12
šeštadienis, birželio 15, 2013
pasaulis
E.Snowdenas – didvyris ar iš Didžiulio masto JAV šnipinėjimo programą atskleidęs Edwardas Snowdenas paaukojo ramų gyvenimą ir padorų at lyginimą dėl to, ką laiko teisybe. Koks li kimas jo laukia: šlovė, kalėjimas ar prie globstis, pavyzdžiui, Rusijoje? Kareivio karjera nepasisekė
Tiksliai nenurodomoje vietoje su E.Snowdenu susitikę laikraščio „The Guardian“ žurnalistai api būdino jį kaip tylų ir protingą vy riškį, lengvai bendraujantį ir kuk lios laikysenos, puikiai išmanantį kompiuterius. Jis gimė ir užaugo Elizabet Sity je Šiaurės Karolinos valstijoje, vė liau persikėlė į Merilandą, arčiau Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) Fort Mide. Merilando koledže jaunuolis stu dijavo informatiką, kad surinktų pakankamai balų aukštojo išsila vinimo diplomui gauti, bet studi jų taip ir nebaigė. Kaip sakė pats, mokslai jam sekėsi prastai. 2003 m. E.Snowd en as sto jo į armiją ir pradėjo lankyti spe cialiųjų pajėgų parengiamuosius kursus tikėdamasis išvykti tar nauti į Iraką. Bet kursus teko mes ti, kai per treniruotes jis susilau žė abi kojas. Dirbti NSA jis pradėjo kaip ap saugininkas viename Merilando universiteto slaptame objekte. Vė liau jis dirbo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) Informacinio sau gumo tarnyboje. Nors neturėjo diplomo, kompiu terių išmanymas padėjo E.Snow denui greitai kopti karjeros laip tais. 2007 m. jis jau dirbo CŽV Ženevoje, turėdamas diplomatinę priedangą. B.Obama nieko nepakeitė
„Daug iš to, ką pamačiau ir sužino jau Ženevoje apie savo vyriausybę ir jos vaidmenį pasaulyje, mane nu vylė. Supratau, kad esu dalis to, kas duoda daugiau žalos negu naudos“,
– vėliau laikraščiui „The Guardian“ prisipažino E.Snowdenas. Jis sakė, kad norėjo tapti infor matoriumi dar anksčiau, bet nu sprendė palaukti ir pažiūrėti, ar 2008 m. JAV prezidento rinkimai ir Baracko Obamos pergalė pakeis šalies politiką. „B.Obama pratęsė savo pirmta kų politiką“, – įsitikinęs E.Snow denas.
Labiausiai bijau, kad jie ateis mano šei mos, mano draugų, draugės – visų, su kuo aš bendrauju.
2009 m. jis išėjo iš CŽV ir pra dėjo bendradarbiauti su NSA kaip įvair ių išor in ių sutart in ink ių, įskaitant bendroves „Dell“ ir „Bo oz Allen“, darbuotojas. Pastarojoje bendrovėje jis ir galėjo prieiti prie itin slaptų dokumentų. „Pranešimai apie tai, kad šis žmogus organizavo slaptos infor macijos nutekinimą, šokiruoja. Ir jeigu tai atitinka tikrovę, tokie veiksmai sunkiai pažeidžia mū sų bendrovės darbuotojų elgesio kodeksą ir vertybes“, – teigiama „Booz Allen“ pareiškime. Prane šama, kad E.Snowdeno metinis at lyginimas siekė 200 tūkst. dolerių (520 tūkst. litų). Namų pamatyti nebesitiki
Gegužės 1 d. E.Snowdenas su mer gina susirinko visus daiktus ir pa liko namus Havajuose. Kaimy
Informatorius: E.Snowdeno paviešinti faktai – didelis smūgis B.Obamos administracijai.
