Issuu on Google+

Su „Vilniaus diena“ pamatyk filmą

„Velnių salos karalius“ tik už

išeina ketvirtadieniais

MISIJ A

Plačiau 10 p.

2 Lt

ŽVaig kOVO ŽdĖs uŽ s muzi pRiVa Tumą ka

te PR levizij

biRžeoGRAM os lio 8 os –14 d. Nr. 23

2 Lt!

birželio 6–12 d., 2013 m. Nr. 23 (1524) 

2013 m.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

TV HE ROJ

Per­gĖ pasie a­lė,­ ne­ty kta ­čia

Am­ži­ni su­žadė­ti­niai

taik

Tiraža s 34

V.B ik dar­ž lekaitis LYJe e­lio­a tapo uk­lė ­to­ju

Jei mu­zi­kan­tas my­li, jis kei­čia­si. Jei kei­čia­si, tai ir ki­taip gro­ja. 420

Pia­nis­tas Pet­ras Ge­niu­šas

17p.

Miestas

2p.

Spręs An­ta­kal­nio li­go­ninės likimą

18 Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Prieš rin­ki­mus juo­du pri­sie­kinė­jo, kad ves sa­vo vaikų mo­ti­nas ir su­kurs šeimą. Ta­čiau rin­ki­mai pra­ėjo, o buvęs Sei­mo na­rys Li­gi­tas Ker­na­gis ir Vil­niaus vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­čius (nuo­tr.) iki šiol sa­vo my­limų mo­terų taip ir ne­nu­vedė nei prie al­ to­riaus, nei į ci­vi­linės met­ri­ka­ci­jos sky­rių. diena.lt

Dovana

Šiandien su „Vilniaus diena“ – 2013 biržel is #3 8

Lietu fest viškų kaLeivaLių ndo rius Pasia iš k in – ry im mūsškiausia as bruoų kuLtūrs os žas m.ko akto renka būti rius tu itė: gyve jautrus ri nimu i (ne)s t a n Prak dar Peg tikos tinės Collgy gug eCtio gen heim n

juLija ekon goyd: omik nuo os ju odų jų ikr ų Lin k

37O.di ena.l t

žurnalas 370

miestas

4p.

„Her­mio“ kvar­ta­las jau gy­ve­na­mas? Pas­lap­t in­gos Gul­binų poil­sia­v ietės sta­ty­bos dar ne­baig­tos, bet vie­nas sta­ty­tojų – Ne­ri­jus Da­gi­lis – sa­vo gy­ ve­namąją vietą nu­ro­do būtent ten, nors tai rek­rea­cinė zo­na. Įsta­ty­mai tur­čiams ne­ga­lio­ja?


2

birželio 6–12, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ru­si­jos die­ną – ir au­to­mo­bi­lių šou Vai­da Ka­lin­kai­tė Sek­ma­die­nį Vin­gio par­ke jau vie­ nuo­lik­tą kar­tą vyks Ru­si­jos die­ na. Šven­tė­je mies­to gy­ven­to­jai ir sve­čiai iš­vys 400 at­li­kė­jų iš įvai­ rių Lie­tu­vos mies­tų, taip pat me­no meist­rų iš Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos.

Ren­gi­nį pra­dės Sta­sio Brun­dzos ret­ro au­to­mo­bi­lių pa­ro­da. Kon­ cer­to puoš­me­na taps Bal­ta­ru­si­jos liau­dies ar­tis­tės Va­len­ti­nos Ga­je­ vos va­do­vau­ja­mo gar­saus Bal­ta­ ru­si­jos vals­ty­bi­nio cho­reog­ra­fi­nio ko­lek­ty­vo „Cho­roš­ki“ kom­po­zi­ci­ jos. Va­ka­rą už­baigs kon­cer­tas, ku­ ria­me pa­si­ro­dys gru­pė iš Ru­si­jos

„Sa­moc­ve­ty“. Gru­pė jau yra kar­ tą sve­čia­vu­sis Lie­tu­vo­je. Ren­gi­nys vyks jau vie­nuo­lik­ tus me­tus. Pra­si­dė­jęs Se­rei­kiš­kių par­ke jis per­si­kė­lė į Vin­gio par­ką, nes, pa­sak Vil­niaus ta­ry­bos na­ rės ir vie­nos ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­ rių Ol­gos Gorš­ko­vos, Se­rei­kiš­kių par­ke ne­beuž­te­ko vie­tos vi­siems no­rin­tiems da­ly­vau­ti. O.Gorš­ko­vos tei­gi­mu, šven­tės tiks­las – su­pa­žin­din­ti mies­tie­ čius ir sos­ti­nės sve­čius su vie­nos iš Lie­tu­vos tau­ti­nių ma­žu­mų kul­ tū­ra. Ren­gi­nio sve­čiai ga­lės ne tik įsi­gy­ti ru­siš­kų su­ve­ny­rų ar kny­gų, bet ir pa­ra­gau­ti tra­di­ci­nių Ru­si­jos vir­tu­vės pa­tie­ka­lų.

Vi­si vė­jai savaitgalį pūs į Tra­kus Vai­da Ka­lin­kai­tė Sa­vait­ga­lį vil­nie­čių pa­mėg­ti Tra­ kai ne­mie­gos. Čia siaus mies­to šven­tė „Tra­kų va­sa­ra 2013“.

Veik­los „Tra­kų va­sa­ro­je“ ras kiek­ vie­nas. Čia pla­nuo­ja­mas ir Gal­ vės eže­ro kar­na­va­las, kny­gų mu­ gė, bu­ria­vi­mo var­žy­bos bei daug ki­tų ren­gi­nių. Šven­tė pra­si­dės penk­ta­die­nį 18 val. Gal­vės eže­ ro kran­ti­nė­je. Or­ga­ni­za­to­rių tei­ gi­mu, mies­tas ne­mie­gos nuo ry­ to iki ry­to. Tra­kų šven­tė ren­gia­ma jau 23-ią kar­tą, per ją iš­kil­min­gai ati­

da­ro­mas va­sa­ros se­zo­nas. Tra­kų ra­jo­no kul­tū­ros rū­mų di­rek­to­rius Da­rius Ned­vec­kis tei­gė, kad ren­ gi­ny­je pri­sta­to­mos vi­sos mies­to ga­li­my­bės ir siū­lo­mos pa­slau­gos. Taip pat bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su siū­lo­mo­mis van­dens pra­mo­go­mis, kul­tū­ri­niu pa­vel­du ir kt. Per šven­tę mies­to gy­ven­to­jus ir sve­čius džiu­gins folk­lo­ro an­samb­ liai iš ša­lių kai­my­nių, vyks de­šim­ ta­sis pu­čia­mų­jų or­kest­ro fes­ti­va­ lis „Ata­ta­ria vamz­džiai“, folk­lo­ro ir ama­tų fes­ti­va­lis „Pro­tė­vių dva­ sia gy­vuo­ja mū­sų šir­dy­se“, su­te­ mus ste­bins jau tra­di­ci­nis la­ze­rių šou, vyks daug ki­tų ren­gi­nių.

Dvi­ra­čiu per neat­ras­tas vie­tas Vai­da Ka­lin­kai­tė Sek­ma­die­nio po­pie­tę dvi­ra­čių en­ tu­zias­tai „Ve­lo-ci­ty“ kvie­čia pra­ leis­ti va­ži­nė­jan­tis po Vil­nių. Kiek­ vie­no mė­ne­sio ant­rą sek­ma­die­nį vi­si no­rin­tys lau­kia­mi Ka­ted­ros aikš­tė­je, kur pra­si­de­da žy­gis „Ve­ lo sos­ti­nė“.

Pir­mą kar­tą praė­ju­siais me­tais ren­gi­nį or­ga­ni­za­vo „Ve­lo-ci­ty“ ir ne pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja „Svei­kas mies­tas“. Vie­nas or­ga­ ni­za­to­rių, Fran­kas Wurf­tas, sa­kė, kad ši idė­ja ki­lo ta­da, kai pa­ste­bė­ jo, jog žmo­nės no­ri va­ži­nė­ti dvi­ra­ čiais, bet bi­jo tai da­ry­ti. „Or­ga­ni­zuo­ja­me žy­gius vi­siems, kad žmo­nės pri­pras­tų prie va­žia­

vi­mo“, – sa­kė jis. Kiek­vie­ną kar­tą žy­gio tra­sa bū­na vis ki­to­kia, žy­giai vyks­ta su po­li­ci­jos pa­ly­da, kad bū­ tų už­tik­rin­tas da­ly­vių sau­gu­mas. „Tai nė­ra var­žy­bos, – at­krei­pė dė­me­sį F.Wurf­tas. – Tai pa­si­va­ži­ nė­ji­mas sek­ma­die­nio po­pie­tę, su­ si­pa­ži­ni­mas su vie­to­mis, ku­rio­se žmo­nės ne vi­sa­da lan­ko­si. Tai va­ žia­vi­mas su drau­gais, nau­ja pa­žin­ tis ir su mies­tu, ir su žmo­nė­mis.“ F.Wurf­tas tei­gė, kad ne­reik­tų iš­ si­gąs­ti blo­go oro, nors ir pri­pa­ži­ no, jog esant pra­stam orui su­si­ ren­ka ma­žiau žy­gio da­ly­vių. „Nė­ra pra­sto oro, yra tik pra­sta ap­ran­ ga“, – sa­kė jis. Šiuo ren­gi­niu sie­kia­ma pa­ro­dy­ ti, kad va­žiuo­jant dvi­ra­čiu ga­li­ma jaus­tis sau­giai.

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Idė­jų kam­ ba­ry­je me­ras Artūras Zuo­kas pri­sta­tė pro­jek­tą „Do­va­na Vil­niui“. Pa­sak sos­ ti­nės va­do­vo, ka­dan­gi Vil­nius šiuo me­ tu nė­ra fi­nan­siš­kai pa­jė­gus, ieš­ko­ma rė­mė­jų, ku­rie pa­dė­tų pa­puoš­ti mies­tą. „Do­va­na Vil­niui“ – tai se­nas pro­jek­tas, ku­rį ban­do­ma at­gai­vin­ti. Vil­niaus gy­ven­ to­jai ga­lės pa­si­rink­ti, pa­vyz­džiui, ku­rio­je mies­to vie­to­je no­ri ma­ty­ti nau­ją fon­ta­ ną. Jau su­kur­ta elekt­ro­ni­nė sis­te­ma, prie ku­rios pri­si­jun­gę gy­ven­to­jai ga­lės su­si­ pa­žin­ti su siū­lo­mais do­va­nų pa­ke­tais ir už juos bal­suo­ti. Prie šios sis­te­mos gy­ ven­to­jai ga­li pri­si­jung­ti per Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to pus­la­pį.

Maž­daug prieš me­ tus Vil­niaus mies­to ta­ry­ba svars­tė dėl An­ta­kal­nio li­go­ni­ nės li­ki­mo: ati­duo­ti į pri­va­taus vers­lo ran­kas ar ne. Ta­da to­kiam siū­ly­mui ne­ pri­tar­ta, ta­čiau da­ bar ir vėl įvy­ko kon­ kur­sas dėl ga­li­my­ bių stu­di­jos.

„„Pa­tir­tis: pla­nai iš­nuo­mo­ti An­ta­kal­nio

ba tam ne­pri­ta­rė. 

Li­go­ni­nė – vėl a Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Kra­to­si at­sa­ko­my­bės

Vil­niaus mies­to kli­ni­ki­nės li­go­ni­ nės, ku­riai pri­klau­so An­ta­kal­nio li­ go­ni­nė, di­rek­to­rius Hen­ri­kas Ule­vi­ čius iš pra­džių at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti, ko­kios sta­di­jos šiuo me­tu yra sa­vi­ val­dy­bės pa­skelb­tas li­go­ni­nės ga­li­ my­bių stu­di­jos kon­kur­sas, ir pa­ta­ rė kreip­tis į mies­to val­džią. „Taip, da­bar vyk­do­mas ga­li­my­ bių stu­di­jos kon­kur­sas. Gal te­gul pa­ko­men­tuo­ja sa­vi­val­dy­bė šią si­ tua­ci­ją, aš ne­ga­liu nie­ko ko­men­ tuo­ti“, – „Vil­niaus die­nai“ tvir­ti­ no H.Ule­vi­čius. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bė taip pat kra­ tė­si at­sa­ko­my­bės už kon­kur­są ir tei­gė, kad tik H.Ule­vi­čius ži­no, kas ir kaip šiuo me­tu vyks­ta. Pa­sak jų, vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­są or­ga­ni­ za­vo pa­ti Vil­niaus mies­to kli­ni­ki­ nė li­go­ni­nė. „Kon­kur­sas jau bu­vo pa­skelb­tas ir jau yra ga­li­my­bių stu­di­jos nu­ga­ lė­to­jas. H.Ule­vi­čius ko­men­tuo­ti gal ir ne­no­ri, ta­čiau pa­tį kon­kur­są pa­ ruo­šė ir pa­skel­bė jis, tad vi­są in­for­ ma­ci­ją ir val­do pa­ts“, – tei­gė vi­ce­ me­ras Jo­nas Pins­kus, ku­ris ku­ruo­ja svei­ka­tos ap­sau­gos sri­tį. Pri­rem­tas prie sie­nos kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės di­rek­to­rius ga­lų ga­le at­ sklei­dė, kad jau aiš­kus šio kon­kur­ so nu­ga­lė­to­jas. „Na, taip. Sa­vi­val­dy­bė pri­ver­tė ma­ne tai pa­da­ry­ti. Ta­čiau spe­cia­ liai tam su­da­ry­tos ko­mi­si­jos pre­

ro­ga­ty­va yra skelb­ti nu­ga­lė­to­ją, nes aš tu­riu įsi­pa­rei­go­ji­mą neatsk­leis­ti in­for­ma­ci­jos, – ti­ki­no H.Ule­vi­čius. – Ma­ne in­for­ma­vo, kad su­tar­tis dar ne­pa­si­ra­šy­ta ir lai­mė­to­jas dar ga­ li ne­su­tik­ti jos pa­si­ra­šy­ti. Jei­gu lai­ mė­to­jui tas pro­jek­tas tiks, jį ta­da ir bus ga­li­ma pa­skelb­ti lai­mė­to­ju. Jei­gu kar­tais jis ne­su­tiks pa­si­ra­šy­ ti, tu­rė­si­me pa­si­ra­šy­ti su ant­ruo­ju ir taip to­liau. Per kiek die­nų vis­kas bus su­de­rin­ta – ne­ži­nau. Šią sa­vai­ tę tik­rai ne­pas­kelb­si­me.“

Jo­nas Pins­kus:

Ga­li­my­bių stu­di­ja ir bu­vo už­sa­ky­ta tam, kad la­bai tiks­liai ir aiš­kiai su­dė­lio­tų tei­ gia­mus ir nei­gia­mus da­ly­kus.

Vis­ką nu­lems stu­di­ja

Li­go­ni­nės di­rek­to­rius taip pat pa­ mi­nė­jo, kad tik at­li­kus ga­li­my­bių stu­di­ją bus ap­si­spręs­ta, ką to­liau da­ry­ti su An­ta­kal­nio li­go­ni­ne. „Ši stu­di­ja ir pa­ro­dys, ar ga­li­ ma iš­nuo­mo­ti li­go­ni­nę, ar ne. Gal­ būt ga­li­my­bių stu­di­ja pa­sa­kys, kad nuo­ma pri­va­tiems as­me­nims net ne­ga­li­ma, – tu­ri bū­ti rim­tas do­ ku­men­tas, su­de­rin­tas su vi­so­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­ja, taip pat Fi­nan­sų

2013 05 30 2013 06 05

Ket­vir­ta­die­nis

Šeš­ta­die­nis Vil­n iaus sa­v i­val­d y­b ės pro­j ek­t as „E. mies­tas“ lai­mė­jo na­cio­na­li­nę „World Sum­mit Award“ at­ran­ką e. val­džios ka­ te­go­ri­jo­je. Vil­niaus pro­jek­tas „E. mies­ tas“ pri­pa­žin­tas ge­riau­siu Lie­tu­vo­je ir įgy­ja tei­sę rung­ty­niau­ti tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se su dau­giau nei 160-ies ša­lių pro­jek­tais. „Džiau­giuo­si, kad mū­sų dve­jų me­tų dar­bo re­zul­ta­tai taip pui­kiai įver­tin­ ti tiek šia­me kon­kur­se, tiek mies­tie­ čių. E. mies­to tei­kia­mais pra­na­šu­mais nau­do­ja­si vis dau­giau vil­nie­čių“, – sa­ kė pro­jek­tą ku­ruo­jan­ti Vil­niaus mies­ to ta­ry­bos na­rė Ind­rė Ja­kai­ty­tė (kai­ rė­je).

Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną apie 2 tūkst. jau­nuo­lių da­ly­va­vo šo­kio šven­tė­je „Šo­kis mus jun­gia“. Nuo Vin­co Ku­dir­kos aikš­tės mo­ki­nių, stu­den­tų ir ki­tų ak­ty­vių pi­lie­čių ko­lo­na pa­ju­dė­jo link Ka­ted­ros aikš­ tės. Tuo me­tu pra­si­dė­jęs lie­tus ne­sut­ruk­ dė jau­ni­mui su­šok­ti bend­ro šo­kio. Šven­


3

birŞelio 6–12, 2013

miestas

11p.

NetikÄ—tu naujojo „Litexpo“ vadovo sprendimu perleisti 4 mln. vertÄ—s konkursÄ… kitai ÄŻmonei susidomÄ—jo ir Seimas.



TODÄ–L, KAD ESU VILNIETIS

1\cN[\`]_R[bZR_Na\_VNZ` ?RPR]aú b_[NYN` @NYQNV[Vú =R_TNYە QÛ baÛ`

=_R[b ZR

_Na\`

aVZXĂ›[$R`Vb9Va

NXPVWN

!Z 

=_R[bZR_b\WN[a!Zb %!9a

1NbTVNbV[S\_ZNPVW\`]

Vil­ne­lė­je lenk­ty­niaus an­Ä?iu­kai Vai­da Ka­lin­kai­tÄ—

o li­go­ni­nÄ™ pri­va­Ä?iam vers­lui per­nai su­kė­lÄ— aud­rin­gÄ… reak­ci­jÄ… ir Vil­niaus ta­ry­



To­mo Luk­ťio / BFL nuo­tr.

ant pre­kys­ta­lio? mi­nis­te­ri­ja, o po to jau dar kar­tÄ… sprÄ™s ta­ry­ba“, – si­tua­ci­jÄ… api­bō­ di­no H.Ule­vi­Ä?ius. Jis taip pat tvir­ti­no, kad jei li­go­ ni­nÄ— pa­tek­tĹł ÄŻ pri­va­ti­nin­kĹł ran­kas, vis­kas pri­klau­sy­tĹł nuo to, pa­gal ko­ kÄŻ mo­de­lÄŻ jie vis­kÄ… val­dy­tĹł, ir neaiť­ ku, pa­cien­tĹł in­te­re­sai nu­ken­tė­tĹł ar ne: „Jei ÄŻmo­nÄ— vyk­dy­tĹł veik­lÄ… nie­ ko per daug ne­keis­da­ma ir gy­dy­ tĹł tuos pa­Ä?ius pa­cien­tus, ma­nau, nie­kas ne­nu­ken­tė­tĹł. Ta­Ä?iau jei pa­ keis­tĹł kÄ… nors sau nau­din­ga link­me, at­si­sa­ky­tĹł, pa­vyz­dĹžiui, tam tik­rĹł vi­daus or­ga­nĹł li­gĹł, ÄŻvai­riĹł te­ra­pi­ niĹł li­gĹł gy­dy­mo, bō­tĹł pro­ble­mĹł – jau da­bar mes jau­Ä?ia­me ĹĄiĹł pa­slau­ gĹł trō­ku­mÄ… Vil­niaus mies­te.“ H.Ule­vi­Ä?ius pri­dō­rÄ—, kad ĹĄiuo me­tu yra ir spe­cia­li Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jos su­da­ry­ta ko­ mi­si­ja, ku­ri tu­ri nu­sprÄ™s­ti, kÄ… da­ ry­ti su vie­tĹł vi­daus or­ga­nĹł li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams trō­ku­mu. Ra­gi­na ne­bi­jo­ti

Vi­ce­me­ro J.Pins­kaus tei­gi­mu, ini­ cia­ty­vÄ… dÄ—l ga­li­my­biĹł stu­di­jos pa­ ro­dÄ— pa­ts me­ras Ar­tō­ras Zuo­kas, ta­Ä?iau ga­li­my­biĹł stu­di­ja dar ne­reiť­ kia, kad li­go­ni­nÄ— bus nuo­mo­ja­ma. Pap­ra­ťy­tas iť­sa­ky­ti nuo­mo­nÄ™, ko­dÄ—l praei­tais me­tais ne­pa­vy­ko suor­ga­ni­zuo­ti li­go­ni­nÄ—s An­ta­kal­ nio fi­lia­lo nuo­mos vie­ťo­jo kon­kur­ so ir ta­ry­ba tam ne­pri­ta­rÄ—, J.Pins­kus ko­men­ta­vo: „Ta idė­ja, ma­no gal­va, bu­vo vi­sai ne­blo­ga, bet su­si­dō­rÄ— su daug ÄŻvai­riĹł pa­si­prie­ťi­ni­mĹł ir min­ Ä?iĹł. Ga­li­my­biĹł stu­di­ja ir bu­vo uŞ­sa­

ky­ta tam, kad la­bai tiks­liai ir aiť­kiai su­dė­lio­tĹł tei­gia­mus ir nei­gia­mus da­ly­kus. AĹĄ ir­gi lau­kiu re­zul­ta­tĹł, kad ga­lė­Ä?iau juos per­skai­ty­ti.“ Po­li­ti­kas tei­gÄ—, kad li­go­ni­niĹł tink­lÄ… Vil­niaus mies­te bō­ti­na op­ti­mi­zuo­ti ir ĹĄiuo me­tu apie tai daug kal­ba­ma. Kaip pa­vyz­dÄŻ jis nu­ro­dÄ— Sa­pie­ gos li­go­ni­nÄ—s (nuo 2013 m. li­go­ ni­nÄ— va­di­na­si Ĺ v. Ro­ko) pri­jun­gi­ mÄ… prie Vil­niaus mies­to kli­ni­ki­nÄ—s li­go­ni­nÄ—s, ku­ris iĹĄ pra­dĹžiĹł su­kė­lÄ— la­bai daug dis­ku­si­jĹł, ta­Ä?iau da­bar prie ĹĄio klau­si­mo ne­grįŞ­ta­ma, nes vi­sas pro­jek­tas la­bai gra­Şiai pa­si­ bai­gÄ—. Sa­pie­gos li­go­ni­nė­je dir­ban­ tys Ĺžmo­nÄ—s ne­ga­vo at­ly­gi­ni­mĹł bent po pu­sÄ™ me­tĹł, o da­bar esÄ… klau­si­ mas jau be­veik iť­sprÄ™s­tas. „Bet ko­kiu at­ve­ju mō­sĹł prio­ri­ te­tas yra op­ti­mi­zuo­ti po­lik­li­ni­kĹł ir li­go­ni­niĹł dar­bÄ… taip, kad pa­cien­ tams su­kur­tu­me ge­res­nÄ™ pa­slau­gĹł ko­ky­bÄ™, kad ne­rei­kė­tĹł lauk­ti ei­ lė­se, pa­slau­gĹł bō­tĹł dau­giau, o jĹł priei­na­mu­mas – ge­res­nis“, – ti­ki­ no J.Pins­kus. Sa­vi­val­dy­bÄ—s Eko­no­mi­kos ir in­ ves­ti­ci­jĹł de­par­ta­men­to In­ves­ti­ci­ niĹł pro­jek­tĹł sky­riaus ve­dė­ja Ra­sa Ci­buls­kie­nÄ— pa­brė­Şė, kad An­ta­kal­ nio li­go­ni­nÄ—s nie­ka­da ne­bu­vo pla­ nuo­ta ir ĹĄiuo me­tu taip pat ne­pla­ nuo­ja­ma pri­va­ti­zuo­ti. Jos tei­gi­mu, pa­sta­tas ir to­liau iť­liks Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bÄ—s nuo­sa­vy­bÄ—, kal­ba­ma tik apie vie­ťo­jo ir pri­va­Ä?io­jo su­bjek­tĹł bend­ra­dar­bia­vi­mÄ… sie­kiant pa­ge­ rin­ti tei­kia­mĹł pa­slau­gĹł ko­ky­bÄ™ bei ska­tin­ti svei­ka­tos tu­riz­mÄ….

Sek­ma­die­nÄŻ Vil­ne­lė­je vyks jau tra­di­ci­nÄ—s an­Ä?iu­kĹł lenk­ty­nÄ—s. Tai Vil­niaus „Ro­ta­ract klu­bo“ or­ ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys. Da­ly­vau­ ti ga­li kiek­vie­nas, ÄŻsi­gi­jÄ™s bi­lie­tÄ… – gu­mi­nÄŻ an­Ä?iu­kÄ…. Su­rink­tos lė­ťos bus skir­tos so­cia­li­niams pro­jek­ tams vyk­dy­ti.

Idė­ja reng­ti an­Ä?iu­kĹł lenk­ty­nes bu­ vo pa­si­sko­lin­ta iĹĄ uŞ­sie­nio. JÄ… pa­ siō­lÄ— gru­pÄ— ame­ri­kie­Ä?iĹł iĹĄ „Group Stu­dent Ex­chan­ge“ pro­gra­mos. Tra­di­ci­ja pri­gi­jo, ta­Ä?iau pro­jek­to koor­di­na­to­rÄ— Vai­va Pet­ke­vi­Ä?iō­tÄ— pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je tai ne­su­ lau­kia to­kio dė­me­sio kaip uŞ­sie­ ny­je. Ren­gi­nys or­ga­ni­zuo­ja­mas jau de­vin­tÄ… kar­tÄ….Ĺ ie­met ĹĄven­tÄ—s sve­Ä?iĹł sek­ma­die­nÄŻ 11 val. Bel­mon­

Vil­niaus pub­li­kai kon­cer­tÄ… su­ren­ gÄ— pir­mÄ… kar­tÄ… mō­sĹł ĹĄa­ly­ je vie­ťė­ju­si vi­sÄ… pa­sau­lÄŻ stip­riu ir sa­vi­tu vo­ka­ lu uŞ­ka­ria­vu­si ame­ri­ kie­tÄ— La­na Del Rey. IĹĄs­kir­ti­nÄŻ bal­sÄ… tu­ rin­ti dai­ni­nin­kÄ—, hi­ tĹł „Vi­deo Ga­mes“, „Blue Jeans“, „Born to Die“ at­li­kė­ja, ku­ rios tik­ra­s is var­d as Eli­za­beth Grant, ĹĄvie­ sĹł nu­tvieks­to­je ir de­ko­ ra­ci­jo­mis puoť­to­je sce­no­je pa­si­ro­dÄ— vil­kė­da­ma trum­pÄ… Ĺža­liÄ…

ti sa­vi­mi, siek­ti tiks­lĹł, bō­ti at­ kak­lius.“ Pa­sak V.Pet­ke­vi­Ä?iō­tÄ—s, pu­sÄ— kla­ sÄ—s vai­kĹł yra iĹĄ so­cia­li­nÄ—s ri­zi­kos ĹĄei­mĹł ir ne­daug sau ga­li leis­ti. An­Ä?iu­kĹł lenk­ty­nė­mis sie­kia­ma tÄ™s­ti to­les­nÄ™ so­cia­li­niĹł pro­jek­tĹł veik­lÄ….

Aikť­tÄ™ gai­vins mui­lo bur­bu­lais Vai­da Ka­lin­kai­tÄ— Pir­ma­die­nÄŻ, bir­Şe­lio 10 d., 18.30 val. ant­rÄ… kar­tÄ… ĹĄiais me­tais Lu­ kiť­kiĹł aikť­tė­je skrai­dys mui­lo bur­bu­lai. Tai mies­tie­Ä?iĹł ini­cia­ty­ va „Bur­bu­lia­to­rius“, ku­ri ren­gia­ ma ÄŻvai­riuo­se Lie­tu­vos ir pa­sau­ lio mies­tuo­se tuo pa­Ä?iu me­tu.

„Bur­bu­lia­to­rius“ vyks­ta jau penk­ tÄ… se­zo­nÄ…. Ini­cia­ty­vos or­ga­ni­za­to­ riai – kō­ry­bi­nÄ— gru­pÄ— „Lai­mi­kis. lt“. Je­ka­te­ri­na Lav­ri­nec, idė­jos su­ma­ny­to­ja, sa­kÄ—, kad „Bur­bu­ lia­to­rius“ yra at­vi­ras pa­siō­ly­mas mies­tie­Ä?iams plė­to­ti ne­ko­mer­ ci­nius lais­va­lai­kio sce­na­ri­jus to­ se vie­ťo­sio­se erd­vė­se, ku­rios yra pri­mirť­tos. DÄ—l ĹĄios prie­Şas­ties Vil­niu­je bu­vo pa­si­rink­ta Lu­kiť­kiĹł aikť­tÄ—. Or­ga­ni­za­to­rÄ—s tei­gi­mu, tai pa­mirť­ta, nors Ĺža­lia ir nuo­la­tos sau­lÄ—s uŞ­lie­ta vie­ta.

