­lo? Čia net įsi­ vaiz­duo­ti sun­ku. Tai ne „Ma­žei­kių naf­ta“ ar „Wil­liams“ ir ne „Te­le­ ko­mas“. Tai bus ge­ro­kai di­des­nis val­džios ir oli­gar­chų pro­jek­tas, iš ku­rio kai kam į ki­še­nes su­by­rės šim­tai mi­li­jo­nų. To­dėl čia ir to­kia is­te­ri­ja dėl tos elekt­ri­nės sta­ty­mo ta­ria­mos bū­ ti­ny­bės. Juk su­jun­gus Lie­tu­vos elekt­ros tink­lus su Šve­di­jos ir Len­ ki­jos tink­lais pri­klau­so­my­bės nuo Ru­si­jos elekt­ros tie­ki­mo ir taip ne­ be­liks. Tad apie ko­kią čia ener­ge­ti­ nę ne­prik­lau­so­my­bę kal­ba­me? To­kia įsi­ke­ro­ju­si ne­bau­džia­mu­ mo si­tua­ci­ja la­bai rei­ka­lin­ga vi­sų abe­jo­ti­nų pro­jek­tų įkvė­pė­jams ir or­ga­ni­za­to­riams. Jiems nu­si­spjau­ ti į vis­ką, svar­bu tik, kad jų ir jų rė­ mė­jų ki­še­nės bū­tų pil­nos. O at­sa­ko­my­bės įpras­tai nė­ra jo­ kios, ga­li da­ry­ti, ką tik no­ri. Po ki­tų rin­ki­mų atė­ju­si nau­ja po­li­ti­nė val­ džia tik pa­grū­mos pirš­tu, ta­čiau jo­kių vals­ty­bės biu­dže­tui pa­da­ry­ tų nuo­sto­lių ne­rei­kės at­ly­gin­ti. To­ kie įsta­ty­mai, to­kia mo­ra­lė, to­kios su­si­for­ma­vo ir tra­di­ci­jos. Re­gi­man­tas Alio­nis

Val­džios dis­ku­si­jos dėl kie­mų va­ ly­mo ver­čia ir ma­ne iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Ma­no ma­ny­mu, pa­to­ giau­sia ir ge­riau­sia klai­pė­die­čiams bū­tų, jei kiek­vie­no na­mo gy­ven­to­ jai jaus­tų­si at­sa­kin­gi už sa­ve ir ap­ lin­ką pri­žiū­rė­tų pa­tys. Gy­ve­nu bu­ vu­sia­me koo­pe­ra­ti­nia­me na­me ir man net ne­šau­tų į gal­vą, jog kaž­ kas iš sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų atei­ti ir ap­šluos­ty­ti sė­di­mą­ją. Nuo­rū­ko­mis, ne­pjau­ta žo­le ir ap­lin­ka rū­pi­na­mės pa­tys. Sam­do­mam žmo­gui su­mo­ ka­me pi­ni­gus ir mums ne­rei­kia su­ kti gal­vos dėl kie­mų tvar­ky­mo. Ar ne ge­riau vi­siems bū­tų va­do­vau­tis to­kia lo­gi­ka? Ri­ma

Ko­dėl neiš­vai­ko „bom­žų“?

Ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti, kaip toks di­de­lis ir ge­rą var­dą tu­rin­tis pre­ky­bos cent­ ras, įsi­kū­ręs M.Maž­vy­do alė­jo­je, ne­su­ge­ba iš­vai­ky­ti ap­link jį nuo­lat be­si­bū­riuo­jan­čių be­na­mių? Neį­ma­ no­ma į par­duo­tu­vę įei­ti. Kol praei­ ni pro tuos be­na­mius, ten­ka įkvėp­ ti bjau­riau­sio dvo­ko. Svar­biau­sia, kad tie el­ge­tos ren­ka­si prie vi­sų įė­ ji­mų. Pas­te­bė­jau, jog bū­tent dėl šios prie­žas­ties pra­de­du veng­ti to pre­ky­ bos cent­ro. Ga­lė­tų su­mo­kė­ti tiems „bom­žams“, kad ap­leis­tų par­duo­tu­ vės priei­gas. Ar­ba te­gul pa­sta­to ap­ sau­gi­nin­ką, ku­ris juos vai­ky­tų nuo­ lat. Ko­dėl tu­ri ken­tė­ti klien­tai? S.

Siū­lo gra­žin­ti to­liau

Ma­nau, kad M.Maž­vy­do alė­ja tik­rai ta­po pa­trauk­les­nė. Džiu­gu ma­ty­ ti šią va­sa­rą at­si­ra­du­sius me­ni­nius ak­cen­tus, ku­rie jud­riai uos­ta­mies­ čio vie­tai su­tei­kė daug ši­lu­mos ir jau­ku­mo. Da­bar ir sve­čius ne gė­da į alė­ją at­si­ves­ti – tik­rai yra ką pa­ro­ dy­ti. Ti­kiuo­si, kad me­ni­nin­kų dar­ bų alė­jo­je at­si­ras ir dau­giau. Dar ge­ riau bū­tų, jei neiš­vaiz­dūs gra­ni­ti­niai suo­liu­kai vi­si bū­tų ap­kal­ti me­di­nė­ mis len­te­lė­mis. Kol kas to­kių de­ko­ ruo­tų ak­me­ni­nių sta­čia­kam­pių dar tik 17, ta­čiau vi­liuo­si, jog ne­to­li­mo­je atei­ty­je vi­si jie bus pa­keis­ti. Re­gi­na

V.M. „Ats­to­ki­te nuo B.Bra­daus­ko“, „Klai­pė­da“, 2013 10 24.

a jau tik­rai, lyg vis­kas pas mus ge­rai: ir kles­ti eko­no­mi­ka, ir nė­ra ko­ rup­ci­jos, ir pui­kiai dir­ ba tei­sė­sau­ga. De­ja, nie­ko to mes ne­tu­ri­me. Kaip sa­ko­ma, sa­vo­je aky­je pa­ ga­lio ne­ma­to­me, už­tat kai­my­no... Su­tin­ku, kad ži­niask­lai­da at­sklei­ džia įvai­rias ge­ro­ves ir ne­ge­ro­ves. Ta­čiau kai ku­rie žur­na­lis­tai, lai­dų

Pa­si­lie­ka pi­ni­gus

ve­dė­jai aki­vaiz­džiai pro­vo­kuo­ja da­ ly­vau­jan­čius lai­do­se žmo­nes. Re­gis, pro­tin­gas, ele­gan­tiš­kas Ed­mun­das Ja­ki­lai­tis ėmė už­da­vi­ nė­ti klau­si­mus ag­re­sy­viai, ne­klau­ sy­ti pa­šne­ko­vo nuo­mo­nės. Štai tre­ čia­die­nio va­ka­rą žiū­rė­jau jo ve­da­mą lai­dą, ku­rio­je da­ly­va­vo. B.Bra­daus­ kas. Apie Bal­ta­ru­si­jo­je ma­ty­tą ge­ro­ vę B.Bra­daus­kas kal­bė­jo tik­rą tie­są. O ve­dė­jas, jei­gu to­je Bal­ta­ru­si­jo­je ir

bu­vo, tai, ma­tyt, iš pa­vy­do, kad iš­ vy­do ne tai, ko ti­kė­jo­si (o tu­rė­jo pa­ ma­ty­ti ap­dirb­tus lau­kus, mo­der­ nias fer­mas, gra­žias gy­ven­vie­tes, pui­kius au­to­mo­bi­lius ir nė vie­no „bom­žo“), žiau­riai nu­si­vy­lė. Ko­dėl pas mus kai ku­rie vei­kė­ jai vis no­ri pyk­tis, sklei­džia me­lą? Ma­tyt, to­kiais bū­dais ren­ka­mas elek­to­ra­tas, juk se­nu­kai, ku­rie ka­ dai­se nu­ken­tė­jo nuo rep­re­si­jų, ne­ ga­li ap­si­lan­ky­ti Bal­ta­ru­si­jo­je. K.

Jau ke­lin­tą kar­tą su­si­du­riu su bet ko­kia lo­gi­ka be­si­ker­tan­čiu uos­ta­ mies­čio mai­ti­ni­mo įstai­gų pa­da­vė­ jų dar­bu. Ko­kią tei­sę ap­tar­nau­jan­tis žmo­gus tu­ri nea­ti­duo­ti grą­žos? Nuo ka­da vie­nas ar du li­tai jau ne­bė­ra lai­ ko­mi pi­ni­gais? Man at­ro­do, kad ka­ vi­nių ir ba­rų sa­vi­nin­kai tu­rė­tų rim­ tai pa­si­kal­bė­ti su sa­vo dar­buo­to­jais ir paaiš­kin­ti, jog ap­mo­kė­jus są­skai­tą vis­kas iki pa­sku­ti­nio bal­to cen­to tu­ ri bū­ti ati­duo­ta. Tik klien­tas vė­liau nu­spręs, ar pa­liks pa­da­vė­jui ar­bat­pi­ ni­gių. Toks sa­vi­va­lia­vi­mas ste­bi­na ir ne­puo­šia mai­ti­ni­mo įstai­gų. Gal tie ke­li li­tai man bū­ti­ni au­to­bu­so bi­lie­ tui ar ki­tam smul­kiam pir­ki­niui. Ra­mū­nas Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Rū­pes­tis kie­mais – pa­tiems

Lai­dos ve­dė­jas – ag­re­sy­vus?

Informacija: 397

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

N

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

PenktADIENIS, spalio 25, 2013

lietuva

Siekta su­kur­ti sta­bi­lią Kons­ti­tu­ciją

Ly­giai prie­š 21-us me­tus Lie­tu­vos gy­ven­to­jai re­fe­ren­du­mu pri­tarė pa­grin­di­niam ša­lies įsta­ty­mui – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jai. Už do­ku­men­to tekstą tąkart pa­si­sakė be­veik 57 pro­c. bal­sa­vu­sių ir nuo to lai­ko spa­lio 25-ąją mi­ni­me Kons­ti­tu­ci­jos dieną. Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ta­čiau, vie­no šio įsta­ty­mo rengėjų, pro­f. dr. Juo­zo Ži­lio, tei­gi­mu, trūko vi­sai ne­daug, kad dėl nuo­mo­nių ne­ su­ta­pi­mo įsta­ty­mo tvir­ti­ni­mas būtų buvęs nu­kel­tas vėles­niam lai­kui. Vis dėlto, pa­sak bu­vu­sio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko, prie­š du de­šimt­ me­čius pa­tvir­tin­ta Kons­ti­tu­ci­ja iš­li­ko sta­bi­li ir da­bar, o vie­nas es­mi­nių jos bruožų – tvir­ta įsta­ty­mo raidė. „Ga­liu pa­tvir­tin­ti, jog Kons­ti­ tu­ci­jos kūrėjai ir ati­tin­kamų sri­čių spe­cia­lis­tai bu­vo pa­si­ryžę šitą įsta­ tymą su­konst­ruo­ti taip, kad ji būtų skir­tas il­ges­niam lai­kui ir kad bū­ tų var­žo­mi ne­pagrįs­ti in­te­re­sai dėl Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mo“, – in­ter­viu „Klaipėdai“ sakė J.Ži­lys. – Kaip prie­š 21-us me­tus priim­ ta Kons­ti­tu­ci­ja at­ro­do da­bar­ti­ nia­me kon­teks­te? – Samp­ro­t au­jant apie Lie­t u­vos Kons­ti­tu­ciją reikėtų pa­sa­ky­ti vie­ ną svar­biau­sių da­lykų – bend­ra­ me eu­ro­pi­nia­me ar ne­tgi pa­sau­lio kons­ti­tu­ci­nių sis­temų kon­teks­te ji yra šiuo­lai­kiš­ka, ji vi­siš­kai jo­kiais at­žvil­giais ne­nu­si­leid­žia kitų ša­ lių kons­ti­tu­ci­joms. Ji kon­so­li­duo­ tai iš­reiš­k ia vi­sos de­m ok­ra­t inės ci­vi­li­za­ci­jos pa­sie­ki­mus. Ki­tas as­pek­tas – aki­vaiz­du, kad ši­to­je Kons­ti­tu­ci­jo­je iš­reikš­ta Lie­ tu­vos kons­ti­tu­cinės rai­dos tra­di­ ci­ja, kons­ti­tu­ci­nis pa­vel­das. Jei­ gu skru­pu­lin­gai ly­gin­tu­me dau­gelį da­lykų, – vald­žios san­darą ar žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ga­ran­ti­ jas, – aki­vaizd­žiai ma­ty­tu­me są­ sajų su 1922 m. Kons­ti­tu­ci­ja. Sa­ vo­tiškų at­spind­žių ga­li­ma ras­ti ir kal­bant apie 1938 m. Kons­ti­tu­ ciją, nors ji jau bu­vo ne­de­mok­ra­ tiš­ka, au­to­ri­te­tu pa­grįsta sis­te­ma, bet kai ku­rių da­lykų, pvz., ūkio or­ ga­ni­za­vi­mo pa­na­šumų, ir čia pa­ ma­ty­tu­me.

Tre­čias as­pek­tas – ši­ta Kons­ti­tu­ ci­ja ski­ria­si nuo anks­tes­nių, nes ji va­di­na­ma la­bai griež­ta, ar­ba kie­ta. Ji sun­kiai kei­čia­ma. Ga­liu pa­tvir­ tin­ti, kad Kons­ti­tu­ci­jos kūrėjai ir ati­tin­kamų sri­čių spe­cia­lis­tai bu­vo pa­si­ryžę šitą įsta­tymą su­konst­ruo­ ti to­kiu būdu, kad jis būtų skir­tas il­ ges­niam lai­kui ir kad būtų var­žo­mi ne­pagrįs­ti in­te­re­sai dėl Kons­ti­tu­ci­ jos kei­ti­mo, kad ji su­kurtų prie­lai­das sta­bi­liai tau­tos rai­dai. Kons­ti­tu­ci­ja, būda­ma la­bai sun­kiai kei­čia­ma, už­ tik­ri­na sta­bi­lesnę vi­suo­menės po­li­ tinę ir tei­sinę būseną.

