Issuu on Google+

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

spalio 17–23 d., 2013 m. Nr. 42 (1543) 

Savaitraštis miestui

išeina ketvirtadieniais

KINO FOTEL IS

Vilniaus diena švenčia

6-ąjį gimtadienį! Gimtadienio proga skaitytojų laukia

2,50 Lt Veik su­grįs­mo­fil­mų­ ži­mo ­pla­ngrandų­ as

Tv­m

Gelbė i­si­J a Lietuvos ir s vaiku s

dovanos

Nr. 4

2013 2 m. s

am Jauni P­Lua ta mo gy

Tiraža

0

Tai­kik ­lY­Je

ŽiūrėkGra­že 3 su­v.sČ­nis­Gy­ve­ni­mas e­reš ­kie­n e Pa­sau­linę fi­nansų krizę

Il­gas „Eks­kur­santės“ ke­lias Ki­no re­ži­sie­riaus Aud­riaus Juzė­no fil­ mas „Eks­kur­santė“ ne­pa­lie­ka abe­jingų. Iš kur to­kia su­kre­ čian­ti is­to­ri­ja? Pa­si­ ro­do, iš laik­raš­čio. Ta­čiau kol ji ta­po fil­mu, pra­ėjo daug daug metų. Ga­li­ma su­kur­ti net naują filmą apie be­veik de­tek­ty­vinę „Eks­ kur­santės“ at­si­ra­di­ mo is­to­riją ir kliū­ tis, su ku­rio­mis su­si­ dūrė fil­mo kūrėjai.

su­kėlė Ku­bi­lius ly­giai taip pat, kaip Lands­ber­gis su­griovė kolū­kius, net Ru­si­jo­je.

Eu­ro­par­la­men­ta­ras pro­f. Vy­tau­tas Lands­ber­gis

10p.

miestas

4p.

Krizė miesto įmonė­se baigė­si Kai ku­r ių sa­v i­val­dybės val­domų įmo­nių va­dovų at­ly­gi­ni­mai per me­ tus ge­ro­kai išau­go. Net ir po 12 tūkst. litų al­gas gau­nan­tys di­rek­to­riai aiš­ ki­na, kad jų at­ly­g i­n i­mai didė­ja ne dau­giau, nei vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Miestas

6p.

Ši­lu­ma kaulų ne­lau­žo, o sko­los?

20 Rūtos Juzė­nienės nuo­tr.

Prenumeratos akcija 2014 m.

tik

vilniausdiena.lt

Lietuva

Ket­vir­ta­die­nis ga­li tap­ti is­to­ri­nis Lie­tu­vai – vyks bal­sa­vi­mas dėl mūsų ša­lies dvejų metų ka­den­ci­jos pa­grin­dinė­je Jung­ ti­nių Tautų ins­ti­ tu­ci­jo­je Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. Lie­tu­vos ga­li­mybės ver­ti­na­ mos ge­rai, ta­čiau džiaug­tis anks­to-­ ka – koją pa­kiš­ti ga­li pro­ble­mos su Ru­si­ja.  12p.

33 30

isytoja ve – J.B nimo artaški enė sk Jaunya­nau sveika stės ir s tos gu mbas

Nauja paskola,

Eko­no­mi­ka

Daž­nas dar­buo­to­jas skund­žia­si blo­gu darb­da­viu. Ta­čiau re­tas su­si­mąsto, kad dar­bo ap­lin­ka pri­klau­so ir nuo jo pa­ties. O darb­da­viai daž­nai už­mirš­ ta, kad ge­rai dir­ba ne tie, ku­rie gau­ na di­delį at­ly­gi­nimą, o tie, ku­rie dar­ be jau­čia­si lai­min­gi. 14p.

naujos

taisyklės!

Paskolą iki 6000 Lt galite gauti per 24 val.

Pasaulis

Tik spėjęs paskelbti, kad neketina įvesti vizų buvusioms SSRS šalims, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo nemalonią staigmeną – naują etninės nesantaikos pliūpsnį. Ekspertai konstatuoja: Rusijos valdžia pjauna tai, ką pati pasėjo. 16p.

96 Lt

Paskola nuo 300 iki 6000 Lt grynaisiais arba pavedimu. Pastovios savaitinės paskolo grąžinimo įmokos. Grąžinimo terminas – 45 arba 60 savaičių. Sutarties sudarymas jūsų namuose su kredito tarpininku. Britiška patirtis – jau daugiau nei 130 metų! Išbandykite mūsų paslaugas!

8 661 06 200 Skambučio kaina pagal Jūsų operatoriaus taikomą tarifą

www.provident.lt


2

spalio 17–23, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Pa­sau­lio ga­lin­giau­si var­žy­sis Vilniuje Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Šios sa­vaitės pa­baigą nea­be­jin­gi spor­tui kvie­čia­mi pa­žymė­ti jėgos spor­to ša­kas vie­ni­jan­čia­me Tarp­ tau­ti­nia­me spor­to fes­ti­va­ly­je. Sa­ vus re­kor­dus pa­ge­rin­ti čia mė­ gins ir Lie­tu­vos ga­liū­nas Žydrū­ nas Sa­vic­kas.

Šį sa­vait­galį sos­tinę dre­bin­sian­ čia­me nemokamame ga­lin­giau­ sia­me metų ren­gi­ny­je stip­riau­ si pa­sau­lio ga­liū­nai iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio ša­lių „Sie­mens“ are­no­je var­žy­sis dėl ge­riau­siųjų ti­tulų. Šeš­ta­dienį pa­sau­lio rąsto kėli­ mo čem­pio­na­te ga­liū­nas Ž.Sa­vic­ kas sieks iš­lai­ky­ti jau aš­tuo­ne­rius me­tus jam pri­klau­santį rąsto kėli­ mo re­kordą ir net jį pa­ge­rin­ti. Iš vi­so spor­to fes­ti­va­ly­je dėl pa­sau­lio rąsto kėli­mo čem­pio­no var­do su­si­grums vie­nuo­li­ka at­ letų. Pag­rin­di­nis lie­tu­vio kon­ku­

225 kg

sveriantį rąstą užsibrėžęs iškelti Ž.Savickas.

„„Da­ly­viai: ga­liū­no Ž.Sa­vic­ko tei­

gi­mu, „Spausk ir bėk“ rung­ty­je ga­li da­ly­vau­ti bet ku­ris spor­to klubą lan­kan­tis žmo­gus.



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ren­tas, pa­ties Ž.Sa­vic­ko tei­gi­mu, yra šį se­zoną aukštų re­zul­tatų pa­ siekęs len­kas Kšyš­to­fas Ra­dzi­kovs­ kis. Kaip sakė lie­tu­vis ga­liū­nas, jei len­kui pa­vyks su­si­tvar­ky­ti su jau­ du­liu, žiū­rovų lau­kia įdo­mi ko­va. Rąsto kėli­mo rung­tis lai­ko­ma pres­ti­ži­ne ga­liūnų spor­to rung­ti­mi. Ž.Sa­vic­kui nuo 2004 m. tą re­kordą pa­vy­ko pa­ge­rin­ti net 35 kg. Šią va­ sarą jis Eu­ro­pos ga­liūnų pir­me­ nybė­se į orą pa­kėlė 221 kg ir pa­ge­ ri­no prie­š me­tus pa­siektą re­kordą. Ne­be tiek daug li­ko ir iki už­sibrėž­ to tiks­lo – iš­kel­ti 225 kg rąstą. Praė­ju­siais me­tais pirmą kartą įvy­ku­sio Tarp­tau­ti­nio spor­to fes­ ti­va­lio pro­gramą su­da­ro pa­sau­ lio ga­liūnų čem­pionų ly­gos eta­pas, Eu­ro­pos mėgėjų ga­liūnų čem­pio­ na­tas, pa­sau­lio rąsto kėli­mo pir­ me­nybės, olim­pie­čio Min­dau­go Miz­gai­čio im­ty­nių tur­ny­ras, im­ ty­nių gi­gantų ko­vos, kultū­riz­mo ir kla­si­ki­nio kultū­riz­mo var­žy­bos, kūno fit­ne­so, at­le­ti­nio fit­ne­so ir bi­ ki­nio var­žy­bos, rankų len­ki­mas, pri­si­trau­kimų, gatvės gim­nas­ti­kos tur­ny­ras, štan­gos spau­di­mo gu­lint rung­tis, „Spausk ir bėk“ var­žy­bos. Jėgos ir išt­vermės rei­ka­lau­jan­ti prie­š gerą de­šimt­metį per Ar­nol­ do Schwar­ze­neg­ge­rio ga­liūnų var­ žy­bas pri­sta­ty­ta rung­tis „Spausk ir bėk“ tam­pa ir ant­ro­jo Tarp­tau­ti­nio spor­to fes­ti­va­lio Lie­tu­vo­je da­li­mi. „Tai yra sa­vo kūno svo­rio štan­gos spau­di­mas gu­lint, o pa­skui 5 km bėgi­mas. Bet ku­ris žmo­gus, lan­ kan­tis spor­to klubą, ga­li da­ly­vau­ ti šio­je rung­ty­je ir iš­siaiš­kin­ti, ar jis yra grei­tas, stip­rus, išt­ver­min­gas“, – aiš­ki­no Ž.Sa­vic­kas. Kalbė­da­mas apie ant­rus me­ tus or­ga­ni­zuo­jamą spor­to ren­ginį Ž.Sa­vic­kas džiaugė­si, kad per me­ tus išau­go ir da­ly­vių, ir už­sie­nio ša­lių, iš ku­rių jie at­vyks­ta, skai­ čius. Pernai da­ly­va­vo be­veik 500 spor­ti­ninkų iš try­li­kos vals­ty­bių. Šie­met spor­ti­ninkų at­vyks iš be­ veik 20 ša­lių. „Pats esu dalyvavęs to­kiuo­ se ren­gi­niuo­se ki­to­se vals­tybė­se, džiu­gu, kad šis fes­ti­va­lis vyks­ta ir mūsų ša­ly­je. Tuo jis man ir ypa­ tin­gas. Esu ne­blo­gos spor­tinės for­mos, gal kokį pa­sau­lio re­kordą pa­vyks pa­ge­rin­ti“, – op­ti­mis­tiš­ kai nu­si­teikęs kalbė­jo stip­riau­sias pa­sau­lio žmo­gus.

Ket­vir­ta­dienį Lais­va­sis uni­ver­si­te­tas (LU­NI) kvie­čia pa­si­ vaikš­čio­ti po ru­denė­jantį An­ta­kalnį ir su­si­pa­žin­ti net su ke­lio­ li­ka šio mik­ ro­ra­jo­no ob­jektų.

„„Ob­jek­tai: tre­čio­je eks­kur­si­jo­je po An­ta­kalnį nu­ma­to­ma ap­lan­ky­ti Sluškų, ne­baig­tus

sta­ty­ti Juo­zo Pet­rai­čio (nuo­tr.), P.Vi­lei­šio bei re­no­vuo­ja­mus Sa­piegų rūmus ir ki­tas įdo­mias An­ta­kal­nio vie­tas.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

An­ta­kal­nis iš ar­čiau Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Prieš pu­santrų metų eks­kur­sijų ciklą po Vil­niaus miestą ir ra­jo­nus pra­dėjęs reng­ti LU­NI iš vi­so su­ rengė jau per 50 įvai­rių ke­lio­nių. „Iš pra­džių bu­vo „Neįp­ras­tas nak­ ti­nis Vil­nius“, bu­vo su­reng­ta apie 15 to­kių ke­lio­nių. Tas cik­las vis tęsia­ si, nes at­si­ran­da naujų, dar neap­ lan­kytų vietų. Kad ir kiek daug tų ke­lio­nių jau bu­vo, vi­so Vil­niaus dar neap­lankė­me“, – sakė LU­NI koor­ di­na­to­rius Da­rius Po­ce­vi­čius.

Kad ir kiek daug tų ke­lio­nių jau bu­vo, vi­so Vil­niaus dar neap­lankė­me. Šio ket­vir­ta­die­nio eks­kur­si­ja po An­ta­kalnį – jau tre­čio­ji. Nu­ma­to­ ma ap­lan­ky­ti Sluškų rūmus, Ado­ mo Mic­ke­vi­čiaus guobą, ne­baig­ tus sta­ty­ti Juo­zo Pet­rai­čio rūmus,

miestas per savaitę

La­te­ra­no ka­nau­ninkų vie­nuo­lyną, Pet­ro Vi­lei­šio rūmus, so­viet­me­ čio ra­šy­tojų namą, bu­vu­sią „Ti­ro­ li“ smuklę, re­no­vuo­ja­mus Sa­piegų rūmus, ap­leistą ka­ri­ninkų bend­ra­ butį, me­ni­ninkų kal­nelį An­ta­kal­nio ka­pinė­se, naš­lai­čių ka­pi­nes, ap­leis­ tus lenkų ka­riuo­menės bun­ke­rius, ap­leis­tas FK „Žal­gi­ris“ spor­to bazę ir An­ta­kal­nio vaikų po­lik­li­niką. „Per pirmą eks­kur­siją, pa­me­nu, bu­vo blo­gas oras, su­si­rin­ko apie 20 žmo­nių. Vaikš­čio­jo­me per lie­ tų. Ant­ro­sios marš­ru­tas jau bu­ vo ki­tas. Ėjo­me per Saulės ka­pi­nes Va­sa­ros gatvės, kur yra psi­chiat­ri­ jos li­go­ninė, link. Ši eks­kur­si­ja bus pa­lei upę“, – pa­sa­ko­jo D.Po­ce­vi­ čius. Kiek il­giau pla­nuo­ja­ma užt­ruk­ ti ap­leis­ta­me An­ta­kal­nio po­lik­li­ni­ kos Vaikų sky­riu­je. Kaip pa­pil­do­ mas komp­lek­sas prie An­ta­kal­nio po­lik­li­ni­kos jis bu­vo baig­tas sta­ty­ ti 1984 m. Komp­lek­se bu­vo gy­do­ mi vai­kai, ser­gan­tys in­fek­cinė­mis, aler­ginė­mis li­go­mis. 2011 m. iš pa­ sta­to iš­sik­raustė pa­sku­ti­nis me­di­ kas, po metų jis vi­siš­kai iš­tuštė­jo.

Ne­mo­ka­mos eks­kur­si­jos pra­džia 18.30 val. Rink­tis rei­kia Kalnų par­ ko sto­telė­je (va­žiuo­jant į centrą). Ke­lionės pa­bai­ga – An­ta­kal­nio gatvė­je prie Kli­nikų sto­telės. Eks­ kur­si­ja truks apie dvi va­lan­das. Or­ga­ni­za­to­riai įspėja ap­si­reng­ti šil­tais spor­ti­niais dra­bu­žiais, ne­ pa­mirš­ti fo­toa­pa­ra­to ir pa­siim­ti ži­bin­tuvėlį.

Ka­ro aka­de­mi­jos už­ku­li­siai Kitą sa­vaitę, spa­lio 22 d., LU­NI kvie­ čia į dar vieną eks­kur­siją An­ta­kal­ ny­je. Ji vyks Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­ mai­čio Lie­t u­vos ka­ro aka­de­m i­jo­ je. „Tiek so­viet­me­čiu, tiek da­bar ta te­ri­to­ri­ja yra už­da­ra, į ją ga­li­ma pa­ tek­t i tik su lei­di­mais. Mums pa­vy­ ko su­si­tar­ti, kad įleistų. Pa­ro­dys ka­ riū­nai sa­vo ka­rei­v i­nes, į šau­dyklą nu­si­ves“, – pa­sa­ko­jo D.Po­ce­vi­čius. Eks­kur­si­jos pra­d žia – 18 val. Leo­no Sa­pie­gos sto­telė­je. Ji yra ne­mo­ka­ ma, da­ly­vau­ti ga­li vi­si no­rin­tys.

2013 10 10 2013 10 16

Penk­ta­die­nis

Pirmadienis

Antradienis

Pa­baig­ti Žir­nių gatvės ir Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to jung­ties sta­ty­bos dar­bai. Jie tru­ko 6 mėne­sius, t. y. 3 mėne­siais trum­piau, nei bu­vo pla­nuo­ ta pro­jek­to pra­džio­je. Iki šiol su Tarp­ tau­ti­niu Vil­niaus oro uos­tu bu­vo ga­li­ma su­si­siek­ti vie­nin­telė­mis F.Vait­kaus bei S.Da­riaus ir S.Girė­no gatvė­mis, ku­rio­ se dėl in­ten­sy­vaus eis­mo nuo­lat su­si­ da­ry­da­vo trans­por­to spūstys. Taip pat pir­ma­dienį pra­neš­ta, kad ne tik at­nau­ jin­tas trans­por­to eis­mas Pi­laitės pro­ spek­tu ties sta­to­mu va­ka­ri­nio ap­link­ ke­lio ob­jek­tu, bet trans­por­to eis­mas leid­žia­mas ir per naują Pi­laitės pro­ spek­to via­duką.

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė­ je nuo meningokokinės infekcijos mirė vienų metų ir mėnesio amžiaus berniu­ kas. Pirmadienio rytą, prieš 8 val., į gydy­ mo įstaigą atvežtas vaikas mirė po trijų valandų. Meningokokinė infekcija – ūmi užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščia­ vimu, galvos ir raumenų skausmais, ga­ limas kaklo raumenų stingimas, atsira­ dęs dėl raumenų įtempimo, vėmimas, odos bėrimas. Šiemet iki spalio 1 d. nuo meningokokinės infekcijos Vilniuje mirė keturi asmenys – trys vaikai, vienas su­ augęs. Iš viso per devynis šių metų mė­ nesius šia infekcija apsikrėtė ir susirgo 24 vilniečiai.

Vil­niu­je du­ris at­vėrė „BOD Group“ Aukš­ tųjų tech­no­lo­gijų cent­ras L.I.G.H.T. WING. Tai eko­lo­giš­kiau­sias Eu­ro­po­je pra­monės ob­jek­tas, nau­jos kar­tos mo­der­nių sau­ lės ele­mentų ga­myk­la ir ty­rimų la­bo­ra­ to­ri­ja, grei­čiau­sias vaiz­do kon­fe­ren­cijų bei in­ter­ne­to me­di­jos cent­ras Eu­ro­po­

je ir ino­va­ty­vių jaunų bend­ro­vių in­ku­ba­ to­rius. Nau­ja­me tech­no­lo­gijų cent­re jau iki 2015 m. pra­džios pla­nuo­ja­ma su­kur­ti aukštųjų tech­no­lo­gijų pro­duk­ci­jos ir pa­ slaugų, ku­rių vertė dau­giau nei 0,5 mlrd. litų, o iki 2017 m. apim­tis turėtų išaug­ti iki 1 mlrd. litų.


3

spalio 17–23, 2013

miestas

Švie­sos ir mu­zi­kos šventė Pi­laitė­je

Šeš­ta­dienį jau tre­čią kartą Vil­niaus Pi­laitės ra­joną nu­švies me­ninės šviesų ins­ta­lia­ ci­jos. Vil­nie­čių akis sa­vo dar­bais džiu­gins fes­ti­va­ly­je „Bee­Po­si­ti­ve 2013“ da­ly­vau­sian­ tys lie­tu­viai ir už­sie­nie­čiai me­ni­nin­kai. Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ra­gi­na pa­si­puoš­ti

Tre­čius me­tus vyks­tan­tis tarp­tau­ti­ nis šviesų fes­ti­va­lis tra­di­ciš­kai spalį, kai mies­tas jau ap­si­pratęs su ru­dens dar­ga­na ir žmonės mie­liau va­ka­ ro­ja na­muo­se ar jau­kio­se ka­vinė­se, kvie­čia vi­sus išlįs­ti į gamtą. Tie­sa, į gamtą mies­te, ir pa­si­mėgau­ti švie­ sos ins­ta­lia­ci­jo­mis, ku­rias kurs Lie­ tu­vos bei už­sie­nio me­ni­nin­kai.

Ren­gi­nys po tru­putį au­ga, no­ri­si tikė­ti, kad pi­lai­tie­čių ini­cia­ty­va jis užaugs iki rim­tos mies­to šventės. Kūry­bi­nių dirb­tu­vių „Bee­Part“ idė­jos au­to­rius ir va­do­vas And­rius Cip­li­jaus­kas žiū­ro­vus ra­gi­na atei­ ti pa­si­puo­šu­sius švie­čian­čiais ar šviesą at­spin­din­čiais ak­se­sua­rais, ži­bin­tais ir taip su­da­ly­vau­ti šio­je švie­sos šventė­je. Sve­čiai iš už­sie­nio

Ren­gi­ny­je sa­vo ins­ta­lia­ciją „Švie­ sos lie­tus“ pri­sta­tys švei­carų due­tas Mo­na Schwit­ter ir Mar­ti­nas Fis­che­

ris. Staig­meną pa­teiks vo­kie­čių me­ ni­nin­kas Ja­nas Kor­te­sas. Fes­ti­valį pa­puoš ir per „Kultū­ros naktį“ pri­ sta­ty­ta dau­gybę vil­nie­čių su­žavė­ju­si švie­sos ins­ta­lia­ci­ja „Co­zy Vil­nius“. Sa­vo švie­sos ins­ta­lia­ci­jas žiū­ro­vams pa­ro­dys ir aukštųjų mo­kyklų stu­ den­tai bei ne­for­ma­lus su­si­vie­ni­ji­ mas „Kultū­ros sa­va­no­riai“. „Švei­ca­rai ir vo­kie­tis dir­ba jau nuo sa­vaitės pra­džios. Lau­kia­ma dar ar­chi­tek­to iš Mal­tos, ne­ma­žai ir pa­čių lie­tu­vių. Net ir pa­tys ma­ žiau­si ro­dys sa­vo ins­ta­lia­ciją“, – pa­sa­ko­jo A.Cip­li­jaus­kas. Pris­ta­tys vie­tos ama­tus

Šių metų fes­ti­va­lio nau­jovė – vie­ tos amatų ir verslų pri­sta­ty­mas mies­tie­čiams. „Tai ir vie­tos pi­lai­ tiš­kių skru­di­na­ma ka­va, ir rank­ dar­biai, su­ve­ny­rai. Šunų kir­pyk­la, daug kitų da­lykų. Pi­laitė­je yra ne­ ma­žai kūry­bingų žmo­nių ir per šią šventę no­ri­me juos pa­vie­šin­ti“, – sakė A.Cip­li­jaus­kas. Or­ga­ni­za­to­riai ža­da ir pui­kią mu­ zi­kinę fes­ti­va­lio pro­gramą. Kon­ cer­tuos dau­giau­sia vie­tos at­likė­jai, bet, kaip sakė kūry­bi­nių dirb­tu­vių va­do­vas, bus tik­rai įdo­mu. „Gy­vas vo­ka­las, gi­ta­ros, didžė­ jus mik­suos su gi­ta­ro­mis ir vo­ka­ lu, lau­kia triū­bos imp­ro­vi­za­ci­ja“, – teigė pa­šne­ko­vas.

„„Pa­si­ro­dy­mas: tre­čia­ja­me tarp­tau­ti­nia­me šviesų fes­ti­va­ly­je „Bee­Po­si­ti­ve“ sa­vo ins­ta­lia­ci­jas pri­sta­tys me­ni­

nin­kai iš Lie­tu­vos, Švei­ca­ri­jos, Vo­kie­ti­jos, Mal­tos, taip pat jau­nie­ji kūrėjai. 

Kad žiū­ro­vai ne­su­šaltų, ant lau­žo ke­ti­na­ma vir­ti ar­batą. „Kaip tik­ra­ me žy­gy­je. Ka­dan­gi esa­me įsikūrę be­veik miš­ke­ly­je, mums kaip ir pri­ de­ra tai da­ry­ti“, – ren­gi­nio ak­cen­ tais da­li­jo­si A.Cip­li­jaus­kas. Galbūt taps mies­to šven­te

„Bee­Po­si­ti­ve“ yra did­žiau­sias tarp­ tau­ti­nis švie­sos ins­ta­lia­cijų fes­ti­ va­lis Lie­tu­vo­je, ku­ris vyks­ta Vil­

niaus mies­te, Pi­laitės ra­jo­ne. Jo su­de­da­mo­sios da­lys – gam­tos ap­ sup­tis, ino­va­ty­vios švie­sos ins­ta­ lia­ci­jos, kon­cer­tai ir ki­tos pra­mo­ gos. Kūry­bi­nių dirb­tu­vių idė­jos au­to­rius ir va­do­vas džiaugė­si, kad fes­ti­va­lis au­ga, ja­me daugė­ja ne tik da­ly­vių, bet ir žiū­rovų. Pa­sak jo, tai nėra tie­siog fes­ti­va­lis, tai in­te­ rak­ty­vi šventė vi­siems – į fes­ti­va­ lį įtrau­kia­ma ak­ty­viai kūry­binė­se

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

veik­lo­se da­ly­vau­jan­ti vie­tos bend­ ruo­menė ir vers­las. „Ren­gi­nys po tru­putį au­ga, no­ ri­si tikė­ti, kad pi­lai­tie­čių ini­cia­ty­va jis užaugs iki rim­tos mies­to šven­ tės“, – vylė­si pa­šne­ko­vas. Šviesų fes­ti­va­lis vyks tarp se­ no­jo Pi­laitės ke­lio ir Pi­laitės pro­ spek­to ša­lia „Bee­Part“ dirb­tu­vių. Jo pra­džia – 19 val. Ren­gi­nys ne­ mo­ka­mas.

Mielieji mūsų skaitytojai! todėl, kad e su vilnietis!

Ačiū, kad esate su mumis!

Džiaugiamės, galėdami jus nudžiuginti kiekvieną ketvirtadienį. Ateikite su šiuo kuponu į redakciją ir įteiksime knygą bei saldžią dovanėlę. Lauksime jūsų!

Redakcijos adre sas:

A.Smetonos g. 5, Vilnius (įėjimas iš dešinė s pastato pusės, darbo laikas: I–V 8–17 val.) Informacija tel. (8 5) 261 3653, 8 640 34 726.


4

spalio 17–23, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Nors Vil­niaus sa­vi­ val­dybę sle­gia dau­ giau nei mi­li­jar­do li­ tų sko­la, kai ku­rių sa­vi­val­dybės val­ domų įmo­nių va­ dovų at­ly­gi­ni­mai per me­tus ge­ro­kai išau­go. Pa­tys va­do­ vai ti­ki­na, kad jų al­ gos didė­ja natū­ra­liai gerė­jant bend­rai si­ tua­ci­jai Lie­tu­vo­je.

„„Au­gi­mas: nors eko­no­mi­niai Vil­niaus ro­dik­liai smun­ka že­myn, sa­vi­val­dybės

at­ly­gi­ni­mams Lie­tu­vo­je tu­ri didė­ti ir jų al­ga. 

Krizė Vilniaus sa­vi­va val­do­mo­se įmonė­se Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

12 tūkst. litų – ne ri­ba

Teatro Teatroradijas radijas

Teatro Teatroradijas radijas

Did­žiau­si at­ly­gi­ni­mai tre­čią šių metų ket­virtį, kaip ir bu­vo ga­li­ ma nu­ma­ny­ti, li­ko Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­men­to ku­ruo­ ja­mos sri­ties įmonė­se. Jo­se, be­je, pa­ly­gin­ti su per­nai me­tais, va­dovų at­ly­gi­ni­mai au­go la­biau­siai, kai kur – ir po 20 pro­c. Pa­vyzd­žiui, liūdė­ti tik­rai ne­turėtų bend­rovės „Grin­da“ di­rek­to­rius Al­ gi­man­tas Vilū­nas – jo ir taip ne­blo­ gas at­ly­gi­ni­mas nuo lie­pos pa­ki­lo net 2220 litų – nuo 9780 iki 12 000 litų. Pa­na­šio­mis pro­por­ci­jo­mis ki­lo ir tech­ni­kos di­rek­to­riaus bei dviejų A.Vilū­no pa­va­duo­tojų al­gos – ati­ tin­ka­mai nuo 9000 iki 11 000 litų ir nuo maž­daug 8000 iki 11 000 litų. „Nie­ko keis­to – au­go mi­ni­ma­lus at­ ly­gi­ni­mas, au­go ir ma­no, kaip va­do­ vo, nes yra su juo su­si­jęs, – tvir­ti­no pa­ts A.Vilū­nas. – O kad at­ly­gi­ni­mai did­žiau­si iš sa­vi­val­dybės val­domų įmo­nių, tai ir­gi nor­ma­lu – gal „Grin­ da“ tik at­ro­do ne­ma­to­ma, bet pas mus iš vi­so dir­ba per 500 dar­buo­ tojų, tad esa­me tik­rai di­de­li.“ Dar prie­š ke­le­rius me­tus „Grin­ dos“ kiem­sar­giai pro­tes­ta­vo prie sa­vi­val­dybės, nes dėl mies­to sko­ lų įmo­nei jiems at­ly­gi­ni­mai ne­mo­ ka­mi ke­lis mėne­sius. Bet A.Vilū­nas tvir­ti­no, kad šįkart net ir di­de­lius at­ly­gi­ni­mus iš­si­mokė­ti pa­vyks lai­ ku. „Nie­ko pa­na­šaus – ga­liu pa­si­ džiaug­ti, kad da­bar si­tua­ci­ja sta­bi­li, at­ly­gi­ni­mai mo­ka­mi lai­ku, tu­ri­me ir drus­kos nu­si­pirkę, tad žiemą ir­gi pro­blemų ne­kils“, – ra­mi­no. Au­ga sko­la – au­ga al­gos

Teatro Teatroradijas radijas

Teatro Teatroradijas radijas

Sko­lo­se sken­din­čios sa­vi­val­dybės val­d o­m os įmonės „Su­s i­s ie­k i­ mo pa­slau­gos“ di­rek­to­riaus Gin­to

Bliu­vo, taip pat dar sep­ty­nių įmo­ nės de­par­ta­mentų, sky­rių va­dovų al­goms įmonės si­tua­ci­ja, ro­dos, įta­kos ne­tu­ri – jų at­ly­gi­ni­mai, sa­vi­ val­dybės pa­teik­tos ata­skai­tos duo­ me­ni­mis, liepos–rugsėjo mėne­siais bu­vo ly­giai tūkstan­čiu litų di­des­ni – ki­lo nuo 7328 iki 8328 litų neats­ kai­čius mo­kes­čių. Nors įmonės „Vil­n iaus vie­š a­ sis trans­por­tas“ tre­čio ket­vir­čio at­ly­gi­nimų duo­me­nys ne­pa­teik­ti, jei nie­kas per ke­lis mėne­sius ne­ pa­si­keitė, įmonės va­do­vas Gin­ ta­ras Na­k u­t is turėtų už­d irb­t i 12 240 litų, li­ku­si įmonės va­do­ vybė, t. y. dar de­vy­ni as­me­nys, – 9434 li­tus. Lai­ki­nai di­rek­to­riaus pa­rei­gas bend­rovė­je Vil­niaus gat­vių ap­švie­ ti­mo elekt­ros tink­luo­se ei­nan­čio Pet­ro Čai­kaus­ko al­ga taip pat ki­lo dau­giau nei 1700 litų – nuo 4330 iki 6077 litų, kaip ir dar sep­ty­nių va­dovų. Įdo­mu tai, jog P.Čai­kaus­ ko al­ga šio­je įmonė­je nėra did­žiau­ sia. Pa­vyzd­žiui, jis galėtų pa­vydė­ti vy­riau­sia­jam in­ži­nie­riui, vy­riau­ sia­jai bu­hal­te­rei, jos pa­va­duo­to­jai ir net per­so­na­lo va­do­vei-ju­ris­tei – šie ke­tu­ri as­me­nys vie­toj 2013-ųjų pa­va­sarį gautų 4300 litų po­pie­riu­ je tre­čią ket­virtį ėmė gau­ti po 6776 li­tus sie­kian­čias al­gas. Gau­na ma­žiau už pa­val­di­nius

Pats di­rek­to­rius tvir­ti­no, jog dar­bo tik­rai ne­trūksta, o jo al­ga au­go dėl to, kad didė­jo bend­ras šios įmo­ nės dar­buo­tojų dar­bo už­mo­kes­tis, o nuo to, esą, pri­klau­so ir di­rek­to­ riaus at­ly­gi­ni­mas. „Čia nie­ko keis­to – yra pa­tvir­ tin­ta tvar­ka: didė­jo bend­ras at­ly­ gi­ni­mas įmonės dar­buo­to­jams, dėl to didė­jo ir ma­no al­ga. Ji ap­skai­ čiuo­ja­ma pa­gal už­mo­kes­čio vi­durkį įmonė­je, pa­dau­gi­nus jį iš tam tik­

ro koe­fi­cien­to. Kas sprend­žia at­ly­ gi­nimų dydį? Yra įmonės val­dy­ba, su­da­ry­ta iš sa­vi­val­dybės dar­buo­ tojų, ji ir sprend­žia viską“, – paaiš­ ki­no di­rek­to­rius. Di­rek­to­riui taip pat ne­pa­si­rodė keis­ta, kad kai ku­rie pa­val­di­niai gau­na ko­ne tūkstan­čiu litų dau­giau už jį pa­tį, nes jis esą tik ne­se­niai ei­ na di­rek­to­riaus pa­rei­gas, tad at­ly­ gi­ni­mas dar ne­spėjo „iš­si­ly­gin­ti“. „Esu lai­ki­nai ei­nan­tis di­rek­to­ riaus pa­rei­gas, iki tol bu­vau pa­va­ duo­to­jas, tad at­ly­gi­ni­mas ir bu­vo ma­žes­nis už vyr. bu­hal­terės, bet kitą ket­virtį jau turėtų vis­kas iš­si­ ly­gin­ti“, – sakė jis. Pi­ni­gai – už gra­žias akis?

Nau­jai įsikū­ru­sios ar­ba lik­vi­duo­ja­ mos įmonės at­ly­gi­ni­mais taip pat ne­si­skund­žia. Pa­vyzd­žiui, be­ne vie­nin­telė įmonės „Start Vil­nius“ veik­la – val­dy­ti skryd­žių bend­rovę „Air Li­tua­ni­ca“. Jos va­do­vas Si­ mas Ra­mu­tis Pet­ri­kis, kaip ir pra­ ėjusį ket­virtį, už tai gau­na 7500 li­ tų iki mo­kes­čių. Nors bend­rovė „Vil­niaus par­kai“ lik­vi­duo­ja­ma, o vie­toj jos įsteig­ ta vie­šo­ji įstai­ga „Vil­niaus mies­to par­kai“, bu­vu­sios bend­rovės di­ rek­torė tre­čią šių metų ket­virtį vis dar ga­vo 2000 litų at­ly­gi­nimą. Bend­rovės „Vil­niaus van­de­nys“ di­rek­to­riui ir dar še­šiems va­do­vau­ jan­čio per­so­na­lo as­me­nims at­ly­gi­ ni­mas tre­čią metų ket­virtį pa­didė­jo nuo 8046 iki 9784 litų, o bend­ rovės „Nau­ji­ninkų ūkis“ ad­mi­nist­ ra­ci­jos at­ly­gi­ni­mas be­veik ne­pa­ki­to – du va­do­vai už­dir­ba po 7,7 tūkst. litų iki mo­kes­čių. At­liekų tvar­ky­ mo įmonės VAATC did­žiau­si pen­ kių as­menų at­ly­gi­ni­mai sie­kia po 7,1 tūkst. litų. Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių gy­ dy­mo įstaigų va­do­vai taip pat nėra


5

spalio 17–23, 2013

miestas

6p.

Kaip išvengti didelių sąskaitų už šildymą.

V.Ku­dir­kos aikštė – nerū­ky­mo zo­na? Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Jau ne­tru­kus mies­to vald­žia ta­ ry­bos po­sėdy­je turėtų nag­rinė­ ti siū­lymą užd­raus­ti rūky­ti Vin­ co Ku­dir­kos aikštė­je. Mies­to ta­ ry­bos na­rio Žydrū­no Sa­vic­ko tei­ gi­mu, to­kia ini­cia­ty­va bu­vo pa­čių gy­ven­tojų.

val­domų įmo­nių at­sto­vai ti­ki­na – au­gant„ Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

al­dybės baigė­si

la­biau­siai skurs­tan­tys – jų at­ly­gi­ ni­mai svy­ruo­ja nuo 4,6 iki 10 tūkst. litų neats­kai­čius mo­kes­čių. Tie­sa, va­dovų at­ly­gi­ni­mai neau­go – jie, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų, ar­ba su­mažė­jo, ar­ba ne­pa­ki­to. Skurs­ta kultū­ri­nin­kai

Iš sa­v i­val­dy­b ei pri­k lau­san­č ių kultū­ros įstaigų dau­giau­sia už­dir­ba Vil­niaus ro­tušės ce­re­mo­ni­meist­ras Sau­lius Pi­lin­kus – jo ke­liais šim­ tais litų pa­didėjęs at­ly­gi­ni­mas sie­ kia 5248 li­tus iki mo­kes­čių. Ne­daug nuo jo at­si­lie­ka ir Vil­niaus mo­ky­ tojų namų di­rek­torė Ze­no­bi­ja Žep­ nic­kienė, gau­nan­ti 4654 litų at­ly­ gi­nimą, 4568 li­tus už­dir­ban­tis VšĮ Jo­no Me­ko vi­zua­liųjų menų cent­ro va­do­vas Kris­ti­jo­nas Al­gir­das Ku­ čins­kas. Be­je, pa­čiam Kultū­ros, spor­to ir švie­ti­mo de­par­ta­men­tui pri­klau­ san­čio­se kultū­ros įstai­go­se dir­ba ir ma­žiau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­ nan­tys va­do­vai. Pa­vyzd­žiui, Vil­ niaus cent­ri­nio kny­gy­no di­rek­ torės at­ly­g i­n i­m as neats­kai­č ius mo­kes­čių nuo 3131 li­to per­nai me­ tais su­mažė­jo iki 2571 li­to tre­čią šių metų ket­virtį, Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dybės cent­rinės bib­lio­ te­kos va­do­vo al­ga ne­pa­ki­to ir sie­ kė 2555 li­tus.

12

tūkst. litų

sie­kia did­žiau­sia al­ga Vil­niaus sa­vi­val­dybės val­do­mo­se įmonė­se.

„Tai pa­si­ūlė pa­tys vil­nie­čiai, ku­rie ma­to pro­blemą, kad ten ren­ka­si daug jau­ni­mo, paaug­lių, ir rūko. Aikštė tam­pa kaip rūky­mo zo­na. O tarp rūkan­čių daug jau­nuo­lių, ku­ riems ne­derėtų to da­ry­ti“, – sakė Ž.Sa­vic­kas. Šį pro­jektą ren­gia Vil­niaus ta­ry­ bos na­rių dar­bo grupė „Už kultū­ ringą Vil­nių“. Pa­sak ta­ry­bos na­rio, pa­siek­ti, kad ir ki­to­se pa­na­šio­ se vie­to­se Vil­niu­je būtų užd­raus­ ta rūky­ti, yra il­gas pro­ce­sas, ta­čiau žings­nis po žings­nio tai ga­li­ma pa­ da­ry­ti. Pirmą­ja to­kia vie­ta gru­ pė pa­si­rin­ko cent­rinę V.Ku­dir­kos aikštę. Ar nu­ta­ri­mas bus priim­tas, pri­ klau­so nuo ta­ry­bos na­rių. „Vis­ kas ta­ry­bos na­rių ran­ko­se, bet ti­kiuo­si, kad rūkan­tys šiuo klau­ si­mu ne­pai­nios viešųjų ir pri­ va­čiųjų in­te­resų“, – pa­juo­ka­vo Ž.Sa­vic­kas ir pri­dūrė, kad, jo ma­ ny­mu, nerū­kan­tys šią idėją tik­rai pa­lai­kys. Priė­mus tokį nu­ta­rimą, aikštė­ je būtų išs­ta­ty­ti ženk­lai, in­for­ muo­jan­tys gy­ven­to­jus, kad šio­je vie­to­je draud­žia­ma rūky­ti. Ne­ pai­san­tiems jų grėstų įspėji­mai ar­ba pi­ni­ginės bau­dos. Ad­mi­nist­ ra­ci­nių teisės pa­žei­dimų ko­dek­ sas nu­ma­to, kad rūky­mas vie­to­se, ku­rio­se pa­gal sa­vi­val­dy­bių ta­rybų spren­di­mus draud­žia­ma tai da­ry­ ti, užt­rau­kia įspėjimą ar­ba 20–50 litų baudą. Baus­ti pa­žeidė­jus ga­

li po­li­ci­jos pa­reigū­nai ir sa­vi­val­ dybės Sa­ni­ta­ri­jos ins­pek­ci­ja. Ž.Sa­vic­ko tei­gi­mu, to­kių viešų vietų, ku­rio­se draud­žia­ma rūky­ti, sos­tinė­je il­gai­niui turėtų at­si­ras­ ti ir dau­giau. „Kau­ne Laisvės alė­ jo­je nerū­ko­ma, no­ri­me ir Vil­niu­je turė­ti to­kią zoną“, – tvir­ti­no pa­ šne­ko­vas.