Ant­ra­die­nis tÄ—s or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad ĹĄis ĹĄo­kis bus uŞ­fik­suo­tas Lie­tu­vos re­kor­dĹł kny­go­je kaip ma­siť­kiau­sias. Po ĹĄo­kio kon­cer­ta­vo Vy­tau­ tas Ma­tu­zas su Pa­ne­vė­Şio cho­ru, gru­pÄ—s „Tau­ti­nis bran­das“, „LiĹŤd­ni sli­bi­nai“, „Mo­ vo“, at­li­kė­jai Ber­ta Ti­mins­kai­tÄ—, Gab­rie­lius Va­ge­lis, Vi­lius Ale­sius iĹĄ gru­pÄ—s „Skamp“.

to pra­mo­gĹł par­ke lau­kia kon­cer­ tas, ÄŻvai­rios ak­ci­jos ir, Ĺži­no­ma, an­ Ä?iu­kĹł lenk­ty­nÄ—s. „Tai ĹĄei­mos ĹĄven­tÄ—, nes bus ren­ gi­niĹł, skir­tĹł vi­siems – nuo pa­Ä?iĹł ma­Şiau­siĹł iki di­dĹžiau­siĹłâ€œ, – sa­kÄ— V.Pet­ke­vi­Ä?iō­tÄ—. Per ren­gi­nÄŻ su­rink­ti pi­ni­gai bus skir­ti vie­nai Gri­giť­kiĹł „Švie­sos“ gim­na­zi­jos kla­sei. „Se­niau dir­bo­ me su vai­kĹł na­mais, bet jau ant­ ri me­tai dir­ba­me su vie­na Gri­giť­ kiĹł „Švie­sos“ gim­na­zi­jos kla­se, – kal­bė­jo V.Pet­ke­vi­Ä?iō­tÄ—. – Ma­ to­me, kad tÄ™s­ti­nis pro­jek­tas vai­ kams pa­de­da. Vyk­do­mi ir mo­ky­ mai su psi­cho­lo­gĹł pa­gal­ba. Kar­tu mes ir pa­tys bend­rau­ja­me su vai­ kais. Su­rink­ti pi­ni­gė­liai jiems ir ati­ten­ka. Jiems ne tik rengia­ me eks­kur­si­jas ar pra­mo­gas, bet ir ska­ti­na­me to­bu­lė­ti, pa­si­ti­kė­

Pir­mie­ji „Bur­bu­lia­to­riai“ pra­si­ dė­jo nuo to, kas da­bar ta­po ren­ gi­nio ak­cen­tu, – mil­Şi­niť­kĹł mui­ lo bur­bu­lĹł, dar va­di­na­mĹł „vė­jo pa­ka­vi­mu“. Ĺ ian­dien ÄŻ „Bur­bu­ lia­to­rius“ su­si­ren­ka vis dau­giau Ĺžmo­niĹł ir daŞ­nai tai tam­pa ne tik bur­bu­lĹł pō­ti­mu, bet ir iť­ky­la, gat­ vÄ—s mu­zi­kan­tĹł pa­si­ro­dy­mu ar ki­ tu ren­gi­niu. J.Lav­ri­nec dĹžiau­gė­si, kad tiks­las at­gai­vin­ti mies­to erd­ves bu­vo pa­ siek­tas jau po tre­Ä?io­jo se­zo­no. Da­ bar kiek­vie­nais me­tais pri­si­jun­ gia vis dau­giau Lie­tu­vos mies­tĹł ir mies­te­liĹł, ku­riuo­se „Bur­bu­lia­ to­riĹłâ€œ or­ga­ni­zuo­ja pa­tys Ĺžmo­nÄ—s, jie pa­si­ren­ka no­ri­mas vie­tas. Ta­ Ä?iau J.Lav­ri­nec pa­brė­Şė, kad erd­ vÄ—s gy­vy­bin­gu­mas la­bai tra­pus, – pa­pras­ta re­konst­ruk­ci­ja ga­li pa­ vers­ti erd­vÄ™ ne­lan­ko­ma Ĺžmo­niĹł. Tai daŞ­nai nu­tin­ka ta­da, kai Ĺža­ lio­ji erd­vÄ— ur­ba­ni­zuo­ja­ma. Ji ne­tgi

Tre­Ä?ia­die­nis su­kne­lÄ™. At­li­ku­si pir­mÄ… dai­nÄ… ji ta­rÄ—: „Die­ve, ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, kad Ä?ia tiek daug Ĺžmo­niĹł. La­ bai ge­ra Ä?ia bō­ti. AÄ?iĹŤ jums, kad atė­jo­te.“ Ame­ ri­k ie­Ä? iĹł dai­n i­ nin­k Ä— per vi­ sÄ… kon­c er­t Ä… dĹžiau­g ė­s i pui­ kia at­mos­fe­ra, o pub­li­ka ťė­lo ova­ci­ jo­mis ĹĄlo­vin­da­ma sa­ vo die­vai­tÄ™ ir kar­tu su ja dai­na­vo.

Nors Vil­niaus mies­to ta­ry­ba nu­spren­ dÄ—, kad sa­vi­val­dy­bÄ—s bend­ro­vei Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jai lei­dĹžia­ma im­ti pa­ sko­lÄ… ÄŻvai­riems ran­gos dar­bams at­lik­ti, da­liai jĹł pi­ni­gai pa­nau­do­ti ne­bus. Vie­ nas ob­jek­tĹł, ku­riam tu­rė­jo bō­ti skir­ti pi­ni­gai, – po­Şe­mi­nÄ— au­to­mo­bi­liĹł sto­vė­ ji­mo aikť­te­lÄ— J.Le­le­ve­lio ir A.Vie­nuo­lio gat­viĹł san­dō­ro­je. Tre­Ä?ia­die­nÄŻ ta­ry­bos po­sė­dy­je paaiť­kė­ jo, kad pro­jek­tas, pla­nuo­ja­mas dar nuo 2011 m., kol kas vyk­do­mas ne­bus. Per po­sė­dÄŻ bu­vo nu­sprÄ™s­ta, kad pro­ jek­tas ga­na ri­zi­kin­gas, o jo ver­tÄ— – ga­ na di­de­lÄ—. Ta­ry­ba ma­no, kad ĹĄiuo me­ tu yra ir svar­bes­niĹł pro­jek­tĹł.

pa­ste­bė­jo, kad ki­tuo­se mies­tuo­se „Bur­bu­lia­to­riaus“ ini­cia­ty­va kar­ tais ne­pri­gy­ja dÄ—l to, jog pa­si­ren­ ka­ma erd­vÄ—, ku­ri jau bu­vo ne­se­ niai re­konst­ruo­ta. Tie, ku­rie ne­spÄ—s „uŞ­bur­bu­liuo­ ti“ Lu­kiť­kiĹł aikť­tÄ—s, ga­lÄ—s tai pa­ da­ry­ti ki­tÄ… kar­tÄ…. Ren­gi­nys vyks­ta kas ant­rÄ… pir­ma­die­nÄŻ iki pat rug­ sė­jo pra­dĹžios.


4

birželio 6–12, 2013

miestas

Gul­bi­nų kvar­ta­lo afe­ra

Gul­bi­nų poil­sia­vie­tės sta­ty­bos dar ne­baig­ tos. Pas­ta­tai dar nea­ti­duo­ti ver­tin­ti. Ta­ čiau vie­nas sta­ty­to­jų – bu­vęs bend­ro­vės „Her­mis Ca­pi­tal“ va­do­vas Ne­ri­jus Da­gi­lis – sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą nu­ro­do bū­tent šiuo ad­re­su – Gul­bi­nų g. 75 / 14. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ofi­cia­li in­for­ma­ci­ja

Prieš po­rą me­tų N.Da­gi­lis pa­nei­gė vi­sas kal­bas, esą gre­ta vaiz­din­go Gul­bi­nų eže­ro dygs­tan­čio­je iš­skir­ ti­nių na­mų poil­sia­vie­tė­je vie­ną jų sta­to­si sau. Kaip ta­da tvir­ti­no bu­ vęs „Her­mis Ca­pi­tal“ va­do­vas, šio­ je vie­to­je sta­to­mas poil­si­nių na­mų komp­lek­sas, kaip ir nu­ro­dy­ta de­ta­ lia­ja­me pla­ne. Tik štai vie­nas niuan­sas: ar ga­li­ ma gy­ven­ti vie­to­je, ku­rio­je dar ne­ baig­ti sta­ty­bų dar­bai, na­mai nea­ti­ duo­ti ver­tin­ti Vals­ty­bi­nei te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jai, juo­lab vie­to­je, ku­ri pri­pa­žin­ta rek­ rea­ci­ne zo­na, o gy­ve­na­mo­sios pa­ skir­ties pa­sta­tai ten ne­ga­li­mi? Šių me­tų ba­lan­džio 8 d. ak­ci­nės bend­ ro­vės „IN­TER RAO Lie­tu­va“ tink­ la­la­py­je pa­skelb­to do­ku­men­to „Pra­ne­ši­mas apie ei­li­nio vi­suo­ti­ nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo su­šau­ ki­mą“ skil­ty­je, kur siū­lo­ma iš­rink­ ti du bend­ro­vės ste­bė­to­jų ta­ry­bos na­rius, mi­ni­ma N.Da­gi­lio pa­var­ dė. Nu­ro­dy­tas jo as­mens ko­das ir juo­du ant bal­to pa­ra­šy­ta jo gy­ve­ na­mo­ji vie­ta – Gul­bi­nų g. 75 / 14, Vil­nius. Bend­ro­vės „IN­TER RAO Lie­ tu­va“ vie­šų­jų ry­šių va­do­vas Ja­ce­ kas Ja­nas Ko­ma­ras pa­tvir­ti­no, kad N.Da­gi­lis ta­po ste­bė­to­jų ta­ry­bos na­riu nuo 2013 m. ba­lan­džio 30 d. vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­ mo tos pa­čios die­nos spren­di­mu. O mi­ni­mas pra­ne­ši­mas, J.J.Ko­ma­ ro tei­gi­mu, yra ofi­cia­lus do­ku­men­ tas, pla­ti­na­mas per Var­šu­vos ak­ci­jų bir­žos in­for­ma­ci­nę ES­PI sis­te­mą. To­kiuo­se do­ku­men­tuo­se pa­tei­kia­ ma in­for­ma­ci­ja yra ofi­cia­li. Pats N.Da­gi­lis šios in­for­ma­ci­ jos nei pa­tvir­ti­no, nei pa­nei­gė, nes vos iš­gir­dęs pra­šy­mą pa­tiks­lin­ti, ar tik­rai prie Gul­bi­nų eže­ro sta­to­ma poil­sia­vie­tė, o ne pri­va­čių na­mų kvar­ta­las, jis į kal­bas ne­si­lei­do. „Ži­not, ką aš jums pa­sa­ky­siu, kiek ži­nau, ten vi­sos sta­ty­bos pa­ gal lei­di­mą ir pa­gal de­ta­lų­jį vyks­ta, o dau­giau pra­šy­čiau ne­bes­kam­bin­ ti. Vi­so ge­ro“, – kiek ner­vin­gu bal­ su sa­kė N.Da­gi­lis ir pa­dė­jo ra­ge­lį. Tik­rų­jų ak­ci­nin­kų ne­pa­žįs­ta

Šio­je is­to­ri­jo­je iš­ties daug ne­ži­no­ mų­jų. Apie Gul­bi­nų – kaip bū­si­ mą tur­čių – kvar­ta­lą kal­bos sos­ti­ nė­je sklan­do jau ke­le­tą me­tų. Ten vyks­tan­čias sta­ty­bas tei­gė aky­lai ste­bin­ti taip pat Pa­vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­nių par­kų di­rek­ci­jos va­do­vė Vi­da Pe­tiu­ko­nie­nė.

Pak­laus­ta, ar ga­li bū­ti, kad ten jau gy­ve­na­ma, nes vie­nas sta­ty­to­ jų sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą nu­ro­do bū­tent šiuo ad­re­su, di­rek­to­rė tei­ gė nie­ko apie tai ne­ži­nan­ti ir aiš­ki­ no, jog tai neį­ma­no­ma. „Sun­ku tuo pa­ti­kė­ti. Pas­ta­ tai dar nea­ti­duo­ti ver­tin­ti, sta­ty­ bos ne­baig­tos. Tai reiš­kia, kad net nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tuo­se ne­ga­li bū­ti įra­šo apie dek­la­ruo­tą gy­ve­na­ mą­ją vie­tą. Čia šiaip pa­mąs­ty­mas kaip žmo­gaus. O ki­tas da­ly­kas, gal jums ir sun­ku pa­ti­kė­ti, bet nė vie­ no tik­ro­jo sa­vi­nin­ko, tik­ro­jo ak­ci­ nin­ko net ne­su aky­se ma­čiu­si per ši­tiek me­tų, kiek čia dir­bu ir kiek vyks­ta čia ši­tie įtemp­ti pro­ce­sai“, – ti­ki­no par­kų di­rek­ci­jos va­do­vė. Ži­no­mos pa­var­dės – ne­ži­no­mos

Ji pa­sa­ko­jo, kad tie­sio­giai bend­ rau­ja tik su sta­ty­bų pro­jek­tų va­do­ vu ar­chi­tek­tu Gin­tu Ba­ra­naus­ku, o su sta­ty­bas vyk­dan­čios įmo­nės „Gul­bi­nų tu­riz­mas“ va­do­vau­jan­ čiais as­me­ni­mis su­si­siek­ti esą ne­ pa­vyks­ta jau ke­le­tą sa­vai­čių. „Skam­bi­nu nu­ro­dy­tu bend­ruo­ ju te­le­fo­nu, pra­šiau sek­re­to­rės su­ jung­ti su va­do­vu, ne­su­jun­gė, esu jai pa­li­ku­si sa­vo mo­bi­lio­jo nu­me­rį, nie­kas ne­pers­kam­bi­no. Ga­lų ga­le ka­da nors jau rei­kia su sa­vi­nin­kais kal­bė­tis. Mū­sų, kaip par­ko di­rek­ci­ jos, tiks­las – jau iš anks­to šne­kė­tis su tik­rai­siais sa­vi­nin­kais, o ne su ar­chi­tek­tais, ka­da bus baig­tos sta­ ty­bos, ku­rie pa­sta­tai pir­mie­ji pra­ dės priim­ti lan­ky­to­jus“, – aiš­ki­no V.Pe­tiu­ko­nie­nė. Esą tai ži­no­ti bū­ti­na ir dėl to, kad su poil­sia­vie­te su­si­ju­sią in­for­ ma­ci­ją di­rek­ci­ja ga­lė­tų skelb­ti sa­vo tink­la­la­py­je. Be­je, sun­ku pa­ti­kė­ti, kad di­rek­to­rė dar ne­tu­ri sta­ty­bas prie Gul­bi­nų eže­ro vyk­dan­čių as­ me­nų kon­tak­ti­nių duo­me­nų. „Man, sa­ky­čiau, šiek tiek ap­mau­ du, aš jo­kių kon­tak­ti­nių duo­me­nų, iš­sky­rus ar­chi­tek­to ir žmo­gaus, at­sa­kin­go už sta­ty­bų vyk­dy­mą, iki šiol ne­tu­riu. Su­si­siek­ti rei­kia, kad ga­lė­tu­me pra­dė­ti šne­kė­ti apie ob­ jek­to – kaip rek­rea­ci­nės pa­skir­ties – lan­ky­mą. Jūs mi­ni­te du as­me­ nis, aš jų net ne­ži­nau“, – iš­gir­du­si N.Da­gi­lio ir poil­sia­vie­tę sta­tan­čios įmo­nės „Gul­bi­nų tu­riz­mas“ va­do­ vo Ti­to Se­rei­kos pa­var­des tei­gė Re­ gio­ni­nių par­kų di­rek­ci­jos va­do­vė. Poil­siau­ti – jau ki­tą­met?

V.Pe­tiu­ko­nie­nės tei­gi­mu, jau atė­jo lai­kas, kai rei­kia pra­dė­ti in­for­muo­ ti vi­suo­me­nę, esą jai pa­čiai rū­pi tie pa­tys klau­si­mai, kaip ir žur­na­lis­ tams, o slėp­ti ji tei­gė ne­tu­rin­ti ką.

„„Spra­gos: ap­lai­di ar­ba kaip tik la­bai ap­gal­vo­tai su­kur­ta įsta­ty­mi­nė ba­zė rek­rea­ci­nė­je zo­no­je lei­džia iš­dyg­ti gy­ve

Pa­sak pa­šne­ko­vės, ob­jek­to sta­ ty­bos jau ei­na į pa­bai­gą. Kaip pa­ tvir­ti­no ar­chi­tek­tas G.Ba­ra­naus­ kas, pir­mie­ji pen­ki ar še­ši sta­to­mos poil­sia­vie­tės pa­sta­tai jau baig­ti ir pa­ruoš­ti ati­duo­ti ver­tin­ti.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Tai yra ga­li­my­bė pri­ si­den­giant rek­rea­ci­ ne pa­skir­ti­mi sta­ty­ti gy­ve­na­muo­sius na­ mus ir gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lus. „Ant­ras sta­ty­bos lei­di­mas bu­ vo iš­duo­tas ad­mi­nist­ra­ci­niam pa­ sta­tui-poil­si­nei. Jis jau pa­sta­ty­tas. Ka­dan­gi vyks­ta sta­ty­bos, pa­sta­tas kaip ir eksp­loa­tuo­ja­mas. Pa­reng­ta do­ku­men­ta­ci­ja ati­duo­ti jį ver­tin­ti, – pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tas ir pri­dū­rė: – Try­li­kos poil­sio na­mų do­ku­men­ ta­ci­ja ruo­šia­ma. Pir­mo eta­po pen­ki ar še­ši na­mai jau pa­ruoš­ti ati­duo­ ti ver­tin­ti.“ Ka­da bus baig­ti vi­si sta­ti­niai, tiks­liai tei­gė ne­ži­nan­tis ir pa­ts poil­ sia­vie­tę sta­tan­čios įmo­nės „Gul­bi­ nų tu­riz­mas“ va­do­vas T.Se­rei­ka. „Poil­siau­ti kai ku­riuo­se poil­si­ niuo­se na­muo­se bus ga­li­ma jau ki­ tais me­tais“, – ža­dė­jo T.Se­rei­ka. Pak­laus­tas, ką ten kaip auk­so ga­ba­lą sau­go ne pa­tys ma­lo­niau­

si ap­sau­gos dar­buo­to­jai, „Gul­bi­nų tu­riz­mo“ va­do­vas tei­gė, kad sta­ ty­bi­nes me­džia­gas nuo va­gių. Taip pat jis pa­ti­ki­no ne­ke­ti­nan­tis keis­ ti poil­sia­vie­tės sta­tu­so. O į es­mi­nį klau­si­mą, kaip jo par­tne­ris N.Da­ gi­lis kaip sa­vo gy­ve­na­mo­sios vie­tos ad­re­są ga­li nu­ro­dy­ti dar ne­baig­tą sta­ty­ti Gul­bi­nų poil­sia­vie­tę, T.Se­ rei­ka at­sa­kė trum­pai. „Aš ne­ži­nau, ką N.Da­gi­lis dek­ la­ruo­ja“, – pa­reiš­kė sta­ty­bų įmo­ nės va­do­vas. Tik­rai ne­si­džiau­gian­tis, kad kaps­to­ma­si po bū­si­mos poil­sia­vie­ tės rei­ka­lus, T.Se­rei­ka pa­si­tei­ra­vo: „Ar jums bū­tų ra­miau ma­ty­ti čia bu­vu­sį są­var­ty­ną, ava­ri­nės būk­lės kar­to­ni­nius na­me­lius su lau­ko tua­ le­tais ir dvi so­dy­bas, ku­rio­se vie­ti­ niai lai­kė na­mi­nius gy­vu­lius?“ Sta­to­mi in­di­vi­dua­lūs na­mai

Kad vi­si pen­kio­li­ka te­ri­to­ri­jo­je prie Gul­bi­nų eže­ro sta­to­mų pa­sta­tų yra skir­tin­gi, in­di­vi­dua­lios sta­ty­bos, pa­tvir­ti­no ir Pa­vil­nių ir Ver­kių re­ gio­ni­nių par­kų di­rek­ci­jos va­do­vė, ir vie­ną na­mų pro­jek­ta­vęs ar­chi­tek­ tas G.Ba­ra­naus­kas, ir pa­ts T.Se­ rei­ka. „Bet ku­rio ob­jek­to sta­ty­ba yra in­di­vi­dua­li – tiek komp­lek­so, tiek šuns bū­dos“, – pa­tiks­li­no T.Se­rei­ ka. V.Pe­tiu­ko­nie­nės tei­gi­mu, da­ bar jau ne­be tie lai­kai, kad sta­to­ mo komp­lek­so pa­sta­tai tu­rė­tų bū­ ti vie­no­di, to da­ry­ti neį­pa­rei­go­ja ir jo­kie tei­sės ak­tai. „Svar­biau­sia, kad de­ra tar­pu­ sa­vy­je ir su kraš­to­vaiz­džiu. Tik­rai nuo­šir­džiai pri­si­pa­žin­siu, man bu­ vo kur kas ne­ra­miau, kai tie pa­sta­ tai dar bu­vo tik brė­ži­niuo­se“, – ne­ slė­pė V.Pe­tiu­ko­nie­nė. Ar tik­rai ne­suei­na ga­lai?

Pa­sak jos, sta­to­mi pa­sta­tai ne vi­ sai stan­dar­ti­niai, be to, jie yra rek­ rea­ci­nės pa­skir­ties ir jiems tų pa­ čių stan­dar­tų kaip gy­ve­na­mie­siems na­mams pri­tai­ky­ti ne­ga­li­ma.

„Di­des­nį rū­pes­tį ke­lia tai, kad vi­du­je bū­tų tai, kas iš tik­rų­jų tu­ri bū­ti, – poil­sia­vi­mo pa­slau­gos. P­la­ nas, pa­tal­pų pa­skir­tis – tai tu­rė­si­ me sek­ti, nes, kaip jau esu anks­ čiau mi­nė­ju­si, nuo pat sta­ty­bos dar­bų pra­džios į šį ob­jek­tą žiū­ri­ me su ne­ri­mu, kaip pro di­di­na­mą­ jį stik­lą“, – įti­ki­nė­jo Par­kų di­rek­ ci­jos va­do­vė. Pa­sak ar­chi­tek­to G.Ba­ra­naus­ ko, šis pro­jek­tas nė­ra ti­pi­nis, be jo, na­mus pro­jek­ta­vo dar pen­ki ar­chi­ tek­tai. Paš­ne­ko­vas sa­kė, kad ar­chi­ tek­tū­riš­kai bu­vo da­ro­mos vis nau­ jos pro­jek­to ver­si­jos, bet esą jo­kių nu­kry­pi­mų nuo pro­jek­to nė­ra. „Tai iš­skir­ti­nės, bet kon­teks­tua­ lios, aukš­to ly­gio ar­chi­tek­tū­ros pa­ sta­tai“, – kons­ta­ta­vo G.Ba­ra­naus­ kas. Tie­sa, jis taip pat pa­brė­žė, kad ne­ga­li­ma dek­la­ruo­ti gy­ve­na­mo­ sios vie­tos ne­baig­ta­me sta­ty­ti sta­ ti­ny­je. O V.Pe­tiu­ko­nie­nė tei­gė nie­ kaip ne­su­vo­kian­ti, ko­dėl N.Da­gi­lio nu­ro­dy­ta­me gy­ve­na­mo­sios vie­tos ad­re­se fi­gū­ruo­ja skai­čius 14. „Na, tar­kim, 75 ga­li bū­ti ak­ci­nin­ kas, bet iš kur tas 14? Sta­to­ma pen­ kio­li­ka pa­sta­tų, vie­nas jų – ad­mi­ nist­ra­ci­nis, ki­tas – pir­tis, poil­si­nių pa­sta­tų lie­ka try­li­ka. Jei jų bū­tų ke­ tu­rio­li­ka, man su­si­ves­tų ga­lai, da­ bar vi­siš­kai ne­sup­ran­tu, iš kur tas skai­čius“, – gar­siai svars­tė di­rek­ ci­jos va­do­vė. Nau­do­ja­si įsta­ty­mų spra­go­mis

Įdo­mu tai, kad par­kų di­rek­ci­jos va­ do­vė V.Pe­tiu­ko­nie­nė pra­šne­ko apie rek­rea­ci­nės ir gy­ve­na­mo­sios pa­ skir­ties pa­sta­tų skir­tu­mus, o ap­ lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­ zu­ro­nis, pa­pra­šy­tas pa­si­do­mė­ti si­tua­ci­ja, at­sa­kė, jog įsta­ty­miš­kai nė­ra jo­kio skir­tu­mo. „Kaip man aiš­ki­no Vals­ty­bi­nė te­ ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­ pek­ci­ja, pa­gal de­ta­liuo­sius pla­nus ten sta­to­mi rek­rea­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­tai. Aš jų klau­siau, koks yra įsta­ty­mi­nis skir­tu­mas tarp rek­


birželio 6–12, 2013

Pren ume rato s akc ija 32 psl.

t 84 L

5

miestas

Ne­ran­da bend­ros kal­bos Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Skam­būs šū­kiai, kad Vil­nius taps ge­riau­siu mies­tu Eu­ro­po­je vai­ kams au­gin­ti, ma­žy­lių tė­vams ke­ lia šyp­se­ną. Jie mies­to val­di­nin­ kus kal­ti­na ne­no­ru ar net truk­dy­ mu steig­ti nau­jus vai­kų dar­že­lius.

e­na­mie­siems na­mams. 

rea­ci­nės ir gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ ties sta­ti­nių. Jie sa­kė – jo­kio“, – tei­gė mi­nist­ras. Pa­sak jo, re­mian­tis da­bar­ti­ne įsta­ty­mi­ne ba­ze be­veik nė­ra šan­ sų ar­ba la­bai sun­ku ras­ti tą skir­tu­ mą. No­rė­da­mas pri­kib­ti tu­ri įro­dy­ ti, kad žmo­gus at­va­žia­vo tik il­sė­tis, bet ne gy­ven­ti. „Ga­li bū­ti, kad šiuo at­ve­ju yra taip: rek­rea­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­ tais mas­kuo­ja­ma, kad juo­se bus gy­ve­na­ma. Bus pa­sta­ty­ti, par­duo­ ti ir lei­džia­ma juo­se gy­ven­ti. Da­ry­ čiau to­kią prie­lai­dą“, – sa­kė V.Ma­ zu­ro­nis. Gul­bi­nų kvar­ta­las yra Ver­kių re­ gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­ja, už ku­ rią at­sa­kin­ga di­rek­ci­ja, o ši pa­val­di mies­to sa­vi­val­dy­bei. De­ja, sa­vi­ val­dy­bės Mies­to plėt­ros de­par­ta­ men­to at­sto­vai ne­pa­no­ro ko­men­ tuo­ti nei sta­ty­bų, nei gy­ve­ni­mo ten klau­si­mų. Tai iš­gir­dęs ap­lin­kos mi­nist­ras ne­slė­pė sa­vo nuo­mo­nės ir pa­brė­ žė, kad rei­ka­lin­gas įsta­ty­mo aiš­ ku­mas. „Pap­ra­šiau, kad bū­tų per­žiū­rė­ ta įsta­ty­mi­nė ba­zė, bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti du da­ly­kus: ar­ba to­kius rek­rea­ci­nius pa­sta­tus iš­vis tu­rė­ tu­me pa­nai­kin­ti, lei­džia­me gy­ve­ na­muo­sius na­mus, tai lei­džia­me, ne, va­di­na­si, ne. Kad ši­toj vie­toj bū­tų aiš­ku. Ar­ba tu­rė­tu­me ga­ na aiš­kiai įsta­ty­miš­kai api­brėž­ ti, kuo ski­ria­si rek­rea­ci­nis pa­sta­ tas nuo gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Kol kas to nė­ra ir to­mis sky­lė­mis nau­do­ja­ma­si. Ka­dan­gi par­kas pa­ val­dus sa­vi­val­dy­bei, ma­tyt, to­dėl vis­kas taip ir vyks­ta“, – svars­tė mi­nist­ras. Nu­ma­ty­ta il­ga­lai­kė nuo­ma

Dar vie­nas įdo­mus niuan­sas – Gul­ bi­nų kvar­ta­le nu­ma­ty­ta ir trum­ pa­lai­kė, ir il­ga­lai­kė pa­sta­tų nuo­ma poil­siui. Ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti na­mą ir gy­ven­ti ja­me net me­tus. „For­ma­liai tai ne gy­ve­na­mie­ji na­mai, o skir­ti poil­siui. Bet jei ga­li­ ma su­da­ry­ti su­tar­tį iki me­tų, tai ką, pa­skui vėl me­tams pra­si­tę­si poil­ siau­ti. Kas yra gy­ve­ni­mas? Kam dar­bas, kam poil­sis. Jei ga­li nuo­ mo­tis me­tams, tai rea­liai yra tas pa­ts, kas gy­ven­ti. Tai yra ga­li­my­ bė pri­si­den­giant rek­rea­ci­ne pa­skir­ ti­mi sta­ty­ti gy­ve­na­muo­sius na­mus ir gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lus. Tai ge­rai ar blo­gai, ne­ži­nau, bet, ma­ no ma­ny­mu, tai ir yra da­ro­ma“, – dės­tė V.Ma­zu­ro­nis. De­ja, įsta­ty­miš­kai pa­gal šian­dien ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus iš tu­ri­mos in­for­ma­ci­jos nu­sta­ty­ti, kad kas nors pa­žei­džia­ma, mi­nist­ras sa­kė ne­ma­tąs ga­li­my­bių. Sie­kis tei­siš­ kai įro­dy­ti, kad ten ne­ga­li­ma gy­ ven­ti, šian­dien pri­lygs­ta ko­vai su vė­jo ma­lū­nais. Aki­vaiz­du, kad dėl esa­mos įsta­ ty­mi­nės ba­zės bū­ti­na su­si­rū­pin­ti ir nai­kin­ti jos spra­gas. Nes vie­ną die­ ną rek­rea­ci­nių zo­nų ne­liks, o eže­rai virs gy­ve­na­mo­mis te­ri­to­ri­jo­mis.

