Page 1

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

SAVAITRAŠTIS MIESTUI

SPALIO 3–9 d., 2013 m. Nr. 40 (1541)

IŠEINA KETVIRTADIENIAIS

SUGR ĮŽIMA S

2,50 Lt

G.LEŠ KEVIČI LAIDO JE „24US – GREI VALA TOSIO NDOS“ S PAGA LBOS

Nr. 4

2013 0 m.

Tiražas

33 30

TAIKIK LYJE

SPA

Milijoninių aferų tvaikas

SVET

UR Karš seksata pramoga s tele vizijoje–

Iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdomos Vilniaus rajono savivaldybės galėtų pasimokyti ir Ostapas Benderis. Beveik 1 mln. litų per pastaruosius kelerius metus Vilniaus rajonas skyrė tik 250-ies egzempliorių tiražu leidžiamam savaitraščiui, kurio akcininkai – merės Marijos Rekst partijos bendražygiai Seimo nariai ir kuris, be kita ko, rėmė LLRA net finansiškai.

Laim namaie kvepian tys

Pesi mis kosmtinė 20 inė o 13-ų disėja jų

A.Kut portrecherio tas

12p.

MIESTAS

4p.

Dėl bažnyčios – pykčio žiežirbos Net toks, regis, šventas reikalas, kaip bažnyčios statyba, gali virsti nesantaikos ir intrigų židiniu. Planai Pašilaičiuose pastatyti Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčią jau šešerius metus skendi šiame liūne. Vieni architektai laimėjo konkursą, kitų projek tas pati ko arkivyskupijai – konfliktas užprogramuotas.

MIESTAS

8p.

Vilniaus politikos turčiai ir vargšai

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

vilniausdiena.lt

Ekonomika

bų leidimai.

Mo tojas yra ir poKliINOciFOninSKky TELIS ANAU S AR jas, ŽINO ir tėtis, ir makas, ir teisė JAI? ma, jei kas ne taip, iškart pradedama galų ieškoti.

Lietuvių kalbos mokytojas ir sunkiojo metalo grupės muzikantas Rimantas Ganseniauskas

10

 Ignoruoja: aferų meistro S.Rachinšteino bendrovėms – nė motais staty-

„LRT LVINGA SE ZO KULTŪRO S NO G ŪSIS S“

Šešėlinis milijonierius Sergejus Rachinšteinas nesuka galvos, kaip gauti leidimą statyboms Vilniaus centre. Jo statytinių vadovaujamos bendrovės stato ką tik nori ir kur nori. Jie įsitikinę: bus pastatas – atsiras ir leidimas. Nes Aukščiausiasis Teismas pagalbos ranką S.Rachinšteinui ištiesia net tuomet, kai visi kiti teismai jau būna priėmę priešingus spren13p. dimus. PR

0


2

miestas

spalio 3–9, 2013

6p.

Pramogų vilniečiams netrūks ir šaltuoju sezonu.

Vil­nie­čio kor­te­le netrukus galės nau­do­tis ir vai­ruo­to­jai Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Vai­ruo­to­jai už au­to­mo­bi­lio sta­ty­ mo pa­slau­gas vė­liau­siai nuo ki­ tų me­tų pra­džios ga­lės at­si­skai­ty­ ti elekt­ro­ni­niais vil­nie­čio kor­te­ lės pi­ni­gais. Jau se­niai to­kį pa­ža­ dą skel­bu­si, ta­čiau už­tru­ku­si įgy­ vendinti Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė ža­ da ir ki­to­kių nau­jo­vių.

Sos­ti­nę Ru­duo Vil­niu­je jau neį­si­vaiz­duo­ja­mas ir be džia­zo mu­zi­ kos. Spa­lio 9–13 d. mies­tas vėl pa­skęs spal­vin­guo­se fes­ti­ va­lio „Vil­nius Jazz“ rit­muo­se.

Po­ky­čiams – 1,7 mln. li­tų

Ar­ti­miau­siu me­tu Vil­niaus mies­ te at­si­ras bent 100 nau­jų au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo bi­lie­tų au­to­ma­tų. Jiems sos­ti­nės val­džia iš­leis apie 1,7 mln. li­tų. Nors tai tik ma­žiau nei pu­sė sos­ti­nė­je įreng­tų au­to­ ma­tų, – jų iš vi­so yra apie 220, – ma­no­ma, kad tai mies­tui pa­dės su­tau­py­ti ne­ma­žą da­lį pi­ni­gų. „Ar­ti­miau­siu me­tu, spa­lio bei lapk­ri­čio mė­ne­siais, mies­te jau bus ga­li­ma iš­vys­ti nau­jų par­ko­ ma­tų ir jais nau­do­tis. Jų bus 100 vie­ne­tų“, – sa­kė Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rė Ind­rė Ja­kai­ty­tė.

Ind­rė Ja­kai­ty­tė:

Pa­vyz­džiui, bi­lie­ tas bus įsi­gy­ja­mas te­le­fo­nu ir su­ge­ne­ ruo­ja­mas mo­bi­lio­jo­ je pro­gra­mė­lė­je. Tai reiš­kia, kad kor­te­lių ne­rei­kės ap­skri­tai. Anot jos, pa­grin­di­nė prie­žas­ tis, dėl ku­rios au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo au­to­ma­tai kei­čia­mi, – jie yra se­ ni, at­gy­ve­nę, o jų prie­žiū­ra kai­nuo­ja itin bran­giai: „Neap­si­mo­ka jų lai­ky­ ti ir tie­siog rei­kia nau­jos kar­tos par­ ko­ma­tų. Prie­žiū­ra at­sieis ma­žiau.“

„„Prie­žas­tis: ar­ti­miau­siu me­tu Vil­niu­je at­si­ras bent 100 nau­jų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo bi­lie­tų au­to­ma­tų, nes

se­nų­jų prie­žiū­ra daug kai­nuo­ja, be to, rei­kia pri­tai­ky­ti au­to­ma­tus vil­nie­čio kor­te­lėms nau­do­ti.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ per me­ tus au­to­ma­tų prie­žiū­rai iš­lei­džia iki 100 tūkst. li­tų. Pa­sak I.Ja­kai­ty­ tės, įren­gus nau­jus apa­ra­tus, prie­ žiū­ros iš­lai­dos per me­tus su­ma­žė­ tų ma­žiau­siai per­pus. Nau­jie­ji įren­gi­niai, kaip ža­da­ ma, tu­rės ir ki­tų pra­na­šu­mų. Jie bus mai­ti­na­mi sau­lės ba­te­ri­jo­mis, o tai pa­dės su­ma­žin­ti elekt­ros są­ nau­das. Taip pat jie bus traukti į bend­rą sis­te­mą, ku­ri au­to­ma­tiš­ kai iden­ti­fi­kuos ge­di­mus, tad ne­ be­rei­kės re­gu­lia­riai vyk­ti ap­žiū­rė­ ti jų tech­ni­nės būk­lės. Il­gas pro­ce­sas

Dar praė­ju­sių me­tų rugp­jū­tį pri­ sta­tęs vil­nie­čio kor­te­lę, idė­jos ini­ cia­to­rius me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas ne­sto­ko­jo jai liaup­sių. Už­si­min­ta apie ga­li­my­bę vil­nie­čio kor­te­lė­ mis at­si­skai­ty­ti už sto­vė­ji­mą mo­ ka­mo­se mies­to aikš­te­lė­se. „Dar kai įve­dė­me vil­nie­čio kor­ te­lę, bu­vo idė­ja, kad ji ne tik at­lik­ tų bi­lie­to funk­ci­ją, bet ir bū­tų ga­ li­my­bė iš jo­je esan­čios pi­ni­gi­nės at­si­skai­ty­ti už dau­giau pa­slau­gų. Tas pa­ts au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mas, gal­būt ir tak­si pa­slau­gos“, – aiš­ ki­no I.Ja­kai­ty­tė. Prieš me­tus rugp­jū­čio pa­bai­go­je bu­vo pa­skelb­tas vie­ša­sis kon­kur­ sas trans­por­to prie­mo­nių sto­vė­ji­

mo bi­lie­tų au­to­ma­tų ir au­to­ma­tų sis­te­mos priežiūros bei ste­bė­ji­mo pro­gra­mos nuo­mos ir prie­žiū­ros pa­slau­goms teik­ti. Jau ta­da bu­vo nu­ma­ty­ta, kad nau­jie­ji įreng­ti au­ to­mo­bi­lių sta­ty­mo au­to­ma­tai su­ teiks ga­li­my­bę už pa­slau­gas at­si­ skai­ty­ti vil­nie­čio kor­te­lė­mis. Tuo­met vi­sų ke­tu­rių kon­kur­ se da­ly­va­vu­sių įmo­nių pa­siū­ly­ mai bu­vo at­mes­ti dėl kva­li­fi­ka­ci­ jos rei­ka­la­vi­mo nea­ti­ti­ki­mo ar­ba dėl per di­de­lės pa­siū­ly­tos kai­ nos. Tik po de­ry­bų šių me­tų bir­ že­lį pa­si­ra­šy­ta bi­lie­tų au­to­ma­tų įsi­gi­ji­mo su­tar­tis. Juos sos­ti­nė­ je sta­tys įmo­nė „Par­keon“, anks­ čiau siū­liu­si sa­vi­val­dy­bei neį­kan­ da­mą kai­ną. Pa­ža­dai bus įgyvendinti

Pa­sak I.Ja­kai­ty­tės, pa­sta­čius nau­ jus įren­gi­nius, kol kas mo­kė­ji­mas iš­liks stan­dar­ti­nis – gry­nai­siais pi­ni­gais. Su vil­nie­čio kor­te­le su­ si­ju­sios pa­slau­gos teks pa­lauk­ti kiek il­giau. Šią nau­jo­vę ke­ti­na­ma įves­ti šių me­tų pa­bai­go­je ar ki­tų pra­džio­je. „Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da il­gai trun­ka. Mes ir­gi ti­kė­jo­mės, kad pa­slau­ga bus pra­dė­ta teik­ti ge­ro­kai anks­čiau, bet tu­ri­me tik da­bar“, – tei­si­no­si ta­ry­bos na­rė. Anot po­li­ti­kės, mo­kė­ji­mo už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­

miestas per savaitę

les pro­ble­ma bus spren­džia­ma komp­lek­si­škai. Ne­to­li­mo­je atei­ ty­je ža­da­ma su­kur­ti ir spe­cia­lių mo­bi­lių­jų pro­gra­mė­lių iš­ma­nie­ siems te­le­fo­nams, ku­rio­se bū­tų vi­sos vil­nie­čio kor­te­lės funk­ci­jos ir ga­li­my­bės. „Pa­vyz­džiui, bi­lie­tas bus įsi­gy­ ja­mas te­le­fo­nu ir su­ge­ne­ruo­ja­mas mo­bi­lio­jo­je pro­gra­mė­lė­je. Tai reiš­ kia, kad kor­te­lių ne­rei­kės ap­skri­ tai“, – aiš­ki­no I.Ja­kai­ty­tė. Ga­li­my­bė su­mo­kė­ti už au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se pa­slau­ gas SMS ži­nu­te taip pat iš­liks, nes ne vi­si tu­ri ga­li­my­bę nau­do­tis iš­ ma­niai­siais te­le­fo­nais. Ta­čiau sis­ te­mai bus siū­lo­ma es­mi­nė al­ter­ na­ty­va. „Nau­ja au­to­m o­b i­l ių sta­ty­ mo sis­te­ma veiks „start-stop“ prin­ci­pu: bus mo­ka­ma už fak­ti­ nį pra­sto­vė­tą lai­ką. Aiš­ku, sis­te­ ma nau­do­tis bus pa­to­giau­sia per mo­bi­lią­ją pro­gra­mė­lę“, – pa­sa­ko­ jo I.Ja­kai­ty­tė. Be gry­nų­jų pi­ni­gų ir mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­rių tei­kia­mos SMS pa­slau­gos, už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą šiuo me­tu dar ga­li­ma at­ si­skai­ty­ti ir spe­cia­lio­mis įmo­nės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ kor­te­ lė­mis. Jas bet ka­da ga­li­ma pa­pil­ dy­ti. Kaip pla­nuo­ja­ma ne­to­li­mo­ je atei­ty­je, to­kiu prin­ci­pu veiks ir vil­nie­čio kor­te­lės.

Į fes­ti­va­lį su­va­žiuos ne­ma­žai gar­ sių už­sie­nio mu­zi­kan­tų, taip pat ja­ me gros Lie­tu­vos džia­zo žvaigž­dės. Tarp jų – Vla­di­mi­ras Če­ka­si­nas, vie­ nas Lie­tu­vos džia­zo mo­kyk­los kū­rė­ jų, džia­zo sak­so­fo­ni­nin­kas, klar­ne­ ti­nin­kas, kom­po­zi­to­rius, pe­da­go­gas, re­ži­sie­rius. Prieš fes­ti­va­lį su V.Če­ka­ si­nu kal­bė­jo­si „Vil­niaus die­na“. – Maest­ro, ko­kį kū­ri­nį at­lik­si­te fes­ti­va­ly­je „Vil­nius Jazz“? – To­kias va­ria­ci­jas, ku­rias pa­va­ di­nau „Įsi­ver­ži­mais“. Tai – to­ta­li­ nė kon­cep­ci­ja, daug pro­gra­mų jo­je. Vie­ną at­lik­si­me drau­ge su Vla­di­mi­ ru Ta­ra­so­vu. Bus toks ma­no kū­ry­ bos ir kla­si­kos mo­ty­vų mik­sas. Vi­ sa kū­ri­nio kon­cep­ci­ja, struk­tū­ra – ma­no. To­kios pro­gra­mos Vil­niu­ je dar ne­bu­vo. – Ku­rio kla­si­ko mo­ty­vų pa­si­ girs ta­me kū­ri­ny­je? – Bus ele­men­tų iš Ser­ge­jaus Pro­kof­ je­vo kū­ri­nių. Bet S.Pro­kof­je­vas ne­ bus ori­gi­na­lus. – Ar jums įdo­mus fes­ti­va­lis „Vil­ nius Jazz“? Tur­būt klau­sė­tės jo kon­cer­tų per­nai, už­per­nai? – La­bai įdo­mus. At­vyks­ta ge­rų mu­ zi­kan­tų. Praė­ju­sio fes­ti­va­lio kon­ cer­tų klau­siau­si, bu­vo tiek daug ge­ rų mu­zi­kan­tų, kad vi­sų net ne­ga­liu pri­si­min­ti. Iš Pran­cū­zi­jos vi­sa­da at­ va­žiuo­ja la­bai įdo­mių mu­zi­kan­tų.

2013 09 26 2013 10 02

Ket­vir­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­d y­b ė pa­tei­ kė Būs­to ener­gi­jos tau­py­mo agen­tū­ rai (BE­TA) są­ra­šą 209 dau­gia­bu­čių, ku­rių gy­ven­to­jai pa­no­ro iš­skir­ti­nė­mis są­ly­go­mis mo­der­ni­zuo­ti sa­vo na­mus. Vals­ty­bės pa­ra­ma su­da­ro net 40 pro­c. pro­jek­to ver­tės. Gy­ven­to­jams teks mo­ kė­ti 60 pro­c. su­mos. Be to, su­tei­kia­ma 100 pro­c. vals­ty­bės pa­ra­ma ne­pa­si­tu­ rin­tiems gy­ven­to­jams, 100 pro­c. vals­ ty­b ės pa­ra­m a pro­j ek­to pa­ren­g i­m o, įgy­ven­di­ni­mo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir sta­ ty­bos tech­ni­nės prie­žiū­ros iš­lai­doms pa­deng­ti.

„Rin­kis ke­lią į svei­ką šir­dį“ – to­kiu šū­kiu pa­mi­nė­ta Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Vil­nie­ čiai šia pro­ga bu­vo kvie­čia­mi į ren­gi­nį Ro­ tu­šės aikš­tė­je, kur bu­vo ga­li­ma pa­si­tik­rin­ ti krau­jos­pū­dį, pa­si­klau­sy­ti pa­ta­ri­mų, kaip iš­veng­ti šir­dies li­gų ri­zi­kos, ar da­ly­vau­ ti dvi­ra­čių žy­gy­je. Per ren­gi­nį gy­ven­to­jai taip pat su­pa­žin­din­ti su tai­či svei­ka­tin­gu­ mo pra­ti­mais, šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo tech­ ni­ka, žo­li­nin­ko pa­ta­ri­mais, taip pat vy­ko kon­cer­tas. Šie­met pa­ta­ri­mai, kaip ap­si­ sau­go­ti nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų grės­mės, dau­giau­sia bu­vo skir­ti vai­kams ir jau­noms šei­moms. Nes jau­ni žmo­nės

Pir­ma­die­nis lin­kę keis­ti gy­ven­se­ ną ir at­si­žvelg­ti į me­ di­kų pa­ta­ri­mus, tad ti­ki­my­bė už­kirs­ti ke­lią bū­si­moms li­goms di­des­nė. Renginyje daly­ vavo ir sveikatos apsaugos minis­ tras Vytenis An­ driukaitis. Jis aktyviai įsiliejo į besimankštinan­ čių gretas.

Pra­neš­ta, kad, sie­kiant ma­žin­ti maž­daug 1 mlrd. li­tų sie­kian­čią Vil­niaus mies­to sko­lą, sa­vi­val­dy­bei ski­ria­mą gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) da­lį ki­tą­met siū­lo­ma di­din­ti 6 pro­cen­ti­niais punk­tais, iki 48 pro­c. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės fi­nan­si­niai iš­tek­liai ne­lei­džia jai vyk­dy­ti pri­siim­tų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų – sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li lai­ ku at­si­skai­ty­ti su tie­kė­jais. Anot mi­nis­ te­ri­jos, pa­di­di­nus Vil­niui ten­kan­čią GPM da­lį, mies­to pa­ja­mos išaug­tų 64,5 mln. li­tų, o dėl ki­tų siū­lo­mų Me­to­di­kos įsta­ty­ mo pa­tai­sų – dar 36,5 mln. li­tų.


3

spalio 3–9, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

įsiū­buos „Vil­nius Jazz“ – Į tą klau­si­mą nie­ka­da neat­sa­ kau. Prie to at­sa­ky­mo ei­nu iš ki­to­ kio po­žiū­rio taš­ko. Apie tai bū­tų il­ gas teo­ri­nis po­kal­bis. – Ar dar ku­ria­te mu­zi­ką ki­nui? Kaž­ka­da pui­kių re­zul­ta­tų pa­ sie­kė­te su re­ži­sie­riu­mi Pa­ve­lu Lun­gi­nu. – O, dar­bas su Pa­ša bu­vo se­niai. Pas­kui bu­vo daug ki­tų re­ži­sie­rių, fil­mų, įvai­rių pro­jek­tų. Net pa­ mir­šau, koks bu­vo nau­jau­sias fil­ mas. Bet pa­sta­ruo­ju me­tu už­sa­ky­ mų kur­ti mu­zi­ką ki­nui ne­tu­rė­jau. Kū­riau mu­zi­ki­nius-re­ži­sū­ri­nius dar­bus sce­nai. Pa­vyz­džiui, da­riau miu­zik­lą pa­gal Leo­ni­do And­re­je­ vo vei­ka­lą „Žmo­gaus gy­ve­ni­mas“. Kū­riau jam mu­zi­ką, re­ži­sa­vau. Tai bu­vo Ru­si­jo­je, Per­mė­je, ten di­de­lis teat­ras. – Ar nie­ka­da ne­pa­si­gai­lė­jo­te, kad prieš ke­tu­ris de­šimt­me­ čius iš Ru­si­jos, gim­to­jo Je­ka­te­ rin­bur­go, at­va­žia­vo­te gy­ven­ti į „Pri­bal­ti­ką“ – Lie­tu­vą, Vil­nių? – Ne. Tai bu­vo kū­ry­bi­nė bū­ti­ny­bė.

„„Pa­ža­das: džia­zo maest­ro V.Če­ka­si­nas apie ne­tru­kus pra­si­dė­sian­tį „Vil­

nius Jazz“ ir sa­vo pa­si­ro­dy­mą: „To­kios pro­gra­mos Vil­niu­je ne­bu­vo.“

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

– Eko­no­mi­nis sunk­me­tis, ko ge­ro, grei­tai ne­si­baigs. Mu­ zi­kan­tai su­lau­kia vis ma­žiau kvie­ti­mų kon­cer­tuo­ti. O kaip se­ka­si jums? – Aš nie­ka­da ne­dir­bau tik kon­cer­ tuo­se. Aš da­rau pro­jek­tus, bū­na už­ sa­ky­mų kur­ti mu­zi­ką, re­ži­suo­ti. Tie pro­jek­tai su­si­de­da iš dau­ge­lio įvai­ rių ele­men­tų. Įp­ras­tų tu­rų, ku­riuos ren­gia mu­zi­kan­tai, aš ne­ren­giu – taip ne­dir­bu. – 1971–1987 m. bu­vo­te Lie­tu­ vos džia­zą pla­čiai gar­si­nu­sio Via­čes­la­vo Ga­ne­li­no trio GTČ na­rys. V.Ga­ne­li­nui iš­vy­kus gy­ ven­ti į Iz­rae­lį, trio iš­si­skirs­tė. O gal pa­sta­ruo­ju me­tu kur nors vėl gro­jo­te drau­ge? – Ne. Kai bu­vo už­sa­ky­mų, gro­jo­me Ang­li­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je. Jei yra už­sa­ ky­mas, fi­nan­sa­vi­mas, ga­li­me su­

si­tik­ti ir dirb­ti įvai­rio­se pa­sau­lio vie­to­se. – Kon­cer­tai su V.Ga­ne­li­no trio jums, kaip mu­zi­kan­tui, tur­būt la­bai daug da­vė? – Be abe­jo. V.Ga­ne­li­nas – ge­nia­lus mu­zi­kan­tas. Ga­li­ma sa­ky­ti, man pa­si­se­kė. – Ku­ris jū­sų kon­cer­tas – su V.Ga­ne­li­no trio, sa­vo kvar­te­ tais ar Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­jos big­ben­du – bu­vo ypa­tin­gas? Neuž­mirš­ta­mas? – Tu­rė­jau šim­tus pro­gra­mų, pro­ jek­tų. Neat­si­me­nu. Ne­ga­liu pa­sa­ ky­ti. Kiek­vie­ną­kart spren­di konk­ re­tų už­da­vi­nį. – Ar jau­nys­tė­je tu­rė­jo­te, o gal ir da­bar tu­ri­te sa­vo džia­zo die­vai­ tį – idea­lą?

– Jei­gu bū­tu­mė­te li­kęs Je­ka­te­ rin­bur­ge, ar bū­tu­mė­te pa­sie­kęs tiek daug, kiek pa­sie­kė­te ap­si­ gy­ve­nęs Lie­tu­vo­je? – Tai pri­klau­so nuo žmo­nių. Į Vil­ nių at­va­žia­vau tam, kad dirb­čiau su V.Ga­ne­li­nu ir V.Ta­ra­so­vu, – ta­ da bu­vo mū­sų trio. Bu­vo konk­re­tus tiks­las – kū­ry­bi­nis. Spe­cia­liai dėl jo 1971 m. ir at­va­žia­vau. – Ko­kį įspū­dį ta­da jums pa­da­ rė Vil­nius? – Bu­vo la­bai ma­žas mies­tas. Ža­vus. Je­ka­te­rin­bur­gas už jį bu­vo dau­giau kaip tris­kart di­des­nis. Mėgs­tu Vil­ nių ir Lie­tu­vą. Ne­se­niai va­žia­vau Pa­ne­mu­nės ke­liu ir tu­rė­jau to­kį di­ de­lį ma­lo­nu­mą. Gy­ve­nau so­dy­bo­je. Vis­kas pa­da­ry­ta pa­sa­kiš­kai. Kau­ no se­na­mies­tį ap­lan­kiau – ne­bu­vau ten gal 35-erius me­tus. Kai at­va­ žiuo­ji į Kau­ną, dir­bi ar­ba Fil­har­mo­ ni­jo­je, ar­ba Mu­zi­ki­nia­me teat­re, ki­ tur nuei­ti nė­ra lai­ko. O se­na­mies­tis ten – pui­kus. Ja­me bu­vo to­kia pui­ ki at­mos­fe­ra. Vil­nius – tai ap­skri­tai at­ski­ra dai­na. Kai kur nors iš­va­žiuo­ju, – pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je rei­kė­jo gy­ ven­ti sep­ty­nis mė­ne­sius, – jau po dvie­jų sa­vai­čių pra­de­du kraus­ty­ tis iš pro­to. Šiaip taip pra­trau­kiau tuos sep­ty­nis mė­ne­sius, – rei­kė­jo ten dirb­ti, bu­vo vi­so­kių rei­ka­lų, – kol atė­jo lai­kas grįž­ti į Vil­nių.

„Sodo kraitė“ vėl kviečia miestiečius mokytojų namų kiemelyje bus vaišinama karšta šviežia sriuba tiesiai nuo laužo. Na, o šeštadienį 12 val. kiemelis kvies vaikučius. Čia vyks „Mini Cooper“ automobilių pleneras-piknikas, kurį organizuoja Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla. Vaikai savo meninius sugebėjimus galės atskleisti piešdami ant automobilių. Šį renginį vainikuos pasivažinėjimas išmargintais automobiliais. Tie, kurie į mugę apsipirkti vyksta kasmet, turėtų rasti ir jau pamėgtų produktų. Vilniaus mokytojų namų renginių vadybininkės Ramunės Butkutės teigimu, kai kurie pardavėjai dalyvauja nuo pat pirmosios mugės. „Prekybininkai suvažiuoja iš Biržų, Panevėžio rajono, Grūto, daug kauniečių atvyksta. Tikrai didelė dalis atvykstančių prekybininkų, kurių šiais metais turėsime apie 60, atvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių“, – tikino R.Butkutė.

Vaida Kalinkaitė v.kalinkaite@diena.lt

Spalio 4 ir 5 d. jau 23-ią kartą Vilniaus gatvėje ir Vilniaus mokytojų namų kiemelyje įsikurs rudens mugė „Sodo kraitė“. Vilniečiai galės įsigyti rudens gėrybių, įvairių sodinukų ir sudalyvauti renginiuose.

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje mugės metu taip pat veiks Vilniaus ikimokyklinių įstaigų vaikų ir mokytojų paroda „Skulptūros iš rudens gėrybių“. Ją bus galima apžiūrėti iki pat spalio 10 d.

Tikrai didelė dalis atvykstančių prekybininkų, kurių šiais metais turėsime apie 60, atvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių.

Eismo ribojimai Visos šventės metu kiemelyje turėjo būti eksponuojama ir Silvijos Petniūnaitės rankdarbių paroda. Tačiau likus kelioms dienoms paaiškėjo, kad dėl techninių kliūčių lankytojai parodos negalės išvysti. Džiugi žinia norintiems pasišildyti – penktadienį nuo 13 val.

Organizuojant mugę-parodą „Sodo kraitė“, bus ribojamas transporto eismas Vilniaus gatvės dalyje tarp Benediktinių ir Klaipėdos gatvių. Taip pat renginio vietoje bus draudžiamas automobilių stovėjimas.

„„Tradicija: kurie į mugę apsipirkti vyksta kasmet, turėtų rasti ir jau

pamėgtų produktų. 

Ant­ra­die­nis

Ant­ra­die­nis

Sa­vi­val­dy­bė su­tei­kė lei­di­mą kon­cer­ no „Icor“ ne­tie­sio­giai val­do­mai įmo­ nei „Ree­ner­gy“ Vil­niu­je, ša­lia Ga­riū­nų tur­ga­vie­tės, sta­ty­ti 250 mln. li­tų at­lie­ kų de­gi­ni­mo ga­myk­lą. Jos pro­jek­tas jau baig­tas, ta­čiau sta­ty­bų pra­džios da­ ta ne­ži­no­ma. Sta­ty­bos už­truk­tų apie pust­re­čių me­tų. Ga­myk­la sta­to­ma pri­ va­čio­mis lė­šo­mis. Nei vals­ty­bės, nei ES fon­dų pa­ra­mos sta­ty­boms ne­bus pra­ šo­ma. Pla­nuo­ja­ma, kad ga­myk­la su­nau­ dos apie 170 tūkst. to­nų ko­mu­na­li­nių at­ lie­kų per me­tus, o jos ši­lu­mi­nė ga­lia bus 49,9 MW.

Pra­dė­ta pre­ky­bos par­ko „Do­musP­ro“ ties Uk­mer­gės ir Bie­liū­nų gat­vių san­kry­ža sta­ty­bos dar­bai. Pir­mas eta­pas bus baig­ tas jau 2014 m. pa­va­sa­rį. Pa­bai­gus sta­ ty­bas bus su­kur­ta apie 200 dar­bo vie­tų,

Margaritos Vorobjovaitė nuotr,

o 12 tūkst. kv. met­rų pre­ky­bos par­ke įsi­ kurs 25 par­duo­tu­vės. Mies­to me­ras Ar­tū­ ras Zuo­kas svei­kin­da­mas įmo­nę džiau­gė­ si, kad sta­ty­bų rin­ka at­si­gau­na, o mies­to va­ka­ri­nė da­lis ple­čia­si bei gra­žė­ja.


4

spalio 3–9, 2013

miestas

Baž­ny­čios sta­ty­ba sken­di int­ri­g Net toks, re­gis, šven­tas rei­ka­las, kaip baž­ ny­čios sta­ty­ba, ga­li virs­ti ne­san­tai­kos ir int­ri­gų ži­di­niu. Pla­nai Pa­ši­lai­čiuo­se pa­sta­ ty­ti Pa­lai­min­to­jo Jo­no Pau­liaus II baž­ny­čią jau še­še­rius me­tus sken­di šia­me liū­ne. Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaitė@diena.lt

Pra­dė­jo iš­si­su­ki­nė­ti

Dar 2007-ai­siais Vil­niaus ar­ki­vys­ ku­pi­jos eko­no­mo tar­ny­bos ir Lie­ tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos suor­ ga­ni­zuo­to at­vi­ro ar­chi­tek­tū­ri­nio kon­kur­so 1-oji vie­ta ati­te­ko Do­nal­ do Trai­naus­ko va­do­vau­ja­mai ar­ chi­tek­tų gru­pei. Ją iš 20 kon­ku­ren­ tų pa­si­rin­ko spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­rią su­da­rė ne tik ar­chi­tek­tai, bet ir pa­ tys ar­ki­vys­ku­pi­jos at­sto­vai. Vis dėl­ to tuo Pa­lai­min­to­jo Jo­no Pau­liaus II baž­ny­čios „sta­ty­bos“ ir bai­gė­si. „Ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­ja, ku­ri ir bu­vo kon­kur­so už­sa­ko­vė, mums ža­dė­jo, kad pro­jek­tas neil­gai tru­ kus bus pra­dė­tas įgy­ven­din­ti. Ta­ čiau nuo pa­sta­ro­jo mū­sų po­kal­bio praė­jus maž­daug me­tams jie ži­ niask­lai­do­je pa­skel­bė, kad ruo­šia­

si vyk­dy­ti ki­tą pro­jek­tą“, – pa­sa­ ko­jo ar­chi­tek­tas D.Trai­naus­kas. Pa­sak jo, ar­ki­vys­ku­pi­jos eko­no­ mas Ri­man­tas Dal­gė­da pro­jek­to vil­ ki­ni­mą vis ar­gu­men­tuo­da­vo pi­ni­gų sto­ka dėl kri­zės ar ki­to­mis pro­ble­ mo­mis. Eko­no­mas taip pat ža­dė­da­ vo su­si­siek­ti, ta­čiau jo skam­bu­čių D.Trai­naus­kas vis ne­su­lauk­da­vo. Neį­ti­ko as­me­niš­kai A.J.Bač­kiui?

„Vė­liau jie mums pa­sa­kė, kad da­ ro kaž­ko­kį ki­tą pro­jek­tą, ta­čiau iš jų ne­su­lau­kė­me jo­kio ar­gu­men­to, ko­ dėl mū­sų pro­jek­tas ne­tin­ka­mas“, – skun­dė­si ar­chi­tek­tas. „Mes su­pran­ta­me, kad vi­sur yra sa­vi in­te­re­sai, sta­ty­bos, pi­ni­gai. Bet kai to­kius da­ly­kus pra­de­da da­ ry­ti Bažnyčia… Vė­liau su­ži­no­jo­me, kad pa­čiam kar­di­no­lui Aud­riui Juo­ zui Bač­kiui pro­jek­tas neį­ti­ko as­me­ niš­kai, nors mes lai­mė­jo­me, o ko­

mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta ir iš ku­ri­jos at­sto­vų“, – pri­dū­rė jis. D.Trai­naus­kas su ko­le­go­mis to­ kį el­ge­sį ap­skun­dė Lie­tu­vos ar­chi­ tek­tų są­jun­gai, ku­ri bu­vo vie­na iš kon­kur­so or­ga­ni­za­to­rių. Są­jun­gos eti­kos ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no, kad toks el­ge­sys ne­ko­rek­tiš­kas, ta­čiau ar­ki­ vys­ku­pi­jos at­sto­vų šis nu­ta­ri­mas nė kiek ne­su­jau­di­no. Tie­sa, ar­chi­tek­tas dar ti­ki­si, kad, į val­džią atė­jus nau­jam ar­ki­vys­ku­pui Gin­ta­rui Gru­šui, rei­ka­lai pa­ju­dės.

Ži­no­te, kaip pas mus, šei­mi­nin­kas yra ir sa­vo žo­džio šei­mi­ nin­kas: no­riu – duo­ du žo­dį, no­riu – at­ sii­mu. Tarp to­kių žmo­nių – ir dva­si­niai va­do­vai. Pa­si­rin­ko ki­tą

Vis dėl­to šių me­tų pa­va­sa­rį pa­ skelb­ta, kad ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­ ja pa­si­rin­ko ki­tą ar­chi­tek­tą Kęs­tu­ tį Pem­pę baž­ny­čiai Pa­ši­lai­čiuo­se pro­jek­tuo­ti.

„Idė­ją jau se­niai ne­šio­jau sa­vo šir­dy­je: kaip įam­žin­ti pa­lai­min­to­jo po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II vi­zi­tą Lie­tu­vo­je? Rug­sė­jį su­kaks ly­giai 20 me­tų, kai Šven­ta­sis Tė­vas čia lan­ kė­si, tad gi­mė idė­ja tarp Jus­ti­niš­ kių ir Pa­ši­lai­čių kur­ti jo var­du pa­ va­din­tą pa­ra­pi­ją. Ten gy­ve­na daug žmo­nių, ti­kin­tie­siems nė­ra kur su­ si­rink­ti, rei­kia va­žiuo­ti ar­ba į Vil­ niaus Pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­ čio pa­ra­pi­ją, ar­ba į Kal­va­ri­jas, nes Fa­bi­jo­niš­kė­se taip pat nie­ko nė­ra“, – tuo­met del­fi .lt sa­kė kar­di­no­las A.J.Bač­kis. Bet ne­pa­mi­nė­jo, kad pro­jek­tas bu­vo at­rink­tas be jo­kio vie­šo kon­ kur­so. Pats ar­chi­tek­tas K.Pem­pė ne­la­bai nu­si­tei­kęs bend­rau­ti su ži­niask­lai­ da ir ne­no­rė­jo pa­sa­ko­ti apie san­ty­ kius su ar­ki­vys­ku­pi­ja. „Nie­kas man jo­kių kal­ti­ni­mų ne­ me­ta ir nie­kas ten da­bar ne­vyks­ta. Ne­si­jau­din­ki­te, ga­li­te ra­miai mie­ go­ti. Aš apie tai vi­siš­kai nie­ko ne­ži­ nau, nie­ko ne­ga­liu pa­ko­men­tuo­ti. Ta­me eta­pe tu­rė­jau to­kį pa­siū­ly­ mą, pa­gim­džiau idė­ją, o to­liau nie­ ko ne­ži­nau – ne aš spren­džiu“, – ap­ta­kiai kal­bė­jo jis. Pir­mi­nio baž­ny­čios pro­jek­to, su ku­riuo kon­kur­są lai­mė­jo D.Trai­ naus­ko ar­chi­tek­tų gru­pė, sti­lis­ti­

6

ka – skan­di­na­viš­ka mi­ni­ma­lis­ti­nė. Pa­sak pro­jek­to au­to­rių, mo­der­nia­ me ny­kia­me mik­ro­ra­jo­ne tik­tų bū­ tent to­kio ar­chi­tek­tū­ri­nio sti­liaus ob­jek­tas. K.Pem­pės pro­jek­tas – kiek ki­toks. Jo siū­lo­ma baž­ny­čia ne to­kia mi­ni­ma­lis­ti­nė, jos sti­lis­ ti­ka la­biau bi­zan­ti­nė. Baž­ny­čios el­ge­sys ste­bi­na

Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Gin­tau­tas Bla­žiū­nas sa­ kė, kad to­kių at­ve­jų, kai ig­no­ruo­ ja­mi ar­chi­tek­tū­ri­nių kon­kur­sų lai­mė­to­jai, Lie­tu­vo­je tik­rai ne vie­ nas. Ta­čiau at­ve­jis, kai taip el­gia­si Baž­ny­čia, jam ir­gi at­ro­do keis­tas. „Vil­niu­je bu­vo vi­so­kio plau­ko kon­kur­sų, ku­rie ne­si­bai­gė nie­kuo. Šiuo at­ve­ju kon­kur­so nu­ga­lė­to­ jas bu­vo iš­rink­tas. Ar­chi­tek­tū­ri­nio pro­jek­to au­to­rių pa­kei­ti­mas įvy­ko be mū­sų ži­nios. Jei bū­tu­me ži­no­ję to­kį da­ly­ką, bū­tu­me jam prie­ši­nę­ si“, – aiš­ki­no G.Bla­žiū­nas. Jis pri­ si­pa­ži­no, kad ir jam neaiš­ku, kaip vyks­tant pro­jek­tui at­si­ra­do nau­jas ar­chi­tek­tas. „Ži­no­te, kaip pas mus, šei­mi­nin­ kas yra ir sa­vo žo­džio šei­mi­nin­kas: no­riu – duo­du žo­dį, no­riu – at­sii­ mu. Kad ir kaip bū­tų gai­la, tarp to­ kių žmo­nių – ir dva­si­niai va­do­vai“, – pri­dū­rė jis. Ku­ri­ja pro­ble­mų ne­ma­to

mln. li­tų – to­kia baž­ny­čios, dėl ku­rios vyks­ta ko­va, sta­ty­bų kai­na.

„„Iš­me­tė: ar­chi­tek­to D.Trai­naus­ko va­do­vau­ja­mos ar­chi­tek­tų gru­pės parengtas Pa­ši­lai­čių ra­jo­no baž­ny­čios pro­jek­tas, kaip ti­ki­na au­to­riai, neį­ti­ko

bu­vu­siam ar­ki­vys­ku­pui A.J.Bač­kiui. 

Pro­jek­to au­to­rių iliust­ra­ci­ja

Su ar­ki­vys­ku­pi­jos eko­no­mu R.Dal­ gė­da su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko, ta­čiau už jį at­sa­ky­mus pa­tei­kė eko­no­mo tar­ny­bos ad­vo­ka­tas Da­rius Kru­ko­ nis. Pa­sak jo, eko­no­mas už baž­ny­ čios Pa­ši­lai­čiuo­se, da­bar jau pa­va­ din­tos Pa­lai­min­to­jo Jo­no Pau­liaus II baž­ny­čia, pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą ir su juo su­si­ju­sius spren­di­mus nė­ ra at­sa­kin­gas. Vi­si spren­di­mai, kur, ka­da ir kaip bus sta­to­ma baž­ny­čia, išim­ti­ne tei­se – ar­ki­vys­ku­po ran­ ko­se. „Baž­ny­čios vi­sa­da il­gai pla­nuo­ ja­mos ir sta­to­mos. Yra daug pa­ vyz­džių, kai baž­ny­čias ke­lis šim­tus me­tų sta­to. Eko­no­mo tar­ny­ba tik­ rai nie­ko ne­ži­no. Kon­kur­są or­ga­ni­ za­vo Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­ga, o eko­no­mo tar­ny­ba tik pi­ni­gus mo­ kė­jo – tai du skir­tin­gi da­ly­kai“, – ti­ki­no ad­vo­ka­tas. Jo tei­gi­mu, šiuo me­tu jo­kių parengtų baž­ny­čios sta­tymo pro­jek­tų nė­ra. O Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­ ga tik re­ko­men­da­vo vie­ną iš ga­li­ mų pro­jek­tų, ku­ris, ad­vo­ka­to žo­ džiais, tik gal­būt tik­tų baž­ny­čiai.

„Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jai – ne­pa­kar­to­ja­ma Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Į Sos­ti­nės die­nų šur­mu­lį įsi­lie­ju­ si „Vil­niaus die­nos“ ko­man­da su­ ren­gė pre­nu­me­ra­tos ak­ci­ją, o sa­ vait­raš­čio pre­nu­me­ra­to­rei Auš­rai Gri­ge­lio­nie­nei ati­te­ko ne­pa­kar­to­ ja­mas skry­dis virš sos­ti­nės oro ba­ lio­nu.

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį A.Gri­ge­lio­nie­nė oro ba­lio­nu pa­ki­lo su sa­vo vy­ru. Pa­si­ro­do, tai bu­vo jųd­vie­jų sva­jo­ nė, ku­rią pla­na­vo įgy­ven­din­ti atei­ nan­tį pa­va­sa­rį. „Mes jau se­niai pla­na­vo­me tai da­ry­ti. Čia toks at­si­tik­ti­nu­mas. Kai rei­kė­jo trauk­ti iš va­zos la­pe­

lį, vy­ro pa­klau­siau: „Ar no­ri?“ ir jis at­sa­kė: „Taip.“ Išt­rau­kė­me la­ pe­lį... Ir yra! Tik­rai bū­tu­me ir pa­ tys su­si­ruo­šę skris­ti, tik ne­ži­nau, ar ru­de­nį“, – pa­sa­ko­jo vil­nie­tė. Ji sa­k ė be­s i­d žiau­g ian­t i, kad skris­ti te­ko bū­tent ru­de­nį, kai oras ne­karš­tas ir toks gra­žus kraš­to­ vaiz­dis. „Kaip Vil­nių įsi­vaiz­duo­ji iš apa­čios, taip pa­na­šiai ir vir­šu­ je at­ro­do. Tik, sa­ky­čiau, ge­ru lai­ku skri­do­me, nes ru­duo, o ne pa­va­sa­ ris. La­bai spal­vin­gi la­pai ir vi­si ki­ ti da­ly­kai – tik­rai gra­žiau. Nors dėl oro skry­dis bu­vo ke­le­tą kar­tų ati­ dė­tas, ga­liau­siai pa­tai­kė­me pa­kil­ti tik­rai la­bai ge­ru oru“, – džiau­gė­ si „Vil­niaus die­nos“ pre­nu­me­ra­

Kai rei­kė­jo trauk­ ti iš va­zos la­pe­lį, vy­ ro pa­klau­siau: „Ar no­ri?“ ir jis at­sa­kė: „Taip.“ Išt­rau­kė­me la­pe­lį... Ir yra!

to­rė. Mo­te­ris su sa­vo vy­ru ba­lio­ nu Lie­tu­vo­je skri­do pir­mą sykį, bet už­sie­ny­je jiems yra te­kę į orą kil­ti ne kar­tą. Pa­sak jos, virš Vil­ niaus mie­lai pa­kil­tų dar – svar­bu, kad tik su ge­ra kom­pa­ni­ja.

„Dėl žiū­rė­ji­mo į mies­tą iš vir­ šaus gal ne. Bet jei su mie­la kom­ pa­ni­ja, ko­dėl ne? Tai tie­siog gra­ ži pra­mo­ga, o ne tiks­las ko­kių nors ži­nių pa­si­sem­ti. Aš taip įvar­dy­čiau skry­dį. Nors gal kam nors pra­mo­ ga ir ka­vi­nė­je pa­sė­dė­ti...“ – min­ ti­mis da­li­jo­si vil­nie­tė. Sa­vo skai­ty­to­jams no­ri­me pri­ min­ti, kad nuo šian­dien pra­si­de­ da nau­ja sa­vait­raš­čio „Vil­niaus die­na“ pre­nu­me­ra­tos ak­ci­ja. Iki lapk­ri­čio 10 d. pre­nu­me­ra­tą me­ tams bus ga­li­ma įsi­gy­ti už spe­cia­ lią 96 li­tų kai­ną. Taip pat vi­siems nau­jiems pre­nu­me­ra­to­riams pa­ do­va­no­si­me po vie­ną žur­na­lo GEO nu­me­rį.

„„Lai­mė­to­ja: „Vil­niaus die­na“ įgy­ven­d

skris­ti virš Vil­niaus oro ba­lio­nu. 


5

spalio 3–9, 2013

miestas

6p.

Norite tapti seniĹŤnaiÄ?iu? Pirmyn! Rinkimai prasidÄ—jo.

­go­se Ar­ki­vys­ku­pi­ja stab­do ir san­ktua­riu­mo pro­jek­tą

Ra­dia­to­riai jau ťil­do

NT rin­ka at­si­gau­na

Vil­niaus iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo ÄŻstai­go­se, mo­kyk­lo­se ir li­go­ni­nė­se ÄŻjung­tas ĹĄil­dy­mas. Gy­ve­na­mų­jĹł na­mĹł ir ki­tĹł pa­tal­pĹł sa­vi­nin­ kai, tin­ka­mai pa­ren­gÄ™ sa­vo ĹĄil­dy­mo sis­ te­mas ir ne­sko­lin­gi ĹĄi­lu­mos tie­kė­jui, ga­li su dau­gu­mos su­ti­ki­mu kreip­tis ÄŻ ,,Vil­niaus ener­gi­jos“ Klien­tĹł ap­tar­na­vi­mo cent­rÄ… ir pa­pra­ťy­ti ÄŻjung­ti ĹĄil­dy­mÄ… anks­Ä?iau, nei bus priim­tas Vil­niaus sa­vi­val­dy­bÄ—s spren­ di­mas pra­dė­ti vi­suo­ti­nÄŻ ĹĄil­dy­mo se­zo­nÄ….