Tai pa­si­ūlė pa­tys vil­nie­čiai, ku­rie ma­ to pro­blemą, kad ten ren­ka­si daug jau­ni­mo, paaug­lių, ir rūko. „Vil­niaus die­na“ pri­me­na, kad prie­š de­šimt­metį lai­ki­no­sios sos­ tinės vald­žia bu­vo pri­ėmu­si nu­ta­ rimą užd­raus­ti rūky­ti vi­so­je Lais­ vės alė­jo­je. Ta­čiau tapęs mies­to va­do­vu Vy­tau­tas Šus­taus­kas su Kau­no ta­ry­bos pri­ta­ri­mu tą drau­ dimą pa­nai­ki­no. Prieš po­rą metų Kau­no mies­to ta­ry­ba grįžo prie šio klau­si­mo ir pra­dėjo pil­dy­ti rep­re­ zen­ta­ci­nių mies­to vietų, ku­rio­se draud­žia­ma rūky­ti, sąrašą. Šiuo me­tu Kau­ne draud­žia­ma rūky­ ti sep­ty­nio­se to­kio­se erdvė­se: Vy­ tau­to Did­žio­jo ka­ro mu­zie­jaus ir Is­to­rinės pre­zi­dentū­ros so­de­liuo­ se, Mies­to so­de prie Kau­no vals­ ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro ir Kau­no mies­to sa­vi­val­dybės pa­sta­to priei­ go­se iš Laisvės alė­jos pusės, Kau­no vals­ty­bi­nio lėlių teat­ro kie­me­ly­je, te­ri­to­ri­jo­je tarp pa­statų Laisvės al. 85A, 87B ir Kęstu­čio g. 74A, ša­ lia Šv. Ar­kan­ge­lo (Įgu­los) baž­ny­ čios laiptų bei baž­ny­čios pa­ma­ti­ nių pa­kopų ir Nep­rik­lau­so­mybės aikštė­je esan­čio­je vaikų žai­di­mo aikš­telė­je.

„„Sie­kis: jau grei­tai V.Ku­dir­kos aikštė­je ga­li būti užd­raus­ta rūky­ti. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Prik­lau­so­mybės ligų cent­ro atei­tis – mig­lo­ta Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Skolų smau­gia­mas Vil­niaus pri­ klau­so­mybės ligų cent­ras (VPLC) ga­liau­siai per­ėjo į Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) ran­ kas, bet algų dar­buo­to­jai vis tiek ne­gau­na. Mi­nist­ras ža­da, kad per­ mainų bus, ta­čiau ne iš kar­to. Ne­daug trūko iki strei­ko

Areš­tuo­tos sąskai­tos, su­stab­dy­tos dar­bo su­tar­tys, iš­mokė­ti at­ly­gi­ni­ mai – už bir­želį. To­kio­mis nuo­ tai­ko­mis pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ve­no pri­klau­so­mybės li­go­mis ser­gan­ čius as­me­nis gy­dan­tis VPLC per­ so­na­las. Iki spa­lio pra­džios cent­ras pri­klausė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­bei. Pe­rim­ti VPLC sa­vo ži­nion SAM pa­si­siūlė pa­ti – kad su­kurtų bendrą ša­ly­je pri­klau­so­mybės li­ gų pre­ven­ci­jos, gy­dy­mo, rea­bi­li­ ta­ci­jos ir rein­teg­ra­ci­jos pa­slaugų sis­temą. SAM ir sos­tinės vald­žios de­ry­ bos užt­ru­ko ne vieną mėnesį, kol ga­liau­siai sa­vi­val­dybės ta­ry­ba mi­ nis­te­ri­jai su­ti­ko per­duo­ti VPLC sa­vi­nin­ko tei­ses, pa­rei­gas ir tu­ rimą turtą. Pats mies­tas fi­nan­sa­ vimą įstai­gai ypač smar­kiai nurėžė šie­met – dar per­nai cent­rui bu­vo skir­ta 5,5 mln. litų, šiais me­tais –

tik 1,5 mln. Treč­da­liu mažė­jo ir dar­buo­tojų al­gos. Lie­pos pra­džio­je neap­si­kentę me­di­kai ne­tgi bu­vo nu­tarę strei­ kuo­ti, ta­čiau pa­sku­tinę mi­nutę pro­testą at­šaukė.

Apie pusės dar­buo­ tojų nėra. Ti­kimės, kad jie su­grįš, nors da­lis išė­jo ne­grįžta­ mai. Nuo­tai­kos niū­rios

VPLC dar­buo­to­jai vis dar gy­ve­na vil­ti­mi – už bir­želį iš­mokė­ta tik da­lis at­ly­gi­ni­mo, kai ku­rie me­di­kai su­stabdę sa­vo dar­bo su­tar­tis, tad pa­cien­tams ten­ka lauk­ti eilė­se. „Į darbą ei­na ne vi­si. Šiuo me­ tu tik­riau­siai pen­ki gy­dy­to­jai ei­na į darbą. Vie­nas iš­vis išė­jo, o trys gy­dy­to­jai yra su­stabdę sa­vo dar­ bo su­tar­tis. Tad apie pusės dar­ buo­tojų nėra. Ti­kimės, kad jie su­ grįš, nors da­lis išė­jo ne­grįžta­mai“, – kalbė­jo VPLC di­rek­to­rius Emi­ lis Su­ba­ta. Su pa­čia mi­nis­te­ri­ja esą kol kas nie­ko konk­re­taus ne­su­tar­ta, ta­ čiau pir­miau­sia ti­ki­ma­si išspręs­ ti fi­nan­si­nes bėdas.

„Kol kas iš SAM jo­kių pa­žadų ne­tu­ri­me. Mūsų fi­nan­si­nin­kai kon­tak­tuo­ja su mi­nis­te­ri­jos fi­ nan­si­nin­kais, vyks­ta de­ri­ni­mas. Ti­kimės, kad at­si­ra­dus ins­ti­tu­ ci­jai, at­sa­kin­gai už to­lesnę mūsų įstai­gos veiklą, dar­buo­to­jams at­ ly­gi­ni­mai bus iš­mo­ka­mi“, – vylė­ si E.Su­ba­ta. Ža­da per­ves­ti al­gas

Nu­ta­ri­me dėl įstai­gos per­da­vi­mo mi­nis­te­ri­jai skel­bia­ma, kad, sie­ kiant už­tik­rin­ti pa­slaugų priei­ na­mumą ap­draus­tiems ir neapd­raus­tiems pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu as­me­nims, ku­rie ser­ga pri­klau­so­my­be nuo psi­choak­ty­ viųjų med­žiagų var­to­ji­mo, tiks­lin­ ga reor­ga­ni­zuo­ti Vil­niaus, Kau­no, Klaipė­dos, Šiau­lių ir Pa­nevė­žio pri­ klau­so­mybės ligų cent­rus. Taip pat ke­ti­na­ma įsteig­ti as­mens svei­ka­ tos prie­žiū­ros biud­že­tinę įstaigą – Vals­ty­binį pri­klau­so­mybės ligų centrą – ir tuo­se pa­čiuo­se mies­ tuo­se įkur­ti jo fi­lia­lus. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis pa­ tvir­ti­no, kad pa­kei­timų nu­ma­ty­ta ne vien sos­tinės, bet ir vi­sos ša­lies mas­tu. Ta­čiau nuo VPLC per­ėmi­ mo esą pra­ėjo per ma­žai lai­ko, kad būtų ga­li­ma nu­sa­ky­ti reor­ga­ni­za­ ci­jos pla­nus.

„Rei­kia su­si­pa­žin­ti su vi­sa si­ tua­ci­ja, tuos po­ky­čius da­ry­sim bend­rai su vi­sos Lie­tu­vos per­tvar­ ka. Pert­var­kos ga­li­my­bes ap­tar­sim kar­tu su vy­riau­siai­siais spe­cia­lis­ tais, ko­le­gi­jos žmonė­mis, kad tik­ rai būtų pa­grįstai pa­reng­ta bend­ ra per­tvar­kos plat­for­ma. Tai da­bar rei­kia skai­čiuo­ti, kiek tu­ri­me pri­ klau­so­my­bių ligų cent­rams skir­ tų asig­na­vimų, kiek yra žmo­nių, ko­kis krūvis, srau­tas, kiek yra lo­ vų, kiek su­nau­do­ja­ma lėšų, ko­kia ma­te­ria­linė būklė. Tu­ri­me vi­sa tai įver­tin­ti“, – var­di­jo mi­nist­ras. V.P.And­riu­kai­tis pa­ti­ki­no, kad pir­miau­sia bus ima­ma­si fi­nan­si­ nių įstai­gos klau­simų. „Dėl at­ly­ gi­nimų ne­mokė­ji­mo, ne­per­ve­damų „Sod­rai“ pi­nigų bu­vo užb­lo­kuo­tos sąskai­tos, tad pir­mas už­da­vi­nys – kaip įma­no­ma grei­čiau sta­bi­li­zuo­ti fi­nan­sinę būklę. Per­ve­dinė­sim pi­ ni­gus, ži­no­te, čia yra bu­hal­te­rinės tai­syklės, nu­sta­ty­ti ter­mi­nai. Žmo­ nės tu­ri jus­ti, kad at­ly­gi­ni­mai atei­ na ir sko­los den­gia­mos“, – žadė­jo SAM va­do­vas. Ta­čiau ar būsi­ma reor­ga­ni­za­ ci­ja keis šių įstaigų etatų skai­čių, V.P.And­riu­kai­tis skelb­ti ne­si­ry­žo. „Pir­miau­sia rei­kia įver­tin­ti pa­ dėtį, da­bar būtų sun­ku neat­sa­kin­ gai ką nors kalbė­ti“, – sakė mi­ nist­ras.


6

spalio 17–23, 2013

miestas Šilumos kaina (ct/kWh)

12

27,12*

10 8 6 4 2 0

27,82* 27,67*

26,88

25,53* 25,53* 25,53*

27,20 27,40 27,13 27,92 27,49 26,35 26,82

28,38 28,28 28,51

28,09 27,61 27,33 27,20 26,79

25,97 25,82

22,56 22,56 20,10 20,10 20,10

21,10 21,10 21,10 21,10 21,10 21,10 21,10 21,10 21,10 21,10 21,10

25,27

21,10 23,68

23,68 23,68

19,04 19,04

17,66 17,66

2008– 2009 2009 m. 10 11 12

1

2

3

4

5

2010 6 7

8

9

10

11

12

1

2

3

4

5

2011 6 7

8

Nors jau pra­si­ dėjo nau­jas šil­ dy­mo se­zo­nas, at­si­skai­ty­ti už pra­ėjusį iki šiol ne­spėjo tiek da­lis gy­ ven­tojų, tiek Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dybė. Sko­los ši­lumą tie­kian­čiai „Vil­ niaus ener­gi­jai“ skai­čiuo­ja­mos mi­li­jo­nais litų.

9

10

11

12

1

2

3

4

5

2012 6 7

8

9

10

11

12

1

Kaip galima iš­veng­ti milžiniškų sąskaitų Ru­gilė Ere­mi­naitė Di­delės sąskai­tos už šil­dymą sle­gia ne tik senų, nee­ko­no­miškų būstų šei­mi­nin­kus. Daž­nai įspūdin­gas su­mas šal­tuo­ju metų lai­ko­tar­piu ten­ka at­seikė­ti ir mo­ der­nių, nau­jos sta­ty­bos dau­gia­bu­ čių gy­ven­to­jams. Šios pro­ble­mos prie­žas­čių ga­li būti net ke­le­tas.

„„Ge­ra­no­riš­kai: „Vil­niaus ener­gi­ja“ tei­gia, kad šil­dy­mo pa­slaugų tei­ki­mo su­stab­dy­

ti ne­si­ruo­šia­ma nie­kam. Sko­li­ninkų pro­ble­mas sten­gia­ma­si spręsti tai­kiu būdu.„



Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Už šil­dymą – didžiulės sko­los Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaitė@diena.lt

Vil­nie­čiai jau ke­lias sa­vai­tes mies­ to ir as­me­niš­kai me­ro Artū­ro Zuo­ ko so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je pra­šė pra­dėti šil­dy­mo se­zoną. Ta­čiau tik šią sa­vaitę sa­ vi­val­dybė pa­skelbė šil­dy­mo se­zo­ no pra­džią Vil­niaus mies­to gy­ve­ na­muo­siuo­se, ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se ir vi­suo­me­ni­niuo­se pa­sta­tuo­se. Prieš tai ši­lu­mos var­to­to­jai pa­tys galė­jo ini­ci­juo­ti sa­vo pa­statų šil­ dy­mo pra­džią. Re­gis, šis del­si­mas bu­vo ne be pa­ grin­do. Dar nuo pra­ėju­sio šil­dy­mo se­zo­no su­si­kaupė ne­men­kos tiek sa­ vi­val­dybės, tiek gy­ven­tojų sko­los. Pa­sak „Vil­niaus ener­gi­jos“ at­sto­ vo Ne­ri­jaus Mi­ka­lajū­no, gy­ven­tojų

sko­los už šil­dy­mo pa­slau­gas šiuo me­tu sie­kia 30,5 mln. litų. Ta­čiau vil­nie­čiai nėra did­žiau­si įmonės sko­li­nin­kai. Did­žiau­sia „Vil­niaus ener­gi­jos“ sko­li­ninkė yra Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dybė. „Skolų daug. Pag­rin­ dinės sko­los yra ne gy­ven­tojų, bet sa­vi­val­dybės įmo­nių. Gy­ven­tojų sko­los ne­ma­žos, tik­rai, bet sa­vi­ val­dybės sko­los jas vir­ši­ja“, – sa­ kė N.Mi­ka­lajū­nas. Jo tei­gi­mu, sa­vi­val­dybė šiuo me­ tu įsis­ko­li­nu­si 52,9 mln. litų. Tie­sa, šil­dy­mo pa­slaugų tei­ki­ mo su­stab­dy­ti ne­si­ruo­šia­ma nie­ kam. Sko­li­ninkų pro­ble­mas sten­ gia­ma­si spręsti tai­kiu būdu, ta­čiau pa­si­tai­ko ir pik­ty­biš­kai nu­si­tei­ku­ sių gy­ven­tojų. „Did­žio­ji pro­ble­ ma būna, jei žmonės tie­siog nu­

sprend­žia ig­no­ruo­ti šį klau­simą. Tik­rai la­bai ge­ra­no­riš­kai žiū­ri­me ir su­pran­ta­me žmo­nių pro­ble­mas. Pri­s i­d e­d a­m e prie tų pro­b lemų spren­di­mo. Ta­čiau jei yra tam tik­ras pik­ty­biš­ku­mas, sprend­žia­ me teis­mi­niais būdais“, –teigė N.Mi­ka­lajū­nas.

52,9 mln. litų

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė įsis­ko­li­nu­si „Vil­niaus ener­gi­jai“.

Pa­sak „Vil­niaus ener­gi­jos“ ši­ lu­mos ana­li­tikų grupės va­do­vo Ro­ma­no Sa­vic­ko, natū­ra­lu, kad žmonės mo­ka sumą, pri­klau­san­ čią nuo su­nau­do­tos ši­lu­mos, o mo­der­niai su­tvar­ky­ti ar­ba ge­rai re­no­vuo­ti na­mai di­de­lių sąskai­ tų ne­gau­na. „Jau dve­ji me­tai, kaip ši­lu­mos tiekė­jai yra įsta­ty­miš­kai at­skir­ ti nuo gy­ve­namųjų namų. Ne­ tu­ri­me jo­kios teisės rūpin­tis jų ši­lu­mos ūkiu ir stebė­ti, kaip se­ ka­si pri­žiūrė­ti ši­lu­mos punk­tus. Ko­kių konk­re­čiai pro­blemų yra konk­re­čia­me na­me, pri­va­lo at­ sa­ky­ti or­ga­ni­za­ci­ja, ku­riai to na­ mo gy­ven­to­jai mo­ka pi­ni­gus, kad ji rūpintų­si jo ši­lu­mos ūkiu“, – aiš­ki­no R.Sa­vic­kas. Pa­sak jo, ga­li būti net ke­le­ tas skir­tingų prie­žas­čių, ko­ dėl gy­ven­to­jai gau­na itin di­de­les

sąskai­tas už šil­dymą. Visų pir­ ma, daug kas pri­klau­so nuo tam tikrų konst­ruk­ci­nių spren­dimų: kaip pa­sta­ty­tas pa­sta­tas, ko­kie jo ati­tva­rai, kaip pa­da­ry­ti šal­čio til­ te­liai. Pa­vyzd­žiui, natū­ra­lu, kad daug ši­lu­mos išeik­vo­ja­ma mo­der­ nia­me na­me su lan­gais iki žemės. Su to­kio­mis pro­ble­mo­mis ne­su­ si­du­ria kom­pak­tiškų pa­statų su ma­žais lan­gais gy­ven­to­jai.

Ko­kių konk­re­čiai pro­blemų yra konk­ re­čia­me na­me, pri­ va­lo at­sa­ky­ti or­ga­ ni­za­ci­ja, ku­riai to na­mo gy­ven­to­jai mo­ka pi­ni­gus. Ki­ta di­de­lių sąskaitų už šil­ dymą prie­žas­tis ga­li būti tin­ka­ mai neat­lie­ka­ma na­mo prie­žiū­ ra, už ku­rią at­sa­kin­gas tam tik­ras ši­lu­mos pri­žiūrė­to­jas. „Vie­nin­ te­lis ge­ros prie­žiū­ros kri­te­ri­jus – ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas. Jei­gu na­mas per daug var­to­ja, iš kar­to ga­li­ma stebė­ti, kaip vyk­do­ma prie­žiū­ra“, – aiš­ki­no R.Sa­vic­kas.

Už­terš­tu­mas pa­didė­ja Vil­n iaus vi­s uo­menės svei­k a­tos cent­ro spe­cia­listų tei­g i­mu, kas­met pra­si­dėjus šil­dy­mo se­zo­nui pa­didė­ ja ir oro tar­ša kie­to­sio­mis da­lelė­mis. Šių metų spa­l io duo­me­n i­m is, oro tar­ša Vil­n iu­je bu­vo pa­d idė­ju­si tik Žirmūnų mik­ro­ra­jo­ne, ku­ria­me pa­ sta­ty­ta oro tar­šos ma­ta­vi­mo sto­telė ro­do tar­šos lygį gatvė­se. Oro tar­ša bu­vo pa­didė­ju­si spa­lio 4 ir spa­lio 5 d. Ki­to­mis die­no­mis kietųjų da­le­lių kie­k is ore ne­vir­ši­jo leis­ti­no dyd­ž io. Reikėtų pa­brėžti, kad kietųjų da­le­ lių bu­vi­mas ore la­bai pri­klau­so nuo oro sąlygų. Pap­ras­tai di­desnė tar­ša kie­to­sio­m is da­lelė­m is, ku­r ios at­si­ ran­da dėl žmo­gaus veik­los (iš au­to­ mo­bi­lių, kūre­ni­mo kros­nių ir pan.), nu­sta­to­ma esant sau­sam orui. Pa­li­ jus tar­ša su­mažė­ja. Trum­pa­lai­kis kietųjų da­le­lių po­vei­ kis svei­k iems žmonėms pa­pras­tai jo­k ių di­des­nių svei­ka­tos su­tri­k imų ne­su­ke­lia. Ga­li pa­si­reikš­ti ne­žy­mus kvėpa­vi­mo takų su­dir­gi­ni­mas. Kie­ tųjų da­le­lių po­vei­kiui jaut­res­ni vai­ kai, nes jie yra judrūs, o esant di­des­ niam fi­z i­n iam ak­t y­v u­mui, kaip ži­ no­ma, pa­dažnė­ja kvėpa­vi­mas. Tai­ gi ir kietųjų da­le­lių įkve­pia­ma dau­ giau, dau­g iau jų pa­ten­ka į kvėpa­vi­ mo ta­kus. Dėl pa­didė­ju­sios kietųjų da­le­l ių kon­cent­ra­ci­jos ore blo­g iau

ga­li pa­si­jus­ti bron­chi­ne ast­ma ir ki­ to­mis kvėpa­vi­mo takų li­go­mis ser­ gan­tys žmonės. Jiems ga­li pa­ūmėti li­gos simp­to­mai. Esant di­des­nei oro tar­šai re­ko­men­duo­ja­ma ma­žiau lai­ ko pra­leis­ti lau­ke. Ki­ta pro­ble­ma, su­si­ju­si su šil­dy­mo se­zo­nu, yra ne­tin­ka­mo ku­ro de­gi­ni­ mas šil­dant pa­tal­pas. Pa­si­tai­ko, kad žmonės kūre­na bal­di­nių plokš­čių li­ ku­čius ar ki­tas ne­tin­ka­mas kūren­ ti at­lie­kas. Reikėtų at­kreip­ti dėme­ sį, kad bal­d i­n ių plokš­čių su­dėty­ je yra klijų, ku­r iuos de­g i­nant į ap­ linką išsis­ki­ria for­mal­de­hi­das – tok­ sinė kan­ce­ro­ge­ninė med­žia­ga. VD inf.

2


7

spalio 17–23, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

26,48

25,80 26,02

25,38 25,34 24,81 24,68 24,73

* kai šilumos punktai priklauso gyventojams. LŠTA inf.

3

4

2013 5 6

7

8

9

10

Komentaras

Nep­ri­tarė ­ in­ves­ti­ci­joms

Sa­vi­val­dybė ­ įkeis sa­vi­val­dybę

Vil­niaus ta­ry­ba tre­čia­dienį dar kartą ne­ pri­tarė siū­ly­mui ši­lu­mos tie­ki­mo bend­ ro­vei „Vil­niaus ener­gi­ja“ leis­ti in­ves­tuo­ ti 72,5 mln. litų į tar­šos ma­ži­ni­mo prie­mo­ nes, sie­kiant, kad sos­tinės ši­lu­mos ūkis nuo 2016 m. ati­tiktų su­griež­tin­tus ES tar­ šos rei­ka­la­vi­mus. Mies­to po­li­ti­kai no­ ri, kad „Vil­niaus ener­gi­ja“ šias in­ves­ti­ci­jas pa­si­bai­gus nuo­mos su­tar­čiai mies­tui par­ duotų ne už li­ku­tinę vertę, o už vieną litą.

Vil­niaus mies­to ta­ry­ba tre­čia­dienį pri­tarė spren­di­mui, ku­riuo suo­mių ban­kui „Poh­jo­ la Bank Plc“ bus įkeis­tas Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dybės pa­sta­tas. Už įkeistą sa­vi­val­dybės pa­statą sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­ti Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­ja gaus 58 mln. litų pa­skolą. Ji esą rei­ka­lin­ga nau­jo dar­že­lio sta­ty­bai ir mo­ kyklų re­no­va­ci­jai. Vilniaus meras Artūras Zuo­ kas tikino, kad tarybos priimtas sprendimas leis efektyviau panaudoti savivaldybės lėšas.

Rūkymas po dešimtmečio taps nelegalus? Jurga Jovaišaitė

Juo­zas An­ta­nai­tis Vil­niaus dau­gia­bu­čių namų sa­vi­ninkų bend­r ijų aso­cia­ci­jos va­do­vas

Ž

monės ne­ga­l i per­mokė­t i už šil­dymą, nes ši­lu­mos skai­t ik­l is ro­do, kiek jos su­var­to­ta. Daug ką kal­bu apie ad­m i­n ist­ra­to­r ius, aiš­k u, juos rei­kia ska­tin­ti ge­riau dirb­ti. Bet kal­ba – apie pa­si­ren­g imą žie­ mos se­zo­nui, kai sten­g iamės su­ ma­ž in­t i ener­g i­j os su­v ar­to­j imą ma­žo­m is sąnau­do­m is. Ne­se­n iai kalbė­jo­me Vil­n iaus sa­v i­val­dybės ta­r y­b os salė­je su su­si­r in­k u­siais bend­rijų pir­mi­nin­kais. Įmonė „Ma­ no būstas“ pri­statė jiems pen­k ių žings­n ių pro­g ramą. Re­no­va­c i­ja, aiš­ku, yra pa­grin­di­nis da­ly­kas, ku­ rio mes tu­ri­me siek­ti kiau­riems na­ mams. Ta­čiau ir be vi­siš­kos re­no­va­ ci­jos, ši­lu­mos punk­te ar­ba rūsy­je ap­ž iūrėję vamz­dy­nus, daž­nai pa­ ste­bi­me, kad jie ne­pa­kan­ka­mai izo­ liuo­ti ar­ba izo­lia­ci­ja pa­žeis­ta. Tai ga­ li­ma su­tvar­ky­ti už la­bai ne­di­de­lius pi­ni­gus. Taip pat si­tua­ci­ja pa­gerėtų su­tvar­kius lan­gus laip­tinė­se, du­ris į stogą, į palėpę, pa­pras­tas du­ris. Ki­ tas žings­nis – rūsio langų su­tvar­ky­ mas. Ir taip to­liau. Po tru­putį, pen­ kiais žings­n iais, ga­l i­ma pa­siek­t i re­zul­tatą, kai su­tau­po­ma iki 20–30 pro­c. Tai jau la­bai di­de­lis skai­čius. Vie­na įmonė yra nu­ma­čiu­si, kaip su­b a­l an­s uo­t i šil­dy­mo sis­te­m as vien­vamzdė­je bei dvi­vamzdė­je sis­te­mo­je. Vėl būtų ga­l i­ma su­tau­ py­ti apie 40 pro­c. ši­lu­mos – vien vi­ daus dar­bus at­li­kus. Pas­ta­ruo­ju me­tu, per pa­sta­ruo­sius 5–6 mėne­sius, apie blogą ad­mi­nist­ ra­to­riaus darbą na­mo vi­du­je mums girdė­ti ne­te­ko, nes viską nu­sprend­ž ia kon­ku­ren­ci­ja. Gy­ven­to­jai bet ka­da ga­l i iš­si­r ink­t i kitą ad­m i­n ist­ ra­to­rių. Kalbė­jomės ir su Var­to­tojų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos va­do­vais, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pa­grįsti skun­ dai yra re­te­nybė. Galbūt mūsų ad­ mi­nist­ra­to­riai ir pa­tir­ties įgi­jo? Ta­r y­b o­j e sprendė­me klau­s imą dėl skai­t ik­l ių įren­g i­mo. Spe­cia­l is­ tai vi­sus skai­t ik­l ius turė­jo įreng­t i dar šiais me­tais, ta­čiau dėl to, kad gy­ven­to­jai ne­į si­leid­ž ia į bu­t us, jie karš­to van­dens skai­t ik­l ių įreng­t i ne­ga­l i. Prie­ž as­t is pa­pras­ta. Da­bar bu­tai yra be skai­t ik­l ių ir jiems tai­ ko­mas nor­ma­t y­vas, o kad jis būtų ma­žes­n is, žmonės dek­la­r uo­ja tik vieną gy­ven­toją, nors iš esmės ten gy­ve­na ge­ro­kai dau­g iau. Už dek­la­ ruotą vieną žmogų bu­tas su­si­mo­ ka, o už ne­dek­la­r uotą ši­lumą, ku­ rią su­nau­do­ja ko­k ie še­š i žmonės praus­da­m ie­si, su­mo­ka vi­si na­mo gy­ven­to­jai.

ES sveikatos reikalų komisaras Tonio Borgas pagyrė Lietuvą už sėkmingą pirmininkavimą ir išreiškė viltį, kad Lietuvai pavyks sėkmingai koordinuoti Tabako ir Klinikinių tyrimų direktyvų priėmimą. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis prabilo apie siekius iki 2026-ųjų rūkymą uždrausti apskritai. Du svarbūs uždaviniai

Lietuvoje apsilankęs ES sveikatos ir vartotojų reikalų komisaras T.Borgas dalyvavo Vilniuje vykusioje baigiamojoje pirmininkavimo ES Tarybai konferencijoje, skirtoje psichikos sveikatai, – joje sveikatos, socialinių reikalų, švietimo specialistai dalijosi sukaupta patirtimi ir pateikė psichikos sveikatos problemų mažinimo scenarijus. Dar viena aktuali tema – Europos Parlamento (EP) pritarimas vadinamajai Tabako direktyvai, skatinančiai mažinti rūkančių žmonių skaičių. Ministras V.Andriukaitis tvirtino, jog Lietuva sieks, kad gruodžio mėnesį baigiantis Lietuvos pirmininkavimui ES būtų galima pateikti ir šios, ir ankstesnių konferencijų iškeltas problemas bei įtraukti jas į svarbiausią pirmininkavimo dokumentą – Europos Vadovų Tarybos išvadas. Anot jo, pirmenybė ES valstybėse turi būti skiriama mokymo programoms, psichoterapeutų darbui, taip pat nereikėtų pamiršti tiek jaunimo, tiek ir senyvo amžiaus žmonių psichikos problemų – turi būti pakankamai finansuojamos psichosocialinės paslaugos, sudarytos sąlygos spręsti šias problemas nevyriausybinėms organizacijoms. ES sveikatos ir vartotojų reikalų komisaras T.Borgas taip pat priminė, kad Lietuvos pirmininkavimo metu europinėms institucijoms teks susitarti dėl dviejų svarbių dokumentų – Tabako bei Klinikinių tyrimų direktyvų. Sargdina technologijos

Tiek eurokomisaras, tiek V.Andriukaitis pripažino, kad viena didžiausių problemų, kalbant apie vaikų psichiką, – neigiamas technologijų poveikis bendravimo ir kitiems socialiniams įgūdžiams. „Sakyčiau, visos modernios komunikacijos priemonės mažina socialinę komunikaciją, t. y. mažina dialogo, bendravimo šeimose poreikį. Viskas daroma trumposiomis žinutėmis, išmaniaisiais telefonais – virtualiai. Jauniems žmonėms kompiuteriniai žaidimai, kaip ir animaciniai filmai, gali atlikti smegenų plovimo vaidmenį. Šiais glo-

„„Permainos: europinė„Tabako„direktyva„–„tik„mažas„žingsnis.„Taip„mano„tiek„eurokomisaras„T.Borgas,„tiek„

ministras„V.Andriukaitis,„nes„niekas„nedraus„Lietuvai„imtis„ir„radikalesnių„kovos„su„rūkymu„priemonių.„

„

balizacijos laikais ką nors apriboti vien dėl to, kad tai atkeliauja iš už ES ribų, labai sunku, tad svarbu, jog pačios valstybės narės išdrįsta imtis veiksmų“, – tvirtino T.Borgas. V.Andriukaitis įvardijo ir galimą problemos sprendimo būdą – diskutuoti su visuomenės informavimo priemonėmis, kad būtų formuojama „pozityvių idealų animacija“, kuri, esą, galėtų būti sujungta su visuomenės sveikatos uždaviniais.

Tonio Borgas:

Šiais globalizacijos laikais ką nors apriboti vien dėl to, kad tai atkeliauja iš už ES ribų, labai sunku, tad svarbu, jog pačios valstybės narės išdrįsta imtis veiksmų. „Neseniai susitikau su vienu žmogumi, ir jis uždavė labai sunkų klausimą. Jis pasakė – žinote, mes grįžome iš Norvegijos, leidžiame savo vaiką į pirmą klasę, tačiau pastebėjome, kad vaikai mokykloje per pertraukas neturi su kuo bendrauti, nes aplink vaikai bendrauja mobiliaisiais telefonais. Jis išvardijo ir valstybes, kuriose vaikams nustatytos taisyklės: vaikai suneša mobiliuosius, jie užrakinami spin-

„Shutterstock“„nuotr.

telėje, o vaikai mokomi bendrauti tarpusavyje be tokio aparatėlio. Pasirodo, Lietuvoje mes to nereglamentuojame. Tad yra proga paklausti – ar mes negalime pasekti šia gerąja praktika?“ – retorinį klausimą pateikė jis. Europa – rūkalių rojus

Dar viena aktualija – EP spalio 8 d. pritarė tik daliai siūlomos Tabako direktyvos nuostatų: pasiūlė uždrausti įvairių skonių cigaretes iki 2022-ųjų, atmetė siūlymą drausti plonąsias cigaretes. „Vilniaus dienos“ paklaustas, kaip tai vertina, T.Borgas tikino, kad EP sprendimas – tik tarpinė diskusijų stotelė, tad derinant pozicijas tarp institucijų viskas dar gali smarkiai keistis. Anot jo, Europoje rūkančių žmonių skaičius siekia 28 proc., o, pavyzdžiui, Kanadoje jis sumažėjo iki 16 proc. Vartojimo ir komercializmo šalyje JAV šis skaičius jau siekia vos 18 proc. „Tad mes turime ką nors daryti, – sakė eurokomisaras. – Aišku, direktyva nėra vienintelė priemonė. Svarbu ir švietimas, taip pat finansinės priemonės – rūkalų kainos kėlimas. Tiek ES narės, tiek Parlamentas pritarė 65 proc. pakelio dydžio įspėjimams apie rūkymo žalą, taip pat sutarta, kad skoninės cigaretės turi būti uždraustos. Kol kas diskutuojama tik dėl pereinamojo laikotarpio. Apskritai, žengtas didžiulis žingsnis į priekį, nes prieš tai sklandė gandai, jog tabako industrija laimės, o EP bus įtikintas nukelti direktyvos svarstymą.“

2026 m. – be tabako dūmų

V.Andriukatis pateikė statistiką: per metus dėl rūkymo sukeltų ligų 700 tūkst. europiečių miršta anksčiau laiko. Pasak ministro, būtent dėl šių tragiškų skaičių bus siekiama, kad po kiek daugiau nei dešimtmečio tabakas Europje taptų nelegalus. „Tai – tyrimais pagrįsti skaičiai. Tad aš pasakiau EP: kalbu tų per anksti mirusių vardu, kurie jau negali pasakyti, ko jie nori. Bet jie labiausiai norėtų gyventi, tik jau negali kalbėti. Kalbu ir tų vardu, kurie tik pradeda rūkyti, bet dar nesuvokia, kas su jais atsitiks. Tad klausimas, kodėl reikia direktyvos, per daug akivaizdus: atsakymas siaubingas dėl skaičių, ekonominių padarinių, įtakos demografijai. Prieš 11 metų priimta direktyva – pasenusi. Yra joje punktas, sakantis, kad visuomenės sveikatos tikslai negali būti derinami su tabako pramonės interesais. Tad reikia eiti į priekį. Be abejo, šalys narės turi didesnes galimybes perkeliant direktyvą priimti griežtesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, Airijos atstovai Parlamente paskelbė, kad ši šalis nuo 2026-ųjų taps nerūkančia valstybe. Turima minty visiškai nutraukti rūkymą. Ta kryptimi juda ir Didžioji Britanija, Suomija, manau, mes visi ta kryptimi judėsime. Mokslininkai mano – jei prieš 300 metų Kolumbas būtų žinojęs, kokią žolę atveža, ji būtų buvusi pripažinta narkotiku. Šiandien tik per tą klaidą turime legaliai šį reiškinį, kuris – visais požiūriais tragiškas“, – replikavo ministras. PR


8

spalio 17–23, 2013

miestietė

Dar­bas, ku­ria­me vi­ sa­da jau­ti pa­dė­ką už tai, kad esi, ku­ria­me jau­tie­si iš­ties rei­ ka­lin­gas, – taip apie veik­lą gy­vū­nų glo­ bos or­ga­ni­za­ci­jo­je „Le­sė“ kal­ba sa­va­no­ rė stu­den­tė Ind­rė.

75

beglobių kačių laukia šeimininkų „Lesėje“.

„„Pa­dė­ka: pa­sak „Le­sės“ sa­va­no­rės Ind­rės, kad yra žmo­nių, nea­be­jin­gų gy­vū­nų li­ki­mui, įsi­ti­ki­na­ma kas­kart su­lau­kus ser­gan­čio, su­ža­lo­to gy­vū­no,

kai daž­nai pa­si­se­ka gau­ti pa­ra­mos. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Gy­vū­nai už­ka­riau­ja vil­nie­čių šir­dis Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Min­ti­mis apie at­stum­tų­jų prie­žiū­ rą, glo­bos kul­tū­rą, kas­die­nius iš­šū­ kius ji su vil­nie­čiais da­li­jo­si leng­ vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­že vy­ku­sio­je lab­da­rin­go­je šu­nų pa­ro­do­je, ku­rio­ je įvai­rio­se rung­ty­se ly­gio­mis tei­ sė­mis su kil­min­gais šu­ni­mis var­ žė­si pa­pras­ti miš­rū­nai. Be­je, ne vie­nas jų šei­mi­nin­kų su­lau­kė bū­ da­mi prie­glau­do­se. – Ko­kia šian­dien be­glo­bių gy­ vū­nų pa­dė­tis sos­ti­nė­je? – pa­ klau­sė­me Ind­rės. – Da­bar mū­sų prie­glau­do­je gy­ve­na apie 75 ka­tės ir 35 šu­nys, ki­taip sa­ kant, am­ži­nai per­pil­dy­ta. Gy­vū­nų neuž­mig­do­me, to­dėl vie­ta ki­tiems at­si­lais­vi­na tik jei gy­vū­nai pa­ do­va­no­ja­mi ar na­tū­ra­liai mirš­ta. Su­ma­žin­ti be­glo­bių gy­vū­nų skai­čių pa­de­da sėk­min­gai vyk­do­mos ste­ ri­li­za­ci­jos pro­gra­mos. Tai reiš­kia, kad kiek­vie­nos be­glo­bės ka­tės ste­ ri­li­za­ci­ja nuo to­kio li­ki­mo iš­gelbs­ti ma­žiau­siai še­šis ka­čiu­kus per me­ tus, o kiek­vie­nos ka­ly­tės ste­ri­li­za­ci­ ja su­ma­ži­na be­glo­bių šu­niu­kų skai­ čių iki de­šim­ties per me­tus. Pa­te­ku­siems į prie­glau­dą gy­vū­ nams sten­gia­mės kuo grei­čiau su­ ras­ti my­lin­čius šei­mi­nin­kus. Va­ sa­rą gy­vū­nų do­va­no­ji­mas su­sto­ja, ru­de­nį suak­ty­vė­ja. Pas­ta­rą­ją sa­ vai­tę pa­do­va­no­jo­me tik vie­ną ka­ty­ tę. Ži­no­ma, ma­žy­liai pa­do­va­no­ja­mi grei­čiau, o vy­res­niems gy­vū­nams ten­ka il­gai lauk­ti sa­vo lai­mės. Yra glo­bo­ti­nių, ku­rie pas mus gy­ve­na jau tre­jus me­tus, ta­čiau na­mų vis dar ne­ran­da. Ka­dan­gi prie­glau­do­je ga­li gy­ven­ ti ri­bo­tas skai­čius gy­vū­nų, bū­ti­na sa­va­no­rių pa­gal­ba, glo­bė­jai, ga­lin­ tys pri­glaus­ti gy­vū­ną nors ir ke­le­tą die­nų. Ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad yra

ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie pa­tys, ne­ bū­da­mi jo­kie sa­va­no­riai, ofi­cia­lūs glo­bė­jai, pai­ma iš gat­vės gy­vū­nus, rū­pi­na­si jais ir ieš­ko jiems na­mų. – Au­gi­nan­tys gy­vū­nus pa­liu­ dys, kad juos iš­lai­ky­ti – bran­ gus ma­lo­nu­mas. Kaip ver­čia­si ne vie­ną de­šim­tį jų glau­džian­ ti „Le­sė“? – Di­džiau­sias „Le­sės“ pa­ja­mų šal­ ti­nis – 2 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, ku­rį ski­ria vi­si no­rin­tys. Žmo­nėms tai nie­ko ne­kai­nuo­ja, o mums tai – di­džiau­sia pa­ra­ma. „Le­sės“ lab­da­ros par­duo­tu­vė­lė ir­gi šiek tiek pa­de­da pa­pil­dy­ti biu­dže­ tą. Ir, ačiū Die­vui, yra ge­rų žmo­nių, ku­rie pa­de­da. Kad yra žmo­nių, nea­ be­jin­gų gy­vū­nų li­ki­mui, įsi­ti­ki­na­me kas­kart su­lau­kę ser­gan­čio, su­ža­lo­ to gy­vū­no, ku­riam rei­ka­lin­ga sku­bi pa­gal­ba. Iš­kart ra­šo­me apie at­ve­ jį sa­vo tink­la­la­py­je ir daž­nai pa­si­ se­ka su­lauk­ti pa­ra­mos. Pi­ni­gų nuo­ lat trūks­ta. Nors ir la­bai ne­sma­gu, pra­šo­me paau­ko­ti, sten­gia­mės su­ktis. Ži­no­ma, už sa­va­no­rių dar­bą neat­ly­gi­na­ma. – Ko­kio šiau­do grie­bia­tės, kai gy­vū­nui rei­kia sku­bios pa­gal­ bos? – Džiau­gia­mės, kad ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai daž­niau­siai su­pra­tin­gi, ne­rei­ka­lau­ja su­mo­kė­ti iš­kart, prieš ope­ra­ci­ją, gy­vū­nus gy­do į sko­lą, ku­rią sten­gia­mės kuo grei­čiau su­ mo­kė­ti. Ne­bū­na taip, kad gy­vū­nas lie­ka neo­pe­ruo­tas ar, pa­vyz­džiui, su­lau­žy­ta ko­ja, nes nė­ra lė­šų. Blo­ giau­siu at­ve­ju ban­do­me su­telk­ti jė­ gas ir ski­ria­me as­me­ni­nių lė­šų. – Ten­ka iš­girs­ti, kad, užuo­t švais­tę lai­ką be­glo­biams gy­ vū­nams, pa­stan­gas ga­lė­tu­mė­ te skir­ti vai­kams, se­ne­liams, varg­šams?