Ak­ty­vių ma­mų sam­bū­rio na­rė Ra­ sa Pau­la­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­su­vo­ kia rea­lios pa­dė­ties. Mo­te­ris tei­gė, kad vie­tų dar­že­liuo­se trūks­ta kur kas dau­giau, nei mies­to val­džia lin­ ku­si su­skai­čiuo­ti. „Sa­vi­val­dy­bė skai­čiuo­ja tik pa­ teik­tus pra­šy­mus vie­tai dar­že­ly­je gau­ti, ta­čiau tai tik for­ma­liai pa­ reikš­ti no­rai ves­ti vai­ką į dar­že­ lį. Tė­ve­liai pui­kiai su­pran­ta, kad, vai­kui esant 600-ajam ei­lė­je, teik­ti pra­šy­mą nė­ra pra­smės, – to­kių at­ ve­jų yra daug“, – kal­bė­jo ji. R.Pau­la­vi­čie­nės nuo­mo­ne, aiš­ kiau­siai si­tua­ci­ją at­spin­di vai­kų gims­ta­mu­mo gra­fi­kai. Ki­ta ver­tus, sos­ti­nė­je gy­ve­na daug iš ki­tų mies­ tų at­vy­ku­sių tė­ve­lių, ku­rių vai­kai re­gist­ruo­ti ne Vil­niu­je. „Re­mian­tis mū­sų skai­čia­vi­mais, Vil­niu­je trūks­ta ne 1,5 tūkst. vie­tų dar­že­liuo­se, o per 15 tūkst.“, – tei­ gė Ak­ty­vių ma­mų sam­bū­rio na­rė. Dar šių me­tų va­sa­rį sa­vi­val­dy­bė skel­bė, kad iki me­tų pa­bai­gos vie­ tų trū­ku­mą dar­že­liuo­se pla­nuo­ ja­ma su­ma­žin­ti net 70 pro­c. Taip pat bu­vo skelb­ta, kad Vil­niaus val­ džia ska­tins pri­va­čių dar­že­lių stei­ gi­mą, o sa­vi­val­dy­bės tar­ny­bos yra pa­si­ruo­šu­sios kon­sul­tuo­ti ir pa­dė­ti steig­ti nau­jas gru­pes, ieš­ko­ti ga­li­ my­bių kur­ti pu­siau pri­va­čius dar­ že­lius sa­vi­val­dy­bės pa­tal­po­se. Be to, bu­vo su­kur­ta dar­bo gru­pė, ku­ri tu­rė­jo ap­svars­ty­ti vi­sas ga­li­ mas al­ter­na��ty­vas ir pa­reng­ti dar­bo pro­jek­tą. Gru­pė su­da­ry­ta iš tė­vus vie­ni­jan­čių aso­cia­ci­jų bei mies­to val­džios at­sto­vų. Ta­čiau tė­vai ti­ki­na, kad dar­bo gru­pės veik­la yra prieš­ta­rin­ga. „Va­di­na­si, vis­kas vyks­ta taip: „ką rei­kia, tą ir pa­da­ry­si­me“. Pa­ vyz­džiui, bu­vo svars­to­mi tam tik­ri va­rian­tai ir siū­lo­mos al­ter­na­ty­vos: ne sta­ty­bos, o ki­ti ge­res­ni va­rian­ tai – kaip tuos dar­že­lius bū­tų ga­ li­ma grei­tai įsteig­ti. Jie pa­siū­ly­mų tie­siog ne­prii­ma ir net ne­si­sten­gia iš­girs­ti. Pa­sa­ko, kad eko­no­miš­kai ne­nau­din­ga ir „vi­so ge­ro!“, – pik­ ti­no­si vie­na iš sos­ti­nės ma­my­čių Lau­ra Na­ru­še­vi­čė.

L.Na­ru­še­vi­čė kaip pa­vyz­dį įvar­ di­jo Bal­sių bend­ruo­me­nės si­tua­ ci­ją. Ši per il­gai tru­ku­sius teis­mus iš­si­ko­vo­jo že­mės skly­pą, ku­ria­me tu­rė­tų iš­dyg­ti vai­kų dar­že­lis. Ta­ čiau sa­vi­val­dy­bė esą sta­ty­boms prie­ši­na­si.

O po­li­ti­kai vė­jus po­ li­ti­kuo­ja – gal sa­vo po­ten­cia­liems rin­ kė­jams ža­da ne­bū­tų da­ly­kų, ta­čiau mus lai­ko pri­ri­šę ir ne­lei­ džia nie­ko vys­ty­ti? „Praei­to po­sė­džio pir­mi­nin­kė pa­sa­kė taip: „Man vie­no­dai, koks yra teis­mo spren­di­mas, – čia ne­są­ mo­nė, nes svars­to­mas že­mės grą­ ži­ni­mas ir mes apie tai ne­kal­bė­ si­me, nes že­mės ten ne­tu­ri­me“, – ne­va Vil­niaus ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Da­nu­ tos Nar­but žo­džius at­kar­to­jo L.Na­ ru­še­vi­čė. Kal­bin­tas Bal­sių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas ir dar­že­lio pro­jek­to at­sto­vas Ri­man­tas Mic­ka taip pat ne­slė­pė sa­vo ap­mau­do dėl dar­bo gru­pės veik­los. „Esu nu­ste­bęs, nes su me­ru vis­ kas bu­vo de­rin­ta ir jo bu­vo pri­ tar­ta mū­sų pro­jek­tui. Ma­ne pa­ kvie­tė pri­sta­ty­ti mū­sų pro­jek­to, at­vy­kęs pa­ma­čiau, kad Bal­sių dar­ že­lio klau­si­mas nu­stum­tas į pa­

sku­ti­nę vie­tą, nors prieš tai klau­si­ mui bu­vo su­teik­ta pir­mu­mo tei­sė“, – sa­kė R.Mic­ka. Jis taip pat nu­pa­sa­ko­jo vy­ku­sio ta­ry­bos po­sė­džio sce­na­ri­jų. „Pag­ rin­di­nis ar­gu­men­tas, ko­dėl Bal­ siuo­se ne­rei­kia sta­ty­ti dar­že­lio, yra tas, kad že­mę rei­kia grą­žin­ti bu­vu­ siems jos sa­vi­nin­kams. Že­mę mes ap­gy­nė­me teis­muo­se ir jos grą­žin­ ti sa­vi­nin­kams nė­ra jo­kios ga­li­my­ bės, nes teis­mo nu­tar­tis ga­lu­ti­nė ir ne­skun­džia­ma. O po­li­ti­kai vė­jus po­li­ti­kuo­ja – gal sa­vo po­ten­cia­ liems rin­kė­jams ža­da ne­bū­tų da­ ly­kų, ta­čiau mus lai­ko pri­ri­šę ir ne­lei­džia nie­ko vys­ty­ti?“ – svars­ tė R.Mic­ka. Pa­sak jo, jau se­no­kai bend­ruo­ me­nė dir­ba dar­že­lio klau­si­mu: ruo­šia pro­jek­tą, skai­čiuo­ja pi­ni­gus, svars­to ga­li­my­bes ir ne­tgi yra pa­ ruo­šu­si va­di­na­muo­sius na­mų dar­ bus, kad ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ga­li­ my­be gau­ti ES pa­ra­mą. „Ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­vos len­ kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA) no­ri vis­ ką su­si­rink­ti ir pa­si­da­ly­ti šią že­mę, nes ji dar neužs­ta­ty­ta. Ma­tyt, pro­ jek­tas stab­do­mas su ta min­ti­mi, kad gal­būt jiems pa­vyks“, – sa­vo įta­ri­mais da­li­jo­si R.Mic­ka. D.Nar­ but į ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo po­stą de­le­guo­ta bū­ tent LLRA. Pa­ti D.Nar­but, su­lau­ku­si žur­na­ lis­tų skam­bu­čio, ne­slė­pė su­sier­zi­ ni­mo ir tė­vų pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją apie jos žo­džius dar­bo gru­pės po­ sė­dy­je ko­men­tuo­ti at­si­sa­kė: „At­ sip­ra­šau, bet ko­men­ta­rų ne­bus.“

„„ Prob­le­ma: re­mian­tis Ak­ty­vių ma­mų sam­bū­rio skai­čia­vi­mais, Vil­niu­je

trūks­ta ne 1,5 tūkst. vie­tų dar­že­liuo­se, o dau­giau nei 15 tūkst. 

BFL nuo­tr.


6

birželio 6–12, 2013

mokslai mieste

Vie­toj nak­ti­nio klu­bo – į bib­lio­te­ką Va­sa­rio pra­džio­je Sau­lė­te­ky­je ati­da­ry­tas Moks­li­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos cent­ras (MKIC) ta­po stu­den­tų trau­kos taš­ku. Ir ne tik dėl pra­si­dė­ju­sios se­si­jos. Ki­ta prie­žas­tis – cent­ras dir­ba ne tik die­no­ mis, bet ir nak­ti­mis. Vai­da Ka­lin­kai­tė Se­na nau­ja idė­ja

„Idė­ja, kad bib­lio­te­ka dir­ba nak­tį, nė­ra nau­ja ir mes tik­rai ne­sa­me pa­ sau­ly­je pir­mo­ji bib­lio­te­ka, ku­rio­je tai vyks­ta, – tvir­ti­no MKIC di­rek­ to­rė in­for­ma­ci­nei, moks­lo ir kul­tū­ ros pa­vel­do veik­lai dr. Ma­ri­ja Pro­ kop­čik. – Ta idė­ja at­si­ra­do iš to­kios pa­slau­gos po­rei­kio.“ Sau­lė­te­kis šiai idė­jai įgy­ven­din­ti bu­vo pa­si­rink­tas ne vel­tui. M.Pro­ kop­čik pa­sa­ko­jo, kad bu­vo svars­to­ ma pra­tęs­ti dar­bo lai­ką ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to cent­ri­nių rū­mų bib­lio­ te­ko­je, esan­čio­je se­na­mies­ty­je. Ta­ čiau bu­vo at­si­žvelg­ta į tai, kad bū­ tent Sau­lė­te­ky­je įkur­ti stu­den­tų bend­ra­bu­čiai. „Na, jei tu bai­gi dar­bą ir tre­čią va­lan­dą no­ri išei­ti, tai kur tu ten ei­ si vi­du­ry mies­to? – re­to­riš­kai klau­ sė di­rek­to­rė. – Iš pra­džių bu­vo nu­ spręs­ta pa­ban­dy­ti.“ Tu­ri ir prie­kaiš­tų

Bio­me­cha­ni­ką Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ jan­tis ket­vir­ta­kur­sis Leo­nas MKIC pra­lei­do ke­tu­rias nak­tis ra­šy­da­ mas ba­ka­lau­ro dar­bą. Jis tei­gė, kad

jei MKIC ne­dirb­tų nak­ti­mis, tek­tų pri­si­vers­ti mo­ky­tis kur nors ki­tur. Ta­čiau tai bū­tų ge­ro­kai sun­kiau. „Ka­dan­gi skai­tyk­la pri­tai­ky­ta Vil­niaus uni­ver­si­te­to stu­den­tams, ne­ga­liu skųs­tis, kad kom­piu­te­riuo­ se nė­ra pro­gra­mų, rei­ka­lin­gų in­ži­ nie­riams. Kar­tais tie­siog pa­vargs­ ti ne­šio­tis sa­vo kom­piu­te­rį“, – šiek tiek prie­kaiš­ta­vo Leo­nas.

Na­mie daug triukš­ mo ir dau­giau ati­dė­ lio­ji­mo ga­li­my­bių: šal­dy­tu­vas, te­le­vi­ zo­rius, bal­ko­nas su vaiz­du į miš­ką...

Tre­čia­kur­sis Vil­niaus uni­ver­si­ te­to psi­cho­lo­gi­jos stu­den­tas Vi­ lius taip pat pa­si­rin­ko dirb­ti MKIC nak­ti­mis. „Bib­lio­te­ko­je la­biau dar­bi­nė ap­ lin­ka. Na­mie daug triukš­mo ir dau­ giau ati­dė­lio­ji­mo ga­li­my­bių: šal­ dy­tu­vas, te­le­vi­zo­rius, bal­ko­nas su vaiz­du į miš­ką...“ – kal­bė­jo jis ir pri­

„„Įver­ti­ni­mas: stu­den­tai įžvel­gia dau­giau tei­gia­mų nei nei­gia­mų per nak­tį vei­kian­čio MKIC bruo­žų. Pag­rin­di­

nis jau mi­nė­tas – dar­bas vi­są pa­rą, o dar ma­lo­niai nu­tei­kia ir jau­ki cent­ro ap­lin­ka. 

dū­rė, kad dar­bas nak­tį yra pa­grin­ di­nis MKIC pliu­sas. Tie­sa, Vi­lius tei­gė, kad erd­vės ga­lė­jo bū­ti la­biau ap­gal­vo­tos. Ka­dan­gi aukš­tai neats­ kir­ti, penk­ta­me aukš­te esan­čio­je ty­ los zo­no­je pui­kiai gir­dė­ti iš pir­ma­me aukš­te esan­čios poil­sio zo­nos sklin­ dan­tys bal­sai. Ki­ti stu­den­tai taip pat skun­dė­si ko­le­gų ke­lia­mu triukš­mu. „La­bai triukš­mau­jan­tys kai ku­ rie stu­den­tai. Ne kar­tą til­džiau. No­rė­tų­si, kad bib­lio­te­ki­nin­kės griež­čiau žiū­rė­tų į triukš­ma­da­ rius“, – tei­gė ir Vil­niaus uni­ver­si­ te­te eko­no­mi­ką stu­di­juo­jan­ti tre­ čia­kur­sė Ing­ri­da.

Pliu­sų dau­giau

M.Pro­kop­čik pa­brė­žė, kad lan­ky­to­ jų el­ge­sys pri­klau­so nuo jų pa­čių ir žmo­nės tu­rė­tų su­pras­ti, jog bū­da­mi bib­lio­te­ko­je ne­tu­rė­tų triukš­mau­ti. Vis dėl­to stu­den­tai įžvel­gia dau­ giau tei­gia­mų nei nei­gia­mų per nak­tį vei­kian­čios bib­lio­te­kos bruo­ žų. Pag­rin­di­nis jau mi­nė­tas – dar­ bas vi­są pa­rą. Be to, ma­lo­niai nu­tei­kia jau­ki cent­ro ap­lin­ka. „Švie­si MKIC au­ ra. Nu­tei­kia mo­ky­tis ir mo­ty­vuo­ja. Na­mie ga­li daug ką da­ry­ti, taip pat ir mo­ky­tis, bet bib­lio­te­ka – vie­ta, de­di­kuo­ta moks­lui, ir ta­da mo­ky­tis

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

no­ri­si bū­tent ten. Taip pat žmo­nių bū­na be­si­mo­kan­čių. Tai ins­pi­ruo­ ja. Ir drau­gai pa­de­da, ku­rie ža­di­na, pri­ver­čia dirb­ti ir ne­lei­džia tin­gi­ niau­ti“, – sa­kė bio­me­cha­ni­ką stu­ di­juo­jan­tis Ro­ma­nas. Vil­niaus uni­ver­si­te­te po­li­ti­kos moks­lus stu­di­juo­jan­ti Kris­ti­na tei­gė, kad la­bai ge­rai, jog stu­den­ tams yra su­kur­tos at­ski­ros erd­vės. Dar vie­nas pra­na­šu­mas – šal­tas ir karš­tas ge­ria­ma­sis van­duo. Mer­gi­na, kaip ir ki­ti, tvir­ti­na, kad bib­lio­te­ko­je ga­lė­tų at­si­ras­ti už­kan­ džių au­to­ma­tų, – stu­den­tams val­ gy­ti no­ri­si ir nak­tį.

Studijos tarptautinėse grupėse: įdomu ir naudinga Tarptautiškumo plėtra – ypač svarbi šiandienos Lietuvos aukštajam mokslui keliama užduotis.

Todėl drąsiai galima teigti, kad baigdama sėkmingai įgyvendinti Europos socialinio fondo remiamą projektą „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų tarptautiškumo skatinimas“ (Nr. VP12.2.-ŠMM-07-K-02-033) Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija žengia dar vieną žingsnį link to, kad kolegija taptų užsienio šalių studentų traukos objektu, kad ji prisidėtų formuojant kokybišką aukštąjį mokslą suteikiančios ir draugiškos užsieniečiams šalies įvaizdį. Nuolat siekiama, kad atsirastų kuo daugiau galimybių kolegijoje mokytis užsienio studentams. 2011 m. rugsėjo 13 d. pradėto įgyvendinti projekto metu trijų studijų programų (Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos) dėstytojai tobulino kvalifikaciją seminaruose („Mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų kūrimo metodika“, „Mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų modulių kūrimas“, „Šiuolaikinių informacinio modeliavimo technologijų taikymas studijose“ ir kt. ), 96 ak. val. trukmės anglų kalbos kursuose bei praktiniuose seminaruose, kuriuos vedė

lektoriai iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Vengrijos, Kipro, Lenkijos ir kitų šalių aukštųjų mokyklų („Darbo specifika dirbant tarptautinėje studentų grupėje“, „Inovatyvių mokymo(si) metodų taikymas“ ir kt.). 18 dėstytojų vyko į 6 stažuotes užsienio aukštosiose mokyklose. Jie sėmėsi patirties organizuojant studijas tarptautinėse studentų grupėse. Dėstytojai buvo Danijoje (VIA), Portugalijoje (ESAD ir Bragansos politechnikos institute), Prancūzijoje (Reimso universitete), Švedijoje (Linšiopingo universitete) ir Lenkijoje (Balstogės technologijos universitete). Ši patirtis labai naudinga, ja pasidalyta su kolegomis, pasinaudota atnaujinant programas. Vykstant projektui kiekvienos studijų programos dėstytojų grupės atnaujino studijų programų turinį ir sukūrė naujus modulius anglų kalba, pritaikytus dėstyti užsieniečiams. Interjero dizaino studijų programoje sudaryta iš dalies modulinė studijų programa su 2 moduliais anglų kalba („Projektavimas 1“ ir „Projektavimas 2“), Statybos studijų programai sukurtas modulis anglų kalba „Statybos procesų technologija“, o Vežimo kelių transportu vadybos programai parengtas modulis anglų kalba „Transporto veiklos organizavimas ir valdymas“. Buvo įvykdytas

atnaujintų programų tarpinis vertinimas, kurį atliko išorės ekspertai, o vėliau ir galutinis išorinis ekspertinis vertinimas. Programų atnaujinimus patvirtino kolegijos Akademinė taryba. Siekiant, kad pagal naujus modulius studijuosiantys užsienio studentai turėtų pakankamai metodinės medžiagos anglų kalba, buvo parengta 13 metodinių mokymo(si) priemonių, kurios išleistos 6 spausdintiniais leidiniais ir 1 CD. Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė sako, kad projektas buvo ypač naudingas. Ji priminė, kad, pavyzdžiui, statybininkus Lietuvoje rengia 5 kolegijos. „Mūsų tikslas – kad studijų programa „Statyba“ būtų suvienodinta ne tik nacionaliniu mastu, kas buvo atlikta 2010–2012 m. įgyvendinant kitą mūsų kolegijos projektą, bet ir užtikrintų studentų judrumą bei studijų tarptautiškumą. Projekto metu parengta metodinė medžiaga anglų kalba, taigi studentas, pasirinkęs studijuoti modulį, gauna koncentruotą metodinę medžiagą“,– teigia L.Sakalauskienė. Projektas baigiasi 2013 m. rugsėjo 13 d., tad pavasario semestre vyko naujų modulių bandomasis įgyvendinimas, per kurį buvo vykdomos modulius studijuojančių studentų bei dėstančių dėstytojų apklausos, parengtos rekomenda-

cijos, kaip būtų galima ateityje tobulinti anglų kalba įgyvendinamus modulius ir pritraukti kuo daugiau užsienio studentų. Studijų tarnybos specialistė Airida Tylienė, dirbanti projekte ir rengianti bandomojo įgyvendinimo vertinimo ataskaitas bei siūlymus Statybos, Interjero dizaino bei Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų modulių studijų kokybei tobulinti, sako, kad 2013 m. gegužės mėnesį buvo apklausti bandomajame studijų programų įgyvendinime dalyvavę studentai iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei kitų šalių aukštųjų mokyklų ir modulių dalykus dėstę dėstytojai. Pasak jų, studijų kokybė tenkina jų lūkesčius ir poreikius, suteikia žinių ir kompetencijų dirbti tarptautinėje aplinkoje, o projektas skatina ne tik tarptautiškumą ir mobilumą, bet ir dalijimąsi gerąja patirtimi. Tai – didžiausia ir svarbiausia projekto pridėtinė vertė. „Iš esmės vienas stipriausių dalykų projekte tai, kad ir kuriama metodinė medžiaga anglų kalba, ir skatinamas glaudus tarptauti-

nis bendradarbiavimas bei didinama studentų ir dėstytojų mainų apimtis. Lietuvos studentai tobulina anglų kalbos žinias, o kitų šalių studentai studijuodami Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ne tik susipažįsta su Lietuvos kultūra, bet ir bendradarbiaudami rengia bendrus projektus“, – sako A.Tylienė. Siekiant supažindinti užsienio partnerius ir Lietuvos studentus, norinčius studijuoti tarptautinėse grupėse, su naujomis galimybėmis rinktis Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje siūlomus studijų modulius anglų kalba, vykdant projektą parengti bukletai ir plakatai, kurie bus platinami užsienio aukštosiose mokyklose bei PR Lietuvoje.

Vizitinė kortelė Projektas „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų tarptautiškumo skatinimas“ (projekto kodas VP1-2.2.-ŠMM-07-K-02-033).


7

birželio 6–12, 2013

parama kaimui

Paraiškos gauti ES paramą – jau ir elektroniniu būdu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), siekdama teikti kokybiškas ir klientų lūkesčius atitinkančias paslaugas, žengia dar vieną žingsnį modernesnio paramos administravimo link. Nuo šių metų gegužės 13 d. suteikta galimybė teikti paraiškas gauti paramą pagal tris Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones ne tik įprastiniu, bet ir elektroniniu būdu. Laisvė Aužbikavičienė

Pareiškėjai kviečiami teikti paraiškas elektroniniu būdu pagal priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Sistema jau veikia

Pareiškėjai ir paramos gavėjai jau kurį laiką turi galimybę savo pa-

raiškų vertinimo eigą, administracinę, finansinę informaciją ir jiems išsiųstus dokumentus pasitikrinti prisijungę prie NMA informacinio portalo. Į elektroninę erdvę įžengusios NMA pagrindinis siekis – sumažinti pareiškėjų ir paramos gavėjų administracinę naštą. Elektroninės paraiškos pranašumai pareiškėjui akivaizdūs: paraiškos pristatymas kelių mygtukų paspaudimu sutaupo daug laiko, nereikia spausdinti, pasirašyti dokumentų kopijų, taip pat paraiškos

pildymo procesą palengvina tai, kad kai kuriuos paraiškos duomenis elektroninės paraiškos sistema užpildo automatiškai (pvz., lapuočių ir spygliuočių medžių procentas veisiamame miške), be to, nurodomi klaidų pranešimai, kai pildant paraišką pateikiama klaidinga informacija, ir pateikiamos išsamios paraiškos pildymo instrukcijos. NMA Metodikų rengimo poskyrio vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas pabrėžė, kad popierinė

paraiška nėra identiška elektroninei, – elektroninės paraiškos struktūra, informacijos išdėstymas supaprastintas. Vyriausiasis specialistas pasakojo, kad, kuriant elektroninę paraišką, buvo leista potencialiems pareiškėjams testuoti šią paraišką ir, remiantis jų pateiktomis pastabomis, elektroninė paraiška buvo tikslinama. Kad sistema naudotis paprasta, rodo ir tai, jog penkių paraiškų sulaukta jau pirmą paraiškų priėmimo dieną. Paraiškos pildymas

„„Užsiregistravęs vartotojas galės pasirinkti priemonę, pagal kurią nori pateikti paraišką arba mokėjimo pra-

šymą.

Norint peržiūrėti paraišką, pasitikrinti vertinimo eigą ar užpildyti naują paraišką, pareiškėjui reikia prisijungti prie NMA informacinio portalo https://portal.nma.lt ir pasirinkti skiltį „Prisijungimas“. Bendradarbiavimo ar asmens duomenų teikimo sutartį su NMA pasirašę asmenys gali prisijungti su vartotojo vardu ir slaptažodžiu. Tokiu atveju papildoma registracija NMA informacinėje sistemoje nereikalinga. Visiems kitiems pateikiama patogi prisijungimo sistema per elektroninius valdžios vartus, Lietuvos kredito unijas arba banką, su kuriuo vartotojas yra sudaręs elektroninės bankininkystės sutartį. Pasirinkus norimą KPP priemonę, pareiškėjui reikia užpildyti paraiškos duomenis: asmeninę bei su projektu susijusią informaciją, nurodyti projekto konsultanto kontaktinius duomenis (jei pareiškėjo nekonsultuoja konsultantas, tuomet šių duomenų nurodyti nereikia) ir prisegti reikiamus dokumentus. Pagrindinio lango informacinės kortelės skiriasi priklausomai nuo priemonės, kuriai yra teikiama paraiška.

procesą. Šalia kai kurių sudėtingesnių paraiškos duomenų laukelių vartotojai taip pat pamatys informacinį ženkliuką „i“, kurį paspaudus bus pateiktas paaiškinimas, kokius duomenis reikia įvesti ar kur yra pateikta reikiama informacija. Be to, jei pareiškėjas iš karto iki galo negali užpildyti paraiškos (neturi laiko, pritrūksta informacijos ir pan.), elektroninę paraišką toliau galima pildyti prisijungus vėliau, – užpildyta paraiškos dalis bus išsaugota.

Klaidingai suvedus informaciją ar nepateikus būtinų dokumentų, pareiškėjas informuojamas apie neteisingai pateiktą informaciją.

Elektroninės paraiškos pagal priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ priimamos iki šių metų birželio 28 d., o dėl priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ ūkininkai gali kreiptis iki pat PR šių metų pabaigos.

Informacija

Užpildė be didelio vargo

„„Pagrindinis paraiškos pateikimo langas.

„„Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos, todėl prieš pildant paraišką pareiškė-

jui reikės juos nuskenuoti.

Telšiškį Joną Kybartą elektronine paraiškos teikimo platforma pasinaudoti paskatino NMA Telšių paramos administravimo skyrius. Ūkininkas džiaugėsi, kad dvi paraiškas dėl akmenuotos žemdirbystei netinkamos žemės apželdinimo mišku užpildė per mažiau nei dvi valandas. J.Kybarto teigimu, daugiausia pastangų ir laiko pareikalavo ne duomenų įvedimas, bet dokumentų skenavimas. Pildant elektroninę paraiškos formą yra mažesnė tikimybė suklysti. Klaidingai suvedus informaciją ar nepateikus būtinų dokumentų, pareiškėjas informuojamas apie neteisingai pateiktą informaciją, todėl kol klaida nebus ištaisyta, nebus galima pateikti elektroninės paraiškos. Taip išvengiama dažniausiai daromų paraiškos pildymo klaidų. Pabrėžtina, kad pagrindinio elektroninės paraiškos lango dešiniajame kampe yra nuoroda į vartotojo patogumui NMA sukurtą išsamią paraiškos pildymo instrukciją, kuri žingsnis po žingsnio apžvelgia visą paraiškos pildymo

„„Pirmą kartą paraiškas pagal tris

KPP priemones galima pateikti ir neišeinant iš namų. „„Paraiškos pagal priemones „Pir-

mas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ priimamos iki šių metų birželio 28 d. „„Elektroninę paraišką galima pa-

teikti adresu https://portal.nma.lt, prisijungus per elektroninės bankininkystės sistemą, Lietuvos kredito unijas arba elektroninius valdžios vartus. „„Registracijai NMA portale pa-

kaks žemės ūkio valdos kodo bei PVM mokėtojo kodo. Žemės ūkio valdos kodą pareiškėjas gali rasti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymėjime apie valdos įregistravimą.