Va­sa­ros mė­ne­siais nau­jos sta­ty­bos bu­tĹł par­da­vi­mas Vil­niu­je bu­vo net 42 pro­c. di­des­nis ne­gu praė­ju­siais me­ tais, o, Re­gist­rĹł cent­ro duo­me­ni­mis, ĹĄi va­sa­ra 31 pro­c. ak­ty­ves­nÄ— san­do­ riĹł at­Şvil­giu nei per­nai. Tre­Ä?iÄ… 2013 m. ket­vir­tÄŻ ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) vys­ ty­to­jai Vil­niu­je par­da­vÄ— dau­giau nei 650 bu­tĹł, vi­du­ti­niť­kai be­veik po 220 bu­tĹł per mė­ne­sÄŻ.

Vandentvarkos problemos Naujojoje Vilnioje jau greit bus iĹĄsprÄ™stos Dalia GiriĹŤnaitÄ— PrieĹĄ ke­le­tÄ… me­tĹł Lie­tu­vos len­kĹł rin­ki­mĹł ak­ci­jos at­sto­vai (LLRA) bu­vo pa­si­ťo­vÄ™ Vil­niaus An­ta­kal­ nio ra­jo­ne sta­ty­ti Die­vo gai­les­tin­ gu­mo san­ktua­riu­mÄ…. Tuo­met LLRA at­sto­vai tei­gÄ—, kad spe­cia­lus ĹĄven­tyk­lĹł komp­lek­sas ga­lė­tĹł bō­ti ÄŻsteig­tas Gry­bo gat­vė­ je, ne­to­li ĹĄv. Faus­ti­nos na­mo, ku­ ria­me, pa­sak le­gen­dĹł, vie­nuo­lei ap­si­reiť­kÄ— Jė­zus. Toks siō­ly­mas bu­vo ar­gu­men­tuo­ja­mas pa­di­dė­ sian­Ä?iais tu­ris­tĹł, pi­lig­ri­mĹł srau­ tais Vil­niu­je. Jei tuo me­tu Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­ jos ku­ri­ja bō­tĹł pa­tei­ku­si siō­ly­mĹł ir pri­ta­ru­si san­ktua­riu­mo sta­ty­boms sos­ti­nė­je, mies­to val­dĹžia pro­jek­tui bō­tĹł uŞ­de­gu­si Ĺža­liÄ… ĹĄvie­sÄ…. Ta­Ä?iau ku­ri­jos at­sto­vai tuo­met at­rė­Şė, kad pla­nĹł ÄŻgy­ven­din­ti to­kÄŻ pro­jek­tÄ… nie­ka­da rim­tai ne­svars­tÄ—.

Ar­ki­vys­ku­pi­ja iĹĄ jĹł ne­pa­si­rin­ko nÄ— vie­no. Ar­ki­vys­ku­pi­jos ko­mu­ni­ka­ci­ jos koor­di­na­to­rÄ— Ĺ˝i­vi­lÄ— Ĺ e­po­ rai­ty­tÄ— taip pat tvir­ti­no, kad nÄ— vie­nas pro­jek­tas ne­bu­vo pa­si­ rink­tas. O ka­da pro­ce­sas ga­lė­tĹł pa­ju­dė­ti, ku­ri­jos at­sto­vai min­ Ä?iĹł ne­tu­ri, nes nau­ja­sis ar­ki­vys­ ku­pas ĹĄiuo me­tu tik pe­ri­ma vi­ sus vys­ku­pi­jos dar­bus ir ban­do ÄŻ juos ÄŻsi­gi­lin­ti. „Bus ap­svars­ty­ti vi­si „uĹžâ€œ ir „prieĹĄâ€œ, kaip ir ki­tuo­se spren­di­ muo­se. Rei­kia ap­svars­ty­ti daug da­ly­kĹł, lė­ťos taip pat yra vie­nas jĹłâ€œ, – sa­kÄ— Ĺ˝.Ĺ e­po­rai­ty­tÄ—. Be­je, jei bō­tĹł pa­si­rink­tas ku­ ris vie­nas iĹĄ ĹĄiĹł dvie­jĹł pro­jek­ tĹł, baŞ­ny­Ä?ios sta­ty­bĹł kai­na ne­ si­keis­tĹł – at­siei­tĹł apie 6 mln. li­tĹł.

a do­va­na

Naujosios Vilnios gyventojai gali ramiau atsikvėpti. Iť mirties taťko pagaliau pajudėjo bene labiausiai lauktas pastarojo meto projektas – jau visai netrukus kai kuriose rajono gatvėse bus pradėti tiesti centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklai. Tinklus nuties iki 2014 m. pabaigos

ÄŽgyvendinus antrÄ…jÄŻ UAB „Vilniaus vandenys“ projekto „Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo infrastruktĹŤros renovavimas ir plÄ—tra Vilniaus mieste“ etapÄ…, nauji vandentiekio ir nuotekĹł tinklai nusidrieks ne tik Naujosios Vilnios bei KairÄ—nĹł, bet ir septyniĹł kitĹł gyvenvieÄ?iĹł – AntaviliĹł, DaniliĹĄkiĹł, Pavilnio, SB „ŠeĹĄkinė“, SB „Jurginas“, GineitiĹĄkiĹł, TrakĹł VokÄ—s – teritorijose. Pirmosios sutartys su atskirĹł didĹžiojo projekto „Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo infrastruktĹŤros renovavimas ir plÄ—tra Vilniaus mieste“ daliĹł rangovais pasiraĹĄytos dar 2012 m. vasaros pabaigoje. DÄ—l kilusiĹł teisminiĹł ginÄ?Ĺł su konkurso dalyviais uĹžsitÄ™sÄ— Naujosios Vilnios ir KairÄ—nĹł projekto pirkimo procedĹŤros, taÄ?iau rugsÄ—jÄŻ su rangove UAB „Litcon“ pasiraĹĄyta projektavimo ir statybos darbĹł sutartis. BendrovÄ— projektÄ… tikisi ÄŻgyvendinti iki 2014 m. pabaigos, tad vietos gyventojai jau maĹždaug po metĹł galÄ—s dĹžiaugtis puikios kokybÄ—s geriamuoju centralizuotai tiekiamu vandeniu ir civilizuotu, visas sanitarines ir ekologines normas atitinkanÄ?iu nuotekĹł tvarkymu. „Naujosios Vilnios projektÄ… sudaro du etapai – nuotekĹł tinklĹł ÄŻrengimas paÄ?ioje Naujojoje Vilnioje ir tolesni vandentiekio bei nuotekĹł tinklĹł plÄ—tros darbai KairÄ—nuose. Darbai Naujojoje Vilnioje prasidÄ—s dar ĹĄiemet, nes tai teritorijai jau parengtas techninis projektas, o KairÄ—nuose vieĹĄojo pirkimo konkursÄ… laimÄ—jusi ÄŻmonÄ— turÄ—s pirmiausia parengti techninÄŻ projektÄ… ir tik tada galÄ—s vykdyti statybas. TaÄ?iau darbai ir ten prasidÄ—s visai netrukus – pavasarÄŻâ€œ, – komentavo UAB „Vilniaus vandenys“ PlÄ—tros ir pardavimo skyriaus direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas. Gyvens patogiau

di­no A.Gri­ge­lio­nie­nės sva­jo­nę – pra­ Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Naujojoje Vilnioje bus nutiesta 8,104 km nuotekĹł tinklĹł, pastatytos dvi nuotekĹł siurblinÄ—s. Ĺ iame etape nuotekĹł tinklĹł statybos darbai bus vykdomi G.Ĺ˝emkalnio, S.RaĹĄtikio, B.LaurinaviÄ?iaus, BiÄ?iĹł, Medaus, KloniĹł, RugiagÄ—liĹł, DraugystÄ—s, TopoliĹł, GandrĹł, UĹž-

kiemio, Kampo, A.KojelaviÄ?iaus gatvÄ—se. KairÄ—nuose planuojama nutiesti 4,7 km nuotekĹł tinklĹł, 5,1 km vandentiekio tinklĹł ir pastatyti 3 nuotekĹł siurblines. Vandentiekio tinklai bus klojami AsiĹŤkliĹł, GailiĹł, GubojĹł, LubinĹł, MeldĹł, LiĹžiĹĄkiĹł, ÄŒ.Kudabos, J.ÄŒerskio, T.Ivanausko gatvÄ—se, nuotekĹł tinklai – GailiĹł, LubinĹł, LiĹžiĹĄkiĹł, ÄŒ.Kudabos, T.Ivanausko, J.ÄŒerskio gatvÄ—se. L.Didrikas atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad gyvenvieÄ?iĹł teritorijos, kuriose vykdomi vandentiekio ar nuotekĹł tinklĹł tiesimo darbai, buvo atrinktos pagal ďŹ ziniĹł rodikliĹł kiekÄŻ. „Naujoji Vilnia – didelÄ— teritorija, dalis jos gyventojĹł jau turi vandens ir nuotekĹł tinklus, taÄ?iau nemaĹžai ĹžmoniĹł dar ne. ÄŽgyvendindami projektÄ… tinklus paklosime teritorijoje, kur daugiausia gyventojĹł. TolesnÄ— Naujosios Vilnios plÄ—tra numatyta bĹŤsimuose plÄ—tros etapuose iki 2020 m.“, – pasakojo specialistas. Naujojoje Vilnioje ir KairÄ—nuose prie centralizuotĹł vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł planuojama prijungti 700 gyventojĹł. IĹĄ viso ÄŻgyvendinus projektÄ… „Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo infrastruktĹŤros renovavimas ir plÄ—tra Vilniaus mieste“ tokiĹł ĹžmoniĹł bus daugiau kaip pustreÄ?io tĹŤkstanÄ?io. Prijungs ir mokyklas

Tiek Naujojoje Vilnioje, tiek KairÄ—nuose centralizuoto vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł laukia ne tik gyvenamĹłjĹł namĹł gyventojai, bet ir Naujojoje Vilnioje esanÄ?iĹł Vilnios pagrindinÄ—s mokyklos bei Juzefo Ignacijaus KraĹĄevskio vidurinÄ—s mokyklos darbuotojai bei mokiniai. Iki ĹĄiol centralizuotos nuotekĹł sistemos neturÄ—jusios mokyklos iĹĄgyveno sudÄ—tingÄ… laikotarpÄŻ. J.I.KraĹĄevskio vidurinÄ—s mokyklos direktorÄ— Gelena JuchneviÄ? pasakojo, kad mokymo ÄŻstaiga veikia nuo 1953 m., todÄ—l vietinÄ—s kanalizacijos sistema bei vamzdynai jau pasenÄ™ ir reikalauja atnaujinimo: „Taisymas Ä?ia jau nebepadÄ—s, reikia diegti naujÄ… sistemÄ…. Turime 500 mokiniĹł, be administracijos, vadinasi, ir nuotekĹł susidaro nemaĹžai. NuotekĹł iĹĄveĹžimÄ… mums apmoka savivaldybÄ—, bet per metus susidaro apie 30 tĹŤkst. litĹł – tai didĹžiulÄ— suma. Labai laukiame suplanuotĹł vamzdyno tiesimo darbĹł.“ Mokykla permainĹł laukÄ— jau kurÄŻ laikÄ…. „DaugybÄ™ metĹł naudojamÄ—s vietinÄ—s kanalizacijos tinklu – ÄŻ surinktuvÄ… surenkamos nuotekos, jas reikia iĹĄveĹžti vienÄ…, du kartus per savaitÄ™. Kai lyja smarkus lietus, surinktuvas prisipildo dar

ď ŽDarbai: VcV`\Ă&#x;TfcR[QV[b`]_\WRXaĂ–Ob`[baVR`aN $XZcN[QR[aVR

XV\V_!&%XZ[b\aRXĂşaV[XYĂş

greiÄ?iau, tada bÄ—ga per virĹĄĹł, kyla daug problemĹł, – kraupiÄ… situacijÄ… apibĹŤdino mokyklos direktorÄ—s pavaduotoja ĹŤkio reikalams Galina Gaidij. – Viso kvartalo gyventojai senojoje Naujosios Vilnios dalyje turi tokiĹł bÄ—dĹł, mes kreipÄ—mÄ—s ÄŻ Seimo narius, savivaldybÄ™ ir seniai laukiame pokyÄ?iĹł.“ TokiÄ… susidariusiÄ… situacijÄ…, kai centralizuoto nuotekĹł tvarkymo neturi mokymo ÄŻstaiga, L.Didrikas aiĹĄkino chaotiĹĄka miesto plÄ—tra: „Kai Vilniuje buvo planuojami daugiabuÄ?iĹł kvartalai, ten pirmiausia buvo klojami komunikacijĹł tinklai, tada jau statomi namai, asfaltuojami keliai, statoma socialinÄ— infrastruktĹŤra, o privaÄ?iĹł namĹł kvartalai stichiĹĄkai plÄ—tÄ—si pleÄ?iantis miestui, ten paruoĹĄtĹł tinklĹł jau nebuvo.“ ÄŽgyvendina reikalavimus

Pagal ES direktyvas kiekvienas pilietis turi turÄ—ti priÄ—jimÄ… prie ĹĄvaraus geriamojo vandens, o nuotekos miestuose turi bĹŤti tvarkomos centralizuotai. ES siekia, kad visose ĹĄalyse narÄ—se iki 2015 m. 95 proc. urbanizuotĹł teritorijĹł gyventojĹł bus suteiktas priÄ—jimas prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł. Tam ir ÄŻgyvendinami tinklĹł plÄ—tros projektai.

Pirmajame vandentiekio ir nuotekĹł tinklĹł plÄ—tros Vilniaus mieste projekto etape aĹĄtuoniose minÄ—tose gyvenvietÄ—se buvo paklotos centralizuotos tinklĹł magistralÄ—s. Vykdant antrojo etapo darbus klojami kvartaliniai tinklai. UAB „Vilniaus vandenys“ projektÄ… „Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo infrastruktĹŤros renovavimas ir plÄ—tra Vilniaus mieste“ ÄŻgyvendina pagal ES Sanglaudos skatinimo veiksmĹł programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto priemonÄ™ „Vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo sistemĹł renovavimas ir plÄ—tra“. Projekto vykdytojai UAB „Vilniaus vandenys“ projektui ÄŻgyvendinti skirta 31 004 897,67 Lt: 27 741 224,23 Lt ES fondo ir 3 263 897,67 Lt valstybÄ—s biudĹžeto lÄ—ĹĄĹł. Projekto vykdytojas ÄŻsipareigojo projektui ÄŻgyvendinti skirti ne maĹžiau nei 1 633 219,83 Lt. ES parama – investicija ÄŻ jĹŤsĹł ateitÄŻ! UĹžs. 1170255


6

spalio 3–9, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Pra­mo­gų vil­ni Nors žie­mos se­zo­nas dar ne­pra­si­dė­jo, jau rū­pi­na­ma­si, kaip ak­ty­viai ga­lės jį leis­ti mies­to gy­ven­to­jai. Ru­de­nį bėg­si­ me kro­są, žie­mą – sli­di­nė­si­me ir, jei pa­si­ seks, čiau­žy­si­me di­džiau­sio­je Vil­niaus čiuo­žyk­lo­je po at­vi­ru dan­gu­mi. „„Rin­ki­mai: no­rė­da­mi tap­ti se­niū­nai­čiu, nuei­ki­te į sa­vo se­niū­ni­ją, ten gau­si­te pa­ra­šų rin­ki­mo la­pus, o ta­da tu­

rė­si­te ap­klaus­ti sa­vo se­niū­nai­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je esan­čius kai­my­nus. Su­rin­kę pa­ra­šus la­pus ati­duo­ti tu­ri­te per spa­lį.  Ed­ga­ro Ani­si­men­kos / BFL nuo­tr.

No­ri­te tap­ti se­niū­nai­čiu? Pir­myn! Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Vi­są spa­lį vyks Vil­niaus mies­to se­ niū­nai­ti­jų se­niū­nai­čių rin­ki­mai. Jei tu­ri­te no­ro ak­ty­viai už­siim­ti bend­ruo­me­ni­ne veik­la, į šį trau­ki­ nį dar ga­li­te su­spė­ti.

500 žmo­nių, se­niū­nai­čių rin­ki­mas vyks­ta gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­me bal­ suo­jant už vie­ną ar ki­tą as­me­nį. Jei se­niū­nai­ti­ja di­des­nė, ren­ka­mi se­ niū­nai­ti­jos gy­ven­to­jų pa­ra­šai.

Kan­di­da­tuo­ti ga­li­te ir jūs

Prieš dve­jus me­tus at­si­ra­du­sios se­ niū­nai­ti­jos iš­si­rin­ko ir sa­vo se­niū­ nai­čius. Suė­jus dve­jiems ka­den­ci­ jos me­tams, šį­met bir­že­lį jau įvy­ko pir­ma­sis nau­jų se­niū­nai­čių rin­ki­ mo eta­pas. Per jį bu­vo iš­rink­ta 110, o da­bar – vi­są spa­lį, vyks­tant ant­ ra­jam rin­ki­mų eta­pui, – ren­ka­mi 28 Vil­niaus mies­to se­niū­nai­čiai. „Lapk­ri­čio pra­džio­je su­si­rin­ku­si ko­mi­si­ja api­bend­rins re­zul­ta­tus ir iš­rinks se­niū­nai­čius“, – sa­kė Ver­ kių se­niū­nas Vac­la­vas Gul­bi­no­vi­ čius. Jei tai do­mi­na ir jus, į trau­ki­nį dar ne­pa­vė­la­vo­te, kaip sa­kė Vil­ niaus ta­ry­bos sek­re­to­rius Mi­ros­ la­vas Mon­ke­vi­čius. Pa­sak jo, ga­li­te nuei­ti į sa­vo se­niū­ni­ją, ten gau­si­ te pa­ra­šų rin­ki­mo la­pus, o ta­da tu­ rė­si­te ap­klaus­ti sa­vo se­niū­nai­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je esan­čius kai­my­nus. Su­ rin­kę pa­ra­šus la­pus ati­duo­ti tu­ri­ te per spa­lį. „Gy­ven­to­jai ga­li ne tik rink­ti, bet ir pa­tys kan­di­da­tuo­ti. Tu­ri­te bū­ti pil­na­me­tis, dek­la­ra­vęs sa­vo gy­ve­ na­mą­ją vie­tą se­niū­nai­ti­jos te­ri­to­ ri­jo­je, tu­rė­ti rin­ki­mų tei­sę, mo­kė­ti vals­ty­bi­nę kal­bą, tu­rė­ti ma­žiau­ siai vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Jei­gu jums rū­pi bend­ruo­me­nės pro­ble­ mos, rū­pes­čiai, spren­di­mo bū­dai, jų ieš­ko­ji­mas, ga­li­te kan­di­da­tuo­ti ir pa­ska­tin­ti ki­tus“, – tei­gė M.Mon­ ke­vi­čius.

Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius:

Gy­ven­to­jai ga­li ne tik rink­ti, bet ir pa­ tys kan­di­da­tuo­ti. „Ki­taip ta­riant, tie ke­li kan­di­ da­tai, ku­rie nu­spren­dė, kad kan­ di­da­tuo­ja, vaikš­to ir ren­ka gy­ven­ to­jų pa­ra­šus. Vi­są pa­ra­šų rin­ki­mo tvar­ką ir konk­re­čius pa­ra­šus pri­ žiū­ri se­niū­nai­čių rin­ki­mo ko­mi­si­ ja, ku­ri yra pa­tvir­tin­ta sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu. Jie tu­ri mė­ne­sį, per ku­rį pri­va­lo su­rink­ti pa­ra­šus ir pri­sta­ ty­ti se­niū­nai­čių rin­ki­mų ko­mi­si­jai. Ši su­skai­čiuo­ja, kiek ku­ris su­rin­ko pa­ra­šų, ir dau­giau­sia jų su­rin­kęs kan­di­da­tas lai­ko­mas iš­rink­tu“, – rin­ki­mų tvar­ką nu­pa­sa­ko­jo ta­ry­ bos sek­re­to­rius. Akys ir pa­ta­rė­jai

Ne­li­ki­te abe­jin­gi

Ne­tu­rin­tys min­čių kel­ti sa­vo ar ku­ rio nors pa­žįs­ta­mo žmo­gaus kan­di­ da­tū­rą ska­ti­na­mi pri­si­dė­ti prie bal­ sa­vi­mo. Jis ga­li bū­ti dve­jo­pas. Jei­gu se­niū­nai­ti­jo­je gy­ve­na ma­žiau nei

M.Mon­ke­vi­čius pri­dū­rė, kad gy­ ven­to­jai kvie­čia­mi bal­suo­ti, nes esą juk nuo mū­sų pa­čių pri­klau­ so, kaip grei­tai su­si­tvar­ky­si­me sa­ vo gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką. Pa­sak ta­ ry­bos sek­re­to­riaus, se­niū­nai­tis yra

tar­si tar­pi­nin­kas tarp gy­ven­to­jų ir se­niū­nų. „Da­bar se­niū­ni­jo­se li­ko vos po du žmo­nes. Tai tie du žmo­nės – ką jie ga­li pa­da­ry­ti? O se­niū­nai­čiai yra tar­si sa­vo at­sto­vau­ja­mos te­ri­to­ri­jos akys ir se­niū­no pa­ta­rė­jai“, – jam pri­ta­rė ir Ver­kių se­niū­nas V.Gul­ bi­no­vi­čius. Į se­niū­nai­čius kan­di­da­tus ga­li kel­ti ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ ci­jos, aso­cia­ci­jos, įstai­gų bei or­ga­ ni­za­ci­jų ko­lek­ty­vai, vei­kian­tys se­ niū­nai­ti­jo­je, pa­tys gy­ven­to­jai. „Tai­gi na­tū­ra­lu, kad se­niū­nai­tis tam­pa bū­tent jų at­sto­vu. Su tuo su­ si­ju­sios ir se­niū­nai­čių funk­ci­jos: jie ga­li svars­ty­ti, teik­ti pa­siū­ly­mą dėl se­niū­ni­jos veik­los pro­gra­mų, įvai­rių pro­jek­tų, dėl me­ti­nės se­niū­no ver­ ti­ni­mo ata­skai­tos, dėl įvai­rių šei­mų ir vai­kų tei­sių ap­sau­gos jų te­ri­to­ri­ jo­je, dėl lais­va­lai­kio, poil­sio or­ga­ni­ za­vi­mo. Ki­taip ta­riant, vis­kuo, kas vyks­ta se­niū­nai­ti­jo­je, se­niū­nai­tis tu­ri rū­pin­tis, bū­ti gy­ven­to­jų at­sto­ vu ir pa­dė­ti se­niū­nui spręs­ti tuos klau­si­mus“, – se­niū­nai­čio funk­ci­ jas įvar­di­jo M.Mon­ke­vi­čius.

Al­gos ne­gau­na, bet pi­ni­gus skirs­to Vil­niaus mies­te iš vi­so yra 21 se­niū­ni­ ja ir 166 se­niū­nai­ti­jos. Se­niū­nai pa­tys yra pa­ren­gę kiek­vie­nos se­niū­ni­jos se­ niū­nai­ti­jų su­da­ry­mo pro­jek­tus. Kiek se­niū­nai­ti­jų tu­ri vie­na ar ki­ta se­niū­ni­ ja, pri­klau­so nuo se­niū­ni­jos dy­džio. Se­niū­nai­čių pa­rei­gos yra vi­suo­me­ ni­nės. Bet pa­gal So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos bei mies­to sa­vi­ val­dy­bės ini­ci­juo­tą pro­gra­mą se­niū­ nai­ti­jų ta­ry­boms ski­ria­mas tam tik­ ras krep­še­lis. Šiems me­tams bend­ ra su­ma Vil­niaus mies­to se­niū­nai­ti­ joms sie­kė dau­giau kaip 2 mln. li­tų. Kur tuos pi­ni­gus pa­nau­do­ti, spren­ džia pa­čios se­niū­nai­ti­jos.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Čiuo­žyk­la Vin­gio par­ke

Kaip sa­kė VšĮ „Svei­kas mies­tas“ va­do­vas Man­tas Pau­laus­kas, ką tik su trenks­mu bai­gė­si va­sa­ros se­zo­nas, o žie­mos – dar ne­pas­ kelb­tas. Ta­čiau jau vi­si su­ka gal­ vas, ko­kios veik­los vil­nie­čiams pa­siū­ly­ti žie­mą. „Vie­na ga­liu pa­ža­dė­ti, kad tik­ rai bus įkur­ta čiuo­žyk­la Ro­tu­šės aikš­tė­je. Ji veiks vi­są šven­ti­nį lai­ ko­tar­pį ir po jo, apie po­rą mė­ne­ sių“, – sa­kė M.Pau­laus­kas. Praė­ju­sias žie­mas mies­te ne­di­ de­lės čiuo­žyk­los bu­vo ir Lu­kiš­ kių aikš­tė­je, ir prie Bal­to­jo til­to. M.Pau­laus­kas at­sklei­dė, kad kaip tik šiuo me­tu ta­ria­ma­si dėl di­ džiu­lės čiuo­žyk­los iš­lie­ji­mo Vin­ gio par­ke. Ji bū­tų įreng­ta te­ri­to­ri­ jo­je prie­šais est­ra­dą. „No­rė­tu­me įvyk­dy­ti to­kį pla­ną chu­li­ga­ną – pa­da­ry­ti Vin­gio par­ ke prie est­ra­dos di­džiu­lę čiuo­žyk­ lą žie­mai. Ar­ti­miau­siu lai­ku su­ si­tik­si­me su par­ko di­rek­to­riu­mi, kal­ba­me su žmo­nė­mis, ku­rie ga­ lė­tų ją ad­mi­nist­ruo­ti, pri­si­pirk­ ti pa­čiū­žų, jas nuo­mo­ti ir pan. Jei­gu bū­tų čiuo­žyk­la, ga­ran­tuo­ ju, kad žmo­nės ten at­va­žiuo­tų. Steng­tu­mės ją iš­lai­ky­ti vi­są žie­ mą“, – tvir­ti­no „Svei­ko mies­to“ va­do­vas.

Ru­de­nį – kro­sas, žie­mą – sli­dės

Kad ir kaip ten bus, ne tik pa­čiū­ žo­mis de­rė­tų pa­si­rū­pin­ti. Kaip ir praė­ju­sią žie­mą, taip ir šią veiks sli­di­nė­ji­mo tra­sos. Jos bus įkur­tos Vin­gio par­ke, Sa­pie­gi­nės miš­kuo­ se An­ta­kal­ny­je, nuo Ver­kių par­ko iki Ža­lių­jų eže­rų. Tie­sa, ga­li bū­ ti, kad Vin­gio par­ke at­si­ras sli­džių nuo­mos punk­tas. Kol lauk­si­me snie­go, vi­si kvie­ čia­mi iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gas var­žy­ bo­se „Sau­co­ny ru­dens kro­sų tau­ rė 2013“ (anks­čiau jos va­di­no­si Vil­niaus mies­to „Ru­dens kro­sų tau­rė“). Kro­sai jau vyks­ta, ar­ti­ miau­si bė­gi­mai nu­ma­ty­ti spa­lio 5 d. Sa­lo­tė­je, spa­lio 12 d. – Tur­ niš­kė­se, spa­lio 19 d. – Sa­pie­gi­ nė­je. Re­gist­ruo­tis ga­li vi­si no­rin­ tys. Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį pa­ro­dų ir kong­re­sų cent­re „Li­tex­po“ praū­ žė di­džiu­lė Vil­niaus spor­to mu­ gė. Spa­lio 19 ir 20 d. vil­nie­čių ir mies­to sve­čių dar lau­kia Žyd­rū­no Sa­vic­ko or­ga­ni­zuo­ja­mas tarp­tau­ ti­nis spor­to fes­ti­va­lis „Sie­mens“ are­no­je. Praė­ju­siais me­tais ja­me da­ly­va­vo daug pa­sau­lio ga­liū­nų, at­vy­ko įvai­rių spor­ti­nin­kų iš už­ sie­nio. Šių­me­tis ren­gi­nys, M.Pau­ laus­ko tei­gi­mu, taip pat tu­rė­tų su­ lauk­ti daug da­ly­vių ir sve­čių. Mo­kyk­lo­se te­be­vyks­ta tai­či už­ siė­mi­mai sen­jo­rams, jie pla­nuo­ja­ mi ir šal­tuo­ju me­tų lai­ku. M.Pau­

Mankš­tos pa­si­tei­si­no Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Nuo pa­va­sa­rio dvie­jo­se Vil­niaus mo­kyk­lo­se pra­dė­tas įgy­ven­din­ti mo­ki­nių mankš­tų pro­jek­tas pa­si­ tei­si­no. Šį rug­sė­jį prie jo pri­si­jun­ gė dar še­šios ug­dy­mo įstai­gos.

Ba­lan­džio mė­ne­sį dvi mies­to pro­ gim­na­zi­jos – Že­my­nos ir Pet­ ro Vi­lei­šio – ofi­cia­liai pra­dė­jo ga­ na no­va­to­riš­ką pro­jek­tą. Mo­kyk­los įsi­trau­kė į pre­ven­ci­nę pro­gra­mą vai­kams „Svei­ka atei­tis“. Po­zi­ty­via ani­ma­ci­ja pa­rem­tas pro­jek­tas ska­ ti­na vai­kus mo­kyk­lo­se spor­tuo­ti ir taip ug­dy­ti ge­res­nę fi­zi­nę bei psi­ cho­lo­gi­nę būk­lę. Šį rug­sė­jį prie pro­gra­mos pri­si­jun­gė ir dar še­šios Vil­niaus ug­dy­mo įstai­gos: lop­še­ liai-dar­že­liai „Pi­lai­tu­kas“, „Bi­tu­ tė“, „Lakš­tin­ga­la“, „Žir­mū­nė­liai“, Vil­niaus pri­va­ti gim­na­zi­ja, Vil­niaus Vilk­pė­dės dar­že­lis-mo­kyk­la. Pro­jek­to idė­jos au­to­rius San­ ta­riš­kių kli­ni­kų ki­ne­zi­te­ra­peu­ tas Ne­ri­jus Braž­džiū­nas sa­ko, kad vai­kams ek­ra­ne ro­do­ma ani­ma­

ci­ja, ku­rio­je spor­tuo­ja per­so­na­žai Svei­ka­tos Prin­cas bei Gro­žio Prin­ ce­sė, iš­ties pa­trauk­li vai­kams. „Mo­ki­niai į mankš­tą no­riai rea­ guo­ja, vis­kas ge­rai. Ypač vai­kai, lan­kan­tys pra­di­nes kla­ses. Jie ne­tgi kar­tais pra­šo pa­tys, sa­ko, kad no­ri pa­ju­dė­ti“, – pa­sa­ko­jo N.Braž­džiū­ nas. Jis taip pat tvir­ti­no, kad vai­kai jau­čia nau­dą ir no­rą. Tie­sa, mankš­ta ne­pri­vers­ti­nė ir mo­ki­niai ga­li pa­tys pa­si­rink­ti, at­ lik­ti ją ar ne. Pa­si­tel­kiant po­zi­ty­vią ani­ma­ ci­ją at­lie­ka­mi spor­to pra­ti­mai yra nau­din­gi vai­ko svei­ka­tai, nes ska­ti­na­mas ir tai­syk­lin­gas kvė­ pa­vi­mas, o tai ma­ži­na or­ga­niz­ mo stre­są. Kiek­vie­no­je mo­kyk­lo­je, ku­rio­ je vyk­do­ma pre­ven­ci­nė pro­gra­ ma, mo­ky­to­jams ne tik su­tei­kia­ma ani­muo­ta vaiz­di­nė mankš­tos me­ džia­ga, ta­čiau taip pat spe­cia­lis­tai ap­mo­ko, kaip elg­tis su vai­kais ir kaip jų veiks­mus ko­re­guo­ti. Pa­sak N.Braž­džiū­no, pre­ven­ci­ nę pro­gra­mą itin pa­lai­ko sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė bei Svei­ka­tos ap­sau­


7

spalio 3–9, 2013

miestas

ie­čiams ne­trūks ir šal­tuo­ju se­zo­nu

2

mln. li­tų – ma­žiau­siai tiek rei­kia no­rint su­tvar­ky­ti Lai­mio kal­ną. „„Klausimas: kol kas dar neaišku, ar šią žiemą slidinėsime nuo Laimio kalno. 

laus­kas už­si­mi­nė, kad ke­ti­na tar­tis ir su jo­gos klu­bais dėl ne­mo­ka­mų tre­ni­ruo­čių mies­tie­čiams. Lau­kia nau­jų šei­mi­nin­kų

„Dar ne vis­kas su­pla­nuo­ta žie­ mos se­zo­nui. Tu­ri­me vi­so­kių min­ čių, idė­jų, žiū­rė­si­me, ką leis biu­dže­ tas, ko­kios bus ga­li­my­bės“, – sa­kė M.Pau­laus­kas. Jei grįž­tu­me prie sli­ di­nė­ji­mo, pa­šne­ko­vas už­si­mi­nė ir apie lai­mė­tą kon­kur­są įsi­gy­ti 70 m kel­tu­vą vai­kams. Jį ke­ti­na­ma įreng­ ti Lai­mio kal­ne, o gal ir kur ki­tur,

kad bū­tų ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti sli­di­ nė­ji­mo pa­mo­kė­les ma­žie­siems. Tie­ sa, kas lau­kia pa­ties Lai­mio kal­no – jau se­niai do­mi­na vi­sus sli­di­nin­kus ir snieg­len­ti­nin­kus. Praė­ju­siais me­tais su­si­rū­pi­nęs se­nų­jų šei­mi­nin­kų pra­ stai pri­žiū­ri­mu kal­nu mies­tas jį var­ gais ne­ga­lais pe­rė­mė į sa­vo ran­kas. „Pas­kelb­tas kon­kur­sas ras­ti nau­ ją šei­mi­nin­ką. Pa­gal vi­sas pro­gno­ zes tu­rė­tų atei­ti ko­le­gų iš Lat­vi­ jos, la­bai ti­kiuo­si, kad taip ir bus. Jie tu­ri daug to­kių kal­nų tvar­ky­mo pa­tir­ties“, – vy­lė­si M.Pau­laus­kas.

o ir plin­ta gos mi­nis­te­ri­ja. Atei­ty­je pla­nuo­ja, kad to­kia mankš­tos vi­zi­ja pa­sklis bei bus pra­dė­ta įgy­ven­din­ti ir ki­tų ša­lies mies­tų mo­kyk­lo­se. Pro­jek­te da­ly­vau­jan­čios Že­my­nos pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja ug­dy­mui Ir­mi­na Vei­ku­tie­ nė vir­tua­lios mankš­tos re­zul­ta­tais džiau­gia­si ir pa­lai­ko to­les­nę jos sklai­dą ki­to­se ug­dy­mo įstai­go­se. „Di­džio­ji da­lis mo­ki­nių pa­mo­ kos pra­džio­je jau klaus­da­vo, kur mankš­te­lė, jei­gu ją bū­da­vau nu­ma­ čiu­si pa­mo­kos pa­bai­go­je“, – džiau­ gė­si I.Vei­ku­tie­nė. Nors mankš­tą la­biau­siai mėgs­ta pra­di­nių kla­sių mo­ki­niai, šie­met mo­kyk­lo­je į pro­ gra­mą ža­da­ma in­teg­ruo­ti ir dau­ giau penk­tų kla­sių mo­ki­nių. „Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­si 100 pro­c. mo­ki­nių taip la­bai no­rė­jo, da­rė ir tei­gia­mai rea­ga­vo. Kiek­vie­ no­je kla­sė­je at­si­ras­da­vo to­kių, ku­rie da­rė, bet iro­niš­kai žval­gė­si“, – pa­ sa­ko­jo I.Vei­ku­tie­nė. Ta­čiau ug­dy­ mo spe­cia­lis­tė pa­ste­bė­jo, kad at­li­kę mankš­tą pa­mo­kų pra­džio­je mo­ki­ niai la­biau nu­si­ra­mi­na, su­si­tel­kia, dir­ba su­si­kon­cent­ra­vę.

No­rė­tu­me įvyk­dy­ ti to­kį pla­ną chu­ li­ga­ną – pa­da­ry­ti Vin­gio par­ke prie est­ra­dos di­džiu­lę čiuo­žyk­lą žie­mai. Neaiš­ku, ar veiks šį­met

Šie­met, jo tei­gi­mu, kar­di­na­lių po­ ky­čių ti­kė­tis ne­ver­ta, nes jų tik­rai

ne­bus. Paš­ne­ko­vo tvir­ti­ni­mu, no­ rint at­nau­jin­ti sli­di­nė­ji­mo kal­ną, rei­kia ne­ma­žų in­ves­ti­ci­jų – ma­ žiau­siai 2 mln. li­tų – ir daug dar­bo. Šie­met esą jau ką nors keis­ti vė­lu, nes dar­bus pra­dė­ti rei­kė­jo dar pa­ va­sa­rį, nu­tir­pus snie­gui. Jis ne­ga­ lė­jo pa­sa­ky­ti, ar kal­nas ap­skri­tai veiks šią žie­mą. „Kol kas neaiš­ku, ką nu­spręs nau­jie­ji šei­mi­nin­kai. Praė­ju­siais me­tais kal­nas vei­kė, ta­čiau da­ bar yra daug da­ly­kų, ku­riuos rei­ kia keis­ti: kel­tu­vus rei­kia re­mon­

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

tuo­ti, ret­ra­kas, kas va­ka­rą tu­rin­tis su­tvar­ky­ti snie­gą, su­ge­dęs, snie­go pa­tran­kos praė­ju­siais me­tais pa­ sku­ti­nę se­kun­dę bu­vo iš­nuo­mo­tos Če­ki­jo­je. Daug vi­so­kių niuan­sų, to­dėl sun­ku da­bar ką nors pa­sa­ky­ ti“, – tei­gė „Svei­ko mies­to“ di­rek­ to­rius. Ta­čiau jis įsi­ti­ki­nęs, kad Lai­ mio kal­ne įsi­kū­rus nau­jie­siems šei­mi­nin­kams ši vie­ta bus pri­ kel­ta ant­ram gy­ve­n i­m ui ir per ar­ti­miau­sius po­rą me­tų pa­si­keis neat­pa­žįs­ta­mai.

Nuo­ty­kių par­kas veiks ir žie­mą Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Li­pi­mas ko­pė­čio­mis, tink­lu, šuo­lis iš 16 m aukš­čio, sū­py­nės, va­žia­vi­ mas snieg­len­te, ro­gu­tė­mis ir dau­ ge­lis ki­tų at­rak­ci­jų. Vi­sus me­tus vei­kian­tis „Uno“ par­kas ir šal­tuo­ ju me­tų lai­ku kvie­čia vil­nie­čius bū­ti ak­ty­vius – ne lin­dė­ti na­muo­ se, o atei­ti pa­si­mankš­tin­ti ir pa­pra­ mo­gau­ti.

„„Dramb­liask­ry­dis: rung­tis, iš­

troš­ku­siems ad­re­na­li­no. Iš 16 m aukš­čio skrie­ja­ma že­myn. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Miš­ke prie Ne­ries įsi­kū­ru­sia­me nuo­ty­kių par­ke An­ta­kal­ny­je tik­rai pa­si­jun­ti Tar­za­nu. Aš­tuo­nios tra­ sos, iš jų dvi skir­tos vai­kams, 140 skir­tin­gų rung­čių. Jė­gas čia iš­ban­ dy­ti smal­su net ir pa­tiems stip­ riau­siems. Tra­sos, vy­riau­sio­jo par­ko inst­ ruk­to­riaus Ig­no Bra­se­vi­čiaus tei­ gi­mu, skirs­to­mos pa­gal su­dė­tin­ gu­mą ir aukš­tį. Pa­ti leng­viau­sia ir že­miau­sia yra ža­lia tra­sa, pa­skui jos ky­la ir kei­čia­si jų spal­vos – mė­ly­na, rau­do­na, o juo­da yra pa­ti sun­kiau­sia. No­rin­tys dar dau­giau ad­re­na­li­no ga­li sliuog­ti me­džiu į vir­šų ir iš ten pri­riš­to­mis vir­vė­

mis šok­ti že­myn iš 16 m aukš­čio. Ši rung­tis va­di­na­ma dramb­liask­ry­džiu. Jo­je rei­kia tie­sio­gi­ne to žo­džio pra­sme skrie­ti per upę ir to­kiu pat prin­ci­pu grįž­ti at­gal.

Žie­mą pui­kiai tin­ka tie­siog sli­di­nė­ji­mo ap­ran­ga, pirš­ti­nės, ne­rei­kia la­bai sto­rų. Aukš­čiau­sia par­ko vie­ta yra 17 m. „Fi­ziš­kai ne­pa­si­ruo­šęs žmo­ gus to­kia­me aukš­ty­je įveik­da­mas rung­tis di­de­lio ma­lo­nu­mo ne­jaus. Rei­kia ten ran­kų jė­gos, iš­tver­ mės, nes sa­vo svo­rį lai­ko­te ran­ko­ mis“,  – kad tra­sas de­rė­tų rink­tis at­si­žvel­giant į sa­vo fi­zi­nę for­mą, pa­ta­rė inst­ruk­to­rius. Dėl sau­gu­mo jis įspė­jo ne­si­jau­ din­ti. Vi­siems už­de­da­mi pro­fe­sio­ na­lūs al­pi­niz­mo ap­rai­šai, su­tei­ kia­mas inst­ruk­ta­žas. Svar­biau­sia – iš­girs­ti, ką sa­ko inst­ruk­to­riai, ir tų tai­syk­lių lai­ky­tis.

I.Bra­se­vi­čiaus tei­gi­mu, tre­jus me­tus tuoj švę­sian­tis par­kas dir­ ba va­sa­rą ir žie­mą, kai švie­čia sau­ lė, ly­ja lie­tus ar snin­ga, iš­sky­rus, kai lau­ke siau­čia vėt­ra ar žai­buo­ ja. Ga­li­ma čia nuo­ty­kių ieš­ko­ti ir nak­tį. Čia yra ką veik­t i ir pa­t iems ma­ž iau­s iems, jiems su­konst­ ruo­tos tink­lo tra­sos. Jos už­da­ ros, sau­gios, vai­kai iš jų ne­ga­li iš­kris­ti. Ne­nu­si­tei­kę pa­tys pa­ju­ dė­ti tė­ve­liai čia ga­li at­vež­ti bent jau sa­vo at­ža­las, o pa­tys įsi­dė­ję ter­m o­s ą ar­ba­tos ir su­m uš­t i­n ių pri­sės­ti vie­no­je pa­vė­si­nių. Be­ je, kai ku­rios jų įreng­tos tie­siog me­džiuo­se. Paš­ne­ko­vas įspė­jo, kad šal­čio ne­rei­kia bi­jo­ti, nes ju­dant or­ga­ niz­mas šy­la, kars­tan­tis po me­ džius šal­ta tik­rai ne­bū­na. „Žie­mą pui­kiai tin­ka tie­siog sli­di­nė­ji­mo ap­ran­ga, pirš­ti­nės, ne­rei­kia la­bai sto­rų. Kai lai­pio­ ji, tik­rai ne­šal­ta, to­dėl ska­ti­na­ me mies­tie­čius ne­bi­jo­ti to šal­tu­ ko ir iš­kiš­ti no­sį iš na­mų“, – kvie­tė I.Bra­se­vi­čius.


8

spalio 3–9, 2013

miestas

Penk­ta­da­lis miesto po­li­ti­kų – m Tur­tin­giau­sių Vil­niaus po­li­ti­kų gre­to­se pa­si­kei­ti­mų ne­daug: di­ džiau­sius tur­tus su­kau­pęs me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, ne­daug at­ si­lie­ka vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­kus, o štai di­de­liais tur­tais pa­si­gir­ ti ne­ga­lin­čio vi­ce­me­ro Ro­mo Ado­ma­vi­čiaus dek­la­ra­ci­ja Mo­ kes­čių ins­pek­ci­jos šie­met ne­pa­sie­kė. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

tūkst. li­tų, Vil­niaus vi­ce­me­ras taip pat tu­ri ir ne­grą­žin­tą 15 tūkst. li­ tų pa­sko­lą.