Jei­gu aiš­ki­nimą vyk­ dytų par­la­men­tas, po­li­tinės ne­tvar­kos ir ju­ri­di­nio chao­so būtų daug dau­giau. – Ta­čiau Kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ timų būta. Ar turė­jo jie įta­kos bend­rai įsta­ty­mo pra­smei? – Did­žio­ji da­lis pa­kei­timų su­si­ ję su Lie­tu­vos da­ly­va­vi­mu ES. Lie­ tu­va, siek­da­ma būti Eu­ro­pos vals­ ty­bių po­li­tinės or­ga­ni­za­ci­jos na­re, ne­galė­jo ne­priim­ti tam tikrų tei­ si­nių, po­li­ti­nių nuo­statų. Bet ne­ ma­nau, kad tie pa­kei­ti­mai išk­reipė bendrąją Kons­ti­tu­ci­jos pra­smę. Lie­tu­vių tau­tos su­ve­re­ni­te­to raiš­ kos for­ma ne­nu­kentė­jo ir bend­ra idė­ja ši­ta­me do­ku­men­te li­ko. – Ta­čiau siū­lymų keis­ti šį įsta­ tymą bu­vo ne­ma­žai, turbūt bus ir atei­ty­je. Štai ir da­bar Sei­mas svars­to, ar leis­ti su­lau­žiu­siam prie­saiką as­me­niui dar kartą kan­di­da­tuo­ti į prie­sai­kos rei­ ka­lau­jantį po­stą. Ką ro­do to­kių siū­lymų gau­sa? – Iš tiesų bu­vo la­bai daug pa­si­ ūlymų, bet daž­nai jie būda­vo pa­ dik­tuo­ti siaurų po­li­ti­nių in­te­resų,

Trau­kia­si vi­ce­mi­nist­rai Iš So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos trau­kia­si du vi­ce­mi­nist­ rai. Šią sa­vaitę jau at­si­sta­ty­di­no vi­ ce­mi­nist­ras Ai­va­ras Tu­šas, siū­ly­ mo trauk­tis taip pat su­laukė vi­ce­ mi­nist­ras Aud­rius Bi­ti­nas.

Abu vi­ce­mi­nist­rai bu­vo de­le­guo­ti val­dan­čio­sios Dar­bo par­ti­jos. „Taip, man pa­si­ūlė išei­ti. Bu­vo pa­si­ūly­ta išei­ti sa­vo no­ru. Mes esa­ me po­li­ti­nio pa­si­tikė­ji­mo pa­reigū­ nai, tai jei­gu pra­ran­da­me po­li­tinį pa­si­tikė­jimą, mi­nistrė ga­li at­leis­ ti iš kar­to ar­ba pa­si­ūly­ti išei­ti sa­vo no­ru. Tie­siog bu­vo pa­sa­ky­ta, kad pir­ma­dienį turė­čiau išei­ti iš dar­ bo. <...> Ma­ne yra de­le­ga­vu­si Dar­bo par­ti­ja. Jei­gu Dar­bo par­ti­jai ne­tin­ ku, ma­tyt, teks at­si­svei­kin­ti“, – BNS va­kar pa­tvir­ti­no A.Bi­ti­nas.

Jis teigė siū­ly­mo trauk­tis su­laukęs iš mi­nistrės Dar­bo par­ti­jos at­stovės Al­gi­man­tos Pa­be­dins­kienės. „O tai, kad yra ko­kių nors kitų ar­gu­ mentų, – tai pa­pras­čiau­sias spau­di­ mas ir bet ko­kie ki­ti ar­gu­men­tai, ne­ su­siję su ma­no tie­sio­gi­niu dar­bu, yra šmeiž­tas“, – pa­klaus­tas apie siū­ly­mo trauk­tis mo­ty­vus BNS sakė A.Bi­ti­nas. A.Bi­ti­nas vi­ce­mi­nist­ru dir­bo ir bu­vu­sio­je cent­ro de­šinės Vy­riau­ sybė­je. Po Vy­riau­sy­bių kai­tos jam bu­vo pa­si­ūly­ta lik­ti po­ste. Vi­ce­mi­nist­ras, nors for­ma­liai yra de­le­guo­tas Dar­bo par­ti­jos, nėra šios par­ti­jos na­rys. A.Bi­ti­nas pri­pa­ži­no, kad jam ne­tie­sio­giai siū­ly­ta įsto­ti į Dar­bo par­tiją, ta­čiau jis at­si­sakė. Vi­ce­mi­nist­ras pa­tvir­ti­no, kad mi­nis­te­riją pa­li­ko ir A.Tu­šas. „Klaipėdos“, BNS inf.

po­li­tinės kas­die­nybės. Laimė, Kons­ ti­tu­ci­ja sun­kiai kei­čia­ma ir ši­tos ini­ cia­ty­vos ne­bu­vo pa­lai­ky­tos. Be­je, tai ro­do ir po­li­tinę mūsų tau­tos, vi­suo­ menės brandą, kad siaurų po­li­ti­nių in­te­resų dau­gu­ma ne­pa­lai­ko. O dėl pa­sta­ro­jo kei­ti­mo pa­tai­sos, ku­riai pir­muo­ju bal­sa­vi­mu Sei­me pri­tar­ta, – ką gi, Lie­tu­va vis tiek pri­valė­jo rea­li­zuo­ti Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­mo do­ku­mentą ši­ tuo konk­re­čiu at­ve­ju. Iš esmės tai yra prin­ci­po da­ly­kas, kad vi­sam gy­ve­ni­mui ne­ga­li būti atim­tos tam tik­ros po­li­tinės teisės. Tai nau­ jas Kons­ti­tu­ci­jos teks­tas nu­kreipė į kons­ti­tu­cinį įsta­tymą, ku­ria­me bus nu­ro­dy­tos tiks­lesnės sąly­gos. Kons­ ti­tu­ci­jos pra­smė taip pat ne­kei­čia­ ma, tik for­mu­luo­ja­ma tam tik­ra tei­sinė išei­tis iš esa­mos si­tua­ci­jos. – Galbūt pa­ts ma­to­te spragų, ku­rias Kons­ti­tu­ci­jo­je reikėtų tai­sy­ti? – Turė­ki­me gal­vo­je, kad ši­ta Kons­ ti­tu­ci­ja iš iki šiol bu­vu­sių ga­lio­ ja jau il­giau­siai. Be abe­jo, ga­li­ma sam­pro­tau­ti apie tam tikrų ko­rek­ cijų prie­lai­das, bet svar­biau­sia, kad tai tu­ri su­bręsti vi­suo­me­ninė­je dis­ ku­si­jo­je ir žmonės tu­ri būti įti­kin­ti, jog be ši­tos pa­tai­sos ne­ga­li­ma to­ liau gy­ven­ti, kad rei­kia ko­re­guo­ti. – Nu­si­kel­ki­me 21-us me­tus at­ gal. Kiek užt­ru­ko su­de­rin­ti įsta­ty­mo tekstą, kiek pir­mi­nių va­riantų bu­vo pa­si­ūly­ta, dėl ko su­si­tar­ti bu­vo sun­kiau­sia? – Kai bu­vo at­kur­ta ne­prik­lau­so­ mybė, ne­tru­kus pra­si­dėjo dis­ku­si­ ja ir dėl Kons­ti­tu­ci­jos atei­ties. Nes va­di­na­mo­ji lai­ki­no­ji Kons­ti­tu­ci­ ja la­biau pri­minė bu­vu­sią so­vie­tinę sis­temą, tik­tai pa­ko­re­guotą ir pri­ tai­kytą ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos po­li­tinėms sąly­goms. Iš kar­to bu­ vo dau­gybė Kons­ti­tu­ci­jos pro­jektų. Juos teikė De­mok­ra­tinė dar­bo par­ ti­ja, li­be­ra­lai, tei­si­ninkų drau­gi­

„„Tvir­ta: pa­sak vie­no Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos tėvų, pro­f. dr. J.Ži­lio, laimė,

da­bar­tinė Kons­ti­tu­ci­ja sun­kiai kei­čia­ma ir bu­vo at­mes­ta daug siū­lytų pa­kei­timų.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ja, so­cial­de­mok­ra­tai turė­jo sa­vo­ sios Kons­ti­tu­ci­jos pro­jek­to ver­siją. 1991 m. bu­vo pa­skelb­ti va­di­na­mie­ ji Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos kon­cep­ci­ jos met­me­nys, tai dar­bo gru­pei va­ do­va­vo Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Po to bu­vo Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­jos pro­ jek­tas, be to, eg­zis­ta­vo būsi­mo­sios Tėvynės Sąjun­gos pro­jek­tas ir bu­vo di­delė dis­ku­si­ja, į ku­rią pusę link­ti – į 1922, ar į 1938 m. Kons­ti­tu­ciją. Dis­ku­si­ja apie Kons­ti­tu­ciją suin­ ten­syvė­jo 1992 m., o 1992 m. va­sarą ir ru­denį bu­vo pe­rio­das, kai bu­vo ga­lu­ti­nai ban­do­ma su­ras­ti ir su­de­ rin­ti prie­šin­gas po­zi­ci­jas, ypač dėl vals­tybės vald­žios or­ga­ni­za­vi­mo. Tai bu­vo sun­kiau­sia dis­ku­si­ja, o jos esmė – Vy­riau­sybės, par­la­men­to ir pre­zi­den­to įga­lio­jimų su­de­ri­ni­mo pro­ble­ma. La­bai su­dėtin­ga dis­ku­ si­ja, po­le­mi­ka. Rugsėjį–spalį bu­vo api­bend­ri­nan­čių bai­giamųjų dis­ku­

sijų eta­pas. Jis bu­vo la­bai ner­vin­ gas, nes daž­nai po­žiū­riai kar­di­na­ liai skyrė­si dėl, pvz., pre­zi­den­to ir Sei­mo san­ty­kių, ju­ri­di­nių ga­lių. Bet bu­vo su­ras­tas komp­ro­mi­sas, štai ir da­bar ma­to­mas šiuo­lai­kinė­je Kons­ ti­tu­ci­jo­je, ku­rio­je pre­zi­den­to ga­lios ri­bo­ja­mos par­la­men­to ga­lio­mis, par­la­men­to ga­lios ri­bo­ja­mos pre­zi­ den­to ir Vy­riau­sybės ga­lio­mis. Ga­ li­ma ver­tin­ti įvai­riai, bet man at­ ro­do, kad ši­tas po­li­ti­nių ir ju­ri­di­nių ga­lių klau­si­mas ga­na ge­rai išspręs­ tas, nes prii­mant spren­di­mus da­ly­ vau­ja vi­sos vals­tybės vald­žios. Dar vie­na reikš­min­ga ši­tos Kons­ ti­tu­ci­jos ypa­tybė, kad pirmą kartą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je įkur­tas Kons­ ti­tu­ci­nis Teis­mas, ku­ris aiš­ki­ na Kons­ti­tu­ci­jos nor­mas. Jei­gu šitą aiš­ki­nimą vyk­dytų par­la­men­ tas, po­li­tinės ne­tvar­kos ir ju­ri­di­nio chao­so būtų daug dau­giau.


8

penktadienis, spalio 25, 2013

užribis Se­no­lė iš­kri­to pro lan­gą

Pri­si­mi­nė ­ skriau­dą

Nut­vė­rė ve­žant kont­ra­ban­dą

Vė­lų ant­ra­die­nio va­ka­rą Slau­ gos li­go­ni­nė­je pro ant­ro­jo aukš­to lan­gą iš­kri­to ir mir­ti­ nai su­si­ža­lo­jo se­no­lė. Tą pa­ čią die­ną prieš vi­dur­nak­tį 1928 m. gi­mu­si mo­te­ris mi­rė. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl klai­pė­ die­tės mir­ties at­lie­ka uos­ta­ mies­čio 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to pa­rei­gū­nai.

Spa­lio 23 d. į Klai­pė­dos po­li­ ci­ją krei­pė­si 42 m. uos­ta­mies­ čio gy­ven­to­jas ir pra­ne­šė, kad dar spa­lio 4-osios nak­tį jo bu­ te pa­žįs­ta­mas Ed­vi­nas ir du šio drau­gai su­mu­šė pa­reiš­kė­ją bei pa­gro­bė pi­ni­gi­nę ir te­le­fo­ną. Klai­pė­die­tis pa­reiš­kė pa­ty­ręs 728 li­tų ža­lą. Pa­rei­gū­nai ti­ki­si ne­tru­kus su­ras­ti kal­ti­nin­kus.

Tre­čia­die­nį pa­sie­nie­čiai ne­to­ li Jo­kū­ba­vo su­stab­dė 45 m. vil­ nie­čio vai­ruo­ja­mą „Re­nault 19“, jis ve­žė be­veik 3 tūkst. pa­ ke­lių bal­ta­ru­siš­kų ci­ga­re­čių. Tą pa­čią die­ną pa­sie­nie­čiai nu­tvė­ rė dar vie­ną vil­nie­tį. 30-me­tis vy­ras ne­tu­rė­jo vai­ruo­to­jo pa­ žy­mė­ji­mo ir sa­vo ma­ši­na ga­be­ no tiek pat bal­ta­ru­siš­kų rū­ka­lų.

Ty­ri­mo iš­va­da: stu­den­tas nu­si­žu­dė pa­ts „„Rea­ly­bė: pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių pa­vo­jai ty­ko net prie pat jų na­mų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Mo­te­rį api­plė­šė paaug­liai Dai­va Ja­naus­kai­tė Prie pat sa­vo na­mų laip­ti­nės paaug­lių api­plėš­ta pen­si­nin­kė įsi­ ti­ki­nu­si – su­te­mus vy­res­nio am­ žiaus žmo­nėms Klai­pė­do­je ne­va­ lia kel­ti ko­jos iš na­mų.

