Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, SPALIO 18, 2013

www.kl.lt

241 (19 843)

=2;8A.162;6@@=.96<% 

9 ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN/\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A; _O\PVbYfaR-XYYa

pramogĹł

D.KuklaÄ?iovas: katÄ&#x2014;s

â&#x20AC;&#x17E;Me­ri­dia­nasâ&#x20AC;&#x153; jau nu­leis­tas nuo do­ko ant van­dens.

JAV Kong­re­sas tik ati­dÄ&#x2014;­jo fi­nan­si­nÄ&#x2122; ka­tast­ro­fÄ&#x2026;, ku­ri vÄ&#x2014;l priar­tÄ&#x2014;s jau ne­tru­kus.

Miestas 3p.

Pasaulis 13p.

ÄŽ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026; atvaĹžiuoja vienintelis pasaulyje kaÄ?iĹł teatras.

LapkriÄ?io pradĹžioje KlaipÄ&#x2014;doje gastroliuos KuklaÄ?iovo kaÄ?iĹł teatras iĹĄ Maskvos (Rusija) â&#x20AC;&#x201C; vienintelis toks pasaulyje, pelnÄ&#x2122;s originaliausio titulÄ&#x2026;.

gidas

prisimena viskÄ&#x2026;

Apie tai, kaip katÄ&#x2014;s teatre sutaria su ĹĄunimis, kaip tampama artiste, katinÄ&#x2014;liai liĹŤdi ar dĹžiaugiasi, kaip trunka paruoĹĄti tokÄŻ artistÄ&#x2026; kiek scenai, kalbÄ&#x2014;jomÄ&#x2014;s su ĹĄio teatro meno dovu Dmitrijumi KuklaÄ?iovu. vaTuri bĹŤti unikalus

â&#x20AC;&#x201C; Kiek gyvĹŤnĹł ĹĄiandien jĹŤsĹł teatre ? ď ŽArtistai: 18bXYNĂ&#x2DC;V\cN`cNQ\ â&#x20AC;&#x201C; MaĹždaug 120 pĹŤkuotĹł cNbWN`Nc\aĂ&#x203A;c\Ă&#x;`aRVTaNZXNĂ&#x2DC;VĂşaRNa_bV artistĹł, tarp kuriĹł â&#x20AC;&#x201C; ir keturi ĹĄuneliai. V_WĂş]N`V_\QfZNZ`]bOYVXNV  â&#x20AC;&#x201C; Ĺ iÄ&#x2026; vasarÄ&#x2026;. Tai ÄŻvyko  gastro- muzikos, aplodismentĹł. .[a\[\1R[V`\c\[b\a_ liĹł metu IĹževsko mieste. Kol katinÄ&#x2014;- bĹŤti reikalinga, â&#x20AC;&#x201C; KaÄ?iĹł gerokai daugiau, jai tai ĹĄune- ĹĄÄŻ katinÄ&#x2014;lÄŻ ir pavadinome Taip mes lis ÄŻpranta prie scenos, praeina liams turbĹŤt trĹŤksta me- bu. Kaip ir Ĺžmogui labai svarâ&#x20AC;&#x201C; IĹžikas. vietos? â&#x20AC;&#x201C; kol jis jauKaip mums pasakojo organizato- tai kasdieniĹł repeticijĹł. â&#x20AC;&#x201C; Ne, jie gyvena drauge. Ä?ia, jog yra reikalingas Turime riai, jis prie operos ir svarbus, tik vienÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ArtistÄ&#x2026;, kuris teatro, kuriame â&#x20AC;&#x201C; Kokio laukiamas, jis gyvena. labai ne- vyko mĹŤsĹł TaÄ?iau, kai amĹžiaus jĹŤsĹł jauniaupasirodymai, pasirodÄ&#x2014; sugyvena su katÄ&#x2014;mis. Jis pajunta, jog niekam nebereikalinsias ir seniausias artistai? toks sava- prieĹĄ dvi dienas rankiĹĄkas, toks savimyla, iki gas, â&#x20AC;&#x17E;sudegaâ&#x20AC;&#x153; Ĺžymiai greiÄ?iau. kad galÄ&#x2014;- Kasdien vaikĹĄÄ?iojo mĹŤsĹł atvykimo. â&#x20AC;&#x201C; Pati jauniausia â&#x20AC;&#x201C; mĹŤsĹł Tas katytÄ&#x2014; pats vyksta ir jo sutarti tik su ĹĄunimis. aplink teatrÄ&#x2026; ir Marfa, su gyvĹŤnais. Kol kaTad su jais vis taikÄ&#x2014;si jai viso labo pusmetis. pranerti pro duris. Kaip ir gyvena. Ta- tytÄ&#x2014; jauÄ?ia, kad â&#x20AC;&#x201C; tiek pĹŤkuotĹł artistĹł Ä?iau jai dabar rudeninis ji vÄ&#x2014;liau paaiĹĄkÄ&#x2014;jo, katinÄ&#x2014;lis paĹŤmÄ&#x2014;ji- ba. PavyzdĹžiui, reikalinga, ji dirbuvo vi- mas, katytÄ&#x2014; mĹŤsĹł Ä&#x152;ernuĹĄka tieyra tapo nevaldoma, tad sai kurÄ?ias, bet labai geras, KuklaÄ?iovo â&#x20AC;&#x201C; Teko girdÄ&#x2014;ti, kad gaunate kaÄ?iĹł siog lÄ&#x2014;tai praĹžingsniuoja ĹĄvelnus, ÄŻ scenÄ&#x2026; jos laikinai la- tarsi ĹĄunelis. Mums skambant nebeleidĹžiame. lyriĹĄkai bai daug pasiĹŤlymĹł jÄŻ atneĹĄÄ&#x2014; ĹžiĹŤ- Vyriausia melodijai, sekant proĹžektoteatre. priglaus- rovai, nes Ä&#x152;ernuĹĄka jau sulaukÄ&#x2014; 22pamanÄ&#x2014;, jog jis pabÄ&#x2014;go ti vienÄ&#x2026; ar kitÄ&#x2026; katinÄ&#x2014;lÄŻ, riaus spinduliui. Labai ejĹł. Ir ji gyvena drauge, taÄ?iau iĹĄ teatro. Atvirai svarbu rasti â&#x20AC;&#x201C; Ar lengva nors spek- gabumĹł, dabar artistĹł ÄŻ teatrÄ&#x2026; pasakius nenorÄ&#x2014;- takliuose sutarti su kate? kurie uĹžslÄ&#x2014;pti maĹžoje, bet jau nebe- jau jo imti, ir nebedalyvauja. Pas â&#x20AC;&#x201C; Labai taÄ?iau kai jis pats ÄŻlipo priimate. KodÄ&#x2014;l? daug vadinamĹł pensininkĹł, mus labai geroje ir nuoĹĄirdĹžioje gyvĹŤ- rodytĹł svarbu, kad ji iĹĄkart paÄŻ mĹŤsĹł autobusÄ&#x2026; ir â&#x20AC;&#x201C; IĹĄties mums labai daĹžnai ku- no ĹĄirdelÄ&#x2014;je. Ji dovanoja savo tikrÄ&#x2026;jÄŻ bĹŤdÄ&#x2026;. Apie siĹŤlo gy- norÄ&#x2014;jau iĹĄvaryti, atsitĹŤpÄ&#x2014;, nebe- riems po 18â&#x20AC;&#x201C;20 metĹł. TaÄ?iau mums sa- tai galima vĹŤnÄ&#x2014;lius, bet neturime tiek visi jie nes supratau, jog gyvena sprÄ&#x2122;sti iĹĄ judesiĹł. Ir daug drauge. Mes niekada gyvĹŤ- vo meilÄ&#x2122;, gerumÄ&#x2026;, visai nereikalau- labai svarbu tos jiems. Mes ne prieglauda. vie- viskas â&#x20AC;&#x201C; tai mĹŤsĹł klientas. su katyte bendraudama nieko sau. nĹł neiĹĄdaliname, nemigdome. Pas ti, kad ji tave paĹžintĹł, mus tiesiog nÄ&#x2014;ra tiek daug Nes suprastĹł. kiekviena katytÄ&#x2014; mums patalpĹł. Daugiau nei Jei Ĺžmogus atpaŞįsta ne tik ar- IĹĄsklaido blogÄ&#x2026; draugas Nuo tos minutÄ&#x2014;s, kai kitÄ&#x2026; ĹžmotistÄ&#x2014;, ji artimesnÄ&#x2014;. Tai nuotaikÄ&#x2026; mes gĹł daugiau vizualiai, daugiau nei mame katinÄ&#x2014;lÄŻ, iki jo pirmojo paitai katÄ&#x2014;s draugas, ji ĹĄeimos narys, susi- â&#x20AC;&#x201C; Kiek laiko â&#x20AC;&#x201C; prieĹĄingai. Jos mato nes gyve- â&#x20AC;&#x201C; Pas jus gyvena tikimo su kitais mĹŤsĹł praeina, kad su- na kaĹžkokius artistais drauge nuo vaikystÄ&#x2014;s. Ir tiek daug gy- vidinius kai jos vĹŤnĹł. Ar sunku maĹžiausiai mÄ&#x2014;nesÄŻ praleidĹžia jis prastumÄ&#x2014;te â&#x20AC;&#x201C; kokiam triukui bruoĹžus. Jei jĹŤs vidujai mirĹĄta, iĹĄgyvename lyg juos visus pri- agresyvĹŤs, ka- katinÄ&#x2014;lis tinkamas, netekÄ&#x2122; ar- ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti? rantine. Ten skiepijamas, esate blogos nuotaikÄ&#x2026; jis veiks timiausio jam giminaiÄ?io. kos, kaĹžkuo sujaudintas, krinamas kraujas, kadangi, ti- spektakliuose? â&#x20AC;&#x201C; Svarbiausia jiems netrukdyti. gyvĹŤpaÄ&#x2014;- â&#x20AC;&#x201C; ÄŽvairiai. Kartais Pas nai iĹĄkart tai jauÄ?ia. mus katinÄ&#x2014;lÄŻ gatvÄ&#x2014;je, savaitÄ&#x2014;, dvi, o â&#x20AC;&#x201C; 22 Jie turi femaĹžiausiai kartais ir metai â&#x20AC;&#x201C; tai labai solidus mus dirba du veterinarijos gydyto- nomenaliÄ&#x2026; pusmetis. Kol bendrauda70â&#x20AC;&#x201C;80 proc. tikimybÄ&#x2014;, nuojautÄ&#x2026;. amĹžius katei. Ji â&#x20AC;&#x201C; rekordinin- jai, kurie stebi gyvĹŤnus. KartÄ&#x2026; per jog jis Vienas ÄŻdomiausiĹł kaÄ?iĹł kokios nors infekcijos neĹĄiotojas.yra mas su gyvĹŤnÄ&#x2014;liu supranti, kas jam mÄ&#x2014;nesÄŻ jie juos apĹžiĹŤri. fenokÄ&#x2014;, ar turÄ&#x2014;jote ir vyresniĹł? O labiausiai patinka Kiekvie- menĹł, kad jos pas mus gyvĹŤnÄ&#x2014;liai gyvena â&#x20AC;&#x201C; bÄ&#x2014;gioti, ĹĄoki- â&#x20AC;&#x201C; KatÄ&#x2014; nuspÄ&#x2014;ja vienÄ&#x2026; ar kikartu. Strelka pas mus pragyveno nas gali susirgti, apninka inkstĹł tÄ&#x2026; ÄŻvykÄŻ. Tad jei mes katinÄ&#x2014;lÄŻ priglaudĹžiame, nÄ&#x2014;ti, sÄ&#x2014;dÄ&#x2014;ti ar judÄ&#x2014;ti. Labai svarbu Lig ĹĄiol nenustatyta, kaip akmenligÄ&#x2014;. TaÄ?iau jei liga 25 metus. Ji buvo pirmoji netrukdo, katÄ&#x2014;s murkia, jokiu bĹŤdu netaikyti jokios mano tÄ&#x2014;- katinÄ&#x2014;liai juda jis tikrai turi bĹŤti unikalus. kaip jos iĹĄleidĹžia ĹĄÄŻ prievar- vo Jurijaus ir vaidina, Ä?ia Tada jÄŻ tos. Repetuoti katÄ&#x2014;. Galima pasakyti, reikia ĹžaidĹžiant, paÄŻ namus priima kuris nieko blogo. Neseniai vienam nÄ&#x2014;ra garsÄ&#x2026;. KatÄ&#x2014;je labai daug nepajog ji mane iĹĄauklÄ&#x2014;jo. Labai nors kati- aiĹĄkinamĹł dalykĹł. svarbu, nÄ&#x2014;liui nustatÄ&#x2014; darbuotojas ir po bĹŤtiniausiĹłmĹŤsĹł laipsniui mokyti katinÄ&#x2014;lÄŻ nebijoJei jus aplanlĹŤpos vÄ&#x2014;Şį. IĹĄ pradĹžiĹł kad gyvĹŤnas visÄ&#x2026; laikÄ&#x2026; pro- ti scenos. Kad scena kÄ&#x2014; bloga nuotaika â&#x20AC;&#x201C; bĹŤtĹł aktycedĹŤrĹł naujokas atvyksta taptĹł ta vieta, vus. paglostyÄŻ teatrÄ&#x2026;, kur jis gyvena. MĹŤsĹł spektakliuose vaidina manÄ&#x2014;me, kad infekcija, taÄ?iau tyri- kite katÄ&#x2122;, ir pradedame su juo dirbti. Joje ĹžaidĹžia, valgo. skirtingi ir visa, kas negatyvu, mai parodÄ&#x2014;, jog tai vÄ&#x2014;ĹžinÄ&#x2014;s gyvĹŤnai. Ir pamatytumÄ&#x2014;te lÄ&#x2026;stelÄ&#x2014;s. dings. KatÄ&#x2014;s Palaipsniui mes ÄŻjungiame tikrai sugeba panaiVeĹžÄ&#x2014;me atlikti aĹĄtuonias ĹĄviesas, katinÄ&#x2014;lio akis, procedĹŤ- kinti neigiamÄ&#x2026; muzikÄ&#x2026;, viskÄ&#x2026;, kas iĹĄ pradĹžiĹł kai visus aplink imi, ras, â&#x20AC;&#x201C; Kada paskutinÄŻ kartÄ&#x2026; energijÄ&#x2026;. Man raĹĄo ĹĄvitinome, ir katinÄ&#x2014;lis galÄ&#x2014;tĹł o jis turi likti jĹŤs priÄ&#x2014;- iĹĄgÄ&#x2026;sdinti jau gy- nemaĹžai ĹžmoniĹł, namuose, nes tame ja. gyvĹŤnÄ&#x2014;lÄŻ. Praeina daug mÄ&#x2014;te ÄŻ trupÄ&#x2122; naujÄ&#x2026; artistÄ&#x2026;? Svarbiausia kurie pasakoja, spektaklyje, deja, nevaidina. reguliariai tikrinti, kaip laiko, kol jis pripranta katÄ&#x2014;s Ten- laiku nustatyti prie garsios ka paimti diagnozÄ&#x2122; ir teisin- niekada juos iĹĄgelbÄ&#x2014;jo. AnksÄ?iau kartu ir jÄŻ... KatytÄ&#x2014; nori nemaniau, kad gai gydyti. ĹĄiĹł ÄŻvykiĹł taip daug.

120

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

Pa­gal­ba vie­nat­vÄ&#x2014;s ÄŻkai­tei Ĺ e­ťio­li­ka me­tĹł klai­ pÄ&#x2014;­die­tÄ&#x2014; gy­ve­na ne­ per­Şeng­da­ma sa­vo bu­to slenks­Ä?io. Ko­jĹł ne­tu­rin­Ä?ios se­no­lÄ&#x2014;s die­nas pra­skaid­ ri­na tik du keis­ti jos lan­ky­to­jai â&#x20AC;&#x201C; pro pra­vi­rÄ&#x2026; lan­gÄ&#x2026; kas­ dien na­muo­se ap­si­ lan­kan­ti zy­lÄ&#x2014; ir ĹĄlu­ bas ba­lan­dis.

â&#x20AC;&#x17E;Jei yra ÄŻtrauk­tas, tai ga­li­ma ir iť­trauk­ti.â&#x20AC;&#x153; Po­li­ti­kas Ri­man­tas Ta­rať­ke­vi­Ä?ius paaiť­ki­no, kaip ga­li­ma iť­brauk­ti klau­si­mÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l Kul­tō­ros fab­ri­ko iĹĄ mies­to ta­ry­bos po­sÄ&#x2014;­dĹžio dar­bot­var­kÄ&#x2014;s.

2p.

Mi­ru­sių­jĹł ke­lio­nei â&#x20AC;&#x201C; pa­ra­ma As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Ĺ iais me­tais ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; jau par­ga­ ben­ti ať­tuo­ni uŞ­sie­ny­je mi­rÄ&#x2122; klai­ pÄ&#x2014;­die­Ä?iai. Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; jĹł ar­ti­mie­ siems kom­pen­sa­vo par­ve­Şi­mÄ&#x2026;. Jiems iť­mo­kÄ&#x2014;­ta 52 tĹŤkst. li­tĹł.

As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

Liō­de­sį vai­ko hu­mo­ru

Vie­nat­vÄ&#x2014;, skaus­mas ir vie­na po ki­ tos sie­lÄ&#x2026; grau­Şian­Ä?ios li­gos Ire­nos Ĺ u­kaus­kie­nÄ&#x2014;s ne­su­ge­bÄ&#x2014;­jo pa­lauŞ­ ti. Prie lo­vos pri­kaus­ty­ta mo­te­ris ĹĄmaikĹĄtauja, kad ji gy­ve­na ge­riau nei ĹĄa­lies Pre­zi­den­tÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Pas pre­zi­den­tÄ&#x2026; dar ga­li pa­tek­ ti per sek­re­to­rÄ&#x2122;, o pas ma­ne nie­kas atei­ti ne­ga­li. Sve­Ä?iui tek­tĹł lauk­ ti va­lan­dĹł va­lan­das, kol ge­ra­da­rÄ&#x2014; kai­my­nÄ&#x2014; at­ra­kin­tĹł bu­to du­ris. Bet aĹĄ ne­si­skun­dĹžiu, uŞ­tat ra­miai gy­ ve­nuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ban­do juo­kau­ ti 80-me­tÄ&#x2014;.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;Lau­ki­mas: ko­jĹł ne­tu­rin­Ä?ios ir li­gĹł pri­spaus­tos klai­pÄ&#x2014;­die­tÄ&#x2014;s dĹžiaugs­mas â&#x20AC;&#x201C; jÄ&#x2026; lan­kan­ti zy­lÄ&#x2014;.

 Vy­tau­  to Pet­ri­ko nuo­tr.

So­cia­li­niĹł rei­ka­lĹł ir dar­bo mi­nis­ te­ri­ja Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bei ĹĄiems me­tams pa­pil­do­mai sky­rÄ&#x2014; 80 tĹŤkst. li­tĹł kom­pen­sa­ci­joms mi­ru­sių­jĹł pa­ lai­kĹł par­ga­be­ni­mui iĹĄ uŞ­sie­nio. 2013-ai­siais ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; par­ga­ben­ti 8 uŞ­sie­ny­je mi­rÄ&#x2122; klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai. Per­ nai bu­vo par­veŞ­ta 11 mi­ru­siĹł Ĺžmo­ niĹł, o jĹł ar­ti­mie­siems kom­pen­suo­ ta be­veik 72 tĹŤkst. li­tĹł. Tai Ĺžmo­nÄ&#x2014;s, ku­rie iť­vy­kÄ&#x2122; ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ ne­tu­rÄ&#x2014;­jo drau­ di­mo ar­ba jĹł ne­bu­vo ap­ drau­dÄ&#x2122; darb­da­viai.

3

Dvi­ra­ti­nin­kams ren­gia eg­za­mi­nÄ&#x2026; Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

ĎŞō­lus ir neat­sar­gus dvi­ra­ti­nin­kĹł el­ge­sys su­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; net mies­to va­do­ vĹł pa­si­pik­ti­ni­mÄ&#x2026;. Jie pa­gei­dau­tĹł, kad po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai grieŞ­Ä?iau kont­ro­liuo­tĹł dvi­ra­ti­nin­kus â&#x20AC;&#x201C; daŞ­ niau reng­tĹł spe­cia­lius rei­dus. ÄŽĹĄo­ko ÄŻ pe­rÄ&#x2014;­jÄ&#x2026;

Klai­pÄ&#x2014;­dos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Ä&#x152;e­ pas pa­ste­bÄ&#x2014;­jo, kad dvi­ra­Ä?iai tarp klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł po­pu­lia­rÄ&#x2014;­ja, bet tai

su­ke­lia ne­ti­kÄ&#x2014;­tĹł pro­ble­mĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ska­ ti­na­me Ĺžmo­nes rink­tis ĹĄias eko­ lo­giť­kas trans­por­to prie­mo­nes. Dvi­ra­ti­nin­kĹł mies­te vis dau­gÄ&#x2014;­ja. Ta­Ä?iau nei vai­ruo­to­jai, nei pÄ&#x2014;s­tie­ ji, nei pa­tys dvi­ra­ti­nin­kai nÄ&#x2014;­ra pa­ si­ruo­ťÄ&#x2122; to­kiam bu­muiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no vi­ce­me­ras. Jis nu­ro­dÄ&#x2014;, kad dau­gu­ma dvi­ra­ti­ nin­kĹł ne­pai­so Ke­liĹł eis­mo tai­syk­ liĹł. Jo­se yra aiť­kiai nu­ro­dy­ta, kad per pÄ&#x2014;s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ&#x2014;­jÄ&#x2026;, san­kry­ŞÄ&#x2026; dvi­ ra­Ä?iu rei­kia ne va­Şiuo­ti, o nu­lip­ti nuo jo ir va­ry­tis.

7

Â&#x201E;Â&#x201E;Pa­Şei­di­mas: dvi­ra­ti­nin­kai, pri­va­Şia­vÄ&#x2122; pÄ&#x2014;s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ&#x2014;­jÄ&#x2026;, ne­nu­li­pa nuo trans­por­to prie­mo­nÄ&#x2014;s ir jos ne­stu­mia,

o va­Şiuo­ja tie­siai. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


2

penktadienis, SPALIO 18, 2013

miestas Kon­sul­tuos ne­mo­ka­mai

Sky­rė bau­dą

Gat­vėms – dau­giau lė­šų

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ ti­jos Klai­pė­dos sky­rius tei­kia ne­mo­ka­mas kon­sul­ta­ci­jas tei­ si­niais klau­si­mais fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims. Kon­sul­ ta­ci­jos vyks spa­lio 21 d. (pir­ma­ die­nį) nuo 17.30 iki 19.00 val. sky­riaus būs­ti­nė­je (Her­kaus Man­to g. 40A, Klai­pė­da). Tel. ­ (8 46) 315 109.

Iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ ny­ba už Mais­to įsta­ty­mo pa­žei­ di­mus Klai­pė­dos lop­še­liui-dar­ že­liui „Pu­ti­nė­lis“ sky­rė 12 tūkst. li­tų bau­dą. Šio­je įstai­go­je bu­ vo ki­lęs sal­mo­ne­lio­zės pro­trū­ kis. Iš vi­so įstai­go­je ja už­si­krė­ tė 38 as­me­nys – 28 vai­kai ir 10 dar­buo­to­jų.

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė iš Ke­lių plėt­ros pro­gra­mos ga­ vo pa­pil­do­mai per 400 tūkst. li­ tų gat­vių re­mon­tui. Šią pi­ni­ gų su­mą sa­vi­val­dy­bė tu­ri pa­ nau­do­ti iki me­tų pa­bai­gos. Pi­ni­ gus nu­spręs­ta skir­ti Zei­gių gat­ vės Kun­kių kai­me ir pri­va­žiuo­ ja­mo­jo ke­lio prie Dar­gu­žių as­ fal­ta­vi­mui.