Turčiai va­do­vai

Me­ro A.Zuo­ko fi­nan­si­nė pa­dė­tis per me­tus iš es­mės ne­pa­ki­to – jis li­ko tur­tin­giau­sias sos­ti­nės sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bo­je. Kar­tu su žmo­na, par­la­men­ta­re Ag­ne Zuo­kie­ne, me­ ras iš vi­so dek­la­ra­vo dau­giau nei 5,7 mln. li­tų. Pats A.Zuo­kas 2012 m. val­dė tur­tą, ver­tą 4,9 mln. li­tų, ir tu­rė­jo dar 402 tūkst. li­tų san­tau­ pų, jo žmo­na A.Zuo­kie­nė dek­la­ra­ vo 445 tūkst. li­tų ver­tės tur­tą bei 10 tūkst. li­tų gry­nai­siais. Tie­sa, Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) duo­me­ni­mis, A.Zuo­kas bu­ vo pa­sko­li­nęs 1,1 mln. li­tų ir pa­ts pa­siė­męs 1,5 mln. li­tų pa­sko­lą. Sos­ti­nės val­džios mi­li­jo­nie­ rių gre­to­se – ir Dar­bo par­ti­jos at­ sto­vas vi­ce­me­ras J.Pins­kus, ku­rio kar­tu su su­tuok­ti­ne Ži­vi­le val­do­ mo tur­to ver­tė ir gry­nie­ji sie­kia 3,4 mln. li­tų. Vi­ce­me­ras nu­ro­do tu­rin­ tis 929 tūkst. li­tų ver­tės tur­to, dar 973 tūkst. li­tų su­kau­pęs san­tau­pų, jo žmo­na – ati­tin­ka­mai per 1 mln. li­tų tur­to ir be­veik 0,5 mln. li­tų san­tau­pų. Pins­kai taip pat yra pa­ sko­li­nę 225 tūkst. li­tų. Gan kuk­liai sos­ti­nės val­džios kon­teks­te at­ro­do Lie­tu­vos len­ kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) at­sto­vo Ja­ros­la­vo Ka­mins­kio šei­mos tur­tas – jis su san­tau­po­mis įver­tin­tas 488

Ly­de­riai – kon­ser­va­to­riai ir zuo­kis­tai

Tarp ei­li­nių ta­ry­bos na­rių taip pat ap­stu mi­li­jo­nie­rių, dau­giau­sia jų, be­je, – kon­ser­va­to­rių gre­to­se. Jei ne­ver­tin­tu­me 938 tūkst. li­tų pa­ sko­los, ta­ry­bos na­rys, bu­vęs me­ras kon­ser­va­to­rius Rai­mun­das Alek­na su žmo­na Da­lia bū­tų mi­li­jo­nie­riai – abu su­tuok­ti­niai ly­gio­mis da­li­ mis val­do be­veik 1,4 mln. litų ver­ tės tur­tą, įskai­tant 45 tūkst. li­tų gry­nai­siais. Kon­ser­va­to­rė Ra­sa Baš­kie­nė kar­ tu su vy­ru dek­la­ra­vo 1,8 mln. tur­to, iš jų apie 430 tūkst. li­tų – pi­ni­gi­nės san­tau­pos. R.Baš­kie­nės vy­ras Ge­di­ mi­nas bu­vo su­tei­kęs 130 tūkst. li­tų pa­sko­lą, abie­jų su­tuok­ti­nių pe­čius slė­gė apie 330 tūkst. li­tų pa­sko­la. Mi­l i­jo­n o kar­te­l ę per­ž en­g ęs R.Baš­kie­nės par­ti­jos ko­le­ga Po­vi­ las Ta­mo­šaus­kas su žmo­na Jū­ra­te dek­la­ra­vo 1,1 mln. li­tų. Sa­vi­val­dy­bės mi­li­jo­nie­rių klu­ be – ir so­cial­de­mok­ra­tė Vi­ta­li­ja Kliu­kie­nė. Jos su vy­ru Si­gi­tu tur­ tas bei san­tau­pos ver­ti­na­mi be­veik 1,3 mln. litų, iš jų 350 tūkst. – pi­ ni­gi­nės lė­šos. Bu­vęs sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rius so­cial­de­mok­ra­tas Vy­tau­tas Mi­lė­nas taip pat VMI nu­ ro­dė su žmo­na Sta­se tu­rin­tis apie

11

mi­li­jo­nie­rių yra Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je.

1,5 mln. li­tų tur­to bei san­tau­pų, taip pat pa­sko­li­nęs 68 tūkst. li­tų. Dau­giau nei 1,8 mln. li­tų – tiek dek­la­ra­vo A.Zuo­ko par­ti­jos bi­čiu­ lis Kęs­tu­tis Nė­nius, tie­sa, žmo­nos Dan­guo­lės tur­to ei­lu­tė­je pui­kuo­ja­ si nu­liai. Ki­tas šios po­li­ti­nės jė­gos at­sto­vas Al­gi­man­tas Va­ka­ri­nas ir jo su­tuok­ti­nė Ra­suo­lė nu­ro­dė tu­rin­ tys 1,1 mln. li­tų. Stip­ruo­lis A.Zuo­ko koa­li­ci­jos na­rys Žyd­rū­nas Sa­vic­ kas su žmo­na val­do 1,4 mln. ver­tės tur­tą, su­tuok­ti­niai kar­tu yra su­tei­ kę 225 tūkst. li­tų pa­sko­lų. Mi­li­jo­ną per­žen­gė Al­gi­man­to Za­ rem­bos šei­mos tur­tas, tie­sa, su žmo­ na Ja­ni­na Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas tu­ ri ir įsi­pa­rei­go­ji­mų – 80 tūkst. li­tų pa­sko­lą. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos at­sto­vo Ka­zio Zu­lo­no 2012 m. tu­rė­tas tur­tas – 1,1 mln. litų vertės. Vos ke­li li­tai nuo sim­bo­li­nės mi­ li­jo­no ri­bos ski­ria ir LLRA at­sto­vo Zbig­nie­vo Ma­cie­jevs­kio tur­tą – jis

„„Pa­dan­gės: 5,7 mln. li­tų val­dan­tis A.Zuo­kas su šei­ma ir 3,4 mln. ver­tės tur

su žmo­na dek­la­ra­vo 991 tūkst. li­ tų tur­to ir san­tau­pų. Jau­na­sis kon­ ser­va­to­rių at­sto­vas ta­ry­bo­je Ge­di­ mi­nas Švil­pa su žmo­na Do­vi­le ir­gi be­veik pa­ten­ka į mi­li­jo­nie­rių gre­ tas – jie dek­la­ra­vo 950 tūkst. litų ver­tės tur­tą. Dek­la­ra­ci­jos pa­si­kly­do?

Ta­čiau ne vi­si sos­ti­nės po­li­ti­kai lai­ kė­si prie­vo­lės skelb­ti tur­to dek­la­ ra­ci­jas – pa­vyz­džiui, ky­šio ėmi­ mu įta­ria­mo ir šiuo me­tu tei­sia­mo vi­ce­me­ro so­cial­de­mok­ra­to Ro­mo Ado­ma­vi­čiaus duo­me­nų ap­tik­ti ne­pa­vy­ko. Ta­čiau VMI at­sto­vai nu­ ro­dė, jog „Vals­ty­bės ži­nių“ prie­de

yra vi­si iš­ra­šai dek­la­ra­ci­jų, ku­rios bu­vo pa­teik­tos VMI.“ „Sa­ko­te, ne­pa­teik­ta? Aš bū­ti­ nai pa­si­tiks­lin­siu, kas­met dek­la­ ra­ci­jas tei­kiu elekt­ro­ni­niu bū­du – tie­sa, šį­kart pra­šiau, kad pa­dė­tų sū­nus. Bū­ti­nai pa­si­do­mė­siu, ko­ dėl dek­la­ra­ci­ja ne­pa­sie­kė“, – „Vil­ niaus die­nai“ tei­si­no­si pa­ts R.Ado­ ma­vi­čius. Po­li­ti­kas pa­ti­ki­no, kad tur­tas per me­tus ma­žai te­pa­ki­to. „Tie­sa, šiek tiek su­ma­žė­jo pi­ni­ gi­nės lė­šos. O kaip jūs ma­no­te? Gy­ ven­ti juk iš ko nors rei­kia“, – ti­ki­no be­veik me­tus at­ly­gi­ni­mo ne­gau­nan­ tis vi­ce­me­ras. Jis taip pat sua­be­jo­jo,

Žvilgsnis į Vilnių – pro Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Vil­niu­je pri­sie­ku­siems alaus mė­gė­ jams įdo­mių vie­tų ma­žo­ka, ta­čiau alaus re­vo­liu­ci­ja jau pra­si­dė­jo ir tik­ rai už­suks į sos­ti­nę – tuo įsi­ti­ki­nęs ne­prik­lau­so­mas alaus eks­per­tas vil­ nie­tis Vid­man­tas Lau­ri­na­vi­čius.

– Kaip su­si­do­mė­jo­te alu­mi? – Pa­sa­ky­čiau, kad tai lie­tu­viams į krau­ją įau­gę. Pa­žin­tis su alu­mi pra­ si­dė­jo se­niai – esu tik­ras vil­nie­tis, bet ato­sto­goms tė­vai ma­ne iš­siųs­da­ vo į alaus kraš­tus: Pak­ruo­jį, Pas­va­ lį, Pa­ne­vė­žį. Alų da­ry­da­vo se­ne­liai, gi­mi­nės. Su­si­do­mė­ji­mas alu­mi ki­ lo stu­den­ta­vi­mo, pra­si­blaš­ky­mo su drau­gais lai­kais, o rim­tu už­siė­mi­mu alus ta­po 1998 m., kai dir­bau vie­na­ me vers­lo lei­di­ny­je ir ma­no pa­si­rink­ ta te­ma­ti­ka bu­vo ba­rai bei alus. Su­si­pa­ži­nau su dau­gy­be alu­da­rių, dir­bau įmo­nė­je, kur su ki­tais reng­ da­vo­me tarp­tau­ti­nę alaus šven­ tę „Tris die­nas, tris nak­tis“ Vin­gio par­ke, įkū­riau tink­la­la­pį. Taip ir iki šiol gy­ve­ni­mas su­ka­si apie alų. „„At­ra­di­mas: pa­sak V.Lau­ri­na­vi­čiaus, Vil­niu­je vei­kia dau­giau kaip dvi de­

šim­tys alaus mė­gė­jams įdo­mių vie­tų. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Ar pa­ts verdate alų? – Taip, su žmo­na na­mie išsiverda­ me. Bet tik­rai ne tiek daug, kad ne­

be­pirk­tu­me alaus. Mėgs­ta­me eks­ pe­ri­men­tuo­ti – pa­sta­rą­jį kar­tą vi­rė­me ba­na­nų alų. Mū­sų alus gal la­biau su­ve­ny­ri­nis, skir­tas drau­ gams, taip pat nu­si­vež­ti į ren­gi­nius, ku­riuo­se da­ly­vau­ja­me. – Ne­pa­gal­vo­ja­te apie alaus ga­ my­bą kaip apie ga­li­mą vers­lą? – Ne. Per­ne­lyg ge­rai iš­ma­nau Lie­ tu­vos įsta­ty­mus, ku­rie su­si­ję su al­ ko­ho­lio ga­my­ba. Į tą liū­ną ne­no­riu lįs­ti. Ge­riau virsiu tik sau. Sa­kau, kad da­bar ati­da­ry­ti alaus da­ryk­lą, ba­rą ga­li tik la­bai di­de­lis en­tu­zias­ tas ar­ba idio­tas. Rei­kia tu­rė­ti ge­ le­ži­nę kant­ry­bę, nes iš to­kio vers­lo dau­giau var­go nei pel­no. – Vis dar gy­vas mąs­ty­mas, kad ke­li alaus gurkš­ne­liai vai­kams net la­bai svei­ka, ge­ri­na ape­ti­tą ir pan. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė? – Taip ne­ma­nau. Esu griež­tai nu­si­ tei­kęs prieš ne­pil­na­me­čių gir­dy­mą ir sa­vo pa­ties vai­kams alaus ne­duo­du. O jei prie ko­kio kios­ko ar par­duo­tu­ vės ne­pil­na­me­čiai pa­pra­šo ma­nęs nu­pirk­ti alaus, tai pai­mu pi­ni­gus ir nu­per­ku už juos „Bu­ra­ti­no“ ar ko­kio ki­to li­mo­na­do. Ir ta­da ban­dau kuo grei­čiau bėg­ti iš tos vie­tos, nes kar­tą Pa­ši­lai­čiuo­se ga­na il­gai bū­re­lis vi­jo­ si. Esu ir pie­no vie­toj vy­no pir­kęs.

– Tik­riau­siai ten­ka gir­dė­ti kal­ bas, kad po alaus mė­gė­jų var­ du tie­siog sle­pia­ma yda. Ką at­ sa­ko­te? – Yda yra be­sai­kis al­ko­ho­lio var­to­ ji­mas. Alaus var­to­to­jų, ku­rie tie­siog ge­ria alų, yra daug, o alaus mė­gė­ jas – žmo­gus, ku­ris ra­gau­ja ir ži­ no ką, iš­si­ren­ka ko­ky­biš­ką pro­duk­tą ir ži­no, ka­da su­sto­ti. Alaus kul­tū­ra

Sostinė iš alaus turizmo galėtų turėti nemažų pajamų, o dabar jas praranda. Pažvelkim į Prahą. yra daug pla­tes­nė ir įdo­mes­nė, tu­ rin­ti ge­ro­kai il­ges­nę is­to­ri­ją nei vy­ no kul­tū­ra. Tik apie ją dar kal­ba­ma ma­žai, kaž­ko­dėl pla­čiau pa­pli­tęs po­žiū­ris, kad alus – skir­tas pri­si­ ger­ti, krep­ši­nio „at­ri­bu­tas“ ir pan. Su Alaus bro­li­ja, ku­rios se­niū­nas esu, sten­gia­mės tai pa­keis­ti ir pa­ ro­dy­ti, kad pa­sau­ly­je alaus kul­tū­ra lai­ko­ma ly­gia­ver­te vy­no, vis­kio kul­ tū­rai. Alaus bro­li­jos na­riams įdo­mu ne iš­ger­ti ke­lis bo­ka­lus alaus, o pa­ ra­gau­ti ke­lio­li­kos, ke­lias­de­šimties


9

spalio 3–9, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

mi­li­jo­nie­riai

Kom­pen­sa­ci­jų pra­šy­to­jų ei­lės di­dė­ja Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Pra­si­de­dant nau­jam šil­dy­mo se­ zo­nui kom­pen­sa­ci­jų už būs­to šil­ dy­mą pa­no­rę vil­nie­čiai vėl ri­kiuo­ ja­si il­go­se ei­lė­se. Vil­niaus so­cia­li­ nės pa­ra­mos cent­re (VSPC) mies­ tie­čiai kas­dien lū­ku­riuo­ja net nuo 5 val. ry­to. Šie­met gy­ven­to­jų, pra­ šan­čių kom­pen­sa­ci­jos, dau­giau nei per­nai. Vi­si no­ri su­spė­ti

r­to su­kau­pęs J.Pins­kus – tur­tin­giau­si Vil­niaus po­li­ti­kai.

ar jam yra iš­li­ku­si prie­vo­lė teik­ti tur­ to dek­la­ra­ci­jas. Ta­čiau VMI at­sto­vai pa­tvir­ti­no, jog tai pa­da­ry­ti po­li­ti­kas tu­rė­jo, nes iki nu­ša­li­ni­mo nuo pa­rei­ gų 2012-ai­siais jis dau­giau nei pus­ me­tį ėjo vi­ce­me­ro pa­rei­gas. Per­nai R.Ado­ma­vi­čius dek­la­ra­vo tik 277 tūkst. li­tų tur­to bei san­tau­ pų, taip pat nu­ro­dė pa­sko­li­nęs 546 tūkst. li­tų ir pa­ts pa­si­sko­li­nęs 450 tūkst. li­tų. „Mi­li­jo­nie­rius ir da­bar ne­su“, – in­for­ma­vo jis. Be R.Ado­ma­vi­čiaus, dek­la­ra­ci­jų ne­pa­tei­kė kon­ser­va­to­rius Val­das Ben­kuns­kas ir A.Zuo­ko par­ti­jos bi­ čiu­lis Žil­vi­nas Šil­ga­lis. Šis to da­ry­ti ir ne­pri­va­lė­jo, nes ta­ry­bos na­riu ta­

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

po tik šie­met, o ko­dėl tur­to ne­dek­ la­ra­vo V.Ben­kuns­kas, ne­ži­nia. Vilniaus „skurdžiausi“

Be­je, yra ir ta­ry­bos na­rių, ku­rių tur­tas sie­kia vos 100 tūkst. li­tų. Pa­vyz­džiui, Vie­nas „skur­džiau­sių“ sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė­je – A.Zuo­ ko koa­li­ci­jai pri­klau­san­tis ta­ry­ bos na­rys Juo­zas An­ta­nai­tis, kar­ tu su žmo­na val­dan­tis 130 tūkst. li­tų tur­tą. Už jį dar ma­žiau tur­to – tik 80 tūkst. li­tų – dek­la­ra­vo Ed­ga­ ras Sta­ni­šaus­kas. O LLRA at­sto­vas Eduar­das Tru­se­vi­čius nu­ro­do, kad vi­sas jo tur­tas – 106 tūkst. litų pi­ ni­gi­nių san­tau­pų.

o alaus putą rū­šių alaus, su­si­pa­žin­ti su nau­jo­ mis jo rū­ši­mis, da­ryk­lo­mis. – Ar su­si­do­mė­ji­mas alaus kul­ tū­ra ga­li tap­ti pra­gy­ve­ni­mo šal­ ti­niu? – Taip. Pag­rin­di­nis ma­no vers­las, iš ku­rio už­si­dir­bu mo­kes­čiams už bu­tą ir deš­rai, yra alaus tu­riz­mas. Esu alaus gi­das, ve­žio­ju tu­ris­tus po įvai­rius ra­jo­nus – tai Bir­žai, Pak­ ruo­jis, Pas­va­lys ir kt. Taip pat ren­ giu alaus de­gus­ta­ci­jas. – Ar alų tik­tų va­din­ti mo­te­rų gė­ri­mu? – Mū­sų bro­li­jo­je yra gal net treč­ da­lis mo­te­rų. Alų is­to­riš­kai pra­dė­ jo ga­min­ti mo­te­rys. Alus iki vi­du­ ram­žių, kol at­si­ra­do vie­nuo­ly­nai ir vie­nuo­lių tra­di­ci­jos, bu­vo ei­li­nis jų na­mų ruo­šos dar­bas. O at­si­ra­ dus vie­nuo­ly­nams, kur mo­te­rų ne­ bu­vo, vy­rai bu­vo pri­vers­ti pra­dė­ ti virti alų. Mo­te­rys ge­riau jau­čia sko­nį bei aro­ma­tus ir rei­kia pri­pa­ žin­ti, kad jos yra ge­riau­sios alu­da­ rės Lie­tu­vo­je bei pa­sau­ly­je. – Koks bū­tų jū­sų marš­ru­tas po Vil­nių alaus mė­gė­jui? – Pa­na­šus kaip „Alu­ti­nio ma­ra­ to­no 2013“ že­mė­la­py­je – 21 vie­ta. Žmo­nes, pa­vyz­džiui, pra­lei­džian­

čius vie­ną va­ka­rą Vil­niu­je, nu­ve­du į vie­tas, ku­rios įdo­mios ne tik dėl ge­ ro alaus, – to­kias kaip barai „Bū­si tre­čias“, „Prie Ka­ted­ros“, „Šne­ku­ tis“, „Špun­ka“ ir t. t. – Kaip ma­no­te, Vil­niu­je ga­lė­tų kles­tė­ti alaus tu­riz­mas? – Tik­rai taip. Ta­č iau Vil­n iu­ je alaus šven­tės bai­gė­si, kai me­ ri­jo­je pa­si­kei­tė val­džia. No­rė­jo­me šie­met Vil­niu­je pa­da­ry­ti alaus fes­ ti­va­lį, de­ja, val­džia neiš­da­vė lei­di­ mo. Ta­čiau jį sėk­min­gai su­ren­gė­me Pak­ruo­jy­je: da­ly­va­vo 20 alu­da­rių, bu­vo be­veik 40 rū­šių pils­to­mo alaus, mies­to, kur gy­ve­na 5 tūkst. žmo­nių, šven­tė­je su­lauk­ta apie 10 tūkst. lan­ky­to­jų. Ma­nau, Vil­niu­je alaus fes­ti­va­lis ga­lė­jo pri­trauk­ti ir 100 tūkst. žmo­ nių. Ki­tais me­tais nu­ma­to­me alaus fes­ti­va­lius ne tik Pak­ruo­jy­je, bet ir Bir­žuo­se bei dar po­ro­je mies­tų. O Vil­nių vėl kol kas, ma­tyt, teks ap­ lenk­ti. Sos­ti­nė iš alaus tu­riz­mo ga­ lė­tų tu­rė­ti ne­ma­žų pa­ja­mų, o da­ bar jas pra­ran­da. Be jo­kio pa­grin­do aiš­ki­na­ma, kad dėl to vi­si pra­si­gers, pri­da­rys pro­ble­mų, nuo­sto­lių. Paž­ vel­kim į Pra­hą, kur alaus tu­riz­mas kles­ti: alu­mi mė­gau­ja­si ir vie­ti­niai, ir tu­ris­tai, ir dėl to mies­tas to­li gra­ žu ne­tu­ri pra­stos re­pu­ta­ci­jos.

Nors pa­teik­ti pra­šy­mams gau­ ti kom­pen­sa­ci­ją už būs­to šil­dy­mą lai­ko dar yra daug, – ter­mi­nas nu­ ma­ty­tas iki gruo­džio 31 d., – Vil­ niaus gy­ven­to­jai no­ri ap­si­draus­ti kuo grei­čiau. Dėl to pa­šal­pas gau­ ti no­rin­tiems vil­nie­čiams VSPC ten­ka at­sto­vė­ti ei­lė­se ne po vie­ną ar ke­lias va­lan­das. „Lau­kiu nuo pu­sės še­šių ry­to. Kai paė­miau ta­lo­nė­lį, tai ku­rį lai­ką lau­kiau, bet ten bu­vo apie pu­sant­ ro šim­to žmo­nių. Nusp­ren­džiau nu­va­žiuo­ti na­mo per tą lai­ką, kol ma­no ei­lė ateis. Kol su­va­ži­nė­jau, ma­no ei­lė praė­jo ir ne­pa­te­kau. Ant­rą kar­tą nu­me­riu­ko paim­ti ne­ga­liu, nes jų nė­ra“, – skun­dė­si į keb­lią si­tua­ci­ją pa­te­kęs vil­nie­tis De­ni­sas Kras­no­sels­kis. Vai­ki­nas skun­dė­si, kad dėl su­ si­da­riu­sios si­tua­ci­jos ne­bu­vo dar­be, o ki­tos lais­vos die­nos ga­ li ir ne­gau­ti. „Dar­buo­to­ja (VSPC dar­buo­to­ja – red. pa­st.) man lie­ pė su­grįž­ti ry­toj, o tai reiš­kia, kad vėl teks pu­sę pen­kių ry­to kel­tis ir va­žiuo­ti čia“, – aiš­ki­no pa­si­pik­ti­ nęs vai­ki­nas. Rei­kia už­si­re­gist­ruo­ti

Pa­sak Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nių iš­mo­kų sky­riaus ve­dė­jos Ie­vos Pa­ber­žie­nės, ei­lės Kau­no gat­vė­je įsi­kū­ru­sia­me VSPC su­si­ da­ro dėl to, kad gy­ven­to­jai ne­si­ re­gist­ruo­ja iš anks­to. „Ka­bi­ne­tai, ku­rie prii­ma gy­ ven­to­jus be išanks­ti­nės re­gist­ ra­ci­jos, kol kas yra tik trys. Gy­ ven­to­jai ne­si­nau­do­ja ga­li­my­be iš anks­to re­gist­ruo­tis ir no­ri pa­teik­ ti pra­šy­mus jau da­bar. Dėl to ei­lė ir at­si­ran­da“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė. Pa­sak jos, kiek­vie­nas tu­ri tei­sę tvar­ky­ti sa­vo rei­ka­lus, ka­da no­ ri ir kaip no­ri. „Iš tik­rų­jų, ga­li­ my­bės yra ke­lios. O tei­sės ak­tas, ku­r is reg­l a­m en­t uo­ja kom­p en­ sa­ci­jų tei­ki­mą, lei­džia mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas už du praė­ju­sius

„„Au­ga: per šių me­tų rug­sė­jį jau pa­teik­ti 4343 pra­šy­mai dėl kom­pen­sa­

ci­jų už būs­to šil­dy­mą, ge­ria­mą­jį ir karš­tą van­de­nį. Tai 4,7 pro­c. dau­ giau nei per­nai. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

mė­ne­sius, jei­gu as­muo ati­tin­ka įsta­ty­mo są­ly­gas“, – tei­gė I.Pa­ ber­žie­nė.

Kai paė­miau ta­lo­ nė­lį, tai ku­rį lai­ką lau­kiau, bet ten bu­ vo apie pu­sant­ro šim­to žmo­nių. Anot jos, daž­nai bū­na ir taip, kad gy­ven­to­jai į ei­lę už­si­re­gist­ ruo­ja iš anks­to, ta­čiau vis tiek at­ vyks­ta ir sto­vi ei­lė­je fi­ziš­kai – tai jau ta­po sa­vo­tiš­ka ten­den­ci­ja. „Bū­na, už­si­re­gist­ruo­ja ir nea­ tei­na, ne­pra­ne­ša bei neat­šau­kia to lai­ko. Ki­ti žmo­nės ne­ma­to lais­vų vie­tų ir pyks­ta, kad pas mus ka­ len­do­rius užim­tas“, – skun­dė­si I.Pa­ber­žie­nė. No­rin­čių dau­giau nei per­nai

2012–2013 m. šil­dy­mo se­zo­nu kom­pen­sa­ci­jas už būs­to šil­dy­mą ga­vo 37 062 as­me­nys, už ge­ria­ mą­jį van­de­nį – 5887, karš­tą van­ de­nį – 30 047 as­me­nys. Iš vi­so per­nai bu­vo iš­mo­kė­ta apie 24,2 mln. li­tų.

Per šių me­tų rug­sė­jį jau pa­teik­ ti 4343 pra­šy­mai dėl kom­pen­sa­ ci­jų už būs­to šil­dy­mą, ge­ria­mą­jį ir karš­tą van­de­nį. Tai yra pa­teik­ ta 205 pra­šy­mais (4,7 pro­c.) dau­ giau nei 2012 m. tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu (4138). „Dar anks­ti kal­bė­ti, koks bus ga­lu­ti­nis be­si­krei­pian­čių as­me­ nų skai­čius. Rug­sė­jį pra­šy­mų pa­ teik­ta 4 pro­c. dau­giau nei per­nai. O kaip bus to­liau, neaiš­ku. Nes ak­tua­liau­si mė­ne­siai yra spa­lis ir lapk­ri­tis. Tik pa­skui bus ga­li­ma kal­bė­ti, ar bus dau­giau. Tuo la­ biau kad pra­šy­mo pa­tei­ki­mas ir pa­čios kom­pen­sa­ci­jos ga­vi­mas yra skir­tin­gi da­ly­kai“, – aiš­ki­no I.Pa­ ber­žie­nė. Pla­nuo­ja­ma, kad kom­pen­sa­ ci­jų su­ma šie­met bus ly­gi praė­ ju­sių me­tų su­mai. Vi­si as­me­nys, ku­rie į mies­to So­cia­li­nių iš­mo­kų sky­rių kreip­sis iki Nau­jų­jų me­tų, įgis tei­sę gau­ti kom­pen­sa­ci­ją at­ ga­li­ne da­ta nuo šių me­tų spa­lio 1 d. Kom­pen­sa­ci­jos už būs­to šil­ dy­mą ga­li ti­kė­tis tie as­me­nys, ku­ rių būs­to šil­dy­mo iš­lai­dos vir­ši­ja 20 pro­c. skir­tu­mą tarp as­mens ar bend­rai gy­ve­nan­čių as­me­nų pa­ja­ mų ir vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų (350 li­tų), taip pat re­gist­ruo­ti dar­ bo bir­žo­je ar neį­ga­lūs as­me­nys.


10

SPALIO 3–9, 2013

LIETUVA

Vilniaus rajono pinigų plovykla Schema paprasta – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdomo Vilniaus rajono milijonai atiduodami partijos kolegų laikraščiui vaiduokliui, o šis atsidėkodamas dar ir paremia pačią partiją pinigais. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Užburti laimėjimai

Dar 2010-aisiais laikraščius „Tygodnik Wileńszczyzny“ bei „Vilniaus krašto savaitraštis“ leidžianti UAB „Rejspa“, kurios akcininkai yra LLRA atstovai Seime Michalas Mackevičius ir Vanda Kravčionok, laimėjo net 0,5 mln. litų vertės Vilniaus rajono savivaldybės viešinimo lietuvių ir lenkų kalbomis konkursą. Po metų LLRA atstovų valdomos bendrovės apetitas padidėjo – jai, įvertinus numatytas galimybes pratęsti sutartį, Vilniaus rajono savivaldybė garantavo 1,5 mln. litų dydžio pajamas per kelerius metus. Tiesa, Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė sutarties galiojimą (nes ji sudaryta tik po neskelbtinų derybų, be viešojo pirkimo konkurso) ir savivaldybei teko „pasitaisyti“: paskelbti du atskiri viešojo pirkimo konkursai – informacijai viešinti lenkų bei lietuvių kalbomis. Be abejo, abu laimėjo „Rejspa“. Lietuviškajam leidiniui „Vilniaus krašto savaitraštis“ bei lenkiškajam „Tygodnik Wileńszczyzny“ metams ji užsitikrino po 250 tūkst. litų savivaldybės injekciją. 2012-aisiais krizė Vilniaus rajone tikriausiai visiškai baigėsi, o gal sutapo su rinkimais į Seimą, ir „Tygodnik Wileńszczyzny“ buvo apdovanotas 250 tūkst. litų, „Vilniaus krašto savaitraštis“ – rekordine 430 tūkst. litų suma.

suose yra tik vienas dalyvis laimėtojas. Kodėl? Atsakymas paprastas – į konkurso sąlygas įtraukiama iškalbinga sąlyga: „Ne mažiau kaip 90 proc. lietuvių kalba leidžiamo leidinio tiražo per pastarąjį kalendorinį mėnesį turi būti išplatinama Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.“ Lyg to nebūtų gana, nurodoma, jog leidinys per pastaruosius trejus metus turi būti įgyvendinęs „bent 1 spaudos paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų“. Be abejo, bent vienos iš šių sąlygų neatitinka nė vienas kitas laikraštis Lietuvoje, išskyrus „Vilniaus krašto savaitraštį“. Beje, palyginkime, Vilniaus miesto savivaldybė informacijai viešinti visais kanalais per metus išleidžia apie 300 tūkst. litų. Spauda remia partiją

Dar vienas iškalbingas faktas – ryšys tarp dosniosios LLRA valdomos savivaldybės ir „Rejspos“ toli gražu nėra vienapusiškas. Be gražių straipsnių apie Vilniaus rajoną, kuriam vadovauja LLRA, įmonės valdomoje žiniasklaidoje, ši bendrovė sunkiu metu net ir parėmė LLRA tiesiogiai.

Kol jie bus valdžioje, savo spaudai ims ne vieną milijoną, nors rajono žmonės vos galą su galu suduria.

nemato niekas – lenkai skaito „Tygodnik“. Sakot, kreiptis į savivaldybės Tarnybinės etikos komisiją? Taigi ten taip pat vieni LLRA atstovai, išskyrus vadovą. Skaudu, kad tos sąlygos pritaikytos tam vienam laikraščiui, tas pusė milijono nukeliauja jiems, nors rajonui tai – didžiuliai pinigai“, – teigė opozicijos atstovė, „Sąjungos TAIP“ narė Janina Šimkuvienė. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos bei Seimo narys Ryšardas Maceikianiecas, anksčiau rajone irgi leidęs laikraštį lenkų kalba „Nasz czas“, teigė, kad beveik pusė milijono per metus niekieno neskaitomam savaitraščiui yra „Dievo dovana“. „Jie gi prieš dvejus metus pusantro milijono įkišo tiems laikraščiams iš biudžeto – niekas neliepė grąžinti, net finansų ministrei rašiau laišką, bet niekas nesureagavo. Nei aš, nei kiti protingesni žmonės tų laikraščių neskaito. Visi gi suprantame – laisva spauda yra tokia, kuri kritiškai vertina valdžią. Jei spauda savo pagrindinės misijos nevykdo, o taip ir yra, tai tėra žalinga makulatūra. O kai jai skiriami milijonai, išvadas pasidaryti nesunku. Pažiūrėkite, koks to lietuviško laikraščio tiražas, – 200 ar 250 laikraščių. Man pačiam anksčiau teko leisti laikraštį, tikrai žinau, kad už 100 tūkst. litų per metus kukliai, su keliais darbuotojais galima išgyventi. O jie gauna milijonus. Kol jie bus valdžioje, savo spaudai ims ne vieną milijoną, nors rajono žmonės vos galą su galu suduria“, – piktinosi R.Maceikianiecas.

Už 250 laikraščių – milijonai

Viskas kartojasi ir šiemet: liepą vėl triumfavo 2645 egzempliorių tiražu leidžiamas „Rejspos“ lenkiškasis savaitraštis, informacijai viešinti skirta suma – standartinė, 250 tūkst. litų. Spalio 2 d. turėjo būti atplėšti ir lietuviškojo konkurso, verto vėl 430 tūkst. litų, vokai, paskelbtas laimėtojas, t. y. vienintelis konkurso dalyvis – tas pats LLRA valdomas leidinys „Vilniaus krašto savaitraštis“. Tačiau „Vilniaus dienai“ pradėjus domėtis konkursu, savivaldybė netikėtai jį pratęsė dar savaitei. Įdomiausia, kad „Vilniaus krašto savaitraštis“ kas savaitę išeina vos 250-ies egzempliorių tiražu. Specialiai parengtos sąlygos

Visuose konkursuose pageidaujamos skelbti informacijos kiekis, įkainiai, kitos sąlygos – identiškos. Beje, įkainiai – kosminiai ir pavydėti turėtų net didžiausi dešimtimis tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiami bei Vilniaus rajone taip pat gan skaitomi nacionaliniai dienraščiai. Bet pastarieji net nedalyvauja ir visuose konkur-

Pavyzdžiui, per 2011-ųjų savivaldybių tarybų rinkimus „Rejspa“ LLRA skyrė 42,3 tūkst. litų (maksimalią tuo metu įstatymų leistiną sumą). Tuomet LLRA iškovojo rekordinį skaičių mandatų – 11 – Vilniaus miesto savivaldybėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad bandyta pervesti dar vieną tokio pat dydžio sumą, tačiau ji nebuvo įskaityta, nes viršytas tuo metu galiojęs juridinių asmenų paramos partijai limitas. Laikraštis vaiduoklis

Opozicijoje esantys Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai teigia, kad toks Vilniaus rajono pinigų plovimas – vieša paslaptis. „Niekam nėra paslaptis, kad konkursai skirti LLRA valdomiems laikraščiams. Bet niekas čia nieko ir nepakeis – ten reikia diplomatiškai ir gudriai dirbti, jei nori ką nors pasiekti, kitaip baigsi liūdnai. Nes visame rajone dirba vieni giminės. Manau, kad niekas nieko ir nebandė daryti, skundų niekas nerašo. Beje, to lietuviško laikraščio

Vsio zakonno

Vilniaus rajono savivaldybės atstovai po bene savaitės atsiųstuose atsakymuose į „Vilniaus dienos“ klausimus apeliavo į įstatymus. „Atvirame konkurse gali dalyvauti visi paslaugos teikėjai, kurie atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus. Perkančioji organizacija nenustato reikalavimo leidinio tipui. Atvirame konkurse gali dalyvauti visi paslaugos teikėjai, kurie atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus“, – dėstė Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Levko ir pridūrė, kad, pvz., 200 egzempliorių reikalavimas buvo nustatytas „remiantis Kultūros ministerijos skelbiama informacija apie vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų vidutinį tiražą“. Rajono merė LLRA atstovė Marija Rekst apie partijos bičiulių laimimus konkursus taip pat nelabai buvo linkusi kalbėti. „Negaliu kalbėti. Kada galėsiu? Nežinau, kreipkitės per sekretorę. Jūs norite visko staigiai – nežinau, kas ką ten valdo, jūs štai žinote gerai,

930 tūkst. litų

– mažiausiai tiek per pastaruosius kelerius metus Vilniaus rajonas skyrė 250-ies egzempliorių tiražu leidžiamam savaitraščiui.

 Veikėjai: LLRA atstovės M.Rekst (nuotr. apačioje) vadovaujamas Vilniau

V.Kravčionok valdomai įmonei.

o aš ne. Tikrai nežinau. Tai negaliu nieko ir atsakyti“, – kartojo merė. Laikosi nuošaly?

„Rejspos“ akcininkė Seimo narė ir LLRA atstovė V.Kravčionok tikino visiškai nesidominti, kas vyksta jos valdomoje įmonėje. „Aš net nežinau, kad vyksta konkursas, kad laimėtojai skelbiami, – jūs man tai sakote. Taip, įmonės akcijos man formaliai priklauso, bet aš nuo tos veiklos dabar lyg ir laikausi nuošaliau. Reikalus tvarko direktorė, tai nežinau nieko ir apie konkurso sąlygas. Ar pakanka 250 -ies egzempliorių tiražo informacijai? Manau, kaip rajonui, visai pa-

kanka“, – ramiai aiškino Seimo narė. Ji taip pat tikino, kad, nepaisant glaudžių „Rejspos“ ryšių su LLRA bei Vilniaus rajono savivaldybe, net ir per savivaldos rinkimus jos partija minėtuose laikraščiuose nebuvo liaupsinama, o laikraščiui skirti piniginę paramą partijai įstatymai esą taip pat nedraudė. „Na, taip, buvo parama ir partijai. Aišku, galima į viską žiūrėti ir pesimistiškai, kaip ir jūs žiūrit, kad viskas blogai. Bet aš pati, kaip Seimo narė, nesijaučiu supainiojusi jokių interesų. Pelno jokio nematome – nepamenu, kad kada nors būtų buvę mokėti dividendai“, – skundėsi V.Kravčionok.


11

SPALIO 3–9, 2013

LIETUVA

14p.

Ginklas lengvatikių medžioklėje – fantastiški darbo pasiūlymai.

A.Sabonis: nekenčiu intrigų Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Lietuvos krepšinyje – revoliucija: tarsi žaibu iš giedro dangaus trenkė Krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, pareikšdamas, jog traukiasi iš pareigų. Be to, vis mažiau vilties, kad savo poste išliks ir nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Įžvelgė kenkimą

Lietuvos krepšinio vairą A.Sabonis laikė nuo 2011-ųjų spalio. Netrukus, 2012-ųjų rudenį, į rinktinę sugrįžo J.Kazlauskas. Trenerio sutartis su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) galiotų iki 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, tačiau, įpusėjus Slovėnijoje vykusio Europos čempionato finalo turnyrui, papūtė kiti vėjai. 58-erių J.Kazlauskas prieš pat „EuroBasket“ finalo rungtynes su Prancūzija užsiminė, jog kažin ar norėtų toliau eiti savo pareigas. Grįžęs į Lietuvą strategas pažėrė kritikos LKF. „Buvo pora specialiai parašytų straipsnių, kuriuos greičiausiai organizavo žmonės, dirbantys federacijai. To negalėjo būti. Tai buvo padaryta tam, kad būtų pakenkta komandai. Ten buvo pasakyta, jog treneris – niekam tikęs, toks ir anoks. Jei žaidėjai suabejoja treneriu, kaip jie jo klausys?“ – svarstė J.Kazlauskas. Po trečiadienį įvykusio LKF Vykdomojo komiteto posėdžio nusprendė netylėti ir A.Sabonis. LKF prezidentas netikėtai pareiškė pasitraukiantis iš pareigų, o pagrindine sprendimo priežastimi įvardijo žiniasklaidos spaudimą nuo pirmosios rengimosi Europos čempionato finalo turnyrui dienos. Įžeidė partneriai

„Praėjo dveji metai, kai aš čia atėjau. Norėjau padėti krepšiniui, kai kas buvo nuveikta, kai kas – ne. Džiaugiuosi, kad mūsų rink-

tinė šiemet sužaidė labai gerai ir laimėjo sidabro medalius. Už tai norėčiau padėkoti žaidėjams ir treneriui J.Kazlauskui, kuris per trumpą laiką sugebėjo išspausti tikrai daug. Europos čempionato finalo turnyre buvau su komanda. Iš pradžių buvo sunku, antras etapas – lengvesnis. Vyrai parodė savo charakterį, – kalbėjo A.Sabonis. – Nuo pirmos dienos, kai buvo paskirtas J.Kazlauskas, prasidėjo spaudimas. Rinktinės dusinimas vyko iš lėto, o galiausiai buvo prieita prie įžeidinėjimų. Nesuprantu kodėl. Vyrai susirinko, stengėsi. Nesuprantu – kodėl mes džiaugiamės ir didžiuojamės savo krepšiniu, tačiau nuo pat pirmos dienos jį smaugiame? Prieš antro etapo rungtynes – trenksmas lyg iš giedro dangaus. Puikiai suprantu, kodėl Jonas įsižeidė.“

Atėjau čia dirbti norėdamas krepšiniui gero, tačiau dabar nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą ir viską užbaigti.

A.Sabonis įvardijo ir žiniasklaidos priemonę, kuri užrūstino J.Kazlauską. Treneris įsižeidė dėl portale basketnews.lt po pirmojo varžybų etapo pasirodžiusio Roko Buračo rašinio „Fiasko išvengėme. Kas toliau?“. Būtent po šios publikacijos prieš pirmąsias Europos čempionato antro etapo rungtynes su prancūzais dėl atsistatydinimo apsisprendė ir A.Sabonis. „Labiausiai įžeidė basketnews.lt . Portalas – federacijos partneris ir taip užpuolė. Už ką? Už vienas pralaimėtas rungtynes Balkanų pragare? Jie visur skrido kartu, visur dalyvavo ir taip elgėsi, – apmaudo neslėpė A.Sabonis. – Aš trenerio

vietoje irgi įsižeisčiau. Jei rinktinės trenerį aš pakviečiau, vadinasi, šešėlis krenta ir ant manęs. Buvo bandyta kiršinti J.Kazlauską su Gintaru Krapiku. Normalus darbinis įvykis, o iš to buvo išpūstas burbulas. Atėjau čia dirbti norėdamas krepšiniui gero, tačiau dabar nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą ir viską užbaigti. Nekenčiu intrigų ir jose nedalyvausiu.“ Laukia trenerio žodžio

Nors A.Sabonis parašė atsistatydinimo pareiškimą, jį dar turės patvirtinti neeilinė LKF konferencija. Anot LKF atstovo Daliaus Matvejevo, jos data bus paskelbta artimiausiu metu. J.Kazlauskas antradienį stebėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Rygos VEF ekipų rungtynes Eurolygos atrankos turnyre, o vakar anksti ryte, nelaukdamas LKF Vykdomojo komiteto posėdžio išvadų, išskrido į Kiniją, kur treniruos Guangdongo „Southern Tigers“ komandą. „Treneris pats pasakys, ką nuspręs“, – teigė A.Sabonis. Trečiadienį J.Kazlauskas telefonu neatsiliepė. Paklaustas apie galimą įpėdinį, A.Sabonis buvo nekalbus. „Tas žmogus tikrai atsiras ir, manau, bus dar geriau. Aš šiuose reikaluose daugiau nedalyvausiu. Tai kainuoja daug nervų, o man daktarai liepia patausoti sveikatą“, – kalbėjo krepšinio legenda.

Įvertinimas LKF Vykdomasis komitetas įvertino Lietuvos rinktinių pasirodymus šių metų pasaulio ir Europos čempionatuose. Sidabro medalius iškovojusios vyrų rinktinės pasiekimas įvertintas labai gerai, Europos čempionato pirmo etapo barjero neįveikusi moterų rinktinė – nepatenkinamai, o visų amžiaus grupių jaunimo rinktinių pasirodymai – gerai.

us rajonas skiria milijonus partijos kolegų Seimo narių M.Mackevičiaus bei BFL nuotr.

Komentaras

Žydrūnas Plytnikas VPT di rek torius

J

ei nebū na konk re čių skundų, į Vie šų jų pirki mų tar nybos (VPT) akiratį tokie atvejai paprastai nepaten ka. Yra juk ne tik 60 savivaldybių, bet apskritai 6 tūkst. perkančių jų organizacijų. Bet jei

gauname informacijos, kad yra dirbtinai ribojančios są lygos arba są lygos tinka tik vienam dalyviui, žiniasklaidos leidiniui ar kitam paslaugų teikėjui, VPT visada tai tik ri na. Nebūti na laukti, kol įvyks konkursas ir bus paskelbti laimėtojai. Kaip suprantu, konkurso sąlygų niekas neskundė, tačiau dar viena bėda yra tai, kad net ir gavus skundą kar tais sunku nustatyti, kur yra pa žeidi mas, nes preten zijos surašomos abstrakčiai, be detalių. Dėl šio konkurso – jo skaidrumas tikrai kelia daugybę abejonių, ta suma tikrai didžiulė, vertinant rajono savivaldybės kontekste. Tad kai tik gausime skundą, pradėsime tyrimą.

 Problemos: neoficialių šaltinių teigimu, A.Sabonį (dešinėje) ir J.Kazlauską paveikė trintis pačioje LKF. BFL nuotr.


12

spalio 3–9, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

Mo­ky­to­jas iš pa­šau­ki­mo Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Koks tiks­las, to­kios prie­mo­nės

Valentinas Beržiūnas

J

ei Lie­t u­vos už­sie­n io po­l i­t i­kos for­ muo­to­jų tiks­las – bū­t i ma­to­m iems Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je, tur­būt rei­kė­ tų su­t ik­t i, kad da­bar­t i­nė ša­l ies už­ sie­nio po­l i­ti­ka – efek­ty­vi. Sy­k į Lie­t u­va kė­lė tiks­l ą bū­t i ma­to­mai. 2004 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­te bu­vo pri­sta­ ty­ta Lie­tu­vos – „re­g io­no ly­de­rės“ idė­ja. Lie­ tu­va, kaip ko­k ios Jung­ti­nės Vals­ti­jos, ta­da „ban­d žiu­sios de­mok­ra­t i­z uo­t i“ Vi­du­r i­n ius Ry­tus, ėmė­si pa­na­šaus dar­bo Ry­t ų Eu­ro­ po­je. De­ja, nei su­per­vals­t y­bei , nei su­per­ vals­ty­bės są­jun­g i­nin­kei – Lie­tu­vai – ne­pa­ vy­ko at­lik­ti dar­bo tin­ka­mai. Tie­sa, Lie­tu­va, jos už­sie­n io po­l i­t i­kos for­muo­to­jų su­pra­t i­ mu, ku­r į lai­ką pa­bu­vo „ma­to­ma“ ir, ma­tyt, tai jau ge­rai...

