1
ketvirtadienis, rugpjūčio 29, 2013
MENO LEIDINYS Nr. 8 (218) www.durys.daily.lt Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Langas
Subūrė emalio laboratorija Kintuose rugpjūčio 3–14 dienomis vyko tradicinis emalio meno simpoziumas-laboratorija „Pamario ženklai“, pasibaigęs naujų emalio meno kūrinių parodos „Laiškai Vydūnui“ pristatymu.
Simpoziume šiemet dalyvavo menininkai iš Lietuvos Sigutė Ach, Neringa Poškutė, Aušra Mačiulaitienė, Zita Inčirauskienė, Romualdas Inčirauskas, Dovydas Abramavičius, Lauryna Kiškytė, Zoja Ramanauskienė ir Josebas Zangaladzė iš Gruzijos. Menininkų stovykla tradiciškai surengta ją organizuojančiame Kintų Vydūno kultūros centre Šilutės rajone, istorinėje vietoje, kur gyveno ir mokytojavo žymus Lietuvos kultūros veikėjas, rašytojas ir filosofas Vydūnas. Šiemetė meno laboratorija „Pamario ženklai“ – jau 11-oji emalio meno specialistų kūrybinė stovykla Kintuose. Pagrindinė jos idėja – suburti menininkus, metalo emalio specialistus bendrai kūrybinei temai. Laboratorijos metu siekiama studijuoti ir populiarinti metalo emalio technikos galimybes ir įvairovę, viešai pristatyti kūrybos procesą bei sudaryti sąlygas skirtingų kartų menininkams kūrybiškai bendrauti. Meno laboratorijos pavadinimas – „Pamario ženklai“ – tai pamario krašto legendų, istorijos, gamtos, tradicijas atspindinčių ženklų ar simbolių ieškojimas ir jų perteikimas emalio meno kūriniuose. Kasmet laboratorijos te-
ma dedikuojama vis kitam pamario krašto istoriniam įvykiui ar gamtos reiškiniui. „Šiemetės stovyklos temą – „Laiškai Vydūnui“ skyrėme Vydūno 145-osioms gimimo metinėms, – pasakojo Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė. – Vydūnas paliko didelį kūrybos palikimą, linkėdamas pasveikimo visomis prasmėmis: ir asmeniškai žmogui, ir lietuvių tautai, ir visai žmonijai. Sumanėme kūrybinėmis interpretacijomis „pasikalbėti“ su Vydūnu: ką šiandien norėtume jam pasakyti, o gal paklausti ar pasidalyti mintimis apie Didžiojo Slėpinio, Amžinosios Būties ir žmogaus gyvenimo santykį.“ Stovyklos metu menininkai naudojosi Vydūno muziejuje esančiais eksponatais ir biblioteka, kita etnografine informacija. Vyko susitikimai su Vydūno draugijos nariais, pokalbiai apie Vydūno kūrybą, Šakių rajono Paluobių kaimo teatras rodė Vydūno komediją „Piktoji gudrybė“ (režisierius Mindaugas Krikščiūnas). Dalyviai gyveno ir kūrė Kintų Vydūno kultūros centro ūkiniame pastate įrengtose emalio meno dirbtuvėse. Kiekvienas autorius po vieną kūrinį tradiciškai paliko emalio meno kolekcijai „Pamario ženklai“, kurioje kaupiami kasmet per simpoziumus projekto dalyvių skirtingomis temomis sukurti darbai. Šios kolekcijos parodos jau pabuvojo ne tik daug kur Lietuvoje, bet ir Ispanijoje.
Į Šiaurės meno trienalę Rugpjūčio 31-ąją Eskilstunos meno muziejuje Švedijoje prasidėsiančioje II Šiaurės meno trienalėje „Nordic Art Station“ lietuviai pristatys estetikos ir informacinių technologijų junginį, kurio idėjos buvo generuotos Klaipėdoje ir Vilniuje.
Tai parodų kuratorių menotyrininkų klaipėdiečio Igno Kazakevičiaus ir vilniečio Vido Poškaus sumanytas informacinis meno terminalas, žaismingai apžvelgiantis Lietuvos šiuolaikinį meną ir 16 jo stereotipų – fenomenų bei menininkų. Į Švediją iš Lietuvos gabenamas eksponatas – informacinis terminalas – yra visiškai toks pat, kokie pasitinka lankytojus bankuose ir siūlo paspaudimu pasirinkti reikalingą paslaugą. „Meno terminalas“ suprogramuotas kaip informacinis žaidimas-klausimynas – jis kviečia pasiskaityti apie stereotipus bei šiems atstovaujančius menininkus, peržiūrėti jų kūrinius, atsakyti į susijusius klausimus ir keliauti prie kitos personalijos bei įvaizdžio. Anot kuratorių, vaizdžiai tariant, jis yra robotas-kiborgas, „estetinis terminatorius“, skatinantis interaktyviai pažinti meno istoriją. Sulaukę trienalės organizatorių prašymo rekomenduoti renginiui kelis Lietuvos atstovus, kuratoriai pasiūlė visą „parodą parodoje“: jų sumanytas „Meno terminalas“ suteikia galimybę aprėpti plačias kūrėjų gretas ir, anot I.Kazakevičiaus, yra tarsi netradiciniu būdu surašyta recenzija – kondensuotas kūrybos apibendrinimas, skirtas bet kokio kultūrinio bei meninio pasirengimo lankytojui.