Dienos telegrafas Kup­ri­nės. Klai­pė­do­je rug­sė­jį bu­vo tik­ri­ na­ma, ar jau­nes­nių kla­sių mo­ki­niai ne­ šio­ja ne per sun­kias kup­ri­nes. Pas­vė­rus per 7 tūkst. 1–6 kla­sių mo­ki­nių ir jų kup­ ri­n ių, paaiš­kė­jo, jog kas de­šim­ta jų yra per sun­k i – vir­ši­jo 15 pro­c. vai­ko svo­ rio. Kas ant­ro 1–6 kla­sės mo­ki­nio kup­ri­ nės svo­ris yra op­ti­ma­lus – su­da­ro iki 10 pro­c. vai­ko svo­rio. Pas­te­bė­ta, kad dau­ giau­sia op­ti­ma­laus svo­rio kup­ri­nių tu­ ri 6 kla­sių mo­ki­niai. 66,2 pro­c. mo­ki­nių kup­r i­nės yra su at­švai­tais, dau­g iau­sia – pir­mo­k ų ir ant­ro­k ų. Sie­kiant įver­tin­ti mo­ki­nių nuo­mo­nę apie kup­ri­nių svo­r į, do­mė­ta­si, ar šios jiems nė­ra sun­kios. Be­ veik kas penk­tas mo­ki­nys at­sa­kė, kad jo kup­ri­nė yra per sun­ki, jų di­džiau­sia da­ lis bu­vo tarp šeš­to­k ų. Lei­di­nys. Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ pri­ sta­to ket­v ir­t i­n į in­for­ma­ci­n į lei­d i­n į „Ter­ mi­na­las“ apie bend­ro­vės įgy­ven­di­na­mą su­skys­t in­t ų­jų gam­t i­n ių du­jų ter­m i­na­ lo pro­jek­tą Klai­pė­do­je. Šia­me nu­me­ry­je pub­li­kuo­ja­mas iš­skir­ti­nis in­ter­viu su Eu­ ro­pos In­ves­ti­ci­nio Ban­ko vi­cep­re­zi­den­ tu po­nu Pi­mu van Bal­le­ko­mu. Skai­ty­to­ jai ga­lės su­si­pa­žin­ti su įdo­miais skai­čiais ir fak­tais apie lai­vą-sau­gyk­lą, ku­ris 2014 m. švar­tuo­sis Klai­pė­dos uos­te. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ol­ga Ni­ko­la­je­va (g. 1927 m.), Ire­na Jur­jo­nie­nė (g. 1941 m.), Van­da Venc­laus­k ie­nė (g. 1953 m.), Ja­ ni­na Ša­chot­ko (g. 1960 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Čes­lo­vas Zig­mas Bub­liaus­kas, An­to­ni­ na Go­lu­be­va, Ele­na Juš­kaus­k ie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Ire­na Jur­jo­nie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Kul­tū­ros fab­ri­kas ke­lia aist­ras Mies­to ta­ry­bos na­ rių ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­je bus pra­ šo­ma nu­sta­ty­ti, kas ga­lės įsi­kur­ti bai­gia­ ma­me sta­ty­ti Kul­ tū­ros fab­ri­ke, ko­kią nuo­mą nau­ja­ku­ riams rei­kės mo­ kė­ti, ar prie me­nų in­ku­ba­to­riaus iš­lai­ ky­mo bus pri­si­de­ da­ma mies­to biu­ dže­to pi­ni­gais. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kai­na­vo 13 mln. li­tų

Spe­cia­li dar­bo gru­pė pa­ren­gė siū­ ly­mą, kad Kul­tū­ros fab­ri­ke biu­rų ir stu­di­jų nuo­mos mė­ne­sio mo­kes­tis bū­tų 18 li­tų už kv. m, dau­gia­funk­ cės sa­lės – 1,473 li­to die­nai, ki­ no sa­lės – 23 li­tai už kv. m vie­nam kar­tui, kon­fe­ren­ci­jų ir ren­gi­nių sa­ lės – 528 li­tai die­nai, re­pe­ti­ci­jų ir ren­gi­nių sa­lės – 248 li­tai die­nai. Skai­čiuo­ja­ma, kad ka­vi­nės-klu­ bo nuo­mos ma­žiau­sia kon­kur­so kai­na tu­rė­tų bū­ti 25 li­tai už kv. m per mė­ne­sį. Vi­si įkai­niai pa­teik­ti be pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­čio. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė pa­brė­žė, kad pa­tal­pos bus nuo­mo­ja­mos už sa­

„„Nus­ta­tys: mies­to ta­ry­bos bus pra­šo­ma pa­tvir­tin­ti Kul­tū­ros fab­ri­ko pa­tal­pų nuo­mos kai­nas.

vi­kai­ną. Į kai­ną įskai­čiuo­tos tik iš­ lai­dos pa­tal­pų iš­lai­ky­mui: šil­dy­mo, vė­di­ni­mo, elekt­ros. In­ves­ti­ci­jos į pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ją nė­ra skai­ čiuo­ja­mos. Ji ir įran­gos įsi­gi­ji­mas iš vi­so at­ sieis 13 mln. li­tų. Pra­šo do­ta­ci­jų

Įver­ti­nus, kad pir­mai­siais Kul­tū­ ros fab­ri­ko veik­los me­tais pa­ja­ mas pla­nuo­ja­ma gau­ti tik apie 7–8 mė­ne­sius, mies­to ta­ry­bos pra­šo­ ma pa­lai­mi­ni­mo Kul­tū­ros fab­ri­kui iš­lai­ky­ti skir­ti do­ta­ci­ją iš mies­to biu­dže­to. Nu­ma­to­ma, kad do­ta­ci­ jos rei­kės tre­jus me­tus. Dau­giau­sia lė­šų iš mies­to biu­dže­ to rei­kė­tų pir­mai­siais Kul­tū­ros fab­ ri­ko veik­los me­tais – 286 tūkst. li­ tų. Ant­rai­siais ši su­ma siek­tų – 117 tūkst., tre­čiai­siais – 65 tūkst. li­tų. Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to,

ku­rio po­sė­dy­je va­kar bu­vo pa­teik­ti šie skai­čiai, pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius siū­lė tik iš­klau­sy­ ti šį klau­si­mą, bet spren­di­mo ne­ priim­ti.

Į nuo­mos kai­ną įskai­ čiuo­tos tik iš­lai­dos pa­tal­pų iš­lai­ky­mui: šil­dy­mo, vė­di­ni­mo, elekt­ros.

„Jis į ko­mi­te­to dar­bot­var­kę bu­vo įtrauk­tas pa­sku­ti­nę mi­nu­tę. Siū­ly­ čiau skai­čius dar paa­na­li­zuo­ti. Ne­ rei­kė­tų pul­ti su šiuo klau­si­mu ir į mies­to ta­ry­bą“, – nuo­mo­nę dės­tė R.Ta­raš­ke­vi­čius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ga­li­ma iš­trauk­ti

Vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas tvir­ti­no, kad šis klau­si­mas jau yra įtrauk­tas į ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čio mies­to ta­ ry­bos po­sė­džio dar­bot­var­kę, to­ dėl ko­mi­te­to na­riai tu­rė­tų priim­ti spren­di­mą. „Kuo il­giau ati­dė­si­me, tuo dau­giau rei­kės mo­kė­ti iš mies­to biu­dže­to“, – tvir­ti­no vi­ce­me­ras. „Jei klau­si­mas yra įtrauk­tas į dar­bot­var­kę, ga­li­ma jį ir iš­trauk­ ti“, – tei­gė R.Ta­raš­ke­vi­čius. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė pa­brė­žė, kad mies­to ta­ry­bos pra­šo­ma pa­tvir­tin­ti kri­te­ri­jus, pa­gal ku­riuos bus at­rink­ti re­zi­den­tai, ga­lė­sian­tys įsi­kur­ti Kul­tū­ros fab­ri­ke, nuo­mos kai­ nas, ar bus ski­ria­mos do­ta­ci­jos. Po il­gų dis­ku­si­jų Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė spren­di­mo pro­jek­tui.

Tu­ris­tams – mo­der­nūs kios­kai Mil­da Ski­riu­tė Klai­pė­dos val­džia in­for­ma­ci­ją apie mies­tą tu­ris­tams sie­kia pa­teik­ti mo­ der­niai. Po­pu­lia­rio­se vie­to­se no­ ri­ma pa­sta­ty­ti tris skait­me­ni­nius e-kios­kus ir pa­ka­bin­ti di­džiu­lį LED ek­ra­ną.

„„Sie­kis: no­ri­ma, kad uos­ta­mies­ty­je ap­si­lan­kę tu­ris­tai apie mies­tą bū­tų

in­for­muo­ja­mi mo­der­niau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Toks siū­ly­mas va­kar bu­vo pri­sta­ty­ tas mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­ no­mi­kos ko­mi­te­to na­riams. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų sky­riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė ti­ki­no, kad skait­me­ni­niai e-kios­kai yra po­pu­lia­rūs mu­zie­juo­se. Mies­te bū­tų sta­to­mi įren­gi­niai di­des­niais ek­ra­nais.

Tu­ris­tui ek­ra­ne pa­si­rin­kus, ko­kios in­for­ma­ci­jos no­ri, ši bū­tų su­tei­kia­ ma. Ma­no­ma, kad e-kios­kuo­se bū­ tų ga­li­ma pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie lan­ky­ti­nas vie­tas, ren­gi­nius, in­ves­ ti­ci­jas, vie­šą­jį trans­por­tą. In­for­ma­ci­nių ter­mi­na­lų ir LED ek­ ra­no įren­gi­mas mies­te kai­nuo­tų per 685 tūkst. li­tų. ES lė­šos su­da­ry­tų per 582 tūkst. li­tų, sa­vi­val­dy­bei tek­ tų pri­si­dė­ti be­veik 103 tūkst. li­tų. Šį pro­jek­tą uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė vyk­dy­tų kar­tu su Vents­pi­lio sa­vi­val­dy­be. Jis tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­ din­tas per me­tus su ga­li­my­be pra­ tęs­ti, bet ne il­giau nei iki 2015 m. ba­lan­džio 30-osios. Už mi­nė­tas lė­ šas taip pat bū­tų at­lik­tas ty­ri­mas dėl

tei­kia­mų elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų ir to­ kių, ku­rios ga­li bū­ti trans­for­muo­ja­ mos į elekt­ro­ni­nes. E-kios­kus siū­lo­ma įreng­ti pi­lia­ vie­tės te­ri­to­ri­jo­je, Pi­lies til­to priei­ go­se ir prie Kul­tū­ros fab­ri­ko. Ant pa­sta­ro­jo no­ri­ma pa­ka­bin­ti ir LED ek­ra­ną. Ta­čiau ne vi­si po­li­ti­kai pri­ ta­rė pa­si­rink­toms vie­toms. Kai ku­ rių nuo­mo­ne, e-kios­kas ir LED ek­ ra­nas tu­rė­tų bū­ti įreng­ti ten, kur lan­ko­si dau­giau žmo­nių. „Ko­dėl pa­si­rink­tas Kul­tū­ros fab­ ri­kas? Tam aš ne­pri­ta­riu“, – tvir­ti­no ta­ry­bos na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė. E.Jur­ke­vi­čie­nės ma­ny­mu, pa­bai­ gus Kul­tū­ros fab­ri­ko re­konst­ruk­ci­ ją, jis taps trau­kos cent­ru.


3

penktadienis, SPALIO 18, 2013

miestas

Mi­ru­sių­jų ke­lio­nei – pa­ra­ma 1

„„Grį­ži­mas: me­tus re­mon­tuo­ta bar­ken­ti­na jau iš­si­va­da­vo iš do­ko gniauž­tų.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

„Me­ri­dia­nas“ – ant van­dens Klai­pė­dos sim­bo­liu va­di­na­mas bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“ jau nu­leis­tas ant van­dens. Iš do­ko, ku­ria­me bu­vo re­mon­tuo­ja­ mas, jis iš­plau­kė va­kar po pie­tų. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Jo­kių ne­ti­kė­tu­mų neį­vy­ko, nes „Me­ri­dia­nui“ iš­si­va­duo­ti iš do­ ko gniauž­tų pa­dė­jo du pa­gal­bi­niai lai­ve­liai – buk­sy­rai. „Me­ri­dia­nas“ kuo gra­žiau­siai „at­si­sto­jo“ į jam

19

skir­tą vie­tą. Prie­šais sto­vi gel­bė­ ji­mo lai­vas „Ša­kiai“, – tei­gė „Me­ ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­do at­sto­vas Bo­les­lo­vas Tur­či­na­vi­čius. Šiuo me­tu bar­ken­ti­na pri­švar­ tuo­ta prie kran­ti­nės bend­ro­vės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ te­ri­ to­ri­jo­je, nes dar li­ko dar­bų, ku­riuos

ga­li­ma at­lik­ti lai­vui esant ant van­ dens. Į įpras­tą vie­tą Da­nės kran­ti­ nė­je lai­vas vei­kiau­siai grįš lapk­ri­čio 9 d. Ta­čiau pla­nuo­ja­ma, kad lan­ky­ to­jai į bur­lai­vio vi­dų ga­lės pa­tek­ti tik ki­tų me­tų va­sa­rą, nes per žie­ mą bus re­mon­tuo­ja­mas „Me­ri­dia­ no“ vi­dus.

To­kiu at­ve­ju pa­lai­kų par­ ga­be­ni­mas kom­pen­suo­ ja­mas vals­ty­bės są­skai­ta. Kom­pen­ sa­ci­ja ar­ti­mie­siems su­mo­ka­ma per mė­ne­sį nuo pra­šy­mo pa­tei­ki­mo. „Yra to­kia pa­ra­ma nu­ma­ty­ta, tai žmo­nės ir krei­pia­si, nes par­ve­ža­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai, ne­ svar­bu, ko­kio­je ša­ly­je yra mi­rę, ne­ svar­bu, kuo jie ten už­sii­mi­nė­jo, dir­bo ar ne­dir­bo“, – pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių iš­mo­kų po­ sky­rio ve­dė­ja Gi­na Vi­li­mai­tie­nė. Ar­ti­mie­ji, ku­rie pa­ty­rė iš­lai­dų, par­si­ga­ben­da­mi pa­lai­kus iš už­ sie­nio, nuo­lat krei­pia­si pa­gal­bos. Pa­si­tai­ko, kad apie ar­ti­mo­jo mir­ tį su­ži­no­ję žmo­nės atei­na iš anks­ to ir no­ri gau­ti pa­ra­mą pa­lai­kų su­ grą­ži­ni­mui į Lie­tu­vą. Ta­čiau yra tik kom­pen­sa­vi­mas už pa­tir­tus nuo­ sto­lius, o pi­ni­gai iš­mo­ka­mi tik par­ ga­be­nus ve­lio­nį. „Kom­pen­suo­ja­me pa­gal fak­tą, bet ne dau­giau nei 7 020 li­tų. Pa­ra­ ma va­di­na­ma „Už­sie­ny­je mi­ru­sių­ jų pa­lai­kų par­ve­ži­mui“, čia įei­na ir kars­to pir­ki­mas ar­ba kre­ma­vi­mas, ir ke­lio­nės iš­lai­dos. Pa­lai­kus ar­ti­mie­ ji iki šiol par­ga­ben­da­vo tik iš Eu­ro­ pos vals­ty­bių, iš Ame­ri­kos nė­ra bu­ vę. Pa­si­tai­kė, kai ski­ria­mos pa­ra­mos neuž­te­ko“, – tei­gė G.Vi­li­mai­tie­nė. Sa­vi­val­dy­bė kom­pen­suo­ja do­ku­ men­tais pa­grįs­tas iš­lai­das, tu­ri bū­ ti pa­tei­kia­mos są­skai­tos fak­tū­ros. So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­ry­je bu­vo pa­teik­ta są­skai­ta ir 10 tūkst. li­tų,

„„Per­m ai­nos: daž­

nė­ja at­ve­jų, kai į Lie­tu­vą par­ve­ža­ mas ne ve­lio­nio

11

– tiek mi­r u­sių klai­p ė­d ie­čių iš už­sie­n io par­ga­b en­ta per­nai.

bu­vo įskai­čiuo­ti pi­ni­gai ir už bal­ za­ma­vi­mą, ta­čiau kom­pen­suo­ta tik ta su­ma, ku­ri nu­ma­ty­ta įsta­ty­me. „Bū­na vi­so­kių si­tua­ci­jų, kai žu­ vu­sių­jų pa­lai­kų par­ve­ži­mu tu­ri pa­ si­rū­pin­ti se­ni ne­pa­si­tu­rin­tys tė­vai. Tad ši­tie pi­ni­gai la­bai pa­gel­bė­ja“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė.


4

penktadienis, SPALIO 18, 2013

miestas

Pa­gal­ba vie­nat­vės įkai­tei 1

I.Šu­kaus­kie­nė ti­ki­no, kad jei ji 16 me­tų sė­dė­ da­ma lo­vo­je bū­tų tik ver­ku­si, gy­ ve­ni­mas bū­tų tik dar la­biau ap­ kar­tęs. „Ne­tu­riu ko­jų, už­ge­so vie­na akis, ant­rą­ja la­bai silp­nai ma­tau. Bet aš vis tiek ne­pa­si­duo­du. Tik sun­ku, kad pa­ti sa­vi­mi ne­ga­liu pa­ si­rū­pin­ti“, – pri­dū­rė mo­te­ris. Pa­lau­žė sū­naus mir­tis

I.Šu­kaus­kie­nė juo­kia­si, kad ji – neei­li­nio cha­rak­te­rio mo­te­riš­kė. Aukš­tų­jų moks­lų ne­bai­gu­si mo­ te­ris so­viet­me­čiu dir­bo Kau­no ra­jo­no vyk­do­ma­ja­me ko­mi­te­te. „O šiaip tai bu­vau san­dė­li­nin­kė. Klai­pė­do­je gy­ve­no ma­no ma­ma, ku­ri sun­kiai su­si­rgo, rei­kė­jo pa­lik­ti Kau­ną, to­dėl at­va­žia­vau jos slau­ gy­ti“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. I.Šu­kaus­kie­nė ku­rį lai­ką dir­bo duo­nos kom­bi­na­te, ver­tė­si smul­ kiais už­siė­mi­mais. „Vi­sos bė­dos pra­si­dė­jo, kai są­ na­riuo­se at­si­ra­do atau­gų. Vy­rą bu­vau jau pa­lai­do­ju­si, mi­rė ma­ ma, o suau­gęs sū­nus su­kū­rė šei­ mą Sankt Pe­ter­bur­ge“, – pri­si­mi­ nė klai­pė­die­tė.

I.Šu­kaus­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad jos or­ga­niz­mas pa­lū­žo po pa­ties skau­džiau­sio gy­ve­ni­me iš­ban­dy­ mo – ne­ti­kė­tai žu­vo sū­nus. „Užau­gi­nau aukš­tą, tvir­tą sū­nų. O jį, to­kį jau­ną, Die­vas pa­siė­mė. Ka­žin, ko­dėl jis ma­nęs ne­pa­sii­ma? Ne­ži­nau vi­sų sū­naus mir­ties ap­ lin­ky­bių, bet ži­no­ma tik tiek, kad jis bu­vo nu­žu­dy­tas“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tė. Su­kau­pu­si pa­sku­ti­nius drą­ sos li­ku­čius klai­pė­die­tė iš­si­ruo­šė trau­ki­niu į Sankt Pe­ter­bur­gą. „Man te­ko sū­naus pa­lai­kus pa­ čiai vie­nai par­si­vež­ti trau­ki­niu. Kū­nas bu­vo kre­muo­tas, o pe­le­nus ur­no­je par­si­ve­žiau ran­ki­nė­je“, – apie skaus­min­gus įvy­kius kal­bė­ jo mo­te­ris. Bė­gant me­tams, ry­šiai su Ru­si­ jo­je li­ku­sia anū­ke ir mar­čia vi­sai nu­trū­ko, o klai­pė­die­tė se­nat­vė­je už­griu­vu­sias bė­das vie­na pa­ti ne­ šė ant sa­vo pe­čių. „Po šių įvy­kių vi­sos li­gos paū­ mė­jo. Il­gas gy­dy­mas ne­pa­dė­jo, po ope­ra­ci­jos ko­jos ėmė gang­re­ nuo­ti, ir dak­ta­rai nu­spren­dė am­ pu­tuo­ti. Va taip 16 me­tų aš ir gy­ ve­nu. Per to­kį lai­ką ga­li vi­so­kių

šu­ny­bių pri­si­gal­vo­ti“, – pra­si­ta­ rė pen­si­nin­kė. Prie­žiū­ra – tik kas sa­vai­tę

Ku­rį lai­ką I.Šu­kaus­kie­nė pri­si­ dur­da­vo megz­da­ma vai­kiš­kus ba­tu­kus, ta­čiau, lai­kui bė­gant, silps­tan­tis re­gė­ji­mas atė­mė iš pen­si­nin­kės ir ši­tą ma­lo­nu­mą. „Bet aš ne­pa­si­duo­du. Esu aist­ rin­ga kry­žia­žo­džių ir vi­so­kių gal­ vo­sū­kių spren­dė­ja. Die­nų die­nas ga­liu lau­žy­ti gal­vą, kad įveik­ čiau ko­kią nors įdo­mią už­duo­ tį“, – apie sa­vo pra­mo­gas pa­sa­ ko­jo mo­te­ris. Vie­ni­ša, neį­ga­li ir li­gų pri­spaus­ ta klai­pė­die­tė tik kar­tą per sa­vai­ tę su­lau­kia so­cia­li­nio dar­buo­to­ jo vi­zi­to. „Pra­šiau, kad daž­niau atei­tų, ta­čiau aiš­ki­na­ma, kad nė­ra lė­šų ir ga­li­my­bių. Va, pa­šil­dė šian­dien man sriu­bos mo­te­ris, o to­liau vi­są sa­vai­tę teks val­gy­ti šal­tą“, – ap­ gai­les­ta­vo pen­si­nin­kė.