Tre­čia­die­nį apie 19 val. Kau­no gat­ vė­je gy­ve­nan­ti pen­si­nin­kė sku­bė­ jo na­mo. Nors šio­je gat­vė­je vyks­ta sta­ty­bos ir ji yra ryš­kiai ap­švies­ta, ja daž­niau va­žiuo­ja ma­ši­nos, nei ei­na žmo­nės. To­dėl mo­te­ris dai­rė­si į ša­lis, o prie pat sa­vo na­mų pra­si­len­ku­si su tri­mis paaug­liais net per­si­žeg­no­ jo ir pa­ti sau pa­sa­kė: „Ačiū Die­vui, grį­žau sau­giai“. Ta­čiau vos po aki­mir­kos tie pa­ tys paaug­liai grįž­te­lė­jo ir pa­stū­mė pen­si­nin­kę iš už nu­ga­ros. Mo­te­ris nu­griu­vo ant krū­mų ir skau­džiai už­si­ga­vo. Jau­nie­ji plė­ši­kai stvė­rė jos ran­ki­ nę ir pa­bė­go. Iki laip­ti­nės bu­vo li­kę vos ke­li žings­niai. „Pap­ras­tai sten­giuo­si vi­sus rei­ ka­lus at­lik­ti pir­mo­je die­nos pu­sė­

je. Bet tą­kart ta­lo­ną pas gy­dy­to­ją ga­vau tik 18.45 val., no­rė­jau iš­si­ ra­šy­ti vais­tų. Nuė­jau anks­čiau, bet vis tiek tu­rė­jau lauk­ti sa­vo ei­lės“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tė. Mo­te­ris ne­šė­si kom­pen­suo­ja­mų­ jų vais­tų kny­ge­lę, te­le­fo­ną, 110 li­ tų vais­tams pirk­ti, bu­to rak­tus. Dėl ne­tek­tų rak­tų jos su­tuok­ti­nis ruo­ šia­si pa­keis­ti vi­sus bu­to du­rų už­ rak­tus. Sus­kai­čia­vu­si vi­sus pra­ras­ tus daik­tus nu­ken­tė­ju­sio­ji po­li­ci­jai pra­ne­šė pa­ty­ru­si 600 li­tų ža­lą. Ki­tą die­ną api­plėš­to­ji bu­vo pri­ vers­ta iš nau­jo kreip­tis į gy­dy­to­ją ir pra­šy­ti nau­jų re­cep­tų. Ji ne­ri­mau­ja, kad itin jau­ni vai­ki­nai, pa­si­nau­do­ da­mi jos re­cep­tais, ga­li įsi­gy­ti ra­ mi­na­mų­jų vais­tų. Apie tai, kad re­cep­tų kny­ge­lė bu­ vo pa­grob­ta, nu­ken­tė­ju­sio­ji pra­ ne­šė į ar­ti­miau­sią vais­ti­nę, ta­čiau nė­ra tik­ra, jog bet ku­rio­je ki­to­je vie­to­je jau­nie­ji nu­si­kal­tė­liai neį­si­ gis psi­chot­ro­pi­nio po­vei­kio me­di­ ka­men­tų. „Bai­su, kad su­te­mus ne­ga­li­ma jaus­tis sau­giai, kad plė­ši­kau­ja vai­ kai“, – pik­ti­no­si pen­si­nin­kė.

Po pus­me­tį tru­ku­ sio ty­ri­mo uos­ta­ mies­čio pa­rei­gū­nai pa­si­ren­gę kons­ta­ tuo­ti, kad ba­lan­džio vi­du­ry­je į Nau­jo­sios tur­ga­vie­tės sie­ną įsi­rė­žu­sio­je ma­ši­ no­je su pei­liu krū­ ti­nė­je ras­tas ne­gy­ vas vai­ki­nas ta­po ne nu­si­kal­ti­mo au­ ka, o nu­si­žu­dė pa­ts. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ba­lan­džio 17-osios nak­tį tam­sios spal­vos „Au­di“ tren­kė­si į sie­ną, o bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu gel­ bė­to­jams bu­vo pra­neš­ta, kad vi­ du­je yra pri­spaus­tas žmo­gus. Ma­ši­na bu­vo la­bai su­mai­to­ta, o vai­ruo­to­jas – ne­be­gy­vas. Įvy­ kio vie­tą ap­žiū­rė­ju­sius pa­rei­gū­nus nu­ste­bi­no, kad 1990 me­tais gi­ męs stu­den­tas žu­vo ne nuo pa­tir­ tos trau­mos. Jo krū­ti­nė­je sty­ro­jo iki ran­ke­nos su­smi­gęs pei­lis. Iš Klai­pė­dos ra­jo­no ki­lęs jau­nuo­ lis ar­ti­mie­siems ne­kė­lė jo­kio rū­ pes­čio, nė vie­nas ar­ti­mų­jų neį­ta­ rė, kad jis tu­ri ko­kių nors bė­dų. To­dėl žu­vu­sio­jo tė­vai spė­lio­ jo, jog vai­ki­nas ga­lė­jo bū­ti nu­žu­ dy­tas. Pa­rei­gū­nų abe­jo­nes kai­ti­no ir teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai. Vie­ni

„„Mįs­lė: pa­rei­gū­nai bei įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai daug kar­tų ap­žiū­rė­jo

stu­den­to ma­ši­ną. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jų sa­kė, kad nu­si­žu­dy­ti to­kiu bū­du neį­ma­no­ma, nes nuo smū­gio be­si­ sklei­džian­ti oro pa­gal­vė tu­rė­tų pa­ kreip­ti pei­lį ir jis nie­kaip neįs­mig­ tų į kū­ną. Ki­ti tvir­ti­no prie­šin­gai ir net pri­si­mi­nė pa­na­šias sa­vi­žu­ dy­bes. Kad bū­tų at­mes­ta bent men­kiau­ sia abe­jo­nė, po­li­ci­nin­kai krei­pė­si į dau­gy­bę spe­cia­lis­tų. Vie­ni jų ty­rė vai­ki­no kom­piu­te­ rį. Pa­na­šu, jog prieš ne­lai­mę jis do­ mė­jo­si įvai­riais sa­vi­žu­dy­bių bū­dais. Psi­chiat­rai iš tam tik­rų po­žy­mių nu­sta­tė, kad jau­nuo­lis ga­lė­jo jaus­ ti ne­ma­žą įtam­pą. Tir­ta, kie­no krau­jas su­te­pė ke­ lei­vio pu­sės oro pa­gal­vę. Paaiš­kė­ jo, kad tai ne ki­to žmo­gaus, o to pa­ ties vai­ki­no krau­jas. Dar vie­na eks­per­tų gru­pė vi­ sais įma­no­mais bū­dais ban­dė su­ ži­no­ti, ar kie­no nors ki­to nu­dur­tas ir pa­sku­ti­nes aki­mir­kas gy­ve­nęs

žmo­gus dar ga­lė­tų bent trum­pai vai­ruo­ti ma­ši­ną. Nei­gia­mas at­sa­ ky­mas pa­dė­jo nu­sta­ty­ti, kad ki­to as­mens tą­nakt ne­bu­vo. Praė­ju­sią sa­vai­tę su­jun­gę vi­ sas spe­cia­lis­tų iš­va­das bei fak­tus pa­rei­gū­nai ga­lu­ti­nai ap­si­spren­dė – vai­ki­nas nu­si­žu­dė pa­ts. Šio­mis die­no­mis ke­ti­na­ma ofi­cia­liai nu­ trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ir kons­ ta­tuo­ti, kad vi­są Klai­pė­dą ba­lan­ džio vi­du­ry­je su­krė­tęs įvy­kis bu­vo sa­vi­žu­dy­bė. Ko­dėl vai­ki­nas nu­spren­dė sa­ vo no­ru at­si­svei­kin­ti su gy­ve­ni­mu, vie­na­reikš­miš­kai nu­sta­ty­ti ne­pa­ vy­ko. Jei­gu ši iš­va­da ne­bus ap­skųs­ta ir ty­ri­mas ne­bus at­nau­jin­tas, su­ mai­to­tas au­to­mo­bi­lis, vi­są šį lai­ ką sau­go­tas Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kie­me, bus grą­žin­tas ve­lio­nio tė­ vams.

Nepilnamečiai ir pir­ko, ir par­da­vi­nė­jo „žo­lę“ Net­ru­kus teis­mą pa­sieks by­la, ku­ rią nag­ri­nė­jant į tei­sia­mų­jų suo­lą sės try­li­ka itin jau­no am­žiaus vai­ ki­nų. Vi­si jie kal­ti­na­mi nar­ko­ti­nių me­džia­gų par­da­vi­mu bei dis­po­na­ vi­mu jo­mis.

By­la tu­rė­tų tap­ti pa­mo­ka ne vie­nam jau­nam žmo­gui, ku­riems ka­na­pių rū­ky­mas at­ro­do tik ne­kal­ta pra­mo­ ga. Narp­lio­da­mi, kas, kam, ka­da, kur ir ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis par­da­vė „žo­lės“, pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­no – ka­na­ pės yra po­pu­lia­riau­sias uos­ta­mies­ čio jau­ni­mo svai­gi­ni­mo­si bū­das.

Nau­do­da­mie­si sa­vais se­ki­mo me­to­dais or­ga­ni­zuo­tus nu­si­kal­ti­ mus ti­rian­tys pa­rei­gū­nai su­ži­no­jo, kad dau­gy­bė jau­nų žmo­nių, gy­ve­ nan­čių ne tik Klai­pė­do­je, bet ir ap­ lin­ki­nė­se gy­ven­vie­tė­se, ži­no, kas par­duo­da „žo­lę“, ir be var­go įsi­ gy­ja šių nar­ko­ti­kų. Kar­t ą už­m ies­ty­je gy­ve­n an­ tis paaug­lys pa­pra­šė tė­vo va­žiuo­ti drau­ge į Klai­pė­dą. Kol gim­dy­to­jas pre­ky­bos cent­re pir­ko mais­to, vai­ ki­nas su drau­gu nu­ke­lia­vo iki ka­na­ pes par­duo­dan­čio jau­nuo­lio na­mų ir ap­si­rū­pi­no „žo­le“.

Vie­nuo­se vai­kų glo­bos na­muo­ se dir­ban­čios mo­te­rys pa­ste­bė­jo, kad auk­lė­ti­niai ne tik var­to­ja, bet ir ten pat įsi­gy­ja kvai­ša­lų. Su­sek­ ti bu­vu­sį šių na­mų auk­lė­ti­nį, pa­ dė­da­vu­sį ne­pil­na­me­čiams ap­si­rū­ pin­ti ka­na­pė­mis, bu­vo po­li­ci­nin­kų rū­pes­tis. Ke­li įta­ria­mie­ji bu­vo su­lai­ky­ti pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je, kur pa­tys mo­kė­si ir par­da­vi­nė­da­vo ka­na­pes. Pa­rei­g ū­n ai iš­n arp­l io­jo pai­ nų nar­ko­ti­kų pir­kė­jų ir par­da­vė­jų raiz­ga­lą. Jau­niau­siam šios is­to­ri­ jos vei­kian­čia­jam as­me­niui – vos

15 me­tų. Jis iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu ap­klaus­tas kaip liu­dy­to­jas, nes dar ne­ga­li bū­ti bau­džia­mas už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ko­ti­nė­ mis ar psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­ go­mis. Sep­ty­ni įta­ria­mie­ji su­lau­kė įta­ri­ mų dėl nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mo, tarp jų pir­kė­jų bu­vo ir ne­pil­na­me­čių, tad kal­ti­nin­kų lau­kia griež­tes­nė at­sa­ ko­my­bė. Nu­si­kal­ti­mus or­ga­ni­za­vęs vai­ ki­nas ne tik as­me­niš­kai pre­kia­ vo nar­ko­ti­kais, bet ir ieš­ko­jo nau­jų pla­tin­to­jų per sa­vo pa­žįs­ta­mus, su

ku­riais už su­ras­tą kan­di­da­tą at­si­ skai­ty­da­vo ka­na­pė­mis. 4 įta­ria­mie­ji ty­ri­mo me­tu pa­ra­ ga­vo areš­ti­nės duo­nos. Du iš šios gru­pės da­ly­va­vo plė­šiant par­duo­ tu­vę Rim­kuo­se. Už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis, tu­rint tiks­lą jas pla­ tin­ti, įsta­ty­mas nu­ma­to lais­vės atė­mi­mą nuo 2 iki 8 me­tų, jei­gu šių pre­kei­vių klien­tais bu­vo ne­pil­ na­me­čiai – gre­sia ne­lais­vės baus­ mė iki 12 me­tų. „Klai­pė­dos“ inf.


