2013 09 12 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

rugsėjo 12–18 d., 2013 m. Nr. 37 (1538)

išeina ketvirtadieniais

TAIKIK LYJE

DOVANA

2,50 Lt Ekst­r E­ma­l ūs,­n uo­dė­ min­g i,­sma­ gūs­B tV­nuo ­ty­kia i

SKAITYTOJAMS

Nr. 3

2013 7 m.

Tiražas

LIETUVOJE PIRMĄ KARTĄ PRISTATOMA LUVRO MUZIEJAUS PARODA

35 50

0

tV­HE ­ro­Ja i

TV3

Tera juoko peuT ai

Žiūrėk

„ANTOINE’O WATTEAU IR PRANCŪZŲ GRAVIŪROS MENAS”

11

„Jis darė tik­rus da­ly­kus“

Sk

GardiaNau grybų S medž ioklė

AR

„Iš pir­mo žvilgs­nio gal su­darė rūstaus žmo­gaus įspūdį. Bet kai nu­si­šyp­so­da­ vo ir aky­se pa­si­ro­ dy­da­vo vel­niu­kai, iš kar­to su­pras­da­ vau, kad jis to rūstu­ mo ir pik­tu­mo tu­ri ma­žiau, ne­gu at­ro­ do“ – kalbė­jo ak­torė Vai­va Mai­ne­lytė apie am­ži­na­tilsį Lie­ tu­vos ki­no ro­man­ tiką re­ži­sie­rių Arūną Žeb­riūną.

Gerų žod­žių ir pui­ kių at­si­mi­nimų apie A.Žeb­riūną ne­gai­li ir ki­ti jį pa­ži­noję žmonės.

k

oTa­ Ki­tos koa­li­ci­jos su­diNoe­Fd mo­ eLiS sios da­lys žiū­ri sa­vo siau­ro in­te­re­so – kaip pa­si­nau­do­ jant bu­vi­mu vald­žio­je pa­da­ ry­ti tai, kas jiems rei­ka­lin­ga.

Hugh ŽINO Jackm JAI? laimės paslapano tis

Šei linksmos ver mi n tybės usika ltimaiir

So­cial­de­mok­ratų garbės pir­mi­nin­kas Čes­lo­vas Juršė­nas

10p.

miestas

6p.

Rei­ka­la­vi­mai tėvams ne­teisė­ti Vil­n iaus mies­to vald­ž ios už­mo­jai pri­vers­t i vil­nie­čius, ku­r ie sa­vo vai­ kus leid­ž ia į dar­že­lius, at­skleis­ti pa­ ja­mas yra ne­teisė­ti. Vals­ty­binė duo­ menų ap­s au­gos ins­p ek­c i­ja re­ko­ men­duo­ja duo­menų ne­teik­ti.

Miestas

6p.

Ta­ry­bos na­riui – bėdos dėl mo­terų

8 Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­jaus rin­ki­nių nuo­tr.

vilniausdiena.lt

Ekonomika

Bend­ro­vių „Nor­fos maž­me­na“ ir „Ri­vo­ na“ val­dy­to­jai su­si­ ra­do gynėją. Per pu­ santrų metų už dau­ giau kaip mi­li­joną litų „Lie­tu­vos ry­te“ pa­si­rek­la­ma­vu­sios įmonės šia­me dien­ raš­ty­je mi­ni­mos tik ge­ruo­ju, o jų ak­ci­ nin­kas Dai­nius Dun­ du­lis gau­na tribūną ne­įti­ku­siems as­me­ nims ir ins­ti­tu­ci­joms 14p. juo­din­ti. PR

2

rugsėjo 12–18, 2013

miestas

11p.

Ap­si­lan­ky­kite pa­ro­do­je „J.A. Wat­teau ir prancūzų graviūros menas“ ne­mo­ka­mai.

Paveikslų galerijoje – šedevrai iš Luvro Pa­gal ga­lan­tiš­kų­jų šven­čių meist­ ro – dai­li­nin­ko Jea­no An­toi­ne’o Wat­teau – kū­ri­nius, su­kur­tus gra­ fi­kos dar­bus, ku­rie sau­go­mi Pa­ry­ žiaus Luv­ro mu­zie­ju­je, iki lapk­ri­čio 10-osios ga­lės iš­vys­ti ir vil­nie­čiai.

J.A.Wat­teau gy­ve­ni­mo ke­lias ne­ bu­vo il­gas (1684–1721 m.), bet Eu­ro­pos me­ne jis pa­li­ko ryš­kų pėd­sa­ką, – jis lai­ko­mas ro­ko­ko sti­liaus ta­py­bos pra­di­nin­ku. Sa­ vi­tas jo ta­py­bos žan­ras tra­di­ciš­kai va­di­na­mas fêtes ga­lan­tes – ga­lan­ tiš­ko­sio­mis šven­tė­mis.

Vien sa­vait­ga­lį į mu­zie­jų už­su­ko dau­giau nei 1000 žmo­nių.

Kaip tik­ras XVIII a. vi­suo­me­ nės met­raš­ti­nin­kas, J.A.Wat­teau vaiz­da­vo ne tik ele­gan­tiš­kos pub­ li­kos po­ky­lius bei pra­mo­gas nuo­ sta­bios gam­tos ap­sup­ty­je, bet ir žan­ri­nes sce­nas su rea­liais per­so­ na­žais – el­ge­to­mis, kla­jo­jan­čiais mu­zi­kan­tais, teat­ro ar­tis­tais, ama­ti­nin­kais, ka­rei­viais, vals­ tie­čiais. To me­to pran­cū­zų dai­lė­ je J.A.Wat­teau gar­sė­jo ir kaip ne­ pri­lygs­ta­mas ko­lo­ri­to meist­ras, tę­sian­tis Ve­ne­ci­jos mo­kyk­los ta­

py­to­jų Ti­zia­no, Veronese’s ir di­ džio­jo fla­man­do Pe­te­rio Pau­lo Ru­ben­so ko­lo­ris­ti­nes tra­di­ci­jas.

Po J.A.Wat­teau mir­ties drau­ gams ki­lo ge­ra min­tis įam­žin­ti jo kū­ry­bos pa­li­ki­mą gra­viū­rio­se.

1724–1735 m. dai­li­nin­ko drau­go ir glo­bė­jo Jea­no de Ju­lien­ne’o ini­ cia­ty­va pa­gal J.A.Wat­teau ta­py­bos dar­bus ir pie­ši­nius bu­vo su­kur­ta 600 es­tam­pų.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­ma per 90 gra­viū­rų, su­kur­tų pa­gal J.A.Wat­ teau pie­ši­nius ir ta­py­tus pa­veiks­ lus. Dau­gu­ma gra­viū­rų at­rink­ta iš be­veik 40 tūkst. gra­fi­kos kū­ri­ nių ko­lek­ci­jos, ku­rią Luv­rui pa­ do­va­no­jo ba­ro­nas Ed­mon­das de Roths­chil­das. Pa­ro­do­je taip pat pri­sta­to­mi pa­ties J.A.Wat­ teau trois crayons (tri­jų krei­de­ lių – pranc.) tech­ni­ka meist­riš­kai su­kur­ti pie­ši­niai ir vie­na ta­py­ ta dro­bė „Be­si­mau­dan­ti Dia­na“ (apie 1715–1716 m.).

Be­je, rug­sė­jo 5 d. ati­da­ry­ta pa­ ro­da jau su­lau­kė re­kor­di­nio lan­ ky­to­jų skai­čiaus – vien sa­vait­ga­lį į mu­zie­jų už­su­ko dau­giau nei 1000 žmo­nių.

VD inf.

Kur? Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je, Didžioji g. 4.

Ka­da? Iki lapk­ri­čio 10 d. kiek? Su „Vil­niaus die­na“ – rugsėjo 12– 15 d. ne­mo­ka­mai.

Sek­ma­die­nį sos­ti­ nės se­na­mies­čio gat­vės bus už­tver­ tos ir skir­tos tik bė­gi­ kams. Čia vyks ju­bi­ lie­ji­nis – de­šim­ta­ sis – „Dans­ke Bank“ Vil­niaus ma­ra­to­nas.

Gau­sa: į „Dans­ke Bank“ Vil­niaus ma­ra­to­ną da­ly­viai su­plau­kia iš dau­giau k

po­ni­jos, Aust­ra­li­jos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, JAV ir ki­tų ša­lių.

Ju­bi­lie­ji­nis Vil­niaus ma Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

„Nes­var­bu, kas tu ir kiek tau me­ tų, – tie­siog ateik ir iš­ban­dyk jė­gas uni­ka­laus gro­žio bė­gi­mo tra­so­je pa­čia­me Vil­niaus cent­re! Pa­tin­ka bėg­ti? Rin­kis vie­ną iš dis­tan­ci­jų ir įveik ją“, – to­kiais žo­džiais ma­ra­ to­no or­ga­ni­za­to­riai kvie­čia pri­si­ jung­ti vi­sus, nea­be­jin­gus bė­gi­mui.

Nusp­ren­dę da­ly­vau­ti ma­ra­to­ ne, ku­ris pra­si­de­da sek­ma­die­nį ly­ giai 9 val. ry­to, ga­li pa­si­rink­ti vie­ną

tra­sų: ma­ra­to­no – 42,195 km, pus­ ma­ra­to­nio – 21,98 km, „Nestlé“ 10 km, „Ri­mi“ šei­mos bė­gi­mo 4,2 km dis­tan­ci­ją, Lie­tu­vos pa­što ko­man­ di­nę es­ta­fe­tę 4×10 km. Ma­žie­ji sa­ vo jė­gas ga­lės iš­ban­dy­ti UNI­CEF 500 m vai­kų bė­gi­me, o tė­ve­liai su sa­vo ma­žy­liais ga­lės var­žy­tis 500 m ve­ži­mė­lių bė­gi­me. „Praė­ju­siais me­tais ma­ra­to­ne da­ly­va­vo per 4 tūkst. bė­gi­kų, šie­ met už­si­re­gist­ra­vu­sių yra jau per 5 tūkst. Sek­ma­die­nį ti­ki­mės su­lauk­ ti iš vi­so apie 8 tūkst. da­ly­vių, nes

re­gist­ra­vo­si daug įmo­nių, dau­giau yra da­ly­vių iš už­sie­nio ša­lių“, – sa­ kė pro­jek­tų va­do­vė Mei­lė Grin­ke­ vi­čiū­tė ir pri­dū­rė, kad jų tiks­las – tap­ti ne ma­žes­niems už lat­vius ir es­tus, ku­rių šių­me­čiuo­se ma­ra­to­ nuo­se da­ly­va­vo ati­tin­ka­mai 18 ir 20 tūkst. bė­gi­kų.

Jos tei­gi­mu, šia­me ma­ra­to­ne vi­ sad da­ly­vau­ja bė­gi­kų iš dau­giau nei dvi­de­šim­ties už­sie­nio ša­lių. Šį­met į Lie­tu­vos sos­ti­nę at­vyks bė­gi­kų iš Ja­po­ni­jos, Aust­ra­li­jos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, Jung­ti­nių

Trans­por­to marš­ru­tų po­ky­čiai rug­sė­jo 15 d.

Kei­sis šių marš­ru­tų tro­lei­bu­sų tra­sos:

4 Antakalnis–Centras–Gerosios Vil­

22 Lazdynai–Oslo gat-

1 Karoliniškės–Žvėrynas–Stotis;

ties sto­te­lė;

vė–Centras;

2 Saulėtekis–Žygimantų gatvė–Stotis;

14 Saulėtekis–Šeimyniškių gatvė–

33 Šiau­r ės mieste­

J.Ba­sa­na­vi­čiaus gatvė–Gerosios Vil­ ties sto­te­lė; 20 Žirmūnai–Žygimantų gatvė–Py­

lis–Rinktinės gatvė– Sukilėlių gatvė–Gu­ riai;

limo gatvė– Sto­tis.

40 Fabijoniškės–S.Sta­

10 Saulėtekis–Kalvarijų gatvė–Nau­

Kei­sis šių marš­ru­tų au­to­bu­sų tra­sos:

ne­v i­č iaus gatvė–Cen­ tras;

6 Žirmūnai–Kalvarijų gatvė–J.Ba­sa­

na­vi­čiaus gatvė–Žemieji Pa­ne­riai; 7 Pašilaičiai–Justiniškės–Žvėrynas–

Stotis;

Paveikslas: Char­le­so Ni­co­las Co­chi­no (1688–1754 m.) „Mei­lė ita­lų

teat­re. Pa­gal J.A.Wat­teau.“

jininkai;

1G Stotis–Kalvarijų gatvė–Santariš­

12 Žirmūnai–Šeimyniškių gatvė–J.Ba­

kės;

sa­na­vi­čiaus gatvė–Žemieji Pa­ne­riai;

3G Fabijoniškės–Centras–Oro uos­tas;

17 Žirmūnai–Naujininkai.

6G Par­ko gatvė–Olandų gatvė–Ža­

Ne­va­žiuos šių marš­ru­tų tro­lei­bu­sai:

liasis til­tas;

gatvė–Žaliasis til­tas;

3 Karoliniškės–Žvėrynas–Šeimyniš­

10 Fabijoniškės–Baltupiai–Marku­

52 Centras–Ukmergės ga­

čiai;

tvė–Tarandė;

kių gat­vė;

43 Justiniškės–Šeškinė–

Žaliasis tiltas–Centras; 46 Pašilaičiai–A.Goš­tau­to

Angè­le De­quier / Luv­ro mu­zie­jaus nuo­tr.

miestas per savaitę

2013 09 05 2013 09 11

Penk­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Į Vil­nių penk­ta­die­nio va­ka­re at­vy­ko vie­nas įta­kin­giau­sių pa­sau­ly­je žmo­ nių – Jung­ti­nių Vals­ti­jų vals­ty­bės sek­ re­to­rius Joh­nas Ker­ry (nuo­tr.). Po nak­ vy­nės vieš­bu­ty­je „Le Méri­dien Vil­nius“ jis su­si­ti­ko su Lie­tu­vos Pre­zi­den­te Da­ lia Gry­baus­kai­te, o su ES už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­rais ap­ta­rė ga­li­mus ka­ri­ nius smū­gius Si­ri­jai, taip pat da­ly­va­vo su­si­ti­ki­muo­se su JAV am­ba­sa­dos Lie­ tu­vo­je dar­buo­to­jais ir Lie­tu­vos už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ru Li­nu Lin­ke­vi­čiu­mi. Šeš­ta­die­nį va­ka­re J.Ker­ry iš­vy­ko iš Vil­ niaus.

Per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją bu­vo ati­da­ry­tas Ber­nar­di­nų so­das. Į šven­tę gau­siai su­si­rin­ kę vil­nie­čiai ma­lo­niai nu­ste­bo, kad Se­rei­ kiš­kių par­kas, ku­ris nuo šiol, kaip ir se­nais lai­kais, bus va­di­na­mas Ber­nar­di­nų so­du,

Pir­ma­die­nis po re­konst­ruk­ci­jos neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­ tęs. Ge­di­mi­no pi­lies pa­pė­dė­je esan­čia­me 8 hek­ta­rų dy­džio Ber­nar­di­nų so­de dar­bai už­ tru­ko il­giau nei me­tus. Par­ko re­konst­ruk­ci­ ja ir įren­gi­mas kai­na­vo 19,7 mln. li­tų.

Vy­riau­sio­ji rin­ ki­mų ko­mi­si­ja pa­ten­ki­no vie­ no iš Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­t i­ n ė s tre­

3

rugsėjo 12–18, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Skai­ty­mo jau­ku­mas sostinės gat­vė­se Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Vil­niu­je pra­si­dės pir­mo­ji „Eu­ro­pos li­te­ra­ tū­ros nak­tis“. Dvi su pu­se va­lan­ dos Lie­tu­vos kul­tū­ros au­to­ri­te­tų lū­po­mis skam­bės žy­mių Eu­ro­pos au­to­rių kū­ri­niai.

kaip 20 ša­lių. Šie­met bė­gi­kų bus iš Ja­ Tomo Urbelionio / BFL nuotr.

a­ra­to­nas Vals­ti­jų, Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos, Is­ pa­ni­jos ir kt. Į di­džiu­lį bė­gi­mo ren­gi­nį kvie­ čia­m i ir žiū­ro­vai. Or­ga­n i­za­to­ riai ža­da, kad links­ma bus ne tik bė­gi­kams, bet ir juos pa­lai­kan­ tiems. Mies­te skam­bės mu­zi­ka – gros de­šim­tys gru­pių ir di­džė­jai, taip pat lau­kia pra­mo­gos ir staig­ me­nos! Šven­ti­nis bė­gi­mo ren­gi­nys žiū­ ro­vams vyks Ka­ted­ros aikš­tė­je.

Ma­ra­to­no da­ly­viai re­gist­ruo­tis ga­ li iki sek­ma­die­nio 8 val. ry­to.

53 Fabijoniškės–Kalvarijų gatvė–

Pylimo gatvė–Stotis; 56 Fabijoniškės–Šeškinė–Konstitucijos prospektas–Centras; 60 Centras–Ukmergės gatvė–Bukiškės; 73 Justiniškės–Centras–Naugardu-

ko gatvė–Vilkpėdė; 88 Oro uostas–Centras–Europos

aikš­tė.

Ne­va­žiuos šių marš­ru­tų au­to­bu­sai: 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos vilniausdiena.lt

„Vie­nas šio pro­jek­to tiks­lų – ska­ tin­ti tarp­tau­ti­nį įvai­rių ša­lių, ins­ ti­tu­ci­jų bend­ra­dar­bia­vi­mą, taip pat tai yra ir li­te­ra­tū­ros sklai­da – tu­ri­ me ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su įvai­ rių ša­lių li­te­ra­tū­ros tra­di­ci­jo­mis.

Ir, be abe­jo, di­džiau­sias tiks­las yra ska­tin­ti skai­ty­ti. Sie­kia­me įtrauk­ ti žmo­nes į li­te­ra­tū­ri­nius ren­gi­nius.

Skai­ty­to­jo san­ty­kis su kny­ga la­bai in­di­vi­dua­lus, skai­to­me kny­gą vie­ ni na­muo­se. O šis pro­jek­tas kvie­čia vi­sus su­si­bur­ti į skir­tin­gas erd­ves ir klau­sy­tis įvai­rių kū­ri­nių iš­trau­kų“, – pro­jek­tą api­bū­di­no Tarp­tau­ti­ nių kul­tū­ros pro­gra­mų cent­ro Li­ te­ra­tū­ros sklai­dos sky­riaus va­do­vė Eg­lė Vit­kaus­kai­tė.

Klau­sy­to­jų lau­kia net aš­tuo­nios erd­vės Vil­niaus se­na­mies­ty­je, kur ži­no­mi ša­lies žmo­nės skai­tys įvai­ rių kū­ri­nių iš­trau­kas.

Ita­lų kul­tū­ros ins­ti­tu­to erd­vė­se eseis­tas Ro­lan­das Ras­taus­kas skai­ tys Pao­lo Gior­da­no kū­ri­nį „Pir­mi­ nių skai­čių vie­nat­vė“. Ga­le­ri­jo­je „Me­no ni­ša“ ki­no re­ži­sie­rius Gy­tis Luk­šas skai­tys Da­nų kul­tū­ros ins­ ti­tu­tui at­sto­vau­sian­tį Jen­so Chris­ tia­no Grøndah­lio ro­ma­ną „Spa­lio ty­lė­ji­mas“, pa­gal jį re­ži­sie­rius jau yra pa­ren­gęs sce­na­ri­jų ki­no fil­mui.

Pran­cū­zų kul­tū­ros ins­ti­tu­to me­dia­ te­ko­je li­te­ra­tū­ro­lo­gas, kri­ti­kas, ver­ tė­jas, se­mio­ti­kas bei Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­ tas Kęs­tu­tis Nas­top­ka klau­sy­to­jams do­va­nos kla­si­ko Mar­ce­lio Prous­to kū­ri­nio „Pra­ras­to lai­ko beieš­kant.

Sva­no pu­sė­je“ iš­trau­kas.

Dai­ni­nin­kė Ali­na Or­lo­va Sa­vi­ čiaus gat­vės ka­vi­nė­je „Blu­sy­nė“ skai­tys lat­vių ra­šy­to­jos In­gos Abe­ lės kū­ri­nio „Ug­nis ne­pa­bu­dins“ iš­ trau­kas. Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­ jo­je ak­to­rės Da­lios Mi­che­le­vi­čiū­tės in­to­na­ci­jo­mis skam­bės at­bal­siai iš XIX a. Že­mai­ti­jos. Skai­ty­mai vyks Žy­dų kul­tū­ros ir in­for­ma­ci­jos cent­ re. Goethe’s ins­ti­tu­to re­ko­men­duo­ tos No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tės Her­ tos Müller kny­gos „Amo sū­puok­lės“ iš­trau­kas skai­tys poe­tas ir žur­na­lis­ tas Min­dau­gas Nas­ta­ra­vi­čius.

pub­li­kuo­to D.Mit­chel­lo kū­ri­nio „De­be­sų at­la­sas“ iš­trau­kas skai­tys žur­na­lis­tas ir fil­mų įgar­sin­to­jas R.Zem­kaus­kas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ak­to­rė Ne­lė Sa­vi­čen­ko teat­re „Me­no for­tas“ skai­tys Eu­ro­pos li­te­ ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tės Gied­ros Rad­vi­la­vi­čiū­tės esė rin­ki­nio „Šią­nakt aš mie­go­siu prie sie­nos“ iš­trau­kas, o Vil­niaus uni­ver­si­te­to P.Smug­le­vi­ čiaus sa­lė­je bus pri­sta­ty­tas vie­nin­ te­lis Lie­tu­vo­je ne­pub­li­kuo­tas Da­vi­do Mit­chel­lo kū­ri­nys „De­be­sų at­la­sas“.

Jo iš­trau­kas skai­tys žur­na­lis­tas ir fil­ mų įgar­sin­to­jas Ry­tis Zem­kaus­kas.

Skai­ty­mai pra­si­dės pu­sę sep­ty­ nių va­ka­ro. Lan­ky­to­jams bus pa­ teik­tas že­mė­la­pis, ja­me ra­si­te pa­ žy­mė­tas vi­sas skai­ty­mo erd­ves ir ga­lė­si­te pa­si­rink­ti, ku­rį au­to­rių no­ri­te iš­girs­ti. No­rin­tys iš­girs­ ti vi­sus ir­gi tu­rės to­kią ga­li­my­bę, nes skai­ty­mai vyks po pen­kio­li­ ka mi­nu­čių kas pu­sę va­lan­dos, ki­ tos pen­kio­li­ka mi­nu­čių bus skir­tos vie­tai pa­keis­ti.

Pa­žin­tis su ki­to­mis tau­to­mis Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­ nio Ge­di­mi­no pro­spek­tas virs Tau­tų mu­ge. Vi­si jos lan­ky­to­jai tu­ rės ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su Lie­tu­ vo­je gy­ve­nan­čių tau­tų pa­pro­čiais ir tra­di­ci­jo­mis.

Tei­gia­ma, kad Lie­tu­vo­je gy­ve­ na 115-os tau­ty­bių žmo­nių, ta­čiau tik ne­dau­ge­lis jų tu­ri sa­vo tau­ti­nes bend­ri­jas, gy­ve­na ak­ty­vų vi­suo­ me­ni­nį gy­ve­ni­mą ir ne vi­siems yra ži­no­mos jų bui­ties tra­di­ci­jos, pa­ pro­čiai, ama­tai ir na­cio­na­li­niai val­ giai. Sie­kiant iš­tai­sy­ti šią klai­dą or­ ga­ni­zuo­ja­ma tra­di­ci­nė tris die­nas truk­sian­ti penk­to­ji Tau­tų mu­gė.

115

-os

tau­ty­bių žmo­nių, kaip tei­gia­ma, gy­ve­na Lie­tu­vo­je.

„Šios mu­gės tiks­las – su­reng­ ti Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tau­ti­ nių bend­ri­jų ama­tų, na­cio­na­li­nių val­gių, pa­pro­čių ir bui­ties tra­di­ci­ jų pri­sta­ty­mą“, – tei­gė mu­gės or­ ga­ni­za­to­riai. Į mu­gę kvie­čia­mi pa­tys ak­ty­ viau­si Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tau­ tų ama­tų ir ku­li­na­ri­nio pa­vel­do meist­rai, dai­nos bei šo­kio vir­tuo­ zai. Kaip pra­ne­šė šven­tės or­ga­ni­ za­to­riai, mu­gė­je pa­si­ro­dys į me­no šven­tę „Drau­gys­tės žie­das“ su­si­ bū­rę ka­rai­mų, to­to­rių, len­kų, ru­ sų, vo­kie­čių, uk­rai­nie­čių, bal­ta­ ru­sių ir lie­tu­vių me­no ko­lek­ty­vai iš Vil­niaus kraš­to, Tra­kų, Vi­sa­gi­ no ir Pab­ra­dės.

Sa­vait­ga­lį sa­vo folk­lo­rą pri­sta­tys sve­čiai iš už­sie­nio ša­lių: Len­ki­jos, Ai­ri­jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos. At­ vyks į mū­sų sos­ti­nę ir sve­čių iš Len­ ki­jos, nes penk­to­jo­je Tau­tų mu­gė­je vyks Gdans­ko kul­tū­ros die­nos.

Ats­ki­ro­je eks­po­zi­ci­jų zo­no­je Ge­di­mi­no pro­spek­te pir­mą kar­ tą Lie­tu­vo­je bus ati­da­ry­ta lė­lių ir meš­kiu­kų pa­ro­da „Lė­lių na­me­lis“, ku­rio­je da­ly­vaus kū­rė­jai iš Ru­si­ jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos, Is­pa­

Ant­ra­die­nis ne­rių šta­bo na­rių Da­riaus Mas­ko­liū­ no (nuo­tr.) pra­šy­mą nu­trauk­ti jo, kaip Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rio, įga­lio­ ji­mus. Len­ki­jos So­po­to „Trefl“ krep­ši­ nio ko­man­dą šį se­zo­ną tre­ni­ruo­sian­tis D.Mas­ko­liū­nas nu­ta­rė bent jau ku­riam lai­kui pa­si­trauk­ti iš Vil­niaus po­li­ti­kos, nes gy­vens ne sos­ti­nė­je. Į Vil­niaus mies­to ta­ry­bą D.Mas­ko­liū­nas bu­vo iš­ rink­tas pa­gal Ar­tū­ro Zuo­ko va­do­vau­to ne­par­ti­nių ju­dė­ji­mo są­ra­šą. Jį mies­to ta­r y­bo­je pa­keis Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­ jos uni­ver­si­te­te dir­ban­tis Al­gi­man­tas Šven­tic­kas.

Da­ly­vau­ja: Vil­niaus uni­ver­si­te­to P.Smug­le­vi­čiaus sa­lė­je Lie­tu­vo­je ne­

Dėl rek­la­mos fil­ma­vi­mo ant­ra­die­nio ry­tą bu­vo už­da­ry­ta da­lis Ge­di­mi­no pro­spek­to, dėl to ap­lin­ki­nė­se sos­ti­nės cent­ro gat­vė­se bu­vo su­si­da­riu­sios au­to­mo­bi­lių spūs­tys.

Sa­vi­val­dy­bė, iš­da­vu­si lei­di­mą fil­ma­vi­mo dar­bams per ry­ti­nį pi­ką, už tai uždirbę 1,5

ni­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Mol­da­vi­ jos ir Lie­tu­vos. Ori­gi­na­lių ran­kų dar­bo lė­lių bei meš­kiu­kų bus ga­ li­ma ir įsi­gy­ti. Šeš­ta­die­nį smal­suo­liai kvie­ čia­mi į Lu­kiš­kių aikš­tę, ten įsi­ kurs Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sto­ vyk­los. O va­ka­re Lu­kiš­kių aikš­tė­je vi­si kvie­čia­mi ste­bė­ti ug­nies re­gi­ nio „Ženk­lai pa­gal Do­ne­lai­tį“. Čia iš me­džio ir šiau­dų bus ku­ria­ma Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio „Me­tams“ skir­ta 6 m aukš­čio ir plo­čio ug­ nies skulp­tū­ra „So­das“.

Taip pat šeš­ta­die­nį V.Ku­dir­kos aikš­tė­je vi­dur­die­nį pra­si­dės aš­ tun­ta­sis at­vi­ras Lie­tu­vos gri­lio čem­pio­na­tas.

Sa­vait­ga­lį ga­lė­si­te ne­mo­ka­mai pa­ra­gau­ti, kaip tei­gė or­ga­ni­za­ to­riai, įspū­din­go sko­nio ir spal­ vos bul­vių ko­šės, ku­ri bus ver­da­ ma Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro 500 l tal­pos ka­ti­le. Ge­di­mi­no pro­spek­ te vyks pir­ma­sis Lie­tu­vo­je Bul­vių fes­ti­va­lis!

O be­si­do­min­tys an­tik­va­ria­tais, ga­lės ap­lan­ky­ti se­no­vi­nių ly­gin­tu­ vų eks­po­zi­ci­ją. At­ro­do, pra­mo­gų, kaip ir kas­met, iš­ties ne­trūks!

Tre­čia­die­nis tūkst. li­tų. Be to, tai ne pa­sku­ti­nis iš­ban­dy­ mas vai­ruo­to­jams – rug­sė­jį ir spa­lį iš­duo­ ta dau­giau lei­di­mų fil­muo­ti ir taip stab­dy­ti trans­por­to eis­mą. Vie­na pa­guo­da – Sluš­ kų ir P.Vi­lei­šio gat­vė­se nuo šios sa­vai­tės įve­damas dvi­pu­sis trans­por­to eis­mas.

Į pir­mą po­sė­dį po va­sa­ros poil­sio su­si­rin­ ko Vil­niaus mies­to ta­ry­ba ir pri­ta­rė nau­jo Laz­dy­nų po­lik­li­ni­kos va­do­vo pa­sky­ri­mui.

Juo taps Vis­man­tas Ma­tu­las. Bu­vo pri­ tar­ta ir mies­to vie­šo­jo trans­por­to leng­va­ toms, pa­gal ku­rias su 80 pro­c. nuo­lai­da nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 d. ga­lės va­ži­nė­ ti vi­si 80 me­tų su­lau­kę sen­jo­rai. Taip pat paaiš­kė­jo, kad „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­ gos“ šiuo me­tu pa­ti­ria per 340 tūkst. li­tų nuo­sto­lių. Taryba taip pat atmetė siūly­ mą leisti bendrovėms „Vilniaus energija“ bei „Dalkia“ į Vilniaus šilumos objektus investuoti beveik 72,5 mln. litų.

Šven­tė: tris die­nas Ge­di­mi­no

pro­spek­tas vėl bus sau­sa­kim­ šas. Ra­gau­si­me, pirk­si­me, do­ mė­si­mės, ste­bė­si­me, pa­žin­si­me ki­tus penk­to­jo­je Tau­tų mu­gė­je.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

4

rugsėjo 12–18, 2013

miestas

Nau­ja­sis teat­ro se­zo­nas: kliū­tys, at­ra Ko­kius spek­tak­lius šį se­zoną žiū­ro­vai iš­vys Vil­niaus teat­ruo­se? Apie ko­kius skau­du­lius jie kalbės, kaip pa­veiks žiū­ro­vus – ar sa­vo ne­ga­ty­vu­mu blokš į pra­ga­ro gel­mes, ar sielą kels į aukš­ty­bes?

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Rei­kia naujų im­pulsų

„Mūsų klasė“, „At­ža­ly­nas“, „Kos­ mo­sas“, „Nuo­ša­ly“, „Ba­ri­ka­dos“, „Bro­ken Heart Sto­ry“ („Su­dau­žy­ tos šir­dies is­to­ri­ja“) – tai prem­je­ ros, ku­rios šį se­zoną bus pa­ro­dy­tos Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re. Iš še­šių tris spek­tak­lius sta­to Lie­tu­vos re­ži­sie­riai, tris – už­sie­nie­ čiai. „Kodėl pas mus dir­ba už­sie­nio re­ži­sie­riai? – re­to­riš­kai klausė teat­ ro me­no va­do­vas Aud­ro­nis Liu­ga. – Lie­tu­vių teat­rui rei­kia naujų idėjų, im­pulsų. Tie me­ni­nin­kai, ku­rie čia dirbs, ma­nau, tai tu­ri.“ Anot me­no va­do­vo, tiek „Kos­mo­ sas“, tiek „Ba­ri­ka­dos“, tiek „At­ža­ ly­nas“, kurį sta­tys re­ži­sie­rius Jo­nas Vait­kus su ke­lių kartų sa­vo mo­ki­ niais, kal­ba ne tik apie da­bartį, bet ir apie ateitį. Apie tai kal­ba ir žy­ dų temą bei lenkų ir žydų san­ty­kius nag­rinė­jan­ti lenkų dra­ma­tur­go Ta­ deus­zo Sło­bo­dzia­ne­ko pjesė „Mū­ sų klasė“. Na­cio­na­li­nia­me teat­re ją sta­to re­ži­sierė Ya­na Ross. Spek­tak­ lio prem­je­ra vyks rugsė­jo 20, 21 d.

Ne vien apie ho­lo­kaustą

„Mūsų klasė“ pa­sta­ty­ta dau­ge­ly­je pa­sau­lio miestų. Kodėl ji to­kia ak­

tua­li? Anot spek­tak­lio re­ži­sierės Y.Ross, tai – šiuo­lai­kinė dra­ma, gy­va is­to­ri­ja, ne kla­si­ka, ją pa­rašė šių laikų žmo­gus. Toks ir yra jos ak­tua­lu­mas.

A.Če­cho­vas – tik­rai ma­giš­kas, be jo pje­ sių nėra iš­si­vertęs nė vie­nas ge­ras re­ži­sie­rius.

„Aš ieš­ko­jau is­to­ri­jos liu­di­ninkų.

Mes dar ga­li­me ap­klaus­ti sa­vo se­ ne­lius, kai­my­nus, kaip šie gy­ve­no sa­vo gy­ve­nimą, – pa­sa­ko­jo Y.Ross.

– Taip ir čia – klasė, drau­gai visą sa­vo gy­ve­nimą pra­gy­ve­na kar­tu nuo vai­kystės iki se­natvės – be­ veik visą XX a. Kei­čia­si jų at­min­ tis, jų po­žiū­ris į tam tik­rus da­ly­kus.

Iš praei­ties, pri­si­mi­nimų at­si­ran­da is­to­ri­ja. Tai nėra pjesė apie Len­ kiją, kaip „Ham­le­tas“ nėra pjesė apie Da­niją.“ Re­ži­sierė pa­brėžė, kad jos spek­ tak­lis – ne apie ho­lo­kaustą. Ja­me – žmo­gaus gy­ve­ni­mas. O ta­me gy­ve­ ni­me at­si­ran­da ka­ras, ho­lo­kaus­tas, žu­dynės.

Mo­te­rys ieš­ko ta­pa­tybės

Ko­kie bus ki­ti Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro spek­tak­liai?

Dau­giau kaip du de­šimt­me­čiai mus ski­ria nuo kovų už ne­prik­ lau­so­mybę, vy­ku­sių tri­jo­se Bal­ ti­jos ša­ly­se. Jau­no­sios kar­tos at­ sto­vo lat­vių re­ži­sie­riaus Val­te­ro Sy­lio ir Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ ro bend­ras pro­jek­tas „Ba­ri­ka­dos“ – tai dar vie­na is­to­ri­jos ir da­bar­ ties akis­ta­ta.

Suo­mių dra­ma­turgės ir re­ži­sierės Saa­ros Tu­ru­nen pro­vo­kuo­jan­čių pje­sių cent­re – mo­te­rys, ieš­kan­ čios sa­vo ta­pa­tybės tarp mo­te­riš­ ku­mo ir vy­riš­ku­mo, sek­so ir kūry­ bos. To­kia – ir pjesė „Bro­ken Heart Sto­ry“ („Su­dau­žy­tos šir­dies is­to­ri­ ja“), ku­rią Na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re su lie­tu­vių ak­to­riais sta­tys pa­ti re­ži­sierė.

Re­gi­mo pa­sau­lio pa­bai­ga

2013-uo­sius pa­skel­bus Tar­mių me­tais, Vals­ty­bi­nis jau­ni­mo teat­ ras nu­tarė pa­nag­rinė­ti, ku­riuo­ se lie­tu­viškų žod­žių sąskam­biuo­se ga­li­ma ieš­ko­ti tau­tinės sa­vas­ties ir min­ties au­ten­tiš­ku­mo. Tam pui­kiai ti­ko Že­maitės ko­me­di­ja „Trys my­ li­mos“, ku­rią į sceną at­ve­da re­ži­ sie­rius Al­gir­das Latė­nas. Spek­tak­ lio prem­je­ra vyks spa­lio 12, 13 d.

Po ne­di­delės per­trau­kos ma­žo­ ji teat­ro sce­na vėl taps eks­pe­ri­ mentų vie­ta. Sa­vo dip­lo­minį darbą čia pri­sta­tys jau­na ne tik Lie­tu­vo­ je, bet ir už­sie­nio ša­ly­se stu­di­ja­vu­si re­ži­sierė Saulė Nor­kutė. Jos spek­ tak­lis „Re­gi­mo pa­sau­lio ri­ba“ ty­ rinės, ko­kiu būdu į žmo­nių pro­tus įper­ša­mi ly­čių ste­reo­ti­pai ir laimės re­cep­tai.

Re­ži­sie­riaus Ar­vy­do Le­be­liū­no spek­tak­lis „Ne­pažįs­ta­mie­ji tarp mūsų“ – apie ser­gan­čius ne­pa­gy­ do­ma Alz­hei­me­rio li­ga. Ka­na­die­čių dra­ma­tur­go Aa­ro­no Bush­kows­ky pjesės he­ro­jai – Alz­hei­me­rio li­ ga ser­gan­tys 70-me­čiai Maik­las ir Gab­rielė – su­si­pažįs­ta tik pa­tekę į slau­gos na­mus, ta­čiau iš kar­to pa­ jun­ta vie­nas ki­tam sim­pa­tiją. Nors jų at­min­tis trum­pa­laikė, jaus­ mams, re­gis, tai įta­kos ne­tu­ri. Kas yra žmo­gaus sie­los bu­veinė – šir­ dis ar pro­tas? Jei pro­tas su­trin­ka, ar šir­dis liau­ja­si mylė­ju­si?

Ko yra ver­tos ir kaip ga­li baig­ tis in­ter­ne­tinės pa­žin­tys, vir­tua­ lios drau­gystės? Ma­žo­jo­je teat­ro sce­no­je 2014 m. pa­va­sarį pla­nuo­ ja­mas spek­tak­lis jau­ni­mui nuo 14os metų – ame­ri­kie­čių dra­ma­tur­go Car­lo­so Mu­ril­lo pjesė „Juo­das žai­ di­mas, ar­ba Ber­niukų is­to­ri­jos“, ku­rią sta­tys re­ži­sie­rius iš Klaipė­ dos Da­rius Ra­ba­šaus­kas.

Pjesės he­ro­jus 14 metų paaug­lys Ni­kas po­pu­lia­rio­je in­ter­ne­to po­ kal­bių sve­tainė­je su­ku­ria neeg­zis­ tuo­jan­čios mer­gi­nos an­ketą. Tuo su­kur­tu per­so­na­žu Ni­kas ma­ni­pu­ liuo­ja kitų žmo­nių jaus­mais ir įsi­ ve­lia į žai­dimą, ku­rio pa­ts ne­su­ge­ ba su­val­dy­ti.

Tre­čio­ji da­lis – „Žuvėd­ra“

Re­pe­ti­ci­jos: pirmąją Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro šio se­zo­no prem­jerą – spek­taklį apie su­dėtingą žmo­nių

gy­ve­nimą „Mūsų klasė“ – žiū­ro­vai iš­vys rugsė­jo 20, 21 ir 26 d.

Mik­ko Wal­ta­ri nuo­tr.

An­to­nas Če­cho­vas – tik­rai ma­giš­ kas, be jo pje­sių nėra iš­si­vertęs nė vie­nas ge­ras re­ži­sie­rius. Pa­ga­liau (po dau­giau kaip 20 dar­bo metų sce­no­je!) šio dra­ma­tur­go kūry­bos – pjesės „Žuvėd­ra“ – ėmėsi ir gar­su­ sis Os­ka­ras Kor­šu­no­vas.

Emig­r a­c i­j a: ži­no­mas re­ži­sie­rius E.N

ku­ria­me pa­grin­dinį vaid­menį at­lie­ka įvyks ne Vil­niu­je, o Vi­čen­co­je (Ita­li­ja), „

„Žuvėd­ra“ – OKT/Vilniaus mies­to teat­rui reikš­min­gas eta­pi­ nis spek­tak­lis, tar­si su­su­muo­sian­ tis tai, ko link teat­ras ėjo vi­sus 15 sa­vo gy­va­vi­mo metų. Šio­je pjesė­ je A.Če­cho­vas kal­ba apie ino­va­ci­ jas teat­re, o būtent to O.Kor­šu­no­vo va­do­vau­ja­mas teat­ras ir siekė vi­sus 15 metų. „Žuvėd­ra“ – la­bai ge­ra pjesė eks­ pe­ri­men­tams. Nuo pat pra­džių ji bu­ vo pa­smerk­ta paieš­koms. Jo­je tęsia­me te­mas, ku­rios yra „Ham­le­te“, „Dug­ ne“: šiuo­lai­ki­nis teat­ras, šiuo­lai­ki­ nis ak­to­rius, šiuo­lai­ki­nis žiū­ro­vas. „Žuvėd­ra“ – tai tar­si tre­čio­ji trip­ti­ko da­lis“, – sakė O.Kor­šu­no­vas.

Scenas visiškai už And­rius Jev­se­je­vas Teat­ro kri­t i­kas

Kad Lie­tu­vo­je galė­tum kalbė­ ti apie fak­tiš­kai dar nė ne­įvy­kusį spek­taklį, te­le­pa­ti­nių su­gebė­jimų turė­ti vi­sai ne­būti­na. Ma­ny­čiau, pir­mam įspūdžiui su­si­da­ry­ti bet ku­riam per daug ne­pri­tin­gin­čiam teat­ri­nių pro­cesų ana­li­ti­kui pa­ kan­ka pa­ma­ty­ti būsi­mos prem­je­ ros kūrėjų sąrašą ir spek­tak­lio ap­ ra­šymą.

O jei esa­ma pa­pil­do­mos vaiz­dinės med­žia­gos ir naują pa­sta­tymą ins­ pi­ravęs kūri­nys yra ne­blo­gai ži­ no­mas, spek­taklį re­cen­zuo­ti be­ veik ga­li­ma ja­me nė neap­si­lan­kius.

Suk­lys­ti, kaip ro­do ne tik as­me­ ninė pra­kti­ka, ten­ka per­ne­lyg re­

tai. Ir tai mūsų teat­rinė­je rea­lybė­je liū­di­na la­biau­siai.

Artė­jan­tis Vil­niaus teat­ro se­ zo­nas vėl ža­da šūsnį prem­jerų, o jaus­mas toks, lyg vi­sa tai, kas dar nė ne­įvy­ko, jau būtum matęs. Aiš­ ku, išim­čių esa­ma. Bet jos tai­syklę tik pa­tvir­ti­na.

Perž­vel­g us sos­t inės sce­n o­ se pla­nuo­jamų spek­tak­lių sąra­ šus da­ro­si klai­ku: afi­šas vi­siš­kai uzur­pa­vo kla­si­ka. Ki­taip ta­riant, jei ne­skai­ty­si­me pa­sta­rai­siais me­ tais aiš­kiu Lie­tu­vos teatrų ly­de­ riu ta­pu­sio Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro, ku­rio me­no va­do­vas Aud­ ro­nis Liu­ga jau il­gai sis­te­min­gai pa­žin­di­na mūsų teatrą su naują­ja eu­ro­pi­ne dra­ma, Ag­niaus Jan­ke­ vi­čiaus, Jau­ni­mo teat­re re­ži­suo­ sian­č io įdo­m aus lenkų dra­m a­

5

rugsėjo 12–18, 2013

miestas

a­di­mai, ne­tikė­tu­mai ti­teat­ras, vi­sai ki­to­kia for­ma, nei įpras­ta“, – sakė Ru­si­jo­je ir Eu­ro­ po­je po­pu­lia­rus K.Bo­go­mo­lo­vas.

Staig­me­na lau­kia is­panų poe­to bei dra­ma­tur­go Fe­de­ri­co Garc­íos Lor­cos gerbėjų – atei­nantį se­zoną prem­jerą „Kru­vi­nos ves­tuvės“ Ma­ža­ja­me teat­re pa­ro­dys Pau­lius Ig­na­ta­vi­čius.

Bus tęsia­mas pro­jek­tas „Jau­nie­ji re­ži­sie­riai lie­tu­vių kla­si­kos veid­ro­ dy­je“. Praė­jusį se­zoną pri­sta­ty­tus es­ki­zus to­liau vys­tys To­mas Ja­ šins­kas ir Gab­rielė Tu­mi­naitė.

Eks­pe­ri­men­tui teat­ro la­bo­ra­to­ri­ jo­je T.Ja­šins­kas pa­si­rin­ko Ka­zio Bin­kio pjesę „Ge­ne­ra­linė re­pe­ti­ ci­ja“, o G.Tu­mi­naitė ėmėsi Juo­zo Tu­mo-Vaiž­gan­to apy­sa­kos „Dėdės ir dėdienės“.

Teat­ro pa­sta­tui – 100 metų

Lie­tu­vos rusų dra­mos teat­ro se­zoną ženk­li­na ke­lios nau­jie­nos. Pir­ma, ja­ me pra­dės dirb­ti še­ši jau­ni ak­to­riai, šie­met baigę stu­di­jas Lie­tu­vos mu­ zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je, pro­fe­ so­riaus Jo­no Vait­kaus kur­se. Ant­ra, spa­lio 21–25 d. teat­ras minės sa­vo pa­sta­to 100 metų ju­bi­liejų. J.Ba­sa­ na­vi­čiaus gatvės 13-uo­ju nu­me­riu pa­žymė­ta­me pa­sta­te pa­starąjį am­ žių bu­vo įsikūręs ne vie­nas teat­ras.

Rusų dra­mos teat­re ren­gia­mos dvi prem­je­ros vai­kams. Vie­na jų – „Ju­nas ir So­fus, ar­ba Auk­si­nis ri­te­ ris“ – tai spek­tak­lio „Ste­buk­lin­go­ji krei­delė“ ant­ro­ji da­lis. Kūrinį pa­ gal nor­vegų ra­šy­to­jos Zin­ken Hopp pa­saką sta­to re­ži­sierė Ol­ga La­pi­na.

Nek­ro­šius (kairė­je) „Me­no for­te“ šį se­zoną re­pe­tuo­ja spek­taklį „Jo­bo kny­ga“, Rugsė­jo 15-ąją spek­tak­lis pra­dės ak­to­rius R.Vil­kai­tis. Ta­čiau pa­sau­linė spek­tak­lio prem­je­ra rugsė­jo 19–22 d. naująjį teat­ro se­zoną ir bus ro­do­ „Olim­pi­co“ teat­re.

Ma­riaus Nek­ro­šiaus nuo­tr. mas lie­tu­vių bei rusų kal­bo­mis.