– De­ja, iš tie­sų su­si­du­ria­me su po­ žiū­riu, kad ver­čiau pa­dė­tu­me žmo­ nėms užuo­t sten­gę­si dėl gy­vū­nų. Ap­mau­du. Ki­ta ver­tus, taip kal­ban­tys žmo­ nės pa­tys re­tai sten­gia­si dėl ki­tų, ne­su­ka gal­vos nei dėl žmo­nių, nei dėl gy­vū­nų. La­bai pa­lai­ko­me vi­ sų for­mų sa­va­no­rys­tę – ir dar­bą su vai­kais, pa­gal­bą se­nu­kams, neat­ly­ gi­na­mą da­li­ji­mą­si ži­nio­mis ir pa­ na­šiai, bet žmo­gus ne­ga­li per­si­plėš­ ti. Mes pa­si­rin­ko­me gy­vū­nų glo­bą, ki­ti sa­va­no­riau­ja ki­taip. Taip pat ma­nau, kad jei­gu ne­tu­rė­tų ga­li­my­ bės pa­dė­ti gy­vū­nams, „Le­sės“ ko­ man­dos na­riai sa­va­no­riau­tų ki­tur.

Kaip ir žmo­gaus, taip ir gy­vū­no lai­mė pri­klau­so nuo jam ski­ria­mo dė­me­sio, mei­lės.

– Sa­va­no­riai pa­tys lai­ko gy­vū­ nų ar jiems už­ten­ka dar­bo su jais? – Ne­re­tai bū­na taip, kad glo­bo­ja­ mi gy­vū­nai pas žmo­nes lie­ka vi­sam lai­kui. Pats pri­si­ri­ši prie gy­vū­no, jis pri­pran­ta, ir ne­si­no­ri skir­tis. Aš pa­ti šiuo me­tu ne­ga­lė­čiau skir­ti lai­ ko šu­niui – stu­di­juo­ju, sa­va­no­riau­ ju, to­dėl kol kas sten­giuo­si dėl glo­ bo­ti­nių. – Ko­kių gy­vū­nų vil­nie­čiai ga­li ieš­ko­ti „Le­sė­je“? – Be šu­nų ir ka­čių, šiuo me­tu glo­ bo­ja­me du triu­šiu­kus, bet bū­na ir pe­liu­kų, vėž­lių. Kar­tą bu­vo pa­te­ku­ si igua­na, ras­ta žy­giuo­jan­ti Ka­ro­ li­niš­kė­se. Ka­bi­no­me skel­bi­mus vi­ sa­me ra­jo­ne, kė­lė­me į in­ter­ne­tą, bet jos šei­mi­nin­kai taip ir neat­si­ra­do.

Da­bar igua­na su­ra­du­si nau­jus na­ mus. Tu­rė­jo­me vėž­lius – nuo­ty­kių ieš­ko­to­jus, ku­rie vis iš­kris­da­vo iš šei­mi­nin­kės bal­ko­no. – Ką jums duo­da sa­va­no­rys­tė? – Sa­va­no­rys­tė pir­miau­sia su­tei­kia dva­si­nio pa­si­ten­ki­ni­mo, kad da­rai ką nors ge­ro. Juk tie­sio­gi­ne pra­sme gelbs­ti­me gy­vy­bes. Be to, moks­lei­ viams, stu­den­tams tai nau­din­ga pa­tir­tis, pa­de­dan­ti su­vok­ti, ko no­ ri siek­ti gy­ve­ni­me, ko­kį ke­lią pa­ si­rink­ti. Sa­va­no­rio dar­bas api­ma la­bai daug sri­čių – nuo dar­bo su gy­vū­nais, jų gy­dy­mo, slau­gy­mo iki ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo, straips­nių ra­šy­mo. Taip ne tik pa­si­tik­ri­ni sau tin­ka­mą pro­fe­si­nę sri­tį, bet ir su­si­ ran­di bend­ra­min­čių, drau­gų, pra­ smin­gai pra­lei­di lais­va­lai­kį. – Ko­dėl siū­ly­tu­mė­te au­gin­ti­nio ieš­ko­ti prie­glau­do­je? – Pa­sa­ky­siu taip – ne­tie­sa, kad gy­ vū­nas iš prie­glau­dos pra­stes­nis, kad kar­tą iš­duo­tas tam­pa pa­vo­jin­gas, pik­tas, sun­kiai pri­tam­pan­tis. At­ virkš­čiai – jis jau­čia­si dė­kin­gas už na­mus, yra drau­giš­kas, glau­džia­si, pri­si­ri­ša prie nau­jų šei­mi­nin­kų, no­ ri jo dė­me­sio ir mei­lės, tam­pa tik­ru šei­mos na­riu. Pas mus daž­niau­siai pa­kliū­va miš­rū­nų, ne­veis­li­nių gy­ vū­nų, bet jie tik­rai uni­ka­lūs tiek sa­ vo iš­vaiz­da, tiek cha­rak­te­riu. Už­tar­ čiau vy­res­nius gy­vū­nus – jie tik­rai pui­kus pa­si­rin­ki­mas žmo­nėms, ne­ no­rin­tiems ak­ty­vaus au­gin­ti­nio, yra ra­mes­ni, rei­ka­lau­ja ma­žiau dė­me­sio, mie­liau šil­do­si sau­lu­tė­je ar ant lo­vos nei dūks­ta vers­da­mi na­mus. Kad žmo­nės įsi­ti­kin­tų tuo, vi­sa­ da kvie­čia­me at­vyk­ti, pa­bend­rau­ti su gy­vū­nais. Be to, ga­li­ma ir to­kia lai­ki­na glo­ba, kai gy­vū­ną pri­glau­ džia žmo­gus, no­rin­tis au­gin­ti­nio, bet dve­jo­jan­tis, ar ga­lės juo tin­ka­ mai pa­si­rū­pin­ti, pri­si­de­rin­ti prie jo

po­rei­kių, pa­vyz­džiui, ry­tą ir va­ka­ rą ve­džio­ti šu­nį. Daž­niau­siai toks ban­do­ma­sis lai­ko­tar­pis bai­gia­ si sėk­min­gai – gy­vū­nas pri­tam­pa, žmo­nės jo ne­beg­rą­ži­na į glo­bos na­ mus. Tai siū­lo­me ir ne­ri­mau­jan­ tiems, kad jau tu­ri­mas gy­vū­nas ne­ su­si­gy­vens su nau­ju įna­miu. – Ką ma­no­te apie po­žiū­rį, kad šuns vie­ta – prie bū­dos, o ka­tės – lau­kai ir miš­kai, o jų už­da­ry­ mas mies­te, bu­te, to­ly­gu kan­ki­ ni­mui? – Kaip ir žmo­gaus, taip ir gy­vū­no lai­mė pri­klau­so nuo jam ski­ria­mo dė­me­sio, mei­lės. Ži­no­ma, ak­ty­vaus šuns, ku­riam bū­ti­na pa­si­vaikš­čio­ ti, pa­laks­ty­ti, iš­si­krau­ti, ne­ga­li lai­ ky­ti žmo­gus, dir­ban­tis nuo 7 iki 22 val. O jei šei­mi­nin­kas rū­pi­na­si au­ gin­ti­nio ge­ro­ve, su­tei­kia tin­ka­mas są­ly­gas, gy­ve­ni­mo bu­te ne­pa­va­din­ si kan­ki­ni­mu. Toks po­žiū­ris kei­čia­ si. Vis dau­giau žmo­nių mies­te au­ gi­na gy­vū­nų, įver­ti­na džiaugs­mą, kad kas nors lau­kia jų su­grįž­tan­čių į na­mus, su­pran­ta, jog gy­vū­nas ga­li bū­ti drau­gas, šei­mos na­rys. – Ko rei­kia, kad be­glo­bių gy­vū­ nų ma­žė­tų? – Pir­miau­sia, jų ste­ri­li­za­ci­jos. Ta­ čiau pro­ble­mą rei­kė­tų spręs­ti nuo vai­kų auk­lė­ji­mo, at­sa­kin­gu­mo ug­ dy­mo. Ša­lia gy­vū­no au­gan­tis, juo be­si­rū­pi­nan­tis, jį pa­žįs­tan­tis vai­ kas ne tik gau­na tei­gia­mų emo­ci­jų, bet ir pa­ma­žu tam­pa at­sa­kin­gas, my­lin­tis žmo­gus, ku­ris, jei ne­tu­rė­ tų ga­li­my­bės to­liau au­gin­ti gy­vū­ no, pa­si­rū­pin­tų nau­jais, jau­kiais jo na­mais, o ne iš­mes­tų į gat­vę. Nes da­bar, de­ja, ten­ka su­si­dur­ti su at­ ve­jais, kai žmo­nės tik pa­sku­ti­nę mi­ nu­tę, prieš iš­va­žiuo­da­mi į už­sie­nį, gal­vo­ja, kur dė­ti gy­vū­ną, ar kai at­ si­kra­to gy­vū­no, nes šis nu­si­bo­do ar­ba šei­mo­je gi­mė vai­kas.


TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

@.C.6A?.A6@:62@AB6

AN]XCVY[VNb`QNYVZV N` [ N c \ 1R[bZR_Na\_VNZ

` \ a _N R Z N b [ PVW R _  X = N Z

]_

!  

 9a

aVX&# 9a

` N Y N [ _ b 42<

.XPVWN cfX`aNVXV YN]X_VØV\Q

=_R[bZR_b\aVTNYVZN_RQNXPVW\WR.@ZRa\[\`T"CVY[Vb` ßÛWVZN`VQRV[Û`]N`aNa\]b`Û`QN_O\YNVXN`'QN_O\QVR[\ZV`%“$cNY V[aR_[RabdddQVR[NYa]_R[bZR_NaNN_ONddd]_R[bZR_NaNYa 6[S\_ZNPVWNaRY%"# #" %#! !$#R]Nab]_R[bZR_NaN-cVY[VNb`QVR[NYa

./9VRabc\` ]Na\`Xf_Vb\`R ]_R[bZR_b\aV NXPVW\`XNV[N [ROb`TNYVZN


10

SPALIO 17–23, 2013

NUOMONĖS

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ar įmanoma paaukoti J.Tymošenko?

Julijanas Gališanskis

V

os dau giau negu mėnuo li ko iki Rytų partnerystės viršū nių su siti ki mo Vil niuje, kur ti kima si reikšmin giau sios pergalės ilgoje kovoje bandant atplėšti Ukrainą nuo Rusijos. Ir kai ši istori nė pergalė at rodo jau ranka pasiekiama, ir kai pats Vik toras Janukovyčius, Rusijos remiamas Oranžinės revoliucijos pralaimėtojas, ilgai bandęs ba lansuoti tarp Rytų ir Vakarų, pa galiau tvir tai pasi rin ko kursą į ES, iški lo „didžiulė“ kliūtis – Charkovo kalėjime kalinti moteris su kasa. Kodėl Briu selis, iškėlęs Kijevui ulti matumą paleisti buvusią premjerę Juliją Tymošenko, pasiryžo aukoti tokią svarbią pergalę dėl vienos politikės, kuri jau visiškai prarado svorį politi koje ir galbūt iš tikrų jų pridarė nuostolių Uk rainai, už kuriuos buvo nuteista? Beje, daž nas eu ropietis tik riausiai irgi nepriešta rautų, kad politi kai prisiimtų asmeni nę atsa komybę už pada rytas klaidas. Problema ta, kad čia kalbama ne tiek apie Ukrainos, kiek apie pačios ES veidą. Kiek labiau su Uk rai nos politi ka su sipa ži nę žmonės žino, kad V.Janykovyčius yra oligarchais aplipęs autoritarinis prezidentas, varžantis opoziciją ir manipuliuojantis teismais, o J.Tymošenko kalinimas yra tik ledkalnio viršūnė nešvarios politikos jūroje.

Problema ta, kad čia kalbama ne tiek apie Ukrainos, kiek apie pačios ES veidą. Nepaisyda mi viso to ir pa kvietę Uk rai ną pri sijung ti prie asocijuotos na rystės ES, Bendrijos vadovai jau padarė pakankamai nuolaidų V.Janukovyčiui. Jie užmerkę akis į jo nedemokratiškus politinius žaidimus, bet paaukoti J.Tymošenko jie negali, nes ši moteris tapo pernelyg svarbiu ir ryškiu demokratijos simboliu. Išdavę ją ES vadovai kristų veidu į purvą prieš europiečius, kurių daugelis Ukrainoje ir težino tik Oran žinę Princesę, Kijevo „Dy na mo“, Čer nobylį bei Vitalijų Klyčko. Ir nors tei gi niai, kad skaudančią J.Tymošenko nugarą gali išgydyti tik vokiečių medikai, skamba juokingai, Briuselis saugodamas savo veidą bet kokia kaina stengsis ištraukti ją iš kalėjimo – ar su galiojančiu nuosprendžiu, ar be jo. V.Ja nykovyčius il gai delsia, nes supranta, kad ji iš ten nebegrįš. Didžiausia jo baimė yra ta, ar išeivijoje ji vėl nepradės opozicinės veiklos ir nesujauks jo planų 2015 m. prezidento rinkimams? Galbūt dabar J.Tymošen ko ir panaši į politi nį lavoną, bet įta kin gi drau gai Eu ropoje bei gera viešų jų ryšių kampanija galėtų grą žinti ją į politinę areną.

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

V.Landsbergis: ką aš bl Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

E

uropos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis pastebi, jog Rusijos provokacijos – tarsi 1990-ųjų blokados déjà vu, kai taip pat buvo siekiama per ekonomiką išjudinti valstybės pamatus. Naujosios Seimo pirmininkės gebėjimais jis abejoja, o geresnės kandidatės į prezidentus už Dalią Grybauskaitę kol kas nemato. – Rodos, visos problemos su Rusija susidėjo į vieną mėnesį: ir lengvųjų automobilių vairuotojų bei vilkikų problemos pasienyje, muitinėse, paskelbtas pieno karas, provokatorių grasinimai okupacija, dabar – dar ir propagandinių laidų transliacija. Kas čia vyksta? – „Vilniaus diena“ klausė 81-ąjį gimtadienį spalio 18-ąją pasitinkančio profesoriaus V.Landsbergio. – Yra ne viena priežastis. Viena – bendras dabartinės Rusijos agresyvėjimas. Kai kalbu apie Rusiją, neturiu omenyje rusų tautos. Tai – elitas, valdžia, kad ir kaip tai pavadinsi, tie, kurie vykdo politiką. Ir ta politika akivaizdžiai agresyvėja, matoma desperacija, nes griūva kai kurie jų kortų nameliai. Jie ypač jautriai reaguoja į energetikos permainas, kurios pakerta Vladimiro Putino iliuzijas valdyti Europą per „Gazprom“. Lietuva – pirmoji tuose gniaužtuose, ji pirmoji iš šių gniaužtų ir vaduojasi, tad ji turi būti ir neapykantos objektas. Kitas dalykas – yra ir konkreti kalendorinė situacija, t. y. ES politika Rytų kaimynų atžvilgiu. Mano visai dar nesenoje atmintyje tebėra tas laikotarpis, kai buvo beveik visuotinai suprantama, kad čia – „buvusi Sovietų Sąjunga.“ Rusijos pretenzijos, kad „mes čia turime ypatingų teisių“, nelabai ką stebino, nebūdavo atmetamos. Atsimenu, kaip pavyko Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kai Rusija buvo priimama į organizaciją, įterpti į rezoliuciją keletą svarbių punktų. Vienas jų buvo draudimas vartoti „artimojo užsienio“ sąvoką turint omenyje artimiausius kaimynus. Laikai keitėsi, ir tos šalys, kurios yra ne ES ir ne Rusijoje, buvo pradėtos vadinti bendra kaimynyste. – Tuomet sutiktumėte, kad problema yra vadinamosios bendros kaimynystės valstybės, kurios kelia didžiausią įtampą tarp ES ir Rusijos, – Ukraina ir Moldavija, Gruzija? Su jomis lapkričio pabaigoje ES turėtų pasirašyti ar parafuoti laisvosios prekybos sutartis. Ar jos atlaikys spaudimą? – Manau, kad tokias spaudimo formas, kokios matomos dabar, tos valstybės gali atlaikyti. Bet mes nežinome, ką Kremliaus desperacija gali išmesti paskutinėmis savaitėmis. Neduok Dieve, bus pradėtos naudoti jėgos priemonės. – Turbūt būtų naivu manyti, kad ir prieš Lietuvą vykdomas karas įvairiais frontais tėra keistų sutapimų grandinė? – Tai nėra atsitiktinis dalykas, o gan ilgai ir atvirai tęsiama politika. Ne tik smegenų plovimo, bet ir informacinės erdvės, informacinių priemonių užvaldymo. JAV yra pripažinusios valstybės sekretorės lūpomis, kad padarė klaidą, kai nutraukė subsidijavimą „Amerikos balsui“, „Laisvajai Europai“ mūsų tautų kalbomis, manydamos, kad jos – jau išsilaisvinusios, demokratinės, reikia transliuoti vien tomis kalbomis, kur dar kenčiama priespauda. Dabar suvokta, kad JAV paskubėjo, nes nėra atsvaros oficialiam rusiškam, kremliniam erdvės užvaldymui. Tai vyksta perkant bendroves, paperkant ir statant savus žmones, mokant už savo programų rody-

mą. Naujausias įvykis su Pirmuoju Baltijos kanalu peržengė ribas, nors tokių dalykų buvo iki šiol, – viskas gan subtiliai įterpiama į neva objektyvias ir gana profesionaliai parengtas laidas. Kiek Rusija meta pinigų į savo CNN analogą, pasaulinėms žinioms? Rodosi, pagrindinės žinios tos pačios, tačiau „padažas“ – visiškai kitoks. Kalbu apie daugybę kanalų, veikiančių ir Vakaruose. Tad Pirmasis Baltijos kanalas yra juolab aiškiai nutaikytas į Baltijos tautų sąmonę, siekiant ją deformuoti ir kreipti į antieuropietiškumą bei prorusiškumą. – O kaip vertinate mūsų valstybės vadovų reakciją tiek į provokacijas žiniasklaidoje, tiek į Rusijos ekonomines sankcijas? Ar ji buvo pakankama? – Matote, Rusija nori diskusijų, nori primesti kokią nors idiotišką diskusiją ten, kur nėra apie ką diskutuoti. Turėjom tą šmeižikišką laidą apie Sausio 13-ą. Tuomet jų beribiai išvedžiojimai mielai taptų „verti“ tam tikro dėmesio. Dėl karo su pienininkais, krovinių vežėjais – irgi daugybė keistų dalykų. Kodėl jis vyksta tik prieš Lietuvą, ir ne tik čia, bet visur, kur keliauja Lietuvoje registruoti automobiliai? Visuomet bandoma paveikti nepavaldžių, formaliai nepriklausomų tautų sąmonę per ekonominius nuostolius. Pradedant nuo mūsų blokados 1990-aisiais – galvosena ta pati: mes jiems primesime nelaimę ir sakysime, kad jie – patys kalti. Ir tarp jų atsiras tokių, kurie sakys – taip, kalta mūsų pačių valdžia. Tai „nesikalbėjo“, tai blogai kalbėjosi, neatsiklaupę.

Pasaulinę finansų krizę sukėlė Kubilius lygiai taip pat, kaip Landsbergis sugriovė kolūkius, net Rusijoje.

– Prie visų keistenybių galima pridėti ir apklausą, kai buvo teiraujamasi žmonių, kas padarė didžiausią neigiamą įtaką Lietuvai. Beje, jūs turbūt žinote, jog apklausoje atsidūrėte trečioje vietoje – po Josifo Stalino ir Andriaus Kubiliaus. Kas tai – dar viena provokacija? – Manau, tai ne apklausa, o zondavimas, kiek pažeista viešoji ar paprastų žmonių sąmonė, kurie nepagalvoja net apie tai, kad Kubilius, pavyzdžiui, negriovė kolūkių. O jei kas nors verkia dėl kolūkių, kodėl tuomet nemėgina jų steigti? Kai man dėl to priekaištauja, aš visuomet sakau: vyrai, taigi įsteikite – išsirenkate pirmininką, sujungiate žemes, suvedate gyvulėlius, randate tvartą, porą brigadininkų – ir pirmyn. Ir tuomet visi kažkaip aprimsta. Kai aš klausiu, ką aš blogo padariau, niekas nieko konkretaus negali pasakyti. Sako – keista, pasirodo, kad jūs kažkoks ne toks. O koks? Kitoks negu paveikslėlis? Smegenys išplautos giliai, ligi to, kad dabar tenka ir Kubiliui. O ką jis blogo padarė? Taip, pasaulinę finansų krizę sukėlė Kubilius lygiai taip pat, kaip Landsbergis sugriovė kolūkius, net Rusijoje. Tiesiog tai dar vienas liūdnas signalas, kaip žmonės buvo bei tebėra kvailinami ir ligi kokio laipsnio tam pasiduoda. – Kalbant apie permainas Seimo vadovybėje, kaip vertintumėte tą pasikeitimą, kurio dalyviai – Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė? Kai kam atrodo, jog Seimas tampa vienos partijos žaidimų aikštele. O kaip atrodo jums? – Deja, taip – atrodo, kad Viktoras Uspaskichas valdo Seimą, jis susistato savo lėles ki-

 Planai: pirmasis Lietuvos vadovas po neprikla

litikos.

taip, tiesiog kaip nori, nes Seimas yra paklusniai atidavęs jam galią jas kaitalioti. Viena aišku – ypač sunki padėtis susidarė socialdemokratams. Jiems elementarus padorumas nebūtų leidęs balsuoti už V.Gapšio palikimą viršūnėje. Jei jie vis dėlto pasakė bičiuliams „ne, negalėsime balsuoti už jūsų berniuką, galvokite, ką daryti“, tai šeimininkas viską patvarkė ryžtingai – labai greitai sugalvojo, kad tokio išmėginimo broliams socialdemokratams nereikia teikti. Mat gal kaip tik blogieji konservatoriai ir norėjo, kad socialdemokratai apsijuoktų balsuodami už V.Gapšį. – Įvertinus tokius lengvai įvykdomus žaibiškus pasikeitimus, ar negali mūsų Vyriausybėje pasikartoti ir Italijos scenarijus, kai Silvio Berlusconi atšaukė savo ministrus siekdamas sugriauti Vyriausybę? – Viskas priklauso nuo kitų valdžios partnerių orumo jausmo, pojūčio, kur yra pataikavimo riba, kurią peržengti jau pernelyg gėdinga. Prisiminkime situaciją ankstesnėje kadencijoje, kai griuvo susikompromitavęs Arūnas Valinskas. Nebuvo kalbų, kad ši pozicija priklauso „prisikėlėliams“, kad galbūt Inga Valinskienė dabar tegu būna pirmininkė, tada bus išlaikyta koalicija... To būtų buvę per daug, už ribos, tad pagrindinė koalicijos partnerė taip nežlugo ir pasiūlė į šį postą žmogų pagal kokybę, o ne pagal priklausomumą grupelei (kalbama apie Ireną Degutienę – red. past.). – Kaip manote, ar dabartinė Seimo pirmininkė galės vykdyti savo kaip Seimo, ne kaip partijos pirmininko pareigas? – Nežinau, ar dar yra Seimas. Tad pusės Seimo pirmininkė ji gal ir galės pabūti, jeigu socialdemokratams tai bus ilgai priimtina. – Kitas klausimas – dėl artėjančių prezidento rinkimų. Nors pareiškimų dėl kandidatų jau yra įvairių, Seime, vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kaip tik svarstoma ir galimybė leisti kelti kandidatūrą Rolandui Paksui. Ką apie tai manote jūs?


11

spalio 17–23, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

lo­go pa­da­riau?

Komentarai

Per­tvar­kos re­zul­ta­tas – pin­gan­ti ši­lu­ma

Dai­va Nor­kie­nė Žurnalistė

Š

i­lu­mos ūkio per­tvar­kai Vy­riau­sy­bės skir­ti mi­li­jo­nai ne­nuė­jo vel­tui: dau­ ge­liui ša­lies gy­ven­to­jų cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma ši­lu­ma tu­rė­tų at­pig­ti ar­ti­ miau­siu me­tu. Jei su ša­lies ši­lu­mos ūkį per­ tvar­kan­čia Vy­riau­sy­be ak­ty­viai bend­ra­dar­ biaus sos­ti­nės val­džia, vil­nie­čiams ši­lu­ma atei­ty­je ga­li at­pig­ti be­veik treč­da­liu. Vy­riau­sy­bė, siek­da­ma per­tvar­ky­ti ši­lu­ mos ūkį taip, kad kuo dau­giau bū­tų nau­ do­ja­ma vie­ti­nio, pi­ges­nio bio­ku­ro, iš ES struk­tū­ri­nės pa­ra­mos ir Kli­ma­to kai­tos pro­gra­mos lė­šų sky­rė 100 mln. li­tų.

Ši­lu­ma vil­nie­čiams tu­rė­tų su­ma­žė­ti iki 30 pro­c. da­ bar­ti­nės kai­nos.

au­so­my­bės at­kū­ri­mo V.Lands­ber­gis ne­sle­pia, kad jau po ke­lių mė­ne­sių trauk­sis iš ak­ty­vios po­ Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Toks konk­re­tus ter­mi­nų nu­sta­ty­mas – da­ bar jau leis­ti ar dar ne­leis­ti – tar­si ko­kia nors vais­ti­nė su men­zū­rė­lė­mis. To aš ne­svars­tau, tų la­šų ne­pils­tau. Vie­na aiš­ku – kad pa­siū­ ly­mas, jog su­lau­žius prie­sai­ką vos ket­ve­rius me­tus ne­ga­li­ma ei­ti į val­džią, bu­vo prie­sai­ kos su­men­ki­ni­mas. O dėl R.Pak­so kan­di­da­ ta­vi­mo – man at­ro­do, kad ta kor­ta jau su­ žais­ta: jei jau jie pa­tys siū­lo kel­ti bend­rą tri­jų par­ti­jų kan­di­da­tą, kad tik bū­tų nu­ša­lin­ta Da­ lia Gry­baus­kai­tė, tai bus ga­vę to­kią ko­man­ dą. Šiaip jie tu­rė­tų iki pa­sku­ti­nio krau­jo la­šo ko­vo­ti už R.Pak­są ir ma­ny­ti, kad jei tik įsta­ ty­mas leis, tau­ta jį iš­rinks. Ma­nau, jie ga­vo pa­ta­ri­mą, jog pa­grin­di­nis tiks­las – pa­keis­ti D.Gry­baus­kai­tę. – O kaip jūs ir jū­sų par­ti­ja – ar ir to­liau lai­ky­si­tės po­zi­ci­jos rem­ti D.Gry­baus­ kai­tę, o gal­būt jau esa­te nu­ma­tę ir sa­vo kan­di­da­tą? – Ma­nau, rei­kia pa­lauk­ti, ką pa­ti D.Gry­ baus­kai­tė pa­sa­kys, ne­ver­ta už­bėg­ti įvy­kiams už akių. Par­ti­jos ta­ry­ba priė­mė do­ku­men­tą dėl pa­dė­ties Lie­tu­vo­je, dėl grės­mių, ku­rias rei­kia at­lai­ky­ti, dėl vals­ty­bės li­ni­jų, ku­rias da­bar­ti­nė Pre­zi­den­tė lai­ko ge­rai. Tai ga­li bū­ti išaiš­kin­ ta: mes pa­si­sa­ko­me, kad ji ir to­liau bū­tų Pre­ zi­den­tė. Bu­vo ir toks A.Ku­bi­liaus pa­sa­ky­mas. Ta­čiau D.Gry­baus­kai­tė ne­tu­rė­tų bū­ti ma­to­ma kaip vie­nos par­ti­jos kan­di­da­tė. O aš juo­lab ne­ su par­ti­ja, tik jos na­rys, tad kal­bė­ti už par­ti­ją, ar bus siū­lo­ma ki­tų kan­di­da­tų, ne­ga­liu. Ko­ kia ma­no nuo­mo­nė? Pa­sa­ky­čiau, kad ge­res­nės kan­di­da­tū­ros nė­ra. Ge­res­nės ne „Gazp­rom“, ne Pir­ma­jam Bal­ti­jos ka­na­lui, o Lie­tu­vai. – Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė dėl par­ti­jos na­ rio Egi­di­jaus Va­rei­kio – ar jam po ki­lu­ sių skan­da­lų dėl al­ko­ho­lio tu­rė­tų bū­ti su­teik­ta ant­ra pro­ga lik­ti par­ti­jo­je, Sei­ me, po­li­ti­ko­je? – Su juo tai ne pir­mas at­ve­jis. Tai­gi, „ant­ ra pro­ga“ jau bu­vo, bu­vo ir tre­čia, ko ge­ro, ir ket­vir­ta. Ga­lų ga­le, yra jo pa­ties ir jo šei­ mos tei­sin­ga iš­va­da, kad tai ne­lai­mė, kad rei­ kia gy­dy­tis. Jį pa­lie­kant to­kio­je pa­žei­džia­mo­ je vie­to­je to­les­nėms klai­doms, už­spar­dy­ti iki ga­lo, bū­tų ne­tei­sin­ga nuo­sta­ta ir mū­sų par­ti­

jo­je. Rei­kia pa­si­gai­lė­ti žmo­gaus, kad jis ga­lė­tų nor­ma­liai gy­ven­ti, ne­bū­ti­nai bū­da­mas val­ džio­je. Ne apie val­džią kal­ba, apie žmo­gų. Nė­ra tas at­ve­jis, kad „aš su­kly­dau, dau­giau taip ne­da­ry­siu“. Tai ne­lai­mė, ku­ri nuo­sto­lin­ ga ne tik jo šei­mai, bet ir jo po­li­ti­nei šei­mai. Pir­miau­sia rei­kia iš tos ne­lai­mės išei­ti, su­ lauk­ti gy­dy­mo re­zul­ta­tų, ir tik ta­da bus ga­li­ ma svars­ty­ti, ar ga­li­ma juo pa­si­ti­kė­ti ir kel­ti ki­tuo­se rin­ki­muo­se. – In­ten­sy­vus dar­bas Eu­ro­pos Par­la­men­te, sa­va­no­riš­ka „trem­tis“ į Briu­se­lį, Stras­bū­ rą – ar lie­ka lai­ko jū­sų po­mė­giams, mu­ zi­kai, skai­ty­ti, ra­šy­ti? Ar jau tvir­tai ap­si­ spren­dė­te ne­be­da­ly­vau­ti atei­nan­čiuo­se rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos Par­la­men­tą? – Da­ly­va­vi­mas po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me taip pat yra tam tik­ras po­mė­gis. Ne­bū­da­mas Eu­ro­pos Par­la­men­te šių po­mė­gių tu­rė­siu ma­žiau. Bet ne­ga­li žmo­gus juk bū­ti vi­sur, kol nu­griū­si. Aš be­veik ap­si­spren­džiau ne­be­da­ly­vau­ti, ir dar par­ti­ja su­sta­tys sa­vo są­ra­šą. Pats da­ly­vau­ ti ne­no­rė­čiau. – Net per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį, su­ti­ki­ te, Vil­nius ta­po ki­toks. Kas, jū­sų aki­mis, pa­si­kei­tė į ge­ra, kas – į blo­ga? – Man pa­tin­ka Vil­niaus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­ mas – kaž­ka­da bu­vau jo da­lis, šiek tiek ir da­bar bū­nu. Vil­niaus ar­chi­tek­tū­ri­nis už­sta­ ty­mas kai kur pa­tin­ka, kai kur la­bai ne­pa­tin­ ka. Pa­vyz­džiui, įva­žiuo­da­mas nuo Uk­mer­gės į Vil­nių ma­tai ašt­rų, bliz­gan­tį daik­tą, įkal­tą į Vil­niaus pa­no­ra­mą. Kas nors tu­rė­jo pa­gal­vo­ ti apie tai ir lei­di­mų ne­duo­ti. Ar­ba tas grioz­ das cent­re, prieš V.Ku­dir­kos pa­mink­lą. – Šiuo me­tu ra­šo­te? Jei ne pa­slap­tis, ką? – Ži­no­ma, ra­šau. Kas­met su­da­rau po­li­ti­nių teks­tų kny­gą. Bai­gia­ma su­da­ry­ti ei­lių kny­ga, dar vie­na yra pro­zos – šiuo žan­ru kol kas esu ra­šęs tik at­si­mi­ni­mus. Ne­no­rė­čiau iš anks­to sa­ky­ti, koks tai žan­ras, ne­ver­ta vis­ko spraus­ ti į rė­mus.

Vi­są in­ter­viu skai­ty­ki­te vil­niaus­die­na.lt

nuomonės

Šią pa­ra­mą, įver­ti­nus sa­vi­val­dy­bių pa­ teik­tas pa­raiš­kas, nu­ma­ty­ta skir­ti Kau­ no, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio, Jo­niš­kio, Ra­sei­nių, Ak­me­nės, Ute­nos, Uk­mer­gės, Elekt­rė­nų, Anykš­čių, Tra­kų mies­tų bei ra­jo­nų ir Ne­ mė­žio gy­ven­vie­tės ši­lu­mos tink­lams. Da­ lies sa­vi­val­dy­bių pa­raiš­kos dar ver­ti­na­mos, jos pa­ra­mos su­lauks vė­liau. Prio­ri­te­tas bu­ vo tei­kia­mas toms sa­vi­val­dy­bėms, ku­rio­se di­džiau­sia ši­lu­mos kai­na ir ku­rios ši­lu­mos ga­my­bai nau­do­ja ma­žiau­siai bio­ku­ro, pa­ ly­gin­ti su ki­tų rū­šių ku­ru. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­ lės ko­mi­si­ja pro­gno­zuo­ja, kad 2013–2014 m. šil­dy­mo se­zo­nu cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ mos ši­lu­mos kai­na tu­rė­tų su­ma­žė­ti apie 7 ct/kWh. Di­džiau­sias kai­nos ma­žė­ji­mas nu­

ma­to­mas Anykš­čiuo­se – 14 pro­c. Vil­niu­ je šil­dy­mas tu­rė­tų pig­ti apie 9 pro­c., Kau­ ne – 14 pro­c., Plun­gė­je – 13 pro­c. Pa­ly­gin­ti ne­bran­giai už ši­lu­mą ar­ti­miau­siu šil­dy­ mo se­zo­nu mo­kės Ute­nos, Plun­gės, Ra­sei­ nių, Va­rė­nos ir Rad­vi­liš­kio var­to­to­jai. To­ les­nė ši­lu­mos ūkio per­tvar­ka pir­miau­sia bus orien­tuo­ta į pla­tes­nį bio­ku­ro ir ko­mu­na­li­nių at­lie­kų nau­do­ji­mą – ši­lu­mai bei elekt­rai ga­ min­ti efek­ty­vios ko­ge­ne­ra­ci­jos bū­du. Di­des­nės apim­ties ko­ge­ne­ra­ci­jos pro­jek­ tams Vil­niu­je ir Kau­ne fi­nan­si­nė pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti skir­ta iš nau­jos 2013–2020 m. ES fi­nan­si­nės per­spek­ty­vos. „Iš mir­ties taš­ko pa­ju­di­no­me Vil­niaus tre­čio­sios ter­mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės (TE-3) mo­der­ni­za­vi­mo pro­jek­tą, apie ku­rį jau ne vie­nus me­tus bu­vo tik dis­ku­tuo­ja­ma Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je. Šį ket­vir­ta­die­ nį Vy­riau­sy­bė­je tarp bend­ro­vės „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ ir Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės bus pa­si­ra­šy­tas ke­ti­ni­mų pro­to­ko­las dėl elekt­ ri­nės mo­der­ni­za­vi­mo pro­jek­to įgy­ven­di­ni­ mo: elekt­ri­nę ke­ti­na­ma pri­tai­ky­ti bio­ku­rui ir at­lie­koms nau­do­ti. Įgy­ven­di­nus pro­jek­ tą, ši­lu­ma vil­nie­čiams tu­rė­tų su­ma­žė­ti iki 30 pro­c. da­bar­ti­nės kai­nos, o ga­mi­na­ma elekt­ra bū­tų kon­ku­ren­cin­ga ir par­da­vi­nė­ja­ ma rin­kos kai­no­mis, var­to­to­jams ne­di­di­nant elekt­ros ener­gi­jos ta­ri­fo“, – sa­kė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius. Vy­riau­sy­bė šiam pro­jek­tui skirs fi­nan­si­ nę bei ki­tą bū­ti­ną pa­ra­mą, ta­čiau sėk­min­gai jį įgy­ven­din­ti ga­li­ma tik bend­ra­dar­biau­jant su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be ir jai pa­de­ dant. Iš Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ti­ki­ma­si, kad ji lai­ku įvyk­dys pa­ren­gia­muo­sius dar­bus – tei­siš­kai at­skirs esa­mą elekt­ri­nę nuo bend­ ro­vės Vil­niaus ši­lu­mos tink­lų, at­liks elekt­ ri­nės tur­to ver­ti­ni­mą. Pa­sak Vy­riau­sy­bės at­sto­vų, tik nuo ope­ra­ty­vaus Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bės dar­bo pri­klau­so, ar pro­jek­tas ga­lės bū­ti baig­tas 2016 m. Vy­riau­sy­bė ir bend­ro­vė „Lie­tu­vos ener­gi­ ja“ taip pat vyk­do de­ry­bas su Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­be dėl ga­li­my­bės įgy­ven­din­ti pa­ na­šų pro­jek­tą Kau­ne. Es­mi­nius spren­di­mus ti­ki­ma­si priim­ti ar­ti­miau­siu me­tu.

Nek­lys­ta tik tie, ku­rie nie­ko ne­da­ro

G

e­ra ži­no­ti, o da­bar leng­viau ir įro­ dy­ti tai, kad oran­ži­nis dvi­ra­tis vil­ nie­čiui ta­po ne tik pra­mo­ga, pa­ to­gia bei sti­lin­ga su­si­sie­ki­mo prie­mo­ne, bet ir nea­be­jo­ti­nai mies­to sim­bo­ liu. Dau­ge­lis ma­ši­nas iš­kei­tė į dvi­ra­čius, nes taip kai ku­rias se­na­mies­čio vie­tas pa­siek­ti ta­po kur kas pa­to­giau. Da­bar, kai oran­ži­nių dvi­ra­čių se­zo­nas jau bai­gia­si, re­mian­tis sta­ tis­ti­ka vi­siems, ku­rie ne­ti­kė­jo, ga­li­ma drą­ siai pa­sa­ky­ti – nea­be­jo­ti­nai pa­vy­ko! Skai­čiai iš­kal­bin­gi. Per kiek dau­giau nei du su pu­se mė­ne­sio nau­ją­ja oran­ži­nių dvi­ra­čių sa­vi­tar­ nos sis­te­ma „Cyc­lo­Ci­ty“ Vil­niaus mies­te pa­si­nau­do­jo apie 5120 var­to­to­jų, o vi­si kar­ tu jie nu­va­žia­vo apie 104 tūkst. ki­lo­met­rų. Nė vie­nas dvi­ra­tis ne­su­lau­žy­tas ir ne­pa­ vog­tas. Taip pat džiu­gi­na fak­tas, kad, at­si­ žvel­giant į gy­ven­to­jų ir nuo­mos punk­tuo­se esan­čių dvi­ra­čių skai­čių, Vil­niaus „Cyc­lo­Ci­ty“ oran­ži­nių dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­mos ro­dik­liai – vie­ni ge­riau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je. Oran­ži­niai dvi­ra­čiai Vil­niaus mies­te – se­na sos­ti­nės me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko am­bi­ci­ja, ku­ri da­bar nea­be­jo­ti­nai įga­vo tin­ka­mą pa­ grei­tį. Ne pa­slap­tis, kad 2001 m. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė mies­tui pa­do­va­no­jo 900 dvi­

ra­čių. Pa­gal to me­to Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bės su­ma­ny­tą eks­pe­ri­men­tą „Dvi­ra­ tis iš­ras­tas. Va­žiuok oran­ži­niu“ do­va­no­tais dvi­ra­čiais ne­mo­ka­mai ga­lė­jo nau­do­tis vi­ si no­rin­tys. De­ja, tuo me­tu Vil­nius to­kiam eks­pe­ri­men­tui pa­si­ro­dė dar kiek per jau­nas ir nu­si­lei­do to me­to už­mo­jui – ap­lenk­ti Pa­ ry­žių. Ge­ra ini­cia­ty­va pra­si­dė­jęs pro­jek­tas greit bai­gė­si. Ta­čiau jei po kiek­vie­nos ne­ sėk­mės mes tie­siog nu­lei­si­me ran­kas, taip ir lik­si­me to­je pa­čio­je vie­to­je, to­dėl da­bar, po dau­giau nei de­šim­ties me­tų per­trau­ kos, oran­ži­niai dvi­ra­čiai Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ir įmo­nės „JCDe­caux Lie­tu­ va“ ini­cia­ty­va vėl iš­rie­dė­jo į Eu­ro­pos sos­ ti­nės gat­ves. Džiau­giuo­si, kad oran­ži­nių dvi­ra­čių pro­ jek­tas vis dėl­to grį­žo į Vil­nių, ir net nea­be­jo­ju, jog oran­ži­niai dvi­ra­čiai mies­te taps lau­kia­ma tra­di­ci­ja. O vi­siems, ku­rie šia sėk­ me vis dar ne­ti­ki, no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­ klys­ta tik tie, ku­rie nie­ko ne­da­ro. Šį se­zo­ ną su oran­ži­niais dvi­ra­čiais at­si­svei­ki­na­me ir ne­kant­riai lau­kia­me ki­to, tik su dar dau­ giau dvi­ra­čių ir nuo­mos punk­tų jau vi­sa­me Vil­niaus mies­te. Gre­ta Šu­ky­tė


12

spalio 17–23, 2013

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

Istorinė diena: ar Lietu Šis ket­vir­ta­die­nis ga­li tap­ti is­to­ri­nis Lie­tu­ vai – vyks bal­sa­vi­mas dėl mūsų ša­lies dvejų metų ka­den­ci­jos pa­grin­dinė­je Jung­ti­nių Tautų (JT) ins­ti­tu­ci­jo­je Sau­gu­ mo Ta­ry­bo­je. Lie­tu­vos ga­li­mybės ver­ti­na­ mos ge­rai, ta­čiau džiaug­tis anks­to­ka – koją pa­kiš­ti ga­li pro­ble­mos su Ru­si­ja.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ti­ki­mybė – rea­li

Siekį tap­ti ne­nuo­la­ti­ne JT Sau­gu­ mo Ta­ry­bos na­re Lie­tu­va dek­la­ra­vo dar 1996-ai­siais. Šį kartą ga­li­mybė pa­siek­ti tikslą be­ne rea­liau­sia, nes Lie­tu­va li­ko vie­nin­telė Rytų Eu­ro­ pai at­sto­vau­jan­ti kan­di­datė, kai pa­ va­sarį iš ko­vos pa­si­traukė Gru­zi­ja. Tam rei­kia per bal­sa­vimą Niu­jor­ke esan­čio­je Ge­ne­ra­linė­je Asamblė­jo­ je su­rink­ti bent du treč­da­lius iš 193 JT pri­klau­san­čių vals­ty­bių balsų. Sėkmės at­ve­ju Lie­tu­va taptų vie­na iš 15 Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rių 2014– 2015 m. ir pirmą­ja Bal­ti­jos ša­li­mi, ku­riai pa­tikė­ta spręsti tarp­tau­ti­ nius sau­gu­mo klau­si­mus.

Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja su­si­ lai­ko nuo ko­men­tarų, ko­kios bal­sa­ vi­mo baig­ties ti­ki­ma­si, – ji esą ne­ nuspė­ja­ma. Pats mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius į Niu­jorką at­skri­do li­kus maž­daug pu­sant­ros pa­ros iki bal­sa­vi­mo. Mi­ nis­te­ri­jos at­stovų tei­gi­mu, ban­dy­ mai už­si­tik­rin­ti kitų vals­ty­bių pa­ ramą tęsis iki pa­sku­tinės mi­nutės. Dip­lo­ma­tai at­sar­giai dve­jo­ja

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos mokslų ins­ ti­tu­to dėsty­to­jo To­mo Ja­ne­liū­no nuo­mo­ne, ka­dan­gi pa­gal re­gio­ninį prin­cipą Lie­tu­vai kon­ku­rentų nėra, šan­sai tap­ti Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­ re ne­ma­ži. Tie­sa, jei neat­si­ras ne­ tikė­tumų.

„„Re­zul­ta­tas: sėkmės at­ve­ju Lie­tu­va t

tikė­ta spręsti tarp­tau­ti­nius sau­gu­mo

Pa­sak po­li­to­lo­go, si­tua­ciją ne­ nuspė­jamą da­ro tiek da­bar­tinė įtam­pa tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos dėl pie­no pro­duktų blo­ka­dos, tiek žie­ žir­ba san­ty­kiuo­se su Ki­ni­ja dėl Lie­ tu­vo­je ap­si­lan­kiu­sio Ti­be­to dva­ si­nio ly­de­rio Da­lai La­mos, kurį pri­ėmė Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­

Lū­žo vald­žios tink­la­la­piai Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Va­kar be­veik ke­tu­rias va­lan­das ne­veikė dau­ge­lis vald­žios ins­ti­tu­ cijų tink­la­la­pių – juos ad­mi­nist­ruo­ jan­čios bend­rovės at­sto­vai ti­ki­no, kad kal­tas įran­gos ge­di­mas, ne ki­ ber­ne­tinė ata­ka.

Va­kar nuo vi­dur­die­nio iki 15.30 val. ne­veikė ne­ma­ža da­lis vald­žios ins­ ti­tu­cijų tink­la­la­pių – ne­pa­sie­kia­mi bu­vo Vy­riau­sybės, pre­zi­dentū­ros, Ūkio, Fi­nansų, Su­si­sie­ki­mo ir dar ke­lių mi­nis­te­rijų, taip pat Viešųjų pir­kimų, Vals­tybės sie­nos ap­sau­ gos, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­ mo ir kitų tar­nybų tink­la­la­piai. Kaip „Vil­niaus die­nai“ sakė Vy­ riau­sybės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­ čiu­lis, jo ži­nio­mis, tink­la­la­piai ne­ veikė ���dėl vyk­domų tech­ni­nių darbų“. Ta­čiau tink­la­la­pius ad­mi­nist­ ruo­jan­čios vals­tybės įmonės „In­ fost­ruktū­ra“ at­stovė Sand­ra Gra­

žytė pa­ti­ki­no, kad pro­blemų ki­lo ne dėl pla­ni­nių darbų, o dėl įran­gos ge­di­mo. „Ga­li­me pa­tvir­tin­ti tik tai, kad tai ne­bu­vo in­ter­ne­tinė ata­ka“, – sakė „In­fost­ruktū­ros“ at­stovė. Apie 15.30 val. at­si­ųsta­me ofi­cia­ lia­me įmonės pra­ne­ši­me bu­vo tei­ gia­ma, kad aiš­kesnės ge­dimų prie­ žas­tys bus nu­sta­ty­tos po vi­di­nio ty­ri­mo. „Šian­dien su­tri­kus pre­zi­ dentū­ros, Vy­riau­sybės, ke­lių mi­ nis­te­rijų tink­la­la­pių vei­ki­mui, VĮ „In­fost­ruktū­ra“ Tech­no­lo­gijų de­ par­ta­men­to per­so­na­las ne­dels­da­ mas ėmėsi veiksmų pa­gal planą, ta­ čiau si­tua­ci­jos spren­di­mas užt­ru­ko il­giau, nei tikė­jomės. Mūsų in­ži­ nie­riams pa­ša­li­nus ge­dimą, šiuo me­tu vie­nas po ki­to vėl ima veik­ ti įmonės klientų pus­la­piai. Tiks­lią ge­di­mo prie­žastį galė­si­me įvar­dy­ ti po de­ta­les­nio ty­ri­mo. Norė­tu­ me at­kreip­ti dėmesį, kad Sau­gaus vals­ty­bi­nio duo­menų per­da­vi­mo tink­las veikė skland­žiai, de­ja, ge­ di­mas su­kėlė ne­pa­to­gumų minėtų tink­la­la­pių sa­vi­nin­kams ir lan­ky­

„„Bėdos: va­kar ne­veikė dau­gybės

vald­žios įstaigų tink­la­la­piai, o pre­ zi­dentū­ros sve­tainė pro­blemų pa­ tyrė ir pra­ėjusį penk­ta­dienį. 

Ek­ra­no vaiz­do nuo­tr.

to­jams“, – bu­vo tvir­ti­na­ma va­kar at­si­ųsta­me laiš­ke. Be­je, pre­zi­dentū­ros tink­la­la­ pis pro­blemų pa­ti­ria jau ant­rąkart nuo pra­ėju­sios sa­vaitės – spa­lio 11 d. pa­va­karę in­ter­ne­to var­to­to­ jai ma­žiau­siai pus­va­landį ne­galė­jo ma­ty­ti pre­zi­dentū­ros tink­la­la­pio tu­ri­nio. Pre­zi­dentės at­stovė Dai­va Ul­bi­naitė tuo­met tvir­ti­no, kad var­ to­tojų skundų ne­bu­vo gau­ta.


13

spalio 17–23, 2013

lietuva

uva taps JT Saugumo Tarybos nare? už­sie­nio rei­kalų mi­nist­rui Vu­kui Je­re­mi­čiui, nors apie D.Če­kuo­lio kan­di­datūrą Lie­tu­va JT bu­vo in­ for­ma­vu­si dar 2004 m., o kitų ša­lių kon­ku­rentų į šią po­zi­ciją ne­bu­vo. Kalbė­ta, kad sa­vo kan­di­datą Belg­ ra­das iškėlė kaip at­saką į Lie­tu­vos iš­sa­kytą kri­tiką dėl esą ne­pa­kan­ ka­mos Ser­bi­jos pa­žan­gos sie­kiant na­rystės ES. V.Je­re­mi­čiaus kan­di­ datūrą tąkart par­ėmė ir Ru­si­ja.

To­mas Ja­ne­liū­nas:

Nie­kas ne­galėtų pa­ neig­ti, kad tam tik­ri po­van­de­ni­niai ak­me­ nys pa­sku­tinę mi­nutę galėtų pa­kiš­ti koją Lie­ tu­vai kan­di­da­tuo­jant. Pa­ge­rintų ša­lies sta­tusą

taptų vie­na iš 15 Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rių ir pirmą­ja Bal­ti­jos ša­li­mi, ku­riai pa­ o klau­si­mus.  „Scan­pix“ nuo­tr.

kaitė. „Yra tam tikrų niuansų, įta­ rimų ir dėl pa­didė­ju­sios įtam­pos san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja bei Ki­ni­ja iš da­lies, būtent dėl Ti­be­to va­do­ vo vi­zi­to Lie­tu­vo­je. To­kių at­sar­gių dve­jo­nių te­ko iš­girs­ti iš dip­lo­matų – kad nie­kas ne­galėtų pa­neig­ti, jog tam tik­ri po­van­de­ni­niai ak­me­nys

pa­sku­tinę mi­nutę ar dieną galėtų pa­kiš­ti koją Lie­tu­vai kan­di­da­tuo­ jant“, – kalbė­jo T.Ja­ne­liū­nas. To­kių ne­tikėtų pra­laimė­jimų jau būta. Per­nai bir­želį Lie­tu­vos am­ ba­sa­do­rius JT Da­lius Če­kuo­lis per slaptą bal­sa­vimą pra­laimė­jo ne­ tikė­tai kan­di­da­tu iš­kel­tam Ser­bi­jos

Vi­sa tai by­lo­ja apie tam tik­rus na­ mų dar­bus, ku­riuos Už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­ja ir dip­lo­ma­tai turė­ jo at­lik­ti, kad per bal­sa­vimą būtų už­si­tik­rin­tas kitų vals­ty­bių pa­lai­ ky­mas. T.Ja­ne­liū­no ver­ti­ni­mu, Lie­ tu­vos pa­stan­gos pel­ny­ti sim­pa­ti­jas bu­vo ma­ty­ti. „Pas­tan­gos bu­vo de­da­mos la­bai il­gai, ke­le­rius me­tus iki šio bal­sa­vi­ mo. Ir pa­ts mi­nist­ras (L.Lin­ke­vi­čius – red. pa­st.) su­si­ti­kinė­jo su įvai­rių

ša­lių at­sto­vais, ir mūsų at­sto­vai prie JT. Tad aš ma­nau, kad pa­stangų bu­ vo daug. Ir grei­čiau­siai jas bus ga­ li­ma ma­ty­ti. Ta­čiau sun­ku nu­spėti to­kius įvy­kius, ku­rie su­si­klostė pa­ sta­ro­sio­mis sa­vaitė­mis. Aš tie­siog ti­kiuo­si, jog jie grei­čiau­siai ne­turės to­kios di­delės įta­kos, kad pa­keistų tą bendrą bal­sa­vi­mo ten­den­ciją, ku­ri bu­vo su­si­klos­čiu­si jau prie­š ku­ rį laiką“, – sakė po­li­to­lo­gas. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, naudą, ku­rią Lie­tu­va gautų ta­pu­si JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­re, api­brėžti su­dėtin­ ga. Ta­čiau vals­tybės sta­tu­sas nea­ be­jo­ti­nai keistų­si, nes Lie­tu­va da­ ly­vautų sprend­žiant svar­biau­sius pa­sau­lio sau­gu­mo klau­si­mus. „Tai vals­tybė, ku­ri pa­čiu aukš­ čiau­siu ly­giu sprend­žia pa­sau­lio sau­gu­mo klau­si­mus. Būtent Sau­gu­ mo Ta­ry­bo­je to­kie klau­si­mai ir yra nag­rinė­ja­mi, ir vals­tybės tu­ri teisę bal­suo­ti dėl svar­biau­sių re­zo­liu­cijų, įskai­tant ir jėgos nau­do­jimą vie­na­ me ar ki­ta­me krizės taš­ke, įvai­rius ki­tus da­ly­kus, su­si­ju­sius su tai­kos pa­lai­ky­mu ar gink­la­vi­mo­si kont­ro­ le. Be abe­jo, ši­tas sta­tu­sas vals­ty­bei dip­lo­ma­ti­nia­me fron­te la­bai svar­ bus“, – pa­brėžė T.Ja­ne­liū­nas. Anot po­li­to­lo­go, na­rystė Sau­gu­ mo Ta­ry­bo­je pa­ska­tintų ir už­megz­ ti ry­šius su re­gio­nais, iki šiol su Lie­tu­va turė­ju­siais ma­žai ką bend­ ra, pa­vyzd­žiui, su Af­ri­kos, Lo­tynų Ame­ri­kos ar Azi­jos ša­li­mis.

Sau­gu­mo Ta­ry­ba – pa­sau­lio po­li­ci­ninkė? Iš vi­so JT Sau­g u­mo Ta­r y­bo­je yra 15 na­r ių. Pen­k ios iš jų – JAV, Jung­ tinė Ka­ra­lystė, Prancū­zi­ja, Ru­si­ja ir Ki­n i­ja – yra nuo­la­t inės ir tu­r i ve­to teisę. Li­ku­sios 10 yra ne­nuo­la­tinės, kei­čia­si ro­ta­ci­jos prin­ci­pu ir at­sto­ vau­ja įvai­riems re­gio­nams. Kas­met po pen­k ias nau­jas na­res dve­jiems me­tams ren­ka Niu­jor­ke esan­t i JT Ge­ne­ra­linė Asamblė­ja. Sau­g u­mo Ta­r y­ba – vie­n in­telė ins­ ti­tu­ci­ja, ku­r i pa­gal tarp­tau­t inę tei­ sę ga­l i san­kcio­nuo­t i ka­r inės jėgos pa­nau­do­jimą. Spren­di­mai prii­ma­ mi de­vy­nių balsų dau­gu­ma ir yra pri­va­lo­m i vi­soms JT vals­t ybėms. Ta­r y­b o­je pa­sta­r uo­ju me­t u bu­vo priim­ti svarbūs spren­di­mai dėl Si­ ri­jos che­mi­nio gink­lo ar ka­rinės jė­ gos pa­nau­do­ji­mo Li­bi­jo­je. Ta­r y­b a taip pat tei­k ia re­ko­men­ da­ci­jas dėl JT ge­ne­ra­l i­n io sek­re­ to­r iaus sky­r i­mo ir dėl naujų JT na­r ių pri­ė mi­mo. Sau­g u­mo Ta­r y­ ba kar­t u su Ge­ne­ra­l i­ne Asamblė­ ja ren­ka teisė­jus į Tarp­tau­t inį Tei­ sin­g u­mo Teismą. Pir­ma­s is Sau­g u­mo Ta­r y­b os po­ sėdis įvy­ko 1946 m. sau­sio 17 d. Lon­ do­ne. Tais pa­čiais me­tais Ta­r y­ba įsikūrė sa­vo nuo­la­t inė­je būstinė­ je Niu­jor­ke.

Melioracijos sistemoms tvarkyti – papildoma parama Stepas Pakalnis Melioracijos sistemas susitvarkyti norintys žemdirbiai dar gali suskubti pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama. Tie, kurie nesuspės to padaryti, dėl finansavimo galės kreiptis ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu. Paraiškų daugėja

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ pateikiamų paraiškų išties netrūksta. Štai 2007 m. ir 2008 m. buvo pateiktos 53 paraiškos, 2009 m. – jau 88, o 2011 m. – net 152 paraiškos. Todėl skirstant likusias paramos lėšas bus taikomi tam tikri pirmumo kriterijai. Apie tai, kokie jie bus ir kas melioratorių laukia per 2014–2020 m. finansinės paramos laikotarpį, savivaldybių melioracijos specialistai Vilniuje diskutavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) surengtame seminare „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas) ir priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimas, naudojantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama“. Supaprastintos taisyklės

Susirinkusiems savivaldybių atstovams priminta, kad vis dar vyksta paraiškų priėmimas pagal Lie-

tuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbams atlikti iki lapkričio 15 d. ir melioracijos grioviams tvarkyti pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ iki tol, kol pasibaigs lėšos šiai priemonei, bet ne vėliau kaip iki š. m. gruodžio 31 d. Tiesa, šiomis priemonėmis pasinaudoti norintys žemdirbiai turėtų atkreipti dėmesį į taisyklių pasikeitimus, kuriuos seminaro dalyviams pristatė ŽŪM Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyr. specialistas Vaidas Vitukynas. Jis pasakojo, kad minėtais pakeitimais supaprastinamas paraiškų pateikimas, t. y. pareiškėjams nereikės rengti brangiai kainuojančių projekto aprašų, vietoj jų užteks pateikti melioracijos sistemos projektavimo užduotį, t. y. dokumentą, kuriame nurodyti užsakovo pageidaujami projektuojamų melioracijos įrenginių ir statinių techniniai, ekonominiai rodikliai bei kiti reikalavimai ir išvardyti privalomieji melioracijos sistemos projekto rengimo dokumentai. Taisyklių naujovės taip pat numato, kad jeigu paraiškose prašoma bendra paramos suma viršys numatytą skirti paramos sumą, kuri siekia beveik 25 mln. litų, projektai bus vertinimai pagal patvirtinus naujus pirmumo kriterijus. „Pirmumo teise bus vertinami tie projektai, pagal kuriuos numatoma vykdyti dirbtinių vandens telkinių avarinės būklės hidro-

technikos statinių rekonstravimą. Taip pat pirmenybė bus teikiama projektams, kuriuose bus didesnis numatomų rekonstruoti žemės plotų našumo balas, ir projektams, pagal kuriuos numatoma rekonstruoti polderius“, – susirinkusiesiems kalbėjo V.Vitukynas. Kreipiasi asociacijos

Ir nors jau dabar akivaizdu, kad pateiktų projektų suma viršys minėtus 25 mln. litų, ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius savivaldybių melioracijos specialistus nuramino, kad ir per 2014–2020 m. finansavimo laikotarpį melioracijos projektai tikrai neliks nuošalyje. „Vyriausybės, ŽŪM viena iš prioritetinių sričių – melioracija, todėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje didelis dėmesys bus skiriamas priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ vandentvarkos veiklai bei aplinkosaugos tikslų siekiančioms ne pelno investicijoms, aukštos gamtinės vertės teritorijų vertingumo didinimui“, – sakė A.Petkevičius. ŽŪM Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vytautas Byla ragino savivaldybių melioracijos specialistus būti aktyvius teikiant siūlymus dėl teisės aktų pakeitimų ir atsakingai teikti informaciją, susijusią su melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės apskaita, kuri itin svarbi formuojant lėšų poreikį melioracijos sektoriui 2014 m. Parama pagal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra

„„Darbai: susirinkusiems„savivaldybių„atstovams„priminta,„kad„vis„dar„

vyksta„paraiškų„priėmimas„melioracijos„sistemų„rekonstrukcijos„darbams„atlikti„ir„melioracijos„grioviams„tvarkyti.„ Stepo„Pakalnio„nuotr.

ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ gali pasinaudoti savivaldybės arba melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Į tokias asociacijas gali jungtis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti žemės naudotojai. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie

ŽŪM duomenimis, daugiausia paraiškų sulaukiama būtent iš melioracijos sistemų naudotojų asociacijų. PR


14

spalio 17–23, 2013

ekonomika

Pa­val­di­nių pa­gar­ba pel­no­ma ka Daž­nas dar­buo­to­jas skun­džia­si blo­gu darb­da­viu. Ta­čiau re­ tas su­si­mąs­to, kad dar­bo ap­lin­ka pri­klau­so ne tik nuo darb­da­ vio, bet ir nuo jo pa­ties. Ge­riau­siais Lie­tu­vos darb­da­viais iš­rink­ ti vers­li­nin­kai sa­ko, kad ge­ro dar­buo­to­jo pa­sam­dy­mas dar ne­ ga­ran­tuo­ja ge­rų dar­bo re­zul­ta­tų. Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

At­sa­kin­gos abi pu­sės

„Best Emp­loyers“ ty­ri­mą at­lie­kan­ ti vers­lo kon­sul­ta­ci­jų ir mo­ky­mų įmo­nė „OVC Con­sul­ting“ praė­ju­ sią sa­vai­tę pa­skel­bė ge­riau­sius Lie­ tu­vos darb­da­vius. Šia­me ty­ri­me kri­ti­nę res­pon­den­tų ma­sę su­da­ro įmo­nių dar­buo­to­jai, ku­rie ge­riau­ siais šių me­tų darb­da­viais iš­rin­ko bend­ro­ves „Dans­ke Bank“, „Lie­ tu­vos drau­di­mas“ ir „Ro­che Bal­tic Phar­ma­ceu­ti­cals“. Šių įmo­nių va­do­vai dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad vie­no re­cep­to, kaip už­si­tar­nau­ti dar­buo­to­jų pa­lan­ku­ mą, nė­ra, ta­čiau tai da­ry­ti bū­ti­na. Nes tik sa­vo dar­bu pa­ten­kin­ti žmo­ nės ku­ria di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę ir ve­da įmo­nę į sėk­mę. „Dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pa­ten­ kin­tas sa­vo dar­bu ir įsi­trau­kęs į or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą. Jis ga­li bū­ ti pa­ten­kin­tas, bet neį­sit­rau­kęs, ir at­virkš­čiai. Tai yra vi­su­ma. Dar­ buo­to­jas tu­ri su ma­lo­nu­mu siek­ ti tų tiks­lų, ku­riuos už­si­brė­žė jis ir or­ga­ni­za­ci­ja, tu­ri su ma­lo­nu­mu atei­ti kiek­vie­ną die­ną į dar­bą. Jis tu­ri jaus­ti, kad dirb­da­mas kas­die­ nį dar­bą šį tą or­ga­ni­za­ci­jai reiš­kia ir ga­li pa­veik­ti or­ga­ni­za­ci­jos spren­di­ mus“, – apie tai, kaip tu­rė­tų jaus­ tis dar­buo­to­jas įmo­nė­je, kal­bė­jo „Dans­ke Bank“ Lie­tu­vo­je ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius Gin­tau­tas Gal­va­ naus­kas. Jis paaiš­ki­no, kad per dar­bo po­ kal­bį, bend­rau­da­mas su ga­li­mu dar­buo­to­ju, at­krei­pia dė­me­sį į dau­ge­lį as­pek­tų, ne tik į kan­di­da­to kva­li­fi­ka­ci­ją, kaip daž­no­kai ma­no­ ma. Ži­no­ma, kva­li­fi­ka­ci­ja taip pat svar­bi. Darb­da­viui rū­pi ži­no­ti, ar dar­buo­to­jas ge­bės at­lik­ti vi­sas pa­ rei­gas, ku­rias no­ri pri­siim­ti, pre­ ten­duo­da­mas į tam tik­rą po­zi­ci­ją.

Ta­čiau taip pat per po­kal­bį ban­ do­ma su­ži­no­ti, ar dar­buo­to­jas bus ak­ty­vus or­ga­ni­za­ci­jos na­rys, ar jis tik­rai no­ri dirb­ti ir da­ly­vau­ti or­ga­ ni­za­ci­jos vyk­do­mo­se veik­lo­se, kar­ tu siek­ti tiks­lų. „To­liau yra pa­ts pro­ce­sas. Pa­ties dar­buo­to­jo įsi­trau­ki­mas. Jei nu­ sam­dei ge­rą dar­buo­to­ją, dar ne­ reiš­kia, kad jis duos tą re­zul­ta­tą, ku­rio tu ti­kie­si. Jam tu­ri bū­ti su­ da­ry­ta tin­ka­ma ap­lin­ka, ter­pė. Jis tu­ri pa­si­reikš­ti. Jei­gu darb­da­viai tik­rai su­da­ro są­ly­gas, ta­da jis iš tie­sų ga­li duo­ti tai, ko įmo­nei rei­ kia“, – darb­da­vio pa­rei­gas api­b��­ di­no G.Gal­va­naus­kas. Jis taip pat pa­tiks­li­no, kad nu­sam­džius la­bai ge­rą dar­buo­to­ją, bet ne­su­kū­rus rei­kia­mų są­ly­gų dar­buo­to­jas ga­li at­ro­dy­ti pra­stas ir nea­ti­tik­ti rei­ka­ la­vi­mų. Tad bend­ras re­zul­ta­tas pri­ klau­so tiek nuo darb­da­vio, tiek nuo dar­buo­to­jo.

Kęs­tu­tis Šer­py­tis:

Aš ne­ži­nau, ar yra ge­rų darb­da­vių ir ge­ rų dar­buo­to­jų. Vi­si žmo­nės sa­vaip ge­ri, sa­vaip blo­gi.

Svar­biau­sia – no­ras

G.Gal­va­naus­kui pri­ta­rė ir „Lie­tu­ vos drau­di­mo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Kęs­tu­tis Šer­py­tis. „Aš ne­ži­nau, ar yra ge­rų darb­da­ vių ir ge­rų dar­buo­to­jų. Vi­si žmo­nės sa­vaip ge­ri, sa­vaip blo­gi. Vi­si mes tu­ri­me sa­vo pliu­sų ir sa­vo mi­nu­ sų“, – neut­ra­lią sa­vo po­zi­ci­ją aiš­ ki­no K.Šer­py­tis. Ta­čiau jis tvir­ti­no, jog kar­tais tie žmo­gaus mi­nu­sai bū­na to­kie, kad

truk­do at­lik­ti dar­bą tin­ka­mai. To­ kiu at­ve­ju ir re­zul­ta­tas nė­ra toks, ko­kį jis ga­lė­tų pa­siek­ti ir ko­kio trokš­ta pa­ti or­ga­ni­za­ci­ja. „Yra toks kaip ir juo­ke­lis: aš kiek­vie­ną nau­ją dar­buo­to­ją, atė­ ju­sį dirb­ti į „Lie­tu­vos drau­di­mą“, pa­svei­ki­nu žo­džiais „svei­ki at­vy­kę į pra­ga­rą“. Ir tik­rai sten­giuo­si už­ kur­ti pra­ga­rą tiems žmo­nėms, ku­ rie nei­ni­cia­ty­vūs. Man to­kie la­bai ne­pa­tin­ka. Ku­rie tin­gi, ku­rie ne­ no­ri ir nė­ra al­ka­ni per­ga­lių, ku­ riems ne­ži­ba akys. Tiems aš tik­rai sten­giuo­si pa­da­ry­ti pra­ga­rą. Ir at­ virkš­čiai, ku­rie yra la­bai mo­ty­vuo­ ti, ku­rie yra la­bai ener­gin­gi, ku­rie sie­kia kar­je­ros, pir­miau­sia, sau sie­ kia kar­je­ros, ei­na į prie­kį, ne lau­ kia, kol jam duos ko­kią nors ko­ man­dą, kad ką nors pa­da­ry­tų, bet pa­ts ima­si veik­los, tiems žmo­nėms yra ro­jus“, – sa­vo dar­bo po­li­ti­kos ne­slė­pė di­rek­to­rius. Jis taip pat paaiš­ki­no, kad daž­ nai darb­da­viai sam­do ne tuos dar­ buo­to­jus, ku­rie tu­ri ne­prie­kaiš­ tin­gą kva­li­fi­ka­ci­ją, bet tuos, ku­rie yra ini­cia­ty­vūs, tu­ri no­rą dirb­ti. Jei žmo­gus no­ri dirb­ti, jį ga­li­ma iš­mo­ ky­ti, kaip tai da­ry­ti, bet mo­kan­čio dirb­ti žmo­gaus neiš­mo­ky­si siek­ti tiks­lų, jei jis to ne­tu­ri. „Mes sam­do­me dėl po­žiū­rio, o iš­mo­ky­ti mes vis­ko iš­mo­ky­si­me. Ma­nau, drau­di­mas ga­na su­dė­tin­ga sri­tis. Bet mes iš­mo­ky­sim. Mums svar­biau­sia po­žiū­ris. Jei­gu žmo­ gus yra ko­vo­to­jas, no­ri ei­ti į prie­ kį, vis­kas su juo bus ge­rai“, – sa­ kė K.Šer­py­tis. Vie­no bū­do nė­ra

Na, o no­rin­tiems bū­ti pa­ti­ki­mais ir my­li­mais darb­da­viais reik­tų pa­ lin­kė­ti kant­ry­bės. Abu pa­šne­ko­ vai tvir­ti­no, kad ke­lias sten­gian­tis tap­ti ge­ru darb­da­viu la­bai il­gas, o to sie­ki­mas tu­ri vyk­ti nuo­la­tos.

„„Ly­de­ris: ge­ras darb­da­vys – tas, ku­ris su­ge­ba su­telk­ti sa­vo dar­buo­to­jų ko

„Bu­vi­mas ge­ru darb­da­viu nė­ ra vien­dė­me­nis fak­tas. Ne­ga­lė­ čiau sa­ky­ti, kad mes ne­si­sten­gia­ me ar sten­gia­mės, bet tai tik­rai yra il­go pro­ce­so re­zul­ta­tas. Mes iš tik­ rų­jų or­ga­ni­za­ci­jo­je da­ro­me di­džiu­ lius po­ky­čius. Sten­gia­mės įtrauk­ti į or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą kuo dau­giau dar­buo­to­jų. Tai iš tik­rų­jų lei­džia pa­siek­ti tuos re­zul­ta­tus, ku­riuos mes no­rė­tu­me pa­siek­ti“, – sa­ kė G.Gal­va­naus­kas apie „Dans­ke Bank“ po­žiū­rį ir pri­dė­jo, kad sie­ki­ mas tap­ti ge­ru darb­da­viu tu­ri tap­ ti vi­siš­kai na­tū­ra­liu pro­ce­su, dar­bo da­li­mi. Tik taip, di­rek­to­riaus tei­gi­

mu, or­ga­ni­za­ci­ja ga­li tap­ti ir pa­ti­ ki­ma darb­da­ve, ir ly­de­re sa­vo sri­ ty­je. „Sa­vai­me nie­kas neat­si­ran­da, – pri­ta­rė K.Šer­py­tis. – To­dėl tai tik­ rai il­ga­lai­kis pro­ce­sas. Šiai or­ga­ni­ za­ci­jai aš il­go­kai va­do­vau­ju, bet ji vi­są lai­ką kei­čia­si. Mums dar­buo­ to­jas vi­sa­da bu­vo vie­nas pa­grin­di­ nių veiks­nių.“ Vie­no ge­ro pa­ta­ri­mo nau­jai įsi­ kū­ru­sioms or­ga­ni­za­ci­joms nė vie­ nas iš pa­šne­ko­vų įvar­dy­ti ne­ga­lė­jo. Jų tei­gi­mu, pa­ta­ri­mų reik­tų duo­ti la­bai daug, o daž­niau­siai kiek­vie­ na or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri kreip­ti dė­me­

Dar­buo­to­jams su­ku­ria ant­rus na­mus Nors at­lie­kant įvai­rias ap­klau­sas, ku­ rios pa­sau­lio įmo­nės lai­ko­mos ge­riau­ sio­mis darb­da­vė­mis, gau­na­mi skir­tin­ gi re­zul­ta­tai, daž­nai tarp ge­riau­sių­jų pa­ ten­ka tos pa­čios bend­ro­vės, ski­ria­si tik jų po­zi­ci­ja są­ra­še. Šios įmo­nės iš­si­ski­ria iš ki­tų ne tik sa­vo pa­siek­tais re­zul­ta­tais, bet ir ku­ria­ma dar­bo ap­lin­ka, dar­buo­to­ jams tei­kia­mo­mis pri­vi­le­gi­jo­mis. „„Jau ne vie­nus me­tus gei­džia­miau­

„Scan­pix“ nuo­tr.

sta­lą. Ta­čiau in­ter­je­ras nė­ra vie­nin­te­ lė pa­ska­ta dirb­ti šio­je įmo­nė­je. „Goog­ le“ žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių biu­ras ak­ty­viai dir­ba, kad dar­buo­to­jai įmo­nė­je bū­tų lai­min­gi. Nusp­ren­du­si pa­kel­ti at­ly­gi­ni­ mus bend­ro­vė pir­miau­sia ap­klau­sė sa­ vo dar­buo­to­jus, ko­kiu bū­du jie no­rė­tų gau­ti tuos pa­pil­do­mus pi­ni­gus: kaip di­ des­nį at­ly­gi­ni­mą ar kaip pre­mi­ją, o tik ta­da pa­skel­bė, kiek ir kaip di­dės al­ga. Bend­ro­vė iš­ty­rė, kad val­gyk­los ei­lė­je jos dar­buo­to­jai tu­rė­tų pra­leis­ti ne dau­ giau kaip tris mi­nu­tes. To­kiu bū­du jie ne­taps irz­lūs dėl il­go lau­ki­mo, bet tu­ rės lai­ko su­si­pa­žin­ti su ki­tais įmo­nė­ je dir­ban­čiais žmo­nė­mis. To­kiam pa­ čiam tiks­lui vi­so­se „Goog­le“ būs­ti­nių val­gyk­lo­se sta­to­mi tik il­gi sta­lai. Dar­ buo­to­jai yra pri­vers­ti bend­rau­ti, su­si­ pa­žin­ti su žmo­nė­mis, prie ku­rių nie­ka­ da ne­bū­tų priė­ję ko­ri­do­riu­je. Taip dar­ buo­to­jus vie­ni­ja bend­ras ry­šys.

sio darb­da­vio po­zi­ci­jų neuž­lei­džia bend­ro­vė „Goog­le“. Ji pir­mo­je po­zi­ci­ jo­je at­si­dū­rė ne vel­tui. „Goog­le“ būs­ti­ nės gar­sė­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Spal­vin­ gu ir la­biau na­mus nei dar­bo­vie­tę pri­ me­nan­čiu in­ter­je­ru įmo­nė neap­si­ri­bo­ ja. Ji dar­buo­to­jams įku­ria spor­to sa­les, ku­rio­se ga­li­ma ne tik pa­si­mankš­tin­ti su tre­ni­ruok­liais, bet ir pa­plau­kio­ti ba­ sei­ne, pa­žais­ti krep­ši­nį. No­rin­tiems at­ si­pa­lai­duo­ti skir­tos poil­sio zo­nos, ku­ rio­se dar­buo­to­jai ga­li at­si­gau­ti nuo stre­so ma­sa­žo kė­dė­se. Re­tai „Goog­le“ „„Daž­nai tarp gei­džia­miau­sių darb­da­ būs­ti­nė­je pa­ma­ty­si­te įpras­tą dar­bo vių pa­ten­ka ir „Mic­ro­soft“, nors pa­sta­

ruo­ju me­tu dėl be­si­kei­čian­čios tech­ no­lo­gi­jų rin­kos ši bend­ro­vė pra­de­da­ ma ver­tin­ti ne­ga­ty­viau. „Mic­ro­soft“ būs­ti­nė­se vaiz­das ga­na pa­na­šus, kaip ir „Goog­le“. In­ter­je­ras pri­me­na na­mus. Dar­buo­to­jai per pie­tų per­trau­ką ga­li žais­ti sta­lo te­ni­są, tink­li­nį, sta­lo žai­di­ mus. Mu­zi­kos gru­pės kvie­čia­mos gro­ ti gy­vai, kad dar­buo­to­jams bū­tų su­kur­ ta ge­res­nė ap­lin­ka. Šios įmo­nės dar­buo­to­jai tarp ge­riau­sių ver­ty­bių įvar­ di­jo ne at­ly­gi­ni­mą, o pa­ gar­bą, dar­bo ir as­me­ni­ nio gy­ve­ni­mo su­de­ri­ na­mu­mą, tai, ko­kį dar­ bą bei kaip rei­kia dirb­ ti ir ko­kie yra bend­ra­ dar­biai. Tai­gi už pi­ni­ gus svar­biau ta­po dar­ be su­kur­ta at­mos­fe­ra, ga­li­ my­bė iš­reikš­ti sa­ve. „„ IBM, taip pat pa­t en­k an­

ti į ge­r iau­s ių darb­d a­v ių są­r a­š ą,


15

spalio 17–23, 2013

ekonomika

ant­riu dar­bu

Bai­mė – pra­sta pa­ly­do­vė Vai­da Ka­lin­kai­tė Dar­bo kei­ti­mo prie­žas­ti­mi daž­nai tam­pa di­des­nis at­ly­gis. Ta­čiau psi­ cho­lo­gė ir vers­lo kon­sul­tan­tė Vik­ to­ri­ja Gon­ča­ro­va ti­ki­no, kad iš tie­ sų ge­rai dir­ba ne tie, ku­rie gau­na di­de­lį at­ly­gi­ni­mą, o tie, ku­rie dar­ be jau­čia­si lai­min­gi. Į tai dė­me­sį tu­rė­tų at­kreip­ti ir darb­da­viai. At­ly­gis – ne pa­ska­ta

Psi­cho­lo­gė aiš­ki­no, kad žmo­gų mo­ty­vuo­ti ge­rai dirb­ti ga­li dau­ ge­lis veiks­nių. Mi­nė­tas di­de­lis at­ ly­gis – vie­nas jų, ta­čiau vy­rau­ja ir ki­ti veiks­niai. Be­ne svar­biau­sia – vi­di­nė ap­lin­ka. Jei žmo­gus dar­be jau­čia spau­di­mą, bi­jo reikš­ti sa­ vo nuo­mo­nę, jis ne­taps ge­ru dar­ buo­to­ju.

Vik­to­ri­ja Gon­ča­ro­va:

Jei­gu tas pa­ts žmo­ gus dar yra ir sa­vi­nin­ kas, dar­buo­to­jai ne vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bę ar tei­sę jam prieš­ta­ rau­ti.

o­man­dą ir vi­sus nu­teik­ti siek­ti bend­ro tiks­lo. 

sį į sa­vo in­di­vi­dua­lią pa­dė­tį. To­dėl vie­nos or­ga­ni­za­ci­jos po­zi­ci­ja ga­li bū­ti vi­siš­kai ne­tin­ka­ma ki­tai. Ta­ čiau pa­šne­ko­vai su­ta­rė dėl vie­na: reikia kreip­ti daug dė­me­sio į sa­vo dar­buo­to­jus. „Svar­biau­sia rea­guo­ti į tai, ką sa­ko dar­buo­to­jas. Dau­ge­lis or­ga­ ni­za­ci­jų vyk­do sa­vo dar­buo­to­jų ap­klau­sas, bet ma­žai kas į tai krei­ pia dė­me­sį ar pa­gal tai da­ro ko­kius nors veiks­mų pla­nus. Mū­sų po­žiū­ ris į ap­klau­sas la­bai rim­tas. Rei­kia kreip­ti dė­me­sį į tai, ką pa­sa­ko dar­ buo­to­jas, ku­rio vie­ta or­ga­ni­za­ci­jo­je silp­na. Mes tai to­bu­li­na­me. Tu­ri­me

gal­b ūt ne­g a­l i pa­s i­g ir­t i to­k iu jau­k iu in­t er­j e­r u, ta­č iau tam įta­k os tu­r i ir bend­r o­v ės veik­l os sri­t is. Dau­g e­l is šią įmo­n ę kaip ge­r ą darb­d a­v ę ma­ to dėl aukš­t ų mo­r a­l ės nor­m ų. Pa­ sak įmo­n ės dar­b uo­t o­j ų, ne­m an­d a­ giai, neat­s a­k in­g ai be­ siel­g ian­t ys

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

la­bai rim­tą po­žiū­rį į tai, kad nuo­ lat rei­kia to­bu­lin­ti sa­vo or­ga­ni­za­ci­ ją ir kur­ti ją to­kią, ko­kio­je žmo­nės no­rė­tų dirb­ti“, – „Lie­tu­vos drau­ di­mo“ po­žiū­rį paaiš­ki­no Per­so­na­ lo de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Vir­gi­ni­ ja Ma­tu­kie­nė. „Or­ga­ni­za­ci­jos iš tik­rų­jų tu­ri įtrauk­ti dar­buo­to­jus, gau­ti grįž­ta­ mą­jį ry­šį iš to įtrau­ki­mo ir ma­ty­ti, ko­kių po­ky­čių rei­kia pa­da­ry­ti pa­ pil­do­mai. Tai­gi tai yra il­gas il­gas ke­lias. Api­bū­din­ti vie­nu žo­džiu, vie­nu sa­ki­niu ar vie­nu kri­te­ri­ju­ mi tur­būt bū­tų la­bai su­dė­tin­ga“, – tvir­ti­no G.Gal­va­naus­kas.

dar­b uo­t o­j ai kuo grei­č iau at­l ei­d žia­ mi. Vi­s i dar­b uo­t o­j ai, ne­s var­b u, kurio­je sri­ty­je dirb­tų, tu­ri ga­li­my­bę bend­r au­t i ir su­s i­p a­ž in­t i su dir­b an­ čių ki­to­je bend­ro­vės sri­ty­je pro­jek­ tais. Toks bend­r a­v i­m as nė­r a lai­k o­ mas dar­b o truk­d y­m u, o ne­t gi at­ virkš­čiai – ska­ti­n a­mas. Nau­jai su­ ži­n o­tos idė­jos ga­li bū­ti pa­nau­do­ ja­mos ki­to dar­buo­to­jo.