9

penktadienis, spalio 25, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

„Ars cantus“: sveika, panele muzika! Prieš dvejus metus pajūryje susibūręs jaunų klasikos atlikėjų kvintetas „Ars cantus“ šį rudenį pradėjo kelionę po uostamiesčio mokymo ir globos įstaigas su nemokamais koncertais. Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Klasikos koncertų idėja

„Ars cantus“ sumanytas ir Klaipėdos miesto savivaldybės remiamas muzikinis projektas „Sveika, panele muzika!“ nuo spalio vyksta visose Klaipėdos miesto pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose, taip pat globos namuose, kurie sutinka su šiuo kvintetu bendradarbiauti, ir tęsis iki gruodžio vidurio. Kaip pasakojo „Ars cantus“ vadovė Audronė Levickytė, tikimasi surengti 10–12 koncertų. „Priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti su mokyklų vadovais. Yra mokyklų, kurios, deja, šių koncertų atsisakė, – apgailestavo atlikėja. – Apmaudu, nes mūsų projektas – ypatingas...“ Audronė su užsidegimu aiškino, kad koncertų ciklas „Sveika, panele muzika!“ pirmiausia skirtas vaikams ir jaunimui, siekiant juos supažindinti su gyvai atliekama klasikine muzika, norint įrodyti, kad ji gali būti paprasta ir nuoširdi, kad jos klausytis galima be jokio ypatingo pasiruošimo. „Mūsų tikslas – kad ateityje jauni žmonės neaplenktų klasikinės muzikos koncertų, ugdyti jų meninį skonį ir vertybes, šviesti ir skleisti muzikos idėjas bei grožį“, – dėstė muzikė. Buvo nusiteikę karingai

Iš pradžių tai nuskambėjo kiek patetiškai, bet paskui muzikės žodžiai įtikino. Po pirmųjų sėkmingų „Ars cantus“ koncertų Sendvario progimnazijos ir H.Zudermano gimnazijos vaikams, entuziastingai palaikiusiems klasikos koncertų idėją. „Mūsų projektas „Sveika, panele muzika!“ iš tikrųjų ypatingas. Ne todėl, kad profesionalūs muzikos atlikėjai ne kasdien ateina pagroti išdykėliams vaikams į mokyklą. Ne šiaip sau taip nusprendėme, šios veiklos poreikį pajutome jau nuo pirmųjų akordų, – dalijosi minti-

„„Kvintetas: „Ars cantus“ muzikuoja R.Spalinskas, A.Levickytė, S.Dirgėlaitė, V.Smilgytė ir T.Mikalauskas. 

mis A.Levickytė. – Neslėpsime, kad buvome nusiteikę karingai – juk dainuosime, grosime vaikams, kurie yra neklaužados, nekantrūs, išlepinti naujausių technologijų, kurie triukšmaus ir nenustygs vietoje. Tačiau gyvas smuiko, violončelės garsas, nuoširdžiai atlikta arija, užbūrė juos labai greitai. Kaip paaiškėjo, didžioji dalis šių vaikų iki tol nebuvo buvę jokiame klasikos koncerte. Jie mielai dalijosi mūsų pasirodyme patirtais įspūdžiais, vardijo labiausiai patikusius kūrinius, ir jų akyse buvo matyti nuoširdus džiaugsmas.“ Parengė lanksčią programą

Kvintete „Ars cantus“ muzikuojantys profesionalūs atlikėjai Sandra Dirgėlaitė (smuikas), Tomas Mikalauskas (violončelė), Vigilija Smilgytė (fortepijonas), Rokas Spalinskas (baritonas) ir A.Levickytė (sopranas) parengė programą vaikams, kurioje skamba gražiausia pasaulio klasika – arijos ir duetai iš populiarių operų bei operečių, taip pat dainos ir pjesės. Kaip aiškino muzikantai, programa – gana plati, ji specialiai pakoreguojama kiekvienam koncertui, atsižvelgiant į publikos amžių.

Kartu ji yra paprasta, nuoširdi, iš klausytojų nereikalauti ypatingo pasiruošimo, informatyvi. „Ars cantus“ repertuare – L.Beethoveno, G.Donizetti, G.Bellini, G.Faure, A.Piazzollos, J.Bocko, P.Desmondo, S.Taccani, W.Kilar, A.L.Weberio, I.Kalmano kūriniai, taip pat lietuvių kompozitorių S.Šimkaus, A.Kačanausko ir kitų muzika.

Audronė Levickytė:

Braukėme ašaras nuginkluoti jų nuoširdumo, jų džiaugsmo, kad atvažiavome ir muzikuojame jiems. Išpešė pažadą atvykti vėl

Ne tik atlikėjams ilgam įsiminė spalio pradžioje surengtas koncertas Klaipėdos miesto globos namuose. Jų gyventojai ir darbuotojai pavergė muzikantus be galo šiltais plojimais ir išpešė pažadą atvykti dar kartą. „Iš koncerto globos namuose išėjome verkdami mes patys. Senu-

kai ir neįgalieji neverkė. Trenkėme jiems programą kuo linksmiausią apie meilę, gėles, Lietuvą, mergužėles ir pavasarį. Globos namuose atlikome kūrinius, parinktus specialiai seneliams ir neįgaliesiems. O kokie neapsakomai laimingi jie buvo!.. – prisiminė A.Levickytė. – O mes braukėme ašaras nuginkluoti jų nuoširdumo, jų džiaugsmo, kad atvažiavome ir muzikuojame jiems. Atvažiuosime ir dar, ir už dyką, jei tik mūsų reikės.“ Juolab kad projektas dar nesibaigė, jis tik įgauna pagreitį. „Tikimės, kad po truputį pavyks įgyvendinti jo tikslus, kad „panelė muzika“ įžengs dar į daugelį Klaipėdos mokyklų, globos įstaigų, kad kiekvienas mūsų atliktas kūrinys bus gėrio ir šilumos kibirkštis“, – entuziastingai kalbėjo „Ars cantus“ vadovė. Susibūrė jauni profesionalai

Jaunų klasikos atlikėjų kvintetas „Ars cantus“ atsirado labai organiškai. Visi jo nariai jau kurį laiką užsiėmė muzikine veikla – kas po truputį dainavo Klaipėdos muzikiniame teatre, kas studijavo, kas rengė solinius koncertus, dalyvavo įvairiuose projektuose. Jauni, pilni entuziazmo, vilčių ir no-

„Ars cantus“ archyvo nuotr.

ro muzikuoti penki profesionalai nusprendė susiburti, kartu ruošti programas, rengti koncertus, dalyvauti pasirodymuose. Pirmasis ir labai sėkmingas koncertas įvyko Klaipėdos S.Dacho namuose 2011-ųjų vasarą. Paskatinti sėkmės dainininkai ir muzikantai ėmėsi uoliai dirbti. Buvo paruoštos programos „Klasikos perlai“, dainų, romansų ir operetės vakaras „Jums, mielosios...“, lietuviškos muzikos ir kalėdinis koncertai, taip pat „Sakralinės muzikos valanda“. „Ars cantus“ jau pamėgo Klaipėdos, Palangos, Plungės, Marijampolės, Šilalės klasikinės muzikos mėgėjai. Ten kvintetas nuolat kviečiamas koncertuoti įvairiausiomis progomis. Su „Ars cantus“ mielai bendradarbiauja dainininkės Loreta Karkauskaitė ir Natalija Nedzveckaja, pianistė Ieva Skersgelzienė, akordeonistė Edita Dadūraitė bei dažnas koncertų vedėjas ir skaitovas Palangos senosios gimnazijos muzikos mokytojas Stasys Stončius. Jaunystė, aistra muzikai ir profesionalumas – tinkamiausi žodžiai „Ars cantus“ apibūdinti. Skleisti klasikinės muzikos vertybes – didžiausi atlikėjų siekiai ir tikslai.


10

penktadienis, spalio 25, 2013

pramogų gidas K.Eulensteino tapybos paroda

D.Kšanienės jubiliejinis vakaras

Prano Domšaičio galerijoje šiandien duris lankytojams atvers Klaipėdoje gimusio garsaus tapytojo ekspresionisto Karlo Eulensteino (1892–1981) tapybos paroda, kurią pristatys Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejus (Vokietija). Joje bus eksponuojami K.Eulensteino tempera tapyti paveikslai ir akvarelės. Didžioji parodos dalis – tai prisiminimų paveikslai, kuriuose dailininkas atkūrė Klaipėdos vaizdus. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorius, vienas žymiausių Rytų Prūsijos dailės paveldo žinovų ir nuoseklus jo tyrinėtojas dr. Jörnas Barfodas. Paroda veiks iki gruodžio 8 d. KUR? Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33). KADA? Vernisažas – spalio 25 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Rytoj Klaipėdos universitete (KU) vyks muzikologės profesorės emeritės dr. Daivos Kšanienės (g. 1943) jubiliejinis vakaras. Jame dalyvaus ir mintimis apie jubiliatę, jos darbus dalysis muzikologės prof. dr. Danutė Petrauskaitė ir Laima Sugintienė, kompozitorius prof. Remigijus Šileika, doc. dr. Rūta Girdzijauskienė, Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Renginyje koncertuos birbynininkas prof. Vytautas Tetenskas, dainininkai prof. Valentina Vadoklienė ir Mindaugas Gylys, pianistai doc. Janina Neniškytė, prof. Saulius Šiaučiulis ir Miglė Mosėnienė bei kiti. KUR? KU Mažojoje auloje (Herkaus Manto g. 84). KADA? Spalio 26 d. 16 val. KAINA? Nemokamai.

Šokiu kvies pažvelgti Fortepijono legen savaitę Klaipėdos koncertų salėje į kasdienybės akvariumą Kitą vyks išskirtinis, istorinis koncertas, kuriame skambins pasaulinė fortepijono legenda Paulas Badura-Skoda (Austrija). Kartu su juo Wolfgango Amadeuso Mozarto muziką atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, papildytas Liepojos simfoninio orkestro pučiamųjų grupe, pianistas Rostislavas Krimeris (Baltarusija), o diriguos šios programos iniciatorius Andresas Mustonenas (Estija).

Šį šeštadienį ir sekmadienį 19 val. klaipėdiečių šokio teatras „PADI DAPI Fish“ ir menininkų grupė „Žuvies akis“ pristatys ypatingą premjerą – netradicinį choreografės Aušros Krasauskaitės šokio spektaklį „Akvariumai“. Pro biuro vitrinas

Žiūrovai kviečiami šilčiau apsirengti, nes stebėti spektaklį galės ne patalpoje, o lauke, žvelgdami pro stiklines S.Daukanto g. 3 pastato pirmojo aukšto biuro vitrinas. ...Lengvu džiazo melodijos ritmu keliaujame į darbą. Spėję pagurkšnoti kavos, peržvelgti naujienas, nusipurtyti miego dulkes, apžiūrėti pražydusias gėles, nukritusius lapus ar sniego purumą. Nusišypsoti praeiviui, su kolegomis nekantriai aptarti laukiančius darbus, viltingai, motyvuotai imtis savo pareigų... Dabar, vis populiarėjant kavai kartoniniuose puodeliuose, greitiems užkandžiams ir skubėjimui, kuris dažnai įrėminamas stikline vitrina, – tai telieka seniai išblukusi svajonė... Viskas atvira, afišuojama, gal todėl vis dažniau prireikia kostiumų – kaukių, kurios įprasmina užimamas pareigas ir sugestijuoja, kaip turi atrodyti sekretorė, buhalterė, vadybininkas, direktorius ir taip toliau ir panašiai. Be gailesčio ir patetikos

Kūryba, menas niekada nelieka socialinės egzistencijos pašonėje. Kiekvienas pokytis arba buvi-

Ne tik žymus pianistas

„„Veikli: A.Krasauskaitė šoka Klaipėdos muzikinio teatro trupėje, pa-

ti yra įsteigusi vaikų baleto studiją, dalyvauja menininkų grupės „Žuvies akis“ veikloje ir kuria kaip choreografė.

mas tokiu pačiu yra analizuojamas ir net inspiruoja Pegasą intensyviau suplasnoti sparnais. Tad nieko nuostabaus, kad jaunieji kūrėjai, paskendę saviegzistenciniuose ieškojimuose, apsidairo ir imasi permąstyti tai, ką mato, bei įkūnyti savomis išraiškos priemonėmis. A.Krasauskaitė – jauna balerina, šokio mokytoja ir choreografė, griebianti šiandienos iššūkius į kumštį. Tarpdiscipliniškumas bei būtis nuolatinėje kaitos, gyvenimo skubant būsenoje, saviafišavimas – temos, kurias menininkė be gailesčio ir romantizuotos patetikos interpretuoja šiuolaikinio žmogaus žvilgsniu. Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų. Į bežodį spektaklį ji supynė pasvarstymus, kaip žmonės dirba, kasdien ateina į patalpas, kuriose nevalingai, lyg prekės afišuojami už stiklo; kaip pradedama ir baigiama darbo diena, kai patalpoje, įjungus šviesą, praeiviai gali matyti tavo batų raištelius... Ar tokia architektūra įprasmina vietos dvasią? Ar žmogų paverčia beveidžiu kaukėtu darbuotoju? Kai kurie nesusimąsto, ką reiškia būti darbo vietoje, nors joje praleidžia po 8 valandas, o dažnai ir daugiau.

P.Badura-Skoda yra vienas iki šiol koncertuojančių garbaus amžiaus pianistų – šį spalį jam sukanka 86-eri. Jo tarptautinė karjera trunka ilgiau nei šešis dešimtmečius. Jos pradžioje pianistas grojo su žymiais dirigentais Wilhelmu Furtwängleriu ir Herbertu von Karajanu. Tai įvyko netrukus po to, kai 1948-aisiais P.Badura-Skoda aukščiausiais įvertinimais baigė Vienos konservatoriją kaip pianistas ir dirigentas. Talentingam jaunuoliui pripažinimo ilgai laukti neteko: 1952–1953 m. jo pasirodymai Australijoje, JAV, Kanadoje ir Pietų Amerikoje vyko pilnutėlėse koncertų salėse. Klausytojai pi-

anistą jau pažinojo iš įrašų. 1956 m. jis dirigavo Vienos simfoniniam orkestrui, 1959–1960 m. pirmąkart koncertavo Japonijoje, o 1964 m. – buvusioje Sovietų Sąjungoje. Atlikėjo gastrolių maršrutai pasiekė Kiniją, Egiptą, Pietų Afriką...

Paulas Badura-Skoda:

Muzika kuria bendruomenę, ir tai yra mūsų didžiausia viltis siekiant geresnio pasaulio. P.Badura-Skoda specializuojasi atlikdamas W.A.Mozarto, Ludwigo van Beethoveno ir Franzo Schuberto muziką. Minint L.Beethoveno 200-ąsias metines, žymiausiose salėse jis atliko visas 32 šio autoriaus fortepijonines sonatas. Jis redagavo leidybai vieną W.A.Mozarto fortepijoninių sonatų tomų, pabaigė nebaigtus jo ir F.Schuberto opusus,

Sujungė skirtingas patirtis

Galbūt dėl to, kad nebijo iššūkių, o gal todėl, kad Aušra pati nardo tarp klasikinio baleto ir šiuolaikinio šokio, spektakliui „Akvariumai“ pasirinkta ne „formato“ komanda. Šįkart scenoje susitiks „PADI DAPI Fish“ šokėjai Darius Berulis ir Dovilė Binkauskaitė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Urtė Bareišytė, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre šokanti Auksė Mikalajūnaitė ir ansamblio „Lietuva“ šokėjas Mantas Černeckas. Drauge jungdami skirtingas patirtis, šokio tradicijas, tačiau vienijami vienos idėjos, atlikėjai pasitelks netradicinės erdvės panaudojimo galimybes. Buvimas tarp žmonių, žmogumi, gyvenimas šiandienoje – amžinos kūrybinę vaizduotę kurstančios temos. Šįkart netradicinėje erdvėje žiūrovų laukia susitikimas su šokėjais, kurie nevengia praverti biuro durų ir patys tapti jo darbuotojais. Tik savaip – išlikdami ištikimi šokiui, meną priartindami prie socialinės aplinkos, o ne siekdami jo autonomiškumo. Spektaklis bus rodomas nemokamai. Trukmė – 40 min. „Klaipėdos“ inf.