8

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

birželio 6–12, 2013

Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI

Savaitės interviu

„Vals­ty­bi­nis kul­tū­ros va­dy­bi­nin­kas“ Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

A Ino­va­ci­jos prieš kar­ves Lu­kas Mik­ne­vi­čius

L

ai­kas pa­mirš­ti komp­lek­sus, liau­ tis ti­kė­t i kal­bo­m is, kad Lie­t u­va yra ma­ža vals­t y­bė be per­spek­ ty­v ų, im­tis ino­va­ci­jų ir pla­čiai at­ si­ver­t i pa­sau­l iui. To­k ia pa­g rin­di­nė ži­nu­tė bu­vo for­mu­luo­ja­ma šią sa­vai­tę vy­ku­sia­me Pa­sau­l io lie­tu­vių eko­no­mi­kos fo­ru­me. Pa­ž iū­rė­jus į ak­ty­vius, mo­der­nius, sa­vo sri­ ty­je pa­sau­ly­je daug pa­sie­ku­sius lie­tu­vius, ku­r ie su­si­r in­ko į šį fo­r u­mą, re­g is, kad bū­ tent to­k iu ke­l iu mū­sų ša­l is ir žen­g ia. Kaip pa­ste­bė­jo Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­m i­n in­ ko pa­ta­rė­jas Ar­nol­das Pranc­ke­vi­čius, Lie­ tu­vos į 65 tūkst. kvad­ra­t i­n ių ki­lo­met­r ų ir tau­ti­nius dra­bu­ž ius ne­be­su­tal­pin­si.

Vie­nai Lie­tu­vai R.Bran­so­nas – lau­kia­mas sve­čias, ki­tai – kaž­koks mul­kis, gąs­di­nan­tis kar­ves. Bet ar tik­rai? Ar iš­ties jau iš­mo­ko­me žvelg­ ti to­liau už sa­vo kie­mo tvo­ros? Tik­rai ne vi­ si, ir tai pui­k iai pa­ro­dė vie­na pa­kau­nės gy­ ven­to­ja, ku­r i jos pie­vo­je oro ba­l io­nu nu­si­ lei­du­siam se­rui Ri­char­dui Bran­so­nui ne tik ne­da­vė ką tik pa­melž­tos kar­vės pie­no, bet dar ir lie­pė drož­ti kuo to­liai bei ne­min­dy­ti ga­nyk­los. „Puš­k i­nu ge­riau do­mė­k i­tės, o ne bran­so­nais“, – dar pri­dė­jo. Taip ir paaiš­kė­ja, kad kal­bos apie dvi Lie­ tu­vas – ne be pa­g rin­do. Vie­nai Lie­tu­vai pa­ sau­l i­nio gar­so vers­li­nin­kas R.Bran­so­nas – lau­k ia­mas sve­čias ir žmo­g us, ku­r io veik­ la ki­tus įkve­pia siek­ti vers­lo aukš­tu­mų, ki­ tai Lie­tu­vai tas pa­ts R.Bran­so­nas – kaž­koks mul­k is, gąs­di­nan­tis kar­ves. Ku­r ios Lie­tu­vos mū­sų ša­ly­je dau­g iau? De­ ja, spren­d žiant iš to, kad į Sei­mą vis dar pa­ ten­ka Pet­ras Gra­ž u­l is ir pa­na­šūs vei­kė­jai, tos ant­ro­sios. Ir nors pro­por­ci­jos kei­čia­si, tai vyks­ta kur kas lė­čiau, nei no­rė­tų­si. Vis dėl­to Pa­s au­l io lie­t u­v ių eko­no­m i­kos fo­r u­mas bei Kau­ne vy­kęs ly­de­r ys­tės fo­ ru­mas „Fo­r um One“, ku­r ia­me ir vie­š ė­jo R.Bran­so­nas, pa­ro­dė, kad Lie­tu­va tu­ri gau­ sy­bę iš­si­la­vi­nu­sių, neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties už­sie­ny­je įga­vu­sių žmo­nių, ku­rie sa­vo ži­ nias no­r i pa­nau­do­ti Lie­tu­vos la­bui. Ne tik kur­da­mi vers­lą, bet ir neat­ly­g in­ti­nai pri­si­ dė­da­mi prie efek­ty­ves­nio vals­ty­bės įmo­ nių val­dy­mo. Tie­sa, kar­tais at­ro­do, kad mū­sų val­d žia apie pro­t ų su­g rą­ž i­n i­mą į Lie­t u­vą tik gar­ siai kal­ba, ta­čiau tiems pro­tams pa­si­bel­ dus į du­ris su­rea­g uo­ja kaip ta bo­bu­ly­tė iš Kau­no ra­jo­no: eik ir ne­t ruk­dyk, čia ma­no dar­žas, pa­ts čia ir kni­siuos.

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

r­ti­miau­siu me­tu į pir­mą po­sė­ dį rink­sis Kul­tū­ros ta­ry­ba. Praė­ju­ sią sa­vai­tę jos pir­mi­nin­ke iš­rink­ta Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rė Dai­ na Ur­ba­na­vi­čie­nė tei­gia, kad ši nau­ja ins­ti­ tu­ci­ja tu­rė­tų at­lik­ti vals­ty­bi­nio kul­tū­ros va­ dy­bi­nin­ko vaid­me­nį. Kul­tū­ros ta­ry­bos įsta­ty­mą, ku­riuo įstei­ gia­ma Kul­tū­ros ta­ry­ba, praei­tos ka­den­ci­ jos Sei­mas priė­mė per­nai rug­sė­jį. Jos su­ dė­tį Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no ge­gu­žės 31-ąją. Pag­rin­di­nis ta­ry­bos už­da­vi­nys – pa­skirs­ty­ ti kul­tū­ros pro­jek­tams skir­tas lė­šas, ta­čiau D.Ur­ba­na­vi­čie­nė in­ter­viu laik­raš­čiui tei­gė, kad ta­ry­bos veik­la tuo neap­si­ri­bos. Be to, D.Ur­ba­na­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad jos anks­tes­nis dar­bas daug aist­rų su­kė­lu­sio­ je VšĮ „Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2009“ (VEKS) Kul­tū­ros ta­ry­bos re­pu­ta­ci­ jai ne­kenks. – Ko Lie­tu­vos kul­tū­rai su­teiks Kul­tū­ros ta­ry­bos at­si­ra­di­mas? Ar iš­ties ji yra rei­ ka­lin­ga? – Aš ma­nau, kad rei­kia džiaug­tis ir di­džiuo­tis tuo, nes ša­lys kai­my­nės jau tu­ri at­ski­ras ta­ ry­bas. Bu­vo žiū­ri­ma į skan­di­na­viš­ką mo­de­lį, kad po­li­ti­ka bū­tų at­skir­ta nuo fi­nan­sa­vi­mo ir kad bū­tų tam tik­ros eks­per­tų ko­man­dos, ga­ lin­čios įver­tin­ti pro­jek­tus ir pa­teik­ti ta­ry­bai, ku­ri kom­pe­ten­tin­gai juos tvir­tin­tų. Ma­nau, kad toks per 20 me­tų pa­da­ry­tas žings­nis, kul­tū­ros fi­nan­sa­vi­mo mo­der­ni­za­ vi­mas, yra la­bai di­de­lis. Da­bar svars­to­ma, kad tai bus vien pi­ni­gų pa­skirs­ty­mo ta­ry­ba, bet tik­rai ne, funk­ci­jos nu­ma­ty­tos daug pla­ tes­nės. Ji bus kaip vals­ty­bi­nis kul­tū­ros va­dy­bi­nin­ kas. Ir ma­no pa­čios vi­zi­ja – kad tos lė­šos bū­tų ne tik biu­dže­ti­nės, bet kad bū­tų ga­li­ma pri­ trauk­ti lė­šų ir iš ki­tų fon­dų, kad vers­las bend­ ra­dar­biau­tų su me­ni­nin­kais. – Kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis pa­brė­žė, kad ta­ry­bai teks at­sa­ko­my­bė už­tik­rin­ti skaid­rų ir efek­ty­vų vals­ty­bės lė­šų sky­ri­mą kul­tū­ros pro­jek­tams. Ar nu­ma­to­ma ki­tų ta­ry­bos funk­ci­jų? – Čia toks kaip ir vie­nas iš pa­grin­di­nių, nes ne­ga­vęs fi­nan­sa­vi­mo ne­ga­li pro­jek­tų da­ry­ti. Dar nu­ma­ty­ta, kad ta­ry­ba pa­gal kom­pe­ten­ ci­ją įgy­ven­din­tų kul­tū­ros po­li­ti­ką, bus Kul­tū­ ros mi­nis­te­ri­jos, mi­nist­ro nu­sta­ty­tos gai­rės. Ki­tas da­ly­kas – bus ana­li­zuo­ja­mi kul­tū­ros ir me­no pro­ce­sai, ko­kią jie ga­li da­ry­ti įta­ką

kul­tū­ros po­li­ti­kai. Taip pat rei­kės su­gal­vo­ ti gran­tų (tiks­li­nis vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mas me­nų stu­di­joms – red. pa­st.) sti­pen­di­jų sis­ te­mas, na­cio­na­li­nių pre­mi­jų sis­te­mą, or­ga­ ni­zuo­ti kul­tū­ros, me­no ty­ri­mus, pro­jek­tų ste­ bė­se­ną, kon­sul­tuo­ti me­ni­nin­kus. Nes la­bai svar­bu su­kur­ti dia­lo­gą, me­ni­nin­kams paaiš­ kin­ti, kaip tuos pro­jek­tus da­ry­ti, kaip tą fi­ nan­sa­vi­mą gau­ti. Kon­sul­ta­ci­jos bū­ti­nai tu­ rės bū­ti. Taip pat bū­ti­na pa­lai­ky­ti ry­šius su pa­na­šio­mis už­sie­nio įstai­go­mis, ypač Skan­ di­na­vi­jos ša­lys tu­ri ge­rus mo­de­lius.

Tiks­las bus, kad Kul­tū­ros ta­ry­ba pa­ro­dy­tų, jog kul­tū­ ra vals­ty­bė­je yra ne pa­sku­ ti­nė­je vie­to­je.

– Ta­po įpras­ta sa­ky­ti, kad Lie­tu­vo­je kul­ tū­ros pa­dė­tis itin pra­sta. Ar tu­ri­te konk­ re­čių idė­jų, kaip tą pa­dė­tį pa­ge­rin­ti? – Kiek te­ko bend­rau­ti su na­riais, tiks­las bus, kad Kul­tū­ros ta­ry­ba at­lik­tų to­kį vaid­me­nį, kad pa­ro­dy­tų, jog kul­tū­ra vals­ty­bė­je yra ne pa­sku­ti­nė­je vie­to­je. Tiek Es­ti­jo­je, tiek Lat­vi­jo­je kul­tū­ra yra gal ne pa­ti pir­mo­ji, bet vie­na iš prio­ri­te­tų. Pas mus, de­ja, to nė­ra. Tad ta­ry­bos dar­bas bus už­siim­ti kul­tū­ros lo­biz­mu. Mes tik­rai steng­ si­mės, ban­dy­sim pa­ro­dy­ti, kad kul­tū­ra yra pa­grin­das, vi­sos žmo­gaus ver­ty­bės. – Kaip įver­tin­tu­mė­te ta­ry­bos su­dė­tį? – Pa­žįs­tu vi­sus, tik­rai iš­rink­ti kom­pe­ten­tin­ gi žmo­nės. Ma­nau, su­si­šne­kė­si­me ir vi­si bus suin­te­re­suo­ti bend­ra­dar­biau­ti. Ne at­sto­vau­ ti skir­tin­goms įstai­goms, bet dirb­ti bend­ram tiks­lui, kad bū­tų bend­ri vi­sų in­te­re­sai. – Vie­šo­jo­je erd­vė­je bu­vo gir­dė­ti prie­ kaiš­tų dėl jū­sų kan­di­da­tū­ros, nes dir­bo­ te VEKS, dėl ku­rios ki­lo daug aist­rų ar net bu­vo mes­ta įta­ri­mų pi­ni­gų plo­vi­mu, da­bar ta­po­te už lė­šų pa­skirs­ty­mą at­sa­ kin­gos ta­ry­bos pir­mi­nin­ke. Kaip ver­ti­ na­te to­kį, ko ge­ro, ir to­liau be­si­vilk­sian­ tį praei­ties šlei­fą? – Aš ne­ma­tau čia jo­kio šlei­fo, aš dir­bau ta­me pro­jek­te, da­riau dar­bus. Jei ne ma­no ini­cia­ ty­va, ne­bū­tų nei Gat­vės mu­zi­kos die­nos, nei Kul­tū­ros nak­ties. Tai nau­jos VEKS su­kur­tos tra­di­ci­jos, sa­va­no­riš­ka, vi­suo­me­niš­ka ma­ no veik­la ir aš ją tę­siu iki šiol. Ki­tas da­ly­kas, kad tas pro­jek­tas bu­vo gal ne ap­juo­din­tas, bet

tam tik­ri ži­niask­lai­dos ka­na­lai, po­li­ti­nio už­ nu­ga­rio ne­bu­vi­mas, vi­suo­me­nė­je su­kė­lė daug vi­so­kių ne­ga­ty­vių nuo­mo­nių. Ta­čiau čia kaip kas su­pran­ta, aš tik­rai ne­sto­siu ir neį­ro­di­nė­siu. O kad bu­vo bau­ džia­mo­ji by­la iš­kel­ta – taip, ji bu­vo, ta­čiau nu­trauk­ta, nes nie­ko nu­si­kals­ta­mo ar pa­žei­ džian­čio ne­ras­ta. Bet daug lai­ko praė­jo ir net ne­ži­nau, ar ver­ta tą klau­si­mą kel­ti. – Tad ma­no­te, kad dirb­ti tai ne­truk­ dys? – Čia kiek­vie­no žmo­gaus ap­si­spren­di­mas, jei­gu jie pa­gal tai ver­ti­na, o ne pa­gal dar­ bus. Aš dė­kin­ga, kad ma­ne iš­rin­ko kul­tū­ros ir me­no žmo­nės, pa­čios įstai­gos. Jie ži­no ma­no dar­bus, ką aš da­rau, kaip aš dir­bu. Tad man kaip ir ne­ma­lo­nu, jei taip kas nors šne­ka, bet čia kaip in­ter­ne­to ko­men­ta­rai, aš į juos ne­ rea­guo­ju. Kad tik­rins, žiū­rės – taip, nes čia nau­jas da­ri­nys, vis­kas įdo­mu, kiek­vie­ną klai­dą tik­ riau­siai kels į vie­šu­mą. O gal ir ne, gal ži­ niask­lai­da ma­tys mū­sų ge­ra­no­riš­ku­mą, ką mes no­rim ge­ro pa­da­ryt, gal ir pa­dės. To, aiš­ku, la­biau­siai no­rė­tų­si. O šiaip ma­ nau, kad vis­kas bus ge­rai.

Dar­buo­sis 11 kul­tū­ros at­sto­vų D.Ur­ba­na­vi­čie­nė Vil­niaus uni­ver­si­te­te bai­gė is­to­ri­ją, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je – kul­tū­ros po­li­ti­ką ir kul­tū­ros va­dy­bą. Nuo 2010 m. ji dir­ ba Vil­n iaus dai­lės aka­de­mi­jos pro­jek­tų sky­ riaus va­do­ve, anks­čiau dir­bo vie­šo­sios įstai­ gos VEKS spe­cia­lių­jų ren­g i­nių ir pro­g ra­mos sky­riaus va­do­ve. 2011 m. su Ar­tū­ro Zuo­ko ir Vil­niaus koa­li­ci­ja D.Ur­ba­na­vi­čie­nė iš­rink­ta į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą. Į Kul­tū­ros ta­ry­bos na­rius pre­ten­da­vo 58 kan­ di­da­tai, juos rin­ko kul­tū­ros ir me­no or­ga­ni­za­ ci­jų de­le­guo­ti rin­ki­kai. Po dvie­jų bal­sa­vi­mų at­ rink­ta 10 kan­di­da­tū­rų, ku­rias kul­tū­ros mi­nist­ ras Š.Bi­ru­tis tvir­tin­ti pa­tei­kė Vy­riau­sy­bei. Be pir­mi­nin­kės, ket­ve­rius me­tus ta­ry­bos na­ rių su­si­rin­ki­me taip pat dirbs kom­po­zi­to­rius Vid­man­tas Bar­tu­lis, poe­tas, ver­tė­jas Vla­das Bra­ziū­nas, me­no­ty­ri­nin­kė, dai­lės is­to­ri­kė Rū­ ta Ja­no­nie­nė, teat­ro kri­ti­kas Vai­do­tas Jau­niš­ kis, bib­lio­te­ki­nin­kė Ri­ma Ma­se­ly­tė, ar­chi­tek­ tas Kęs­tu­t is Pem­pė, dai­l i­nin­kas Sau­l ius Va­ lius, kul­tū­ros va­dy­bi­nin­kas, mu­zi­kos edu­ko­ lo­gas Re­mi­gi­jus Vi­lys, tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­ vas Sta­nis­la­vas Vidt­man­nas ir fo­tog­ra­fi­jos me­ ni­nin­kas Sta­nis­lo­vas Žvirgž­das.

„„Tiks­las: Kul­tū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kė D.Ur­ba­na­vi­čie­nė ža­da siek­ti, kad lė­šos kul­tū­rai bū­tų ne tik biu­dže­ti­nės, bet kad bū­tų ga­li­ma pri­

trauk­ti pi­ni­gų iš ki­tų fon­dų, kad vers­las bend­ra­dar­biau­tų su me­ni­nin­kais. 

Ta­do Uma­ro / BFL nuo­tr.


9

birželio 6–12, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

nuomonės

Ringas

Kas ge­riau Vil­niui – met­ro ar tram­va­jus? Met­ro­po­li­te­no idė­jos ša­li­nin­kai, anks­čiau tel­kę­si tik Sei­me, pa­ga­liau su­kū­rė ofi­cia­lią gru­pę ir Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bė­je. Ta­čiau pro­pa­guo­ja­mas ir tram­va­jus. Apie tai, ku­ris trans­por­tas Vil­niui tin­ka­mes­nis, – VšĮ „Vil­ niaus met­ro“ di­rek­to­rius Ri­man­tas Pū­ke­lis ir Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­ mo moks­lo ins­ti­tu­to di­rek­to­rė Ma­ri­ja Bu­rins­kie­nė. ly­ga, kad sa­vi­val­dy­bė iš­kel­tų vi­sas tra­so­je esan­čias ko­mu­ni­ka­ci­jas. Tad įsi­vaiz­duo­ja­ te, kiek tai lai­ko užim­tų ir kiek tai kai­nuo­tų, – tai dar tiek pat, kiek kai­nuo­tų pa­ts tram­ va­jaus pro­jek­tas. Tai­gi, kai­nuo­tų tiek pat, kiek met­ro. Dar vie­nas klau­si­mas, kaip iš­spręs­ ti tram­va­jaus li­ni­jos tie­si­mo Py­li­mo gat­ve pro­ble­mą, – juk po Py­li­mo gat­ve ei­na gy­ ny­bi­nė sie­na. Kiek kai­nuos ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­nė­ji­mai ir kiek jie už­truks? Teks už­da­ ry­ti pa­grin­di­nes gat­ves, jo­mis eis­mas vi­siš­ kai ne­vyks. Ge­di­mi­no pro­spek­te bu­vo ras­ta kros­nis, ir tai kiek bu­vo pro­ble­mų. O čia kai ku­rie ar­cheo­lo­gai mi­nė­jo, kad ty­ri­mai ga­li kai­nuo­ti ir pu­sę mi­li­jar­do. Met­ro leis­tų ei­ti po šiais kul­tū­ri­niais sluoks­niais, ne­tgi eks­ po­nuo­ti juos sto­ty­se.

VšĮ „Vil­niaus met­ro“ nuo­tr.

Tik­rai yra ma­žes­nių už Vil­nių mies­tų, kur yra vos 200 tūkst. gy­ven­to­jų, – jie vis tiek įsi­ren­gę met­ro.

Ri­man­tas Pū­ke­lis

T

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ma­ri­ja Bu­rins­kie­nė

VšĮ „Vil­n iaus met­ro“ di­rek­to­r ius

i­ki­my­bė, kad ma­ši­nų su­ma­žės, ar­ ti­miau­siu me­tu ne­di­de­lė. O mes dar no­ri­me įves­ti tram­va­jų, to­kio pat lyg­mens nau­ją trans­por­to prie­mo­ nę, va­ži­nė­jan­čią mies­to gat­vė­mis. Neš­ne­ ku jau apie tai, kiek lai­ko pro­jek­to įgy­ven­di­ ni­mas užim­tų, – pa­žiū­rė­ki­te, kas da­rė­si, kai puo­lė tvar­ky­ti gat­ves no­rė­da­mi pa­gau­sin­ ti vi­suo­me­ni­nių trans­por­to juos­tų grei­tie­ siems au­to­bu­sams. Tad srau­tai ne­su­ma­žės, ne­bent trans­por­to spūs­čių pro­ble­mos pa­ ska­tins žmo­nes sės­ti į tram­va­jų. Met­ro – ki­ to lyg­mens spren­di­mas: mes at­lais­vin­tu­me gat­ves, o tu­rint to­kią mo­der­nią trans­por­to rū­šį žmo­nės gau­siau per­sės­tų iš sa­vų trans­ por­to prie­mo­nių. Bū­tų per ma­žai li­ni­jų? Tai tik pra­džio­je. Žiū­rė­ki­te, ir vi­si mies­tai, ku­rie net ir ke­lių ki­lo­met­rų met­ro ruo­žus pa­si­da­rė, to­liau jį vys­to, ple­čia. Pro­jek­to at­si­pir­ki­mo klau­si­ mą ga­li­ma skir­ti ir tram­va­jaus ša­li­nin­kams – prieš ke­le­rius me­tus spe­cia­lis­tai at­li­kę ana­li­zę pri­pa­ži­no, kad vie­na tram­va­jaus li­ ni­ja iki sto­ties gal ir at­si­pirk­tų, tik su są­

lą, bet įver­tin­ki­te, kiek tai kai­nuo­ja. Ki­tas da­ ly­kas – Vil­niu­je tra­giš­kai ma­žė­ja va­žiuo­jan­čių vie­šuo­ju trans­por­tu skai­čius. O met­ro skir­tas di­de­liems ke­lei­vių srau­tams per­vež­ti. Su­tin­ ku, kad tra­sa iš Pi­lai­tės į cent­rą – pa­to­gu, bet kad ten nė­ra srau­tų. Taip, yra ir ma­žes­nių už Vil­nių mies­tų, ku­rie tu­ri met­ro­po­li­te­ną, ta­ čiau jo eksp­loa­ta­ci­ja la­bai bran­gi. Jei no­ri­me pa­kel­ti trans­por­to ko­ky­bę, siū­ lo­me ar­ba tram­va­jų, ar­ba vi­siš­kai nau­jo ti­ po au­to­bu­sus – jie at­ro­do kaip trau­ki­niai. Tai olan­diš­ki au­to­bu­sai, ku­rie ga­li bū­ti val­do­mi vien da­vik­liais, be vai­ruo­to­jo. Tie­sa, Lie­tu­ vo­je vai­ruo­to­jas grei­čiau­siai vis tiek bū­tų. Tie au­to­bu­sai – ma­nev­rin­ges­ni nei tram­va­ jus ar įpras­ti­niai au­to­bu­sai, jie la­biau pri­tai­ ky­ti siau­roms se­na­mies­čio gat­vėms, nors ir su­ka­bin­ti iš ke­lių „va­go­nų“. Ta­čiau pa­gal pa­ čią pir­mą­ją nu­ma­ty­tą tra­są – Vil­niaus ge­le­ žin­ke­lio stotis–Santariškės – tram­va­jų ga­li­ ma įreng­ti ir tai vi­siš­kai ne­bū­tų su­dė­tin­ga.

Te­r i­to­r i­jų pla­na­v i­mo moks­lo ins­t i­tu­to di­rek­to­rė

Ga­lų ga­le triukš­mas, vib­ra­ci­ja – vis tiek tai at­si­ras va­ži­nė­jant tram­va­jui, ar jis bū­tų su vie­no­kiais, ar su ki­to­kiais ra­tais. Met­ro li­ni­ ja ei­na tu­ne­liais po že­me, tad ar­chi­tek­tū­ri­ niam pa­vel­dui pro­ble­mų ne­ky­la. Tiek dėl vie­no, tiek dėl ki­to pro­jek­to be Vy­riau­sy­bės, ES pa­ra­mos nie­ko ne­pa­da­ry­ si. To­dėl ir ban­do­me įtrauk­ti Vy­riau­sy­bės at­sto­vus, nes Vil­nius – Lie­tu­vos sos­ti­nė. O šiaip yra gal ke­tu­rios ES ša­lys, ku­rios ne­tu­ ri met­ro. Iš Bal­ti­jos vals­ty­bių bū­tu­me pir­ mie­ji. Mes ma­no­me, kad pir­mą­ją li­ni­ją Santa­ riškės–stotis ga­li­ma pa­da­ry­ti grei­čiau nei tram­va­jų – įma­no­ma pa­da­ry­ti per 2–3 me­ tus. Aiš­ku, įreng­ti vi­są sis­te­mą už­truk­tų il­ giau. Kiek kai­nuo­tų? Pre­li­mi­na­riai ki­lo­met­ ras – apie 100 mln. li­tų. Rei­kia tik po­li­ti­kų ap­si­spren­di­mo, kad da­ ro­me, – to tik ir lau­kia in­ves­tuo­to­jai. Yra be­ si­do­min­čių ir iš Ki­ni­jos, Pie­tų Ko­rė­jos, yra ir eu­ro­pie­čių. Dėl Lie­tu­vos įmo­nių – kol kas nie­ko ne­ži­nau, gal­būt ko­le­gos tu­ri dau­giau in­for­ma­ci­jos.

A

pie met­ro jau nu­si­bo­do kal­bė­ti. Nes žmo­nės tiek Sei­me, tiek sa­vi­val­dy­bė­je ma­no, kad jei yra mi­li­jar­di­nis pro­jek­tas – ge­rai, bet kad jis ne­tu­ri pra­smės, tai neį­do­mu. Kal­bant apie tram­va­jų – per­nai gruo­ džio mė­ne­sį Vil­niaus mies­to ta­ry­bos bu­vo pa­ tvir­tin­ta nau­ja trans­por­to rū­šis: vie­no ar ki­to ti­po tram­va­jus ar­ba grei­tie­ji au­to­bu­sai. Da­bar tu­rė­tų bū­ti skel­bia­mas at­vi­ras kon­kur­sas, ku­riuo bū­ tų pa­si­rink­ta, ku­ri trans­por­to rū­šis tin­ka­miau­sia Vil­niui, ir tie­kė­jai tu­rė­tų pri­siim­ti fi­nan­si­nius įsi­ pa­rei­go­ji­mus. Kad ne­bū­tų, jog pro­jek­tas pra­de­da­ mas su vie­na su­ma, o vė­liau ji pa­dvi­gu­bė­ja ar net pa­tri­gu­bė­ja. Ga­li­mi fi­nan­si­niai va­rian­tai – įvai­rūs: tiek PPP (pri­va­taus ir vals­ty­bi­nio ka­pi­ta­lo par­tne­ rys­tė – red. pa­st.), tiek kon­ce­si­jos su­tar­tis. Taip, iš tik­rų­jų mes ren­gė­me tą stu­di­ją, tą dar­bą da­rė­me rim­tai, bet il­gai, nes vi­sas pro­ ce­sas bu­vo po­li­ti­zuo­tas – bu­vo aiš­ki­na­ma, kad nie­ko ne­rei­kia da­ry­ti, kad Vil­nius sė­di sko­lo­ se. O dėl met­ro – ne­mo­ka­mas sū­ris bū­na tik pe­lė­kau­tuo­se. Pa­ro­dy­ki­te in­ves­tuo­to­ją, ku­ris elg­sis alt­ruis­tiš­kai ir ne­no­rės grą­žos iš pro­jek­ to. Vi­si džiau­gia­si, kad pa­sta­tė Bal­sių mo­kyk­

Jei no­ri­me pa­kel­ti trans­ por­to ko­ky­bę, siū­lo­me ar­ ba tram­va­jų, ar­ba vi­siš­kai nau­jo ti­po au­to­bu­sus.

Yra su­skai­čiuo­ta, kad tram­va­jus kai­nuo­tų nuo 400 iki 700 mln. li­tų, kai­na pri­klau­sy­ tų nuo tra­sų skai­čiaus, nuo to, per kiek lai­ko pro­jek­tas bū­tų įgy­ven­din­tas. Au­to­bu­sai bū­tų pi­ges­nis va­rian­tas, ta­čiau skir­tu­mai ne­di­de­li, nes pa­tys au­to­bu­sai – ko­ne vie­ne­ti­niai, la­bai bran­gūs. Aiš­ku, vė­liau kai­nos ma­žė­tų. Ku­rią trans­por­to rū­šį rink­čiau­si aš? Esu prieš met­ro šim­tu pro­cen­tų, esu už tram­va­ jų. Tro­lei­bu­sai? Jie ne­tru­kus taps an­tik­va­ri­ niai. Juk kal­ba­me apie ma­nev­rin­gu­mą. Ki­tas da­ly­kas – elekt­ros ener­gi­jos po­rei­kis: elekt­ros tie­ki­mui nu­trū­kus, su­si­da­ro spūs­tys, vi­sa vir­ ti­nė trans­por­to prie­mo­nių sto­vi. Tad jei at­si­ ras elekt­ri­niai au­to­bu­sai – ar mums be­rei­kia tro­lei­bu­sų? Taip, šiuo me­tu vyk­do­mos ir ki­ to­kios in­ves­ti­ci­jos, per­ka­ma nau­jų tro­lei­bu­sų. Bet juk vi­sos trans­por­to sis­te­mos aki­mirks­niu ne­re­for­muo­si, per die­ną vis­kas ne­pa­da­ro­ma. Rei­kia mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti tai, ką mes jau tu­ri­me, ir pa­ma­žu vis­ką keis­ti.