Spa­lio 17-ąją vyks ak­to­riaus Vla­ Pa­sau­linė prem­je­ra Ita­li­jo­je E.Nek­ro­šius pra­dės ant­rą dar­bo se­ di­mi­ro Se­ro­vo re­ži­suo­to kūri­nio „Me­no for­tas“ taip pat tu­ri įdo­mią zoną. Lie­tu­vių meist­ras yra šio teat­ „Žvirb­lio liz­das“ prem­je­ra. Skam­ nau­jieną. Lie­tu­vių teat­ro meist­ ro me­no va­do­vas, at­sa­kin­gas už kla­ bant gy­vai mu­zi­kai ir ak­to­rei Ra­sai ras Ei­mun­tas Nek­ro­šius šį se­zoną si­ki­nių spek­tak­lių re­per­tuarą. „Jo­bo Ra­pa­ly­tei at­lie­kant mi­li­jo­nus su­ pra­dėjo re­pe­tuo­ti spek­taklį „Jo­bo kny­ga“ – „Me­no for­to“ ir „Olim­pi­ žavė­ju­sias Édith Piaf dai­nas, žiū­ kny­ga“ pa­gal Senąjį Tes­ta­mentą. Ji co“ teat­ro bend­ras dar­bas. ro­vai iš­vys ne­įprastą pa­sa­ko­jimą. pa­sa­ko­ja apie Jobą, ku­ris, pra­radęs Gruod­žio 13-ąją bus pa­ro­dy­ turtą, vai­kus, svei­katą, vis tiek ne­ Prašė ne­par­da­vinė­ti emo­cijų ta ne­tra­di­cinė „Eu­ge­ni­jaus One­ si­liovė tikėjęs Die­vo. Pag­rin­dinį Ko­kių ne­tikė­tumų ir int­rigų pa­žers gi­no“ prem­je­ra, ku­rią re­ži­suo­ – Jo­bo – vaid­menį at­liks ak­to­rius re­ži­sie­riaus iš Mask­vos Kons­tan­ ja J.Vait­kus. Gar­su­sis Alek­sand­ro ti­no Bo­go­mo­lo­vo spek­tak­lis „Ma­ Puš­ki­no kūri­nys su­skambės teat­ro Re­mi­gi­jus Vil­kai­tis.

Ta­čiau pa­sau­linė spek­tak­lio prem­ no tėvas – Aga­mem­no­nas“ pa­gal sce­nai ne­įpras­ta Ser­ge­jaus Pro­kof­ je­ra rugsė­jo 19–22 d. vyks ne Vil­niu­ Eu­ri­pi­do tra­ge­di­jas? Tai – pir­mo­ji je­vo mu­zi­ka. Ją kom­po­zi­to­rius spe­ je, o Vi­čen­co­je (Ita­li­ja), „Olim­pi­co“ Vals­ty­bi­nio Vil­niaus ma­žo­jo teat­ro cia­liai su­kūrė 100-osioms A.Puš­ teat­re. Lie­tu­vo­je spek­taklį pla­nuo­ja­ se­zo­no prem­je­ra, ku­ri bus ro­do­ma ki­no mir­ties me­tinėms pa­minė­ti. ma pa­ro­dy­ti 2014 m. Šiuo spek­tak­ rugsė­jo 13 d. „Ak­to­rių pra­šau ne­ Ta­čiau so­vie­ti­nei cenzū­rai už­kir­ liu uni­ka­lia­ja­me „Olim­pi­co“ teat­re par­da­vinė­ti emo­cijų, tai bus an­ tus ke­lią sce­nos ji ne­pa­siekė.

žvaldys nemarioji kla­si­ka? tur­go Pa­we­ło De­mirs­kio pjesę, ir dviejų Vi­do Ba­rei­kio va­do­vau­ja­mo „No Theat­re“ prem­jerų, sos­tinės teat­rai kol kas lyg ir ne­pla­nuo­ja nė vie­no šiuo­lai­kinės dra­ma­tur­gi­jos pa­sta­ty­mo.

Kodėl? Ma­nau, ga­li­mi trys va­ rian­tai: a) šiuo­lai­kinė­je dra­mo­ je nea­na­li­zuo­ja­mi šių dienų žmo­ gui svarbūs klau­si­mai; b) pjesės Lie­tu­vos teat­ro kūrėjams yra fi­ziš­ kai ne­priei­na­mos; c) mūsų teat­ ralų dra­ma­tur­ginės ži­nios ap­si­ri­ bo­ja mo­kyk­los suo­le per­skai­tytų au­to­rių kūri­niais.

Rem­da­ma­sis tuo, kad dau­giau­ sia vi­suo­menės dėme­sio su­laukę at­ra­d i­m ai pas vi­s us ar­t i­m iau­ sius kai­my­nus įvy­ko būtent šiuo­ lai­kinės dra­mos ir po­stdra­mi­nio teat­ro sri­ty­je, o už­sie­nio kalbų

mokė­ji­mas – kiek­vie­no as­me­ninė at­sa­ko­mybė, pir­mus du spėji­mus at­mes­čiau.

Va­di­na­si, lie­ka tre­čia­sis va­rian­ tas – pa­ts skaud­žiau­sias ir ne­ma­ lo­niau­sias.

Ne­sup­ras­ki­te ne­tei­sin­gai: kla­ si­ka – da­ly­kas ge­ras. Bet tik ta­da, kai jai rea­li­zuo­ti esa­ma re­žisū­ri­ nio po­ten­cia­lo. La­bai abe­jo­čiau, ar Al­gir­das Latė­nas yra pa­jėgus kūry­bi­nio sąstin­gio su­kaus­ty­to­ je Jau­ni­mo teat­ro sce­no­je pra­kal­ bin­ti Že­maitę ar nau­ja spal­va nu­ švies­ti An­to­no Če­cho­vo „Vyš­nių sodą“. Esu tik­ras, kad Juo­zas Tu­ mas-Vaiž­gan­tas yra tik­ras mir­ties nuo­spren­dis sa­vo kūry­bi­nio brai­ žo dar ne­ra­du­siai Gab­rie­lei Tu­mi­ nai­tei, nes tai tie­siog silp­na med­ žia­ga dra­m a­t ur­g i­n iu po­ž iū­r iu.

Ly­giai kaip Ro­lan­do Kaz­lo sta­to­ mas Kris­ti­jo­nas Do­ne­lai­tis „Lėlės“ teat­re. Ži­nia, pa­starąjį de­šimt­metį Lie­ tu­vo­je be­ne vie­nin­te­lis Os­ka­ras Kor­šu­no­vas dar­bais įro­dinė­ja, kad kla­si­kinės dra­ma­tur­gi­jos pa­sta­ty­ mai ga­li bu­din­ti, ska­tin­ti mąsty­ti, ana­li­zuo­ti šian­die­nos tik­rovę ir jo­ je gy­ve­nantį žmogų, o ne vien būti in­te­lek­ti­ne užuovė­ja nuo ikėjų pa­ var­gu­siai sme­ge­ni­nei. Į šio re­ži­sie­riaus sta­tomą A.Če­ cho­vo „Žuvėdrą“, kaip ir į jau minė­to A.Jan­ke­vi­čiaus, V.Ba­rei­ kio pa­sta­ty­mus bei vi­suo­me­niš­ kai at­sa­kin­gai for­muo­jamą Na­cio­ na­li­nio dra­mos teat­ro re­per­tuarą ir de­du dau­giau­sia vil­čių šia­me pro­ fe­sinį ak­li­gatvį pri­ėju­sia­me sos­ tinės teat­ro se­zo­ne.

Grei­tai: G.Ver­di ope­ros „Er­na­ni“ so­lis­tams Re­gi­nai Ši­lins­kai­tei ir Au-

d­riui Ru­be­žiui ten­ka pa­klus­ti re­ži­sie­riaus J.C.Be­rut­ti nu­ro­dy­mams. Šia prem­je­ra rugsė­jo 14-ąją pra­si­dės nau­ja­sis LNOBT se­zo­nas.

Mar­ty­no Alek­sos nuo­tr.

Ope­ros teat­re – ir įdomūs koncertai Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re (LNOBT) nuo rugsė­ jo iki ge­gužės vyks trijų operų ir dviejų ba­letų prem­je­ros. Nu­ma­ ty­ti pen­ki kon­cer­tai, vieną jų su­ rengs Lon­do­no sim­fo­ni­nis or­kest­ ras ir gar­su­sis smui­ki­nin­kas Leo­ ni­das Ka­va­kas.

Taip pat bus su­reng­ta Giuseppe’s Ver­di sa­vaitė, skir­ta gar­sio­jo italų kom­po­zi­to­riaus 200-osioms gi­ mi­mo me­tinėms.

G.Ver­di ope­ros „Er­na­ni“, ku­ ri Lie­tu­vo­je sta­to­ma pirmą kartą, prem­je­ra rugsė­jo 14-ąją ir pra­si­ dės nau­ja­sis šio teat­ro se­zo­nas.

Operą sta­to italų me­ni­nin­kai: re­ ži­sie­rius Jea­nas Claude’as Be­rut­ ti, di­ri­gen­tai Giam­pao­lo Bi­san­ ti ir Gian­lu­ca Mar­cianò. G.Ver­di sa­vaitė­je spa­lio 4–10 d. žiū­ro­vai iš­vys ir ki­tas jo ope­ras: „Otelą“, „Tra­viatą“ ir – pa­sku­tinį kartą – „Ri­go­letą“.

Lapk­ri­čio pa­bai­go­je nu­ma­ty­ta ba­le­to „Kar­men“ pa­gal Georges’o Bi­zet mu­ziką prem­je­ra. Cho­reog­ rafės Di­ty Weld­man (Olan­di­ja) sta­to­mas spek­tak­lis bus itin es­ te­tiš­kas, šo­ky­je derės šiuo­lai­kiš­ ku­mas ir kla­si­ka.

Va­sa­rio 21 d. vyks kom­po­zi­ torės Onutės Nar­bu­taitės ope­ros „Kor­ne­tas“ pa­gal Rai­ne­rio Ma­rios

Rilke’s poemą prem­je­ra. Šią operą kom­po­zi­torė su­kūrė teat­ro už­sa­ ky­mu. Ba­landį ram­pos švie­sas iš­ vy­sian­ti Gioa­chi­no Ros­si­ni ope­ ra „Se­vi­li­jos kirpė­jas“ – bend­ras LNOBT ir San Fran­sis­ko ope­ros dar­bas.

Penk­to­ji se­zo­no prem­je­ra bus ge­gužės 16 d. – tai ba­le­tas vi­sai šei­mai „Snie­go ka­ra­lienė“ pa­ gal Ser­ge­jaus Pro­kof­je­vo mu­ziką.

Spek­tak­lio cho­reog­ra­fas bri­tas Mi­chae­las Cor­de­ris už šį pa­sta­ tymą jau yra pelnęs ap­do­va­no­ jimų.

Ope­ros teat­re vyks ir pen­ki kon­cer­tai. Be­ne did­žiau­sia nau­ jovė – šven­ti­nis Ga­la va­ka­ras Naujųjų metų iš­va­karė­se. Laisvės gynėjų die­nai de­di­kuo­ja­mas 2014 m. sau­sio 12-osios kon­cer­ tas su Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no „Mis­sa so­lem­nis“.

Jaus­mingą Ser­ge­jaus Rach­ma­ ni­no­vo ir Jo­han­ne­so Brahm­so mu­zi­kos pro­gramą 2014-ųjų ko­vo 31 d. at­ve­ža „West Deut­che Rund­ funk“ sim­fo­ni­nis or­kest­ras.

O se­zo­no pa­bai­go­je, ge­gužės 24 d., klau­sy­tojų lau­kia dar vie­nas išs­kir­ti­nis su­si­ti­ki­mas – Lon­do­ no sim­fo­ni­nio or­kest­ro ir pa­sau­ linės smui­ko įžy­mybės L.Ka­va­ko kon­cer­tas.

VD inf.

6

rugsėjo 12–18, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Už­rūs­ti­no tra­kiš­kes Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Tra­kų švie­ti­mo cent­ro (TŠC) dar­ buo­to­jai Vil­niaus ta­ry­bos na­rį Vi­ dą Ur­bo­na­vi­čių kal­ti­na as­mens duo­me­nų ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų ir tar­ny­bi­nės eti­kos nor­mų pa­žei­ di­mu. Šis nei­gia kal­ti­ni­mus ir sa­ vos tei­sy­bės ieš­ko teis­muo­se.

tė ir ne­pa­tei­kė jo­kių do­ku­men­tų, el­gė­si aro­gan­tiš­kai, su nau­jo­mis di­rek­to­rė­mis dar­buo­to­jams da­ rė spau­di­mą, rei­ka­la­vo pa­si­ra­šy­ ti do­ku­men­tus.

Ka­dan­gi VTEK nė­ra įga­lio­ta kont­ro­liuo­ti bend­rų­jų vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio prin­ci­pų, gau­tą pra­šy­mą nag­ri­nė­ti per­da­vė Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos Eti­kos ko­mi­si­jai.

Vil­niaus mies­to val­ džios už­mo­jai pri­ vers­ti vil­nie­čius, ku­rie sa­vo vai­kus lei­džia į dar­že­lius, at­skleis­ti pa­ja­mas yra ne­tei­sė­ti.

Apie po­ky­čius ne­bu­vo įspė­ti

Bir­že­lio pa­bai­go­je Vy­riau­sio­ji tar­ ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) iš TŠC dar­buo­to­jų ga­vo pra­ne­ši­mą dėl gal­būt ne­tin­ka­mo Vil­niaus ta­ry­bos na­rio kon­ser­va­to­riaus V.Ur­bo­na­vi­čiaus el­ge­sio.

Ge­gu­žės 30 d. spren­di­mu sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­ti­nė įstai­ga TŠC bu­vo reor­ga­ni­zuo­ta. Vie­toj cent­ ro įsteig­tos dvi biu­dže­ti­nės įstai­ gos: Tra­kų švie­ti­mo pa­gal­bos tar­ ny­ba (TŠPT) ir Tra­kų suau­gu­sių­jų mo­kyk­la (TSM). Bu­vo pa­skir­ti ir nau­jų­jų įstai­gų di­rek­to­riai. VTEK skir­ta­me dar­buo­to­jų pra­ne­ši­ me tei­gia­ma, kad TŠC dar­buo­to­ jai apie reor­ga­ni­za­ci­ją ne­bu­vo in­ for­muo­ti ir įspė­ti.

Su nau­jo­sio­mis di­rek­to­rė­mis bir­že­lio 19 d. TŠC ir TSM pa­si­ro­ džiu­sį V.Ur­bo­na­vi­čių dar­buo­to­jai pa­ži­no iš te­le­vi­zi­jos. Pra­šy­me tei­ gia­ma, kad nau­jo­ji TŠPT di­rek­to­ rė Ra­sa Di­ke­vi­čie­nė pa­rei­ka­la­vo pa­teik­ti vi­sų TŠC dar­buo­to­jų su­ tar­tis ir ta­ri­fi­ka­ci­jos do­ku­men­tus, o pa­skui dar­buo­to­jai po vie­ną bu­ vo kvie­čia­mi į bu­vu­sios di­rek­to­ rės Ni­jo­lės Li­se­vi­čie­nės ka­bi­ne­ tą, kur sė­dė­jo ir V.Ur­bo­na­vi­čius.

Dar­buo­to­jams bu­vo siū­lo­ma pa­ si­ra­šy­ti dar­bo su­tar­čių pa­kei­ti­ mus. Ta pa­ti si­tua­ci­ja esą pa­si­ kar­to­jo ir vė­liau tą pa­čią die­ną, kai V.Ur­bo­na­vi­čius su ki­ta nau­ jai pa­skir­ta di­rek­to­re Jur­gi­ta Švi­ ri­nie­ne at­vy­ko į TSM.

Vy­rą ga­li pa­va­din­ti ir plū­gu, o mo­te­riai pa­sa­kyk ką nors ne taip, tai ga­li liūd­nai baig­tis. Ma­tyt, jis ir pa­da­rė to­kią klai­dą.

Nus­ta­tė pa­žei­di­mų

Lie­pos vi­du­ry­je ta­ry­bos Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui Ge­di­mi­ nui Ru­džio­niui paaiš­ki­ni­mą pa­ra­ šęs ta­ry­bos na­rys V.Ur­bo­na­vi­čius tei­gė, kad dės­to­ma in­for­ma­ci­ja nea­ti­tin­ka tik­ro­vės. „Vi­si kal­ti­ni­mai lauž­ti iš pirš­ to ir tai yra pa­grin­di­nės po­li­ti­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų opo­nen­tės Tra­ kų ra­jo­ne Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ gos pir­mi­nin­kės N.Li­se­vi­čie­nės ins­pi­ruo­ta po­li­ti­nė ak­ci­ja“, – sa­vo paaiš­ki­ni­me ra­šė V.Ur­bo­na­vi­čius.

Ko­mi­si­ja lie­pos 31 d. nu­sta­tė, kad V.Ur­bo­na­vi­čius ne­su­pai­nio­ jo vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų, ta­čiau „pa­žei­dė Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ ge­sio ko­dek­so 4 straips­nio 3, 5, 7 ir 9 punk­tų rei­ka­la­vi­mus“. T. y. jis, kaip vals­ty­bės po­li­ti­kas, vie­ ša­ja­me gy­ve­ni­me ne­si­va­do­va­ vo są­ži­nin­gu­mo, pa­do­ru­mo, ne­ sa­va­nau­diš­ku­mo ir at­sa­ko­my­bės prin­ci­pais.

Pa­ty­rė psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą

Dar­buo­to­jų tei­gi­mu, įstai­go­je pa­ ma­tę sve­ti­mą as­me­nį – V.Ur­bo­ na­vi­čių – jie pa­ty­rė psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą ir ne­ga­lė­jo su­si­kaup­ ti pa­si­ra­šy­da­mi nau­jas siū­lo­mas su­tar­tis. Vie­nam jų ne­su­ti­kus pa­si­ra­šy­ti, V.Ur­bo­na­vi­čius esą pa­reiš­kęs: „Ne­su­tin­ki pa­si­ra­šy­ti, va­di­na­si, išei­ni sa­vo no­ru ir tau nie­kas ne­prik­lau­so.“ TŠC dar­buo­to­jams iš­reiš­kus ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, kad jų duo­ me­nys ir ki­ta kon­fi­den­cia­li in­ for­ma­ci­ja vie­ši­na­ma pa­ša­li­niam as­me­niui – V.Ur­bo­na­vi­čiui, nau­ jo­ji di­rek­to­rė pa­reiš­kė, kad V.Ur­ bo­na­vi­čius at­sto­vau­ja jai – kon­ sul­tuo­ja tei­si­niais klau­si­mais.

Dar­buo­to­jai pik­ti­no­si, kad V.Ur­ bo­na­vi­čius nie­kam ne­pri­sis­ta­

Aps­kun­dė teis­mui

Tai už­rūs­ti­no ta­ry­bos na­rį – jis Eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mą rug­ sė­jo pra­džio­je ap­skun­dė teis­mui.

Pa­sak Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­ko G.Ru­džio­nio, ku­ris, be­je, ir­gi yra opo­zi­ci­jo­je, vi­sos šios is­ to­ri­jos bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti, jei V.Ur­bo­na­vi­čius bū­tų pa­smai­ li­nęs lie­žu­vį bend­rau­da­mas su TŠC dar­buo­to­jais, ku­rių dau­gu­ ma – mo­te­rys. „Ži­not, kaip su mo­te­ri­mis, aš griež­tai na­mie pa­sielg­siu su žmo­ na, tai man ne Eti­kos ko­mi­si­ja, bet kep­tu­vė į kak­tą bus. Vy­rą ga­li pa­ va­din­ti ir plū­gu, o mo­te­riai pa­sa­ kyk ką nors ne taip, tai ga­li liūd­nai baig­tis. Ma­tyt, jis ir pa­da­rė to­kią klai­dą“, – sa­kė G.Ru­džio­nis.

Špy­ga: VDAI spe­cia­lis­tai dar­že­lį lan­kan­čių vai­kų tė­ve­liams re­ko­men­duo­j

pra­šo­mų ne­sant tei­sė­to tiks­lo ir tei­si­nio pa­grin­do.

Sa­vi­val­dy­bės gud­ry­bėms Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Gud­ry­bės tė­ve­lius šo­ki­ra­vo

Dau­gu­mą sos­ti­nė­je į dar­že­lius vai­kus lei­džian­čių tė­ve­lių su­krė­tė nau­jie­na, kad jie pri­va­lo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei duo­ti ata­skai­tą – ku­rią gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir ko­kias pa­ja­mas dek­la­ruo­ja. Ta­čiau, vals­ ty­bės spe­cia­lis­tų ir pri­va­čių tei­si­ nin­kų tei­gi­mu, rei­ka­lau­ti to­kios in­ for­ma­ci­jos yra vi­siš­kai ne­tei­sė­ta ir taip pa­žei­džia­mos pi­lie­čių tei­sės. „Pa­si­pik­ti­nau vos iš­gir­du­si pra­ šy­mą. Rei­ka­la­vi­mas bū­tų nor­ma­ lus, jei rei­ka­lau­tų tik fak­to apie su­ mo­kė­tą gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį (GPM), o ne konk­re­čios su­mos – kiek su­mo­kė­ta GPM. Ma­nau, kad mū­sų tei­sės, be abe­jo, pa­žei­džia­ mos. Jei sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų tei­sę į šią in­for­ma­ci­ją, bū­tų krei­pu­sis į Vals­ty­bi­nę mo­kes­čių ins­pek­ci­ją“, – pik­ti­no­si vil­nie­tė dar­že­li­nu­ko ma­ma Vil­ma.

Mo­te­ris, vos ga­vu­si to­kį pra­šy­ mą, su­si­sie­kė su Vil­niaus sa­vi­val­ dy­be, as­mens duo­me­nų ap­sau­gos tar­ny­ba ir Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja.

Dar­že­li­nu­ko ma­ma ne­kly­do – rei­

ka­la­vi­mas pa­teik­ti pa­žy­mą jau bu­ vo at­šauk­tas.

Klau­sant sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­jų, skau­džiau­sia, kad vi­są kal­tę jie su­ver­ čia dar­že­liams.

Įsa­kė me­ras

Tie­sa, mo­te­rį įskau­di­no ir ki­tas šios si­tua­ci­jos niuan­sas. „Klau­sant sa­vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jų, skau­džiau­sia, kad vi­są kal­tę jie su­ver­čia dar­že­liams. At­seit, rei­ kė­jo pa­žy­mos iš dar­bo­vie­tės – ku­ ria­me mies­te GPM su­mo­kė­tas. Bet tai vi­siš­ka ne­są­mo­nė – bu­vo pra­ šy­mas pri­sta­ty­ti FR0573 for­mą, bet šią for­mą pil­do, jei aš ne­klys­tu, ne darb­da­vys, o pa­ts as­muo. Ne­ga­na to, auk­lė­to­joms, ne­su­rin­ku­sioms šių pa­žy­mų, bu­vo gra­si­na­ma bau­ do­mis. Taip išei­na, kad dar­že­lių di­rek­to­rės bend­ru su­ta­ri­mu nu­ spren­dė pra­šy­ti FR0573 for­mos...

La­bai abe­jo­ti­na, kad jos pa­čios su­

si­gal­vo­jo“, – su kar­čia iro­ni­ja pa­ sa­ko­jo mo­te­ris.

Kal­bin­ta vie­no Vil­niaus mies­ to lop­še­lio-dar­že­lio di­rek­to­rė pa­ reiš­ki­mą, kad pa­žy­mos yra dar­že­lių va­do­vų iš­mo­nė, lai­ko ne­są­mo­ne, nes spren­di­mas bu­vo priim­tas esą Vil­niaus me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko va­lia spe­cia­lia­me pa­si­ta­ri­me, o dar­že­lių at­sto­vams tik pa­ves­ta tai vyk­dy­ ti. Ta­čiau, kad ir kaip bū­tų keis­ta, pro­ble­mos šio­je si­tua­ci­jo­je neįž­ vel­gia. „Pa­žy­mo­je ne­rei­kia įra­šy­ti jo­kių tiks­lių pa­ja­mų, tik mies­tą, sa­vi­val­ dy­bę, ku­riai iš­skai­čiuo­tas ir su­mo­ kė­tas pa­ja­mų mo­kes­tis. Tai iš­duo­ da darb­da­vys. Nė­ra čia pro­ble­mos.

To­dėl, kad šiuo at­ve­ju kal­ba­ma apie tai, jog Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bė ne­su­ren­ka mo­kes­čių“, – aiš­ki­ no dar­že­lio di­rek­to­rė.

Pa­no­ro dau­giau, ne­gu rei­kia

Vals­ty­b i­n ė duo­m e­n ų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja (VDAI) „Vil­niaus die­ nai“ pa­tvir­ti­no, kad jau su­lau­kė ne­ma­žai pa­si­pik­ti­nu­sių gy­ven­to­ jų už­klau­sų dėl to­kios nau­jo­vės.

Ins­pek­ci­jos tei­gi­mu, toks pra­šy­ mas dar­že­lių auk­lė­ti­nių tė­vams

Komentarai Ry­tis Mar­tin­kė­nas Ad­vo­ka­t ų kon­to­ros SO­R AI­N EN tei­si­n in­kas

F Ver­dik­tas: Vil­niaus ta­ry­bos Eti­kos ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad V.Ur­bo­na­vi­

čius „pa­žei­dė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­so 4 straips­nio 3, 5, 7 ir 9 punk­tų rei­ka­la­vi­mus“. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

i­zi­nio as­mens pa­ja­mų dek­ la­ra­ci­jos, ku­r io­se at­si­spin­ di as­mens per me­tus gau­tos pa­ja­mos, dar­bo­vie­tė ir ki­ti fi­ nan­si­niai duo­me­nys, nea­be­jo­ti­nai yra as­mens pri­va­tūs duo­me­nys, ku­rių ap­ sau­gą už­tik­ri­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mas. Šia­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ti pa­ grin­dai, ku­riais va­do­vau­jan­tis ga­li bū­ti tei­sė­tai ren­ka­mi ir tvar­ko­mi fi­zi­nių as­

me­nų duo­me­nys. Vis­gi as­mens pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jos ir juo­se esan­tys duo­me­nys ga­li bū­ti tvar­ko­mi, jei pa­gal įsta­ty­mus duo­me­nų val­dy­to­jas yra įpa­rei­go­tas tvar­ky­ti to­kius as­mens duo­me­nis.

Ka­dan­gi nei vai­kų dar­že­liai, nei sa­vi­ val­dy­bė ne­tu­ri įga­lio­ji­mų įsta­ty­miš­kai nu­sta­ty­ti pa­rei­gą rink­ti to­kią in­for­ma­ ci­ją, rei­ka­la­vi­mas pa­teik­t i fi­nan­si­nes dek­la­ra­ci­jas lai­ky­ti­nas ne­tei­sė­tu. Dar­ že­liai tė­vų fi­nan­si­nių dek­la­ra­ci­jų ga­lė­ tų rei­ka­lau­ti tik tuo at­ve­ju, jei­gu tai bū­ tų nu­ma­ty­ta įsta­ty­mo lyg­mens tei­sės ak­te, ku­rį ga­li priim­ti tik Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Sei­mas.

Žil­vi­nas Sta­šai­tis Tei­si­n in­kas

M

a­no ma­ny­mu, tai ne­vi­siš­ kai tei­sė­ta ir to­kios ga­lios sa­vi­val­dy­bė ar­ba me­ras ne­tu­ri. As­mens duo­me­ nis sau­go As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mas ir, no­rint gau­ti pri­ va­čius as­mens duo­me­nis, rei­kė­tų, kad as­muo sa­va­no­riš­kai juos teik­tų. Jei­gu as­muo jų ne­tei­kia, pri­vers­ti jį ga­li­ma tik tam tik­rų tei­sės ak­tų pa­grin­du. To­kio įsta­ty­mo, ku­ris įpa­rei­go­tų juos pa­teik­ti šią in­for­ma­ci­ją, nė­ra. Jei­gu sa­vi­val­dy­bė

7

rugsėjo 12–18, 2013

miestas

12p.

Ar Lietuva tebeturi elektros rezervą?

Neį­ga­lūs mero pa­ža­dai neį­ga­lie­siems Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Ar­ba Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­ kas šiek tiek pa­me­la­vo, ar­ba jo pa­ ve­di­mų neį­gy­ven­di­na sa­vi­val­dy­ bės val­di­nin­kai? Blo­giau­sia, kad dėl to nu­ken­čia vie­na jaut­riau­sių vi­suo­me­nės gru­pių – neį­ga­lie­ji.

Me­ras pa­sku­bė­jo pa­si­gir­ti

j­a ne­teik­ti dek­la­ra­ci­jų, ki­tų duo­me­nų, Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

– at­kir­tis tei­kia­mas re­mian­tis mies­to me­ ro A.Zuo­ko pa­si­ta­ri­mo pro­to­ko­ lu. De­ja, šis pa­si­ta­ri­mo pro­to­ko­las nė­ra tin­ka­mas tei­si­nis pa­grin­das rink­ti to­kius duo­me­nis ir tė­ve­liai to­kių duo­me­nų teik­ti tik­rai ne­pri­ va­lo. „Dar­že­lių va­do­vai tė­vų pa­pra­šė pa­teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jos for­mą FR0573, ku­rio­je nu­ro­dy­ta, kiek as­ muo su­mo­kė­jo pa­ja­mų mo­kes­čio.

VDAI nuo­mo­ne, pra­šo­ma per­tek­li­ nės in­for­ma­ci­jos“, – aiš­ki­no VDAI spe­cia­lis­tai.

Pa­gal ša­lies įsta­ty­mus duo­me­nys apie dar­že­lį lan­kan­čių vai­kų tė­vų iš­skai­čiuo­tą bei su­mo­kė­tą pa­ja­mų mo­kes­tį lai­ko­mi as­mens duo­me­ni­ mis ir ga­li bū­ti tei­kia­mi tik As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­ mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. Toks mies­to sa­vi­val­dy­bės pra­šy­mas nea­ti­tin­ka tei­sė­to as­mens duo­me­nų tvar­ky­ mo kri­te­ri­jų ir ap­skri­tai ne­ga­li bū­ ti lai­ko­mas tei­sė­tu. Šia pro­ble­ma rim­tai su­si­rū­pi­nę VDAI spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja dar­že­lį lan­kan­čių vai­kų tė­ve­liams dek­la­ra­ci­jų, ki­tų duo­me­nų, pra­šo­ mų ne­sant tei­sė­to tiks­lo ir tei­si­nio pa­grin­do, ne­teik­ti.

priim­tų ko­kį po­tvar­kį ar nu­ta­ri­mą, kad tė­vai pri­va­lo tą in­for­ma­ci­ją pa­teik­ti, ma­ nau, toks po­tvar­kis bū­tų ne­tei­sė­tas.

Toks klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti spren­džia­ mas įsta­ty­mų, o ne ko­kių nors sa­vi­val­ dy­bės tvar­kų ly­giu. Bet, ma­no ži­nio­mis, ne­tgi nė­ra to­kio sa­vi­val­dy­bės po­tvar­ kio. Ad­mi­nist­ra­ci­jos įsa­ky­me dėl vai­kų priė­mi­mo į vai­kų dar­že­lius to­kio rei­ka­ la­vi­mo ir­gi nė­ra. Tai dar kar­tą pa­tvir­ti­na nuo­mo­nę, kad toks rei­ka­la­vi­mas ne­tei­sė­ tas. Jei­gu tė­vai ne­teiks in­for­ma­ci­jos, san­ kci­jų jiems pa­teik­ti ne­bus ga­li­ma. Vai­ko priė­mi­mas į dar­že­lį ne­tu­rė­tų bū­ti su­si­jęs su tė­vų gau­na­mo­mis pa­ja­mo­mis.

Dau­giau nei prieš sa­vai­tę tie­sio­gi­ nia­me ra­di­jo ete­ry­je sos­ti­nės me­ ras A.Zuo­kas ti­ki­no, kad jo va­ do­vau­ja­ma sa­vi­val­dy­bė krei­pė­si į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją su klau­ si­mu dėl ga­li­my­bės pa­keis­ti Ke­lių eis­mo tai­syk­les (KET) neį­ga­lių­ jų nau­dai. Me­ras tvir­ti­no sie­kian­ tis, kad neį­ga­lie­ji ga­lė­tų va­žiuo­ti au­to­bu­sams skir­to­mis juos­to­mis.

Poel­gis pa­gir­ti­nas, ta­čiau gai­la, kad jo ne­bu­vo. Į ra­di­jo ete­rį skam­bi­nęs neį­ga­lus mies­tie­tis An­ta­nas į me­rą krei­pė­si to­kiu klau­si­mu: „Aš esu neį­ga­lus ir yra la­bai daug neį­ga­lių­jų, va­ži­nė­ jan­čių ve­ži­mė­liuo­se. Ma­no pra­šy­ mas bū­tų, kad neį­ga­lie­siems bū­tų leis­ta va­žiuo­ti juos­ta, ku­ria va­žiuo­ ja ir vie­ša­sis trans­por­tas. Neį­ga­lia­ jam la­bai sun­ku pa­siek­ti sto­te­lę, jei jis su ve­ži­mė­liu. O nuo sto­te­lės dar rei­kia kur nors pri­va­žiuo­ti. Ka­dan­ gi de­ga­lai la­bai bran­gūs, ga­lė­tu­mė­ te priim­ti tai­syk­les, kad neį­ga­lie­ji ga­lė­tų va­žiuo­ti šia juos­ta.“ Į klau­si­mą A.Zuo­kas at­sa­kė pri­ ta­ria­mai ir ti­ki­no, kad jau yra pra­ dė­jęs tuo rū­pin­tis: „Ir anks­čiau į mus yra krei­pę­si su to­kiais pa­siū­ ly­mais. De­ja, kol kas nė­ra to­kios ga­li­my­bės, nes to­kią išim­tį tu­ri nu­ma­ty­ti KET. Ta­čiau sa­vi­val­dy­

bė jau krei­pė­si į Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ją, ir ti­ki­mės, kad mi­nis­te­ri­ ja įver­tins šį pra­šy­mą. Pa­tik­rins jį sau­gaus eis­mo po­žiū­riu, pa­tiks­lins KET ir šio­mis ke­lių eis­mo juos­to­ mis ga­lė­tų va­žiuo­ti žmo­nės, tu­rin­ tys ne­ga­lią.“ Ta­čiau „Vil­niaus die­nai“ Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kė at­ sa­ky­mą, nea­ti­tin­kan­tį A.Zuo­ko žo­džių: „In­for­muo­ja­me, kad Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja nė­ra ga­vu­si Vil­niaus mies­to me­ro krei­pi­mo­si mi­nė­tu klau­si­mu.“

Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ja nė­ra ga­ vu­si Vil­niaus mies­ to me­ro krei­pi­mo­si mi­nė­tu klau­si­mu.

Nie­ko keis­ti ne­ža­da

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos spe­cia­ lis­tų tei­gi­mu, dėl A juos­tų (au­ to­bu­sams skir­tų juos­tų gat­vė­se) ženk­li­ni­mo spren­di­mus prii­ma ke­lio sa­vi­nin­kas, šiuo at­ve­ju – Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė. Taip pat bu­vo paaiš­kin­ta, kad Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­ tai, teik­da­mi siū­ly­mus dėl A juos­ tų ženk­li­ni­mo, pa­tys tu­ri įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes, t. y. trans­por­ to srau­tus, gat­vių ypa­ty­bes ir ki­ tus niuan­sus, to­dėl ga­li nu­spręs­ti skir­tin­gai žy­mė­ti A juos­tas.

Kaip ir vi­suo­se ki­tuo­se mies­tuo­ se, Vil­niu­je pa­gal KET nuo­sta­tas vai­ruo­to­jams lei­džia­ma va­žiuo­ti 4+ pa­žy­mė­to­mis juos­to­mis, jei­gu

Rea­ly­bė: šiuo me­tu au­to­bu­sams skir­to­mis juos­to­mis neį­ga­lie­siems

va­žiuo­ti drau­džia­ma.

au­to­mo­bi­ly­je yra ke­tu­ri ir dau­giau as­me­nų, taip pat lei­džia­ma dvi­ra­ čiams bei mo­pe­dams va­žiuo­ti A sim­bo­liu pa­žy­mė­to­mis juos­to­ mis. Elekt­ro­mo­bi­lius vai­ruo­jan­tys as­me­nys au­to­bu­sų juos­to­mis tu­ri tei­sę va­žiuo­ti tik ta­da, kai A juos­ tos pa­žy­mė­tos ir spe­cia­liu elekt­ ro­mo­bi­lio sim­bo­liu.

Vis dėl­to me­ras ne­suk­ly­do dėl vie­no – pa­gal KET nuo­sta­tas neį­ ga­lie­siems va­žiuo­ti A juos­to­mis drau­džia­ma, ir kol kas Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­ja ne­si­ruo­šia da­ry­ti ko­kių nors pa­kei­ti­mų.

Kaip į sie­ną

Pa­sak neį­ga­lių­jų at­sto­vų, tai ne pir­mas kar­tas, kai sa­vi­val­dy­bės va­do­vai jiems ką nors pa­ža­da, o pa­skui pa­mirš­ta. „Mes krei­pė­mės į me­rą, kad neį­ ga­lių­jų drau­gi­joms iš­duo­tų spe­cia­ lias kor­te­les. Ka­dan­gi mes at­sto­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

vau­ja­me neį­ga­lie­siems, no­rė­jo­me or­ga­ni­za­ci­jai pa­rū­pin­ti kor­te­lių, ku­rios su­teik­tų lei­di­mą su­sto­ti bet kur, kur neį­ga­lie­siems pa­to­gu iš­lip­ti.

Kor­te­lės ne­bu­vo iš­duo­tos“, – tei­gė Vil­niaus mies­to neį­ga­lių­jų drau­gi­jos va­do­vė Jad­vy­ga Ra­sovs­ka­ja.

Ji taip pat pri­si­mi­nė, kad Vil­ niaus neį­ga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jų fo­ ru­me bu­vo kreip­ta­si į sa­vi­val­dy­bę dėl trans­por­to sto­vė­ji­mo, dėl po­ lik­li­ni­kų ir ki­tų šiai jaut­riai vi­suo­ me­nės gru­pei svar­bių da­ly­kų. „Mums bu­vo pa­ža­dė­ta, kad ap­ svars­tys, bet taip jo­kio spren­di­ mo ir ne­su­lau­kė­me“, – nu­si­vy­lu­si kal­bė­jo J.Ra­sovs­ka­ja. Įdo­mu ir tai, kad pa­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė „Vil­niaus die­ nos“ klau­si­mus, su­si­ju­sius su šia te­ma, bu­vo lin­ku­si ig­no­ruo­ti ir ofi­cia­laus at­sa­ky­mo dėl me­ro ke­ ti­ni­mų pa­dė­ti neį­ga­lie­siems ne­ pa­tei­kė.

Gy­dy­mo įstai­goms ge­res­nių die­nų ne­ma­ty­ti Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

San­ta­riš­kių gy­dy­to­jai su­si­tai­kė su tuo, kad dėl pi­ni­gų sty­giaus bu­ vo pri­vers­ti ei­ti ne­mo­ka­mų ato­ sto­gų. Ta­čiau svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­ kai­tis ne­ga­li pa­ža­dė­ti, kad pa­dė­tis ne­si­kar­tos.

Ter­mi­ną pra­tę­sė

San­ta­riš­kių kli­ni­kų gy­dy­to­jų aist­ ros dėl pri­vers­ti­nių ato­sto­gų ki­ lo va­sa­ros pra­džio­je, kai su­ma­žė­jo asig­na­vi­mai iš Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos. Bu­vo ga­li­ma rink­tis iš dvie­ jų blo­gy­bių: gau­ti lai­ki­nai su­ma­ žin­tas al­gas ar­ba 10 die­nų ke­liau­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­gų. Dar­buo­to­ jų skai­čia­vi­mais, ža­la dėl pa­sta­ro­ jo pa­si­rin­ki­mo ma­žes­nė, tad pa­si­ rink­tas bū­tent jis.

San­ta­riš­kių kli­ni­kų vy­riau­sio­ sios spe­cia­lis­tės ry­šiams su vi­suo­ me­ne Gi­ta­nos Le­tu­kie­nės tei­gi­mu, di­de­lio dar­buo­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­ mo dėl poil­sio už dy­ką nė­ra. Be to, ato­sto­gų ter­mi­nas pra­tęs­tas iki šių me­tų pa­bai­gos ir ato­sto­gau­ti ga­li­ ma ne­bū­ti­nai vi­sas die­nas iš kar­ to, kad fi­nan­si­niai nuo­sto­liai bū­tų ma­žes­ni. Ta­čiau kai ku­rie ato­sto­ gas spe­cia­liai iš­nau­do­jo va­sa­rą, kad nuo­sto­lių ne­pa­tir­tų šil­dy­mo se­zo­nu. „Dar­buo­to­jų per vi­sas San­ta­riš­ kes yra 5 tūkst., ir pa­da­ry­ta taip, kad ka­da kam pa­to­gu, kas ka­da no­ri, ta­da ir pa­si­ren­ka ato­sto­gau­ ti. Yra žmo­nių, ku­rie tų 10 die­nų

dar neiš­bu­vę. Aš, pa­vyz­džiui, ši­ tas ato­sto­gas jau iš­nau­do­jau, ne­ lau­kiau ru­dens“, – pa­sa­ko­jo G.Le­ tu­kie­nė.

Ta­čiau tai per­me­ta­ma ant gy­dy­to­ jų pe­čių ir sa­ko­ma, kad jie la­biau­ siai ko­rum­puo­ti, dėl to to­kios ei­lės su­si­da­ro. Čia toks ra­tas, jau nu­si­ bo­do, kad vis­kas – į tuos pa­čius var­tus, kad mes esam nu­si­kal­tė­ liai“, – pik­ti­no­si B.Mar­ke­vič.

Es­mi­nis skai­čius – 0,89 ba­lo

Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos Vil­ niaus fi­lia­lo ta­ry­bos na­rės Bo­že­nos Mar­ke­vič tei­gi­mu, įstai­gos va­do­ vy­bės dėl ne­pa­to­gu­mų nie­kas ne­ kal­ti­na. Prob­le­ma esą ta pa­ti vi­so­je ša­ly­je – ne­tin­ka­mas fi­nan­sa­vi­mo reg­la­men­tas, sa­vai­me su­ku­rian­tis gy­dy­mo įstai­gų sko­lą. „Nė­ra taip, kad už pa­slau­gą mo­ka­ma li­tas už li­tą, mo­ka­ma pa­gal ba­lo ver­tę, ku­ri šian­dien yra 0,89. Tai­gi, jei iš­leis­ta su­ma yra 3 tūkst. li­tų, ją rei­kia dau­gin­ ti iš 0,89 ir iš kar­to su­mo­kant už pa­slau­gas su­si­da­ro mi­nu­sas. Ant­ ras da­ly­kas – nuo­sto­lių su­si­da­ro dėl to, kad pas mus pa­ten­ka la­bai sun­kių pa­cien­tų, į ku­riuos daug in­ves­tuo­ja­ma, są­nau­dos di­džiu­ lės, bet su­mo­ka­ma ta su­ma, ku­ri nu­sta­ty­ta Li­go­nių ka­sos“, – aiš­ ki­no B.Mar­ke­vič.

Ji sa­kė su­pran­tan­ti, kad rei­kia­ mų lė­šų ga­li trūk­ti, ta­čiau gy­dy­ to­jai už­kliū­va Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ja, kai da­lis kal­ tės esą ver­čia­ma pa­tiems gy­dy­to­ jams ir ne­sa­ko­ma vi­sos tie­sos. „Ne­rei­kia pa­cien­tams į akis me­ luo­ti, kaip mi­nis­te­ri­ja sa­ko, kad ab­so­liu­čiai už vis­ką Li­go­nių ka­ sa su­mo­ka. Tai ne­tie­sa, ji su­mo­ka 0,89 ba­lo ver­tės, o ją rei­kia dau­ gin­ti iš tos su­mos. Ar­ba tie­siog rei­kia tie­siai švie­siai pa­sa­ky­ti,

Per­mai­nų ža­dė­ti bi­jo

Prob­le­mos: me­di­kai pik­ti­na­si,

kad, su­ma­ži­nus fi­nan­sa­vi­mą gy­ dy­mo įstai­goms, pa­cien­tų aky­se jie li­ko kal­čiau­si, ta­čiau svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nist­ras di­des­ nių per­mai­nų ne­ža­da.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

kad biu­dže­tas yra kiau­ras, ski­ria­ mas ne­pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas ir kai ku­rios pla­ni­nės pa­slau­gos bus gau­tos vė­liau, ne­gu pri­klau­so.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n ist­ras V.P.And­riu­kai­tis, pa­klaus­tas, ar įma­no­ma ge­riau su­ba­lan­suo­ti gy­ dy­mo įstai­goms ski­ria­mą fi­nan­ sa­vi­mą ir kils­te­lė­ti da­bar esan­tį ba­lą, ti­ki­no, kad „vis­kas esą pri­ klau­so nuo ša­lies eko­no­mi­nių ro­ dik­lių“.

Mi­nist­ro tei­gi­mu, per kri­zę pa­ ma­žin­tas ba­las lei­do neuž­da­ry­ti gy­dy­mo įstai­gų ir iš­veng­ti ma­si­nio gy­dy­to­jų at­lei­di­mo. Ta­čiau per­nai Lie­tu­vai priė­mus Fis­ka­li­nio sta­bi­ lu­mo pa­ktą pa­dė­tis esą dar la­biau komp­li­ka­vo­si. „Pas­kui Lie­tu­va įsi­pa­rei­go­jo priim­ti ir kons­ti­tu­ci­nį įsta­ty­mą, ku­ris re­gu­liuo­tų mū­sų mak­roe­ko­ no­mi­nius ro­dik­lius pri­klau­so­mai nuo eu­ro zo­nos ro­dik­lių. Šis griež­ tas įsta­ty­mų re­gu­lia­vi­mas, ku­ris nu­sta­to ša­lies de­fi­ci­to ri­bas, įsi­ga­ lio­jo nuo šių me­tų sau­sio 1 d. Pa­gal šį įsta­ty­mą Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) re­zer­ vas įtrau­kia­mas į vals­ty­bės sko­lą.

Iki praė­ju­sių me­tų jį bu­vo ga­li­ma nau­do­ti ne­tgi mi­nist­ro spren­di­mu, o nuo šių me­tų jis įskai­čiuo­ja­mas į ša­lies de­fi­ci­to ro­dik­lius“, – apie esą su­riš­tas mi­nis­te­ri­jos ran­kas kal­bė­jo V.P.And­riu­kai­tis.

8

rugsėjo 12–18, 2013

tema

Ki­no ro­man­ti­kas A.Žeb­riū­nas ieš Šeš­ta­dienį Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pinės pri­glaus ži­nomą Lie­tu­vos ki­no re­ži­sie­ rių, sce­na­ristą Arūną Žeb­riūną. Jis mirė sos­tinė­je rugsė­jo 9-ąją nuo vėžio. Ki­no meist­rui bu­vo 83-eji.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Įnešė daug nau­jo­vių

„Vel­nio nuo­ta­ka“, „Rie­šutų duo­ na“, „Tur­tuo­lis varg­šas...“, „Ke­ lionė į rojų“, „Gra­žuolė“, „Pas­ku­ tinė ato­stogų die­na“, „Sek­lio Ka­lio nuo­ty­kiai“ – tai fil­mai, ku­riuos su­ kūrė A.Žeb­riū­nas ir ku­riuos matė ne vie­na Lie­tu­vos žiū­rovų kar­ta.