„„Po­žiū­ris: 80-me­tė I.Šu­kaus­kie­nė net tik hu­mo­ru bai­do liūd­nas min­

tis, bet ir la­vi­na mąs­ty­mą spręs­da­ma kry­žia­žo­džius.

lai­dai fil­ma­vo pro­fe­so­rius Ri­čar­ das Kaz­laus­kas. Ži­no­mą gam­ti­ nin­ką anuo­met su­ža­vė­jo vie­ni­ šos se­no­lės po­mė­gis bend­rau­ti su paukš­čiais. „Pir­mo­sios ma­no drau­gės zy­lės jau ne­bė­ra gy­vos. Ji atė­jo nu­mir­ ti į kam­ba­rį. Šal­tą nak­tį pri­kly­ dęs paukš­tis skun­dė­si taip, kaip žmo­gus skun­džia­si skaus­muo­se. Tai di­džiu­lis paukš­čio pa­si­ti­kė­

Lan­gą už­ve­ria laz­da

Klai­pė­die­tės bu­to sie­nos re­mon­ tą ma­tė dar so­viet­me­čiu. Kiek­vie­ nas daik­tas ar apy­vo­kos reik­me­nys by­lo­ja, kad na­mų šei­mi­nin­kei ten­ ka vers­tis itin skur­džiai. Vi­sas mo­ters džiaugs­mas – lan­ gas, prie ku­rio ji pra­lei­džia vi­są sa­ vo lai­ką. Se­nas su­trū­ni­jęs lan­go rė­mas jau pa­kei­tė ka­dai­se bu­vu­sią bal­tų da­žų spal­vą. „Vie­nas žmo­gus man su­meist­ ra­vo už­rak­tą, ku­riuo aš pa­jė­giu pa­ti už­stum­ti skląs­tį. Ša­lia lo­ vos tu­riu il­gą laz­dą su pri­tvir­tin­tu kab­liu. Rei­kia daug jė­gų, bet bent jau ne­rei­kia lauk­ti, kol koks žmo­ gus atė­jęs už­da­rys bal­ko­no du­ris. Pa­ti ga­liu. Tie­sa, aud­rų dar ne­te­ ko iš­tver­ti su šiuo įren­gi­niu, ne­ži­ nau, ar at­lai­kys rim­tą vėt­rą bal­ko­ no du­rys“, – nuo­gąs­ta­vo mo­te­ris. Li­go­nės džiaugs­mas – zy­lė

Vos pa­ro­džiu­si, kaip su­si­tvar­ko su lan­go už­rak­tu, mo­te­ris mik­liai vėl at­šau­na skląs­tį. „Ne­ga­liu ak­li­nai už­si­da­ry­ti, to­ kiu me­tu man rei­kia pa­mai­tin­ ti du sa­vo gy­ven­to­jus“, – šyp­te­ li mo­te­ris. Vos už po­ros mi­nu­čių į kam­ba­rį ne­drą­siai gal­vą kyš­te­li zy­lė. Pak­ rai­piu­si gal­vą, ji drą­siai strak­te­li ant pa­lan­gės. Ne­si­bai­min­da­ma sve­ti­mų žmo­ nių, zy­lė pa­sie­kia ne­di­de­lį du­be­ nė­lį su duo­nos tru­pi­niais. „Tik zy­lė ir šlu­bas ba­lan­dis ma­ ne ap­lan­ko. Net žie­mą pro ma­žu­ tį tar­pe­lį ma­no sve­čiai įlen­da pa­ si­vai­šin­ti“, – spar­nuo­tu sve­čiu džiau­gia­si I.Šu­kaus­kie­nė. Prieš dau­ge­lį me­tų šią, prie lo­ vos pri­kaus­ty­tą, mo­te­rį te­le­vi­zi­jos

Vie­ni­ša, neį­ga­li ir li­ gų pri­spaus­ta mo­te­ ris tik kar­tą per sa­vai­ tę su­lau­kia so­cia­li­nio dar­buo­to­jo vi­zi­to.

ji­mas žmo­gu­mi. Ji net ve­dė sa­vo vai­kus man pa­ro­dy­ti“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. „Aš no­riu tų Lė­bar­tų“

Bal­ko­ne pa­si­ro­džius dviem sve­ti­ miems ba­lan­džiams, klai­pė­die­tė juos iš kar­to nu­ve­ja. „Jie ne ma­no. O ma­no ba­lan­ dis, kaip ir aš, be ko­jos“, – pa­sa­ ko­jo mo­te­ris. Pa­si­gir­dus pro lan­gą iš­skren­ dan­čio paukš­čio spar­nų plaz­dė­ji­ mui, I.Šu­kaus­kie­nė tars­te­li, kad ji lau­kia mir­ties. „La­bai aš no­riu tų Lė­bar­tų, bet ne­ži­nau, ko­dėl Die­vas

 Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ma­nęs ne­pa­lei­džia. Ta­čiau ne­ga­liu jo va­lios pa­keis­ti, to­dėl be­lie­ka ne­ pa­si­duo­ti“, – at­si­dūs­ta ji. Už­rū­di­jo van­den­tie­kis

Pak­laus­ta, ko­kios pa­gal­bos jai rei­ kė­tų, I.Šu­kaus­kie­nė tik vaiz­džiai mos­te­li ran­ka – esą vi­sa ai­bė bė­dų. „Ko tik čia ne­rei­kė­tų. Lan­ go rė­mo rei­kia nau­jo. Ka­dan­gi tiek me­tų ne­nau­do­ju van­dens, van­den­tie­kio vamz­džiai jau už­ rū­di­jo. Ma­ne pri­žiū­rin­čios mo­ te­rys sa­ko, kad ru­das van­duo ma­no bu­te bė­ga. Kai jos ima­si ma­ne mau­dy­ti, va­lan­dą trun­ka mū­sų ke­lio­nė į vo­nią“, – pa­sa­ ko­jo Ire­na. Neį­ga­li mo­te­ris ne­tu­ri du­šo, ku­rį ga­lė­tų pa­siek­ti neį­ga­lio­jo ve­ ži­mė­liu. „Ma­no pa­gal­bi­nin­kei rei­kia įkel­ti ma­ne į vo­nią, kad at­si­sės­ čiau ant kė­dės. Oi, koks tai di­ džiu­lis var­gas. Ne­ži­nau, kas bū­ tų, jei mes abi nu­kris­tu­mė­me“, – nuo­gąs­ta­vo mo­te­ris. I.Šu­kaus­kie­nė at­sklei­dė, kad puo­se­lė­ja dar vie­ną sva­jo­nę. „Gal su­ra­siu to­kį meist­rą, ku­ ris man įtai­sy­tų į lu­bas įtvir­ti­ni­ mą, prie ku­rio ga­li­ma bū­tų pri­riš­ ti ko­kią nors vir­vę. Ne­tu­riu daug jė­gų, bet bū­tų leng­viau, įsi­ki­bus į virš lo­vos ka­ban­čią vir­vę, at­si­sės­ ti ar ap­si­vers­ti. Aš juk die­nų die­ no­mis sė­džiu to­je pa­čio­je vie­to­je, kol lo­vo­je at­si­ran­da duo­bė“, – pa­ sa­ko­jo I.Šu­kaus­kie­nė.

Pro­jek­tas ieš­ko rė­mė­jų Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ tę­sia nau­ją pro­jek­tą „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“. Yra žmo­nių, ku­ riems sun­k iau nei ki­tiems. No­ri­me pri­si­dė­ti prie skur­do ma­ž i­ni­mo, li­g ų pre­ ven­ci­jos, pa­dė­da­mi iš­spręs­ti konk­re­čias sa­vo skai­ty­to­jų pro­ble­mas. Pro­jek­ tas dien­raš­čio pus­la­piuo­se pri­sta­to at­ve­jį – šei­mą, vai­ką, kuriam/iems rei­k ia pa­gal­bos. Vi­soms si­tua­ci­joms ieš­ko­me rė­mė­jų, įmo­nių, ku­rios no­ri ir ga­li pa­ dė­ti bei su­teik­ti pa­ra­mą, taip pri­si­dė­da­mos prie vi­suo­me­nės ge­ro­vės. Mū­sų skai­ty­to­jai bu­vo ra­g i­na­mi at­siųs­ti sa­vo is­to­ri­jas. In­for­ma­ci­ją apie įvai­ rius at­ve­jus taip pat pa­de­da rink­ti Klai­pė­dos so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ras. Šian­ dien pri­sta­to­me is­to­ri­ją, ku­rios glo­bė­ju pa­si­ry­žo tap­ti pir­ma­sis pro­jek­to par­ tne­ris – „pi­ni­g i­nė.lt“. Ki­ta­me straips­ny­je pa­pa­sa­ko­si­me šios is­to­ri­jos tę­si­n į ir pri­sta­ty­si­me, kaip pro­jek­tas pa­dė­jo Ire­nai, ko­k ia pa­gal­ba jai bu­vo su­teik­ta.


5

penktadienis, SPALIO 18, 2013

miestas

„Me­dei­nės“ mo­kyk­lo­je – gin­čas dėl ši­lu­mos Spe­cia­lių­jų po­rei­kių Klai­pė­dos „Me­dei­ nės“ mo­kyk­los vai­kų tė­vai su­ne­ri­mę. Jų nuo­mo­ne, mo­ky­mo­si są­ly­gos ne­šil­do­mo­ se įstai­gos pa­tal­po­se vai­kams – ne­tin­ka­ mos. Mo­kyk­los val­džią nu­ste­bi­no to­kie skun­dai, nes esą iki šiol šal­čiu ne­si­skun­dė nei mo­ki­nai, nei auk­lė­to­jos. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Kal­ti­na šal­čiu

Neį­ga­lius vai­kus į „Me­dei­nės“ mo­ kyk­lą ve­dan­tys tė­vai svars­to ga­li­my­ bę at­ža­las, kol įstai­go­je ne­bus įjung­ tas šil­dy­mas, pa­lik­ti na­muo­se ar net sam­dy­ti auk­les jiems pri­žiū­rė­ti. „Vai­kai nuo 8 iki pat 17 val. tu­ri sė­dė­ti šal­to­se pa­tal­po­se. Ma­no­me, kad šil­dy­mas „Me­dei­nė­je“ tu­rė­tų bū­ti įjung­tas, kaip ir ki­to­se uos­ta­ mies­čio mo­kyk­lo­se bei dar­že­liuo­ se. Juk „Me­dei­nės“ mo­kyk­lą lan­ko spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­tys vai­kai, ku­rie net jaut­riau nei ki­ti rea­guo­ja į šal­tį“, – skun­dė­si vie­na ma­ma. Auk­lė­to­jos jai esą pa­sa­kė, kad mo­ kyk­la tu­ri įsi­sko­li­ni­mų ir lė­šų pra­dė­ ti šil­dy­mą neuž­ten­ka. „Me­dei­nė­je“

šil­dy­mo se­zo­nas ne­va tu­rė­tų star­ tuo­ti tik nuo lapk­ri­čio. „Tua­le­tuo­se, ku­riuo­se yra ir vo­ ne­lės vai­kams api­plau­ti, pra­vi­ri lan­gai. Sun­ku su­vok­ti, kaip rei­kia praus­ti moks­lei­vį šal­ty­je. Mo­ kyk­lo­je ug­do­ma daug vai­kų, ku­ rie dėl ce­reb­ri­nio pa­ra­ly­žiaus sė­di ve­ži­mė­liuo­se. Než­mo­niš­ka ne­ju­ dan­tiems vai­kams bū­ti šal­ty­je“, – kal­bė­jo at­ža­los, lan­kan­čios spe­ cia­lių­jų po­rei­kių vai­kams skir­tą mo­kyk­lą, ma­ma. Skun­dų ne­su­lau­kė

„Me­dei­nės“ mo­kyk­los di­rek­to­rę Ele­ną Kny­zai­tę nu­ste­bi­no iš­sa­ky­ti skun­dai. „Pir­mą kar­tą gir­džiu, jog pa­tal­po­se šal­ta. At­virkš­čiai, vai­ku­ čius šio­mis die­no­mis ten­ka ir nu­ reng­ti, nes jie per daug su­šy­la. Pas­

Kur dė­ti su­grėb­tus la­pus? Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė yra pa­tvir­ti­nu­si tvar­ką, kaip fi­zi­niai, ju­ri­di­niai as­me­nys ir vie­šų­jų erd­ vių tvar­ky­to­jai tu­ri at­si­kra­ty­ti la­ pais bei ki­to­mis ža­lio­sio­mis at­lie­ ko­mis.

Tai­syk­lė­se nu­sta­ty­ta, kad at­lie­kų tu­rė­to­jai po me­džių, krū­mų kir­ti­ mo ar ge­nė­ji­mo su­si­da­riu­sias ža­ lią­sias at­lie­kas tu­ri su­smul­kin­ti ne il­ges­nė­mis nei met­ro da­li­mis. Sug­rėb­tus me­džių ir krū­mų la­ pus pri­va­lo­ma su­dė­ti į mai­šus ir pa­lik­ti prie kon­tei­ne­rių. Ža­lio­sios at­lie­kos, ap­va­žiuo­jant vi­są mies­tą, su­ren­ka­mos ne re­čiau kaip vie­ną kar­tą per sa­vai­tę. Iš­ve­ ži­mo gra­fi­kai skel­bia­mi in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.kratc.lt. Pa­gei­dau­ti­na, kad ža­lio­sios at­ lie­kos bū­tų per­duo­da­mos at­lie­kų su­rin­kė­jams šių at­lie­kų su­rin­ki­mo die­ną ar­ba tvar­kin­gai pa­de­da­mos iš

va­ka­ro prie miš­rių ko­mu­na­li­nių at­ lie­kų su­rin­ki­mo kon­tei­ne­rių. Su­si­kau­pus di­des­niam ža­lių­ jų at­lie­kų kie­kiui, jų tu­rė­to­jas tu­ ri pa­pra­šy­ti KRATC ar­ba jo te­ri­to­ ri­ją ap­tar­nau­jan­čio ve­žė­jo lai­ki­nai pa­sta­ty­ti spe­cia­lų kon­tei­ne­rį šioms at­lie­koms su­rink­ti. Šie kon­tei­ne­riai pa­sta­to­mi ir iš­ tuš­ti­na­mi ne­mo­ka­mai. Kon­tei­ne­ rio už­sa­ko­vas at­sa­ko, kad į ža­lių­jų at­lie­kų kon­tei­ne­rį ne­bū­tų pri­mes­ ta ki­tų – kom­pos­ta­vi­mui ne­tin­ka­ mų at­lie­kų. At­lie­kų tu­rė­to­jai – in­di­vi­dua­lių na­mų sa­vi­nin­kai – ža­lią­sias at­lie­ kas taip pat ga­li kom­pos­tuo­ti sa­vo te­ri­to­ri­jo­je. Iš Klai­pė­dos mies­to at­lie­kų su­ rin­kė­jai ža­lią­sias at­lie­kas iš­ve­ža į kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­lę Glau­dė­ nuo­se, kur jos yra pū­do­mos ir pa­ ver­čia­mos der­lin­gu kom­pos­tu. „Klai­pė­dos“ inf.

„„Re­ko­men­da­ci­ja: pa­gei­dau­ti­na, jog su­grėb­ti la­pai bū­tų su­dė­ti į mai­šus

ir tvar­kin­gai pa­lik­ti prie miš­rių at­lie­kų kon­tei­ne­rių, o ne ša­li­ke­lė­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ar­tė­ja ato­sto­gos

Di­rek­to­rė pa­ti­ki­no, jog tam, kad bū­ tų įjung­tas šil­dy­mas, už­tek­tų tė­vų pra­šy­mo. „Tė­vams, ku­riems są­ly­gos mo­ kyk­lo­je at­ro­do ne­tin­ka­mos, siū­ lau kreip­tis tie­siai į ma­ne. Jei rei­ kės, šil­dy­ti pra­dė­si­me. Ga­lė­jo­me tai pa­da­ry­ti ir anks­čiau, ta­čiau bu­vo­ me įsi­ti­ki­nę, jog nė­ra po­rei­kio. Vi­si at­ro­dė pa­ten­kin­ti“, – sa­kė mo­kyk­ los va­do­vė.

Ele­na Kny­zai­tė:

Į įstai­gą bu­vo at­vy­kę me­di­kai, jie ją ap­žiū­rė­ jo, įver­ti­no tem­pe­ra­tū­rą ir pri­ta­rė, jog šil­dy­mo dar ne­bū­ti­na įjung­ti. „„Konf­lik­tas: nors ke­li tė­vai skun­džia­si esą „Me­dei­nės“ mo­kyk­lo­je šal­ta,

di­rek­to­rės tei­gi­mu, su­ši­lu­sius vai­kus šio­mis die­no­mis ten­ka ir iš­reng­ti.



ta­tas sto­vi piet­ry­čių pu­sė­je, to­dėl sau­lė pro lan­gus jį įšil­do. Be to, pa­ sta­tas yra re­no­vuo­tas“, – aiš­ki­no di­rek­to­rė. Pa­sak jos, kla­sė­se pa­sta­ ruo­ju me­tu fik­suo­ja­ma 20 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra, ku­ri yra nor­ma­li mo­ ky­mo įstai­goms. „Net ir lau­ke dar nė­ra stip­riai at­ vė­sę. Į įstai­gą bu­vo at­vy­kę me­di­kai,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jie ap­žiū­rė­jo ją, įver­ti­no tem­pe­ra­tū­ rą ir pri­ta­rė, jog šil­dy­mo dar ne­bū­ ti­na įjung­ti. Kiek­vie­ną die­ną klau­siu tiek auk­lė­to­jų, tiek vai­kų, ar jiems nė­ ra šal­ta. Iki šiol nie­kas ne­pra­šė įjung­ti šil­dy­mo. To­kių pa­gei­da­vi­mų ne­su­lau­ kiau ir iš tė­vų. Be to, kla­sėms, ku­rio­se yra vė­siau, iš­da­li­jo­me elekt­ri­nius šil­ dy­tu­vus“, – tei­gė E.Kny­zai­tė.

Pa­sak jos, šil­dy­mą vė­liau bu­vo nu­spręs­tą pra­dė­ti ne dėl sko­lų ar lė­šų trū­ku­mo, o to­dėl, kad pa­sku­ ti­nią­ją sa­vai­tę vai­kams pra­si­de­da ato­sto­gos. „Ma­ty­da­mi, kad pa­tal­po­se oro tem­pe­ra­tū­ra yra tin­ka­ma, nu­spren­ dė­me, jog da­bar įjung­ti šil­dy­mą ne­ bū­tų lo­giš­ka – tek­tų šil­dy­ti tuš­čias pa­tal­pas“, – sa­kė di­rek­to­rė.


6

penktadienis, spalio 18, 2013

nuomonės

Klai­pė­da tam­pa pro­vin­ci­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mes lai­mė­jom! Violeta Juodelienė

V

a­kar Lie­t u­vos is­to­r i­jo­je at­ vers­tas nau­jas pus­la­pis: ša­ lis iš­r ink­ta Jung­t i­n ių Tau­t ų Sau­g u­mo Ta­r y­bos ne­nuo­ la­t i­ne na­re. Tu­r int ome­ny­je nau­jau­sią san­ty­kių su Ru­si­ja eta­pą, šis pa­sie­ki­mas – ypa­tin­gas. Ma­ža, nė tri­jų mi­l i­jo­nų gy­ven­to­jų ne­be­ tu­rin­ti ša­lis, emig­ra­ci­jos čem­pio­nė, ku­rią kai kas no­rė­tų ma­ty­ti tik kaip mik­ros­ko­pi­ nį nau­ja­da­rą, tik sta­tis­ti­nį vie­ne­tą pa­sau­ lio vals­ty­bių są­ra­še, su­ge­bė­jo lai­mė­ti dip­ lo­ma­ti­nę ko­vą, ap­gin­ti tiek sa­vo, tiek vi­sos ry­ti­nės Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tės gar­bę. 2014 ir 2015 m. Lie­tu­vos at­sto­vai bus tarp žmo­n ių, ku­r ian­č ių pa­s au­l io sau­g u­mo klau­si­mų dar­bot­var­kę. Pa­ga­liau ban­dy­mas pra­si­skin­ti ke­lią į pa­ sau­lio eli­tą bai­gė­si sėk­me. Ga­li­ma pa­mirš­ ti nuo­skau­das dėl Inos Mar­čiu­l io­ny­tės ban­dy­mo tap­t i UNES­CO ge­ne­ra­l i­ne sek­

Fa­ta­lis­tai ne­be­tu­ri pa­ grin­do sa­ky­ti, kad Lie­tu­ vos kar­ma – bū­ti geo­po­li­ ti­nės pa­dė­ties įkai­te. re­to­re, ne­sėk­min­go Da­liaus Če­kuo­lio da­ ly­va­vi­mo JTO va­do­vo rin­ki­muo­se. Fa­ta­l is­tai ne­be­tu­r i pa­g rin­do sa­k y­t i, kad Lie­tu­vos kar­ma – bū­ti geo­po­li­ti­nės pa­dė­ ties įkai­te, ku­r ią vie­nos vals­ty­bės są­jun­ gi­nin­ke lai­ko tik ta­da, kai joms tai pa­to­gu, o ki­tos ap­skri­tai ver­ti­na tik kaip po­li­go­ną sa­vo ga­liai pa­ro­dy­ti. Ką pa­pras­tam lie­tu­viui reiš­k ia ša­l ies bu­ vi­mas JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je, ta­me vi­so­ mis pra­smė­mis to­li­ma­me da­ri­ny­je, at­sa­ ky­ti nė­ra leng­va. Vals­ty­bės gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, jos pi­lie­čių lai­mės in­dek­sas ma­tuo­ja­mas anaip­tol ne ša­lies sta­tu­sais tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­ jo­se. Bu­v i­mas JT ST na­re sa­vai­me neat­ ve­r ia sie­nų in­ves­t uo­to­jams, ne­su­k u­r ia BVP, ne­pa­ge­r i­na są­ly­g ų vers­lui, ne­g rą­ž i­ na į gim­t i­nę tūks­tan­čiais iš­va­ž iuo­jan­čių abi­tu­rien­tų ir me­di­kų, neišsp­ren­džia po­ li­ci­jos ir bib­lio­te­ki­nin­kų pro­ble­mų. Tik­r iau­siai dėl to va­kar Lie­t u­vos ba­rai neū­žė nuo žiū­r in­čių­jų tie­sio­g i­nę trans­ lia­ci­ją iš JT būs­ti­nės Niu­jor­ke, au­to­mo­bi­ li­nin­kai ne­kė­lė tris­pal­vių ir iš JAV su­grįž­ tan­čios de­le­ga­ci­jos nie­kas ne­pa­si­tiks vie­ šais kon­cer­tais. Vis dėl­to nau­ja­sis Lie­tu­vos sta­tu­sas pir­ miau­sia reiš­kia is­to­ri­nę sta­tis­fak­ci­ją, tarp­ tau­ti­nio po­li­ti­nio teat­ro vei­kė­jo virs­mą iš sta­tis­to so­lis­tu. Kal­bant že­miš­kai, tai taip pat ge­rai, kaip olim­pi­n is auk­sas, per­ga­lė „Eu­ro­v i­z i­jo­je“ ir vi­suo­se įma­no­muo­se krep­ši­n io čem­ pio­na­tuo­se sy­kiu su­dė­jus.

v.spuryte@kl.lt

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

V

Ne­pa­kan­ka kar­py­ti juos­te­les

– Vie­šai dek­la­ruo­ja­te, kad siek­ si­te bū­ti Klai­pė­dos me­re. Ko­kie bū­tų jū­sų, kaip me­rės, priorite­ tai– kar­py­ti juos­te­les per įvai­ rius pri­va­čių ob­jek­tų ati­da­ry­mus ar spręs­ti ūki­nius klau­si­mus? – Ma­no nuo­mo­ne, me­ras yra mies­ to šei­mi­nin­kas. Ir rep­re­zen­ta­ci­niai ren­gi­niai tik­rai nė­ra jo pa­grin­di­nė veik­la. Nuo ko pra­dė­čiau aš? Nuo in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo ir jų pa­nau­ do­ji­mo. Klai­pė­da, ma­no nuo­mo­ne, pro­vin­cia­lė­ja. Ši Vy­riau­sy­bė di­die­ siems ša­lies mies­tams sky­rė po 100 mln. li­tų komp­lek­siš­kai su­tvar­ky­ti pro­ble­mi­nes mies­to te­ri­to­ri­jas – inf­ rast­ruk­tū­rą, su­kur­ti ge­ro­vę, įvai­rių pa­slau­gų gy­ven­to­jams. Pas­ta­ra­ja­ me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je gin­či­jo­ mės va­lan­dą, ku­ri mies­to vie­ta yra la­biau­siai pro­ble­miš­ka. Iš­va­da bu­vo to­kia, jog vi­sa Klai­pė­da, iš­sky­rus re­ no­vuo­tas ug­dy­mo įstai­gas, yra pro­ ble­miš­ka. Me­ro už­da­vi­nys – kal­bė­tis su uos­to įmo­nė­mis, bend­ro­ve „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ dėl pri­va­čių in­ ves­ti­ci­jų, su­ge­bė­ti jas pri­trauk­ti, kad mes tik­rai bū­tu­me did­mies­tis. Uos­ ta­mies­čio pri­va­lu­mas – jū­ra, ta­ čiau ne­su­ge­ba­ma ja pa­si­nau­do­ti. Ma­nau, kad rei­kia su­kur­ti šiuo­lai­ kiš­ką poil­sio inf­rast­ruk­tū­rą, mąs­ty­ti apie pra­mo­gų, svei­ka­tos pa­slau­gas. Tuo­met Klai­pė­da tu­rės iš­skir­ti­nį sa­ vo vei­dą. – Kaip ma­no­te, ar Klai­pė­da da­bar nė­ra su­stin­gu­si? Kaž­ kaip per­ne­lyg ra­mu pas mus, o džiau­gia­ma­si aukš­tais ap­klau­ sų apie mies­tą rei­tin­gais. – Pri­ta­riu skai­ty­to­jo nuo­mo­nei. Pa­vyz­džiui, nau­jo Klai­pė­dos mu­ zi­ki­nio teat­ro sta­ty­ba. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja siū­lo fi­nan­sa­vi­mą iš ES lė­šų teat­ro kaip dau­gia­funk­cio komp­lek­so sta­ty­bai. Bet mes nie­ kaip ne­pa­si­ren­ka­me vie­tos, kur jį sta­ty­ti. To­dėl ky­la grės­mė pra­ras­ ti šias lė­šas. Pa­ti bu­vau su­si­ti­ku­si su kul­tū­ros mi­nist­ru Ša­rū­nu Bi­ru­ čiu. Jis sa­kė, kad vi­sų mies­tų sa­vi­ val­dy­bių at­sto­vai at­vyks­ta pri­sta­ ty­ti pro­jek­tų, pa­siū­ly­mų, vie­nin­te­lė Klai­pė­da nie­ko ne­no­ri.