Pri­me­na iš kai­mo į mies­tą at­ vy­ku­sį žmo­gų, ku­ris vi­saip ban­do tap­ti „mies­tie­čiu“, nes ma­no, kad kiek­vie­nas mies­ tie­tis ne­va į jį žiū­ri iš aukš­to. Da­bar Lie­tu­va vėl „ma­to­ma“, tiks­liau, ban­ do bū­t i ma­to­ma ir pa­vyz­d i­ne są­jun­g i­n in­ ke. Ne­se­n iai pir­m i­n in­ka­vo Eu­ro­pos sau­ gu­mo ir bend­ra­dar­bia­v i­mo or­ga­n i­za­ci­jai, da­bar ES Va­do­vų Ta­ry­bai, vė­liau ti­ki­si tap­ ti Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos ne­nuo­la­ti­ne na­re... Jei­g u Lie­tu­vo­je žmo­nės gy­ven­tų kaip ko­ kio­je Skan­di­na­vi­jo­je, šie Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos prio­ri­te­tai gal­būt ne­bū­tų kri­ti­kuo­ ti­ni. Ko­dėl gi ne! Ta­čiau Lie­tu­vo­je žmo­nės ne­g y­ve­na taip ge­rai, to­dėl vals­ty­bės apa­ ra­tas tu­rė­tų ma­ty­ti, ko­k ios bė­dos sle­g ia vi­ suo­me­nę, ir pa­si­telk­da­mas už­sie­nio po­li­ti­ ką jas spręs­ti. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kaip po­stas JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je ga­lė­tų pa­dė­ti spręs­ ti emig­ra­ci­jos pro­ble­mą... Kas iš tie­sų mo­ty­vuo­ja Lie­tu­vos už­sie­n io po­l i­t i­kos for­muo­to­jus priim­t i vie­nus ar­ ba ki­tus spren­d i­mus – su­dė­t in­ga pa­sa­k y­ ti. Ta­čiau bend­ros tarp jų vy­rau­jan­čios idė­ jos lei­džia kel­ti prie­lai­dą, kad eg­zis­tuo­ja ne­ vi­sa­ver­t iš­k u­mo jaus­mas. Šis ra­g i­na juos įtik­t i, pri­tap­t i, įsi­teik­t i... Pri­me­na iš kai­mo į mies­tą at­vy­ku­sį žmo­g ų. Jis vi­saip ban­do tap­t i „mies­t ie­čiu“, nes ma­no, kad kiek­v ie­ nas mies­tie­tis ne­va į jį žiū­ri iš aukš­to. Lie­ tu­vos vi­suo­me­nė­je toks po­ž iū­ris dar la­bai ga­jus. Taip pat ir vals­t y­bė. At­ro­do, kad Lie­t u­va, už­s ie­n io po­l i­t i­kos for­muo­to­jų aki­m is, – „pro­v in­ci­ja, pri­va­lan­t i įsi­teik­t i Va­ka­rams, į ku­r iuos bū­t i­na ly­g iuo­t is“. Gal­būt ge­r iau bū­tų ne įsi­teik­ti, o tap­ti ly­g ia­ver­čiams, kad mus iš tie­sų pri­pa­ž in­tų?

Š

eštadienį dau­gu­ma mū­sų vie­nai die­ nai su­grį­ši­me į mo­kyk­lą – pa­svei­kin­ti mo­ky­to­jų jų die­nos pro­ga. Šį at­sa­kin­ gą dar­bą dirb­ti ga­li tik­rai ne kiek­vie­ nas, kaip įsi­ti­ki­nęs aš­tuo­nio­li­ka me­tų lie­ tu­vių kal­bos mo­ky­to­ju dir­ban­tis Ri­man­tas Gan­se­niaus­kas. „Bū­da­mas pen­kio­li­kos še­šio­li­kos jau ži­no­ jau, kad bū­siu mo­ky­to­jas“, – in­ter­viu „Vil­ niaus die­nai“ sa­kė Vil­niaus ra­jo­no Ne­mė­žio šv. Ra­po­lo Ka­li­naus­ko gim­na­zi­jo­je lie­tu­ vių kal­bą dės­tan­tis ir sun­kio­jo me­ta­lo mu­ zi­kos gru­pė­je „Mand­ra­go­ra“ gi­ta­ra gro­jan­tis 41-ų R.Gan­se­niaus­kas. Sa­ky­si­te, kas ga­li bū­ ti bend­ra tarp to­kio so­li­daus dės­to­mo da­ly­ko ir me­ta­lo? Mu­zi­ka yra R.Gan­se­niaus­ko po­mė­ gis, ku­riuo pui­kiai su­ge­ba paį­vai­rin­ti sa­vo tik­ rą­ja veik­la vi­sa­da lai­ky­tą mo­ky­to­jo dar­bą.

– Ri­man­tai, už­si­mi­nė­te, kad apie mo­ky­ to­jo pro­fe­si­ją min­čių tu­rė­jo­te jau paaug­ lys­tė­je. Kas pa­stū­mė­jo šio ke­lio link? – Vai­kys­tė­je sva­jo­jau tap­ti ka­ri­nin­ku, bet pa­skui pa­sau­lė­žiū­ra ap­si­ver­tė. Bū­da­mas pen­kio­ li­kos še­šio­li­kos jau ži­no­jau, kad bū­siu mo­ky­ to­jas. Bu­vau hu­ma­ni­ta­ras, rei­kė­jo nu­spręs­ti tik vie­na – ku­rį da­ly­ką pa­si­rink­ti. Iš pra­džių no­rė­jau tap­ti vo­kie­čių kal­bos mo­ky­to­ju, bet tik­riau­siai tas tau­ti­nis at­gi­mi­mas (mo­kyk­lą bai­gė 1990 m. – red. pa­st.), per­vers­mo vė­jai pa­ska­ti­no la­biau do­mė­tis li­tua­nis­ti­ka. Bu­vo­ me pir­mo­ji lai­da, ku­ri ga­vo Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos ates­ta­tus. – Ko­kio po­žiū­rio iš ki­tų su­lau­kia­te, kad esa­te mo­ky­to­jas ir mu­zi­kan­tas? – Ne­ma­nau, kad tai kas nors neįp­ras­ta. Tu­ riu daug drau­gų, ku­rie dir­ba mo­ky­to­jais ir gro­ja tą pa­čią mu­zi­ką. Ma­nau, kad nie­ko tai ne­ste­bi­na. – Kaip mu­zi­ki­nis ke­lias at­ve­dė iki gru­ pės „Mand­ra­go­ra“? – Brąz­gi­nau gi­ta­ra, bet ne­ma­niau, kad pra­ dė­siu rim­čiau gro­ti. Ma­no krikš­ta­tė­vis ko­ kiais 1978 m., tais hi­pių lai­kais, tu­rė­jo gru­pę. Jis man nu­pir­ko gi­ta­rą, pa­ro­dė pir­muo­sius akor­dus, ta­čiau ta­da ma­nė, kad pa­gro­siu me­ tus ir nu­me­siu. Bet už­si­ka­bi­nau. O gru­pę su­ kū­riau jau bai­gęs uni­ver­si­te­tą. – Kas la­biau­siai ža­vi mo­ky­to­jo dar­be? – Iš­šū­kiai. Pats tu­rė­jau la­bai šau­nių mo­ky­ to­jų. Ta­ry­bi­niais lai­kais vy­ko to­kia lai­da „10 x 10“, tar­pu­sa­vy ko­vo­da­vo mies­tai. Uk­mer­ gės ko­man­dai at­sto­va­vo ma­no mo­kyk­los mo­ ky­to­jai. Tais lai­kais jie mums bu­vo žvaigž­dės. Įsi­vaiz­duo­kit, bu­vo vie­nas vie­nin­te­lis ka­na­ las ir per jį ro­dy­da­vo žai­di­me da­ly­vau­jan­čius mū­sų mo­ky­to­jus. Jie bu­vo pa­vyz­dys, ži­no­jau, kad tas dar­bas yra pil­nas iš­šū­kių ir kad ne bet kas ga­li jį dirb­ti. Tai bu­vo ir iš­šū­kis sau pa­ čiam – ar ga­lė­si tai da­ry­ti? Ki­ta ver­tus, tais lai­kais ne­bu­vo la­bai di­de­lio pro­fe­si­jų pa­si­rin­ ki­mo, tai at­si­ra­do vė­liau. Aš au­gau ta­da, kai bu­vo ke­lios pa­grin­di­nės pro­fe­si­jos – mo­ky­ to­jo, gy­dy­to­jo, po­li­ci­nin­ko (šyp­so­si). Į tai ir orien­ta­vau­si. – Nuo ko la­biau­siai pa­vargs­ta­te mo­kyk­ lo­je? – Krū­viai di­de­li, ne vi­sa­da pa­vyks­ta įdo­miai pra­ves­ti pa­mo­ką, nes tu­rint še­šias sep­ty­nias pa­mo­kas per die­ną ir fi­ziš­kai, ir pro­tiš­kai yra sun­ku kiek­vie­nai jų pa­si­ruoš­ti, kad bū­tų nuo iki. O no­ri­si, kad bū­tų. – Ar di­de­li da­bar mo­ki­nių rei­ka­la­vi­mai mo­ky­to­jams? – Ma­nau, kad taip. Rei­ka­la­vi­mai di­de­li ne tik mo­ki­nių, bet ir tė­vų. Mo­ky­to­jas yra ir po­li­ci­nin­kas, ir tei­sė­jas, ir tė­tis, ir ma­ma, jei

„„Vei­das: R.Gan­se­niaus­kas tei­gia ne­sąs nei griež­tas, nei per daug at­lai­dus, tie­siog sten­gia­

si bend­rau­ti nuo­šir­džiai, dieg­ti vai­kams di­džiau­sią sau ver­ty­bę – žmo­niš­ku­mą. 

kas ne taip, iš­kart pra­de­da­ma ga­lų ieš­ko­ti. Mo­ky­to­jas iš tik­rų­jų tu­ri la­bai daug ne­ra­šy­ tų pa­rei­gų. – Ko­kių sa­vy­bių rei­kia no­rint pel­ny­ti vai­kų pa­si­ti­kė­ji­mą, iš­puo­se­lė­ti tą drau­ giš­ką san­ty­kį? – Na, čia, ma­nau, la­bai svar­bus pa­ts si­tua­ci­ jos val­dy­mas psi­cho­lo­gi­niu po­žiū­riu. Pa­žįs­tu daug pui­kių spe­cia­lis­tų li­tua­nis­tų, bet mo­ky­ to­jais dirb­ti jie ne­ga­li. Ne­ži­nau, ar tų sa­vy­bių ga­li­ma iš­mok­ti, gal tai įgim­ti da­ly­kai?

Vai­kai yra ske­ne­riai. Nes­ var­bu, tu vy­ras ar mo­te­ ris, vai­kai nu­ske­nuo­ja ta­ve per ke­lias mi­nu­tes.

– Ar įma­no­ma su­de­rin­ti lie­tu­vių kal­bą ir mu­zi­ką? Kaip per pa­mo­kas pa­nau­do­ja­te sa­vo mu­zi­ki­nius su­ge­bė­ji­mus? – Bū­na, kad pa­gro­ja­me ir pa­dai­nuo­ja­me. Ir Sa­lo­mė­jos Nė­ries „Se­ne­lės pa­sa­ką“ kaž­ka­da dai­na­vo­me ro­ko sti­liu­mi. Įma­no­ma vi­sa tai su­de­rin­ti, ir mo­ki­niams tai la­bai įdo­mu, ki­ taip, ne­tra­di­ciš­ka. – Kal­bant apie mo­ky­mo sis­te­mą, mo­du­ lį, ko, jū­sų gal­va, trūks­ta? Ką bū­tų ga­li­ ma da­ry­ti ki­taip? – Vie­nuo­lik­to­je ir dvy­lik­to­je kla­sė­se ug­dy­mas yra pro­fi­liuo­tas, pa­siū­la ne­ma­ža ir įdo­mi. Bet, ma­nau, rei­kė­tų dau­giau pra­kti­nių da­ ly­kų – eko­no­mi­kos, kas jiems bū­tų pra­var­ tu, tei­si­nių pa­grin­dų ir pa­na­šiai. To­kių da­ly­ kų trū­ko, kai aš bai­giau mo­kyk­lą, bet trūks­ta jų ir da­bar. Duo­da­me daug sau­sų ži­nių. Pa­ vyz­džiui, mū­sų lai­kais bu­vo toks mo­ko­ma­ sis da­ly­kas – šei­ma. Ži­no­jai, kas yra vy­ras, kas mo­te­ris, kas tie san­ty­kiai, kaip juos kur­ ti. Ma­nau, toks da­ly­kas ir­gi pra­vers­tų. – Ko­kias ver­ty­bes puo­se­lė­ja­te pa­ts ir ko mo­ko­te vai­kus? – Di­džiau­sia ver­ty­bė man yra žmo­niš­ku­mas. Kad žmo­gus žmo­gui bū­tų ne vil­kas, o žmo­ gus. Ži­no­ma, pa­si­da­li­ji ir ta per gy­ve­ni­mą su­kaup­ta pa­tir­ti­mi.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Gal pri­si­me­na­te ko­kią links­mą ar ne itin ma­lo­nią mo­ki­nių jums iš­krės­tą iš­dai­gą? – Bu­vo vie­na to­kia, kai dir­bau Pi­lai­tė­je. Sa­ vo spin­te­lė­je lai­ky­da­vau ban­de­les. Kar­tą per per­trau­ką, kol ma­nęs ne­bu­vo, kaž­kas ten įlin­ do, į ban­de­lę įki­šo nu­lauž­tą ša­ku­tę ir pri­py­ lė li­pa­lo. Tai bu­vo toks ne­ska­niau­sias ma­no iš­ban­dy­mas. – Leng­va su mo­ki­niais ras­ti bend­rą kal­ bą? Ar jie vis dėl­to lin­kę šiauš­tis? – Tai ir yra pe­da­go­go me­nas, tu­ri ras­ti priė­ ji­mą prie kiek­vie­no, vai­kai skir­tin­gi. Ma­nau, nuo­šir­du­mas pa­per­ka. Jei ne­pa­tei­ki sa­vęs kaip dik­ta­to­riaus, esi at­vi­ras, pro­ble­mų nė­ ra. Dau­ge­lis da­bar bai­si­si, koks čia jau­ni­mas, ko­kia kar­ta. O iš tie­sų – pui­kiau­si. Iš­lei­dau dvy­lik­to­kus – nuo­sta­būs mo­ki­niai, ini­cia­ty­ vūs, verž­lūs, ir pa­ts kar­tais šio to iš jų pa­ si­mo­ky­da­vau. Ne­bi­jo, ban­do, jie vi­sai ki­to­ kie, nei mes bu­vo­me. Jie lais­ves­ni. Esu la­bai po­zi­ty­viai nu­si­tei­kęs dėl atei­ties. Vi­sos ži­ nios pra­si­de­da nuo krau­piau­sių da­ly­kų, o ge­ ri, po­zi­ty­vūs pa­skęs­ta to­je jū­ro­je. – Ar vy­rui mo­ky­to­jui leng­viau? – Na, ži­not, yra to­kių mo­te­riš­kių, ku­rios pui­kiai tvar­ko­si. Ir yra vy­rų, ku­rių ūgis – du met­rai, bet jiems ne­pa­vyks­ta. Vai­kai yra ske­ ne­riai. Nes­var­bu, tu vy­ras ar mo­te­ris, vai­ kai nu­ske­nuo­ja ta­ve per ke­lias mi­nu­tes. Ge­rai bū­tų, jei mo­kyk­lo­je bū­tų pu­siaus­vy­ra – pa­ na­šus skai­čius mo­ky­to­jų vy­rų ir mo­te­rų, kad vai­kai gau­tų ir vy­riš­ko, ir mo­te­riš­ko auk­lė­ji­ mo, kaip šei­mo­je. – Kaip ma­no­te, ar ka­da nors pa­suk­si­te iš mo­kyk­los kur nors ki­tur? – No­rė­čiau pa­mė­gin­ti pa­gy­ven­ti be mo­kyk­ los, bet ne­ži­nau, kiek il­gai iš­tver­čiau. Gy­ve­ ni­me daug dar­be­lių esu iš­ban­dęs, bet vi­si jie bu­vo kaip pa­ša­li­niai. Pag­rin­di­nė ma­no veik­ la yra mo­kyk­la. – Sa­ko­te, ne­ži­no­te, ar iš­tver­tu­mė­te. Tai kas la­biau­siai čia šau­kia su­grįž­ti? – Pats pro­ce­sas. Jei jau aš­tuo­nio­li­ka me­tų dir­bu mo­ky­to­ju, ma­tyt, čia jau ma­no vie­ta.

Vi­są in­ter­viu skai­ty­ki­te vilniausdiena.lt/


13

spalio 3–9, 2013

ekonomika Didžiulis pastatas Vilniuje kyla be jokių leidimų, o kai inspektoriai nurodo jį nugriauti, staiga pasikeičia statybų bendrovės. Tačiau statybas prižiūrintys pareigūnai kažkodėl nepastebi, kad joms vadovauja tas pats žmogus.

„„Ignoruoja: aferų meistro S.Rachinšteino (dešinėje) bendrovėms – nė motais statybų leidimai, nes jis jaučiasi po teisėjų sparneliu. Pavyzdžiui,

VAT teisėjas D.Rinkevičius yra priėmęs net kelis S.Rachinšteino bendrovei „Serneta“ palankius sprendimus.

Stebuklai – ir statybų aikštelėje, ir teisme Lina Bagdžiūnaitė

administraciją per tris mėnesius išduoti naują.

Leidimą kažkas pataisė

Šešėlinis milijonierius Sergejus Rachinšteinas nesuka galvos, kaip gauti statybų leidimą. Jo statytinių vadovaujamos bendrovės stato ką nori ir kur nori. Jie įsitikinę: bus pastatas – atsiras ir leidimas. Vilniuje kartą taip jau nutiko. Pačiame sostinės centre, Teatro gatvėje, vietoj garažo iškilo trijų aukštų namas. Su S.Rachinšteinu siejama bendrovė „Grangeras“ 2008 m. buvo gavusi leidimą tik rekonstruoti garažą. Tačiau Vilniaus savivaldybės išduotą dokumentą kažkas ištaisė – baltos spalvos korekciniu pieštuku buvo užtušuotas žodis „rekonstrukcija“, o ant jo užrašyta – „nauja statyba“. Dėl pastato statybų kilęs skandalas išgąsdino ir Seimo narę Aureliją Stancikienę, nes pastatas kilo vietoj jos tėvų garažo. S.Rachinšteinas iš šios situacijos išsisuko jam įprastu būdu – pasinaudojo tuo, kad yra pristeigęs daugybę bendrovių. „Grangeras“ namą skubiai pardavė bendrovei „Finiens“, o ši – įmonei „Emilė“. Vėliau teisme niekas net nekreipė dėmesio, kad visos šios bendrovės siejamos su S.Rachinšteinu. Praėjusių metų pabaigoje teisėjo Ramūno Gadliausko pirmininkaujamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad statybos leidimas buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau priėmė S.Rachinšteinui palankų sprendimą. Teismas nurodė panaikinti seną statybų leidimą, tačiau kartu įpareigojo Vilniaus savivaldybės

Inspektoriai nuleido rankas

Įsitikinęs, kad leidimai atsiranda tada, kai jų reikia, šešėlinis milijonierius griebėsi naujų statybų. Justiniškių gatvėje jis nusprendė padidinti beveik 5 tūkst. kv. metrų ploto pastatą, kuris anksčiau priklausė Taupomajam bankui. Darbų vėl ėmėsi jo paties bendrovės. Oficialia pastato savininke tapo bendrovė „Finiens“, o jį stato kita pogrindinio milijonieriaus statytinio Andrejaus Nikitenkos vadovaujama įmonė „Bordolina“. Be leidimų statomą pastatą greitai pastebėjo statybos inspekcija ir įpareigojo nugriauti savavališkai suręstas konstrukcijas. Tuomet vietoj bendrovės „Bordolina“ darbus buvo įpareigota atlikti to paties A.Nikitenkos vadovaujama įmonė „Grangeras“. Tai ta pati bendrovė, kuri gavo suklastotą leidimą statyboms Teatro gatvėje. Tuomet užsimerkė ir statybas prižiūrintys inspektoriai. Kelis kartus paprašę pašalinti trūkumus jie galiausiai nusprendė, kad statybos darbai nevyksta. Užsakė vieni, mokėjo kiti

S.Rachinšteinas ir jo statytiniai numoja ranka ir į statybų inspektorius, ir į įvairius darbus statybose atliekančias bendroves. Ne viena S.Rachinšteino užsakymu pastatus stačiusi įmonė vėliau atsidūrė prie bankroto ribos. Milijonierius joms ne tik vengia mokėti pinigus, bet ir pateikia didžiulius ieškinius. Viena apgautų – Taikomosios gruntų mechanikos mokslo ins-

titutas. Ši įstaiga pagal sutartį su bendrove „Grangeras“ atliko dalį statybos darbų. Tačiau už šiuos darbus 45 tūkst. litų sumokėjo ne „Grangeras“, bet kita S.Rachinšteino įmonė – dabartinė pastato Teatro gatvėje savininkė „Emilė“. Netrukus po to, kai buvo padarytas šis pervedimas, „Emilė“ kreipėsi į teismą ir reikalavo, kad institutas grąžintų pinigus. Esą ši įstaiga neatliko pagal sutartį numatytų darbų. Vilniaus apygardos teismas (VAT) patenkino šios bendrovės prašymą.

Ne viena S.Rachinšteino užsakymu pastatus stačiusi įmonė vėliau atsidūrė prie bankroto ribos.

Pastato niekas nestatė?

Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavo ir bendrovė „Tradicija“. Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, parduotuvių pastatą stačiusi „Tradicija“ teismuose iš šešėlinio milijonieriaus įkurtos bendrovės LNTV bandė atgauti pinigus už statybos darbus. Pirmosios instancijos teismai statybininkų ieškinį patenkino, tačiau verslininkus pribloškė Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės vadovaujamos kolegijos sprendimas. Nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas, AT kolegija nusprendė, kad sutarties dėl jo

statybos visai nebuvo, nes neišliko jos originalas. Kas lankstosi aferų meistrui?

AT, vadovaujamas Gintaro Kryževičiaus, pagalbos ranką S.Rachinšteinui ištiesia net tuomet, kai visi kiti teismai jau būna priėmę priešingus sprendimus. Šio teismo teisėjos S.Rudėnaitės vadovaujamos kolegijos priimtas sprendimas dėl pastato Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, nustebino daugybę verslininkų. Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavusi statybos bendrovė „Tradicija“ bandė iš LNTV už darbus išieškoti pinigų, tačiau kažkur dingo darbų sutarties originalas. AT kolegija nusprendė, kad tokios sutarties visai nebuvo, nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas. Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas patikėjo S.Rachinšteino advokatų pateiktais akivaizdžiai suklastotais dokumentais apie ypač gerą bendrovės LNTV finansinę padėtį ir atsisakė jai kelti bankroto bylą. LVAT teisėjo Ramūno Gadliausko vadovaujama kolegija pripažino, kad S.Rachinšteino bendrovių pateiktas leidimas statyti pastatą Teatro gatvėje buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują. VAT teisėjas Dainius Rinkevičius yra priėmęs kelis S.Rachinšteino bendrovei „Serneta“ palankius sprendimus. Praėjusių metų vasarį D.Rinkevičius patenkino bendrovės „Serneta“ prašymą dėl prastos finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Nepraėjus nė

metams, šios bendrovės padėtis staiga pagerėjo ir VAT atsisakė kelti jai bankroto bylą. Vasarį D.Rinkevičius paskelbė dar vieną sveiku protu sunkiai suvokiamą sprendimą. Jis nurodė bendrovėms „Rivona“ ir „Norfos mažmena“ grąžinti S.Rachinšteinui 7 mln. litų, kuriuos prieš penkerius metus jis išleido Rusijoje pirkdamas žemės sklypus. Bendrovėms „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ liko tik Rusijos įmonių pavadinimai. Tačiau jose nebėra jokio turto, nes S.Rachinšteinas tuos sklypus jau pardavė. VAT teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sustabdė didžiulę finansinių nusikaltimų bylą, kurios įkalčius prokurorai rinko keletą metų. Ji nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis išaiškintų, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras gali patikslinti kaltinimus. KT sprendimą priims tik gruodį, o kitų metų pradžioje bylai sueis senatis. Kauno apygardos teismo teisėjai Izoldai Nėnienei atitenka nagrinėti dauguma su S.Rachinšteinu susijusių įmonių bylų. Ir beveik visos šios bylos išsprendžiamos šešėlinio milijonieriaus naudai. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tadeušas Osipovičius nematė reikalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad S.Rachinšteino bendrovė „Serneta“ iš valstybės bandė susigrąžinti per 119 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija neabejoja, kad toks bandymas buvo neteisėtas, nes bendrovė „Serneta“ kelis kartus pateikė visiškai skirtingas ataskaitas apie 2006 m. turėtą turtą. PR 


14

spalio 3–9, 2013

ekonomika

Leng­va­ti­kių me­džiok­lė­je – fan­tas­ti Nors sa­vo elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­so ne­da­li­ja­me į kai­rę ir į de­ši­ nę, mus daž­nai pa­sie­kia laiš­kai, siū­lan­tys ko­kias nors pa­slau­gas: su­da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je, ste­buk­lin­gai su­liek­nė­ti, ką nors pa­si­di­din­ ti ar pa­si­ma­žin­ti. O kar­tais gau­na­me ir dar­bo pa­siū­ly­mą. Bet su­si­ gun­dy­ti gra­žiais pa­ža­dais ne­rei­kė­tų.

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Stul­bi­nan­čios ga­li­my­bės

„La­ba die­na, aš esu di­de­lės tarp­ tau­ti­nės bend­ro­vės žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių at­sto­vas. Mū­sų bend­ro­vė ak­ty­viai da­ly­vau­ja ne tik sa­vo, bet ir sa­vo ant­ri­nių įmo­nių vyk­do­mo­ je veik­lo­je. Šiuo me­tu mes ieš­ko­me va­dy­bi­nin­kų, ga­lin­čių dirb­ti Eu­ro­ po­je“, – maž­daug taip pra­si­de­da vi­si laiš­kai, siū­lan­tys dar­bą. To­liau var­di­ja­ma, kad pust­re­ čio tūks­tan­čio eu­rų sie­kian­čią al­ gą dar ga­li­ma pa­si­di­din­ti gau­nant pre­mi­jas už ge­rą dar­bą. Dirb­ti te­ rei­kia 2–3 va­lan­das per die­ną ir ku­ riuo pa­ros me­tu tai da­ry­si­te, vi­siš­ kai pri­klau­so nuo jū­sų. Laiš­kas bai­gia­mas pra­šy­mu at­ siųs­ti as­me­ni­nius duo­me­nis: vi­ są var­dą ir pa­var­dę, ša­lies ir mies­ to, ku­ria­me gy­ve­na­te, pa­va­di­ni­mus, elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­są bei te­le­ fo­no nu­me­rį. Jei tik­si­te dar­bui, su ju­mis te­le­fo­nu ar­ba elekt­ro­ni­niu pa­štu su­si­sieks už tai at­sa­kin­gas as­ muo. Be to, pa­ra­gi­na­ma, ki­lus klau­ si­mų, kreip­tis elekt­ro­ni­niu pa­štu. Vis­kas at­ro­do per ge­rai, kad bū­ tų tie­sa? Taip ir yra. Nors esa­me įpra­tę, kad su­kčiai daž­niau­siai no­ri pa­si­sa­vin­ti mū­ sų pi­ni­gus, jie ga­li pa­vog­ti ir kai ką ver­tin­ges­nio – mū­sų ta­pa­ty­bę. Nu­ro­dy­tu pa­štu nu­siun­tę sa­vo as­ me­ni­nius duo­me­nis jūs ne tik ne­ su­lauk­si­te dar­bo pa­siū­ly­mo, jū­sų var­du ga­li bū­ti įvai­riai su­kčiau­ja­ ma, vyk­do­ma ki­ta nu­si­kals­ta­ma veik­la už­sie­nio vals­ty­bė­se. Iš­kart at­siun­tė su­tar­tį

Dien­raš­čio žur­na­lis­tai nu­spren­ dė pa­si­nau­do­ti pa­siū­ly­mu pa­teik­ti klau­si­mų ir pa­tik­rin­ti, kiek iš­mo­ nės tu­ri su­kčiai.

„La­ba die­na, ga­vau jū­sų laiš­ką su dar­bo pa­siū­ly­mu. Ma­ne la­bai su­do­mi­no jū­sų įmo­nės siū­lo­mos ga­li­my­bės. Bet prieš iš­siųs­da­ma CV no­rė­čiau pa­klaus­ti ke­lių ki­lu­ sių klau­si­mų. Pas­te­bė­jau, kad laiš­ke ne­pa­mi­ nė­jo­te įmo­nės pa­va­di­ni­mo. No­ rė­čiau pa­si­do­mė­ti, ko­kiai įmo­ nei at­sto­vau­ja­te. Taip pat no­rė­čiau pa­si­tiks­lin­ti, ko­kias pa­rei­gas tu­rė­tų pri­siim­ti va­dy­bi­nin­kas? Jū­sų įmo­ nė plė­to­ja vers­lą dau­ge­ly­je sri­čių: ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, nau­jų bend­ ro­vių stei­gi­mo ir t. t. Ar tek­tų dirb­ ti konk­re­čio­je sri­ty­je? Be to, iš anks­to no­rė­čiau su­ži­no­ ti, ko­kios yra al­gos di­dė­ji­mo ga­li­ my­bės atei­ty­je? Ar ga­lė­siu nuo­lat dirb­ti iš sa­vo na­mų?“ – to­kio tu­ri­ nio laiš­ką nu­siun­tė­me ta­ria­miems darb­da­viams. At­sa­ky­mo te­ko pa­lauk­ti ke­le­tą die­nų, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad ap­ga­ vi­kai ne­tgi la­bai at­si­da­vę sa­vo veik­ lai. Jie at­siun­tė laiš­ką su at­sa­ky­ mais ir į tuos klau­si­mus, ku­rie net ne­bu­vo iš­kel­ti. Be to, pri­dė­jo ir ta­ ria­mo įmo­nės di­rek­to­riaus jau pa­ si­ra­šy­tą bei nu­ske­nuo­tą ban­do­mo­ jo lai­ko­tar­pio dar­bo su­tar­tį. Ne vis­kas su­tam­pa

„La­ba die­na, dė­ko­ja­me už jū­ sų su­si­do­mė­ji­mą nuo­sta­bia mū­sų „Me­gat­ra­de Hol­ding“ kom­pa­ni­ ja, – laiš­ką pra­de­da Hu­lio Bes­to­vu pa­si­va­di­nęs ta­ria­mas žmo­giš­kų­ jų iš­tek­lių va­dy­bi­nin­kas. – Mū­sų įmo­nei pri­klau­so dau­gy­bė in­dust­ ri­nių ir kon­sul­ta­ci­jų įmo­nių.“ Klai­dų ga­li­ma pra­dė­ti ieš­ko­ti jau da­bar. Tie­sa, šią gal pa­ste­bė­ti bū­tų daug sun­kiau, jei ne prieš tai mi­nė­ ta dar­bo su­tar­tis, pri­dė­ta prie laiš­ ko. „Me­gat­ra­de Hol­ding“ bend­ro­ vė iš tie­sų eg­zis­tuo­ja. Bet įmo­nės lo­go­ti­pas jos tink­la­la­py­je yra vi­

Praktiniai elektroninių viešųjų pirkimų (CVP IS) mokymai:

2013 m. naujovės – konsultaciniai mokymai Seminarai vyks: Vilniuje – spalio 18 d.

Programa 1. Viešųjų elektroninių pirkimų teisinis reglamentavimas. 2013 m. naujovės. 2. Elektroninis parašas ir elektroniniai dokumentai. 3. Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (CVP IS). 4. Tiekėjo elektroninio pasiūlymo pateikimas. 5. Skelbiamų ir neskelbiamų pirkimų vykdymo CVP IS ypatumai bei skirtumai. 6. Elektroninio aukciono vykdymas. 7. Mažos vertės elektroninių pirkimų ypatumai tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms. 8. Pirkimo skelbimo ir sąlygų publikavimas, kai nevykdomas elektroninis pirkimas. 9. Metinių pirkimų planų publikavimas ir koregavimas. 10. Techninių specifikacijų projektų skelbimas. 11. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių publikavimas. 12. Viešųjų pirkimų ataskaitų pateikimo tvarkos pakeitimai.

Mokymai – 299 Lt (be PVM) Registracija interneto svetainėje www.dorevi.lt, e. paštu seminarai@dorevi.lt, tel. (8 37) 713 344, 8 615 85 387.

siš­kai ki­toks nei ant at­siųs­tos su­ tar­ties. Be to, tik­ro­ji įmo­nė už­sii­ ma iš­skir­ti­nai su sta­ty­ba su­si­ju­sia veik­la: in­ži­ne­ri­ja, elekt­ro­me­cha­ni­ ka, sta­ty­bo­mis. Su kon­sul­ta­ci­jo­mis, ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu, lo­gis­ti­ka ar ki­to­mis iš­var­dy­to­mis veik­lo­mis ji ne­tu­ri nie­ko bend­ra. „Tarp mū­sų pa­grin­di­nių veik­lų yra įvai­rios pro­duk­ci­jos inf­rast­ruk­ tū­rų kū­ri­mas be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­ se ir nau­jų pro­duk­tų bei pa­slau­gų tech­no­lo­gi­nė plėt­ra, – skam­biais žo­džiais laiš­ką tę­sia su­kčiai. – Mes taip pat įgy­ven­di­na­me klien­tų pa­ gei­da­vi­mus tam, kad op­ti­mi­zuo­tu­ me esa­mų klien­tų vers­lą ir pa­vers­ tu­me jį pel­nin­gu.“

Ži­no­ma, laiš­ko pa­ bai­go­je ne­pa­mirš­ ta­ma dar kar­tą pa­ pra­šy­ti as­me­ni­nių duo­me­nų.

To­liau laiš­ke aiš­ki­na­ma, kad dėl įmo­nės plėt­ros at­si­ra­do lais­vų po­ zi­ci­jų Įmo­nės vers­lo ir ino­va­ci­ jų de­par­ta­men­te, ku­ris rū­pi­na­ si ino­va­ty­vio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis bei tei­kia fi­nan­si­nes kon­sul­ta­ci­jas klien­tams. „Šio­je įmo­nės po­zi­ci­jo­ je lai­min­ga­sis kan­di­da­tas bus at­sa­ kin­gas už įvai­rių ne­bran­gių rin­ko­ da­ros ty­ri­mų vyk­dy­mą“, – aiš­ki­na H.Bes­to­vas. Kaž­ko­dėl stai­ga dar­bo po­bū­dis iš ino­va­ci­jų pa­si­kei­tė į rin­kos ty­ ri­mus. Bet kiek­vie­nas no­rė­tų bū­ti, kaip sa­ko ap­si­me­tė­lis va­dy­bi­nin­ kas, lai­min­guo­ju kan­di­da­tu, to­dėl su su­kčiais pa­lai­ko­me ry­šį to­liau. „Pa­vyz­džiui, vers­li­nin­kui Bo­ bui pri­klau­so di­de­lė įmo­nė Ki­ni­ jo­je ir jis trokš­ta iš­plės­ti rin­ką bei par­da­vi­nė­ti sa­vo pro­duk­tus Is­pa­ ni­jo­je“, – lyg iš kny­ge­lės vai­kams iš­trauk­tą fra­zę skai­tau dar­bo po­bū­ dį aiš­ki­nan­čia­me laiš­ke. Suk­čius nu­ro­do, kad įpras­tas bū­ das plė­to­ti rin­ką – pra­dė­ti de­ry­bas su ke­lio­mis pa­na­šią pro­duk­ci­ją par­ duo­dan­čio­mis įmo­nė­mis Is­pa­ni­jo­je,

„„Vi­lio­nės: jei ga­vo­te laiš­ką, ku­ria­me dės­to­mi pa­siū­ly­mai at­ro­do per­ne­lyg g

duo­me­nis iš­gau­ti ban­dan­tys su­kčiai. 

o su­si­ta­rus nu­ga­ben­ti vi­sas pre­kes, mo­kant di­džiu­lius mo­kes­čius, į Is­pa­ ni­ją. Ki­tas bū­das – įkur­ti sa­vo įmo­nę, ieš­ko­ti tin­ka­mų pa­tal­pų ir dar­buo­to­ jų, o tai taip pat rei­ka­lau­ja dau­gy­bės lė­šų. Ta­čiau bu­ta­fo­ri­nė įmo­nė tu­ri daug ge­res­nį va­rian­tą. Ji klien­to už­ sa­ky­mu rek­la­muo­ja no­ri­mą par­duo­ti pro­duk­tą in­ter­ne­te bei ži­niask­lai­do­je ir taip su­do­mi­na klien­tus. Ar­gi tai ne­ džiu­gi ži­nia vers­li­ nin­kams? To­liau laiš­ke pa­tei­kia­ma džiu­gi ži­nia ir no­rin­tiems įsi­dar­ bin­ti: ne­rei­kia jo­kios pa­tir­ties nei par­da­vi­mo, nei rek­la­mos sri­ty­je. „Jums te­rei­kia mo­kė­ti su­kur­ti ry­šius su klien­tais ir bū­ti pa­si­ry­ žu­siems sun­kiai dirb­ti“, – ti­ki­na H.Bes­to­vas ar kad ir kas jis bū­tų. Są­ly­gos vis kei­čia­si

Da­bar ga­li­me trum­pai ap­tar­ti, ką iki šiol su­ži­no­jo­me iš su­kčių. Iš pra­džių įmo­nė ieš­ko­jo va­dy­bi­nin­ko. Pas­ kui – vers­lo ir ino­va­ci­jų spe­cia­lis­ to, ku­ris stai­ga ta­po rin­kos ty­ri­mų spe­cia­lis­tu. Na, o į laiš­ko pa­bai­gą paaiš­kė­ja, kad vis dėl­to teks dirb­ ti su par­da­vi­mu ir rek­la­ma su­si­ju­ sio­je sri­ty­je. Bet gal ne taip svar­bu, kuo reiks dirb­ti, juk pa­tir­tis ne­bū­ ti­na. „Klien­tų ap­tar­na­vi­mo va­dy­bi­

nin­ko pa­rei­goms pri­klau­so ši veik­la (bet tuo neap­si­ri­bo­ja­ma): duo­me­ nų tvar­ky­mas vir­tua­lio­je erd­vė­ je, ap­skai­tos pro­ce­sai, asis­ta­vi­mas rek­la­muo­jant ir par­duo­dant pro­ duk­tus, as­me­ni­nė klien­tų kon­sul­ta­ ci­ja“, – aiš­ki­na ta­ria­mi darb­da­viai. Ne­pai­sant to, kad vėl pa­si­kei­tė dar­ bo po­zi­ci­jos pa­va­di­ni­mas ir at­si­ra­ do iki tol ne­mi­nė­tų pa­rei­gų, ky­la dar vie­nas klau­si­mas: kaip kon­sul­tuo­ti klien­tus, kaip laiš­ke ra­šo­ma, akis į akį, jei esi ki­to­je ša­ly­je? Laiš­ke nu­ro­do­mos to­kios įdar­bi­ ni­mo są­ly­gos: 1. ban­do­muo­ju lai­ko­tar­piu ski­ ria­me tie­sio­gi­nius se­mi­na­rus in­ ter­ne­tu, skir­tus dar­buo­to­jams ap­ mo­ky­ti; 2. kon­ku­ren­cin­gas at­ly­gi­ni­mas: 1000 eu­rų per mė­ne­sį dir­bant ne vi­su eta­tu ir 2300 eu­rų dir­bant vi­ su eta­tu; 3. dar­buo­to­jui ski­ria­mos vie­no mė­ne­sio mo­ka­mos ato­sto­gos; 4. sėk­min­gai dir­ban­tiems va­ dy­bi­nin­kams bus pa­siū­ly­ta vyk­ti į vie­ną re­gio­ni­nių de­par­ta­men­tų. Be to, vis ža­da­mas ge­ras ko­lek­ ty­vas, ga­li­my­bė mo­ky­tis ir to­bu­lė­ ti, gau­ti vis di­des­nę al­gą, taip pat pa­kil­ti kar­je­ros laip­tais.

Nu­ken­tė­jo apie 100 tūkst. lie­tu­vių Apie 21 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų yra su­ lau­kę te­le­fo­ni­nių su­kčių skam­bu­čių, 4 pro­c. sa­vo elekt­ro­ni­nio pa­što dė­žu­ tė­je yra ra­dę ap­gau­lin­gų elekt­ro­ni­nių laiš­kų. Nors tik vie­na iš 50-ies šių su­kčių ata­kų bai­gia­si rea­lia ža­la, šiuo me­tu dau­giau nei pu­sė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų yra di­des­ nės ri­zi­kos zo­no­je, tai yra ga­li nu­ken­tė­ti nuo po­ten­cia­lių su­kčių ban­dy­mų iš­vi­ lio­ti gy­ven­to­jų as­me­ni­nius duo­me­nis ar pa­si­sa­vin­ti jų pi­ni­gus. Tai pa­ro­dė „Swed­ bank“ už­sa­ky­mu bend­ro­vės „Spin­ter ty­ ri­mai“ va­sa­rą at­lik­tas ty­ri­mas.

Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, be­veik 60 pro­c. gy­ven­to­jų, su­lau­ku­sių te­le­fo­ni­nių su­kčių skam­bu­čių, tei­gė, kad su­kčiai jų pra­šė pa­deng­ti ža­lą, ku­rią ne­va pa­da­ rė ar­ti­mie­ji ar pa­žįs­ta­mi. Apie 15 pro­c. su te­le­fo­ni­niais su­kčiais kal­bė­ju­sių gy­ ven­to­jų sa­kė, kad ap­ga­vi­kai pra­šė pa­ sko­lin­ti pi­ni­gų, 13 pro­c. pa­sa­ko­jo, kad jų bu­vo pra­šo­ma at­skleis­ti fi­nan­si­nius duo­me­nis – ban­ko są­skai­tos nu­me­rį, elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės slap­ta­ žo­dį ir sau­gu­mo ko­dus.

ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais, ban­kų ar drau­ di­mo bend­ro­vių dar­buo­to­jais, taip pat šei­mos na­riais ar drau­gais.

Re­mian­tis ty­ri­mu, šiuo me­tu Lie­tu­vo­ je nuo su­kčių ga­li bū­ti nu­ken­tė­ję apie 3,4 pro­c. ša­l ies gy­ven­to­jų, t. y. dau­ giau kaip 100 tūkst. žmo­n ių. Be­veik kas penk­tas (17 pro­c.) žmo­g us, su­si­ dū­ręs su su­kčiais, tu­rė­jo in­ves­tuo­ti lė­ šų į sa­vo sau­g u­mą. Su­si­dū­rę su su­kčiais gy­ven­to­jai daž­n iau­siai tu­rė­jo keis­t i te­le­fo­no nu­me­r į ar sa­vo elekt­ Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad ap­ga­vi­kai daž­ ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pri­si­jun­gi­mo niau­siai gy­ven­to­jams pri­si­sta­to įvai­rių duo­me­nis.


15

spalio 3–9, 2013

ekonomika

iš­ki dar­bo pa­siū­ly­mai La­biau­siai pa­pli­tę su­kčia­vi­mo bū­dai „„Pi­ni­gi­nio pri­zo lai­mė­ji­mas. Suk­čių

tai­ki­nys gau­na ži­nu­tę, kad jo te­le­fo­ no nu­me­ris bu­vo iš­trauk­tas to­ta­li­ za­to­riu­je, ku­rio pri­zas, pa­vyz­džiui, 3 tūkst. li­tų. Su­si­sie­kus su ta­ria­mais to­ta­li­za­to­riaus or­ga­ni­za­to­riais šie už­si­me­na apie vie­ną smulk­me­ną – „lai­mė­to­jas“ tu­ri nu­si­pirk­ti te­le­fo­no pa­pil­dy­mo kor­te­lę už 99 li­tus ir pra­ neš­ti jos se­ri­jos nu­me­rį. Pi­ni­gai už kor­te­lę esą bū­sią grą­žin­ti. Tai pa­da­ rius bet ko­kie kon­tak­tai nu­trūks­ta. „„Mo­bi­lio­jo te­le­fo­no lai­mė­ji­mas.