„„Laureatės: A.Daunoravičiūtė ir K.Budvytytė praėjusį pavasarį skynė

laurus prestižiniame pianistų konkurse „American Protege“ garsiojoje Niujorko „Carnegie Hall“.


11

penktadienis, spalio 25, 2013

pramogų gidas „Urvinis žmogus“ grįžta į sceną

Naują sezoną pradėjusi nuo 2005-ųjų gyvuojanti ir tapusi populiariausia Lietuvoje teatro komedija – Robo Beckerio „Urvinis žmogus“ – vėl bus rodoma Klaipėdoje. Tai vieno aktoriaus vaidinama dviejų dalių komedija, kurios herojus – „tipiškas vyras“ – scenoje aiškinasi, kodėl vyrai ir moterys nuo pat urvinio žmogaus laikų nesugeba iki galo suprasti vieni kitų kalbos, minčių ir jausmų. Aiškinasi taip, kad žiūrovai tiesiog sprogsta iš juoko, nejučia atpažindami save pačius. Šįvakar vaidins vienas iš trijų Lietuvos „urvinių“ – klaipėdietis aktorius Darius Meškauskas. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Spalio 25 d. 19 val. KAINA? 34–64 Lt. Bilietus platina „Tiketa“.

„Pasikalbėjimai“ su V.Ganelinu

8-ajame dešimtmetyje pianistas ir kompozitorius Viačeslavas Ganelinas buvo išskirtinis. Jis dalyvavo formuojant visiškai naują muziką, kuri buvo vadinama laisvuoju džiazu (free jazz) ir improvizavo su „Ganelin Trio“. 1987 m. V.Ganelinas su šeima išvyko gyventi į Izraelį, vėliau sukūrė naują trio – „Ganelin Trio Priority“. Bet šį kartą šis virtuozas koncertuos vienas. Jis atliks naują savo opusą ir improvizuos su muzikiniais kūriniais iš „YouTube“. Publika girdės skambant orkestrą, nors scenoje matys tik V.Ganeliną. Ne veltui šis pianistas vadinamas žmogumi orkestru. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Spalio 26 d. 19 val. KAINA? 28–58 Lt. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

nda – vieninteliame koncerte Klaipėdoje

„„Svečiai: su Klaipėdos kameriniu orkestru šiuosyk muzikuos skirtingų kartų pianistai – P.Badura-Skoda iš Austrijos ir R.Krimeris iš Baltarusijos, o koncertui diriguos A.Mustonenas iš Estijos.  

sukūrė kadencijas keliems klasikos laikotarpio kūriniams. P.BaduraSkoda įrašė daugiau nei 200 plokštelių. Klaipėdoje taip pat bus daromas koncerto garso įrašas, kurį kitąmet išleis leidybinė kompanija „Estonian Record Productions“. Jaunasis talentas iš Minsko

Legendinis austrų pianistas iki šiol mielai perduoda savo žinias ir patirtį talentingiausiems jauniesiems atlikėjams, įkvepia juos ir klausytojus savo begaline meile muzikai. Jo nuomone, muzika kuria bendruo-

KKS archyvo nuotr.

menę, ir tai yra mūsų didžiausia viltis siekiant geresnio pasaulio. Baltarusių pianistas R.Krimeris – Helsinkio Sibelijaus akademijos, Kelno aukštosios muzikos mokyklos ir Londono karališkosios muzikos akademijos auklėtinis, tarptautinio J.Bašmeto festivalio Minske įkūrėjas ir meno vadovas. Jaunosios kartos atlikėjas jau yra tarptautinių konkursų laureatas, koncertuoja su žinomais muzikais ir kolektyvais. Jis grojo Londono „Cadigan Hall“, Berlyno filharmonijos, Bonos „Beethovenhal-

le“, Londono „Queen Elizabeth Hall“ ir „St. Martin in the Fields“, Paryžiaus „Salle Cortot“, Maskvos P.Čaikovskio, Maskvos konservatorijos didžiojoje ir kitose garsiausiose koncertų salėse. Atliks W.A.Mozarto muziką

Spalio 30-osios koncerte P.BaduraSkoda kartu su R.Krimeriu ir A.Mustoneno diriguojamu jungtiniu Klaipėdos ir Liepojos muzikų orkestru atliks W.A.Mozarto Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui Nr. 10, Es-dur. Legendi-

nis pianistas taip pat paskambins W.A.Mozarto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 9 (Jeunehomme). Antroje programos dalyje skambės žymioji W.A.Mozarto Simfonija Nr. 40 g-moll. Charizmatiškasis dirigentas A.Mustonenas į Klaipėdą šiemet atvyks jau net trečiąsyk. Keturis dešimtmečius jis pats vadovauja senosios muzikos ansambliui „Hortus Musicus“ (Estija), pernai pasirodžiusiame ir „Klaipėdos muzikos pavasaryje“. A.Mustonenas groja daug baroko kompozitorių kūri-

nių, su chorais ir orkestrais atlieka stambios formos opusus, interpretuoja šiuolaikinę muziką. Gyvybingas ir kūrybingas atlikėjas savo įvairiapuse veikla skatina kitus ir pats nuolat siekia nestovėti vietoje. Jo pasiūlyta ši koncertinė programa, Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotojos Loretos Narvilaitės žodžiais, suteikia unikalią galimybę klaipėdiečiams išgirsti legendinę fortepijono asmenybę ir pasiklausyti nemarios muzikos. Koncertas vyks spalio 30 d. 18 val. „Klaipėdos“ inf.

Sekmadienis Muzikiniame teatre Šį savaitgalį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre publikos laukia dvi naujos pažintys. Pirmoji – su nauja edukacine programa „Uvertiūra“, kuri žiūrovams atvers teatro užkulisius. Antroji – su klaipėdietėmis pianistėmis Adele Daunoravičiūte ir Kristina Budvytyte, praėjusį pavasarį tapusiomis prestižinio pianistų konkurso JAV laureatėmis. „Uvertiūra“ atvers užkulisius

Edukacinė programa „Uvertiūra“ – viena 27-ojo Klaipėdos muzikinio teatro sezono naujienų. Programos rengėjai teatro lankytojams pristatys įvairias scenos meno sritis, kelionės po teatro pastato erdves metu parodys, kur ir kaip gimsta spektakliai. Visi susidomėję turės galimybę aplankyti teatro biblioteką, dailininkų dirbtuves, siuvyklą, sandėlį, kuriame saugoma per 10 tūkst. kostiumų iš skirtingu laikotarpiu rodytų teatro spektaklių, choro, baleto studijas, repeticijų salę, grimo kambarius ir, žinoma,

didžiąją sceną. „Uvertiūros“ gidais taps keletas Klaipėdos muzikinio teatro artistų. Pasak Muzikinio teatro Informacijos ir pardavimų skyriaus vedėjos Vitos Petrauskienės, panašaus pobūdžio ekskursijos po teatrą buvo rengiamos ir anksčiau: „Laikui bėgant pedagogų ir mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimas jomis vis didėjo, todėl nusprendėme pažintinei kelionei po teatrą suteikti formą ir padaryti ją prieinamą įvairioms visuomenės grupėms“. „Uvertiūra“ – ne vienintelė šio sezono teatro edukacinė programa. Vakarų Lietuvos miestuose ir miesteliuose visus metus vyks meninis-edukacinis projektas „Keliaujanti vaikų akademija“. „Pagrindinis šių programų tikslas – kurti kultūrinės edukacijos tradicijas Vakarų Lietuvos regione, skatinti vaikų ir jaunimo kokybišką pažintinę veiklą bei domėjimąsi profesionaliuoju scenos menu“, – akcentavo V.Petrauskienė.

Pirmoji pažintinė kelionė po Klaipėdos muzikinį teatrą lankytojų lauks spalio 27 d., sekmadienį, 11 val. Įsigijusiems bilietus į spektaklį vaikams „Drambliuko Babaro istorija“ įėjimas nemokamas. Koncerte – Niujorko prisiminimai

Sekmadienį 17 val. Muzikinio teatro kolonų salėje fortepijoninės muzikos koncertą surengs dvi jaunos pianistės – A.Daunoravičiūtė ir K.Budvytytė, praėjusį pavasarį skynusios laurus prestižiniame pianistų konkurse „American Protege“ garsiojoje Niujorko „Carnegie Hall“. Iki šiol visų pasaulio muzikų išsvajotoje koncertų salėje yra pasirodę vos keletas lietuvių pianistų. „Ilgai svarstėme, kaip šį koncertą reikėtų pavadinti, – prisipažino A.Daunoravičiūtė. – Mintyse vis sukosi prisiminimai ir įspūdžiai iš mūsų pasirodymo Niujorke. Taip gimė „Muzikinis skrydis Niujorkas–Klaipėda“. Tiesą sa-

kant, tik dabar susimąsčiau, kodėl tai skrydis iš Amerikos, o ne į ją. Turbūt todėl, kad sėkmingi pasirodymai svetur visuomet įkvepia, tačiau semtis profesinių žinių, augti, tobulėti norime namuose, Klaipėdoje.“ Dviejų dalių koncerte „Muzikinis skrydis Niujorkas–Klaipėda“ Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentės pasirodys su savo mokytoja prof. Tatjana Romaškina. Keletą vokalinių kūrinių, akompanuojamų A.Daunoravičiūtės, atliks Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė (mecosopranas). „Programą sudaro fortepijoninės muzikos šedevrai, kurių iki šiol koncertuose nesame atlikę, bei kūriniai, kurie jau yra skambėję Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose, konkursuose užsienyje, – taip „Muzikinį skrydį“ apibūdino A.Daunoravičiūtė. – Šis koncertas mums ypatingas ir tuo, kad jame pasirodysime drauge su savo mokytoja.“

Adelė Daunoravičiūtė:

Sėkmingi pasirodymai svetur visuomet įkvepia, tačiau semtis profesinių žinių, augti, tobulėti norime namuose, Klaipėdoje. Prof. T.Romaškina koncertą pradės F.Chopino kūriniais. A.Daunoravičiūtė ir K.Budvytytė skambins fortepijoninius J.Brahmso, S.Rachmaninovo, S.Prokofjevo ir kitų kompozitorių opusus, fortepijoninius duetus. Tarp jų – vokiečių kompozitoriaus F.Mendelssohno Skerco iš siuitos „Vasarvidžio nakties sapnas“. Būtent šį kūrinį Niujorke praėjusį pavasarį atlikusias merginas pasveikino pilnutėlės „Carnegie Hall“ salės klausytojų šūksniai „Bravo!“. „Klaipėdos“ inf.


12

penktadienis, spalio 25, 2013

pramogų gidas

Tarp grafikos ir tapybos Uostamiesčio Baroti galerijoje šiandien 18 val. atidaroma Lauros Selmistraitytės (Vilnius) grafikos darbų paroda „Nieko neveikimas“.

L.Selmistraitytė savo darbuose naudoja seniausią ir šiais laikais ne itin populiarią grafikos techniką – medžio raižinį (ksilografiją). Pasinaudodama šios technikos suteikiamomis spalvų ir tekstūros galimybėmis, autorė įterpia savo kūrinius tarp grafikos ir tapybos. Jos darbuose nėra nieko individualaus – jie tyčia neiškalbin-

gi, jais nieko neteigiama, neaiškinama. Savo kūryboje Laura daug dėmesio skiria nieko neveikimui, kurį ji pristato kaip kitokio pobūdžio veikimą – kaip erdvę, kurioje gali skleistis judesys, dažnai prapuolantis tuose kūriniuose, kurie yra „pilni veikimo“. Menininkė skatina išgyventi akimirką, pajusti pasaulį tokį, koks jis yra iš tikrųjų. L.Selmistraitytės kūrinių paroda „Nieko neveikimas“ Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1) paviešės iki lapkričio 22 d. „Klaipėdos“ inf.

„„Estampai: L.Selmistraitytė savo medžio raižiniuose nieko neveikimą pateikia kaip erdvę, kurioje gali skleis-

tis judesys.

Dizaino manufaktūroje padvelkė Kalėdomis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) nemokamų kūrybinių dirbtuvių ciklo „Dizaino manufaktūra – 2013“ lektoriai bei dalyviai džiaugiasi ne vien naujomis saviraiškos kryptimis: klaipėdiečių idėjos jau virsta kūnu – kuo tikriausios knygos viršeliu, stiklo suvenyrais bei kalėdiniais pledais. Sukūrė viršelį knygai

Viena iš šių metų „Dizaino manufaktūros“ partnerių leidykla „Mintis“ spaudai jau rengia amerikiečio maisto ir kulinarijos istoriko Dave‘o Dewitto knygą „Da Vinčio virtuvė. Slaptoji itališkos virtuvės istorija“. Būsimojo leidinio viršelį, kuriame pergamento raštą puošia sultingas pomidoras, puikiai išsitekęs Leonardo da Vinčio nupieš-

to Vitruvijaus žmogaus proporcijų rėmuose, projekto dirbtuvėse sukūrė klaipėdietė Julija Šašilkina. Anot dirbtuvėms vadovavusios dizainerės Linos Jaruševičiūtės, Julija į temą pažvelgė naujai ir nepasidavė stereotipams, kuriuos sudėtinga aplenkti fantazuojant knygos viršelio tema. „Nepaisant gana praktinės užduoties tikslo, itin svarbu buvo atlikti ją be štam-

„„Šventiniai: pirmieji kalėdinių pledų motyvai gimė beieškant naujų min-

čių tradicine tema.

pų, – sakė L.Jaruševičiūtė. – Julijai šis kūrybinis stebuklas puikiai pavyko.“ Kitų dalyvių pasiūlytos viršelio idėjos taip pat neliko nepastebėtos ir bus pristatytos uostamiesčio publikai „Dizaino manufaktūros“ parodoje. Aus kalėdinius pledus

Šiuo metu kita L.Jaruševičiūtės vadovaujama „Dizaino manufaktūros“ dalyvių grupė susipažįsta su žakardinio audimo subtilybėmis ir kuria kalėdinių pledų eskizus: bendradarbiaujant su projekto partnere UAB „Lincasa“, dalyviai kviečiami išmėginti pramoninės tekstilės dizainerių amplua, o geriausios idėjos bus įgyvendintos įmonės planuojamoje kalėdinėje gaminių kolekcijoje. Pasak dirbtuvių lektorės, susidomėjusieji žakardinio audimo technika nudžiugino dideliu entuziazmu ir kruopščiu pasirengimu: daugelis jau į pirmąjį susitikimą atėjo nešini savo eskizais. „Naujai prabilti Kalėdų tema kūrėjui yra nelengva užduotis. Tačiau dirbtuvių dalyviai atkakliai ieško originalių motyvų ir simbolių“, – džiaugėsi L.Jaruševičiūtė. Suvenyrai bus iš stiklo

„„Dėklas: pakuotės išvaizda irgi gali būti originali.