Gy­ve­nu Kun­cų gat­vė­je. Pak­lau­siau tė­vų, ką reiš­kia mū­sų gat­vės pa­va­ di­ni­mas? Jie tik gūž­te­lė­jo pe­čiais ir pa­ta­rė in­for­ma­ci­jos paieš­ko­ti in­ ter­ne­te. Ta­čiau ten nie­ko ne­ra­dau, tad ir ne­ži­nau, ką reiš­kia ma­no gat­ vės pa­va­di­ni­mas ir kas tie Kun­cai bu­vo? Gal tai koks kai­mas iš­mi­ręs, o gal pa­va­di­ni­mas ki­lo nuo ko­kių nors ži­no­mų žmo­nių pa­var­dės? Gal kas nors pa­pa­sa­kos? Ma­rius

Val­di­nin­kę rei­kia at­leis­ti?

„„Vieš­nia: dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­dak­ci­jo­je vie­šė­ju­si ir į po­rta­lo kl.lt

skai­ty­to­jų klau­si­mus at­sa­kiu­si L.Pet­rai­tie­nė džiau­gė­si, jog klai­pė­die­ čiai ją ir pei­kė, ir pa­gy­rė.  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Įta­ria ko­rup­ci­ją

– Ko­kios, jū­sų aki­mis, da­bar klai­pė­die­čiams ak­tua­liau­sios pro­ble­mos? Kaip ga­lė­tu­mė­te pa­dė­ti jas spręs­ti? – Mies­tie­čių pro­ble­mos pri­klau­so nuo mik­ro­ra­jo­no, ku­ria­me jie gy­ve­ na. Bet vi­siems pa­ts ak­tua­liau­sias rū­pes­tis, kad neaug­tų ko­mu­na­li­niai mo­kes­čiai, rink­lia­vos. Kaip ži­nia, jau ren­gia­ma įves­ti dar vie­ną – kie­mų prie­žiū­ros mo­kes­tį. Ma­no už­duo­tis – įti­kin­ti mies­to ta­ry­bos na­rius, kad toks mo­kes­tis bus dar vie­na fi­nan­ si­nė naš­ta, ku­ri gy­ven­to­jus už­griū­ tų kaip tik per šil­dy­mo se­zo­ną. Be to, dar nė­ra tin­ka­mai pa­si­reng­ta įves­ti to­kį mo­kes­tį, pa­si­gen­du skaid­raus jo skai­čia­vi­mo ir tai­ky­mo me­cha­niz­mo. Ir štai čia jau įta­riu ko­rup­ci­ją. – Te­ko gir­dė­ti, jog jūs ko­vo­ja­te, kad mies­to cent­re bū­tų pa­nai­ kin­ta rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Krei­pė­tės į teis­mą, pa­skui į pro­ku­ra­tū­rą. Kuo vis­ kas bai­gė­si? – Teis­mas išaiš­ki­no, kad tu­riu įti­ kin­ti ko­le­gas mies­to ta­ry­bo­je pa­ keis­ti spren­di­mą dėl rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Pro­ku­ra­tū­ ros at­sa­ky­mas – kie­mai yra ne kie­ mai, o pri­va­žia­vi­mo ke­liai. Taip yra to­dėl, kad Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­kei­tė kai ku­riuos ke­lio ženk­lus. Ta­čiau kai ki­tą sa­vai­ tę mies­to ta­ry­bo­je bus svars­to­mas kie­mų prie­žiū­ros mo­kes­čio klau­si­ mas, ši­tie ne­va pri­va­žia­vi­mo ke­liai vėl tam­pa kie­mais. Kon­sul­tuo­siuo­ si su sa­vo ko­man­dos na­riais tei­si­ nin­kais ir mė­gin­siu pa­si­nau­do­ti ši­ ta tei­si­ne ek­vi­lib­ris­ti­ka bei ban­dy­siu dar kar­tą ap­gin­ti mies­tie­čių tei­ses. Do­va­na – anū­kas

– Klai­pė­do­je val­džia jau ne vie­ nus me­tus kal­ba apie se­na­mies­ čio gai­vi­ni­mą, ta­čiau jis vis mer­di. Kaip jūs ma­no­te, ko­kių prie­mo­nių rei­kia im­tis, kad Klai­

pė­dos se­na­mies­tis at­gim­tų? Ar vis dar įma­no­ma jį at­gai­vin­ti? – Ma­no nuo­mo­ne, ga­li­ma, dar yra ga­li­my­bių. Pag­rin­di­nis se­na­mies­ čio kon­ku­ren­tas – di­džiau­sias pre­ ky­bos cent­ras. Mes tu­ri­me su­da­ry­ti pa­na­šias vers­lo są­ly­gas jam ir se­ na­mies­čiui, kad vers­li­nin­kai ga­lė­ tų pri­trauk­ti klai­pė­die­čius. Da­bar kon­ku­ren­ci­nės są­ly­gos ne­vie­no­dos. Pa­vyz­džiui, se­na­mies­ty­je už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą rei­kia mo­kė­ti, o prie pre­ky­bos cent­ro – ne. Ma­nau, kad prie ap­skri­to­jo sta­lo tu­rė­tų sės­ ti po­li­ti­kai, vers­li­nin­kai, sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai. Tu­ri­me įsi­klau­sy­ti ir ieš­ko­ti bend­rų spren­di­ mų, dia­lo­go. Tai vie­nin­te­lis ke­lias. – Jūs mies­to ta­ry­bo­je lyg ir esa­ te opo­zi­ci­jo­je, ta­čiau jū­sų par­ ti­jos na­rys Vy­tau­tas Če­pas pri­ klau­so val­dan­čia­jai dau­gu­mai ir dar yra Klai­pė­dos vi­ce­me­ ras. Ar pa­vyks­ta konst­ruk­ty­viai dirb­ti su mies­to ta­ry­bo­je be jū­ sų esan­čiais ko­le­go­mis, ku­rie į val­džią pa­te­ko per so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos są­ra­šą? – Tai – po­li­tiš­kai su­bti­lus klau­si­ mas. Ma­no ir vi­ce­me­ro po­zi­ci­jos ne­ su­tam­pa, pa­vyz­džiui, ir dėl mies­to vyk­do­mos spor­to re­for­mos. Pa­gal par­ti­jos sta­tu­tą šis klau­si­mas bu­vo svars­to­mas par­ti­jos Eti­kos ir pro­ ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je. V.Če­pui skir­ta nuo­bau­da. Tę­sia­mi pro­ce­dū­ri­niai da­ly­kai, nes par­ti­jos na­rys pri­va­lo vyk­dy­ti par­ti­jos spren­di­mus. Da­bar­ ti­nės val­dan­čio­sios dau­gu­mos po­li­ ti­niai spren­di­mai, tiks­liau, dau­gu­ ma jų, man yra ne­priim­ti­ni. Ir aš tai vie­šai dek­la­ruo­ju. – Ko­kia svar­biau­sia per­ga­lė jū­ sų gy­ve­ni­me? – Ma­no du sū­nūs, ku­rie užau­go do­ rais žmo­nė­mis. Ir anū­kas, ku­rį jau­nė­ lis sū­nus man tar­si pa­do­va­no­jo gim­ ta­die­nio pro­ga. Kai žiū­riu į anū­kė­lį, man toks no­ras ko­vo­ti, steng­tis, kad ma­no vai­kai ir anū­kai ne­pa­lik­tų Lie­ tu­vos, neišsk­ris­tų kaip tie paukš­čiai.

Dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ A.Alek­sė­jū­ nai­tės straips­ny­je „Is­pa­nai pa­li­ko be pen­si­jos“ (2013 10 16) „Sod­ros“ Už­ sie­nio iš­mo­kų tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Li­di­ja Sta­siū­nie­nė ti­ki­ no, kad be pen­si­jos li­ku­siai klai­pė­ die­tei be­lie­ka lauk­ti ir pa­brė­žė, kad pa­ts žmo­gus tu­ri vyk­dy­ti pa­rei­gas. O ko­kias pa­rei­gas be­vyk­dy­ti pen­si­nin­ kei, jei ji į „Sod­rą“ ėjo ko­ne kiek­vie­ną die­ną? Aš ma­ny­čiau, kad to­kius val­ di­nin­kus rei­kė­tų ne­del­siant at­leis­ti iš pa­rei­gų, te­gul toks dar­buo­to­jas ei­na gry­bau­ti. Į jo vie­tą rei­kia priim­ti to­kį dar­buo­to­ją, ku­ris rū­pin­tų­si žmo­gu­mi. Tiek val­diš­kų tar­ny­bų įkur­ta, o ver­čia vis­ką ant žmo­gaus. Val­di­nin­kas tu­ ri vi­sas ga­li­my­bes iš­spręs­ti žmo­gaus bė­dą. Ta­čiau jie nie­ko ne­da­ro. Sta­sys

Rei­kės vėl va­ly­ti

Ne­se­niai bu­vo iš­va­ly­tas Žar­dės tven­ki­nys. Jis tik­rai ta­po gra­žes­nis. Nors tie sta­ga­rai ir ky­šo iš van­dens, nes kūd­ra yra nu­se­ku­si. Bet la­ bai daug žmo­nių ren­ka­si prie van­ dens, atei­na ma­my­tės su vai­kais, at­skren­da paukš­čių. Ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jai le­si­na paukš­te­ lius, o vy­rai žve­jo­ja. Vi­si gro­ži­si ap­ lin­ka. Ta­čiau ne­tru­kus ši­tas gro­žis pra­dings, nes jau da­bar vėl dygs­ta mel­dai. Rei­kė­tų 20–30 met­rų nuo kran­to at­stu­mu iš­kas­ti dumb­lą su vi­so­mis šak­ni­mis, ta­da vėl tven­ ki­nys 15–20 me­tų bū­tų neuž­žė­lęs. Gal vėl su­lauk­si­me tech­ni­kos? Al­ber­tas

Vais­tų ne­rei­kė­jo, pa­dė­jo ti­kė­ji­mas

Ma­ne pa­pik­ti­no O.Zo­ny­tės straips­ nis „Šiuo­lai­ki­nės vi­suo­me­nės rykš­tė – emo­ci­nė vie­nat­vė“ („Klai­pė­da“, 2013 10 10). Man skau­du skai­ty­ti, kai taip žmo­nės šai­po­si iš baž­ny­čio­ se. Esa­me ka­ta­li­kų kraš­tas, o ši­taip kal­ba­ma, kad ti­kė­ji­mas yra nai­vus. Straips­ny­je tei­gia­ma, kad paau­ko­jus baž­ny­čiai, su­kal­bė­jus iš­mok­tas mal­ das, ne­va pra­dings vi­sos pro­ble­mos. Kaip ga­li­ma taip sa­ky­ti? Ne­jau­gi kas tik no­ri, ga­li bur­no­ti prieš ti­kė­ji­mą? Esu ti­ky­bos mo­ky­to­ja ir man skau­du tai skai­ty­ti. Per ti­kė­ji­mą aš pa­ti sau pa­dė­jau, ne­rei­kė­jo jo­kių vais­tų, tik ti­kė­ji­mas ma­ne pri­kė­lė. Jau 15 me­tų esu be vais­tų, nes ti­kė­ji­mas yra vis­ kas. Ir mo­ki­niams sa­kau, kad ti­kė­ji­ mas ga­li pa­da­ry­ti vis­ką. Bi­ru­tė Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Kas tie Kun­cai?

ie­na ak­ty­viau­sių Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­bos na­ rių so­cial­de­mok­ra­tė Li­ li­ja Pet­rai­tie­nė drą­siai pa­reiš­kė, kad jos sie­kia­my­bė – bū­ ti Klai­pė­dos me­re. Šios pa­rei­gos esą su­teik­tų ga­lios spręs­ti pro­ble­mas, ku­rių uos­ta­mies­ty­je dau­gy­bė. Tai, anot L.Pet­rai­tie­nės, le­mia, jog Klai­ pė­da vis la­biau pro­vin­cia­lė­ja. L.Pet­rai­tie­nė, lan­ky­da­ma­si po­ rta­le kl.lt, at­sa­kė į skai­ty­to­jų klau­ si­mus apie sa­vo sie­kius, Klai­pė­dos rū­pes­čius, nau­jus mo­kes­čius ir ne­ su­ta­ri­mus par­ti­jo­je su uos­ta­mies­ čio vi­ce­me­ru.

750

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Informacija: 397

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktadienis, spalio 18, 2013

užribis Dar­be pa­si­ge­do sei­fo

Nak­tį ėjo pa­si­puo­šęs

Vai­ra­vo ma­ši­ną gir­tas

Ket­vir­ta­die­nį iš ry­to į dar­bą atė­ju­si vie­nos įmo­nės va­do­vė sa­vo ka­bi­ne­te ne­be­ra­do sei­fo. Į Ar­to­jo gat­vė­je esan­čią bend­ro­ vę va­gys įsi­bro­vė su­lau­žę plas­ ti­ki­nio lan­go rė­mą. Sei­fas bu­vo ne­prit­vir­tin­tas. Kiek ja­me bu­vo pi­ni­gų ir ko­kią ža­lą nu­si­kal­tė­ liai pa­da­rė bend­ro­vei, va­kar dar bu­vo skai­čiuo­ja­ma.

Tre­čia­die­nį į po­li­ci­ją krei­pė­si 29 m. klai­pė­die­tis ir pra­ne­šė, kad dar spa­lio 6-osios nak­tį Bi­ru­ tės g. bu­vo api­plėš­tas. Kaž­kas smo­gė jam per gal­vą ir pa­gro­ bė laik­ro­dį, pa­puo­ša­lus bei mo­ bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną. Pra­ras­tus daik­tus klai­pė­die­tis įver­ti­no 18 tūkst. li­tų. Į po­li­ci­ją jis anks­čiau ne­si­krei­pė.

Va­kar nak­tį, apie 4 val. Ke­lių po­ li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai Pi­lies g. su­stab­dė au­to­mo­bi­lį, ku­rį vai­ra­ vo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo ne­tu­ rin­tis bei ne­blai­vus 28 m. Ser­ ge­jus M. Į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį jis įpū­tė 1,72 pro­m. Ban­dy­da­mas su­ktis iš pa­dė­ties pa­rei­gū­nams jis pa­siū­lė 300 li­tų ky­šį, už tai jo lau­kia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė.

Dvi­ra­ti­nin­kams ren­gia eg­za­mi­ną 1

„„Tai­ki­nys: šį kar­tą va­gys įsi­bro­vė į ato­kiau nuo gy­ve­na­mų­jų na­mų esan­čią par­duo­tu­vę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pi­ni­gus pa­gro­bė ma­žo ūgio va­gys Mies­te vėl įvyk­dy­ta mo­men­ti­ne va­di­na­ ma va­gys­tė, šį kar­tą nuo nu­si­kal­tė­lių nu­ ken­tė­jo ato­kiau nuo gy­ve­na­mų­jų na­mų įsi­kū­ru­si par­duo­tu­vė.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas nak­tį į ket­vir­ta­die­nį Mi­ni­jos gat­vės ga­le. Per ke­lias aki­mir­kas ap­ vog­ta au­to­mo­bi­lių da­lių par­ duo­tu­vė. Sig­na­li­za­ci­ja par­duo­tu­vė­je su­ vei­kė 0.37 val. Kai po po­ros mi­nu­ čių at­va­žia­vo sau­gos tar­ny­bos eki­ pa­žas, va­gių ne­be­ra­do. Nu­s i­kal­t ė­l iai vei­k iau­s iai iš anks­to bu­vo pa­si­ruo­šę kie­tą daik­ tą plas­ti­ki­niams lan­gams dau­žy­ti.

Vie­nas jų iš­dauž­tas par­duo­tu­vės priean­gy­je, o ki­tas – par­duo­tu­ vės du­ry­se. Va­gys stvė­rė ant pre­kys­ta­lio pa­ dė­tą ka­sos apa­ra­to stal­čių, ku­ria­me bu­vo 250 li­tų ir pa­spru­ko. Par­duo­tu­vė pa­ty­rė kur kas di­des­nių nuo­sto­lių nei pa­grob­ ti pi­ni­gai. Vien lan­gų stik­li­ni­ mas ga­li kai­nuo­ti be­maž tūks­ tan­tį li­tų. Spren­džiant iš an­gų su­dau­žy­ tuo­se lan­guo­se dy­džio, pro ku­rias įsi­bro­vė va­gys, tai bū­ta ne suau­gu­ sio žmo­gaus.

Net ne kri­mi­na­lis­tui ky­la įta­ri­ mas, kad tai ga­li bū­ti paaug­lių ar vai­kų dar­bas. Nuo šių me­tų pa­va­sa­rio Klai­pė­ do­je siau­tė­ja ne­pil­na­me­čių gau­ ja. Jie va­gi­liau­ja iš par­duo­tu­vių, plė­šia gir­tus praei­vius, o ne­se­niai ėmė­si mo­men­ti­nių va­gys­čių. Kai ku­rių ap­vog­tų par­duo­tu­vių vaiz­do ka­me­ros juos už­fik­sa­vo. Ga­li bū­ti, kad va­kar su­vei­kė ir „Au­ toai­bės“ vaiz­do įra­šy­mo apa­ra­tū­ra ir įta­ria­mų­jų paieš­ka neužt­ruks. Nors „Au­toai­bė­je“ pre­kiau­ja­ma ma­ši­nų da­li­mis, čia ne­re­tai už­su­ka ir vai­kai, bet par­da­vė­jai neį­si­dė­mė­ jo pa­sta­ruo­ju me­tu čia ap­si­lan­kiu­ sių ne­pil­na­me­čių. Kaip iš gau­sy­bės ra­go pa­si­py­lus ne­pil­na­me­čių nu­si­kal­ti­mams uos­ ta­mies­čio po­li­ci­jos va­dų nu­ro­dy­mu apy­lin­kių ins­pek­to­riai ap­si­lan­kė vi­so­se par­duo­tu­vė­se ir įspė­jo apie grės­mę bei pa­ta­rė dar kar­tą pa­si­ tik­rin­ti, ar pre­ky­bos vie­tos yra ge­ rai ap­sau­go­tos.

„De­ja, mū­sų gat­vė­se tai pa­ma­ty­si re­tai. Dvi­ra­ti­ nin­kai va­žiuo­ja per pės­čių­jų pe­ rė­jas, o tai pa­vo­jin­ga. Au­to­mo­bi­ lio vai­ruo­to­jas va­žiuo­ja, ma­to, kad san­kry­žo­je nie­ko nė­ra. Dvi­ra­ti­nin­ko grei­tis yra 5–6 kar­tus di­des­nis nei pės­čių­jų. Jis į san­kry­žą įle­kia ne­ti­ kė­tai. Iki ava­ri­jos – vie­nas žings­nis ir tam rei­kia už­kirs­ti ke­lią“, – pa­ brė­žė me­ro pa­va­duo­to­jas. V.Če­po tei­gi­mu, vie­na pa­vo­jin­ giau­sių vie­tų – pės­čių­jų pe­rė­ja ties M.Maž­vy­do alė­ja. Vi­ce­me­ras pri­si­ pa­ži­no, kad ir pa­ts jo­je vos ne­part­ ren­kė dvi­ra­ti­nin­ko. „Jis bu­vo to­li ir stai­ga įšo­ko į pės­čių­jų pe­rė­ją. Ge­rai, kad lai­ku su­stab­džiau. Atei­ty­je dvi­ ra­ti­nin­kų tik dau­gės. Ne­rei­kia lauk­ ti, kol ke­lis jų su­traiš­kys au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jai. Po­li­ci­ja tu­rė­tų or­ga­ni­ zuo­ti pa­tik­ri­ni­mus, aiš­kin­ti, kad per san­kry­žą dvi­ra­tis tu­ri bū­ti ve­da­mas“, – re­ko­men­da­vo vi­ce­me­ras. Tu­rė­tų lai­ky­ti eg­za­mi­ną

Po­li­ti­ko nuo­mo­ne, dvi­ra­ti­nin­kai tik­rai ži­no, kad ne­ga­li­ma va­žiuo­ti dvi­ra­čiu per pės­čių­jų pe­rė­ją. Nuo trans­por­to prie­mo­nės jie ne­nu­li­ pa, nes ne­no­ri. „Čia jau psi­cho­lo­gi­ja. Va­žiuo­ji su vė­je­liu, pri­va­žiuo­ji pe­rė­ją, tai kaip čia nu­lip­si. Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams taip pat sun­ku lai­ky­tis ke­lio ženk­lų, bet lai­kai­si dan­tis su­kan­dęs“, – pa­ ly­gi­no me­ro pa­va­duo­to­jas. Pa­sak V.Če­po, dvi­ra­ti­nin­kams ne­pa­kenk­tų lai­ky­ti teo­ri­jos eg­za­ mi­ną, kad ži­no­tų Ke­lių eis­mo tai­ syk­les. Vi­ce­me­ras tvir­ti­no ini­ci­juo­siąs, kad dvi­ra­ti­nin­kų ke­lia­mas pro­ble­ mas svars­ty­tų Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­ja. Po­li­ci­jos bus pra­šo­ma pa­ teik­ti in­for­ma­ci­ją, ar or­ga­ni­zuo­ja dvi­ra­ti­nin­kų pa­tik­ri­ni­mus, ka­da tai da­ro­ma, kiek jų nu­baus­ta. Gau­dė ne­blai­vius

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis

Vy­tau­tas Če­pas:

Va­žiuo­ji su vė­je­liu, pri­va­žiuo­ji pe­rė­ją, tai kaip čia nu­lip­si. tvir­ti­no, kad dvi­ra­ti­nin­kai ste­ bi­mi kas­dien – kaip ir vi­si eis­mo da­ly­viai. „Neišs­ki­ria­me nė vie­no. Vi­si eis­ mo da­ly­viai yra vie­no­di – tiek dvi­ ra­ti­nin­kai, tiek au­to­mo­bi­lių vai­ ruo­to­jai, tiek pės­tie­ji. Vi­si tu­ri lai­ky­tis Ke­lių eis­mo tai­syk­lių. Jei ma­to­me, kad dvi­ra­ti­nin­kai jas pa­ žei­di­nė­ja, bau­džia­me“, – pa­brė­žė vir­ši­nin­kas. Anot R.Ši­dei­kio, or­ga­ni­zuo­ja­ mos ir spe­cia­lios ak­ci­jos, per ku­ rias tik­ri­na­mas dvi­ra­ti­nin­kų blai­ vu­mas. Va­sa­rą to­kių bu­vo ne­ma­žai su­lai­ky­ta. „Mies­te dvi­ra­ti­nin­kai pa­da­ro daug pa­žei­di­mų. Bau­džia­me juos pa­gal ga­li­my­bes“, – tei­gė pa­rei­ gū­nas. R.Ši­dei­kio nuo­mo­ne, svar­biau­ sia yra pre­ven­ci­ja – ug­dy­ti žmo­gų, kad jis va­žiuo­da­mas dvi­ra­čiu sau­ giai elg­tų­si, lai­ky­tų­si Ke­lių eis­mo tai­syk­lių, o ne baus­ti. „Nuo ma­žens rei­kia mo­ky­ti, kaip vai­ruo­ti dvi­ra­tį. Švie­ti­mas tu­ri bū­ti ir šei­mo­je, ir mo­kyk­lo­ je. Vie­na po­li­ci­ja nie­ko ne­pa­da­ rys. Gal mo­kyk­lo­se tu­rė­tų bū­ti net sau­gaus eis­mo pa­mo­kos“, – svars­tė vir­ši­nin­kas.