Dienos klausimas. Ar reikia Vilniui metro? (proc.) 59 41 Taip Ne Šaltinis: diena.lt

Skaitytojo žvilgsnis

K

rei­piuo­si į „Vil­niaus die­ną“ dėl mies­ to pro­ble­mų, nes taip jau yra – jei krei­pie­si į val­džią ir pa­klau­si, kas at­ sa­kin­gas, tai sa­kys, kad vi­si. O „vi­ si“ reiš­kia „nie­kas“. Va­žiuo­jant nuo sto­ties, kur sto­vi kiau­ši­nio skulp­tū­ra, iš ki­tos pu­sės yra na­mas, ku­ria­me jau ber­žai au­ga se­niau­ siai. Sa­vi­nin­kas, aiš­ku, yra, bet neat­sa­ko už tai. Jei­gu be­na­mis vie­ną die­ną įlin­dęs bus už­ griū­tas, bus di­džiau­sia tra­ge­di­ja. Be­je, prieš ge­rą mė­ne­sį to na­mo sto­gas ir įgriu­vo – lai­mė, kad tuo me­tu tų be­na­mių ten ne­bu­vo. To­kių vie­tų, kur ga­li ką nors pri­spaust ir kur nie­kas nie­ko ne­ras, Vil­niuj aš jums ga­liu šim­tus pa­ ro­dyt. Šim­tus vie­tų, kur ga­li­ma, taip sa­kant, žmo­gų nu­dob­ti, nu­mes­ti – ir nie­kas ne­ras jo.

Ir šei­mi­nin­ko šiuo me­tu Vil­niu­je nė­ra. Nors dar 1994 m. sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­tvar­kiu bu­vo nu­sta­ty­ta, kad kiek­vie­nos se­niū­ni­jos ar­ chi­tek­tas yra at­sa­kin­gas už prie­žiū­rą, rek­la­ mas, už vi­so­kius ki­to­kius da­ly­kus. Ki­tas vaiz­de­lis pas jus ap­ra­šy­tas jau bu­ vo prieš ke­le­rius me­tus. Vie­na įmo­nė Jus­ ti­niš­kė­se tvo­ra už­si­tvė­rė ša­li­gat­vio ga­ba­lą – vis­kas, pa­si­ro­do, tei­sė­ta, nors ir ne­tei­sin­ga. Ne­su­vo­kia­ma nor­ma­liu pro­tu. Žmo­nės ei­na ša­li­gat­viu, su­si­du­ria su tvo­ra ir tu­ri šlai­tu ei­ ti į ban­ką. Šlai­tu ro­po­ti, o ne nau­do­tis ša­li­ gat­viu ir gra­žiai nu­lipt laip­tais. Be to, yra dau­gy­bė ap­triu­šu­sių pa­sta­tų, ku­rių nie­kas ne­pri­žiū­ri. Jo­kios to­kių grės­ min­gų vie­tų duo­me­nų ba­zės nė­ra. Yra sa­vi­

nin­kai, sa­vi­nin­kai ir tu­rė­tų at­sa­ky­ti už sa­vo nuo­sa­vy­bę. Sa­vi­val­dy­bė už tai tu­ri tei­sę pa­ gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­ są, kiek ži­nau, baust ir iki 30 000 li­tų bau­da už tą ne­pri­žiū­ri­mą sta­ti­nį, pa­sta­tą, te­ri­to­ri­ ją. De­ja, ši­tų pi­ni­gų, pa­si­ro­do, ne­rei­kia, nes bai­su. Nu­bau­si dar kie­no nors švo­ge­rį. Kaip spręs­ti to­kias bė­das? Rei­kia, kad mū­ sų val­džia žiū­rė­tų į pa­čią pra­džią. Į dau­gia­ bu­čių na­mų kie­mus, jų bend­ruo­me­nių at­ sto­vus. Ir kad tie at­sto­vai ei­tų į val­džią. Sa­vi­val­dos įsta­ty­mą rei­kė­tų pa­keist taip, kad bend­ruo­me­nės rink­tų į ta­ry­bą konk­re­ čius sa­vo at­sto­vus. Vil­niu­je kiek se­niū­ni­jų, nuo kiek­vie­nos se­niū­ni­jos po du at­sto­vus. Kad pa­skui jų bend­ruo­me­nių gy­ven­to­jai ga­

lė­tų kreip­tis į juos ir jie jau žiū­rė­tų, kas ir kuo gy­ve­na. Da­bar – iš­rin­ko, o pa­si­ro­do, kad vos ne vi­si de­pu­ta­tai sa­vo pi­lai­tė­se gy­ve­na. Kas už­mies­ty, kas ki­tur, o ten, kur tik­rai skau­du ir daug ne­spręs­tų klau­si­mų, jų nė­ra. Ant­ras da­ly­kas – bū­ti­nai su­stip­rin­ti se­niū­ ni­jas, o de­par­ta­men­tams, sa­vi­val­dy­bei pa­lik­ ti po du tris at­sa­kin­gus as­me­nis ir gal dar po­ rą pa­gal­bi­nių, ku­rie su­rink­tų in­for­ma­ci­ją. Vil­niui šias pro­ble­mas spręs­ti rei­kia kuo sku­biau, nes jau ma­žiau nei po mė­ne­sio pir­ mi­nin­kau­si­me ES. Da­bar juk gė­da. At­va­žiuos žmo­nės, tai­gi gė­da toj sos­ti­nėj pa­si­ro­dyt. Ei­ ni gat­ve, o vie­noj pu­sėj griu­vė­siai, ki­toj pu­ sėj, at­si­pra­šant, mėš­lo krū­va. Kor­ne­li­jus Pap­šys


10

birŞelio 6–12, 2013

miestietis

Pren ume rato s akc ija 32 psl.

t 84 L

„„Kar­je­ra: R.Cvi­li­kai­tei daŞ­nai rei­kia kal­bin­ti gi­dus, kad ťie leis­tų tu­ris­tams stab­te­lė­ti prie su­ve­ny­rų.

1\cN[N „VelniĹł salos karalius“ kino centre „Skalvija“ tik uĹž

2 Lt! FilmÄ… ĹžiĹŤrÄ—k kino centre „Skalvija“ birĹželio 12 d. 17.00 val.

ÄŽ ĹĄÄŻ ďŹ lmÄ… su ĹĄia reklama bilieto kaina 2 Lt. Viena reklama – nuolaida vienam bilietui.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Skuba į dar­bą, nors eg­za­mi­nai dar ne­si­bai­gę

Ra­sa Cvi­li­kai­tÄ— drą­siai sto­jo pre­kiau­ti su­ve­ny­rais prie­ťais Ĺ v. Onos ir Ber­nar­di­nĹł baŞ­ny­Ä?ias. Nors ĹĄie­met ji bai­gia 12-Ä… kla­sÄ™ ir dar ne vi­sus bran­dos eg­za­mi­nus yra iť­lai­kiu­si, Vil­niaus Rad­ vi­lĹł gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tÄ— nu­spren­dÄ—, kad me­tas pra­dė­ti dirb­ti. Lai­ma Ĺ˝e­mu­lie­nÄ— l.zemuliene@diena.lt

Gy­rė sa­vo „bo­sę“ te­tu­lę

Kiek­vie­nÄ… ry­tÄ… ant ĹĄa­li­gat­vio prie­ ĹĄais Ĺ v. Onos ir Ber­nar­di­nĹł baŞ­ ny­Ä?ias Ra­sa pa­si­sta­to sta­le­lÄŻ, ant ku­rio iť­dė­lio­ja tu­ris­tams skir­tas kny­gas ir su­ve­ny­rus, – taip pra­si­ de­da jos dar­bo die­na. Ant sta­le­lio ap­stu at­vi­ru­kĹł, nuo­trau­kĹł al­bu­mĹł, lie­tu­viť­ko folk­lo­ro kom­pak­ti­niĹł plokť­te­liĹł, rak­tĹł pa­ka­bu­kĹł, mag­ne­tu­kĹł su gin­ta­ri­niu Lie­tu­vos vaiz­du. ÄŒia ga­li­ma ÄŻsi­gy­ti ir buk­le­tĹł „Vil­niaus is­to­ri­ja“ bei „Tra­kĹł is­to­ri­ja“ ang­ lĹł, len­kĹł, vo­kie­Ä?iĹł, ru­sĹł kal­bo­mis uĹž 20 li­tĹł. Taip pat tu­ris­tai ga­li nu­si­pirk­ti To­mo Venc­lo­vos kny­gÄ… „Vil­nius“ len­kĹł, vo­kie­Ä?iĹł ar ang­ lĹł kal­bo­mis uĹž 40 li­tĹł. Ĺ ÄŻ dar­bÄ… Ra­sa su­si­ra­do in­ter­ne­tu – bu­vo pa­skelb­ta, kad rei­kia dar­ buo­to­jĹł va­sa­ros se­zo­nu. Ji dir­ba pu­se eta­to – at­vyks­ta apie 9, bai­ gia apie 14 val. Ta­da ĹĄio­je vie­to­je jÄ… pa­kei­Ä?ia ko­le­ga. ÄŽ dar­bÄ… au­to­mo­bi­ liu R.Cvi­li­kai­tÄ— at­va­Şiuo­ja iĹĄ na­mĹł Avi­Şie­niuo­se. Tie­sa, pir­ma uŞ­su­ka pas sa­vo „bo­sę“ – gar­baus am­Şiaus te­tu­lÄ™ – ir iĹĄ jos pa­sii­ma pre­kiĹł. „La­bai ge­ra te­tu­tÄ—. Pui­kiai su ja su­ta­ria­me, vie­na ki­ta pa­si­ti­ki­me, nors ma­Şai lai­ko, kai dir­bu, be­ veik ne­pa­Şįs­ta­me vie­na ki­tos. Abi

drau­ge skai­Ä?iuo­ja­me ir gau­tus pi­ ni­gus. Mo­ko, kaip vis­kÄ… ap­skai­ Ä?iuo­ti, – ar dau­giau uŞ­dir­bo­me, ar mi­nu­se sto­vi­me“, – sa­vo darb­ da­vÄ™ gy­rÄ— mer­gi­na.

To­kiĹł spe­cia­lis­tĹł Ä?ia trĹŤks­ta, o aĹĄ no­ riu lik­ti Lie­tu­vo­je. Ge­rė­ja ang­lĹł kal­ba

Ta­Ä?iau Ra­sa pa­si­guo­dÄ—, kad tu­ris­ tai la­bai sku­ba, – gi­dai juos tie­siog vy­te ve­ja, tad vi­si kaip uŞ­suk­ti le­ kia ÄŻ Ĺ v. Onos ir Ber­nar­di­nĹł baŞ­ ny­Ä?ias. To­dÄ—l jai daŞ­nai rei­kia kal­ bin­ti gi­dus, kad tu­ris­tams leis­tĹł stab­te­lė­ti prie su­ve­ny­rĹł. „Bė­ga, le­kia, juos la­bai sun­ ku su­gau­dy­ti, – pa­sa­ko­jo Ra­sa. – Bet vis­kas nor­ma­liai. Ne­bō­na taip, kad vi­sai ne­per­ka, ir taip, kad vis­ kÄ… ĹĄluo­tĹł.“ Pak­lau­sus, ar per die­nÄ… pa­vyks­ ta gau­ti uĹž par­duo­da­mus su­ve­ny­ rus 200 li­tĹł, mer­gi­na sa­kÄ—: „Pa­ si­tai­ko. Bet tai – jau la­bai ge­rai.“ Kiek­vie­nÄ… die­nÄ… tiek neuŞ­dirb­si, bet bend­ras re­zul­ta­tas – ge­ras. Ar Ra­sai pa­tin­ka tas dar­bas? „Taip. Ge­rė­ja ang­lĹł kal­bos Ĺži­ nios“, – dar­bo pra­na­ťu­mÄ… ne­tru­ ko pa­ste­bė­ti R.Cvi­li­kai­tÄ—.

Mo­ky­sis ges­tų kal­bos

Kai praė­ju­sÄŻ ĹĄeť­ta­die­nÄŻ kal­bė­jo­mÄ—s su Ra­sa, ji dir­bo tik apie sa­vai­tÄ™, o pir­ma­die­nÄŻ jos lau­kÄ— lie­tu­viĹł kal­ bos eg­za­mi­nas. „Sė­di, o kai ne­tu­ri kÄ… veik­ti, pa­ skai­tai, pa­si­mo­kai“, – sa­kÄ— abi­tu­ rien­tÄ—. Ant mer­gi­nos pe­Ä?iĹł – trys eg­za­mi­nai. Mu­zi­kos eg­za­mi­nÄ… ji jau iť­lai­kÄ—, uŞ­tat dar lau­kia is­to­ ri­jos. „Mu­zi­ka man la­bai pa­tin­ka“, – sa­kÄ— pa­ťne­ko­vÄ—. Abi­tu­rien­tai po 12 me­tĹł tru­ku­ siĹł moks­lĹł, po bran­dos eg­za­mi­ nĹł no­ri at­si­pĹŤs­ti, pail­sė­ti. O ĹĄtai ji nu­spren­dÄ— ÄŻsi­dar­bin­ti net moks­ lams ne­si­bai­gus. Ko­dÄ—l? Ra­sa ne­ slė­pÄ—, kad na­muo­se pra­sta fi­nan­ si­nÄ— pa­dė­tis, to­dÄ—l me­tas ir jai kuo nors pri­si­dė­ti. „Tie­siog toks me­tas atė­jo, kai tė­vams sun­ku vis­kÄ… iť­lai­ky­ti“, – ap­ta­kiai paaiť­ki­no mer­gi­na. Vil­niaus ko­le­gi­jo­je Ra­sa pla­ nuo­ja mo­ky­tis la­bai re­tos spe­cia­ ly­bÄ—s – ges­tĹł kal­bos. Jos ne­bau­ gi­na, kad atei­ty­je teks dirb­ti su neį­ga­liais Ĺžmo­nė­mis. Ges­tĹł kal­ bos ji mo­kė­si nuo se­no, tu­ri kurÄ?­ ne­by­liĹł vai­kys­tÄ—s drau­gĹł. „Man pa­tin­ka jĹł kul­tō­ra, jĹł mÄ…s­ty­mas. Toks dar­bas bō­tĹł pa­ gal­ba jiems. Be to, to­kiĹł spe­cia­lis­ tĹł Ä?ia trĹŤks­ta, o aĹĄ no­riu lik­ti Lie­ tu­vo­je“, – sa­kÄ— R.Cvi­li­kai­tÄ—.


11

birželio 6–12, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Mįs­lin­gas kon­kur­sas – po­li­ti­kų aki­ra­ty­je

Atei­nan­tį ant­ra­die­ nį Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė skai­ tys ket­vir­tą­jį sa­ vo me­ti­nį pra­ne­ši­ mą. Po­li­to­lo­gai spė­ ja, kad juo ša­lies va­ do­vė ban­dys dar la­ biau su­stip­rin­ti at­ si­gau­nan­tį sa­vo po­ pu­lia­ru­mą ir ne­pa­ gai­lės kri­ti­kos.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ar iš tie­sų „Li­tex­po“ at­si­sa­kius da­ly­vau­ti mi­li­jo­ni­nia­me kon­ kur­se bu­vo pa­ma­lo­nin­ti sa­vi? Po „Vil­niaus die­nos“ pub­li­ka­ci­jos į šį klau­si­mą ban­dys at­sa­ky­ti gru­pė par­la­men­ta­rų. Ga­li bū­ti, kad rei­ ka­lo im­tis bus priversta ir Vie­šų­ jų pir­ki­mų tar­ny­ba (VPT). Su­ju­do de­ši­nie­ji

„„ Pa­tir­tis: Pre­zi­den­tės D.Gry­baus­kai­tės pra­ne­ši­mai iki šiol bu­vo trum­

pes­ni nei pirm­ta­kų ir, kaip ta­po įpras­ta, pa­si­žy­min­tys griež­ta re­to­ri­ka. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ti­ki­ma­si sai­kin­go griež­tu­mo Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Išs­kir­ti­nės te­ma­ti­kos ne­lau­kia

Me­ti­niu pra­ne­ši­mu ap­žvelg­ti vals­ ty­bės pa­dė­tį ir vi­daus bei už­sie­nio po­li­ti­ką yra Pre­zi­den­to kons­ti­tu­ci­ nė prie­vo­lė. Kiek­vie­nas ša­lies va­ do­vas tra­di­ciš­kai įve­da sau bū­din­ gą to­kio pra­ne­ši­mo sti­lių. D.Gry­baus­kai­tės pra­ne­ši­mai iki šiol bu­vo trum­pes­ni nei pirm­ta­ kų ir pa­si­žy­min­tys griež­ta re­to­ri­ka. Anks­tes­niais me­tais Pre­zi­den­tė pra­ ne­ši­muo­se daug dė­me­sio sky­rė tei­ sė­sau­gos, ko­rup­ci­jos pro­ble­moms, Lie­tu­vos vie­tai ES, emig­ra­ci­jai. Po­ li­to­lo­gai ma­no, kad pa­na­šios te­mos vy­raus ir šių­me­tė­je kal­bo­je. Po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Dumb­liaus­ kas ma­no, kad me­ti­nia­me pra­ne­ši­ me D.Gry­baus­kai­tė pa­si­sa­kys dar griež­čiau nei įpras­tai, nes vi­suo­me­ nė iš pre­zi­den­to esą ti­ki­si dau­giau nei iš ki­tų val­džios ins­ti­tu­ci­jų. „Ka­dan­gi pre­zi­den­tas ren­ka­mas tie­sio­gi­niuo­se rin­ki­muo­se, žmo­nės ko nors ti­ki­si iš pre­zi­den­to, vie­nas­ me­nė ins­ti­tu­ci­ja tei­kia daug vil­čių. Ži­nant Sei­mo „po­pu­lia­ru­mą“, yra vil­tis, kad pre­zi­den­tas ką nors pa­ keis. <...> D.Gry­baus­kai­tės po­pu­ lia­ru­mas da­bar at­si­gau­na, tad aš ma­nau, kad ji tu­rė­tų ir pra­ne­ši­ me kaip nors dar su­stip­rin­ti tą at­ si­gau­nan­tį po­pu­lia­ru­mą. Ga­li­ma ti­kė­tis dar dau­giau kri­ti­kos skau­ džiais tei­sė­sau­gos, tei­sin­gu­mo, klau­si­mais, kad žmo­nės tei­sy­bės ne­ran­da. Sun­ku pa­sa­ky­ti, koks bus jos ak­cen­tas, bet tei­sė­sau­gos klau­ si­mas tik­rai bus ne pa­sku­ti­nis. Dar ener­ge­ti­ka, re­no­va­ci­jos ža­da­mas bu­mas“, – sa­kė V.Dumb­liaus­kas. Pa­na­šios nuo­mo­nės apie bū­si­mo Pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mo as­pek­tus lai­ko­si ir po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­ nis. Ta­čiau pra­ne­ši­mas esą ne­tu­rė­ tų bū­ti kuo nors iš­skir­ti­nis. „Ma­ny­čiau, kad Pre­zi­den­tė tu­rė­

tų už­si­min­ti apie pir­mi­nin­ka­vi­mą kaip iš­šū­kį, pro­ble­mą, ku­ri tuo me­ tu ir bus pa­grin­di­nė. Taip pat apie tam tik­rus Lie­tu­vos fi­nan­si­nius ir eko­no­mi­nius as­pek­tus, su­sie­tus su ga­li­mu kri­zės įvei­ki­mu, ir apie pa­ vo­jus dėl per­ne­lyg di­de­lio op­ti­miz­ mo. Na­tū­ra­lu, ji nuo­lat kal­ba apie ko­rup­ci­nius as­pek­tus, ydas vals­ty­ bės val­dy­mo sis­te­mo­je“, – pa­brė­ žė L.Bie­li­nis.

Žmo­nės ko nors ti­ki­ si iš pre­zi­den­to, vie­ nas­me­nė ins­ti­tu­ci­ ja tei­kia daug vil­čių. Ži­nant Sei­mo „po­pu­ lia­ru­mą“, yra vil­tis, kad pre­zi­den­tas ką nors pa­keis. Pre­zi­den­to rin­ki­mų ne­mi­nės?

Ta­čiau ar pra­ne­ši­me bus jus­ti ar­ tė­jan­čių pre­zi­den­to rin­ki­mų pe­ri­ pe­ti­jos, po­li­to­lo­gų nuo­mo­nės iš­si­ ski­ria. V.Dumb­liaus­kas nea­be­jo­ja, kad teks­tas ra­šo­mas tu­rint gal­vo­je bū­si­mus rin­ki­mus. L.Bie­li­nis sa­ko, kad, bent tie­sio­giai, apie rin­ki­mus ne­bus už­si­min­ta. „Ma­nau, kad ji nie­ko neuž­si­ mins apie bū­si­mus rin­ki­mus į pre­ zi­den­tus, są­mo­nin­gai. Ji pa­sa­kė, kad iš­tars sa­vo žo­dį ru­de­nį, pa­ skui ji nie­ko neuž­si­mi­nė apie bū­ si­mus rin­ki­mus. Gir­di­me tik ki­tų in­terp­re­ta­ci­jas. Na­tū­ra­lu, tai žai­ di­mo da­lis, su­ke­lia­ma įtam­pa, mes vi­si spė­lio­jam, ieš­kom, svars­tom. Bet ji lai­ko­si tos nuo­sta­tos, kad ne­ kal­bės“, – svars­tė L.Bie­li­nis. Pra­ne­ši­mai nau­dos duo­da

Po­li­to­lo­gai tvir­ti­na, kad pre­zi­den­tų prie­vo­lė sa­ky­ti me­ti­nius pra­ne­ši­ mus yra bū­ti­na, nes lei­džia su­pras­ti

aiš­kią ša­lies va­do­vo po­zi­ci­ją ak­tua­ liais klau­si­mais. Ta­čiau ar val­džios bei ki­tos ins­ti­tu­ci­jos at­si­žvel­gia į iš­sa­ky­tus pa­ste­bė­ji­mus ar­ba kri­ti­ ką, pri­klau­so nuo san­ty­kių su val­ džios at­sto­vais. „Tei­si­niu po­žiū­riu pre­zi­den­to pra­ne­ši­mas nie­kaip neį­pa­rei­go­ja Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo. <...> Po­vei­ kis įvyks­ta tik tuo­met, jei pre­zi­ den­tas tu­ri rea­lią įta­ką, prie­mo­nes veik­ti Sei­mą ar Vy­riau­sy­bę. Ta­da jo kal­ba yra sa­vo­tiš­kas val­dan­čio­ sios dau­gu­mos pro­gra­mos tę­si­nys. Šian­dien mes ma­to­me, kad Pre­zi­ den­tė nuo val­dan­čio­sios dau­gu­mos ga­na dis­tan­ci­juo­ta. To­dėl ir šis jos pra­ne­ši­mas tu­rė­tų at­ro­dy­ti dau­ giau kaip jos as­me­ni­nis si­tua­ci­jos ma­ty­mas“, – ti­ki­no L.Bie­li­nis. Kri­ti­kuo­ti de­rė­tų su sai­ku

V.Dumb­liaus­kas pa­ste­bi, kad ka­ den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus sa­vo pra­ne­ši­muo­se daug kal­bė­da­vo apie mo­ra­lę, o D.Gry­ baus­kai­tė esą sten­gia­si pa­veik­ti klau­sy­to­jus. Po­li­to­lo­go Al­vi­do Lu­ko­šai­čio nuo­mo­ne, ge­rai, kai aukš­čiau­sias vals­ty­bės as­muo ro­do gai­res ir ke­ lia žmo­nių am­bi­cin­gu­mą, ta­čiau per­si­steng­ti ir­gi ne­de­rė­tų. „Šios vals­ty­bės va­do­vės kal­ bų pra­smė su­vo­kia­ma pir­miau­ sia per tam tik­rą griež­tu­mą, kie­ tu­mą, pa­stan­gą ne tik įsi­klau­sy­ti, bet ir „gra­žiai“ elg­tis. Ne­la­bai tu­ rė­tų šau­ti į gal­vą toks rei­ka­las, kad nu­mo­siu ran­ka ir tiek, ką bu­vo ga­ li­ma įtar­ti per anks­tes­nes ka­den­ci­ jas. <...> Ta­čiau rei­kė­tų pa­si­steng­ ti, kad pra­ne­ši­muo­se bū­tų brė­žia­mi tam tik­ri ver­ty­bi­niai kri­te­ri­jai. Bet ne kad bū­tų kri­ti­ka dėl kri­ti­kos“, – dės­tė A.Lu­ko­šai­tis. Ant­ra ver­tus, pa­sak A.Lu­ko­šai­ čio, pa­kel­ti vi­suo­me­nės ūpui to­ kie ša­lies va­do­vo pra­ne­ši­mai – itin tin­ka­mi.

Nau­jie­siems vals­ty­bės įmo­nės „Li­ tex­po“ va­do­vams ga­li tek­ti vars­ty­ ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos du­ris. Da­lis de­ši­nių­jų po­li­ti­kų pa­ si­ry­žę iš­tir­ti neo­fi­cia­lią in­for­ma­ ci­ją, esą „Li­tex­po“ iš mi­li­jo­ni­nio kon­kur­so pa­si­trau­kė są­mo­nin­gai ir taip kon­kur­se už­lei­do vie­tą ki­tai bend­ro­vei, sie­ja­mai su val­dan­čiai­ siais so­cial­de­mok­ra­tais. Ini­cia­ty­vą iš­tir­ti ar bent ban­dy­ ti pa­siaiš­kin­ti šį rei­ka­lą Sei­me ro­ do ke­li de­ši­nių­jų po­li­ti­kai. Vie­na jų – kon­ser­va­to­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė. Ji su­rea­ga­vo į „Vil­niaus die­nos“ pub­li­ka­ci­ją ir pa­siū­lė tai aiš­kin­ tis Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ si­jo­je. Vi­ta­li­jus Gai­lius, ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, nu­si­tei­kęs šį klau­si­ mą įtrauk­ti į ar­ti­miau­sią po­sė­dį. „Ga­li bū­ti, kad iš­si­kvie­si­me at­ sa­kin­gus as­me­nis pa­siaiš­kin­ ti ir ap­klau­si­me, nes rei­ka­las kve­ pia ko­rup­ci­niais ry­šiais. Ga­liau­siai kai­rių­jų lai­ky­se­na ko­mi­si­jo­je pa­ro­ dys, ko­kia yra po­li­ti­nė va­lia, kas yra suin­te­re­suo­tas šį kon­kur­są iš­tir­ti“, – už­si­de­gu­si kal­bė­jo A.Bi­lo­tai­tė. VPT ty­ri­mo bai­do­si

Kon­ser­va­to­rių at­sto­vė dėl mi­nė­ to kon­kur­so krei­pė­si ir į Žyd­rū­no Plyt­ni­ko va­do­vau­ja­mą VPT. A.Bi­ lo­tai­tė tei­gė, kad si­tua­ci­ja ke­lia įta­ri­mų. „Ne­ga­li ne­si­ste­bė­ti to­kia su­ta­ pi­mų vir­ti­ne: nau­jas di­rek­to­rius at­si­sa­ko lai­mė­to pir­ki­mo, ku­riam įmo­nė tik­rai pa­si­ruo­šė ir bu­vo įver­ti­nu­si vi­sas ap­lin­ky­bes. Anks­ tes­nis di­rek­to­rius Aloy­zo Tar­vy­do aiš­ki­ni­mų ne­pat­vir­ti­na. Ga­liau­siai ant­rą vie­tą užė­mu­si įmo­nė sie­ja­ ma su ta pa­čia par­ti­ja, kaip ir nau­ ja­sis „Li­tex­po“ va­do­vas. Tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad šio­je si­tua­ci­jo­je ga­li­ma įžvelg­ti ban­dy­mą pa­pras­ čiau­siai ati­duo­ti pel­nin­gą pir­ki­mą tiems, kas jo ne­ver­ti“, – ra­šo par­ la­men­ta­rė krei­pi­me­si į VPT. Ta­čiau VPT šio rei­ka­lo tir­ti ne­ sku­ba. Ž.Plyt­ni­kas si­tua­ci­jos ne­ ko­men­ta­vo. O VPT at­sto­vė spau­ dai Auš­ra Po­cie­nė bu­vo la­ko­niš­ka: „No­riu pri­min­ti, kad VPT są­ moks­lo teo­ri­jų ne­ti­ria.“

iš po­sto pa­si­trau­kus bu­vu­siam įmo­nės di­rek­to­riui Da­riui Alek­ na­vi­čiui, lai­mė­to kon­kur­so bu­vo at­si­sa­ky­ta. Nau­ja­sis di­rek­to­rius, su so­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja sie­ja­mas A.Tar­vy­das, ku­ris „Li­tex­po“ va­ do­va­vo po­rą de­šimt­me­čių, pa­ reiš­kė, kad ke­lių mi­li­jo­nų ver­tės vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so stai­ ga at­si­sa­kė, nes Val­do­vų rū­muo­ se neį­reng­ta vir­tu­vė. Po to­kio jo spren­di­mo tei­sė tiek­ti mai­ti­ni­ mą ati­te­ko kon­kur­se ant­rą vie­tą užė­mu­siai įmo­nei „Tau­ra­kal­nis“, va­do­vau­ja­mai taip pat su įta­kin­ giau­siais so­cial­de­mok­ra­tais sie­ja­ mos Ire­nos Če­reš­kie­nės.