KKKC archyvo nuotr.

Darbai verda ir „Dizaino manufaktūros“ stiklo ceche, kuriam vadovauja Indrė Stulgaitė-Kriukienė. Anot stiklo menininkės, medžiaga, kurios galimybių neišmėginsi darbų pamokose mokykloje arba būreliuose, debiutantams dažniausiai atrodo neatrasta žemė. Todėl pirminis uždavinys yra perprasti įvairias stiklo galimybes: stiklas tvirtumu bei ilgaamžiškumu prilygsta marmurui, o iš jo sukurti objektai gali būti blizgūs ir matiniai, skaidrūs ir nepermatomi, įvairiausių spalvų bei faktūrų. Geriausia šių dirbtuvių dalyvių idėja bus įgyvendinta Panevėžio meninio stiklo studijoje „Glasremis“: dalyvaujant autoriui,

„„Dalyviai: „Dizaino manufaktūroje“ dirbama grupėmis. Viena jų kūrė

knygos viršelį.

„„Laimėtojas: J.Šašilkinos pasiūlytas knygos viršelis papuoš leidinį.

Projektu siekiama sudaryti dalyviams sąlygas išplėtoti savo kūrybines vizijas nuo idėjos iki gaminio.

jo sukurtas suvenyras bus pagamintas karšto stiklo technologija. Pakuotė – irgi menas

Tai – ne pabaiga. Šiųmetė „Dizaino manufaktūra“ buria dar vieną dalyvių grupę ir kviečia susipažinti su pakuotės dizaino pagrindais, padedant šioje srityje sėkmingai

dirbančiai uostamiesčio bendrovei „Via Aquaria“ bei jos rinkodaros vadovui Martinui Jatkauskui. Užsiėmimai ir vėl bus nemokami, jau vyksta dalyvių atranka. Norintieji dalyvauti prašomi siųsti savo gyvenimo aprašymus iki lapkričio 4 d. elektroniniu paštu rasma@kkkc.lt, informacija teikiama tel. 313 691. Pirmasis grupės susitikimas KKKC Meno kieme vyks lapkričio 8 d. 18.30 val. KKKC „Dizaino manufaktūra“ rengiama jau trečiąjį kartą. Joje siekiama sudaryti dalyviams sąlygas išplėtoti savo kūrybines vizijas nuo idėjos iki gaminio. Projektą remia Kultūros ministerija. „Klaipėdos“ inf.


13

penktADIENIS, spalio 25, 2013

pasaulis At­leis­tas ­ iš pa­reigų

Nu­šovė ­ paauglį

Ra­do ­ tėvus?

Il­ga­me­tis Ru­si­jos var­to­tojų tei­sių ap­sau­gos agentū­ros va­ do­vas Ge­na­di­jus Oniš­čen­ka, va­do­vavęs pa­stan­goms už-­ d­raus­ti į šalį įvež­ti kai ku­riuo­s už­sie­nio pro­duk­tus, ku­rias Krem­liaus kri­ti­kai lai­ko po­li­ tiš­kai mo­ty­vuo­to­mis, bu­vo at­ leis­tas iš pa­reigų, pa­si­bai­gus jo dar­bo su­tar­čiai.

Ka­li­for­ni­jos po­li­ci­ja nu­šovė 13-metį An­dy Lo­pezą, ku­ris ne­šėsi į ka­laš­ni­ko­vo au­to­matą pa­našų žais­linį šau­tuvą. Pa­ reigū­nai liepė paaug­liui mes­ti ginklą ir ne­tru­kus pa­lei­do ke­ lis šūvius. In­ci­den­tas įvy­ko vos ke­lios die­nos po to, kai Ne­va­ do­je moks­lei­vis nu­šovė mo­ky­ toją ir nu­si­žudė.

Bul­ga­ri­jos po­li­ci­ja va­kar ap­ klausė romų po­rą, ku­ri ga­ li būti bio­lo­gi­niai pa­slap­tin­go­ sios švie­siap­laukės mer­gaitės Ma­rios iš romų sto­vyk­los Grai­ki­jo­je tėvai. Sa­ša ir Ata­ nas Ru­se­vai tu­ri nuo 8 iki 10 vaikų, pen­ki iš jų yra la­bai pa­ našūs į pra­ėju­sią sa­vaitę ras­ tą mer­gaitę.

Švaistū­nas sa­ko esan­tis au­ka Vo­kie­ti­jos Lim­bur­go mies­to vys­ku­pas Fran­zas Pe­te­ris Te­bart­zas-van Els­tas, kal­ ti­na­mas mi­li­jonų eurų išš­vais­ty­mu, at­si­ svei­ki­no ne tik su pri­vi­le­gi­jo­mis, bet ir su po­stu. Ta­čiau vys­ku­po ar­ti­mie­ji sa­ko, kad su dva­si­nin­ku no­ri­ma su­si­do­ro­ti. Tar­nau­ti Die­vui – bran­gu

Iš­rink­tas Ro­mos ka­ta­likų baž­ny­ ��ios va­do­vu Šven­ta­sis Tėvas Pran­ ciš­kus pa­žadė­jo, kad Va­ti­ka­nas nuo šiol žmonėms bus as­ke­tiš­ku­mo pa­ vyz­dys. Ka­ta­likų baž­ny­čia – visų pir­ma dva­sinė šven­tovė, o ne koks pi­nigų mai­šas. Pran­ciš­kus pa­sau­liui pa­ rodė, kad mo­ka pa­ts pa­si­neš­ti sa­ vo la­ga­miną, kai rei­kia, ga­li bet kur nu­vyk­ti papras­tu au­to­mo­bi­liu, jei tik jį nuo­mo­ti kai­nuo­ja ma­žiau nei at­si­ga­ben­ti pa­pa­mo­bilį, taip pat jis ne sykį lankė­si šimtų skurs­tan­ čiųjų na­muo­se. Ar­ba Vo­kie­ti­jos Lim­bur­go mies­ te gy­ve­nan­tis vys­ku­pas F.P.Te­bart­ zas-van Els­tas ne­girdė­jo ir ne­matė po­pie­žiaus, ar­ba Pran­ciš­kaus kal­ bos jam bu­vo nė mo­tais. Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da pa­si­ domė­jo, kas gi tas Vo­kie­ti­jo­je gy­ ve­nan­tis „vys­ku­pas puo­šei­va“, ku­riuo pik­ti­na­si ne tik vys­ku­pi­jos tar­nai, bet ir gy­ven­to­jai. Paaiškė­jo, kad tai – F.P.Te­bart­ zas-van Els­tas, puoš­nių vys­ku­pi­ jos rūmų se­no­vi­nia­me Lim­bur­go mies­te šei­mi­nin­kas. Be­veik kaip koks oli­gar­chas už 31 mln. eurų vys­ku­pas įsi­rengė puoš­nią re­zi­ den­ciją. Sa­vo pri­va­tiems apar­ta­ men­tams F.P.Te­bart­zas-van Els­

tas ne­pa­gailė­jo 2,9 mln. eurų. Vien vo­nia, pa­sak vo­kie­čių ži­niask­lai­ dos, kai­na­vo 15 tūkst. eurų. Vi­si pi­ni­gai, anot spau­dos, bu­vo ima­ mi iš Vo­kie­ti­jo­je ren­ka­mo baž­ny­ čios mo­kes­čio.

Se­no­vi­nia­me Vo­kie­ ti­jos mies­te jo už­sa­ ky­mu iš­ki­lo bran­gus vys­ku­pi­jos komp­ lek­sas su mu­zie­ju­mi, kon­fe­ren­cijų salė­mis, kop­ly­čia ir pri­va­čiais apar­ta­men­tais.

„„Kai­na: ži­niask­lai­da tvir­ti­na, kad Lim­bur­go vys­ku­pas F.P.Te­bart­zas-van Els­tas su­plo­jo net 31 mln. eurų sa­vo

re­zi­den­ci­jai įreng­ti. 

prie­š kurį laiką ke­liau­da­mas į In­ diją lan­ky­ti skurs­tan­čiųjų ne­pa­si­ kuk­li­no ke­liau­ti vers­lo kla­se. Vys­ku­pui gra­si­na­ma mir­ti­mi?

Va­ti­ka­nas im­sis by­los

Ži­niask­lai­dos ra­ši­niai Va­ti­ka­ne su­ kėlė audrą. Po­pie­žius pa­ša­li­no vys­ kupą iš pa­reigų, tie­sa, lai­ki­nai. Šven­ta­sis Tėvas nu­tarė, kad vi­ sos Lim­bur­go vys­ku­pi­jos fi­nansų ata­skai­tos bus de­ta­liai išs­tu­di­juo­ tos. Ta­da ir bus aiš­ku, kiek ir kam pi­nigų vys­ku­pas puo­šei­va iš­lei­do ir koks li­ki­mas jo lau­kia. F.P.Te­bart­zas-van Els­tas ban­ dė su­ktis iš pa­dėties at­skris­da­mas į Va­ti­kaną. Jis net pa­si­rin­ko pi­gių skryd­žių bend­rovę „Rya­nair“, nors

Pa­sak Vo­kie­ti­jos spau­dos, Lim­ bur­ge vys­ku­po už­sa­ky­mu iš­ki­ lo bran­gus vys­ku­pi­jos komp­lek­sas su mu­zie­ju­mi, kon­fe­ren­cijų salė­ mis, kop­ly­čia ir pri­va­čiais apar­ta­ men­tais. Galbūt skan­da­las ir ne­būtų ki­ lęs, jei ne fak­tas, kad dar vys­ku­po pirm­ta­ko pa­tvir­tin­to pro­jek­to kai­ na nuo 5,5 mln. eurų iš­sipūtė iki 31 mln. eurų, įskai­tant 783 tūkst. eurų (2,7 mln. litų) kai­na­vusį sodą. Vei­kiau­siai pa­matęs, jog pirm­ta­ ko pa­tvir­tin­tas pro­jek­tas – kuk­lo­

„Reu­ters“ nuo­tr.

kas, F.P.Te­bart­zas-van Els­tas nu­ sprendė kai ką pa­to­bu­lin­ti. Lyg to būtų ma­ža, vys­ku­pas taip pat kal­ti­na­mas davęs me­la­gin­gus pa­ro­dy­mus teis­me dėl sa­vo bran­ gaus skryd­žio į In­diją. Pa­sak pro­ ku­rorų, Ham­bur­go teis­mui pra­dėjus pro­cesą, ku­ria­me vys­ku­pas by­linė­ ja­si su sa­vait­raš­čiu „Der Spie­gel“, F.P.Te­bart­zas-van Els­tas me­la­vo teisė­jams, nors bu­vo davęs prie­saiką. 2012 m. kovą E.P.Te­bart­zo-van Els­to va­do­va­vi­mu Lim­bur­go vys­ ku­pi­jai pik­ti­no­si ki­ti vys­ku­pi­jos dva­si­nin­kai. Jie teigė, kad vys­ku­pas ne­si­skai­ to su kitų nuo­mo­ne. Šių metų pra­ džio­je 4 tūkst. žmo­nių pa­si­rašė at­virą laišką pro­tes­tuo­da­mi prie­š

vys­ku­po dar­be­lius. Ta­čiau F.P.Te­ bart­zo-van Els­to šei­mos na­riai pa­ reiškė, kad vys­ku­pas ir jie pa­tys yra au­kos, esą nuo­la­t su­lauk­da­vo gra­ si­nimų su­si­do­ro­ti. Jo­han­ne­sas Win­kel­sas, vys­ku­po svai­nis, vie­nam vo­kie­čių lei­di­niui teigė, kad jam ir vys­ku­pui nuo­la­t bu­vo gra­si­na­ma mir­ti­mi. „Mes kas­dien gau­da­vo­me ži­nu­ čių, ku­rio­se gra­si­na­ma mir­ti­mi. Tai bu­vo tiek skam­bu­čiai te­le­fo­nu, tiek laiš­kai, – aiš­ki­no gi­mi­nai­tis. – Ma­no svai­nis ir taip bėdo­je. Ta­ čiau jie no­ri jį su­nai­kin­ti, taip pat ir jo šeimą. Idea­liau­siu at­ve­ju mes viską me­si­me ir iš­vyk­si­me iš Vo­ kie­ti­jos.“ „Der Spie­gel“, BNS inf.

Ką te­le­fo­nu kal­ba Eu­ro­pos įta­kin­giau­sie­ji? Ką vei­kia Vo­kie­ti­jos kanc­lerė An­ge­la Mer­kel, pa­vyzd­žiui, po dar­bo? Ame­ ri­kie­čiai vei­kiau­siai tai ži­no­jo. Juk, remiantis slaptais duo­menimis, JAV žval­gy­ba klausė­si įta­kin­giau­sia Eu­ ro­pos po­li­ti­ke va­di­na­mos A.Mer­ kel te­le­fo­ni­nių po­kal­bių.

„„Klau­so: Vo­kie­ti­jo­je gan­das, kad

ame­ri­kie­čiai klausė­si A.Mer­kel te­le­fo­ni­nių po­kal­bių, su­kėlė pa­ si­pik­ti­nimą.  „Reu­ters“ nuo­tr.