De­gė keistas be­na­mio būs­tas Dai­va Ja­naus­kai­tė Ket­vir­ta­die­nį prieš­piet ug­nia­ge­ siai ir grei­to­sios pa­gal­bos me­di­ kai sku­bė­jo prie Smil­te­lės gat­vė­ je esan­čios au­to­mo­bi­lių aikš­te­lės sar­go bū­de­lės. Ma­ny­ta, kad gais­ re ga­lė­jo nu­ken­tė­ti bū­de­lė­je gy­ve­ nan­tis be­na­mis.

Iš me­di­nio sta­ti­nio gre­ta „Sod­ros“ pa­sta­to rū­ko dū­mai, smil­ko vi­du­

je su­krau­ti pa­klo­tai, ant ku­rių nak­ tis lei­džia na­mų ne­tu­rin­tis pu­sam­ žis vy­ras. Ga­li bū­ti, kad jis sa­vo nak­vy­nės vie­to­je pa­li­ko smilks­tan­čią ci­ga­re­ tę. Ap­de­gė čiu­ži­nys, ant­klo­dės bei ke­li sku­du­rai. Be­na­mio bū­de­lė­je tuo me­tu ne­bu­vo. Pap­ras­tai die­nas jis lei­džia Vin­gio gat­vės ga­le, kur su­sto­ja mies­to au­to­bu­sai ir mik­roau­to­ bu­sai. Na­mų ne­tu­rin­tis žmo­gus

vaikš­to pa­si­rams­čiuo­da­mas laz­ da. Vai­ruo­to­jai pa­vai­ši­na be­na­mį rū­ka­lais, o kar­tais pa­si­da­li­ja su­ muš­ti­niais. Au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė anks­čiau bu­vo mo­ka­ma, ta­čiau jau ke­le­tą me­tų Kau­ne gy­ve­nan­tys sa­vi­ nin­kai ne­sam­do sar­go ir ne­ren­ ka rink­lia­vos už ma­ši­nų lai­ky­ mą jo­je. Bū­de­lė neil­gai bu­vo tuš­čia, jo­je grei­tai įsi­kū­rė neį­ga­lus be­na­mis.

„„Rū­pes­tis: kai iš be­na­mio užim­tos sar­go bū­de­lės pra­dė­jo rūk­ti dū­mai,

žmo­nės iš­kvie­tė ug­nia­ge­sius ir grei­tą­ją pa­gal­bą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


8

penktADIENIS, spalio 18, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Lie­tu­va sės prie ga­lingųjų sta­lo Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Lie­tu­va va­kar va­ka­re iš­rink­ta į Jung­ti­nių Tautų Sau­gu­mo Ta­ rybą, ku­riai pa­gal tarp­tau­tinę tei­ sę ten­ka pa­grin­dinė at­sa­ko­mybė už tarp­tau­tinės tai­kos ir sau­gu­mo pa­lai­kymą pa­sau­ly­je.

Va­kar va­ka­re ab­so­liu­čia bal­ sų dau­gu­ma Lie­tu­va pa­tvir­tin­ ta Jung­ti­nių Tautų Sau­gu­mo Ta­ ry­bos na­re – tam pri­tarė 187 iš 191 bal­sa­vu­sių vals­ty­bių at­stovų. Už to­je pa­čio­je grupė­je siū­lomą Kroa­tiją ati­duo­tas vos 1 bal­sas. Kar­tu su Lie­tu­va į Jung­ti­nių Tautų Sau­gu­mo Ta­rybą pa­tvir­tin­ tos ir dar ke­lios vals­tybės – Ni­ge­ri­ ja, Ča­das, Sau­do Ara­bi­ja bei Čilė. Lie­tu­va bus vie­na iš 10 ne­nuo­ la­ti­nių na­rių 2014 ir 2015 m. Kad būtų iš­rink­ta, per bal­sa­ vimą Ge­ne­ra­linė­je Asamblė­jo­je Lie­tu­va turė­jo su­rink­ti du treč­ da­lius balsų. Iš vi­so Jung­tinėms Tau­toms pri­klau­so 193 vals­tybės. Sau­gu­mo Ta­ry­bai pa­gal tarp­ tau­tinę teisę ten­ka pa­grin­dinė at­

sa­ko­mybė už tarp­tau­tinės tai­kos ir sau­gu­mo pa­lai­kymą. Bal­suo­jant Niu­jor­ke da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras Li­nas Lin­ke­vi­čius. Lie­tu­va bu­ vo vie­nin­telė kan­di­datė iš Vi­du­rio ir Rytų Eu­ro­pos ša­lių. Vil­nius dar 1996 m. pa­teikė pa­raišką užim­ti šiai gru­pei ski­riamą vietą. Sau­gu­mo Ta­rybą su­da­ro pen­ kio­li­ka Jung­ti­nių Tautų na­rių. Tai vie­nin­telė ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri pa­gal tarp­tau­tinę teisę ga­li san­kcio­nuo­ti ka­rinės jėgos pa­nau­do­ jimą. Spren­di­mai prii­ma­mi de­ vy­nių balsų dau­gu­ma. Sau­gu­ mo Ta­ry­bo­je Jung­tinės Vals­ti­jos, Ki­ni­ja, Ru­si­ja, Prancū­zi­ja ir Did­ žio­ji Bri­ta­ni­ja yra nuo­la­tinės na­ rės, jos prii­mant spren­di­mus dėl veiksmų, su­si­ju­sių su tarp­tau­ti­ nio sau­gu­mo ir tai­kos pa­lai­ky­ mu, tu­ri ve­to teisę. Ta­ry­bo­je pa­sta­ruo­ju me­tu bu­ vo priim­ti svarbūs spren­di­mai dėl Si­ri­jos che­mi­nio gink­lo ar ka­rinės jėgos pa­nau­do­ji­mo Li­bi­jo­je. Lie­tu­va – pir­mo­ji Bal­ti­jos vals­ tybė, ta­pu­si Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­re.

„„Pasiekimai: Lietuva – pirmoji iš Baltijos valstybių, tarptautinio sau-

gumo klausimais turėsianti balsą šalia didžiųjų pasaulio valstybių. 

„Scanpix“ nuotr.

D.Gry­baus­kai­tei pa­ra­mos ne­rei­kia Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė va­kar pa­reiškė, kad ap­si­spren­du­ si da­ly­vau­ti ša­lies va­do­vo rin­ki­ muo­se ant­ro­sios ka­den­ci­jos siek­ tų kaip ne­prik­lau­so­ma kan­di­datė.

„Jei­gu ap­si­spręsiu kan­di­da­tuo­ ti, man jo­kios pa­ra­mos ne­reikės, aš būsiu ne­prik­lau­so­ma kan­di­ datė“, – žur­na­lis­tams Vil­niu­je sakė D.Gry­baus­kaitė. Pre­zi­den­to rin­ki­mai vyks ki­ tų metų ge­gužės mėnesį. D.Gry­ baus­kaitė ne kartą yra sa­kiu­si, kad ga­lu­tinį spren­dimą dėl sa­vo kan­di­da­ta­vi­mo pa­skelbs tik ki­ tais me­tais. Pre­zi­dentė taip pat pa­neigė ži­ niask­lai­do­je pa­skleis­tas ži­nias, esą su ja ga­limą pa­ramą pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se ap­tarė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos va­do­vas Ro­ lan­das Pak­sas. D.Gry­baus­kaitės tei­gi­mu, pa­starąjį kartą su R.Pak­ su ji bu­vo su­si­ti­ku­si kovą. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius tre­čia­dienį vie­šai pa­tvir­ti­ no girdėjęs gan­dus apie ne­skelbtą R.Pak­so su­si­ti­kimą su D.Gry­baus­ kai­te. LRT lai­do­je tre­čia­die­nio va­ karą prem­je­ro bu­vo pa­klaus­ta apie

ta­riamą R.Pak­so su­si­ti­kimą su ša­ lies va­do­ve, ku­ria­me, anot lai­ dos vedė­jo Ed­mun­do Ja­ki­lai­čio, R.Pak­sas siūlė Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo bei Dar­bo par­ti­jos „pa­ramą mai­nais už tai, kad D.Gry­baus­ kaitė su­tvar­kytų juo­do­sios bu­hal­ te­ri­jos bylą ir Dar­bo par­ti­jos ly­de­ riai būtų iš­tei­sin­ti“. „Aš ir­gi esu girdėjęs to­kią in­for­ ma­ciją. Ži­not, ne­sup­ran­tu to­kių da­lykų. Tai ne­įma­no­ma. Pre­zi­ den­tas ga­li būti koks no­ri ga­lin­ gas, bet kad pa­skam­bintų ko­ kio nors teis­mo pir­mi­nin­kui ir ką nors lieptų... Pre­zi­den­tai kei­čia­ si, teisė­jai kei­čia­si, mes vi­si po­ste esa­me lai­ki­nai, ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip ga­li kil­ti to­kia min­tis vyk­dy­ ti pre­kybą. Čia san­do­riai kaž­ko­ kie?“ – at­sakė A.But­ke­vi­čius. R.Pak­sas ka­te­go­riš­kai pa­neigė bu­vus tokį su­si­ti­kimą. Sei­mo pir­ mi­ninkė Dar­bo par­ti­jos at­stovė Lo­re­ta Grau­ži­nienė taip pat gan­ dais pa­va­di­no kal­bas dėl R.Pak­so esą siū­ly­tos par­ti­jos pa­ra­mos Pre­ zi­den­tei D.Gry­baus­kai­tei per rin­ ki­mus mai­nais už laisvę tei­sia­ miems Dar­bo par­ti­jos va­do­vams. „Klaipėdos“, BNS inf.

„„Įkvėpimas: Vilniaus„inovacijų„forumą„T.J.Bernersas-Lee„pradės„uždegančiu„pranešimu„apie„inovatyvumą„

ir„verslumą„globaliame„pasaulyje.

Vilniaus inovacijų forume viešės žiniatinklio kūrėjas

2013 m. gruodžio 4–6 d. Lietuvos sostinėje vyks pirmasis Vilniaus inovacijų forumas („Innovation Drift“), kurį organizuoja Ūkio ministerija bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Vienas pagrindinių šio tarptautinio renginio pranešėjų – pirmą kartą į Baltijos šalis atvykstantis pasaulinio interneto tinklo (angl. – „World Wide Web“) kūrėjas seras Timothy Johnas Bernersas-Lee. Savo įžvalgomis apie naujovių reikšmę visos Europos ekonomikai forume dalysis verslo ir mokslo inovacijų lyderiai iš įvairių Europos šalių. Pirmą kartą Vilniuje

Į forumą atvyksta vienas įtakingiausių pasaulio inovatorių ir svarbiausių XX a. asmenybių – seras T.J.Bernersas-Lee, viso pasaulio gyvenimą pakeitęs žmogus, geriausiai žinomas kaip nepaprastai reikšmingos šiuolaikinės inovacijos – pasaulinio interneto tinklo – kūrėjas. T.J.Bernerso-Lee išradimas leido išplėtoti didžiausią informacijos šaltinį ir komunikacijos priemonę žmonijos istorijoje, kuri kiekvieną sekundę augdama ir plėtodamasi toliau keičia viso pasaulio kasdienybę. Prieš beveik 25 metus sukūręs informacijos valdymo sistemos pasiūlymą ir vėliau sėkmingai ištobulinęs tris pagrindines technologijas HTML, URL bei HTTP, kuriomis interneto tinklas paremtas ir dabar, seras T.J.Bernersas-Lee vis dar dirba interneto tinklo plėtojimo srityje, yra dėstytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas, visiems prieinamo pasaulinio tinklo ambasadorius. T.J.Bernersas-Lee pradės Vilniaus inovacijų forumą uždegančiu pranešimu apie inovatyvumą ir verslumą globaliame pasaulyje. Vilniaus inovacijų forumo dalyviai

turės unikalią galimybę pasidalyti įžvalgomis apie naujovių reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje su britų dienraščio „The Daily Telegraph“ tituluotu iškiliausiu šių dienų genijumi. Inovacijų lyderių susitikimo vieta

„Vilniaus inovacijų forumas siekia sukurti europinę platformą aukšto lygio diskusijoms apie inovacijų reikšmę, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, išryškinti inovacijas kaip varomąją jėgą sprendžiant ekonomikos augimo ir užimtumo problemas visos Europos mastu“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. „Lietuva nori sukurti tradiciją ateityje organizuoti panašius renginius ES Tarybai pirmininkaujančiose šalyse ir taip atkreipti dėmesį į inovacijas, plėtojamas skirtinguose regionuose“, – teigia MITA vadovas Arūnas Karlonas. Anot A.Karlono, forumas skirtas visiems, kurie nori pasisemti naujų verslo idėjų, užmegzti vertingų ryšių. „Norime atverti duris ir parodyti Europai, kad esame kūrybingi, turintys idėjų, žinių, kad mūsų šalyje kuriamos technologijos gali konkuruoti užsienio rinkose“, – aiškina MITA vadovas. Forumo, kuriame laukiama apie 600 dalyvių iš visos Europos, pranešėjų sąraše yra ir daugiau svarbių inovacijų srities asmenybių: garsusis Berlyno pradedančiųjų įmonių akademijos (angl. – „Startup Academy“) įkūrėjas Christophas

Räthke, moterų ir jaunimo verslumo bei skaitmeninių technologijų eskpertė Cheryl D.Miller, Talino atstovybės ES vadovas, vienas iš miesto e. paslaugų sistemos kūrėjų Allanas Alaküla, taip pat devynių Baltijos jūros regiono šalių ministrai, aukšti Europos Komisijos pareigūnai. Vilniaus inovacijų forumo dalyviai ne tik diskutuos apie Europos inovacijų politiką, smulkiojo ir vidutinio verslo svarbą kuriant inovatyvią Europą, bet ir dalysis gerosios praktikos pavyzdžiais. Įkvepiantys pranešėjai bei moderatoriai forumo dalyvius kvies dalyvauti sesijose apie ekologines inovacijas ir žaliuosius verslo modelius, pradedančiąsias įmones bei verslumą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, įmonių konkurencingumą ir klasterių plėtrą, inovacijas regionuose. Forume bus pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“. Forumo dalyviai galės rinktis interaktyvias sesijas iš plačios dviejų dienų trukmės forumo programos. Diskusijas papildys mokslo ir technologijų paroda, o trečią dieną forumo svečiai bus pakviesti apsilankyti Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėse ir slėniuose. Registracija jau prasidėjo

Dalyvavimas Vilniaus inovacijų forume („Innovation Drift“) yra nemokamas, bet išankstinė registracija būtina. Norintys dalyvauti renginyje jau gali registruotis interneto svetainėje www.vif2013.com, kurioje skelbiama visa svarbi informacija apie renginį. Renginys skirtas verslo atstovams. Vilniaus inovacijų forumas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. PR


9

penktadienis, spalio 18, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

D.Kuklačiovas: katės prisimena viską Lapkričio pradžioje Klaipėdoje gastroliuos Kuklačiovo kačių teatras iš Maskvos (Rusija) – vienintelis toks pasaulyje, pelnęs originaliausio titulą.

Apie tai, kaip katės teatre sutaria su šunimis, kaip tampama artiste, kaip katinėliai liūdi ar džiaugiasi, kiek trunka paruošti tokį artistą scenai, kalbėjomės su šio teatro meno vadovu Dmitrijumi Kuklačiovu. Turi būti unikalus

– Kiek gyvūnų šiandien jūsų teatre ? – Maždaug 120 pūkuotų artistų, tarp kurių – ir keturi šuneliai. – Kačių gerokai daugiau, šuneliams turbūt trūksta vietos? – Ne, jie gyvena drauge. Turime tik vieną – Artistą, kuris labai nesugyvena su katėmis. Jis toks savarankiškas, toks savimyla, kad galėjo sutarti tik su šunimis. Tad su jais ir gyvena. – Teko girdėti, kad gaunate labai daug pasiūlymų priglausti vieną ar kitą katinėlį, tačiau dabar artistų į teatrą jau nebepriimate. Kodėl? – Išties mums labai dažnai siūlo gyvūnėlių, bet neturime tiek daug vietos jiems. Mes ne prieglauda. Pas mus tiesiog nėra tiek daug patalpų. Nuo tos minutės, kai mes paimame katinėlį, iki jo pirmojo susitikimo su kitais mūsų artistais jis bent mėnesį praleidžia karantine. Ten skiepijamas, jam tikrinamas kraujas, kadangi, paėmus katinėlį gatvėje, mažiausiai 70–80 proc. tikimybė, jog jis yra kokios nors infekcijos nešiotojas. O pas mus gyvūnėliai gyvena kartu. Tad jei mes katinėlį priglaudžiame, jis tikrai turi būti unikalus. Tada jį į namus priima kuris nors mūsų darbuotojas ir po būtiniausių procedūrų naujokas atvyksta į teatrą, ir pradedame su juo dirbti. – Kada paskutinį kartą jūs priėmėte į trupę naują artistą?

„„Artistai: D.Kuklačiovas vadovauja savo tėvo įsteigtam kačių teatrui ir jų pasirodymams publikai.

– Šią vasarą. Tai įvyko gastrolių metu Iževsko mieste. Taip mes šį katinėlį ir pavadinome – Ižikas. Kaip mums pasakojo organizatoriai, jis prie operos teatro, kuriame vyko mūsų pasirodymai, pasirodė prieš dvi dienas iki mūsų atvykimo. Kasdien vaikščiojo aplink teatrą ir vis taikėsi pranerti pro duris. Kaip vėliau paaiškėjo, katinėlis buvo visai kurčias, bet labai geras, švelnus, tarsi šunelis. Mums jį atnešė žiūrovai, nes pamanė, jog jis pabėgo iš teatro. Atvirai pasakius, nenorėjau jo imti, tačiau kai jis pats įlipo į mūsų autobusą ir atsitūpė, nebenorėjau išvaryti, nes supratau, jog viskas – tai mūsų klientas. Daugiau nei draugas

– Kiek laiko praeina, kad suprastumėte – kokiam triukui katinėlis tinkamas, ką jis veiks spektakliuose? – Įvairiai. Kartais savaitė, dvi, o kartais ir pusmetis. Kol bendraudamas su gyvūnėliu supranti, kas jam labiausiai patinka – bėgioti, šokinėti, sėdėti ar judėti. Labai svarbu jokiu būdu netaikyti jokios prievartos. Repetuoti reikia žaidžiant, pamažu mokyti katinėlį nebijoti scenos. Kad scena taptų ta vieta, kur jis gyvena. Joje žaidžia, valgo. Palaipsniui mes įjungiame šviesas, muziką, viską, kas iš pradžių galėtų išgąsdinti gyvūnėlį. Praeina daug laiko, kol jis pripranta prie garsios

muzikos, aplodismentų. Kol katinėlis įpranta prie scenos, prireikia metų kasdienių repeticijų. – Kokio amžiaus jūsų jauniausias ir seniausias artistai? – Pati jauniausia – mūsų katytė Marfa, jai viso labo pusmetis. Tačiau jai dabar rudeninis paūmėjimas, katytė tapo nevaldoma, tad į sceną jos laikinai nebeleidžiame. Vyriausia Černuška jau sulaukė 22ejų. Ir ji gyvena drauge, nors spektakliuose ir nebedalyvauja. Pas mus daug vadinamųjų pensininkų, kuriems po 18–20 metų. Tačiau visi jie gyvena drauge. Mes niekada gyvūnų neišdaliname, nemigdome. Nes kiekviena katytė mums ne tik artistė, ji artimesnė. Tai daugiau nei draugas, ji šeimos narys, nes gyvena drauge nuo vaikystės. Ir kai jos miršta, išgyvename lyg netekę artimiausio giminaičio. – 22 metai – tai labai solidus amžius katei. Ji – rekordininkė, ar turėjote ir vyresnių? – Katė Strelka pas mus pragyveno 25 metus. Ji buvo pirmoji mano tėvo Jurijaus katė. Galima pasakyti, jog ji mane išauklėjo. Labai svarbu, kad gyvūnas visą laiką būtų aktyvus. Mūsų spektakliuose vaidina skirtingi gyvūnai. Ir pamatytumėte katinėlio akis, kai visus aplink imi, o jis turi likti namuose, nes tame spektaklyje, deja, nevaidina. Tenka paimti kartu ir jį... Katytė nori

būti reikalinga, jai tai labai svarbu. Kaip ir žmogui – kol jis jaučia, jog yra reikalingas ir svarbus, laukiamas, jis gyvena. Tačiau, kai pajunta, jog niekam nebereikalingas, „sudega“ žymiai greičiau. Tas pats vyksta ir su gyvūnais. Kol katytė jaučia, kad ji reikalinga, ji dirba. Pavyzdžiui, mūsų Černuška tiesiog lėtai pražingsniuoja skambant lyriškai melodijai, sekant prožektoriaus spinduliui. Labai svarbu rasti gabumų, kurie užslėpti mažoje, bet labai geroje ir nuoširdžioje gyvūno širdelėje. Ji dovanoja mums savo meilę, gerumą, visai nereikalaudama nieko sau. Išsklaido blogą nuotaiką

– Pas jus gyvena tiek daug gyvūnų. Ar sunku juos visus prižiūrėti? – Svarbiausia jiems netrukdyti. Pas mus dirba du veterinarijos gydytojai, kurie stebi gyvūnus. Kartą per mėnesį jie juos apžiūri. Kiekvienas gali susirgti, apninka inkstų akmenligė. Tačiau jei liga netrukdo, katinėliai juda ir vaidina, čia nėra nieko blogo. Neseniai vienam katinėliui nustatė lūpos vėžį. Iš pradžių manėme, kad infekcija, tačiau tyrimai parodė, jog tai vėžinės ląstelės. Vežėme atlikti aštuonias procedūras, švitinome, ir katinėlis jau gyja. Svarbiausia reguliariai tikrinti, laiku nustatyti diagnozę ir tinkamai gydyti.

Antono Denisovo nuotr.

120

– tiek pūkuotų artistų yra Kuklačiovo kačių teatre.

– Ar lengva sutarti su kate? – Labai svarbu, kad ji iškart parodytų savo tikrąjį būdą. Apie tai galima spręsti iš judesių. Ir labai svarbu su katyte bendrauti, kad ji tave pažintų, suprastų. Žmogus atpažįsta kitą žmogų daugiau vizualiai, o katės – priešingai. Jos mato kažkokius vidinius bruožus. Jei jūs vidujai agresyvūs, esate blogos nuotaikos, kažkuo sujaudintas, gyvūnai iškart tai jaučia. Jie turi fenomenalią nuojautą. Vienas įdomiausių kačių fenomenų, kad jos nuspėja vieną ar kitą įvykį. Lig šiol nenustatyta, kaip katės murkia, kaip jos išleidžia šį garsą. Katėje labai daug nepaaiškinamų dalykų. Jei jus aplankė bloga nuotaika – paglostykite katę, ir visa, kas negatyvu, dings. Katės tikrai sugeba panaikinti neigiamą energiją. Man rašo nemažai žmonių, kurie pasakoja, kaip katės juos išgelbėjo. Anksčiau niekada nemaniau, kad šių įvykių tiek daug.