Tandemo sprendimą įkvėpė trienalės tema – „Linksmoji melancholija“. V.Poškaus pastebėjimu, melancholija užkoduota lietuvių mentalitete, kuris šiuo požiūriu nesiskiria nuo skandinaviško-baltiško arealo kaimynų. Tradicinį meno kūrinių eksponavimą kuratoriai pasiūlė keisti formule, kuri vizualiai išreiškia lietuviškąją melancholijos fenomeno versiją. Ironiškus Lietuvos meno stereotipus – nuo rūpintojėlio iki traukinio, nuo linijos iki suknelės – „Meno terminale“ savo kūryba bei asmenybėmis įkūnija Žygimantas Augustinas, Jurga Barilaitė, Violeta Bubelytė, Henrikas Čerapas, Laura Garbštienė, Arūnas Gudaitis, Kristina Inčiūraitė, Giedrius Jonaitis, Patricija Jurkšaitytė, Linas Jusionis, Bronė Neverdauskienė, Eglė Rakauskaitė, Eglė Ridikaitė, Julijonas Urbonas, Mikalojus Povilas Vilutis bei Marius Zavadskis. Šis menininkų sąrašas nėra baigtinis. Kuratoriai ketina tęsti projektą, rengti naujas „Meno terminalo“ programas, įvairiais aspektais analizuojančias Lietuvos menininkų kūrybą, ir pristatyti projektą bei temines parodas kitose meno erdvėse. Paroda Eskilstunos meno muziejuje vyks iki lapkričio 10-osios. Tai – jau antroji šio muziejaus rengiama trienalė, šiemet aprėpianti Skandinavijos šalių, Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno aktualijas. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras su Eskilstunos meno muziejumi bendradarbiauja nuo 2009-ųjų. Projektą „Meno terminalas“ finansuoja Lietuvos kultūros rėmimo fondas.
Tapyba: Virginijus VININGAS. Sonata. 2013 m. Akrilas, drobė, 120x100 cm.
Instaliacija – Kaliningrade Klaipėdietis menininkas, dizaineris, ilgametis Jūros šventės dailininkas Anatolijus Klemencovas rugpjūčio 19–24 dienomis buvo išvykęs į Kaliningradą (Rusija), kur rugpjūčio 23-iąją pristatė savo instaliaciją.
Jo sukurta viešojo meno (angl. public art) erdvinė instaliacija „Amžinosios tiesos“ originaliai nagrinėja aktualią tematiką: socialinių tinklų reikšmę, galimybę viešai pasisakyti ir tikimybę būti išgirstam. Maždaug 200 kv. m ploto atviroje aikštelėje ties Frydrichsburgo vartais, istorine Kaliningrado įžymybe, kur šiuo metu veikia Pasaulinio vandenyno muziejus, išdygo 50 erdvinių objektų – ant metalinių stovų įtaisytų ruporų. Iš skardos pagaminti žmogaus ūgio bei kiek aukštesni, maždaug 2,8 m, interaktyvūs objektai, kviečiantys garsiai pranešti pasauliui savo tiesą, primena iš senųjų šventraščių išplėštus ir susuktus puslapius, akcentuodami šios dienos realijų ir amžinųjų tiesų sąsajas. Siekiant panašumo su senaisiais šventraščiais, ruporams pagaminti pasirinkta skarda buvo apipavidalinta pasitelkus autorinę spaudos technologiją. Anot A.Klemencovo, kiekvienas žmogus, ištikimas konkrečiai idėjai ar pagautas minties, gali prieiti prie ruporo ir ją išrėkti, išliedamas pasipiktinimą, pagiežą, džiaugsmą
ar nuostabą. Visi „Amžinųjų tiesų“ garsiakalbiai atsukti į aikštelės vidurį, kuriame padėtas kubas: aštresnių pojūčių mėgėjai gali prisėsti ant jo ir pasiklausyti skambančių tiesų. Beje, kai kurie ruporai turi akustinį užtaisą – iš jų sklinda menininko parinktas garso takelis. Instaliacijos kūrėjo teigimu, jo sumanyme esama ir ironijos, mat šių dienų visuomenėje, nepaisant glaudžius ryšius imituojančių virtualiųjų socialinių tinklų, įprasta negirdėti vienam kito, nesirūpinti dėl artimo jausmų bei nuomonės. Todėl jo kūrinys suteikia šansą būti išgirstiems arba bent jau primena apie šią būtinybę. Renginys, organizuotas Kaliningrade veikiančio Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus ir Pasaulinio vandenyno muziejaus, yra tarptautinio projekto „Pažink svetimšalį: savitarpio pažinimo skatinimas tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų per šiuolaikinės kultūros ir meno mainus“ dalis. Klaipėdiečio sukurta viešojo meno instaliacija Kaliningrade bus eksponuojama iki rugsėjo 5-osios. Kitas A.Klemencovo erdvinis objektas rugsėjo pabaigoje bus pristatytas projekte „Pažink svetimšalį“ dalyvaujančiame trečiajame mieste Gdanske (Lenkija). „Durų“ inf.