Ne vieną nau­jovę A.Žeb­riū­nas įnešė į Lie­tu­vos kiną. Jis – vie­nin­te­ lis lie­tu­vių re­ži­sie­rius, su­kūręs tiek daug filmų vai­kams ir apie vai­kus.

Juo­se daug fi­lo­so­fin ­ ių ap­mąstymų apie gėrį, blogį, sva­jo­nes. Re­ži­sie­rius kūrė šviesų ir poe­tišką kiną. Svar­ biau­sia, sa­vo juos­to­se žiū­ro­vams ne­bru­ko pri­mestų ano me­to ver­ty­ bių, ne­šlo­vi­no so­vie­tinės sis­te­mos ir Ko­mu­nistų par­ti­jos veikėjų.

Taip pat A.Žeb­riū­nas – iki šiol vie­nin­te­lis lie­tu­vių re­ži­sie­rius, su­ kūręs ki­no miu­ziklą. Tai – „Vel­nio nuo­ta­ka“ pa­gal Via­čes­la­vo Ga­ne­li­ no mu­ziką. Sa­vo vertės ir ak­tua­lu­ mo ši juos­ta nėra pra­ra­du­si iki šiol.

Re­ži­sie­rius ki­nui at­ra­do dvi žiū­rovų pamėg­tas gra­žias mo­te­ris – Vai­ vą Mai­ne­lytę „Vel­nio nuo­ta­ko­je“ ir Nelę Sa­vi­čen­ko se­ria­le „Tur­tuo­ lis varg­šas...“.

Pa­gal­ba – tie­siai į aikš­telę

No­va­to­rius: ne vieną nau­jovę A.Žeb­riū­nas įnešė į Lie­tu­vos kiną. Svar­

biau­sia, sa­vo juos­to­se žiū­ro­vams ne­bru­ko pri­mestų ano me­to ver­ty­ bių, ne­šlo­vi­no so­vie­tinės sis­te­mos veikėjų. Šarūno Mažeikos / BFL nuo­tr.

Ar­chi­tek­to duo­nos ne­ra­ga­vo A.Žeb­riū­nas gimė 1930 m. rugpjū­čio 8 d. Kau­ne. 1955 m. tuo­me­čia­me Dai­ lės ins­ti­tu­te baigęs ar­chi­tektūrą, ga­ vo pa­sky­rimą dirb­ti dai­li­nin­ku Lie­tu­ vos ki­no stu­di­jo­je. Ta­čiau ta­po ne ki­no dai­li­nin­ku, o re­ži­sie­riu­mi. Sa­vo juos­to­ se pra­dėjęs kalbė­ti apie tie­sos ir gėrio ieš­ko­to­jus, vėliau ne­ma­žai filmų jis su­ kūrė vai­kams. Ta­čiau juos va­di­no fil­ mais suau­gu­sie­siems apie vai­kus.

sie­rių – Didįjį pri­zą Kanų (Prancū­zi­ja) jau­ni­mo filmų fes­ti­va­ly­je.

Už filmą „Gra­žuolė“ re­ž i­sie­rius ir pa­ grin­dinė jo ak­torė – ma­žo­ji In­ga Mic­ kytė – ap­do­va­no­t i IV sąjun­g i­nia­me ki­no fes­t i­va­ly­je Mins­ke (1970 m.). „Nak­t i­bal­da“ ap­do­va­no­ta dip­lo­mu už kūry­bi­nius ieš­ko­ji­mus VII sąjun­ gi­n ia­me ki­no fes­t i­va­ly­je Ba­k u, o 1974 m. su­kur­tas ki­no miu­zik­las „Vel­ Lie­t u­vo­je pra­si­dėjus At­g i­m i­mui, ki­ nio nuo­ta­ka“ – IX sąjun­gi­nia­me ki­no no me­n i­n in­kas ak­t y­v iai da­ly­va­vo fes­ti­va­ly­je Frunzė­je. „Rie­šutų duo­na“ Lie­t u­vos Per­s it­var­k y­mo Sąjūdžio įver­tin­ta pri­zu už re­ž isū­ri­nio meist­ riš­ku­mo sa­vi­tumą XI sąjun­g i­nia­me veik­lo­je.

Per gy­ve­n imą A.Žeb­r iū­nas pelnė ki­no fes­ti­va­ly­je Je­re­va­ne. dau­gybę ap­do­va­no­jimų. Vien už fil­ Dau­giau­sia so­vietų lai­kais dirbęs re­ži­ mą „Pas­ku­tinė ato­stogų die­na“ (1964 sie­rius bu­vo įver­tin­tas ir šian­dienė­je m.) jis pelnė tris pri­zus: „Si­dab­ri­nes Lie­tu­vo­je. 2010 m. A.Žeb­riū­nas bu­vo bu­res“ Lo­kar­no (Švei­ca­ri­ja) ki­no fes­ ap­do­va­no­tas „Auk­sinės gervės“ sta­ ti­va­ly­je (1965 m.), pre­miją VI Bal­ti­jos, tulė­le už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus Bal­ta­ru­si­jos ir Mol­da­vi­jos ki­no fes­ti­va­ Lie­tu­vos ki­nui. 2011 m. jam skir­ta Na­ ly­je Ta­li­ne ir pir­ma­sis iš Lie­tu­vos re­ži­ cio­na­linė kultū­ros ir me­no pre­mi­ja.

„Ir pa­ts žmo­gus, ir jo ki­nas įdo­mus.

Todėl, kad jis bu­vo iš­sau­gojęs anų senų gerų ne­prik­lau­so­mybės lai­ kų dva­sią – bu­vo in­te­li­gen­tiš­kas, turė­jo sa­vo sti­lių. Tuo jis man im­ po­na­vo, – sakė ra­šy­to­jas Sau­lius Šal­te­nis, A.Žeb­riū­nui pa­rašęs filmų „Rie­šutų duo­na“ ir „Ke­lionė į rojų“ sce­na­ri­jus. – No­rint būti ge­ru re­ži­ sie­riu­mi, rei­kia būti as­me­ny­be. Jis ir bu­vo as­me­nybė. Jis darė tik­rus da­ly­kus – ne­kon­junktū­ri­nius, ne­ so­vie­ti­nius. Jis už­čiuopė žmo­gaus gry­nuolį.“ Pats A.Žeb­riū­nas la­bai ver­ti­no S.Šal­te­nio sce­na­ri­jus – vie­šai yra pa­reiškęs, kad tai ge­riau­sias Lie­ tu­vos ki­no sce­na­ris­tas.

Ra­šy­to­jas pri­si­minė, kad ne kar­ tą ano­ni­miš­kai A.Žeb­riū­nui yra at­ skubėjęs į pa­galbą. Būda­vo, rei­kia ką nors sku­biai pa­keis­ti. To­kiais at­ve­jais re­ži­sie­rius pa­si­telk­da­vo į pa­galbą S.Šal­tenį, o šis tie­siog fil­ ma­vi­mo aikš­telė­je pa­ko­re­guo­da­vo ki­to ra­šy­to­jo sce­na­rijų – su­kur­da­ vo ko­kias dvi nau­jas sce­nas.

Gi­li­no­si į gy­vu­lio cha­rak­terį

Did­žiulės sėkmės anuo­metė­je Lie­ tu­vo­je su­laukė ir „Rie­šutų duo­na“ – juos­ta apie meilę ir vai­dus, apie tie­ sos paieš­kas ir... karvę. A.Žeb­riū­nas už tos apy­sa­kos už­si­ka­bi­no, kai pa­ matė Jau­ni­mo teat­re pa­gal ją Da­lios Ta­mu­le­vi­čiūtės su­kurtą spek­taklį „Škac, mir­tie, vi­sa­dos škac“. Žiūrė­ da­mas spek­taklį, jis la­bai kva­to­jo.

Ar A.Žeb­riū­nas ir S.Šal­te­nis konf­lik­tuo­da­vo fil­ma­vi­mo aikš­

telė­je? „Ne, mes ne­kalbė­da­vo­me pa­kel­tais bal­sais. Aš – ne­konf­lik­ tiš­kas, o jis bu­vo in­te­li­gen­tiš­kas žmo­gus. Būda­vo vi­so­kių anek­do­ ti­nių si­tua­cijų, – pri­si­minė S.Šal­ te­nis. – Aš ne­ži­nau, ar į aikš­telę fil­muo­ti at­ves­da­vo tą pa­čią karvę, ar kitą, bet vis klaus­da­vau, ar jis ją įsidė­mi, ar jau­čia gy­vu­lio cha­rak­ terį. Mau­dy­da­vo ją šampū­nu, ta karvė būda­vo išp­raus­ta, gra­ži.

Pa­vy­ko jam tas fil­mas. Po kiek metų nu­va­žia­vau į Uteną – ute­niš­ kiai ant eže­ro kran­to reng­da­vo su­ si­ti­ki­mus ir kiną ro­dy­da­vo. Bi­jo­jau filmą žiūrė­ti – bu­vau tik jau­nystė­ je matęs. Ma­niau, bus la­bai pa­senęs.

Bet pa­ma­čius tos ma­no baimės iš­ sisk­laidė. Pa­ju­tau, kad ja­me yra kaž­ kas tik­ro.“ Aky­se pa­si­ro­dy­da­vo vel­niu­kai

„A.Žeb­riū­no ki­nas man pa­tin­ka sa­ vo ly­riš­ku­mu, poe­zi­ja. Man jis la­bai ar­ti­mas. Jo fil­mai – šviesūs, tei­kia žmo­gui viltį. Iš jo filmų nei­šei­da­ vai pra­stos nuo­tai­kos – at­virkš­ čiai, būda­vo leng­va šir­dy. Aš – už tai, kad me­nas žmo­gui teiktų viltį“, – sakė ak­torė V.Mai­ne­lytė. Jaut­rios sie­los ak­torę su­jau­di­no re­ži­sie­riaus – jos ki­no mo­ky­to­jo – mir­tis. „A.Žeb­riū­nas bu­vo įvai­ria­ly­pis.

Jis bu­vo reik­lus ir sau, ir ki­tiems. Iš pir­mo žvilgs­nio gal sudarė rūstaus žmo­gaus įspūdį. Bet kai nu­si­šyp­ so­da­vo ir aky­se pa­si­ro­dy­da­vo vel­ niu­kai, iš kar­to su­pras­da­vau, kad jis to rūstu­mo ir pik­tu­mo tu­ri ma­žiau, ne­gu at­ro­do“, – kalbė­jo ak­torė.

Vaiva Mai­ne­lytė:

Iš pir­mo žvilgs­nio jis sudarė rūstaus žmo­ gaus įspūdį. Bet kai nu­si­šyp­so­da­vo ir aky­se pa­si­ro­dy­da­vo vel­niu­kai, su­pras­da­ vau, kad jis to rūstu­ mo ir pik­tu­mo tu­ri ma­žiau, ne­gu at­ro­do.

Fil­mas „Vel­nio nuo­ta­ka“, ku­ria­ me V.Mai­ne­lytė su­vai­di­no malū­ ni­nin­ko Bal­ta­ra­gio duk­terį gra­ žuolę Jurgą, – jos vi­zi­tinė kor­telė. „A.Žeb­riū­nas ma­no kūry­binė­je biog­ra­fi­jo­je turė­jo ypa­tingą vaid­ menį“, – ne­slėpė ir pa­ti ak­torė.

Ek­ra­nuo­se pa­si­rod­žius „Vel­nio nuo­ta­kai“ jai pa­si­pylė pa­si­ūlymų iš įvai­rių ki­no stu­dijų.

Kur­ti „Vel­nio nuo­taką“ vi­sai kūry­bi­nei ko­man­dai bu­vo įdo­mu, nes tai bu­vo dar ne­ban­dy­ta sri­tis.

Nė vie­nas iš dra­mos teat­ro ak­to­ rių miu­zik­le ne­bu­vo vai­dinęs. Tos sce­nos, ku­rios turė­jo būti fil­muo­

Įver­ti­ni­mas: did­žiulės sėkmės su­la

karvę. Pag­rin­di­nius vaid­me­nis at­li­ko

ja­mos ry­toj, būda­vo re­pe­tuo­ja­mos jau iš va­ka­ro. „Ka­dan­gi vi­si gy­ve­no­me vieš­ bu­ty­je, va­ka­re su­si­rink­da­vo­me į jo kam­barį, ap­tar­da­vo­me būsimą sce­ ną – kaip jis norėtų ją fil­muo­ti, kaip mes įsi­vaiz­duo­ja­me. Kai ką ne­tgi pa­ re­pe­tuo­da­vo­me, tuo la­biau kad vi­ si turė­jo­me iš­mok­ti sa­vo ari­jas. Ki­ tą dieną ži­no­da­vo­me, kas ką da­ro.

Ta­čiau daž­nai būda­vo ir imp­ro­vi­za­ cijų – aikš­telė, gam­ta, natū­ra kar­tais daug ką kei­čia. Bet esmę vi­sa­da pa­ gau­da­vo­me“, – pa­sa­ko­jo ak­torė.

O da­bar pa­da­ryk prancū­ziš­kai

Re­ži­sie­rius bu­vo di­de­lis es­te­tas, la­ bai jautė saiką, nie­ka­da ne­leis­da­vo per­vai­din­ti, per­spaus­ti. Jis mokė­ da­vo po re­pe­ti­ci­jos ki­taip – ne­ tra­di­ciš­kai – ak­to­riui pa­sa­ky­ti, ko reikėtų. Vai­vai sa­ky­da­vo: „Vis­kas ge­rai, tu čia viską ne­blo­gai da­rai, o da­bar tai pa­da­ryk prancū­ziš­kai.“ „Tai bu­vo mūsų pa­slap­tis. Tai reiškė – su­vai­dink leng­viau, žais­ min­giau, sek­sua­liau. To­kios re­ ži­sie­riaus ir ak­to­riaus pa­slap­tys la­bai bran­gios. Ap­lin­kui nie­kas ne­ sup­ran­ta, ką jis sa­ko, o tu ži­nai“, – šyp­so­jo­si Vai­va.

Anais lai­kais „Vel­nio nuo­ta­ ka“ su­kėlė did­žiulį ažio­tažą. Kaip A.Žeb­riū­nas rea­ga­vo į šlovę? „Ku­ ris me­ni­nin­kas ne­si­džiaugs, jei­gu jo kūri­nys pa­vy­ko? – re­to­riš­kai klausė ak­torė. – Kai va­žinė­da­vo­

9

rugsėjo 12–18, 2013

tema

š­ko­jo švie­siųjų žmo­gaus pu­sių No­rint būti ge­ru re­ži­sie­riu­ mi, rei­kia būti as­me­ ny­be. Jis ir bu­vo as­ me­nybė.

Jis darė tik­rus da­ ly­kus. Jis už­čiuopė žmo­gaus gry­nuolį.

V.Mainelytė: „Sakydavo: „O da­bar tai pa­da­ryk prancū­ziš­kai“. Tai

bu­vo mūsų pa­slap­tis. Tai reiškė – su­vai­dink leng­viau, žais­min­giau, sek­sua­liau.“ Simono Švitros nuotr.

D.Katkus: „Vi­sos pa­nos žiūrė­da­vo į re­ži­sie­rius. Ta cheb­ra bu­vo in­

te­lek­tua­lai, ne su bet kuo bend­rau­da­vo. Jie mąstė daug pla­čiau.“

Simono Švitros nuotr.

aukęs A.Žeb­riū­no fil­mas „Rie­šutų duo­na“ – juos­ta apie meilę ir vai­dus, apie tie­sos paieš­kas ir...

Al­gir­das Latė­nas ir El­vy­ra Piš­ki­naitė. Šio fil­mo dar­bo mo­men­tus įam­ži­no Al­gi­man­tas Moc­kus.

me su fil­mu po Lie­tuvą, la­bai šil­tai būda­vo­me su­tik­ti. Vi­sa­da Arū­nas pa­si­džiaug­da­vo ir mūsų, ak­to­rių, dar­bais.“ Be Jur­gos „Vel­nio nuo­ta­ko­ je“, V.Mai­ne­lytė at­li­ko du vi­siš­kai skir­tin­gus vaid­me­nis dar ke­liuo­ se A.Žeb­riū­no fil­muo­se. „Tai man ir bran­gu, kad jis man pa­tikė­jo vi­sai skir­tin­gus, cha­rak­te­ri­nius, vaid­me­ nis: ir kau­bo­jiš­kos mo­ti­nos „Sek­lio Ka­lio nuo­ty­kiuo­se“, ir prancūzų kal­bos mo­ky­to­jos juos­to­je „Tur­ tuo­lis varg­šas...“. Ir vi­zua­liai jie bu­ vo vi­siš­kai ki­to­kie nei Jur­gos vaid­ muo“, – sakė ak­torė.

Ko­vo­jo dėl ak­to­rių atei­ties

N.Sa­vi­čen­ko, at­li­ku­si pa­grin­dinį vaid­menį A.Žeb­riū­no ke­tu­rių se­ rijų te­le­vi­zi­jos fil­me „Tur­tuo­lis varg­šas...“, kurį jis su­ko tuo­metės cent­rinės te­le­vi­zi­jos už­sa­ky­mu, sa­ kė, jog tas dar­bas – ryš­kiau­sias jos pri­si­mi­ni­mas. Tai bu­vo pa­ts pir­mas jau­nos ak­torės fil­mas, kur jai bu­vo pa­tikė­tas pa­grin­di­nis vaid­muo. O re­ži­sie­rius – ži­no­mas, pa­tyręs ki­ no meist­ras, au­to­ri­te­tas. „Aikš­telė­je A.Žeb­riū­nas bu­ vo kaip psi­cho­lo­gas – ir reik­lus, ir švel­nus, da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi ir iš­min­ti­mi. Ir man, ir Sau­liui Ba­ land­žiui, ir Liu­bo­mi­rui Lau­ce­vi­ čiui, ku­rie fil­ma­vomės ta­me se­ria­ le, jis linkė­jo tik­tai sėkmės. Man at­ro­do, kad tuo fil­mu mums bu­

Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­jaus rin­ki­nių nuo­tr.

vo ati­da­ry­ti var­tai į ki­tas ki­no stu­ di­jas, nes jis su­laukė did­žiulės sė­ kmės. Ži­nau, kad su Mask­va jam te­ko pa­ko­vo­ti dėl mūsų – jaunų ak­ to­rių“, – pri­si­minė N.Sa­vi­čen­ko. Įveikdavo Maskvos užtvankas

Ki­no meist­ras žval­gy­da­vo­si ne tik į pro­fe­sio­na­lius ak­to­rius. Jam, kaip ir italų ki­no le­gen­dai Fe­de­ri­co Fel­ li­ni, pa­tik­da­vo žmonės „iš gatvės“.

A.Žeb­riū­no juos­to­se „Sek­lio Ka­lio nuo­ty­kiai“ bei „Ke­lionė į rojų“ vai­ di­no ir di­ri­gen­tas Do­na­tas Kat­kus.

Anot jo, tuo­met ki­nas, jį kūrę re­ ži­sie­riai ir ak­to­riai bu­vo ypa­tin­gi žmonės – turė­jo kitą sta­tusą me­ ni­ninkų bend­ruo­menė­je. „Vi­sos pa­nos žiūrė­da­vo į re­ži­sie­ rius. Ta cheb­ra bu­vo in­te­lek­tua­ lai, ne su bet kuo bend­rau­da­vo. Jie mąstė daug pla­čiau. Vy­tau­tas Ža­ la­ke­vi­čius bu­vo vos ne pus­die­vis, A.Žeb­riū­nas – tru­putėlį ki­toks, – kalbė­jo Šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­ nio or­kest­ro va­do­vas ir di­ri­gen­ tas D.Kat­kus. – Sa­ky­čiau, A.Žeb­ riū­nas bu­vo sąži­nin­gas re­ži­sie­rius, ne­pri­dir­bo jo­kių ne­sąmo­nių, nors ta­da viską tvir­tin­da­vo Mask­va. Jis su­gebė­jo pra­plauk­ti pro Mask­vos užt­van­kas ir su­kūrė pui­kių filmų.

Jis gelbė­jo­si žais­mu ir iro­ni­ja.“ Kaip mu­zi­kas at­si­dūrė vai­kiš­ ka­me se­ria­le „Sek­lio Ka­lio nuo­ ty­kiai“? Ko ge­ro, šuo pa­kas­tas čia, kad D.Kat­kus su A.Žeb­riū­no

žmo­na dai­ni­nin­ke Gied­re Kau­ kai­te bu­vo se­ni pa­žįsta­mi – kar­ tu stu­di­ja­vo tuo­metė­je Kon­ser­ va­to­ri­jo­je. Ma­tyt, jos pa­tar­tas į tą filmą re­ži­sie­rius pa­kvietė ne­ma­ žai ne­pro­fe­sio­na­lių ak­to­rių. Ir tai pui­kiai su­veikė.

Anot pa­šne­ko­vo, A.Žeb­riū­nas bu­vo la­bai sa­vo­tiš­kas. „Jis turė­ jo ek­ra­ninį ma­tymą. Ži­nia, re­ži­ sie­rius at­sa­kin­gas už bet ko­kią de­ talę, ku­ri pa­ro­do­ma. Bet jis mums lei­do žais­ti – ne­nu­ro­dinė­jo. Aš to­je juos­to­je bu­vau Šlykš­tu­sis, – pa­sa­ ko­jo D.Kat­kus. – Dau­gelį metų per kiek­vie­nus Nau­juo­sius me­tus tą filmą ro­dy­da­vo cent­rinė te­le­vi­zi­ja.

Vai­kams jis ne­pap­ras­tai pa­ti­ko. Jie žais­da­vo. Ir mes žaidė­me – bu­vo­ me kaip vai­kai. Jis iš mūsų su­gebė­jo išs­paus­ti viską, ko rei­kia.“ Pats juo­kin­giau­sias da­ly­kas di­ ri­gen­tui yra tai, kad kai te­le­vi­zi­ ja pa­rodė tą filmą, jis pra­dėjo gau­ ti daug pa­si­ūlymų iš įvai­rių ki­no stu­dijų fil­muo­tis. Bet ne­turė­jo tam lai­ko. Ta­da D.Kat­kus gro­jo Vil­niaus sty­gi­nių kvar­te­te – ne­galė­jo vis­ko mes­ti ir dviem mėne­siams kur nors lėkti į ki­no aikš­telę. „Tai bu­vo la­bai di­de­lio in­te­lek­to žmo­gus. Ta­len­tin­gas jis bu­vo, ru­ pūžė, – kaip vi­sa­da žod­žių ki­šenė­ je neieš­ko­jo D.Kat­kus. – Tik da­bar pa­ma­tai, kad jis pui­kių da­lykų pa­ darė. Mes anais lai­kais ne taip juos ver­ti­no­me, kaip da­bar.“

N.Savičenko: „Man at­ro­do, kad tuo fil­mu mums bu­vo ati­da­ry­ti var­

tai į ki­tas ki­no stu­di­jas, nes jis su­laukė did­žiulės sėkmės.“

Gedimino Bartuškos nuotr.

S.Šaltenis: „Ir pa­ts žmo­gus, ir jo ki­nas įdo­mus. Todėl, kad jis bu­vo

iš­sau­gojęs anų senų gerų ne­prik­lau­so­mybės laikų dva­sią.“

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

10

rugsėjo 12–18, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Be nuo­mo­nės Ignas Jačauskas

N

uo­mo­nei iš­reikš­t i yra be­ga­lės bū­dų: Ją ga­l i­ma iš­dės­t y­t i ra­ miai, už­ra­šy­ti ant trans­pa­ran­ to, iš­rėk­t i per gar­sia­kal­bį, ga­l i­ ma mė­ty­ti ak­me­nis, nau­do­ti kumš­čius ar pa­pras­čiau­siai pe­rei­ti į ki­tą šven­tyk­los pu­ sę, kaip se­no­vės Ro­mo­je. Ga­lų ga­le, ga­li­ma nuo­mo­nę pa­si­lai­ky­ti sau. Bet ga­li­ma ir ty­ lė­t i, vy­n io­t i į va­tą ir šiaip ne­da­r y­t i nie­ko.

Kal­bu apie pa­sta­r ų­jų die­nų Lie­t u­vos va­ do­v ų elg­se­ną dėl Si­r i­jos JAV bei ES ir Ru­ si­jos po­z i­ci­jų la­bi­r in­te, taip pat ir apie Lie­ tu­vai be­ne reikš­min­ges­n į įvy­k į – Da­lai La­ mos vi­zi­tą.

Politikai egzaminą laiko sunkiai, netgi primityviai, nuspręsdami visais klausimais neturėti nuomonės, kad tik nesupykdytų kurios nors pasaulio milžinės.

Pra­de­dant nuo Si­r i­jos – su­pran­ta­ma, si­tua­ ci­ja su­dė­t in­ga: Lie­t u­va jau­čia įsmi­g u­sius tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės žvilgs­nius dėl pir­mi­nin­ka­vi­mo ES, o kur dar Si­ri­jos puo­li­ mo ini­cia­to­rių – iš­ti­k i­mų Lie­tu­vos drau­g ių JAV – vals­ty­bės sek­re­to­riaus vi­zi­tas Lie­tu­ vo­je. Iš ki­tos pu­sės – Ru­si­jos pro­vo­ka­to­rių drabs­to­mi pa­reiš­k i­mai apie ga­li­mą įsi­ver­ ži­mą į Bal­t i­jos ša­l is, Krem­l iaus ini­ci­juo­tos pa­sie­n ie­čių ak­ci­jos nuo­dug­n iai tik­r i­nant lie­t u­v iš­k us au­to­mo­bi­l ius, spren­d i­m as nuo rug­sė­jo vi­du­rio ap­sun­k in­ti gy­ve­ni­mą ir mū­sų kro­v i­n ių ve­žė­jams. Ta­čiau mū­sų po­li­ti­kai sa­vo eg­za­mi­ną lai­ko sun­k iai, ne­ tgi pri­mi­ty­viai, nu­spręs­da­mi vi­sais klau­si­ mais ne­tu­rė­ti nuo­mo­nės, kad tik ne­su­pyk­ dy­tų ku­r ios nors pa­sau­lio mil­ž i­nės.

Kal­bu ne tik apie ab­so­l iu­čiai nie­ko ne­sa­ kan­čius pa­reiš­k i­mus, kad „che­mi­nio gink­ lo nau­do­ji­mas – ne­pa­tei­si­na­mas“, bet ir apie tre­čia­d ie­n į at­v y­k u­sio Ti­be­to dva­si­n io ly­ de­rio Da­lai La­mos pa­si­ti­k i­mą. Gal tiks­liau bū­tų sa­ky­ti „vie­nos Ki­ni­jos pro­vin­ci­jos gu­ ber­na­to­r iaus“, nes už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Li­nas Lin­ke­vi­čius nu­spren­dė už vi­sus: „Lai­ko­ma­si vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­kos“ (tai ko­ dėl Če­čė­ni­jos ir Gru­zi­jos at­ve­ju ne­si­lai­ko­ ma „vie­nos Ru­si­jos po­l i­t i­kos?“), tam pri­ta­ ria ir ki­t i mū­sų ša­l ies va­do­vai, stai­ga ga­l i­ my­bę su­si­t ik­t i su Jo Šven­te­ny­be iš­kei­tę į „nea­t i­dė­l io­t i­nus dar­bus“. Tie­s a, si­t ua­ci­ją ga­l iau­siai iš­gel­bė­jo Pre­z i­den­tė, ra­du­si lai­ ko pri­va­čiam su­si­ti­k i­mui. Ta­čiau jau prieš tai pa­sau­l iui bu­vo iš­t rans­l iuo­ta ži­nia, kad 40 me­tų oku­pa­ci­ją iš­gy­ve­nę lie­tu­viai ma­ no, jog Ti­be­tas – tai Ki­ni­ja.

Gir­di­me ar­gu­men­tus, kad po­li­ti­niu po­ž iū­ riu mū­sų ma­žai ša­l iai tu­rė­t i sa­vo nuo­mo­ nę yra per­ne­lyg su­dė­t in­ga ir net pa­vo­jin­ ga. Kai ka­da – gal ir taip. Bet kai ku­riais at­ve­ jais ne­tu­rė­da­mi sa­vo nuo­mo­nės ne­ten­ka­ me pra­ban­gos va­din­tis de­mok­ra­ti­ne vals­ ty­be ar vals­ty­be ap­skri­tai.

Savaitės interviu

Č.Jur­šė­nas: klai­dų p Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

K

ur dau­giau, jei ne Sei­me, – čia su­si­ ti­ki­mo vie­tą nu­ro­dė ka­den­ci­ją bai­ gęs, ta­čiau nuo vals­ty­bės rei­ka­lų nea­ti­to­lęs so­cial­de­mok­ra­tų gar­bės pir­mi­nin­kas Čes­lo­vas Jur­šė­nas. „Ka­dai­se čia iš tik­rų­jų priim­da­vau žmo­nes“, – pa­kvies­da­ mas jau ne­be į sa­vo, bet į tam skir­tą Sei­mo prii­ma­mo­jo ka­bi­ne­tą šyp­te­li po­li­ti­kas.

Tur­būt ne­nuos­ta­bu, kad po­kal­bis nuo­lat pa­kryps­ta į pri­si­mi­ni­mus. Č.Jur­šė­nas Sei­ mo na­riu iš­bu­vo be­veik 23 me­tus, ant­ro to­ kio po­li­ti­ko Lie­tu­vo­je kol kas nė­ra. Į šios ka­ den­ci­jos Sei­mą 75-erių so­cial­de­mok­ra­tas ne­be­kan­di­da­ta­vo, nes, pa­ties žo­džiais ta­ riant, bū­tų bu­vę ne­ko­rek­tiš­ka.

Kal­bė­da­mas apie ša­lies po­li­ti­nę si­tua­ci­ją tik­ras kai­ry­sis Č.Jur­šė­nas sa­viš­kių spren­di­ mus pa­tei­si­na ir ne­gai­li ašt­rių žo­džių kon­ ser­va­to­riams, ta­čiau pri­pa­žįs­ta: klai­dų pa­ da­rė vi­si, to­dėl ir gy­ve­ni­mas ge­rė­ja lė­čiau, nei bu­vo ti­kė­ta­si 1990-ųjų ko­vo 11-ąją.

In­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ Č.Jur­šė­nas at­ vi­rai pa­pa­sa­ko­jo apie da­bar­ti­nę sa­vo veik­lą, san­ty­kį su par­ti­jos ko­le­go­mis, koa­li­ci­jos dar­ bą ir po­žiū­rį į po­li­ti­nį Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą.

– Sei­mo na­rio kė­dė­je pra­lei­do­te dau­giau kaip du de­šimt­me­čius. Tik­riau­siai ge­rai at­si­me­na­te pa­sku­ti­nį sa­vo Sei­mo po­sė­ dį. Ko­kie jaus­mai bu­vo apė­mę?

– Ži­no­ma, bu­vo grau­du. Bet iš ki­tos pu­sės – džiau­giau­si ir di­džia­vau­si, kad ga­lė­jau gar­ bin­gai ati­tar­nau­ti tė­vy­nei tuos be­veik 23 me­ tus, nuo pat pir­mos ne­prik­lau­so­my­bės die­nos, ir dar anks­čiau, At­gi­mi­mo lai­ko­tar­piu. Per tą lai­ką tu­rė­jau gar­bės tris kar­tus va­do­vau­ti Sei­ mui, ke­lis kar­tus bu­vau pir­ma­sis pa­va­duo­to­ jas, šiaip pa­va­duo­to­jas. Va­di­na­si, bu­vo rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mas, vi­sų pir­ma Ig­na­li­nos-Šven­čio­ nių kraš­to, už ką aš jiems am­ži­nai dė­kin­gas, ir ma­no įvai­rių ko­le­gų, ne­bū­ti­nai tik­tai kai­rių­jų, pa­si­ti­kė­ji­mas ma­ni­mi kaip ga­li­mu Sei­mo va­ do­vu ren­kant Sei­mo pir­mi­nin­ką. Tai man la­bai bran­gus da­ly­kas, aš tai la­bai ver­ti­nu ir džiau­ giuo­si, kad iš es­mės ko­le­gų ne­nu­vy­liau.

Dve­jo­pas jaus­mas – ir grau­du, ir gai­la, kad jau tu ne­be to sta­tu­so žmo­gus, kad tu jau be pa­rei­gų. Bet kita vertus, džiau­giuo­si, kad pa­ da­riau tai, ką ga­lė­jau, o kar­tais ir dau­giau, ne­gu ga­lė­jau.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą?

– Ži­no­ma, pra­dė­jau nuo ne pa­čios ge­riau­ sios, švel­niai ta­riant, par­ti­jos – nuo Lie­tu­ vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos (LKP) Ta­ry­bų Są­jun­ gos ko­mu­nis­tų par­ti­jos su­dė­ty­je. Ak­ty­viai da­ly­va­vau ta­me pro­ce­se, kai LKP ta­vo sa­va­ ran­kiš­ka, at­si­sky­rė nuo Mask­vos ir po me­ tų persitvarkė į Lie­tu­vos de­mok­ra­ti­nę dar­bo par­ti­ją. Pas­kui aš bu­vau tos par­ti­jos va­do­ vas, ir svar­biau­sias da­ly­kas, jog, baig­da­mas tą va­do­vo kar­je­rą, pa­sie­kiau kar­tu su ki­tais ir su so­cial­de­mok­ra­tais, kad abi kai­rio­sios par­ ti­jos su­si­jung­tų į vie­ną ga­lin­gą jė­gą. Tai lai­ kau vie­nu svar­biau­sių sa­vo dar­bų, jei kal­ba­ me apie ši­tą po­li­ti­nę pa­krai­pą.

O kaip sig­na­ta­ras, Sei­mo na­rys, Sei­mo pir­ mi­nin­kas aš da­riau tai, kas man at­ro­dė rei­ ka­lin­ga, kad vals­ty­bė ne tik bū­tų at­kur­ta, bet ir taip funk­cio­nuo­tų, kad žmo­nėms bū­tų ge­ riau. Ir, iš ki­tos pu­sės, ver­tin­da­mas tuos 23 me­tus, ma­tai, jog ne vis­kas ge­rai pa­da­ry­ta. Ir man skau­du, kad ir dėl mū­sų klai­dų ar­ba dėl mū­sų pra­sto dar­bo žmo­nių gy­ve­ni­mas ge­rė­ja lė­tai. Ši­tai ma­ne vi­sa­da slė­gė, nes mes vi­si, ir kai­rie­ji, ir de­ši­nie­ji, ėjom su šū­kiais, kad bus ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­va ir bus ge­res­nis gy­ve­ ni­mas, nes pa­tys tvar­ky­si­mės, o ne sve­ti­mi.

Pa­si­ro­do, ši­tą šū­kį įgy­ven­din­ti ne­bu­vo taip pa­pras­ta ir jis te­bė­ra įgy­ven­di­na­mas.

Įž­val­gos: pa­sak po­li­ti­kos ve­te­ra­no Č.Jur­šė­no, di­džiau­sias da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos

riai žiū­ri sa­vo siau­ro in­te­re­so – „kaip pa­si­nau­do­jant bu­vi­mu val­džio­je pa­da­ry­ti tai, kas jiems

– Ko­kie bu­vo pa­grin­di­niai truk­džiai?

– Po­li­ti­niai spren­di­mai. Bu­vo to­kių, ku­riems aš ne­pri­ta­riau, bet ki­ti pri­ta­rė ir dau­gu­ma nu­lem­da­vo. Mums at­ro­do, kad dau­giau pri­ da­rė de­ši­nie­ji su ne­vy­ku­sio­mis re­for­mo­mis ir pseu­do­re­vo­liu­ci­jo­mis, bet, są­ži­nin­gai ta­riant, ir mes ne vis­ką vy­ku­siai pa­da­rėm. Ar­ba, ga­ li­ma sa­ky­ti, neiš­ven­gėm klai­dų, ku­rių bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti, jei­gu bū­tu­me bu­vę gud­res­ ni, ap­dai­res­ni, la­biau ap­skai­čia­vę, ne­pa­gai­ lė­ję lai­ko dis­ku­si­joms, ir die­ną, ir nak­tį, šeš­ ta­die­nį, sek­ma­die­nį, per ato­sto­gas. Ant­ra ver­tus, ką da­ry­si. Er­ra­re hu­ma­num est (lot. „klys­ti žmo­giš­ka“ – red. pa­st.).

Bet, tę­siant ši­tą la­kią fra­zę, ne­žmo­giš­ka ir to­liau klai­din­gai da­ry­ti. Steng­da­vo­mės iš­tai­ sy­ti ir sa­vo, ir ki­tų klai­das. Ir da­bar sten­gia­ mės iš­tai­sy­ti ir sa­vo, ir kon­ser­va­to­rių, ku­rie vi­sas bė­das ver­čia ant mū­sų, pri­da­ry­tas klai­ das. Bet toks gy­ve­ni­mas, to­kia po­li­ti­ka.

– Kuo už­sii­ma­te da­bar, kam ski­ria­te dau­giau­sia lai­ko?

– Dar­bo tu­riu dau­giau ne­gu rei­kia. Esu So­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos gar­bės pir­mi­nin­kas, „Vi­suo­ti­nės lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­jos“ moks­li­ nės re­dak­ci­jos ta­ry­bos na­rys. 23 to­mai išė­jo, dar du tu­ri išei­ti. Čia ypač stro­piai ir ak­ty­ viai dir­bu, kad en­cik­lo­pe­di­ja, kaip tam tik­ ras in­te­lek­tua­lu­mo ly­gio įro­dy­mas, iš tik­rų­jų bū­tų kuo ge­riau­sias, kad ji bū­tų tik­rai ir iš­sa­ mi, ir tiks­li. Ki­tas di­de­lis dar­bas, ku­rio drau­ gai pa­ska­ti­no im­tis, – LRT ta­ry­bos na­rio. Tai bu­vo pa­da­ry­ta bai­gian­tis ka­den­ci­jai, nes vie­ ta pri­klau­sė opo­zi­ci­jai. Jei­gu bū­tu­me nu­kė­ lę po rin­ki­mų, o jau bu­vo aiš­ku, kad mes bū­ sim val­džio­je, va­di­na­si, opo­zi­ci­ja bū­tų ga­vu­si sa­vo­tiš­kai pa­pil­do­mą vie­tą. Tai ma­ne bi­čiu­ liai įti­ki­no, kad rei­kė­tų man grįžti į tuos lai­ kus, nuo ko aš pra­dė­jau.

Dar vie­nas dar­bas – esu My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to ta­ry­bos na­rys. Čia dar ne­se­niai esu, dar ypa­tin­gų dar­bų ne­nu­vei­kiau, bet ir­ gi sten­giuo­si da­ly­vau­ti, juo la­biau kad esu jų gar­bės dak­ta­ras. Ir, ži­no­ma, vie­nas „siau­bin­ gas“ dar­bas – ar­chy­vo tvar­ky­mas, vi­so gy­ve­

ni­mo po­pie­rių per­kra­ty­mas. Tų po­pie­rių su­ si­kau­pė tiek, kad dir­bu kas­dien ir vis kraš­to ne­ma­ty­ti. Ka­ri­ka­tū­rų sten­dus nie­ko nei­šim­ da­mas ati­da­viau ar­chy­vui, jei­gu rei­kės ka­da pa­ro­dai. Kaip ir su­ve­ny­rų – svei­ki­ni­mų, raš­ tų, do­va­nų – jau la­bai daug esu ati­da­vęs.

O kny­gas per­kra­tau kryp­tin­gai ir jos ke­ liau­ja ke­tu­riais ad­re­sais: Lie­tu­vos na­cio­na­ li­nei Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kai ten­ka pa­ čios ver­tin­giau­sios kny­gos, Sei­mo skai­tyk­lai – tie da­ly­kai, ku­rie su­si­ję su par­la­men­ta­riz­ mu, kas ga­li bū­ti nau­din­ga ma­no ko­le­goms.

Ir dviem mies­tams – ma­no gim­ta­jai Ig­na­li­ nai bei Drus­ki­nin­kams, kur da­bar daž­niau nei anks­čiau poil­siau­ja­me. Ži­no­ma, ir šei­mo­je rū­pes­čių pa­kan­ka, nes jau at­si­ra­do ket­vir­ta kar­ta – proa­nū­kis. Rug­ sė­jį – pen­ki mė­ne­siai. Vi­sai gu­vus, lai­ko gal­ vu­tę, ste­bi vis­ką ap­lin­kui, kaž­ką ban­do sa­ky­ ti, tiks­liau, ga­ge­na (šyp­so­si).

Mes vi­si ėjom su šū­kiais, kad bus ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­va ir bus ge­res­nis gy­ ve­ni­mas. Pa­si­ro­do, ši­tą šū­ kį įgy­ven­din­ti ne­bu­vo taip pa­pras­ta.

– Gal jau ir pri­žiū­rė­ti te­ko?

– Ne, aš la­bai at­sar­giai žiū­riu, la­bai at­sa­ kin­gas da­ly­kas. Te­gul jau­nie­ji tė­ve­liai rū­pi­ na­si, juo la­biau kad ir ma­my­tė, ir ma­no anū­ kas la­bai nuo­šir­džiai rū­pi­na­si tuo ber­niu­ku, Jur­giu, ar­ba Jur­gu­čiu. Džiau­gia­mės, kai jie atei­na pas mus, tai ir ma­no žmo­nai Jad­vy­gai ma­lo­nu­mas, ji ima ant ran­kų, ne­ga­li neim­ti.

O aš lau­kiu, kol jis bus tvir­tes­nis, ta­da, jei­gu ir iš­lei­siu iš ran­kų, ne­pra­puls (šyp­so­si).

– Ko­kia jū­sų veik­la So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je?

11

rugsėjo 12–18, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

pa­da­rė­me vi­si

nuomonės

APSILANKYK PARODOJE!

Svar­bu, kad iki rin­ki­mų kam­pa­ni­jos kas nors neat­si­tik­tų, ne­pa­si­keis­tų žmo­nių gy­ve­ ni­me. Nie­kas ne­kal­tins pa­sau­li­nio ka­pi­ta­liz­ mo ir jo ydų, o kal­ti­nis tuos, ku­rie šian­dien yra val­džio­je. O mums daž­nai ten­ka tai­sy­ ti savo pirm­ta­kų klai­das, sa­ky­čiau, toks yra mū­sų is­to­ri­nis li­ki­mas. Jei­gu pa­vyks ati­tai­ sy­ti, bus ge­res­ni šan­sai ir per pre­zi­den­to bei Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus.

– O ar bū­ti­na par­ti­jai kel­ti sa­vo kan­di­ da­tą? Tiek Da­lia Gry­baus­kai­tė, tiek Val­ das Adam­kus yra pa­brė­žę, kad ne­ma­to sa­vęs par­ti­jų gre­to­se, už­tat ne­si­jau­čia su­sais­ty­ti.

– O čia yra dvi po­zi­ci­jos ir aš la­biau lin­kęs į tą, ku­ri yra par­ti­nė, ir taip yra kai ku­rio­ se ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Jei­gu žmo­gus tu­ri aiš­kią jė­gą, ku­ri jį ga­li pa­rem­ti, jis ga­li lais­ viau jaus­tis. Juo la­biau kad mū­sų pre­zi­den­ tas nė­ra toks ga­lin­gas kaip JAV ar Pran­cū­zi­ jo­je, jam rei­kia aiš­kios pa­ra­mos Sei­me. O kai pa­ra­ma neaiš­ki, mo­zai­ki­nė ir ta mo­zai­ka kei­ čia­si, pre­zi­den­tui ga­nė­ti­nai sun­ku.

Ne­rei­kia pa­tai­kau­ti net sa­va­jai par­ti­jai – taip. Ne­rei­kia už­merk­ti akių prieš jos klai­das – taip, su­tin­ku. Bet kai tu ži­nai, kad tau už nu­ ga­ros yra de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių, tai di­ de­lis da­ly­kas. Ga­li­ma pa­si­tar­ti su par­ti­jos va­ do­vais, su pla­tes­niu buriu ir ta­da už­tik­rin­čiau tą ar ki­tą žings­nį ženg­ti. Ta­čiau kai ku­rie ma­ no, kad ne­par­tiš­ku­mas yra pliu­sas. Bet vis tiek kan­di­da­tą re­mia tam tik­ros po­li­ti­nės jė­gos.

s mi­nu­sas yra tas, kad so­cial­de­mok­ra­tų par­tne­ rei­ka­lin­ga, bet ne­bū­ti­nai Lie­tu­vai la­bai ge­rai“.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Da­ly­vau­ju vi­suo­se pe­rio­di­niuo­se ren­gi­ niuo­se – su­va­žia­vi­muo­se, kon­fe­ren­ci­jo­se, ta­ ry­bos, pre­zi­diu­mo, val­dy­bos po­sė­džiuo­se. Jei­ gu ko­kie pa­si­ta­ri­mai bū­na ir ma­ne pa­kvie­čia – mie­lai atei­nu. Bet ma­no sta­tu­sas reiš­kia, kad, jei­gu ne­da­ly­vau­ju, ma­nęs ir kvo­ru­me nė­ra. O kai atei­nu, tu­riu vi­sas tei­ses ir kal­ bė­ti, ir bal­suo­ti, ir tas bal­sas kar­tais iš tik­ rų­jų bū­na rei­ka­lin­gas.

– Ar par­ti­jos ko­le­gos pra­šo pa­ta­ri­mų?

– Įvai­riai. Dau­giau bend­rau­ju su frak­ci­jos se­niū­ne Ire­na Šiau­lie­ne, bet ir su ki­tais. Kar­ tais pa­skam­bi­na man, kar­tais aš pa­skam­bi­ nu, jei­gu man kas nors už­kliū­va. Net ir per po­sė­dį, kai jis vyks­ta, o aš se­ku trans­lia­ci­ją ir man at­ro­do, kad klai­da da­ro­ma, ne­svar­bu kie­no, kam nors skam­bi­nu, ir sa­viems, ir ki­ tiems. Nei­nu į spau­dą ar in­ter­viu duo­ti, ko­kia kvai­lys­tė pa­da­ry­ta, bet pir­miau­sia tam žmo­ gui skam­bi­nu.

– Vis daž­niau pra­by­la­ma apie bū­si­mus pre­zi­den­to rin­ki­mus. Ar ma­to­te sa­vo par­ti­jo­je ga­li­mų kan­di­da­tų?

– Kan­di­da­tų tik­rai yra, bet kol kas mes ofi­ cia­liai ši­tų da­ly­kų ne­nag­ri­nė­jo­me. Kal­ba­me ir apie pre­zi­den­to, ir apie Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, nes jie vyks ly­giag­re­čiai. Kal­ba­me, kad mes, kaip di­džiau­sia, se­niau­sia ir įta­ kin­giau­sia par­ti­ja, tu­rė­tu­me kel­ti kan­di­da­ tą. Pa­var­džių yra įvai­rių, jos ir spau­do­je fi­ gū­ruo­ja, bet aš jų ne­no­rė­čiau dės­ty­ti.

– Bet žmo­nių, tin­ka­mų ei­ti to­kias pa­rei­ gas ma­to­te?