12


10

penktadienis, spalio 18, 2013

pramogų gidas Naujųjų meno medijų stovykla

Šiandien Palangoje vyks šiuolaikinių naujųjų medijų meno kūrybinė stovykla, kurią ves Lietuvoje gerai žinomi Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai ir medijų meno kūrėjai. Jie supažindins su medijų meno kūrybos sritimis bei praktinių užsiėmimų metu patars, kaip realizuoti menines idėjas. Doc. dr. Rimantas Plungė papasakos apie medijų meną, jo situaciją bei tendencijas. Medijų meno dėstytoja Aritonė Plungienė patars, kaip komponuoti vaizdą, kuriant fotografiją. Medijų menininkas, menotyrininkas Remigijus Venckus atskleis filmo kūrimo paslaptis, kalbės apie režisavimą ir filmavimą. KUR? A.Mončio namuose-muziejuje Palangoje (S.Daukanto g. 16). KADA? Spalio 18 d. 13–17 val. KAINA? 4 Lt.

Primins „The Beatles“ dainas

Rytoj į Klaipėdos koncertų salės sceną žengs du žinomi šalies atlikėjai, kurie dainuos visame pasaulyje išgarsėjusio Liverpulio ketvertuko – populiariausios visų laikų muzikos grupės „The Beatles“ dainas. Vilniaus Mažojo teatro aktorius Jokūbas Bareikis ir operos solistas Rafailas Karpis primins nemirtingą „The Beatles“ kūrybą. Tai bus tarsi gyva popmuzikos istorijos pamoka tiems, kurie vertina profesionalų atlikimą ir neabejotiną pripažinimą pelniusią muziką. Abu artistai puikiai pažįstami koncertų lankytojams, „Triumfo arkos“, „Auksinio balso“, kitų televizijos šou žiūrovams. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Spalio 19 d. 18 val. KAINA? 33–58 Lt, bilietus platina „Ticketpro“.

Klaipėdietė dailininkė Renatė Lūšis, nuo vaikystės iki šių dienų iš rankų nepaleidžianti akvarelinių dažų paletės, pirmą kartą uostamiesčio Rūtų galerijoje pristatė savo personalinę darbų parodą, pavadinusi ją „Moters žydėjimas“.

„„Autorė: per 45 kūrybos metus R.Lūšis nuliejo šimtus akvarelių, tarp jų – ir moterų aktai, ir portretai, ir natiurmortai.

R.Lūšis: portretas – mano kūrybos pagrindas Simona Lėliutė Moterys – gėlių apsupty

Parodoje eksponuojami skirtingais dailininkės kūrybos dešimtmečiais sukaupti akvarele nutapyti darbai. Tai dvi dešimtys autorės realistinių kūrinių, tarp kurių – aštuoni moterų portretai, penki aktai ir septyni natiurmortai su gėlėmis. „Kadangi mano darbuose dominuoja moterų figūros ir įvairių gėlių kompozicijos, todėl ir sumąsčiau parengti teminę parodą, kurioje gėlė ir moteris turėtų sąlytį. Tokia paroda man yra pirmoji“, – per vernisažą teigė R.Lūšis. Švelnumas, romantika, plastiškumas, lyrika, gyvumas ir lengvumas yra pagrindiniai menininkės stilistiniai bruožai, pastebimi nuo pat autorės kūrybos kelio pradžios. „Portretas – yra mano kūrybos pagrindas“, – sakė autorė, parodoje pateikusi savuosius ryškiausius ir svarbiausius moterų portretus.

Juose vaizduojamos dailininkės draugės – Jurga ir dizainerė Ramunė, teatro aplinkos moterys – fleitininkė Aušra Kuraitė, solistė Jolanta Sližauskaitė.

Švelnumas, romantika, plastiškumas, lyrika, gyvumas ir lengvumas yra pagrindiniai šios menininkės kūrybos bruožai.

Moterų aktai – „Baltijos moteris. Suomija“ ir „Baltijos moteris. Švedija“ skiriasi atlikimo stilistika iš visų parodoje esančių darbų. Nuogų moterų figūros, geometriškai skaidytuose peizažuose, asocijuojasi su kubizmo krypčiai būdinga tapymo

maniera. Judančios, plastiškos jos tiek portretuose, tiek aktuose sužiba plataus spektro koloritu – čia esama nuo šviesių, pastelinių iki ryškių, sodrių, tamsių tonų. Pradėjo nuo oranžinio pieštuko

Spalvų ryškumas matomas ir kituose dailininkės kūriniuose – gėlių kompozicijose. Pasak R.Lūšis, jai pozuodavo ne tik draugės, mokinės, aktorės, teatre dirbę žmonės. Akvarele nutapytos gėlės taip pat nėra fantazijos vaisius. Dailininkė dažnai sėdėdama prie vandens ar sode tapė įvairiausių lauko gėlių natiurmortus, kūrė jai dovanotų gėlių eskizus, kurie vėliau ant popieriaus atgydavo nuspalvinti akvareliniais dažais. „Ramybė“, „Rudens sonata“, „Dalijos su vaivorykšte“ yra vieni spalvingiausių natiurmortų ekspozicijoje. R.Lūšis prisiminė, jog piešti ji pradėjo dar vaikystėje, kai tėtis padovanojo piršto storumo oranžinį

pieštuką ir piešimo sąsiuvinį. O tapymas akvarele paspartėjo trečioje klasėje už gerą mokymąsi ir piešimą iš mokytojos gavus akvarelės dažų paletę. Šios tapymo technikos valdymas, sukaupta patirtis tapant iliustracijas, atvirukus, biologinius piešinius nuo pat mokyklos laikų rodo dailininkės profesionalumą. Kūryba – muzikos skambesy

Be akvarelinės tapybos, dailės dėstymo meno mokyklose, menininkė jaučia stiprų ryšį su teatru ir muzika. „Simfoninė muzika, opera man labai svarbi. Ji lydėjo mane per visą kūrybos laikotarpį. Tapant portretus ir aktus, melodija niekuomet nepaliaudavo skambėjusi, o ir kūrinių pavadinimai būdavo susiję su ja“, – atviravo dailininkė. Rūtų galerijoje autorės pageidavimu per parodos atidarymą skambėjusi gyva klasikinė muzika, atlik-

„„Sąsajos: R.Lūšis savo darbų parodai Rūtų galerijoje atrinko dvi dešimtis akvarele nutapytų kūrinių, kuriuos vienija gėlės ir moters žydėjimo tema.

ta klavišiniais ir saksofonu, suteikė vitališkumo ir pamalonino ne vieną žiūrovą. R.Lūšis akvarelės darbų paroda „Moters žydėjimas“ veiks iki lapkričio 6 d.

Vizitinė kortelė R.Lūšis gimė 1942 m. spalio 5 d. Klaipėdoje. 1970–1975 m. studijavo dailės pedagogiką Vilniaus dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1968 m. Nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 40 metų mokiusi dailės meno mokyklose, dabar yra laisva menininkė. Dalyvauja tarptautiniuose pleneruose, rengia juos ir parodas Lietuvoje bei užsienyje.

Rūtų galerijos nuotr.


11

penktadienis, spalio 18, 2013

pramogų gidas Šoks ir mažiems, ir dideliems

Menininkų grupės „Žuvies akis“ šiemet Klaipėdoje įkurtas šokio teatras „PADI DAPI FISH“ šeštadienį šiuolaikiniu šokiu pradžiugins ne tik mažuosius žiūrovus, bet ir su lengvu humoru pasakos apie jų mamų bei tėčių santykius. Rytoj vidurdienį bus rodomas žaismingas ir interaktyvus D.Binkauskaitės šokio spektaklis „Apkabinsiu tave“, skirtas vaikams iki 11 metų. Jame šoka A.Šeiko, I.Kuznecova, P.Lisauskas ir D.Berulis. Vakare I.Kuznecova ir P.Lisauskas šoks savo spektaklį „Ir viskas klojos kuo puikiausiai“ – lyrišką šeimyninės meilės novelę suaugusiesiems. KUR? „Šokio galerijoje“ (Herkaus Manto g. 31A, III a.). KADA? Spalio 19 d. 12 ir 18 val. KAINA? 15, 10 Lt.

Muziejuje – senųjų fotografijų paroda

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) dvi savaites bus eksponuojama kilnojamoji senųjų fotografijų paroda „XIX a. II p.–XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“. Ją sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos suskaitmenintos senosios fotografijos, sukurtos pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.), iš 25-ių šalies muziejų rinkinių. Dalis ekspozicijos skirta valstybei svarbiems įvykiams, jubiliejams, kita dalis pasakoja apie iškilias asmenybes, o trečioji atspindi Lietuvos dvarus ir jų šeimininkus. KUR? MLIM (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Spalio 23 – lapkričio 9 d. KAINA? Muziejaus lankymas – 5, 2,5 Lt.

Garsaus ekspresionisto sugrįžimas Prano Domšaičio galerijoje po savaitės duris lankytojams atvers Klaipėdoje gimusio tapytojo ekspresionisto Karlo Eulensteino (1892– 1981) tapybos paroda, kurią pristatys Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejus (Vokietija). Atrasti iš naujo

Didžiąją dalį kūrinių šiai parodai paskolino privatūs asmenys, gyvenantys Vokietijoje, keli paveikslai yra iš muziejaus rinkinių. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorius, vienas žymiausių Rytų Prūsijos dailės paveldo žinovų ir nuoseklus jo tyrinėtojas dr. Jörnas Barfodas. Rugsėjį ir spalį kiek didesnės apimties K.Eulensteino tapybos paroda vyko Liuneburge – ji tęsė muziejaus pradėtą dailininkų, kilusių iš Rytų Prūsijos, kūrybos pristatymų ciklą. Jau kelerius metus sėkmingai bendradarbiaujant LDM P.Domšaičio galerijai ir Rytprūsių krašto muziejui, ir Klaipėdos visuomenė turi galimybę iš naujo atrasti pamirštų, o gal net ir

Iki 1944-ųjų kiekvieną vasarą K.Eulensteinas ilgoms atostogoms atvykdavo į gimtinę – Klaipėdą, Kuršių neriją. Jis buvo nuolatinis Nidos dailininkų kolonijos narys, artimai bendravo su Ernstu Mollenhaueriu, Maxu Pechsteinu. Likus keturioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, per Berlyno bombardavimą sudegė tapytojo dirbtuvė ir beveik visi ten buvę jo darbai. Dailininkas pradėjo naują kūrybos etapą – iš prisiminimų tapė paveikslus, kuriuose nuolat kartojosi Kuršių marių, Nemuno deltos ir Klaipėdos miesto vaizdai. Pokarinei K.Eulensteino kūrybai būdingi vėlyvojo ekspresionizmo bruožai. Prisiminimų paveikslai

„„K.Eulensteinas. Saulėlydis. XX a. 7 dešimtmetis. Kartonas, tempera.

visai nežinomų iš Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto kilusių dailininkų kūrybą. P.Domšaičo galerijoje jau buvo pristatyta Alexanderio Kolde’s grafika (2009), Horsto Skodlerrako (2009), seserų Annos ir Margarethe Sinnhuber (2011) tapyba. Gimtinės nepamiršo

K.Eulensteinas yra garsiausias iki Antrojo pasaulinio karo iš Klaipėdos kilęs dailininkas. Gimęs gausioje garlaivio kapitono šeimoje, dešimties metų jis neteko tėvo, vėliau mokėsi buhalterijos ir dirbo pirklio kontoroje. Skaičiai jo niekada netraukė – nuo mažų dienų

skleidėsi meniniai gebėjimai muzikai ir dailei. K.Eulensteinas dalyvavo savanoriu Pirmajame pasauliniame kare, o jam pasibaigus į kontorą nebegrįžo – pagaliau įgyvendino seną svajonę ir iki 1923 m. Karaliaučiaus meno akademijoje studijavo tapybą. Kelerius metus praleidęs Karaliaučiuje, K.Eulensteinas persikėlė į Berlyną, kuriame gyveno visą likusį gyvenimą, buvo laisvai kuriantis menininkas. Tačiau ryšys su gimtuoju kraštu nenutrūko ir jam gyvenant didmiestyje. Pamario ir pajūrio gamta, žvejai ir jų kasdienybė liko svarbiausiomis jo kūrybos temomis.

K.Eulensteino tapybos stilius ir vaizdavimo būdas – išskirtiniai. Jis giliai jautė Kuršių marių kraštovaiz-

K.Eulensteinas yra garsiausias iki Antrojo pasaulinio karo iš Klaipėdos kilęs dailininkas. dį, sodriomis spalvomis ir sunkiomis formomis perteikė ten gyvenančius žmones ir jų aplinką. Pasak dr. J.Barfodo, trečiajame XX a. dešimtmetyje K.Eulensteino kūryboje akivaizdžios tradicinės ir moderniosios tapybos sąsajos. Ketvirtajame dešimtmetyje dailininkas patyrė naujojo daiktiškumo įtaką, nors kūriniuose

išliko jam būdinga ekspresija. Dramatiškos paveikslų nuotaikos, neherojiškos veikėjų figūros ženkliai skyrėsi nuo Trečiojo reicho toleruojamo meno. 1937 m., Vokietijoje vykstant „išsigimusio meno“ kampanijai, nemažai tapytojo darbų buvo konfiskuota. Po 1945-ųjų dailininkas toliau gilinosi į ekspresionizmą, tobulino stilių. Šiuo požiūriu jo kūrybos kelias artimas gero draugo ir kraštiečio E.Mollenhauerio pokarinės kūrybos raidai. Vėlyvuosiuose darbuose išryškėjo sąsajos su vokiečio Emilio Nolde’s ir prancūzo Georgeso Rouault kūryba. Kaip pasakojo P.Domšaičio galerijos vedėja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, parodoje Klaipėdoje bus eksponuojami tempera tapyti K.Eulensteino paveikslai ir akvarelės: „Pamatysime keletą sėkmingai išlikusių ankstyvųjų darbų – „Pirmasis išplaukimas“ (maždaug 1931 m.), „Gluosniai prie vandens“ (maždaug 1930 m.). Didžioji parodos dalis – tai prisiminimų paveikslai, kuriuose dailininkas visų pirma atkūrė Klaipėdos vaizdus – uostą, Didžiosios Vitės, kurioje gimė, pastatus ir gatveles, Locmanų bokštą, Žvejų uostelį... Tapytojo pamėgti motyvai – saulėlydžiai pajūryje, Kuršių marių platumos ir žvejų laivai pakrantėse nutapyti greitu, laisvu potėpiu, alsuoja sodriomis, švytinčiomis spalvomis, kurios K.Eulensteino paveiksluose svarbesnės nei formos“. Paroda „Karlas Eulensteinas, ekspresionistas iš Klaipėdos“ į P.Domšaičio galeriją lankytojus pakvies spalio 25 d. ir veiks iki gruodžio 8 d. „Klaipėdos“ inf.

Jaunieji atlikėjai šlovins Verdį Kitą savaitę Klaipėdos koncertų salės scenoje liesis skambūs jaunimo balsai ir darnūs garsai. Entuziastingojo maestro Martyno Staškaus vadovaujami, koncerte „Vivat Verdi“ pasirodys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentų simfoninis orkestras, choras bei solistai. Tikėtina, jog po kelerių metų jų pavardes skaitysime svarbiausių mūsų šalies ir gal net pasaulio renginių afišose.

Šiemet didžioji muzikų ir teatralų kalvė LMTA mini 80 metų jubiliejų. Jau plačiai nuvilnijo šiai reikšmingai progai skirtų renginių ir koncertų banga, spalio 23-iąją atsirisianti ir į uostamiestį. LMTA istorijos pradžia siekia 1919 m., kai kompozitorius Juozas Naujalis Kaune įsteigė muzikos mokyklą. 1933-iaisias ji buvo reorganizuota į aukštąją mokyklą – Kauno konservatoriją, ku-

riai tuomet vadovavo kompozitorius Juozas Gruodis. Nuo tol praėjo 80 įstaigos gyvavimo metų. LMTA studentų simfoninis orkestras nuolat bendradarbiauja su žymiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais bei dirigentais. Jis dalyvauja įvairiuose projektuose, ne kartą koncertavo Austrijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Su orkestru dirbo prof. Juozas Domarkas, prof. Gintaras Rinkevičius, doc. Robertas Šervenikas ir kiti dirigentai pedagogai. Nuo šių metų kolektyvui vadovauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas M.Staškus. Pasak jo pasisakymo viename interviu, vadovauti nuolat kintančiam ir atsinaujinančiam kolektyvui – nemažas iššūkis, tačiau jis pasirengęs perduoti savo sukauptą dirigento patirtį bei žinias jauniesiems kolegoms:

„LMTA simfoninis orkestras yra nesibaigiantis procesas, kurio pagrindinis tikslas – ruošiant įdomias, patrauklias programas, parengti profesionalius, meninių iššūkių nebijančius orkestro muzikantus“. Šį mėnesį LMTA simfoninio orkestro, mišraus choro ir dainavimo specialybės studentai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atlieka italų operos meistro Džiuzepės Verdžio 200-osioms gimimo metinėms skirtą programą. Dž.Verdžio genijus yra universalus ir visiems suprantamas. „Aš rašau muziką žmonėms, o ne kritikams“, – teigė pats kompozitorius. Matyt, toks požiūris lėmė pasaulinį jo operų populiarumą ir šlovę. Nepaprastai raiški ir melodinga Dž.Verdžio muzika užburia ir priverčia į operos teatrus publiką sugrįžti vėl ir vėl. Klaipėdoje vyksiančio koncerto programoje trečiadienį 18 val.

„„Proginis: M.Staškaus vadovaujami LMTA studentų simfoninis orkes-

tras, choras bei solistai bendru koncertu klaipėdiečiams primins, kad LMTA šiemet mini savo 80-metį. LMTA archyvo nuotr.

skambės žymiausių ir rečiau atliekamų kompozitoriaus operų fragmentai, tarp kurių bus ir visiems puikiai žinoma Hercogo dainelė „La donna è mobile“ („Širdys merge-

lių“) iš operos „Rigoletas“ bei choras „Va, pensiero, sull’ali dorate“ („Skrisk, svajone, sparnuotoji mano“) iš „Nabuko“. „Klaipėdos“ inf.


12

penktadienis, spalio 18, 2013

pramogų gidas

Keturi Kauno kino festivalio filmai Spalio 18–20 dienomis uostamiesčio žiūrovų laukia gero kino puota – keturi šiemečio tarptautinio Kauno kino festivalio filmai.

Intelektualiam penktadienio vakarui 7-asis Kauno kino festivalis rekomenduoja vizualiai užburiančią australų režisierės Cate Shortland dramą „Lorė“ (2012, N7). Apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose skinanti lyriška ir neįprasta holokausto studija supažindins su Lore (akt. Saskia Rosendahl) – mergina, kuriai pavesta rūpintis jaunesniais broliais ir seserimi, kai jų naciai tėvai paimami į sąjungininkų nelaisvę. „Lorė“ – sukrečianti kelionė laiku į nepakeliamai skaudžią praeitį, kurios bauginantys šešėliai dar ilgai temdys mūsų bei ateinančių kartų atmintį. Seanso pradžia – 19 val. Šeštadienį 17.30 val. festivalis pakvies leistis į mūzų medžioklę kartu su dokumentinių filmų kūrėju Andreasu Koefoedu bei danų „indie“ roko kolektyvu „Efterklang“. Komanda keliaus į apleistą Šiaurės Rusijos miestelį Piramidą, kuris kadaise buvo anglies kasybos centras. Pasakotojas Aleksandras – buvęs Piramidos gyventojas – perkels žiūrovus į praeitį, kurioje miestas klestėjo, o rusų darbininkai su šeimomis čia gyveno tarsi paralelinėje visuomenėje, toli nuo žiaurios Sovietų Sąjungos realybės. „Piramidos vaiduoklis“ (2012) – išskirtinis danų muzikinis bei vizu-

alinis šedevras, atskleidžiantis ne tik „Efterklang“ kūrybinį procesą bei albumo muzikines subtilybes, bet ir Šiaurės gamtos grožį. Tą patį vakarą 19 val. estė režisierė Heleri Saarik savo debiutine juosta skambiu pavadinimu „Visi muzikantai yra šunsnukiai“ (2012, N16) publiką nuves į visatą, kurioje riba tarp realybės ir iliuzijų yra neįtikimai plona. Toks pasaulis pažįstamas visiems, kurie suvokė, kad yra laikas suaugti ir pripažinti, jog vien iliuzijų nepakanka, bei tiems, kurie, nepaisydami visko, pasirinko svajoti. Sekmadienį 19 val. tarptautinis Kauno kino festivalis su klaipėdiečiais kino mėgėjais atsisveikins svarbiu Lenkijos visuomenės pokyčių ir devintojo dešimtmečio jaunosios kartos galimybių liudijimu tapusiu Leszeko Dawido filmu „Tu – Dievas“ (2012, N7). Kaip rašė „Gazeta Wyborcza“ kritikas Romanas Pavlovskis, „šis filmas nėra dar viena švelni pasaka apie nugalėtą gėrį, tai – radikalus pasakojimas apie pasaulį, kuriame visi nekovojantys nuskęsta. Puikiai sumontuotoje, tikrais faktais paremtoje istorijoje prabylama prieštaringa hiphopo kalba“. Filmai su lietuviškais subtitrais bus rodomi Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžiojo Vandens g. 2). Bilietai – po 6 Lt. Festivalio dienomis bilietus galima įsigyti Parodų rūmų kasoje. „Klaipėdos“ inf.

„„Dokumentiniai: lietuviškas filmas „Aldona” pasakoja apie Grūto parke klaidžiojančią aklą moterį, o Belgi-

jos ir Kolumbijos juosta „Likimo valioje” – apie pabėgėlio iš Ugandos kasdienybę netoli poliarinio rato.

„Vilniaus kino šortai“ – Klaipėdoje

„„Vaidybinis: rumunų filmas „Betono maišyklė” –

tragikomiška istorija apie vyro protestą prieš gatvės darbininkus.

Savaitgalį į uostamiestį užsuks didžiausias Baltijos šalyse trumpų filmų festivalis „Vilniaus kino šortai“.