Kai­rių­jų lai­ky­se­na ko­mi­si­jo­je pa­ro­dys, ko­kia yra po­li­ti­nė va­lia, kas yra suin­ te­re­suo­tas šį kon­ kur­są iš­tir­ti. Kas at­si­ti­ko, kad nau­ji „Li­tex­ po“ va­do­vai, už­tik­rin­tai lai­mė­ję, neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, maž­daug 4 mln. li­tų kon­kur­są, už­lei­do vie­tą ki­tiems? Ofi­cia­li „Li­tex­po“ po­zi­ ci­ja, ko­dėl iš kon­kur­so nu­spręs­ta trauk­tis: paaiš­kė­jo, kad Val­do­ vų rū­muo­se nė­ra ir ne­bus įreng­ ta... vir­tu­vė. To­kie pa­siaiš­ki­ni­mai ke­lia šyp­se­ną ES pir­mi­nin­ka­vi­mą or­ga­ni­zuo­jan­tiems pa­rei­gū­nams. Ypač tu­rint ome­ny mi­li­jo­ni­nes už­sa­ky­mo su­mas. Re­mian­tis laik­raš­čio šal­ti­niais, jau anks­čiau įta­kin­gi kai­rių­jų at­ sto­vai vi­so­mis prie­mo­nė­mis sie­ kė, kad „Li­tex­po“ pa­si­trauk­tų iš kon­kur­so. Ga­liau­siai vis­kas „su­si­ tvar­kė“, kai D.Alek­na­vi­čius, neiš­ lai­kęs spau­di­mo, pa­si­trau­kė.

Neat­sa­ky­ti klau­si­mai

Pri­me­na­me, kad „Li­tex­po“ prieš po­rą mė­ne­sių lai­mė­jo vie­šo­jo pir­ ki­mo kon­kur­są dėl tei­sės tiek­ ti mai­ti­ni­mą dau­ge­ly­je pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES ren­gi­nių, ta­čiau, kaip tei­gia­ma, dėl po­li­ti­nio spau­di­mo

„„Dvip­ras­my­bė: A.Bi­lo­tai­tės ini­

cia­ty­va Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja ne­tru­kus ža­da tir­ti 4 mln. li­tų ver­tą mai­ti­ni­mo kon­ kur­są.  And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.


12

Birželio 6–12, 2013

ekonomika

Kai skaičius keičia raidės Vis dau­giau gar­sių vers­li­ninkų vieną die­ ną nu­sprend­žia pro­gramą „Ex­cel“ bent ku­riam lai­kui pa­keis­ti į „Word“ ir, užuot skai­čiavę įmo­nių pa­ja­mas bei iš­lai­das, pa­ ra­šy­ti knygą. Kas šiuos am­ži­nai lai­ko ne­tu­ rin­čius žmo­nes ver­čia taip elg­tis?

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Ra­šan­čių ne­daug

No­ras pa­si­da­ly­ti sa­vo ži­nio­mis bei pa­tir­ti­mi su ki­tais ir taip pri­si­dėti prie vers­lu­mo ug­dy­mo. To­kią kny­ gų ra­šy­mo prie­žastį daž­niau­siai nu­ro­do jas pa­rašę Lie­tu­vos vers­ li­nin­kai. Pa­sak jų, kny­ga – tai tam tik­ras sko­los ati­da­vi­mas už juos ap­lan­kiu­sią sėkmę. Ta­čiau ga­li­ma svars­ty­ti ir ki­taip. Joks vers­las neap­sau­go­tas nuo ne­ sėkmės, o kny­ga – iš­lie­kamąją ver­ tę tu­rin­tis do­ku­men­tas, liu­di­jan­tis tai, ko bu­vo pa­siek­ta. Tai pa­kan­ ka­ma prie­žas­tis, kad rei­ka­lais ap­ si­krovę, am­ži­nai lai­ko ne­tu­rin­tys sėkmės su­laukę vers­li­nin­kai imtų­ si iš pa­žiū­ros jiems vi­siš­kai sve­ti­ mos veik­los – ra­šy­mo. Tie­sa, kny­gas pa­ra­šiu­siems lie­ tu­vių vers­li­nin­kams su­skai­čiuo­ti, ko ge­ro, už­ten­ka ir vie­nos ran­kos pirštų. Vla­das Bu­me­lis, Ig­nas Staš­ ke­vi­čius, Au­gus­ti­nas Ra­kaus­kas ir ką tik jų pėdo­mis pa­sekęs Il­ja Lau­ rsas – gar­siau­si mūsų vers­li­nin­kai, sa­vo min­tis iš­lieję po­pie­riu­je. Pa­ ta­rimų, kaip per me­tus už­si­dirb­ti mi­li­joną, ir pa­na­šių pais­talų šio­se kny­go­se ne­ra­si­te. Mūsų vers­li­nin­ kai la­biau linkę tie­siog dėsty­ti sa­ vo po­žiūrį į verslą rem­da­mie­si as­ me­ni­ne pa­tir­ti­mi. Pri­vertė ap­lin­kybės

„Ne va­kar gi­miau – per tą laiką pri­kau­piau ži­nių, ne­bu­vau pa­sy­vus gy­ve­ni­mo stebė­to­jas, todėl daug ko iš­mo­kau, daug ką su­pra­tau ir no­ riu tuo pa­si­da­ly­ti su ki­tais, juk nie­ kam nie­ko ne­pa­vyd­žiu“, – pa­čio­ je kny­gos „99 %. Pamąs­ty­mai apie

gy­ve­nimą, darbą, mokslą, verslą“ pra­džio­je ra­šo bend­rovės „SI­COR Bio­tech“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius V.Bu­me­lis. Ta­čiau kalbė­da­ma­sis su laik­ raš­čiu V.Bu­me­lis pri­si­pa­ži­no, kad kny­ga at­si­ra­do la­biau iš rei­ka­lo nei iš di­de­lio no­ro ra­šy­ti. Vis dėlto da­ bar vers­li­nin­kas pa­ten­kin­tas, kad ši kny­ga iš­vy­do die­nos šviesą. „Ka­dan­gi esu tik­ra­sis Lie­tu­vos mokslų aka­de­mi­jos na­rys, turė­ jau pa­ra­šy­ti knygą, ku­rio­je at­si­ spindėtų ma­no moks­li­nio dar­bo re­zul­ta­tai. Ta­čiau su­dėjus įvai­rius ma­no straips­nius, pro­jektų ap­ra­ šy­mus kny­ga išė­jo per­ne­lyg moks­ linė. Tuo­met su žur­na­lis­te In­ga Liut­ke­vi­čie­ne pa­si­kalbė­jo­me, kad reikėtų knygą pa­da­ry­ti la­biau pa­ žin­tinę. Sėdėjo­me kar­tu nuo 7 iki 22 val. ir per 4 mėne­sius tą knygą pa­darė­me“, – pa­sa­ko­jo bio­tech­no­ lo­gas V.Bu­me­lis. Jis teigė nea­be­jo­jan­tis, kad to­ kios kny­gos nau­din­gos ne tik jas skai­tan­č iam, bet ir ra­š an­č iam. „Taip, ga­li­me svars­ty­ti, kad kny­ga žy­mi tam tikrą vers­li­nin­ko veik­ los etapą, ta­čiau ji ne­būti­nai tu­ri do­ku­men­tuo­ti ir sau­go­ti tai, kas jau pa­siek­ta. Kny­ga ga­li žymė­ ti ir nau­jo ke­lio pra­džią. Apsk­ri­ tai ra­šy­ti yra nau­din­ga. Aš, pa­ vyzd­žiui, kas­met, maž­daug apie Kalė­d as, su­s i­ra­š au dar­b us, ku­ riuos tu­riu nu­veik­ti per atei­nan­ čius me­tus. Kny­ga ir­gi ga­li būti tam tik­ras to­kių darbų sąra­šas“, – kalbė­jo V.Bu­me­lis. Ėmėsi gro­ži­nio teks­to

Bend­rovės NDX val­dy­bos pir­mi­ nin­kas I.Staš­ke­vi­čius yra iš­leidęs jau dvi kny­gas „Ke­lias į bazę“ ir

„„Ra­šy­to­jai: V.Bu­me­lis (nuotr. iš kairės), I.Staš­ke­vi­čius, I.Laur­sas, A.Ra­kaus­kas – gar­siau­si mūsų ša­lies vers­li­nin­kai,

„Ma­ra­to­no lau­kas“. Vers­li­nin­ kas pri­si­pa­ži­no, kad į lei­dyklą jau ati­duo­ta ir tre­čio­ji. Šįkart tai bus gro­žinės li­te­ratū­ros kūri­nys, nors pa­ts pa­šne­ko­vas kra­to­si to­kio api­ būdi­ni­mo ir sa­ko, kad gro­ži­nis tai teks­tas ar ne, nu­spręs li­te­ratū­ros kri­ti­kai. „Tik­riau­siai yra tie­sos, kad vers­li­ nin­kai kny­gas apie sa­vo vers­lus ra­šo su tam tik­ra pre­ten­zi­ja į am­ži­nybę, sie­kia fik­suo­ti tai, kas pa­siek­ta. Aš pa­ts apie sa­vo vers­lus ne­ra­šau, tad šia te­ma as­me­ninės pa­tir­ties ne­tu­ riu. Vis dėlto tai turbūt pa­na­ši si­tua­ ci­ja, apie ku­rią man te­ko kalbė­tis su vie­nu gar­siu daug ap­do­va­no­jimų pel­niu­siu ak­to­riu­mi. Jis pa­si­skundė, kad vaid­muo bai­gia­si, kai užgęs­ta sce­nos švie­sos, ki­no filmų ir­gi nie­ kas po daug kartų ne­žiū­ri, tik kny­ ga tu­ri iš­lie­kamąją reikšmę. Turbūt pa­na­šiai ir vers­le“, – svarstė vie­nas gar­siau­sių ša­lies vers­li­ninkų. Pir­mo­sios sa­vo kny­gos „Ke­lias į bazę“ I.Staš­ke­vi­čius net nėra lin­ kęs lai­ky­ti kny­ga. „Tai bro­šiūrėlė“, – nu­mo­jo ran­ka jis.

„Taip su­ta­po, kad tuo me­tu kei­ čiau darbą, tad turė­jau lai­ko. Skai­ čiau pa­skai­tas, ra­šiau esė tink­ la­raš­čiams ir spau­dai. Ki­lo no­ras pa­si­da­ly­ti tuo, ką pa­ty­riau, su­kau­ piau“, – sakė vers­li­nin­kas. Pa­sak jo, kny­ga „Ke­lias į bazę“ pir­miau­ sia bu­vo su­gal­vo­ta kaip vers­li­nin­ko ke­lio­nių die­no­raš­čiai, ta­čiau vėliau jos žan­ras pra­si­plėtė.

Ole­gas La­pi­nas:

Dau­gu­ma vers­li­ninkų par­duo­da tai, kas ge­rai par­duo­da­ma. Tai nėra savęs įpras­mi­ni­mas. Gar­siau­sius pa­sau­lio ma­ra­to­ nus įveikęs pa­tyręs ilgų dis­tan­cijų bėgi­kas I.Staš­ke­vi­čius pa­sa­ko­ jo, kad „Ma­ra­to­no lauką“ pa­rašė, nes pa­ju­to to­kios kny­gos po­reikį. „Daug žmo­nių klaus­da­vo pa­ta­ rimų, pra­šė kon­sul­ta­cijų, tad nu­

sprend­žiau su­ra­šy­ti, ką ži­nau apie bėgimą ir ma­ra­toną“, – teigė pa­ šne­ko­vas. Daug kalbė­ti apie tre­čią ką tik lei­dyk­lai ati­duotą knygą I.Staš­ke­ vi­čius kol kas ne­linkęs. Tik už­si­ minė, kad tai bus apy­sa­ka, ku­rio­je pa­sa­ko­ja­mos „iš­gal­vo­tos is­to­ri­jos iš vers­lo pa­sau­lio“. „Kny­ga pa­ra­ šy­ta ir ati­duo­ta lei­dyk­lai. Da­bar bus re­da­guo­ja­ma, tai­so­ma. Ma­ ty­si­me“, – nu­tęsė vers­li­nin­kas. Pak­l aus­tas, kodėl ap­s kri­tai ima­s i knygų ra­š y­m o, I.Staš­ke­ vi­čius teigė, kad vi­suo­met mė­ go ge­rus teks­tus – tiek gro­ži­nius, tiek ne­gro­ži­nius, o ra­šinė­ja visą gy­ve­nimą. „Sup­ra­tau, kad ra­šy­da­mas tekstą sa­vo min­tis ga­liu reikš­ti su­pran­ta­ miau, gi­liau, ne­gu skai­ty­da­mas ko­ kią pa­skaitą. Nors šiuo­lai­ki­nio pa­ sau­lio tech­no­lo­gi­jos in­for­ma­ciją per­duo­da vaiz­dais, ma­nau, ge­ri teks­tai – tik­rai į to­kius ne­pre­ten­ duo­ju – vi­sai ki­taip vei­kia mūsų at­ mintį ir sąmonę nei vaiz­das ar gar­ sas“, – kalbė­jo I.Staš­ke­vi­čius.

Kny­gos, pa­de­dan­čios pra­turtė­ti skaitytojams arba rašyt Vai­da Ka­lin­kaitė Daž­nai kny­gynų be­stse­le­rių len­ty­ no­se ga­li­ma ras­ti knygų, pa­ta­rian­ čių, kaip leng­vai pra­dėti verslą, už­ si­dirb­ti pirmąjį mi­li­joną, ar tie­siog pa­sa­ko­jan­čių sėkmės su­lau­ku­sio vers­li­nin­ko is­to­riją. Kai ku­rios jų – tik­rais fak­tais pa­rem­tos, ki­tos – pra­si­ma­ny­mai.

„„Šal­ti­nis: kai ku­rios kny­gos jau­nie­siems vers­li­nin­kams iš tiesų pa­de­da

aug­ti, ta­čiau kitų skai­ty­mas – tik tuš­čias lai­ko švais­ty­mas. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Apie tai, ku­rios vers­lo kny­gos ga­li pa­dėti už­si­dirb­ti mi­li­joną jų skai­ ty­to­jui, o ku­rios – ra­šy­to­jui, laik­ raš­tis kalbė­jo­si su viešųjų ry­ šių spe­cia­lis­tu, bend­rovės „VRP Hill+Knowlton Stra­te­gies“ val­dy­ bos pir­mi­nin­ku My­ko­lu Kat­ku­mi. – Kaip ver­ti­na­te vers­lo kny­gas, ku­rio­se da­li­ja­mi pa­ta­ri­mai,

kaip už­si­dirb­ti mi­li­joną? – Kaip ir vi­sas kny­gas. Yra ge­ rų knygų, yra blogų knygų. Sa­ky­ti, kad vi­sos tam tik­ro žan­ro kny­gos yra blo­gos, būtų kvai­la. Kad vi­sos yra ge­ros, taip pat būtų ne­tei­sybė. Ma­nau, tos kny­gos ra­šo­mos ta­da, kai žmo­gus pa­sie­kia tam tikrų re­ zul­tatų. Pap­ras­tai sėkmė vers­le jau yra tam tik­ras re­zul­ta­tas. Jei vers­ li­nin­kui at­ro­do, kad žmonėms įdo­ mu, kaip jis tai pa­siekė, ma­tyt, jis jau­čia pa­reigą ar kokį nors vi­dinį troš­kimą pa­pa­sa­ko­ti, kodėl jam tai se­ka­si. Sa­vai­me tai nie­ko blo­go. Klau­si­mas, kaip ta kny­ga pa­ra­šy­ta ir kas jo­je įdėta. – Ar įma­no­ma va­do­vau­jan­tis vien kny­go­mis su­kur­ti sėkmingą verslą?

– Na, aš ne­su spe­cia­lis­tas ir nie­ka­ da ne­kūriau knygų apie verslą, to­ dėl man būtų la­bai sun­ku pa­sa­ky­ ti. Man at­ro­do, kad kuo dau­giau žmo­gus do­mi­si, kuo dau­giau ką nors vei­kia, kuo dau­giau mo­ko­ si, tuo dau­giau yra šansų, kad jam pa­si­seks. – Kaip ver­ti­na­te to­kias kny­gas kaip „Vie­nuo­lis, ku­ris par­davė „Fer­ra­ri“? – Tai gro­žinė li­te­ratū­ra. Ma­no nuo­ mo­ne, tai to­kia pu­siau re­li­gi­ja. Kai iš pi­nigų už­dir­bi­mo ban­dai pa­da­ ry­ti vie­nin­telį pa­sau­ly­je gy­ve­ni­mo tikslą ir tikrą re­li­giją, ta­da dar tai su­mai­šai su eg­zis­ten­cia­lis­ti­ne fi­ lo­so­fi­ja, išei­na toks vie­nuo­lis, par­ davęs „Fer­ra­ri“. Ki­ta ver­tus, žmo­ nės tą knygą skai­to. Tai ro­do, kad


13

Birželio 6–12, 2013

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

Pren ume rato s akc ija 32 psl.

t L 84

Prižiūrėkime žemę Šių metų sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos že­ mės mokesčio įstatymo redakci­ jai, yra taikoma nauja žemės mo­ kesčio skaičiavimo tvarka, kuria siekiama ne padidinti žemės mo­ kesčius, o sumažinti apleistų že­ mių plotus.

ku­rie sa­vo ži­nio­mis ir pa­tir­ti­mi pa­si­da­li­jo kny­go­se.  Vien vers­lo ne­ga­na

Psi­cho­te­ra­peu­tas Ole­gas La­pi­nas sa­ko, kad tik da­lis vers­lu už­sii­ man­čių žmo­nių yra vers­li­nin­kai iš pri­gim­ties. Ab­so­liu­ti dau­gu­ ma to­kie nėra, todėl anks­čiau ar vėliau atei­na me­tas, kai jie pra­ de­da ieš­ko­ti, kaip sa­ve iš­reikš­ti ir įpras­min­ti. „Vers­las ne­pratę­sia žmo­gaus lai­ke. Did­žio­ji da­lis vers­li­ninkų par­duo­da tai, kas ge­rai par­duo­da­ ma. Tai nėra savęs įpras­mi­ni­mas. Ži­no­ma, yra ne­di­de­lis pro­cen­ tas žmo­nių, ku­rie sa­ko, kad gimė vers­li­nin­kais. Bet to­kių ma­žu­ma. Ki­ti pa­siekę tokį lygį, kai ma­te­ria­ linė ge­rovė, vaikų ap­rūpi­ni­mas, brangūs daik­tai ne­bėra tiks­las. Tuo­met jie at­ran­da me­ninę raiš­ ką“, – teigė O.La­pi­nas. Anot jo, įpras­min­ti sa­ve vers­ le pa­si­se­ka tik vie­ne­tams: „Jei tu per­ki ar par­duo­di fe­rarį, tu sa­ vęs ne­įpras­mi­ni. Sa­ve įpras­mi­ni, jei fe­rarį ku­ri. Ta­čiau fe­rarį ku­ria ke­li ne­daug kam ži­no­mi in­ži­nie­ riai ir moks­li­nin­kai.“

tojams žmonėms mūsų pa­sau­ly­je trūks­ ta re­li­gi­jos. Ma­tyt, dėl to ban­do tai skai­ty­ti. – Ma­no­te, kad žmonės to­kias kny­gas skai­to dėl dva­sinės pil­natvės trūku­mo? – Taip, vie­na­reikš­miš­kai. Žmo­ gus tu­ri už­pil­dy­ti sa­vo gy­ve­ nimą. Kai iš mūsų gy­ve­ni­mo dings­ta re­li­gi­ja, ta­da at­si­ran­da ki­to­kių re­li­gi­nių as­pektų, su­die­ vi­na­mas vers­lo kūri­mas. La­bai daug pa­na­šių knygų yra. Pau­ lo Coel­ho pseu­do­re­li­gi­niai ra­ši­ niai ar­ba tas pa­ts vie­nuo­lis, par­ davęs „Fe­rrari“. To­kios kny­gos nuo­lat yra be­stse­le­rių sąra­šuo­ se. Galbūt žmonėms rei­kia pe­no su­pras­ti, kad vi­sa tai, ką da­rau, da­rau ne dėl nie­ko.

And­riaus Ufar­to, Aliaus Ko­ro­lio­vo, Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

Lyg ke­lionė į Marsą Lu­kas Mik­ne­vi­čius Bend­rovės „Get­Jar“ įkūrėjas Il­ ja Laur­sas – nau­jau­sias lie­tu­vių vers­li­ninkų ra­šy­tojų klu­bo na­rys. Šią sa­vaitę pri­sta­ty­da­mas knygą „Vers­las nau­jai“ jis pri­si­pa­ži­no, kad iš pra­džių idė­ja ra­šy­ti nu­skambė­jo lyg pa­si­ūly­mas ke­liau­ti į Marsą.

„Šį mo­mentą tu pri­va­lai už­fik­suo­ ti. Ra­šyk knygą“, – to­kius žod­žius iš bi­čiu­lio bend­rovės „In­teg­ri­ ty PR“ val­dy­bos pir­mi­nin­ko Arū­ no Pem­kaus iš­gir­do I.Laur­sas, kai bu­vo iš­rink­tas į įta­kin­giau­sių in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų sri­ties vers­li­ninkų Eu­ro­po­je ke­tu­rias­de­ šim­tuką. Nors ra­šy­ti I.Laur­sas at­si­kal­ binė­jo il­giau nei me­tus, vėliau, pa­ de­da­mas bu­vu­sios žur­na­listės Ne­ rin­gos Me­du­tytės, knygą pa­rašė. Kny­go­je „Vers­las nau­jai“ I.Laur­ sas at­vi­rai da­li­ja­si su­kaup­ta pa­tir­ ti­mi ku­riant sa­vo bend­rovę ir pa­ sa­ko­ja apie prin­ci­pus, būdin­gus šiuo­lai­ki­niam vers­lui, ypač – Si­li­ cio slėnio (JAV) tech­no­lo­gijų bend­ rovėms.

„Get­Jar“ pro­jek­to tarp­tau­tinė sėkmė at­vėrė man ga­li­mybę iš ar­ ti su­si­pa­žin­ti su šiuo­lai­ki­niais vers­ lo prin­ci­pais, būdin­gais ne tik did­ žiau­sioms Si­li­cio slėnio tech­no­lo­gijų bend­rovėms, bet ir be­si­ver­žian­čiais į tra­di­ci­nius vers­lus. Visą šią pa­tirtį su­dėjau į knygą „Vers­las nau­jai“, kad galė­čiau ja pa­si­da­ly­ti su kuo dau­giau lie­tu­vių“, – kalbė­jo I.Laur­sas. Vers­li­nin­kas teigė, kad to­kia kny­ ga būtų pa­dėju­si jam su­tau­py­ti ne­ ma­žai lai­ko ir pi­nigų, jei būtų bu­ vu­si iš­leis­ta tuo­met, kai verslą jis tik pra­dėjo. „Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad prie­š še­še­rius me­tus ma­no pa­ties ži­nios apie šiuo­lai­ki­nius vers­lo prin­ci­ pus bu­vo ri­bo­tos, dau­giau­sia įgy­ tos uni­ver­si­te­tuo­se, ku­riuo­se bu­vo kal­ba­ma apie tra­di­ci­nius eko­no­mi­ nius mo­de­lius. Tuo­met ma­žai ką ži­no­jau apie ri­zi­kos ka­pi­ta­lo fon­ dus. Jei­gu to­kią knygą būčiau ga­ lėjęs per­skai­ty­ti prie­š še­še­rius me­ tus, būčiau su­taupęs 300 tūkst. JAV do­le­rių, – tiek kai­na­vo kon­sul­tan­ to, ku­ris paaiš­ki­no nau­jo­jo vers­lo prin­ci­pus, pa­slau­gos“, – pa­sa­ko­ jo I.Laur­sas.

„„Žvilgs­nis: kny­go­je „Vers­las nau­jai“ I.Laur­sas pa­tei­kia sa­vo įžval­gas

apie šiuo­lai­kinį verslą ir jo už­ku­li­sius. 

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

Vietoj iki šiol taikyto 1,5 proc. že­ mės mokesčio tarifo Žemės mo­ kesčio įstatyme nustatytas že­ mės mokesčio tarifas nuo 0,01 proc. iki 4 proc. Konkretų žemės mokesčio tarifą nustato savival­ dybių tarybos, kurios gali nusta­ tyti minimalius tarifus. Be to, sa­ vivaldybių taryboms palikta teisė savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Įvertinus savivaldybių tarybų 2012 m. sprendimus, kuriais patvirtin­ ti žemės mokesčio tarifai 2013 m., nustatyta, kad žemės ūkio paskir­ ties žemei (išskyrus apleistą že­ mę) patvirtinti žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,1 proc. iki 2,5 proc., o 4 proc. ar 3 proc. že­ mės mokesčio tarifai patvirtinti tik apleistų žemės ūkio naudme­ nų plotams. VĮ Valstybės žemės fondas kas­ met pagal praėjusių metų rudens palydovinius vaizdus atnaujina ap­ leistų žemės ūkio naudmenų plo­

tų duomenis. Šių plotų nustaty­ mo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės ūkio minist­ ro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D­212. Š. m. gegužės 20 d. informaci­ ja apie apleistų žemės ūkio naud­ menų plotus, kurie bus naudojami žemės mokesčiui skaičiuoti, pa­ skelbta Žemės informacinės siste­ mos (www.zis.lt) ir Lietuvos erdvi­ nės informacijos portalo interneto svetainėse (www.geoportal.lt arba http://goo.gl/FCL7Y). Nuo gegu­ žės 27 d. ši informacija skelbiama per Paraiškų priėmimo informa­ cinę sistemą, tai yra deklaruojant pasėlius, ir VĮ Registrų centro in­ terneto svetainėje (www.regia.lt). Kviečiame susipažinti su skelbiama informacija, o pastebėjus netikslu­ mų ar pasikeitimų, raginame apie tai pranešti VĮ Valstybės žemės fondui. Pranešimas apie netikslu­ mus gali būti teikiamas paštu, as­ meniškai arba naudojantis Lietu­ vos erdvinės informacijos portalo elektroninėmis paslaugomis. Pagal pranešimus apie netikslumus, gau­ tus iki liepos 1 d., bus tikslinamas duomenų rinkinys, pagal kurį bus skaičiuojamas žemės mokestis. Žemės ūkio ministerijos informacija Užs. 1120797

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas artėja į pabaigą Žemės ūkio ministerija primena, kad birželio 15 d. baigiasi pagrin­ dinis žemės ūkio naudmenų ir pa­ sėlių deklaravimas. Pavėluotai pateiktos paraiškos gauti tiesiogi­ nes išmokas už žemės ūkio naud­ menų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cuk­ rų ir paramą už plotus pagal Lietu­ vos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones bus priima­ mos iki liepos 10 d., tačiau už kiek­ vieną uždelstą darbo dieną para­ ma bus mažinama 1 proc.

Pareiškėjai paraiškas gali pateikti atvykę į seniūniją, kurioje įregist­ ruota žemės ūkio valda. Seniūni­ jos darbuotojas, naudodamasis Paraiškų priėmimo informacine sistema, padės pareiškėjui elekt­ roniniu būdu įbraižyti deklaruo­ jamų žemės ūkio naudmenų, pa­ sėlių ir kitus plotus bei užpildyti kitus duomenis, reikalingus pa­ raiškai pateikti. Pareiškėjai, turintys galimy­ bes naudotis e. bankininkyste, pa­ raiškas gali pateikti savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio in­ formacijos ir kaimo verslo centro administruojamos Paraiškų priė­ mimo informacinės sistemos.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iki š. m. birželio 3 d. buvo priimtos 94 377 paraiškos, deklaruotas 1 240 496,33 ha plotas. O 2012 m. tokiu pat metu buvo priimta daugiau pa­ raiškų – 106 549 ir deklaruotas di­ desnis plotas – 1 484 881,35 ha (pri­ minsime, kad iš viso 2012 m. buvo pateiktos 159 448 paraiškos, dekla­ ruotas 2 784 280,46 ha plotas). Nors pavasaris šiais metais vė­ lavo ir žemdirbiams šiuo metu pats darbymetis, tačiau galutinis kasmečio paraiškų surinkimo ter­ minas nesikeičia ir pagrindinis že­ mės ūkio naudmenų ir pasėlių dek­ laravimas netrukus baigsis. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, pa­ skutinėmis deklaravimo dienomis seniūnijas užplūdę pareiškėjai turi laukti norinčiųjų deklaruoti pasė­ lius eilėje, kadangi seniūnijos dar­ buotojai dėl didelio darbo krūvio negali priimti visų atėjusiųjų pa­ teikti paraiškas. Todėl kviečiame žemdirbius neatidėlioti ir kuo sku­ biau teikti paraiškas.