– Taip, ir ne vie­ną kan­di­da­tą. Par­ti­ja di­de­ lė, in­te­lek­tua­li, yra žmo­nių, tu­rin­čių di­de­lę vals­ty­bi­nio, sa­vi­val­dy­bi­nio, eu­ro­pi­nio dar­bo pa­tirtį. Ir esa­mų ar bu­vu­sių mi­nist­rų, eu­ro­ par­la­men­ta­rų, il­ga­me­čių Sei­mo na­rių, sig­na­ ta­rų. Tik­rai tu­ri­me iš ko rink­tis, rei­kia skai­ čiuo­ti, ku­ris tin­ka­mes­nis.

Ar­ba yra ki­tas skai­čia­vi­mas – ar žmo­gui, uži­man­čiam tam tik­rą po­zi­ci­ją, tiks­lin­ga ei­ti į ši­tas pa­rei­gy­bes, net jei­gu jis ir lai­mė­tų.

– Jū­sų par­ti­jos ko­le­ga prem­je­ras Al­ gir­das But­ke­vi­čius la­biau­siai kri­ti­ kuo­ja­mas už del­si­mą priim­ti svar­bius spren­di­mus. Kaip ver­ti­na­te to­kį ne­sku­ bė­ji­mą?

– Tei­gia­mai ver­ti­nu. Su­dė­tin­go­je si­tua­ci­jo­je ne­ga­li­ma stai­giai spręs­ti. Ži­no­ma, yra to­kių da­ly­kų, kai rei­kia spręs­ti, nes ne­spren­di­mas bū­na blo­giau ne­tgi už ne vi­sai ge­rą spren­di­ mą. To­kia, sa­ky­čiau, bend­ra va­dy­bi­nė tai­syk­ lė. Bet esa­mo­je si­tua­ci­jo­je, kai yra pro­ble­mų, pai­nia­vos tiek kraš­to vi­du­je, tiek tarp­tau­ti­nė­ je padėtyje, apie kai ku­riuos da­ly­kus rei­kia ne vie­ną kar­tą pa­gal­vo­ti, o ke­lis kar­tus. Ir ge­riau per daug ne­šne­kė­ti apie tai, kas ne­pa­da­ry­ta, o pa­sver­ti, pa­si­tar­ti par­ti­jo­je, su vi­suo­me­ne, ko­le­go­mis ir ta­da priim­ti spren­di­mą. Ži­no­ma, vi­sa­da efek­ty­viai at­ro­do, kad iš­ gir­do apie pro­ble­mą, vie­nas du – ir spren­di­ mas. O pa­skui pa­skai­čiuo­ja, pa­žiū­ri ge­riau ir pa­si­ro­do, kad gal ne­rei­kė­jo. Aš ir pa­ts esu toks – ge­riau pa­svars­ty­ti, pa­gal­vo­ti, pa­si­tar­ ti ir su žmo­na, ir su ki­tais ir jau ta­da priim­ti spren­di­mą bei tvir­tai jį vyk­dy­ti.

– Įvai­rių ver­ti­ni­mų su­lau­kia ir da­bar­ ti­nė koa­li­ci­ja. Jū­sų aki­mis – kokios jos silp­no­sios vie­tos?

– To­kio­je koa­li­ci­jo­je sun­ku dirb­ti, nes kiek­ vie­nas koa­li­ci­jos san­das tu­ri sa­vų in­te­re­sų.

Sa­ky­čiau, di­džiau­sias mi­nu­sas tas, kad ki­ tos koa­li­ci­jos su­de­da­mo­sios da­lys žiū­ri sa­vo siau­ro in­te­re­so – kaip pa­si­nau­do­jant bu­vi­mu val­džio­je pa­da­ry­ti tai, kas jiems rei­ka­lin­ga, bet ne­bū­ti­nai Lie­tu­vai la­bai ge­rai. Ir mū­sų par­ti­jos va­do­vy­bei, ypač A.But­ke­vi­čiui, ten­ ka daug dirb­ti, aiš­kin­tis, de­rė­tis ir t. t. Tai ati­ma daug lai­ko, ner­vų ir svei­ka­tos.

Bet taip jau die­vas da­vė, šiuo at­ve­ju die­vas – tai tau­ta, ku­ri iš­rin­ko. Ne­kal­tin­si žmo­nių, kad jie nu­bal­sa­vo taip, o ne ki­taip. Ga­lų ga­le, mū­sų vis tiek dau­giau­sia, 40. Bet to ne­pa­kan­ka aiš­ kiai kryp­tin­gai koa­li­ci­jai su­da­ry­ti, ne­tgi pa­gal ideo­lo­gi­nę orien­ta­ci­ją kai ku­rio­se par­ti­jo­se aiš­ kiai yra de­ši­nu­mo, po­pu­liz­mo ir kt. da­ly­kų.

Vi­są in­ter­viu skai­ty­ki­te www.vil­niaus­die­na.lt

Su šiuo kuponu aplankyk NEMOKAMAI rugsėjo 12–15 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).

Darbo laikas: II–VI 11–18 val., VII 12–17 val.

Informacija internete www.ldm.lt

12

rugsėjo 12–18, 2013

lietuva

De­šimt­me­čio pro­ jek­tas – du­jo­mis kū­ re­na­mas 9-asis Lie­ tu­vos elekt­ri­nės blo­kas Elekt­rė­nuo­ se – tu­rė­jo iš­gel­bė­ ti Lie­tu­vą nuo ener­ gi­jos sty­giaus už­da­ rius Ig­na­li­nos ato­ mi­nę elekt­ri­nę. Ta­ čiau dėl 1,3 mlrd. li­ tų kai­na­vu­sio ob­ jek­to ir jo va­do­ vų veik­los ky­la vis dau­giau klau­si­mų bei įta­ri­mų.

Pa­ra­dok­sas: prieš me­tus tuo­me­čio „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vo D.Mi­siū­no ro­dy­tą džiaugs­mą nu­stel­bė rea­ly­bė – bran­giai at­siė­ju­sio 9-ojo blo­ko

veik­la strin­ga. Vis dėl­to tai di­rek­to­riaus kar­je­rai ne­truk­do.

Fotomontažas

Ar Lie­tu­va te­be­tu­ri elekt­ros at­sar­gą?

Gvi­das Kar­čins­kas g.karcinskas@diena.lt

Po skam­bių kal­bų – re­mon­tas

Po ket­ve­rius me­tus tru­ku­sių sta­ty­ bų, 2012 m. spa­lio 12 d., tuo­me­tės Vy­riau­sy­bės at­sto­vai ir jos va­do­vas And­rius Ku­bi­lius Elekt­rė­nuo­se iš­kil­ min­gai ati­da­rė 9-ąjį Lie­tu­vos elekt­ri­ nės elekt­ros ga­my­bos blo­ką. Tuo­met A.Ku­bi­lius tvir­ti­no, kad 1,3 mlrd. li­tų kai­na­vęs „mo­der­niau­sių tech­no­lo­gi­ jų pa­vyz­dys yra dar vie­na prie­mo­nė Lie­tu­vos ener­ge­ti­kai plė­to­ti“.

Elekt­ri­nės blo­ką sta­čiu­sio Is­pa­ ni­jos kon­cer­no „Iberd­ro­la In­ge­ nier­ía y Const­ruc­ción, S.A.U.“ at­ sto­vai šmaikš­ta­vo, kad pro­jek­tas įgy­ven­din­tas sėk­min­gai, nors Is­ pa­ni­jo­je vy­rau­ja vi­siš­kai ki­toks nei Lie­tu­vo­je, šil­tas, kli­ma­tas. Tuo­ me­tis „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­ vas Da­lius Mi­siū­nas tvir­ti­no, kad 455 me­ga­va­tų ga­lios blo­kas ga­lės pa­ten­kin­ti iki ket­vir­ta­da­lio ša­lies po­rei­kio, kad elekt­ros ga­my­bai nuo šiol rei­kės 30 pro­c. ma­žiau gam­ti­ nių du­jų, o per 2013 m. jis pa­ga­mins 1,374 mlrd. kWh elekt­ros. Taip pat ir tai, kad di­džiau­sia ap­kro­va blo­ kas veiks va­sa­rą, kai elekt­ros ne­ga­ mi­na di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų ter­ mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės.

Ta­čiau ener­ge­ti­kos mil­ži­ną sta­čiu­ sių is­pa­nų juo­ke­liai šiuo me­tu skam­ ba kaip pa­si­ty­čio­ji­mas, nes nau­ja­sis blo­kas ta­po tie­siog pra­ban­giu Elekt­ rė­nų ma­rių šil­dy­tu­vu, – praė­jus kiek dau­giau nei pus­me­čiui, ge­gu­žės 17-ąją, blo­kas su­stab­dy­tas. Įdo­mu ir tai, kad pra­ne­ši­mas apie šį įvy­kį „Nord Pool Spot“ ener­ge­ ti­kos rin­kos po­rta­le pa­skelb­tas tik po mė­ne­sio – bir­že­lio 17 d. Tuo­met pla­nuo­ta, kad re­mon­to dar­bai truks mė­ne­sį, ta­čiau vė­liau ter­mi­nas pra­ tęs­tas iki rugp­jū­čio 10-osios. Nu­ ro­dy­ta prie­žas­tis – ga­ro tur­bi­nos guo­lių re­mon­tas.

Net ir rugp­jū­čio 10 d. pa­lei­dus blo­ką neiš­veng­ta pro­ble­mų – pra­ ne­ša­ma apie dvi die­nas tru­ku­sius su­tri­ki­mus. Kaip „Vil­niaus die­nai“ paaiš­ki­no „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ at­ sto­vai, šias dvi die­nas „bu­vo de­ri­ na­mos val­dy­mo sis­te­mos“.

Nu­ty­lė­jo ne be rei­ka­lo?

Ne­pai­sy­da­mas šių pro­ble­mų, tuo­ me­tės „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ (da­bar per­va­din­tos į „Lie­tu­vos ener­gi­ jos ga­my­bą“) va­do­vas D.Mi­siū­nas lie­pos vi­du­ry­je vie­šai pa­reiš­kė, kad 9-asis blo­kas Elekt­rė­nuo­se vei­kė tik apie du mė­ne­sius „ir ar­ti­miau­ siu me­tu tik­rai ne­veiks“, o su­stab­ dy­tas bu­vo ne dėl ko ki­to, bet dėl per di­de­lės du­jų kai­nos.

Esą šių ap­lin­ky­bių įgy­ven­din­da­ mi pro­jek­tą ne­nu­ma­tė nė rim­čiau­ si ener­ge­ti­kos eks­per­tai. Ta­čiau ke­ le­rius me­tus pa­grin­di­niai Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos eks­per­tai su­tar­ti­nai tvir­ti­no, kad Elekt­rė­nuo­se da­ro­ma ener­ge­ti­nė-eko­no­mi­nė ne­są­mo­nė.

Dau­giau apie jo­kius ge­di­mus D.Mi­siū­nas neuž­si­mi­nė. Kaip vė­liau paaiš­kė­jo – bu­vo dėl ko. Blo­gos nau­ jie­nos ne­pa­dė­tų da­ry­ti kar­je­ros.

Bū­tent lie­pą D.Mi­siū­nas bu­vo pa­skir­tas va­do­vau­ti vi­sai nau­ja­ jai vals­ty­bi­nių ener­ge­ti­kos įmo­nių gru­pei, bu­vu­siai UAB „Vi­sa­gi­ no ato­mi­nė elekt­ri­nė“, da­bar per­ va­din­tai į „Lie­tu­vos ener­gi­ją“, ku­ ri val­do ir Elekt­rė­nų elekt­ri­nę, t. y. „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bą“, elekt­ros skirs­ty­mo bei tie­ki­mo įmo­nę „Les­to“ ir plė­to­ja Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą.

Dar dau­giau klau­si­mų

„Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tams pa­ si­tei­ra­vus, ko­dėl vos ke­lis mė­ne­sius vei­ku­siam elekt­ri­nės blo­kui pri­rei­ kė 3 mė­ne­sių re­mon­to, „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ at­sto­vė Er­ nes­ta Dap­kie­nė raš­tu pa­ti­ki­no, kad „gegužės–birželio mė­ne­siais kom­ bi­nuo­to­jo cik­lo blo­ko vei­ki­mas ne­ bu­vo bū­ti­nas“, to­dėl šis lai­kas „bu­ vo iš­nau­do­tas su­tei­kiant ga­li­my­bę ran­go­vui at­lik­ti ga­ran­ti­nius blo­ko de­fek­tų ša­li­ni­mo dar­bus“. Esą tų de­fek­tų at­si­ra­do tur­bi­nos te­pi­mo sis­te­mo­je ir pa­gal­bi­niuo­se įren­gi­ niuo­se.

Neo­fi­cia­liai tei­gia­ma, kad de­fek­ tų ga­lė­jo at­si­ras­ti dėl ga­ro tur­bi­nos vib­ra­ci­jos ir guo­lių kai­ti­mo, o šios pro­ble­mos ki­lo nu­sė­dus tur­bi­nos pa­ma­tui, – re­mon­to dar­bai iš vi­ so ga­lė­jo at­siei­ti iki 200 mln. li­tų.

Dar dau­giau, spė­ja­ma, kad dėl šių ge­di­mų 9-asis blo­kas ga­li neat­lik­ti sa­vo pa­grin­di­nės – elekt­ros re­zer­ vo – funk­ci­jos. T. y. pra­dė­ti veik­ ti per 24 va­lan­das, kaip nu­ma­ to įsta­ty­mas, nors 9-asis blo­kas gau­na šal­to re­zer­vo mo­kes­tį kaip VIAP (vie­šuo­sius in­te­re­sus ati­tin­ kan­ti pa­slau­ga), ku­rį su­mo­ka vi­si elekt­ros var­to­to­jai. „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ at­sto­vės per­duo­ta­me „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ lai­ki­nai ei­nan­čio di­rek­ to­riaus pa­rei­gas Juo­zo Bart­lin­go at­sa­ky­me ti­ki­na­ma, kad re­mon­ to kai­na ne­ži­no­ma. Ne­va vi­sas re­ mon­to iš­lai­das pri­siė­mė pa­tys ran­ go­vai is­pa­nai, nes ga­ran­ti­nis blo­ko de­fek­tų ša­li­ni­mo lai­ko­tar­pis – dve­ji me­tai – baig­sis 2014-ųjų ru­de­nį.

vo žo­džius, kad ins­pek­ci­ja „apie Lie­tu­vos elekt­ri­nė­je Elekt­rė­nuo­ se vyk­do­mą kom­bi­nuo­to­jo cik­lo (9-ojo) blo­ko ge­di­mą pra­ne­ši­mo ne­ga­vo“, nes in­for­muo­ti pri­va­lo­ ma tik apie ge­di­mus, o tai ne­bu­vo „nei su­tri­ki­mas, nei ava­ri­ja, tik ga­ ran­ti­nių de­fek­tų ša­li­ni­mas“. „Jei jie ne­pra­ne­šė, va­di­na­si, ava­ ri­jos ne­bu­vo. Na, jei bū­na pra­ne­ša­ ma apie ava­ri­ją, su­tri­ki­mą, su­da­ ro­ma ko­mi­si­ja, at­lie­ka­mas ty­ri­mas, ko­kios to prie­žas­tys. Ar Ener­ge­ti­ kos ins­pek­ci­ja pa­si­ti­ki rin­kos da­ ly­viais? Na, jie tu­ri pra­neš­ti. Kiek­ vie­nas yra at­sa­kin­gas už tai, ką da­ro. Jie vi­są lai­ką pra­ne­ša, nė­ra taip, kad kas nors ką nors slėp­tų“, – sa­kė M.Le­vand­rai­ty­tė.

Ste­bė­to­jai nie­ko ne­ži­no

Jei jie ne­pra­ne­šė, va­ di­na­si, ava­ri­jos ne­ bu­vo. Jie vi­są lai­ką pra­ne­ša apie ge­di­ mą, nė­ra taip, kad kas nors ką nors slėp­tų.

Ins­pek­ci­jai pra­neš­ti ne­si­tei­kė

Va­do­vau­jan­tis įsta­ty­mais, apie veik­los su­tri­ki­mus elekt­ros rin­kos da­ly­viai pri­va­lo in­for­muo­ti Vals­ ty­bi­nę ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ją. Ta­ čiau „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ at­sto­vai to da­ry­ti ne­si­var­gi­no. Kaip in­for­ma­vo J.Bart­lin­gas, tai ne­bu­vo ava­ri­nis su­stab­dy­mas, o tik ga­ran­ ti­nių de­fek­tų ša­li­ni­mas, tad ins­ pek­ci­jos apie tai in­for­muo­ti esą ne­ bu­vo bū­ti­na.

Pa­čios Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­ to­jas Ri­čar­das Žo­rams­kis, iš­gir­dęs klau­si­mą, ar ins­pek­ci­jai bu­vo pra­ neš­ta apie ge­di­mą, ti­ki­no ap­skri­tai nie­ko ne­ga­lin­tis at­sa­ky­ti. Tai esą ge­riau pa­da­ry­ti ga­li at­sto­vė spau­ dai Mil­da Le­vand­rai­ty­tė.

Bet at­sto­vė tik pa­kar­to­jo „Lie­ tu­vos ener­gi­jos ga­my­bos“ va­do­

Be­je, nuo šių me­tų lie­pos 16 d. su­ da­ry­ta ir vals­ty­bi­nes ener­ge­ti­ kos įmo­nes val­dan­čios „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ste­bė­to­jų ta­ry­ba. Ta­ čiau ir ji ne­bu­vo in­for­muo­ta apie ge­di­mus. Vie­nas jos na­rių, gar­sus vers­lo pa­sau­lio at­sto­vas An­ta­nas Da­nys, pa­siū­lė vi­sais klau­si­mais kreip­tis į ta­ry­bos va­do­vą Ša­rū­ną Klio­kį. Ta­čiau ir šis ne­ką dau­giau te­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti. „Ste­bė­to­jų ta­ry­ba bu­vo su­for­ muo­ta tik lie­pos ga­le, tad nie­ko ne­ ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. Šiuo klau­si­mu ne­si­do­mė­jau, tad tik­rai ne­ži­nau, ko­dėl ne­vei­kė tas blo­kas, ne­bu­vo­ me in­for­muo­ti. Mums pa­skir­tas įsta­tų pa­tvir­ti­ni­mas, ki­ti klau­si­ mai. To­dėl ne­ga­liu nie­ko ver­tin­ti“, – sa­kė jis ir pri­dū­rė, kad tik­rai ne­ ži­no, ar kom­bi­nuo­to­jo cik­lo blo­kas vei­kia šiuo me­tu.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja šio­je is­to­ ri­jo­je pro­ble­mų taip pat neįž­vel­gia.

Mi­nist­ro Ja­ros­la­vo Ne­ve­ro­vi­čiaus at­sto­vės Dai­vos Ri­ma­šaus­kai­tės at­ siųs­tuo­se at­sa­ky­muo­se tvir­ti­na­ma, kad D.Mi­siū­nas, neuž­si­min­da­mas apie tik­rą­sias 9-ojo blo­ko su­stab­dy­ mo prie­žas­tis, nie­kaip ne­de­zin­for­ ma­vo vi­suo­me­nės, nes kal­bė­jo apie blo­ko rei­ka­lin­gu­mą ap­skri­tai, – esą nie­kas ne­ga­lė­jo pro­gno­zuo­ti, kad du­jos pa­brangs dvi­gu­bai ir elekt­ros ener­gi­jos ga­my­ba taps per bran­gi.

Komentaras

Jur­g is Vi­le­mas

Pro­fe­so­rius, ener­ge­ti­kos eks­per­tas

T

aip, ge­di­mas ga­li bū­ti vie­na iš blo­ko su­stab­dy­mo prie­ žas­čių. Bet pa­grin­di­nė prie­ žas­tis, ko­dėl šis blo­kas ir atei­ ty­je ne­dirbs nor­ma­lia ap­kro­va, – per aukš­ta du­jų kai­na. Šiuo me­tu rin­ko­je elekt­ros ener­g i­jos kai­na yra že­mes­ nė, nei ga­l i­ma pa­ga­m in­t i šia­me blo­ ke, o dar kai at­si­ran­da to­kių ge­di­mų...

Bet to­kie du­ji­niai blo­kai sto­ja ir Vo­kie­ ti­jo­je ir tik dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių.

Tie­sa, mū­siš­kiai no­rė­jo dar pa­pras­tes­ nius pa­ma­tus da­ry­ti – is­pa­nai pa­si­rin­ ko tvir­tes­nius po­li­nius pa­ma­tus, o de­ fek­tai iš­len­da ir po ke­lių de­šimt­me­čių.

Bet nuo­sto­lio ne­ga­mi­nant elekt­ros šia­ me blo­ke tik­rai ne­pa­ti­ria­ma, nes, kaip mi­nė­jau, čia elekt­rą ga­min­ti yra bran­ giau, nei im­por­t uo­t i. Lat­v iai Ry­go­je pa­si­sta­tė pa­na­šios tech­no­lo­g i­jos ter­ mo­fi ­ka­ci­nių blo­k ų, taip pat vo­kie­čiai pa­t i­r ia di­de­l ių fi­nan­si­n ių pro­ble­mų, nes in­ves­ti­ci­jos pa­da­ry­tos, jos neat­si­ per­ka. O spren­di­mai Lie­tu­vo­je priim­ ti la­bai se­n iai, gal prieš de­šimt­me­t į.

Tad sun­ku da­bar at­sek­ti, kas už tai at­ sa­kin­gas.

1,3 mlrd. li­tų

kai­na­vo Lie­tu­vos elekt­ri­nės 9-ojo blo­ko sta­ty­bos.

13

rugsėjo 12–18, 2013

lietuva

Prezidentas V.Adam­kus: tai sun­kiai su­pran­ta­ma

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė vis dėlto su­si­ti­ko su į Lie­tuvą at­vy­ku­ siu Ti­be­to dva­si­ niu ly­de­riu Da­lai La­ ma, nors, at­ro­do, to­ kį spren­dimą lėmė vi­suo­menė­je ki­lu­ sios dis­ku­si­jos dėl vald­žios abe­jin­gu­ mo. Ki­ti vald­žios at­ sto­vai su sve­čiu ne­ su­si­tiks. Buvęs pre­ zi­den­tas Val­das Adam­kus to­kią jų po­zi­ciją va­di­na ne­ mo­ra­lia.

Eglė Še­pe­tytė Nuo­monės, kad Lie­tu­vos vald­žios at­sto­vai ne­turėtų at­suk­ti nu­ga­ ros ka­dai­se mus par­ėmu­siam as­ me­niui, lai­ko­si ir ka­den­ciją bai­ gęs pre­zi­den­tas V.Adam­kus. Bū­ tent jis 2001 m., per ant­rąjį Da­lai La­mos vi­zitą į Lie­tuvą, sve­čią pri­ ėmė pre­zi­dentū­ro­je.

Tąkart V.Adam­kus į su­si­ti­kimą at­skubė­jo ne­tgi po ope­ra­ci­jos iš San­ta­riš­kių kli­nikų. Dar prie­š D.Gry­baus­kaitės spren­dimą su­ si­tik­ti su Da­lai La­ma (tai paaiškė­ jo tik tre­čia­dienį 16 val.) V.Adam­ kus, su Ti­be­to dva­si­niu ly­de­riu pla­nuo­jan­tis su­si­tik­ti ir šįkart, tvir­ti­no, kad da­bar­ti­nių vald­žios at­stovų po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu yra ne­mo­ra­li ir ne­prin­ci­pin­ga, o jo­ kių san­kcijų iš Ki­ni­jos, ko bai­mi­ na­ma­si, esą tik­rai ne­su­lauk­tu­me.

Skir­tu­mai: už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras sakė, kad už­teks, jog Da­lai La­

mą su­tiks pa­pras­ti žmonės, o Pre­zi­dentė su­si­ti­kimą su Ti­be­to dva­si­ niu va­do­vu su­rengė pa­sku­tinę mi­nutę. „Scanpix“ nuo­tr.

Da­lai La­mos vi­zi­tas su­jaukė už­sie­nio po­li­tiką Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ke­tu­rių dienų vi­zi­to No­be­lio tai­ kos pre­mi­jos lau­rea­tas Da­lai La­ ma XIV į Lie­tuvą at­vy­ko bend­ru Sei­m o Tarp­p ar­l a­m en­t i­n ių ry­ šių su Ti­b e­t u grupės, Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dybės ir Lie­t u­vos bu­d istų bend­r uo­m e­n ių kvie­t i­ mu. Pre­z i­d entės dar­b ot­varkė­j e su­s i­t i­k i­m as ne­b u­vo su­p la­n uo­ tas, ta­čiau tre­čia­die­nio pa­va­karę paaiškė­jo, kad D.Gry­baus­kaitės pri­va­taus su­si­ti­ki­mo su Da­lai La­ ma ga­li­mybė vis dėlto de­ri­na­ma.

Net­r u­k us ša­l ies va­d ovės „Fa­ce­ book“ pro­f i­ly­j e pa­s i­rodė nuo­ trau­ka su la­ko­n iš­k u už­ra­š u apie pri­va­taus po­būdžio su­si­ti­kimą su Ti­be­to ly­de­riu.

Pas­ku­tinę mi­nutę pa­skir­da­ma su­si­ti­kimą ša­lies va­dovė sa­vo­tiš­ kai dūrė ke­liems ki­tiems vald­žios at­sto­vams, dar tre­čia­die­nio rytą be­si­tei­si­nu­siems, kad su­si­ti­ki­mas kirstų­si su ša­lies vyk­do­ma už­sie­nio po­li­ti­ka ir galbūt pa­kenktų san­ty­ kiams su Ki­ni­ja.

Pa­vyzd­žiui, Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las pa­reiškė su Ti­ be­to dva­si­niu ly­de­riu ne­su­si­tiks,

nes taip re­ko­men­da­vo Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja (URM). „Mū­ sų už­sie­nio po­li­tiką vyk­do URM, Vy­riau­sybė vyk­do už­sie­nio po­li­ tiką, aiš­ku, mes tu­ri­me ir­gi tam tik­ros įta­kos kaip po­li­ti­kai, tai aš vyk­dau URM re­ko­men­da­ci­jas“, – taip Ži­nių ra­di­jui si­tua­ciją paaiš­ ki­no V.Ged­vi­las.

Val­das Adam­kus:

Tai mo­ralės klau­si­ mas, į kurį tu­ri at­sa­ ky­ti da­bar­ti­niai va­ do­vai, o aš ga­liu tik ap­gai­les­tau­ti.

Pa­na­šios po­zi­ci­jos lai­ko­si ir šiuo me­tu Strasbū­re esan­tis už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius.

Tie­sa, jis nau­jienų agentū­rai BNS kalbė­jo dar at­vi­riau, esą Lie­tu­va lai­ ko­si „vie­nos Ki­ni­jos“ po­li­ti­kos, tad būtent todėl su­si­ti­kimų su Ti­be­to ly­de­riu ne­nu­ma­ty­ta. Mo­ra­linę pa­ ramą Ki­ni­jos te­ri­to­ri­jo­je esan­čiam Ti­be­tui, anot mi­nist­ro, su­teiks ei­ li­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai.

Ki­ni­ja lai­ko se­pa­ra­tis­tu Da­lai Lamą, ku­ris 1959 m. pa­bėgo į In­diją po ne­sėkmin­go su­ki­li­mo Ti­be­te prie­š Ki­ni­jos val­dymą, Pe­ki­nas lai­ko smurtą kurs­tan­čiu se­pa­ra­tis­tu. Todėl Da­lai La­ mos su­si­ti­ki­mams su kitų vals­ty­bių va­ do­vais Ki­ni­ja vi­sa­da griež­tai prie­ši­na­si. O pa­ts dva­si­nis ly­de­ris tei­gia te­no­rin­tis di­ desnės au­to­no­mi­jos sa­vo tėvy­nei Hi­ma­ lajų kal­nuo­se. 1989 m. Da­lai La­ma bu­vo ap­do­va­no­tas No­be­lio tai­kos pre­mi­ja. Po­ li­ti­nių pa­reigų jis at­si­sakė 2011 m.

„Ma­nau, kad Da­lai La­ma pa­jus pa­lai­kymą iš žmo­nių. <...> Kiek ži­ nau, Da­lai La­ma tik­rai turės daug dėme­sio ir turės la­bai di­de­les au­ di­to­ri­jas, ir aš ma­nau, kad tie, kas norės, galės jį iš­girs­ti, pa­ma­ty­ti, ir tai svar­biau­sia“, – teigė L.Lin­ ke­vi­čius. Prem­je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius jau anks­čiau yra pa­teikęs šyp­seną ke­liantį pa­siaiš­ki­nimą, kad „ne­ga­vo kvie­ti­mo“ su­si­tik­ti su Da­ lai La­ma, o pa­ts su­si­ti­ki­mo taip pat nei­ni­ci­ja­vo.

Tre­čia­dienį Ti­be­to laisvės rėmė­ jai Pre­zi­den­tei įteikė 6 tūkst. Lie­ tu­vo­je su­rinktų pa­rašų, ku­riais ra­ gi­na­ma Ti­be­to klau­simą įtrauk­ti į ES dar­bot­varkę. Ak­ty­vistų tei­gi­ mu, ES turėtų pa­ra­gin­ti, kad būtų de­ra­ma­si „dėl rea­lios Ti­be­to au­to­ no­mi­jos, Ti­be­to kultū­ros, jo uni­ka­ lios gam­tos“.

Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių Ti­be­to rėmi­mo grupės at­sto­vai pa­brėžė, kad Lie­tu­vos vald­žia Da­lai La­mai turėtų pa­ro­dy­ti kur kas di­desnį dėmesį. Pri­me­na­ma, kad 1990 m. ko­vo 11 d. Lie­tu­vai pa­skel­bus ne­ prik­lau­so­mybę jau ba­land­žio 3 d. su­lauk­ta Da­lai La­mos svei­ki­ni­ mo te­leg­ra­mos, o ki­tais me­tais jis pirmą­kart at­vy­ko į mūsų šalį.

– Po­ne pre­zi­den­te, kaip ver­ti­ na­te si­tua­ciją, kad aukš­čiau­si vald­žios at­sto­vai ne­pla­nuo­ja su­si­tik­ti su Lie­tu­vo­je vie­šin­ čiu Da­lai La­ma?

– Da­bar­tinės Vy­riau­sybės ar vals­ tybės va­dovų nu­si­sta­ty­mas man sun­kiai su­pran­ta­mas. Aš ma­nau, kad tai su­si­ję su darbų ir žod­ žių dar­na, dar reikėtų pri­jung­ti ir mo­ralę. Kai mes ko­vo­jo­me dėl sa­ vo laisvės, ne­prik­lau­so­mybės, mes žvalgėmės ir ieš­ko­jo­me draugų, džiaugėmės kiek­vie­nu at­si­lie­pi­mu, pa­lai­kan­čiu mūsų po­zi­ciją. Kaip tik Ti­be­tas – aš pui­kiai ži­nau ir jūs ži­ no­te – bu­vo vie­nas pirmųjų, ku­rie pa­svei­ki­no ir pri­pa­ži­no mūsų teisę į laisvą gy­ve­nimą. Šian­dien Ti­be­tas yra oku­puo­tas, atim­tos lais­vo ap­ si­spren­di­mo teisės, ir kai jis žval­ go­si į lais­vo­jo pa­sau­lio sąžinę ir yra rei­ka­lin­gas pa­ra­mos, mes pa­si­ren­ ka­me tru­putį skir­tingą ke­lią, ne­gu elgė­si tas pa­ts Ti­be­tas su mu­mis.

Man tai ne­priim­ti­na, bet aš šian­ dien kal­bu neats­to­vau­da­mas jo­kiai už­sie­nio po­li­ti­kai ar Lie­tu­vos vals­

tybės ofi­cia­lia­jai po­li­ti­kai. Tai mo­ ralės klau­si­mas, į kurį tu­ri at­sa­ky­ti da­bar­ti­niai va­do­vai, o aš ga­liu tik ap­gai­les­tau­ti. Iš sa­vo po­zi­ci­jos ga­ liu pa­sa­ky­ti, kad ket­vir­ta­dienį su­ si­tin­ku su Da­lai La­ma.

– Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Ged­ vi­las sa­ko ne­su­si­tin­kan­tis su Ti­be­to ly­de­riu, nes pai­so URM re­ko­men­da­ci­jos. Ar to­kiu at­ ve­ju jos būti­na pai­sy­ti?

– Re­ko­men­da­cijų ga­li būti vi­so­kių.

Man at­ro­do, tai yra as­menų, šiuo at­ve­ju – Sei­mo pir­mi­nin­ko – ap­ si­spren­di­mas, priim­ti ją ar ne. Bet man tai ne­mo­ra­lu. Kai mums rei­ kia pa­gal­bos, ta­da šau­kia­me, ieš­ ko­me, o kai į to­kią pa­dėtį pa­ten­ka ki­ti, mes pra­de­da­me žais­ti žai­ dimą, ku­ris va­rian­tas pa­to­ges­nis.

– Kiek svarūs ar­gu­men­tai, kad, ša­lies va­do­vams su­si­ti­kus su Da­lai La­ma, Lie­tu­vai ne­va grėstų Ki­ni­jos san­kci­jos?

– Aš ne­ma­tau ab­so­liu­čiai jo­kių pa­da­ri­nių. Ki­taip sa­kant, kar­tais net ir esant si­tua­ci­jai, kad galėtų būti ko­kių nors pa­da­ri­nių, klau­ si­mas yra tau­tos mo­ralė ir prin­ ci­pai. Lais­vas ap­si­spren­di­mas ir pa­ro­do, kaip su­pran­tu, at­sa­ko­ mybę ne­šan­čių, po­li­tiką nu­sta­ tan­čių žmo­nių nu­si­sta­tymą. O šiuo at­ve­ju tik­rai ne­ma­tau, kad Lie­tu­vai būtų ko­kių nors pa­da­ri­ nių. Mes tik­tai pa­ro­dy­tu­me sa­vo mo­ralę ir prin­ci­pinį nu­si­sta­tymą, kad esa­me už prin­ci­pus, už laisvę, už laisvą ap­si­spren­dimą ir tautų bei žmo­nių ne­prik­lau­so­mybę.

„Novaturas“ pasinaudodamas ES parama diegia kokybės vadybos sistemą ISO 9001 UAB „Novaturas“ yra didžiausia Baltijos šalyse pažintinių ir poilsinių kelionių organizatorė. Bendrovė nuolat ieško plėtros galimybių, naujų klientų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sukaupusi didžiausią patirtį Lietuvoje, sėkmingai pritaikiusi ją Latvijos ir Estijos rinkose, įmonė yra profesionali ir novatoriška regiono rinkos lyderė. Įmonė, norėdama užtikrinti savo konkurencingumą, įgyvendina projektą „UAB „Novaturas“ kokybės vadybos sistemos diegimas siekiant įgyti konkurencinį pranašumą ir padidinti darbo našumą“, kurio metu diegiama kokybės vadybos sistema ISO 9001. Projekto tikslas – įdiegti bei sertifikuoti kokybės vadybos sistemą ISO 9001, apmokyti darbuotojus ir taip sudaryti palankias sąlygas įmonės darbo našumui didinti. Įmonei svarbu išlikti patraukliai akcininkams, klientams, darbuotojams, tiekėjams, partneriams bei visuomenei, todėl ISO 9001 standarto diegimas padės vienodai suprasti procesus ir sistemą, nustatyti matavimo vienetus. „Šis sertifikatas yra paskutinis kelerius metus vykstančios įmonės reorganizacijos, keičiant darbo organizavimo sistemą

ir įmonės darbo kultūrą, etapas“, – sako „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.

UAB „Novaturas“ bus pirma kelionių organizatorė, įsidiegusi šią sertifikavimo vadybos sistemą. Įdiegta sistema klientams ir partneriams bus įrodymas, kad įmonė maksimaliai valdo visus vykstančius procesus, greitai reaguoja į pokyčius, užtikrina aukštą paslaugų kokybę.

Sistema taip pat užtikrins atsakomybių paskirstymą, sudarant galimybę kelti viso kolektyvo kvalifikaciją tiek dirbant su klientais, tiek tvarkant įmonės ūkį. Anot L.Aldonio, tai padidins užsakymų srautą, sudarys prielaidas mažinti išlaidas, didinti produktyvumą, tobulinti valdymą bei kontrolę ir gerinti darbo sąlygas.

Projektas „UAB „Novaturas“ kokybės vadybos sistemos diegimas siekiant įgyti konkurencinį pranašumą ir padidinti darbo našumą“ vykdomas pagal iš ES struktūrinių fondų finansuojamos Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Procesas LT“. Projekto kodas – VP2-2.1ŪM-03-K-02-081.

Užs. 1160347

14

rugsėjo 12–18, 2013

ekonomika

Už gy­ny­bą at­si­ly­gi­na dos­nia rek­la­ma?

Bend­ro­ves „Nor­fos maž­me­na“ ir „Ri­vo­ na“ val­dan­tys vers­ li­nin­kai, at­ro­do, su­ si­ra­do įta­kin­gą gy­ nė­ją – dienraštį „Lie­ tuvos rytas“.

Pra­lai­mi: D.Dun­du­liui (centre) pri­klau­san­čios „Nor­fos maž­me­nos“ pre­ky­bos cent­rai nuo kon­ku­ren­tų at­si­lie­ka ir pa­gal tai, kiek var­to­to­jų skun­dų

pa­si­tvir­ti­na.

Ug­nius Kri­vic­kas At­sei­kė­jo dos­niai

Per pu­sant­rų me­tų už dau­giau kaip mi­li­jo­ną li­tų „Lie­tu­vos ry­te“ pa­si­ rek­la­ma­vu­sios įmo­nės šiame dien­ raštyje mi­ni­mos tik ge­ruo­ju, o pa­ grin­di­nis jų ak­ci­nin­kas Dai­nius Dun­du­lis nuo­lat gau­na tri­bū­ną juo­din­ti jam neį­ti­ku­sius as­me­nis. Į di­džiau­sių ša­lies rek­la­mos už­ sa­ko­vų de­šim­tu­ką net ne­pa­ten­ kan­ti bend­ro­vė „Nor­fos maž­me­ na“ pa­gal vie­ną kri­te­ri­jų vis dėl­to yra nea­be­jo­ti­na ly­de­rė. Tas kri­te­ri­ jus – tai dien­raš­ty­je „Lie­tu­vos ry­ tas“ spaus­di­na­mų „Nor­fos“ par­ duo­tu­vių tink­lo rek­la­mų kie­kis.

Ko­dėl „Nor­fos maž­me­na“ di­de­ lę sa­vo rek­la­mos biu­dže­to da­lį ski­ ria vie­nam šal­ti­niui? Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad į šį klau­si­mą ne­sun­ ku at­sa­ky­ti pa­žiū­rė­jus, ką ir kaip apie „Nor­fą“ pa­sta­ruo­ju me­tu ra­ šo „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ša­si iš­va­ da, kad dos­niai rek­la­mos „Lie­tu­vos ry­te“ už­si­sa­kę „Nor­fos maž­me­ną“ ir pa­grin­di­nę šios bend­ro­vės pre­kių tie­kė­ją „Ri­vo­ną“ val­dan­tys vers­li­ nin­kai re­dak­to­riams ga­li dik­tuo­ti ir tai, kas tu­ri bū­ti ra­šo­ma.

O pi­ni­gų iš sa­vo rek­la­mos biu­ dže­to „Nor­fos maž­me­na“ „Lie­tu­ vos ry­tui“ at­sei­kė­jo iš­ties dos­niai.

Bend­ro­vės TNS LT duo­me­ni­mis,

643

tūkst. li­tų

reklamai dienraštyje „Lietuvos rytas“ vien šiais metais jau skyrė „Norfos mažmena“.

praė­ju­siais me­tais bend­ro­vės „Ma­ xi­ma LT“ gross iš­lai­dos (skai­čiuo­ jant pa­gal ofi­cia­lius kai­ni­nin­kus, be ga­li­mų nuo­lai­dų ir PVM) rek­la­ mai „Lie­tu­vos ry­te“ su­da­rė 98,023 tūkst. li­tų, vie­no di­džiau­sio ša­lies rek­la­mų už­sa­ko­vo „Eu­ro­vais­ti­ nių“ tink­lo – 6,82 tūkst. li­tų, par­ duo­tu­ves „Iki“ val­dan­čios bend­ro­ vės „Pa­link“ – 417,714 tūkst. li­tų, o „Nor­fos maž­me­nos“ – be­veik 700 tūkst. li­tų.

Dar la­biau ato­trū­kis tarp „Nor­ fos maž­me­nos“ ir ki­tų di­džiau­sių rek­la­mos už­sa­ko­vų „Lie­tu­vos ry­ te“ išau­go šiais me­tais. TNS LT duo­me­ni­mis, „Pa­link“ gross iš­ lai­dos rek­la­mai „Lie­tu­vos ry­te“ šie­met su­da­rė 93,32 tūkst. li­tų, „Eu­ro­vais­ti­nės“ – 15,137 tūkst. li­t ų, o „Nor­fos maž­m e­n a“ jau bai­g ia pa­s i­v y­t i praė­j u­s ių me­t ų ro­dik­lį ir „Lie­tu­vos ry­tui“ sky­rė 643,49 tūkst. li­tų gross rek­la­mos iš­lai­dų.

Per­ka rek­la­mą, gau­na įta­ką?

„To­kios su­mos, iš­lei­džia­mos rek­ la­mai vie­na­me ka­na­le, iš­ties ste­ bi­na. Ne­bū­tų nie­ko nuo­sta­baus, jei „Nor­fos maž­me­na“ tiek pat rek­la­ muo­tų­si ir ki­tur, ta­čiau taip nė­ ra. O da­bar net ne­rei­kia bū­ti di­ de­liu eks­per­tu, kad su­pras­tum, jog trans­liuo­ti rek­la­mą dau­giau­sia vie­nu ka­na­lu nė­ra efek­ty­vu“, – tei­ gė vie­no­je ži­niask­lai­dos pla­na­vi­mo agen­tū­ro­je dir­ban­tis rek­la­mos rin­ kos spe­cia­lis­tas. Pa­sak jo, aki­vaiz­ du, kad tiek daug rek­la­mos pi­ni­gų „Lie­tu­vos ry­tui“ ski­rian­tys „Nor­ fos maž­me­nos“ val­dy­to­jai tu­ri sa­ vų tiks­lų – vi­sų pir­ma, da­ry­ti įta­ką dien­raš­čio tu­ri­niui. „Kal­bant apie „Lie­tu­vos ry­tą“, ku­rio gru­pės nuo­sto­liai per­nai su­da­rė 4,6 mln. li­tų, tai, ži­no­ma, iš „Nor­fos maž­me­nos“ rek­la­mos gau­na­mos pa­ja­mos yra di­de­li pi­ ni­gai, ku­rių ne­tek­ti bū­tų skau­du.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Aiš­ku, kad tai su­pran­ta ir „Nor­ fos maž­me­nos“ sa­vi­nin­kai, to­dėl grei­čiau­siai spau­džia „Lie­tu­vos ry­tą“ da­ry­ti tam tik­ras nuo­lai­das.

O „Lie­tu­vos ry­tas“ grei­čiau­siai su to­mis nuo­lai­do­mis su­tin­ka, nes, kaip mi­nė­jau, pi­ni­gai iš­ties di­de­ li“, – svars­tė pa­šne­ko­vas.

At­ro­do, kad mil­ži­ niš­kas su­mas pi­ni­gų rek­la­mai „Lie­tu­vos ry­te“ iš­lei­džian­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas sa­vo kie­me su­si­tvar­ ky­ti ne­su­ge­ba.

Už­si­puo­lė tik­rin­to­jus

Ro­d os, to­k ie sam­p ro­ta­v i­m ai – ne be pa­grin­do. Pas­ta­ruo­ju me­ tu „Lie­t u­vos ry­to“ pus­l a­p iuo­ se kliū­va vi­siems, ku­rie neį­tin­ka per 100 par­duo­tu­vių val­dan­čios „Nor­fos maž­me­nos“ ir jos tie­kė­ jos „Ri­vo­nos“ pa­grin­di­niam ak­ ci­nin­kui D.Dun­du­liui. Dien­raš­ čio pub­li­ka­ci­jo­se kri­ti­ka že­ria­ma tei­sė­jams, pro­ku­ro­rams, Vals­ty­ bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ ny­bai, Vals­ty­bi­nei ne mais­to pro­ duk­tų ins­pek­ci­jai.

Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais Vals­ty­ bi­nė ne mais­to pre­kių ins­pek­ci­ja bend­ro­vei „Ri­vo­na“ sky­rė ne vie­ ną bau­dą už iš Ki­ni­jos at­vež­tus ne­ko­ky­biš­kus ir pa­vo­jų ke­lian­čius žais­lus, ku­riais bu­vo pre­kiau­ja­ma „Nor­fos“ pre­ky­bos tink­lo par­duo­ tu­vė­se.

Ge­gu­žės mė­ne­sį apie „Nor­fos“ len­ty­no­se pa­si­ro­džiu­sį abe­jo­ti­nos ko­ky­bės žais­lą – plas­ti­ki­nį an­čiu­ ką kiau­ši­ny­je – Ne mais­to pro­duk­ tų ins­pek­ci­jai pra­ne­šė jį sa­vo vai­ kams nu­pir­kęs tė­vas.

Pir­kė­jo nuo­gąs­ta­vi­mai pa­si­tvir­ ti­no – pa­gal nu­sta­ty­tą me­to­di­ką vyk­dant tem­pi­mo ir smū­gių ban­ dy­mus žais­lo de­ta­lės at­si­skir­da­vo, vai­kams ypač pa­vo­jin­gas ga­lė­jo bū­ ti ašt­rus me­ta­li­nis žais­lo smai­ga­ lys. Per ty­ri­mą nu­sta­ty­ta, kad iš­ ban­dy­tas žais­las nea­ti­tin­ka žais­lų sau­gos tech­ni­nio reg­la­men­to rei­ ka­la­vi­mų.

Lie­pos pa­bai­go­je tai pa­čiai „Ri­ vo­nai“ vėl bu­vo skir­ta 5 tūkst. li­tų bau­da, kai paaiš­kė­jo, kad „Nor­fos“ pre­ky­bos cent­ruo­se par­duo­da­mos ser­ve­tė­lės, ku­rios net ga­li kel­ti pa­ vo­jų ma­žų vai­kų gy­vy­bei.

Užuot puo­lęs at­si­pra­šy­ti sa­ vo klien­tų, „Nor­fos maž­me­nos“ ir „Ri­vo­nos“ ak­ci­nin­kas D.Dun­ du­lis smo­gė at­sa­ko­mą­jį smū­gį ne kur ki­tur, o „Lie­tu­vos ry­te“, ir ėmė skelb­ti apie ne­va prieš jo vers­lą pra­dė­tą ne mais­to pro­duk­tų kont­ ro­lie­rių ka­rą. „Ins­pek­to­riai įsi­siau­tė­jo“, „Ins­ pek­to­riai ata­kuo­ja pre­ky­bi­nin­kus“, „Rin­kos prie­vaiz­dų ata­kos gre­sia di­džiu­liais nuo­sto­liais“. To­kio­mis ant­raš­tė­mis pa­puoš­ti straips­niai pa­si­ro­dė „Lie­tu­vos ry­te“.

