2013 06 06 vilniaus diena

12

Birželio 6–12, 2013

ekonomika

Kai skaičius keičia raidės Vis dau­giau gar­sių vers­li­ninkų vieną die­ ną nu­sprend­žia pro­gramą „Ex­cel“ bent ku­riam lai­kui pa­keis­ti į „Word“ ir, užuot skai­čiavę įmo­nių pa­ja­mas bei iš­lai­das, pa­ ra­šy­ti knygą. Kas šiuos am­ži­nai lai­ko ne­tu­ rin­čius žmo­nes ver­čia taip elg­tis?

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Ra­šan­čių ne­daug

No­ras pa­si­da­ly­ti sa­vo ži­nio­mis bei pa­tir­ti­mi su ki­tais ir taip pri­si­dėti prie vers­lu­mo ug­dy­mo. To­kią kny­ gų ra­šy­mo prie­žastį daž­niau­siai nu­ro­do jas pa­rašę Lie­tu­vos vers­ li­nin­kai. Pa­sak jų, kny­ga – tai tam tik­ras sko­los ati­da­vi­mas už juos ap­lan­kiu­sią sėkmę.

Ta­čiau ga­li­ma svars­ty­ti ir ki­taip.

Joks vers­las neap­sau­go­tas nuo ne­ sėkmės, o kny­ga – iš­lie­kamąją ver­ tę tu­rin­tis do­ku­men­tas, liu­di­jan­tis tai, ko bu­vo pa­siek­ta. Tai pa­kan­ ka­ma prie­žas­tis, kad rei­ka­lais ap­ si­krovę, am­ži­nai lai­ko ne­tu­rin­tys sėkmės su­laukę vers­li­nin­kai imtų­ si iš pa­žiū­ros jiems vi­siš­kai sve­ti­ mos veik­los – ra­šy­mo.

Tie­sa, kny­gas pa­ra­šiu­siems lie­ tu­vių vers­li­nin­kams su­skai­čiuo­ti, ko ge­ro, už­ten­ka ir vie­nos ran­kos pirštų. Vla­das Bu­me­lis, Ig­nas Staš­ ke­vi­čius, Au­gus­ti­nas Ra­kaus­kas ir ką tik jų pėdo­mis pa­sekęs Il­ja Lau­ rsas – gar­siau­si mūsų vers­li­nin­kai, sa­vo min­tis iš­lieję po­pie­riu­je. Pa­ ta­rimų, kaip per me­tus už­si­dirb­ti mi­li­joną, ir pa­na­šių pais­talų šio­se kny­go­se ne­ra­si­te. Mūsų vers­li­nin­ kai la­biau linkę tie­siog dėsty­ti sa­ vo po­žiūrį į verslą rem­da­mie­si as­ me­ni­ne pa­tir­ti­mi.

Pri­vertė ap­lin­kybės

„Ne va­kar gi­miau – per tą laiką pri­kau­piau ži­nių, ne­bu­vau pa­sy­vus gy­ve­ni­mo stebė­to­jas, todėl daug ko iš­mo­kau, daug ką su­pra­tau ir no­ riu tuo pa­si­da­ly­ti su ki­tais, juk nie­ kam nie­ko ne­pa­vyd­žiu“, – pa­čio­ je kny­gos „99 %. Pamąs­ty­mai apie

gy­ve­nimą, darbą, mokslą, verslą“ pra­džio­je ra­šo bend­rovės „SI­COR Bio­tech“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius V.Bu­me­lis.

Ta­čiau kalbė­da­ma­sis su laik­ raš­čiu V.Bu­me­lis pri­si­pa­ži­no, kad kny­ga at­si­ra­do la­biau iš rei­ka­lo nei iš di­de­lio no­ro ra­šy­ti. Vis dėlto da­ bar vers­li­nin­kas pa­ten­kin­tas, kad ši kny­ga iš­vy­do die­nos šviesą. „Ka­dan­gi esu tik­ra­sis Lie­tu­vos mokslų aka­de­mi­jos na­rys, turė­ jau pa­ra­šy­ti knygą, ku­rio­je at­si­ spindėtų ma­no moks­li­nio dar­bo re­zul­ta­tai. Ta­čiau su­dėjus įvai­rius ma­no straips­nius, pro­jektų ap­ra­ šy­mus kny­ga išė­jo per­ne­lyg moks­ linė. Tuo­met su žur­na­lis­te In­ga Liut­ke­vi­čie­ne pa­si­kalbė­jo­me, kad reikėtų knygą pa­da­ry­ti la­biau pa­ žin­tinę. Sėdėjo­me kar­tu nuo 7 iki 22 val. ir per 4 mėne­sius tą knygą pa­darė­me“, – pa­sa­ko­jo bio­tech­no­ lo­gas V.Bu­me­lis.