Per dvi dienas bus parodytos šešios konkursinės programos, geriausi festivalio filmai, sužavėję tiek Lietuvos sostinės publiką, tiek tarptautinę komisiją. Tarptautinė komisija festivalio uždarymo metu paskelbė geriausią vaidybinį, dokumentinį ir animacinį filmus bei skyrė keturis specialius prizus ją sužavėjusiems trumpametražiams. Šiemečio 8-ojo festivalio „Vilniaus kino šortai“ geriausia vaidybine juosta buvo išrinktas rumunų filmas „Betono maišyklė“ (rež. Liviu Sandulescu). Tragikomišką istoriją apie vyro protestą prieš gatvės darbininkus komisija pavadino puikiu rumunų naujosios kino bangos pavyzdžiu. Specialiuoju prizu vaidybinio filmo kategorijoje buvo apdovanotas nuotaikingas festivalio atidarymo svečias iš Iz-

„„Animacinis: šiemet „Vilniaus kino šortuose“ ge-

riausiu animacijos kategorijoje pripažintas linksmas italų filmas „Kunigai”.

raelio „Sveiki atvykę… ir užuojauta jums“ (rež. Leonas Prudovsky’s). Bendras Belgijos ir Kolumbijos gamybos kino produktas „Likimo valioje“ (rež. Frederikas Janas Depickere’as) laimėjo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą. Žvilgsnis į niekam nežinomo pabėgėlio iš Ugandos kasdienybę netoli poliarinio rato žiuri sužavėjo

Per dvi dienas bus parodytos šešios konkursinės programos, geriausi festivalio filmai. paprastumu ir jaudinančia vaizdų kalba. Specialus žiuri prizas atiteko lietuvių autorės Emilijos Škarnulytės eksperimentinei dokumentikai „Aldona“ – pasakojimui apie Grūto parke klaidžiojančią regėjimą praradusią moterį. Animacijos ka-

tegorijoje nugalėjęs linksmas italų režisieriaus Astutillo Smeriglia filmas „Kunigai“ žiuri nariams patiko dėl drąsos kalbėti, anot jų, „apie vyrus juodais drabužiais“. Du animaciniai filmai – suomiškas „Kai sustojama“ (rež. Jenni Rahkonen) ir prancūziškas „Moterų laiškai“ (rež. Augusto Zanovello) – pasidalijo specialų žiuri prizą. Šešios festivalio konkursinės programos iš 12-os bus pristatytos uostamiesčio šiuolaikinio meno galerijoje „Si:said“ (Galinio Pylimo g. 28). Šeštadienį nuo 14 iki 18 val. bus rodomos I, IV ir V konkursinės programos. Sekmadienį tuo pačiu laiku bus galima išvysti II, VII bei XI konkursines programas (plačiau apie jas – filmshorts.lt). Bilietai – po 6 Lt. Bet pirmiausia „Vilniaus kino šortai“ pasieks Nidą, kur VDA meno kolonijoje festivalio trijų konkursinių programų filmai šiandien 18 val. (IX programa) bei rytoj 17 (XI programa) ir 20 val. (IV programa) bus rodomi nemokamai. „Klaipėdos“ inf.

D.Kuklačiovas: katės prisimena viską 9

„„Seansai: filmai „Tu – Dievas“, „Lorė“, „Piramidos vaiduoklis“ ir „Visi

muzikantai yra šunsnukiai“ uostamiestyje atstovaus 7-ajam tarptautiniam Kauno kino festivaliui.  Organizatorių nuotr.

Turi ypatingą nuojautą

– Kokia istorija įsiminė labiausiai? - Viena moteris pasakojo, kaip ji išėjo į parduotuvę, esančią kitoje jos namų gatvės pusėje. Ji gyveno pirmame aukšte. Ir staiga stovėdama eilėje pamatė, kaip prie jos pribėga jos katė, kuri turėtų būti namuose, ir puola draskyti jos kojas. Ji parėjo namo ir pamatė, jog paliko įjungtą lygintuvą ir lyginimo lenta jau užsiliepsnojusi. Kaip katė galėjo suprasti, jog būtina perspėti šeimininkę apie gresiantį pavojų, kaip jai pavyko ištrūkti – mįslė. Dar vieną istoriją papasakojo gelbėtojas. Prie namo griuvėsių jo komanda staiga išgirdo katės kniaukimą. Gelbėtojai puolė kasti, ir griuvėsiuose rado vystykluose spurdantį naujagimį, o ant jo – Siamo katytę. Gelbėtojams paėmus

kūdikį, katinėlis pabėgo. Paaiškėjo, jog tai buvo visai svetimas katinas, kuris griuvėsiuose šildė naujagimį net dvi paras. Galime tik stebėtis ir žavėtis kačių gebėjimu suprasti tai, ko mes net nežinome, ir jų sugebėjimais, slypinčiais tuose mažuose pūkuotuose kamuoliukuose. Aš stengiuosi visiems pasakyti, kad katė – ne šiaip padarėlis, kurį galima pamaitinti, pagirdyti ar paglostyti. Katė gali tapti geriausiu draugu, jei skirsite jai daugiau dėmesio ir meilės. – Ar yra tekę pyktis su katėmis? – Katės prisimena viską – bet kokią agresiją, blogą elgesį su jomis. Buvo toks įvykis praeityje. Turėjome katiną Pankratą, kuris spektaklyje iš didelio aukščio šokinėjo man ant peties. Veterinarijos gydytojas

paprašė manęs palaikyti Pankratą, kol jis suleis vaistus. Aš paėmiau katinėlį į rankas, gydytojas suleido vaistus, sušėrė tabletes, atrodė, jog viskas puiku. Tačiau vakare, vykstant pasirodymui, Pankrato numeris patyrė visišką fiasko. Aš ištiesiu ranką, laukiu jo šuolio, o Pankratas nusisuko nuo manęs ir nejuda. Prisiminė, kaip aš jį „nuskriaudžiau“. Turėjo praeiti nemažai laiko, kol mudu susitaikėme. Katės tokios jautrios, kad negalima jokia, net menkiausia agresija. Ir mano mylimos katytės daro tik tai, kas joms patinka. Kuklačiovo kačių teatro spektaklis „Mano mylimos katytės“ Klaipėdos žvejų rūmuose vyks lapkričio 8 d. 18.30 val. Bilietai – po 36–66 Lt. Vaikai iki trejų metų įleidžiami nemokamai. „Klaipėdos“ inf.


13

penktADIENIS, spalio 18, 2013

pasaulis Iš­leis ­ pasigydyti

Tik­ri­na ­ už­sie­nie­čius

Ka­tast­rofą lėmė orai

Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius pa­žadė­jo pa­si­ ra­šy­ti įsta­tymą dėl įka­lin­tos eksp­rem­jerės Ju­li­jos Ty­mo­ šen­ko iš­lei­di­mo gy­dy­tis į už­ sienį. „Po­li­tinės jėgos, ku­rioms at­sto­vau­ja­ma par­la­men­te, pa­ rengė įsta­ty­mo pro­jektą, lei­ siantį išspręs­ti šį už­da­vinį“, – va­kar pa­reiškė jis.

Mask­vos po­li­ci­ja naktį į ket­ vir­ta­dienį su­laikė iki 2 tūkst. už­sie­nio ša­lių pi­lie­čių ir nu­ vežė į nuo­va­das pa­tik­rin­ti jų ta­pa­tybės, vyk­dant kam­pa­ niją prie­š Ru­si­jos sos­tinė­je dir­ban­čius ne­le­ga­lius mig­ran­ tus. Rei­dai su­reng­ti po ma­ si­nių et­ni­nių riau­šių Ru­si­jos sos­tinė­je.

Lao­so pa­reigū­nai pra­nešė, kad lėktu­vo, ku­riam tre­čia­ dienį nu­kri­tus į Me­kon­go upę ša­lies pie­tuo­se žu­vo vi­si 49 ja­ me esan­tys žmonės, ka­tast­ rofą vei­kiau­siai nulėmė ne­pa­ lankūs orai. Or­lai­viu ATR-72 skri­do tu­ris­tai iš Aust­ra­li­jos, Prancū­zi­jos, Tai­lan­do, Pietų Korė­jos, JAV ir kitų ša­lių.

Po fis­ka­li­nio mūšio – tik lai­ki­nas ato­kvėpis JAV po­li­ti­kai ra­do išeitį iš fi­nan­sinės ak­la­vietės, at­blo­ka­vo vy­riau­sybės darbą ir iš­gelbė­jo šalį nuo ne­mo­ku­mo. Bet komp­ro­mi­sas pa­siek­tas tik ke­liems mėne­siams, tad jau grei­tai lau­kia­ma naujų mūšių dėl biud­že­to ir skolų.

Pas­ku­tinės aki­mir­kos spren­di­mas

Kong­re­sas tre­č ia­d ienį pri­ė mė įsta­ty­mo pro­jektą, ku­riuo bu­ vo pra­tęsti vy­riau­sybės sko­li­ni­ mo­si įga­lio­ji­mai ir nu­trau­kia­mas dvi sa­vai­tes trukęs vy­riau­sy­bi­nių ins­ti­tu­cijų už­da­ry­mas. Po sa­vai­ tes tru­ku­sių aud­ringų de­batų pro­ jek­tas bu­vo priim­tas li­kus ma­žiau nei dviem va­lan­doms iki spa­lio 17-osios – da­tos, nuo ku­rios Iž­do de­par­ta­men­tui būtų pra­dėję stig­ti lėšų, kad galėtų vyk­dy­ti vi­sus ša­ lies fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Šian­dien mes pra­ laimė­jo­me. Ta­čiau jei žmonės ma­no, kad mes baigė­me ko­ vą dėl iš­laidų, skolų, de­fi­ci­to, „Oba­ma­ca­ re“, jie klys­ta. Pas­ku­tinės mi­nutės pla­nas ati­ to­lins šią rim­čiau­sią krizę pra­ tęsda­mas JAV iž­do de­par­ta­men­to sko­li­ni­mo­si įga­lio­ji­mus iki va­sa­ rio 7 d. Kong­re­sas taip pat pa­siekė su­si­ta­rimą dėl už­da­rytų fe­de­ra­li­ nių agentūrų veik­los at­nau­ji­ni­mo ir tai reiš­kia, kad šim­tai tūkstan­čių ato­stogų iš­leistų dar­buo­tojų grįš į

darbą, o ins­ti­tu­ci­jos bus fi­nan­suo­ ja­mos bent iki sau­sio 15-osios. Pa­gal priimtą įsta­ty­mo pro­jektą vy­riau­sybė galės pa­si­sko­lin­ti dau­ giau, ne­gu lei­do anks­tesnė did­žiau­ sia leis­ti­na ri­ba – 16,7 trln. do­le­rių, kad galėtų vyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ ji­mus. Įsta­ty­mo pro­jek­tu taip pat už­ tik­ri­na­ma, kad vi­siems dar­buo­to­ jams iš fe­de­ra­li­nių ins­ti­tu­cijų, ku­ rios bu­vo lai­ki­nai už­da­ry­tos, bus su­mokė­ti at­ly­gi­ni­mai už pri­vers­ti­ nio ne­dar­bo lai­ko­tarpį. Res­pub­li­ko­nai pra­laimė­jo…

Dau­ge­lis Ats­tovų Rūmų res­pub­li­ konų ne­no­ro­mis su­ti­ko su su­si­ta­ ri­mu, ku­riuo, kaip dau­ge­lis jų ma­ no, ne­bu­vo at­si­žvelg­ta į jų troš­kimą su­val­dy­ti did­žiu­les fe­de­ra­li­nes iš­ lai­das ir at­šauk­ti pre­zi­den­to Ba­rac­ ko Oba­mos ini­ci­juotą svei­ka­tos ap­ sau­gos sis­te­mos re­formą, pra­mintą „Oba­ma­ca­re“. „Gry­nai po­li­ti­niu po­žiū­riu de­ mok­ra­tai ir Bal­tie­ji rūmai šio­je si­ tua­ci­jo­je yra aki­vaizdūs nu­galė­to­ jai, – teigė JAV te­le­vi­zi­jos „ABC News“ ap­žval­gi­nin­kas Tah­ma­nas Brad­ley. – Pa­gal­vo­ki­te, kas įvy­ ko: ne­di­delė res­pub­li­konų frak­ci­ ja, Ar­batėlės par­ti­ja, nu­sprendė iš­ nau­do­ti sa­vo balsą tam, kad mestų iššūkį vy­riau­sy­bei ir mai­nais į jos fi­nan­sa­vimą būtų at­šauk­ta pre­zi­

„„Su­sip­rotė­jo: JAV Kong­re­sas iš­gir­do ame­ri­kie­čių mal­das ap­sau­go­ti vals­tybę nuo fi­nan­sinės ka­tast­ro­fos. 

den­to svei­ka­tos ap­sau­gos pro­gra­ ma. Bet to ne­įvy­ko. Jiems te­ko ka­ pi­tu­liuo­ti, be to – be­sąly­giš­kai.“ Bet ap­žval­gi­nin­kai abe­jo­ja, ar po­li­ti­kai pa­da­rys rei­kia­mas iš­va­ das: „Ma­nau, sausį ir va­sarį mes prie to dar grįši­me. Šis san­do­ris yra trum­pa­lai­kis su­si­ta­ri­mas. Sausį reikės vėl pra­tęsti vy­riau­sybės fi­ nan­sa­vimą, o va­sarį – di­din­ti vals­ tybės sko­los li­mitą. Suin­te­re­suo­tos grupės to­liau „ka­sa“ ir leid­žia su­ pras­ti, kad net po to, kas įvy­ko, ne­ ke­ti­na pa­si­duo­ti B.Oba­mos svei­ka­ tos sis­te­mos re­for­mos klau­si­mu.“ …bet ža­da ko­vo­ti to­liau

Su­si­taikę su li­ki­mu, bet ne­pa­lenk­ti JAV kon­ser­va­to­riai va­kar žarstė sa­vo

AFP nuo­tr.

Res­pub­li­konų par­ti­jos ka­pi­tu­lia­ci­ jos pe­le­nus ir tvir­ti­no, kad ne­sėkme pa­si­bai­gu­si jų ko­va su B.Oba­mos svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos re­for­ ma bu­vo ver­ta pa­vo­jin­go ba­lan­sa­vi­ mo ties JAV eko­no­mi­kos ka­tast­ro­fos ri­ba. „Šian­dien mes pra­laimė­jo­me, – pri­pa­ži­no Ats­tovų Rūmų res­pub­ li­ko­nas Mic­kas Mul­va­ney. – Ta­čiau jei žmonės ma­no, kad mes baigė­ me kovą dėl iš­laidų, skolų, de­fi­ci­to, „Oba­ma­ca­re“, re­li­gi­nių lais­vių ir ly­ gios ap­sau­gos, jie klys­ta.“ Jis – ne vie­nin­te­lis neišgąs­din­tas res­pub­li­ko­nas. „Ko­vo­jo­me tei­singą kovą ir bu­vo ab­so­liu­čiai ver­ta“, – pa­reiškė Ats­ tovų Rūmų narė Mi­che­le Bach­ mann, ku­ri 2010-ai­siais ini­ci­ja­vo

va­di­namąją Ar­batėlės frak­ciją Ats­ tovų Rūmuo­se. M.Bach­mann bei ki­ti sa­vo kry­ žiaus žygį prie­š „Oba­ma­ca­re“ sie­ ja su rei­ka­la­vi­mu smar­kiai ma­žin­ti fe­de­ra­li­nes iš­lai­das ir sa­ko, kad did­ žiulė JAV vals­tybės sko­la, ku­ri šiuo me­tu yra be­veik 16,7 trln. do­le­rių, tik temps že­myn ša­lies eko­no­miką. Kai kas tvir­ti­na, kad at­si­sa­kius ko­vos dėl sko­li­ni­mo­si li­mi­to griež­ to­sios li­ni­jos ša­li­nin­kams bus sun­ kiau grum­tis būsi­muo­se biud­že­to mūšiuo­se. Į vieną jų Va­šing­to­nas įsit­rauks dar šiais me­tais, kai de­ mok­ra­tai norės pa­nai­kin­ti au­to­ma­ ti­nius iš­laidų kar­py­mus, ku­riems pri­ta­ria dau­ge­lis res­pub­li­konų. BNS, „Eu­ro­news“ inf.

Gin­čai kai­na­vo mi­li­jar­dus Jung­tinės Vals­ti­jos iš­vengė fi­nan­ sinės ka­tast­ro­fos, bet 16 dienų tru­ kęs da­li­nis vy­riau­sybės už­da­ry­ mas joms at­si­ėjo 24 mlrd. do­le­ rių, o eko­no­mi­kos au­gi­mas šį ket­ virtį dėl to sulėtės 0,6 pro­centinio punkto – nuo 3 iki 2,4 pro­c.

„„Pa­vo­jus: da­li­nis vy­riau­sybės už­da­ry­mas daug kai­na­vo JAV eko­no­mi­

kai, bet smukęs var­to­tojų pa­si­tikė­ji­mas ga­li at­neš­ti dar di­des­nių nuo­ sto­lių.  „Reu­ters“ nuo­tr.

To­kius skai­čius pa­teikė rei­tingų agentū­ra „Stan­dard & Poor’s“ ir paaiš­ki­no, kad 3,1 mlrd. do­le­rių pra­ras­ta dėl ne­su­teiktų vy­riau­sybės pa­slaugų, 152 mln. do­le­rių per die­ ną kai­na­vo su­mažė­ju­sios ke­lio­nių iš­lai­dos, 76 mln. per dieną pra­ra­do už­da­ry­ti na­cio­na­li­niai par­kai. Iš da­lies už­da­rius vy­riau­sybę, pri­vers­ti­nių ato­stogų bu­vo iš­siųs­ti

800 tūkst. iš 3,4 mln. JAV vals­tybės tar­nau­tojų. Va­kar jie grįžo į darbą, bet ana­li­ti­kai įspėja, kad dviejų sa­ vai­čių krizės pa­da­ri­niai bus jun­ta­mi ir to­liau. Pir­miau­sia dėl nea­pibrėž­ tu­mo, ar po­li­ti­kai su­gebės vėl ras­ti komp­ro­misą kitų metų pra­džio­je. „Jau matė­me, kuo bai­gia­si nea­pibrėž­tu­mas dėl vals­tybės sko­ los li­mi­to, – pri­minė „Stan­dard & Poor’s“ vy­riau­sio­ji eko­no­mistė Beth Ann Bo­vi­no. – 2011 m. rug­ pjūtį var­to­tojų pa­si­tikė­ji­mas pa­ siekė že­miau­sią lygį per 31 me­tus, o bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas tre­ čią ket­virtį ūgtelė­jo vos 1,4 pro­c.“ Pri­vers­ti­nai ato­sto­ga­vu­siems vals­tybės tar­nau­to­jams at­ly­gi­ni­

mus bu­vo pa­žadė­ta su­mokė­ti. Bet pri­va­čioms įmonėms, ku­rios dir­ba vy­riau­sy­binėms įstai­goms, ne­pa­ vyks su­si­grąžin­ti pra­rastų pa­jamų, o jų dar­buo­to­jams – at­ly­gi­nimų. Ži­no­da­mi, kad sau­sio vi­du­ry­je is­ to­ri­ja ga­li pa­si­kar­to­ti, ame­ri­kie­čiai vei­kiau­siai at­sar­giau iš­lai­daus per nau­ja­me­tes šven­tes. Be­ne vie­nin­telė ge­ra nau­jie­na, ku­rią ga­li pra­neš­ti JAV ži­niask­lai­ da po biud­že­to krizės, yra to­kia: pirmą spa­lio sa­vaitę, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu rugsėjį, res­ to­ra­nuo­se bu­vo par­duo­ta 3 pro­c. dau­giau gėrimų, dau­giau­sia – li­ ke­rio. „Ti­me“, „The New York Ti­mes“ inf.


14

penktadienis, spalio 18, 2013

sportas

Apmaudi ne­sėk­mė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Komentaras

Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­re de­biu­ta­vęs Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ pir­mo­sio­se var­žy­bo­se pa­ty­rė ap­mau­džią ne­ sėk­mę – iš­vy­ko­je suo­mių pra­na­šu­ mą te­ko pri­pa­žin­ti tik pa­sku­ti­nią­ją rung­ty­nių se­kun­dę.

Uos­ta­mies­čio ko­man­da tre­čia­ die­nio va­ka­rą Suo­mi­jo­je re­zul­ta­tu 62:63 (16:15, 9:15, 19:17, 18:16) nu­ si­lei­do Loi­mos „Bi­sons“ klu­bui. Aikš­te­lė­je su­si­ti­ko vie­nas ki­ to ver­ti var­žo­vai – taip po var­žy­bų ga­lė­jo pri­pa­žin­ti jas ste­bė­ję aist­ ruo­liai. To­dėl rung­ty­nės bu­vo itin įtemp­tos ir at­kak­lios. Iki ket­vir­to­jo kė­li­nio pa­bai­gos li­kus žais­ti mi­nu­tę, po And­rew Smitho dvie­jų taik­lių bau­dos me­ ti­mų suo­miai pir­ma­vo vos vie­no taš­ko skir­tu­mu – 59:58. Net­ru­kus klai­pė­die­čiai ap­si­gy­nė ir tu­rė­jo pro­gą iš­si­verž­ti į prie­kį. Ta­čiau „Nep­tū­no“ ka­pi­to­no Mar­ ty­no Ma­žei­kos pra­si­ver­ži­mas po krep­šiu bu­vo ne­sėk­min­gas – taš­ kų pel­ny­ti ne­pa­vy­ko. Klai­pė­die­čiai dar ban­dė stab­dy­ti lai­ką pra­žan­go­mis, ta­čiau šis sce­ na­ri­jus ne­pa­si­tei­si­no – „Bi­sons“ žai­dė­jų ran­kos prie bau­dų me­ti­ mo li­ni­jos ne­dre­bė­jo ir šei­mi­nin­kai ati­trū­ko 4 taš­kų skir­tu­mu – 63:59. Po dar vie­nos mi­nu­tės per­trau­kė­ lės grei­tai į var­žo­vų aikš­tės pu­sę per­bė­gęs Val­das Va­sy­lius pa­tai­kė tri­taš­kį. Ta­čiau ka­muo­lys krep­šio tink­le­ lį per­skro­dė jau ai­dint fi­na­li­nei si­ re­nai, to­dėl „Nep­tū­nas“ ne­be­tu­rė­ jo lai­ko dar pa­ko­vo­ti dėl per­ga­lės ir ją šven­tė „Bi­sons“. Vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, ko­dėl klai­pė­die­čiams te­ko su­si­tai­ ky­ti su suo­mių ko­man­dos per­ga­le, bu­vo „Nep­tū­no“ klai­dos ir ne­taik­ lūs bau­dų me­ti­mai. Uos­ta­mies­čio eki­pa pir­mo­je ma­ čo da­ly­je su­kly­do net 12 kar­tų, ant­

Ka­zys Maks­vy­tis

„Nep­t ū­no“ vy­r iau­sia­sis tre­ne­r is

S

uo­miai jau Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­te įro­dė, kad mo­ka žais­t i krep­ši­n į. Tai jie pa­tvir­ ti­no ir šį kar­tą. Bu­vo karš­tos rung­ty­nės, su­si­rin­ko gal še­ši tūks­tan­ čiai žiū­ro­vų. Pras­tai su­žai­dė­me ant­rą­ jį kė­li­nį, nors po di­džio­sios per­trau­kos ir at­kū­rė­me pu­siaus­vy­rą, ta­čiau rung­ ty­nių pa­bai­go­je sėk­mė ly­dė­jo ne mus, o var­žo­vus. De­ja, taip jau įvy­ko. Rei­kia ne­nu­leis­ti gal­vų, lau­kia dar dau­gy­bė rung­ty­nių. Svar­bu pa­da­ry­ti iš­va­das ir ne­be­kar­to­ti tų pa­čių klai­dų.

ro­je – 7 kar­tus. Klai­pė­dos krep­ši­ nin­kai pa­tai­kė vos 56 pro­c. bau­dų me­ti­mų (13 iš 23). Šia­me su­si­ti­ ki­me „Nep­tū­nui“ ne­ga­lė­jo pa­dė­ ti čiur­nos trau­mą pa­ty­ręs Ar­nas But­ke­vi­čius ir ope­ra­ci­jos lau­kian­ tis Si­mas Gal­di­kas, ku­riam yra ply­šęs me­nis­kas – į Suo­mi­ją iš­ vy­ko tik de­vy­ni uos­ta­mies­čio ko­ man­dos krep­ši­nin­kai. Spa­lio 23 die­ną „Nep­tū­nas“ Eu­ ro­pos tau­rės rung­ty­nė­se, Klai­pė­ dos are­no­je nuo 19 val. su­si­kaus su Stam­bu­lo „Be­sik­tas“ eki­pa. „Nep­tū­nas“ Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­re rung­ty­niau­ja ant­ro­jo­je kon­fe­ren­ci­jo­je, H gru­pė­je, ku­rio­ je yra ir Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­ tak“ (Ru­si­ja), Stam­bu­lo „Be­sik­ tas“ (Tur­ki­ja), Atė­nų „Pa­nio­nios“ (Grai­ki­ja), Kra­gu­je­va­co „Rad­nič­ ki“ (Ser­bi­ja) ir Loi­mos „Bi­sons“ (Suo­mi­ja). Į ki­tą eta­pą pa­teks po tris ge­riau­ sias gru­pių ko­man­das.