Pub­li­ka­ci­jo­se ci­tuo­ja­mas D.Dun­ du­lis skai­ty­to­jus ban­dė įti­kin­ti, kad Ne mais­to pre­kių ins­pek­ci­jos spe­ cia­lis­tai yra ne­kom­pe­ten­tin­gi, su­ bjek­ty­viai spren­džia, ku­rie žais­lai tin­ka­mi vai­kams, o ku­rie – ne.

Tei­sė­jas jau­tė­si spau­džia­mas

Sa­vo in­te­re­sus per „Lie­tu­vos ry­tą“ vie­nas tur­tin­giau­sių ša­lies vers­li­ nin­kų D.Dun­du­lis gi­na ne tik at­ mes­da­mas ins­pek­to­rių prie­kaiš­tus dėl pre­ky­bos ne­ko­ky­biš­ko­mis pre­ kė­mis, bet ir teis­muo­se ko­vo­da­mas dėl 7 mln. li­tų, ku­riuos jo įmo­nėms teis­mas nu­ro­dė su­mo­kė­ti už par­ duo­tus ma­žes­nius, nei bu­vo nu­ro­ dy­ta pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­ se, skly­pus.

Li­kus vos ke­lioms die­noms iki

teis­m o spren­d i­m o priė­m i­m o, „Lie­tu­vos ry­te“ pa­si­ro­dė straips­ nis, ku­ria­me bu­vo už­si­pul­tas by­ lą nag­ri­nė­jęs tei­sė­jas Dai­nius Rin­ ke­vi­čius.

Pats tei­sė­jas šį straips­nį įvar­di­ jo kaip ban­dy­mą da­ry­ti spau­di­mą teis­mui: „Kai toks straips­nis pa­si­ ro­do prieš pa­skel­biant spren­di­mą, tai yra aki­vaiz­dus spau­di­mas teis­ mui. Ki­taip nė ne­pa­va­din­si.“ „Aiš­ku, to­kio­je si­tua­ci­jo­je tei­sė­ jas ne­ga­li jaus­tis ge­rai. Bet nu­si­ša­ li­nus nuo by­los bū­tų pa­ro­dy­ta, kad toks spau­di­mas Lie­tu­vo­je ga­li­mas.

Tai bū­tų dar blo­giau. Te­ko priim­ti spren­di­mą by­lo­je. Pub­li­ka­ci­ja jam ne­tu­rė­jo jo­kios įta­kos. Bet ko­kiu at­ve­ju spren­di­mas bū­tų bu­vęs toks pa­ts“, – tei­gė D.Rin­ke­vi­čius.

Pa­žei­di­mų dau­gė­ja

Kol D.Dun­du­lis sa­vo in­te­re­sus gi­ na „Lie­tu­vos ry­to“ pus­la­piuo­se, jo val­do­mo­se „Nor­fos“ par­duo­tu­vė­se to­li gra­žu ne vis­kas ge­rai. At­ro­do, kad mil­ži­niš­kas pi­ni­gų su­mas rek­ la­mai „Lie­tu­vos ry­te“ iš­lei­džian­ čios įmo­nės sa­vi­nin­kas sa­vo kie­me su­si­tvar­ky­ti ne­su­ge­ba. „Nor­fos“ par­duo­tu­vių val­dy­to­ jai į VMVT spe­cia­lis­tų vi­zi­tus ir jų pa­ta­ri­mus, ro­dos, žvel­gia pro pirš­ tus. Per­nai šio­se par­duo­tu­vė­se bu­ vo at­lik­ti 373 pa­tik­ri­ni­mai, 33 pro­c. at­ve­jų nu­sta­ty­ta pa­žei­di­mų. Pir­mą šių me­tų pus­me­tį šis ro­dik­lis bu­ vo dar pra­stes­nis. Per 162 „Nor­ fos“ par­duo­tu­vė­se at­lik­tus pa­tik­ ri­ni­mus pa­žei­di­mų bu­vo nu­sta­ty­ta jau 35 pro­c. at­ve­jų.

Bend­ro­vės „Nor­fos maž­me­na“ pre­ky­bos cent­rai nuo kon­ku­ren­tų at­si­lie­ka ir pa­gal tai, kiek var­to­to­ jų skun­dų pa­si­tvir­ti­na. Per­nai pa­ si­tvir­ti­no 32 pro­c. dėl šių par­duo­ tu­vių VMVT pa­teik­tų var­to­to­jų skun­dų, toks pa­ts šis skai­čius iš­li­ ko ir pir­mą šių me­tų pus­me­tį.

PR

15

rugsėjo 12–18, 2013

sportas Krep­ši­nio pa­sau­ly­je nė­ra daug žmo­nių, ku­rie taip ar­ti­mai bend­rau­tų su Lie­tu­ vos krep­ši­nio rink­ti­ nės vy­riau­siuo­ju tre­ ne­riu Jo­nu Kaz­laus­ ku, kaip bu­vęs il­ga­ me­tis jo asis­ten­tas Al­gir­das Bra­zys.

Pag­rin­di­nė mū­sų pro­ble­ma – įžai­ dė­jo trū­ ku­mas. Su vi­sa pa­gar­ ba M.Kal­ nie­čiui, jis nė­ra tik­ras pir­mo­sios po­zi­ci­jos žai­dė­jas.

Nuo­mo­nė: pa­sak A.Bra­zio, ži­niask­lai­da be rei­ka­lo aukš­ti­na J.Va­lan­čiū­ną ir D.Mo­tie­jū­ną.

Ro­ma­no Kok­ša­ro­vo / BFL nuo­tr.

J.Kaz­laus­kas ka­ro lau­ke pa­lik­tas vie­nas Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Kal­bė­da­mas apie strin­gan­tį rink­ ti­nės žai­di­mą Se­no­jo že­my­no pir­ me­ny­bė­se 1999-ųjų Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas A.Bra­zys – nuo­šir­dus ir at­vi­ras. Jis ne­ven­gia kri­ti­kos ypač liaup­si­na­mam Jo­nui Va­lan­čiū­nui ir tei­gia, kad tre­ne­rių šta­bas tu­ri la­ biau pa­dė­ti vy­riau­sia­jam rink­ti­nės tre­ne­riui.

– Ko­kį įspū­dį pa­li­ko pir­mie­ ji Lie­tu­vos rink­ti­nės pa­si­ro­di­ mai Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­ na­te Slo­vė­ni­jo­je?

– Šis čem­pio­na­tas la­bai keis­tas.

Da­bar svar­biau­sia, kad pra­lai­mė­ ję bos­niams pa­te­ko­me į to­les­nį eta­ pą. Šis čem­pio­na­tas pa­gal ko­man­ dų žai­di­mo ly­gį nė­ra itin aukš­tas.

Mes taip pat iš­gy­ve­na­me kar­tų kai­tą. Ži­no­jo­me, kad pa­te­kę į Bal­ ka­nų ša­lių po­gru­pį ne­ga­li­me ti­kė­tis nė vie­nų leng­vų rung­ty­nių. Vil­ties su­tei­kia tai, kad žai­dė­jai su­pran­ta, jog ne­žai­džia ge­ro krep­ši­nio, sa­vo pa­si­ro­dy­mą ver­ti­na kri­tiš­kai ir no­ ri tai iš­tai­sy­ti. Ko­man­da yra pa­jė­ gi pra­dė­ti žais­ti aukš­tes­niu ly­giu.

Tuo­met su­dė­tin­gas gru­pės eta­pas bu­tų pri­mirš­tas.

Pag­rin­di­nė mū­sų pro­ble­ma – įžai­dė­jo trū­ku­mas. Su vi­sa pa­gar­ ba Man­tui Kal­nie­čiui, jis nė­ra tik­ ras pir­mo­sios po­zi­ci­jos žai­dė­jas.

Be to, šia­me čem­pio­na­te jam ten­ ka di­džiu­lis krū­vis, o tin­ka­mo pa­ kai­ta­lo mes ne­tu­ri­me. Įžai­dė­jas yra ko­man­dos gal­va ir sme­ge­nys, to­ dėl daž­nai ki­ti krep­ši­nin­kai taip pat ne­ran­da vie­tos aikš­te­lė­je. Ne­ jau­čia­me už­tik­rin­tu­mo. Tu­ri­me

daug krep­ši­nin­kų prie­ki­nė­je li­ni­jo­ je. Eks­pe­ri­men­tuo­da­mi vis ban­do­ me at­ras­ti to­bu­lą aukš­taū­gių li­ni­ją, ta­čiau tai tu­ri ir pliu­sų, ir mi­nu­sų.

To­kia ro­ta­ci­ja ga­li pa­dė­ti čem­pio­ na­to pa­bai­go­je, ki­ta ver­tus, nuo­lat eks­pe­ri­men­tuo­da­mi ga­li­me rim­tai pri­si­žais­ti. J.Kaz­laus­kui itin sun­ku su­ras­ti auk­so vi­du­rį. Ži­niask­lai­da be rei­ka­lo aukš­ti­na J.Va­lan­čiū­ną ir Do­na­tą Mo­tie­jū­ną.

Su­tin­ku, kad jie atei­ty­je bus ko­ man­dos rams­čiai, ta­čiau šian­dien to nė­ra, o jie aukš­ti­na­mi ne­pel­ny­ tai. Tre­ne­rių šta­bas su­pran­ta, kad žai­di­mas nė­ra ge­ras.

Bet juk mes ne­sa­me blo­gi. Pa­tys žai­dė­jai tu­ri pa­mąs­ty­ti, ką konk­re­ čiai da­ro blo­gai, ko jiems trūks­ta.

Nes­var­bu, Li­nas Klei­za su­žai­džia sta­bi­liau ar ne. Jis ga­li bū­ti ne­pas­ te­bi­mas, bet gali iš­šau­ti pa­čiu rei­ ka­lin­giau­siu me­tu. Tai Li­nas pa­ro­ dė ma­čo su bos­niais pa­bai­go­je, kai dau­gu­mai ko­man­dos drau­gų ėmė dre­bė­ti ran­kos. L.Klei­za nė­ra op­ ti­ma­lios for­mos, ta­čiau nea­be­jo­ ju, kad jis dar pa­da­rys dau­ge­lį ge­ rų da­ly­kų.

– J.Kaz­laus­kas ne kar­tą už­si­mi­ nė, kad rink­ti­nė­je ap­skri­tai yra daug tai­sy­ti­nų da­ly­kų. Ką tre­ ne­ris tu­rė­jo gal­vo­je?

– Praė­ju­sį se­zo­ną itin ža­vė­jau­si Kau­ no „Žal­gi­rio“ stra­te­gu Joa­nu Pla­za.

Jis su­ge­bė­da­vo vi­sus sa­vo asis­ten­tus su­vie­ny­ti bend­ram tiks­lui. Per rung­ ty­nes vi­si jie tu­rė­da­vo dar­bo. Lie­tu­ vos rink­ti­nė­je yra tre­ne­rių, ku­rie sė­ di su­si­dė­ję ko­ją ant ko­jos.

J.Kaz­laus­kas yra pui­kus tre­ne­ ris, ta­čiau vi­si mes klys­ta­me. Jo­ nui trūks­ta pa­gal­bos, pa­ta­ri­mų,

pa­drą­si­ni­mų. Šiuo me­tu ka­ro lau­ ke jis pa­lik­tas vie­nas.

– Il­gą lai­ką bu­vo­te J.Kaz­laus­ko asis­ten­tu. Ar Jo­nas įsi­klau­so į pa­dė­jė­jų pa­ta­ri­mus? Ir ar iš­ties šis tre­ne­ris re­mia­si tik ge­le­ži­ne lo­gi­ka ir ne­lei­džia kur­ti?

– Rung­ty­nė­se su bos­niais pa­ta­ri­ mu ban­dė pa­dė­ti Da­rius Mas­ko­ liū­nas. Tai bu­vo vie­nin­te­lis kar­tas, ku­rį pa­ste­bė­jau per drau­giš­kas ir čem­pio­na­to rung­ty­nes. Nor­ma­lio­ se pa­sau­lio ko­man­do­se asis­ten­tai pa­sa­ko sa­vo nuo­mo­nę, o vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris prii­ma ga­lu­ti­nį spren­di­ mą. D.Mas­ko­liū­nas bu­vo nu­til­dy­ tas, tai ga­lė­jo bū­ti įkai­tu­sių emo­ci­jų pa­da­ri­nys.

Pa­na­šų at­ve­jį prieš po­rą me­tų ma­tė­me ir dir­bant Kęs­tu­čio Kem­ zū­ros bei Ro­ber­to Kun­cai­čio due­ tui. Ta­čiau vis­ko pa­si­tai­ko, jie iš­ li­ko ge­ri drau­gai ir ko­le­gos.

La­bai ge­rai pa­žįs­tu J.Kaz­laus­ką, jis tik­rai mo­ka įsi­klau­sy­ti į tei­sin­ gus pa­ta­ri­mus. Vi­si tre­ne­riai tu­ri su­ras­ti bend­rą kal­bą. Įdo­mu, ko­ kia at­mos­fe­ra yra ko­man­dos vi­du­je.

Vis­gi ma­nau, kad Jo­nas su­ras bū­dų, kaip pri­kel­ti ko­man­dą.

– Pa­ti ži­niask­lai­da ir bu­vęs Lie­ tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­tas Vla­das Ga­ras­tas prieš čem­pio­na­tą pa­reiš­kė, kad rink­ ti­nės prie­ki­nė li­ni­ja bus ge­riau­ sia ša­lies is­to­ri­jo­je. Ta­čiau žai­ di­mas sa­ko ką ki­ta. Ko trūks­ta, kad prie­ki­nė li­ni­ja žais­tų dar­ niai ir at­lik­tų sa­vo dar­bą?

– Šiuo me­tu žai­džia­me per daug su­dė­tin­gai. Vel­niš­kai trūks­ta leng­ vų taš­kų. Sėk­min­gai ap­si­gy­nę ne­

su­ge­ba­me at­lik­ti grei­to pir­mo­jo per­da­vi­mo, pa­jus­ti ant­ro­jo kvė­pa­ vi­mo. Per vi­sas rung­ty­nes taš­kus gim­do­me la­bai sun­kiai. Tai di­ džiu­lė bė­da. Ban­do­me žais­ti po­zi­ ci­nį krep­ši­nį. Pas­te­bi­mas ak­cen­ tas dėl J.Va­lan­čiū­no. Jam trūks­ta meist­riš­ku­mo, kad leng­vai ap­žais­ tų sa­vo opo­nen­tą. Vi­si bi­jo pa­sa­ky­ ti gar­siai, nes lai­ko­me jį sa­vo švie­ su­liu, bet priau­gęs 10–15 ki­log­ra­mų jis pra­ra­do jud­ru­mą ir lanks­tu­mą.

Jis ne­bes­pė­ja gy­ny­bo­je.

Aiš­ku, pa­si­nau­doda­mas sa­vo ūgiu, sto­tu ir il­go­mis ran­ko­mis su­ ge­ba blo­kuo­ti me­ti­mus, ta­čiau ne­ spė­ja iš­lįs­ti iš po už­tva­rų ir grįž­ti prie sa­vo den­gia­mo žai­dė­jo. Dėl to gy­ny­ bo­je at­si­ran­da daug sky­lių. Puo­li­me jis taip pat žai­džia sta­tiš­kai. Šian­ dien jis nė­ra ly­de­ris nei pa­gal dva­sią, nei pa­gal žai­di­mą. Nė­ra ju­de­sio, nė­ ra pi­gių taš­kų, nė­ra ma­lo­nu­mo. Taip, tai yra dar­bas, ku­rį pri­va­lai pa­da­ry­ti ge­rai, ta­čiau jei­gu dar jau­si ir ma­lo­ nu­mą, vis­kas bus daug ge­riau.

La­bai ger­biu bro­lius Dar­ju­šą ir Kšiš­to­fą Lav­ri­no­vi­čus. Bū­da­mi so­ li­daus krep­ši­nin­kų am­žiaus jie au­ ko­ja sa­vo va­sa­rą. Jie, esant to­kiam in­ten­sy­viam var­žy­bų ma­ra­to­nui, nė­ra pa­jė­gūs iš­temp­ti vi­sų rung­ty­ nių. Ta­čiau bro­liai pui­kiai su­tvar­ ko gy­ny­bą, įne­ša ra­my­bės. At­si­ran­ da leng­ves­nis žai­di­mas. Jau­čia­mas jų meist­riš­ku­mas, sa­vi­ta krep­ši­ nio mo­kyk­la. Taip pat jų žai­di­mą smar­kiai pa­ge­ri­no ir J.Pla­za.

– Vi­si ma­to­me, kad šių­me­tei rink­ti­nei kaž­ko trūks­ta, žai­ džia­mas sun­kus krep­ši­nis. Vie­ ni tai api­bū­di­na kaip vie­ny­bės sto­ką, ki­ti – kaip jau­du­lį, tre­ti

– kaip ne­su­si­kal­bė­ji­mą, bai­mę su­klys­ti. Kaip ma­no­te jūs?

– As­me­ni­nių am­bi­ci­jų bu­vo prieš čem­pio­na­tą. Ne pa­slap­tis su­dė­tin­ gas D.Mo­tie­jū­no ir Jo­no Ma­čiu­lio cha­rak­te­ris. Nea­be­jo­ju, kad jie sa­ vo am­bi­ci­jas jau pa­stū­mė į ša­lį.

Kai rung­ty­nė­se su ma­ke­do­nais Do­na­tas su­žai­dė sėk­min­gą „at­ kar­pą“, jo aky­se bu­vo ma­to­mas džiaugs­mas, kad su­ge­bė­jo duo­ti ko­ man­dai nau­dos. J.Ma­čiu­lis yra tik­ ras ka­rys, jam tik­rai ne vis vien, kaip rink­ti­nei klos­to­si čem­pio­na­tas. Žai­di­mas kol kas ne­si­kli­juo­ja, ta­ čiau ti­kiu, kad pa­ts blo­gu­mas bu­ vo ma­čas su bos­niais. Da­bar vis­ ko ne­lems vie­nos rung­ty­nės. Da­bar vėl tu­ri­me tre­jas rung­ty­nes. Pran­ cū­zų, bel­gų ir uk­rai­nie­čių brai­žas mums ga­li bū­ti priim­ti­nes­nis. Vi­ liuo­si, kad su­ge­bė­si­me pa­jus­ti žai­ di­mą. Krep­ši­nin­kams rei­kia išaiš­ kin­ti, jog rei­kia pra­dė­ti ju­dė­ti ir mąs­ty­ti ki­taip.

– Kal­bant ap­skri­tai apie vi­są čem­pio­na­tą, kas gru­pės var­žy­ bo­se jus ma­lo­niai nu­ste­bi­no?

– Šiais me­tais ne­bau­gi­na net is­pa­nai.

Prieš čem­pio­na­tą im­po­na­vo grai­kai, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad ir jie pa­žei­džia­ mi. Taip pat dar anks­čiau at­krei­piau dė­me­sį į Suo­mi­jos ir Gru­zi­jos rink­ti­ nes. Gru­zi­nams pri­trū­ko il­ges­nio at­ sar­gi­nių žai­dė­jų suo­le­lio, o suo­miai pa­ro­dė įdo­mią gy­ny­bą ir pel­ny­tai pa­ te­ko į ki­tą eta­pą. Da­bar rei­kia ge­rai su­žais­ti tre­jas rung­ty­nes. Ne­rei­kia skai­čiuo­ti, su kuo pa­lan­kiau su­si­ tik­ti ket­virt­fi­na­ly­je. To­kiu at­ve­ju į jį net ne­pa­tek­si­me. Ma­nau, kad J.Kaz­ laus­kas su­ge­bės iš­temp­ti ko­man­dą iš šios su­dė­tin­gos pa­dė­ties.

Spor­to aist­ruo­lio ka­len­do­rius

KUR? Klai­pė­do­je ar­ba in­ter­ne­te fut­bo­lo.tv.

KA­DA? Rug­sė­jo 17 d. 19 val.

„Žal­gi­ris“ ar­tė­ja prie auk­so

Čem­pio­nų ly­gos pra­džia

Vil­niaus „Žal­gi­ris“ atei­nan­tį ant­ra­die­nį ga­li dar la­biau priar­tė­ti prie Lie­tu­vos čem­pio­nų var­do. Uos­ta­mies­ty­je žal­gi­ rie­čiai su­si­tiks su ar­ti­miau­siu per­se­kio­ to­ju Klai­pė­dos „At­lan­to“ klu­bu. Šiuo me­ tu vil­nie­čiai yra su­žai­dę dve­jo­mis rung­ ty­nė­mis ma­žiau ir klai­pė­die­čius len­kia 6 taš­kais.

Ki­tą sa­vai­tę pra­si­de­da Čem­pio­nų ly­gos tur­ny­ras. Žiū­ro­vai tu­rės ga­li­my­bę ste­bė­ ti Lon­do­no „Ar­se­nal“, ku­rio svar­biau­sias šio se­zo­no „pir­ki­nys“ yra Me­su­tas Özi­las (nuo­tr.), ir Mar­se­lio „Olym­pi­que“. Bri­tų ir pran­cū­zų ko­man­dos šį se­zo­ną ne­sto­ko­ ja am­bi­ci­jų pa­ko­vo­ti dėl pa­grin­di­nio tro­ fė­jaus.

KUR? Mar­se­ly­je (Pran­cū­zi­ja) ar­ba „Via­sat Sport Bal­tic“ ka­na­lu.

KA­DA? Rug­sė­jo 18 d. 21.35 val.

16

rugsėjo 12–18, 2013

pAsaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Mask­vo­je. KA­DA? Rug­sė­jo 12 d.

Me­ro inau­gu­ra­ci­ja Ru­si­jos sos­ti­nė­je bus inau­gu­ruo­tas nau­jai iš­rink­tas me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­nas, ku­ris lai­mė­jo sa­vait­ga­lį vy­ku­sius rin­ki­mus, su­rin­kęs 51,37 pro­c. bal­sų. Už jo ar­ti­ miau­sią kon­ku­ren­tą, tink­la­raš­ti­nin­ką ir gat­vės pro­tes­tų ly­de­rį Alek­se­jų Na­val­ną, bal­sa­vo 27,24 pro­c. rin­kė­jų. A.Na­val­nas gin­či­ja rin­ki­mų re­zul­ta­tus ir sku­bė­ji­mą su­reng­ti me­ro inau­gu­ra­ci­ją, neiš­nag­ri­nė­jus opo­zi­ci­jos skun­dų, tai va­di­na ban­ dy­mu kuo grei­čiau už­fik­suo­ti, jo nuo­mo­ne, ne­są­ži­nin­gus rin­ki­mų re­zul­ta­tus.

Ka­li­nys: Mins­ke suim­tą V.Baum­gert­ne­rį Mask­va lai­ko įkai­tu konf­lik­te, ku­ris pra­si­dė­jo nuo ka­lio pra­mo­nės, be

pre­ky­bos ka­rą.

Kiršina ka­lis, pie­nas i KUR? Bu­da­peš­te. KA­DA? Rug­sė­jo 13 d.

Ap­tars NA­TO ope­ra­ci­jas Veng­ri­jos sos­ti­nė­je pra­si­dės kas­me­tė NA­TO ka­ri­nio ko­mi­te­to kon­fe­ren­ci­ ja, ku­rio­je da­ly­vaus 28 Al­jan­so na­rių ge­ne­ra­li­nių šta­bų vir­ši­nin­kai. Pag­rin­ di­niai dis­ku­si­jų klau­si­mai – NA­TO ope­ra­ci­jos Af­ga­nis­ta­ne ir Va­ka­rų Bal­ka­ nuo­se, taip pat Al­jan­so trans­for­ma­ci­ja. Pa­dė­tis Si­ri­jo­je ir­gi su­lauks dė­me­ sio, nors NA­TO kaip or­ga­ni­za­ci­ja ne­ke­ti­na da­ly­vau­ti JAV siū­lo­mo­je ka­ri­nė­ je ope­ra­ci­jo­je prieš Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mą.

KUR? Ke­son­ge. KA­DA? Rug­sė­jo 16 d.

At­ši­li­mo ženk­las

Ki­tą sa­vai­tę Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja su­rengs bend­ras ka­rines pra­ty­bas „Zapad 2013“, bet tarp dvie­jų są­jun­gi­nin­kių jau ku­rį lai­ką vyks­ta ki­ to­kio po­bū­džio konf­lik­tas, ap­žval­gi­nin­kų pra­min­tas ka­lio ka­ru.

Ne­pa­lan­kus me­tas kovo­ti

Ru­si­jos laik­raš­tis „Ko­mer­sant“ ra­ šo, kad šiuo­lai­ki­nis tan­kas įveik­tų at­stu­mą nuo Mask­vos iki Mins­ ko maž­daug per 10 va­lan­dų, o iki Ki­je­vo – per 12–14 va­lan­dų. Aiš­ ku, va­žiuo­jant greit­ke­liu ir ne­sant jo­kio pa­si­prie­ši­ni­mo. Greit­ke­lis į Ki­je­vą jau da­bar yra to­kios būk­lės, tar­si juo re­gu­lia­riai va­ži­nė­tų sun­ kio­ji ka­ro tech­ni­ka.

To­kie gink­luo­to konf­lik­to sce­ na­ri­jai at­ro­do fan­tas­ti­niai, bet pa­ sta­ruo­sius mė­ne­sius Ru­si­ja su kai­my­nė­mis ka­riau­ja ki­to­kius ka­ rus – eko­no­mi­nius. San­ty­kiai su Bal­ta­ru­si­ja pa­šli­jo itin ne­pa­lan­ kiu me­tu, kai tu­ri įvyk­ti są­jun­gi­ nės vals­ty­bės vy­riau­sy­bės po­sė­dis ir bend­ros ka­rinės pra­ty­bos.

Smū­gis vi­sai rin­kai

Šiau­rės ir Pie­tų Ko­rė­jos ban­do­ma­jam lai­ko­tar­piui vėl ati­da­rys bend­rą Ke­ son­go pra­mo­nės par­ką, ku­ris prieš pen­kis mė­ne­sius bu­vo už­da­ry­tas pu­sia­ sa­ly­je smar­kiai pa­di­dė­jus ka­ri­nei įtam­pai. Šiau­rės Ko­rė­jos te­ri­to­ri­jo­je 10 km nuo sie­nos esan­tis par­kas iš­tvė­rė anks­tes­nius abie­jų Ko­rė­jų san­ty­kių pa­blo­ gė­ji­mus, bet ga­liau­siai neat­lai­kė du mė­ne­sius tvy­ro­ju­sios di­džiu­lės ka­ri­nės įtam­pos po va­sa­rį Šiau­rės Ko­rė­jos at­lik­to bran­duo­li­nio ban­dy­mo.

KUR? Grai­ki­jo­je. KA­DA? Rug­sė­jo 18 d.

Dvie­jų die­nų strei­kas Grai­ki­jos pro­fe­si­nės są­jun­gos pra­dės nau­ją pro­tes­tų se­zo­ną nuo dvie­jų die­ nų strei­ko. Dar­buo­to­jai prie­ši­na­si re­for­moms, ku­rių vy­riau­sy­bė ėmė­si, kad gau­tų dar vie­ną pa­sko­los da­lį iš tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių. Pa­gal vy­riau­sy­bės pla­ną 25 tūkst. vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų iki me­tų pa­bai­gos bus per­kel­ ti į at­sar­gą ir gaus ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą, o jei­gu per aš­tuo­nis mė­ne­sius jiems neat­si­ras ki­to dar­bo – bus at­leis­ti.

Rugp­jū­čio 26 d. Mins­ke bu­vo suim­ tas Ru­si­jos trą­šų mil­ži­nės „Ural­ka­ lij“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vla­dis­ la­vas Baum­gert­ne­ris. Į Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nę jis at­vy­ko šios ša­lies prem­ je­ro Mi­chai­lo Mias­ni­ko­vi­čiaus kvie­ti­mu, o už gro­tų at­si­dū­rė po su­si­ti­ki­mo su juo, kai at­vy­ko į oro uos­tą ir ruo­šė­si skris­ti na­mo.

Bal­ta­ru­si­jos vy­riau­sy­bės va­do­ vas su V.Baum­gert­ne­riu kal­bė­jo­si apie Bal­ta­ru­si­jos ka­lio kom­pa­ni­jos (BKK) li­ki­mą. Ši bend­ro­vė, ku­rią įstei­gė ir per ku­rią sa­vo pro­duk­ci­ ją par­duo­da­vo Ru­si­jos bei Bal­ta­ru­ si­jos trą­šų ga­min­to­jai „Ural­ka­lij“ ir „Be­la­rus­ka­lij“, iš es­mės bu­vo kar­ te­lis, užė­męs 40 pro­c. pa­sau­li­nės ka­lio trą­šų rin­kos ir pa­dė­jęs už­tik­ rin­ti aukš­tas pro­duk­ci­jos kai­nas.

Bet tiek vie­ni, tiek ki­ti par­tne­riai neat­sis­pir­da­vo pa­gun­dai par­duo­ ti trą­šų ir ki­tais ka­na­lais, apei­nant BKK. Ga­liau­siai lie­pos pa­bai­go­ je par­tne­rių san­ty­kiai pa­te­ko į ak­ la­vie­tę, ir „Ural­ka­lij“ pa­si­trau­kė iš BKK. Tai bu­vo ne­re­gė­tas smū­gis vi­sai pa­sau­lio rin­kai. Naf­tos rin­ko­je tai pri­lyg­tų stam­biau­sios na­rės Sau­ do Ara­bi­jos pa­si­trau­ki­mui iš Naf­tą

eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos.

Pa­sau­li­nė ka­lio trą­šų rin­ka per vie­ną die­ną pra­ra­do 20 mlrd. do­le­rių. Ru­ si­ja pro­gno­zuo­ja, kad iki me­tų pa­ bai­gos ka­lio trą­šos at­pigs ket­vir­ta­ da­liu – nuo 400 iki 300 do­le­rių už to­ną, o Bal­ta­ru­si­ja sa­vo nuo­sto­lius įver­ti­no 1,5 mlrd. do­le­rių ir 10 pro­c. vi­so ša­lies eks­por­to.

Bal­ta­ru­si­jos pro­ku­ro­rai suė­mė V.Baum­gert­ne­rį dviem mė­ne­siams ir ap­kal­ti­no jį pikt­nau­džia­vi­mu įga­ lio­ji­mais. Jo veiks­mai, ty­rė­jų tei­gi­ mu, pa­da­rė Bal­ta­ru­si­jai ma­žiau­siai 100 mln. do­le­rių nuo­sto­lį.

By­la taip pat iš­kel­ta pa­grin­di­ niam „Ural­ka­lij“ sa­vi­nin­kui Su­lei­ ma­nui Ke­ri­mo­vui, ku­ris yra ne tik stam­bus Ru­si­jos oli­gar­chas, bet ir Fe­de­ra­ci­jos ta­ry­bos na­rys.

Ru­si­jos va­do­vy­bei pres­ti­žo klau­si­mas yra iš­trauk­ti iš ka­ lė­ji­mo V.Baum­gert­ ne­rį. Ir ti­kė­ti­na, kad tam tik­ro­mis są­ly­ go­mis Bal­ta­ru­si­ja su tuo su­tiks.

Prisuko čiaupą

Tarp Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ir anks­ čiau bū­da­vo eko­no­mi­nių konf­lik­tų – dėl du­jų, pie­no ar kon­di­te­ri­jos. Bet juo­se dar nė kar­to ne­bu­vo paim­ta įkai­tų. Bū­tent ši­taip Mask­vo­je ver­ ti­na­mas „Ural­ka­lij“ va­do­vo pa­tup­ dy­mas į Vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­ to (KGB) tar­dy­mo izo­lia­to­rių.

Mask­va iš pra­džių rea­ga­vo no­ to­mis ir ga­na švel­niais pa­reiš­ki­ mas apie „ne­part­ne­riš­ką“ el­ge­ sį. Bet ne­tru­kus Ru­si­jos var­to­to­jų tei­sių tar­ny­ba „Ros­pot­reb­na­dzor“ at­ra­do pa­vo­jin­gų me­džia­gų im­por­ tuo­ja­muo­se bal­ta­ru­siš­kuo­se pie­no pro­duk­tuo­se, o naf­tos bend­ro­vė

„Trans­neft“ pra­dė­jo re­mon­tuo­ ti vamz­dy­ną „Druž­ba“. Pri­su­kus čiau­pą, šie­met Bal­ta­ru­si­ja gaus 400 tūkst. to­nų ma­žiau naf­tos.

Konf­lik­tas pa­sie­kė dar aukš­tes­nį taš­ką praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį, kai po Mask­vo­je įvy­ku­sio Ru­si­jos ir Bal­ ta­ru­si­jos vi­cep­rem­je­rų su­si­ti­ki­mo Mins­kas iš­gir­do, kad vie­toj pla­ nuo­tų 23 mln. to­nų ru­siš­kos naf­ tos šie­met ga­li te­gau­ti 18,5 mln. to­ nų. Ru­si­jos prem­je­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ka­di­jus Dvor­ko­vi­čius su­pa­žin­di­ no ko­le­gą iš Bal­ta­ru­si­jos Vla­di­mi­ rą Se­maš­ką ir su ki­to­mis prie­mo­ nė­mis, ku­rių ga­li im­tis Mask­va: pra­dė­ti ty­ri­mą dėl tre­čių­jų ša­lių pro­duk­ci­jos, ku­ri pa­tei­kia­ma kaip bal­ta­ru­siš­ka, im­ti ieš­ko­ti kal­ti­nin­ kų naf­tos pro­duk­tų rea­li­za­vi­mo sche­mo­se, ku­rios pa­da­rė nuo­sto­ lių Ru­si­jos biu­dže­tui, ir ga­liau­siai ne­su­teik­ti nau­jos pa­sko­los, ku­rios sku­biai rei­kia Bal­ta­ru­si­jai.

Mins­kas lau­kia dar 440 mln. do­le­rių iš Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės bend­ri­jos an­tik­ri­zi­nio fon­do, iš ku­ rio nuo 2009 m. jau ga­vo 2,5 mlrd. do­le­rių.

A.Lu­ka­šen­kos at­kir­tis

At­ro­do, kad Bal­ta­ru­si­jos va­do­vai kol kas ra­mūs ir dėl naf­tos, ir dėl pie­ no, ir dėl pa­sko­los. Jie įsi­ti­ki­nę, kad žlug­dy­ti dvie­jų są­jun­gi­nin­kių san­ ty­kių ne­no­rės pa­ts Krem­lius, ku­ris šiuo me­tu yra smar­kiai su­si­rū­pi­nęs dėl pa­dė­ties Si­ri­jo­je bei di­dė­jan­ čių pro­ble­mų Ru­si­jos eko­no­mi­ko­je ir de­da vi­sas pa­stan­gas iki 2015 m. sau­sio 1 d. su­kur­ti Eu­ra­zi­jos są­jun­gą su Bal­ta­ru­si­ja bei Ka­zachs­ta­nu. „To­dėl Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka už­tik­rin­tai at­lai­ko smū­gį bei ren­ gia Mask­vai dar ir ben­zi­no skan­da­ lą, – ra­šė „Deuts­che Wel­le“ tink­ la­la­pio ru­sų kal­ba ap­žval­gi­nin­kė Na­ta­li­ja Ma­ku­ši­na. – Gre­siant naf­ tos ka­rui, Bal­ta­ru­si­ja nu­sto­jo tiek­ ti į Sankt Pe­ter­bur­go pre­kių bir­žą au­to­mo­bi­lių de­ga­lus, per­dirb­tus iš ru­siš­kos naf­tos. Bal­ta­ru­si­ja taip pat

17

rugsėjo 12–18, 2013

pasaulis Ru­si­ja di­di­na spau­di­mą Ru­si­ja lie­pą už­drau­dė im­por­tuo­

et spar­čiai ru­tu­lio­ja­si į pla­taus mas­to

ti Uk­rai­nos kon­di­te­ri­jos bend­ro­ vės „Ros­hen“ pro­duk­ci­ją, ku­rio­je ru­sų spe­cia­lis­tai ap­ti­ko di­des­nį kie­ kį tok­si­nės me­džia­gos benz­pi­re­no.

Ki­tą mė­ne­sį Ru­si­jos mui­ti­nė ėmė griež­čiau tik­rin­ti vi­sas iš Uk­rai­nos įve­ža­mas pre­kes. Pa­sie­ny­je su­si­da­ rė di­de­lės ei­lės, Uk­rai­nos bend­ro­ vės pra­bi­lo apie mi­li­jo­ni­nius nuo­sto­lius. Po sa­vai­tės su­griež­tin­tos mui­ti­nės pa­tik­ros prie­mo­nės bu­vo at­šauk­tos, bet Ru­si­jos pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Ser­ge­jus Glaz­je­vas įspė­ jo, kad jos bus grą­žin­tos, jei­gu Ki­je­ vas „žengs sa­vi­žu­diš­ką žings­nį“ ir pa­si­ra­šys lais­vo­sios pre­ky­bos su­ tar­tį su ES. Šią su­tar­tį ke­ti­na­ma pa­ si­ra­šy­ti lapk­ri­tį Vil­niu­je per ES Ry­ tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą.

Eks­per­tai tai įver­ti­no kaip tie­sio­gi­ nį Mask­vos spau­di­mą Uk­rai­nai pri­ si­jung­ti prie Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Ka­zachs­ta­no mui­tų są­jun­gos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Šią sa­vai­tę Ru­si­ja ap­ri­bo­jo im­por­

ir naf­ta

neat­me­ta ga­li­my­bės nu­trauk­ti naf­ tos tran­zi­tą į Eu­ro­pą, kaip dings­tį nu­ro­dy­da­ma per jos te­ri­to­ri­ją ei­ nan­čio naf­to­tie­kio „Druž­ba“ re­ mon­to dar­bus.“ Kas pa­si­duos ner­vų ka­re?

Kai ku­rie Bal­ta­ru­si­jos ana­li­ti­kai dvie­jų są­jun­gi­nin­kių konf­lik­tą va­ di­na ner­vų ka­ru ir pri­du­ria, kad lai­kas tam la­bai ne­tin­ka­mas, nes šį mė­ne­sį bu­vo pla­nuo­ja­mas Ru­si­ jos ir Bal­ta­ru­si­jos są­jun­gi­nės vals­ ty­bės vy­riau­sy­bės po­sė­dis. „Man sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad po to­kių įvy­kių Mask­vo­je pa­si­ro­dy­tų Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ras M.Mias­ni­ ko­vi­čius ar­ba Dmit­ri­jus Med­ve­de­ vas at­va­žiuo­tų į Mins­ką“, – na­ cio­na­li­niam Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos trans­liuo­to­jui BBC sa­kė Bal­ta­ru­si­ jos po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kas Ro­ma­ nas Ja­kov­levs­kis. „Be to, ne­pa­mirš­ki­me ar­tė­jan­ čių pra­ty­bų „Zapad 2013“. Rug­sė­jo 20 d., kaip bu­vo pa­skelb­ta, bus ak­ ty­vio­ji pra­ty­bų fa­zė. Vyks­tant ak­ ty­via­jai to­kių stam­bių pra­ty­bų fa­ zei pa­pras­tai da­ly­vau­ja dvie­jų ša­lių gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­dai. Įsi­vaiz­ duo­ki­me, kad po­li­ti­nio skan­da­ lo fo­ne čia pa­si­ro­dys Ru­si­jos gink­ luo­tų­jų pa­jė­gų va­das!“ – iro­ni­za­vo ap­žval­gi­nin­kas.

Jo ko­le­ga, Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Aliak­sand­ras Klas­kovs­ kis įsi­ti­ki­nęs, kad Mins­kas ge­rai ap­skai­čia­vo ga­li­mus V.Baum­gert­ ne­rio areš­to pa­da­ri­nius ir są­mo­ nin­gai es­ka­luo­ja konf­lik­tą. „Aiš­ku, Ru­si­jos va­do­vy­bei pres­ ti­žo klau­si­mas yra iš­trauk­ti iš ka­ lė­ji­mo V.Baum­gert­ne­rį. Ir ti­kė­ti­na, kad tam tik­ro­mis są­ly­go­mis Bal­ta­ ru­si­ja su tuo su­tiks, klau­si­mas tik – ko­kio­mis są­ly­go­mis. Ma­nau, Bal­ ta­ru­si­jos va­do­vy­bės už­duo­tis da­bar yra pri­mes­ti to­kias de­ry­bas“, – sa­ kė ana­li­ti­kas. „Ma­nau, Bal­ta­ru­si­ja, kad ir tu­ rė­da­ma ma­žes­nį po­ten­cia­lą, ti­ki­si, jog Mask­va, kaip jau ne kar­tą bu­vo, pri­lai­kys sa­vo pyk­tį ir ku­ria­me nors šio konf­lik­to eta­pe žengs at­gal. Nes jai bai­su pra­ras­ti pa­sku­ti­nę in­teg­ ra­ci­jos par­tne­rę ir pa­sku­ti­nę stra­ te­gi­nę są­jun­gi­nin­kę“, – re­ziu­ma­vo A.Klas­kovs­kis.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

tą iš dar vie­nos Ry­tų par­tne­rys­tės pro­gra­mos vals­ty­bės – Mol­da­vi­jos, ku­ri taip pat sie­kia aso­ci­juo­tos na­ rys­tės su­tar­ties su ES. Ru­si­jos var­ to­to­jų tei­sių tar­ny­ba „Ros­pot­reb­ na­dzor“ pra­ne­šė ra­du­si ke­lio­se im­ por­tuo­to mol­da­viš­ko vy­no ir kon­ ja­ko par­ti­jo­se svei­ka­tai kenks­min­ gos che­mi­nės me­džia­gos di­bu­tilf­ta­ la­to. Iš vi­so nea­ti­tin­kan­čia sau­gu­mo stan­dar­tų pri­pa­žin­ta 28 tūkst. lit­rų al­ko­ho­lio pro­duk­ci­jos. Mask­va jau bu­vo įve­du­si em­bar­gą mol­da­viš­ kam vy­nui 2006 m. Nors jis tru­ko neil­gai, Mol­da­vi­jos ga­min­to­jai pa­ ty­rė di­de­lių nuo­sto­lių. Ru­si­ja yra stam­biau­sia mol­da­viš­ko vy­no var­ to­to­ja – į ją ke­liau­ja be­veik treč­da­lis Mol­da­vi­jos al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų eks­ por­to. Ru­si­jos pa­rei­gū­nai taip pat per­spė­jo Mol­da­vi­ją, kad glau­des­ni jos san­ty­kiai su ES ga­li su­truk­dy­ti spręs­ti Pad­niest­rės pro­ble­mą.

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­

te­ri­ja pir­ma­die­nį pa­skel­bė re­ko­ men­da­ci­ją su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ ti­nų ke­lio­nių Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ tais leng­vai­siais au­to­mo­bi­liais į Ru­ si­jos Ka­ra­liau­čiaus sri­tį. Mi­nis­te­ri­ja tei­gė, kad ne­prog­no­zuo­ja­ma pa­dė­ tis Lie­tu­vos ir Ru­si­jos sie­nos pe­rė­ ji­mo punk­tuo­se su­si­da­rė nuo rugp­jū­čio 30 d., Ru­si­jai įve­dus pa­sie­nio ir mui­ti­nės pa­tik­ros pro­ce­dū­ras Lie­ tu­vo­je re­gist­ruo­tiems leng­vie­siems au­to­mo­bi­liams. Ei­lės su­si­da­rė Ru­si­ jos Ka­ra­liau­čiaus sri­ties pu­sė­je. At­ vyks­tan­tys iš Ru­si­jos tei­gia, kad dėl pa­tik­rų kirs­ti sie­ną už­trun­ka iki ke­ lio­li­kos va­lan­dų, o Lie­tu­vos pu­sė­je di­de­lių ei­lių nė­ra. To­kia pa­dė­tis yra vi­suo­se ke­tu­riuo­se pa­sie­nio punk­ tuo­se – Ni­dos, Ra­mo­niš­kių, Pa­ne­ mu­nės ir Ky­bar­tų. Prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius svars­tė, kad Ru­si­ jos el­ge­sys ga­li bū­ti su­si­jęs su Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mu ES.

Re­pe­tuos Si­ri­jos konf­lik­tą Ke­li tūks­tan­čiai Ru­si­jos ka­rių ir šim­tai ka­ri­nės tech­ni­kos vie­ne­ tų šią sa­vai­tę at­vy­ko į Bal­ta­ru­si­ją, kur rug­sė­jo 20 d. pra­si­dės bend­rų ka­ri­nių pra­ty­bų „Za­pad 2013“ ak­ ty­vio­ji fa­zė.

Pra­ty­bos vyks še­šiuo­se Bal­ta­ru­si­jos po­li­go­nuo­se ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­ je. Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je pra­ty­ bo­se da­ly­vaus 10 tūkst. bal­ta­ru­sių ir 2,5 tūkst. ru­sų ka­rių, taip pat ke­ li šim­tai ki­tų Ko­lek­ty­vi­nio sau­gu­ mo su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­jos (KSSO) vals­ty­bių at­sto­vų. Šią or­ga­ni­za­ci­ją su­da­ro bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos ša­lys – Ar­mė­ni­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Ka­ zachs­ta­nas, Kir­gi­zi­ja, Ru­si­ja, Ta­ dži­kis­ta­nas ir Uz­be­kis­ta­nas. Pra­ ty­bo­se bus 70 tan­kų, 50 ar­ti­le­ri­jos

vie­ne­tų, dau­giau nei 50 lėk­tu­vų ir sraig­tas­par­nių.

Lie­tu­vo­je ir ki­to­se ša­ly­se kai­my­ nė­se pa­si­gir­dus būgš­ta­vi­mų, kad per pra­ty­bas ga­li bū­ti re­pe­tuo­ja­ mas Bal­ti­jos ša­lių puo­li­mas, Ru­si­ ja už­tik­ri­no, kad „Za­pad 2013“ yra iš­skir­ti­nai gy­ny­bi­nio po­bū­džio, ir pa­kvie­tė Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ ki­jos bei Uk­rai­nos at­sto­vus at­vyk­ti ste­bė­ti šių pra­ty­bų. „Ofi­cia­li in­for­ma­ci­ja, ku­rią ga­ liu pa­teik­ti ir ku­ri bu­vo iš­pla­tin­ta tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms dar rugp­jū­čio pra­džio­je, yra to­kia, kad pra­ty­bos pla­nuo­ja­mos Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je ir kad jos bus gy­ny­bi­nio po­bū­džio. Jos vi­siš­kai ati­tin­ka Ru­ si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus“, – sa­kė Ru­si­jos

am­ba­sa­do­rius Lat­vi­jo­je Alek­sand­ ras Veš­nia­ko­vas.

Bal­ta­ru­si­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ju­ri­jus Ža­do­bi­nas sa­kė, kad pra­ ty­bų sce­na­ri­jus ati­tin­ka šiuo me­ tu Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se vyks­ tan­čio konf­lik­to sce­na­ri­jų. Anot jo, ka­riuo­me­nės da­li­niai mo­ky­sis ko­ vo­ti su ne­tei­sė­to­mis gink­luo­to­mis ir sam­di­nių gru­puo­tė­mis. Mi­nist­ ras pa­tiks­li­no, kad pra­ty­bų da­ly­viai pa­si­da­lys į rau­do­nuo­sius, ku­rie at­ sto­vaus Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ka­ riuo­me­nei, ir mė­ly­nuo­sius, ku­rie ban­dys des­ta­bi­li­zuo­ti so­cia­li­nę bei po­li­ti­nę pa­dė­tį Bal­ta­ru­si­jo­je. „Pa­gal šį sce­na­ri­jų kil­da­vo vi­si pa­sta­rų­jų me­tų konf­lik­tai“, – sa­ kė J.Ža­do­bi­nas. „RIA No­vos­ti“, „In­ter­fax“ inf.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: ka­ri­nė­se pra­ty­bo­se „Za­pad 2013“ da­ly­vaus maž­daug 13 tūkst. Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos

ir ki­tų KSSO ša­lių ka­rei­vių.