At­ro­do, kad JAV šni­pinė­ji­mo skan­ da­las Eu­ro­po­je bu­vo kiek pri­gesęs. Ta­čiau Se­no­jo že­my­no ži­niask­ lai­da vėl pa­skelbė šūsnį slap­tos in­for­ma­ci­jos. Prancū­zi­jos lei­di­nys „Le Mon­de“ pir­ma­dienį pa­skelbė de­talų ap­rašą, kaip JAV na­cio­na­li­ nio sau­gu­mo agentū­ra (NSA) šni­ pinė­jo prancūzų dip­lo­ma­tus. Lei­di­nys teigė rėmęsis bu­vu­ sio NSA kont­rak­ti­nin­ko Ed­war­do Snow­de­no nu­te­kin­ta in­for­ma­ci­ja.

Vo­kie­ti­jo­je po dviejų dienų ki­lo skan­da­las, pa­si­rod­žius in­for­ma­ci­ jai, esą šni­pinė­ja­ma bu­vo pa­ti Vo­ kie­ti­jos kanc­lerė. Ber­ly­nas rea­ga­vo tul­žin­gai. Vo­ kie­ti­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Gui­do Wes­ter­wel­le pa­reiškė tuč­ tuo­jau su­si­tik­sian­tis su Ame­ri­kos am­ba­sa­do­riu­mi Vo­kie­ti­jo­je Joh­nu B.Emer­so­nu ir šis turės pa­siaiš­ kin­ti. Tre­čia­dienį A.Mer­kel skam­bu­čio su­laukė ir JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­ kas Oba­ma. Pa­sak Baltųjų rūmų, B.Oba­ma pa­ti­ki­no, kad JAV ne­šni­ pinė­ja A.Mer­kel te­le­fo­ni­nių po­kal­ bių ir ne­ke­ti­na to da­ry­ti. Tie­sa, pa­sak spau­dos, B.Oba­ ma taip ir ne­pa­sakė, ar po­kal­bių ne­bu­vo klau­so­ma­si anks­čiau. O

A.Mer­kel B.Oba­mai pa­reiškė, kad jos te­le­fo­no klau­sy­ma­sis per­žen­gia pa­si­tikė­ji­mo ri­bas. Prancū­zi­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Laurent’as Fa­biu­sas sa­ kė, kad ša­lies pre­zi­den­tas Fran­çois Hollande’as iš­kels JAV šni­pinė­ji­mo klau­simą Eu­ro­pos Va­dovų Ta­ry­bo­ je. Ji pra­si­dėjo va­kar. „Neį­ma­no­ma vys­ty­ti (Eu­ro­pos – red. pa­st.) skait­me­ninės sfe­ros neuž­tik­ri­nant as­me­ni­nių duo­menų ap­sau­gos“, – pa­reiškė Prancū­zi­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas. Bal­tie­ji rūmai, pa­skel­bus nau­ jau­sią in­for­ma­ciją apie šni­pinė­ jimą, pateko į la­bai ne­pa­to­g ią pa­dėtį. Ta­čiau Va­šing­to­nas grei­ tai rea­ga­vo į A.Mer­kel te­le­fo­no skam­butį.

„Pre­zi­den­tas B.Oba­ma pa­ti­ki­ no kanc­lerę, kad Jung­tinės Vals­ ti­jos ne­ste­bi ir ne­stebės kanc­lerės A.Mer­k el ko­m u­n i­k a­c i­j os“, – sakė Baltųjų rūmų at­s to­vas Jay Car­ney. Pak­lau­sus, ar A.Mer­kel bu­vo šni­ pinė­ja­ma, J.Car­ney nei pa­tvir­ti­ no, nei pa­neigė, kad NSA anks­čiau tik­rai yra rin­ku­si in­for­ma­ciją apie A.Mer­kel po­kal­bius. J.Car­ney pa­brėžė, jog B.Oba­ ma jau tik­ri­na tai, kaip Va­šing­to­ nas ren­ka žval­gy­binę in­for­ma­ciją, „kad de­ra­mai su­de­rin­tu­me sa­ vo pi­lie­čių bei sąjun­gi­ninkų su­si­ rūpi­nimą dėl sau­gu­mo ir vi­siems žmonėms bendrą su­si­rūpi­nimą pri­va­tu­mu“. „Der Spie­gel“, BBC, BNS inf.


14

penktadienis, spalio 25, 2013

sportas

Sporto pinigai sukiršino politikus Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Sportuojančių vaikų krepšelį įvedę Klaipėdos politikai vakar taip ir nesutarė, ar paskui jaunuosius sportininkus pas trenerius turi „eiti“ milijonas litų, ar gerokai mažiau.

Miesto tarybos nariai nesiginčydami patvirtino sportininko krepšelio lėšų skirstymo tvarką – šis žingsnis yra vienas paskutiniųjų uostamiesčio sporto sistemos reformoje. Jo esmė ta, kad už sportuojančių vaikų treniruotes būtų mokama iš miesto biudžeto – klubui ar treneriams skiriama tiek pinigų, kiek vaikų jie ugdo. Patvirtintas ir sportininko krepšelio dydis, kuris ir „eis“ paskui vaiką. Numatoma, kad pradinio rengimo grupėje krepšelio dydis vienam sportuojančiam vaikui per mėnesį sieks iki 63 litų, meistriškumo ugdymo grupėje – iki 81 lito, meistriškumo tobulinimo grupėje – iki 99 litų. Numatoma, kad sportininkų krepšeliams kitais metais bus skirta kiek daugiau nei 1 mln. litų. Skaičiuojama, kad vidutinis krepšelio dydis gali siekti 81 litą, tad pinigų turėtų užtekti 1,1 tūkst. vaikų treniruotėms. Tačiau nuogąstaujama, kad pažadai gali netapti realybe, nes iš to 1 mln. litų reikės „išimti“ apie 400 tūkst. litų ir juos skirti iš reorganizuojamų biudžetinių sporto įstaigų atleistų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms. „Sportininkų krepšelis dėl to nesumažės, tačiau faktas tas, kad jį gautų mažiau vaikų“, – teigė Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Mantas Bagočius.

Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Budinas siūlė protokoliniu pavedimu nurodyti savivaldybės administracijai kitų metų biudžete papildomai rasti tuos 400 tūkst. litų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms, kad pinigų nereikėtų naudoti iš numatytų sportininkų krepšelių. „Kitų metų biudžetą tvirtinsime tik kitais metais, dar net nežinome, kokios pajamos planuojamos, o jūs jau nurodinėjate, kur išleisti pinigus“, – S.Budinui replikavo Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius. Jo žodžiai nepatiko Klaipėdos mero pavaduotojui Vytautui Čepui, kuris vadinamas vienu iš sporto reformos tėvu. „Mes ir turime teisę tiesti rankas į miesto biudžetą. Jį tvirtina miesto taryba, tad jau dabar ir galime pradėti jį formuoti“, – atrėžė vicemeras. Tačiau daugeliui politikų taip pat nepatiko mintis jau dabar numatyti, kad kitų metų biudžete 400 tūkst. litų būtų suplanuoti darbuotojų išeitinėms kompensacijoms. Todėl galiausiai sutarta savivaldybės administracijai tik rekomenduoti sudarant kitų metų biudžetą įvertinti jo galimybes, o esant tinkamoms, numatyti 400 tūkst. litų išeitinėms kompensacijoms. „Visi puikiai žinome, kad jei iškart nenurodome tiksliai, tai ir negauname tai, ko norime“, – pareiškė V.Čepas, leisdamas suprasti, kad kitų metų biudžete tikrai nebus numatyti papildomi 400 tūkst. litų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms, o tai reiškia, jog tokia suma sumažės sportininko krepšelio lėšos. „Tačiau net ir tada sportuojančių vaikų, paskui kuriuos „eis“ krepšelis, bus daugiau nei dabar“, – dievagojosi M.Bagočius.

Sporto telegrafas Lygiosios. Lietuvos futbolo taurės turnyro pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse Šiauliuose staigmeną pateikė Klaipėdos „Granitas“. 1-ojoje lygoje kovojantys klaipėdiečiai sužaidė lygiosiomis 1:1 su A lygoje rungtyniaujančiais „Šiauliais“.

Uostamiesčio ekipa po Edgaro Mastianicos įvarčio 35-ąją min. pirmavo, laimėjo pirmąjį kėlinį. Baigiantis susitikimui 70ąją min. šeimininkams pavyko išlyginti rezultatą. Lapkričio 6 d. Klaipėdoje vyks atsakomosios varžybos.

„„Draugas: V.Šarakauskas (dešinėje) ramino rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidusį M.Mažeiką. 

Vytauto Petriko nuotr.

Nelemtos varžybų pabaigos „Po tokių rungtynių lieka tik eiti į bažnyčią ir melstis“, – ironizavo Kazys Maksvytis, „Neptūno“ vyriausiasis treneris, po širdį veriančio pralaimėjimo Stambulo „Bešiktaš Integral Forex“ ekipai. Per paskutiniąsias rungtynių sekundes pataikę tritaškį, turkai šventė pergalę 72:70. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiesčio krepšininkai šį sezoną žaidė ketverias tarptautines varžybas – po dvi Vieningosios lygos pirmenybėse ir Europos taurės turnyre. Trejas „Neptūnas“ pralaimėjo 1-2 taškų, o vienerias – po pratęsimo. Susitikimo pradžia su žinomu Turkijos klubu klaipėdiečiams prasidėjo nesėkmingai. Svečiai, laimėję tarpsnį 11:2, išsiveržė į priekį 22:10. Atrodė, kad nepavyks išvengti triuškinamos nesėkmės. Tačiau taip nemanė komandos kapitonas Martynas Mažeika, iš viso pelnęs 17 taškų, Mindaugas Girdžiūnas, o vėliau ir kiti Klaipėdos ekipos žaidėjai. Svečiams dar keletą kartų buvo pavykę atitrūkti, bet šeimininkai juos vis pavydavo.

Kulminacija pasiekė apogėjų, kai paskutinę minutę M.Mažeika taikliai mestomis baudomis išlygino rezultatą – 67:67. Likus 19,6 sek. ir turkams pirmaujant 69:67, ataką užbaigti buvo patikėta M.Girdžiūnui. Jaunasis krepšininkas šaltakraujiškai prasiveržęs prie krepšio ne tik taikliai metė, bet ir uždirbo varžovo pražangą. Taikliai realizavęs baudą, „Neptūno“ gynėjas persvėrė rezultatą. Žaisti buvo likę 9 sek. „Bešiktaš“ komanda kombinacijos nerezgė. Tiesiog svečių legionierius Chrisas Loftonas, pervaręs kamuolį nuo savo krepšio iki klaipėdiečių tritaškio linijos, taikliai metė. K.Maksvytis liko patenkintas auklėtinių žaidimu: „Gal varžybas pradėjome vangiai, tačiau antroje rungtynių dalyje kontroliavome situaciją, turėjome pergalę savo

rankose, bet vėl viską lėmė viena ataka. Vadinasi, reikia didesnį skirtumą susikrauti anksčiau. Neturėjome minutės pertraukėlės, išleidome savo geriausius gynėjus, kad apsigintume, bet nepavyko. Komandos žaidimu esu patenkintas, tačiau galutiniu rezultatu – ne“. Trečiąsias rungtynes klaipėdiečiai žais su abu susitikimus laimėjusiais graikais – Atėnų „Panionios“ klubu.

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Bešiktaš Integral Forex“ 70:72 (16:22, 21:23, 18:14, 15:13). M.Mažeika 17, V.Vasylius 16, M.Girdžiūnas 10, A.Smithas 6, V.Šarakauskas, E.Ulanovas po 5, M.Runkauskas, A.Eitutavičius po 4, D.McClure 3/B.Buckmanas 23, Ch.Loftonas 14, D.Perkinsas, C.Iversonas po 11, R.Broekhoffas 9, O.Sirinas, M.Guleras po 2.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1.Atėnų „Panionios“ (Graikija) 2.Sankt Peterburgo „Spartak“ 3.Kragujevaco „Radnički“ (Serbija) 4.Loimos „Bisons“ (Suomija) 5.Stambulo „Bešiktaš“ (Turkija) 6.Klaipėdos „Neptūnas“

Pirmą kartą Klaipėdoje! Tarptautinis ITF 5 kategorijos senjorų teniso turnyras

KLAIPĖDA OPEN 2013 Carlsberg teniso arena 2013m. Spalio 24 - 27d. Turnyro remėjai:

Šilutės pl. 48, tel.: +370 657 90097, www.vakarutenisas.lt

Pergalės

2 1 1 1 1 0


19

penktadienis, spalio 25, 2013

įvairenybės

Naujoje klaipėdiečių knygoje – autentiški laiškai iš jūros Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks Žydrūno Naujoko ir Adelės Žičkuvienės knygos „Laiškai iš jūros. Jūrų kapitono Naujoko žvejybos istorija“ pristatymas.

Ši knyga – autentiški jūrų kapitono Ž.Naujoko laiškai, rašyti 30 metų iš įvairių žvejybos rajonų. Laiškuose esama ir to, apie ką sovietmečiu nebuvo galima garsiai kalbėti. Anot

leidėjų, ši knyga skaitytojams suteiks vertingos ir galbūt iki šiol nežinomos informacijos apie tai, kaip praeityje žūklavo ir gyveno toli nuo namų ir artimųjų dabar jau pradanginto Lietuvos žvejybos laivyno žvejai. Knygoje išspausdinti unikalūs jūrų kapitono Ž.Naujoko surinkti, o kai kurie jo paties ranka piešti žvejybos rajonų jūrlapiai. Jų originalai, kaip ir daugybė kitokių jūrinių dovanų, saugomi Klaipėdos apskrities

viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje. Taip pat pristatomi originalūs jūriniai Ž.Naujoko piešiniai. Knyga išleista pagal Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ vykdomą ES žuvininkystės projektą. Renginyje bus pristatomas šis projektas, taip pat pagal jį sukurta, ką tik startavusi jūrinės ir žuvininkystės kultūros internetinė svetainė „Albatrosas.lt“. „Klaipėdos“ inf.