„Kai ku­rio­se įmo­nė­se dar­buo­to­ jams mo­ka­mas ge­ras at­ly­gi­ni­mas, jie ne­no­ri jo pra­ras­ti, to­dėl bi­jo ką nors sa­ky­ti ir ro­dy­ti ini­cia­ty­vą. Tas per di­de­lis at­ly­gi­ni­mas ga­ li de­mo­ty­vuo­ti. Tiks­liau, jis mo­ ty­vuo­ja at­lik­ti dar­bą, bet dar­buo­ to­jai ini­cia­ty­vos ne­ro­do“,  – sa­kė V.Gon­ča­ro­va. Ji pa­ste­bi, jog at­si­ran­da vis dau­ giau dar­buo­to­jų, ku­rie ne­no­ri atei­ti į dar­bą vien tam, kad at­lik­tų už­duo­tį. To­dėl svar­bu, kad or­ga­ ni­za­ci­ja tu­rė­tų vie­ną bend­rą tiks­ lą, į ku­rio sie­ki­mą vie­no­dai bū­tų įtrauk­ti vi­si dar­buo­to­jai. „Šiuo me­tu daž­nai svar­bu yra tai, kad vi­sa or­ga­ni­za­ci­ja ste­bė­tų klien­tą, kad klien­tas bū­tų dė­me­ sio cent­re. Va­do­vas ta­da ne­tam­ pa vien tik gal­va. Jis kaip ir vi­si kar­tu tu­ri bend­rą tiks­lą – pa­ten­ kin­ti klien­tą. Jei to­kia ten­den­ci­ja yra, jei­gu įmo­nė no­ri iš­lik­ti rin­ko­ je ir jo­je tu­rė­ti sa­vo po­zi­ci­ją, ta­da dar­buo­to­jai yra ak­ty­vūs, pri­sii­

čią ap­lin­ką. Krep­ši­nio aikš­te­lė, kom­ piu­te­ri­nių žai­di­mų zo­na, šach­ma­tų kam­ba­rys – tai tik da­lis erd­vių, įkur­ tų „Fa­ce­book“ būs­ti­nė­je. „„Tre­ni­ruok­lių sa­lę ar tink­li­nio aikš­

te­lę ga­li­ma ras­ti ir „App­le“. Čia per pie­tų per­trau­ką taip pat gy­vai gro­ ja mu­zi­kan­tai. Dar­buo­to­jai ga­li dirb­ ti iš na­mų, įmo­nė rū­pi­na­si dar­buo­to­ jų kva­li­fik ­ a­ci­jos kė­li­mu ir už tai su­mo­ „„ Vie­n as po­p u­l ia­r iau­s ių pa­s au­ ka. Taip pat rū­pi­na­si jų svei­ka­ta, su­ ly­je so­cia­li­nių tink­lų „Fa­ce­book“ mo­ka už na­rys­tę spor­to klu­buo­se ir taip pat po tru­pu­tį ver­žia­si į ge­ro kt. Vi­sa tai, kaip ir anks­čiau mi­nė­to­se ir trokš­ta­mo darb­da­vio po­zi­ci­jas. bend­ro­vė­se, gau­na ne aukš­tas pa­rei­ Bend­ro­vė sa­vo dar­buo­to­jams ga­ gas ei­nan­tys dar­buo­to­jai, o vi­si įmo­ ran­tuo­ja mo­ka­mas ato­sto­gas, tei­ nė­je dir­ban­tys žmo­nės.Vie­na prie­ kia svei­k a­t os ga­r an­t i­j as, ku­r ios žas­čių, ska­ti­nan­čių dirb­ti ir pa­si­ti­kė­ JAV la­b ai svar­b ios dėl mo­k a­m ų ti darb­da­viais, – ga­li­my­bė siek­ti kar­je­ svei­ka­tos pa­slau­gų. Taip pat „Fa­ ros. Nors to­kio­se di­de­lė­se bend­ro­vė­ ce­b ook“ ski­r ia ne­m o­k a­m ą mai­ se iš­si­skir­ti sun­ku, ge­rai ir stro­piai dir­ ti­n i­m ą sa­v o dar­b uo­t o­j ams, nuo ban­čius dar­buo­to­jus įmo­nė sten­gia­si su­t ar­t os vie­t os at­v e­ž a juos į dar­ pa­ste­bė­ti ir su­teik­ti jiems ga­li­my­bę iš­ bą. Be to, būs­ti­nė­je taip pat ban­do­ mok­ti ko nors dau­giau, siek­ti aukš­tes­ ma kur­ti jau­kią, na­mus pri­me­nan­ nių pa­rei­gų.

„„Klai­da: pa­sak V.Gon­ča­ro­vos, Lie­tu­vo­je vis dar vy­rau­ja hie­rar­chiš­kai

val­do­mos įmo­nės, kai bet koks va­do­vo žo­dis tu­ri bū­ti šven­tas. 

ma at­sa­ko­my­bę už tai, kas vyks­ ta. Jie ne­sa­ko „tai ne ma­no dar­ bas“. Jie pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę ir pa­skui bend­rai spren­džia. Taip dirb­ti daug sma­giau ir dar­buo­to­ jas iš­nau­do­ja sa­vo po­ten­cia­lą“, – aiš­ki­no V.Gon­ča­ro­va. Tai­gi dar­buo­to­jui svar­bu jaus­tis or­ga­ni­za­ci­jos ar įmo­nės da­li­mi. Jis no­ri tu­rė­ti tą pa­tį sie­kį, o ne at­lik­ ti vie­ną pa­skir­tą už­duo­tį. Nė­ra or­ga­ni­za­ci­nės kul­tū­ros

De­ja, psi­cho­lo­gė pa­ste­bi, kad to­ kio po­bū­džio or­ga­ni­za­ci­nė įmo­nių kul­tū­ra Lie­tu­vo­je vis dar neį­si­vy­ ra­vu­si. Nors ten­den­ci­jos kei­čia­si, daž­nai trūks­ta lanks­tu­mo, pa­si­ti­ kė­ji­mo dar­buo­to­jais ar darb­da­viu. Už­sie­nio įmo­nių būs­ti­nė­se daž­nai ku­ria­mos spe­cia­lios poil­sio zo­nos, jau­ki ap­lin­ka. Lie­tu­vo­je tai ne­drą­ siai ryž­ta­si įvyk­dy­ti vos vie­na ki­ ta įmo­nė. Kaip lais­vės su­tei­ki­mą mū­sų ša­ ly­je V.Gon­ča­ro­va įvar­di­ja tai, kad dar­buo­to­jams vis daž­niau lei­džia­ ma pa­si­rink­ti dar­bo lai­ką. T. y. nė­ ra tiks­liai nu­sta­ty­ta, ka­da dar­buo­ to­jas tu­ri atei­ti į dar­bą. Nus­ta­to­ma

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tik tai, kiek lai­ko jis tu­ri pra­leis­ ti dar­be ar­ba ko­kius dar­bus pri­va­ lo at­lik­ti. „Yra ke­le­tas in­te­lek­tua­lių įmo­ nių, ku­rio­se dir­ba spe­cia­lis­tai ir jiems svar­bu at­lik­ti dar­bą. Jo dar­ bo lai­kas yra lais­ves­nis. Jis pri­va­ lo tam tik­rą lai­ką bū­ti biu­re, bet ir tu­ri lais­vę“, – tei­gė V.Gon­ča­ro­va. Jei dar­buo­to­jui neį­ma­no­ma su­ teik­ti dar­bo lai­ko pa­si­rin­ki­mo, reik­tų ki­tais bū­dais už­tik­rin­ti ge­ rą sa­vi­jau­tą dar­be. Psi­cho­lo­gė api­ bend­ri­no, kad kuo ge­riau ir už­tik­ rin­čiau dar­buo­to­jas jau­čia­si, kuo di­des­nį no­rą tu­ri dirb­ti, tuo ge­res­ nį dar­bo re­zul­ta­tą ir pel­ną jis at­ neš įmo­nei. Rei­kia iš­drįs­ti

Ta­čiau Lie­tu­vo­je, V.Gon­ča­ro­ vos tei­gi­mu, vy­rau­ja hie­rar­chiš­ kai val­do­mos įmo­nės. „Dau­gu­ma yra tra­di­ci­nės įmo­nės: yra va­do­ vas, ku­ris vie­nas reiš­kia sa­vo nuo­ mo­nę. Jei­gu tas pa­ts žmo­gus dar yra ir sa­vi­nin­kas, dar­buo­to­jai ne vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bę ar tei­sę jam prieš­ta­rau­ti. De­ja, taip ir yra“, – ne­slė­pė ji.


16

spalio 17–23, 2013

pAsaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

Et­ni­nio smur­to pli Ką Ru­si­jos val­džia pa­sė­jo, tą ir pjau­na. Taip nau­ją et­ni­nio smur­to pro­trū­kį Ru­si­ jo­je ver­ti­na ap­žval­gi­nin­kai ir įspė­ja, kad val­džia jau ne­bė­ra pa­jė­gi su­val­dy­ti pa­ vo­jin­gų pro­ce­sų. Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Su­ba­dė pei­liu

Prie pie­ti­nia­me Mask­vos pa­kraš­ ty­je esan­čio na­mo laip­ti­nės du­ rų įtai­sy­ta ka­me­ra už­fik­sa­vo, kaip ne­pa­žįs­ta­ma­sis per­se­kio­ja mer­gi­ ną. Ši ban­do įei­ti į laip­ti­nę, bet vy­ ras ne­lei­džia, grie­bia ją už ran­kų ir už vei­do, ban­do ap­ka­bin­ti, nuim­ ti striu­kės gob­tu­vą. Įra­še ma­ty­ti, kad mer­gi­na ver­kia. Vie­ną aki­mir­ką jai pa­vyks­ ta įsmuk­ti į laip­ti­nę ir už­trenk­ ti du­ris. Tuo­met su­py­kęs sve­čias ima lie­ti įtū­žį ant jau­nos po­ros – Je­go­ro ir Kse­ni­jos, ku­ri ėjo na­mo iš bou­lin­go klu­bo. Už­ver­da muš­ ty­nės. Net­ru­kus kad­re pa­si­ro­do Kse­ ni­ja, ji bė­ga ir šau­kia­si pa­gal­bos. Tuo me­tu pei­liu su­žeis­tas Je­go­ras jau gu­li ant ša­li­gat­vio. Iš­bė­ga kai­ my­nai, liu­di­nin­kai iš­kvie­čia grei­ tą­ją pa­gal­bą, bet iš­gel­bė­ti jau­nuo­ lio gy­vy­bės me­di­kai jau ne­bes­pė­ja. Kau­ka­zie­tiš­kos iš­vaiz­dos už­puo­li­ kas, ku­rį už­fik­sa­vo vaiz­do ka­me­ra, pa­spru­ko. Netrukus policija su­ laukė įtariamą azerbaidžanietį. Riau­šės, rei­das ir areš­tai

Praė­ju­sį sek­ma­die­nį Mask­vos Va­ ka­rų Bi­riu­lio­vo ra­jo­ne įvyk­dy­ta 25 me­tų Je­go­ro Ščer­ba­ko­vo žmog­ žu­dys­tė įžie­bė di­de­lį gais­rą, ku­ ris sos­ti­nės pra­mo­ni­nį pa­kraš­ tį pa­ver­tė tik­ra ka­ro zo­na. Įtū­žę na­cio­na­lis­tai, pri­si­jun­gę prie tai­ kių pi­lie­čių pro­tes­to, ėmė siau­tė­ ti – dau­žė par­duo­tu­vių vit­ri­nas ir pul­di­nė­jo sau­gu­mo tar­ny­bų pa­rei­ gū­nus. Riau­ši­nin­kų tai­ki­niu ta­po mais­to pro­duk­tų tur­gus, lai­ko­mas ne­le­ga­lių imig­ran­tų liz­du. Vi­sos sos­ti­nės sau­gu­mo pa­jė­gos ke­lias va­lan­das bu­vo mo­bi­li­zuo­tos mal­ šin­ti riau­šių, pa­rei­gū­nai už­blo­ka­ vo gat­ves, virš ra­jo­no skrai­dė po­ li­ci­jos sraig­tas­par­niai. Su­žeis­ti 23 žmo­nės, tarp jų pen­ ki po­li­ci­nin­kai ir omo­ni­nin­kų ba­ ta­lio­no va­das, ga­vęs bu­te­liu per gal­vą. Dau­gu­ma iš 380-ies su­lai­

ky­tų­jų bu­vo pa­leis­ti po ap­klau­sos ir pro­fil­ ak­ti­nio po­kal­bio, o 70 iš­ kvies­ti į teis­mą. Po riau­šių mais­to pro­duk­tų tur­ gu­je bu­vo įvyk­dy­tas po­li­ci­jos rei­ das prieš imig­ran­tus. Maž­daug 1200 žmo­nių su­lai­ky­ti, sie­kiant pa­tik­rin­ti jų kri­mi­na­li­nius ry­šius. Per rei­dą tur­gu­je pa­rei­gū­nai taip pat ra­do au­to­mo­bi­lį su stam­bia pi­ni­gų su­ma ir gink­lais. Po sa­ni­ta­ ri­jos ins­pek­ci­jos tur­gus bu­vo už­ da­ry­tas pen­kioms die­noms.

Įvy­kiai Bi­riu­lio­ve pa­ro­dė, kad val­džia ge­ro­kai pa­vė­la­vo ban­dy­da­ma iš­spręs­ ti pro­ble­mą te­ra­ peu­ti­niu bū­du. Te­ko grieb­tis chi­rur­gi­jos.

„„Pri­si­žai­dė: imig­ran­tai ta­po pa­to­giu 

Gi­lios šak­nys

V.Pu­ti­no žo­džiai – vė­jais

Mask­vos me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­ nas po su­si­ti­ki­mo su pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu su­kū­rė spe­cia­ lų­jį šta­bą pa­dė­čiai Va­ka­rų Bi­riu­ lio­ve su­re­gu­liuo­ti. Iro­niš­ka, bet vos ke­lios die­nos prieš tai V.Pu­ti­nas pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na įves­ti vi­zų bu­vu­sioms SSRS ša­lims, ir pri­dū­rė, jog tar­pet­ni­nes pro­ble­mas rei­kia spręs­ ti ki­to­kiais bū­dais – pa­vyz­džiui, pa­de­dant imig­ran­tams adap­tuo­ tis prie Ru­si­jos rea­li­jų. „Įvy­kiai Bi­riu­lio­ve pa­ro­dė, kad val­džia ge­ro­kai pa­vė­la­vo ban­dy­da­ ma iš­spręs­ti pro­ble­mą te­ra­peu­ti­ niu bū­du, – ra­šė laik­raš­tis „No­va­ja Ga­ze­ta“. – Te­ko grieb­tis chi­rur­gi­ jos ir kvies­tis po­li­ci­ją, kad ši už­ kirs­tų ke­lią po­gro­mams.“ Iro­niš­ka at­ro­do ir tai, kad S.So­ bia­ni­nas per Mask­vos me­ro rin­ki­ mų kam­pa­ni­ją šie­met taip pat iš­ trau­kė kse­no­fo­bi­jos kor­tą. Ne tik jis, bet ir ki­ti kan­di­da­tai ban­dė iš­ nau­do­ti imigrantų klausimą sa­vo nau­dai.

Ru­si­jos sos­ti­nė­je gy­ve­na dau­giau nei mi­li­jo­nas išei­vių iš bu­vu­sių SSRS res­pub­li­kų Vi­du­rio Azi­jo­ je ir Kau­ka­zo, maž­daug 300 tūkst. jų – ne­le­ga­liai. At­vy­kė­liai iš Vi­du­ rio Azi­jos daž­niau­siai dir­ba sta­ty­ bų, gat­vių šla­vi­mo ir ki­tus men­kai ap­mo­ka­mus dar­bus, daž­nai gy­ve­na ne­žmo­niš­ko­mis są­ly­go­mis. Kau­ka­ zie­čiai daž­niau už­sii­ma pre­ky­ba, pra­ktiš­kai oku­pa­vę mies­to tur­ga­ vie­tes. Vi­si jie pa­pras­tai gy­ve­na už­ da­ro­mis bend­ruo­me­nė­mis ir lai­ko­ si sa­vo tai­syk­lių. An­ti­pa­ti­ja to­kiems imig­ran­ tams, pa­si­reiš­kian­ti bui­ti­nia­me lyg­me­ny­je, tu­ri ir gi­les­nių šak­nų. Po So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mo at­ gi­jęs ru­sų tau­ti­nio pa­si­di­džia­vi­ mo jaus­mas, ska­ti­na­mas ir vals­ ty­bi­niu lyg­me­niu, su­kė­lė ša­lu­ti­nį efek­tą: at­si­ra­do ult­ra­na­cio­na­lis­ti­ nių gru­puo­čių. Kaip vals­ty­bi­nio na­cio­na­liz­mo pa­vyz­dį eks­per­tai pa­tei­kia ka­zo­ kų at­gi­mi­mą. Šis ka­rių luo­mas, ku­ris bu­vo per­se­kio­ja­mas bol­še­vi­ kų, šian­dien at­gi­jo vi­suo­me­ni­nė­ mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, ko­vo­jan­čio­ mis prieš ne­le­ga­lius mig­ran­tus.

Konf­lik­tų chro­no­lo­gi­ja 2006 m. Ka­re­li­jos Kon­do­po­gos mies­te ki­lo di­de­li et­ni­niai ne­ra­mu­ mai. Jie pra­si­dė­jo po to, kai še­ši išei­ viai iš Če­čė­ni­jos ir Da­ges­ta­no, ap­si­ gink­la­vę pei­liais, laz­do­mis bei me­ta­ li­niais stry­pais, at­vy­ko prie vie­no res­ to­ra­no at­ker­šy­ti už su­muš­tą drau­gą ir per ma­si­nes muš­ty­nes su vie­tos gy­ ven­to­jais nu­žu­dė du žmo­nes, dar de­ vy­nis su­žei­dė. Ki­tą die­ną mies­te pra­ si­dė­jo mi­tin­gai ir po­gro­mai, bu­vo pa­ de­gi­nė­ja­mi kau­ka­zie­čiams pri­klau­ san­tys kios­kai. De­monst­ran­tai rei­ka­ la­vo iš­va­ly­ti iš vie­tos tur­gaus kau­ka­ zie­čius. Po šių įvy­kių „Kon­do­po­ga“ ta­po bend­ri­niu žo­džiu, tai­ko­mu vi­ siems pa­na­šaus ti­po konf­lik­tams.

2010 m. gruo­dį Mask­vos Ma­nie­ žo aikš­tė­je ki­lo ma­si­niai ne­ra­mu­ mai, ku­riuos pa­kurs­tė fut­bo­lo sir­ga­ liaus Je­go­ro Svi­ri­do­vo žū­tis per muš­ ty­nes su kau­ka­zie­čiais. 5 tūkst. žmo­ nių su­si­rin­ko į mi­tin­gą, o šis pe­rau­ go į su­si­rė­mi­mus su po­li­ci­ja. Mi­tin­go da­ly­viai skan­da­vo na­cio­na­lis­ti­nius šū­kius, pul­di­nė­jo ne­sla­viš­kos iš­vaiz­ dos praei­vius. Po ke­lių die­nų pa­si­gir­ do pra­ne­ši­mų, kad „kau­ka­zie­čiai“ ruo­ šia at­sa­ko­mą­ją ak­ci­ją. Tei­sė­sau­ga su­ trau­kė gau­sias pa­jė­gas į pla­nuo­ja­mą su­si­rė­mi­mų vie­tą ir už­kir­to ke­lią ma­ si­niams ne­ra­mu­mams, bet sos­ti­nė­je bu­vo už­fik­suo­ta daug lo­ka­lių muš­ty­ nių tarp ru­sų ir kau­ka­zie­čių.


17

spalio 17–23, 2013

pasaulis

iūps­nis, ku­rio ir rei­kė­jo lauk­ti Komentarai

Ber­na­ras Iva­no­vas

Vy­tau­to Di­d žio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas

T

300

ai la­biau­siai V.Pu­ti­no au­to­ri­ ta­r i­n io re­ž i­mo po­l i­t i­kos re­ zul­ta­tas. Jau de­šim­tis me­tų mul­t i­na­cio­na­l i­nė­je Ru­si­jo­ je ne­spren­d žia­mos rim­tos tau­t i­nės pro­ble­mos. Jų ban­do­ma ne­pas­te­bė­ ti, o ko­va su šo­v i­n iz­mu yra tik po­l i­t i­ nio su­si­do­ro­ji­mo įran­k is. Na­cio­na­l is­ tai yra di­d žiau­sia grės­mė V.Pu­ti­nui, ir jis tai su­pran­ta. Da­bar ma­to­me, kad jo ap­lin­kos pro­pa­gan­di­nin­kai sie­k ia pe­ rim­ti na­cio­na­lis­tų šū­k ius ir taip ka­na­

tūkst.

– maž­daug tiek ne­le­ga­lių imig­ran­tų gy­ve­na Mask­vo­je.

u at­pir­ki­mo ožiu ir Ru­si­jos va­džiai, ir vi­suo­me­nei, bet žai­di­mai na­cio­na­liz­mo kor­ta pa­sie­kė pa­vo­jin­gą ri­bą. „Reu­ters“ nuo­tr.

Prak­t iš­kai ne­kont­ro­l iuo­ja­m ą mig­ra­ci­ją dau­ge­lis ru­sų ver­ti­na kaip įvai­rių pro­ble­mų šal­ti­nį. Kas­ me­tis „Ru­sų mar­šas“, or­ga­ni­zuo­ ja­mas na­cio­na­lis­tų di­džiuo­siuo­ se Ru­si­jos mies­tuo­se, su­trau­kia ne­ma­žai da­ly­vių, pro­tes­tuo­jan­čių prieš val­džios ne­su­ge­bė­ji­mą, jų žo­ džiais ta­riant, ap­sau­go­ti ru­sų tau­tą nuo imig­ran­tų ant­plū­džio. Prie na­cio­na­liz­mo daž­nai pri­si­ de­da ir re­li­gi­nis ne­pa­kan­tu­mas. 20 pro­c. Ru­si­jos pi­lie­čių iš­pa­žįs­ta is­ la­mą, bet re­li­gi­nė nea­py­kan­ta pa­ pras­tai pa­si­reiš­kia tarp vie­tos gy­ ven­to­jų ir imig­ran­tų. Veik­ti rei­kė­jo anks­čiau

Ko­men­tuo­da­mi pa­sta­rą­jį et­ni­ nio konf­lik­to pro­trū­kį, eks­per­tai ir ap­žval­gi­nin­kai vie­nu bal­su kons­ta­ tuo­ja: Ru­si­jos val­džia pjau­na tai, ką pa­ti pa­sė­jo. „Kiek­vie­nas žings­nis mig­ra­ci­ jos po­li­ti­ko­je tu­ri bū­ti ap­skai­čiuo­ tas 10–15 me­tų į prie­kį, – te­le­vi­zi­ jai „Eu­ro­news“ sa­kė Ol­ga Gu­li­na iš Ber­ly­no mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos ins­ti­tu­ to. – Tai, ką mes pa­da­ry­si­me šian­ dien, mums at­si­lieps po 5–10 me­tų. O tai, ką mes šian­dien ma­to­me Ru­

si­jo­je, yra veiks­mų, pa­da­ry­tų prieš 10–15 me­tų, re­zul­ta­tas. No­rė­da­mi iš­veng­ti maiš­to, įvy­ku­sio Mask­vo­ je, tu­rė­jo­me gal­vo­ti apie tai ge­ro­kai anks­čiau. Da­bar tu­ri­me pa­mąs­ty­ti, ko­kių prie­mo­nių im­tis, kad atei­ty­je to­kių įvy­kių ti­ki­my­bė su­ma­žė­tų.“ Pa­sak eks­per­tės, so­cio­lo­gai iš­ ski­ria ke­tu­rias vie­tos gy­ven­to­jų ir imig­ran­tų są­vei­kos for­mas: in­teg­ra­ ci­ją, asi­mi­lia­ci­ją, seg­re­ga­ci­ją ir mar­ gi­na­li­za­ci­ją. O.Gu­li­nos ma­ny­mu, Ru­si­ja pa­si­rin­ko ne­tin­ka­mą ke­lią. „Iš es­mės Ru­si­ja kar­to­ja Pran­cū­ zi­jos klai­das, ku­ri pa­si­rin­ko mar­gi­ na­li­za­ci­jos po­li­ti­ką, kai vie­tos gy­ ven­to­jai ir at­vy­kė­liai gy­ve­na tar­si at­ski­rai vie­ni nuo ki­tų. Mig­ran­tai pri­si­jun­gia prie bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to kū­ri­mo, bet tuo pat me­ tu jie yra at­skir­ti, neį­jung­ti į ša­lies so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą. Ki­tas pa­vyz­dys – Vo­kie­ti­ja. Ji vyk­do vi­siš­kai prie­ šin­gą po­li­ti­ką, ban­do už­tik­rin­ti kuo glau­des­nę vie­tos gy­ven­to­jų ir at­vy­ kė­lių są­vei­ką“, – dės­tė O.Gu­li­na. Dži­nas iš­leis­tas iš bu­te­lio

„Kur lauk­ti nau­jo Bi­riu­lio­vo?“ – to­kį klau­si­mą už­duo­da Ru­si­jos ži­ niask­lai­da ir pra­ne­ša, kad tei­sė­

2011 m. va­sa­rą Sag­ros kai­me, esan­ čia­me už 40 km nuo Je­ka­te­rin­bur­go, ki­lo konf­l ik­tas tarp vie­tos gy­ven­to­jų ir atsikrausčiusios či­go­nų šei­mos, ku­ rią vie­ti­niai kal­ti­no va­g ys­tė­mis ir pre­ ky­ba nar­ko­ti­kais. Po ei­li­nės va­gys­tės vie­ti­niai rei­ka­la­vo iš či­go­nų iš­si­kel­ti, o šie krei­pė­si pa­gal­bos į azer­bai­d ža­nie­ čių gau­ją ir pa­sky­rė su­si­ti­k i­mą san­ty­ kiams iš­siaiš­k in­ti. Vie­ną va­ka­rą su­ž i­ no­ję, kad link kai­mo ju­da 15 au­to­mo­bi­ lių, vie­ti­niai krei­pė­si į po­li­ci­ją, bet ne­ su­lau­kę jo­k ios reak­ci­jos pa­tys su­ren­ gė pa­sa­lą ir ap­šau­dė at­v y­k u­sią nu­si­ kal­tė­l ių gau­ją iš me­d žiok­l i­n ių šau­t u­ vų. Per susirėmimą žu­vo vie­nas azer­ bai­d ža­nie­tis.

sau­ga puo­lė su­da­ry­ti ki­tų ga­li­mų karš­tų taš­kų Mask­vo­je są­ra­šą. Ta­ čiau iš­lei­dus dži­ną iš bu­te­lio la­bai sun­ku jį su­kiš­ti at­gal. To­kiuo­se dar­bi­nin­kų ra­jo­nuo­ se, kaip Bi­riu­lio­vas, se­niai įsi­ga­lė­ jo sa­vi­va­lės ir be­tei­siš­ku­mo at­mos­ fe­ra, ku­rią tik įtvir­ti­na ko­rum­puo­ta po­li­ci­ja bei pai­nūs mig­ra­ci­jos įsta­ ty­mai. Gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad tam­siu pa­ros me­tu bi­jo ei­ti nuo sto­te­lės iki na­mų, nes kie­mus už­ tvin­dė at­vy­kė­liai pie­tie­čiai, mėgs­ tan­tys ka­bi­nė­tis prie mer­gi­nų. Ki­ta ver­tus, įkau­šu­sių chu­li­ga­nų sla­vų pa­mėg­tos Mask­vos pa­kraš­čių alė­jos at­ro­do ne­ką sau­ges­nės. To­ dėl, anot kai ku­rių so­cio­lo­gų, ne­ mei­lė imig­ran­tams tik mas­kuo­ ja gi­les­nes pro­ble­mas: tei­sė­sau­gos ko­rup­ci­ją ir ne­veiks­nu­mą, žmo­ nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą sa­vo pa­dė­ti­ mi, so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę. Bai­mė ir pyk­tis yra pui­ki dir­ va na­cio­na­lis­ti­nėms nuo­tai­koms, o esant to­kiai at­mos­fe­rai au­ko­mis tam­pa ir nie­kuo dė­ti imig­ran­tai, ku­rie tik sten­gia­si dirb­ti sa­vo dar­ bą, ir to­kie vai­ki­nai kaip J.Ščer­ ba­ko­vas, ku­ris no­rė­jo ap­gin­ti sa­ vo mer­gi­ną.

Jul­ja­nas Ja­cho­vi­čius

Ry­t ų Eu­ro­pos stu­d i­jų cent­ro ana­l i­t i­kas

N

ei­g ia­mą mig­ran­tų įvaiz­d į le­mia daug prie­žas­čių, to­ kių kaip ne­pa­kan­ka­ma da­ lies vi­suo­me­nės eko­no­mi­ nė pa­dė­tis, ži­niask­lai­dos įta­ka, di­de­lę reikš­mę tu­ri ir da­lies mig­ran­tų veiks­ mai. Taip pat svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka is­to­ri­nė at­min­tis, kul­tū­ros, re­li­gi­jos ir men­ta­li­te­to skir­tu­mai, ša­lies mig­ra­ci­ nė po­li­ti­ka. Dau­ge­ly­je ša­lių pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad eg­zis­tuo­jant di­de­liam imig­ran­tų mas­tui vie­tos bend­ruo­me­nė pra­de­da juos kal­tin­ti dar­bo vie­tų „ati­mi­nė­ji­mu“. Su ana­lo­g iš­ka pro­ble­ma su­si­du­r ia ir di­džiau­sių Ru­si­jos mies­tų gy­ven­to­jai. „Vie­ti­niai“, ypač vi­du­ri­nio bei že­mes­ nio sluoks­n ių at­sto­vai, ne­pa­ten­k in­t i sa­vo esa­ma eko­no­mi­ne pa­dė­ti­mi, dėl ši­to yra lin­kę kal­tin­ti mig­ran­tus. Ki­ta ver­tus, „vie­t i­nių“ ne­ri­mas yra pa­g rįs­ tas, did­mies­čių imig­ran­tai iš tie­sų pa­ si­žy­mi sa­vo vers­lu­mu, bė­da tik ta, kad da­lies imig­ran­tų vers­las ne vi­sa­da le­ ga­lus ir kar­tais net yra kri­mi­na­li­nis. Įtam­pą taip pat ku­r ia men­ta­l i­te­to bei kul­t ū­r i­n iai skir­t u­mai tarp mig­ran­t ų ir et­n i­n ių ru­sų. Ypač imig­ran­tams iš Kau­ka­zo bū­d in­gas sa­v i­t as, ru­s ų po­

2013 m. lie­pą per konf­l ik­tą dėl mer­ gi­nos če­čė­nų paaug­liui skal­pe­liu nu­ žu­d žius 20-me­t į ru­są, Sa­ra­to­vo sri­ ties Pu­ga­čio­vo mies­te ki­lo pro­tes­tai ir ma­si­nės muš­ty­nės tarp vie­tos gy­ ven­to­jų ir če­čė­nų dias­po­ros. Vie­ti­niai ban­dė su­de­g in­t i kau­ka­zie­čių ka­vi­nę ir blo­ka­vo greit­ke­l į, rei­ka­lau­da­m i iš­ kel­din­ti če­čė­nus iš mies­to. Į vie­tos po­ li­t i­k ų ra­g i­n i­mus nu­si­ra­m in­t i skrie­jo kiau­ši­niai ir buteliai su vandeniu. Su­ val­dy­ti pa­dė­t į ban­dė ke­li tūks­tan­čiai po­li­ci­nin­k ų, taip pat bu­vo už­draus­ta pre­ky­ba al­ko­ho­liu. Pu­ga­čio­vo gy­ven­ to­jų pa­lai­ky­mo ak­ci­jos bu­vo su­reng­ tos Sankt Pe­ter­bur­ge ir ki­tuo­se Ru­si­ jos mies­tuo­se.

li­zuo­ja pa­si­pik­t i­n i­mą. Šiuo me­tu jam tam­pa vis sun­k iau tai su­ba­lan­suo­ ti, nes iš­šū­k iai kur kas rim­tes­ni, ne­gu bu­vo prieš ke­le­tą me­tų, kai jis už­drau­ dė Dmit­r i­jaus Ro­go­z i­no na­cio­na­l is­t i­ nę par­ti­ją „Ro­di­na“. Da­bar D.Ro­go­zi­nas yra vy­r iau­sy­b ės na­r ys, t. y. vi­siš­kai „pri­jau­kin­tas“. Atei­nan­čių nau­jų na­cio­ na­l is­t i­n ių vei­kė­jų taip leng­vai ne­bus ga­li­ma pa­ža­bo­ti, nes Ru­si­ja, kaip vals­ ty­bė, pra­ran­da rei­k ia­mas prie­mo­nes. Vals­ty­bė deg­ra­duo­ja, ir tam di­d žiu­lę įta­ką tu­r i ko­r up­ci­ja, ku­r i ta­po na­cio­ na­l i­ne grės­me Ru­si­jo­je. Vi­sų lyg­me­ nų pa­rei­gū­nai ko­rum­puo­ti, pa­si­duo­da įvai­rioms įta­koms. Val­d žios ver­ti­ka­lė jau žlun­ga, tad tik lai­ko klau­si­mas, ka­ da tai įvyks. Ar tai bus stai­gus įvy­k is, ar vir­t i­nė smul­k ių, nė­ra es­m iš­ka. Es­ miš­ka, kad bū­tent ult­ra­na­cio­na­l is­tai su­nai­k ins V.Pu­t i­no re­ž i­mą, o tai ga­ li tu­rė­ti la­bai rim­tų ir geo­po­li­ti­nių pa­ da­ri­nių.

žiū­r iu, ka­r in­g as ir ag­re­s y­v us tem­ pe­ra­men­t as, ku­r is ap­s un­k i­n a vi­s ų et­n i­n ių gru­pių in­teg­ra­c i­ją vi­s uo­me­ nė­j e. Be to, pa­č ioms imig­ran­t ų gru­ pėms dėl įvai­r iau­s ių prie­ž as­č ių bū­ din­ga gy­ven­t i tam tik­rais kla­nais ir kur­t i sa­v i­t ą tvar­ką „sve­č iuo­se“. Šis at­ si­sky­r i­mas kar­t u su kul­t ū­r i­n iais bei re­l i­g i­n iais skir­t u­m ais, ku­r iuos taip pat mėgs­t a „afi­š uo­t i“ da­l is imig­ran­ tų, ne tik su­ke­l ia ne­p a­s i­ten­k i­n i­m ą, bet ir ver­č ia abi pu­ses jaus­t is ne­s au­ gias – prie­š iš­kas. Prie „pa­vo­jin­go imig­ran­to“ įvaiz­d žio for­ma­vi­mo­si, be abe­jo­nės, pri­si­de­da ir is­to­ri­nė at­min­tis, ypač ka­rai Če­čė­ni­ jo­je, nu­si­ne­šę dau­gy­bės et­ni­nių ru­sų gy­vy­bę. Taip pat Kau­ka­zo se­pa­ra­tis­ tų bei ekst­re­mis­tų or­ga­ni­zuo­ti te­ro­ro iš­puo­liai Mask­vo­je ne­pag­rįs­tai de­mo­ ni­za­vo is­la­mo re­li­gi­ją, ku­rią iš­pa­ž įs­ta di­d žio­ji da­l is mig­ran­t ų. Re­l i­g i­nė bai­ mė au­ga ir to­liau, nes at­ski­ro­se Šiau­ rės Kau­ka­zo res­pub­l i­ko­se, la­biau­siai Da­ges­ta­ne, ekst­re­miz­mas ir jį ly­din­tis te­ro­riz­mas ta­po kas­die­ny­be. Nors Ru­si­ja ir yra dau­gia­tau­tė fe­de­ra­ ci­nė vals­ty­bė, et­n i­nė ru­sų bend­ruo­ me­nė daž­nai tai pa­mirš­ta, to­dėl tiek vi­d i­n iai mig­ran­tai iš fe­de­ra­ci­jos res­ pub­l i­k ų, tiek imig­ran­tai iš ki­t ų ša­l ių trak­tuo­ja­mi vie­no­dai. Ne­pa­to­gio­je pa­ dė­ty­je at­si­du­ria ir Ru­si­jos po­li­ti­nis eli­ tas. Ša­l ies mig­ra­ci­nė po­l i­t i­ka pa­kan­ ka­mai ne­su­val­do ne­le­ga­lių imig­ran­tų srau­to, o le­ga­l iems imig­ran­tams da­ bar­ti­nė­je si­tua­ci­jo­je in­teg­ruo­tis vi­suo­ me­nė­je se­ka­si vis sun­kiau. Kol ši­ta pro­ ble­ma ne­bus iš­spręs­ta, vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mas vis di­dės.


18

spalio 17â&#x20AC;&#x201C;23, 2013

sportas vilniausdiena.lt/naujienos/sportas

SPO­RO AIST­RUO­LIO TVAR­KA­RAŠ­TIS

KUR? â&#x20AC;&#x17E;Sie­mensâ&#x20AC;&#x153; are­no­je, Vil­niu­je. KA­DA? Spa­lio 17 d. 21.45 val.

Ar pir­ma­sis bly­nas ne­pris­vils?

Â&#x201E;Â&#x201E;Re­zul­ta­tas: 2014-ĹłjĹł pa­sau­lio Ä?em­pio­na­to at­ran­kos tur­ny­rÄ&#x2026; lie­tu­viai bai­gÄ&#x2014; pra­lai­mÄ&#x2014;­ji­mu bos­niams (0:1). 

Eu­ro­ly­ga at­ke­liau­ja ÄŻ Lie­tu­vos sos­ti­nÄ&#x2122;. PrieĹĄ se­zo­nÄ&#x2026; smar­kiai at­si­nau­ji­nu­siai Vil­niaus â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos ry­toâ&#x20AC;&#x153; eki­pai jau pir­ma­ja­me Eu­ro­ly­gos ma­Ä?e te­ko ga­lin­gas var­Şo­vas. Dir­ko Bauer­man­no auk­lÄ&#x2014;­ti­nius eg­za­mi­nuos vie­na ti­tu­luo­Ä?iau­siĹł Se­no­jo Ĺže­my­no ko­man­dĹł AtÄ&#x2014;­nĹł â&#x20AC;&#x17E;Pa­nat­hi­nai­kosâ&#x20AC;&#x153; su mō­sĹł ĹĄa­lies rink­ti­nÄ&#x2014;s puo­lÄ&#x2014;­ju Jo­nu Ma­Ä?iu­liu prie­ťa­ky­je.

Ko­dÄ&#x2014;l Lie­tu­vos fut­bo­las ne­ga­li? â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­va ga­li!â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ti­ki­na po­pu­lia­rios te­le­vi­zi­jos lai­dos ťō­kis. Lie­tu­ vos fut­bo­lo aist­ruo­liai dar sy­kÄŻ ÄŻsi­ti­ki­no, kad mō­sĹł ĹĄa­lies rink­ ti­nÄ&#x2014; ne­ga­li. Ar­ba ga­li ne­daug. Zig­mas Ju­re­vi­Ä?ius z.jurevicius@diena.lt

KUR? UpÄ&#x2014;s gat­vÄ&#x2014;­je (star­tas), Vil­niu­je. KA­DA? Spa­lio 19 d. 12 val.

BÄ&#x2014;­gi­kÄ&#x2014; kvie­Ä?ia pa­lenk­ty­niau­ti Ĺ eť­ta­die­nÄŻ Vil­niu­je vÄ&#x2014;l ĹĄur­mu­liuos bÄ&#x2014;­gi­kai. Pa­Ä?ia­me sos­ti­nÄ&#x2014;s cent­re vyks tra­ di­ci­nis 10 km bÄ&#x2014;­gi­mas su Ĺ˝i­vi­le Bal­Ä?iō­nai­te (ant­ra iĹĄ kai­rÄ&#x2014;s). Ĺ˝i­no­mos ma­ra­ to­ni­nin­kÄ&#x2014;s ren­gia­mo­se var­Şy­bo­se da­ly­viai jÄ&#x2014;­gas ga­lÄ&#x2014;s iť­mÄ&#x2014;­gin­ti ir trum­pes­ nÄ&#x2014;­je dis­tan­ci­jo­je â&#x20AC;&#x201C; 2 km ar­ba 5 km, taip pat 5 km ĹĄiau­rie­tiť­ko­jo Ä&#x2014;ji­mo rung­ty­ je. DÄ&#x2014;l var­Şy­bĹł Vil­niaus cent­re bus ri­bo­ja­mas eis­mas.

=6?86A2 B?;.9¡6?