„„Ko­vin­gu­mas: „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai (mė­ly­na ap­ran­ga) Eu­ro­pos ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jos tau­rės tur­ny­ro at­sa­

ko­mo­sio­se var­žy­bo­se pa­si­ry­žę ati­duo­ti vi­sas jė­gas. 

„Dra­gū­nas“ kurs ste­buk­lą Ste­buk­las įvyk­tų, jei Klai­pė­dos „Dra­gū­ no“ ran­ki­nin­kai sek­ma­die­nį na­muo­se Eu­ ro­pos ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jos tau­rės tur­ny­ ro at­sa­ko­mo­sio­se var­žy­bo­se 16 įvar­čių skir­tu­mu įveik­tų Ru­mu­ni­jos „Stiin­ta Mi­ ni­ci­pal De­de­man“ ko­man­dą. To­kia per­ga­ lė klai­pė­die­čiams at­ver­tų ke­lią į ki­tą tur­ ny­ro eta­pą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Biu­dže­tas 30 kar­tų di­des­nis

„„Suo­mi­jo­je „Nep­tū­no“ gre­to­se ko­vin­gu­mu ir re­zul­ty­vu­mu iš­si­sky­rė

V.Va­sy­lius. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Rei­kia rea­liai ver­tin­ti ga­li­my­bes ir tai įvar­din­ti. Per­ga­lė prieš Ru­ mu­ni­jos ko­man­dą 16 įvar­čių skir­ tu­mu tik­rai bū­tų ste­buk­las, ta­čiau jų juk pa­si­tai­ko, to­dėl esa­me nu­si­ tei­kę ko­vin­gai“, – tei­gė „Dra­gū­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Mig­lius Ast­ raus­kas. Sek­ma­die­nį var­žy­bos „Dra­gū­no“ are­no­je pra­si­dės 14 val. „Svar­biau­sia tai, jog sir­ga­liai pa­ ma­ty­tų gra­žią, gar­bin­gą ko­vą. Ru­ mu­ni­jos klu­bas yra vie­nas stip­riau­ sių, koks ka­da nors bu­vo at­vy­kęs žais­ti į Klai­pė­dą. Klu­bo biu­dže­tas – 2,5 mln. eu­rų, o tai yra 30 kar­tų dau­giau nei „Dra­gū­no“. To­dėl jie tu­ri ne tik la­bai pa­jė­gių sa­vo žai­ dė­jų, bet pri­si­pir­kę ir 10 le­gio­nie­ rių. Ne­pai­sant vis­ko, aiš­ku, steng­ si­mės lai­mė­ti – toks mū­sų tiks­las“, – pa­lai­ky­ti sa­vo ko­man­dos sir­ga­ lius kvie­tė M.Ast­raus­kas. At­ga­vo pa­si­ti­kė­ji­mą

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­čio eki­pa pir­mą­sias iš dve­jų Eu­ro­pos

ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jos tau­rės tur­ny­ ro var­žy­bas Ba­kau mies­te pra­lai­ mė­jo re­zul­ta­tu 36:21 (17:9). „La­bai blo­gai su­žai­dė­me pir­ mą­sias ir pa­sku­ti­nią­sias 10 var­ žy­bų mi­nu­čių, o li­ku­sį lai­ką ko­vė­ mės apy­ly­giai. Tad ru­mu­nų klu­bas – tik­rai įvei­kia­mas“, – pa­brė­žė tre­ne­ris. Prieš itin svar­bias rung­ty­nes „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai tu­rė­jo ga­ li­my­bę at­gau­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo jė­go­mis įvei­kę am­ži­nus var­žo­vus Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­go­je. Daug­kar­ti­niai Lie­tu­vos čem­pio­ nai klai­pė­die­čiai tre­čia­die­nio va­ka­ rą iš­vy­ko­je Kau­ne re­zul­ta­tu 31:22 (14:11) pa­lau­žė „Gra­ni­to-Ga­josKa­rio“ ran­ki­nin­kus. Pa­ki­lo į pir­mą­ją vie­tą

Po šių rung­ty­nių Klai­pė­dos ko­ man­da, iš­ko­vo­ju­si ke­tu­rias per­ ga­les iš tiek pat ga­li­mų, pa­ki­lo į pir­mą­ją Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos tur­ny­ri­nės len­te­lės vie­tą. Kau­ne vy­kęs mū­šis ne­bu­vo itin įtemp­tas – jau 11 rung­ty­nių mi­nu­tę klai­pė­die­čiai iš­si­ver­žė į prie­kį 6:3. Tuo­met tar­si su­kru­to ir var­žo­vai – po ke­lių sėk­min­gų

Mig­lius Ast­raus­kas:

Per­ga­lė prieš Ru­ mu­ni­jos ko­man­dą 16 įvar­čių skir­tu­mu tik­rai bū­tų ste­buk­ las, ta­čiau jų juk pa­ si­tai­ko, to­dėl esa­me nu­si­tei­kę ko­vin­gai.

aikš­tės šei­mi­nin­kų ata­kų „Dra­ gū­no“ pra­na­šu­mas iš­tir­po iki mi­ ni­mu­mo – 7:8. Ta­čiau 29 rung­ty­nių mi­nu­tę klai­pė­die­čiai vėl šok­te­lė­jo į prie­ kį – 14:10. Tik­ra­sis „Dra­gū­no“ spur­tas pra­ si­dė­jo nuo 43 rung­ty­nių mi­nu­tės – pa­si­py­lė vie­na po ki­tos taik­lios ata­kos ir sve­čiai iš Klai­pė­dos jau pir­ma­vo so­li­džiu 8 įvar­čių skir­tu­ mu – 24:16. Po to­kio šal­to du­šo kau­nie­čiams taip ir ne­be­pa­vy­ko at­si­ties­ti. Klai­pė­dos eki­pą į per­ga­lę ve­dė Be­nas Pet­rei­kis, įme­tęs 7 įvar­čius, An­to­nas Ma­ro­kas pri­dė­jo 6, Min­ dau­gas Dum­čius ir Da­rius Ja­sins­ kas – po 4, Ta­das Stan­ke­vi­čius – 3, Ed­vi­nas Vo­rob­jo­vas ir Eval­das Grie­žė – po 2, Graž­vy­das Juš­ka, Ša­rū­nas Ugians­kis ir Ar­vy­das Bu­ čius – po 1.


19

penktadienis, spalio 18, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame B. M. F. Galdikas knygą „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“.

B. M. F. Galdikas. „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Kiek savo gyvenimo metų paaukotumėte pavojingam darbui džiunglėse, jei turėtumėte iki sielos gelmių persmelkusią misiją? Ar ryžtumėtės atsisakyti šiuolaikinio gyvenimo komforto dėl troškimo pažinti ir meilės gyvūnams? Garsi lietuvių kilmės mokslininkė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas aprašo įspūdingą patirtį žymiausioje savo knygoje „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“. Tai – ir autobiografija, ir nuotykių romanas, ir „NationalGeographic“ puslapių verta istorija.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, spalio 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų veiksmai prieštaraus jūsų vertybėms, o galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų sumanymams. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju tai gali turėti neigiamos įtakos. Palankus metas kūrybai. Liūtas (07 23–08 23). Kils problemų asmeniniame gyenime, todėl būsite jautrus. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Bendraudamas pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Svarstyklės (09 24–10 23). Mėgausitės gyvenimu. Noriai padėsite draugui. Galite sulaukti malonaus komplimento, bet pernelyg nesusižavėkite tuo ir neatsipalaiduokite – verta stengtis ir toliau. Skorpionas (10 24–11 22). Jausitės pakylėtas, pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galite įsimylėti. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia, nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Svajosite apie atostogas ir keliones, nes esate išvargintas darbų, nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, o to jums dabar tikrai nestinga. Laikas žengti į priekį.


Orai

Ĺ iandien visoje Lietuvoje prognozuojamas lietus. TemperatĹŤra kils iki 10â&#x20AC;&#x201C;12 laipsniĹł ĹĄilumos. Ĺ eĹĄtadienio naktÄŻ oras atvÄ&#x2014;s iki 2â&#x20AC;&#x201C;3 laipsniĹł ĹĄilumos, dienÄ&#x2026; suĹĄils iki 8â&#x20AC;&#x201C;9 laipsniĹł. Lietaus nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais. SekmadienÄŻ orai iĹĄsilaikys panaĹĄĹŤs, taÄ?iau vietomis gali palyti.

Ĺ iandien, spalio 18 d.

+11

+10

TelĹĄiai

SaulÄ&#x2014; teka SaulÄ&#x2014; leidĹžiasi Dienos ilgumas MÄ&#x2014;nulis (prieĹĄpilnis)

+11

Ĺ iauliai

KlaipÄ&#x2014;da

+11

PanevÄ&#x2014;Ĺžys

+11

Utena

+10

8.12 18.28 10.16

291-oji metĹł diena. Iki NaujĹłjĹł metĹł lieka 74 dienos. SaulÄ&#x2014; SvarstykliĹł Ĺženkle.

TauragÄ&#x2014;

+11



Pasaulyje AtÄ&#x2014;nai +24 Berlynas  +11 Brazilija +27 Briuselis  +17 Dublinas  +15 Kairas +32 Keiptaunas  +21 Kopenhaga +10

kokteilis Bar­bÄ&#x2014; de­vyn­dar­bÄ&#x2014; Ne­tei­sin­gas spren­di­mas bu­vo priim­tas Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;­je, ne­rei­kÄ&#x2014;­jo nu­ kirs­ti priei­gos prie feis­bu­ko dva­ro darbť­ tuo­liams. Pa­si­ro­do, su jĹł dar­bo na­ťu­mu tai nie­kaip ne­su­si­jÄ&#x2122;. Tai aki­vaiz­dĹžiai ÄŻro­ dÄ&#x2014; pa­ts ge­riau­sias per 100 me­tĹł kuror­ to me­ras, po­nas Ĺ . Jis, ku­ris dar­bo me­ tu ne tik su­spÄ&#x2014;­ja per gat­vÄ&#x2122; per­ves­ti se­ ny­vÄ&#x2026; mo­Ä?iu­tÄ&#x2122;, pa­glos­ty­ti gal­vÄ&#x2026; pa­sly­du­ siam vai­kui, pa­spaus­ti ran­kÄ&#x2026; gat­vÄ&#x2122; rau­ sian­Ä?iam juo­da­dar­biui, bet tu­ri lai­ko ir feis­bu­kui. Jis per die­nÄ&#x2026; spÄ&#x2014;­ja ÄŻkel­ti ĹĄĹŤs­ nÄŻ nuo­trau­kĹł, pa­ra­ťy­ti ne vie­nÄ&#x2026; ko­men­ ta­rÄ&#x2026; (â&#x20AC;&#x17E;Kok­tei­lioâ&#x20AC;&#x153; duo­me­ni­mis, ĹĄi­tÄ&#x2026; Ĺ . la­ biau­siai mÄ&#x2014;gs­ta), kas ga­li pa­neig­ti, kad feis­bu­kas truk­do dar­bams?

Kaunas Londonas  +17 Madridas +27 Maskva  +7 Minskas  +7 Niujorkas  +19 Oslas  +9 ParyĹžius  +19 Pekinas  +18

Praha  +12 Ryga +10 Roma +22 SidnÄ&#x2014;jus  +19 Talinas  +8 Tel Avivas +25 Tokijas  +19 VarĹĄuva  +11

VÄ&#x2014;jas

8â&#x20AC;&#x201C;17 m/s

orai klaipÄ&#x2014;doje Ĺ iandien

+11

+10

Vilnius

MarijampolÄ&#x2014;

+10

Alytus

Vardai KÄ&#x2122;stmina, Liubartas, Lukas, Vaiva.

SpaliO 18-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

VÄ&#x2014;jas (m/s)

+8

+10

+7

+5

4

+5

+9

+6

+6

8

+5

+7

+6

+3

2

rytoj

sekmadienÄŻ

1529 m. Vil­n iaus Sei­ mas be len­kĹł Ĺži­nios pa­ skel­bÄ&#x2014; dvy­l i­ka­me­t ÄŻ Ĺ˝y­ gi­man­t Ä&#x2026; Au­g us­t Ä&#x2026; Lie­ tu­vos di­d Ĺžiuo­ju ku­n i­ gaikť­Ä?iu, o 1530 m. jis bu­ vo ka­rō­nuo­tas Len­ki­jos ka­ra­liu­mi. 1867 m. JAV iĹĄ Ru­si­jos for­ma­l iai pe­rÄ&#x2014;­mÄ&#x2014; nu­si­ pirk­tÄ&#x2026; Alias­kÄ&#x2026;. 1931 m. mi­rÄ&#x2014; elekt­ros lem­pu­tÄ&#x2014;s, fo­nog­ra­fo bei ki­no pro­jek­to­r iaus iť­ra­ dÄ&#x2014;­jas ame­r i­k ie­t is Tho­ mas Al­va Edi­so­nas.

1932 m. gi­mÄ&#x2014; mu­zi­ko­ lo­gas ir po­l i­t i­kas Vy­ tau­tas Lands­ber­gis.

1958 m. gi­mÄ&#x2014; po­pu­l ia­ rus ko­v i­n iĹł fil­mĹł ak­to­ rius bel­gas Jea­nas Clau­ deâ&#x20AC;&#x2122;as Van Dam­meâ&#x20AC;&#x2122;as. 1968 m. Joh­nas Len­no­nas ir Yo­ko Ono bu­vo suim­ti ir ap­kal­tin­ti ma­ri­hua­nos lai­ ky­mu po­li­ci­jai at­li­kus kra­ tÄ&#x2026; Rin­go Star­ro bu­te. 2012 m. mi­rÄ&#x2014; olan­dĹł ak­ to­rÄ&#x2014; Syl­v ia Kris­tel, ku­r i vai­d i­no le­gen­d i­n ia­me ero­ti­nia­me 1974 m. pran­ cō­zĹł fil­me â&#x20AC;&#x17E;Ema­nue­lÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; ir dar dau­giau kaip 50-yje ki­tĹł juos­tĹł.

Sap­ni­nin­kas

IĹĄ po­li­ci­jos pro­to­ko­lĹł Nors mes pen­kie­se bu­vo­me ap­su­pÄ&#x2122; tÄ&#x2026; Ĺžmo­g Ĺł, ta­Ä?iau jam pa­vy­ko be var­go iť­ trĹŤk­ti. Aki­vaiz­du, jog tam, kad iĹĄei­tĹł, vy­riť­kis pir­miau­sia tu­rÄ&#x2014;­jo ÄŻei­ti. Paieť­kos lei­do grei­tai ap­t ik­t i pen­k is iĹĄ dvie­jĹł din­gu­siĹł la­vo­nĹł. Pi­lie­tis, aki­vaiz­dĹžiai ÄŻkau­ťÄ&#x2122;s, skel­bÄ&#x2014;­si esÄ&#x2026;s JÄ&#x2014;­zus ir pro­to­ko­lÄ&#x2026; pa­si­ra­ťÄ&#x2014; kry­Şe­liu. Lie­tus po­li­ci­nin­kui su­truk­dÄ&#x2014; pa­ste­bÄ&#x2014;­ti, kad snin­ga. Pi­l ie­Ä?io iť­dÄ&#x2014;s­t y­ta tie­sa te­bu­vo iť­t i­sas me­las. Su­lai­ky­tas pi­lie­tis dÄ&#x2014;­jo ÄŻ ko­jas, ne­pai­sant ko­jos pro­te­zo, ku­ris at­si­ka­bi­no. De­vy­ni pei­lio smō­giai ÄŻ kak­lÄ&#x2026; ir vei­dÄ&#x2026; lei­ do da­ry­ti iť­va­dÄ&#x2026;, jog mir­tis ne­bu­vo na­ tō­ra­li. Ve­lio­nis aiť­kiai at­pa­Şi­no sa­vo uŞ­puo­li­kÄ&#x2026;. Mi­rÄ&#x2122;s Ĺžmo­gus jau per­nai bu­vo iden­tiť­ko ÄŻvy­kio au­ka. ÄŽta­ria­ma­sis pri­si­pa­Şi­no dar net ne­pra­dÄ&#x2014;­ jus jo muť­ti. Ka­dan­gi as­me­nÄŻ kaip ÄŻma­no­ma grei­Ä?iau rei­kÄ&#x2014;­jo nu­ga­ben­ti ÄŻ pa­mi­ťÄ&#x2014;­liĹł na­mus, jis bu­vo pri­sta­ty­tas ÄŻ po­li­ci­jos nuo­va­dÄ&#x2026;.

Â&#x201E;Â&#x201E;Ne­pa­si­se­kÄ&#x2014;: kaip lai­min­gai bō­tĹł

gy­ve­nÄ&#x2122;s vil­kas, jei jis miť­ke ne­ bō­tĹł su­ti­kÄ&#x2122;s Rau­don­ke­pu­rai­tÄ&#x2014;s.

Ä&#x152;es­kos sek­re­to­rÄ&#x2014; ( 39 77 19; spren­di­mas: ko­vai su miť­kĹł gais­rais bus su­reng­tas alaus fes­ti­va­lis)

KÄ&#x2026; ĹĄiÄ&#x2026;­nakt sap­na­vo­te?





      

                    

          

!"   #$

 "     

   %     & '  ! # % %    ( 

 

    % !   % )    % # $   *   !  !+ % #!     ' '! +#    !, "       -  . %  .    (      % +  +  /0123   &  4.!      +  # 5   

 

 6

      

 748   67.8 /6  &   %    3 9 ' 6  0 12 "  &             !" #  $  %

&  ' ( )   !" #    ' *+, -&"% '  %). + 

&! /  " 0 12! 34 5 6! &! &%  ' 7&! ' -  '8   &

  /- / 12! 34      " #& .

 4 "  /- 9

& 8  -  :% - % -"&     14 9;   % !" #  <  - -"&  -9! - ) 1-!=& %(   !

 & # ). >



%9 "  %  ! &   "  7!&

 7% 

 7   ?= ' "(  8  -  "   9!

- 9 

"  % 

@!9 %

 A % <  -   -"   1,7 ! 9@ B; @!9 %8 15A

5 6! 34 < -&"% ) -! 

" #& /7 @!9 %8 C 3# 15A D  E

5DE <    %&  / .

  !" # 

- /

/- 9 A % < ,7 ! 9@ < 9! % !" # 

&!/%  !- 8 -" ( (  )  -! ) -!" 8  

& . F

   " #! 

-!(  " #&) 8 7

 - 9 ?= '  8  

-- !&) "   ! . G-( -!   *!"   % !" #   - 

1,7 ! 9@ B; -"   "   &  -8 !/9 7=' -97 -!"' ! . 1,7 ! 9@

5  @!9 %   "  -!=& %(   " #&)8  

  /

&  < 7!    -/

- .  H -(  <



  

) 5@ ! -  !" # '8  /     ?= '  7 

7=  . ?!78 &  "  ?= ' ! 

 /- 9 F@ " 9!  - =!/ <

"   !" #      IJ  K D "78 & ! 

-  %

9!'  - 

 %  @!9 % 8 %

7&/

8  8 %  9/ 8 0  L.

 9" !.  :   ;$'K ;$' ' $' &' K

ď&#x201A;ŞSap­ne ma­ty­ti iť­lie­tÄ&#x2026; pie­nÄ&#x2026; reiť­kia nuo­sto­lius ar iť­lai­das, ku­rioms ne­pri­ tars na­miť­kiai, pa­tiems sap­ne pa­lie­ti pie­nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo­sto­lis dÄ&#x2014;l sku­bos. ď&#x201A;ŞJei sap­nuo­ja­te, kad ge­ria­te la­bai karť­ tÄ&#x2026; pie­nÄ&#x2026;, tai reiť­kia, jog nu­si­vil­si­te drau­ gais. ď&#x201A;ŞSap­ne re­gÄ&#x2014;­ti pil­nÄ&#x2026; pie­no Ä&#x2026;so­tÄŻ reiť­ kia ne­di­de­lÄŻ pel­nÄ&#x2026;, apie ku­rÄŻ ge­riau nie­ kam ne­pa­sa­ko­ti. ď&#x201A;ŞJei sap­nuo­ja­te, kad per­ka­te pie­no, reiť­kia, jog at­sar­gu­mas leis pa­ste­bÄ&#x2014;­ti klai­das ir jas lai­ku iť­tai­sy­ti. ď&#x201A;ŞJei­gu su­sap­na­vo­te daug pie­no, tai reiť­kia svei­ka­tÄ&#x2026; ir ge­ro­vÄ&#x2122;. ď&#x201A;ŞJei pie­nu sap­ne vai­ťi­na­te ki­tus, reiť­ kia, kad jĹŤs bō­si­te pro­tin­gi, rō­pin­si­tÄ&#x2014;s ĹĄei­mos ge­ro­ve. ď&#x201A;ŞJei sap­ne no­ri­te iť­ger­ti pie­no, ta­Ä?iau jo ne­gau­na­te, tai reiť­kia, kad jĹŤs ga­li­te pra­ras­ti kaŞ­kÄ&#x2026; svar­baus, o jei jus kaŞ­ kas glo­bo­ja, ga­l i­te pra­ras­t i glo­bÄ&#x2014;­jÄ&#x2026; ar ÄŻta­kin­go Ĺžmo­gaus glo­bÄ&#x2026;. ď&#x201A;ŞJei­gu sap­ne ge­ria­te pa­rō­gu­sÄŻ pie­nÄ&#x2026;, reiť­kia ne­ma­lo­nu­mus, ku­rie at­si­tiks jō­ sĹł drau­gui, kas ir jus la­bai nu­liō­dins. Sap­ne re­gÄ&#x2014;­t i mo­t i­nos pie­nÄ&#x2026; reiť­k ia dĹžiaugs­mÄ&#x2026; ir pa­lai­mÄ&#x2026;. ď&#x201A;ŞJei sap­ne Ĺžmo­nÄ&#x2014;s pra­ťo at­si­ger­ti pie­ no, va­di­na­si, tu­ri­te sau­go­tis va­giĹł, gal­ bĹŤt pra­ra­si­te drau­gÄ&#x2026;. ď&#x201A;ŞSap­ne iĹĄ pie­no svies­tÄ&#x2026; ar sō­rÄŻ da­ry­ti â&#x20AC;&#x201C; tu­rÄ&#x2014;­si­te ge­rÄ&#x2026; uŞ­dar­bÄŻ.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1075

2013 10 16 AUKSO PUODAS â&#x20AC;&#x201C; 17 300 523 Lt DIDYSIS PRIZAS â&#x20AC;&#x201C; 2 259 509 Lt 10 35 37 07 06 01 Auksinis skaiÄ?ius 26 Papildomi skaiÄ?iai 36 13 Lietuvoje laimÄ&#x2014;ti prizai: 5 + papildomas sk. 68 148 Lt (0 priz.) 5 skaiÄ?iai 4 618 Lt (6 priz.) 4 skaiÄ?iai 170 Lt (223 priz.) 3 skaiÄ?iai 11 Lt (4368 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5801 priz.) DĹžokeris â&#x20AC;&#x201C; bil. nr. 050 163 307 (114 304 Lt) PrognozÄ&#x2014;: Aukso puode â&#x20AC;&#x201C; 19 mln. Lt Didysis prizas â&#x20AC;&#x201C; 2 mln. Lt DĹžokeris â&#x20AC;&#x201C; 110 000 Lt


2013 10 18 klaipeda internetas