„„Iliustracijos: knygoje sudėti ir unikalūs Ž.Naujoko surinkti, ir jo paties

ranka piešti jūrlapiai bei originalūs jūriniai piešiniai.

kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir šiukščių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Jei kas slegia širdį, nebetylėkite – rėžkite tiesą į akis. Nebijokite neigiamos aplinkinių reakcijos, šiandien jums skirta būti nugalėtoju. Nebijokite paišlaidauti, artimiausiu metu finansinė padėtis pasitaisys. Jautis (04 21–05 20). Šiandien pajusite, kad troškimai ima pildytis. Svarbiausia – jų turėti. Nutrūktgalviškumu šiandien rizikuotumėte susigadinti reputaciją. Venkite neaiškių pasiūlymų, intrigų. Dvyniai (05 21–06 21). Visai be reikalo stengiatės kovoti su vėjo malūnais. Nusiraminkite, atsipalaiduokite – geros mintys ir sprendimai patys ateis. Raskite laiko pasivaikščioti gamtoje, įkvėpti gaivaus oro. Vėžys (06 22–07 22). Pamėginkite pajusti gyvenimo tėkmę ir natūraliai prie jos prisitaikyti. Nepykite, nesikarščiuokite, pasistenkite į daugelį gyvenimo klausimų pažvelgti filosofiškiau, atraskite sielos ramybę. Liūtas (07 23–08 23). Jei norite plaukti pasroviui, plaukite, nepervargsite, tik vargu ar bus smagu. Jei iš tiesų norite, kad aplinkiniai sužinotų, ką manote apie juos ar jų elgesį, nepamirškite pasakyti. Mergelė (08 24–09 23). Liūdite, kad neturite laiko asmeniniam gyvenimui? Jo liktų daugiau, jei neplušėtumėte už tuos, kurie kuo puikiausiai galėtų plušėti patys. Jumis bando manipuliuoti, metas padaryti tam galą. Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien prabus troškimas vadovauti – mokysite visus, kas netingės jūsų klausyti. Naujieji pažįstami šiandien gali ne tik pralinksminti, bet ir nuliūdinti. Skorpionas (10 24–11 22). Skorpionai susipainios jausmuose, neaišku, ko širdyje daugiau – neapykantos ar meilės. Na, jei ko nenorite matyti – stenkitės nesusitikti. Šaulys (11 23–12 21). Teks pabūti taikos balandžiu tarp dviejų draugų. O ir jūsų pačių gyvenime galimi staigūs, netikėti pokyčiai. Greičiausiai ateis pabaiga neperspektyviems santykiams. Ožiaragis (12 22–01 20). Jei pabodo vienatvė, atminkite, kad sėdėdami tarp keturių sienų nei naujų draugų, nei mylimųjų nesutiksite. Nustokite liūdėti, išeikite pasilinksminti. Vandenis (01 21–02 19). Laukia puiki diena, ypač antroji jos pusė – atsikratysite jus ilgą laiką kamavusių baimių, bus progų užmegzti naudingas pažintis. Drąsiai imkitės naujų darbų. Žuvys (02 20–03 20). Po ilgai trukusių suvaržymų ir apribojimų pajusite, kad vėl galite laisvai kvėpuoti. Puikus metas meilei – ne vienam „gresia“ staigus įsimylėjimas ar susižavėjimas.


Orai

Šiandien dieną sušils iki 10–12 laips­ nių. Bus debesuota, saulė pro debe­ sis pasirodys nebent sostinėje. Rytoj naktį atvės iki 4 laipsnių šilumos, tik pajūryje bus kiek daugiau – 8 laips­ niai. Dieną sušils iki 13–14 laipsnių. Naktį lietaus nenumatoma, o die­ ną palis visoje šalyje. Trumpi lietūs prognozuojami ir sekmadienį. Kita savaitė prognozuojama lietinga.

Šiandien, spalio 25 d.

+10

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+10

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+10

Utena

+11

8.27 18.11 9.44

298-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 67 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+10



Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas  +15 Brazilija +29 Briuselis  +16 Dublinas  +15 Kairas +28 Keiptaunas +23 Kopenhaga  +11

kokteilis Pla­ka­tas trik­do klai­pė­die­čius Ką no­r i­te, tą sa­k y­k i­te, ta­čiau šio­m is die­no­mis Lie­tu­vo­je pra­si­dė­ju­sio ki­no fes­ti­va­lio „Ne­pa­to­gus ki­nas“ or­ga­ni­za­ to­riai, po ša­lies mies­tus iš­ka­bi­nę dvip­ ras­miš­kus pla­ka­tus, pa­sie­kė sa­vo tiks­ lą – at­krei­pė žmo­nių dė­me­sį. Štai Klai­pė­do­je, žmo­nių gau­siai vaikš­ to­mo­je Til­t ų gat­vė­je, rek­la­m i­n ia­me sten­de į akis kren­ta už­ra­šas di­de­lė­ mis rai­dė­mis „Eu­ro­pie­čiai čiul­pia af­ ri­kie­čius“. Re­tas pės­čia­sis praei­na ne­ nu­si­šyp­so­jęs ar ne­pak­rai­pęs gal­vos. Ką jie pa­gal­vo­ja – ne­ži­nia. „Kok­tei­liui“ la­biau pa­si­do­mė­jus, iš­lin­ do yla iš mai­šo. Pa­si­ro­do, toks ir bu­vo or­ga­ni­za­to­rių tiks­las – šo­ki­ruo­ti, pro­vo­ kuo­ti ir taip iš­šauk­ti dė­me­sį. Fes­ti­va­lio di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas And­ riu­kai­tis pa­tvir­ti­no, kad ne kar­tą su­si­ lau­kė kri­ti­kos dėl itin ašt­rios vi­zua­li­ nės rek­la­mos.

Kaunas Londonas  +19 Madridas  +19 Maskva  +15 Minskas +10 Niujorkas +10 Oslas  +12 Paryžius  +18 Pekinas  +16

Praha  +16 Ryga  +11 Roma +22 Sidnėjus  +31 Talinas +10 Tel Avivas +25 Tokijas +20 Varšuva  +15

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+10

+9

+8

7

+11

+12

+12

+12

7

rytoj

sekmadienį

+13

Vilnius

+11

Alytus

Vardai Krizantas, Švitrigaila, Vaigedė, Darija, Inga, Krizas.

SpaliO 25-ąją

Rytas

+12

Marijampolė

6–16 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+10

+12

+13

+12

6

1616 m. olan­das Dir­kas Har­to­gas at­ra­do Aust­ ra­li­ją. 1825 m. gi­mė „val­sų ka­ ra­lius“, aust­r ų kom­po­zi­ to­rius Jo­han­nas Straus­ sas jau­nes­ny­sis. 1881 m. Ma­la­go­je gi­mė is­pa­nų dai­li­nin­kas Pab­ lo Pi­cas­so, vie­nas ku­biz­ mo įkū­rė­jų. 1909 m. ko­rė­jie­č iams nu­ž u­d žius Ja­p o­n i­j os prin­cą Ito Hi­ro­bu­mi, ja­ po­n ai Ko­rė­j o­j e įve­dė dik­ta­tū­rą.

1992 m. re­fe­ren­du­mu priim­ta Lie­t u­vos Res­ pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ja – šeš­to­ji ša­lies is­to­ri­jo­je.

Švėkš­no­je su­žibs mo­liū­gai

2005 m. bū­da­ma 92 me­ tų mi­rė pi­lie­t i­nių af­roa­ me­r i­k ie­č ių tei­s ių pio­ nie­rė Ro­sa Parks, ku­rios at­s i­s a­k y­m as au­to­b u­ se už­leis­t i vie­tą bal­tao­ džiui 1955 me­tais pa­ska­ ti­no ju­dė­ji­mą, Jung­ti­nė­ se Vals­ti­jo­se nu­trau­ku­sį ra­si­nę seg­re­ga­ci­ją. 2008 m. po il­gos li­gos, su­l au­kęs 67-erių, mi­ rė gar­sus Azer­bai­d ža­ no ir Ru­si­jos dai­n i­n in­ kas Mus­li­mas Ma­go­ma­ je­vas.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad švy­tu­rys truk­ do mie­go­ti, reiš­kia, jog pra­dė­jo­te skir­ti per­ne­lyg daug dė­me­sio nees­mi­niams da­ly­kams, lie­ka neiš­nau­do­ta pro­ga su­ trum­pin­ti ke­lią į svar­bų tiks­lą. Sap­ne re­gė­ti du švy­tu­rius – tai ne­su­ ge­bė­ji­mas ap­si­spręs­ti, ypač ke­lio pra­ džio­je. Mer­g i­nai ar mo­te­r iai šis sap­ nas ga­li reikš­ti ir se­niai lauk­tą pa­lan­ ku­mą. Jei sap­nuo­ja­te mig­lo­je din­gu­sį švy­tu­ rį, reiš­kia, kad pa­vyks įro­dy­ti sa­vo tei­ su­mą, pra­na­šu­mą. Sap­nuo­ti švy­tu­rį po lan­gais – nau­jas drau­gas neat­pa­žįs­ta­mai pa­keis gy­ve­ ni­mą.

„„Sten­das: kiek­vie­nas sa­vaip sten­

gia­si į sa­ve at­kreip­ti dė­me­sį.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kad ne­pa­ma­ty­tum dvip­ras­miš­ko teks­ to pla­ka­to, Til­tų gat­ve rei­kia ei­ti už­si­ mer­kus.

Pa­siž­val­gius po pa­sau­lį Už­ra­šas pa­sie­nio zo­no­je: „Sie­nos pa­ žei­dė­jų dė­me­siui! Pa­gal šo­v i­n ių tau­ py­mo pro­g ra­mą per­spė­ji­mo šū­v iu į orą neat­lie­ka­me!“ Už­ra­šas par­duo­tu­vė­je: „Neiš­sisk­lei­du­ sį pa­ra­šiu­tą ga­li­me pa­keis­ti nau­ju!“ Skel­bi­mas laik­raš­ty­je: „No­r iu su­si­pa­ žin­t i rim­t iems san­t y­k iams. Lauk­siu at­sa­k y­mo su fo­tog­ra­fi­ja. Pei­za­ž ų ne­ siųs­ti.“ Prie įva­žos į vie­ną Švei­ca­ri­jos mies­te­lį už­ra­šy­ta: „Pra­šo­me vai­ruo­ti au­to­mo­bi­ lį at­sar­giai! Gy­dy­to­jas ir gra­bo­rius ato­ sto­gau­ja.“

Links­mie­ji tirš­čiai Ki­no fes­t i­va­l io da­ly­v iams bu­vo už­ min­ta mįs­lė: „Gel­to­nas, kvad­ra­ti­nis ir ant sta­lo gu­li. Kas?“ – Apel­si­nas, – at­sa­kė vie­nas re­ž i­sie­ rius. – O ko­dėl kvad­ra­ti­nis? – Kad ne­nu­r ie­dė­t ų, – ne­sut­r i­ko at­sa­ kiu­sy­sis. Čes­ka (397 719; aną­dien gir­dė­jau sa­kant: „Pro­te­li, pro­te­li, pa­reik nors pa­val­gy­ti“)

„„Šven­tė: švie­sų jū­ra Švėkš­nos dva­ro par­ką už­tvin­dys spa­lio 31-osios va­ka­rą. 

Vi­sų šven­tų­jų die­nos iš­va­ka­rė­se Švėkš­ no­je esan­tis gra­fų Plia­te­rių dva­ro par­kas vėl su­žibs šim­tais švie­sų. Ak­ci­jos „Mes už švie­są“ su­ma­ny­to­jai kvie­čia į ne­pa­kar­to­ ja­mo gro­žio ren­gi­nį, ku­ria­me ža­da­ma pa­ ge­rin­ti vie­ną Lie­tu­vos re­kor­dą. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Švėkš­niš­kiai kvie­čia bur­tis ne tik bend­ruo­me­nę, bet ir lau­kia pui­ kiai nu­si­tei­ku­sių sve­čių iš ki­tų mies­tų.

Į ak­ci­ją ra­gi­na­ma at­si­neš­ti mo­ liū­gą ir nuo vi­dur­die­nio pa­si­ner­ti į jų skap­ta­vi­mo su­bti­ly­bes. Kū­ry­bi­ nė­se dirb­tu­vė­se pa­ga­min­ti ži­bin­tai bus įžieb­ti 18 val. dva­ro par­ke. Ren­gi­nio da­ly­viai, be­ga­min­da­ mi sa­vo ži­bin­tus, ne­tu­rė­tų išalk­

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

ti – ža­da­ma sve­čius vai­šin­ti pa­tie­ ka­lais iš mo­liū­gų. Per­nai vy­ku­sios ak­ci­jos me­ tu bu­vo pa­siek­tas ša­lies re­kor­das – vie­no­je vie­to­je su­ži­bo 668 mo­ liū­gų ži­bin­tai. Žiū­ro­vai iki vė­lu­mos džiau­gė­si švie­sų gir­lian­do­mis, ku­ rios nu­si­drie­kė par­ko ta­kais, laip­ tais. Švie­sų jū­ra ma­giš­kai at­si­spin­ dė­jo tven­ki­nio van­de­ny­je. Už­sis­py­rę švėkš­niš­kiai sie­kia pa­ ge­rin­ti vie­no Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų mies­te­lio re­kor­dą, kai vie­ nu me­tu bu­vo už­deg­ta 900 ži­bin­tų, pa­ga­min­tų iš mo­liū­gų. Šiais me­tais šven­tės or­ga­ni­za­to­riai taip pat ža­ da ne­pa­kar­to­ja­mą re­gi­nį – po sau­ lės lai­dos įžieb­tų mo­liū­gų lieps­ne­ les pa­ly­dės va­ka­ri­nis kon­cer­tas.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1076

2013 10 23 AUKSO PUODAS – 19 244 516 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 291 855 Lt 10 48 34 37 32 33 Auksinis skaičius 04 Papildomi skaičiai 30 04 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 92 134 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 6 853 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 194 Lt (194 priz.) 3 skaičiai 13 Lt (3745 priz.) 2 + papildomas sk. 7 Lt (5359 priz.) „Džokeris“ – bil. nr. 060 197 130 (113 076 Lt) Prognozė: Aukso puode – 22 mln. Lt Didysis prizas – 4 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt


2013 10 25 klaipeda internetas