9.6:Âź86A2

:2A6;Ă   .946?6<Â&#x2022; ./<;2:2;A¡1C62:

6RX\XVaR

`]NbQ\` XV\`Xb\`R V_

]_RXfO\` PR[a_b\`R

C62;6;A296@

B?;.9.@

.=628?2=6;Ă 

Ar­tō­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

2014-ĹłjĹł pa­sau­lio Ä?em­pio­na­to at­ ran­kos tur­ny­rÄ&#x2026; lie­tu­viai bai­gÄ&#x2014; pra­ lai­mÄ&#x2014;­ji­mu bos­niams (0:1), ga­lu­ti­nai pa­lai­do­ju­siu vil­tÄŻ uĹžim­ti 3-iÄ&#x2026; vie­tÄ&#x2026; G gru­pÄ&#x2014;­je. Sta­tis­tiť­kai tai bō­tĹł vie­ nas aukť­Ä?iau­siĹł pa­sie­ki­mĹł ĹĄa­lies fut­bo­lo is­to­ri­jo­je. Ta­Ä?iau is­to­ri­ja li­ ko ne­per­ra­ťy­ta, o Lie­tu­vos fut­bo­li­ nin­kai grį­Şo ÄŻ niō­riÄ&#x2026; rea­ly­bÄ&#x2122;. IĹĄ G gru­pÄ&#x2014;s ke­lia­la­pÄŻ ÄŻ Bra­zi­li­jÄ&#x2026; pa­Ä?iu­po Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos rink­ti­nÄ&#x2014;. Ko­dÄ&#x2014;l vos 300 tĹŤkst. gy­ ven­to­jĹł tu­rin­ti Is­lan­di­ja ar 4 mln. ne­skai­Ä?iuo­jan­ti Bos­ni­ja ga­li, o Lie­ tu­va â&#x20AC;&#x201C; ne? Apie tai â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­ naâ&#x20AC;&#x153; kal­bÄ&#x2014;­jo­si su le­gen­di­niu mō­ sĹł ĹĄa­lies fut­bo­li­nin­ku, da­bar­ti­nÄ&#x2014;s rink­ti­nÄ&#x2014;s tre­ne­riĹł ĹĄta­bo na­riu Sta­ siu Ba­ra­naus­ku. â&#x20AC;&#x201C; Kaip ver­ti­na­te Lie­tu­vos rink­ti­ nÄ&#x2014;s re­zul­ta­tÄ&#x2026; at­ran­kos tur­ny­re? â&#x20AC;&#x201C; IĹĄ es­mÄ&#x2014;s tei­gia­mai. Vie­na ver­tus, su­rink­ta ne­ma­Şai tať­kĹł â&#x20AC;&#x201C; 11. Tiek pa­vyks­ta iť­ko­vo­ti to­li gra­Şu ne per kiek­vie­nÄ&#x2026; kva­li­fi­ka­ci­nÄŻ cik­lÄ&#x2026;. Ki­ta ver­tus, la­bai svar­bu, kad ap­len­kÄ&#x2014;­me kai­my­nus lat­vius. Pas­ta­ruo­ju me­tu mums tai ne­la­bai sek­da­vo­si pa­da­ry­ti (per­nai â&#x20AC;&#x17E;Bal­ti­jos tau­rÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; var­Şy­bo­se lie­tu­viai bu­vo su­triuť­kin­ti net 0:5). Ma­Ä?iau ir dau­giau tei­gia­mĹł da­ly­kĹł. â&#x20AC;&#x201C; Ko ge­ro, dau­gu­ma fut­bo­lo ger­bÄ&#x2014;­jĹł ma­no prie­ťin­gai. Kuo pa­grÄŻs­tu­mÄ&#x2014;­te sa­vo nuo­mo­nÄ&#x2122;? â&#x20AC;&#x201C; Ne­sun­kiai. Pa­vyz­dĹžiui, at­si­ra­do, tiks­liau, su­grį­Şo per­spek­ty­vus var­ ti­nin­kas Gied­rius Ar­laus­kis. Ma­

nau, jis yra ge­riau­sias ke­le­riĹł pa­ sta­rų­jĹł me­tĹł Lie­tu­vos var­ti­nin­kas. Gal­bĹŤt net vie­nas per­spek­ty­ves­niĹł Eu­ro­po­je. Man la­bai keis­ta, ko­dÄ&#x2014;l jo jau se­niai ne­kvies­da­vo ÄŻ rink­ti­ nÄ&#x2122;. Ĺ˝i­no­ma, bu­vo tam tik­rĹł niuan­ sĹł (G.Ar­laus­kis konf­lik­ta­vo su tuo­ me­Ä?iu tre­ne­riu Rai­mon­du Ĺ˝u­tau­tu ir kai ku­riais Fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos at­sto­vais â&#x20AC;&#x201C; red. pa­st.), bet jis tik­rai bu­vo ver­tas vie­tos rink­ti­nÄ&#x2014;­je. Per pa­sta­rÄ&#x2026;­sias dve­jas at­ran­kos cik­ lo rung­ty­nes su bos­niais ir lat­viais Gied­rius ÄŻro­dÄ&#x2014;, kad rink­ti­nÄ&#x2014; il­gam ÄŻgi­jo pa­ti­ki­mÄ&#x2026; var­tĹł sar­gÄ&#x2026;.

jam, bet Mask­vos â&#x20AC;&#x17E;Di­na­moâ&#x20AC;&#x153; dub­le­ riĹł var­ti­nin­kui Ĺ˝.Kar­Ä?e­mars­kui?

Jei tu esi fut­bo­li­nin­ kas, sa­vo tei­sy­bÄ&#x2122; ÄŻro­ di­nÄ&#x2014;k aikť­tÄ&#x2014;­je.

â&#x20AC;&#x201C; Ta­Ä?iau ar rink­ti­nei tiek daug nu­si­pel­nÄ&#x2122; Ĺžai­dÄ&#x2014;­jai ne­nu­si­pel­no pa­si­ti­kÄ&#x2014;­ji­mo kre­di­to? Ne­jau­gi rink­ti­nei ne­bō­tĹł pra­ver­tÄ&#x2122;s di­ dĹžiu­lÄ&#x2122; eli­ti­niĹł var­Şy­bĹł pa­tir­ tÄŻ tu­rin­tis D.Ĺ em­be­ras ar­ba tas pa­ts M.Stan­ke­vi­Ä?ius? â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2026; reiť­kia â&#x20AC;&#x17E;ne­bō­tĹł pra­ver­tÄ&#x2122;sâ&#x20AC;&#x153;? Taip, D.Ĺ em­be­rÄ&#x2026; lai­kau ge­riau­ siu Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­ku per vi­ sÄ&#x2026; ne­prik­lau­so­my­bÄ&#x2014;s lai­ko­tar­pÄŻ. Jo meist­riť­ku­mas ir pa­tir­tis ne­ke­ lia abe­jo­niĹł. Ta­Ä?iau rink­ti­nÄ&#x2014;s tre­ ne­riai ne sy­kÄŻ pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad jo­je tu­ri Ĺžais­ti ge­riau­si tÄ&#x2026; die­nÄ&#x2026; fut­bo­li­nin­ kai. Be to, jis pa­ts pa­reiť­kÄ&#x2014; bai­giÄ&#x2026;s kar­je­rÄ&#x2026; rink­ti­nÄ&#x2014;­je. Ir ne vie­nÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026;. Tai ko­dÄ&#x2014;l jÄŻ tu­ri­me tam­py­ti? Rei­kia gerb­ti Ĺžai­dÄ&#x2014;­jo spren­di­mÄ&#x2026;.

â&#x20AC;&#x201C; Juo pa­sta­rÄ&#x2026;­jÄŻ de­ťimt­me­tÄŻ bu­ vo Ĺ˝yd­rō­nas Kar­Ä?e­mars­kas. Ar ne­sku­ba­me jo nu­ra­ťy­ti, kaip ir ki­tĹł bu­vu­siĹł rink­ti­nÄ&#x2014;s ly­de­riĹł Ma­riaus Stan­ke­vi­Ä?iaus bei Dei­ vi­do Ĺ em­be­ro? â&#x20AC;&#x201C; PrieĹĄ taip tei­giant ver­tÄ&#x2014;­tĹł pri­si­ min­ti rung­ty­nes su lat­viais Ry­go­je. Pri­si­min­ki­te ÄŻvar­Ä?ius, dÄ&#x2014;l ku­riĹł pra­ lai­mÄ&#x2014;­jo­me. Po kie­no klai­dĹł jie kri­to? Jei jau tre­ne­riai nu­spren­dÄ&#x2014;, kad tu­ri sto­vÄ&#x2014;­ti Gied­rius, o ne Ĺ˝.Kar­Ä?e­mars­ kas, tai taip ir tu­ri bō­ti. Ko­dÄ&#x2014;l nie­ kas ne­si­ste­bÄ&#x2014;­jo, kai prieĹĄ 5 ar 6 me­ tus G.Ar­laus­kis pui­kiai lai­kÄ&#x2014; klu­bo var­tus â&#x20AC;&#x17E;Eu­ro­pos tau­riĹłâ&#x20AC;&#x153; var­Şy­bo­se, o rink­ti­nÄ&#x2014;s var­tai bu­vo pa­ti­ki­mi ne

â&#x20AC;&#x201C; Ta­Ä?iau lai­ki­nas ar ga­lu­ti­nis D.Ĺ em­be­ro ir M.Stan­ke­vi­Ä?iaus pa­si­trau­ki­mas iĹĄ rink­ti­nÄ&#x2014;s bu­ vo ne vi­sai jĹł no­ru... â&#x20AC;&#x201C; Man la­bai ne­pa­ti­ko tas ki­lÄ&#x2122;s verkť­le­ni­mas. AĹĄ fut­bo­lÄ&#x2026; Ĺžai­dĹžiau 21 me­tus. Neį­si­vaiz­duo­ju to­kios si­ tua­ci­jos, kad tre­ne­ris ma­nÄ&#x2122;s ne­bĹ��­ tĹł ÄŻtrau­kÄ&#x2122;s ÄŻ ko­man­dos su­dÄ&#x2014;­tÄŻ, o aĹĄ bō­Ä?iau su­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2122;s skan­da­lÄ&#x2026;. To ne­bu­ vo. Da­bar pra­si­dÄ&#x2014;­jo su­si­ra­ťi­nÄ&#x2014;­ji­mai per spau­dÄ&#x2026;, san­ty­kiĹł aiť­ki­ni­mai­si. AĹĄ to ne­sup­ran­tu. Jei tu esi fut­bo­li­ nin­kas, sa­vo tei­sy­bÄ&#x2122; ÄŻro­di­nÄ&#x2014;k aikť­ tÄ&#x2014;­je. Jei Ĺžur­na­lis­tas, ta­da ga­li ir per spau­dÄ&#x2026;. Ki­tas da­ly­kas, kad tas su­ kel­tas aĹžio­ta­Şas bu­vo di­dĹžiu­lis ki­tĹł Ĺžai­dÄ&#x2014;­jĹł Ĺže­mi­ni­mas. IĹĄei­na taip, kad tie, ku­rie li­ko rink­ti­nÄ&#x2014;­je, yra nie­kas.

Sta­sys Ba­ra­naus­kas:


20

spalio 17–23, 2013

26p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis Dvidešimtmetį trukusi „Eks­kur Ki­no re­ži­sie­riaus Aud­riaus Ju­zė­no fil­mas „Eks­kur­san­tė“ ne­pa­lie­ka abe­jin­gų. Iš kur to­ kia su­kre­čian­ti is­to­ri­ja? Pa­si­ro­do, iš laik­raš­čio. Ta­čiau kol ji ta­po fil­mu, praė­jo daug daug me­tų. Ga­li­ma su­kur­ti net nau­ją fil­mą apie be­veik de­tek­ty­vi­nę „Eks­kur­san­tės“ at­ si­ra­di­mo is­to­ri­ją. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­jau­di­no įspū­din­ga is­to­ri­ja

Pir­mi­nis im­pul­sas ki­no sce­na­ri­ jui ir fil­mui bu­vo žur­na­lis­tės Va­lės Čep­le­vi­čiū­tės straips­nis „Ji ne­bu­vo Igar­ko­je“, iš­spaus­din­tas 1989  m. sau­sį dien­raš­ty­je „Kom­jau­ni­mo tie­sa“ (da­bar – „Lie­tu­vos ry­tas“). Šis straips­nis – įspū­din­gas mo­ters mo­no­lo­gas apie tai, kaip ji, bū­da­ma 9-erių, pa­bė­go iš trem­ti­nių trau­ki­ nio ties Ura­lu ir pės­čio­mis par­ke­lia­ vo į Lie­tu­vą. Iš­se­ku­si, al­ka­na, utė­ lėm apė­ju­si. Nak­vo­ti jai te­ko ir šuns bū­do­je, ir šie­no ku­pe­to­je, kol per ke­le­rius me­tus su­grį­žo na­mo. Tad gal­būt ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad pa­grin­di­nė fil­mo au­to­rė – ji? Straips­nis ne­pa­li­ko abe­jin­gų. Tuo­met ant jo už­ki­bo ki­no re­ži­sie­ rius Gy­tis Luk­šas. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad kiek­vie­nas kū­ri­nys tu­ri sa­vo li­ ki­mą. Įvai­rių įvy­kių ka­ru­se­lė su­ko­ si lyg pra­ga­ro ra­tai, ir fil­mo eks­kur­ si­ja nuo pir­mi­nio im­pul­so iki ki­no ek­ra­nų už­tru­ko net 24-erius me­ tus. Aiš­ku, kad fil­mą „Eks­kur­san­ tė“ su­kū­rė jau ki­ta kū­ry­bi­nė gru­pė su ki­tu re­ži­sie­riu­mi – A.Ju­zė­nu. „Taip, aš už­ki­bau už to straips­ nio, už tos idė­jos“, – sa­kė G.Luk­ šas.

Iš pra­džių sce­na­ri­jų ra­šė straips­ nio au­to­rė, ta­čiau tuo­me­čių įvy­ kių įsuk­ta į žur­na­lis­ti­nį dar­bą sce­ na­ri­jų už­me­tė. „Tuo­me­tis lai­kas bu­vo pri­so­tin­tas to­kios gau­sy­bės įvy­kių, kad mes pa­tys gy­ve­no­me tar­si fil­me“, – pri­si­mi­nė V.Čep­le­ vi­čiū­tė. Ta­da prie sce­na­ri­jaus dir­ bo ra­šy­to­ja Van­da Juk­nai­tė. Pas­ kui pra­si­dė­jo dar­bo su ži­no­mu ir pa­ty­ru­siu ki­no sce­na­ris­tu Pra­nu Mor­ku­mi eta­pas.

Gy­tis Luk­šas:

Bet vi­sa už­si­tę­sė be ga­lo il­gai. Per daug gy­ve­ni­mo me­tų tam sky­riau. „Bu­vo su­tar­ta, kad tai bus bend­ ros ga­my­bos su Ru­si­ja fil­mas. Bet bė­go lai­kas, pi­ni­gų ne­bu­vo, o rei­kė­ jo pra­dė­ti fil­ma­vi­mą. Ru­si­jo­je bu­vo pa­rink­tos ir fil­ma­vi­mo vie­tos. Bu­ vo gal­vo­ja­ma apie miš­rią kū­ry­bi­nę gru­pę. Bet vi­sa už­si­tę­sė be ga­lo il­ gai. Per daug gy­ve­ni­mo me­tų tam sky­riau“, – pri­si­mi­nė G.Luk­šas, at­si­sa­kęs sta­ty­ti tą fil­mą.

Mi­nis­te­ri­ja atė­mė ki­no juos­tą

Ta­da pro­diu­se­ris Al­gis Še­meš­ke­ vi­čius pra­dė­jo ieš­ko­ti ki­to re­ži­sie­ riaus. Sce­na­ri­jų siū­lė net ke­liems. „To fil­mo is­to­ri­ja nė­ra pa­pras­ta. Tai – iš­ti­sas de­tek­ty­vas. Ki­nas  – ko­lek­ty­vi­nis dar­bas. Ki­ne vie­nas žmo­gus nie­ko ne­reiš­kia. Pir­ma­ sis pa­ju­dė­ji­mas bu­vo prieš 12 me­ tų. Kū­ry­bi­nė gru­pė jau bu­vo nu­va­ žia­vu­si pa­žiū­rė­ti na­tū­ros, kur bus fil­muo­ja­ma Ru­si­jo­je, o ru­sai bu­vo at­va­žia­vę čia. Bu­vo­me daug ką su­ tvar­kę, pa­ruo­šę fil­ma­vi­mui. Fil­mas tu­rė­jo vi­sai ki­tą plė­to­ tę, vi­sai ki­tus su­ma­ny­mus – tu­rė­ jo bū­ti da­ro­mas dvie­jų ša­lių, Ru­ si­jos ir Lie­tu­vos. Bu­vo su­rink­ta fil­ma­vi­mo gru­pė, at­rink­ti ar­tis­tai. Ope­ra­to­rius tu­rė­jo bū­ti Al­gi­man­ tas Mi­ku­tė­nas, dai­li­nin­kas – Au­ gis Ke­pe­žins­kas. Bet tu­rė­jom su­ stot. No­riu pa­brėž­ti: su­tar­tis su Ru­si­ja bu­vo pa­si­ra­šy­ta. Jei­gu bū­ tų li­ku­si ana kom­pa­ni­ja, ta su­tar­ tis ga­lio­tų ir šian­dien – iki vi­siš­ ko fil­mo už­bai­gi­mo“, – pa­sa­ko­jo „Eks­kur­san­tės“ pro­diu­se­ris A.Še­ meš­ke­vi­čius. Ta­čiau dar­bas sto­vė­jo vie­to­je. „Iš­sik­vė­pė mū­sų ko­le­gos ru­ sai. Jie ne­ga­vo pi­ni­gų, ve­džio­ jo mus ku­rį lai­ką už no­sies. Ta­ da mes pa­tys ėmė­mės ini­cia­ty­vos

– vėl pra­dė­jo­me va­ži­nė­ti į Mask­ vą ir vaikš­čio­ti per GOS­KI­NO ka­ bi­ne­tus. Pa­si­ro­do, mū­sų kū­ry­bi­nė gru­pė jų bu­vo lai­ko­ma kaip neį­ga­li. Jie bu­vo pri­si­rin­kę pi­ni­gų, bet ne­ bu­vo ati­da­vę kai ku­rių baig­tų pro­ jek­tų. Pas­kui pas juos at­si­ra­do pi­ ni­gų, bet ta­da jau mū­sų vals­ty­bė (Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja – red. pa­st.) jų ne­tu­rė­jo. Ir ta­da Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­ja pa­sa­kė: „Dau­giau su tuo rei­ka­lu mes ne­žai­džiam, pra­šom ati­duo­ti juos­tą ki­tam fil­mui. O ta­ da (2003 m.) bu­vo da­ro­mas fil­mas „Vie­nui vie­ni“, – pri­si­mi­nė A.Še­ meš­ke­vi­čius. Pro­diu­se­ris sken­di sko­lo­se

Ta­čiau su lie­tu­viais dir­bu­sios ru­sų ki­no stu­di­jos A.Še­meš­ke­vi­čius ne­ no­rė­jo įvar­dy­ti. „Kai mes ga­lu­ti­nai su­by­rė­jom, ta stu­di­ja, bi­jo­da­ma, kad pa­duo­ sim juos į teis­mą (su­tar­tis lei­do tai da­ry­ti), bu­vo iš­for­muo­ta. Ji pa­kei­tė sa­vo pa­va­di­ni­mą. Tam, kad mes ne­ ga­lė­tu­me jai tu­rė­ti ne­tgi pre­ten­zi­jų. Tai – iš­ti­sas de­tek­ty­vas, ir dau­giau apie tai ne­kal­bė­siu“, – griež­to­kai pa­reiš­kė A.Še­meš­ke­vi­čius. Kaip šia­me pro­jek­te at­si­ra­do re­ ži­sie­rius A.Ju­zė­nas? „Kai G.Luk­šas pa­sa­kė, kad prie to dar­bo ne­grį­šim, mums rei­kė­

„„Pag­rin­di­nė: di­džiau­sia fil­mo „Eks­ku

lo pės­čio­mis grį­žu­sią į Lie­tu­vą. 

jo su­ras­ti, kas ga­lė­tų pa­keis­ti re­ ži­sie­rių. Ir su sce­na­ri­jaus au­to­ riu­mi P.Mor­ku­mi nu­ta­rė­me, kad da­ry­ti ši­to fil­mo kvie­čia­me A.Ju­ zė­ną. Ir jis pa­da­rė fil­mą taip, kaip jį su­pra­to. Ma­no nuo­mo­ne, pa­ da­rė fil­mą, ku­ris trau­kia žiū­ro­ vus. Mū­sų tau­tai trem­tis – tai gi­ li, pra­smin­ga ir am­ži­na te­ma. Tik gai­la, kad Ho­li­vu­do mes jau at­ pra­tin­ti žiū­rė­ti lie­tu­viš­ką fil­mą,

Režisierius A.Ju­zė­nas: „Die­vo Lai­ma Že­mu­lie­nė Vie­nuo­li­ka­me­tė moks­lei­vė Anas­ ta­si­ja Mar­čen­kai­tė ir la­bai ryš­kus jos vaid­muo fil­me „Eks­kur­san­tė“. Ši su­kre­čian­ti is­to­ri­ja apie lie­tu­vių mer­gai­tės trem­ti­nės ke­lio­nę nuo Ura­lo į Lie­tu­vą vis dau­giau žiū­ro­ vų su­trau­kia į ki­no sa­les.

„„Pa­tir­tis: „Aš ne­bu­vau pa­si­ruo­šęs, kad mes ket­ve­rius me­tus ei­sim į trem­

tį“, – fil­mo „Eks­kur­san­tė“ kū­ri­mą įvar­di­jo jo re­ži­sie­rius A.Ju­zė­nas. 

Rū­tos Ju­zė­nie­nės nuo­tr.

Ta­čiau už fil­mo kad­rų sly­pi ne­ką skau­des­nė tie­sa. Pra­dė­jus dar­bą, su­duo­tas va­di­na­mo­sios nak­ti­nės mo­kes­čių re­for­mos smū­gis fil­mo biu­dže­tui, jį ap­raiz­gė ai­bė biu­rok­ ra­ti­nių rei­ka­la­vi­mų, pa­gal vie­šo­jo kon­kur­so nuo­sta­tus jam grė­sė pi­ ges­ni ak­to­riai. O ga­liau­siai su­kur­ tas fil­mas dau­giau kaip ket­ve­rius me­tus gu­lė­jo len­ty­no­je, – ne­bu­vo pi­ni­gų įgar­sin­ti. Su vi­su tuo įnir­tin­gai grū­mė­si „Eks­kur­san­tės“ re­ži­sie­rius Aud­

rius Ju­zė­nas. Apie tai – jo in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“.

jo. Ge­res­nės už ją ta­me fil­me neį­si­ vaiz­duo­ju.

– Gau­ti to­kią pui­kią ar­tis­tę, A.Mar­čen­kai­tę, pa­grin­di­niam vaid­me­niui – tie­siog li­ki­mo do­ va­na. Gal ap­vaiz­da ty­čia – net 24-erius me­tus nuo pir­mi­nio im­pul­so kur­ti to­kį fil­mą – už­ tem­pė lai­ką, vis kliu­dy­da­ma sce­na­ri­jaus ra­šy­mą, fil­ma­vi­mo dar­bus, – lau­kė, kol gims ji, kol ji ūg­te­lės? – Kar­tą per 200 me­tų gims­ta Ar­ vy­das Sa­bo­nis, Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ ti­nas Čiur­lio­nis, Rū­ta Meilutytė… Anas­ta­si­ja iš tų pa­čių – in­di­go – vai­kų. Tai – su­per­ge­ni­jai. Jie gims­ ta la­bai re­tai. Pa­ma­čiu­si laik­raš­ty­je skel­bi­mą, kad ieš­ko­me pa­grin­di­nio vaid­mens at­ li­kė­jos, Anas­ta­si­ja pa­sa­kė ma­mai: „Aš no­riu nuei­ti į at­ran­ką.“ Ir atė­

– Kuo jums pa­ti­ko Pra­no Mor­ kaus sce­na­ri­jus? – Ja­me la­bai stip­riai iš­reikš­tos bend­raž­mo­giš­kos ver­ty­bės. – Jau­čiu, to­kią juos­tą fil­muo­ti bu­vo ne­leng­va. – Ma­niau, kad fil­mą pa­da­ry­si­me grei­tai, leng­vai – per ko­kius de­vy­ nis mė­ne­sius, ir ga­lė­siu ei­ti prie ki­to dar­bo. Aš ne­bu­vau pa­si­ruo­šęs, kad mes ket­ve­rius me­tus ei­sim į trem­tį. Bu­vo ką tik pra­si­dė­ju­si eko­no­mi­ nė kri­zė, kon­ser­va­to­riai per nak­ tį bu­vo su­mąs­tę mo­kes­čių re­for­mą. Tai stip­riai ap­sun­ki­no fil­mo kū­ri­ mą, at­si­lie­pė jo biu­dže­tui. Ne­ga­li žmo­nių kvies­ti fil­muo­tis – tu­ri juos ofi­cia­liai sam­dy­ti, o ta­da – al­ga­la­ piai, įdar­bi­ni­mai. Bet ki­nas – mo­


21

spalio 17–23, 2013

savaitgalis

„„Užkulisiai: „Ekskusantės“ filmavimo akimirkos.

r­san­tės“ ke­lio­nė į ki­no ek­ra­nus

3,5 mln. li­tų

kai­na­vo fil­mas „Eks­kur­san­tė“.

pir­mi­nio im­pul­so net ne­ban­dė slėp­ti „Eks­kur­san­tės“ sce­na­ri­jaus au­to­rius P.Mor­kus. – Jį trak­ta­vau kaip to­bu­lą tau­to­sa­kos kū­ri­nį. Jis net pa­vei­kes­nis už fil­mą. Praė­jus dau­ge­liui me­tų, stai­ga ma­no aki­ra­ty­je at­si­ran­da G.Luk­ šas su A.Še­meš­ke­vi­čiu­mi ir sa­ko: ži­nai, taip ir taip, ar ga­lė­tum pa­ ra­šy­ti va to­kį sce­na­ri­jų? Aš pri­si­ mi­niau tą straips­nį ir su­pra­tau, kad to dar­bo no­riu. Im­pul­sas jam at­si­ ras­ti bu­vo tik­tai V.Čep­le­vi­čiū­tės straips­nis.“ „Eks­kur­san­tės“ sce­na­ri­jų P.Mor­ kus pra­dė­jo ra­šy­ti 1996-ųjų žie­ mą. Ta­čiau kol is­to­ri­ja bu­vo pa­ vers­ta fil­mu, ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Ru­si­jo­je daug kas pa­si­kei­tė. „Ir aš pa­si­kei­čiau per 16 me­tų – ma­no ląs­te­lės kei­tė­si du kar­tus, ar ne?“ – po­kšta­vo P.Mor­kus. Paš­ne­ko­vas ak­cen­ta­vo, kad pa­ grin­di­nis šios is­to­ri­jos „mo­to­ ras“  – A.Še­meš­ke­vi­čius. Kiek jis pri­si­ken­tė­jo, ra­šė, va­ži­nė­jo į Mask­ vą, kiek ga­vo nei­gia­mų at­sa­ky­mų, iš­si­su­ki­nė­ji­mų, – tai re­kor­das. Apie Lie­tu­vą, ku­ri bus pa­skui

ur­san­tė“ sėk­mė – neei­li­nių ga­bu­mų ma­žo­ji ar­tis­tė A.Mar­čen­kai­tė, su­vai­di­nu­si trem­ti­nių mer­gai­tę Ma­ri­ją, nuo Ura­



ku­ris yra gi­liai pra­smin­gas, ku­ris dar ga­li jau­din­ti žmo­gų“, – dės­tė pro­diu­se­ris. A.Še­meš­ke­vi­čius tei­gė, kad fil­ mas kai­na­vo apie 3,5 mln. li­tų. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja jam at­sei­kė­jo 2 mln. li­tų. Ta­čiau tik pra­dė­jus fil­ mo ga­my­bą pra­si­dė­jo ir eko­no­mi­ nė kri­zė, 2008 m. pa­bai­go­je pa­si­ kei­tė mo­kes­čių tvar­ka, įsta­ty­mai. „Sup­ra­to­me, kad tu­rė­si­me apie

Rū­tos Ju­zė­nie­nės nuo­tr.

350 tūkst. li­tų nuo­sto­lio“, – ne­ slė­pė pro­diu­se­ris. P.Mor­kus pri­si­mi­nė, kaip A.Še­ meš­ke­vi­čius „Eks­kur­san­tei“ įgar­ sin­ti rin­ko pi­ni­gus po gra­šį. Net ne­tur­tin­ga Su­der­vės baž­ny­čia paau­ko­jo. „Gau­ti pi­ni­gų nuo­sto­liams pa­ deng­ti da­bar yra pa­grin­di­nis ma­ no dar­bas, ku­rį va­di­nu kan­čių ke­ liu“, – ne­slė­pė pro­diu­se­ris.

Įst­ri­go į at­min­tį ir ne­pa­lei­do

Mi­nė­tas straips­nis prieš dau­ge­ lį me­tų su­jau­di­no ir sce­na­ris­tą P.Mor­kų. „Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad pa­ts pir­ma­ sis im­pul­sas šiam sce­na­ri­jui at­si­ ras­ti ki­lo prieš 24 me­tus, kai per­ skai­čiau vie­nos mo­ters pa­sa­ko­ji­mą apie sa­vo pa­bė­gi­mą iš trem­ti­nių trau­ki­nio. Ši­tas pa­sa­ko­ji­mas kaip įstri­go į at­min­tį, taip ir įstri­go,  –

Sce­na­ris­tui rei­kė­jo su­kur­ti fil­mo siu­že­tą, dia­lo­gus, at­skleis­ti vei­kė­ jų cha­rak­te­rius. Gal jis iki de­vin­to pra­kai­to dar­ba­vo­si Ge­no­ci­do au­kų ar ki­tuo­se mu­zie­juo­se? „Ab­so­liu­čiai ne. Nė se­kun­dės, – tvir­ti­no P.Mor­kus. – Vis­ką ra­šiau iš gal­vos, pri­si­mi­ni­mų. Ži­no­jau, kaip at­ro­dė ge­le­žin­ke­lio sto­tys ka­ro me­ tais, kaip žmo­nės bu­vo ap­si­ren­gę, nuo­trau­kų esu ma­tęs. La­bai grei­ tai tą sce­na­ri­jų pa­ra­šiau – be­veik per du mė­ne­sius. Ir nuo to lai­ko jis iš es­mės ne­pa­si­kei­tė. Ta­čiau lai­kas

ėjo, bet dar­bai ne­ju­dė­jo iš vie­tos. Ir aš į vis­ką nu­mo­jau ran­ka. Vis­ kas ru­tu­lio­jo­si taip, kad sce­na­ri­jus pus­me­čiui bu­vo at­si­dū­ręs są­šla­vy­ ne, – jis nie­ko ne­do­mi­no.“ Po dau­gy­bės kry­žiaus ke­lių fil­ mas „Eks­kur­san­tė“ su pui­kia pa­ grin­di­nio vaid­mens at­li­kė­ja Anas­ ta­si­ja Mar­čen­kai­te pa­ga­liau baig­tas ir ro­do­mas ki­no ek­ra­nuo­se. Ar ne­ pa­vė­luo­tai jis ten at­ke­lia­vo?

Pra­nas Mor­kus:

Ir aš į vis­ką nu­mo­jau ran­ka. Vis­kas ru­tu­lio­ jo­si taip, kad sce­na­ri­ jus pus­me­čiui bu­vo at­si­dū­ręs są­šla­vy­ne, – jis nie­ko ne­do­mi­no. „Da­bar jis žiū­ri­si ki­taip, tam tik­ra pra­sme ge­riau. Da­bar aiš­ku, kad tai nė­ra fil­mas apie pa­bė­gi­mą. Pa­bėg­ti iš Ta­ry­bų Są­jun­gos bu­vo neį­ma­no­ ma, – dės­tė P.Mor­kus. – Kur tie jos na­mai – Lie­tu­vo­je? Lie­tu­va – abst­ rak­ci­ja. Ly­giai to­kią Lie­tu­vą ji tu­rė­ jo sa­vy­je ir te­nai, prie Ura­lo. Sa­ky­čiau, tai – fil­mas apie atė­ ji­mą į tą Lie­tu­vą, ku­ri bus pa­skui. Ir ta mer­gai­tė bus ki­to­kia pa­skui. Jei žiū­ro­vai fil­mą ati­džiai žiū­rės – ten yra vie­na ma­ža, tar­si pra­slys­ tan­ti sce­na, bet ji – tik­ra­sis fil­mo fi­na­las, by­lo­jan­tis, ko­kia Lie­tu­va bus pa­skui. Bū­tų ge­rai, kad tas fil­ mas bū­tų juo­dai bal­tas, – jis ne­ bū­tų toks dai­lus. Juk is­to­ri­ja nė­ ra dai­li.“

do­va­na to­kius ak­to­rius tu­rė­ti savo filme“ bi­lus da­ly­kas. Jam ne­rei­kia bend­ ro­vių, ku­rios su­ku­ria dar­bo vie­tų il­gam lai­kui. Tų dar­bo vie­tų rei­kia gal sa­vai­tei, gal dviem. To­dėl bu­vo­me pri­vers­ti la­bai stip­riai di­din­ti iš­lai­das ne­rei­ka­ lin­giems da­ly­kams – va­di­na­ma­jam ans­ta­tui. Tu­rė­jo­me žmo­nes sam­dy­ti ne tie­sio­giai, o per „fir­mas“. Ma­ža to, dar tu­ri skelb­ti vie­šuo­sius kon­ kur­sus – pri­va­lai im­ti tą ak­to­rių, ku­ris pi­ges­nis. Tu ne­ga­li im­ti ak­to­ riaus, ku­ris tam vaid­me­niui tin­ka, o tu­ri im­ti pa­tį pi­giau­sią. Tai – ab­ sur­das! Dėl to mes bu­vo­me pri­vers­ ti leis­ti pi­ni­gus vi­so­kiems ans­ta­ tams. Do­ku­men­tams, po­pie­riams, kad kon­kur­sai bu­vo, kad ak­to­riai juo­se da­ly­va­vo. Ne­są­mo­nėm už­ sii­mi­nė­jom. Pra­dė­jom fil­muo­ti 2009-ųjų žie­ mą, po tos mo­kes­čių re­for­mos. Ir bai­gė­me bir­že­lį.

– Tad ko­dėl ki­no ek­ra­nus fil­mas pa­sie­kė tik da­bar – po dau­giau kaip ket­ve­rių me­tų „ato­sto­ gų“? – Jis bu­vo nu­fil­muo­tas, su­mon­ tuo­tas ir gu­lė­jo len­ty­no­je, nes ne­ bu­vo pinigų… jam įgar­sin­ti. Tai yra juo­kin­ga. – „Eks­kur­san­tė­je“, be lie­tu­vių, vai­di­na ir ru­sų ak­to­riai Rai­sa Ria­za­no­va, Igo­ris Sa­voč­ki­nas, Ser­ge­jus Gar­ma­šas, Vik­to­ras Dob­ron­ra­vo­vas jau­nes­ny­sis iš Mask­vos J.Vach­tan­go­vo teat­ro. Ar de­rin­da­mas jų kai­nas pai­sė­ te kon­ser­va­to­rių nak­ti­nės mo­ kes­čių re­for­mos rei­ka­la­vi­mų? – Ne. Rink­tis ru­sų ak­to­rių va­žia­vo­ me į Ru­si­ją. Bend­ra­vo­me su ak­to­ riais, ku­rie ge­rai pa­žįs­ta vie­ni ki­tus. Pa­vyz­džiui, apie I.Sa­voč­ki­ną (va­gi­ šius Vi­tio­kas) pa­sa­kė: „Pa­gal sce­

na­ri­jų tai – tas žmo­gus.“ Įfor­min­ti juos tu­rė­jo­me ki­taip, nei rei­ka­lau­ja vie­šie­ji Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ jos kon­kur­sai. Mes ne­ga­lė­jo­me Ru­ si­jo­je pa­skelb­ti kon­kur­so, kad rei­kia ak­to­rių ir rink­tis tuos, ku­rie pi­ges­ ni. Tai bū­tų bu­vęs vi­siš­kas ab­sur­ das. Bet iš­lai­dos au­to­ma­tiš­kai di­ dė­jo. Tu tu­ri ofi­cia­liai tą ak­to­rių pa­tei­sin­ti fi­nan­siš­kai – va­di­na­si, tu­ri su­mo­kė­ti vis­ką, ir dar dau­giau. Dėl to fil­mo biu­dže­te au­to­ma­tiš­kai at­si­ra­do di­džiu­lė sky­lė. – Bet ak­to­riams už dar­bą mo­ kė­jo­te al­gą? – Ru­sų ak­to­riams – žvaigž­dėms – iš kar­to pa­sa­kiau, kad nė­ra pi­ni­ gų, paaiš­ki­nau, kiek ga­lim mo­kė­ti. Ir jie ne­pro­tes­ta­vo – su­ti­ko dirb­ti už ko­kius 15 kar­tų ma­žes­nį at­ly­gi­ ni­mą. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad už vie­ną die­ną gau­na al­gą, tris die­nas fil­

muo­ja­si už dy­ką. Jie aiš­kiai su­for­ mu­la­vo, kad tai – jų do­va­na Lie­tu­ vai. Sa­kė, jei­gų jų bū­čiau ieš­ko­jęs per Ru­si­jos agen­tus, bū­čiau nie­ko ne­pe­šęs. Tuos ak­to­rius su­ra­dau dėl as­me­ni­nių ry­šių. Pro­diu­se­ris sa­kė: „Imk lie­tu­vius.“ Bet aš ne­tu­rė­jau ką imt. Die­vo do­va­na to­kius ak­to­ rius tu­rė­ti sa­vo fil­me. Bet ku­ris ge­ ras ru­sų re­ži­sie­rius sva­jo­tų apie to­ kį an­samb­lį. Bet ge­riau­sia, aiš­ku, Anas­ta­si­ja. Ta­da – Mar­ga­ri­ta Žie­me­ly­tė, su­ vai­di­nu­si in­ter­na­to auk­lė­to­ją. Pui­ ki, aukš­čiau­sias ly­gis, ki­ne ji dir­ba la­bai ge­rai. O pio­nie­rių va­do­vę tu­ rė­ju­si vai­din­ti ak­to­rė nea­tė­jo į fil­ ma­vi­mą. Va­do­vę su­vai­di­no ma­no asis­ten­tė Jū­ra­tė Sa­mu­lio­ny­tė. Jos abi vis­ką pa­da­rė ge­rai. Bet aš no­rė­jau, kad juos­ta bū­tų nu­fil­muo­ta jaut­ riau, ypač – žiau­rios sce­nos. Šios tu­rė­jo bū­ti nu­fil­muo­tos jaut­riau.

– Pla­na­vo­te fil­muo­ti Al­ta­ju­je, bet Al­ta­jus at­si­ra­do prie Vil­ niaus Ža­lių­jų eže­rų. – Taip, nes ne­bu­vo už ką va­žiuo­ti į tik­rą Al­ta­jų. Lie­tu­vių me­ni­nin­kai, nau­do­da­mi pa­žan­gias tech­no­lo­gi­jas, su­kū­rė net Al­ta­jaus kal­nus. Vie­ną Al­ ta­jaus upių „vai­di­no“ Ne­mu­nas. – Jei fil­mo biu­dže­tas – toks be­ pro­tiš­kai kiau­ras, ko­dėl jo ne­ pa­ro­džius tarp­tau­ti­niuo­se ki­no fes­ti­va­liuo­se ir iš to neuž­si­dir­ bus pi­ni­gų? – Aiš­ku, kad fil­mo ro­dy­mas už­sie­ ny­je at­neš­tų pi­ni­gų. Bet tai – jau pro­diu­se­rio pre­ro­ga­ty­va. Kuo grei­ čiau rei­kia jį vež­ti į fes­ti­va­lius ir ro­dy­ti už­sie­ny­je. Ir pra­dė­ti grą­žin­ ti, sa­ky­kim, pro­diu­se­rio sko­las. Aš „Eks­kur­san­tę“ pa­ro­džiau Ana­pos ki­no fes­ti­va­ly­je Kry­me. At­si­lie­pi­mai bu­vo ge­ri, žiū­ro­vai tik­rai ver­kė.


22

spalio 17–23, 2013

savaitgalis

„„Vei­das: kal­vo­tas Tos­ka­nos kraš­to­vaiz­dis – at­gai­va akims ir sie­lai.

„„Pa­ži­ba: auk­si­niai Tos­ka­nos lau­kai ke­liau­to­jas trau­kė it mag­ne­tas. 

Į Tos­ka­ną – pa­si­mau­d Nuos­ta­bi gam­ta, pui­kus mais­tas, šil­ti žmo­nės ir kas­kart už­ plūs­tan­tis at­ra­di­mo džiaugs­mas – jau penk­tą kar­tą Ita­li­jo­je vie­ šė­ju­si klai­pė­die­tė Da­lia Grik­šai­tė pri­pa­ži­no, kad vis dar neiš­ra­ga­ vo šios ša­lies, ir var­gu ar tai įma­no­ma – to­kia ji skir­tin­ga, int­ri­guo­ ja­ma ir spal­vin­ga.

„„Ve­ro­na: psi­cho­zė dėl mei­lės Džul­je­tos kie­me­ly­je.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Idė­ja – Nau­jų­jų me­tų nak­tį

„„Gė­ry­bės: vyn­da­rių ūky­je „Ca­sa So­la“ noks­ta vy­nuo­gių der­lius.