nai pasakojo, kad jų durys nuolat buvo uždarytos, užuolaidos už trauktos. Garažas esą buvo pri krautas gausybės dėžių, bet dabar yra tuščias. „Jie su niekuo čia pernelyg ne bendravo“, – sakė vienas kaimynų. E.Snowdeno mergina, tinklaraš čio nuotraukose matoma šokanti aplink stiebą, išvyko pas draugus į JAV Vakarų pakrantę. „Mane paliko pasiklydusią jūro je be kompaso“, – tinklaraštyje ra šė mergina. Baimindamasis dėl jų saugumo, informatorius nutraukė visus ry šius su artimaisiais. „Mano šeima nežino apie tai, kas vyksta. Labiausiai bijau, kad jie ateis man o šeim os, man o draugų, draugės – visų, su kuo aš bendrauju, – „The Guardian“ sa kė E.Snowdenas. – Man teks su tuo gyventi visą likusį gyvenimą. Negalėsiu daugiau su jais bend rauti. Valdžia griežtai elgsis su visais, kas mane pažįsta. Tai ne
pasaulis per savaitę
Baudžiamasis tyrimas
Didvyris ar išdavikas? Šiuo klausi mu dabar karštai diskutuoja ame rikiečiai, sužinoję, kad vyriausybė vykdo slaptą šnipinėjimo programą PRISM ir seka juos internete. Ke lios dešimtys žmonių jau pasirašė peticiją, kuri reikalauja E.Snowde nui visiškos amnestijos. Tačiau JAV valdžia pradėjo baudžiamąjį tyrimą ir pareiškė, jog imamasi „visų bū tinų žingsnių“, kad E.Snowdenas būtų patrauktas atsakomybėn. Ilgiau nei dešimtmetį Federali niam tyrimų biūrui vadovavęs Ro bertas Muelleris, kuris artimiausiu laiku ketina palikti šį postą, teisi no JAV vykdomą didžiulio mas to duomenų apie telefoninius po
kalbius ir asmenų veiklą internete rinkimą kaip gyvybiškai svarbias priemones, kurios būtų galėjusios užkirsti kelią 2001 m. rugsėjo 11osios teroro atakoms Amerikoje, jeigu būtų tuo metu veikusios. „Tie paviešinimai padarė reikš mingą žalą mūsų valstybei ir mū sų saugumui“, – R.Muelleris sa kė įstatymų leidėjams per Atstovų Rūmų teisės komiteto posėdį. Tačiau daugelis įstatymų lei dėjų šiuos pareiškimus tebeverti na skeptiškai. Demokratas Johnas Conyersas būgštavo dėl stebėjimo programos masto ir slaptumo, sa kydamas: „Bijau, kad netrukus ga lime tapti sekimo valstybe.“ E.Snowdenas šiuo metu yra Honkonge – pusiau autonominė je Kinijos teritorijoje, kur jis paža dėjo užginčyti teisme tikėtiną JAV orderį jo ekstradicijai. O Rusija paskelbė, kad svarsty tų E.Snowdeno prieglobsčio pra šymą, jeigu tokį gautų. Parengė Julijanas Gališanskis
2013 06 08 2013 06 14
Šeštadienis
Pirmadienis
Vengrija pradėjo eva kuoti kaimų gyvento jus ir stiprino vandenį leidžiančius pylimus palei tvinstantį Duno jų, kai didžiausia per ilgesnį nei dešimt mečio laikotarpį Vidurio Europos potvy nių banga pasiekė Budapeštą. Potvyniai jau nusinešė bent 19 žmonių gyvybę, privertė palikti savo namus tūks
Su problemomis be sigrumiantys I t a l i j o s centro kai rieji laimėjo Romos mero rinkimus, taip pat gerai pasirodė kituose miestuose ir suteikė postūmį premjerui Enrico Lettai, kuris sten giasi suvaldyti ne smagią koaliciją su tradiciniais priešinin kais dešiniaisiais. Centro kairiųjų kandida tas, buvęs chirurgas Ignazio Mari no (nuotr.), antrajame rinkimų rate ko voje dėl Romos mero posto gavo 63,8 proc. balsų ir įveikė dabartinį merą Gian
tančius gyventojų ir padarė milijardais eurų vertinamos žalos savo kelyje per Austriją, Vokietiją, Čekiją ir Slovakiją. Budapešte vanduo apsėmė paupio gatves. Sostinės meras Istvánas Tarló sas paprašė gyventojų kiek įmanoma mažiau važinėti automobiliais, nurodė uždaryti plaukimo baseinus ir nusta tė naujus apribojimus dėl automobilių statymo.
leidžia man naktimis užmigti.“ Vyras pripažįsta, kad jam gali grėsti kalėjimas: „Jeigu jie panorės jus pa siekti, laikui bėgant jie tai padarys. Neturiu supratimo, kas manęs lau kia ateityje. Bet nesitikiu pamatyti namų, nors labai to norėčiau.“
„Reuters“ nuotr.
Antradienis ni Alemanno, gavusį 36,2 proc. balsų. Šie vietos rinkimai, kuriuose balsavimo teisę turė jo maždaug 6 mln. žmonių, buvo pir mas rimtas ita lų nuot aik ų patikrinimas po to, kai ba land į buvo suf orm uot a E.Lettos vy riausybė. Ta čiau visuome nės nusivylimą Italijos partijomis aki vaizdžiai parodė rekordi nis rinkėjų aktyvumo sumažėji mas sostinėje – iki 45 proc. 2008 m., kai G.Alemanno buvo išrinktas meru, rinkė jų aktyvumas buvo 63 proc.
Kinija pradėjo iki šiol il giausią savo vadovau jamą kosminę misi ją – kosminis laivas „Shenzhou 10“ starta vo iš Dziučiuano kosminio centro Gobio dy kumoje. Trys šio kosminio laivo, kurio pava dinimas reiškia „dieviškasis laivas“, įgulos nariai, tarp jų – antroji į kosmosą pakilusi Kinijos kosmonautė Wang Yaping, orbitoje turėtų praleisti 15 dienų. Ši misija yra labai svarbus žingsnis Kinijai siekiant pastaty ti visapusiškai funkcionuojančią kosmoso stotį, kurioje kosmonautai galėtų gyventi ilgą laiką. Kinija savo pirmąjį kosmonautą į kosmosą pasiuntė tik 2003 m. ir jos pajė gumai šioje srityje vis dar atsilieka nuo JAV bei Rusijos, tačiau kinai turi labai ambicin gą programą, kurioje yra ir planai išlaipin ti žmogų Mėnulyje, o iki 2020 m. pastatyti orbita aplink Žemę skriejančią stotį.