Jis teigė nea­be­jo­jan­tis, kad to­ kios kny­gos nau­din­gos ne tik jas skai­tan­č iam, bet ir ra­š an­č iam. „Taip, ga­li­me svars­ty­ti, kad kny­ga žy­mi tam tikrą vers­li­nin­ko veik­ los etapą, ta­čiau ji ne­būti­nai tu­ri do­ku­men­tuo­ti ir sau­go­ti tai, kas jau pa­siek­ta. Kny­ga ga­li žymė­ ti ir nau­jo ke­lio pra­džią. Apsk­ri­ tai ra­šy­ti yra nau­din­ga. Aš, pa­ vyzd­žiui, kas­met, maž­daug apie Kalė­d as, su­s i­ra­š au dar­b us, ku­ riuos tu­riu nu­veik­ti per atei­nan­ čius me­tus. Kny­ga ir­gi ga­li būti tam tik­ras to­kių darbų sąra­šas“, – kalbė­jo V.Bu­me­lis. Ėmėsi gro­ži­nio teks­to

Bend­rovės NDX val­dy­bos pir­mi­ nin­kas I.Staš­ke­vi­čius yra iš­leidęs jau dvi kny­gas „Ke­lias į bazę“ ir

Ra­šy­to­jai: V.Bu­me­lis (nuotr. iš kairės), I.Staš­ke­vi­čius, I.Laur­sas, A.Ra­kaus­kas – gar­siau­si mūsų ša­lies vers­li­nin­kai,

„Ma­ra­to­no lau­kas“. Vers­li­nin­ kas pri­si­pa­ži­no, kad į lei­dyklą jau ati­duo­ta ir tre­čio­ji. Šįkart tai bus gro­žinės li­te­ratū­ros kūri­nys, nors pa­ts pa­šne­ko­vas kra­to­si to­kio api­ būdi­ni­mo ir sa­ko, kad gro­ži­nis tai teks­tas ar ne, nu­spręs li­te­ratū­ros kri­ti­kai. „Tik­riau­siai yra tie­sos, kad vers­li­ nin­kai kny­gas apie sa­vo vers­lus ra­šo su tam tik­ra pre­ten­zi­ja į am­ži­nybę, sie­kia fik­suo­ti tai, kas pa­siek­ta. Aš pa­ts apie sa­vo vers­lus ne­ra­šau, tad šia te­ma as­me­ninės pa­tir­ties ne­tu­ riu. Vis dėlto tai turbūt pa­na­ši si­tua­ ci­ja, apie ku­rią man te­ko kalbė­tis su vie­nu gar­siu daug ap­do­va­no­jimų pel­niu­siu ak­to­riu­mi. Jis pa­si­skundė, kad vaid­muo bai­gia­si, kai užgęs­ta sce­nos švie­sos, ki­no filmų ir­gi nie­ kas po daug kartų ne­žiū­ri, tik kny­ ga tu­ri iš­lie­kamąją reikšmę. Turbūt pa­na­šiai ir vers­le“, – svarstė vie­nas gar­siau­sių ša­lies vers­li­ninkų.

Pir­mo­sios sa­vo kny­gos „Ke­lias į bazę“ I.Staš­ke­vi­čius net nėra lin­ kęs lai­ky­ti kny­ga. „Tai bro­šiūrėlė“, – nu­mo­jo ran­ka jis.

„Taip su­ta­po, kad tuo me­tu kei­ čiau darbą, tad turė­jau lai­ko. Skai­ čiau pa­skai­tas, ra­šiau esė tink­ la­raš­čiams ir spau­dai. Ki­lo no­ras pa­si­da­ly­ti tuo, ką pa­ty­riau, su­kau­ piau“, – sakė vers­li­nin­kas. Pa­sak jo, kny­ga „Ke­lias į bazę“ pir­miau­ sia bu­vo su­gal­vo­ta kaip vers­li­nin­ko ke­lio­nių die­no­raš­čiai, ta­čiau vėliau jos žan­ras pra­si­plėtė.

Ole­gas La­pi­nas:

Dau­gu­ma vers­li­ninkų par­duo­da tai, kas ge­rai par­duo­da­ma. Tai nėra savęs įpras­mi­ni­mas.

Gar­siau­sius pa­sau­lio ma­ra­to­ nus įveikęs pa­tyręs ilgų dis­tan­cijų bėgi­kas I.Staš­ke­vi­čius pa­sa­ko­ jo, kad „Ma­ra­to­no lauką“ pa­rašė, nes pa­ju­to to­kios kny­gos po­reikį. „Daug žmo­nių klaus­da­vo pa­ta­ rimų, pra­šė kon­sul­ta­cijų, tad nu­

sprend­žiau su­ra­šy­ti, ką ži­nau apie bėgimą ir ma­ra­toną“, – teigė pa­ šne­ko­vas.

Daug kalbė­ti apie tre­čią ką tik lei­dyk­lai ati­duotą knygą I.Staš­ke­ vi­čius kol kas ne­linkęs. Tik už­si­ minė, kad tai bus apy­sa­ka, ku­rio­je pa­sa­ko­ja­mos „iš­gal­vo­tos is­to­ri­jos iš vers­lo pa­sau­lio“. „Kny­ga pa­ra­ šy­ta ir ati­duo­ta lei­dyk­lai. Da­bar bus re­da­guo­ja­ma, tai­so­ma. Ma­ ty­si­me“, – nu­tęsė vers­li­nin­kas.