D.Grik­šai­tė šyp­te­lė­jo – štai Lie­tu­ vą jau kaus­to niū­rūs orai, ir ją dar la­biau šil­do sma­gios ke­lio­nės aki­ mir­kos, ne tik įsi­rė­žu­sios į at­min­tį, bet ir už­fik­suo­tos gau­sy­bė­je nuo­ trau­kų. Vi­so­je jų se­ri­jo­je – vien sau­ lėg­rą­žos. Iš­ti­si ply­tin­tys ryš­kaus gel­to­nio lau­kai. Bū­tent Tos­ka­nos sim­bo­lis – sau­lėg­rą­žos, anot pa­ šne­ko­vės, ir ta­po ko­di­niu ke­lio­nės į Ita­li­ją žo­džiu. Nau­jų­jų me­tų nak­tį bi­čiu­lių bū­ ry­je mo­ters gar­siai iš­tar­ta sva­jo­nė iš ar­ti pa­ma­ty­ti sau­lėg­rą­žų plan­ta­ci­jas ir jo­mis pa­si­gro­žė­ti ta­po ran­ka pa­ sie­kia­ma jau po ke­lių mė­ne­sių, kai Da­lia už­sa­kė skry­džių bi­lie­tus sau ir dar trims en­tu­zias­tin­gai šia idė­ja už­si­krė­tu­sioms bend­ra­žy­gėms. Įsi­lin­ga­vus rugp­jū­čiui sve­čia ša­ lis bi­čiu­les pa­si­ti­ko ali­na­mu karš­ čiu, ta­čiau emo­ci­jos ir po­ty­riai at­pir­ko šį be­ne vie­nin­te­lį ne­pa­to­ gu­mą. Priė­mė po­li­ti­nį spren­di­mą

„„Išs­kir­ti­nis: UNES­CO glo­bo­ja­mas San Dži­min­ja­no mies­tas, va­di­na­mas

vi­du­ram­žių Man­ha­ta­nu, dvel­kia se­no­ve ir au­ten­tiš­ku­mu.

Da­lia pri­pa­ži­no, kad prieš iš­vy­ ką te­ko at­sa­kin­gai pa­ruoš­ti na­mų dar­bus – ap­gal­vo­ti marš­ru­tą, už­ si­re­zer­vuo­ti au­to­mo­bi­lį, pa­si­rū­ pin­ti nak­vy­ne. „Bu­vo ir pa­svars­ty­mų va­žiuo­ ti ak­lai – tie­siog pa­ke­liui kur nors

ap­si­sto­ti. Ta­čiau vie­nas ko­le­ga, ku­rio se­suo yra nu­te­kė­ju­si į Ita­li­ją, įspė­jo, kad taip ke­liau­da­mos la­bai pa­varg­si­me. Be to, šio­je ša­ly­je daug mo­ka­mų ke­lių ir įvai­rių per­va­žia­vi­ mų, eis­mas in­ten­sy­vus, o jei pra­dė­ si­me blaš­ky­tis, tie­siog ke­lio­nė la­bai pa­brangs. Tai­gi bu­vo priim­tas po­li­ ti­nis spren­di­mas, kad ap­si­sto­si­me dvie­juo­se taš­kuo­se – at­va­žiuo­ja­me į vie­tą ir kur­suo­ja­me ap­lin­kui ke­le­ tą die­nų“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Pir­mą­ja eki­pa­žo sto­te­le ta­po Mon­te­ro­so al Ma­rės mies­te­lis Li­ gū­ri­jos jū­ros pa­kran­tė­je. Ne­ma­žai da­liai lie­tu­vių šis jū­ros pa­va­di­ni­ mas tur­būt ma­žai gir­dė­tas, o, kaip pri­pa­ži­no Da­lia, ir pa­ts mies­te­lis – jau­kus, ža­vus bei tu­ris­tų dar ne­ nut­rep­sė­tas. En­tu­ziaz­mą kei­tė eu­fo­ri­ja

„Ke­lio­nės pra­džio­je di­de­lio en­tu­ ziaz­mo ne­bu­vo – ap­link tik ku­ku­ rū­zai ir ku­ku­rū­zai, nie­ko pa­na­šaus į gel­to­nus lau­kus, sau­lėg­rą­žo­mis net ne­kve­pė­jo. Net­gi pra­dė­jau ma­ny­ti, kad pa­ma­ty­siu per­žy­dė­ju­sius lau­ kus“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė. Ta­čiau il­gai­niui ke­liau­to­jų akys pei­za­že už­čiuo­pė vis di­des­nius ryš­kiai gel­to­nus lo­pi­nė­lius, kol ga­ liau­siai at­si­vė­rė įspū­din­gi sau­lėg­ rą­žų plo­tai. Da­lia pri­si­mi­nu­si šyp­ so­jo­si, kad ša­lia vie­no to­kio lau­ko au­to­mo­bi­liu­ką pri­švar­ta­vu­si kom­ pa­ni­ja su­ren­gė iš­ti­są fo­to­se­si­ją. „Be abe­jo, sau­lėg­rą­žos šio­je ke­

lio­nė­je bu­vo svar­biau­sias da­ly­ kas. Sa­ky­čiau, ant­ras la­bai ryš­kus įspū­dis ir su­si­ža­vė­ji­mo ob­jek­tas – Mon­te­ro­so al Ma­rės mies­te­lis, jo ap­lin­ka, ak­me­nuo­tos pa­kran­ tės. Tai vi­siš­kai ki­toks kraš­to­vaiz­ dis, ki­to­kia Ita­li­ja“, – pa­sa­ko­jo ke­ liau­to­ja. Li­gū­ri­jos pa­kran­tė­je ne­to­li vie­nas ki­to pa­ži­rę pen­ki pa­na­šūs ne­di­de­ li mies­tu­kai yra su­si­jun­gę į va­di­na­ mą­jį Pen­kių Že­mių da­ri­nį. Ka­dan­gi vie­to­vės kal­nuo­tos, iš vie­no į ki­tą pa­to­giau­sia ke­liau­ti trau­ki­niais ar­ ba vyk­ti lai­vais. Pap­lū­di­mys – it SPA pro­ce­dū­ra

Da­lia svars­tė, jog gal dėl to, kad šios vie­to­vės sun­kiai pa­sie­kia­mos, jos iš­lai­kė daug au­ten­tiš­kų se­nų­jų žve­jų kai­me­lių bruo­žų, vie­tos gy­ ven­to­jai iki šiol už­sii­ma an­čiu­vių, jū­rų gė­ry­bių gau­dy­mu. Ke­liau­to­jos tei­gi­mu, pa­pras­tu­ mas, na­tū­ra­lu­mas, neiš­lai­žy­ta ap­ lin­ka be­mat pa­ver­gia. O stul­bi­ na­mas ban­gų žyd­ru­mas, jau­kūs uos­te­liai su ža­viais lai­ve­liais, anot Da­lios, – „Na­cio­na­li­nės geog­ra­fi­ jos“ ver­ti vaiz­dai. „Na­mai čia li­pa į kal­nus, o lip­ da­mas laip­tais vos ga­li pra­si­lenk­ ti. Ta­da su siau­bu pa­gal­vo­ji – jei čia iš­si­nuo­mo­tum bu­tą, kaip rei­kė­ tų nu­si­temp­ti ko­kią spin­tą ar so­fą? Tai pro­tu ne­su­vo­kia­ma, o jie taip gy­ve­na“, – kva­to­jo pa­šne­ko­vė. Da­lia pa­sa­ko­jo, kad nie­ko bend­ra


23

SPALIO 17–23, 2013

savaitgalis ITALIJA

Roma

 Kulinarija: soti ir prabangi vakarienė pajūrio restoranėlyje su jūros

skanėstais; restoranai Italijoje atsidaro nuo septynių vakaro – per siestą čia neįprasta mėgautis maistu.

Asmeninio archyvo nuotr.

dyti saulėgrąžų jūroje su smėlėtais Lietuvos paplūdimiais neturinti pakrantė keliautojas iš pradžių suglumino, bet paaiškėjo, kad gulinėjimas ant didžiulių, tačiau švelniai nugludintų ir šiltų akmenų prilygsta prabangiai SPA procedūrai. Nors maudytis akmenuotoje jūroje atrodo nesaugu, išmanūs poilsiautojai ir čia surado išeitį – jie įsitaiso arčiau vandens ir tiesiog gaudo dūžtančias bangas.

Dieną išvažiuoji, pasiblaškai, o vakare sėdi kažkokiame Dievo užkampyje ar užantyje, klausaisi cikadų ir kaifuoji. Pasitiko su vynu

Antroji moterų ekipažo stotelė buvo suplanuota Toskanos viduryje, netoli Florencijos esančiame vyno ūkyje. Ne tik vyndaryste, bet ir alyvuogių aliejaus spaudimu užsiimanti šeima kaip šalutinį verslą plėtoja kaimo turizmą – keliautojams siūlo apsistoti moderniai įrengtuose apartamentuose sodininko namelyje. Atvykusios lietuvės buvo pasitiktos su šiame ūkyje pagamintu raudonuoju vynu, o kiek vėliau prie baseino tysančiam ketvertukui dvaro šeimininkai atsiuntė ir baltojo vyno butelį. Pasak Dalios, čia ūkininkaujantys žmonės didžiuojasi savo darbo vaisiais ir bet kuriam svečiui siūlo lauktuvių įsigyti tiek prabangaus aliejaus, tiek vyno, kurio kaina, priklausomai nuo metų, gali svyruoti nuo kelių iki keliasdešimt eurų. Keliautojas pamalonino ne tik šeimininkų svetingumas, bet ir

netikėta pažintis su registratūroje dirbančia mergina – paaiškėjo, kad čia praktiką atlieka studentė iš Latvijos. Nei interneto, nei radijo

„Dieną išvažiuoji, pasiblaškai, o vakare sėdi kažkokiame Dievo užkampyje ar užantyje, kažkur laukuose, klausaisi cikadų ir kaifuoji. Numeriuose nėra nei televizorių, nei interneto, nei radijo grotuvų. Vynas, sūriai, alyvuogės ir puiki galimybė pabendrauti, pakelti galvą į žvaigždes“, – šypsojosi pašnekovė. Anot Dalios, niekas neskuba, sekmadieniais parduotuvės nedirba, senoliai išsineša į gatves taburetes, sėdi ir tarška tarpusavyje it žvirbliai. Toks socialumas, pašnekovės pastebėjimu, ypač krinta į akis, nes Lietuvoje panašių vaizdų neišvysi. „Kai dėliojome maršrutą, ką pamatyti, buvau į jį įtraukusi gausybę miestų, kiek visko apvažiuosime, bet po truputį pradėjome tą sąrašą braukyti. Norėjome pažinimą suderinti su poilsiu, tad nusprendėme, kad neverta plėšytis“, – aiškino keliautoja. Be abejo, kompanija nepraleido progos išvysti garsųjį Pizos bokštą, aplankyti Veroną, Florenciją. „Užsidėjome pliusiuką“, – šyptelėjo pašnekovė ir pripažino, kad jaukūs Ligūrijos pakrantės miesteliai, Toskanos gamtovaizdis paliko kur kas didesnį įspūdį nei turistų numintos vietos. Susišneka su bet kuo

„Italijoje yra ką veikti, ir vienu kartu nereikia užsiplėšti per daug. Nepamatyta liko ir Roma, Neapolis, Sicilija. Galėčiau į šią šalį važiuoti n kartų, nes ji tokia skirtinga, įdomi. Mums keliaujant kraštovaizdis kito kardinaliai – nuo grynos žemdirbystės krašto,

primenančio Lietuvą, iki kalnų, miškų, pušynų, akmenuoto pajūrio, o kur dar Toskanos saulėgrąžos, vynuogynai, kiparisai“, – kalbėjo pašnekovė. Dalia pripažino, kad šią šalį įsimylėjo turbūt jau per pirmąją savo viešnagę. „Neturiu jokių loginių argumentų. Graži gamta, puikus maistas, malonūs žmonės. Tiesiog ten teisinga pusiausvyra tarp tvarkos ir laisvės, žmonių geranoriškumo ir gebėjimo išlaikyti pagarbų atstumą. Nors ne visi kalba angliškai, bet tu vis tiek kokiu nors būdu susišneki“, – juokėsi pašnekovė.

 Koloritas: vanduo, akmenys, laivai – tokį vaizdą gali išvysti daugely-

je Italijos pajūrio vietų.

Laukė „pasala“

Pasak Dalios, nors keliautojos stengėsi pataupyti ten, kur neverta išlaidauti, leido sau ir turistinių pramogų, ir prabangią vakarienę restorane. „Pavyzdžiui, mokamų kelių ir greitkelių buvome nusistačiusios vengti ne tik ekonominiais sumetimais, bet ir kad daugiau pamatytume. Juk greitkelis – pats nuobodžiausias kelias“, – kalbėjo Dalia. Neskaičiuojant išlaidų maistui, pramogoms, kelionė – lėktuvų bilietai, nakvynė, automobilio nuoma – vienam žmogui atsiėjo apie 2,7 tūkst. litų, arba maždaug 400 lit�� brangiau, nei iš pradžių buvo planuota. Pašnekovė pripažino, kad kelionė neapsiėjo be šios „pasalos“, nes bičiulės neįvertino, jog į šalį vyksta turistinio sezono įkarščiu. „Žiemą mašinos nuoma kainavo iki 300 eurų savaitei, o tuo metu, kai keliavome mes, – jau dvigubai brangiau“, – aiškino Dalia. Tačiau keliautojos galėjo džiaugtis tuo, kad transportu pasirūpino iš anksto, – Milano oro uoste ant kai kurių automobilių nuomos bendrovių būstinių švietė lentelės su užrašais – mašinų nėra.

 Kitoks: akmenų SPA Ligūrijos paplūdimyje, anot Dalios, iš pradžių iš-

gąsdinęs, vėliau vienbalsiai pripažintas vienu didžiausių kelionės atradimų.

 Piza: „Ar galėjau nepalaikyti?“ – retoriškai klausė Dalia.


24

spalio 17–23, 2013

savaitgalis

Apie in­te­lek­to ne­su­ža­lo­tus fut­bo­li­nin­kus In­te­lek­to ne­su­ža­lo­ti. To­kių įžei­džian­čių „komp­li­men­tų“, ypač pa­sta­rai­siais me­tais per­se­kio­jant ne­sėk­mių še­šė­liui, su­lau­kia mū­sų ša­ly­je taip ir neat­gims­tan­čio spor­to ka­ra­liaus vei­kė­jai – fut­bo­li­nin­kai. Bet ar tai tie­sa? Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Įvai­ria­pu­sės ži­nios

Bent du kar­tus per sa­vai­tę pro­ tų mū­šiuo­se da­ly­vau­jan­tis vie­nos pro­tų ko­man­dų ka­pi­to­nas, bu­vęs Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės fut­bo­ li­nin­kas Nag­lis Mik­ne­vi­čius is­to­ri­ jos, geog­ra­fi­jos, po­li­ti­kos, dau­ge­lio ki­tų sri­čių klau­si­mus ne­re­tai gliau­ do it sau­lėg­rą­žas. Kaip 1499 m. is­pa­nų eks­pe­di­ci­ ja pa­va­di­no kai­mą ant po­lių, esan­tį jū­ros įlan­ko­je Pie­tų Ame­ri­ko­je?

Spor­ti­nin­kai aukš­ to meist­riš­ku­mo sie­ kia nuo ma­žų die­nų, to­dėl sa­viš­vie­tai lie­ ka la­bai ma­žai lai­ko ir jė­gų. „Ma­žą­ja Ve­ne­ci­ja, ku­ri jau dau­ gy­bę me­tų da­bar ži­no­ma kaip Ve­ ne­sue­la. No­rint at­sa­ky­ti, rei­kia su­ sie­ti mies­tą ant van­dens Ve­ne­ci­ją ir iš­ma­ny­ti is­pa­nų bei ita­lų kal­bos ling­vis­ti­ką“, – ne­si­pui­kuo­da­mas į pir­mą klau­si­mą at­sa­ko da­bar vie­ nos rek­la­mos agen­tū­ros pro­jek­tų va­do­vu dir­ban­tis N.Mik­ne­vi­čius. Se­no­vės grai­kų die­vas, bel­giš­ kas au­dek­las, de­ser­ti­nis ga­mi­nys – vie­nas žo­dis. Koks? „Ze­fy­ras“, – už­tik­rin­tai sa­ko Nag­lis. JAV pre­zi­den­to lėk­tu­vo sig­na­ las yra „For­ce One“. Kas skren­da, kai lėk­tu­vo sig­na­las yra „Shep­herd One“? „Po­pie­žius“, – ži­no at­sa­ky­ mą bu­vęs fut­bo­li­nin­kas.

„Ne­su­ža­lo­ti in­te­lek­to? Taip ga­ li­ma sa­ky­ti ne tik apie fut­bo­li­nin­ kus, – nea­be­jo­ja N.Mik­ne­vi­čius. – Tie­siog spor­ti­nin­kai la­biau ma­to­mi ir ne­re­tai prieš vaiz­do ka­me­ras jie bend­rau­ja tar­si su­kaus­ty­ti.“ 45 me­tų vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad bend­ras fut­bo­li­nin­kų in­te­lek­to ly­ gio vi­dur­kis ne itin ski­ria­si nuo dau­ge­lio ki­tų pro­fe­si­jų žmo­nių. Jis, ži­no­ma, ne­kal­ba apie moks­li­ nin­kus, me­di­kus, me­ni­nin­kus, kai ku­rių ki­tų pro­fe­si­jų at­sto­vus. Pag­rin­das – šei­ma, auk­lė­ji­mas

„Spor­ti­nin­kai aukš­to meist­riš­ku­ mo sie­kia nuo ma­žų die­nų, to­dėl sa­viš­vie­tai lie­ka la­bai ma­žai lai­ ko ir jė­gų, – nea­be­jo­ja N.Mik­ne­vi­ čius. – Taip, fut­bo­las la­biau priei­ na­mes­nis ir že­miau­sio so­cia­li­nio sluoks­nio žmo­nėms. Tai – ne te­ni­ sas ar gol­fas. Bet tai la­biau įpras­ta Lo­ty­nų Ame­ri­kos, Af­ri­kos ša­ly­se, ku­rio­se fut­bo­las – tie­siau­sias ke­ lias į tur­tus ir ga­li­my­bę bū­ti pri­pa­ žin­tiems. Ten ka­muo­lį ga­li gai­nio­ti nuo ry­to iki va­ka­ro pa­plū­di­my­je ar iš­ti­sus me­tus lūš­ny­nuo­se.“ Vis dėl­to nuo ko pri­klau­so, kad tarp fut­bo­li­nin­kų pa­si­tai­ko in­te­ lek­tua­lių dei­man­čiu­kų, ku­rie va­ žiuo­da­mi au­to­bu­su į var­žy­bas žai­džia ne kor­to­mis, skai­to ne gel­ to­ną­ją lek­tū­rą, o rim­tas kny­gas? „Pag­rin­das – šei­ma, auk­lė­ji­ mas, įdieg­tos ver­ty­bės. Tre­ne­ris, de­ja, ne­duos tiek pa­grin­dų, – sa­ ko in­te­li­gen­tiš­ko­je ap­lin­ko­je au­ gęs N.Mik­ne­vi­čius, ku­rio ir tė­ tis, ir pe­da­go­gė ma­ma mė­go bei mėgs­ta la­bai daug skai­ty­ti. – Vie­ nas pui­kių in­te­lek­tua­lių fut­bo­li­ nin­kų pa­vyz­džių – Au­re­li­jus Skar­ ba­lius, ku­riam tin­ka­mas ver­ty­bes

įdie­gė tė­vai. Jei ga­lė­čiau bal­suo­ti, jį rink­čiau Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ ti­nės tre­ne­riu. Komp­li­men­tų skir­ čiau ir Dei­vi­dui Šem­be­rui – daug apie pla­čius žmo­gaus in­te­re­sus pa­sa­ko fak­tas, kad jis do­mi­si me­ no kū­ri­niais ir juos ren­ka. Smar­kiai pa­to­bu­lė­jęs ir la­bai įdo­miai ge­rą­ ja pra­sme su vai­kais dir­ba fut­bo­lo tre­ne­ris Vy­tau­tas Vaš­kū­nas. Pui­ku, kad tre­ne­riai mo­ka ne tik ru­siš­kų keiks­ma­žo­džių.“ N.Mik­ne­vi­čius, vyk­da­mas į var­ žy­bas, skai­ty­da­vo rim­tas, gar­sių pa­sau­lio ra­šy­to­jų kny­gas. Da­bar per mė­ne­sį jis per­skai­to tik dvi kny­gas, daž­niau­siai – apie Ant­rą­jį pa­sau­ li­nį ka­rą. Daug lais­vo lai­ko ati­ma ir žur­na­lai „Iliust­ruo­to­ji is­to­ri­ja“, „Iliust­ruo­ta­sis moks­las“, „Vei­das“, „Na­tio­nal Geog­rap­hic“. 40 tūkst. va­lan­dų dar­bo

„Ne­no­riu įžeis­ti kai ku­rių ki­tų pro­ fe­si­jų žmo­nių, ta­čiau ne­ma­nau, kad fut­bo­li­nin­kų in­te­lek­tas smar­ kiai že­mes­nis nei at­sto­vų tų pro­ fe­si­jų, ku­rioms ne­rei­kia aukš­to­ jo iš­si­la­vi­ni­mo“, – ma­no 18 me­tų Da­ni­jo­je gy­ve­nan­tis bu­vęs Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nės fut­bo­lo rink­ti­nės ka­pi­to­nas ir vie­nu per­spek­ty­viau­ sių Lie­tu­vos tre­ne­rių ti­tu­luo­ja­mas A.Skar­ba­lius. „Fut­bo­li­nin­ko, sta­liaus, vai­ruo­ to­jo, sta­ty­bi­nin­ko pro­fe­si­jai ne­ rei­kia aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo, prie­ šin­gai nei me­di­kui, ban­ki­nin­kui. Fut­bo­li­nin­kui rei­kia dau­giau fi­zi­ nių su­ge­bė­ji­mų, ta­len­to, ki­to­kio mąs­ty­mo, to­dėl di­des­nė ti­ki­my­ bė, kad jis tu­rės ma­žiau ži­nių. Jo tiks­las tap­ti ge­riau­siu spor­ti­nin­ ku“, – aiš­ki­na A.Skar­ba­lius. No­ rint pa­kil­ti į aukš­čiau­sią ly­gį, jo

Ozonas moko mylėti kraujagysles Užsikimšusios venos? Vis ryškėjantis kraujagyslių tinklas galūnėse, šlaunyse? Dažnokai dūstate, juntate širdies nepakankamumą?

mis“ per daug nepasitikiu, todėl tik viską apsvarsčiusi pasirinkau, mano požiūriu, perspektyvų metodą. Tai – ozonoterapija.“

Širdies ir kraujagyslių ligomis serga kas ketvirtas suaugęs planetos gyventojas. Kraujagyslės pamažu praranda elastingumą, jose susidaro cholesterolio junginių jau nuo 25 metų. Jūsų širdžiai ir kraujagyslėms į pagalbą gali ateiti natūralus gamtos elementas ozonas. „Mano diagnozė – širdies liga ir kraujagyslių aterosklerozė, – pasakoja kaunietė, sėkmingai pasinaudojusi organizmą stiprinančiu ozono efektu. – Ji manęs nenustebino: toks sutrikimas būdingas mūsų giminei. Nejudrus gyvenimo būdas, cholesterolis, stresas… Mano broliui pernai operavo užsikimšusias kraujagysles. Pradėjau domėtis, ar yra būdas nors kiek sustabdyti trombų ir cholesterolio plokštelių atsiradimą kraujagyslėse. Ir suradau. Esu kritiška, reklamos siūlomomis „panacėjo-

Atgaiva kraujo indams

„Girdėjau ir žinau atvejų, kai ozonas ne tik sustiprino kraujagysles, bet ir pagerino bendrą savijautą, išvaizdą. Mano vienam pažįstamam, atlikusiam ozonoterapijos kursą, sustiprėjo kraujagyslių sienelių elastingumas, sumažėjo trombozės simptomai, ir kartu – nelaukta ozono dovana? – jis liovėsi plikti, akivaizdžiai atjaunėjo ir pamiršo, kas yra daug mėnesių jį kamavę lėtinis nuovargis bei nemiga. Nebūčiau moteris, bet… gera išvaizda bei savijauta man yra ir geros sveikatos rodiklis. Dar sužinojau, kad: gyvybės elementas ozonas (O3) skatina deguonies, reikalingo visoms sveikatos funkcijoms, išsiskyrimą; stiprina ir pagerina kraujagyslių bei širdies būklę. Žinoma daugybė atvejų, kai ozonas, kaip pagalbinė terapija, profilaktiškai padėjo apsaugoti nuo chi-

rurginio įsikišimo; jis didina atsparumą neigiamiems veiksniams; naikina patologinius mikroorganizmus, toksinus, padeda užsitraukti žaizdoms, pagerina daugelio ligonių gyvenimo kokybę (pvz., sergant tokiomis ligomis kaip diabetas, psoriazė, virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių ir kt.), užkerta kelią galimoms ligoms; ozonas padeda, esant tam tikrų rūšių nevaisingumui ar lytinės sveikatos sutrikimų; ozonoterapija naudojama kaip stipri pagalbinė priemonė, reguliarios jos procedūros naudingos tiems, kurie siekia palaikyti gerą kūno būklę ir savijautą. Ozonas dažnai vadinamas gyvybės gaiva kraujo indams. Sveika ir gaivi

Savo būseną po ozonoterapijos pavadinčiau taip: sveika ir gaivi. Jau po kelių procedūrų išnyko fiziškai juntami nemalonūs simptomai – sunkumas ir skausmai kojose, dusulys, nuovargis, kraujospūdžio šokčiojimai, odos pablyškimas ir nelygumai, galvos skausmas. Pasijutau energinga ir darbinga – kaip jaunystėje! Po-

„„In­te­lek­tua­las: N.Mik­ne­vi­čių kaip ge­rą pa­vyz­dį mi­ni ir jo ko­le­gos. 

pa­ste­bė­ji­mu, rei­kia bent 40 tūkst. dar­bo va­lan­dų! „To­dėl no­rė­da­mas nuei­ti šį ke­lią tu­ri atim­ti lai­ko iš ki­tų sri­čių“, – kal­ba tre­ne­riu dir­ ban­tis bu­vęs fut­bo­li­nin­kas. Pas­te­ bė­jus, kad vis dėl­to ne vi­si spor­ti­ nin­kai vie­no­do in­te­lek­to, Au­re­li­jus taip pat pa­grin­di­niais veiks­niais įvar­di­ja auk­lė­ji­mą, šei­mą ir no­rą to­bu­lė­ti. Jis ne­gai­li komp­li­men­tų ver­ty­ bes for­ma­vu­siai sa­vo in­te­li­gen­tiš­ kai šei­mai – tė­čiui, Lie­tu­vos spor­ to uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riui An­ta­nui Skar­ba­liui, ir ma­mai – ži­no­mai pe­da­go­gei, žur­na­lis­tei Dan­guo­lei Skar­ba­lie­nei. „Di­džiau­si lau­rai – ma­mai, ku­ri spir­da­vo man ta­da, ka­da rei­kia“, – šyp­te­lė­ja A.Skar­ba­lius.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Jis pri­pa­ži­no, kad no­rė­da­mas to­bu­lė­ti pro­fe­si­niu po­žiū­riu daug mo­kė­si bai­gęs fut­bo­li­nin­ko kar­je­ rą. Už­sib­rė­žęs tiks­lą gau­ti „UE­FA Pro Li­cen­ce“, su­tei­kian­čią tre­ne­ riams ga­li­my­bę dirb­ti aukš­čiau­ siu ly­giu, Au­re­li­jus tam sky­rė be­ veik de­šimt gy­ve­ni­mo me­tų. Tai bu­vo ke­lias nuo že­miau­sio laip­te­ lio, pri­va­lo­mai tre­ni­ruo­jant įvai­rių ly­gių ko­man­das. „O kai ati­duo­di dau­gy­bę va­lan­dų fut­bo­lui, no­ri ir šiek tiek pail­sė­ti. Jei pa­vyks­ta pra­lįs­ti pro rak­to sky­lu­tę ir anks­ti už­dirb­ti pi­ni­gų, dau­ge­liui jau­nų­jų fut­bo­li­nin­kų tai tam­pa rim­ tu iš­ban­dy­mu. Jie ne­si­var­gi­na plės­ti aki­ra­čio, ski­ria tą mi­ni­ma­lų lais­va­ lai­kį moks­lams, kai ga­li­ma už­dirb­ti iš fut­bo­lo“, – tei­gė A.Skar­ba­lius.

AKCIJA iki spalio 31 d. Ateikite i medicinos kliniką „Mirameda“ kartu su šeimos nariu (ar draugu (-e)* ir mes jam suteiksime 40 % nuolaidą 5 ozonoterapijos procedūrų kursui. *

Galiojanti ozonoterapijos akcija šei-

mos nariui (ar draugui (-ei): 6 ozonoterapijos procedūros už 5 kainą. Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija tik 50 Lt. Antra gydytojo konsultacija NEMOKAMA.

Ateikite į medicinos kliniką „Mirameda“  Vilniuje, Savanorių pr. 11A, tel. (8 5)

Gera sveikata ir energija – garantuota!

212 5566, mob. tel. 8 676 07 774,

Jau veikia medicinos klinikos „Mirameda“ kokybės telefono linija 8 671 49 333.

 Kaune, Vytauto pr. 23, tel. (8 37) 333

557, mob. tel. 8 606 91 120,  Klaipėdoje, Minijos g. 2, I korp., tel.

(8 46) 315 111, mob. tel. 8 606 91 183.

www.mirameda.lt

liklinikoje nuskenavęs anksčiau tokias „blogas“ mano kraujagysles, gydytojas turėjo pripažinti, kad jų būklė pagerėjo. Širdies – taip pat. „Žinant jūsų šeimos paveldą, tai man netikėta, – pripažino gydytojas. – Nyksta ir celiulito požymiai. Gal laikotės ypatingos dietos?“ Ne, ypatingų dietų nesilaikau. Papras-

Skambinkite, aptarkite, siūlykite, diskutuokite. Tobulinkime sveikatos paslaugas taip, kaip geriausia jums, mieli klientai!

čiausiai pasitikėjau ozonoterapija! Ir tą kursą, skirtą mano brangiosioms kraujagyslėms, stengsiuosi profilaktiškai vis pakartoti. Taip nutarė sau padėti ir anksčiau skeptiškai nusiteikęs mano brolis. Nes ozonas tikrai išmoko mylėti savo kraujagysles.“ Parengė Agnė Tarvydaitė PR


25

spalio 17–23, 2013

vaikų diena Mieli bičiuliai graužikai, jūs kiekvieną rytą skubate į mokyklą, o aš – į „Graužikų aido“ redakciją. Vos priėjęs didelį beveik pačiame miesto centre stūksantį pastatą šypteliu į ūsą ir prisimenu, kaip kiekvienas pirmą kartą čia apsilankęs peliukas pasiklysta. Jiems atrodo, kad redakcija ne kas kita, kaip labirintas! Šimtu procentų esu įsitikinęs, kad jūs tikrai puikiai pažįstate mano redakciją ir kuo puikiausiai žinote, kas kuriame aukšte įsikūrę ir kas kur padėta. Nagi, pasitikrinkime?! Už teisingą atsakymą trims vaikams padovanosiu po norimą Džeronimo Stiltono knygą. Atsakymą siųskite e. paštu vaikudiena@ vilniausdiena.lt iki 2013 m. spalio 21 d. Sėkmės!

a) Džeronimo Stiltono kabinetas b) redakcija c) įėjimas d) administracija e) spaustuvė f) sraigtasparnių tūpimo aikštelė g) archyvas ir sandėliukas

1

2 3

4

5

6

Išsirink ir prie raidės parašyk atitinkamos pastato dalies skaičių.

Na, o teisingai atsakė ir norimą knygą iš Džeronimo Stiltono knygų serijos laimėjo: Ema Klimaitė, Audinga Vengrytė, Mantė Pranckūnaitė.

Teisingas atsakymas: Tėja pasisakė kad ketina ieškoti lobio ir turi salos, kurioje yra lobis, žemėlapį.

7


26

spalio 17–23, 2013

idėjos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

Šim­ta­me­čio teat­ro sce

Šim­to me­tų ju­bi­lie­jų mi­nin­tys teat­ro rū­mai kvies vil­nie­čius pri­si­min­ti ryš­kiau­sius is­to­ri­jos mo­men­tus. Sa­vo pa­sta­to su­kak­ tį Lie­tu­vos ru­sų dra­mos teat­ras mi­nės be­veik sa­vai­tę truk­ sian­čio­je šven­tė­je, spa­lio 21–25 d. Jos pra­džią pa­žy­mės kon­fe­ren­ci­ja teat­ro pa­sta­to is­to­ri­jos te­ma, ku­ rio­je vi­si no­rin­tys tu­rės ga­li­my­ bę pa­si­klau­sy­ti teat­ro­lo­gų, is­to­ ri­kų bei mu­zi­ko­lo­gų pa­sa­ko­ji­mų apie skir­tin­gus teat­ro rū­mų is­to­ ri­jos eta­pus. O kiek­vie­ną sa­vai­tės va­ka­rą žiū­ro­vus kvies di­džiau­sių čia ka­dai­se dir­bu­sių teat­rų spek­ tak­liai. J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės 13-uo­ju nu­m e­r iu pa­ž y­m ė­t uo­se is­to­r i­ niuo­se rū­muo­se pa­sta­rą­jį šimt­ me­t į bu­vo įsi­k ū­r ęs ne vie­n as teat­ras. Ket­v ir­t į am­ž iaus nuo rū­mų pa­sta­ty­mo čia vei­kė ke­lios len­kų teat­ro tru­pės. Šį pe­rio­dą pri­m ins spek­tak­l is „Kerš­tas“, ku­rį pir­mą­jį šven­tės va­ka­rą ro­

dys Len­ki­jos Ar­nol­do Szyf­ma­no teat­ras, at­vyks­tan­tis iš Var­šu­vos. Tik­rais įvy­kiais pa­rem­ta gar­saus len­kų ro­man­ti­ko Alek­san­de­rio Fred­ro ko­me­di­ja pa­sa­ko­ja apie du nuo­lat be­si­vai­di­jan­čius kai­ my­nus, gy­ve­nan­čius pi­ly­je, ku­ rią per pu­sę da­li­ja mū­ri­nė sie­na. Pag­rin­di­nius vaid­me­nis spek­tak­ ly­je at­lie­ka ži­no­mi Len­ki­jos ki­ no bei teat­ro ak­to­riai – Andr­ze­jus Se­we­ry­nas ir Da­nie­lis Olb­ rychs­kis, pa­žįs­ta­mi iš dau­gy­bės Andr­ze­jaus Waj­dos, Krzysz­to­fo Kieś­lows­kio juos­tų, taip pat to­ kių fil­mų „Os­ka­rų“ lau­rea­tų, kaip Vol­ke­rio Schlöndorf­fo „Skar­di­nis būg­ne­lis“ ar Ste­ve­no Spiel­ber­go „Šind­le­rio są­ra­šas“.

Teatro mėgėjams

KUR? Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KA­DA? Spalio 18 d. 19 val. KIEK? 12–35 litai.

Ant­ra­sis šven­tės va­ka­ras nu­ kels į po­ka­rio me­tus, kai is­to­ri­ nia­me pa­sta­te vei­kė Vals­ty­bi­nis ope­ros ir ba­le­to teat­ras, 1948ai­siais iš Kau­no per­si­kė­lęs į sos­ ti­nę. Šio­je sce­no­je kū­ru­sias lie­ tu­vių ope­ros le­gen­das pri­mins teat­ra­li­zuo­tas kon­cer­tas „Ope­ra J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je“. Šian­ die­n ės Lie­t u­vos na­c io­n a­l i­n io ope­ros ir ba­le­to teat­ro žvaigž­dės bei teat­ro or­kest­ras, di­ri­guo­ja­ mas maest­ro Ro­ber­to Šer­ve­ni­ko, at­liks ka­dai­se čia skam­bė­ju­sias žiū­ro­vų mėg­tas ope­rų ari­jas bei due­tus, o gar­sių me­ni­nin­kų po­rtre­tus sce­no­je at­kurs mu­zi­ko­lo­go pro­fe­so­riaus Jo­no Bru­ve­rio pa­sa­ ko­ji­mai.

muzikos mėgėjams

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Spalio 18 d. 21.30 val. KIEK? 30 litų.

Pasiduoti ar veikti?

Energijos užtaisas su „Skamp“

Manis ir Dani, brolis ir sesuo, parvažiuoja namo į senelės gimtadienį. Atsitiktinai jie sutinka senus draugus, Bynę ir Olį, kurie dabar vedę. Olis kadaise domėjosi Dani. Šeimos ir draugų santykiai keičiasi – neišvengiamai kas nors turi įvykti. Pjesėje „Hamletas mirė. Gravitacijos nėra“ autorius supina kalbą ir ritmą į komišką ir bauginančią istoriją, kuri ragina klausti: pasiduoti ar veikti?

Grupės „Skamp“ koncertas žada kupiną įspūdžių vakarą. Ne vieno hito autoriai Erica Jennings, Viktoras Diawara-Vee ir Vilius Alesius šių metų vasaros pradžioje atšventė jau 15-ąją kūrybinę sukaktį. Kiekvienas grupės koncertas – tikras energijos užtaisas, klausytojams paruošiantis įvairiausių muzikos stilių ir nuotaikų šventę.

KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KA­DA? Spalio 19 d. 19 val. KIEK? 25–45 litai.

KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Trakų g. 9 / Kėdainių g. 1. KA­DA? Spalio 19 d. 19 val. KIEK? 99–320 litų.

Detektyvinis spektaklis

Latino džiazo žvaigždė

Apleistas kadaise buvęs prašmatnus geležinkelio stoties restoranas ir jame vienam vakarui susirinkę buvę to restorano darbuotojai. Prisiminimai, skauduliai, per vėlai „atpažintos“ meilės ir prisikėlusios senos neapykantos. Visa tai – siekiant išsiaiškinti prieš daug metų tame restorane įvykusią paslaptingą istoriją. „Išėjau aš stotin“ – detektyvinis žiaurių romansų spektaklis.

Charizmatiška, kupina aistros, meilės ir harmonijos Sofia Rei šiuo metu laikoma viena išradingiausių vokalisčių Niujorko muzikos scenoje. Atlikėja kilusi iš Argentinos. Jos kuriamoje muzikoje gausu tradicinių Pietų Amerikos ritmų, kurie susilieja su džiazo harmonijomis, elektroninės muzikos garsais ir begale improvizacijų.


27

spalio 17–23, 2013

idėjos laisvalaikiui

e­no­je – trum­pa šimt­me­čio san­trau­ka Šven­tei įpu­sė­jus žiū­ro­vai ga­ lės pa­žiū­rė­ti Vals­ty­bi­nio jau­ni­ mo teat­ro spek­tak­lį „Juo­ko aka­ de­m i­ja“. Dvie­j ų kar­t ų ak­to­r iai Kos­tas Smo­r i­g i­n as ir Ser­ge­j us Iva­no­vas siū­lys pa­žvelg­ti į tra­ gi­ko­miš­ką cen­zo­riaus bei jau­no dra­m a­t ur­go su­s i­d ū­r i­m ą. Veiks­ mas čia vyks­ta 1940-ai­siais To­

Kiek­vie­ną sa­vai­ tės va­ka­rą žiū­ro­vus kvies di­džiau­sių čia ka­dai­se dir­bu­sių teat­rų spek­tak­liai.

ki­ju­je, kai vals­ty­bei tar­nau­jan­tis cen­zo­r ius iš­s i­k vie­č ia me­n i­n in­ ką pa­siaiš­kin­ti dėl sa­vo su­kur­tos pje­sės. Vie­ną po­pu­lia­riau­sių gar­ saus ja­po­nų dra­ma­tur­go Ko­ki Mi­ ta­ni kū­ri­nių re­ži­sa­vo dau­giau kaip šim­tą spek­tak­lių sa­vo kū­ry­bi­nė­ je biog­ra­fi­jo­je tu­rin­tis ir Sa­ma­

ros aka­de­mi­niam dra­mos teat­rui šiuo me­tu va­do­vau­jan­tis Auk­si­ nės kau­kės lau­rea­tas Via­čes­la­vas Gvozd­ko­vas. Ro­mual­do Gra­naus­ko „Du­bu­rys“ pri­mins dau­giau nei de­šimt­me­tį šia­me pa­sta­te tru­ku­sį Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nio dra­mos teat­ro kū­ry­bi­nį lai­ko­tar­pį. Į ta­ry­bi­nius lai­kus nu­ ke­lian­tis spek­tak­lis pa­sa­ko­ja apie pa­pras­to jau­nuo­lio, vai­kys­tę pra­ lei­du­sio kai­me, lai­mės paieš­kas mies­te. Pag­rin­di­nį vaid­me­nį at­lie­ kan­tis Ra­mū­nas Ci­cė­nas pel­nė ge­ riau­sio ak­to­riaus pri­zą Da­lios Ta­ mu­le­vi­čiū­tės pro­fe­sio­na­lių teat­rų fes­ti­va­ly­je. Šia­me spek­tak­ly­je vai­ di­nan­tys ke­tu­ri Lie­tu­vos ru­sų dra­ mos teat­ro ak­to­riai tu­rės ga­li­my­bę pir­mą kar­tą šį kū­ri­nį at­lik­ti sa­vo­ je sce­no­je. Nuo 1986-ųjų šiuos rū­mus na­ mais va­di­nan­tis Lie­tu­vos ru­sų dra­mos teat­ras ir už­baigs ju­bi­lie­ jui skir­tą šven­tę. Žiū­ro­vus pa­kvies šie­met ke­tu­riais Auk­si­niais sce­nos kry­žiais įver­tin­tas spek­tak­lis „Eg­ lu­tė pas Iva­no­vus“. Re­ži­sie­rius Jo­

„„Is­to­ri­ja: J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės 13-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tuo­se is­to­ri­niuo­se rū­muo­se pa­sta­rą­jį šimt­me­tį bu­

vo įsi­kū­ręs ne vie­nas teat­ras. 

nas Vait­kus anks­čiau yra sa­kęs, jog šis kū­ri­nys – tar­si sa­vo­tiš­ka šimt­ me­čio san­trau­ka. Pa­si­bai­gus ofi­cia­lia­jai šven­tės pro­gra­mai, žiū­ro­vų lauks dar dvi

Ne tik vaikams

Lietuvos rusų dramos teatro nuo­tr.

staig­me­nos. Tai spe­cia­li Vil­niaus len­kų teat­ro do­va­na – at­kur­tas pir­ ma­sis šio teat­ro sce­no­je pa­ro­dy­tas spek­tak­lis „Le­li­jos“ pa­gal Lud­wi­gą Hie­ro­ni­mą Mors­ti­ną – ir iki gruo­

Smalsiems

džio šim­ta­me­čia­me pa­sta­te veik­ sian­ti teat­ro­lo­go Hel­mu­to Ša­ba­ se­vi­čiaus pa­reng­ta pa­ro­da „Vie­no teat­ro is­to­ri­ja“. VD inf.

knygų mėgėjams

Kaip dir­ba CŽV ve­te­ra­nai

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Spalio 19 d. 19 val. KIEK? 20, 30, 50 litų.