AFP nuo­tr.

Viešojo aukciono būdu parduodami naudoti automobiliai UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 188704927 (buveinės adresas: Dominikonų g. 11, Vilnius), viešojo aukciono būdu parduoda nereikalingą arba netinkamą naudoti kilnojamąjį turtą.

1.

Pavadinimas Markė Degalai Valst. Nr. Pagaminimo metai Pradinė pardavimo kaina (Lt) Asenizacinis GAZ-3307 Du ZVK 215 1993 2500 Furgonas RENAULT MASTER Dz OVV 956 2000 2000 Furgonas RENAULT MASTER Dz OVZ 806 2000 2000 Krovininis ŠKODA PICK-UP A95 HVY 261 1996 600 Lengvasis RENAULT KANGOO Dz PVU 176 2001 1200 Lengvasis RENAULT KANGOO Dz PVT 695 2001 1200 Lengvasis UAZ-31512 Du ZVC 735 2000 800 Lengvasis VW CADDY Dz MVY 874 1998 1000 Lengvasis VW CADDY Dz MVB 442 1998 1000 Furgonas GAZ-3307 A95 ZVV 454 1991 1900 Asenizacinis ZIL-130 Du ZVT 971 1980 3000 Ekskavatorius EO-3323 Dz 0293 VV 1986 10 000 Konvekcinė orkaitė 2005 4432,72 Baldų komplektas (32 kėdės ir 8 stalai) 2005 4524,29 1.1. Parduodamas turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“.

1.2. Parduodamo turto daiktinės teisės nesuvaržytos.

2. Aukcionas vyks 2013 m. spalio 25 d. 10 val. adresu Dominikonų g. 11, Vilnius, 204 kabinete.

3. Aukcioną organizuoja ir veda advokatų E.Budvyčio, J.Čivilio ir partnerių kontoros advokatas Edmundas Budvytis (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt).

4. Aukciono objektų apžiūros klausimu kreiptis po 2013-09-23 į aukcioną organizuojantį asmenį advokatą E.Budvytį (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt).

5. Su aukciono vedimo taisyklėmis susipažinti ir gauti paraiškos formą dalyvauti aukcione galima po 2013-09-23 iš aukcioną organizuojančio asmens advokato E.Budvyčio (Rožių al. 4, Vilnius, tel. (+370 5) 262 1456, faksas (+370 5) 212 2486, e. paštas edmundas@abcpartners.lt).

6. Asmenys, siekiantys dalyvauti aukcione, dalyvavimo aukcione paraiškas turi paduoti aukcioną organizuojančiam asmeniui iki 2013-10-14.

7. Užsiregistravę dalyvauti aukcione asmenys ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki aukciono datos turi pervesti 10 % aukciono objekto pradinės kainos į UAB „Vilniaus vandenys“ atsiskaitomąją sąskaitą (užsiregistravusiems dalyvauti aukcione rekvizitai bus pateikti). Jeigu siekiama įsigyti keletą parduodamų objektų, įmokos suma apskaičiuojama nuo siekiamų įsigyti objektų pradinės aukciono kainos bendros sumos.

8. Aukciono nugalėtojas visą aukcione įsigyto turto kainą, į kurią bus įskaitytas 10 % aukciono objekto pradinės kainos mokestis, turės sumokėti per septynias darbo dienas nuo aukciono protokolo įteikimo dienos.

9. Aukciono nugalėtojui sumokėjus visą įsigyto nekilnojamojo turto kainą, per penkias darbo dienas su juo bus pasirašyta turto pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir forma).

Užs.1160792

18

rugsėjo 12–18, 2013

26p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

Žurnalistas G.Leš­ke­vi­čius iš Žur­na­lis­tas, lai­dų ir ren­gi­nių ve­dė­jas, o da­bar jau ir už­kie­tė­jęs orei­vis Gied­rius Leš­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad gy­ve­ni­me vis­kas atei­na sa­vai­me. Ir pa­brė­žia, kad svar­biau­sia yra pa­kan­ka­mai no­ rė­ti, ta­da vis­kam at­si­ras ir ga­li­my­bių.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Mo­kyk­lo­je jis, prie­šin­gai nei dau­ gu­ma ber­niu­kų, ne­sva­jo­jo tap­ ti kos­mo­nau­tu. Nes­va­jo­jo bū­ti ir gar­siu, po­pu­lia­riu mu­zi­kan­tu, nors jau nuo vai­kys­tės gro­jo Pi­va­šiū­nų ka­pe­lo­je. Bet sa­kė vi­sa­da ži­no­jęs, sva­jo­jęs, kad skrai­dys, tik ne­ži­no­jo kuo. At­ro­do, pa­ts gy­ve­ni­mas at­ve­ dė ži­no­mą te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ją, ne­se­niai at­šven­tu­sį 32-ąjį gim­ta­ die­nį, į orei­vys­tę. Da­bar ji uži­ma dau­giau­sia jo lai­ko, bet Gied­rius tei­gė ne­pa­mirš­tan­tis ir ki­tų įsi­ pa­rei­go­ji­mų, po­mė­gių, bei, ži­no­ ma, šei­mos – žmo­nos Gi­nos ir sū­ ne­lio Faus­to, nors šiuo me­tu, kaip pa­ts sa­kė, šei­ma ken­čia la­biau­siai.

Apie gy­ve­ni­mą, sce­ną, mu­zi­ką, te­ le­vi­zi­ją, orei­vys­tę ir ki­tus da­ly­kus G.Leš­ke­vi­čius pa­pa­sa­ko­jo „Vil­ niaus die­nai“.

– Gied­riau, sce­no­je jūs – nuo vai­kys­tės. Kaip jo­je at­si­ra­do­ te?

– Ma­no tė­tis mu­zi­kuo­ja – gro­ja ar­mo­ni­ka – nuo pat jau­nys­tės, jau dau­giau kaip tris­de­šimt me­tų gro­ja Pi­va­šiū­nų ka­pe­lo­je. Aš prie jos pri­ si­jun­giau bū­da­mas ket­ve­rių. Tai­gi jau dvi­de­šimt aš­tun­ti me­tai. Ga­li­ ma sa­ky­ti, kad jis ir at­si­ve­dė ma­ne į sce­ną. Ma­no abu tė­vai mo­ky­to­jai ir abu dai­nin­gi. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad bu­vau di­de­lis mu­zi­kan­tas, nie­ka­da toks ne­bu­vau. Bet vi­sa­da mė­gė­jiš­ kai gro­jau. Tas mė­gė­jiš­kai tur­būt nuo žo­džio „mėg­ti“. Aš tik­rai mė­ gau mu­zi­ką ir da­bar mėgs­tu, nuo jos ne­su ati­trū­kęs.

– Kuo sva­jo­jo­te tap­ti mo­kyk­ lo­je?

– Tais lai­kais, kai bu­vo už­ves­ta di­ džiu­lė pro­pa­gan­dos ma­ši­na, vi­si ber­niu­kai sva­jo­jo tap­ti kos­mo­nau­ tais. Aš juo tap­ti ne­sva­jo­jau nie­kad.

Bet ži­no­jau, sva­jo­jau, kad skrai­dy­ siu, tik ne­ži­no­jau kuo. Na, da­bar skrai­dau oro ba­lio­nais (šyp­so­si). O kai rei­kė­jo pa­si­rink­ti pro­fe­si­ją, tik­ riau­siai nuo de­šim­tos kla­sės ži­no­ jau, kad sto­siu į žur­na­lis­ti­ką. Pa­ vy­ko.

– Ko­dėl trau­kė ži­niask­lai­da?

Sva­jo­jo­te apie te­le­vi­zi­ją?

– Pa­tek­ti į te­le­vi­zi­ją nie­ka­da ne­sva­ jo­jau. Ir pa­te­kau ten vi­siš­kai at­si­

tik­ti­nai. Vi­sa­da sa­ky­da­vau: „Ne ma­no snu­ke­liui į te­li­ką.“ Vi­suo­met no­rė­jau dirb­ti ra­di­ju­je. Kai sto­jau į žur­na­lis­ti­ką, rin­kau­si ra­di­jo spe­ cia­li­za­ci­ją. Vie­nas ma­no dės­ty­ to­jų bu­vo Ry­tis Juo­za­pa­vi­čius. Jis kvies­da­vo­si į sa­vo te­le­vi­zi­jos lai­ dą „Pas­ku­ti­nė kryž­ke­lė“. Kar­tą to­ je lai­do­je kaip stu­den­tas, stu­di­jos sve­čias, pa­rep­li­ka­vau. Po tos rep­ li­kos į Žur­na­lis­ti­kos ins­ti­tu­tą pa­ skam­bi­no Aud­rė Ku­da­bie­nė ir pa­ sa­kė, kad ieš­ko to­kių žmo­nių, ku­rie ga­li ką nors drą­siau pa­sa­ky­ti. Tai­ gi bū­da­mas stu­den­čio­kas at­si­dū­ riau vie­no­je po­pu­lia­riau­sių lai­dų, pa­skui pe­rė­jau į ki­tą, į tre­čią. Tie­ są sa­kant, nė vie­no­je vie­to­je dar­bo neieš­ko­jau, vis pa­kvies­da­vo.

Praė­ju­siais me­tais te­ko ves­ti lai­dą „Pa­sau­lis X“. Bu­vau tik jos ve­dė­jas, ne­ren­giau pa­čios lai­dos. Ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad tai, ką da­rė­me, man bu­ vo vi­siš­kai nau­ja ir ne­si­jau­čiau to­je sfe­ro­je stip­rus. To, ko ne­ga­liu pa­da­ ry­ti mak­si­ma­liai, stip­riai ir ge­rai, sten­giuo­si ne­da­ry­ti.

Tu­riu auk­si­nę žmo­ ną. Jei rei­kė­tų iš nau­jo rink­tis, ki­tos to­kios ne­ras­čiau.

– Tai­gi šiuo me­tu te­le­vi­zi­ja li­ ku­si šo­ne, nes nau­ja­ja­me se­ zo­ne ek­ra­nuo­se jū­sų ne­ma­ty­ si­me?

– Taip, tie­sa. Bu­vo po­ra pa­siū­ly­ mų, bet, ži­no­te, la­bai ne­su­pyk­siu, kai man rei­kės lapk­ri­tį paa­tos­to­ gau­ti. Tai bus pir­mos tik­ros ato­ sto­gos po dau­ge­lio me­tų. Ži­no­ma, į te­le­vi­zi­ją nie­ka­da ne­spjo­viau ir ne­spjau­siu, ji – ma­no ma­ma gim­ dy­to­ja. Kas ži­no­tų apie to­kį Gied­ rių Leš­ke­vi­čių, jei ne ji. Nors sun­ku pa­sa­ky­ti. Sten­giuo­si sa­vo gy­ve­ni­mą pla­nuo­ti tiek, kiek man už­ten­ka iš­ gy­ven­ti. Nie­ka­da ne­pla­nuo­ju di­de­ lių, svar­bių po­ky­čių, nes jie atei­na sa­vai­me.

– Atė­jo te­le­vi­zi­ja, taip pat atė­jo ir orei­vys­tė?

– Taip, ji ir­gi atė­jo ne­ti­kė­tai, bet tur­būt lauk­tai. Ma­no vie­nas bi­čiu­ lis prieš ke­lio­li­ka me­tų ta­po oro ba­ lio­nų ko­man­dos na­riu, pa­skui pa­ts

ta­po pi­lo­tu. Vis kvies­da­vo pri­si­ jung­ti. Pas­kui at­si­ra­do ir ki­tas bi­ čiu­lis, ku­ris pri­klau­sė orei­vys­tės ko­ man­dai. Vė­liau su­si­pa­ži­nau dar su ke­liais žmo­nė­mis ir gal­vo­jau: „Vi­si to­je orei­vys­tė­je, ka­da nors ei­siu pa­ ban­dy­ti.“ 2007 m. ba­lan­dį atė­jau, tais me­tais su­da­ly­va­vau apie 80yje skry­džių, ki­tais me­tais bu­vo gal 110 ar 111. Pas­kui ga­vau li­cen­ci­ją ir pra­dė­jau pa­ts skrai­dy­ti. Jau pen­ke­ ri me­tai, kai skrai­dau pa­ts.

– Kas ža­vi orei­vys­tė­je?

– O jūs nie­ka­da ne­skri­do­te (šyp­so­ si)? Ne­ga­liu to pa­pa­sa­ko­ti. Orei­ vys­tė ža­vi tuo, kad čia vis­kas ki­taip. Įli­pi į krep­šį, ir vis­kas yra ki­taip.

Tai pa­kei­čia ta­vo bū­vį, tai va­lan­ dai, kol esi krep­šy­je, lai­kas tar­si su­sto­ja, at­si­ran­di ki­to­je di­men­si­jo­ je. Nie­ko ne­lie­ka ant že­mės. Esi tu, oro ba­lio­nas, dan­gus, lau­kų pla­ty­ bės. Tie­siog tai gra­žu, be ga­lo. Bet ne vien tai.

– O lais­vės po­jū­tis bū­nant ten, dan­gu­je?

– Ne­ži­nau, kaip pa­sa­ky­ti, nie­ka­da ne­si­jau­čiau su­var­žy­tas.

– Tai orei­vys­tė yra jū­sų po­mė­ gis ir dar­bas vie­na­me?

– Pa­versk po­mė­gį dar­bu ir nie­ka­ da ne­rei­kės dirb­ti. Be ga­lo mėgs­tu skrai­dy­ti. Sun­kiau­sias čia yra or­ga­ ni­za­ci­nis dar­bas – su­rink­ti ke­lei­vių, pi­lo­tų, ki­ti da­ly­kai. Da­bar orei­vys­ tė su­val­go dau­giau­sia ma­no lai­ko, pa­stan­gų, kar­tais – ir ner­vų.

– Ko­kių dar tu­ri­te po­mė­gių?

– Ma­no tai­syk­lė: vis­ką rei­kia iš­ban­ dy­ti, kad at­si­rink­tum, kas yra ta­vo.

Jei lik­tų lai­ko, grįž­čiau į kar­tod­ro­ mą, prieš ke­le­tą me­tų daug va­ži­nė­ jau go­kar­tais. Kaž­ka­da bi­čiu­lis bu­ vo iš­si­tem­pęs pa­žve­jo­ti, da­bar jau ke­le­tą me­tų meš­ke­rė sto­vi ne­ju­di­ na­ma. Vi­sai nu­lėk­čiau ir pa­žve­jo­ ti. Mėgs­tu ak­ty­vų lais­va­lai­kį, net jei prie jū­ros nu­va­žiuo­ja­me, pa­sii­ mu ait­va­rą.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie ki­tą sa­vo po­mė­gį – mu­zi­kos gru­pę „Jo­ ke“ (po­kštas, juo­kas – angl., red. pa­st.). Kaip tik da­bar įra­ ši­nė­ja­te kom­pak­ti­nę plokš­te­lę, tie­sa? Ka­da ji pa­si­ro­dys?

– Na, čia toks juo­kas, džiou­kas, išė­jo (juo­kia­si).

5

metus G.Leškevičius pats pilotuoja oro balioną.

Optimistas: G.Leškevičius vadovaujasi taisykle: jei žmogus turi rankas, ko

dinti svajonę, tam galimybių tikrai atsiras.

– Sup­ran­tu, kad tai, kaip ir vi­si ki­ti da­ly­kai jū­sų gy­ve­ni­me, atė­ jo sa­vai­me?

– Aha, vi­siš­kai ne­ty­čia (šyp­so­si).

Kaž­ka­da su bi­čiu­liu An­ta­nu Čeč­ kaus­ku – jis yra mū­sų gi­ta­ris­tas ir vo­ka­lis­tas – suė­jo­me, sa­kom, abu gro­jam gi­ta­ra, gal ką nors pa­ban­ dom kar­tu pa­gro­ti. Ir šis tas pra­dė­ jo lip­dy­tis, toks juo­ke­lis išė­jo. Nie­ ka­da ne­sie­kė­me gro­ti la­bai rim­tai.

Bet taip nu­ti­ko, kad šie­met da­ly­va­ vo­me tri­juo­se tik­riau­siai di­džiau­ siuo­se jau­nų gru­pių kon­kur­suo­se.

Vie­ną jų – „Broad­way Star“ – lai­ mė­jo­me. Mu­zi­kos klu­be „Tams­ta“ vy­ku­sia­me kon­kur­se „Ga­ra­žas“ ga­ vo­me vie­ną di­džiau­sių pri­zų – al­ bu­mo įra­šy­mą 2 tūkst. ti­ra­žu, tai ir da­ro­me. Jei vis­kas bus ge­rai, apie Ka­lė­das, Nau­juo­sius me­tus gal jau ir al­bu­mas pa­si­ro­dys.

– Tai ki­tą­met gal pla­nuo­ja­te ko­ kį tu­rą po Lie­tu­vą?

– Pa­žiū­rė­sim. Mū­sų mu­zi­ka yra vi­ siš­kai ne­ko­mer­ci­nė. Kaž­kas ją pa­ va­di­no ves­tu­vi­niu ro­ku. Be­veik ir tin­ka­mas šis api­bū­di­ni­mas. Dar vie­nas bu­vo – džiouk ro­ko pra­di­ nin­kai Lie­tu­vo­je. Tik­rai ne­sie­kia­me pro­fe­sio­na­lu­mo aukš­tu­mų, tie­siog kvai­lio­ja­me, da­ro­me tai, ko, ma­ tyt, ne­pa­da­rė­me vai­kys­tė­je. Taip kad kal­bė­ti apie tu­rą ar pa­ja­mas...

Tai vei­kiau po­mė­gis, ku­ris kol kas dau­giau su­val­go, nei mai­ti­na. Tik­ rai nė vie­nas ne­pla­nuo­ja­me iš to gy­ven­ti. Na, ne­bent ka­da nors bus la­bai blo­gai, ta­da pa­ver­si­me tai kuo nors rim­tu ir pra­dė­si­me ban­dy­ti iš to už­si­dirb­ti. O jei­gu bus ge­rai, ir to­liau bus džiou­kas (šyp­so­si).

– O mu­zi­ki­nių am­bi­ci­jų ap­

19

rugsėjo 12–18, 2013

savaitgalis Uni­ver­sa­lus ka­rys G.Leš­ke­vi­čius, dau­ge­liui ži­no­mas kaip il­ga­me­tis lai­dos „Abi­pus sie­nos“ ve­dė­ jas, sa­ve sėk­min­gai iš­ban­dė ir sce­no­ je – 2009-ai­siais su at­li­kė­ja Mia ta­po nu­ga­lė­to­jais TV3 pro­jek­te „Žvaigž­džių due­tai“. Da­bar G.Leš­ke­vi­čius įra­ši­nė­ ja pir­mą­jį sa­vo gru­pės „Jo­ke“ al­bu­mą, taip pat jau pen­ke­rius me­tus pi­lo­tuo­ja oro ba­lio­ną, ta­čiau la­biau­siai ap­gai­les­ tau­ja, kad ne­lie­ka lai­ko šei­mai.

te­le­vi­zi­jos – tie­siai į dan­gų Sten­giuo­si sa­ vo gy­ve­ni­mą pla­nuo­ti tiek, kiek man už­ ten­ka iš­gy­ ven­ti. Nie­ka­da ne­pla­nuo­ju di­de­lių, svar­ bių po­ky­čių, nes jie atei­na sa­vai­me.

aiš­ku. Kaip šo­kių pro­jek­tai? Ar ne­trau­kia šok­ti?

– Kvie­tė du kar­tus, bet ži­nau, kiek tai ati­ma lai­ko. Nie­ka­da ne­mo­kė­jau šok­ti, ne­lai­kiau sa­vęs šo­kė­ju. Pa­ ban­dy­ti gal ir bū­tų sma­gu, bet kai pra­dė­jau ak­ty­viai skrai­dy­ti, o šo­ kiams rei­kė­jo paau­ko­ti daug lai­ko ir kaip tik va­sa­rą, at­si­sa­kiau. Ma­ no no­ras skrai­dy­ti di­des­nis nei no­ ras šok­ti.

– O teat­ras, ki­nas?

– Į se­ria­lus nie­kas nie­ka­da ne­kvie­ tė. Kaž­ka­da man dės­ty­to­jai yra sa­ kę, kai sta­tėm spek­tak­lį an­ti­kos te­ ma­ti­ka, kad gal iš ma­nęs kas nors ir išei­tų. Jei bū­tų to­kia ga­li­my­bė, gal vi­sai mie­lai pa­mė­gin­čiau.

–Jūs, kaip te­le­vi­zi­jos žmo­gus, ski­ria­te lai­ko te­le­vi­zo­riui?

– Da­bar ap­skri­tai jo ne­ma­tau.

Daž­niau­siai jei jau at­si­sė­du prie te­le­vi­zo­riaus, tai reiš­kia, kad esu toks pa­var­gęs, jog ne­ga­liu nie­ko ki­ta da­ry­ti, ir tuoj pat prie jo už­ mie­gu. To­kių at­ve­jų ke­le­tas bu­vo šią va­sa­rą. Anks­čiau bu­vo pro­fe­ si­nis in­te­re­sas pa­žiū­rė­ti, kaip ir ką da­ro ko­le­gos. Ma­tyt, tai jau ma­ no bė­da, kad ne­be­mo­ku žiū­rė­ti te­ le­vi­zo­riaus kaip pa­pras­tas žiū­ro­ vas, nes žiū­riu ir ana­li­zuo­ju, kaip ką pa­da­ry­čiau ki­taip ir pan.

ojas, galvą, jis tikrai nepražus. O jei dar ir stiprų norą nuveikti vieną ar kitą darbą, įgyven­ Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

skri­t ai tu­r i­te? Da­l y­va­vo­te „Žvaigž­džių due­tuo­se“, Lie­ tu­vos bei Bal­t i­jos ka­rao­k ės čem­p io­n a­t uo­s e ir lai­m ė­j o­ te, gro­ja­te ka­pe­lo­je, tu­ri­te sa­ vo gru­pę. Daug mu­zi­kos jū­sų gy­ve­ni­me.

– Jei­gu jų tu­rė­čiau, pir­miau­sia, ką pa­da­ry­čiau, – ei­čiau mo­ky­tis dai­ nuo­ti. Ži­nau, kad da­bar dai­nuo­ da­mas da­rau dau­gy­bę klai­dų. Nors ir gi­ria ki­ti, bet kar­tais jau­tie­si taip šlykš­čiai, nes jau­ti, kad bu­vo pra­ stai. Bet tik­riau­siai tik pa­ts tai pa­ ste­bi. Ži­nau, su kuo tai val­go­ma, te­ko pa­si­mo­ky­ti da­ly­vau­jant „Žvaigž­džių due­tuo­se“. Di­džiu­lė pa­gar­ba mo­ky­ to­jams Ire­nai No­vi­kie­nei, Čes­lo­vui Ga­ba­liui, Al­vy­dui Je­ge­la­vi­čiui. Ne­ga­ liu sa­ky­ti, kad jie lei­do man su­pras­ ti, jog mu­zi­kan­to ke­lias nė­ra la­bai jau leng­vas. Ir pa­ts vi­sa­da ži­no­jau, kad

mo­ky­tis dai­nuo­ti be ga­lo sun­ku, di­ de­lis fi­zi­nis dar­bas. Tai­gi pa­ts į jo­kius mu­zi­ki­nius pro­jek­tus ne­len­du, bet jei pa­kvie­čia, da­ly­vau­ju.

– Ką jums da­vė šis šou?

– Dau­giau­sia, ką da­vė, tai lei­do pa­ žiū­rė­ti į sa­ve iš šo­no. Nu­si­fil­muo­ji, o po sa­vai­tės ar dvie­jų ta­ve pa­ro­ do. Su­si­gu­li vi­sos emo­ci­jos, pa­si­ žiū­ri į sa­ve kad­re. Aiš­ku, pro­jek­tas da­vė ir ži­no­mu­mo, ku­ris man da­ bar la­bai pa­de­da ve­dant ren­gi­nius.

Te­le­vi­zi­ja ap­skri­tai žmo­gui daug duo­da. Yra pe­rio­das, kai tu­ri dirb­ti sa­vo vei­dui, pa­skui atei­na mo­men­ tas, kai vei­das pra­de­da dirb­ti tau.

Ga­liu džiaug­tis, kad tai jau vyks­ta ma­no gy­ve­ni­me.

– Kaip pa­vyks­ta su­de­rin­ti vi­są sa­vo veik­lą?

– Ne­pa­vyks­ta. Prieš ke­le­tą me­tų į šį klau­si­mą at­sa­kiau, kad vis­ką su­si­ dė­lio­ju: prio­ri­te­tas yra šei­ma, ta­da dar­bas, pa­skui jau po­mė­giai. Da­ bar išei­na vis­kas be­veik at­virkš­čiai.

Pir­miau­sia įsi­pa­rei­go­ji­mai, dar­bas, nes lai­kau sa­ve pa­rei­gin­gu žmo­gu­ mi. Jei lie­ka lai­ko, pa­mu­zi­kuo­ju, na, spa­lio 5 d. nu­ma­ty­tas kon­cer­tas, tai ne­gi nei­si ir ne­re­pe­tuo­si. Ir štai šei­ ma lie­ka la­biau­siai nu­skriaus­ta, ypač šią va­sa­rą. Tur­būt esu la­bai blo­gas tė­tis ir vy­ras...

– Tu­ri­te la­bai su­pra­tin­gą žmo­ ną?

– Tik­rai taip. Ne tai, kad su­pra­tin­ gą, tu­riu auk­si­nę žmo­ną. Jei rei­kė­ tų iš nau­jo rink­tis, ki­tos to­kios ne­ ras­čiau.

– Su mu­zi­ka, dai­na­vi­mu vis­kas

– Ką mėgs­ta­te veik­ti, kai nu­si­ lei­džia vi­sos už­dan­gos, iš­si­jun­ gia vi­sos ka­me­ros?

– La­bai su­dė­tin­gas klau­si­mas. Kai klau­sia, kaip lei­di lais­va­lai­kį, tai per­klau­siu: „Ką to­kį?“ Kai ne­ga­ liu veik­ti ak­ty­viai, ne­vei­kiu nie­ko, kren­tu kry­žium ir mie­gu. Šią va­sa­ rą mie­go bu­vo iš­vis la­bai ma­žai, bet steng­da­vau­si prieš kiek­vie­ną skry­ dį nors tris va­lan­das nu­mig­ti. Kar­ tais tik tos trys va­lan­dos per pa­rą ir bū­da­vo. Ži­no­ma, ne­ga­li­ma leis­ ti sau nu­si­va­ry­ti, sten­giuo­si to sau ne­leis­ti.

– Ži­nau, kad esa­te ti­kin­tis. Kai ei­na­te į sce­ną ar ete­rį, tu­ri­te ko­kį ri­tua­lą, gal ko­kią mal­de­lę su­kal­ba­te? O gal tu­ri­te ko­kį ta­ lis­ma­ną, ku­rį su sa­vi­mi ne­šio­ ja­tės?

– Na, esu nor­ma­lus pra­kti­kuo­jan­tis ka­ta­li­kas, ta­lis­ma­nų ir ri­tua­lų ne­ tu­riu. Ne­šio­ju tai, kas man bran­gu, – kry­že­lį ir Zo­dia­ko ženk­lą ant kak­ lo. Du ne­su­de­ri­na­mi da­ly­kai. Bet tai yra man bran­gių žmo­nių do­va­nos, da­rau tai iš pa­gar­bos jiems, o ne to­dėl, kad tie daik­tai man yra ko­ kie nors amu­le­tai.

– O prie­ta­rais ar ti­ki­te?

– Nep­rie­ta­rin­gas aš žmo­gus. Gal tai ir yra tas mo­men­tas, kad lai­da

(„Pa­sau­lis X“ – red. pa­st.), ku­rią per­nai ve­džiau, kal­bė­jo apie prie­ ta­rus, o aš jais ne­ti­kiu, at­si­ri­bo­ju nuo to­kių da­ly­kų. Kaip ir amu­le­ tai, ta­lis­ma­nai. Ne­šio­juo­si su sa­ vi­mi kai ku­riuos bran­gius daik­tus.

Pa­v yz­d žiui, per skry­d žius tu­r iu kom­pa­są, ant ku­rio dir­že­lio esu pri­si­se­gęs Da­riaus ir Gi­rė­no at­ vaiz­dą. Jų skry­dis bran­gus vi­siems Lie­tu­vos avia­to­riams. Ko­le­gos vo­ kie­č iai pa­d o­va­n o­j o sa­vo ba­l io­ no ženk­liu­ką, ne­šio­juo­si jį pri­si­ se­gęs. Tie­siog tie daik­tai at­ran­da sa­vo vie­tą, aš juos ne­šio­juo­si, iš­ si­trau­kęs pri­si­me­nu, bet tik tiek.

Kai esu su uni­for­ma, vi­sa­da ne­ šio­juo­si pei­lį. Kar­tą te­ko jį pa­nau­ do­ti pa­gal pa­skir­tį – nu­pjau­ti už­ stri­gu­sią vir­vę. O šiaip prie daik­tų ne­su pri­si­ri­šęs, aiš­ku, bū­na gai­la, jei ką pa­me­ti.

Vi­sa­da sa­ky­da­vau: „Ne ma­no snu­ke­liui į te­li­ką.“ Vi­suo­met no­ rė­jau dirb­ti ra­di­ju­je.

– La­biau esa­te mies­to ar kai­mo vai­kas?

– Dan­gaus (juo­kia­si). Ne­jau­čiu skir­tu­mo tarp mies­to ir kai­mo, tik gal mies­te vis­kas grei­čiau: tem­pas, su­si­sie­ki­mas. Užau­gau kai­me, di­ des­nę gy­ve­ni­mo da­lį bu­vau kai­mo vai­kas, da­bar – mies­to. Tė­vai gy­ ve­na kai­me.

– Daž­nai juos ap­lan­ko­te?

– Na va, tu­riu to­kį di­džiu­lį šir­ dies skaus­mą. Sten­giuo­si ap­lan­ ky­ti. Da­bar tė­vai ir­gi sa­ko, su­pla­ nuok, kad bul­via­ka­siui grįž­tum.

Sa­kau: „Ge­rai, jei­gu bus blo­gas oras, bū­ti­nai grį­šiu. Nes jei ge­ras – skrai­dy­siu.“ O ta­da tė­vai: „Jei­ gu bus blo­gas oras, tai ir bul­via­ ka­sio ne­bus.“ (Šyp­so­si). At­si­tin­ ka ir taip, kad ne­ga­liu nu­vyk­ti ir į gi­mi­nės šven­tes, nes jos vyks­ta sa­vait­ga­liais, o ma­no sa­vait­ga­liai daž­nai užim­ti.

– Apž­vel­giant vi­sas jū­sų veik­ las, užim­tu­mą, no­ri­si pa­klaus­ ti, iš kur jums tiek įkvė­pi­mo?

At­ro­do, vi­si tu­ri­me min­čių, no­rų, ką nors da­ry­ti, bet daž­ nai vis ko nors pri­trūks­ta, ne­ si­ryž­ta­me, ne­pa­da­ro­me.

– Prit­rūks­ta no­ro. Jei ko nors ne­pa­ da­rai, va­di­na­si, ne­pa­kan­ka­mi no­ri.

Kar­tais net ir to­kiais at­ve­jais, kai no­ras bū­na di­des­nis nei ga­li­my­bės, nu­ga­li no­ras. Jei tik jo bus, ga­li­my­ bių vi­sa­da at­si­ras (šyp­te­li).

20

rugsėjo 12–18, 2013

savaitgalis

Ne­ga­li­ma ant spor­ti­ nin­ko rik­te­lė­ti, krep­ ši­nin­kas po rung­ tynių ne­ga­li išei­ti iš are­nos, neat­sis­vei­ kinęs su žiū­ro­vais, prie du­rų į sa­lę nie­ kam ne­rū­pi, ar žmo­ gus tu­ri bi­lie­tą. Ja­ po­ni­jo­je dir­ban­tis An­ta­nas Si­rei­ka ne­ sun­kiai už­pil­dy­tų vi­są są­siu­vi­nį po­ ty­riais, ku­rie jo lau­ kė šio­je Azi­jos vals­ ty­bė­je.

Vi­zi­tas: A.Si­rei­ka džiau­gia­si, kad sa­vo darb­da­vius pa­ga­liau pa­vy­ko įti­kin­ti su­reng­ti ja­po­nų krep­ši­nin­kų sto­vyk­lą Lie­tu­vo­je, – spor­ti­nin­kų tre­ni­ruo­

tės vy­ko Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

A.Si­rei­ka Ja­po­ni­jo­je iš­mo­ko ty­lė­ti Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@diena.lt

Pa­ke­rė­jo ja­po­nus

Vis dėl­to di­džiau­sias ir ma­lo­niau­ sias nuo 2012-ųjų bir­že­lio Te­kan­ čios Sau­lės ša­ly­je plu­šan­čio lie­tu­ vio at­ra­di­mas – pa­gar­ba tre­ne­riui. „Rei­kė­jo nu­gy­ven­ti 57 me­tus, kol su­lau­kiau tos die­nos, kad ir tre­ne­ ris ga­li bū­ti ger­bia­mas žmo­gus. To­ kios pa­gar­bos ne­pa­ty­riau per vi­są kar­je­rą Lie­tu­vo­je, ko­kios su­lau­ kiau vos pra­dė­jęs dirb­ti Ja­po­ni­ jo­je“, – šyp­te­lė­jo A.Si­rei­ka, kar­tu su ja­po­nų „Link To­chi­gi Brex“ ko­ man­da at­vy­kęs į Lie­tu­vos pa­jū­ry­je su­reng­tą tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą. „Vie­ną die­ną agen­tas pa­siū­lė: gal no­ri nu­va­žiuo­ti į eg­zo­tiš­ką ša­lį? – A.Si­rei­ka at­sklei­dė, ko­kiais ke­liais at­si­dū­rė to­li­mo­jo­je Ja­po­ni­jo­je. – Iš pra­džių bu­vau nu­ta­ręs dirb­ti ar­čiau na­mų – Eu­ro­po­je. Pa­siū­ly­mas su­ gun­dė, ta­čiau iš kar­to neat­sa­kiau.

Nu­vy­kau pa­si­žiū­rė­ti, su­si­ti­kau su klu­bo pre­zi­den­tu, ge­ne­ra­li­niu va­dy­ bi­nin­ku. Su­ži­no­jau apie ko­man­dą, apie tiks­lus. Su­ren­giau tre­ni­ruo­tę.“

Įta­k a: stra­te­gas juo­ka­vo, jog

į Ja­po­ni­ją at­vy­ku­si ap­lan­ky­ti žmo­na Au­re­li­ja be­mat pa­ste­bė­ jo, kad čia gy­ven­da­mas su­tuok­ ti­nis ge­ro­kai pa­si­kei­tė.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Auk­si­nės Lie­tu­vos rink­ti­nės, 2003 m. po 64 me­tų per­trau­kos trium­fa­vu­sios Eu­ro­pos čem­pio­na­ te, vy­riau­sia­sis tre­ne­ris sa­vo bend­ ra­vi­mu, pro­fe­sio­na­lu­mu ir ti­tu­lais pa­ke­rė­jo ja­po­nus. Jau ki­tą die­ną jie pa­kvie­tė Šiau­lių mies­to gar­bės pi­ lie­tį pa­si­lik­ti. Štur­ma­vo ne­ži­no­mą vir­šū­nę

„Ne­ti­kė­tai sau pa­čiam – li­kau, – dau­giau nei me­tų se­nu­mo die­ nas pri­si­mi­nė stra­te­gas. – Sun­ku bu­vo net pa­gal­vo­ti, kad pa­si­lik­ siu to­li­ma­me kraš­te – ki­ta­me pa­ sau­ly­je. Šian­dien to­kiu spren­di­mu la­bai džiau­giuo­si. Nie­kas iš lie­tu­ vių krep­ši­nio tre­ne­rių dar ne­dir­bo Ja­po­ni­jo­je. Mū­sų tau­tie­čiai pra­my­ nė ta­kus Ki­ni­jo­je. Ta­čiau ši ša­lis ir Ja­po­ni­ja – skir­tin­gi da­ly­kai. Bu­vau tar­si al­pi­nis­tas, ku­ris štur­muo­ ja ne­ži­no­mas aukš­tu­mas, ar­ba ke­ liau­to­jas, ban­dan­tis sa­ve žy­giuo­se į aši­ga­lius.“ Nuo praė­ju­sių me­tų bir­že­lio lie­ tu­vio mies­tu ta­po Ucu­no­mi­ja. Nuo Ja­po­ni­jos sos­ti­nės To­ki­jo iki To­či­ gio pre­fek­tū­ros cent­ro ne­to­li – 120 km, ta­čiau ke­lio­nė už­trun­ka, nes ke­lias ei­na vien per prie­mies­čius. „Ja­po­ni­ja – tan­kiai ap­gy­ven­­ta ša­ lis. Ne­be­sis­te­biu, kad grįždamas iš To­ki­jo į Ucu­no­mi­ją ar va­žiuo­damas į sos­ti­nę ne­pa­ma­ty­si lau­kų, – ke­ lias ei­na vien per mies­te­lius ir gy­ ven­vie­tes, – juo­ka­vo A.Si­rei­ka. – Ir pa­ti Ucu­no­mi­ja – ko­ne To­ki­jo prie­ mies­tis.“ Anot krep­ši­nio spe­cia­lis­to, mies­ tas, ku­ria­me jis ap­si­gy­ve­no, Lie­tu­ vo­je bū­tų di­džiau­sias, ta­čiau Ja­po­ ni­jo­je 700 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­tis mies­tas iš­ties tik mies­te­lis.

Lie­tu­viui bu­vo su­teik­tas tri­jų kam­ba­rių bu­tas. Šie­met A.Si­rei­kai gy­ve­ni­mas pra­links­mė­jo – klu­bo va­do­vai su­ ti­ko, kad jis iš­si­kvies­tų asis­ten­tą lie­tu­vį, 1992 m. Bar­se­lo­nos olim­ pi­nių žai­dy­nių bron­zos me­da­li­nin­ ką 45-erių Da­rių Di­ma­vi­čių. Šiam bu­vo su­teik­tas bu­tas už ke­lių du­rų ta­me pa­čia­me pa­sta­te.

San­ty­kiai su žmo­nė­mis

Lie­tu­vį nuo pir­mų­jų die­nų ėmė ste­bin­ti gy­ve­ni­mas, vi­siš­kai ki­toks nei Ne­mu­no kraš­te. „Pir­ma­sis bar­je­ras, pa­si­tai­ kęs ma­no ja­po­niš­ka­me ke­ly­je, – kad tu­rė­jau per­pras­ti san­ty­kius su žmo­nė­mis, – pa­sa­ko­jo bu­vęs Kau­ no „Žal­gi­rio“ tre­ne­ris. – Ten vi­ sai ki­to­kia ap­lin­ka, ki­toks dė­me­ sys vie­no ki­tam. Kaip įpras­tai, per tre­ni­ruo­tę rik­te­lė­jau, vi­si krep­ši­ nin­kai ėmė į ma­ne žiū­rė­ti. Vė­liau vie­ti­niai asis­ten­tai paaiš­ki­no, kad gar­siau rėk­ti – ne­priim­ti­na. Tai lyg žmo­gaus, ant ku­rio šūk­te­lė­jai, įžei­ di­mas. Lie­tu­vo­je, ne pa­slap­tis, tre­ ne­ris taip nu­si­kei­kia, kad net gir­di žiū­ro­vai. Ja­po­ni­jo­je to nė­ra, nes ten žmo­nės ger­bia vie­ni ki­tus. Net ei­ da­mi per gat­vę vie­nas ki­tam ne­rė­ kia: „Ei, tu, Vi­tai, Pet­rai!“, o prie san­kry­žos pe­rei­na į tą pa­čią gat­vės pu­sę ar­ba pa­skam­bi­na žmo­gui te­ le­fo­nu.“ Su pa­na­šio­mis si­tua­ci­jo­mis A.Si­ rei­ka su­si­dū­rė ne kar­tą: prieš įei­ da­mi į po­pu­lia­rius fit­ne­so ar tre­ni­ ruok­lių klu­bus žmo­nės pa­si­šne­ka, o sa­lė­je plu­ša ty­lė­da­mi. Kiek­vie­nas ži­no, kad vie­no­je erd­vė­je – daug žmo­nių, tad kas bus, jei kiek­vie­nas ims kal­bė­ti.

Ja­po­nų tre­ne­riai ne­šau­kia gar­ siai – spor­ti­nin­kų ne­ba­ra. Jie ver­ čiau il­giau, bet kant­riai jam aiš­kins, ko no­ri. „Jei­gu krep­ši­nin­kas blo­gai su­žai­ dė, va­di­na­si, tre­ne­ris jam ge­rai nei­šaiš­ki­no, kaip rei­kia žais­ti“, – tuo jau ne­si­ste­bi A.Si­rei­ka. Žmo­nai po­ky­čiai pa­ti­ko

Anot pa­šne­ko­vo, kai jo žmo­na Au­ re­li­ja per Nau­juo­sius me­tus ap­ lan­kė vy­rą, be­re­gint pa­ste­bė­jo po­ ky­čių. A.Si­rei­kie­nės tei­gi­mu, jos vyras ta­po ra­mes­nis, ne­pik­tas ir ty­liau kal­ban­tis. „Ar vi­sa­da toks bu­s?“, – klau­sė Au­re­li­ja, – juo­kė­si A.Si­rei­ka, pri­ si­mi­nęs su­si­ti­ki­mą su žmo­na. – Aš pa­ts ne­pas­te­biu, kad esu ra­mes­nis, bet jei ar­ti­mas žmo­gus tai įžvel­gė –

gra­žu. Juo­ka­vau su žmo­na, kad ko­kia ap­lin­ka, toks ir žmo­gus.“ Tre­ne­riui iš Lie­tu­vos taip pat pa­ti­ko krep­ši­ nin­kų ir žiū­ro­vų bend­ra­vi­mas. „Žai­dė­jai, net jei pra­lai­mi ir yra liū­di, nie­ka­da nei­šeis iš sa­lės, kol neat­sis­vei­kins su žiū­ro­vais, neap­ suks ra­to ir ne­pa­lies ran­ko­mis pir­ mo­se ei­lė­se esančių sir­ga­lių. Bend­ rau­ti su aist­ruo­liais yra jų dar­bas.

O žmo­nės, nors ko­man­da ir pra­ lai­mi, ne­pa­ky­la nuo suo­lų anks­ čiau, nei bai­gia­si var­žy­bos. Jie lai­ min­gi, kai krep­ši­nin­kai at­si­svei­ki­na su jais, o jei dar su­rai­to au­tog­ra­fą – bū­na de­vin­ta­me dan­gu­je“, – pa­sa­ ko­jo il­ga­me­tis „Šiau­lių“ ko­man­dos vai­ri­nin­kas.

Rei­kė­jo nu­gy­ven­ti 57 me­tus, kol su­lau­ kiau tos die­nos, kad ir tre­ne­ris ga­li bū­ti ger­bia­mas žmo­gus.

A.Si­rei­ka sie­kia sa­vo klu­bo val­ džiai ir ja­po­nų krep­ši­nin­kams įro­ dy­ti, kad ne vien ame­ri­kie­čiai mo­ ka žais­ti krep­ši­nį.

Pavyko įkalbėti

Anot tre­ne­rio, Japonijo­je la­bai ver­ ti­na­ma spor­ti­nin­ko biog­ra­fi­ja, jo ti­tu­lai. „Jei ne­tu­ri įspū­din­ges­nio gy­ve­ni­ mo ap­ra­šy­mo, ja­po­nams įspū­džio ne­pa­da­ry­si, – šyp­so­jo­si spe­cia­lis­ tas. – Juos ga­li­ma su­pras­ti – sa­vo re­gio­ne su daug kuo ne­bend­rau­ ja – nei su ki­nais, nei su ko­rė­jie­ čiais. Ja­po­nams pa­vyz­dys – Ame­ ri­kos spor­tas, NBA ly­ga. Jie ži­no tik aukš­čiau­sio ly­gio spor­ti­nin­kus.“ Ta­čiau A.Si­rei­ka jau ma­to pir­ mą­sias kregž­des. „Mes su ja­po­nų klu­bo pre­zi­den­ tu ge­rai su­ta­ria­me, jis pra­dė­jo ti­kė­ti ma­ni­mi, – pa­si­džiau­gė lie­tu­vis. – To įro­dy­mas – sto­vyk­la Lie­tu­vo­ je. Jis ne­ga­li at­si­ste­bė­ti, kaip to­kia

ma­ža ša­lis tu­ri tiek krep­ši­nin­kų ir dar ga­li kau­tis su Ame­ri­ka. Pre­ zi­den­tas neį­si­vaiz­duo­ja, kad man va­do­vau­jant 2004 m. mes įvei­kė­ me ame­ri­kie­čius.“ Pak­laus­tas, ar ja­po­nai tau­po, tre­ne­ris ne­dve­jo­da­mas pa­sa­kė – taip. „Kai įkal­bė­jau pre­zi­den­tą reng­ ti sto­vyk­lą Lie­tu­vo­je, jis pra­šė, kad gy­ven­tu­me ne­pra­ban­gia­me vieš­ bu­ty­je, – at­vi­ra­vo A.Si­rei­ka. – Kai pa­sa­kiau ge­ro Lie­tu­vos vieš­bu­čio kai­ną, va­do­vas nu­džiu­go – pi­giau ne­bū­na. Rei­kia jį su­pras­ti, Klai­pė­ do­je vie­na pa­ra vieš­bu­ty­je su mai­ ti­ni­mu kai­nuo­ja apie 170 li­tų, o To­ ki­ju­je – net 700.“ Ki­tų spor­to ša­kų še­šė­ly­je

„Krep­ši­niui sun­ku kon­ku­ruo­ti su ki­to­mis, se­nas tra­di­ci­jas Ja­po­ni­jo­ je tu­rin­čio­mis, spor­to ša­ko­mis, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. – Po­pu­lia­ riau­sio žai­di­mo lau­rais pa­si­da­bi­nęs beis­bo­las. Paskui – fut­bo­las. Vy­ rų spor­tą ypač iš­po­pu­lia­ri­no ja­ po­nų mo­te­rys, ta­pu­sios pa­sau­lio čem­pio­nė­mis. Ja­po­nams taip pat pa­tin­ka tink­li­nis, gol­fas. Nors že­ mės kai­nos kos­mi­nės ir vie­ti­niai ją bran­gi­na, pa­ki­lus lėk­tu­vu ga­li­ma ma­ty­ti dau­gy­bę gol­fo lau­kų.“ Ta­čiau Ucu­no­mi­jos gy­ven­to­ jai ak­ty­viai lan­ko krep­ši­nio rung­ ty­nes. „Žmo­nių su­si­ren­ka, vis dėl­to tai di­de­lis mies­tas, – tai, kad kiek­vie­ nas rung­ty­nes ste­bi apie 3 tūkst. žiū­ro­vų, ne­su­reikš­mi­no lie­tu­vis. – Gal ei­na to­dėl, kad pra­mo­gų mies­ te nė­ra daug.“ Tre­ne­rį ste­bi­na žmo­nių są­mo­ nin­gu­mas. Esą jie per­ka bi­lie­tus, ku­rių kai­na svy­ruo­ja nuo 20 iki 80 JAV do­le­rių, nors prie du­rų ne­sto­vi kont­ro­lie­riai ir nie­kas bi­lie­tų šak­ ne­lių ne­nup­lė­šia. „Ja­po­nai ži­no, jog iš jų pi­ni­ gų iš­si­lai­ko klu­bas. Nė­ra nė vie­no zy­zian­čio, kad įves­tu­me į rung­ty­ nes ne­mo­ka­mai. Tai man bu­vo la­ bai ne­ti­kė­ta, o ten – įpras­ta“, – sa­ kė A.Si­rei­ka.