Pak­l aus­tas, kodėl ap­s kri­tai ima­s i knygų ra­š y­m o, I.Staš­ke­ vi­čius teigė, kad vi­suo­met mė­ go ge­rus teks­tus – tiek gro­ži­nius, tiek ne­gro­ži­nius, o ra­šinė­ja visą gy­ve­nimą. „Sup­ra­tau, kad ra­šy­da­mas tekstą sa­vo min­tis ga­liu reikš­ti su­pran­ta­ miau, gi­liau, ne­gu skai­ty­da­mas ko­ kią pa­skaitą. Nors šiuo­lai­ki­nio pa­ sau­lio tech­no­lo­gi­jos in­for­ma­ciją per­duo­da vaiz­dais, ma­nau, ge­ri teks­tai – tik­rai į to­kius ne­pre­ten­ duo­ju – vi­sai ki­taip vei­kia mūsų at­ mintį ir sąmonę nei vaiz­das ar gar­ sas“, – kalbė­jo I.Staš­ke­vi­čius.

Kny­gos, pa­de­dan­čios pra­turtė­ti skaitytojams arba rašyt Vai­da Ka­lin­kaitė Daž­nai kny­gynų be­stse­le­rių len­ty­ no­se ga­li­ma ras­ti knygų, pa­ta­rian­ čių, kaip leng­vai pra­dėti verslą, už­ si­dirb­ti pirmąjį mi­li­joną, ar tie­siog pa­sa­ko­jan­čių sėkmės su­lau­ku­sio vers­li­nin­ko is­to­riją. Kai ku­rios jų – tik­rais fak­tais pa­rem­tos, ki­tos – pra­si­ma­ny­mai.

Šal­ti­nis: kai ku­rios kny­gos jau­nie­siems vers­li­nin­kams iš tiesų pa­de­da

aug­ti, ta­čiau kitų skai­ty­mas – tik tuš­čias lai­ko švais­ty­mas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Apie tai, ku­rios vers­lo kny­gos ga­li pa­dėti už­si­dirb­ti mi­li­joną jų skai­ ty­to­jui, o ku­rios – ra­šy­to­jui, laik­ raš­tis kalbė­jo­si su viešųjų ry­ šių spe­cia­lis­tu, bend­rovės „VRP Hill+Knowlton Stra­te­gies“ val­dy­ bos pir­mi­nin­ku My­ko­lu Kat­ku­mi.

– Kaip ver­ti­na­te vers­lo kny­gas, ku­rio­se da­li­ja­mi pa­ta­ri­mai,

kaip už­si­dirb­ti mi­li­joną?

– Kaip ir vi­sas kny­gas. Yra ge­ rų knygų, yra blogų knygų. Sa­ky­ti, kad vi­sos tam tik­ro žan­ro kny­gos yra blo­gos, būtų kvai­la. Kad vi­sos yra ge­ros, taip pat būtų ne­tei­sybė.

Ma­nau, tos kny­gos ra­šo­mos ta­da, kai žmo­gus pa­sie­kia tam tikrų re­ zul­tatų. Pap­ras­tai sėkmė vers­le jau yra tam tik­ras re­zul­ta­tas. Jei vers­ li­nin­kui at­ro­do, kad žmonėms įdo­ mu, kaip jis tai pa­siekė, ma­tyt, jis jau­čia pa­reigą ar kokį nors vi­dinį troš­kimą pa­pa­sa­ko­ti, kodėl jam tai se­ka­si. Sa­vai­me tai nie­ko blo­go.

Klau­si­mas, kaip ta kny­ga pa­ra­šy­ta ir kas jo­je įdėta.

– Ar įma­no­ma va­do­vau­jan­tis vien kny­go­mis su­kur­ti sėkmingą verslą?

– Na, aš ne­su spe­cia­lis­tas ir nie­ka­ da ne­kūriau knygų apie verslą, to­ dėl man būtų la­bai sun­ku pa­sa­ky­ ti. Man at­ro­do, kad kuo dau­giau žmo­gus do­mi­si, kuo dau­giau ką nors vei­kia, kuo dau­giau mo­ko­ si, tuo dau­giau yra šansų, kad jam pa­si­seks.

– Kaip ver­ti­na­te to­kias kny­gas kaip „Vie­nuo­lis, ku­ris par­davė „Fer­ra­ri“?

– Tai gro­žinė li­te­ratū­ra. Ma­no nuo­ mo­ne, tai to­kia pu­siau re­li­gi­ja. Kai iš pi­nigų už­dir­bi­mo ban­dai pa­da­ ry­ti vie­nin­telį pa­sau­ly­je gy­ve­ni­mo tikslą ir tikrą re­li­giją, ta­da dar tai su­mai­šai su eg­zis­ten­cia­lis­ti­ne fi­ lo­so­fi­ja, išei­na toks vie­nuo­lis, par­ davęs „Fer­ra­ri“. Ki­ta ver­tus, žmo­ nės tą knygą skai­to. Tai ro­do, kad