Gau­na­mos, pa­vyz­džiui, to­kio tu­ri­ nio ži­nu­tės: „Svei­ki­na­me, jū­sų nu­ me­ris ta­po lai­min­gas, MMM do­va­ no­ja jums 1000 li­tų če­kį ir nau­ją te­ le­fo­ną. Dėl pri­zų pra­šo­me re­gist­ruo­ tis te­le­fo­nu.“ Su­si­sie­kus nu­ro­dy­tu nu­me­riu, pa­pra­šo­ma už ke­lis šim­ tus li­tų nu­pirk­ti mo­bi­lio­jo ry­šio są­ skai­tų pa­pil­dy­mo kor­te­lių ir pa­dik­ tuo­ti jų nu­me­rius. „„Daik­ti­nio pri­zo lai­mė­ji­mas. Lie­tu­

ge­rai, kad bū­tų tie­sa, ga­li­te be­veik nea­be­jo­ti, jog jį at­siun­tė jū­sų as­me­ni­nius „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ži­no­ma, laiš­ko pa­bai­go­je ne­pa­ mirš­ta­ma dar kar­tą pa­pra­šy­ti as­me­ ni­nių duo­me­nų. O ga­vus laiš­ką, ku­ rio prie­de yra ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio įdar­bi­ni­mo su­tar­tis, to pa­ties pa­pra­ šo­ma šiek tiek su­bti­liau: „Už­pil­dy­ ki­te lai­ki­ną­ją dar­bo su­tar­tį, esan­ čią laiš­ko prie­de, ku­ri taip pat yra ir ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio su­tar­tis tarp įmo­nės ir dar­buo­to­jo. Jei kan­di­da­tas įro­dys, kad yra pa­do­rus ir tin­ka­mas žmo­gus šiam dar­bui, bus pa­siū­ly­ta il­ga­lai­kė dar­bo su­tar­tis.“ Var­to­ja tik­rus var­dus

Mi­nė­tą­ją su­tar­tį su­da­ro du pus­la­ piai. Pir­ma­ja­me rei­ka­lau­ja­ma as­ me­ni­nės dar­buo­to­jo in­for­ma­ci­ jos: vi­so var­do ir pa­var­dės, ad­re­so, mo­bi­lio­jo te­le­fo­no nu­me­rio, gi­mi­ mo da­tos, taip pat ban­ko są­skai­tos in­for­ma­ci­jos – ban­ko pa­va­di­ni­mo, są­skai­tos sa­vi­nin­ko vi­so var­do bei pa­var­dės ir są­skai­tos nu­me­rio. Ant­ra­me pus­la­py­je nu­ro­do­mos dar­buo­to­jo pa­rei­gos ir ki­ta įdar­bi­ ni­mo in­for­ma­ci­ja. Pa­ryš­kin­tu šrif­ tu ra­šo­ma, kad dar­buo­to­jo at­ly­ gis yra „2000 eu­rų per mė­ne­sį ir 5 pro­c. prie­das nuo kiek­vie­nos mo­ kė­ji­mo ope­ra­ci­jos dir­bant su klien­ tais“. Pus­la­pio apa­čio­je di­rek­to­

riaus Fred­ri­ko Skog­lun­do pa­ra­šas ir vie­ta dar­buo­to­jo pa­ra­šui. F.Skog­lun­das yra tik­ras žmo­gus, kaip „Me­gat­ra­de Hol­ding“ – tik­ra bend­ro­vė. Iš tie­sų, pa­sau­ly­je gy­ve­ na ne vie­nas F.Skog­lun­das. Bet iš­ky­ la ta pa­ti bė­da kaip ir su įmo­ne – nė vie­nas nė­ra su­si­jęs su „Me­gat­ra­de Hol­ding“. In­ter­ne­to pla­ty­bė­se ga­li­ ma ras­ti in­for­ma­ci­jos apie to­kį var­dą ir pa­var­dę tu­rin­tį fi­nan­sų ana­li­ti­ką, dir­ban­tį „Deuts­che Bank“, taip pat Tarp­tau­ti­nio kal­bų ins­ti­tu­to di­rek­ to­rių ar ne­tgi stu­den­tą ir daug ki­tų. Laiš­ke tvir­ti­na­ma, kad dar­buo­ to­jų ieš­ko dau­ge­ly­je sri­čių dir­ban­ ti pa­sau­li­nė įmo­nė, ta­čiau nei apie įmo­nę, nei apie jos va­do­vą in­for­ ma­ci­jos in­ter­ne­te ne­pa­vyks­ta ras­ti. Kaip tarp­tau­ti­nė aukš­to ly­gio įmo­ nė, kon­sul­tuo­jan­ti klien­tus in­ter­ ne­tu, vyk­dan­ti įvai­rias ban­ki­nes ope­ra­ci­jas, vei­kia ne­tu­rė­da­ma sa­ vo in­ter­ne­to tink­la­la­pio? To dien­raš­čio žur­na­lis­tai pa­ klau­sė ir H.Bes­to­vu pa­si­va­di­nu­ sio žmo­gaus. Tiks­liau, tie­siog pa­ pra­šė nuo­ro­dos į įmo­nės in­ter­ne­to tink­la­la­pį, nes jos ne­pa­vyks­ta ras­ ti, nau­do­jan­tis paieš­kos sis­te­ma. Po šio klau­si­mo su­si­ra­ši­nė­ji­mas stai­ga nu­trū­ko.

vo­je bu­vo at­ve­jis, kai 29 me­tų šiau­ lie­tis T.P., su­lau­kęs mo­bi­liuo­ju te­le­ fo­nu su­kčių pa­siųs­tos ži­nu­tės ir pa­ ti­kė­jęs lai­mė­ji­mu lo­te­ri­jo­je, pra­ra­do 1090 li­tų, taip ir ne­su­lau­kęs ža­dė­to­ jo mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no, 1000 li­tų ir au­to­mo­bi­lio „Peu­geot 206CL“. T.P su­kčių au­ka ta­po, kai pa­ti­kė­jęs pri­ zų rea­lu­mu per­ve­dė pi­ni­gus „už do­ ku­men­tų su­tvar­ky­mą“ į jų nu­ro­dy­ tą są­skai­tą. „„Pra­ne­ši­mas apie lai­mė­ji­mą lo­te­

ri­jo­je elekt­ro­ni­niu pa­štu. Žmo­gus elekt­ro­ni­niu pa­štu gau­na pra­ne­ši­ mą apie mil­ži­niš­ką lai­mė­ji­mą ko­kio­ je nors tarp­tau­ti­nė­je lo­te­ri­jo­je. Taip pat in­for­muo­ja­ma, kad jo lai­min­gas ad­re­sas bu­vo pa­si­rink­tas kom­piu­te­ riu at­si­tik­ti­nai. Ta­me pa­čia­me laiš­ke duo­da­mas lai­mė­ji­mo nu­me­ris, ku­rį rei­kia ra­šy­ti su­si­ra­ši­nė­jant dėl pi­ni­gi­ nio pri­zo at­siė­mi­mo. Su­si­ra­ši­nė­jant žmo­gaus pa­pra­šo­ma nu­ro­dy­ti sa­vo as­mens duo­me­nis ir pa­teik­ti ban­ko kor­te­lės duo­me­nis ar per­siųs­ti tam tik­rą su­mą pi­ni­gų, rei­ka­lin­gą mo­kes­ čiams už pi­ni­gi­nio pri­zo per­ve­di­mą į są­skai­tą su­mo­kė­ti. Tai dau­ge­ly­je ša­ lių pa­pli­tu­si ap­gau­lė, nuo ku­rios jau daug var­to­to­jų nu­ken­tė­jo, nes nu­ro­ dę vi­sus sa­vo duo­me­nis ar per­ve­dę pi­ni­gus lauk­to pri­zo taip ir ne­ga­vo. „„Rei­ka­la­vi­mas su­mo­kė­ti lai­mė­to

daik­ti­nio pri­zo PVM. Mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu ar elekt­ro­ni­niu pa­štu gau­na­ mas pra­ne­ši­mas apie ta­ria­mo­je lo­te­ ri­jo­je lai­mė­tą daik­ti­nį pri­zą. Ta­čiau iš­ke­lia­ma pa­pil­do­ma są­ly­ga – tūks­ tan­ti­nės ver­tės pri­zas ati­teks, jei „lai­ mė­to­jas“ už jį su­mo­kės ke­lis šim­tus li­tų pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čių. Tai pa­da­rius, ži­no­ma, ne­bū­na nei pri­zo, nei pi­ni­gų.

Į ką rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį? Var­to­to­jams rei­kė­tų ži­no­ti, jog jei­gu pra­ne­ši­me siū­lo­mi da­ly­kai skam­ba per daug ge­rai, kad bū­tų tie­sa, grei­ čiau­siai tai ir yra ap­gau­lė.

„„pa­pras­tai pra­šo­ma at­sa­ky­ti ne­del­

Taip pat ap­ga­vys­tės pa­si­žy­mi tuo, kad:

„„sau­go­tis pra­ne­ši­mų apie lo­te­ri­jos

„„vi­suo­met pa­tik­rin­ti į na­mus atė­ju­sio siant, nes ki­taip pri­zas ar pi­ni­gai ga­li par­da­vė­jo do­ku­men­tus; ati­tek­ti kam nors ki­tam. „„val­dy­ti si­tua­ci­ją ir ne­bi­jo­ti už­duo­ti klau­si­mų; To­dėl var­to­to­jai tu­rė­tų:

„„ne­pa­si­ra­šy­ti iš kar­to jo­kių do­ku­men­tų lai­mė­ji­mus, dar­bo pa­siū­ly­mus, ku­rie ir ne­sku­bė­ti priim­ti bet ko­kio spren­di­mo; ga­ran­tuo­ja sėk­mę, taip pat pra­ne­ši­mų „„ne­pa­si­duo­ti tak­ti­niam „pre­ky­bi­nin­ at­sii­mant ža­da­mą lai­mė­ji­mą; kų“ spau­di­mui; „„pra­šo­ma nu­ro­dy­ti są­skai­tos nu­me­ apie pi­gias pa­sko­las ir do­va­nas; rį, kre­di­to kor­te­lės duo­me­nis ar ki­tą „„ne­siųs­ti pi­ni­gų, ku­rių pra­šo­ma prieš „„ne­teik­ti jo­kios fi­nan­si­nės in­for­ma­ci­jos kon­fi­den­cia­lią in­for­ma­ci­ją; at­sii­mant pri­zus ir lai­mė­ji­mus; ar as­mens duo­me­nų, kol nė­ra įsi­ti­ki­nę, „„skam­bi­nan­tis ne­pa­žįs­ta­ma­sis no­ „„ne­pa­si­ti­kė­ti „anks­tes­nių lai­mė­to­jų“, kad be­si­krei­pian­ti or­ga­ni­za­ci­ja tei­sė­ta. ri bū­ti ge­riau­siu drau­gu ar yra per­ne­ ku­rie gi­ria­si ga­vę ko­kius nors lai­mė­ji­ Šal­ti­nis: Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba lyg ma­lo­nus; mus ar­ba pri­zus, re­ko­men­da­ci­jo­mis; „„daž­nai pra­šo­ma at­siųs­ti pi­ni­gų prieš

„„Apmovė: sukčius iš Nigerijos išradingas lietuvis privertė vaizduoti

mūsų šalies krepšinio sirgalius. 

Karolio Žukausko nuotr.

Apgavikus iš Nigerijos pri­ver­tė ap­si­kvai­lin­ti Su in­ter­ne­ti­niais su­kčiais prieš po­rą me­tų bu­vo su­si­dū­ręs ir rek­ la­mos spe­cia­lis­tas Ka­ro­lis Žu­ kaus­kas. Ta­da ši is­to­ri­ja ap­skrie­ jo, ma­tyt, vi­są Lie­tu­vą.

Vy­ras in­ter­ne­to skel­bi­muo­se ban­ dė par­duo­ti ne­be­nau­do­ja­mą fo­ toa­pa­ra­tą. Su juo su­si­sie­kė Dor­ra pri­si­sta­čiu­si mo­te­ris. Esą ji ka­ na­die­tė, no­ri nu­pirk­ti fo­toa­pa­ra­ tą do­va­nų sa­vo sū­nui, stu­di­juo­ jan­čiam Ni­ge­ri­jo­je. K.Žu­kaus­kas ne­sut­ri­ko ir su su­kčiais ėmė su­si­ra­ši­nė­ti. Šie pra­ šė iš­siųs­ti fo­toa­pa­ra­tą, kai tik jis gaus ban­ko pa­tvir­ti­ni­mą, kad pi­ ni­gai iš Dor­ros są­skai­tos per­ves­ ti į K.Žu­kaus­ko. Po ke­lių die­nų nuo su­si­ra­ši­nė­ji­mo pra­džios toks laiš­kas tik­rai atė­jo. Ja­me su­kčiai iš Ni­ge­ri­jos pa­si­var­gi­no pa­si­sko­ lin­ti rea­laus ban­ko pa­va­di­ni­mą ir su­kur­ti sa­vo lo­go­ti­pą bei ki­tus, jų nuo­mo­ne, ban­ko at­ri­bu­tus. Be to, su­kčiai nie­ko ne­nu­tuo­kė apie Lie­tu­vą. K.Žu­kaus­kas Dor­rą in­for­ma­vo, kad Ni­ge­ri­ja įtrauk­ta į ri­zi­kin­gų vals­ty­bių są­ra­šą, to­ dėl ką nors siun­čiant rei­kia ga­vė­ jo nuo­trau­kų, įro­dan­čių, kad tai rea­lus žmo­gus. At­siųs­to­se nuo­ trau­ko­se – bal­tao­dė, švie­siap­ lau­kė mo­te­ris ir jos sū­nus. Ro­ dos, vis­kas ati­tin­ka, bet su­kčiai šiuo at­ve­ju pa­tin­gė­jo ieš­ko­da­mi nuo­trau­kų – at­siųs­to­je sū­naus fo­ tog­ra­fi­jo­je ma­ty­ti ak­to­rius Ja­me­ sas Fran­ko. Ne­ga­na to, nuo­trau­ ka – kad­ras iš fil­mo, ku­ria­me jis vai­di­na. K.Žu­kaus­kas sa­vo ruož­ tu nu­siun­tė ne­tik­rą pa­što pa­tvir­ ti­ni­mą, esą fo­toa­pa­ra­tas iš­siųs­tas į Ni­ge­ri­ją. Tuo vis­kas ne­si­bai­gė. K.Žu­kaus­kas tę­sė su­si­ra­ši­nė­ji­mą ir pa­pra­šė Dor­ros pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve. Ji pa­si­sa­kė esan­ti naš­lė, vie­ na au­gi­nan­ti sū­nų ir ne­ga­lin­ti su­ mo­kė­ti už jo moks­lus. Su­si­ra­ši­nė­ji­mas trun­ka dau­ giau kaip dvi sa­vai­tes. Vie­na­me laiš­kų K.Žu­kaus­kas pa­sa­ko, kad į siun­ti­nį su fo­toa­pa­ra­tu įdė­jo do­ va­ną Dor­ros sū­nui – 100 eu­rų. Be to, pa­ža­dė­jo pa­gel­bė­ti ir per­ves­ ti 1000 eu­rų, kad Le­ka­nas Gib­so­ nas – Dor­ros sū­nus – ga­lė­tų tęs­ ti moks­lus. K.Žu­kaus­kas vis at­ras­da­vo ta­ ria­mų keb­lu­mų, dėl ku­rių esą ne­ ga­lė­da­vo per­ves­ti pi­ni­gų. Pa­gau­ti go­du­mo su­kčiai pa­tys ta­po ap­ gau­ti ir šven­tai ti­kė­jo vis­kuo, ką jiems sa­kė K.Žu­kaus­kas.

Ga­liau­siai jis pa­siū­lė su­kčiams su­da­ly­vau­ti ta­ria­ma­me Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to ge­riau­sių sir­ga­lių kon­kur­se. Nors il­gai ne­ su­ti­ko, su­kčiai ga­liau­siai iš Ni­ge­ ri­jos at­siun­tė nuo­trau­kų, ku­rio­se lai­ko pla­ka­tus su už­ra­šu „Lie­tu­ va, krep­ši­nis ir varš­kė“. Net ir ta­da su­kčiai ne­sup­ra­ to, kad pa­tys yra kvai­li­na­mi. Ga­ liau­siai K.Žu­kaus­kas jiems pa­ ra­šė, kad at­skren­da į Ni­ge­ri­ją su ža­dė­tu 1000 eu­rų. Bet ne­ti­kė­tai, va­žiuo­jant į Ni­ge­ri­jos sos­ti­nę, au­ to­bu­są už­gro­bė ir pa­vo­gė tuos pi­ ni­gus.

Il­gai ne­su­ti­kę, ga­ liau­siai su­kčiai iš Ni­ge­ri­jos at­siun­tė nuo­trau­kas, ku­rio­ se lai­ko pla­ka­tus su už­ra­šu „Lie­tu­va, krep­ši­nis ir varš­kė“. Is­to­ri­ja bai­gė­si tuo, kad K.Žu­ kaus­kas su­k čiams nu­s iun­t ė straips­nį apie šią is­to­ri­ją. Ma­tyt, iš­si­ver­tę straips­nį jie su­pra­to, kad pa­tys bu­vo ap­gau­ti, ir į K.Žu­kaus­ ko laiš­kus ne­beat­sa­kė. „Pa­gug­li­nęs L.Gib­so­no duo­tą ad­re­są, ra­dau ži­nu­čių veng­rų, če­ kų ir ru­sų fo­ru­muo­se. Vi­sur bu­ vo įdė­tas pa­na­šus laiš­kas, kaip ir mes ga­vo­me, ir klau­si­mas, ar tai ga­li bū­ti rea­lus pir­kė­jas. Tik vie­ toj Dor­ros bu­vo ki­ti per­so­na­žai, bet is­to­ri­ja ta pa­ti. O L.Gib­so­no var­das kar­to­ja­si – va­di­na­si, ši­tas as­muo tik­ras. Kas bū­si­te Ni­ge­ri­ jos Akū­rės mies­te – ap­lan­ky­ki­te jį ir per­duo­ki­te lin­kė­ji­mus“, – sa­vo fo­ru­me pa­sa­ko­da­mas šią is­to­ri­ja juo­ka­vo K.Žu­kaus­kas.

2300

eurų

už kelių valandų darbą per dieną pasiūlė sukčiai.


16

spalio 3–9, 2013

pAsaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Briu­se­ly­je. KA­DA? Spa­lio 3 d.

Nau­jas de­ry­bų raun­das Bel­gi­jos sos­ti­nė­je bus su­reng­tas nau­jas de­ry­bų dėl Pad­niest­rės konf­lik­to su­ re­gu­lia­vi­mo raun­das, ku­ria­me da­ly­vaus Mol­da­vi­jos ir nuo jos at­si­skir­ti sie­ kian­čio bei Mask­vos re­mia­mo Pad­niest­rės re­gio­no pa­rei­gū­nai. Konf­lik­to ša­ lys ban­dys spręs­ti žmo­nių ir kro­vi­nių ju­dė­ji­mo, do­ku­men­tų iš­da­vi­mo pro­ble­mas. Pad­niest­rė taip pat ke­ti­na kel­ti klau­si­mus dėl tarp­tau­ti­nės lai­vy­bos at­ nau­ji­ni­mo Dniest­ro upe ir dėl oro su­si­sie­ki­mo per Ti­ras­po­lio oro uos­tą.

KUR? Ro­mo­je. KA­DA? Spa­lio 4 d.

Spręs bu­vu­sio prem­je­ro li­ki­mą Spe­cia­lu­sis Ita­li­jos Se­na­to ko­mi­te­tas bal­suos, ar atim­ti se­na­to­riaus man­da­tą iš bu­vu­sio ša­lies prem­je­ro Sil­vio Ber­lus­co­ni, praė­ju­sį mė­ne­sį nu­teis­to ka­lė­ti vie­ nus me­tus už mo­kes­ti­nį su­kčia­vi­mą, ku­ris bu­vo vyk­do­mas jo val­do­mo­je ži­ niask­lai­dos im­pe­ri­jo­je „Me­dia­set“. Bu­vu­sio prem­je­ro par­ti­ja „Lais­vės tau­ta“, val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rė, praėjusį savaitgalį pa­stū­mė­jo ša­lį prie nau­jos po­ li­ti­nės kri­zės, kai pen­ki jos mi­nist­rai pa­reiš­kė, kad pa­si­trau­kia iš vy­riau­sy­bės.

KUR? Ba­ly­je. KA­DA? Spa­lio 7 d.

Gim­ta­die­nį su­tiks Ba­ly­je Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas (nuo­tr.) sa­vo 61-ąjį gim­ta­die­nį su­tiks In­do­ne­zi­jos Ba­lio sa­lo­je, kur da­ly­vaus Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos vir­šū­nių su­si­ti­ki­me. 21-os ša­ lies at­sto­vai ap­tars re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, pre­ky­bos li­be­ra­li­za­vi­mo ir to­les­nės in­teg­ra­ci­jos klau­si­mus. Ar su­si­ti­ki­me da­ly­vaus JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, iki ga­lo neaiš­ku dėl jo ša­ly­je ki­lu­sios biu­dže­to kri­zės.

KUR? Azer­bai­dža­ne. KA­DA? Spalio 9 d.

rinkimai be staigmenų Azer­bai­dža­ne vyks pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­riuo­se dėl ša­lies va­do­vo po­sto var­ žy­sis de­šimt kan­di­da­tų, nors nie­kas nea­be­jo­ja da­bar­ti­nio pre­zi­den­to Il­ha­mo Ali­ je­vo (nuo­tr.) per­ga­le. 2003 m. vals­ty­bės vai­rą iš tė­vo pe­rė­męs I.Ali­je­vas žmo­gaus tei­sių gy­nė­jų kal­ti­na­mas po­li­ti­nių opo­nen­tų per­se­kio­ji­mu. Pa­sak ak­ty­vis­tų, už gro­tų lai­ko­mi 142 po­li­ti­niai ka­li­niai, o Va­ka­rai ne­drįs­ta prie­kaiš­tau­ti Azer­bai­dža­ nui, nes šis uži­ma stra­te­giš­kai svar­bią pa­dė­tį tarp Tur­ki­jos, Ru­si­jos ir Ira­no.

Iki šiol gy­ve­nę pa­ vyz­di­nė­je de­mok­ra­ ti­jos ir rin­kos eko­no­ mi­kos ša­ly­je, ame­ ri­kie­čiai ant­ra­die­ nį pa­bu­do tar­si ba­ na­nų res­pub­li­ko­je. Kong­re­sui ir Bal­tie­ siems rū­mams ne­ pa­vy­kus su­tar­ti dėl fe­de­ra­li­nio biu­dže­ to, da­lis vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų ėmė ir už­si­da­rė.

300

mln. do­le­rių nuo­sto­lių kiek­vie­ną vy­riau­sy­bės pra­sto­vos die­ną pa­tirs JAV eko­no­mi­ka.

„„Staig­me­na: vi­sas pa­sau­lis nu­ste­bo, kai di­džiau­sią eko­no­mi­ką ir ka­riuo­me

Li­ko ap­sau­go­ti nuo te Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Bai­gė­si de­ga­lai

Fe­de­ra­li­nė vy­riau­sy­bė – tai tar­si au­to­mo­bi­lis, o pi­ni­gai – jos de­ga­ lai. Įs­ta­ty­mų lei­dė­jai il­gai ne­ga­lė­jo su­si­tar­ti, ku­ria kryp­ti­mi ju­dė­ti, to­ dėl va­ži­nė­jo ra­tais, kol ba­kas vi­siš­ kai iš­tuš­tė­jo. Be de­ga­lų au­to­mo­bi­lis ne­ga­li va­žiuo­ti, nors da­lis jo sis­te­ mų te­be­vei­kia. Ši­taip JAV žur­na­las „Ti­me“ siū­ lo ame­ri­kie­čiams paaiš­kin­ti vai­ kams, kas per vie­ną nak­tį nu­ti­ko jų ša­ly­je. Už­sie­nio tu­ris­tai bei ato­sto­gau­ jan­tys ame­ri­kie­čiai ga­li pa­mirš­ti eks­kur­si­jas į Lais­vės sta­tu­lą ir Di­ dį­jį kan­jo­ną, mu­zie­jus ir zoo­lo­gi­jos so­dus, taip pat iš­vy­kas į na­cio­na­li­ nius par­kus. Vi­si jie už­da­ry­ti. Nors ne­bep­rii­ma lan­ky­to­jų, Na­ cio­na­li­nis zoo­lo­gi­jos so­das Va­šing­ to­ne už­tik­ri­no su­ne­ri­mu­sius gy­ vū­nų my­lė­to­jus, kad prieš mė­ne­sį gi­mu­si pan­dos jau­nik­lė bei jos tė­vai ne­liks be prie­žiū­ros ir bus mai­ti­na­mi. Ta­čiau šei­my­nos gy­ve­ni­mą in­ter­ne­te gy­vai trans­lia­vu­si vaiz­do ka­me­ra fi­ nan­si­nių žirk­lių neiš­ven­gė ir už­ge­so. Oro uos­tų dis­pe­če­riai dir­ba, tad ke­liau­jan­tiems į už­sie­nį pro­ble­mų kil­ti ne­tu­rė­tų, tik jei­gu jie spė­jo lai­ ku su­si­tvar­ky­ti pa­sus. Taip pat su­ tri­ko li­cen­ci­jų iš­da­vi­mas – pa­vyz­ džiui, vais­tų ga­my­bai. Lauk­ti, kol po­li­ti­kai su­si­tars dėl biu­dže­to, teks ir no­rin­tiems įsi­gy­ti lei­di­mą lai­ky­ti gink­lą, nes vy­riau­sy­ bės už­da­ry­mas taip pat pa­lie­tė Al­ ko­ho­lio, ta­ba­ko, šau­na­mų­jų gink­ lų ir sprog­me­nų biu­rą. Po pa­sta­rų­jų me­tų tra­ge­di­jų vir­ti­nės sa­vo gre­tas ge­ro­kai pa­pil­dę gink­lų prie­ši­nin­kai dėl to ga­lės tik pa­si­džiaug­ti. Pa­vo­jus svei­ka­tai

Tūks­tan­čiai fe­de­ra­li­nių dar­buo­to­ jų ant­ra­die­nį at­vy­ko į sa­vo biu­rus

vien tam, kad su­si­tvar­ky­tų dar­bo sta­lus ir iš­girs­tų, jog jie nė­ra gy­vy­ biš­kai bū­ti­na JAV vy­riau­sy­bės apa­ ra­to da­lis. Už­da­rius da­lį fe­de­ra­li­nių įstai­gų, pri­vers­ti­nių ne­mo­ko­mų ato­sto­gų iš vi­so tu­ri išei­ti 800 tūkst. žmo­nių. Įs­ta­ty­mai už­tik­ri­na tik bū­ti­niau­sias vals­ty­bės funk­ci­jas, pir­miau­sia, – na­ cio­na­li­nio sau­gu­mo, gy­vy­bės ir nuo­ sa­vy­bės ap­sau­gos. To­dėl ka­riai ne­su­ dės gink­lų, li­go­ni­nės pa­cien­tai gaus bū­ti­niau­sias pa­slau­gas, o stai­ga su­ne­ ga­la­vę su­lauks grei­to­sios pa­gal­bos. Tie­sa, Gy­ny­bos de­par­ta­men­tas vis dėl­to tu­rė­jo iš­leis­ti pri­vers­ti­nių ato­sto­gų pu­sę sa­vo ci­vi­lių dar­buo­ to­jų, ku­riems šie­met su­ma­ži­nus gy­ny­bos biu­dže­tą jau te­ko dy­kai ato­sto­gau­ti še­šias die­nas. Taip pat ga­li bū­ti ati­dė­ti kai ku­rie mo­ky­mai ir ka­ri­nių su­tar­čių vyk­dy­mas. Šiek tiek dau­giau nei pu­sę dar­ buo­to­jų pri­vers­ti­nių ato­sto­gų iš­ lei­do ir JAV svei­ka­tos bei so­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­tas. Eks­per­ tai būgš­tau­ja, kad li­gų kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos cent­rai pe­rė­jo prie mi­ ni­ma­laus dar­bo re­ži­mo to­kiu me­tu, kai ar­tė­ja gri­po se­zo­nas. Ši tar­ny­ba, ku­ri ste­bi li­gų pro­trū­kius, at­lie­ka ge­ne­ti­nius ir mo­le­ku­li­nius ty­ri­mus, bu­vo pri­vers­ta su­stab­dy­ti sa­vo kas­ me­tę gri­po pre­ven­ci­jos pro­gra­mą. Mais­to ir vais­tų ad­mi­nist­ra­ci­ja, ku­ri, be ki­tų funk­ci­jų, tik­ri­na im­ por­tuo­ja­mą mais­tą bei kos­me­ti­ką, taip pat ne­ga­li dirb­ti vi­su pa­jė­gu­ mu. Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ro­ je iš 16 tūkst. dar­buo­to­jų li­ko dirb­ ti tik tūks­tan­tis. Są­ži­nės bal­sas

Nors da­lis rin­kė­jų su tuo ne­su­tik­ tų, JAV pre­zi­den­to bei kong­res­me­ nų pa­rei­gos taip pat pri­skir­tos prie gy­vy­biš­kai svar­bių, to­dėl jie to­liau dir­ba ir gau­na at­ly­gi­ni­mą, nors da­ lis Bal­tų­jų rū­mų ir Kong­re­so ad­mi­ nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų pri­vers­ti sė­

dė­ti na­muo­se. Su­sik­los­čius to­kiai si­tua­ci­jai, kai ku­riems po­li­ti­kams pa­bu­do są­ži­nė – se­na­to­rius Te­ das Cru­zas pa­ža­dė­jo, kad kol bus at­nau­jin­tas nor­ma­lus vy­riau­sy­ bės dar­bas, kiek­vie­nos die­nos at­ ly­gi­ni­mą skirs lab­da­rai. Se­na­to­rius per me­tus už­dir­ba 174 tūkst. do­le­ rių (440 tūkst. li­tų). So­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę pa­ro­dė ir vie­nas grei­to­jo mais­to ka­vi­nių tink­las Va­šing­to­ne – jis pa­ža­dė­jo ne­mo­ka­mų mė­sai­nių fe­de­ra­li­niams dar­buo­to­jams, ku­rie bus pri­vers­ti ato­sto­gau­ti. „Jei žmo­nės neis į dar­bą, jie ga­ li atei­ti ir gau­ti mė­sai­nį ke­tu­rio­ se „Z-Bur­ger“ ka­vi­nė­se sos­ti­nės re­gio­ne pa­skir­to­mis va­lan­do­mis vi­dur­die­nį bei pa­va­ka­rę“, – sa­kė tink­lo įkū­rė­jas ir val­dy­to­jas Pe­te­ ris Ta­bi­bia­nas. P.Ta­bi­bia­nas, ku­rio šei­ma de­ vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je emig­ra­ vo iš Ira­no, pri­pa­ži­no, kad pra­ras pi­ni­gų, jei da­li­nis vy­riau­sy­bės už­ da­ry­mas truks 20 die­nų, bet sa­kė no­rin­tis pa­dė­ti vals­ty­bi­nių įstai­ gų tar­nau­to­jams, ku­rie su­da­ro di­ de­lę jo klien­tū­ros da­lį. Va­šing­to­ne ir jo prie­mies­čiuo­se yra 320 tūkst. fe­de­ra­li­nių dar­buo­to­jų – maž­daug 15 pro­c. vi­sų fe­de­ra­li­nei vy­riau­sy­ bei dir­ban­čių žmo­nių. Vers­las taip pat ken­čia

Vals­ty­bės apa­ra­to pa­ra­ly­žius skau­ džiai at­si­lie­pė ne tik 800 tūkst. ato­sto­gau­ti pri­vers­tų tar­nau­to­jų, bet ir tiems, kas vyk­do vers­lą vals­ ty­bi­nė­se įstai­go­se, mu­zie­juo­se ar na­cio­na­li­niuo­se par­kuo­se. Bra­das Hil­las, Lais­vės sta­tu­lo­je ir Eli­so sa­lo­je pre­kiau­jan­tis su­ve­ny­ rais bei mais­tu, taip pat bu­vo pri­ vers­tas nu­trauk­ti veik­lą. „Ką tik at­lei­do­me 110 dar­buo­to­jų, įskai­tant ir ma­ne pa­tį“, – ant­ra­die­nį te­le­vi­zi­jai CNN sa­kė B.Hil­las. Vos prieš me­tus vy­ras iš­gy­ve­


17

spalio 3–9, 2013

pasaulis

Nors da­lis rin­ kė­jų su tuo ne­ su­tik­tų, JAV pre­zi­den­to bei kong­res­ me­nų pa­rei­ gos taip pat pri­skir­tos prie bū­ti­niau­ sių, to­dėl jie to­liau dir­ba ir gau­na at­ly­gi­ ni­mą.

e­nę tu­rin­ti vals­ty­bė pa­ka­bi­no iš­ka­bą „Už­da­ry­ta“. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

e­ro­ris­tų, bet be­gink­liai prieš gri­pą no ura­ga­ną San­dy, ku­ris bu­vo nu­ trau­kęs jo vers­lą aš­tuo­niems mė­ ne­siams. Vi­są šį lai­ką še­šis vai­kus tu­rin­tis B.Hil­las vos su­dū­rė ga­lą su ga­lu. „Vi­si ti­ki­mės, kad tai bus la­bai trum­pas at­lei­di­mas, – sa­kė vers­li­ nin­kas apie lai­ki­ną vy­riau­sy­bės už­ da­ry­mą ir po­li­ti­nes ba­ta­li­jas Kong­ re­se. – Tai ne­tin­ka­ma vie­ta to­kiems gin­čams. Jie tu­rė­jo 364 die­nas šiam rei­ka­lui iš­spręs­ti. Tiek lai­ko pa­kan­ ka biu­dže­tui priim­ti.“ Kal­ti­na opo­nen­tus

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, ku­ris dėl su­si­klos­čiu­sios pa­dė­ties at­šau­kė ki­tą sa­vai­tę tu­rė­ju­sį įvyk­ ti ofi­cia­lų vi­zi­tą Ma­lai­zi­jo­je, ant­ra­ die­nį kal­bė­da­mas prie Bal­tų­jų rū­ mų už­si­puo­lė res­pub­li­ko­nus, esą dėl jų bu­vo su­stab­dy­ta vy­riau­sy­bės veik­la. Ša­lies va­do­vas pa­va­di­no jų veiks­mus ideo­lo­gi­niu kry­žiaus žy­ giu, ku­riuo sie­kia­ma su­žlug­dy­ti jo pa­ra­šu pa­tvir­ti­ną svei­ka­tos ap­sau­ gos įsta­ty­mą. „Aš ra­gi­nu Ats­to­vų Rū­mų res­ pub­li­ko­nus vėl leis­ti veik­ti vy­riau­ sy­bei“, – sa­kė B.Oba­ma Bal­tuo­ siuo­se rū­muo­se ir pa­brė­žė svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mų pro­gra­mos, ku­ ri for­ma­liai įsi­ga­lio­jo šį ant­ra­die­nį,

svarbą. Vy­riau­sy­bės veik­la su­stab­ dy­ta pir­mą kar­tą per 17 me­tų, nes Ats­to­vų Rū­muo­se dau­gu­mą tu­rin­ tys res­pub­li­ko­nai su­sie­jo vy­riau­sy­ bės veik­los fi­nan­sa­vi­mą nau­jai­siais biu­dže­ti­niais me­tais su rei­ka­la­vi­ mais me­tams ati­dė­ti „Oba­ma­ca­re“ va­di­na­mą svei­ka­tos re­for­mą. Kiek­ vie­ną to­kį res­pub­li­ko­nų mė­gi­ni­mą Se­na­te dau­gu­mą tu­rin­tys de­mok­ ra­tai at­mes­da­vo. Ta­čiau lai­kas, skir­tas vy­riau­sy­ bės fi­nan­sa­vi­mui pa­tvir­tin­ti, bai­ gė­si nak­tį į ant­ra­die­nį. To­dėl nuo šios die­nos tūks­tan­čiai fe­de­ra­li­ nės val­džios tar­nau­to­jų nei­šė­jo į dar­bą. „Dėl res­pub­li­ko­nų ki­lu­sio vy­ riau­sy­bės su­stab­dy­mo ne­tu­rė­ jo bū­ti – aš no­riu, kad kiek­vie­nas ame­ri­kie­tis su­pras­tų, kas įvy­ko, – kal­tę opo­nen­tams ver­tė B.Oba­ma. – Jie su­stab­dė vy­riau­sy­bę ideo­lo­ gi­niu kry­žiaus žy­giu, kad pa­neig­tų mi­li­jo­nams ame­ri­kie­čių priei­na­mą svei­ka­tos ap­sau­gą.“ Svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­ma B.Oba­mai yra as­me­ni­nio pres­ti­ žo rei­ka­las. Jo pa­siū­ly­tos nau­jo­vės, ku­rios tu­rė­tų smar­kiai at­pi­gin­ ti svei­ka­tos drau­di­mą, bu­vo vie­nas pa­grin­di­nių jo rin­ki­mų pro­gra­mos punk­tų. Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se gy­

ven­to­jų svei­ka­tos drau­di­mas nė­ ra pri­va­lo­mas, kaip dau­ge­ly­je Eu­ ro­pos ša­lių. To­dėl iki šiol maž­daug kas šeš­tas ame­ri­kie­tis to­kio drau­ di­mo ne­tu­rė­jo. Ri­zi­kin­gas žai­di­mas

Pag­rin­di­nis pre­zi­den­to prie­ši­nin­ kas – Ats­to­vų Rū­mų pir­mi­nin­kas res­p ub­l i­ko­n as Joh­n as Boeh­n e­ ris – sa­kė, kad B.Oba­ma nau­do­ja „iš­de­gin­tos že­mės“ tak­ti­ką, at­si­ sa­ky­da­mas de­rė­tis, kai abie­jų sto­ vyk­lų re­to­ri­ka pa­sie­ku­si nau­jas įtam­pos aukš­tu­mas ir blės­ta vil­ tys, jog ši prieš­prie­ša bus grei­tai iš­spręs­ta. Ta­čiau bent jau šiuo me­tu J.Boeh­ne­rio po­li­ti­nė stra­te­gi­ja at­ ro­do la­bai ri­zi­kin­ga. Kvi­ni­pia­kų uni­ver­si­te­to at­lik­ ta ap­klau­sa ro­do, kad 72 pro­c. rin­ kė­jų prieš 22 pro­c. ne­pri­ta­ria res­ pub­li­ko­nų pa­stan­goms pa­lai­ky­ti vy­riau­sy­bės už­da­ry­mą kaip prie­ mo­nę, ga­lin­čią pa­dė­ti su­žlug­dy­ti „Oba­ma­ca­re“. Po­li­to­lo­gai pri­me­na, kad Kong­ re­sas pri­ta­rė sveika­tos ap­sau­gos re­for­mai dar 2009 m. ir ame­ri­ kie­čiai tu­rė­jo tre­jus me­tus vis­kam ge­rai ap­svars­ty­ti prieš per­rink­da­ mi pre­zi­den­tą.

Vy­riau­sy­bės apa­ra­to pa­ra­ly­žius „„Ka­lė­ji­mų pri­žiū­rė­to­jai ne­bus va­ro­

mi pri­vers­ti­nių ato­sto­gų, bet tei­sė­sau­ gos sis­te­ma ga­li ati­dė­ti ci­vi­li­nių by­lų nag­ri­nė­ji­mą. Teis­mai be fi­nan­sa­vi­mo iš fe­de­ra­li­nio biu­dže­to ga­lės funk­cio­ nuo­ti maž­daug 10 die­nų.

je kos­mi­nė­je sto­ty­je. Rau­do­ną­ją pla­ ne­tą ty­ri­nė­jan­tis mar­saei­gis „Cu­rio­si­ ty“ per­jung­tas į mie­go re­ži­mą. „„Kai ku­rios vals­ty­bi­nės įstai­gos dir­

ba su­trum­pin­tą dar­bo die­ną, ki­tos pri­ vers­ti­nių ato­sto­gų iš­siųs­tiems dar­ „„JAV pa­što tar­ny­ba, tu­rin­ti pu­sę mi­li­ buo­to­jams už­drau­dė dirb­ti net na­ jo­no dar­buo­to­jų, veik­los ne­nut­rau­kė muo­se: tik­rin­ti dar­bi­nį elekt­ro­ni­nį pa­ ir neap­ri­bo­jo, nes pa­ti iš­si­lai­ko, nors štą, nau­do­tis tar­ny­bi­niais ne­šio­ja­mai­ pri­klau­so fe­de­ra­li­nei vy­riau­sy­bei. siais kom­piu­te­riais bei te­le­fo­nais. „„Po­li­ci­ja ir mo­kyk­los fi­nan­suo­ja­mos

„„Už­da­ry­tos ne­tgi JAV ka­rių ka­pi­nės

ne iš fe­de­ra­li­nio, o iš vals­ti­jų biu­dže­tų, to­dėl jų dar­bas ne­sut­ri­ko. Vie­tos val­ džia pa­pras­tai rū­pi­na­si ir at­lie­kų iš­ve­ ži­mu, bet ne Va­šing­to­ne, ku­rio biu­ dže­tą taip pat tvir­ti­na Kong­re­sas. To­ dėl sos­ti­nė ga­li pa­skęs­ti šiukš­lė­se.

Eu­ro­po­je, bet ša­lies dip­lo­ma­ti­nės at­ sto­vy­bės už­sie­ny­je vyk­do sa­vo funk­ ci­jas ir iš­duo­da vi­zas. „„Pre­zi­den­to B.Oba­mos ini­ci­juo­ta ir

ne­san­tai­kos obuo­liu ta­pu­si svei­ka­ tos ap­sau­gos pro­gra­ma pra­dė­jo funk­ „„Na­cio­na­li­nė­je ae­ro­nau­ti­kos ir kos­ cio­nuo­ti ant­ra­die­nį, ir da­li­nis vy­riau­ mo­so agen­tū­ro­je li­ko dirb­ti tik Skry­ sy­bės už­da­ry­mas jai įta­kos ne­tu­rės, džių val­dy­mo cent­ras, ku­ris koor­di­ nes lė­šų šiai pro­gra­mai jau bu­vo skir­ nuo­ja ast­ro­nau­tų dar­bą Tarp­tau­ti­nė­ ta anks­čiau.

JAV sko­los li­mi­tas 17,5 JAV skola (trln. dolerių)

16,7

JAV skolos ribos (trln. dolerių)

14,5

Ty­ko di­des­nis pa­vo­jus Vals­ty­bės iš­lai­dos su­da­ro maž­daug penk­ta­da­lį JAV bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to, to­dėl da­li­nis vy­riau­sy­bės už­ da­ry­mas tu­rės eko­no­mi­nių pa­da­ri­ nių. Ko­kių nuo­sto­lių pa­tirs eko­no­mi­ka, pri­klau­sys nuo to, kiek ši pa­dė­tis truks. Ty­ri­mų agen­tū­ros IHS pro­gno­zė­mis, kiek­vie­na pra­sto­vos die­na ša­lies eko­ no­mi­kai kai­nuos 300 mln. do­le­rių.

sa­vai­tės pra­sto­va ga­li su­ma­žin­ti au­gi­ mą 0,2 pro­c., o tri­jų sa­vai­čių, kaip bu­ vo prieš 17 me­tų, – 0,9–1,4 pro­c. Mė­ne­ sio per­trau­ka vy­riau­sy­bės įstai­gų dar­ be ga­li su­ma­žin­ti bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to au­gi­mą 2 pro­c. – be­veik iki nu­lio. Nors iš da­lies už­da­ry­ta vy­riau­sy­bė ne­ mo­ka at­ly­gi­ni­mų da­liai dar­buo­to­jų, tai ne­reiš­kia, kad jai pa­vyks su­tau­py­ti.

13,5 kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos jau po ke­lių sa­ vai­čių ga­li bank­ru­tuo­ti. Nuo spa­lio 17 d. vals­ty­bė ne­ga­lės vyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­ go­ji­mų, jei­gu Kong­re­sas ne­leis sko­lin­tis dau­giau ir ne­pa­di­dins sko­los ri­bų, ku­ rios jau da­bar sie­kia 16,7 trln. do­le­rių.

Po tri­jų sa­vai­čių JAV iž­de liks tik 30 mlrd. do­le­rių, o vals­ty­bės fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai tuo lai­ko­tar­piu bus Agen­tū­ra anks­čiau pro­gno­za­vo, kad Prie­šin­gai, pa­sta­ro­ji tri­jų sa­vai­čių pra­ du­kart di­des­n i. Eko­no­m is­tai įspė­ja, JAV eko­no­mi­ka pa­sku­ti­n į šių me­tų sto­va vy­r iau­sy­bei kai­na­vo 1,4 mlrd. kad jei­g u JAV taps ne­mo­k i, tai tu­rės ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­ do­le­r ių. Vis dėl­to ši biu­dže­to kri­zė at­ ka­tast­ro­fi­nių pa­da­ri­nių vi­so pa­sau­lio tar­piu per­nai, ūg­tels 2,2 pro­c. Ta­čiau ro­do men­ka, pa­ly­gin­ti su per­spek­ty­va, eko­no­mi­kai.

8 6

4,7 4,7

1995

7,7 5,7

2000

2005

2010

2013


18

spalio 3–9, 2013

sportas vilniausdiena.lt/naujienos/sportas

sporto aistruolio kalendorius

KUR? SEB are­no­je, Vil­niu­je. KA­DA? Spa­lio 4, 5 d.

Vai­kų te­ni­so tur­ny­ras Tarp­tau­ti­nia­me vai­kų ir jau­nių tur­ny­re „Fu­tu­re Ten­nis Cup 2013“ dėl SEB ban­ ko tau­rės var­žy­sis Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos jau­nų­jų te­ni­si­nin­kų ko­man­dos. Te­ni­si­nin­kai var­žy­sis ke­tu­rio­se (9, 10, 12 ir 14 me­tų) am­žiaus gru­pė­se, ko­man­ do­se bus po 12 te­ni­si­nin­kų.

„„Pra­džia: tik 6 taš­kus pel­nęs ir tiek pat ka­muo­lių pra­ra­dęs Š.Ja­si­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad vos po vie­nos tre­

ni­ruo­tės nau­ja­ja­me klu­be žai­di­mas ir ne­ga­li bliz­gė­ti. 

Aliaus Ko­ro­lio­vo / BFL nuo­tr.