Užs. 1123047


14

birželio 6–12, 2013

pasaulis

Eurui Latvijoje – žalia šviesa Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja va­kar už­degė ža­lią šviesą Lat­vi­jai kitų metų pra­džio­je įsi­ves­ti eurą. Bet ar nepakiš kojos tam lat­vių ne­no­ ras iš­keis­ti latą į bendrą va­liutą?

Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt

Įvykdė rei­ka­la­vi­mus

ES aukš­čiau­sio­ji vyk­do­mo­sios vald­žios ins­ti­tu­ci­ja lei­do Lat­vi­jai nuo atei­nan­čių metų įsi­ves­ti bendrą Sąjun­gos va­liutą ir tap­ti 18-ąja eu­ro zo­nos, iš­gy­ve­nan­čios eko­no­ mi­kos krizę, na­re. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pra­ne­ši­me sa­ko­ma: „Ko­mi­si­ja da­ro iš­vadą, kad Lat­vi­ja pa­siekė di­de­lio laips­ nio tva­rią eko­no­mi­kos kon­ver­gen­ ciją su eu­ro zo­na ir siū­lo Ta­ry­bai nu­spręsti dėl eu­ro įve­di­mo Lat­vi­ jo­je nuo 2004 m. sau­sio 1 d.“ ES pa­reigū­nai sakė, kad Lat­vi­jos no­ras tap­ti eu­ro zo­nos na­re yra pa­ si­tikė­ji­mo bend­ra Eu­ro­pos va­liu­ta ženk­las, pa­nei­gian­tis pro­gno­zes, jog šis blo­kas ga­li su­byrė­ti. Ga­ lu­tinį spren­dimą dėl Lat­vi­jos na­ rystės eu­ro zo­no­je priims eu­ro zo­ nos fi­nansų mi­nist­rai lie­pos 9 d. Kad taptų eu­ro zo­nos na­re, Lat­ vi­ja turė­jo pa­ro­dy­ti su­ge­ban­ti val­ dy­ti inf­lia­ciją, biud­že­to de­fi­citą ir vals­tybės skolą. Ta­čiau dau­ge­ lis lat­vių šį žingsnį ver­ti­na skep­ tiš­kai, o prie­š eu­ro įve­dimą nu­si­ sta­čiu­sios par­ti­jos laimė­jo praeitą sa­vait­galį vy­ku­sius vie­tos vald­žios rin­ki­mus, su­rin­ku­sios dau­giau nei pusę balsų sos­tinė­je Ry­go­je. Svar­bu tik įtik­ti Briu­se­liui?

Pak­laus­ta, kodėl vi­suo­menė ne­de­ ga no­ru įsi­ves­ti eurą, žur­na­listė iš Lat­vi­jos Ki­ra Sav­čen­ko pa­teikė ilgą prie­žas­čių sąrašą. „Pir­m iau­s ia, tai di­d e­l i įna­ šai į bendrą biud­žetą, o Lat­vi­

ja ir šiaip skęsta sko­lo­se. Ne­no­ras gelbė­ti vi­so­kias grai­ki­jas ir po­rtu­ ga­li­jas, kai pa­čių eko­no­mi­ka vos kvėpuo­ja. Be to, nie­kas nėra tik­ ras, ar eu­ro zo­na iš­vis iš­gy­vens, ir kam ten lįsti, jei­gu ten to­kia sun­ ki pa­dėtis“, – laik­raš­čiui pa­sa­ko­ jo žur­na­listė. Anot jos, eu­ro ša­li­nin­kai Lat­vi­jo­ je kaip sėkmingą pa­vyzdį pa­tei­kia 2011 m. eurą įsi­ve­du­sią kai­mynę Es­tiją, o prie­ši­nin­kai ro­do į kai ku­ rias Rytų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis, ku­rios nu­sprendė palūkė­ti. „Eu­ro prie­ši­nin­kai sa­ko, kad Lat­ vi­jai svar­bu tik įtik­ti Briu­se­liui ir vyk­dy­ti jo spren­di­mus, net jei­gu jie bus ža­lin­gi. Iš kar­to pa­kils kai­ nos, ku­rių ne­spės vy­tis at­ly­gi­nimų ir pen­sijų au­gi­mas“, – teigė K.Sav­ čen­ko.

Lat­vi­ja vie­na ko­ja jau sto­vi eu­ro zo­no­ je, nes dau­gu­ma pa­ skolų ima­ma ir indė­ lių de­da­ma eu­rais.

Vie­na ko­ja eu­ro zo­no­je

Ry­go­je vei­kian­čio Tarp­tau­ti­nio Bal­ ti­jos eko­no­minės po­li­ti­kos stu­dijų cent­ro (BI­CEPS) eks­per­tui Mor­te­ nui Han­se­nui at­ro­do su­pran­ta­ma, kad lat­vių nuo­monė apie eurą yra prie­šta­rin­ga ar­ba nei­gia­ma: eu­ro zo­na šiuo me­tu iš­gy­ve­na krizę, o pa­stan­gos ją su­val­dy­ti kar­tais neat­ ro­do įspūdin­gos. Ma­ža to, lat­viams metų me­tus bu­vo ka­la­ma į gal­vas,

kad jie tu­ri gerą ir sta­bi­lią va­liutą latą, – kam tuo­met jį keis­ti? Bet, anot eks­per­to, Lat­vi­ja vie­na ko­ja jau sto­vi eu­ro zo­no­je, nes dau­ gu­ma pa­skolų ima­ma ir indė­lių de­ da­ma eu­rais. „Tai­gi pa­tys lat­viai el­gia­si taip, kad na­rystė eu­ro zo­no­je tam­pa vi­ siš­kai lo­giš­ka“, – laik­raš­čiui sakė M.Han­se­nas. Eks­per­tas pri­dūrė, kad lat­vių nuo­ monė apie eurą ne­nuo­sek­li: „Kai ku­ rios ap­klau­sos ro­do, jog lat­viai ne­ la­bai no­ri eu­ro. Bet ki­tos ap­klau­sos ro­do ab­so­liu­čią pa­ramą fik­suo­tam va­liu­tos kur­sui. Tik eu­ras ga­li su­ teik­ti tokį sta­bi­lumą, ir at­ro­do, kad dau­ge­lis pa­mir­šo 2009 m. bir­želį, kai la­tas pa­tyrė di­delį spau­dimą.“

„„Dis­ku­si­jos: eu­ro ša­li­nin­kai Lat­vi­jo­je kaip sėkmingą pa­vyzdį pa­tei­kia kai­m

sprendė palūkė­ti. 

dėl ma­žes­nių fi­nan­si­nių ope­ra­cijų iš­laidų at­lie­kant san­do­rius su už­ sie­niu.“

Bar­je­ro ne­be­li­ko

M.Han­se­no ko­le­ga iš BI­CEPS And­ re­jus Ja­kob­so­nas ti­ki­no, kad for­ma­ liai Lat­vi­ja ati­tin­ka mak­roe­ko­no­ mi­nius ir fi­nan­si­nius eu­ro įve­di­mo kri­te­ri­jus, todėl eko­no­mi­nio bar­je­ ro jau ne­bėra. Ir nors vi­suo­menės nuo­monė ga­na skep­tiš­ka, eu­ro ša­ li­ninkų po tru­putį daugė­ja. „Vi­suo­menės nuo­monę reikėtų ver­tin­ti at­si­žvel­giant į bendrą skep­ti­cizmą dėl vy­riau­sybės veiksmų su­val­dant krizę“, – laik­raš­čiui aiš­ki­no A.Ja­kob­so­nas. Anot ana­li­ti­ko, ki­tas svar­bus as­ pek­tas yra tas, kad kai­mynė Es­ti­ja jau tu­ri eurą. „Jei­gu pa­klaus­tu­me lat­vių, ku­rie gy­ve­na Val­ko­je, Lat­vi­ jos ir Es­ti­jos pa­sie­ny­je, jie tik­riau­ siai ap­si­džiaugtų, jei­gu ne­be­reikėtų ne­šio­tis ki­šenė­se dviejų va­liutų, – sakė A.Ja­kob­so­nas. – Vers­las taip pat tei­gia­mai ver­ti­na eurą, iš esmės

pasaulis per savaitę

Pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ja

Lat­vi­jos vy­riau­sybė eu­ro įve­dimą va­di­na sa­vo pa­grin­di­niu prio­ri­te­ tu, ku­ris vai­ni­kuos vi­sas pa­starųjų de­šimt­me­čių eko­no­mi­nes re­for­ mas. Nors for­ma­liai gy­ven­tojų nuo­monė ne­įtrauk­ta į eu­ro įve­di­ mo kri­te­ri­jus, Eu­ro­pos eko­no­mi­ kos rei­kalų ko­mi­sa­ras Ol­li Reh­nas sakė, kad į šį veiksnį ir­gi bus at­si­ žvelg­ta. Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis ža­da sklai­dy­ti mi­tus ir ti­ki, jog iki 2014 m. sau­sio 1 d. dau­giau nei pusė ša­lies gy­ven­tojų pa­lai­kys eurą. Bend­ros va­liu­tos pro­pa­gan­dai Lat­vi­jo­je mes­tos gau­sios pa­jėgos. Į pro­vin­ciją, kur eu­ro bi­jo­ma be­ ne la­biau­siai, Lat­vi­jos ban­kas ir Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja pa­siuntė de­ santą eks­pertų, ku­rie at­sa­ko į gy­ ven­tojų klau­si­mus ir ban­do įro­dy­ti,

kad įve­dus bendrą va­liutą gy­ve­ni­ mas gerės. Vie­nas po­pu­lia­riau­sių ar­gu­mentų yra Es­ti­jos, ku­rio­je eu­ras cir­ku­liuo­ ja jau tre­čius me­tus, pa­vyz­dys. Tik at­si­sa­kius kro­nos, kai­nos šio­je ša­ ly­je pa­ki­lo vos 0,3 pro­c. Da­bar at­ ly­gi­ni­mai Es­ti­jo­je au­ga spar­čiau­siai Bal­ti­jos ša­ly­se, o eko­no­mi­kos au­gi­ mas pir­mais me­tais nuo eu­ro įve­ di­mo vir­ši­jo 7 pro­c. Tie­sa, skep­ti­kai tei­gia, kad kai­nos Es­ti­jo­je vis tiek au­ga ga­na spar­čiai, ypač brangs­ta mais­tas ir gėri­mai. Už bui­ti­nes pa­slau­gas es­tai da­bar mo­ka pu­sant­ro kar­to bran­giau, ne­ gu anks­čiau. To­kio sce­na­ri­jaus bai­mi­na­si ir Lat­vi­jos fi­nansų mi­nist­ras And­ris Vil­kas. „Stam­biuo­se pre­ky­bos tink­ luo­se kainų šuo­lio ne­bus, – prie­š ke­ letą mėne­sių žadė­jo jis. – Bet man ne­rimą ke­lia kir­pyk­los, kos­me­ti­ kos sa­lo­nai, dirb­tuvės. Šios įmonės daž­nai nau­do­ja­si įvai­riais po­ky­ čiais kaip dings­ti­mi di­din­ti kai­nas.“

2013 05 30 2013 06 05

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Če­ki­jo­je pa­skelb­ta ne­ pap­ras­to­ji pa­dėtis dėl po­tvy­nių, ku­rie ap­ėmė dau­gelį ša­lies ra­jonų ir pa­siekė sos­tinę Prahą – už­lie­jo is­to­rinį se­na­miestį, pri­vertė už­ da­ry­ti vers­lo įmo­nes ir chao­tiš­ko­mis sąly­ go­mis eva­kuo­ti zoo­lo­gi­jos sodą. Ko­vai su sti­chi­ja mo­bi­li­zuo­ta 30 tūkst. ug­nia­ge­sių, gelbė­tojų ir ka­rei­vių. Pot­vy­niai, ku­rie ap­ėmė ne tik Če­kiją, bet ir ša­lis kai­my­nes, nu­si­nešė ma­žiau­siai 12 žmo­nių gy­vybę. Aust­ri­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­ je de­šim­tys tūkstan­čių gy­ven­tojų li­ko be elekt­ros, miestų gatvės vir­to upė­mis, te­ ko už­da­ry­ti kai ku­riuos greit­ke­lius. Smar­kių liū­čių su­kel­ti po­tvy­niai pri­ vertė pri­si­min­ti koš­ma­rišką pa­tirtį per sti­chi­jos siautė­jimą 2002 m., kai Vi­du­ rio Eu­ro­po­je žu­vo de­šim­tys žmo­nių, iš jų 17 – Če­ki­jo­je.

Ka­rinė­je bazė­je Me­ri­ lan­de prie­š tri­bu­nolą sto­jo JAV ar­mi­jos ei­li­ nis Brad­ley Man­nin­gas, kal­ti­na­mas nu­te­kinęs dau­gybę slaptų do­ku­mentų tink­la­la­piui „Wi­ki­Leaks“ ir taip su­teikęs pa­galbą tarp­ tau­ti­niam te­ro­ristų tink­lui „Al Qae­da“. 25 metų ka­riui gre­sia 154 me­tai laisvės at­ėmi­mo dėl jo vaid­mens per did­žiau­sią Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je įslap­tin­tos in­for­ma­ci­ jos nu­te­ki­nimą, kai ta med­žia­ga bu­vo per­ duo­ta vy­riau­sy­bių pa­slap­tis vie­ši­nan­čiam po­rta­lui. Pro­ku­ro­rai sa­ko, kad nuo 2009ųjų lapk­ri­čio iki areš­to 2010-ųjų ge­gužę B.Man­nin­gas „Wi­ki­Leaks“ per­davė apie 700 tūkst. įslap­tintų ka­ri­nių pra­ne­šimų iš Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­no, taip pat dip­lo­ma­ ti­nių de­pešų iš vi­so pa­sau­lio. B.Man­nin­gas taip pat per­davė „Wi­ki­ Leaks“ in­for­ma­ciją apie dau­giau nei 74

Prancū­z i­j os po­l i­c i­j a su­ė mė dau­g iau nei 40 žmo­n ių per rei­ dus vi­so­je ša­ly­je prie­š gru­z inų nu­s i­k als­t a­ mas gru­puo­tes. Per ope­ra­ci­jas pie­ti­ niuo­se Mar­se­lio ir Ni­cos mies­tuo­se, uos­ta­mies­ty­je Bor­do ir Pa­ry­žiaus apy­ linkė­se bu­vo kon­fis­kuo­ta grynųjų pi­ nigų, auk­so, ginklų, su­klas­totų do­ku­ mentų ir ci­ga­re­čių. Ma­no­ma, kad tie įta­ria­mie­ji da­ly­va­vo su­kčia­vi­mo sche­mo­se nau­do­jant kre­di­ to kor­te­les, gink­luo­tuo­se api­plėši­muo­se, va­gystė­se, smur­to iš­puo­liuo­se, taip pat par­da­vinė­jo su­klas­to­tas pre­kes. Po­li­ci­ja nu­rodė, kas gru­zinų „ma­fi­jos gau­jos“, vei­kian­čios Va­karų Eu­ro­po­je ir ypač Prancū­zi­jo­je nuo So­vietų Sąjun­gos su­byrė­ji­mo, yra la­bai „struktū­ri­zuo­tos“ ir „hie­rar­chinės“.

tūkst. Ira­ke tar­na­vu­sių JAV ka­rių, įskai­ tant jų var­dus, laips­nius, pa­rei­gas ir elekt­ ro­ni­nio pa­što ad­re­sus. B.Man­nin­go ad­vo­ka­tas ti­ki­no, jog šis jau­ nas ka­rei­vis bu­vo hu­ma­nis­tas, ku­ris pra­ dėjo per­da­vinė­ti in­for­ma­ciją trokš­da­mas, kad pa­sau­lis taptų ge­res­ne vie­ta gy­ven­ti.


15

birželio 6–12, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Lau­kia liūdnas Kip­ro li­ki­mas? Prieg­lobs­čiu stam­biam Ru­si­jos ka­pi­ta­lui ta­pu­siai Lat­vi­jai kai ku­ rie eko­no­mis­tai pro­gno­zuo­ja Kip­ ro li­kimą.

­mynę Es­tiją, o prie­ši­nin­kai ro­do į Rytų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis, ku­rios nu­ „Reu­ters“ nuo­tr.

Eu­ro ša­li­ninkų daugė­ja

Ba­landį bend­rovės „TNS Lat­v ia“ at­ lik­t as nuo­mo­n ių ty­r i­mas pa­rodė, kad 62 pro­c. lat­vių ne­no­r i eu­ro. Tie­ sa, dar prie­š pusę metų bend­ros va­ liu­tos prie­ši­ninkų bu­vo 9 pro­c. dau­ giau. Ba­landį 36 pro­c. res­pon­dentų at­sakė, kad eurą ver­t i­na la­biau tei­ gia­mai ar­ba tei­g ia­mai. Anot ap­k lau­sos vyk­dy­tojų, eu­rui la­ biau linkę pri­tar­ti lat­vių tau­tybės gy­ ven­to­jai, vy­rai, la­biau iš­si­la­vinę ir di­

Tre­čia­die­nis Tur­ki­jos po­li­ci­jos pa­ jėgos aša­rinė­mis du­jo­ mis ir van­dens pa­tran­ ko­mis vaikė šim­tus pro­tes­tuo­tojų Stam­bu­ le ir sos­tinė­je An­ka­ro­je, vi­so­je ša­ly­je šeš­ tą dieną iš eilės tęsian­tis ne­ra­mu­mams ir de­monst­ra­ci­joms prie­š vy­riau­sybę. Tūkstan­čiai žmo­nių su­si­rin­ko Stam­bu­ lo Tak­si­mo aikštė­je, ta­pu­sio­je sim­bo­li­ne šir­di­mi pro­testų, ku­rie pe­rau­go į smur­ti­ nius su­si­rėmi­mus praeitą penk­ta­dienį ir išp­li­to dau­ge­ly­je kitų ša­lies miestų. Pro­tes­tai, ku­rie pa­rei­ka­la­vo jau bent dviejų žmo­nių gy­vybės, pra­si­dėjo, kai po­li­ ci­ja ėmėsi griežtų veiksmų prie­š de­monst­ ran­tus per taikų pro­testą Stam­bu­le, ku­rio me­tu bu­vo reiš­kia­mas ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl planų užs­ta­ty­ti Ge­zio par­ką – vieną iš ne­dau­ge­lio šio mies­to ža­liųjų erd­vių, esan­ čią ša­lia cent­rinės Tak­si­mo aikštės.

des­nes pa­ja­mas (per 1500 litų) gau­ nan­tys žmonės, aukš­tes­nes pa­rei­gas ei­nan­t ys dar­buo­to­jai, įmo­n ių va­dy­ bi­nin­kai bei spe­cia­lis­tai. Prie­š in­g os nuo­m onės la­b iau lin­ kę lai­k y­t is ki­t a­t au­č iai, gy­ven­to­j ai nuo 64 iki 74 metų, pa­g rin­d inį iš­s i­ la­v i­n imą tu­r in­t ys ir ma­ž es­nes pa­ ja­m as (iki 600 litų) gau­n an­t ys as­ me­nys, namų šei­m i­n inkės ir pen­ si­n in­k ai.

„Kuo dau­giau pi­nigų ne­re­zi­den­tai įde­da į bankų sek­to­rių, tuo di­desnė ri­zi­ka Lat­vi­jai pa­kar­to­ti Kip­ro li­ kimą ir pa­blo­gin­ti ša­lies eko­no­ miką, – šią sa­vaitę ra­di­jui „Balt­ kom“ sakė Lat­vi­jos eko­no­mistų drau­gi­jos va­do­vas Iva­ras Bry­ve­ ras. – Ma­ni­pu­liuo­ti to­kiais indė­ liais la­bai leng­va, todėl ma­nau, kad įspėji­mas taip ir liks įspėji­mu. Jo­kių žings­nių ženg­ta ne­bus.“ Eks­per­tai nea­be­jo­ja, kad Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ja, leis­da­ma Lat­vi­jai pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos, įspės ją dėl to, kad di­delė da­lis ša­lies ban­kuo­se lai­komų indė­lių pri­klau­ so už­sie­nie­čiams, daž­niau­siai – iš po­so­vie­tinės erdvės. An­ti­ko­rup­ ci­jos ak­ty­vis­tai tei­gia, kad šis ka­ pi­ta­las ga­li būti su­si­jęs su pi­nigų plo­vi­mu ar­ba mo­kes­čių ven­gi­mu. Ta­č iau rei­t ingų agentū­ra „Fitch“, at­li­ku­si Lat­vi­jos ir Kip­ro bankų sek­to­rių ly­gi­namąjį ty­rimą, vis­gi ra­do di­delį skir­tumą. „Ne­re­zi­dentų, dau­giau­sia Ru­ si­jos pi­lie­čių, de­po­zi­tai su­da­ro 49

„„Re­zul­ta­tas: gelbė­da­ma­sis nuo fi­nan­si­nio kra­cho, Kip­ras bu­vo pri­

vers­tas rest­ruktū­ri­zuo­ti stam­biau­sią ša­lies banką „Bank of Cyp­rus“ ir su­nai­kin­ti ant­rą did­žiau­sią banką „Lai­ki“.  „Reu­ters“ nuo­tr.

pro­c. visų de­po­zitų (dau­giau nei Kip­ro 37 pro­c.) ir yra su­kon­cent­ ruo­ti vie­tos ban­kuo­se. Ta­čiau ne­ re­zi­dentų de­po­zi­tai su­da­ro tik 40 pro­c. Lat­vi­jos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, o Kip­re – maž­daug 140 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to“, – tei­gia­ma „Fitch“ pra­ne­ši­me. Ki­lus skolų ir bankų kri­zei Kip­ re, eks­per­tai at­kreipė dėmesį į Lat­viją bai­min­da­mie­si, kad ši ša­ lis virs ant­ruo­ju Kip­ru. Siek­da­mas iš­gelbė­ti ban­kus nuo ne­mo­ku­mo Kip­ras šių metų pra­ džio­je kreipė­si į ES dėl fi­nan­sinės

pa­gal­bos. Mai­nais į 10 mlrd. eu­ rų pa­skolą iš tarp­tau­ti­nių kre­di­to­ rių ša­lis įsi­pa­rei­go­jo su­ras­ti pa­pil­ do­mus 13 mlrd. eurų re­for­muo­jant bankų sek­to­rių, įskai­tant di­des­nių nei 100 tūkst. indė­lių ap­mo­kes­ti­ nimą. Planų ap­kar­py­ti ma­žes­nes nei 100 tūkst. eurų su­mas bu­vo at­si­sa­ky­ta ki­lus di­de­lei pro­testų ban­gai. Eko­no­mis­tai iš­reiškė su­si­rūpi­ nimą, kad Kip­ro gelbė­ji­mas ga­ li su­kur­ti pre­ce­dentą ki­toms ma­ žoms ES ša­lims. „Reu­ters“, „Ros­balt“ inf.


16

birželio 6–12, 2013

sportas

Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nė fut­bo­lo rink­ti­nė tę­sia ko­vą dėl ke­lia­ la­pio į ki­tą­met Bra­ zi­li­jo­je vyk­sian­čias pla­ne­tos pir­me­ny­ bes: jau šį penk­ta­ die­nį lie­tu­viai ban­ dys at­si­re­van­šuo­ti 2004-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­nams grai­ kams, ku­riems per­ nai ru­de­nį Pi­rė­ju­ je nu­si­lei­do re­zul­ta­ tu 2:0. „„Vil­tys: Lie­tu­vos rink­ti­nė puo­se­lė­ja op­ti­mis­ti­nes min­tis – po per­nai pa­tir­to pra­lai­mė­ji­mo grai­kams Pi­rė­ju­je bus ban­do­ma at­si­re­van­šuo­ti, nors iš­

kri­tus ke­liems pa­grin­di­niams žai­dė­jams tai pa­da­ry­ti bus ne­pap­ras­tai sun­ku. 

„Scan­pix“ nuo­tr.

V.Luk­ša: tiks­las – per­ga­lė prieš grai­kus Erlendas Diagilevas e.diagilev@diena.lt

Pa­si­tik­da­mi grai­kus Vil­niu­je, Csa­ bos László auk­lė­ti­niai nu­si­tei­kę itin ko­vin­gai. Apie rink­ti­nė­je vy­rau­jan­ čias nuo­tai­kas, už­si­brėž­tus svar­ bios akis­ta­tos tiks­lus ir as­me­ni­nes kar­je­ros klu­bų fut­bo­le per­spek­ty­ vas kal­ba­mės su eki­pos sau­gu Vy­ tau­tu Luk­ša, šį penk­ta­die­nį taip pat pa­si­ro­dy­sian­čiu Lie­tu­vos fut­bo­ lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne tam, kad kar­tu su vi­sa ko­man­da pa­de­ monst­ruo­tų Grai­ki­jos fut­bo­li­nin­ kams tin­ka­mą at­kir­tį.

kia se­zo­no pa­bai­ga bu­vo bū­tent jums? Ar pa­vy­ko įneš­ti in­dė­lį į bend­rą ko­man­dos žai­di­mą? – As­me­niš­kai aš ne­žai­džiau pra­stai. Ir pa­ti ko­man­da pa­si­ro­dė iš­ties ge­ rai – į pa­bai­gą ga­liau­siai at­ra­do sa­ vo žai­di­mą, pra­dė­jo­me rink­ti taš­kus. Ap­mau­du tik dėl po­žiū­rio, ku­rį ma­ tė­me iš klu­bo va­do­vy­bės, – jis ga­ liau­siai at­si­spin­di ir to­je pa­dė­ty­je, ku­rio­je klu­bas at­si­dū­rė. Ga­liau­siai fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­vyk­dy­ mas at­si­lie­pė ir ko­man­dai – tai bu­ vo ma­ty­ti po­ro­je pa­sta­rų­jų rung­ty­ nių. To­dėl, ma­no ma­ny­mu, se­zo­ną ga­li­ma ver­tin­ti dvi­pu­siš­kai.

– Var­šu­vos „Po­lo­nios“ klu­bas, su ku­riuo šie­met pa­si­ra­šė­te dve­ jų me­tų su­tar­tį, nea­ti­ti­kęs Len­ ki­jos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos fi­nan­ si­nės draus­mės rei­ka­la­vi­mų, prieš sa­vai­tę ne­te­ko li­cen­ci­jos žais­ti Len­ki­jos aukš­čiau­sio­jo­je ly­go­je ir tarp­tau­ti­niuo­se tur­ny­ ruo­se per atei­nan­tį 2013–2014 m. se­zo­ną. Ko­kio­mis nau­jie­no­ mis apie da­bar­ti­nę klu­bo pa­dė­tį ir sa­vo to­les­nes pro­fe­si­nės kar­ je­ros per­spek­ty­vas ga­lė­tu­mė­te pa­si­da­ly­ti? – Klu­be to­kios nau­jie­nos, kad iš­ si­sky­rė­me, ir tiek. Klu­bas tur­būt bank­ru­ta­vo ir iš tik­rų­jų iš­si­sky­rė­me su ne­la­bai ge­rom nuo­tai­kom. Ta­čiau tu­rė­jo­me pui­kų ko­lek­ty­vą – la­bai ge­ rą tre­ne­rį ir šau­nią ko­man­dą, pui­kiai su­si­žai­dė­me, ypač se­zo­no ga­le.

– Tai­gi, da­bar fak­tiš­kai esa­ te lais­vas – ką ža­da­te veik­ti to­ liau, kur link kryps­ta jū­sų kar­ je­ra klu­bų fut­bo­le? – Da­bar rei­kia ieš­ko­ti ko­man­dos, ta­čiau, kaip ži­nia, be­veik vi­sur ato­sto­gos. Tai­gi, šiuo me­tu iš tik­rų­jų esu lais­vas (šyp­so­si).

– Kaip ver­ti­na­te sa­vo pa­si­ro­ dy­mą pa­sta­ro­sio­se rung­ty­nė­ se, su­žais­to­se Len­ki­jo­je? Ko­

– Pe­rei­ki­me prie ar­tė­jan­čių Lie­ tu­vos rink­ti­nės rung­ty­nių. Jau esa­te da­ly­va­vę dvie­jo­se tre­ni­

– Gal­būt jau esa­te ga­vęs konk­ re­čių pa­siū­ly­mų? – Ke­le­tas yra, ta­čiau su vi­sais klu­ bais, ku­rie ga­lė­tų pa­siū­ly­ti ką nors konk­re­taus, dar tik kal­ba­mės. Vis­kas paaiš­kės vė­liau, nes yra ir to­kių ly­gų, kai se­zo­nai dar ne­pa­si­bai­gę. Kai ku­ rių ko­man­dų komp­lek­ta­vi­mo pro­ce­ sas dar tik įsi­bė­gė­ja, tad rei­kia tie­ siog tru­pu­tį pa­lauk­ti. Iš­lau­kus tam tik­rą lai­ką, va­rian­tai bus konk­re­tūs ir liks tik priim­ti spren­di­mą.

ruo­tė­se, ko­kios nuo­tai­kos ko­ man­do­je jun­ta­mos? – Nuo­tai­kos ge­ros, ko­vin­gos – rink­ti­nė su­si­rin­ko tam, kad pa­siek­ tų tei­gia­mą re­zul­ta­tą, ir vi­si ei­na­ me link to – dir­ba­me, sten­gia­mės. Kai kas dar vi­sai ne­se­niai pa­bai­gė se­zo­nus klu­buo­se ir su­vo­kia, kad štai – li­ko pa­sku­ti­nės, itin svar­ bios, rung­ty­nės ir ta­da jau bus ga­ li­ma iš tik­rų­jų pail­sė­ti.