21

rugsėjo 12–18, 2013

savaitgalis

Šėlsmas su

Savaitgalį Vilniuje praūžusiose Sostinės dienose linksmybių ir gerų emocijų tikrai netrūko nei „Vilniaus dienos“ kolektyvui, nei mūsų skaitytojams. Specialią „Vilniaus dienos“ palapinę aplankė tūkstančiai vilniečių, Gedimino prospektas nusidažė šviesiai žalia „Vilniaus dienos“ balionų spalva, linksmuoliai skubėjo įsiamžinti specialioje fotosesijoje, o prenumeratoriai dalyvavo ypatingoje loterijoje, kurios pagrindinį prizą – pasiskraidymą virš Vilniaus oro balionu – laimėjo Aušra Grigelionienė.

Mieli mūsų skaitytojai, tariame jums nuoširdų „ačiū“, kad aplankėte mūsų palapinę. Dėkojame jums už gražius žodžius, pastabas, šypsenas. Džiaugiamės, kad esate su mumis.

Mūsų partneriai

Gedimino pr. 22, LT-01103 Vilnius el. paštas teatras@vmt.lt www.vmt.lt

„Vilniaus dienos“ kolektyvas

22

rugsėjo 12–18, 2013

savaitgalis

Pla­ka­tai Li­be­ri­jos gat­vė­se skel­bi Dau­giau ne­gu nie­ko. Taip Li­be­ri­ją, po pi­lie­ti­nio ka­ro iš­gy­ve­nan­ čią eko­no­mi­nius sun­ku­mus, api­bū­di­no NRD bend­ro­vės Sis­te­ mų ana­li­ti­kų sky­riaus va­do­vė Rū­ta Stan­ke­vi­čie­nė. Šio­je ša­ly­je ji su ko­le­go­mis kū­rė vers­lo įmo­nių re­gist­rą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Lan­ge­lis už 150 do­le­rių

„Li­be­ri­jo­je la­bai daug sta­ty­bų. Juk per de­šimt me­tų tru­ku­sį pi­lie­ti­ nį ka­rą bu­vo su­griau­ti na­mai, ge­ le­žin­ke­liai, vi­sa inf­rast­ruk­tū­ra, – pa­sako­jo dvi­gu­bai di­des­nė­je už Lie­tu­vą Va­ka­rų Af­ri­kos ša­ly­je prie At­lan­to ap­si­lan­kiu­si R.Stan­ke­vi­ čie­nė.

Mo­ters tei­gi­mu, Li­be­ri­ja ne­tu­rė­jo nie­ko, iš­sky­rus nuo­sta­bią gam­tą. Ir, ži­no­ma, aukš­tos ko­ky­bės ge­le­žies rū­dos, me­ta­lų, auk­so, dei­man­tų. „Vi­zą įva­žiuo­ti į ša­lį gau­ti sun­ku, nors dau­gu­ma čia at­vyks­tan­čių – dar­bo tu­ris­tai“, – pa­ty­rė lie­tu­vė.

Sos­ti­nė­je Mon­ro­vijo­je ji su tau­tie­ čiais gy­ve­no vieš­bu­ty­je, ku­rį sau­go au­to­ma­tais gink­luo­ti vy­rai. Už pa­rą kam­ba­riuo­se su lan­gais į van­de­ny­ną mo­kė­jo po 150 JAV do­le­rių. Ki­ta­me vieš­bu­ty­je su lan­gais tik į vi­di­nį kie­ me­lį – pi­giau, po 130 JAV do­le­rių. Į gat­vę lan­gų nė­ra dėl sau­gu­mo. „Pro vieš­bu­čio lan­gus ma­tė­me ne tik van­de­ny­ną, bet ir tie­siai į jį iš ka­na­li­za­ci­jos vamz­džių te­kan­čias nuo­te­kas, – šyp­te­lė­jo Rū­ta. – Van­ de­ny­no pa­kran­tė­je ne­drį­so­me net

„Jiems rei­kė­jo mo­kė­ti net už tai, kad juos mo­kė­me, – nu­si­juo­kė NRD sis­te­mų ana­li­ti­kų sky­riaus va­do­vė.

– Mo­kė­jo­me, kad at­vež­tų gė­lo van­ dens, ir ne ki­bi­riu­ką, bet vi­są sta­ti­nę.

Pri­va­lė­jo­me su­mo­kė­ti, kad at­vež­tų ir į ge­ne­ra­to­rių įpil­tų dy­ze­li­no, nes ki­taip ne­veik­tų kom­piu­te­riai, ser­ve­ ris. Ten, kur kū­rė­me re­gist­rų cent­ rą, elekt­ros li­ni­ja dar ne­bu­vo nu­ties­ ta“, – pa­sa­ko­jo R.Stan­ke­vi­čie­nė.

Ly­jant į mo­ky­mus ar su­si­ti­ki­mus vie­ti­niai neat­vyk­da­vo, o, pa­klau­sus ko­dėl, nu­steb­da­vo: „Kur mes? Juk ly­ja!“ Pir­mo­sios Af­ri­ko­je ne­prik­lau­ so­my­bę at­ga­vu­sios ša­lies gy­ven­ to­jai – be­moks­liai, ne­ci­vi­li­zuo­ti, bet itin di­džiuo­ja­si sa­vo ša­li­mi. Vis dėl­to ke­lius jiems tie­sia ki­nai, pre­ ky­ba, mais­to ga­my­ba už­sii­ma li­ba­ nie­čiai, in­dai. „Iš In­di­jos mė­ne­sį lai­vu pluk­dy­ ti kiau­ši­niai par­da­vi­nė­ja­mi gat­vė­se per di­džiau­sią kait­rą“, – pa­sako­jo R.Stan­ke­vi­čie­nė.

Vy­rau­ja mat­riar­cha­tas

„Tik­ras vy­ras ne­prie­var­tau­ja“, „Sek­sas – ne už­dar­bis“. Di­de­li pla­ ka­tai su to­kiais už­ra­šais pui­kuo­ja­si Li­be­ri­jos pa­ke­lė­se.

Kru­vi­na be­ždžio­nės kau­ko­lė

Ba­rų Li­be­ri­jos mies­tuo­se ne­daug, o mais­tas vieš­bu­čiuo­se, ka­vi­nė­se nė­ ra pi­gus. Pie­tūs, įpras­tai du pa­tie­ ka­lai, viš­tie­na ir jū­rų gė­ry­bės, kai­ nuo­ja apie 100 li­tų. „Pa­tie­ka­las, pa­va­din­tas „Sriu­ba ne ma­žiems ber­niu­kams“, – troš­ki­ nys iš jau­tie­nos, kiau­lie­nos, švie­žių ir rū­ky­tų žu­vų su itin ašt­riu pa­da­ žu. Jo su­val­gius, skran­dis su­sto­jo ne vie­nam iš mū­sų. Aš at­si­lai­kiau, nes, ma­tyt, pa­dė­jo ko­ka­ko­la“, – juo­kė­si R.Stan­ke­vi­čie­nė. Vis dėl­to lie­tu­viai pa­ty­rė ir ma­lo­nu­mų. Di­džiau­sias jų – nuo­sta­būs na­tū­ra­lios gam­tos re­ gi­niai akiai ir mau­dy­nės van­de­ny­ ne. Mau­dy­tis jie va­žiuo­da­vo to­lė­ liau už mies­to, kur van­duo bu­vo šva­rus, o pa­plū­di­miai – gra­žūs. „Vis dėl­to 100 km ke­lio­nė duo­bė­ tu ke­liu į vie­ną pu­sę tru­ko apie pus­ ket­vir­tos va­lan­dos. Vai­ruo­to­jas nuo­ lat žmo­nių klaus­da­vo, kur va­žiuo­ti, nors ke­lio ženk­lų bu­vo. Paaiš­kė­jo, kad vai­ruo­to­jas ne­mo­ka skai­ty­ti“, – pa­ty­rė R.Stan­ke­vi­čie­nė.

Vai­ruo­to­jas ste­bė­jo­si, kai lie­tu­ viai drą­siai mau­dė­si di­de­lė­se van­ de­ny­no ban­go­se. Iš kaž­kur at­si­ ra­dę vie­ti­niai pa­siū­lė nuo pal­mių nu­skin­ti ko­ko­sų.

Prie vie­nos pa­šiū­rės sto­ru­lė juo­ dao­dė svi­ li­no tik ką pa­gau­tą be­ ždžio­nę.

brai­džio­ti, nes vie­ti­niai gy­ven­to­ jai ten ne tik prau­sia­si, bet ir at­lie­ ka gam­ti­nius rei­ka­lus. Ir gat­vė­se, ma­čiau, žmo­gus ei­na, stai­ga su­sto­ ja, iš­si­tuš­ti­na.“ No­ri­te iš­mo­ky­ti? Su­mo­kė­ki­te!

Dau­gu­mos Li­be­ri­jos gy­ven­to­jų na­ muo­se elekt­ros nė­ra, bet pa­ke­lė­ se jau sta­to­mi švies­tu­vai su sau­lės ele­men­tais. „Sos­ti­nė­je daug ap­leis­tų pa­sta­tų.

Elekt­ra yra tik cent­ri­nė­je gat­vė­je, kur su­telk­tos vi­sos mi­nis­te­ri­jos. Jų lan­gai be stik­lų, nes ten itin karš­ ta, o kon­di­cio­nie­rių nė­ra“, – pa­sa­ ko­jo lie­tu­vė.

Ji su ko­le­go­mis vers­lo įmo­nių re­ gist­ro kū­ri­mo dar­bus pra­dė­jo nuo nu­lio. Tu­rė­jo rū­pin­tis biu­ro sta­ty­ ba, įran­ga, bal­dais. Vie­ti­niai – itin apa­tiš­ki, į bal­tuo­sius žvel­gia kaip į pa­ja­mų šal­ti­nį.

„Lie­tu­viams su­si­ras­ti žmo­ną ar sek­so par­tne­rį ten ne­bū­tų sun­ ku, – ne­slė­pė Rū­ta. – Vie­ti­nės mo­te­rys tie­siog me­džio­jo bal­ tao­džius vy­rus. Net ir dar­be buvo justi, kad vos su­tei­kus pre­teks­tą lauk­ti ne­rei­kė­tų.“ Lie­tu­viams te­ko ma­ty­ti dau­giau dir­ban­čių mo­te­rų nei vy­rų. Sek­ ma­die­niais ei­da­mos į baž­ny­čią dai­ lio­sios ly­ties at­sto­vės pa­si­puo­šia įspū­din­go­mis il­go­mis su­kne­lė­mis ir tur­ba­nais. Apsk­ri­tai Li­be­ri­jo­je vyrauja mat­riar­cha­tas. Per pi­lie­ ti­nį ka­rą bu­vo iš­žu­dy­ta daug vy­rų, tad sa­ko­ma, kad tai­ką iš­ko­vo­jo dai­ nuo­jan­čios mo­te­rys.

Jos uži­ma daug va­do­vau­ja­mų po­stų, yra val­din­gos. Kar­tą, lie­tu­ viams pri­va­žia­vus ka­riš­kių po­stą, priė­jo juo­dao­dė ir iš­di­džiai pa­ reiš­kė: „Čia aš – vy­riau­sio­ji ka­ ri­nin­kė.“

„Vie­nas aki­mirks­niu už­sliuo­gė pal­me, nu­sky­nė ko­ko­są ir il­ga ma­ če­te jį atvėrė. Prie­šin­gai nei mies­ te, pi­ni­gų ne­pra­šė. Jie su bai­me ir smal­su­mu žvel­gė į mus, mes į juos – taip pat“, – pasakojo moteris.

Grįž­da­mi tar­si kra­te­riais nu­sė­tu ke­liu lie­tu­viai ne­ra­do kur pa­val­gy­ ti. Pa­ke­lė­je te­bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti de­ga­lų 1–5 lit­rų tal­pos stik­lai­niuo­ se ir ma­ty­ti iš mo­lio drėb­tos gy­ven­ to­jų tro­be­lės. Nau­ją „Nis­san“ vai­ ra­vęs vai­ruo­to­jas su­sto­jo ne de­ga­lų.

Jis nu­spren­dė nu­plau­ti sa­vo au­to­ mo­bi­lį. Lauk­da­mi, kol tai bus pa­da­ ry­ta, eu­ro­pie­čiai pa­ju­to svi­li­na­mos kiau­lie­nos kva­pą. Pas­mal­sa­vę pa­ ma­tė, kad prie vie­nos pa­šiū­rės sto­ ru­lė juo­dao­dė svi­li­na be­ždžio­nę. „Gal no­ri­te pa­ska­nau­ti?“ – pa­ si­su­ku­si į lie­tu­vius pa­klau­sė mo­te­ ris ir nu­si­ne­šė be­ždžio­nę prie upe­ lio iš­da­ri­nė­ti.

At­lan­tas: Li­be­ri­jos kran­tus ska­lau­ja at­vy­kė­lius su­ža­vin­tis van­de­ny­nas.

Sąlygos: dau­gu­ma sos­ti­nės gy­ven­to­jų gy­ve­na to­kiuo­se na­muo­se.

De­ga­li­nė: pa­ke­lė­je de­ga­lai par­duodami stik­li­niuo­se in­duo­se.

23

rugsėjo 12–18, 2013

savaitgalis

bia: tik­ras vy­ras ne­prie­var­tau­ja LIBERIJA Monrovija

Li­be­ri­jo­je vy­ rauja mat­riar­ cha­tas. Per pi­ lie­ti­nį ka­rą bu­vo iš­žu­dy­ta daug vy­rų, tad sa­ko­ma, kad tai­ką iš­ko­vo­jo dai­nuo­jan­čios mo­te­rys.

Rū­tos Stan­ke­vi­čie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Stipru: sriu­ba – ne ma­žiems ber­

niu­kams.

Sos­ti­nė: net ir Mon­ro­vi­jo­je nė­ra dau­giaaukš­čių.

100 li­tų

Vai­šės: Rū­tą ko­ko­su pa­vai­ši­no vai­kai.

Kas­die­ny­bė: taip džio­vi­na­mi skal­bi­niai – įpras­tas vaiz­das.

– maždaug tiek Monrovijoje kainuoja įprastai dviejų patiekalų, viš­tie­nos ir jū­rų gė­ry­bių, pietūs.

24

rugsėjo 12–18, 2013

meilė

Tei­si­nin­kai ve­dy­bų su­tar­ties ne­su­da­rė Prie Vil­niaus Šv. Kry­žiaus baž­ny­čios sto­vi­nia­vo ne­men­kas bū­ rys ves­tu­vi­nin­kų. Iš­tie­sę su­lanks­to­mus sta­le­lius ir už­den­gę juos bal­to­mis stal­tie­sė­mis, jau­nie­ji ir jų sve­čiai nu­ta­rė trum­ pam at­si­kvėp­ti ir pa­si­vai­šin­ti.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Nuo stu­di­jų suo­lo

Ką tik iš baž­ny­čios išė­ję su­si­tuo­kę 27 me­tų Ag­nie­tė ir 28 me­tų Jus­tas Venc­kai ne­slė­pė jau­du­lio – juk su­ tuok­tu­vės – tai la­bai svar­bus gy­ ve­ni­mo įvy­kis.

Pak­laus­ta, ko­kia da­bar bus jos pa­var­dė – Venc­kie­nė ar Venc­ kė, mei­liai žvelg­da­ma į vy­rą, Ag­ nie­tė sa­kė: „Venc­kie­nė. Toks šios pa­var­dės baig­muo man gra­žiau skam­ba.“ Jau­nie­ji pa­tiks­li­no, kad nė­ra gi­mi­nės su ki­tais ša­ly­je iš­gar­ sė­ju­siais Venc­kais.

Ag­nie­tė ir Jus­tas – tei­si­nin­kai, ne tik bu­vę bend­ra­kur­siai, bet ir iš vie­nos gru­pės. Dau­gu­ma ves­tu­vių sve­čių – bu­vę jų gru­pės drau­gai.

Ta­čiau de­ta­li­zuo­ti, kur dir­ba, juo­ du ne­no­rė­jo, tik nuo­ta­ka pra­si­ta­ rė, kad yra ad­vo­ka­tė. Ve­dy­bų su­ tar­ties Venc­kai ne­su­da­rė – ma­no, kad jos ne­rei­kia.

tis ma­žo­je ir jau­kio­je baž­ny­čio­je.

Be to, jiems bu­vo svar­bu ir ku­ni­ gas – jie no­rė­jo, kad juos su­tuok­tų Ri­čar­das Do­vei­ka. O jis ku­ni­gau­ja bū­tent šio­je baž­ny­čio­je. „Ke­lerio­se ves­tu­vė­se, kur jau­ nuo­sius su­tuo­kė ku­ni­gas R.Do­ vei­ka, mes bu­vo­me kaip sve­čiai.

Mums la­bai pa­ti­ko, kaip jis tuo­ kia jau­nuo­sius, jo pa­moks­las“, – sa­kė Jus­tas.

Ta­čiau po­ra, nors jau ir su­tuok­ ta, bu­vo to­kia su­si­jau­di­nu­si, kad nie­kaip ne­pri­si­mi­nė, ko­kias šven­ tų­jų kny­gų iš­trau­kas ku­ni­gas sky­ rė bū­tent jiems. „Ži­no­me, kad bu­vo gra­žu, bet neat­si­me­na­me, ką sa­kė“, – ne­ slė­pė jau­na­sis. Stai­ga Ag­nie­tė pri­si­mi­nė, kad ku­ni­gas jiems lin­ kė­jo tu­rė­ti daug vai­kų. „Ir ne­del­ siant“, – juo­kė­si jau­no­ji.

Pak­laus­ti, kiek vai­kų pla­nuo­ ja tu­rė­ti, Venc­kai lai­kė­si „tra­di­ci­ jos“: „Kiek Die­vas duos.“ Pir­ma moks­lai, pa­skui ves­tu­vės

Lin­kė­jo tu­rė­ti daug vai­kų

San­tuo­kos sak­ra­men­tui priim­ti po­ra pa­si­rin­ko ne­di­du­kę Šv. Kry­ žiaus baž­ny­čią ša­lia pre­zi­den­tū­ ros ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to. Ko­dėl ne di­de­lę, kaip Ka­ted­ra ar Ber­nar­ di­nų baž­ny­čia, ku­rios dau­gu­mos po­rų la­biau mėgs­ta­mos? Jau­nie­ ji paaiš­ki­no, kad jie no­rė­jo tuok­

Nuo­ta­ka ki­lu­si iš Kau­no, jau­na­ sis – pa­ne­vė­žie­tis, ta­čiau tuok­tis juo­du nu­spren­dė ne gim­tuo­siuo­ se mies­tuo­se, o Vil­niu­je, kur su­ si­pa­ži­no, stu­di­ja­vo ir kur gy­ve­na de­vy­ne­rius me­tus. „Vil­nius – mū­sų na­mai, – sa­kė Ag­nie­tė. – La­bai jau­ni pra­dė­jo­me drau­gau­ti. Pa­bai­gė­me moks­lus ir

tuo­kia­mės.“ Nuo­ta­kai pri­ta­rė jau­ na­sis: „Vil­nius, ku­ria­me gy­ve­na­ me, yra mums bend­ras mies­tas.“ Anot jų, pa­pras­čiau or­ga­ni­zuo­ ti ves­tu­ves ten, kur gy­ve­ni. Nei dra­bu­žių, nei ki­tų da­ly­kų paieš­ ka jų ne­nu­var­gi­no – vis­ką ra­do ir įsi­gi­jo be di­de­lio var­go. „De­ta­lių per daug ne­su­reikš­mi­no­me, vi­so mies­to ne­šu­ka­vo­me, kad ras­tu­me tam tik­ros spal­vos ser­ve­tė­lių“, – sa­kė nuo­ta­ka.

De­ta­lių per daug ne­ su­reikš­mi­no­me, vi­ so mies­to ne­šu­ka­ vo­me, kad ras­tu­me tam tik­ros spal­vos ser­ve­tė­lių.

Gal­būt jie pa­tei­kė ko­kį nors ypa­tin­gą pa­gei­da­vi­mą sa­vo sve­ čiams, pa­vyz­džiui, do­va­no­ti ne daik­tų, o pi­ni­gų? „Mes pra­šė­me, kad ne­neš­tų gė­lių, nes tuoj po ves­tu­vių iš­va­ žiuo­ja­me į ke­lio­nę ir jos nu­vys­ tų, – sa­kė Ag­nie­tė. – Do­va­nų są­ ra­šo ne­su­da­rė­me.“ Po­ves­tu­vi­nę ke­lio­nę jau­nie­ ji pla­na­vo į Ita­li­ją, Tos­ka­nos re­ gio­ną.

Iš­si­pil­dė: Ag­nie­tė ir Jus­tas paaiš­ki­no, kad jie no­rė­jo tuok­tis ma­žo­je ir jau­kio­je baž­ny­čio­je. Be to, jiems

bu­vo svar­bu ir ku­ni­gas – jie no­rė­jo, kad juos su­tuok­tų R.Do­vei­ka.

!

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.

25

rugsėjo 12–18, 2013

vaikų diena Mieli bičiuliai graužikai, esu devyniasdešimt devyniais procentais įsitikinęs, kad mane ir mano artimiausius draugus pažįstate kaip savo penkis pirštus. Ten, kur sukiojuosi aš, Džeronimas Stiltonas, visada išdygsta savimi pasitikinti Tėja, juokų prikrečia Trapas. Na, o kaip be smalsaus sūnėno Bendžamino!

Bet štai pažiūrėkime, ar jums teko girdėti apie tokias asmenybes, kaip grafaitė Estrela, dėdė Bekailis, inspektorius Žiurktas ir kiti. Nagi išsiaiškink, kuris peliukas iš kurios knygos atkeliavo, o trims teisingai atsakiusiems vaikams padovanosiu po vieną pasirinktą Džeronimo Stiltono knygelę.

Stiltono garbės žodis!

2. Pelijus van Žiurkinas

s Žiurktas

u 3. Inspektori

1. Dėdė Bekailis

6. Koldūnijus Virtinis

4. Grafaitė Estrela

7. Pina Pelioci

5. Mesjė le Žiurkas

lis ilinis name b o m to u a alvos A. Sūrio sp uki as, sūriasn n te le n li a B. Š ėkla ivis C. Metro šm iratų burla p ų n ti a k D. Karinis etas grafui s b r e š ių s u o rankrašti E. M n lė e p r te s gas No ptis F. Paslaptin lobio pasla io s u d n e k s G. Nu

Prie kiekvieno peliuko skaičiaus pažymėk tinkamos knygos raidę ir atsakymus siųsk e. paštu vaikudiena @vilniausdiena.lt iki 2013 m. rugsėjo 16 d.

Nepamiršk parašyti, kurios knygos nori dovanų.

Na, o burtas lėmė, kad po knygelę Musių šerbetas grafui laimėjo: Ema Klimaitė Kristupas Liaučius ir Jonas Kesminas.

Primenu, reikėjo atsakyti į labaaaaaai paprastą klausimą: kodėl Pelinskio gyventojai valgo tiek daug česnakų???

Ogi česnakai atbaido vampyrus!

26

rugsėjo 12–18, 2013

idėjos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

„Bal­ta dro­bu­lė“ nu­klos Na Ne­gan­dų ka­muo­ja­mo ra­šy­to­jo bū­tis, per­smel­kian­ti ir pa­tį kū­ri­nį. Ro­ma­nas „Bal­ta dro­bu­lė“ pa­ste­bė­tas tik po An­ta­no Škė­ mos mir­ties, prieš tai nu­plak­tas kri­ti­kų ty­los rykš­tė­mis ir pa­ly­ dė­tas ke­lių purkš­te­lė­ji­mų kaip ne­ver­tas dė­me­sio.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re dar kar­tą kaip fe­nik­sas iš pe­le­nų ke­lia­si „Bal­to­ji dro­bu­lė“, ir Garš­vos lif­tas ne­pa­liau­ja­mai ju­dės „up and down“ rit­mu.

Su­lau­kęs ne vie­nos „Auk­si­nių sce­nos kry­žių“ apdovanojimų no­mi­na­ci­jos, gavęs „For­tū­nos“ statulėlę, ati­tin­ka­mai įver­tin­tas kri­ti­kų ir teat­ro ger­bė­jų, – tai kū­ ri­nys, ku­ris, ro­dos, tu­rė­tų gy­vuo­ ti ir gy­vuo­ti teat­ro sce­no­je.

Bet, kaip ka­dai­se „Bar­bo­ra Rad­ vi­lai­tė“ cen­zū­ruo­ta vie­nos san­ tvar­kos, taip ir šį­kart Jo­nas Ju­ra­šas pa­kliūva į ki­tos sis­te­mos gniauž­ tus. Vis dėl­to „Bal­tą­ja dro­bu­le“ tar­si ak­me­niu įra­šo­ma tie­sa apie kū­ry­bą, ku­ri tu­ri de­gin­ti ir pri­va­ lo ju­dė­ti į prie­kį, ne­pak­lus­ti, au­

ko­tis, nes ne­kur­ti ne­ga­li. Tai tin­ka tiek A.Škė­mos, tiek Auš­ros Ma­ri­jos Sluc­kai­tės, tiek J.Ju­ra­šo at­ve­jui.

Ne­su­šiuo­lai­kin­tas ir ne­suak­tua­lin­tas A.Škė­ma su­grįž­ta vi­ sai ki­tu bū­du – teat­ro.

Kaip pa­ste­bi Ra­sa Va­si­naus­kai­tė: „Ne­su­šiuo­lai­kin­tas ir ne­suak­tua­ lin­tas A.Škė­ma su­grįž­ta vi­sai ki­tu bū­du – teat­ro, ku­ris prie­ši­na­si pa­ to­giam ir grei­tam žiū­rė­ji­mui ir ku­ ris įpras­mi­na kū­ry­bą, kaip ne­nut­ rūks­tan­tį, iki pa­mi­ši­mo kan­ki­nan­tį mąs­ty­mą bei sa­via­na­li­zę.“

Teatro mėgėjams

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.

KA­DA? Rugsėjo 12 d. 19 val. KIEK? 44 litai.

Bet, ma­tyt, A.Škė­ma vėl su ab­ sur­do li­te­ra­tū­rai bū­din­ga šyp­se­na, nu­si­pur­ty­da­mas eg­zis­ten­cia­liz­mo dul­kes, burb­te­lė­tų: „Kas už­drau­dė siur­rea­liz­mą lie­tu­vių li­te­ra­tū­ro­je?

Gal Maž­vy­das?“ Bet kol „Bal­ta dro­bu­lė“ neužd­raus­ta, sku­bė­ki­te – gal pa­sku­ti­ nį kar­tą sce­no­je. „Gal aš mir­siu, ger­bia­mo­ji po­ nia, jei žū­siu – pa­sku­ti­nie­ji ma­ no žo­džiai bus – aš jus my­liu, at­ leis­ki­te už drą­są, aš my­liu ta­ve...“ („Bal­ta dro­bu­lė“) Pa­ren­gė Sil­vi­ja Či­žai­tė-Ru­do­kie­nė

Kur? Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re, Gedimino pr. 4.

Ka­da? Rug­sė­jo 24, 25 d. 18 val. kiek? 30–60 li­tų.

muzikos mėgėjams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Rugsėjo 12 d. 19 val. KIEK? 28–48 litai.

Meilė – sukrečianti staigmena

Flamenko aistra

Markizė gedi savo mirusio vyro. Ševaljė liūdi netekęs savo mylimosios. Abu jie prisiekė – niekados daugiau nebepamilti. Tačiau jų laukia staigmena. „Cezario grupės“ premjeroje „Dar viena meilės staigmena“ pagal Lietuvoje mažai žinomo XVIII a. prancūzų dramaturgo Marivaux pjesę su švelniu humoru rodoma, kad meilė – tai visados didžiulė ir giliai sukrečianti staigmena.

Flamenko menas nuolat vystosi ir kinta, jis seniai atliekamas ne tik Ispanijoje. Ne išimtis ir Lietuva, kur flamenkas taip pat labai mėgstamas.

Pirmą kartą Lietuvoje vystančiame flamenko festivalyje galėsite pasimėgauti svečių iš užsienio ir žymiausių Lietuvos flamenko artistų pasirodymais. Laukia nemažai improvizacijų, eksperimentų, kurie įkaitins publiką.

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13.

KA­DA? Rugsėjo 15 d. 18.30 val. KIEK? 33–43 litai.

KUR? Evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vokiečių g. 20.

KA­DA? Rugsėjo 12 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.

Psichologiniai žaidimai

Susijungusi Šiaurės ir Pietų muzika

Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Gronholmo metodas“ kviečia į manipuliacijų, išdavysčių ir veidmainysčių pasaulį. Prestižinė kompanija. Keturi kandidatai. Ryžtas laimėti bet kokiomis priemonėmis. Ekstremalus darbo pokalbis. Įmantrūs psichologiniai žaidimai. Nuožmi konkurencija. Kuris iš jų laimės šią „šachmatų partiją“?

Festivalyje „Bancheto musicale“ – „Laude illustre“, keturių skandinavų menininkų sumanytas koncertas, kuriame skleidžiasi Šiaurės ir Pietų kraštų muzikinės kultūros bendrumai bei skirtumai. Čia į vieną skambesį liesis Italijos laudos, viduramžiais atsiradusios liaudiškos italų giesmės, ir tradicinės viduramžių fidelio melodijos iš Norvegijos kalnų plynaukštės.

27

rugsėjo 12–18, 2013

idėjos laisvalaikiui

a­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro sce­ną

Ver­tė: spek­tak­lis „Bal­ta dro­bu­lė“ su­lau­kė ne vie­nos „Auk­si­nių sce­nos kry­žių“ apdovanojimų no­mi­na­ci­jos, gavęs „For­tū­nos“ statulėlę ir ati­

tin­ka­mai įver­tin­tas kri­ti­kų bei teat­ro ger­bė­jų.

Ne tik vaikams

KUR? Klube „Tarantino“, Trakų g. 2. KA­DA? Rugsėjo 13 d. 22 val. KIEK? Iki 24 val. nemokamai, vėliau – 10 litų.

KUR? Kameriniame teatre, Konstitucijos pr. 23B. KA­DA? Rugsėjo 14 d. 13 val. KIEK? 14–22 litai.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

parodų lankytojams

KUR? UNESCO komisijos galerijoje, Šv. Jono g.

11. KA­DA? Iki rugsėjo 30 d. KIEK? Nemokamai.

Elektroninės muzikos atradimas

Simpatiškas plėšikas

Mokykloje ir šalia jos

Grupė „Electronic I“ tapo vienu didžiausių praėjusių metų Lietuvos muzikos atradimų. Grupės nariai nesistengia vaikytis stilistinių standartų, todėl jų dainos gali paliesti skirtingų stilių gerbėjų širdis.

Kai kurie kūriniai primena „Depeche Mode“, kiti – „Daft Punk“ stilių, bet visose dainose juntamas savitas unikalaus elektropop skambesio atspalvis.

Šmaikščiame spektaklyje „Plėšikas Hocenplocas“ pamatysime dviejų neišskiriamų draugų Kaspariuko ir Zepuko nuotykius. Jie abu pasiryžta sugauti plėšiką Hocenplocą, kuris pagrobė močiutės kavos malūnėlį, tačiau pakliūva į plėšiko Hocenploco ir pikto burtininko rankas.

Parodoje „Mokykla su Meile“, skirtoje Lietuvos švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai, pristatomas fotomenininko Ramūno Danisevičiaus darbų ciklas apie dabartinį lietuviškos mokyklos gyvenimą, vaikų laiko atspindžius mokykloje ir šalia jos.

KUR? „New York Club“, Kalvarijų g. 85.

KA­DA? Rugsėjo 17 d. 18 val. KIEK? 74 litai.

KUR? Prezidentūros kieme, S.Daukanto a. 3.

KA­DA? Rugsėjo 15 d. 15 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? VU Botanikos sode, Kairėnų g. 43.

KA­DA? Iki spalio 31 d. KIEK? 4, 7 litai.

Melodingas ir šiurkštus švedų metalas

Pagauk vėją

Gamtos ir meno dialogas

Švedų death metalo dinozaurų „Hypocrisy“ istorijoje buvo pertraukų, keitėsi nariai, kito stilius, tačiau grupė kuria savito, lengvai atpažįstamo skambesio muziką. Anot grupės lyderio Peterio Tägtgreno, ieškodami naujovių kūryboje jie niekada neužmiršta savo šaknų. Melodija ir death metalo šiurkštmas – tai bruožai, būdingi „Hypocrisy“.

Kada pastarąjį kartą leidote aitvarą?

Koncerte „Pagauk savo aitvarą“ dangų nuspalvins palankaus vėjo nešami dideli ir maži ryškiaspalviai aitvarai. O AGATA meistriškumo stovyklos atlikėjai bei jų mokytojai pradžiugins jus savo kūrybos ir naujai aranžuotomis lietuvių liaudies dainomis.

Projekto „Gamta ir menas“ tikslas atrasti ir plėtoti meno, gamtos, menininko ir žiūrovo dialogą. Parodoje „Metamorfozės“ darbus pristato keramikai, skulptoriai, tapytojai, fotografai, floristai ir kt. Dalis kūrinių sukurta tik iš gamtinių medžiagių, kiti – iš dirbtinų ir integruoti į tam tikrą erdvę.

knygų mėgėjams

Ko­dėl mo­te­rys ki­to­kios?

Ko­d ėl mo­te­r ys kal­bes­nės už vy­ rus? Ko­dėl jos pri­si­me­na smul­ kiau­s ias bar­n ių de­ta­les, o vy­rai ne­pri­si­me­na net pa­č ių bar­n ių?

Ko­dėl jos kaip įman ­ y ­d a m ­ os ven­g ia konf­l ik­ to? Ko­dėl mo­te­ rys dukart daž­ niau nei vy­rai ser­ga dep­re­si­ja? At­sa­ky­mai į šiuos ir ki­tus klau­si­mus – daug dis­ku­si­jų su­ kė­lu­sio­je kny­go­je „Mo­ters sme­ge­nys“. Pa­si­ telk­da­ma nau­jau­sių ty­ri­mų duo­me­nis, neu­ rop­si­chiat­rė Louann Bri­zen­di­ne at­sklei­džia, kaip uni­ka­li sme­ge­nų struk­tū­ra vei­kia mo­ ters mąs­ty­se­ną, bend­ra­vi­mą, ver­ti­ni­mus ir san­ty­kius su ki­tais. L.Bri­zen­di­ne – moks­lų dak­ta­rė, Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­to neu­rop­si­ chiat­rė, Mo­te­rų nuo­tai­kos ir hor­mo­nų kli­ni­ kos įkū­rė­ja.

Šei­mos pa­slap­čių pa­gau­ta Sarah’os Jio ro­ma­ no „Ko­vo ži­buok­ lės“ pa­grin­di­nė vei­kė­ja – ra­šy­to­ja Emi­lė Vil­son, ku­ri dvi­de­šim­ties tu­ rė­jo vis­ką: ir sėk­ mę, ir my­lin­tį vy­ rą, ta­čiau lai­mė ne­tru­ko su­duž­ti į ši­pu­lius. Pa­si­ra­ šius sky­ry­bų do­ ku­men­tus ją api­ ma ne­vil­tis. Kur­ti taip pat nė­ra įkvė­pi­mo. Įkal­ bė­ta ge­riau­sios drau­gės, Emi­lė iš­vyks­ta ap­lan­ ky­ti te­tos. Vie­šė­da­ma Beinb­ri­džo sa­lo­je mo­te­ ris ne­ti­kė­tai at­ran­da die­no­raš­tį, da­tuo­tą 1943 m. Dar di­des­nį Emi­lės su­si­do­mė­ji­mą ra­di­niu su­ke­lia te­tos ne­no­ras kal­bė­ti apie die­no­raš­čio au­to­rę Es­te­rą. Suint­ri­guo­ta šei­mos pa­slap­čių ir die­no­raš­ty­je ap­ra­šo­mos mei­lės is­to­ri­jos, Emi­ lė pa­si­ryž­ta iš­siaiš­kin­ti tie­są ir su­ži­no­ti, kas to­ji Es­te­ra. „Ko­vo ži­buok­les“ lei­di­nys „Lib­ra­ry Jour­ nal“ iš­rin­ko ge­riau­sia 2011-ųjų kny­ga.

M.Gor­ba­čio­vas apie M.Gor­ba­čio­vą Mi­chai­lo Gor­ba­ čio­vo po­l i­t i­n ė veik­la ver­ti­na­ma prieš­t a­r in­gai – nuo bea­to­dai­riš­ kų pa­gy­rų Va­ka­ ruo­se iki vi­siš­ko pa­smer­ki­mo Ru­ si­jo­je. Ta­čiau, kad ir ko­kie bū­tų ver­ ti­ni­mai, nea­be­jo­ti­ na, jog vie­nas gar­ siau­sių mū­sų lai­ kų po­li­ti­nių vei­kė­jų, pa­sku­ti­nis SSRS va­do­ vas, va­di­na­mo­sios pe­rest­roi­kos ini­cia­to­rius tu­rė­jo įta­kos šiuo­lai­ki­nės Eu­ro­pos, o kar­tu ir Lie­tu­vos is­to­ri­jai. Kny­ga „Vie­nui vie­nas“ – uni­ ka­li. Ji at­sa­ko į dau­ge­lį klau­si­mų, su­si­ju­sių su va­di­na­muo­ju M.Gor­ba­čio­vo fe­no­me­nu. Kaip pa­pras­tas vals­tie­čių sū­nus iš Stav­ro­po­lio ste­ pių, per­ko­pęs vi­sus par­ti­nės kar­je­ros laip­te­ lius, už­li­po ant pa­čios aukš­čiau­sios so­vie­ti­nės hie­rar­chi­jos pa­ko­pos? Ko­dėl ir kaip M.Gor­ba­ čio­vas ta­po vie­nu įta­kin­giau­sių XX a. pa­bai­ gos po­li­ti­kų? Kas, jo aki­mis žvel­giant, dė­jo­si per Mask­vos pu­čą? Ir kuo M.Gor­ba­čio­vas pa­ trau­kė Va­ka­rus?

28

rugsėjo 12–18, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

DĖL SENIŪNAIČIŲ RINKIMŲ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2012, Nr. 136-6958) 33 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 30-1101 ,,Dėl 2013 m. seniūnaičių rinkimų grafiko tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijose nuo 2013 m. spalio 1 d. apklausos būdu bus organizuojami seniūnaičių rinkimai.

Seniūnija

Savivaldybei priklausančių neįrengtų pastogių dalių perleidimo bendraturčiams uždaras konkursas Vilniaus miesto savivaldybės administracija uždaro konkurso būdu perleidžia bendraturčiams nuosavybės teises į savivaldybei priklausančią neįrengtos pastogės patalpos dalį.

Adresas

Savivaldybės parduodama neįrengtos pastogės patalpos dalis 147/1000, arba 10,01 kv. m 66/1000, arba 24,51 kv. m 185/10 000, arba 2,82 kv. m 53/1000, arba 2,34 kv. m 1091/10 000, arba 0,61 kv. m 1833/10 000, arba 23,13 kv. m

Adresas

Telefonas

Antakalnio Justiniškių

Antakalnio g. 36 Rygos g. 15

211 2916 265 8909

Apklausos laikotarpis (2013 m. spalio mėn.)

1–31 d.

1–31 d.

Naujamiesčio

Gedimino pr. 15

211 2900

1–31 d.

Naujininkų Pašilaičių Senamiesčio

Dariaus ir Girėno g. 11 Žemynos g. 1 Odminių g. 3

211 2939 211 2957 211 2979

1–31 d.

1–31 d.

1–31 d.

Šeškinės

Šeškinės g. 30

1–31 d.

Šaltinių g. 17

Šnipiškių Vilkpėdės Viršuliškių Žirmūnų

A.Juozapavičiaus g. 10A Savanorių pr. 49 Rygos g. 15 Žirmūnų g. 143

265 8941 265 8942 211 2980 265 8950 265 8909 211 2988

1–31 d.

1–31 d.

1–31 d.

1–31 d.

Žvėryno

Gedimino pr. 15

211 2900

1–31 d.

Uždaro konkurso dalyviai (bendraturčiai arba jų įgalioti asmenys) registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3 2 a. 214 kab.) nuo 2013-09-18 iki 2013-09-24 nuo 9 iki 11 val.

Konkursas įvyks 2013-09-25 10 val. Konstitucijos pr. 3 (2 a. 215 kab.). Atsakinga – konkurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Telefonai pasiteirauti 211 2182, 211 2287, 211 2875.

Bendraturčiai, norintys dalyvauti konkurse (toliau – konkurso dalyviai), arba jų atstovai skelbime nurodytu laiku pateikia turto valdytojo įgaliotam atstovui užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašyta turto, kurio konkursas buvo skelbtas, pavadinimas, turto buvimo vieta (adresas) ir nuoroda „Nuosavybės teisių perleidimo konkursui“. Voke turi būti pateikta: 1. paraiška, kurioje nurodoma konkurso dalyvio vardas, pavardė ir asmens kodas (fiziniams asmenims), įmonės pavadinimas ir kodas (juridiniams asmenims), adresas (buveinė), telefono numeris, banko pavadini-

Kauno g. 6 Šilo g. 4 Tilto g. 19 Zarasų g. 7

Asmenys, atliksiantys seniūnaitijų gyventojų apklausą, turi atvykti į seniūnijas ir paimti seniūnaičių rinkimų anketas (pirmadienį–ketvirtadienį 7.30–16.30 val., penktadienį 7.30–15.15 val., pietūs 11.30–12.15 val.). Daugiau informacijos galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.

Pastato žymėjimas plane

Pradinė pardavimo kaina (Lt)

Pradinis įnašas (Lt)

Savivaldybės atstovų telefonai

68,12

2A3p

11 000

1100

371,35

1A3p

29 000

2900

152,24

1A4p

1900

190

44,21

5A2p

2200

220

5,59

1A2p

500

50

126,16

1A3p

22 000

2200

211 2182 211 2287 211 2182 211 2287 211 2182 211 2287 211 2182 211 2287 211 2182 211 2287 211 2182 211 2287

mas ir adresas, sąskaitos numeris ir kodas; 2. siūloma konkreti kaina.

3. įsipareigojimas pasirašyti nuosavybės teisių perleidimo sutartį bei perdavimo–priėmimo aktą; 4. banko įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, jog konkurso dalyvis į atsiskaitomąją sąskaitą LT85 4010 0424 0393 0161 DNB banke sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (kodas 188710061) pradinį įnašą, lygų 10 procentų nustatytos pradinės kainos; 5. juridinio asmens registracijos pažymėjimo kopija, patvirtinta antspaudu „nuorašas tikras“ ir atsakingo asmens parašu; 6. dokumentai, patvirtinantys, kad paraišką pateikęs asmuo yra bendraturtis: pažyma iš nekilnojamojo turto registro, patvirtinanti, kad konkurso dalyvis pastate turi nuosavybės teise priklausančių patalpų, t. y. turi teisę į dalį bendro naudojimo patalpų (palėpės,

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Nekilnojamasis turtas, statyba

Siūlo darbą

Aušros Vartų g. 22

Bendras neįrengtos pastogės patalpų plotas (kv. m)

žimius, traktorius ir kitokią techniką. Tel. 8 633 39 897.

1160504

1129628

UAB „Kovenda” darbui Švedijoje (su sutartimi), ieško fasado šiltintojo. Tel. (8 5) 276 7449, 8 686 30 534 (Robertas), e.paštas info@kovenda.lt.

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068536

1158509

Įvairūs Rinkos tyrimų kompanija „GfK“, kviečia dirbti APKLAUSŲ ATLIKĖJAIS. Darbo pobūdis: pagal pateiktas metodikas savo miesto įmonėse, gatvėse, namuose atsitiktinai atrinktų žmonių apklausa. Mes siūlome lankstų darbo grafiką, socialines garantijas, atlyginimą, priklausantį nuo kokybiškai užpildytų anketų skaičiaus. Reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, darbo kompiuteriu pagrindai, gera lietuvių kalba. Kreiptis tel.

(8 5) 219 2883 arba cv@gfk.lt.

1154197

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

1160012

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties statybininkai prie medinių karkasinių namų, apdailininkai (glaistymas-dažymas), linoleumo grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

1155123

Paslaugos Statybos ir remonto VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093215

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

Vilniuje, Gedimino prospekte, atidaroma prancūziška kepyklėlė, kepanti pačios aukščiausios kokybės natūralius kepinius. Ieškome gerų specialistų, kurie nori dirbti, turėti nuolatinį, ilgalaikį darbą ir realiai uždirbti.

Kviečiame dirbti KEPĖJĄ ARBA KONDITERĘ, turinčią darbo kepykloje patirties (tai gali būti tešlų maišymo, gaminių formavimo, kepimo, kreminių gaminių gaminimo ir t. t. patirtis).

Atlyginimas nuo 1700 Lt į rankas arba 115 Lt už darbo dieną į rankas.

GAMYBOS VADOVĘ, turinčią darbo kepykloje patirties. Atlyginimas sutartinis.

Siūlome visas socialines garantijas, visada laiku mokamą atlyginimą, mokamas atostogas, slankųjį darbo grafiką ir puikius santykius kolektyve.

Teirautis tel. 8 615 85 436.

pusrūsio, rūsio) ir (ar) turi įregistravęs nuosavybės teises į jam priklausančią dalį; 7. kiti dokumentai (pvz. esant reikalingumui – realiųjų dalių nustatymo (apskaičiavimo) projektas, suderintas su visais bendraturčiais, ir pan.).

INFORMACIJA 1. Konkursas vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 1-910 „Dėl nuosavybės teisių į savivaldybei priklausančią dalį perleidimo bendraturčiams uždaro konkurso būdu tvarkos tvirtinimo“. Su minėtu tarybos sprendimu konkurso dalyvis supažindinamas pasirašytinai, kai pateikia voką.

2. Konkurso dalyviui laimėjus konkursą, tačiau neatvykus pasirašyti konkurso protokolo, pradinis įnašas negrąžinamas.

3. Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems konkursą, pateikus atskirą prašymą pradinis įnašas grąžinamas.

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1155069

Sveikatos ir grožio Medicinos centre „Neuromeda“ konsultuoja aukščiausios kvalifikacijos psichiatrai, šeimos gydytojai, ginekologai, neurologai, psichologai, ortopedas-traumatologas, echoskopuotojas, urologas. Registracija tel.