Š.Ja­si­ke­vi­čius:

„Aš esu laimingas“ KUR? Tau­ro spor­to sa­lė­je, LEU spor­to sa­lė­je. KA­DA? Spa­lio 5 d. 13, 15 val.

Mo­te­rų ran­ki­nio ly­ga Mo­te­rų ran­ki­nio mė­gė­jams – net dve­jos rung­ty­nės šeš­ta­die­nį: pir­mo­siose su­si­ tiks Vil­niaus „LEU Eg­lė-Švie­sa“ ir Kau­no ra­jo­no „HC Gar­lia­va Sm-Cas­ca­da“, ant­ ra­sis ma­čas – tarp Vil­niaus „SM Tau­ro-Vil­niaus ko­le­gi­jos“ ir Šiau­lių „SM Du­by­ sos-HC Urt­vi­dos“.

Kaip Ar­vy­das Sa­bo­nis, taip ir ki­tas vie­nas ge­riau­sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius kar­je­ros sau­lė­ly­ dį pa­si­rin­ko su­tik­ti Kau­no „Žal­gi­ry­je“. 37-erių įžai­dė­jas tei­gia, kad tai jo se­na sva­jo­nė. Ma­rius Bag­do­nas, Zig­mas Ju­re­vi­čius Vie­nų me­tų su­tar­tis

Auk­si­niu ber­niu­ku va­di­na­mas krep­ši­nin­kas ofi­cia­liai pa­si­ra­ šė daug­kar­ti­nių Lie­tu­vos čem­pio­ nų pa­siū­ly­tą vie­nų me­tų su­tar­tį ir spė­jo su­žais­ti pir­mą­sias rung­ty­nes su Ka­za­nės „Uniks“. Nors de­biu­tas ne­bu­vo itin sėk­min­gas, Š.Ja­si­ke­vi­ čius ti­ki­si pa­ge­rin­ti žai­di­mą jau ar­ ti­miau­siu me­tu. „Esu la­bai lai­min­gas, kad bai­gė­ me de­ry­bas. Dvi tris sa­vai­tes de­rė­ jo­mės, ta­čiau kor­tas su­mai­šė Eu­ro­ pos čem­pio­na­tas ir agen­tų dar­bai. Pa­ga­liau at­sto­vau­siu sa­vo gim­to­ jo mies­to ko­man­dai, už ku­rią sir­ gau bū­da­mas ma­žas vai­kas. Žais­ ti „Žal­gi­ry­je“ bu­vo ma­no pir­mo­ji sva­jo­nė“, – pa­si­ra­šęs su­tar­tį sa­kė Š.Ja­si­ke­vi­čius. „Ar tai Ša­rū­no lab­da­ra „Žal­gi­ riui“? Tu­rint gal­vo­je žai­dė­jų rin­ ką, ga­li­ma ir taip pa­sa­ky­ti. Gal ne lab­da­ra – jis tie­siog su­ti­ko pa­dė­ ti ko­man­dai, – svars­tė „Žal­gi­rio“ klu­bo di­rek­to­rius Pau­lius Mo­tie­ jū­nas. – Ma­nau, toks var­das pri­ trauks dar dau­giau žiū­ro­vų į „Žal­ gi­rio“ rung­ty­nes. Tai bus im­pul­sas pa­si­temp­ti vi­siems: ko­man­dos ad­ mi­nist­ra­ci­jai, žai­dė­jams, Kau­no sa­ vi­val­dy­bei ir Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei, sir­ga­liams.“

„Su­si­tar­ti ne­pa­vy­ko pir­mą kar­tą, kai pa­si­ra­šiau su­tar­tį su „Lie­tu­vos ry­tu“ (1998 m. – red. pa­st.), pa­ skui ne­pa­vy­ko, kai su­kir­tau ran­ko­ mis su Liub­lia­nos „Union Olim­pi­ ja“ (1999 m.). Ne­pa­vy­ko daug kar­tų su­si­tar­ti ir ta­da, kai „Žal­gi­rio“ klu­ bui va­do­va­vo Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­ vas. Daug kar­tų ne­pa­vy­ko... Vi­si ži­no, iš ko­kio mies­to esu ki­lęs. Abu kar­tus vil­nie­čių pa­siū­ly­mą priė­ miau tuo­met, kai ne­pa­vy­ko su­si­tar­ ti su „Žal­gi­riu“. Vis dėl­to apie sos­ ti­nės klu­bą ne­ga­liu pa­sa­ky­ti nie­ko blo­ga. Žmo­gus tie­siog dir­ba sa­vo dar­bą. Vi­sa­da sva­jo­jau žais­ti „Žal­ gi­ry­je“ ir to nie­ka­da ne­slė­piau. At­ ro­dė, kad ši sva­jo­nė neiš­si­pil­dys, tad ir gal­vos ne­su­kau dėl to, bet gy­ve­ ni­mas vis­ką su­dė­lio­jo į sa­vo vie­tas. „Žal­gi­rio“ ir „Lie­tu­vos ry­to“ prieš­ prie­šos dar tik­rai ne­jau­čiu. Ma­nau, kad ji la­biau­siai įsi­žie­bia prieš LKL su­per­fi­na­lus. Bus įdo­mu tai pa­tir­ ti“, – kal­bė­jo Š.Ja­si­ke­vi­čius.

sa­vo ge­nia­liais per­da­vi­mais, pa­tai­ kė vie­ną ki­tą me­ti­mą, bet dar to­ li gra­žu neatsk­lei­dė vi­sų ko­zi­rių. O jų net ir ket­vir­tą de­šim­tį baigiantis nau­ja­sis žal­gi­rie­tis tu­ri ne vie­ną. Pats įžai­dė­jas po rung­ty­nių tvir­ti­ no, kad ti­kė­tis ko nors ki­to vos po vie­nos tre­ni­ruo­tės bū­tų ne­lo­giš­ka.

Abu kar­tus vil­nie­ čių pa­siū­ly­mą žais­ ti priė­miau tuo­met, kai ne­pa­vyk­da­vo su­ si­tar­ti su „Žal­gi­riu“.

– Kaip jau­čia­tės iš­bė­gęs į aikš­ tę jau kaip „Žal­gi­rio“, o ne var­ žo­vų na­rys? – Aš esu lai­min­gas, kad ga­vau tru­ pu­tį pa­bė­gio­ti. Sa­kau: ge­ro žai­di­ mo ti­kė­tis tik­rai ne­ga­li­ma. Išė­jo ge­ ra tre­ni­ruo­tė prieš Eu­ro­ly­gos ly­gio ko­man­dą. Svar­biau­sia bu­vo pra­ si­bėg­ti, pa­gau­ti kon­di­ci­ją. Rei­kia dirb­ti – tik va­kar pir­mą kar­tą vi­si su­si­rin­ko­me. Dar la­bai to­li iki gra­ žaus žai­di­mo. Nors ir šian­dien bu­vo ge­rų mi­nu­čių. Apie ko­man­dą taip pat dar ne­ga­liu daug pa­sa­ky­ti.

De­biu­tas neįs­pū­din­gas Sen­ti­men­tai – nuo vai­kys­tės

Pats Š.Ja­si­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad net ir po stul­bi­nan­čios kar­je­ros, pra­leis­tos ge­riau­siuo­se Eu­ro­pos klu­buo­se – Tel Avi­vo „Mac­ca­bi“, „Bar­ce­lo­noje“, Atė­nų „Pa­nat­hi­ nai­kos“, bei dau­gy­bės anks­tes­nių ne­sėk­min­gų de­ry­bų su „Žal­gi­rio“ va­do­vais sma­gu at­si­dur­ti gim­to­jo mies­to ko­man­do­je.

„Ša­rū­nas – kaip su­bren­dęs vy­ nas“, – pa­ly­gi­no Ilias Zou­ras. Ne­ži­nia, ar Kau­no „Žal­gi­rio“ tre­ne­ris iš Grai­ki­jos yra iš­ran­kus vy­nui, ta­čiau jo auk­lė­ti­niu ta­pęs Š.Ja­si­ke­vi­čius pir­mo­sio­se se­zo­no kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se su Ka­za­ nės „Uniks“ rug­sė­jo 30-ąją dar ne­ pa­ro­dė vis­ko, ką su­ge­ba (pra­lai­mė­ ta 58:79). Ša­ras ke­lis­syk blyks­te­lė­jo

– Jū­sų žai­di­me bu­vo dau­go­ka klai­de­lių (pra­ra­do 6 ka­muo­lius – red. pa­st). Kuo tai paaiš­kin­ tu­mė­te? – Vis­kas la­bai pa­pras­ta – ki­taip ir bū­ti ne­ga­li. Tre­ne­ris dra­bu­ži­nė­ je sa­kė, kad jei ge­rai žais­tu­me pir­ mą die­ną su­si­rin­kę, tai bū­tų ne­ la­bai lo­giš­ka. Aš ap­skri­tai va­kar tu­rė­jau pir­mą rim­tą tre­ni­ruo­tę po ko­kių tri­jų sa­vai­čių. Vi­sa­da rink­ti­ nė­je sa­ky­da­vau, kad pir­mos die­nos yra ab­so­liu­tus kos­mo­sas. Čia yra ly­giai tas pa­ts: ne­ži­nai, kur bėg­ti, ne­ži­nai, kaip gin­tis. Tai nor­ma­lu. Net ne­ga­li­ma ki­taip ti­kė­tis.

– Ar kal­bė­jo­tės su I.Zou­ru apie tai, ko jis ti­ki­si iš jū­sų? – Ne­kal­bė­jo­me, ne­bu­vo ka­da. Šį­ryt dar bu­vau me­di­ci­ni­nės ap­žiū­ros. Be to, dar na­mus rei­kia iš­si­rink­ti. Yra daug rū­pes­čių.


19

spalio 3–9, 2013

26p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

„„Ry­šys: „Tu­rė­jau pui­kią ma­mą, tu­riu pui­kią žmo­ną ir ži­nau, kad be jų aš bū­čiau nie­kas“, – sa­kė 90-ies me­tų ju­bi­lie­jų pa­si­tin­kan­tis ra­šy­to­jas A.Bie­liaus­kas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

A.Bie­liaus­kas: „Mes vi­si kuo nors kal­ti“ Ra­šy­to­jas Al­fon­sas Bie­liaus­kas, itin po­pu­lia­rus bu­vęs ta­ry­bi­niais lai­kais, sa­vo 90-ojo ju­bi­lie­jaus spa­lio 5 d. nau­ju ro­ma­nu ne­pa­si­tiks – jam iš­leis­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ne­sky­ rė pa­ra­mos. Bet ne tai svar­biau­sia. Ra­šy­to­jui ne­ra­mu dėl to, ko­kiu ke­liu nueis Lie­tu­va. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

to­jai bu­vo ta­ry­bi­niai, ne ta­ry­bi­nių ne­bu­vo“, – sa­kė A.Bie­liaus­kas.

tik­ra da­ta, yra ro­ma­nas, yra pro­ga iš­leis­ti.

Apie da­bar­tį ir ta­ry­bi­nius lai­kus, eli­ ti­nių žmo­nių vals­ty­bę ir de­mok­ra­ti­ jos sto­ką, pi­ni­gus ir ra­šy­to­jo lais­vę, gy­ve­ni­mą La­ka­jos kai­me ir Vil­niu­je – in­ter­viu su ra­šy­to­ju A.Bie­liaus­ku. Anais lai­kais dau­ge­lis skai­tė po­ pu­lia­rius A.Bie­liaus­ko ro­ma­nus „Ro­žės žy­di rau­do­nai“, „Mes dar su­si­tik­sim, Vil­ma!“, „Kau­no ro­ ma­nas“ ir ki­tus. „Su­si­tar­kim dėl ter­mi­nų. Kal­bė­ da­mas apie anuos lai­kus, aš sa­kau „ta­ry­bi­niai“, o ne „so­vie­ti­niai“, ir ne­bi­jau to žo­džio. Ta­da vi­si ra­šy­

– Ger­bia­mas Al­fon­sai, su ko­ kio­mis min­ti­mis ir dar­bais – gal­būt su nau­ju ro­ma­nu – pa­ si­tin­ka­te ju­bi­lie­jų? – pa­klau­siau A.Bie­liaus­ko. – Na­tū­ra­lu, vi­si ra­šy­to­jai no­ri ju­bi­ lie­jų pa­si­tik­ti su dar­bo re­zul­ta­tais. Lei­dyk­lai ro­ma­nas bu­vo ati­duo­ tas 2011 m., bet neiš­leis­tas – ne­ga­ vo vals­ty­bės pa­ra­mos. Ne tas au­to­ rius šiais lai­kais, ir pa­ra­ma ne­bu­vo pa­skir­ta. Pa­ra­mos lei­dyk­la į Kul­ tū­ros mi­nis­te­ri­ją krei­pė­si tu­rė­da­ ma ome­ny­je, kad man su­kan­ka tam

Yra ra­šy­to­jų, ku­rie pa­tys ei­na, pra­šo. Gė­da man ei­ti, aš ne­ ga­liu ei­ti pra­šy­ti pa­ ra­mos – esu per se­ nas že­min­tis. Tu­ri biu­rok­ra­tui nu­si­lenk­ti. Yra ra­šy­to­jų, ku­rie pa­tys ei­na, pra­ šo. Gė­da man ei­ti, aš ne­ga­liu ei­

ti pra­šy­ti pa­ra­mos – esu per se­nas že­min­tis. Jau­nam ra­šy­to­jui rei­kia pra­si­verž­ti, pra­si­muš­ti – iš­leis­ ti pir­mą­jį kny­gą, gal ant­rą. Aš jau pri­lei­dau tų kny­gų, man jau nė­ra rei­ka­lo ei­ti ir mal­dau­ti. Jei­gu ma­to, kad ne­rei­ka­lin­ga, kad ne­ver­tas, tai ne­ver­tas. Ir dar tu­riu ro­ma­ną, ku­ rį ra­šau. – Kaip ma­no­te, kas nu­ti­ko Lie­ tu­vai? Emig­ra­ci­ja ir ne­dar­bas pa­si­trau­kia į ant­rą pla­ną – Lie­ tu­vo­je žmo­nės jau de­gi­na­mi au­to­mo­bi­lių ba­ga­ži­nė­se. – Lie­tu­vą su­kū­rėm to­kią, ko­kią tu­ rim. Čia nie­kas nea­tė­jo, neat­va­žia­

vo, nie­kas mū­sų neo­ku­pa­vo – pa­tys su­kū­rėm. Ką su­kū­rėm, tai ir tu­rim. Tai, kas nu­ti­ko Pa­ne­vė­žy­je, ga­li pa­ si­kar­to­ti. Juk rū­pi­na­mės ES rei­ka­lais, ge­ ru sve­čių priė­mi­mu. Val­džios eli­ tas ypač su­si­rū­pi­nęs aukš­tų val­di­ nin­kų at­ly­gi­ni­mais, nes tai jų pa­čių in­te­re­sai. Tie va­di­na­mie­ji eli­ti­niai lie­tu­viai žiū­ri, kad bū­tų sa­vas vy­ riau­sia­sis pro­ku­ro­ras, kad jis da­ ry­tų taip, kaip pro­ku­ro­ras tu­ri „da­ry­ti“. Ne­te­ko gir­dė­ti, kad bū­tų lai­ku iš­nag­ri­nė­tos by­los, kad ne­ si­tęs­tų po de­šimt­me­tį tos, ku­rios žmo­nes iš tik­rų­jų do­mi­na. Daug kas, ne­tgi rin­ki­mai daž­nai at­ro­do kaip pa­ro­di­ja. Iš­ren­ka­mi tie pa­ tys žmo­nės, nes bal­sai už juos nu­ per­ka­mi. Kur pi­ni­gų val­džia, vi­sur vis­kas per­ka­ma. Trum­piau pa­sa­ kius, ei­li­nis žmo­gus nė­ra šei­mi­nin­ kas sa­vo že­mė­je, sa­vo vals­ty­bė­je.

20


20

spalio 3–9, 2013

savaitgalis

A.Bie­liaus­kas: „Mes vi­si kuo nors 19

Gai­la, bet štai to­kią su­kū­rė­me vals­ty­bę. Mes vi­si kuo nors kal­ti, kad ne­mo­ kė­jo­me Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­sta­ ty­ti ant tin­ka­mų vė­žių pra­džio­ je, kai vi­sų pa­stan­go­mis ne­leng­vai bu­vo iš­ko­vo­ta ne­prik­lau­so­my­bė. Tai pui­kiai pri­si­me­na­me, ir rei­kia tą lai­ko­tar­pį ver­tin­ti. Bet tuo me­tu mes – ei­li­niai pi­lie­čiai, ku­rių bal­sas tuo­met la­bai daug reiš­kė, – tik pri­ si­min­kim Bal­ti­jos ke­lią! – ne­su­ge­ bė­jo­me pa­sta­ty­ti tos vals­ty­bės ant bė­gių, ku­riais mū­sų tau­ti­nis trau­ ki­nys bū­tų ga­lė­jęs nu­va­žiuo­ti ten, kur va­žiuo­ja vi­sos pro­gre­so sie­ kian­čios tau­tos ir vals­ty­bės.

Kiek­vie­na san­tvar­ ka tu­ri sa­vo prio­ri­ te­tus. Ta­ry­bi­niais lai­kais ideo­lo­gi­nis prio­ri­te­tas bu­vo me­ nas. Da­bar ideo­lo­gi­ nis prio­ri­te­tas yra pi­ni­gas. O mes tryp­čio­jam vie­to­je ir il­gai tryp­čio­sim, nes – liūd­na tai sa­ky­ti – esam biu­rok­ra­ti­nė eli­to vals­ty­bė. Mes ne­sam de­mok­ra­ti­nė vals­ty­bė, nes pa­pras­ti mū­sų žmo­nės ne­tu­ri le­mia­mo bal­so. – Ką, jū­sų gal­va, reik­tų da­ry­ti, kad mū­sų vals­ty­bė tap­tų nor­ma­li? – Kad vals­ty­bė bū­tų nor­ma­li, rei­ kia, jog va­do­va­vi­mas jai bū­tų nor­ ma­lus. Jos tvar­ky­mas tu­ri bū­ti šiuo­lai­ki­nis, de­mok­ra­tiš­kas, le­mia­ mas ei­li­nių, o ne eli­ti­nių žmo­nių in­ te­re­sų. Mes ma­nom, kad de­mok­ra­ ti­ja yra tik iš­rink­tie­siems. Bet taip ne­ga­li bū­ti. Sa­kau: ką su­kū­rėm, tai ir tu­rim. Su ka­va, sal­dai­niais į kam­ba­ rį įplau­kia links­mai nu­si­tei­ku­si A.Bie­liaus­ko žmo­na Ma­ri­ja. „Al­fa man – ar­ti­mas gi­mi­nai­tis, – juo­ kė­si Ma­ri­ja. – Ne tas žo­dis, kad su­ tuok­ti­niai per gy­ve­ni­mą su­pa­na­šė­ ja, – jie tam­pa kaip gi­mi­nės.“ „Tu­rė­jau pui­kią ma­mą, tu­riu pui­kią žmo­ną ir ži­nau, kad be jų aš bū­čiau nie­kas“, – ta­rė A.Bie­liaus­ kas, kai kal­ba vie­nu mo­men­tu pa­ kry­po apie mo­te­ris. Nuo ba­lan­džio iki lapk­ri­čio Bie­liaus­kai gy­ve­na La­ka­jos kai­ me Šven­čio­nių ra­jo­ne, prie La­ka­ jos upės ir Juo­dų­jų La­ka­jų eže­ro, o žie­mo­ti grįž­ta į Vil­nių, nes ten už­ pus­to ke­liu­kus. „Rei­kia ir Vil­niuj pa­gy­vent šiek tiek“, – nu­si­šyp­so­jo A.Bie­liaus­kas. Pas­kui pra­kal­bo apie La­ka­ją – Ma­ri­ja tuoj bal­no­sian­ti sa­vo „žir­ gą“ ke­lio­nei į šį nuo­sta­bų kai­mą. „La­ka­ja – tai ma­no tė­viš­kė, pa­ ties su­kur­ta. So­dy­bą La­ka­jos kai­ me pa­si­sta­tėm ta­ry­bi­niais me­tais. Ir sun­kio­mis są­ly­go­mis – bu­vo vi­ so­kių skun­dų. Pa­sis­ta­čiau ją iš ho­ no­ra­rų. Šiais lai­kais ne­gir­dė­jau, kad iš ho­no­ra­rų kas nors sta­ty­tų­ si na­mus. Už pa­sta­rą­jį iš­leis­tą ro­ ma­ną ga­vau 2000 li­tų. La­ka­jo­je mes ne va­sa­ro­jam – ten gy­ve­nam ir dir­bam. Tai – es­mė. Ma­ry­tė ten dir­ba nuo ry­to iki va­ ka­ro. Ir šie­nauk, ir so­dą žiū­rėk, ir

bul­ves kask – ten vyks­ta toks ūkiš­ kas gy­ve­ni­mas“, – pa­sa­ko­jo A.Bie­ liaus­kas. Tas ūkiš­kas gy­ve­ni­mas ra­šy­to­jui la­bai pa­tik­tų, jei jis ga­lė­tų žmo­nai pa­dė­ti. Ta­čiau pa­dė­ti ne­ga­li dėl ko­ jos – jam at­lik­ta ke­lio są­na­rio ope­ ra­ci­ja, to­dėl vie­na ko­ja ne­ga­li tvir­tai rem­tis į že­mę. „Ne­ga­liu pjaut, ka­ pot mal­kų, ne­št, kuo­lo kalt, – var­ di­jo vy­riš­kis. – No­ri­si dirb­ti, no­ri­ si pa­dė­ti Ma­ry­tei, bet ne­ga­liu. O aš la­bai mėgs­tu tuos dar­bus.“ Tad gal Ma­ri­ja ga­li pa­pra­šy­ti kai­ mie­čių, kad so­de žo­lę iš­pjau­tų? Gal dar ne vi­si emig­ra­vę? Anot ra­šy­to­jo, neį­ma­no­ma: „Nė­ ra jau to­kių mū­sų kai­me. Mū­sų kai­ mas – iš­mirš­tan­čių žmo­nių kai­ mas. Daž­niau­siai jie yra emig­ra­vę į ka­pi­nes.“ „Ka­dan­gi mes – anų lai­kų žmo­ nės, esam įpra­tę dirbt. Jis dir­ba prie sa­vo „stak­lių“ – prie sta­lo, ką nors ra­šo, o aš dir­bu že­mę. Nie­ka­ da ne­ma­niau, kad no­rė­siu dirb­ ti že­mę. Vie­nin­te­lis bū­das žmo­gui ge­rai jaus­tis – tai dirb­ti dar­bą, kai pa­ts ma­tai jo re­zul­ta­tą. O kad už ta­vo dar­bą vir­ši­nin­kas ge­rai mo­ kė­tų, šio­je že­mė­je taip ne­bus. Taip bus tik dan­gu­je. Kad svei­ka­tos tu­ rė­čiau ir ga­lė­čiau dirb­ti lau­ko dar­ bus dan­gu­je, bū­tų pui­ku“, – po­kšta­vo M.Bie­liaus­kie­nė. Žmo­n ai ne­n o­r ė­jo nu­s i­l eis­t i A.Bie­liaus­kas: „Kai iš­mok­siu ge­rai dirb­ti kom­piu­te­riu, gal Die­vas ma­ ne priims į dan­gaus raš­ti­nę.“ Ma­ri­ja su­spė­ja ir į žūk­lę iš­si­reng­ ti. „Rug­sė­jo vi­du­ry su val­ti­mi La­ ka­jos upe­ly ap­vir­tau, ko­jom dug­ no ne­sie­kiau. In­ka­rą trau­kiau per šo­ną – ne pa­gal tai­syk­les. In­ka­ras trau­kia­mas tik per val­ties ga­lą. Ži­ nau inst­ruk­ci­jas, bet jų ne­pai­siau – sku­bė­jau“, – juo­kė­si mo­te­ris. „Ma­ry­tė pra­tę­sė mau­dy­mo­si se­ zo­ną“, – links­mai pri­dū­rė vy­ras.

No­rė­jau pa­sa­ky­ti: ne vien li­te­ra­tū­ri­nis eli­tas ku­ria li­te­ra­tū­ rą. Net­gi ma­nau, kad eli­tas ku­ria ne dau­ giau­sia. Li­te­ra­tū­rą ku­ria ne ge­ni­jai, o ra­ šy­to­jai.

„Aha, mau­dy­mo­si se­zo­ną bu­vo­me už­bai­gę rug­sė­jo 2-ąją ir aš ne­ty­čia jį pra­tę­siau, – pri­ta­rė žmo­na. – Pa­te­ kęs į ekst­re­ma­lią si­tua­ci­ją žmo­gus net ne­ži­no, kiek tu­ri jė­gų. Su­ge­bė­ jau ir val­tį iš­lai­ky­ti, kad sro­vė ne­nu­ neš­tų, ir iš­si­ka­pa­no­ti į kran­tą.“ – Al­fon­sai, ta­ry­bi­niais lai­kais ne­ma­žai ra­šy­to­jų gy­ve­no iš kū­ ry­bos, bu­vo la­biau ver­ti­na­mi. Da­bar ra­šy­to­jas tu­ri gal­vo­ti, kaip už­si­dirbs duo­nai, kaip iš­ lai­kys šei­mą, o ra­šy­ti ga­li pri­ puo­la­mai – kai tu­ri va­lan­dė­lę lais­vo lai­ko. – Tai – skau­di te­ma. Tai bū­din­ ga vi­sai tau­tos kul­tū­rai. Gy­ven­da­ mi tarp ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių, pa­ mirš­tam dva­si­nes – tai, kuo tau­ta gy­va. Ji gy­va ne vien ma­te­ria­li­niais pa­sie­ki­mais, ku­riuos ma­tom, ku­rie tik­rai yra, bet pir­miau­sia tau­ti­ne

„„Gy­ve­ni­mas: „Daug kas, ne­tgi rin­ki­mai daž­nai at­ro­do kaip pa­ro­di­ja. Iš­ren­ka­mi tie pa­tys žmo­nės, nes bal­sai

už juos nu­per­ka­mi. Kur pi­ni­gų val­džia, vi­sur vis­kas per­ka­ma. Ei­li­nis žmo­gus nė­ra šei­mi­nin­kas sa­vo že­mė­je, sa­vo vals­ty­bė­je“, – kri­tiš­kas bu­vo ra­šy­to­jas A.Bie­liaus­kas. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

kul­tū­ros sa­vi­mo­ne. Nuo se­no lie­tu­ viai tu­ri aukš­tą kul­tū­ri­nį men­ta­li­ te­tą, nors jį slo­pi­no kas ga­lė­jo – ir sve­tim­tau­čiai, ir sa­vi. Ir tie li­te­ra­ tū­ros, dai­lės, mu­zi­kos, teat­ro ta­len­ tai ne­pa­nau­do­ja­mi šiuo­lai­ki­niam ir atei­ties lie­tu­viui kur­ti. Kiek­vie­na san­tvar­ka tu­ri sa­ vo prio­ri­te­tus. Ta­ry­bi­niais lai­kais ideo­lo­gi­nis prio­ri­te­tas bu­vo me­ nas. Da­bar ideo­lo­gi­nis prio­ri­te­tas yra pi­ni­gas. So­cia­liz­mo ideo­lo­gi­jai rei­kė­jo di­džiu­lės me­no pa­ra­mos, ir to me­to vei­kė­jai tai su­pra­to, to­dėl sten­gė­si su­da­ry­ti kū­rė­jams tam tik­ ras są­ly­gas. Jie su­pra­to, kad no­rint pa­siek­ti sa­vo tiks­lus rei­kia pa­si­ telk­ti me­ną, kū­ry­bą, ir jie pa­si­tel­kė, su­da­rė są­ly­gas, nes bu­vo tuo suin­ te­re­suo­ti. O da­bar­ti­niai – ne­suin­

te­re­suo­ti. Jie ma­no, kad jei duo­sim dau­giau pi­ni­gų val­di­nin­kams, tei­ sė­jams, pro­ku­ro­rą sa­vą tu­rė­sim, tai ir me­nui bus ge­riau. Ir kam čia rū­pi ta kul­tū­ra – pa­kaks te­le­vi­zi­jos. Ne tiek apie pi­ni­gą čia kal­bu – tie­siog mes ne­tu­rim vals­ty­bi­nio po­žiū­rio į kul­tū­ros rei­ka­lus. Mes ma­nom, kad jei­gu tu­rim du tris ra­ šy­to­jus, var­dus, to Lie­tu­vai pa­kan­ ka, – Lie­tu­va juk ma­ža. Bet tai – bai­si klai­da. Li­te­ra­tū­rą ku­ria ne du trys va­di­na­mie­ji kla­si­kai, o dau­gu­ ma ra­šan­čių ir mąs­tan­čių. Ir kar­ tais toks pa­ra­šo kū­ri­nį, ku­rį ma­lo­ nu skai­ty­ti, ir jis pa­vei­kia žmo­gų. Iš tų ne­di­du­kų kū­ri­nių su­si­li­pi­na bend­ra kul­tū­ri­nė li­te­ra­tū­ri­nė mo­ zai­ka, ir tai jau vei­kia tau­tos są­ mo­nę. Aiš­ku, vei­kia ir tie di­džiu­

liai, pir­mos kla­sės, kū­ri­niai. Bet ne jie vie­ni. No­rė­jau pa­sa­ky­ti: ne vien li­te­ra­tū­ri­nis eli­tas ku­ria li­te­ra­tū­ rą. Net­gi ma­nau, kad eli­tas ku­ria ne dau­giau­sia. Li­te­ra­tū­rą ku­ria ne ge­ni­jai, o ra­šy­to­jai. Ta­č iau kiek­v ie­n ai vals­t y­b ei, kiek­vie­nai vi­suo­me­nei rei­ka­lin­gos dvi trys pa­var­dės: ra­šy­to­jų, dai­ li­nin­kų, ar­tis­tų, re­ži­sie­rių. Joms ne­rei­kia 300 ra­šy­to­jų, 300 dai­li­ nin­kų, 300 ar­tis­tų, 300 re­ži­sie­rių. Joms rei­kia dvie­jų tri­jų. Leng­viau pri­s i­m in­t i, mi­n ė­t i, pre­m i­j uo­t i, pa­skelb­ti Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tais. Ta­da va­dams leng­va mąs­ty­ti: anas pre­mi­ją ga­vo per­ nai, tam duo­sim šie­met, jei­gu ne­ nu­mirs. Tai – ba­na­lus, biu­rok­ ra­t i­n is mąs­t y­m as. Biu­rok­ra­t i­n ė


21

spalio 3–9, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

s kal­ti“ „Žalgirio“ arena kvieÄ?ia Ra­ťy­to­jo ke­lias Al­fon­s as Bie­l iaus­kas – pro­z i­ nin­kas, pub­l i­cis­tas, li­te­ra­t ō­ros kri­t i­kas. Gi­mÄ— 1923 m. spa­l io 5 d. Nau­juo­s iuo­se Ne­ve­ro­ny­se, Pa­Şais­l io vals­Ä?iu­je (Kau­no r.). 1937–1941 m. mo­kė­si Kau­no 3-io­ jo­je vals­t y­bi­nė­je gim­na­z i­jo­je. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, pa­si­trau­kÄ™s ÄŻ Ru­si­jos gi­lu­mÄ…, dir­ bo miť­k Ĺł dar­bi­n in­k u, tar­na­vo 16-ojo­je lie­tu­viť­ko­jo­je di­vi­zi­jo­je. 1944–1946 m. va­do­va­vo Kau­no mies­to kom­jau­n i­mo or­ga­n i­za­ ci­jai. 1951 m. bai­gÄ— li­tua­nis­ti­kos stu­d i­jas Vil­n iaus uni­ver­si­te­te. 1949–1970 m. dir­bo „Švy­t u­r io“ Ĺžur­na­le. 1970–1976 m. bu­vo Lie­ tu­vos ra­ťy­to­jĹł są­jun­gos val­dy­ bos pir­mi­nin­kas. Iť­lei­do ro­ma­nus „Ro­Şės Ĺžy­di rau­ do­nai“, „Kau­no ro­ma­nas“, „Mes dar su­si­tik­sim, Vil­ma!“, „Ta­da, kai li­jo“, „Ra­mĹŤs lai­kai“, „Vil­niaus kal­ ne­liai“, „Ug­ne­lÄ— mĹŤs krau­jo“, „Pa­ to­gi mo­te­ris“, „Ki­tĹł gy­ve­ni­mas“, „Am­Şiai su amō­rais“. Taip pat iť­lei­do li­te­ra­t ō­ros kri­ ti­kos, no­ve­l iĹł kny­g Ĺł, pen­k ias pri­si­mi­ni­mĹł kny­gas. Tai – „Gie­ dan­t is gluos­n is“, „Po Mar­so ra­ tais“, „Mo­li­nis kal­nas“, „Pa­Şink sa­ vo ar­t i­mą“, „Ba­sas per du­Şe­nas“.

pa­Şiō­ra ÄŻ me­nÄ…, kō­ry­bÄ…, kō­ry­ bos Ĺžmo­gĹł. – Va­ka­rĹł Eu­ro­pos li­te­ra­tō­ ra stip­riai yrė­si ÄŻ prie­kÄŻ – gi­ li­no­si ÄŻ Ĺžmo­gĹł, o ko­mu­nis­ ti­nÄ—s ideo­lo­gi­jos pri­spaus­ti ta­ry­bi­niai ra­ťy­to­jai ban­dy­ da­vo iť­si­su­ki­nė­ti – grieb­da­ vo­si ezo­pi­nÄ—s kal­bos... – Ĺ i­tos ma­no min­tys ne­tu­rė­ tĹł bō­ti su­pras­tos kaip nos­tal­gi­ ja ar pa­ne­gi­ri­ka aniems lai­kams. Kō­ry­bi­nÄ— lais­vÄ— ta­da bu­vo ri­bo­ ta. Iť­raiť­kos prie­mo­nÄ—s – ir­gi. Bet bu­vo ga­li­my­bÄ— iť­si­verŞ­ti – vie­niems su ezo­pi­ne kal­ba, ki­ tiems – be ezo­pi­nÄ—s. AĹĄ ir My­ ko­las Sluc­kis sa­vo ro­ma­nuo­se ĹĄne­kė­jom be ezo­pi­nÄ—s kal­bos – tai aiť­kus są­mo­nÄ—s srau­tas. Ra­ťy­to­jo pro­fe­si­ja ne­bu­vo taip la­bai ska­ti­na­ma ta­ry­bi­niais me­ tais. Rei­kė­jo pa­siekt tam tik­rÄ… ly­ gÄŻ, kad ga­lė­tum ra­ťy­ti, nes kiek­ vie­nas pi­lie­tis pri­va­lė­jo kur nors dirbt. UĹž ideo­lo­gi­nes pa­Şiō­ras – kad mes ra­ťom ta­ry­biť­kai – pi­ni­ gais mō­sĹł nie­kas nea­pi­ber­da­vo. Pi­ni­gus rei­kė­jo uŞ­dirbt. Ir man, kaip ir vi­siems, rei­kė­jo val­gy­ti, gy­ven­ti, au­gin­ti vai­kus. AĹĄ bu­ vau są­ly­gi­nai lais­vas ra­ťy­to­jas. „Švy­tu­rio“ Ĺžur­na­le iť­dir­bau 21-us me­tus. Bu­vau sky­riaus ve­ dė­jas, re­dak­to­riaus pa­va­duo­to­jas, re­dak­to­rius – esu pe­rė­jÄ™s vi­sus laip­te­lius. Re­dak­to­riu­mi dir­bau 16 me­tĹł. Ten dirb­da­mas pa­ra­ťiau tris ar ke­tu­ris ro­ma­nus, iť­lei­dau li­te­ra­tō­ros kri­ti­kos kny­gÄ…. Ĺ˝ur­na­lis­tĹł at­ly­gi­ni­mai ta­ ry­bi­niais me­tais bu­vo ne­di­de­li. Ra­ťy­da­vau straips­nius ÄŻ dien­ rať­Ä?ius, sa­vait­rať­tÄŻ „Li­te­ra­tō­ ra ir me­nas“. Man pa­tik­da­vo straips­nius ra­ťy­ti. Straips­nis – konk­re­tus da­ly­kas, uĹž jÄŻ gau­ni ho­no­ra­rÄ…. O ro­ma­nas – po dar­ bo. Kar­tais ra­ťy­ti lik­da­vau re­ dak­ci­jo­je.

sutikti Naujuosius metus Jau tradiciĹĄkai treÄ?ius metus iĹĄ eilÄ—s „Žalgirio“ arena kvieÄ?ia sutikti Naujuosius metus. Ĺ iemet gruodĹžio 31 d. 20 val. ĹžiĹŤrovĹł akis ir ausis dĹžiugins visÄ… pasaulÄŻ apkeliavÄ™s sÄ—kmingiausias atlikÄ—jo Roberto Wellso ĹĄou „Rhapsody In Rock“. ď ŽPopuliarus: ?DRYY`bVf_NaRXĂ?T_\aV`bQNbTfOR]N`NbYV[V\YfTV\ cNVT Q VĂş

Šventei – garsiausias ťou

Kartu su R.Wellsu scenoje pasirodys LaGaylia iĹĄ Ĺ vedijos, MerĹŤnas Vitulskis, Vilija MataÄ?iĹŤnaitÄ—, Povilas MeĹĄkÄ—la ir Kauno miesto simfoninis orkestras. Po ĹĄventinio koncerto prie arenos nugriaudÄ—s didingas 2014-ĹłjĹł fejerverkas. IĹĄskirtinÄ— akcija taikoma pirmiesiems bilietams – tik 74 Lt. SkubÄ—kite ÄŻsigyti „Ticketpro“ ir arenos bilietĹł kasose. NaujametÄ™ naktÄŻ „Žalgirio“ arenoje pristatomas ĹĄou „Rhapsody In Rock“ – sÄ—kmingiausias muzikinis ĹĄou, sukurtas ir prodiusuotas pasaulinio lygio ĹžvaigĹždÄ—s R.Wellso. Jau nuo pirmojo ĹĄou pristatymo 1989 m. jÄŻ lydÄ—jo neÄŻtikima sÄ—kmÄ— visame pasaulyje. Renginio DVD pagal populiarumÄ… ir pardavimo skaiÄ?iĹł pripaĹžintas septynis kartus auksiniu ir dukart platininiu. „NaujĹłjĹł metĹł sutikimas „Žalgirio“ arenoje jau tapo graĹžia tradicija. ÄŽ ĹĄventinÄŻ renginÄŻ susirenka tiek ĹĄeimos su vaikais, tiek draugĹł kompanijos, daugiatĹŤkstantinÄ— minia prie arenos gÄ—risi fejerverku, – sutikti Naujuosius „Žalgirio“ arenoje kvietÄ— jos direktorÄ— AngelÄ— DementaviÄ?iĹŤtÄ—. – DĹžiaugiamÄ—s, jog ĹĄiemet ĹžiĹŤrovus galime pakviesti ÄŻ tokio aukĹĄto lygio viso pasaulio publikos pamÄ—gtÄ… ĹĄou. R.Wellsas ÄŻ LietuvÄ… atvyksta pirmÄ… kartÄ… ir pasirodys iĹĄskirtinai tik „Žalgirio“ arenoje.“

2000-ĹłjĹł rekordas – per penkias savaites parodyti 26 ĹĄou padedant 110-iai pagalbininkĹł, ĹĄis turas neoďŹ cialiai vadintas bemiegiu turu. Rekordas pagerintas 2003 m. – 26 ĹĄou per keturias savaites. Pasaulinio lygio ĹžvaigĹždÄ—

R.Wellsas – talentingas kompozitorius, pianistas ir atlikÄ—jas, jo kuriamas dainas atlieka pati CĂŠline Dion, jomis Ĺžavisi visa Ĺ vedijos karaliĹĄkoji ĹĄeima ir tik jis vienintelis iĹĄ VakarĹł valstybiĹł muzikantĹł buvo pakviestas pasirodyti olimpinÄ—se ĹžaidynÄ—se Pekine. Ir tai tik maĹža dalis nuopelnĹł, uĹž kuriuos ĹĄis universalus muzikantas buvo apdovanotas prestiĹžiniu Jo DidenybÄ—s Ĺ vedijos karaliaus medaliu uĹž ypatingus nuopelnus meno ir kultĹŤros srityje. ÄŽ LietuvÄ… R.Wellsas atvyks su ritmo grupe ir ÄŻspĹŤdingo balso soliste LaGaylia iĹĄ Ĺ vedijos. „Žalgirio“ arenos ĹžiĹŤrovams naujametÄŻ vakarÄ… bus pristatyta dviejĹł daliĹł muzikinÄ— programa: savo virtuoziĹĄkumÄ… grodamas ir dainuodamas demonstruos pats R.Wellsas, balso galimybÄ—mis stebins LaGaylia, pasirodys lietuviĹł atlikÄ—jai, taip pat ĹĄventinÄ™ nuotaikÄ… kurs ĹĄou elementai. Ĺ˝iĹŤrovĹł lauks ir staigmena – R.Wellsas uĹždainuos lietuviĹĄkai! „Koncertuodamas ÄŻvairiose pasaulio ĹĄalyse atlikÄ—jas ÄŻ ĹĄou programÄ… ÄŻtraukia populiariausius tos

Anglijos karaliĹĄkojoje muzikos akademijoje, kur atlikÄ—jÄ… visada lydÄ—jo ÄŻvairiĹł stiliĹł muzika. Pradedant nuo klasikinÄ—s, kaip atskaitos taĹĄko, iki dĹžiazo, bugivugio, liaudies dainĹł, miuziklĹł ir sunkiojo roko muzikos. ď Ž R.Wellsas dÄ—l savo iĹĄvaizdos ir neei-

liniĹł muzikiniĹł gebÄ—jimĹł Ĺ vedijos Ĺžiniasklaidos tituluojamas JÄ—zumi, galinÄ?iu vaikĹĄÄ?ioti vandeniu. Kai kuriuose koncertuose atliekant dainÄ… „Smoke

on the Water“ scenoje tyvuliuoja vanduo, o iĹĄ dĹŤmĹł kamuolio su sintezatoriumi rankose pasirodo Robertas. ď Ž R.Wellsas kuria muzikÄ… garsiems

pasaulio atlikÄ—jams. Su C.Dion kartu Las Vegase ÄŻraĹĄÄ— dainÄ… „Song For You“. 2008 m. per gastroles Ĺ vedijoje C.Dion pakvietÄ— R.WellsÄ… ÄŻ scenÄ… kartu atlikti dainos. ď Ž R.Wellsui yra tekÄ™ groti su daugybe

pasaulinio lygio ĹžvaigĹždĹžiĹł. Per Ĺ vedijos princesÄ—s Victorios gimtadienÄŻ

ĹĄventinis tortas ir iki ryto skambÄ—s Ĺžinomiausios dainos. „NaujametÄŻ vakarÄ… putojanÄ?io vyno taurÄ—mis susidauĹĄ daugiau nei 600 restorano sveÄ?iĹł, o tikro garso muzika, Ĺžinomiausi hitai bei ĹĄventinÄ— vakarienÄ— vakarÄ… pavers tikrai nepamirĹĄtamu, – pasakojo „14 10“ restorano pardavimo vadovas Audrius KasperaviÄ?ius. – Lankytojai iĹĄ anksto kvieÄ?iami iĹĄsirinkti ĹĄventinÄ—s vakarienÄ—s variantÄ….“ Papildomus bilietus ÄŻsigyti galima visose „Ticketpro“ ir arenos bilietĹł kasose. PasiĹŤlymas galioja tik naujameÄ?io koncerto „Žalgirio“ arenoje ĹžiĹŤrovams.

ĹĄalies atlikÄ—jus ir simfoninius orkestrus, – programos detales atskleidÄ— „Žalgirio“ arenos renginiĹł organizavimo vadovas Renatas NaÄ?ajus. – NaujametÄŻ vakarÄ… kartu scenoje pasirodyti buvo pakviestas M.Vitulskis, V.MataÄ?iĹŤnaitÄ—, P.MeĹĄkÄ—la ir Kauno miesto simfoninis orkestras.“ Po koncerto – rokenrolo naktis

Papildomai po koncerto ir fejerverkĹł ĹžiĹŤrovĹł lauks rokenrolo naktis „Žalgirio“ arenos „14 10“ restorane su grupe „Blues Makers“. Vakaro metu stebins virtuvÄ—s ĹĄefo sukurti gurmaniĹĄki patiekalai, smaliĹžiĹł lauks

VD inf.

ď ŽKulminacija: ]\cR[aV[V\X\[PR_a\]_VRN_R[\`[bT_VNbQĂ›`QVQV[TN`

!ĂşWĂşSRWR_cR_XN`

R.Wellso gerbÄ—jai – nuo karaliĹł iki C.Dion ď Ž R.Wellso muzikinis kelias prasidÄ—jo

<_TN[VgNa\_VĂşN_PUfc\[b\a_



1NV[VNb`2_Z\[\[b\a_

Svarbiausi faktai apie R.WellsÄ&#x2026; kartu su Robertu scenoje pasirodÄ&#x2014; tokie atlikÄ&#x2014;jai kaip Ronanas Keatingas, Lionelis Richie ir Sankt Peterburgo simfoninis orkestras. ď Ž 2008 m. R.Wellso kĹŤrinys orkestrui

buvo pasirinktas kaip teminÄ&#x2014; muzika olimpinÄ&#x2014;ms ĹžaidynÄ&#x2014;ms Pekine. UĹž tai Robertas buvo apdovanotas prestiĹžiniu Kinijos apdovanojimu. Verta paminÄ&#x2014;ti, kad tÄ&#x2026;kart jis buvo vienintelis VakarĹł atlikÄ&#x2014;jas, pakviestas pasirodyti olimpiniĹł ĹžaidyniĹł scenoje.