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Spalio 20 d. 15 val. KIEK? 12, 15, 18 litų.

KUR? Dubingiuose. KA­DA? Spalio 19 d. 12.30 val. KIEK? 5–10 litų.

Įstabus violončelės talentas

Kaip tapti gera ragana

Pasivaikščiojimas po Dubingius

Lietuvos kamerinis orkestras koncerte pasiro­ dys su violončelininku Denisu Šapovalovu, kurį Mstislavas Rostropovičius po jųdviejų koncertų pavadino įstabiu talentu. 1998 m. tarptautiniame Piotro Čai­ kovskio konkurse pelniusiam aukso medalį D.Šapovalovui atsivėrė žymiausios scenos. Jis aktyviai dalyvauja ir šiuolai­ kinės muzikos projektuose, naujų kūrinių premjerose.

Vokiečių rašytojo Otfriedo Preussle­ rio knygose skleidžiasi stebuklingi nepaprastų herojų nutikimai. Spek­ taklis „Raganiukė“ – tai istorija apie geros širdies raganaitę, norinčią kuo greičiau užaugti ir tapti tikrai gera ragana. Raganiukei padeda jos ištiki­ mas draugas varnas Abraksas.

Pasivaikščiojime sužinosite, kokią įdo­ mią istoriją slepia iš pažiūros kuklus, ra­ mus Dubingių miestelis, kokie įvykiai vyko šiame krašte ir piliavietėje, kokios asmeny­ bės čia lankėsi, gyveno ir atgulė amžino poilsio. Sužinosite, iš kur kilo Asvejos ežero pavadinimas, ką slepia jo gelmės, ir išgirsite įdomių legendų.

Kny­gos „Kob­ ra“ he­ro­jus – Po­las De­ve­ro, bu­vęs Cent­ ri­nės žval­gy­ bos val­dy­bos (CŽV) dar­buo­ to­j as, se­n a­ ma­diš­kas, su­ ma­nus ir ne­ gai­l es­t in­g as, vi­sų va­di­na­ mas Kob­ra. Jis iš JAV vals­ty­bės va­do­vo gau­na, at­ro­ dy­tų, neį­ma­no­mą už­duo­tį – bet ko­ kia kai­na su­nai­kin­ti ko­kai­no in­dust­ri­ ją, nu­si­kal­tė­liams duo­dan­čią mi­li­jar­ dus do­le­rių pel­no per me­tus. Jam su­ tei­kia­mi iš­tek­liai: žmo­nės, gink­lai, pi­ ni­gai, – ne­ri­bo­ti, o ope­ra­ci­ją nu­trauk­ti jis ga­li tik pa­sie­kęs ga­lu­ti­nį tiks­lą. Pra­si­ de­da nuo­žmi ko­va, ku­rio­je Kob­ra nu­ si­tei­kęs bū­ti toks pat žiau­rus kaip ir nar­ko­ti­kų kar­te­lio ba­ro­nai...

Kas jis?

KUR? Trakų salos pilyje, Kęstučio g. 4, Trakai. KA­DA? Spalio 20 d. 16 val. KIEK? 20, 30 litų.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KA­DA? Spalio 21 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

KUR? Bilietai – Turizmo informacijos centre, Vilniaus g. 22. KA­DA? Spalio 19 d. 12 val. KIEK? 30 litų.

Paslėptoji opera

Pasakų pirmadienis

Ekskursija pagal romaną

XVII a. anglų baroko genijus Henry Purcellis bu­ vo tituluojamas Didžiosios Britanijos Orfėju­ mi. Koncerte skambės arijos ir duetai iš jo mu­ zikos spektaklių, vadintų kaukėmis arba pusiau opero­ mis. Fantazijos ir paslapčių kupiną operos pasaulį at­ skleis Renata Dubinskaitė (mecosopranas) ir Saulė Še­ rytė (mecosopranas).

Vienintelis Lietuvoje objektų teatras – Stalo teatras kviečia tėvelius su mažy­ liais į Pasakų pirmadienį. Aktorė Sau­ lė Degutytė šį kartą seks statybininkų pasakas: „Jaučio trobelę“, „Tris paršiukus“. Jaukioje kame­ rinėje aplinkoje sekamos pasakaitės pradžiugins artimu ryšiu ir dėmesiu kiekvienam žiūrovui.

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sako, kad rengdama maršrutą pagal roma­ ną „Silva rerum II“ labai aiškiai suvokė, jog „du kartus į tą pačią upę neįbrisi, todėl iššū­ kis buvo dar didesnis: sukurti maršrutą, kuris būtų ne mažiau įdomus už pirmąjį, tačiau teik­ tų visiškai kitokį patyrimą ir nuotykį“.

1992-ųjų ba­ lan­dį iš pa­si­ tu­rin­čios Va­ šing­to­no prie­ mies­č io šei­ mos ki­lęs vai­ ki­nas au­tos­to­ pu nu­ke­lia­vo į Alias­ką ir pa­ trau­kė į lau­ki­ nę gam­tą. Jis bu­vo pui­kus mo­k i­nys ir vie­nas ge­riau­sių spor­ti­nin­kų. Su pa­ gy­ri­mu bai­gė Emo­rio uni­ver­si­te­tą. Ta­čiau ne­ti­kė­tai pa­si­kei­tė var­dą, ati­ da­vė lab­da­rai vi­sas san­tau­pas iš ban­ ko są­skai­tos, pa­li­ko li­ki­mo va­liai sa­ vo ma­ši­ną ir dau­gu­mą daik­tų, su­de­ gi­no vi­sus pi­ni­gus, tu­rė­tus pi­ni­gi­nė­je, ir ėmė kur­ti nau­ją gy­ve­ni­mą. Jo šei­ ma nie­ko ne­nu­tuo­kė: nei kur jis ga­ lė­tų bū­ti, nei kas jam nu­ti­ko... Kol api­ ru­sį vai­ki­no kū­ną ra­do brie­džių me­ džio­to­jų bū­rys. Kas jis, kny­gos „Į lau­ ki­nį pa­sau­lį“ he­ro­jus?


28

spalio 17–23, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Informacija dėl rengiamo Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir parengtos koncepcijos Informuojame, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-01-23 sprendimu Nr. 1-1021 ir Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2013-03-05 įsakymu Nr. 30-571 rengiamas Vilniaus miesto dviračių takų specialusis planas. Projektas Nr. VP1-4.2-VRM-04-R-02-028 „Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano parengimas“ finansuojamas ES lėšomis. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2156, faksas (8 5) 211 2055. Koordinatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas, Konstitucijos pr. 3,

LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2155, faksas (8 5) 211 2222. Plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, tel. (8 5) 211 2703,  projekto vadovė Audronė Alūzienė, el. p.: audrone.aluziene@vplanas.lt. Plano rengimo tikslai ir uždaviniai: plėtoti dviračių takus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, numatant rišlų pagrindinių Vilniaus miesto dviračių takų tinklą; išskirti prioritetines dviračių takų trasas, kurias tikslinga įrengti per 10 metų laikotarpį; detalizuoti prioritetines dviračių takų trasas, kuriose būtų galima rengti dviračių takų techninius projektus; numatyti dviračių aptarnavimo infrastruktūrą prioritetinėse trasose (dviračių stovėjimo aikštelės, nuomos punktai).

Informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas, kuriam pavesta organizuoti Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano rengimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-06 įsakymu Nr. 30-571 išnagrinėjęs LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus išvadas dėl rengiamo Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertini-

mo atrankos dokumento ir vadovaudamasis 2004-08-18 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650) ir LR Aplinkos ministro 2004-08-27 įsakymu Nr. D1-456 „Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr.136-4971), nusprendžia Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo neatlikti. Informaciją apie parengtą specialiojo plano konceptualiąją dalį ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumentu bei atrankos išvadą ir motyvu neatlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo teikia specialiojo plano rengėjo „Vilniaus planas“ projektų vado-

vė A. Alūzienė,  Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 509 kab., tel. (8 5) 211 2703, el. p: audrone.aluziene@vplanas.lt, darbo dienomis, nuo paskelbimo dienos, visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Išsamesnė informacija: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Usonienė, tel. (8 5) 2112 2127, el. p.: rita.usonienė@vilnius.lt.

namųjų pastatų statybos (G1), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2) naudojimo pobūdį ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, sudalinti sklypus, nustatyti statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2641.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ Pakartotinai pristatomas parengtas „Apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detalusis planas“ bei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumentas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. (8 5) 211 2526. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 30-1285. Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497. Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, patikslinti esamo

Siūlo darbą Nekilnojamasis turtas, statyba UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo grindų klojėjai ir statybininkai statyti medinius karkasinius namus. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

sklypo (kad. Nr. 0101/0005:432) ribas, naudojimo ir tvarkymo režimą, keičiant Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus m. tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1191, nustatyti kitos teritorijos dalies paskirtį – kita, būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), pobūdį – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1), naudojimo bei tvarkymo režimą, padalyti sklypais ir patikslinti valstybinės reikšmės miško ribas dėl projektuojamos gatvės per nagrinėjamą teritoriją. Su parengtu detaliuoju planu ir SPAV atrankos dokumentu galima susipažinti darbo dienomis SĮ „Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 523 kab. Informaciją teikia S.Dagelienė, tel. (8 5) 211 2198.

Vieša ekspozicija: parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas Vilniaus miesto savivaldybėje Konstitucijos pr. 3, prie kabineto Nr. 215, š. m. lapkričio 5 iki 19 d. Viešas susirinkimas įvyks Vilniaus miesto savivaldybėje, kabinete Nr. 215, š.m. lapkričio 19 d. 16 val. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos teikiami raštu detaliojo plano rengėjui ir (/ ar) organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: pareiškėjai gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos Vilniaus teritoriniame skyriuje, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

te“ danga. Darome garažų, sandėlių epoksido grindis. Tel. 8 610 48 234, 8 620 38 600.

agnostikos laboratorijoje atliekamas visos nakties miego tyrimas – polisomnografija. Medicinos centras „Neuromeda“, informacija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603. Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt.

telė, kieme veikia fontanas, vidiniame kieme įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Vieta – miesto centras, todėl visos pramoginės, poilsinės vietos pasiekiamos greitai. Buto kaina 138 000 Lt (be baldų). Pagal poreikį galima sukomplektuoti baldus, buitinę techniką bei garso ir vaizdo aparatūrą. Tel. 8 686 93 879.

1173773

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1173697

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093220

1166944

Kitos

1175949

PRANAŠAVIMO CENTRAS AREMA. Astrologija, numerologija, Taro kortos, meditacija, Feng Shui. Senovės išmintis. Sėkmės galimybės. Tel. 8 699 94 323. 1163306

UAB „Kovenda“ dirbti Švedijoje (su sutartimi) ieško fasado šiltintojų ir klinkerio mūrininkų. Reikalavimai: patirtis dirbant su fasadų šiltinimo sistemomis, klinkerio mūru. Darbdavys siūlo: konkurencingą darbo užmokestį; suteikia apgyvendinimą ir padengia kelionės išlaidas. Kontaktai tel. (8 5) 276 7449, 8 614 95 108, e. paštas info@kovenda.lt. 1173846

1168812

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 30-2170 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 6,5 ha teritorijos prie Mačiuliškių gatvės detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, pakeisti žemės tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G), bendro naudojimo teritorijos (B), inžinerinės infrastruktūros (I) naudojimo būdą, vienbučių (dvibučių) gyve-

Palangos centre parduodamas modernus 2 kambarių 30 kv. m naujos statybos butas. Butas pasižymi funkcionaliu planu, jaukumu. Įrengtas ekonomiškas autonominis-dujinis šildymas, kondensacinis katilas, grindų šildymas, atlikta apdaila. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, uždaras kiemas su fontanu. Buto kaina 169 000 Lt (be baldų). Jums panorėjus baldus bei buitinę techniką galime sukomplektuoti. Tel. 8 686 93 879. 1175979

Palangos centre parduodamas erdvus, naujos statybos 2 kambarių 50,51 kv. m butas. Bute atlikta visa apdaila, įrengtas ekonomiškas autonominis-dujinis šildymas. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, uždaras namo kiemas su įrengta vaikų žaidimo aikštele. Buto kaina 240 000 Lt (be baldų). Jūsų pageidavimu baldus ir buitinę techniką sukomplektuosime. Tel. 8 686 93 879.

Parduoda Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741. 1076354

1175959

Kelionių

Perka

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas. com. 1174352

Sveikatos ir grožio

Transportas, logistika UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius CE kategoriją. Darbas maršrutais EU-RUS (120 kub. m). Tel. 8 601 01 400. 1169663

Paslaugos Statybos ir remonto Dengia balkonus, laiptų pakopas, baseinus vandeniui nepraleidžia elastinga „Flowcre-

Rudeninė akcija – iki lapkričio 1 d. ypatinga nuolaida nugaros skausmams gydyti (perkantiesiems abonementą). Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams iki 14 metų – nuolaidos iki 40 % (perkant abonementą). Tel. 8 662 25 881. 1167767

Jei kenčiate nuo įvairių miego sutrikimų, mes galime Jums padėti! Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Miego sutrikimų di-

Įmonė brangiai perka radijo detales, mikroschemas, kondesatorius, matavimo prietaisus, elektrinius variklius, transformatorius, oscilografus, kebelius, elektros srovės jungiklius. Išsivežame patys. Tel. (8 37) 770 261, 8 655 07 636.

Nekilnojamąjį turtą

1174123

Alytaus r., Nemunaičio sen., SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba 480 metrų ribojasi su Nemuno pakrante, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003. 1143784

Palangoje parduodamas naujos statybos 23,43 kv. m 1 kambario butas. Bute veikia autonominio-dujinio šildymo, kondensacinio katilo, grindų šildymo sistemos, atlikta visa apdaila. Yra automobilių stovėjimo aikš-

Brangiai perkame mišką arba mišką išsikirsti. Tel. 8 613 74 861. 1161983 Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068541

1058728

UAB „Valeramas“ investuoja į žemės ūkio paskirties žemę ir miškus visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696.

UAB BEST COMPANY.LT PERKA: KARVES, TELYČIAS, BULIUKUS, AVIS. Atsiskaitome iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, (8 310) 48 323.

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 87 513.

1168487

1169231

1164504


29

spalio 17–23, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Nuomoja Patrauklių komercinių, prekybos, biuro patalpų nuoma Klaipėdos centre nuo 18 iki 350 m2. Daug privalumų. Amberton Klaipėda, Naujojo Sodo g. 1,1a Tel. 8 616 72 345. 1174607

Įvairūs 2013 06 04 buvo atliekami sklypo 4164/0600:0417 kadastriniai matavimai. Sklypo 4164/0600:0293 mirusios savininkės Zuzanos Koženevskos paveldėtojai su atliktais matavimais galite susipažinti UAB G.M.&Co patalpose (Verkių 29, Vilnius; tel. 8 655 94 415; gz@geodeziniaimatavimai. lt) arba sklype, sutarus telefonu, nuo spalio 28 iki spalio 31. 1176163

2013 10 25 14.30 val. bus atliekami kadastriniai matavimai sklypui Vilniaus m. sav., SB „Žalieji ežerai“, Nr. 198 (kad. Nr. 0101/0128:0198, V.Boiko), todėl kviečiame dalyvauti kaimyninio sklypo, kad. Nr. 0101/0128:0197, savininkus ženklinimo darbuose. UAB Geodezijos centras, Pašilaičių g. 17-38, Vilnius, tel. 8 698 58 240; info@geocentras.lt. 1175147 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-855 buvo patvirtintas žemės sklypo kad. nr. 4152/1700:28, esančio Parūdupių k, Mickūnų sen., Vilniaus r. formavimo ir pertvarkymo projektas. 1176164

BUAB „Stadita“ parduoda reikalavimo teisę į civilinį ieškinį 133 020,00 Lt baudžiamojoje byloje. Pasiūlymai renkami 14 dienų nuo paskelbimo. Administratorius, tel. 8 601 38 067. 1175405

INFORMACIJA APIE VIEŠĄ SUPAŽINDINIMĄ SU VILNIAUS KOGENERACINĖS JĖGAINĖS PLĖTROS PLANO PROJEKTU IR PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA. Planavimo organizatorius: UAB „Fortum Heat Lietuva“, J.Jasinskio g. 16B, 03163 Vilnius, tel. (8 5) 243 0043, faks. (8 5) 278 8221, e. paštas fortum.vilnius@fortum.com; 2013 m. UAB „Sweco Lietuva“ atliko Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir parengė SPAV ataskaitą „Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimas“. Susipažinti su SPAV ataskaita bei plėtros plano projektu ir pateikti pastabas bei pasiūlymus (nuo 8 iki 16.30 val.) per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima Plėtros plano bei SPAV ataskaitos rengėjo būstinėje, UAB „Sweco Lietuva“,

V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 6573, faks. (8 5) 261 7507, e. paštas sweco@ sweco.lt; planavimo organizatoriaus būstinėje, UAB „Fortum Heat Lietuva“, J.Jasinskio g. 16B, 03163 Vilnius, tel. (8 5) 243 0043, faks. (8 5) 278 8221, e. paštas fortum.vilnius@fortum.com; Vilniaus miesto Lazdynų seniūnijoje, Erfurto g. 29, 04220 Vilnius, tel. (8 5) 265 8926, e. paštas lazdynu.sen.list@vilnius.lt. Viešas supažindinimas su plėtros plano projektu ir SPAV ataskaita vyks lapkričio 15 d. 18 val. Vilniaus miesto Lazdynų seniūnijoje, Erfurto g. 29, 04220 Vilnius (II aukšt.). 1175114

Informacija apie žemės sklypo kadastrinius matavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ informuojame, kad 2013 m. spalio 28 d. 18 val. Vilniaus m. sav., Verkių sen., J.Kazlausko g. 18 ir Kolektyvo g. 18 bus ženklinamos žemės sklypų ribos Kazimierui Stankevičiui, Teresai Stankevič, Danutei Mickevičienei ir Anai Šurinovai priklausančiuose sklypuose (kad. Nr. 0101/0017:_____ Vilniaus m. k. v.). Prašom atvykti gretimų sklypų savininkus į savo žemės sklypus (Nr. 0101/0017:0162 ir 0101/0017:0362) prie bendros ribos ir dalyvauti paženklinant žemės sklypų bendrą ribą. Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog vadovaujantis Taisyklių 32.1.1.2 punktu dalyvaudami paženklinant žemės sklypo ribas, Jūs turite teisę pareikšti pastabas dėl sklypo ribų ženklinimo. Apie savo neatvykimą prašom informuoti raštu žemiau šiame kvietime nurodytu adresu, nurodant neatvykimo priežastį, ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki aukščiau kvietime nurodytos darbų pradžios. Raštu nurodžius neatvykimo priežastį, apie tai bus įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimoparodymo akte ir bus sprendžiama, ar toliau vykdyti darbus, ar paskirti naują žemės sklypo ribų ženklinimo datą (Taisyklių 28 punktas). Raštu neinformavus apie neatvykimą ir jo priežastis, darbai bus vykdomi Jums nedalyvaujant. Mus rasite Kirtimų g. 2, Vilnius. Tel. 8 699 68 950; ramilė.vilnius@gmail.com. 1174281

Informuojame, kad Anai Pumpalavičienei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0084:392, SB „Paštininkas“, Juodšilių g., Vilniaus m., ribos buvo ženklinamos vietovėje š. m. rugsėjo 6 d. Gretimų sklypų, kad. Nr. 0101/0084:360, 0101/0084:361, 0101/0084:362, 0101/0084:323, savininkus ir paveldėtojus kviečiame kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai”, Vytauto g. 19, Trakai, geodeziniai_matavimai@yahoo. com, tel. 8 600 26 215, (8 5) 285 1183. 1175474

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0300:695, esančio Raudondvario kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0300:504, savininkę Ingą Kulešienę nuo 2013 10 28 iki 2013 11 11 kviečiame susipažinti su projekto sprendiniais. Atvykti į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1175057

Informuojame, kad š.m. spalio 28 d. 11 val. bus ženklinamos žemės sklypo kadastro Nr.0101/0026:331, esančio Pylimėlių g. 30, Vilniuje, ribos. Gretimo sklypo kadastro Nr. 0101/0026:348 savininkus prašome dalyvauti bendros sklypų ribos ženklinime. Darbus atliks geodezijos inž. B.Stankeras, Tel. 8 698 09 970, el.p.: geo5311@gmail.com.

skelbimai

Karščiausi kelionių pasiūlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Kviečiame dalyvauti 1–4 klasių mokinius konkurse „GERIAUSIA GEOGRAFŲ“ klasė! Konkursas vyksta jau 3-čius metus! Verta stengtis, nes: Pagrindinis prizas – kelionė VISAI KLASEI keltu į Stokholmą ir žurnalo „National Geographic KIDS“ prenumeratą metams

kiekvienam mokiniui! 2-os ir 3-os vietų nugalėtojams atiteks žurnalo „National Geographic KIDS“ 6 mėnesių prenumerata kiekvienam mokiniui. Kelionės aprašymą ir konkurso sąlygas rasite www.krantas.lt.

1176154

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 10 d. įsakymais yra patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai: įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2066 sklypo Kairėnės Sodų g. 1, įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2064 sklypo Kairėnės Sodų g. 5, įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2065 sklypo Kairėnės Sodų g. 7. Informacija tel. 8 698 09 970 arba e. paštu geo5311@gmail.com. 1175354

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2026 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1288, esančio SB „ŠVIETIMAS“, skl. Nr. 85, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas. 1175864

Parduodama Nikolajaus Pustašnovo ir Viktoro Rakucevo debitorinė skola 101 151 Lt ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kaina mažinama 30 proc. ir pardavinėjama iki 2013 10 27, dar nepardavus kaina mažinama 30 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos ir pardavinėjama iki 2013 11 06. Nepardavus – pardavinėjama už didžiausią pasiūlytą kainą iki 2013 11 16. Tel. 8 682 13 718. 1175801

Sklypo, kad. Nr. 0101/0008:363, paveldėtojams! Šiuo metu rengiamas sklypo, kad. Nr. 0101/0008:224, esančio Noragiškių g. 27, Vilniaus m. sav., SB „Aušra“, formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto rengėjas: UAB Geo2. Su projekto sprendiniais galite susipažinti Buivydiškių g. 4-30, Vilnius, darbo dienomis iki 2013 10 22 9-17 val. Tel. 8 686 17 539. 1176128

Dėl prašymų pateikimo rengiant Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. gruodžio 2 d. bus pradėtas rengti 25,91 ha teritorijos Vilniaus rajono Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Juodšilių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. spalio 31 d. gali pateikti pra-

šymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Inga Rapnikaitė (VĮ „Valstybės žemės fondas“, Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje, 9 aukšte, 906 kab., I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Vėriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad lapkričio 11 d. bus pradėtas rengti 93,06 ha teritorijos Vilniaus rajono Vėriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Vėriškių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki spalio 28 d. gali pateikti prašymus

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Lina Stonienė, (VĮ „Valstybės žemės fondas“ Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818). Su Vėriškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 11 aukšte, I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.


30

spalio 17–23, 2013

skelbimai

Sodininkų bendrijos GAJA ataskaitinis-rinkiminis narių susirinkimas vyks 2013 m. lapkričio 9 d. 12 val. Jei reikės, pakartotinis susirinkimas vyks 2013 m. lapkričio 24 d. 12 val. (susirinkimo vieta Gajos 1-osios g. 21, Rastinėnų k., Vilniaus r.). Su susirinkimo darbotvarke galima susipažinti tel. 8 695 45 853 arba sodugaja@gmail.com. SB „Gaja“ pirmininkas. 1175815

Vilniaus m. sav., Antakalnio sen., Rokantiškių Sodų 17-oji g. 2, skl. kad. Nr. 0101/0036:0715. Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, skl. kad. Nr. 0101/0036:0715 (sklypo plotas – 0,0602 ha), Rokantiškių Sodų 17-oji g. 2, Antakalnio sen., Vilniaus m. sav. Planavimo tikslas: suformuoti sodininkų bendrijos „Elfa“ bendro naudojimo teritorijoje įsiterpusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ku-

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt ris bus parduodamas besiribojančio sklypo savininkui, nekeičiant sklypo pagrindinės paskirties. Gretimi sklypai: 0101/0036:702; 0101/0036:716. Projekto organizatorius: Valentina Sukackienė. Projekto rengėjas: Mindaugas Dulkė. Su parengtu projektu ir jo sprendiniais galima susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus nuo 2013 10 09 iki 2013 11 09, Kelmijos Sodų 17-oji g. 35 Vilnius, darbo dienomis nuo 9-18 val., Tel. 8 609 73892. 1174292

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti sklypo Baltasis skersgatvis 8, Vilniuje, (kadastro numeris 0101/0042:274), plotas 0,1041 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. 30-2289 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavi-

mo UAB „VN projektas“. Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant sklypo tikslinės paskirties, pagal Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius pakeisti naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į gyvenamosios teritorijos (G) ir pobūdį iš sandėliavimo statinių statybos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) bei kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Planavimo organizatorius – UAB „VN projektas“, įm. kodas 302767412, adresas: Karaimų g. 2B, Vilnius, Tel. 8 618 02001. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus“, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius, tel. 85 261 0147, el. paštas: tauras@unitectus.lt. Projekto vadovas architektas Tauras Paulauskas. Apie parengtą detaliojo planavimo dokumentą, susipažinimą su

juo bei apie viešo svarstymo procedūros vietą ir laiką bus informuojama papildomai. Informaciją dėl teritorijos planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Tauras Paulauskas, tel. 85 261 0147, el. paštas: tauras@ unitectus.lt. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto organizatoriui arba rengėjui iki viešo projekto svarstymo pabaigos raštu. 1176161

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti sklypų Bališkių ir Kulokiškių k. (kad. Nr. 0101/0165:440, 0101/0165:511), Panerių sen., detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2013 07 31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-1991; 2013 08 08 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042291 A61596-(2.15.1.7-AD4). Planavimo tikslas: sudalyti sklypais, nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo

plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G), komercinės paskirties objektų teritorijos (K) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) žemės sklypų naudojimo būdus ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2) pobūdžius, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei kitus teisės aktus nustatyti leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Planavimo organizatoriai: UAB „Baltic Realty Investments“, į. k. 300551558, Kazimiero Ladygos g. 1, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Eventus PRO“, įmonės kodas 300591759, Tauro g. 12, LT-01114 Vilnius. Projekto vadovė, architektė Ieva Leinartaitė, tel. (8 5) 212 3075, faks. (8 5) 261 7368, e. paštas ieva.leinartaite@eventuspro.lt. Informaciją teikia projekto vadovė Ieva Leinartaitė, tel. 8 655 43 413, e. paštas ieva.leinartaite@eventuspro.lt. 1174287

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 07 16 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 420-13, reg. Nr. AD-505-(3.31), rengiamas 0,2516 ha ploto vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0200:91, esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Daržininkų k., Senojo kelio g. 20, detalusis planas. Planavimo organizatorius: Galina Taukin, Viktor Taukin, Jolita Brastauskaitė, adresas Senojo kelio g. 20, Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: nekeičiant pagrindinės paskirties padalyti žemės sklypą į sklypus, projektuoti gyvenamosios teritorijos (G1) sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 11 21 iki 2013 12 05 Nemėžio seniūnijos patalpose. Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 12 05 10 val. Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone. 1175402

Parengtas žemės sklypų Vilniaus m., Trakų Vokės k., kad. Nr. 0101/0162:743, 0101/0162:798, 0101/0162:777, detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant bendrojo plano sprendinių, keisti tikslinę žemės sklypų paskirtį į kitą, nustatyti gyvenamųjų pastatų statybos naudojimo būdą (G) bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos pobūdį (G1), inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdą (I) bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos naudojimo pobūdį (I2) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus, sudalyti sklypus. Planavimo organizatorius: L.Cicėnienė, A.Cicėnas; UAB „Rad invest“, į. k. 300656025, A.Kropienė, tel. 8 671 14 216, Jurgis@regroup. lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“. Tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup. lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 10 11 iki 2013 11 18 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija: nuo 2013 10 11 iki 2013 11 18 Panerių seniūnijos patalpose, Žalioji a. 3, LT-02232 Vilnius. Viešas susirinkimas vyks 2013 m. lapkričio 19 d. 10 val. Lukiškių g. 5, 306 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1175078

Rengiamas: sklypų (kadastro Nr. 0101/0115:135, 0101/0115:68) buvusiame Naujanerių kaime, Vilniaus m, Verkių sen., detalusis planas. Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti žemės sklypų naudojimo paskirtį – kitą, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G) ir pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos ( G1), sudalyti sklypus, nustatyti leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Planavimo pagrindas: 2013 m. sausio 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042186. Planavimo organizatorius: Inga Rimkutė, Janina Babkina, Šeimyniškių g. 5-91,Vilnius, tel. 8 682 17 567. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 683 31 336, e. paštas Vilmantas@ regroup.lt, www.regroup.lt. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius, 2013 m. spalio 18–lapkričio 18 dienomis. Projekto viešas aptarimas vyks 2013 m. lapkri-


31

spalio 17–23, 2013

skelbimai čio 19 d. 12 val. Lukiškių g. 5, 306 kab.,Vilnius. Pasiūlymų teikimo tvarka: susipažinti su rengiamu detaliuoju planu bei teikti pasiūlymus raštu galima plano organizatoriui ir/arba jo įgaliotam detaliojo plano rengėjui iki viešo aptarimo pabaigos. Gautų atsakymų į raštiškus pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys, gavę raštišką atsakymą, kad į pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, šį atsakymą gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį

nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1175430

Rengiamas: sklypų (kadastro Nr. 0101/0115:63, 0101/0115:153,0101/0115:267,0101/0115:252) buvusiame Naujanerių ir Kryžiokų kaime, Vilniaus m., Verkių sen., detalusis planas. Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti žemės sklypų naudojimo paskirtį – kitą, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G) ir pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos (G1), suda-

lyti sklypus, nustatyti leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Planavimo pagrindas: 2012 m. rugsėjo 5 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042138. Planavimo organizatorius: Aleksandr Savlevič, Sabina Dviliova, Teresa Kaušinienė, Naujanerių g. 10, Vilnius, tel. 8 601 20 811. Detaliojo plano rengėjas: UAB ”Regroup projektavimas”, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 683 31 336, e. paštas Vilmantas@regroup.lt, www.regroup. lt. Parengtas detalusis planas viešai eksponuo-

jamas Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius, 2013 m. spalio 18–lapkričio 18 dienomis. Projekto viešas aptarimas vyks 2013 m. lapkričio 19 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 306 kab., Vilnius. Pasiūlymų teikimo tvarka: susipažinti su rengiamu detaliuoju planu bei teikti pasiūlymus raštu galima plano organizatoriui ir/ arba jo įgaliotam detaliojo plano rengėjui iki viešo aptarimo pabaigos. Gautų atsakymų į raštiškus pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys, gavę raštišką atsakymą, kad į pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, šį atsakymą gali

apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1175427

Natalija Babachina siūlo pasinaudoti pirmumo teise Andrejui Terentjevui ir nupirkti namo dalį 28,69 kv.m. ir žemės sklypą 7,71 a., adresu: Žaliųjų Ežerų g. 17 -2, už 250 000 Lt. Prašome informuoti Vilniaus miesto 1 notaro biurą, kad norite pasinaudoti pirmumo teise. 1176218


Orai

Vėjas 3–8 m/s

penktadienį +9

Savaitės pabaigoje Lietuvoje trumpai palis ir atvės. Savaitgalį prognozuojama šlapdriba. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, kai kur gali trumpai palyti, sušils iki 9–11 laipsnių. Penktadienį prognozuojami trumpi lietūs. Temperatūra naktį bus 6–9, dieną 10–11 laipsnių šilumos. Savaitgalio naktys bus vėsios. Numatoma apie 2–4 laipsnius šilumos, vietomis kris šlapdriba. Dienomis bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra kils iki 8 laipsnių.

42-oji metų savaitė. Saulė Svarstyklių ženkle.

Savaitgalio orai

+11

+10

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+10

Klaipėda

+6

Panevėžys

+20 +14 +28 +16 +15 +32 +19 +12

+10

11

+9

+11

šeštadienį

Tauragė

+11

Pasaulyje Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas 

Diena

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+18 +27 +6 +11 +22 +9 +16 +18

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+2

+10

Vėjas (m/s)

+7

11

Vilnius

+11

+12 +9 +23 +32 +7 +27 +20 +13

Diena

Marijampolė

+10

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+2

Vėjas (m/s)

+7

11

Kalendorius Ketvirtadienis, spalio 17 d.

penktadienis, spalio 18 d.

šeštadienis, spalio 19 d.

sekmadienis, spalio 20 d.

Teka 7.52 Leidžiasi 18.16

Teka 7.54 Leidžiasi 18.13

Teka 7.56 Leidžiasi 18.11

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Pilnatis

pirmadienis, spalio 21 d.

Teka 7.58 Leidžiasi 18.09 Mėnulis Pilnatis

antradienis, spalio 22 d.

trečiadienis, spalio 23 d.

Teka 8.00 Leidžiasi 18.06

Teka 8.02 Leidžiasi 18.04

Teka 8.04 Leidžiasi 18.02

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

VARDAI: Ignacas, Kintautas, Kintenė, Marijonas

VARDAI: Kęsminas, Liubartas, Lukas, Lukošius

VARDAI: Frida, Iazokas, Kleopas, Valys, Valmantas

VARDAI: Adelina, Adelė, Gedardas, Gedas, Saulė, Saulius

VARDAI: Gilanda, Hilarija, Raitvilas, Uršulė

VARDAI: Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė

VARDAI: Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydas

Tarptautinė kovos su skurdu diena Tarptautinė kredito unijų diena 1849 m. mirė lenkų kompozitorius ir pianistas Fryderykas Chopinas. 1947 m. gimė teatro aktorius ir režisierius Viktoras Šinkariukas. 1959 m. gimė kompozitorius, dirigentas, pedagogas Vaclovas Augustinas. 1961 m. gimė disko metikas Vaclavas Kidykas. 1971 m. gimė britų aktorius Andy Whitfieldas. 1972 m. gimė amerikiečių reperis Eminemas. 1979 m. gimė suomių lenktynininkas, „Formulės-1“ pilotas Kimi Räikkönenas.

1926 m. JAV gimė rokenrolo pradininkas Chuckas Berry. 1926 m. gimė vokiečių aktorius Klausas Kinski. 1931 m. mirė elektros lemputės išradėjas amerikietis Thomas Alva Edisonas. 1932 m. gimė politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas Vytautas Landsbergis. 1956 m. Čekoslovakijoje gimė tenisininkė, buvusi pirmoji pasaulio raketė Martina Navrátilová. 1960 m. gimė kovinių filmų aktorius belgas Jeanas Claude’as Van Damme’as. 1984 m. gimė indų aktorė Freida Pinto.

1745 m. mirė airių rašytojas Jonathanas Swiftas, romano „Guliverio kelionės“ autorius. 1864 m. gimė kino pradininkas prancūzas Auguste’as Lumière’as, jis su broliu Louis išrado filmavimo ir filmų demonstravimo aparatą. 1882 m. gimė rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius. 1937 m. gimė kalbininkas, fonologijos mokyklos kūrėjas Aleksas Girdenis. 1951 m. gimė muzikologė, laidų vedėja Zita Kelmickaitė. 1952 m. gimė Meksikos aktorė Verónica Castro. 1989 m. gimė krepšininkas Mindaugas Kuzminskas.

Pasaulinė statistikos diena 1632 m. gimė anglų architektas seras Christopheris Wrenas, jis Londone suprojektavo daugiau nei pusšimtį bažnyčių, tarp jų Šv. Povilo katedrą. 1884 m. gimė vengrų aktorius Béla Lugosi. 1928 m. gimė prozininkas Mykolas Sluckis. 1950 m. gimė amerikiečių dainininkas Tomas Petty. 1958 m. gimė amerikiečių aktorius Viggo Mortensenas. 1971 m. gimė Australijos aktorė ir dainininkė Dannii Minogue. 1971 m. gimė reperis Snoop Doggy Dogg.

1833 m. gimė Švedijos chemikas ir dinamito išradėjas Alfredas Nobelis. 1856 m. gimė visuomenės veikėjas, gydytojas Antanas Vileišis. 1862 m. gimė kunigas, poetas Jonas Mačiulis-Maironis. 1917 m. gimė amerikiečių džiazo muzikantas, trimitininkas Dizzy Gillespie. 1967 m. gimė teatro režisierius Cezaris Graužinis. 1969 m. mirė amerikiečių rašytojas, bitnikų judėjimo pradininkas Jackas Kerouacas. 1990 m. gimė Ispanijos krepšininkas Ricky Rubio. 2006 m. žuvo verslininkas Hubertas Grušnys.

1811 m. gimė vengrų kompozitorius ir pianistas Ferenczas Lisztas. 1844 m. gimė prancūzų aktorė Sarah Bernhardt. 1870 m. gimė rusų rašytojas Ivanas Buninas. 1906 m. mirė prancūzų dailininkas Paulis Cézanne’as. 1910 m. gimė rašytojas, istorinių romanų autorius Juozas Kralikauskas. 1938 m. gimė kino kritikas Skirmantas Valiulis. 1943 m. gimė prancūzų aktorė Catherine Deneuve. 1950 m. gimė poetas Henrikas Radauskas. 1964 m. gimė kroatų krepšininkas Draženas Petrovićius.

Molekulės diena 1759 m. gimė kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros veikėjas, publicistas Zigfridas Ostermejeris. 1920 m. gimė italų rašytojas ir žurnalistas Gianni Rodari. 1940 m. gimė triskart pasaulio čempionas, futbolo karaliumi vadinamas brazilas Pelé (tikrasis vardas – Edsonas Arantesas do Nascimento). 1954 m. Taivane gimė režisierius Angas Lee. 1957 m. mirė prancūzų mados dizaineris Christianas Dioras. 1976 m. gimė Kanados aktorius Ryanas Reynoldsas.

5

2

3

9

6

1

1

8

2

6

8

3

4

lengvas sudoku

5

6

7

8

7

7

4

1

9

2

5

3 6

1

4 8

2

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

9 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

4

4 8 9

6 3

7

5

3 9

2

reklamos skyrius: 261

5

1

1

sunkus sudoku

8

2

2

6 3 7 1 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

2

9

4 2

9

7

9

6

3

1

5

4

2

8

4

1

2

3

5

8

6

7

8

4

5

7

6

2

3

9

1

8

3

7

9

1

6

2

4

9 5

2

3

1

4

8

9

5

6

7

6

5

9

4

2

7

1

3

8

3

6

4

8

5

1

2

7

9

7

2

4

8

3

5

9

6

1

9

7

8

6

2

4

1

3

5

3

6

5

1

9

4

7

8

2 3

5

1

2

9

7

3

6

8

4

1

9

8

6

7

2

4

5

4

5

7

2

3

8

9

1

6

9

8

6

2

4

3

5

1

7

6

2

9

1

4

7

8

5

3

2

7

3

5

6

1

8

9

4

1

8

3

5

9

6

7

4

2

5

4

1

7

8

9

3

2

6

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

8

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

Prenumeratos skyrius: 261 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3410.

1688

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242


2013 10 17 vilniaus diena