8 656 97 046, (8 5) 205 2603; Trinapolio g.

9C. www.neuromeda.lt.

1155278

Kitos Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1161256

1076349

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Alytaus r., Nemunaičio sen. SODYBĄ su 20 ha žemės ir pastatais. Sodyba ribojasi su Nemuno pakrante 480 metrų, privesta trifazė elektra, nemažą dalį žemės sudaro gražus pušynas. Kaina 700 000 Lt. Tel. 8 684 65 003.

1143779

Maisto prekes Parduodu kokybišką, šviežią, natūralų medų. 1 kg kaina – 17 Lt. Pristatymas į namus nemokamas. Tel. 8 648 25 777.

1159021

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058723 Perka važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius, autobusus, visureigius, sunkve-

29

rugsėjo 12–18, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Kviečia mokytis Šnekamosios ANGLŲ kalbos kursai tiesioginiu metodu. Tel. 8 657 88 501.

1158054

Įvairūs Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl 20 MW termofikacinės biokuro jėgainės statybos poveikio aplinkai vertinimo.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „SSPC-Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: 20 MW termofikacinės biokuro jėgainės statyba, Savanorių pr. 182A, Vilniaus m. sav. Atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 09 06 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-4435) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „SSPC-Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, (8 5) 210 2491, e. p. v.gerybaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, 85 210 2491, e. p. v.gerybaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@ vrd.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje Ukmergės g. 369A, 8a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 21 d. bus pradėtas rengti 26,7600 ha teritorijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimt Totorių kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmenys, pageidaujantys Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimt Totorių kaimų teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti (prie nuosavybės teise turimų stati-

85 212 4777, e. p. daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

1161080

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. 10 val. Kenos kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2007 06 18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Františkai Urbanovič žemės sklypui Nr. 1315-2 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimų žemės sklypų, kad.

Nr. 4180/0700:0100, Nr. 4180/0700:0101, savininkus Reginą Urbanovič ir Stanislavą Urbanovič ir žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0700:0065, savininką Donatą Einorį atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt.

1160515

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. 10 val. Juodiškių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2000 09 22 įsakymu Nr. 3215-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Jadvygos Sivinskos, Jadvygos Zinkevič, Teresos Žabelovič ir Kristinos Chatkevič žemės sklypui Nr. 470-3 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/1200:0010, savininkę Ireną Gilfanovą ir žemės sklypo, kad.

Nr. 4180/1200:0029, savininko Zenono Suzinovičiaus paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1160516

nių) iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. rugsėjo 23 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui.

Projektavimo darbus vykdo Genovaitė Indrulėnaitė (Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas Vilniaus žemėtvarkos skyrius, Konstitucijos pr.

23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2853). Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius, 807 kab., darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 iki 15.45 val.

Dėl prašymų pateikimo rengiant Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. spalio 7 d. bus pradėtas rengti 19,76 ha teritorijos Vilniaus rajono Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Asmenys, pageidaujantys Dūkštų kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. rugsėjo 23 d. gali pateikti

prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Projektavimo darbus vykdo Irena Sinkevič (VĮ Valstybės žemės fondas, Konstitucijos pr.

23A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2858).

Su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje, 9 aukšte, 906 kab., I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

INFORMACIJA apie UAB „Vilniaus duona“ duonos ir jos produktų kepimo veiklos išplėtimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. PŪV užsakovas: UAB „Vilniaus duona“, Perkūnkiemio g. 5, LT-12129 Vilnius, tel. (8 5) 233 0700.

2. PŪV pavadinimas: duonos ir jos produktų kepimo veiklos išplėtimas.

3. PŪV vieta: V.A.Graičiūno g. 38A, Vilniaus mst., Vilniaus apskr.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau –VRAAD) 2013-09-05 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-4389: PŪV PAV neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo adresu Perkūnkiemio g. 5, Vilnius, tel. (8 5) 233 0700, darbo valandomis.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti VRAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „Vilniaus duona“, Perkūnkiemio g. 5, LT-12129 Vilnius, tel. (8 5) 233 0700, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Užs. 1160720

Pranešame, kad 2013 m. rugsėjo 23 d.

9.00 val., Liepkalnio g. 85, Naujininkų sen., Vilniaus mieste bus atliekami žemės sklypui kad. Nr.0101/0080:0187 nuomos teise priklausančiam UAB „Euro Lietuva“, UAB „KOMPONENTAS“, UAB „HUFA“ pakartotini kadastriniai matavimai. Prašome gretimo žemės sklypo kad. Nr.0101/0080:0189 nuomotoją UAB „BRIGUS“ nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypą, dėl bendros žemės sklypų

ribų suderinimo, arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel.

(8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt.

1161290

Pranešame, kad UAB „Planai“ rengia, formavimo petvarkymo projektą, žemės sklypui esančiam Vilniaus m. savivaldybėje, sodininkų bendrijoje „Vaguva“, tarp sodininkų bendrijos „Vaguva“ terito-

rijos ribų, žemės sklypų Nr. 34C (kadastrinis Nr. 0101/0007:2050, Nr. 34B (kadastrinis Nr. 0101/0007:2033) ir Šilėnų sodų 8-osios g. Kviečiame gretimo sklypo kad. nr. 0101/0007:2050 savininką Zenoną Lapiną susipažinti su projektu, rugsėjo 13 – rugsėjo 27 dienomis. UAB „Planai“ adresas, Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius, tel. 8 652 25 061, e. p. e.petkus@gmail. com.

1161079

30

skelbimai

INFORMACIJA APIE DETALŲJĮ TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Informuojame, kad 2013 m. liepos 15 d. pasirašyta “Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis“ Nr. 057-13 bei pradedamas rengti valstybinės žemės sklypo Žolyno g. 27, Vilniaus m., detalusis planas. Sutarties šalys: Vilniaus m. savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus Valdo Klimantavičiaus („Teritorijos

rugsėjo 12–18, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt detaliojo planavimo organizatorius teisių ir pareigų perdavėjas“) ir Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“, atstovaujamas klubo prezidento Kęstučio Maciukevičiaus („Teritorijos detaliojo planavimo organizatorius teisių ir pareigų perėmėjas“). Sutarties objektas – Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir par-

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

eigų perdavimas valstybinės žemės sklypo nuomotojui Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“. Sutarties parengimo ir pasirašymo pagrindas – 2013 m. liepos 4 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“, Nr. A30-1665. Teritorijos detalusis planas pradedamas rengti vadovaujantis 2013 m. liepos 14 d. Vilniaus m.

savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengtu „Planavimo sąlygų sąvadu detaliojo planavimo dokumentui rengti“ Nr. A620-296-(2.15.1.21MP2). Planuojamo valstybinės žemės sklypo adresas ir kadastrinis numeris: Žolyno g. 27 (kad. Nr. 0101/0034:44), Antakalnio seniūnija, Vilnius. Planuojamo valstybinės žemės sklypo plotas: apie 2, 2584 ha. Teritorijos detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai: nekeičiant Vilniaus miesto

savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, sklypo kitos naudojimo paskirties, sklypo ribų ir ploto, nustatyti sklypo naudojimo būdą, pobūdį (gyvenamosios teritorijos) nustatant sporto komplekso funkciją ir statybos reglamentus. Suformuoti atskirą sklypą intensyviam naudojimui įrengiamiems želdynams. Vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 09 20 sprendimu Nr. 1-1314 patvirtinta Vilniaus miesto sporto ir pra-

31

rugsÄ&#x2014;jo 12â&#x20AC;&#x201C;18, 2013

skelbimai mogĹł centrĹł plÄ&#x2014;tros schema. Teritorijos detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;ADS projektaiâ&#x20AC;&#x153;, LazdynÄ&#x2014;liĹł g. 8-7, Vilnius, tel. 8 679 15 810, e. p. arvydas@adsprojektai.lt.

Projekto vadovas: Vidas Vaksmanas (kvalifikacijos atestato Nr. 6999). Teritorijos detaliojo plano rengimo tvarka: bendra, detaliojo plano rengimo etapo koncepcijos nustatymo ir sprendiniĹł konkretizavimo stadijos sujungiamos. Teritorijos detaliojo planavimo terminas: 2013â&#x20AC;&#x201C;2014 m.

Teritorijos detaliojo plano sprendiniĹł pasekmiĹł poveikio vertinimas atliekamas ĹĄiais aspektais: urbanistiniu, aplinkosauginiu, aplinkos kokybÄ&#x2014;s, higienos, inĹžinerinÄ&#x2014;s ir susisiekimo infrastruktĹŤros. Apie teritorijos detaliojo planavimo rengimo eigÄ&#x2026;, galimybÄ&#x2122; susipaĹžinti su teritorijos detaliojo planavimo sprendiniais, galimybÄ&#x2122; teikti pasiĹŤlymus, pastabas bei galimus skundus visuomenÄ&#x2014; bus informuojama vadovaujantis LR teritorijĹł planavimo ÄŻstatymu ir nustatytomis TeritorijĹł detaliĹłjĹł planĹł rengimo tvarkomis.

1159463

PRANEĹ IMAS. NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 09 03 ÄŻsakymu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-2483 patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, Nr. 4107/0300:0062, esanÄ?io Ä&#x201E;ĹžuolinÄ&#x2014;s k., BezdoniĹł sen., Vilniaus r., kaimo plÄ&#x2014;tros ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projektas ĹŤkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; VaidilutÄ&#x2014; DirginÄ?iĹŤtÄ&#x2014;-VolodkienÄ&#x2014;, Marijus Volodko; rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C;- UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos matavimĹł organizacijaâ&#x20AC;&#x153;.

1159260

ValstybÄ&#x2014;s ÄŻmonÄ&#x2014;s ValstybÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s fondo Ĺ˝emÄ&#x2014;s skyrimo ir geodezijos skyrius informuoja, kad 2013 09 12 11.30 val. bus atliekami naujai formuojamo valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, esanÄ?io PuodkaliĹł k., Skuodo sen., Skuodo r. sav., Ĺženklinimo darbai. KvieÄ?iame dalyvauti gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. 7524/0002:56, savininkÄ&#x2026; RobertÄ&#x2026; RuikÄŻ.

1159495

Vilniaus r. sav. BarvoniĹĄkiĹł k. bus atliekami ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kadastrinis Nr. 4190/0600:20) kadastriniai matavimai, Ĺženklinamos - parodomos sklypo ribos vietovÄ&#x2014;je. KvieÄ?iame 2013 09 23 nuo 11 val. gretimĹł sklypĹł (kadastriniai Nr. 4190/0600:22 ir 4190/0600:25) savininkus arba ÄŻgaliotus asmenis dalyvauti paĹženklinant ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł bendrÄ&#x2026; ribÄ&#x2026;. Kontaktiniai duomenys: tel.

8 630 06 574, adresas P.LukĹĄio g. 7, Vilnius; e. paĹĄtas zydrune@geoforta.lt.

1161291

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E;.

Pradedamas rengti ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł, esanÄ?iĹł Vilniaus m. sav. TrakĹł VokÄ&#x2014;s k., kuriĹł kad. Nr. 0101/0162:743, 0101/0162:798, 0101/0162:777, detalusis planas. Planavimo tikslas: vadovaujantis detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartimi Nr. 042248 (registracijos Nr. A615-64-(2.15.1.7-AD4)) tarp planavimo organizatoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s, atstovaujamos administracijos direktoriaus, nekeiÄ?iant bendrojo plano sprendiniĹł, keisti tikslinÄ&#x2122; ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł paskirtÄŻ ÄŻ kitÄ&#x2026;, nustatyti gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; (G) bei vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos pobĹŤdÄŻ (G1), inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; (I) bei susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos naudojimo pobĹŤdÄŻ (I2) ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ&#x2014;s aktus leistinus ĹžemÄ&#x2014;s sklypo tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus, sudalyti sklypus. Planavimo organizatorius: LAIMA CICÄ&#x2013;NIENÄ&#x2013;, ARĹŞNAS CICÄ&#x2013;NAS; UAB â&#x20AC;&#x17E;RAD INVESTâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻ. k. 300656025, atstovaujama direktoriaus Isaako Belkino; ANTOSÄ&#x2013; KROPIENÄ&#x2013;, tel. 8 671 14 216, Jurgis@regroup.lt. Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Regroup projektavimasâ&#x20AC;?, ÄŻ. k. 300622140. Informacija teikiama tel. 215 1005, 8 671 85 640, LukiĹĄkiĹł g.

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Parengto detaliojo plano vieĹĄos ekspozicijos bei svarstymo procedĹŤros vieta ir laikas bus paskelbti papildomai.

1160800

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E;. Rengiamas teritorijos tarp Konstitucijos pr. 23, LinkmenĹł gatvÄ&#x2014;s ir Lvovo g. 56, Ĺ nipiĹĄkiĹł seniĹŤnijoje detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2011 03 21 ÄŻsakymas Nr. 30-400 dÄ&#x2014;l pavedimo organizuoti teritorijos tarp Konstitucijos pr.

23, LinkmenĹł gatvÄ&#x2014;s ir Lvovo g. 56 detaliojo plano rengimÄ&#x2026;, 2013 03 07 Planavimo sÄ&#x2026;lygĹł sÄ&#x2026;vadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-99-(2.15.1.21MP2). Planavimo tikslai: vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais suformuoti sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo bĹŤdÄ&#x2026;, pobĹŤdÄŻ, tvarkymo ir naudojimo reĹžimÄ&#x2026;. Strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas (SPAV) nebus atliekamas. SusipaĹžinti su motyvais, kodÄ&#x2014;l neatliekamas SPAV, galima kreipiantis nurodytais plano rengÄ&#x2014;jĹł kontaktiniais adresais ir numeriais. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos

direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. 8 5 211 2529, faks. 8 5 211 2033, www.vilnius.lt. Plano rengÄ&#x2014;jai: UAB â&#x20AC;&#x17E;archiDELTAâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ˝algirio g. 90-304, 09303 Vilnius, tel. 8 615 54 776, e. p. biuras@archidelta.lt, www.archidelta.lt; UAB â&#x20AC;&#x17E;Miesto vizijaâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ˝algirio g. 90-305, 09303 Vilnius, tel. 8 650 55 031, e. p. info@miestovizija.lt. InformacijÄ&#x2026; teikia: projekto vadovÄ&#x2014; architektÄ&#x2014; Rasa DruskienÄ&#x2014;, tel. 8 620 73 285, e. p. rasa@miestovizija.lt. Su parengtu detaliuoju planu bus galima susipaĹžinti nuo 2013 09 23 iki 2013 10 18 plano rengÄ&#x2014;jo patalpose Ĺ˝algirio g. 90-304, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis planas vieĹĄai eksponuojamas nuo 2013 10 07 iki 2013 10 18 plano rengÄ&#x2014;jo patalpose Ĺ˝algirio g.

90-304, III a., Vilniuje. VieĹĄas susirinkimas 2013 10 21 16.00 val. Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s patalpose, 215 kab. Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. PasiĹŤlymĹł pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiĹŤlymus dÄ&#x2014;l detaliojo plano galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengÄ&#x2014;jams iki vieĹĄo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta parengtame teritorijĹł planavimo dokumente, gali apskĹłsti ValstybinÄ&#x2014;s teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijĹł planavimo ir statybos valstybinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros skyriui A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, 09311 Vilnius, per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos.

1161008

PradÄ&#x2014;tas rengti teritorijos prie BurbiĹĄkiĹł gatvÄ&#x2014;s, NaujininkĹł seniĹŤnijoje, detalusis planas. Planuojamos teritorijos sklypas ir adresas: apie 3,1 ha valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s plotas tarp kitos paskirties sklypo EiĹĄiĹĄkiĹł pl. 25A (kad. Nr. 0101/0070:170), BurbiĹĄkiĹł gatvÄ&#x2014;s ir valstybinio miĹĄko NaujininkĹł seniĹŤnijoje, Vilniaus m. Detaliojo plano rengimo pagrindas Vilniaus m. savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus ÄŻsakymas Nr. 30-1073 dÄ&#x2014;l pavedimo organizuoti teritorijos prie BurbiĹĄkiĹł gatvÄ&#x2014;s detaliojo plano rengimÄ&#x2026; 2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 3 d. Planavimo tikslai: nustatyti sklypĹł ribas ir plotus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reĹžimÄ&#x2026; (naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; visuomeninÄ&#x2014;s paskirties teritorijos, naudojimo pobĹŤdÄŻ â&#x20AC;&#x201C; mokslo, kultĹŤros, sporto ir gydymo paskirties pastatĹł bei statiniĹł statybos, statybos reglamentus ir kitus reikalavimus), vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais. ValstybinÄ&#x2014;je ĹžemÄ&#x2014;je numatoma suplanuoti visuomeninÄ&#x2014;s paskirties sklypus visuomenÄ&#x2014;s poreikiams â&#x20AC;&#x201C; ikimokyklinÄ&#x2014;s vaikĹł ugdymo ÄŻstaigos komplekso (100 vietĹł vaikĹł lopĹĄelio-darĹželio su pradine mokykla, ĹžaidimĹł, sporto aikĹĄtelÄ&#x2014;mis bei pagalbiniais aptarnaujanÄ?iais pastatais) statybai. Detalusis planas derinamas ir tvirtinamas bendrÄ&#x2026;ja tvarka. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus m. savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktorius. Planavimo rengÄ&#x2014;jas: R.Ĺ˝idonio projektavimo ÄŻmonÄ&#x2014;, PeteliĹĄkiĹł g. 14-34, Vilnius; PV â&#x20AC;&#x201C; R.Ĺ˝idonis, tel. 8 699 08 461.

Parengtas detalusis planas bus eksponuojamas NaujininkĹł seniĹŤnijoje nuo 2013 10 09 iki 2013 11 11. VieĹĄas projekto aptarimas vyks 2013 11 11 14 val. seniĹŤnijos patalpose (S.Dariaus ir S.GirÄ&#x2014;no g. 11, LT-02170 Vilnius). Planavimo pasiĹŤlymai, pastabos, pretenzijos teikiami raĹĄtu detaliojo plano rengÄ&#x2014;jui iki vieĹĄo aptarimo ir vieĹĄo aptarimo metu. AtmestĹł planavimo pasiĹŤlymĹł pareiĹĄkÄ&#x2014;jai parengto projekto sprendinius gali apskĹłsti Valstybinei teritorijĹł planavimo ir statybĹł inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto registruoto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktus pasiĹŤlymus) gavimo dienos.

1159511

Rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0084:406, esanÄ?io Vilniaus m. sav., Vilniaus m. SalininkĹł g., SB â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x201E;ĹžuolynÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; 10

skl., formavimo ir pertvarkymo projektas.

Planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; ĹžemÄ&#x2014;s sklypo padalinimas ÄŻ du racionalius ĹžemÄ&#x2014;s sklypus, nekeiÄ?iant pagrindinÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirties ir bendrojo plano sprendiniĹł.

Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; BirutÄ&#x2014; Ĺ idlienÄ&#x2014;.

Projekto rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB G.M. & Co. Telefonai pasiteiravimui 8 5 260 1455, e. paĹĄtas: gm@geodeziniaimatavimai.lt. Su parengtu projektu susipaĹžinti ir teikti pastabas UAB G.M. & Co patalpose, adresu VerkiĹł g. 29, Vilnius nuo 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 12 d. iki rugsÄ&#x2014;jo 27 d.

1161548

SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł dÄ&#x2014;mesiui. 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 28 d. (ĹĄeĹĄtadienÄŻ), 12 val. ĹĄaukiamas SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł susirinkimas. Susirinkimo vieta â&#x20AC;&#x201C; PuĹĄĹł kalnelis. Susirinkimo darbotvarkÄ&#x2014;: 1. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nario mokesÄ?io mokÄ&#x2014;jimo tvarkos nustatymas, 2. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nario mokesÄ?io skolĹł iĹĄieĹĄkojimo tvarkos nustatymas, 3. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł individualiĹł sklypĹł teritorijoje esanÄ?io vadentiekio prieĹžiĹŤros ir remonto tvarkos nustatymas, 4. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; vidaus tvarkos taisykliĹł pakeitimas, 5. SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; teritorijoje esanÄ?iĹł neiĹĄpirktĹł valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł pirkimas SB â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; naudai, 6. Kiti klausimai.

Susirinkus maĹžiau nei pusei SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł, susirinkimas pagal LR SodininkĹł bendrijĹł ÄŻstatymo 16 str.

10 p. bus laikomas neÄŻvykusiu. Pakartotinis SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; nariĹł susirinkimas ÄŻvyks 2013 m. spalio 19 d. (ĹĄeĹĄtadienÄŻ) 12 val., toje paÄ?ioje vietoje, su ta paÄ?ia darbotvarke. Maloniai kvieÄ?iame visus SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; narius dalyvauti susirinkime. Registracijos pradĹžia 11 val.

Susirinkimas ĹĄaukiamas SodininkĹł bendrijos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilelisâ&#x20AC;&#x153; valdybos posÄ&#x2014;dĹžio, ÄŻvykusio ĹĄ.m. rugsÄ&#x2014;jo 05 d., sprendimu.

1161533

Informuojame, kad 2013 09 24 13 val. bus Ĺženklinamos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, esanÄ?io MurlinÄ&#x2014;s k., NemÄ&#x2014;Ĺžio s., Vilniaus r. sav., skl. kad. Nr. 4162/0400:1730, ribos ir atliekami kadastriniai matavimai. PraĹĄom gretimo sklypo, kad. Nr. 4162/0400:1076, savininkÄ&#x2026; dalyvauti Ĺžymint bendrÄ&#x2026; ribÄ&#x2026; arba kreiptis ÄŻ UAB Geo2, BuivydiĹĄkiĹł g. 4-30, Vilnius, tel. 8 686 17 539, dÄ&#x2014;l ribĹł suderinimo.

1161514

Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama bĹŤsto dalyviĹł ĹĄvietimo programÄ&#x2026;, finansuojamÄ&#x2026; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s biudĹžeto lÄ&#x2014;ĹĄomis pagal sutartÄŻ su VĹĄÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Atnaujinkime miestÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, kvieÄ?ia PilaitÄ&#x2014;s ir VirĹĄuliĹĄkiĹł daugiabuÄ?iĹł namĹł gyventojus ÄŻ nemokamÄ&#x2026; seminarÄ&#x2026;, kuris vyks 2013 m. rugsÄ&#x2014;jo 25 d. 15 val. â&#x20AC;&#x17E;Karolinosâ&#x20AC;&#x153; vieĹĄbuÄ?io konferencijĹł centre (Sausio 13-osios g. 2, Vilnius).

Seminaro metu bus nagrinÄ&#x2014;jami daugiabuÄ?iĹł namĹł prieĹžiĹŤros (tarp jĹł ĹĄilumos, karĹĄto vandens bei kitĹł paslaugĹł) klausimai, remontĹł ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabuÄ?iĹł namĹł savininkĹł bendrijĹł veiklos bei finansĹł ir dokumentĹł valdymo klausimai. IĹĄsamios informacijos teirautis www.bustorumai.lt, tel. 261 1003, 212 0647, e. paĹĄtas info@ bustorumai.lt.

1161513

Rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo prie UĹžupio g-vÄ&#x2014;s planas, prilyginamas detaliojo teritorijĹł planavimo dokumentui.

Rengimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s 2013 08 12 ÄŻsakymas Nr. A30-2131. Rengimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; suformuoti valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypÄ&#x2026; visuomeninÄ&#x2014;s paskirties ir atskirajam Ĺželdynui eksploatuoti. IĹĄsamesnÄ&#x2014;s informacijos praĹĄome kreiptis ÄŻ SÄŽ â&#x20AC;&#x17E;VILNIAUS PLANASâ&#x20AC;&#x153;, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 527 kab. Tel. 8 698 81 851, matininkas A.KunigÄ&#x2014;lis.

Đ Đ&#x2022;Đ&#x;Đ&#x2022;РТУĐ?Đ Đ?Đ? ĐĄĐ&#x2022;Đ?ТЯĐ&#x2018;Đ ĐŹ Đ&#x2DC; Đ&#x17E;Đ&#x161;ТЯĐ&#x2018;Đ ĐŹ 2013 Đ&#x201C;.

RUGSÄ&#x2013;JIS

TOP 5 ĐĄĐ&#x2022;Đ?ТЯĐ&#x2018;Đ ĐŹ

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

09.15 (S) 12:00

(spektaklis rodomas rusĹł kalba)

09.22 (S) 12:00

(spektaklis rodomas lietuviĹł kalba) Zinken Hopp

JUNAS IR SOFUS ĐŽĐ? Đ&#x2DC; ĐĄĐ&#x17E;ФУХ

SENJORŲ KELIONÄ&#x2013; ÄŽ STOKHOLMÄ&#x201E; Teatro Teatroradijas radijas Ĺ vÄ&#x2122;skite TarptautinÄ&#x2122; senjorĹł dienÄ&#x2026; jĹŤroje, susiraskite naujĹł draugĹł ir susipaĹžinkite

Teatro Teatroradijas radijas

Teatro radijas

KLASÄ&#x2013;S KELIONÄ&#x2013; IR PAMOKA LAIVE PrasidÄ&#x2014;jus mokslo metams, pakeiskite kasdienÄ&#x2122; rutinÄ&#x2026;, nes mokymasis neatsieTeatro Teatroradijas radijas Teatro radijas jamas nuo naujĹł ÄŻspĹŤdĹžiĹł!

Kaina moksleiviĹł grupÄ&#x2014;ms nuo 110 Lt / asm.

09.15 (S) 18:30 PREMJERA

ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)

JUODOJI KOMEDIJA 09.22 (S) 18:30

09.28 (Ĺ ) 18:30

Anna Krogerus

Neil Simon

PASKUTINYSIS AISTRINGAS IĹ MEILÄ&#x2013;S MAN Đ&#x17E;Т Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x2019;Đ&#x2DC; Đ&#x161;Đ&#x17E; Đ&#x153;Đ?Đ&#x2022; MEILUĹ˝IS ReĹž. AgnÄ&#x2014; DilytÄ&#x2014; Đ&#x;Đ&#x17E;ĐĄĐ&#x203A;Đ&#x2022;Đ&#x201D;Đ?Đ&#x2DC;Đ&#x2122; Đ&#x;ĐŤĐ&#x203A;Đ&#x161;Đ&#x2DC;Đ&#x2122; Đ&#x2019;Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x203A;Đ&#x2022;Đ?Đ?ĐŤĐ&#x2122; ReĹž. O. Lapina, J. BogdanoviÄ?-Golubeva (su lietuviĹĄkais titrais)

ReĹž. Olga Lapina

09.19 (K) 18:30

09.27 (Pn) 12:00

J. J. Bricaire, M. Lasaygues

VIII tarptautinis folkloro festivalis â&#x20AC;&#x17E;Pokrovskije kolokolaâ&#x20AC;&#x153;

DIDYSIS ZEBRAS Đ&#x2018;Đ&#x17E;Đ&#x203A;ЏШĐ?ĐŻ Đ&#x2014;Đ&#x2022;Đ&#x2018;Đ Đ?

VIII ПоМдŃ&#x192;наŃ&#x20AC;ОднŃ&#x2039;Đš Ń&#x201E;ОНŃ&#x152;кНОŃ&#x20AC;Đ˝Ń&#x2039;Đš Ń&#x201E;ĐľŃ Ń&#x201A;иваНŃ&#x152; ÂŤĐ&#x;ОкŃ&#x20AC;ĐžĐ˛Ń ĐşĐ¸Đľ кОНОкОНа

ReĹž. Aleksej Girba

09.20 (Pn) 18:30

09.28 (Ĺ ) 12:00

Francis Veber

KVAILIŲ VAKARIENÄ&#x2013; ĐŁĐ&#x2013;Đ&#x2DC;Đ? Đ&#x201D;ĐŁĐ Đ?Đ&#x161;Đ&#x17E;Đ&#x2019;

Jurij Ĺ Ä?iuckij

RAUDONKEPURAITÄ&#x2013; Đ&#x161;Đ Đ?ĐĄĐ?Đ?ĐŻ ШĐ?Đ&#x;Đ&#x17E;ЧĐ&#x161;Đ?

ReĹž. Michail PoliĹĄÄ?iuk (su lietuviĹĄkais titrais)

2013 metĹł II pusmeÄ?io abonementu! Đ?йОноПонŃ&#x201A; на II пОНŃ&#x192;гОдио 2013 Đł.

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

09.26 (K) 18:30

Michel Poli

Ĺ˝YDRASIS ROJUS Đ&#x201C;Đ&#x17E;Đ&#x203A;ĐŁĐ&#x2018;Đ&#x17E;Đ&#x2122; Đ Đ?Đ&#x2122; ReĹž. Michail PoliĹĄÄ?iuk

SPALIS

N - 18

TOP 5 Đ&#x17E;Đ&#x161;ТЯĐ&#x2018;Đ ĐŹ

4

SENAS â&#x20AC;&#x201C; GERAS

10.04 (Pn) 18:30

10.09 (T) 18:30

STABMELDĹ˝IAI ĐŻĐ&#x2014;ЍЧĐ?Đ&#x2DC;Đ&#x161;Đ&#x2DC;

JUOKDARYS BALAKIREVAS ШУТ Đ&#x2018;Đ?Đ&#x203A;Đ?Đ&#x161;Đ&#x2DC;Đ Đ&#x2022;Đ&#x2019;

Anna Jablonskaja

ReĹž. Jonas Vaitkus (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)

PREMJERA!

GERIAUSIAS 2011 METŲ SPEKTAKLIS VAIKAMS

Grigorij Gorin

ReĹž. Algirdas LatÄ&#x2014;nas (su lietuviĹĄkais titrais)

RUSŲ KLASIKA

10.17 (K) 18:30

10.26 (Ĺ ) 12:00

Ĺ˝VIRBLIO LIZDAS Đ&#x201C;Đ?Đ&#x2022;Đ&#x2014;Đ&#x201D;Đ&#x17E; Đ&#x2019;Đ&#x17E;Đ Đ&#x17E;Đ&#x2018;ĐŹĐŻ

STEBUKLINGOJI KREIDELÄ&#x2013; VARGAS DÄ&#x2013;L PROTO Đ&#x2019;Đ&#x17E;Đ&#x203A;ШĐ&#x2022;Đ&#x2018;Đ?ĐŤĐ&#x2122; Đ&#x153;Đ&#x2022;Đ&#x203A;Đ&#x17E;Đ&#x161; Đ&#x201C;Đ&#x17E;Đ Đ&#x2022; Đ&#x17E;Т ĐŁĐ&#x153;Đ?

Leon Agulianskij

Zinken Hopp

ReĹž. Vladimir Serov

10.31 (K) 18:30 Aleksandr Gribojedov

ReĹž. Olga Lapina ReĹž. Jonas Vaitkus (spektaklis rodomas lietuviĹł kalba) (su lietuviĹĄkais titrais)

10.27 (S) 18:30

Eric-Emmanuel Schmitt

DVIEJŲ PASAULIŲ VIEĹ BUTIS Đ&#x17E;ТĐ&#x2022;Đ&#x203A;ĐŹ Đ&#x201D;Đ&#x2019;ĐŁĐĽ Đ&#x153;Đ&#x2DC;Đ Đ&#x17E;Đ&#x2019; ReĹž. Sigitas RaÄ?kys

10.29 (A) 18:30

Pagal Ĺ˝emaitÄ&#x2014;s pjesÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Trys mylimosâ&#x20AC;&#x153;

10.15 (A) 18:30 Nr. 13 (OUT OF ORDER) â&#x201E;&#x2013; 13 (OUT OF ORDER)

10.01 (A) ir 10.02 (T) 18:30 AzerbaidĹžano rusĹł dramos teatro gastrolÄ&#x2014;s Đ&#x201C;Đ°Ń Ń&#x201A;Ń&#x20AC;ОНи Đ?СоŃ&#x20AC;ĐąĐ°ĐšĐ´ĐśĐ°Đ˝Ń ĐşĐžĐłĐž Ń&#x20AC;Ń&#x192;Ń Ń ĐşĐžĐłĐž Ń&#x20AC;Đ°ĐźŃ&#x201A;оаŃ&#x201A;Ń&#x20AC;Đ° 10.05 (Ĺ ) 18:30

ReĹž. Eduard MuraĹĄov

10.16 (T) 18:30

Valerij Mucharjamov

AÄ&#x152;IĹŞ, MARGO! ĐĄĐ&#x;Đ?ĐĄĐ&#x2DC;Đ&#x2018;Đ&#x17E;, Đ&#x153;Đ?Đ Đ&#x201C;Đ&#x17E;!

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

IĹ MEILÄ&#x2013;S MAN Đ&#x17E;Т Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x2019;Đ&#x2DC; Đ&#x161;Đ&#x17E; Đ&#x153;Đ?Đ&#x2022;

10.18 (Pn) ir 10.19 (Ĺ ) 18:30

ReĹž. AgnÄ&#x2014; DilytÄ&#x2014;

Maskvos teatras â&#x20AC;&#x17E;Na Basmannojâ&#x20AC;&#x153; Roko opera A. PuĹĄkino apysakos motyvais

10.06 (S) 18:30

GĂŠrald Sibleyras

VÄ&#x2013;JAS TUOPŲ VIRĹ ĹŞNÄ&#x2013;SE Đ&#x2019;Đ&#x2022;ТĐ&#x2022;РШУĐ&#x153;Đ&#x2DC;Т Đ&#x2019; ТĐ&#x17E;Đ&#x;Đ&#x17E;Đ&#x203A;ĐŻĐĽ

KAPITONO DUKTÄ&#x2013; Đ&#x161;Đ?Đ&#x;Đ&#x2DC;ТĐ?Đ?ĐĄĐ&#x161;Đ?ĐŻ Đ&#x201D;Đ&#x17E;ЧĐ&#x161;Đ?

ReĹž. Andrej Ĺ Ä?iuckij (su lietuviĹĄkais titrais)

10.10 (K) â&#x20AC;&#x201C; 10.13 (S) VILNIUS JAZZ 2013 Teatras pasilieka teisÄ&#x2122; keisti repertuarÄ&#x2026;

10.30 (T) 18:30

Jordi Galceran Ferrer

GRONHOLMO METODAS Đ&#x153;Đ&#x2022;ТĐ&#x17E;Đ&#x201D; Đ&#x201C;Đ Đ Đ?ĐĽĐ&#x17E;Đ&#x203A;Đ&#x153;Đ?

ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)

10.06 (S) 11:00

(spektaklis lietuviĹł kalba)

10.06 (S) 13:00 (spektaklis rusĹł kalba)

PREMJERA

Zinken Hopp

JUNAS IR SOFUS ĐŽĐ? Đ&#x2DC; ĐĄĐ&#x17E;ФУХ ReĹž. Olga Lapina

ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

(su lietuviĹĄkais titrais; N-18)

ReĹž. Peter Uray

ReĹž. Laima AdomaitienÄ&#x2014; (spektaklyje skamba lietuviĹł, rusĹł ir lenkĹł kalbos)

Jurij Ĺ Ä?iuckij

PRAKEIKTA MEILÄ&#x2013; ĐĄĐ&#x2019;Đ&#x17E;Đ&#x203A;Đ&#x17E;ЧĐ?Đ?ĐŻ Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x17E;Đ&#x2019;ĐŹ

ROMEO IR DĹ˝IULJETA Đ Đ&#x17E;Đ&#x153;Đ&#x2022;Đ&#x17E; Đ&#x2DC; Đ&#x201D;Đ&#x2013;ĐŁĐ&#x203A;ĐŹĐ&#x2022;ТТĐ?

TRYS MYLINÄ&#x152;IOS ТРĐ&#x2DC; Đ&#x203A;ĐŽĐ&#x2018;ĐŻĐŠĐ&#x2DC;ĐĽ

10.20 (S) 18:30 Marius MaceviÄ?ius

10.21 (P) â&#x20AC;&#x201C; 10.25 (Pn) TEATRO PASTATO 100 METŲ JUBILIEJAUS Ĺ VENTÄ&#x2013; Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro Đ&#x;Đ Đ?Đ&#x2014;Đ&#x201D;Đ?Đ&#x17E;Đ&#x2019;Đ?Đ?Đ&#x2DC;Đ&#x2022; 100-Đ&#x203A;Đ&#x2022;ТĐ?Đ&#x2022;Đ&#x201C;Đ&#x17E; ĐŽĐ&#x2018;Đ&#x2DC;Đ&#x203A;Đ&#x2022;ĐŻ Đ&#x2014;Đ&#x201D;Đ?Đ?Đ&#x2DC;ĐŻ ТĐ&#x2022;Đ?ТРĐ?

10.20 (S) 12:00

COLIUKÄ&#x2013; Đ&#x201D;ĐŽĐ&#x2122;Đ&#x153;Đ&#x17E;Đ&#x2019;Đ&#x17E;ЧĐ&#x161;Đ?

10.27 (S) 12:00

Hans Christian Andersen

UNDINÄ&#x2013;LÄ&#x2013; Đ ĐŁĐĄĐ?Đ&#x203A;Đ&#x17E;ЧĐ&#x161;Đ?

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹ&#x17D;WDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro radijas

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro radijas

NAUJIENA!

GRONHOLMO METODAS Đ&#x153;Đ&#x2022;ТĐ&#x17E;Đ&#x201D; Đ&#x201C;Đ Đ Đ?ĐĽĐ&#x17E;Đ&#x203A;Đ&#x153;Đ?

EGLUTÄ&#x2013; PAS IVANOVUS Đ Đ&#x203A;Đ&#x161;Đ? ĐŁ Đ&#x2DC;Đ&#x2019;Đ?Đ?Đ&#x17E;Đ&#x2019;ĐŤĐĽ

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Teatro Teatroradijas radijas

4

Jordi Galceran Ferrer

SENAS â&#x20AC;&#x201C; GERAS

10.08 (A) 18:30

su Stokholmu!

KelionÄ&#x2014;s data: 2013 09 29 Kaina nuo 95 Lt / asm. kajutÄ&#x2014;je be lango.

Kaina nuo 150 Lt / asm. kajutÄ&#x2014;je su langu.

Tarptautinis teatro festivalis â&#x20AC;&#x17E;Sirenosâ&#x20AC;&#x153; Aleksandr Vvedenskij

PREMJERA VAIKAMS!

Judesio spektaklis pagal Williamo Shakespeareâ&#x20AC;&#x2DC;o pjesÄ&#x2122;

Trumpos, bet ÄŻdomios atostogos kruize Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga!

42 VAL. KRUIZAS â&#x20AC;&#x17E;LAIMINGOS GALVOSâ&#x20AC;&#x153; Su ĹĄou ĹžvaigĹždĹžiĹł antrininkĹł pasirodymais: Tom Jones, Cher, Lady Gaga ir kt.

Laivas plaukia iĹĄ Rygos kiekvienÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; 17.30 val.

Kaina nuo 95 Lt / asm. kajutÄ&#x2014;je be lango.

Kaina nuo 150 Lt / asm. kajutÄ&#x2014;je su langu.

GERIAUSIAS 2012 METŲ SPEKTAKLIS 09.29 (S) 15:00

ReĹž. Jonas Vaitkus (su lietuviĹĄkais titrais)

Anna Krogerus

KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Đ ĐŁĐĄĐĄĐ&#x161;Đ&#x2DC;Đ&#x2122; Đ&#x201D;Đ Đ?Đ&#x153;Đ?ТĐ&#x2DC;ЧĐ&#x2022;ĐĄĐ&#x161;Đ&#x2DC;Đ&#x2122; ТĐ&#x2022;Đ?ТРĐ&#x203A;Đ&#x2DC;ТĐ&#x2019;ĐŤ

Orai

Vėjas 3–8 m/s

penktadienį +17

Artimiausiomis dienomis didžiojoje šalies dalyje trumpai palis. Šiandien daug kur numatomas lietus. Temperatūra bus 17–20 laipsnių šilumos. Penktadienio naktis bus debesuota, lietaus nenumatoma. Dieną pajūryje ir Kaune trumpai palis. Temperatūra naktį bus 11–13 laipsnių, dieną sušils iki 18–21 laipsnio. Šeštadienį prognozuojamas lietus šiaurinėje šalies dalyje, o sekmadienį turėtų išsigiedryti. Temperatūra bus apie 20 laipsnių šilumos.

37-oji metų savaitė.

Saulė Mergelės ženkle.

Savaitgalio orai

+20

+20

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+21

Klaipėda

+13

Panevėžys

+33 +18 +27 +18 +18 +33 +18 +18

+18

5

+17

+19

šeštadienį

Tauragė

+20

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+19 +30 +18 +20 +30 +20 +17 +28

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+14

+19

Vėjas (m/s)

+20

3

Vilnius

+17

+16 +22 +16 +23 +20 +33 +31 +15

Diena

Marijampolė

+18

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+10

Vėjas (m/s)

+20

3

Kalendorius Ketvirtadienis, rugsėjo 12 d.

penktadienis, rugsėjo 13 d.

šeštadienis, rugsėjo 14 d.

sekmadienis, rugsėjo 15 d.

pirmadienis, rugsėjo 16 d.

antradienis, rugsėjo 17 d.

trečiadienis, rugsėjo 18 d.

Teka 6.46 Leidžiasi 19.43

Teka 6.48 Leidžiasi 19.40

Teka 6.50 Leidžiasi 19.38

Teka 6.51 Leidžiasi 19.35

Teka 6.53 Leidžiasi 19.33

Teka 6.55 Leidžiasi 19.30

Teka 6.57 Leidžiasi 19.28

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Gvidas, Ovidijus, Tolvaldas, Vaidmantė

VARDAI: Barmantas, Barvydė, Eugenija, Eugenijus

VARDAI: Eisvina, Eisvinas, Krescencija, Krescencijus

VARDAI: Nikodemas, Rimgailė, Vismantas, Vismantė

VARDAI: Kornelija, Kornelijus, Liaudvydas, Rimgaudas

VARDAI: Pranas, Pranė, Pranciškus, Sintautas

VARDAI: Galmantė, Minbutas, Mingailas, Stefanija

1263 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis, Lietuvos karalius Mindaugas.

1944 m. gimė filosofas profesorius Arvydas Šliogeris.

1944 m. gimė amerikiečių dainininkas Barry White’as.

1957 m. gimė vokiečių kompozitorius, muzikos filmams kūrėjas Hansas Zimmeris.

1961 m. gimė prancūzų dainininkė ir dainų autorė Mylène Farmer.

1967 m. gimė anglų aktorius Jasonas Stathamas.

1973 m. gimė amerikiečių aktorius Paulas Walkeris.

1980 m. gimė Kinijos krepšininkas Yao Mingas.

Programuotojų diena 1876 m. gimė JAV rašytojas Sherwoodas Andersonas.

1896 m. gimė kariuomenės vadas, visuomenės veikėjas Stasys Raštikis.

1916 m. gimė britų rašytojas Roaldas Dahlis.

1922 m. Libijoje registruotas absoliutus temperatūros rekordas pavėsyje – 57,8 °C karščio.

1932 m. gimė kompozitorius Bronius Kutavičius.

1967 m. gimė amerikiečių sprinteris Michaelas Johnsonas.

1971 m. gimė Kroatijos tenisininkas Goranas Ivaniševićius.

1971 m. gimė britų mados dizainerė Stella McCartney.

Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventė Pasaulinė seksualinės sveikatos diena 1321 m. mirė italų poetas Dante Alighieri.

1927 m. žuvo amerikiečių šokėja Isadora Duncan.

1959 m. gimė norvegų dainininkas Mortenas Harketas.

1965 m. gimė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.

1982 m. mirė amerikiečių aktorė, Monako princesė Grace Kelly.

1983 m. gimė britų dainininkė Amy Winehouse.

2003 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė trečią kartą tapo Europos čempionais.

2009 m. mirė amerikiečių aktorius Patrickas Swayzas.

Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena Tarptautinė demokratijos diena 1789 m. gimė amerikiečių rašytojas Jamesas Fenimore’as Cooperis.

1890 m. gimė britė detektyvinių istorijų rašytoja Agatha Christie.

1907 m. gimė tautodailininkas, skulptorius Lionginas Šepka.

1916 m. Pirmajame pasauliniame kare buvo pirmą kartą panaudoti tankai.

1946 m. gimė amerikiečių režisierius Oliveris Stone’as.

1974 m. gimė dirigentas Modestas Pitrėnas.

1984 m. gimė Velso princas Harry.

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena 1867 m. gimė Sofija Pšibiliauskienė, rašytoja, viena iš seserų, pasirašydavusių Lazdynų Pelėdos vardu.

1925 m. gimė amerikiečių bliuzo legenda B.B. Kingas.

1952 m. gimė amerikiečių aktorius Mickey Rourke’as.

1963 m. gimė Saulius Urbonavičius-Samas, grupės BIX lyderis, TV laidų prodiuseris.

1977 m. mirė amerikiečių operos dainininkė Maria Callas.

1984 m. Gruzijoje gimė dainininkė Katie Melua.

1992 m. gimė krepšininkas Vytenis Čižauskas.

1901 m. gimė seras Francis Chichesteris, britų keliautojas, jachta „Gipsy Moth IV“ apiplaukęs pasaulį.

1927 m. gimė literatūros ir meno tyrinėtoja Irena Kostkevičiūtė.

1935 m. gimė amerikiečių rašytojas Kenas Kesey, knygos „Skrydis virš gegutės lizdo“ autorius.

1962 m. gimė australų režisierius Bazas Luhrmannas.

1969 m. gimė britų grupės „The Prodigy“ muzikantas Keithas Flintas.

1974 m. gimė amerikiečių krepšininkas Rasheedas Wallace’as.

1991 m. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

1851 m. pirmą kartą pasirodė laikraštis „The New York Times“.

1905 m. gimė švedų aktorė Greta Garbo.

1961 m. gimė JAV aktorius James’as Gandolfini.

1968 m. gimė Kroatijos krepšininkas Toni Kukočas.

1970 m. mirė JAV roko žvaigždė Jimi Hendrixas.

1971 m. gimė amerikiečių plento dviratininkas Lance’as Armstrongas.

1975 m. gimė amerikiečių aktorius Jasonas Sudeikis.

1976 m. gimė Brazilijos futbolininkas Ronaldo.

1983 m. gimė dainininkas Sasha Son (tikrasis vardas Dima Šavrovas).

4 5

1

lengvas sudoku

7 8

5 9

2

2

1

4

3

5

8

2 4

7

8

5

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

8

5

3 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

4

8

8

9 8 1

4

6

3

9

reklamos skyrius: 261

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

8

6

6

5

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

7 2

2 2

3

6

1 4

8

9

1

sunkus sudoku

3

9 4

9 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

3

6

1

9

3

4

2

7

5

3

8

2

1

6

5

9

4

5

4

7

6

2

8

3

9

1

6

7

9

4

3

2

5

8

7 1

9

2

3

5

1

7

4

8

6

4

5

1

7

9

8

6

2

3

2

7

5

3

8

6

9

1

4

5

1

4

3

2

7

8

9

6

1

9

6

4

7

5

8

2

3

9

3

8

6

5

1

2

7

4

3

3

8

4

2

9

1

5

6

7

2

6

7

9

8

4

3

1

5

7

5

9

1

4

2

6

3

8

8

4

6

2

1

3

7

5

9

5

6

3

8

7

5

9

1

4

2

7

9

5

8

4

6

1

3

2

4

1

2

8

6

3

7

5

9

1

2

3

5

7

9

4

6

8

2

8

8

2

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

5 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1372 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242