ď Ž Jauniausias studentas KaraliĹĄ-

kojoje muzikos akademijoje Anglijoje. ď Ž Muzikos profesorius Kinijoje nuo

2005 m. ď Ž Pekino olimpiniĹł ĹžaidyniĹł kom-

pozitorius 2008 m. ď Ž Virtualios fortepijono mokyklos

kingofpiano.com anglĹł, ĹĄvedĹł ir kinĹł kalbomis ÄŻkĹŤrÄ&#x2014;jas.


22

spalio 3–9, 2013

savaitgalis

Ru­duo ne­ju­čio­mis ver­čia su­si­mąs­ty­ ti apie sku­ban­tį lai­ ką. Trum­pas dru­ge­ lių plaz­dė­ji­mas Grė­ ven­ma­che­rio tro­pi­ kų so­de Liuk­sem­ bur­ge ir III a. pa­sta­ ty­ti juo­die­ji Try­ro var­tai Vo­kie­ti­jo­je, va­lan­dė­lei su­stin­gę ma­gai gat­vė­se ir jau de­šimt­me­čius skai­ čiuo­jan­tys ne­by­ lūs is­to­ri­jos ženk­lai Mo­ze­lio slė­ny­je su­ stab­do aki­mir­kas ir at­gai­vi­na pri­si­ mi­ni­mus.

„„ Triu­kas: neį­ti­ki­mas ma­gų šou gat­vė­

se su­trau­kia ne­ma­žai smal­suo­lių.

„„Grė­ven­ma­che­ris: tro­pi­kų so­de au­

gi­na­ma per 50 rū­šių ato­grą­žų dru­ ge­lių, jie gir­do­mi net apel­si­nų sul­ti­ mis.  As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­trau­kos

„„Vie­ta: nuo Liuk­sem­bur­go tvir­to­vės at­si­ve­ria vi­so mies­to pa­no­ra­ma. 

Dramb­lių pa­ra­das ir ka­ban­tys ma­gai Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

23 km gy­ny­bos tu­ne­lių tink­las, iš­ raiz­gęs mies­tą po že­me. Tu­ris­tams at­ver­ta tik da­lis jų.

Kiek­vie­nai ES ša­liai – po me­dį

Eu­ro­pos vi­du­ry­je kles­tin­tis Liuk­ sem­bur­gas at­ro­do tik­rai so­li­džiai: 25 kar­tus už Lie­tu­vą ma­žes­nė vals­ty­bė yra vie­na ES įkū­rė­jų, tu­ri įspū­din­gą svar­biau­sių ES ins­ti­tu­ ci­jų kvar­ta­lą, per 150 ban­kų ir net tris vals­ty­bi­nes kal­bas – liuk­sem­ bur­gie­čių, pran­cū­zų ir vo­kie­čių. ES dva­sia čia per­smelk­tos net su­ ve­ny­rų par­duo­tu­vės, ku­rio­se tu­ris­ tams siū­lo­ma įsi­gy­ti mė­ly­nų­jų skė­ čių ar ke­pu­rė­lių su ES sim­bo­li­ka. Lie­tu­viš­ką tau­ti­nę tris­pal­vę iš­ vy­si ne prie vie­no Liuk­sem­bur­go mies­to pa­sta­to, o is­to­ri­ją pri­si­min­si stab­te­lė­jęs tri­kam­pio for­mos kle­vų gi­rai­tė­je Kirch­ber­ge. Čia ra­si ir Lie­tu­vos įsto­ji­mui į ES at­min­ti pa­so­din­tą me­dį su už­ra­šu „Li­tua­nie 2004“. Kiek ES ša­lių na­ rių – tiek ir me­džių gi­rai­tė­je, o ša­lia grin­di­ny­je iš­kal­tas vals­ty­bės pa­va­ di­ni­mas ir įsto­ji­mo į ES da­ta. Po ma­žą­jį Liuk­sem­bur­go mies­tą ge­riau­sia ke­liau­ti pės­čio­mis: ža­vi ne vien is­to­ri­nės įžy­my­bės, bet ir nuo til­tų slė­ny­je at­si­ve­riantys nuo­sta­būs sta­ti­nių bei ža­lu­mos ko­lia­žai. Se­niau­sią mies­to praei­tį me­na Liuk­sem­bur­go Die­vo Mo­ti­nos ka­ ted­ra, Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio rū­mai ir į UNES­CO kul­tū­ros pa­vel­do są­ ra­šą įtrauk­ti ka­ze­ma­tai – is­to­ri­nis

kie­čių. Net 800 jų at­gu­lė ne­ži­no­mo ka­rei­vio ka­pe. Is­to­ri­nė Kris­taus tu­ni­ka

Dru­ge­lių raš­tai ir spal­vų de­ri­niai ga­ lė­tų drą­siai kon­ku­ ruo­ti su gar­siau­sių di­zai­ne­rių dra­bu­žių ko­lek­ci­jo­mis. Kri­tę ka­re vi­si ly­gūs

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro is­to­ri­ja am­žiams įra­šy­ta ir Liuk­sem­bur­go že­mė­je. Vos per pu­sant­ro ki­lo­met­ ro vie­ni nuo ki­tų il­si­si tūks­tan­čiai šia­me ka­re bu­vu­sių prie­šų – žu­vę ame­ri­kie­čių ir vo­kie­čių ka­rei­viai. Žvilgs­niu sun­kiai ap­rė­pia­ma 5 000 bal­tų kry­žių jū­ra ža­lio­je ve­ jo­je, ple­vė­suo­jant JAV vė­lia­voms, ver­čia pri­si­min­ti ka­dai­se va­do­vė­ liuo­se skai­ty­tą is­to­ri­ją ir ma­ty­tus ka­ro fil­mų vaiz­dus. Ant iš­ki­laus me­mo­ria­lo ame­ri­kie­čių ka­riams at­min­ti sie­nų pa­vaiz­duo­tos Ant­ro­ jo pa­sau­li­nio ka­ro fron­to sche­mos. Vo­kie­čių ka­rių ka­pi­nės kiek ki­ to­kios: tarp me­džių sto­vin­čiuo­se ak­me­ni­niuo­se kry­žiuo­se iš­kal­ta po dvi pa­var­des iš abie­jų pu­sių, jo­se pa­lai­do­ta be­veik 11 tūkst. Ant­ra­ja­ me pa­sau­li­nia­me ka­re kri­tu­sių vo­

Mo­ze­lio slė­ny­je de­rė­tų ap­lan­ky­ti ir se­niau­siu ti­tu­luo­ja­mą Vo­kie­ti­jos mies­tą Try­rą, juo­lab kad nuo Liuk­ sem­bur­go sos­ti­nės iki jo – tik 48 km. Sus­tin­gu­sio lai­ko pėd­sa­kų čia ra­si ne vie­ną. III a. ro­mė­nų sta­ty­ ti juo­die­ji mies­to var­tai Por­ta Nig­ ra kas­dien su­trau­kia be­ga­lę mies­to sve­čių. Sim­bo­li­nė­mis ro­mė­nų to­ go­mis vil­ki net gi­dai. Smal­suo­liai bū­riuo­ja­si ir prie Kar­lo Mar­xo mu­zie­jaus. Vis dėl­to įdo­miau ap­lan­ky­ti ne jį, o Šv. Pet­ro ka­ted­rą, ku­rio­je yra šven­to­ji tu­ni­ka, – ją, kaip ma­no­ma, ­kry­žiuo­ja­mas vil­kė­jo Kris­tus. Tei­gia­ma, kad IV a. im­pe­ra­to­rie­nė Ele­na šią tu­ni­ką ir ki­tų re­lik­vi­jų iš Šven­to­sios Že­ mės at­ga­be­no į Try­rą. Ka­ted­ro­je sto­vinti skry­nia, ku­ rio­je sau­go­mas šis is­to­ri­nis dra­ bu­žis, at­ve­ria­ma kas ke­lias­de­šimt me­tų – pvz., 1933, 1959, 1996 m., o pa­starąjį kar­tą bu­vo ati­da­ry­ta 2012  m. pa­va­sa­rį ir su­trau­kė bū­ rius pi­lig­ri­mų iš vi­so pa­sau­lio. Dė­me­sio: mies­te – dramb­liai!

Iki spa­lio vi­du­rio Liuk­sem­bur­go ir Try­ro gat­vė­se su­tik­si... dramb­lių! Tie­sa, ne gy­vų, o me­niš­kai de­ko­ ruo­tų. Per 100 mar­gas­pal­vių pu­ sant­ro met­ro aukš­čio, apie 70 kg

„„Me­nas: po Liuk­sem­bur­gą ir Try­rą ke­liau­ja per 100 skir­tin­gų de­ko­ra­ty­vi­nių dramb­liu­kų.

sve­rian­čių dramb­liu­kų iš­si­bars­tę pa­čio­se ne­ti­kė­čiau­sio­se vie­to­se – kiek­vie­nas vis ki­toks. To­kia pa­ro­da skam­biu pa­va­di­ni­ mu „Dramb­lių pa­ra­das“ su­reng­ta sie­kiant pa­dė­ti iš­sau­go­ti nyks­tan­čių Azi­jos dramb­lių po­pu­lia­ci­ją, ku­ri per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą de­šimt­me­ čių su­ma­žė­jo net 150 tūkst., – šiuo me­tu pa­sau­ly­je te­li­kę ma­žiau nei 35 tūkst. Azi­jos dramb­lių. Tai di­džiau­ sia pa­sau­ly­je po at­vi­ru dan­gu­mi su­ reng­ta me­no pa­ro­da. Spe­cia­lia­me že­mė­la­py­je pa­žy­mė­ ti vi­si mies­te „gy­ve­nan­tys“ dramb­ liu­kai. Nors ir be že­mė­la­pio sa­vo ke­ly­je jų tik­rai neiš­veng­si. Spe­cia­ lio­se dirb­tu­vė­se-par­duo­tu­vė­lė­je už 35 eu­rus ga­li nu­si­pirk­ti ma­žes­ nių bal­tų ke­ra­mi­nių dramb­liu­kų ir kar­tu su me­ni­nin­kais juos de­ko­ ruo­ti pa­ts. Gy­vū­nų glo­bos ir me­no sin­te­zės idė­ja tik­rai įspū­din­ga. Ma­giš­ki gat­vės triu­kai

Dar vie­na Liuk­sem­bur­go ir Try­ ro mies­tų gat­vių at­rak­ci­ja, pri­ trau­kian­ti daug žiū­ro­vų, – ore ka­ ban­tys ma­gai. Be jo­kių per­tva­rų ar juo­dų au­dek­lų. Kad ir kiek vaikš­ čio­tum ap­link, sun­ku nu­spė­ti, kaip at­lie­ka­mas šis triu­kas: ant grin­di­ nio sė­din­tis ma­gas ran­ko­je te­lai­ko il­gą laz­dą, ku­rios vir­šu­ti­nį ga­lą nu­ tvė­ręs ant­ra­sis ma­gas ky­bo ore tie­ siai virš jo ir mie­lai šyp­so­si spok­ san­tiems tu­ris­tams.

No­ras at­skleis­ti šio triu­ko pa­ slap­tį ver­čia ne vie­ną čia pat gar­ siai iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę. Vie­ no to­kio gat­vės eks­per­to pa­teik­ta ver­si­ja pa­si­ro­dė la­biau­siai įti­ki­ ma: vir­š u­t i­n is ir apa­t i­n is ma­gai su­j ung­t i itin tvir­ta po dra­b u­ žiais pa­s lėp­ta konst­r uk­c i­ja, ku­ rią išo­r ė­je jun­g ia ran­ko­m is lai­ ko­ma laz­da. Ar tai tie­sa, be­lie­ka spė­lio­ti. Tarp dru­ge­lių – tar­si sau­no­je

Prie Mo­ze­lio upės įsi­kū­ręs Liuk­ sem­bur­go mies­te­lis Grė­ven­ma­ che­ris gar­sus ne tik vy­nu ir fut­bo­ lo ko­man­da, bet ir Dru­ge­lių so­du. Čia plaz­da šim­tai ko­ne 50-ies rū­ šių ato­grą­žų dru­ge­lių. Pra­vė­rus 600 kv. m deng­to so­ do du­ris iš­kart plūs­te­lė­ja ši­lu­ma – pa­si­jun­ti tar­si sau­no­je: 27 laips­ nių karš­tis, tvy­rant dau­giau nei 80 pro­c. drėg­mei, iš­kart ver­čia pra­ kai­tuo­ti. Įvai­rias­pal­viai dru­ge­liai, tro­pi­ niai au­ga­lai, nuo­sta­biau­sių gė­lių žie­dai, cha­me­leo­nai, vėž­liai, ba­sei­ nė­ly­je plau­kio­jan­čios rau­don­šo­nės žu­vys, tarp ko­jų nar­dan­čios ki­ninės put­pe­lės ir čiauš­kan­tys eg­zo­ti­niai paukš­te­liai – tik spėk dai­ry­tis. So­ de sto­vi bi­čių avi­lys, dru­ge­liams at­si­gai­vin­ti net pa­pjaus­ty­ta apel­ si­nų, o nuo­ša­lio­je spe­cia­lio­je spin­ to­je ka­bo ko­ko­nai – bū­si­mų­jų dru­ ge­lių na­mai. Po­sa­kis, kad dru­ge­lio gy­ve­ni­mas yra tik tra­pi aki­mir­ka tarp gi­mi­mo ir mir­ties, ne vi­sa­da tei­sin­gas – tai pri­klau­so nuo dru­ge­lių rū­šies. Ge­ riau­sios me­ni­nin­kės – Gam­tos – su­kur­ti dru­ge­lių raš­tai ir spal­vų de­ri­niai ga­lė­tų drą­siai kon­ku­ruo­ti su gar­siau­sių di­zai­ne­rių dra­bu­žių ko­lek­ci­jo­mis ar ak­se­sua­rais, juo­ lab kai toks gra­žuo­lis nu­tu­pia ant pe­ties ir at­ro­do tar­si puoš­niau­sia sa­gė. Po vieš­na­gės dru­ge­lių ka­ra­ lys­tė­je dar il­gai mir­ga aky­se, o nak­ tį lan­ko spal­vo­ti sap­nai.


23

spalio 3–9, 2013

savaitgalis

A.Ro­žic­kas ne­ži­no, kas yra mei­lė Po il­gos pau­zės vėl pa­si­ro­dęs te­le­vi­zi­jo­je, šį­syk – kaip lai­dos „Auk­ si­nis bal­sas“ ve­dė­jas, And­rius Ro­žic­kas žen­gia nau­ją žings­nį sa­ vo gy­ve­ni­mo ke­ly­je – ski­ria­si. Vis dėl­to su­bti­lius juo­ke­lius lai­dan­tis ne­stan­dar­ti­nis vy­ras vie­šai sa­vo apa­ti­nių ne­skal­bia.

Da­rius Sė­le­nis

no­riu stai­ga iš­ban­dy­ti be­pro­tiš­kų ekst­re­ma­lių ne­są­mo­nių.

– Po 12 me­tų tru­ku­sios san­tuo­ kos bend­ru su­ti­ki­mu ski­rie­si su žmo­na Au­re­li­ja. Tur­būt da­ bar kaip nie­kad su­lau­ki daug dė­me­sio. – Per­ne­lyg daug dė­me­sio ne­su­lau­ kiau. Mū­sų vi­suo­me­nė su­pra­tin­ga. Bent jau ma­no ap­lin­ko­je dau­gu­ma el­ gia­si ci­vi­li­zuo­tai, su­pran­ta, kad gy­ ve­ni­me vis­ko bū­na, ir į akis ne­len­da.

– Tai gal dar ne kri­zė? And­rius Ma­mon­to­vas ka­dai­se iro­niš­kai pa­sa­kė, kad jei gy­ven­si 100 me­ tų, vi­durio am­žiaus kri­zė dar nea­tė­jo, jei 60 – ji jau praė­jo. – (Juo­kia­si.) Jis pa­žvel­gė gan ma­te­ ma­tiš­kai. Neg­vil­de­nu to. Mes daž­ nai pa­tys su­ku­ria­me pro­ble­mas iš nie­ko.

d.selenis@diena.lt

– Tur­būt pa­si­tai­ko ir to­kių, ku­ rie ties­mu­kai klau­sia, ko­dėl ski­rie­si, ar įsi­mai­šė kas nors tre­čias ir pan.? – Įvai­riai. Kar­tais nie­ko neat­sa­kau. Kar­tais su­lau­kia ma­no šyp­se­nos ir pa­ta­ri­mo ver­čiau ati­džiau pa­žvelg­ti į sa­vo gy­ve­ni­mą. Jei žmo­gus neiš­si­ la­vi­nęs, ne­tu­ri tak­to ir su­pra­ti­mo, ko ne­de­rė­tų klaus­ti, su juo ri­bo­ju san­ty­ kius. Kam sa­vo ap­lin­ko­je bend­rau­ti su ne­kul­tū­rin­gais žmo­nė­mis? – Ar tau tai la­bai skau­dus įvy­ kis? Ar vis­kas įvy­ko sa­vai­me, lai­ku ir ci­vi­li­zuo­tai? – La­bai gra­žiai, drau­giš­kai, ra­miai. Ir da­bar skam­bi­na­mės, bend­rau­ja­ me. Tuo džiau­giuo­si ir ne­si­gai­liu, kad gy­ve­nau su šia mo­te­ri­mi. Ji ma­ ne pra­tur­ti­no ir gy­ve­ni­me da­vė la­bai daug. Už tai esu jai la­bai dė­kin­gas. Tai, kad ji – ge­ras žmo­gus, įro­do ir tai­kios, kul­tū­rin­gos sky­ry­bos. – Vis dėl­to skam­ba pa­ra­dok­sa­ liai – ge­ras žmo­gus, pui­kiai su­ ta­ria­te, bet ski­ria­tės. Įsi­ter­pė tre­čias žmo­gus? Ar tie­sa, kad tas tre­čias žmo­gus, kaip il­ga­lie­ žu­viai kal­ba, ža­vio­ji ta­vo ko­le­ gė TV ete­ry­je Bea­ta Tiš­ke­vič? – Tik­rai ne. Jo­kiu bū­du. Su Bea­ta esa­me sce­nos par­tne­riai, drau­gai. Man ji la­bai pa­tin­ka kaip jau­no­ ji ko­le­gė, ma­no mo­ki­nė. Bet mū­ sų tik­rai ne­sie­ja jo­kie ro­man­ti­niai san­ty­kiai. – Kaip api­bū­din­tum sa­vo da­ bar­ti­nį gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pį? – (Pau­zė.) Pats ge­riau­sias. Vie­nas bu­vęs bend­rak­la­sis pa­sa­kė, kad jam ge­riau­si gy­ve­ni­mo me­tai bu­vo mo­ kyk­lo­je. Man jo gai­la. Ne­su iš tų žmo­nių, ku­rie ma­no, kad ge­riau­sias jo gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pis bu­vo kaž­ kur praei­ty­je ar bus atei­ty­je. Man ge­riau­sias lai­kas yra da­bar. – Tau – 42-eji. Mo­te­rys mėgs­ ta tėkš­te­lė­ti, kad jei vy­ras, bū­ da­mas to­kio am­žiaus, ski­ria­ si, žai­džia įvai­rius per­so­na­žus, žai­di­mus, jau­čia vi­du­rio am­ žiaus kri­zę. – (Juo­kia­si.) Gal tai ir įvar­di­ja­ma kaip vi­du­rio am­žiaus kri­zė, ta­čiau jei ji ma­ne iš­ti­ko, ne­ga­liu to įver­tin­ ti adek­va­čiai. Gal ka­da nors pa­sa­ ky­siu, kad tai bu­vo kri­zė ir el­giau­si ne­tin­ka­mai. O da­bar jau­čiuo­si la­ bai ge­rai, gal­va ne­svaigs­ta ir ne­

– Tad A.Ro­žic­ko su į jo pa­ran­kę įsi­ki­bu­sia 18–20 me­tų gra­žuo­le ne­pa­ma­ty­si­me? – Ne! Ir, oi, ne­no­rė­čiau. Kiek te­ko bend­rau­ti su la­bai jau­no­mis da­ mo­mis, jos ke­lia šyp­se­ną, bet tik ne min­tis apie rim­tus san­ty­kius.

Ma­no ap­lin­ko­je dau­ gu­ma el­gia­si ci­vi­li­ zuo­tai, su­pran­ta, kad gy­ve­ni­me vis­ko bū­ na, ir į akis ne­len­da. – Tu mė­gau­jie­si šlo­ve, vie­šu­ mu, pi­ni­gais, o to­kios jau­nos, kaip ži­no­ma, tie­sia pri­kli­juo­tus na­gu­čius ir no­ri iš­pūs­to­mis lū­ po­mis bu­čiuo­ti to­kius vy­rus. – Te­gul, esu už vi­sus per­so­na­žus. Ne­no­rė­čiau iš gy­ve­ni­mo iš­brauk­ti nei val­ka­tų, nei ba­ra­ku­dų, nei vi­sų ki­tų. Jie su­da­ro mū­sų mar­gą­ją vi­ suo­me­nės da­lį. Jei vi­si bū­tų vie­no­ di, bū­tų nuo­bo­du. Be to, tai pa­de­ da iš­ryš­kin­ti ver­ty­bes. – Prieš dve­jus me­tus gan ne­ti­ kė­tai grį­žai į te­le­vi­zi­ją, nors iki to lai­ko at­kak­liai ven­gei vie­šu­ mo. Ko­dėl? – To man tie­siog ne­rei­kė­jo. Ir da­ bar dir­bu sa­vo dar­bą – esu fil­mų dub­lia­žų re­ži­sie­rius, man už­ten­ ka dar­bo ir pi­ni­gų pra­gy­ven­ti. Pro­ diu­se­riai, ma­tyt, ne­ras­da­mi nau­jų vei­dų, ži­no­da­mi, kad tu­riu la­bai di­ de­lės pa­tir­ties te­le­vi­zi­jo­je, sce­no­je, ne pir­mą se­zo­ną siū­lė grįž­ti. – Bet juk ne ka­laš­ni­ko­vo au­to­ ma­tu gra­si­no. – Ne, ne. Pra­šė, įkal­bi­nė­jo, sa­vi­ mei­lę pa­glos­tė. Be to, ma­čiau, ko­ kia ap­gai­lė­ti­na si­tua­ci­ja Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jo­se. Lai­dų, ren­gi­nių ve­dė­ jai – tar­si plas­ti­ki­niai. Nusp­ren­ džiau pa­ro­dy­ti, kaip rei­kia tai da­ ry­ti. Pa­si­pū­tė­liš­ka fra­zė, bet kaip ki­taip žmo­nėms pa­ro­dy­ti, kaip at­ ro­do nor­ma­liai ve­da­ma lai­da? – Oho, ne­kuk­liai! Me­ti ak­me­nį Arū­nui Va­lins­kui, Al­giui Ra­ ma­naus­kui-Grei­tai, Jus­ti­nui Jan­ke­vi­čiui, Ro­lan­dui Vil­kon­ čiui ir vi­siems ki­tiems? – (Juo­kia­si.) Taip. Žiū­ro­vai pa­tys ma­to.

– Kuo A.Ro­žic­kas ki­toks? – Tuo, kad jie lo­chai, o aš – ne. Ar­ ba at­virkš­čiai. – Mėgs­ti pa­si­juok­ti iš sa­vęs? – Taip, taip. Tai vie­na žmo­gaus, tu­rin­čio sa­vik­ri­ti­kos ir sa­vii­ro­ni­jos, sa­vy­bių. Ar įlį­siu į tuos stan­dar­ tus ir tap­siu plast­ma­si­nis – ne­ži­ nau. Ti­kiuo­si, jei taip nu­tiks, drau­ gai pa­sa­kys: eik pail­sė­ti. Drau­giš­ki pa­ta­ri­mai man la­bai svar­būs. – Kuo sa­ve pa­va­din­tum – lai­dos ve­dė­ju ar hu­mo­ris­tu? Dar nuo „Bents­ki šou“ lai­kų tau pri­li­po hu­mo­ris­to eti­ke­tė. – Net ir tais lai­kais ne­bu­vau hu­mo­ ris­tas. Tur­būt tik leng­viau taip va­ din­ti. Esu žmo­gus, tu­rin­tis hu­mo­ ro jaus­mą. Ir mo­ku ve­dė­jau­ti. Esu ir la­bai ge­ras dub­lia­žo, dar ke­lių sri­ čių re­ži­sie­rius. – Kas pa­si­kei­tė ta­vy­je, įžen­gus į penk­tą de­šim­tį? Dau­giau lais­ vės ar bai­mės, kad jau ant­ra gy­ ve­ni­mo pu­sė? Dau­giau at­sa­ko­ my­bės ar bran­dos? – Ta­pau drą­ses­nis, lais­ves­nis, pa­ pras­tes­nis. Sup­ra­tau, kad ne­rei­kia vai­din­ti, ne­rei­kia kau­kių, be­reikš­ mių iliu­zi­jų. Neeik­vo­ju jė­gų bū­ti ne sa­vi­mi. Mes nuo jau­nys­tės mo­ko­mi bū­ti ne sa­vi­mi, o ­kuo nors ki­tu. Tai – vie­nas blo­giau­sių da­ly­kų, su ku­riuo žmo­gus ko­vo­ja iki tam tik­ro am­žiaus. Tai su­pra­tęs ta­pau lais­ves­nis. – Sa­ko­ma, kad gy­ve­ni­mas yra am­ži­na ko­va. Su kuo tu ko­vo­ ji, nu­si­plė­šęs kau­kes ir bū­da­ mas sa­vi­mi? – Ma­no gy­ve­ni­mas – ne ko­va, o tu­ sov­kė, džiaugs­mas ir lai­mė. Gy­ve­ ni­mas duo­tas ne ko­vo­ti, dirb­ti, bet jaus­tis lai­min­gam. – Kas tau yra bū­ti lai­min­gam? – Jaus­ti, kad yra įdo­mu. Tai su­tei­ kia džiaugs­mo ir lai­mės. – Su­tin­ki, kad vy­rai – am­ži­ni vai­kai? – Taip. Jie vai­kai, ku­rie žai­džia, smal­sūs, ieš­kan­tys. Vis dėl­to ne­ ga­li­ma vis­ko ab­so­liu­tin­ti, žmo­nės yra skir­tin­gi – ir vy­rai, ir mo­te­rys. Bet to­kie pa­sa­ky­mai, kad vy­rai – tai žai­džian­tys vai­kai, sma­gūs. – Ne­si šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio var­to­ji­mo, su­sve­ti­mė­ji­mo, IT ver­gas? – Nau­jos tech­no­lo­gi­jos man la­ bai pa­tin­ka, se­ku jų nau­jo­ves, bet ne­su jų ver­gas. Ek­ra­nas, IT ar gy­ vas bend­ra­vi­mas? Be kon­ku­ren­ci­jos ren­kuo­si pa­sta­rą­jį. Jis la­biau pra­ tur­ti­na. – Kaip rea­guo­ji į šiuo­lai­ki­nį to­ le­ran­tiš­ką­jį ir fe­mi­niz­mo eta­ pą? – To­le­ran­ci­ja ir fe­mi­niz­mas – tai du vie­nas ki­tam prie­šin­gi žo­džiai. Aš to­le­ruo­ju sa­ve, sa­vo tei­ses. Ir ne­

„„Ko­le­gos: „Mū­sų tik­rai ne­sie­ja jo­kie ro­man­ti­niai san­ty­kiai“, – pa­ti­ki­no

A.Ro­žic­kas apie san­ty­kius su sce­nos par­tne­re B.Tiš­ke­vič. 

to­le­ruo­ju, kai su­prie­ši­na­mos dvi skir­tin­gos, ne­tgi prie­šiš­kos žmo­nių gru­pės. Ne­no­riu prie­šin­ti vy­rų ir mo­te­rų, žmo­nių pa­gal so­cia­li­nį sta­ tu­są, orien­ta­ci­ją, gi­mi­nę, ra­sę. Esu to­le­ran­tiš­kas be­veik vis­kam. Be­ veik. O ne­su to­le­ran­tiš­kas, kai ne­ pai­so­ma ma­no lais­vės, as­me­ni­nės erd­vės ri­bų. Ger­biu ki­tų erd­vę, bet no­riu, kad gerb­tų ir ma­ną­ją. To­le­ ran­ci­ja – tai ne lei­di­mas ki­tiems bet kaip elg­tis su ta­vi­mi. – Ar yra da­ly­kų, ku­rių gai­lė­tu­ mei­si, skau­dė­tų šir­dį, nes ­ką nors pra­lei­dai, ko nors ne­pa­da­ rei, o tai jau nie­ka­da ne­sug­rįš? – Jei pa­si­knai­sio­čiau, ­ką nors ras­ čiau. Tai – žmo­nės, ku­rių jau ne­ sug­rą­žin­si. – Nie­kas ne­ži­no, kiek gy­vens, bet ko­kį sa­ve įsi­vaiz­duo­ji dar po 20 me­tų? – Sa­vęs neį­si­vaiz­duo­ju. Da­bar man at­ro­do, kad įdo­mu­mas baig­sis po 10 me­tų, nes ma­čiau pa­kan­ka­mai daug ir la­bai įdo­maus. Tad neį­si­vaiz­duo­ ju, kas ma­ne dar nu­ste­bins.

Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

– Gal po 20 me­tų nu­si­pirk­si bi­ lie­tą į Mar­są ir vaikš­čio­si po rau­do­ną­ją pla­ne­tą? – (Juo­kia­si.) Ne­są­mo­nė. Bū­nant to­ kio am­žiaus skris­ti už­da­ry­tam kaž­ ko­kio­je te­le­fo­no bū­de­lė­je ir žiū­rė­ti pro lan­ge­lį? Tai – ne­ro­man­tiš­ka.

Ta­pau drą­ses­nis, lais­ves­nis, pa­pras­ tes­nis. Sup­ra­tau, kad ne­rei­kia vai­din­ti, ne­rei­kia kau­kių, be­ reikš­mių iliu­zi­jų – Tuo­met kas tau yra ro­man­ti­ ka? – Ro-man-ti-ka. (Kar­to­ja ne­sku­bė­ da­mas) Ne­ži­nau. Aš net ne­ži­nau, kas yra žo­dis „mei­lė“. O tu – ži­nai? – Kuo dau­giau su­ži­nai, tuo la­biau su­pran­ti, kad nie­ko ne­ži­nai? – Kla­si­ki­nė fra­zė, ku­ria ga­li­ma baig­ti po­kal­bį...


24

spalio 3–9, 2013

meilė

Ves­tu­vių tra­di­ci­jos – ko­kios ir ko­dėl? Ar ka­da klau­sė­te sa­vęs, ko­dėl nuo­ta­ka dė­vi šy­dą ir tu­ri per ves­ tu­ves dė­vė­ti ką nors pa­si­sko­lin­ to? To­liau gar­si JAV lai­dų ve­dė­ ja ir gy­ve­ni­mo bū­do mo­ky­to­ja Mart­ha Ste­wart pa­tei­kia po­pu­ lia­riau­sius ir ne­ti­kė­čiau­sius ves­ tu­vi­nius prie­ta­rus, tra­di­ci­jas bei jų prie­žas­tis.

Ang­la­ka­bė­se ša­ly­se yra ge­rai ži­ no­mos ei­lės, ku­rios pa­ta­ria nuo­ ta­kai tu­rė­ti ką nors se­no, nau­jo, pa­si­sko­lin­to ir mė­ly­no. Pa­si­ro­do, kad se­no daik­to dė­vė­ji­mas sim­ bo­li­zuo­ja nuo­ta­kos praei­tį, o nau­ jo – lai­min­gą po­ros atei­tį. Nuo­ ta­ka tu­rė­tų pa­si­sko­lin­ti ką nors iš žmo­gaus, ku­rio pa­ties san­tuo­ ka yra lai­min­ga: ti­ki­ma­si, kad to žmo­gaus lai­mė kaip nors ateis pas jau­na­ve­džius. Na, o mė­ly­na spal­ va yra iš­ti­ki­my­bės ir mei­lės sim­ bo­lis. Pap­ro­tys dė­vė­ti šy­dą atė­jęs iš Ro­mos. Tuo­met ti­kė­ta, kad nuo­ ta­ka tu­ri slėp­ti sa­vo vei­dą nuo pik­tų­jų dva­sių pa­vy­do, nes jos esą pa­vy­du­liau­ja jau­na­jai lai­mės. Įsi­ti­ki­ni­mas, kad jau­na­ve­džiai ne­tu­ri ma­ty­tis prieš ves­tu­ves, yra atė­jęs iš lai­kų, kai jau­nie­ji dar ne­tu­rė­jo tei­sės rink­tis ir bū­da­ vo su­per­ša­mi tė­vų. Tuo­met ti­kė­ ta, kad jei­gu po­ra pa­ma­tys vie­nas ki­tą prieš ves­tu­ves, jie ga­li per­ si­gal­vo­ti ir at­si­sa­ky­ti san­tuo­kos. Šian­dien dau­ge­lis po­rų su­si­tin­ ka prieš ce­re­mo­ni­ją, o kai ku­rios net su­ren­gia ves­tu­vi­nę fo­to­se­si­ ją prieš pa­sa­ky­da­mi vie­nas ki­tam „taip“. Kai ves­tu­vių die­ną ly­ja, kai ku­ rio­se ša­ly­se tuo la­bai džiau­gia­ma­ si. Ten žmo­nės ma­no, kad lie­tus ne tik ap­va­lo, bet ir sim­bo­li­zuo­ ja vai­sin­gu­mą. Tau­to­sa­kos ži­n o­vai daž­n ai per­spė­ja, kad pei­lis yra suar­dy­ tų san­ty­kių sim­bo­lis. Tad do­va­ no­ti per ves­tu­ves pei­lių rin­ki­nio ne­ver­tė­tų. O jau­na­ve­džiai, jei­gu koks nors ne­su­sip­ra­tė­lis vis dėl­ to įtei­kia pei­lį, tu­rė­tų ne­sut­rik­ti ir duo­ti jam at­ga­lios šiek tiek pi­

ni­gų. Tuo­met pei­lis bus jau ne­ be do­va­na, o pir­ki­nys ir ne­lai­mės ne­beg­rės. Tra­di­ci­ja nuo­ta­ką per­neš­ti per slenks­tį atė­jo iš vi­du­ram­žių, kai bu­vo ti­ki­ma, kad jau­no­sios yra ypač leng­vai pa­žei­džia­mos pik­ tų­jų dva­sių per pa­dus. Kad kar­tu neį­si­neš­tų į na­mus vi­so­kio blo­gio, jau­ni­kiai tu­rė­jo ne­šti sa­vo nuo­ta­ kas ant ran­kų. Dau­ge­lis ma­ny­tų, kad pa­ste­bė­ ti bjau­rų vo­rą ant sa­vo ves­tu­vi­ nės su­kne­lės yra tik­ras ves­tu­vi­nis koš­ma­ras. Ta­čiau, anot se­nų Ang­ li­jos tra­di­ci­jų, vo­ras ant ves­tu­vi­ nės su­kne­lės – ge­ras ženk­las. Kai kas ti­ki, kad jei­gu nuo­ta­ka pra­de­da nau­do­ti sa­vo bū­si­mo vy­ ro pa­var­dę dar neiš­te­kė­ju­si, ji er­ zi­na sa­vo li­ki­mą ir iš­ky­la pa­vo­jus, jog ves­tu­vės ga­li iš vi­so neį­vyk­ ti. Taip pat gąs­di­na­ma, kad jei­gu nuo­ta­ka pa­ke­liui į sa­vo ves­tu­ves su­tiks vie­nuo­lį ar­ba vie­nuo­lę, ji bus pra­keik­ta, taps be­vai­sė ir li­ ku­sią gy­ve­ni­mo da­lį ­gy­vens iš iš­ mal­dos. Ai­ri­jo­je tra­di­ciš­kai per ves­tu­ ves mu­ša var­pais, kad iš­bai­dy­ tų pik­tą­sias dva­sias ir už­tik­rin­tų har­mo­nin­gą jau­nų­jų šei­my­ni­nį gy­ve­ni­mą. Kai ku­rios ai­rių nuo­ ta­kos kar­tais var­pe­liais pa­puo­šia sa­vo puokš­tę, jie tu­rė­tų jai pri­ min­ti san­tuo­kos įža­dus. Tad ne vel­tui šio­je ša­ly­je var­pai daž­nai do­va­no­ja­mi per ves­tu­ves. Už­tat Ita­li­jo­je ne­ma­žai jau­na­ ve­džių su įkarš­čiu dau­žo va­zas ar stik­li­nes per sa­vo ves­tu­ves. Pa­sak ita­liš­kų tra­di­ci­jų, kiek bus šu­kių – tiek me­tų lai­min­gai tę­sis nau­ jo­ji san­tuo­ka. Ga­liau­siai, ma­no­ma, kad ge­ ras ženk­las, jei­gu nuo­ta­ka ver­kia sa­vo ves­tu­vių die­ną. Ti­ki­ma, kad ji iš­lie­ja vi­sas aša­ras ir jų jau ne­ bep­ri­reiks per vi­są li­ku­sį gy­ve­ ni­mą. Tad jei­gu aša­ros ne­su­val­ do­mai kris jums iš akių per jū­sų ypa­tin­gą­ją die­ną, tik džiau­ki­tės ir gal dar iš anks­to pa­si­rū­pin­ki­te van­de­niui at­spa­riu tu­šu! Pa­ren­gė Ind­rė Pen­nock

Svar­biau­ sia yra ti­kė­ ji­mas, kad vis­kas bus ge­rai ir vis­ kas pa­vyks, kai tik­rai ti­ ki, tai vis­kas ir se­ka­si.

„„Pa­tik­ri­no: iki ves­tu­vių po­ra drau­ga­vo net tre­jus me­tus.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Kai vis­kas su­pla­nuo­ta – gal­vos ne­skau­da Net ir pra­si­dė­jus ru­de­niui bei pir­mo­sioms šal­noms jau­na­ve­džių, at­vyks­tan­čių prie Užu­pio til­te­lio, skai­čius ne­ma­žė­ja. Šeš­ta­ die­nio po­pie­tę čia su­tik­ti lai­min­gi ir švy­tin­tys jau­nie­ji pa­pa­sa­ko­ jo apie sa­vo pa­žin­tį bei mei­lės is­to­ri­ją. Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaite@diena.lt

Ti­kė­ta staig­me­na

„Mus su­pa­žin­di­no drau­gai. Iki ves­ tu­vių drau­ga­vo­me tra­di­ciš­kai: tre­ jus me­tus. O kad jis man pa­si­pirš bū­tent mū­sų pa­žin­ties su­kak­tu­vių die­ną – aš ne­si­ti­kė­jau. Bet vis­kas bu­vo la­bai gra­žu: pa­si­kvie­tė į res­ to­ra­ną pa­va­ka­rie­niau­ti, pri­klau­ pė ant vie­no ke­lio“, – ro­man­tiš­ ko­mis pirš­ly­bų de­ta­lė­mis da­li­jo­si nuo­ta­ka. Ži­no­ma, kiek ki­taip šią is­to­ri­ją pri­si­me­na pa­ts jau­ni­kis: „Vi­siems šis ma­no žings­nis bu­vo ti­kė­tas ir ne­tgi lauk­tas – mū­sų drau­gams, tė­vams, ga­lų ga­le man, – o jai, štai, pa­si­ro­do, bu­vo staig­me­na.“ Pa­si­tei­ra­vus apie vie­ną ma­lo­ niau­sių ves­tu­vi­nių rū­pes­čių – su­kne­lės paieš­kas – links­mai nu­si­ tei­ku­si po­ra vėl pa­tei­kė skir­tin­gas ver­si­jas. Anot jau­ni­kio, jo my­li­mo­ ji rin­ko­si su­kne­lę „vos kiek ma­žiau nei pus­me­tį“, bet pa­ti nuo­ta­ka at­ kak­liai tvir­ti­no, kad puoš­nų ap­da­ rą iš­si­rin­ko vos pa­ma­čiu­si.

„Shut­ters­tock“ pieš.

!

„Kuo dau­giau vai­kų“

Ves­tu­vių die­ną jau­du­lys – neiš­ven­ gia­mas. Kaip su tuo su­si­tvar­ky­ti? „Tam, kad ves­tu­vių die­na ne­tap­tų stre­su, rei­kia la­bai ge­rai ir kruopš­ čiai vis­ką ap­gal­vo­ti, – tvir­ti­no jau­ ni­kis. – Svar­biau­sia yra ti­kė­ti, kad vis­kas bus ge­rai ir vis­kas išeis, ir ta­da vis­kas pa­vyks­ta.“ Pap­ra­šius pasaky­ti lai­min­gos są­jun­gos re­cep­ tą, po­ros nuo­mo­nė bu­vo vie­na. Pri­ tar­da­mi vie­nas ki­tam jie var­di­jo to­ kius svar­bius da­ly­kus kaip mei­lė ir ge­bė­ji­mas vie­nas ki­tą su­pras­ti, taip pat bu­vi­mas kar­tu. „Ir bū­ti­nai kuo dau­giau vai­kų“, – į po­kal­bį su lin­ kė­ji­mais įsi­ter­pė po­ros pa­bro­lys. Be­je, išaiš­kė­jo, kad bū­tent tra­di­ci­ jos bei pa­gar­ba tė­vų nuo­mo­nei pa­ dė­jo po­rai su­pla­nuo­ti šven­tę: „Mes lai­ko­mės se­nų­jų tra­di­ci­jų, ti­kė­ji­mo, to­dėl tuo­kė­mės cerk­vė­je. Be to, la­bai ger­bia­me sa­vo tė­vus, o jie taip mums lie­pė, sten­gia­mės pri­si­lai­ky­ti se­nų­jų tra­di­ci­jų, lik­ti joms iš­ti­ki­mi.“ Egip­tas su­jau­kė pla­nus

Dar vie­na įdo­mi de­ta­lė: vie­nin­te­ liu da­ly­ku, dėl ku­rio te­ko pa­keis­ti

ves­tu­vių pla­nus, ta­po... ne­ra­mu­ mai Egip­te! „Pla­na­vo­me po­ves­ tu­vi­nę ke­lio­nę ir la­bai no­rė­jo­me nu­va­žiuo­ti į Egip­tą, bet te­ko la­bai nu­si­vil­ti, kai ten pra­si­dė­jo tie ne­ra­ mu­mai. Ki­tos po­ves­tu­vi­nės ke­lio­ nės ne­puo­lė­me pla­nuo­ti ir, tie­są sa­kant, net ne­la­bai ži­no­me, kur ji bus ir ko­kia, nes tai mums ren­gia­ ma staig­me­na, – tu­rė­tu­me ją gau­ ti do­va­nų“, – dės­tė po­ra. Ra­dę vie­nas ki­tą jau­ni žmo­nės ne­gai­lė­jo pa­ta­ri­mų ki­tiems įsi­my­ lė­jė­liams. Anot jų, tam, kad ves­ tu­vių die­na bū­tų tik­rai įsi­min­ti­na, rei­kia ne tik vis­ką kruopš­čiai su­ pla­nuo­ti, bet ir gy­ven­ti vi­di­niu ti­ kė­ji­mu, kad tiek šią die­ną, tiek vi­ są li­ku­sį gy­ve­ni­mą vis­kas sek­sis pui­kiai. „Svar­biau­sia yra ti­kė­ji­mas, kad vis­kas bus ge­rai ir vis­kas pa­vyks, kai tik­rai ti­ki, tai vis­kas ir se­ka­si, – en­tu­zias­tin­gai pa­sa­ko­jo lai­min­ga jau­no­ji. – Vi­siems jau­na­ve­džiams iš tie­sų no­rė­tu­me pa­lin­kė­ti tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mo, mei­lės ir iš­ti­ki­ my­bės. Tai – ge­ros ir tvir­tos šei­ mos pa­grin­das.“

„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.


25

spalio 3–9, 2013

vaikų diena Sveiki, vaikai! Brrrr, kaip šalta! Tikriausiai ir tu pajutai, kad vasara jau atsisveikino ir netrukus mums ranka pamos žiema. Bet kol ši atkeliaus, gamtoje įvyks daug pokyčių: sutrumpės dienos, šalnos numargins medžių lapus, išskris Lietuvoje vasarojantys paukščiai... Ar žinojai, kad gandrai ilgai kelionei pradeda ruoštis rugpjūtį? Būriuojasi, suka ratus aukštai padangėje, kol vieną dieną išlekia! O štai gervės ir žąsys sparnus kelia tyliai ir kiek vėliau – spalio pradžioje. Ei, klausyk, o ar žinai, kurie paukščiai Lietuvoje tik vasaroja, o kurie nuolat suka lizdus mūsų miškuose? O gal kada teko paukščius stebėti? Tyliai sėdėti vidur pievos su žiūronais ar fotoaparatu ir apsimesti nematomam? Visai smagus ir naudingas užsiėmimas!

Na, o burtas lėmė, kad po knygelę „Kukis grįžta“ laimėjo:

A

D

B

andras 1. Juodasis g ublys 2. Didysis ba 3. Pempė lėda 4. Naminė pe asis fazanas 5. Medžiojam kragas 6. Ausuotasis lė 7. Baltoji kie ė sniegena 8. Juodagalv 9. Kėkštas 10. Svirbelis

C

E

G

F

H

I

J

Štai dešimt paukščių, parašyk jų pavadinimus ir galbūt būsi tas laimingasis, kuriam padovanosime nepamainomą Remigijaus Karpuškos knygą „Paukščių stebėjimas“. Savo atsakymus siųsk e. paštu vaikudiena@vilniausdiena.lt iki 2013 m. spalio 7 d.

Mantė Pranckūnaitė, Augustinas Punis, Rimgailė Šegždaitė. Primenu, reikėjo atsakyti į klausimą: kuriuos Ondros žaislus mama sukrovė į juodą maišą ir išmetė į šiukšlių konteinerį? Atsakymas: spalvoto popieriaus skiauteles, įvairiaspalvius flomasterius, į pistoletą panašų pagaliuką, sulūžusį lėktuvą ir raudoną pliušinį meškutį – Kukį. Už paukščių iliustracijas leidykla „Baltos lankos“ dėkoja Lietuvos ornitologų draugijai ir Sauliui Karaliui.


26

spalio 3–9, 2013

idėjos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

Sezoną pasitinka ska­n Penktadienį „Pia­no.lt“ kon­cer­tų sa­lė nau­ją­jį se­zo­ną pra­dės su džia­zo dai­ni­nin­kių trio „The Dit­ties“, de­ser­tų stu­di­jos „Tie ke­pė­jai“ meist­rais ir „Kva­pų na­mais“. Mu­zi­kos ger­bė­jai kvie­ čia­mi ne tik pa­si­klau­sy­ti anks­ty­vo­jo svin­go, bet ir pa­ska­ nau­ti ran­kų dar­bo de­ser­tų. „The Dit­ties“ – tai pro­fe­sio­na­ lių džia­zo dai­ni­nin­kių trio, at­lie­ kan­tis anks­ty­vo­jo svin­go sti­liaus mu­zi­ką. Mer­gi­nos ža­vi sa­vo bal­ sų dar­na, žais­min­gu­mu, vin­ta­ži­ nio sti­liaus dra­bu­žiais ir spe­cia­liai pa­rink­tu re­per­tua­ru, nu­ke­lian­čiu į svin­guo­jan­tį ket­vir­tą­jį de­šimt­ me­tį. At­li­kė­jos klau­sy­to­jus už­bu­ ria sa­vo ener­gi­ja, su­bti­lu­mu ir ge­ra nuo­tai­ka. Šis trio ne­pa­liks abe­jin­ gų ir tų, kas pa­siil­go šiais lai­kais re­tai iš­girs­ta­mo au­ten­tiš­ko, akus­ ti­nio ir jau­kaus džia­zo skam­be­sio. Dai­ni­nin­kėms akom­pa­nuos pro­ fe­sio­na­lus jau­no­sios kar­tos džia­zo mu­zi­kan­tų trio „The Schwings“,

ku­ris kon­cer­tuo­ja ne tik Lie­tu­vo­ je, bet ir už­sie­ny­je.

Ru­dens svin­go kon­ cer­tas – tai ne­pa­ mirš­ta­mas, jau­kus, ska­nus, kvap­nus ir šil­tas va­ka­ras. Kon­cer­to sve­čius vai­šins ir jau­ ku­mą kurs de­ser­tų stu­di­jos „Tie ke­pė­jai“ ku­li­na­rai, ku­rie apie sa­ ve sa­ko: „Esa­me įsi­ti­ki­nę, jog

Teatro mėgėjams

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KA­DA? Spalio 6 d. 18.30 val. KIEK? 33–43 litai.

ska­niau­si py­ra­gai iš­ke­pa­mi tik iš ko­ky­biš­kiau­sių pro­duk­tų. Ga­mi­ na­miems ska­nu­my­nams nuo­lat ieš­ko­me kuo na­tū­ra­les­nių su­de­ da­mų­jų da­lių. No­ri­me ži­no­ti vis­ką apie kiek­vie­ną pro­duk­tą, ku­ris at­ ke­liau­ja į mū­sų sko­nio fab­ri­ką.“ „Kva­pų na­mai“ kon­cer­to klau­ sy­to­jams at­vers du­ris į nau­ją kva­ pų pa­sau­lį, at­skleis mu­zi­kos ir kva­pų der­mę. Kaip sa­ko „Kva­ pų na­mų“ įkū­rė­ja Lai­mė Kiš­kū­ nė, „kva­pas yra itin plas­tiš­kas ir ne­pas­to­vus, sa­va­ran­kiš­kas kom­ po­nen­tas, dar dau­giau – me­no prie­mo­nė, lei­džian­ti kur­ti, keis­ti, pri­pil­dy­ti. Kva­pas sklin­da ne­to­ly­

muzikos mėgėjams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Spalio 5 d. 19 val. KIEK? 17–47 litai.

Kai nebėra ateities

Beyoncé’s gerbėjams

Senelių prieglaudoje susitinka trys Pirmojo pasaulinio karo veteranai, kiekvienas iš jų turi savo praeitį, bet dabar juos sieja bendra ateitis, tiksliau, jos nebuvimas. Géraldo Sibleyraso pjesės „Vėjas tuopų viršūnėse“ stichija – juokas, švelnumas, meilė žmogui. Čia herojai nebėga nuo gyvenimo, jie kovoja su aplinkybėmis, kompleksais, ligomis. Jie nusipelnė pergalės.

Po ilgos pertraukos popmuzikos dievaitės Beyoncé Knowles geriausios dainos sugrįžta į Lietuvos muzikos sceną. Nepraleiskite progos išvysti atnaujintą Girmantės Vaitkutės projektą „Beyoncé unplugged“. Išgirsite puikiai pažįstamus Beyoncé’s hitus. Naujai aranžuotus kūrinius scenoje Girmantei atlikti padės specialiai šiam projektui surinkta profesionalių muzikantų grupė.

KUR? Teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KA­DA? Spalio 8 d. 19 val. KIEK? 44 litai.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KA­DA? Spalio 5 d. 19 val. KIEK? 22–72 litai.

Nauji V.Bareikio iššūkiai

L.vAn Beethoveno koncertai fortepijonui

„Nematomi monstrai“ – tai naujausias režisieriaus Vido Bareikio ir „No theatre“ darbas, antroji dipticho pagal Chucko Palahniuko kūrybą dalis. Spektaklio kūrėjai kelia sau naujus iššūkius ir šį kartą stengiasi sujungti dvi medijas. Žiūrovai turės progą stebėti didžiuliame ekrane gyvai kuriamą filmą ir matys visą filmavimo aikštelės virtuvę, kurioje suksis spektaklio kūrybinė komanda.

Jaunas ir talentingas pianistas Lukas Geniušas kaskart stebina naujais iššūkiais. Klausytojų mylimas dėl savo nuoširdumo ir meilės muzikai, o kritikų liaupsinamas už tai, kad nepasiduoda norui sužavėti aplinkinius ir lieka ištikimas savo misijai – skausmingoms modernaus atlikimo stiliaus paieškoms. Šį kartą išgirsite penkis Ludwigo van Beethoveno koncertus fortepijonui.


27

spalio 3–9, 2013

idėjos laisvalaikiui

niai, kvap­niai ir svin­go rit­mu Apie „Pia­no.lt“

„„Išs­kir­ti­nės: „The Dit­ties“ mer­gi­nos ža­vi sa­vo bal­sų dar­na, žais­min­gu­mu, vin­ta­ži­nio sti­liaus dra­bu­žiais ir

spe­cia­liai pa­rink­tu re­per­tua­ru, nu­ke­lian­čiu į svin­guo­jan­tį ket­vir­tą­jį de­šimt­me­tį.

giai, vin­giuo­tai, aukš­tyn že­myn, į kai­rę ir de­ši­nę, sau pa­to­gio­mis tra­jek­to­ri­jo­mis“. Tam tik­rus kva­pus su­jun­gus su mu­zi­ka bus su­kur­ta ne­ma­to­ ma, tra­pi, di­na­miš­ka, nuo­lat be­ si­kei­čian­ti gy­va erd­vė, ku­ri kiek­

vie­nam klau­sy­to­jui su­kels gi­lias emo­ci­jas. Be to, prie „The Dit­ties“, „Kva­ pų na­mų“ ir „Tų ke­pė­jų“ pri­si­dės di­zai­ne­rių due­tas Si­mo­na Sla­vins­ kai­tė ir Kris­ti­na Va­lan­čiū­tė. Vyks­ tant kon­cer­tui bus eks­po­nuo­ja­mi

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

šių kū­rė­jų dar­bai. Ru­dens svin­go kon­cer­tas – tai ne­pa­mirš­ta­mas, jau­kus, ska­nus, kvap­nus ir šil­tas va­ka­ras, ku­ria­me skam­bės pui­ kiau­sia mu­zi­ka, kve­pės ska­niau­ si de­ser­tai...

Ne tik vaikams

KUR? Trakų salos pilyje, Kęstučio g. 4, Trakai. KA­DA? Spalio 6 d. 16 val. KIEK? 20, 30 litų.

KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Spalio 5 d. 12, 14 val. KIEK? 10 litų.

VD inf.

„Pia­no.lt“ – tai ne­tra­di­ci­nė, jau­k i, ele­gan­tiš­ka, pui­kios akus­ti­kos kon­ cer­ti­nė erd­vė Vil­niaus se­na­mies­ ty­je, sa­vo veik­lą pra­dė­ju­si ir du­ris me­lo­ma­nams at­vė­r u­si 2008 m. „Pia­no.lt“ ren­gia įsi­min­ti­nus ir neei­ li­nius kon­cer­tus, klau­sy­to­jus ste­bi­ na gar­sių tiek Lie­tu­vos, tiek už­sie­ nio mu­zi­kan­tų pa­si­ro­dy­mais. At­li­ kė­jus į šią kon­cer­tų erd­vę trau­kia ne tik pui­kios akus­ti­kos sa­lė, bet ir čia esan­tys for­te­pi­jo­nai. Per sa­vo gy­va­vi­mo lai­ką „Pia­no.lt“ su­ren­gė tris va­sa­ros fes­ti­va­lius, ku­riuos pri­ sta­ty­da­ma ne tik skrai­di­no for­te­pi­ jo­ną oro ba­lio­nu, bet ir pluk­dė jį Ne­ ri­mi. „Pia­no.lt“ kon­cer­tų sa­lė spė­jo su­bur­ti gau­sią ger­bė­jų kom­pa­ni­ją ir pel­ny­ti me­lo­ma­nų liaup­ses. Kur? „Pia­no.lt“ kon­cer­tų sa­lė­je, Tra­kų g. 9 / 1. Ka­da? Spa­lio 4 d. 18.30 val. kiek? Nuo 29 li­tų.

Smalsiems

KUR? Pradžia prie Katedros aikštės varpinės. KA­DA? Spalio 4 d. 19 val. KIEK? 39 litai.

Karaliaus Mindaugo moterys

skatinantis mąstyti Spektaklis

Nuodėmių Vilnius

Programoje „Karaliaus Mindaugo mylėtos mote­ rys“ Čiurlionio kvarteto muzikantai, trupės „Festa cortese“ šokėjai ir aktorius Vytautas Rumšas per­ kels į Mindaugo laikų pasaulį su jo dievybėmis, žyniais ir pa­ sakos trijų Mindaugo žmonų akimis regimų pranašiškų sapnų istorijas. Čia susipins pasakojimai apie dvaro gyvenimą, šeimos tradicijas ir papročius, pagoniškas šventes, ritualus.

„Batuotas Katinas“ – muzikinis spek­ taklis vaikams, kuriame gausu cirko ir akrobatikos numerių, juos atlieka viduramžių gatvės artistais persirengę akto­ riai. Spalvingame ir žaismingame spektaklyje vaikai ne tik susipažins su tradicine pasakos fa­ bula, bet ir bus skatinami sąmoningai mąstyti.

Ekskursijoje išgirsite faktų apie pačią seniausią pasaulyje profesiją – pros­ titučių. Nustebsite sužinoję, kokias nuodėmes slepia senamiesčio gatvelės, ku­ riomis vaikščiojo ne tik didikai ar kunigaikščiai, bet ir laisvo elgesio merginos. Sužinosite, kiek jos uždirbdavo, kaip gyveno, kas jas globojo.

KUR? „Geltonos sofos klube“, A.Strazdelio g. 1 (Artoteka). KA­DA? Spalio 6 d. 19 val. KIEK? 10–20 litų.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KA­DA? Spalio 6 d. 12 val. KIEK? 12–22 litai.

KUR? Bernardinų bažnyčioje, Maironio g. 10. KA­DA? Spalio 5 d. 16 val. KIEK? Renkamos aukos.

Naujai skambančios liaudies dainos

Kaip surasti bendrą kalbą

Bernardinų istorijos

„Žalvarinis“ – ekspresyvios folkroko muzikos gru­ pė. Jų atliekamos liaudies dainos skamba naujai ir neįprastai. Vienas pagrindinių grupės tikslų – at­ gaivinti nykstančias lietuvių liaudies dainas, pateikti jas mo­ derniai ir patraukliai. Pavadinimas „Žalvarinis“ tarsi prilipo. Grupės nariai ieškojo to, kas reprezentuotų, kad jie dainuos senąsias lietuvių liaudies dainas – ne XIX a., o ankstesnes.

Spektaklis „Brangusis atrakcionų par­ ko dėde!“ pasakoja apie atrakcionų par­ ke nuobodų darbą dirbantį Dėdę, ma­ žai su kuo bendraujantį, ne itin mėgstantį links­ mybes ir triukšmą, bet jį nuolat supa grojantis, šokantis ir dainuojantis giminaičių būrys. Kaip šioms dviem pusėms surasti bendrą kalbą?

Apsilankymas Bernardinų ansambly­ je paliks neišdildomą prisiminimą. Su­ žinosite XV a. viduryje prasidėjusią Bernardinų istoriją, turėsite progą išvysti atnau­ jintą senąjį ansamblį. Pavaikščiosite vienuolyno koridoriais, nusileisite į požemius ir gynybinių bokštelių sraigtiniais laiptais pakilsite į palėpę.

knygų mėgėjams

Šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio pa­vo­jai Gyv ­ e ­n i ­m a s skait­m e­n inėje glo­b a­l io­j e vi­ suo­me­nė­je tu­ri daug pra­na­šu­ mų. Ta­čiau ke­lia ir daug pa­vo­jų. Mes tam­pa­me vis la­biau pri­ klau­so­mi nuo skait­m e­n i­n io pa­sau­lio. Bet ar tos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios mus sau­go gat­ vė­se, jau iš­mo­ko mus ap­sau­go­ti ir vir­ tua­lio­je erd­vė­je? O gal mes per daug pa­si­kliau­na­me sau­gu­mo iliu­zi­ja ir per­ ne­lyg leng­vai da­li­ja­mės sa­vo as­me­ni­ niu gy­ve­ni­mu su tais, ku­rie ga­li leng­vai tuo pa­si­nau­do­ti? Mis­hos Glen­ny kny­ go­je „Ne­ma­to­ma rin­ka: elekt­ro­ni­niai nu­si­kal­ti­mai ir jūs“ at­sklei­džia­mos trys pa­grin­di­nės grės­mės, su ku­rio­mis šian­ dien su­si­du­ria­me: skait­me­ni­niai nu­si­ kal­ti­mai, skait­me­ni­niai ka­rai ir skait­me­ ni­nis pra­mo­ni­nis šni­pi­nė­ji­mas.

auk­lė­ji­mo me­nas Kny­ga „Mo­kė­ ki­me vai­kams pa­sa­ky­ti „ne“ – pui­ki pa­spir­tis šiuo­lai­ki­niams tė­vams. Jo­je pa­ teik­ta daug pra­ kti­nių pa­ta­ri­ mų ir pa­siū­ly­ mų, kaip sklan­ džiau ir ma­lo­ niau bend­rau­ ti su vai­kais. Au­to­rius Ro­ber­tas Lan­gi­ sas neaukš­ti­na dar ne­se­niai vy­ra­vu­sio val­din­go au­to­ri­te­to, kaip tik ra­gi­na jį ro­ dy­ti ap­gal­vo­tai ir veiks­min­gai. Pa­sak jo, svar­biau­sia – šei­mos lai­mė ir vi­sų jos na­rių tar­pu­sa­vio pa­gar­ba. Ta­čiau de­ ra at­min­ti, kad, no­rint sėk­min­gai auk­lė­ ti vai­kus ir įskie­py­ti jiems svar­biau­sias ver­ty­bes, bū­ti­na mo­kė­ti pa­sa­ky­ti „ne“ – ne tik tvir­tai, bet ir ar­gu­men­tuo­tai, ne iš pyk­čio, bet su mei­le. R.Lan­gi­sas dau­ge­lį me­tų dir­ba vai­kų ug­dy­mo sri­ty­je.

Li­te­ra­tū­ros le­gen­da Aukš­tai Hi­ma­la­ jų kal­nuo­se su­ dūž­ta lėk­tu­vas. Li­kę ke­tu­ri gy­vi jo ke­lei­viai Ti­be­ to ply­naukš­tė­je lei­džia­si ieš­ko­ ti pa­slap­tin­go­jo Šang­ri­los vie­ nuo­ly­no – apie jį mir­da­mas jiems spė­jo už­si­min­ti lėk­tu­vo pi­lo­tas... Neil­gai tru­kus jie įžen­ gia į pa­slap­ties gau­bia­mą Mė­ly­no­jo Mė­nu­lio slė­nį, ne­re­gė­to gro­žio že­mę, – jo­je žmo­nės, su­kau­pę tūks­tant­me­čių iš­min­tį, tai­ko­je ir ra­my­bė­je gy­ve­na il­gai ne­sen­da­mi... Ja­me­so Hil­to­no ro­ma­nas „Din­gęs ho­ri­zon­tas“ – li­te­ra­tū­ros le­gen­ da. Pa­gal ja­me ap­ra­šy­tą vie­to­vę Šang­ri­ la bu­vo pa­va­din­tas iš­ti­sas Ki­ni­jos re­gio­ nas ir pra­ban­gių Azi­jos vieš­bu­čių tink­ las, šiuo var­du sa­vo re­zi­den­ci­ją pra­mi­ nė JAV pre­zi­den­tas Frank­li­nas Roo­se­ vel­tas. Kū­ri­nys bu­vo du kar­tus ek­ra­ni­ zuo­tas, pa­gal jį pa­sta­ty­tas miu­zik­las.


28

spalio 3–9, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2055 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,2 ha teritorijos šalia P.Vaičaičio gatvės detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2056 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,66 ha teritorijos šalia Molėtų plento detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo po-

būdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2057 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,46 ha teritorijos šalia Visorių gatvės detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į

suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2041 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypo Žemaitės g. 22 (kadastro Nr. 0101/0055:8) detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. bei jo sprendinių ir esamos sklypo kitos žemės paskirties, nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos (K) naudojimo būdą bei prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) naudojimo pobūdį, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2633. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2042 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 11 000 kv. m sklypo Savanorių pr. 139 (kadastro Nr. 0101/0052:101) ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą. PRANAŠAVIMO CENTRAS AREMA. Astrologija, numerologija, Taro kortos, meditacija, Feng Shui. Senovės išmintis. Sėkmės galimybės. Tel. 8 699 94 323.

Siūlo darbą UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo grindų klojėjai ir statybininkai statyti medinius karkasinius namus. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

1163304

Parduoda

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2100 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 1,17 ha teritorijos šalia Molėtų plento detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu iki 2015 m., suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), užstatymo reglamentus ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpaUAB „Valeramas“ investuoja į žemės ūkio paskirties žemę ir miškus visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696.

1169229

Brangiai perkame mišką arba mišką išsikirsti. Tel. 8 613 74 861. 1161981

UAB BEST COMPANY.LT PERKA: KARVES, TELYČIAS, BULIUKUS, AVIS. Atsiskaitome iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, (8 310) 48 323.

1166942

Daugiabučius namus administruojanti bendrovė priims į darbą šilumos ūkio eksploatavimo specialistą, turintį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, leidžiantį eksploatuoti šildymo ir karšto vandens ruošimo įrenginius ypatinguose statiniuose. Būtina gerai mokėti lietuvių kalbą, sugebėti savarankiškai teikti gyventojams paaiškinimus ir ruošti raštus. Kreiptis tel. 8 672 54 130.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, pakeisti sklypo ribas prijungiant prie jo laisvos valstybinės žemės plotą, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1) bei kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2633.

Technikos remonto

1168485

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 87 513.

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.

1164502

1076352

Sveikatos ir grožio

1164942

Transportas, logistika Rudeninė akcija – iki lapkričio 1 d. ypatinga nuolaida nugaros skausmams gydyti (perkantiesiems abonementą). Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams iki 14 metų – nuolaidos iki 40 % (perkant abonementą). Tel. 8 662 25 881. 1162865

Anoniminė ir efektyvi pagalba medicinos centre „Neuromeda“. Detoksikacija, kodavimas. Speciali kaina psichiatro konsultacijai + kodavimui – tik 299 Lt. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603. Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt. 1168797

UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius CE kategoriją. Darbas maršrutais EU-RUS (120 kub. m). Tel. 8 601 01 400.

Perka

Paslaugos Statybos ir remonto

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Kitos

1093218

1143782

Parduodami: katilinė (95,41 kv. m), prekybos paskirties pastatas (1335,21 kv. m), šiltnamiai (1606,00 kv. m; 8 x 605,00 kv. m; 11 x 1046,00 kv. m), transformatorinė (64,24 kv. m). Adresas: Oslo g. 1, Vilnius (valstybinės žemės skypas). Tel. 8 671 20441. 1170672

1169661

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

Nekilnojamąjį turtą Alytaus r., Nemunaičio sen., SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba 480 metrų ribojasi su Nemuno pakrante, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1166192

1058726

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068539

Kviečia mokytis NEMOKAMOS anglų kalbos pamokos Callan metodu. Registruotis tel. 8 657 88 501. 1160710

Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Naujamiesčio, Vilkpedės ir Naujininkų daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. spalio 16 d. 15 val. Vilkpedės bendruomenės socialinių paslaugų centre (Skroblų g. 27, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinėjami daugiabučių namų priežiūros (tame tarpe šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remontų ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis: www.bustorumai.lt, tel. 261 1003, 212 0647, el. paštas info@bustorumai.lt. 1170213

reigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2519. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-1459 „Dėl tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. 1-1042 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas patikslintas Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. biudžetas. Sprendimo tikslas – patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. biudžetą bei Vilniaus miesto savivaldybės investicijų programą. Sprendimas paskelbtas http://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 interneto puslapyje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-1488 pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 1-1521 „Dėl nuolatinių susirinkimų vietų ir laiko nustatymo“. Sprendimo esmė – neteko galios tarybos sprendimas, kuriuo buvo nustatytos nuolatinės susirinkimų vietos Kalnų parke ir automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V.Gerulaičio gatvės. Visas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra paskelbtas interneto tinklalapyje www.vilnius.lt.

Įvairūs Taksi atestavimo liudijimą T-11/2939, išduotą 2011 11 20, laikyti negaliojančiu. 1167150

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti žemės sklypų Sandėlių g. 26 (kadastro Nr. 0101/0165:1114), Sandėlių g. 30 (kadastro Nr. 0101/0165:1115), Sandėlių g. 28 (kadastro Nr. 0101/0165:1116) ir Sandėlių g. 32 (kadastro Nr. 0101/0165:1117), Panerių seniūnijoje, detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2013 06 10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-1306 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „IBC Logistika“. Detaliojo planavimo organizatorius – UAB „IBC Logistika”, Palangos g. 4, 01402 Vilnius, tel. 8 698 82 508, faks. (8 5) 273 3065. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faksas (8 5) 261 7507, e. p. info@sweco.lt, www. sweco.lt. Detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių bei teritorijos pagrindinės pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės naudojimo paskirties bei naudojimo būdo, suformuoti žemės sklypą sujungiant sklypus; pakeisti teritorijos naudojimo pobūdį iš sandėliavimo statinių statybos (P2) į pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1), numatant statyti pramonės, gamybos, įmonių bei sandėlių pastatus, įskaitant atliekų apdorojimo (išskyrus šalinimą), naudojimo (įskaitant perdirbimą), laikino laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo trumpiau nei 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo trumpiau nei 1 metus) ir surinkimo objektus, įrenginius bei statinius, ir nustatyti kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Planavimo darbų programa – planavimo proceso etapai: 1. Parengiamasis etapas; 2. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas; 3. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas; 4. Baigiamasis etapas: 4.1. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija; 4.2. Teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo stadijos – esamos būklės analizės, koncepcijos nustatymo ir sprendinių konkretizavimo – sujungiamos, planavimo organizatoriaus pritarimui bus teikiama užbaigta detaliojo plano rengimo etapo dokumentacija. Detaliojo plano derinimo, tvirtinimo ir viešojo svarstymo su visuomene


29

spalio 3–9, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt tvarka - bendroji. Detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijoje bus atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūros. Planuojamas žemės sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P), pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1). Planuojamoje teritorijoje numatoma Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyba. Detaliojo plano projekto rengimo terminas: 2013-2014 metai. Viešas svarstymas – apie galimybę susipažinti su parengto detaliojo plano sprendiniais, taip pat viešo susirinkimo vietą ir laiką bus pranešta atskiru pranešimu. Pasiūlymų teikimo tvarka – pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui arba plano rengėjui teikiami raštu aukščiau nurodytais adresais visą planavimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo pabaigos. 1170754

Informuojame, kad pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4170/1100:14), esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Ažulaukės k., Tylioji g. 1, detalusis planas. Planavimo tikslas: padalyti žemės sklypą į sklypus, nustatyti jų ribas ir plotus. Projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G/G1) žemės sklypus. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams, gyvenamųjų teritorijų – iki dviejų aukštų. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 284-13, 2013 06 11. Planavimo organizatorius: Svajūnas Kižys, gyv. Birjagalos k., Rozalimo sen., Vilniaus r. sav. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, e. paštas valtraks@gmail.com. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos detaliojo plano organizatoriams arba rengėjams iki viešo susirinkimo pabaigos, kurio vieta ir laikas bus paskelbta vėliau. 1169548

Informuojame, kad pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4177/0200:288), esančio Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamtos g. 5, detalusis planas. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Z funkcinio prioriteto zonos reglamentus, suformuojant kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G/G1) žemės sklypą prie esamų pastatų. Padalyti sklypais, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 398-13, 2013 07 18. Planavimo organizatoriai: Lilija Petrauskienė, Irina Karpovič, gyv. Rudaminos k., Vilniaus r., Aleksandr Karpovič, gyv. Mechanikų g. 34, Vilniuje, Zofija Choroševič, gyv. Gamtos g. 5, Rudaminos k., Vilniaus r. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, e. paštas valtraks@ gmail.com. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos detaliojo plano organizatoriams arba rengėjams iki viešo susirinkimo pabaigos, kurio vieta ir laikas bus paskelbta vėliau. 1169524

Parengtas 5,7068 ha teritorijos (sklypų kad. Nr. 0101/0023:327, 0101/0023:328 ir 0101/0023:329) Verkių g. 44, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis - kita), nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos (K) ir gyvenamosios teritorijos (G) naudojimo būdus, prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) naudojimo

pobūdžius bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Planavimo organizatorius: UAB „MC turtas“, UAB „MC turtas 1“, UAB „MC turtas 2“, Verkių g. 44, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB ,,Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. 85 262 0353, el. paštas algirdas@regroup.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2013 m. spalio mėn. 22 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. Žirmūnų seniūnijos patalpose, Žirmūnų g. 143, LT-09128 Vilnius. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas įvyks 2013 m. lapkričio 5 d. 11 val. Verkių g. 44, H korpusas (administracinis), 313 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1170751

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl skardos lakavimo, litografijos ir dangtelių tipo „Twist-off“ štampavimo gamyklos statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Elmoris“, Savanorių pr. 174C, LT-03153 Vilnius, tel. 85 231 1840, faks. 85 231 1853. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – skardos lakavimas, litografija ir metalinių dangtelių tipo „Twistoff“ štampavimas Savanorių pr. 219A, Vilniuje. Atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 09 30 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-4793) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Elmoris“, Savanorių pr. 174C, LT-03153 Vilnius, tel. 85 231 1840, faks. 85 231 1853. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. 85 210 2561, 85 210 2491, el. p. v.gerybaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd. am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. 85 210 2516; 85 210 2491, el. p. j.kraskauskaite@vrd.am.lt; i.kilikeviciene@ vrd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos departamente Ukmergės g. 369A, 8a., LT-12142 Vilnius, tel. 85 210 7558, faks. 85 212 4777, el. p. daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. 1170679

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 09 26 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2866 yra patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio Saulės g. 30, Avižienių k. Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas. Tel. 8 698 09 970, e. paštas geo5311@gmail.com. 1169694

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs 375-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos reikalavimo teisę į: Andrej Novikov, Vida Videikienė, Vilija Kiubertienė, Juozas Ražanauskas, Jonas Paškevičius, Vigintas Baronas, Stanislovas Pedzevičius, Olimpijada Kučevskaja, Levas Kačenovas, Rimantas Galkis, Anatolij Rastenec, Algirdas Gedvilas, Aurita Palukaitė, Stefa Jankauskienė, Edmundas Bukauskas, Asta Bizukoit, Anatoli Kvetkovski, Jolanta Paviržitė įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių 375-oji GSEB, remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/12/20/1. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio

skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169593

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2841 dėl valstybinės žemės, esančios Vilniaus rajone, Bezdonių sen., Bilkiškių k., sodininkų bendrijoje „Gojus“, sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo, yra patvirtintas UAB „Matavimų studija“ parengtas žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų žemės sklypai) valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorius – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, iniciatorius – sodininkų bendrija „Gojus“, rengėjas – UAB „Matavimų studija“. 1170272

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs SB „Gulbiniai“ reikalavimo teisę į: Arūnas Gataveckas, Dimitrij Šavrov, Vladislav Michnovič įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Gulbiniai“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/09/18/2. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą.

„Rasa“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/11/07/2. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169586

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs sodininkų bendrijos „Elfa“ reikalavimo teisę į: Igoris Parasockis, Antanas Gaušas, Kristina Pliavgo, Tatjana Nedveckaja, Juozas Tuninas, Vera Žolnerova, Jadviga Krasovskaja, Andrius Milukas, Fridrikas Černiavskis, Andrius Augulis, Algimantas Mickevičius, Ričardas Sa-

balys, Romualdas Rutkauskas, Tatjana Kryštopanis, Alvydas Dzemionas, Rasa Dževeckytė, Valentin Nikulin, Vera Lašova, Daiva Vijeikytė, Alina Parangovskaja, Genoefa Urbanovič, Ana Voitova, Daina Lingienė, Miroslav Jodko, Jonas Kairys, Nadežda Novoselova, Saulius Truncė, Rimas Dainys įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Elfa“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/08/09/1. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169597

Netekome doro, drąsaus žmogaus, didžiąją savo gyvenimo dalį skyrusio Lietuvos laisvės bylai, demokratijai Tėvynėje puoselėti. Jis buvo Politikas, Gydytojas, visada laikęsis Hipokrato priesaikos ir tarnystės žmonėms bei Tėvynei priesaikų. Dėl daktaro, buvusio Seimo nario Kazio Bobelio mirties leiskite pareikšti nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems. Su giliu liūdesiu sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis

1169595

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs SB „Kilimai“ reikalavimo teisę į: Dalia Micevičienė, Valerijus Micevičius, Rimantas Antanėlis, Ala Kulik, Larisa Mackevičienė, Valerij Tracevič įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Kilimai“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/13/03/12/1. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169596

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs SB „Rasa“ reikalavimo teisę į: Regina Jasionienė, Stasys Augul, Jonas Balazaras, Stanislava Stražinskienė, Irena Kamarauskienė, Sigitas Čapas, Juozas Steponas Stepšys, Janas Jagėlo, Juozas Bernatonis, Vitalijus Geržonas, Stanislava Stražinskienė, Regina Banilytė, Audronė Paukštytė, Viktoras Chovanskis, Sofija Česnovič, Irena Glumbakienė, Lechas Česnovičius, Marytė Steponavičienė, Raimundas Vizbaras, Irena Kunigėlienė, Robertas Lukošius, Virgilijus Būzas, Bronius Bajerskas, Rimas Galatietis, Rimantas Zabulis, Mečislovas Voišnis, Giedrus Jakubonis, Vladas Lapkauskas, Onutė Bogvilienė, Vilma Kochanovskienė, Viktor Žukovskij, Rimas Marcinkevičius, Jonas Naujalis, Nila Nauženienė, Živilė Naujalienė, Vytautas Mileris, Rimantas Junda, Zita Jokubauskienė, Zigmas Jašinskis, Vytautas Kanapeckas, Edmundas Štrupaitis, Valentinas Karosas, Gintaras Briedis, Olegas Moškovas, Simonas Babrauskas, Galina Karpova, Algis Jakučionis, Ramūnė Putrimaitė, Vaclovas Buinickas, Viktoras Dudžinskis, Margarita Grigienė, Aurėlija Rimšienė, Petras Teličienas, Kestutis Meidus, Antanas Putys, Julijan Moroz, Teodoras Mozūraitis, Vytautas Kapočius, Saulius Rimša, Ramūtė Genytė, Kazimieras Tijunėlis, Violeta Žvirblienė, Dalia Grigaitienė, Danuta Pavlova, Ramūnas Guobys, Aleksandras Kolesovas, Narūnas Savickas, Ernestas Kardelis, Onutė Savickienė, Nijolė Skruzdienė, Antanas Lakštutis, Janina Kondratovič, Viktor Bagdanovič, Janina Lastovskaja, Kestutis Vaškelis, Vitalijus Mikalajūnas, Irena Vyšniauskaitė įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE VISUOMENEI SVARBIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBŲ PRADŽIĄ Rengiamas naujos statybos ypatingo statinio techninis projektas – daugiabučių gyvenamųjų namų, Viršuliškių skg. 26, Vilniuje, statybos projektas. Statybvietės adresas: Viršuliškių skg. 26, Vilnius. Statinio naudojimo paskirtis: gyvenamoji. Teritorijų planavimo dokumentas: detalusis planas, registracijos Nr. 2816 (žiūr. VMSA MPD archyve). Planuojama statinio projektavimo ir statybos pradžia bei pabaiga: 2013– 2014 metai; 2014–2016 m. Projektuotojas: UAB „Viltekta“, buveinės adresas A. Goštauto g. 8, Vilnius. Projekto vadovas: Martynas Bružas, at. Nr. 26499, tel. 8 652 92 199, e.p. martynas.b@viltekta.lt. Statytojas: UAB „YIT Kausta būstas“, Savanorių pr. 174A, Vilnius. Statytojo kontaktinis asmuo: Vytautas Grigelionis, mob. tel. 8 614 09 707, e.p. vytautas.grigelionis@yit.lt


30

skelbimai

spalio 3–9, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs sodų bendrijos „Bebrynė“ reikalavimo teisę į: Valerij Moskvin, Valerij Aškelovič, Olga Koržikienė, Ivan Starikov, Vitalij Obracovas, Inga Dedovaitė, Janina Bužinskaja, Romualdas Briedis, Irena Gramauskienė, Tatjana Žukovskaja, Dainius Surgėla, Viktor Tulev, Inga Dedovaitė, Dana Matiuk, Irena Gramauskienė, Aleksandra Gargažina, Vanda Lunkevič, Ivan Starikov įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Bebrynė“, remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/09/20/3. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą.

Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. 1169588

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs SB „Šermukšnėlė“ reikalavimo teisę į: Adolfas Puslys, Eglė Radušytė, Genė

1169594

Karščiausi kelionių pasiūlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

1169587

UAB „Skolų departamentas“ informuoja, kad yra perėmęs sodų bendrijos „Statybininkas“ reikalavimo teisę į: Jurijus Pavlovičius, Ala Svirskaja, Larisa Trukšanina, Janina Pečinikova, Jūratė Jolanta Petronienė, Natalija Dovger,Falevič, Tamara Popova, Kristina Bakutienė, Kostas Martinkėnas, Marat Ogonian, Algimantas Kriščiūnas, Jakov Rivkin, Pranas Stankevičius, Birutė Žuromskienė, Juozas Norkūnas įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Statybininkas“, remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/08/23/1.

Radušienė įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių SB „Šermukšnėlė“ remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/13/03/06/4. Dėl įsiskolinimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos prašom kreiptis tel. 8 656 47 681 arba adresu Didžioji g. 11-16, Vilnius. Praėjus 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos laikoma, kad nurodytiems asmenims yra tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą.

NAUJAMETIS KRUIZAS 3 dienų naujametinis kruizas Ryga–Stokholmas – nuo 485 Lt* Kruizas, vakarienė ir gėrimai į kainą įskaičiuoti. Programa lietuvių kalba! KELTŲ BILIETAI Klaipėda–Kylis – nuo 81 Lt Klaipėda–Karlshamnas – nuo 81 Lt

Talinas–Helsinkis – nuo 80 Lt Ryga–Stokholmas – nuo 99 Lt KRUIZAI Viduržemio jūros kruizas – nuo 1533 Lt* Artimųjų Rytų kruizas – nuo 1826 Lt* Azijos kruizas – nuo 1909 Lt* Pietų Amerikos kruizas – nuo 5700 Lt* *Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau informacijos www.krantas.lt.


Orai

Vėjas 2–4 m/s

penktadienį +9

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojami saulėti ir vėsūs orai. Naktimis vietomis gali kilti rūkas. Šiandien sušils iki 8–11 laipsnių šilumos, bus mažai debesuota. Penktadienio naktį visoje šalyje prognozuojamas rūkas, temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną bus mažai debesuota, bus 9–13 laipsnių šilumos. Savaitgalį naktys bus kiek šiltesnės – neigiamos temperatūros neprognozuojama, dienomis sušils iki 14 laipsnių. Kitos savaitės pradžioje numatomi šiltesni, bet lietingi orai.

40-oji metų savaitė. Saulė Svarstyklių ženkle.



Savaitgalio orai

+11

+10

Telšiai

+10

Klaipėda

+21 +13 +30 +18 +17 +30 +20 +12

Diena

–1

Panevėžys

Vėjas (m/s)

+10

2

+8

Utena

+10

šeštadienį

Tauragė

+9

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Naktis

Šiauliai

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+19 +26 +6 +7 +25 +11 +22 +22

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+2

+8

Vėjas (m/s)

+11

3

Vilnius

+8

+9 +10 +23 +18 +12 +29 +28 +10

Diena

Marijampolė

+8

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+1

Vėjas (m/s)

+11

4

Kalendorius Ketvirtadienis, spalio 3 d.

penktadienis, spalio 4 d.

šeštadienis, spalio 5 d.

sekmadienis, spalio 6 d.

pirmadienis, spalio 7 d.

antradienis, spalio 8 d.

trečiadienis, spalio 9 d.

Teka 7.25 Leidžiasi 18.50

Teka 7.27 Leidžiasi 18.47

Teka 7.29 Leidžiasi 18.45

Teka 7.31 Leidžiasi 18.42

Teka 7.33 Leidžiasi 18.40

Teka 7.34 Leidžiasi 18.37

Teka 7.36 Leidžiasi 18.35

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Alanas, Evaldas, Kristina, Valda

VARDAI: Edvinas, Eivydas, Mąstautas, Pranciškus,

VARDAI: Edvinas, Flavijus, Gilda, Palemonas

VARDAI: Eismantas, Renata, Renatas, Vytenė

VARDAI: Butnorė, Butrimas, Daunoras, Daunora

VARDAI: Demetra, Demetrijus, Gaivenė, Gaivenis

VARDAI: Dionizas, Virbutas, Virgailas, Virgailė

1226 m. mirė pranciškonų ordino įkūrėjas Pranciškus Asyžietis. 1458 m. gimė šv. Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Kazimiero ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus, Lietuvos globėjas. 1895 m. gimė Rusijos poetas Sergejus Jeseninas. 1954 m. gimė bliuzo gitaristas Stevie Ray Vaughan. 1962 m. gimė amerikiečių muzikantas Tommy Lee. 1964 m. gimė britų aktorius Clive’as Owenas. 1968 m. gimė dainininkė Džordana Butkutė. 1969 m. gimė grupės „No Doubt“ vokalistė Gwen Stefani.

Šv. Pranciškus Pasaulinė gyvūnų globos diena 1669 m. mirė olandų tapytojas portretistas Rembrandtas. 1893 m. gimė aviatorius Stasys Girėnas (tikra pavardė Girskis). 1946 m. gimė amerikiečių aktorė Susan Sarandon. 1958 m. gimė estrados dainininkas Egidijus Sipavičius. 1959 m. gimė vienas iš britų dueto „Pet Shop Boys“ narių Chrisas Lowe. 1961 m. gimė dainininkas, dainų autorius Gytis Paškevičius. 1970 m. mirė amerikiečių dainininkė Janis Joplin.

Tarptautinė mokytojų diena Kūno kultūros ir sporto diena 1460 m. gimė Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. 1880 m. mirė vokiečių kilmės Prancūzijos kompozitorius Jacques’as Offenbachas. 1936 m. gimė Václavas Havelas, buvęs Čekijos prezidentas. 1947 m. gimė britų dainininkas, AC/DC muzikantas Brianas Johnsonas. 1975 m. gimė britų aktorė Kate Winslet. 2011 m. mirė kompiuterinės įrangos milžinės „Apple“ įkūrėjas Steve’as Jobsas.

1745 m. Lenkijoje gimė klasicizmo dailininkas Pranciškus Smuglevičius. 1892 m. mirė anglų poetas Alfredas Lordas Tennysonas. 1914 m. gimė norvegų tyrinėtojas Thoras Heyerdahlas. 1940 m. gimė kino, teatro ir televizijos aktorius Juozas Budraitis. 1993 m. Michaelas Jordanas pasitraukė iš profesionaliojo krepšinio pareiškęs, kad prarado norą žaisti ir nebeturi daugiau ką įrodinėti. 1995 m. kovą jis sugrįžo. 2007 m. mirė lietuvių poetas ir vertėjas Alfonsas Maldonis.

Pasaulinė architektūros diena Krašto apsaugos diena Diena už orų darbą 1849 m. mirė amerikiečių rašytojas, poetas Edgaras Allanas Poe. 1885 m. gimė danų fizikas, Nobelio premijos laureatas Nielsas Bohras. 1944 m. žuvo poetas Vytautas Mačernis. 1952 m. gimė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 1968 m. gimė amerikiečių dainininkė Toni Braxton. 1968 m. gimė anglų grupės „Radiohead“ vokalistas Thomas Yorke’as. 2006 m. nužudyta Rusijos žurnalistė, žmogaus teisių aktyvistė Ana Politkovskaja.

1934 m. gimė prozininkas, scenaristas Icchokas Meras. 1936 m. gimė grafikos restauratorė, chemikė, visuomenės veikėja Gražina Drėmaitė. 1938 m. gimė chemijos mokslų daktaras, verslininkas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Lubys. 1949 m. gimė amerikiečių aktorė Sigourney Weaver. 1954 m. gimė amerikiečių aktorius Michaelas Dudikoffas. 1970 m. mirė kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų Jonas Kazlauskas. 1970 m. gimė amerikiečių aktorius, „Oskaro“ laimėtojas Mattas Damonas.

Pasaulinė pašto diena 1835 m. gimė prancūzų kompozitorius, pianistas, dirigentas Camille’is SaintSaënsas. 1850 m. gimė Vincas Pietaris, pirmojo lietuvių romano „Algimantas“ autorius. 1892 m. gimė rusų poetė Marina Cvetajeva. 1940 m. gimė grupės „The Beatles“ lyderis Johnas Lennonas. Tą pačią dieną 1975 m. jam gimė sūnus dainininkas Seanas Ono Lennonas. 1967 m. mirė Kubos revoliucionierius Che Guevara. 1974 m. mirė Oskaras Schindleris, vokiečių kilmės pramonininkas, gelbėjęs žydus per Antrąjį pasaulinį karą.

2

1

7

4

9

3

5 1

6

3

7

2

9 9

4

7

3

2 5

7

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

4

1

5

3

9

2 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

1 9

6 5

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

2

5 8

5

7

6 4

1

6

8

8 5

1

sunkus sudoku

lengvas sudoku

2

2

1 2

4

7

2

8

4

reklamos skyrius: 261

6

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

8

9 1

3654

2

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 2

1

5

4

7

9

8

3

6

9

8

6

4

2

1

5

3

7

3

7

8

2

6

1

4

5

9

4

3

7

5

9

6

2

1

8

9

6

4

8

5

3

7

2

1

2

1

5

7

8

3

4

9

6

4

2

1

3

8

7

6

9

5

7

5

2

6

3

9

8

4

1

8

9

7

6

1

5

3

4

2

8

4

9

1

5

2

6

7

3

6

5

3

9

2

4

1

8

7

1

6

3

8

7

4

9

2

5

1

4

9

7

3

2

5

6

8

5

9

4

3

1

8

7

6

2

5

3

6

1

9

8

2

7

4

3

2

8

9

6

7

1

5

4

7

8

2

5

4

6

9

1

3

6

7

1

2

4

5

3

8

9

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

9

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

Prenumeratos skyrius: 261 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3380.

1688

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242


TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

@.C.6A?.A6@:62@AB6

AN]XCVY[VNb`QNYVZV N` [ N c \ 1R[bZR_Na\_VNZ

` \ a _N R Z N b [ PVW R _  X = N Z

]_

!  

 9a

aVX&# 9a

` N Y N [ _ b 42<

.XPVWN cfX`aNVXV YN]X_VØV\Q

=_R[bZR_b\aVTNYVZN_RQNXPVW\WR.@ZRa\[\`T"CVY[Vb` ßÛWVZN`VQRV[Û`]N`aNa\]b`Û`QN_O\YNVXN`'QN_O\QVR[\ZV`%“$cNY V[aR_[RabdddQVR[NYa]_R[bZR_NaNN_ONddd]_R[bZR_NaNYa 6[S\_ZNPVWNaRY%"# #" %#! !$#R]Nab]_R[bZR_NaN-cVY[VNb`QVR[NYa

./9VRabc\` ]Na\`Xf_Vb\`R ]_R[bZR_b\aV NXPVW\`XNV[N [ROb`TNYVZN

2013 10 03 vilniaus diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you