Nuo­tai­kos ge­ros, ko­ vin­gos – rink­ti­nė su­ si­rin­ko tam, kad pa­siek­tų tei­gia­mą re­zul­ta­tą.

– Kaip ver­ti­na­te rink­ti­nės su­ dė­tį prieš ar­ti­miau­sias rung­ ty­nes? Ar vy­rai pa­jė­gūs pa­ro­ dy­ti ko­vin­gą dva­sią ir pa­siek­ti tą tei­gia­mą re­zul­ta­tą? – Pa­ko­vo­ti mū­sų rink­ti­nės žai­dė­ jai su­ge­ba vi­sa­da, tai­gi, ma­nau, kad tai pa­da­ry­ti jie su­ge­bės ir da­ bar. Ži­no­ma, ly­de­rių trūks­ta, ta­ čiau bus ma­ty­ti. Teks žais­ti ki­tiems ir tie, kas išeis į aikš­tę, ma­nau, ati­ duos sa­ve šim­tu pro­cen­tų. – Iš tie­sų Dar­vy­das Šer­nas ir Dei­vi­das Šem­be­ras iš ar­ti­ miau­sių rink­ti­nės rung­ty­nių disk­va­li­fi­kuo­ti, Ma­rius Ža­liū­ kas ir Žyd­rū­nas Kar­če­mars­kas gy­do­si trau­mas, rung­ty­nė­se ne­pa­ma­ty­si­me ir To­mo Da­ni­

le­vi­čiaus. Ko, jū­sų ma­ny­mu, la­biau­siai trūks­ta iš tų žai­dė­jų, ku­rie penk­ta­die­nį ne­ga­lės pa­si­ ro­dy­ti aikš­tė­je? – Ne­ži­nau, tai la­biau tu­rė­tų ver­tin­ ti tre­ne­ris – jis ge­riau pa­žįs­ta ko­ man­dą, la­biau ją jau­čia. Ma­no ma­ ny­mu, trūks­ta jų vi­sų. – Su be­veik tos pa­čios su­dė­ties Grai­ki­jos rink­ti­ne Lie­tu­vos ko­ man­da jau žai­dė iš­vy­kos rung­ ty­nes rug­sė­jį. Ar ma­no­te, kad per tą akis­ta­tą mū­sų vy­rams pa­si­se­kė pa­kan­ka­mai pa­žin­ti var­žo­vus? – Praei­tas rung­ty­nes, be abe­ jo, ana­li­zuo­ja­me (V.Luk­ša rug­sė­jo rung­ty­nė­se su grai­kais ne­da­ly­va­ vo – red. pa­st.), ban­do­me iš nau­jo įver­tin­ti tiek sa­vo, tiek prie­ši­nin­kų eki­pos žai­di­mą – ma­nau, kad vis­ką iša­na­li­zuo­si­me pa­kan­ka­mai ge­rai. O ar­tė­jan­čio žai­di­mo tak­ti­ką nu­ sta­tys pa­ts tre­ne­ris. – At­sig­rę­žiant į rug­sė­jį vy­ku­ sias rung­ty­nes, ar yra ko pa­si­ mo­ky­ti? – Pa­si­mo­ky­ti vi­sa­da yra ko – ypač kai re­zul­ta­tas nei­gia­mas. – Tre­ne­ris už­si­brė­žė la­bai aiš­ kų tiks­lą – lai­mė­ti šias rung­ty­ nes ir pa­siim­ti tuos tris taš­kus. Ar ko­man­da, tu­rint ome­ny­je konk­re­tų re­zul­ta­tą, nu­si­tei­ku­ si taip pat op­ti­mis­tiš­kai? – Be abe­jo. Dėl ko gi rink­tis į rink­ ti­nę, jei­gu ne dėl tei­gia­mo re­zul­ta­ to? Steng­si­mės ati­duo­ti sa­ve ir lai­ mė­ti šias rung­ty­nes.

– Ar ma­no­te, kad per­ga­lę iš­ko­ vo­ti pa­dės ir na­mų sie­nos? – Ti­kė­ki­mės. Juk ateis daug žiū­ro­vų, jie mus pa­lai­kys ir pa­dės mums. – Tre­ne­ris pu­siau juo­kais už­si­ mi­nė, kad vie­nas pa­grin­di­nių mū­sų pra­na­šu­mų bū­nant aikš­ tės šei­mi­nin­kais – dirb­ti­nė LFF sta­dio­no aikš­tės dan­ga. Ar ir tai bus na­mų sie­nų pliu­sas? – Koks čia pliu­sas? Nei jiems, nei mums tai joks pliu­sas... – Ta­čiau sve­čiai iš Pie­tų juk ma­ žiau pra­tę prie to­kios dan­gos? – Vis tiek ir mū­sų žai­dė­jai va­sa­ rą žai­džia ant na­tū­ra­lios ve­jos. Ir dirb­ti­nės dan­gos sta­dio­nų net čia nė­ra daug. Kai abi ko­man­dos at­ si­durs ant tos pa­čios sin­te­ti­nės žo­ lės, vi­si tu­rė­si­me vie­no­das są­ly­gas. Ir, ma­no ma­ny­mu, ne­rei­kia žiū­rė­ti į tai, ko­kio­je aikš­tė­je žai­džia­me, – rei­kia tie­siog išei­ti ir žais­ti. – Grai­kų rink­ti­nė­je daug pa­vo­ jin­gų pro­gų su­ku­ria ir var­žo­vus pa­pra­kai­tuo­ti ver­čia ne­ma­žai in­di­vi­dua­lų sti­lių tu­rin­čių žai­ dė­jų – ar esa­te nu­ma­tę konk­re­ čius sve­čių eki­pos na­rius, į ku­ riuos rung­ty­nė­se rei­kė­tų kreip­ti dau­giau­sia dė­me­sio? – Iš tik­rų­jų ne­ži­nau, vi­si prie­ši­nin­ kų ko­man­dos žai­dė­jai yra aukš­to ly­ gio: bet ku­ris ga­li iš­šau­ti ir su­kur­ti ką nors rim­to – sun­kaus, in­di­vi­dua­ laus. To­dėl mes tu­ri­me žais­ti stip­ rų ko­man­di­nį žai­di­mą ir ne­si­lai­ky­ti pa­vie­niui – gal bū­tent ta­da mums ir pa­si­seks lai­mė­ti šias rung­ty­nes.

Spor­to aist­ruo­lio tvar­ka­raš­tis

KUR? Vil­niu­je, „Sie­mens“ are­no­je. KA­DA? Bir­že­lio 12 d. 18.45 val. Kiek? 10–32 li­tai.

Žūt­bū­ti­nis mū­šis

pirmasis etapas

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė vy­rų ran­ki­nio rink­ ti­nė at­ran­ko­je į 2014 m. Eu­ro­pos vy­rų ran­ ki­n io čem­pio­n a­t ą ban­dys pa­s i­prie­š in­ ti Pran­cū­zi­jos rink­ti­nei. Lie­tu­vos gru­pė­je, be Pran­cū­zi­jos, taip pat žai­džia Nor­ve­gi­ja ir Tur­ki­ja. Šiuo me­tu tre­čio­je vie­to­je gru­pė­je esan­tiems Lie­tu­vos ran­ki­nin­kams per­ga­lė prieš pran­cū­zus – pa­sku­ti­nė vil­tis. Įvei­kę juos, o po po­ros die­nų – ir nor­ve­gus, jie už­ si­tik­rin­tų tei­sę žais­ti čem­pio­na­te.

Už­da­ry­to­je gat­vė­je ša­lia „Ozo“ šeš­ta­die­nį riau­mos va­rik­liai ir cyps pa­dan­gos – čia vyks pir­ma­sis Lie­tu­vos šo­nas­ly­džio čem­ pio­na­to eta­pas. Bir­že­lio 8-ąją nuo 14 iki 18 val. čia vyks ofi­cia­lios tre­ni­ruo­tės – jas ne­ mo­ka­mai iš­vys­ti ga­lės kiek­vie­nas no­rin­ tis. Bir­že­lio 9 d. 14–16 val. vyks tre­ni­ruo­tės, 16.15–17.45 val. – kva­li­fik ­ a­ci­niai va­žia­vi­mai, o 18–20 val. su­lauk­si­te ir ren­gi­nio kul­mi­na­ ci­jos – po­ri­nių va­žia­vi­mų.

KUR? Pre­ky­bos cent­re „Ozas“, Ozo g. 18. KA­DA? Bir­že­ lio 8 ir 9 d. nuo 18.30 val. KIEK? 34–39 li­tai.


17

birželio 6–12, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

28p.

prasideda su „Vilniaus diena“

Mūzai pa­keis­ti nėra re­cep­to

„Jei mu­zi­kan­tas my­li, jis kei­čia­si. Jei kei­čia­si, tai ir ki­ taip gro­ja“, – tvir­ti­ na gar­sus pia­nis­tas Pet­ras Ge­niu­šas, ne kartą tai pa­tyręs sa­ vo kai­liu. Daug me­ tų jis – vir­tuo­zas, pa­ si­ti­kin­tis sa­vi­mi, su­ bu­rian­tis gerbėjų būrį, tarp ku­rių at­si­ ran­da ir mūzų.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Vil­niaus fes­ti­va­ly­je P.Ge­niu­šas kon­cer­tuos su smui­ki­nin­ke Da­lia Kuz­ne­co­vai­te. Jų kon­cer­tas vyks bir­že­lio 10 d. Na­cio­na­linė­je fil­har­ mo­ni­jo­je. Šio kon­cer­to klau­sy­sis ir pia­nis­to šir­dies draugė – me­ni­ ninkė Kris­ti­na Nor­vi­laitė. Prieš fes­ti­valį Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos pro­fe­so­rių P.Ge­ niušą kal­bi­no „Vil­niaus die­na“. – Maest­ro, ar jums pa­tin­ka kon­cer­tuo­ti Vil­niaus fes­ti­va­ ly­je? Juk kur kas pres­ti­žiš­kiau gro­ti už­sie­nio fes­ti­va­liuo­se. – Man svar­bu kon­tak­tas su mu­zi­ka, ne­ly­gu, kur gro­čiau – na­mie ar pres­ ti­žinė­je salė­je. Aiš­ku, tu­ri sa­vo ža­ve­ sio, kai gro­ji fes­ti­va­ly­je – ir Lie­tu­vo­ je, ir už­sie­ny­je, ta­da esi tarp žy­mių at­likėjų. Tas so­cia­li­nis glamū­ras su­ tei­kia ener­gi­jos, at­sa­ko­mybės. – Ko­kių kūri­nių jūsų gerbė­jai iš­girs Vil­niaus fes­ti­va­ly­je? – Šiam kon­cer­tui ruošėmės Pa­ry­ žiu­je – ten, kon­ser­va­to­ri­jo­je, Da­ lia stu­di­juo­ja. Be to, abu ne­ma­žai kon­cer­ta­vo­me – kai vie­nas būda­vo lais­vas ir galė­da­vo re­pe­tuo­ti, ki­tas kon­cer­tuo­da­vo. Todėl ge­resnės vie­ tos re­pe­tuo­ti kaip Pa­ry­žiaus kon­ ser­va­to­ri­jos salė ne­ ra­do­me.

18

„„Meilė: „Mūzai pa­tin­ka S.Pro­kof­je­vas, Sep­tin­to­ji so­na­ta. Ją pa­gro­ju jos ga­le­ri­jo­je, kur sto­vi pia­ni­nas“, – apie sa­vo šir­dies draugę me­ni­ninkę K.Nor­

vi­laitę kalbė­jo P.Ge­niu­šas. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.


18

birželio 6–12, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Mūzai pa­keis­ti nėra re­cep­to Fes­ti­va­ly­je klau­sy­to­jai 17 iš­girs Fran­zo Schu­ber­ to Fan­ta­ziją smui­kui ir for­te­pi­jo­nui

C-dur. Tai toks kul­ti­nis kūri­nys, žy­mus sa­vo gro­žiu ir su­dėtin­gu­mu. Taip pat gro­si­me Césa­ro Franc­ko So­natą smui­kui ir for­te­pi­jo­nui Adur – ji ir­gi iš auk­so fon­do, vie­nas še­devrų. Dar – Giuseppe’s Tar­ti­ni „Vel­nio tre­les“. Iš lie­tu­viškų kūri­ nių at­lik­si­me Vla­do Ja­kubė­no „Me­ lo­diją-le­gendą“. Ka­dan­gi šįkart gro­ja­me dvie­ se su smui­ki­nin­ke, žiū­ri­me, kad ir vie­nam, ir ki­tam būtų pa­tin­kan­ čių kūri­nių, leid­žian­čių pa­si­reikš­ ti, pa­ro­dy­ti stip­rią­sias sa­vo pu­ ses. Kad tie kūri­niai ir due­tu ge­rai skambėtų, kad būtų ne­gro­ti šį se­ zoną. Yra daug niuansų. Galė­tum ir ki­tus kūri­nius gro­ti, bet svar­bu – kaip juos gro­ti.

– Kon­cer­ta­vau Ško­ti­jo­je, Ang­li­jo­ je, Ru­mu­ni­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Lat­ vi­jo­je, Es­ti­jo­je. Ru­denį pla­nuo­ju va­žiuo­ti į Ja­po­niją. Per me­tus tu­ riu apie 50 kon­certų. – Ar to­kio ran­go mu­zi­kan­tui kaip jūs įma­no­ma iš­gy­ven­ti iš kūry­bos, kon­certų? – Taip, įma­no­ma. – Ku­rio­je ša­ly­je mo­ka­mi dos­ niau­si ho­no­ra­rai? Ar ge­rai at­

si­ly­gin­da­ma ta ša­lis mu­zi­ kan­tus ger­bia, ar tie­siog no­ri pa­si­ro­dy­ti? – Tai, ži­no­ma, pri­klau­so nuo mu­ zi­kan­to. Kai ku­rie mu­zi­kan­tai su­ge­ba vi­sur daug gau­ti. Ne­la­ bai leng­va at­sa­ky­ti į tą klau­simą, bet... Ja­po­ni­jo­je ho­no­ra­rai ge­ri. Ge­rai at­si­skai­to Ame­ri­ko­je. Ar­ba tos ša­lys, ku­rios no­ri kil­ti, tar­ki­ me, Ka­zachs­ta­nas, Sau­do Ara­bi­ ja. Jos tu­ri pi­nigų ir kvie­čia­si mu­ zi­kantų. Reiktų ten nu­va­žiuo­ti.

Mūza, ži­no­ma, daug vis­ko įne­ša ir į gy­ ve­nimą, ir į kūrybą. Žmo­gus net ki­taip al­suo­ja, net ląste­lių san­da­ra pa­si­kei­čia.

– Koks mėgsta­miau­sias jūsų kūri­nys, kurį skam­bi­na­te? – Tas, kurį da­bar skam­bi­nu, – Sergejaus Pro­kof­je­vo Sep­tin­to­ ji so­na­ta. Ją gro­ju šį se­zoną. At­ likė­jas pri­va­lo mėgti tai, ką da­bar skam­bi­na. Taip ir būna. Yra daug kla­si­kos kūri­nių, ku­rie ver­ti įsi­ mylė­ti. Pa­vyzd­žiui, be­veik vi­sa to­kių kom­po­zi­to­rių kaip Lud­wi­ gas van Beet­ho­ve­nas kūry­ba. Jis – vie­nas ge­riau­sių sa­vo epo­chos „vai­kinų“, kūru­sių mu­ziką. To­ kių „vai­kinų“, kaip L.van Beet­ho­ ve­nas, Wolf­gan­gas Ama­deus Mo­ zar­tas, F.Schu­ber­tas, vi­sa kūry­ba – fan­tas­tiš­ka.

– Ar ne­pa­gau­na­te savęs, kad kar­tais per kon­cer­tus ver­žiatės į prie­kį – lau­žo­te tą tai­syklę? – Kai gro­ja for­te­pi­jo­no ir smui­ko due­tas, abiem dar­bo už­ten­ka. Tai – du so­li­niai inst­ru­men­tai, dvie­ jų so­listų kon­cer­tas. Ego pro­blemų ne­ky­la. Kai gro­ja­me dviem for­te­ pi­jo­nais, sa­ky­čiau, taip pat ne­ky­ la. Te­ko gro­ti ir su ko­le­go­mis, ir su sūnu­mi Lu­ku.

– O kurį kūrinį ro­man­tišką va­ karą gro­ja­te sa­vo mūzai? – Jai pa­t in­k a S.Pro­k of­j e­v as, Sep­t in­t o­j i so­n a­t a. Ją pa­g ro­ ju mūzos ga­l e­r i­j o­j e, kur sto­v i pia­n i­n as. Ma­n o šir­d ies drau­ gė – me­n i­n inkė K.Nor­v i­l aitė – ga­l e­r i­j o­j e pri­s i­k lau­s o vis­k o, ką gro­j u, ne tik S.Pro­k of­j e­v o Sep­ tin­t o­s ios so­n a­t os.

- Ar gro­da­mas su sūnu­mi Lu­ ku Ge­niu­šu kaip my­lin­tis tėvas ne­da­ro­te jam nuo­laidų – te­gul jis ver­žia­si į prie­kį, o aš pa­si­ro­ dy­siu tru­putį kuk­liau? – Ne. Kon­cer­tuo­se to­kių mo­mentų gal ir yra, bet man jie to­li gra­žu ne pa­tys svar­biau­si. Tai to­kie spor­ti­niai, so­ cia­li­niai mo­men­tai. Kiek­vie­nas gro­ja ge­riau­siai, kaip ga­li gro­ti, ir sten­gia­ si pa­dėti ki­tam. Ne­ma­nau, kad ku­ris nors mu­zi­kantų ga­li sau leis­ti gro­ti ar pu­se ran­kos, ar nuo­laid­žiau­ti.

– Kur pa­sta­ruo­ju me­tu driekė­si jūsų gast­rolės po pa­saulį?

– Kaip or­ga­ni­zuo­ja­te sa­vo kon­ cer­tus – ar tai da­ro jūsų va­dy­ bi­nin­kas, ar jūs pa­ts? – Ma­no gy­ve­ni­me vis­kas vyks­ta ga­na chao­tiš­kai. Pa­vyzd­žiui, sė­ džiu na­mie, gro­ju, su­skam­ba te­ le­fo­nas, ir kas nors ką nors pa­ si­ū lo. Kai ku­r iems kon­c er­t ams – taip, būna va­dy­b i­n in­kas, bet sa­vo as­m e­n i­n io va­dy­b i­n in­k o aš ne­tu­riu. – Ar yra pa­sau­ly­je salė, ku­rio­je dar ne­gro­jo­te ir sva­jo­ja­te gro­ti? – Vie­n os to­k ios nėra. Bu­vo la­ bai sma­g u, kai bu­vau pa­k vies­ tas gro­ti į Vieną „Mu­sik­ve­rein“ salė­j e, Niu­j or­k o Lin­k ol­n o cen­ trą. Bet ma­no sva­jonės ne­su­sie­ tos su ku­ria nors konk­re­čia sa­le. Yra mu­z i­kantų, ku­r iems svar­ bu, kur gro­ti. Na, man taip pat svar­bu, kur gro­ti, bet man įdo­ miau pa­ti mu­zi­ka. Man ir na­mie pa­tin­ka gro­ti.

– Kon­cer­tuo­jant su smui­ki­nin­ke turbūt for­te­pi­jo­no mu­zi­kan­tui leng­viau pra­si­verž­ti į prie­kį? – Ma­nau, kai gro­ja du ge­ri mu­zi­kan­ tai, jie iš tikrųjų sten­gia­si bend­ra­ dar­biau­ti, vie­nas ki­tam pa­dėti. Jei­gu ku­ris egois­tiš­kai ban­do kitą už­gož­ti, nėra ge­rai. Part­ne­ris tu­ri gro­ti taip, kad ir ki­tas ge­rai at­ro­dytų, – tai tai­ syklė. Perrėk­ti ar ban­dy­ti par­tnerį nu­kon­ku­ruo­ti – blo­go to­no ženk­las. Ki­ta ver­tus, vie­nas būna la­biau pa­tyręs, ki­tas – ma­žiau, ga­li bū­ ti toks ly­gi­ni­mas. Bet jie abu tu­ri steng­tis vie­nas ki­tam pa­dėti.

– Mask­vos valstybinėje P.Čai­ kovs­kio kon­ser­va­to­ri­jo­je baigė­ te pro­fe­sorės Ve­ros Gor­nos­ta­je­ vos klasę. Ji – ne tik jūsų sūnaus Lu­ko mo­čiutė, bet ir mo­ky­to­ja. Ar Lu­kas – ge­ras mu­zi­kan­tas? – Ma­nau, kad taip. Tie­siog ge­nia­ lus. Iš tikrųjų mo­čiutė yra pa­grin­ dinė jo mo­ky­to­ja.

– Kodėl dir­ba­te, pro­fe­so­riau­ ja­te aka­d e­m i­jo­je? Juk galė­ tumė­te tik gro­t i, re­p e­t uo­t i, kon­cer­t uo­t i įvai­r io­se ša­ly­se su sim­fo­ni­niais or­kest­rais ir so­lo. – Dau­gu­ma mu­zi­kantų pro­fe­so­ riau­ja. Su­sik­lostė toks po­žiū­ris, kad esi rei­ka­lin­gas stu­den­tams, tu­ri per­duo­ti sa­vo ži­nias. Ki­ta ver­ tus, tai – nuo­la­tinė al­ga, ku­ri pa­skui ga­ran­tuo­ja pen­siją.

– Ar jau­čia­te, kad jūsų skam­bi­ ni­mas įga­vo naujų spalvų būnant su Kris­ti­na? – Mūza, ži­no­ma, daug vis­ko įne­ ša ir į gy­ve­nimą, ir į kūrybą. Žmo­ gus net ki­taip al­suo­ja, net ląste­lių san­da­ra pa­si­kei­čia. Da­lis ląste­ lių sens­ta, da­lis jaunė­ja. Vie­nu žod­žiu, žmo­gus kei­čia­si – ki­taip skam­ba. Ki­taip skam­ba ir kaip mu­zi­kan­tas. Meilė, mo­te­ris kei­ čia jo san­tykį su mu­zi­ka. Jei mu­zi­ kan­tas my­li, jis kei­čia­si. Jei kei­čia­ si, tai ir ki­taip gro­ja. „„Mu­zi­ka: „Fes­ti­va­ly­je klau­sy­to­jai iš­girs F.Schu­ber­to Fan­ta­ziją smui­kui

ir for­te­pi­jo­nui C-dur. Tai toks kul­ti­nis kūri­nys, žy­mus sa­vo gro­žiu ir su­ dėtin­gu­mu“, – sakė pia­nis­tas P.Ge­niu­šas, šį kūrinį Vil­niaus fes­ti­va­ly­je at­lik­sian­tis su smui­ki­nin­ke D.Kuz­ne­co­vai­te.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Kaip ma­no­te, kas kiek lai­ko rei­kia tas ląste­les at­švie­žin­ti – keis­ti mūzą? – Ne­tu­riu to­kio re­cep­to. Vis­kas gy­ ve­ni­me nu­tin­ka spon­ta­niš­kai.

Prieš rin­ki­mus juo­ du pri­sie­kinė­jo, kad ves sa­vo vaikų mo­ ti­nas ir su­kurs šei­ mą. Ta­čiau rin­ki­ mai pra­ėjo, o bu­ vęs Sei­mo na­rys Li­ gi­tas Ker­na­gis ir Vil­ niaus vi­ce­me­ras Ro­ mas Ado­ma­vi­čius iki šiol sa­vo my­limų mo­terų taip ir ne­ nu­vedė nei prie al­ to­riaus, nei į ci­vi­ linės met­ri­ka­ci­jos sky­rių.

Už­sitę Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Tvarkė ar­chy­vus ir namų ūkį

Ar po­li­ti­kai, pa­sa­ko­da­mi, kad kurs šeimą, rinkė­jams tik dėl akių piešė tei­giamą sa­vo įvaizdį ir di­di­no rei­ tin­gus? Šian­dien su­prask tai, kaip no­ri. Lai­ki­nai nuo pa­reigų nu­ša­lin­tas sos­tinės vi­ce­me­ras R.Ado­ma­vi­čius ne vie­nus me­tus drau­ge gy­ve­na su per­pus jau­nes­ne Lau­ra Čy­žiū­te. Po­ra su­si­laukė duk­relės Re­gi­nos, ku­riai dar nėra trejų metų. Vi­ce­ me­ras ves­tu­vių te­ma ne­la­bai norė­ jo kalbė­ti. „Kai mes že­ny­simės, tai ir su­ži­no­sit, – sakė prie­š sa­vaitę 60-metį minėjęs R.Ado­ma­vi­čius. – Pla­nuo­jam ves­tu­ves, tik­tai da­bar ne lai­kas tam. Šei­mos ta­ry­ba kaip nu­tars, taip ir bus.“ Pap­ra­šius su­konk­re­tin­ti, gal ves­ tuvės įvyk­sian­čios per ku­rią nors šventę, pa­vyzd­žiui, Žo­linę, vi­ce­ me­ras sakė, kad šven­čių kol kas ne­ nu­ma­to­ma. O gal dėl ves­tu­vių jam bau­gu todėl, kad jo gy­ve­ni­mo drau­ gė už jį daug jau­nesnė? So­lid­žiam vy­rui su jau­na mo­te­ri­mi – ri­zi­ka. „Ri­zi­ka yra su vi­so­kio­mis. Bet mes apie tai nei gal­vo­jam, nei kal­ bam. Ri­zi­ka ne­prik­lau­so nuo žmo­ gaus am­žiaus“, – ma­no R.Ado­ma­ vi­čius. Po­li­ti­kas mie­liau pa­sa­ko­jo, ką veikė, kai, įta­rus pa­ėmus kyšį, bu­ vo nu­ša­lin­tas nuo pa­reigų ir jam ne­reikė­jo vaikš­čio­ti į darbą sa­vi­ val­dybė­je. Ta­da jis tvarkė sa­vo ar­ chyvą, namų ūkį, mokė­si anglų kal­bos. „Galų ga­le su­si­gaud­žiau, kad rytą pa­te­ka saulė ir ga­liu į ją nor­ma­liai pa­žiūrė­ti“, – sakė pa­ šne­ko­vas. Šią sa­vaitę Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­ba pra­nešė jau bai­gu­si ty­rimą,


19

birželio 6–12, 2013

savaitgalis

„„Pa­ga­liau: L.Ker­na­gis die­va­go­jo­si, kad ves­tuvės su­pla­nuo­tos, da­ta pa­skir­ta, sve­čiai su­kvies­ti, ta­čiau jis ir jo su­žadė­tinė N.Se­niū­naitė nie­ko ne­konk­re­ti­na, nes no­ri iš­veng­ti ne­pa­gei­dau­ja­mo

dėme­sio. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ę­su­sios po­li­tikų su­žadė­tuvės ku­ria­me R.Ado­ma��vi­čiui pa­reikš­ti įta­ri­mai ky­ši­nin­ka­vi­mu. Net­ru­kus ji ke­ti­na bylą per­duo­ti teis­mui. Tekė­ti jau ne­ma­to pra­smės

Šiuo me­tu mo­ti­nystės ato­sto­go­ se esan­ti 29-erių L.Čy­žiūtė bu­ vo kur kas at­vi­resnė. Pak­laus­ta, gal šią va­sarą juo­du su R.Ado­ma­ vi­čiu­mi ke­ti­na tuok­tis, Lau­ra pa­ reiškė: „Ar­ti­miau­sią de­šimt­metį – tik­rai ne.“ Nors my­li­mas vy­riš­kis su­žadė­tu­ vių žiedą jai įteikė prie­š pen­ke­rius me­tus, mo­te­ris sakė, kad apie san­ tuoką juo­du ne­kal­ba. „Šiuo me­tu tekė­ti būtų juo­kin­ga. Man juo­kin­ga žiūrė­ti, kai žmonės po 10–15 bend­ro gy­ve­ni­mo metų su­si­tuo­kia. Juk jie jau vis tiek yra šei­ma, ir tas prie­sa­kas jau se­niai duo­tas, gy­ve­ni­mas nu­si­stovėjęs. Tie, ku­rie no­ri tuok­tis, tai pa­da­ ro grei­tai – per me­tus drau­gystės. Ma­nau, kad tos už­sitę­su­sios san­ tuo­kos – dėl akių. Da­bar tekė­ti aš ne­ma­tau pra­smės“, – tvir­tai sa­vo nuo­monę dėstė L.Čy­žiūtė.

Tad gal iš vi­so jų ne­bus? L.Ker­ na­gis die­va­go­jo­si, kad ves­tuvės su­pla­nuo­tos, da­ta pa­skir­ta, sve­ čiai su­kvies­ti, ta­čiau jau­nie­ji nie­ ko ne­konk­re­ti­na, nes no­ri iš­veng­ti ne­pa­gei­dau­ja­mo dėme­sio. „Ne­ no­riu, kad ma­no ves­tu­vių pa­bai­ga būtų to­kia kaip And­riaus Šed­žiaus, – pri­si­rin­ko žur­na­listų ir pra­dėjo ko­men­tuo­ti“, – sakė pa­šne­ko­vas. Jo­na­vo­je gy­ve­nan­tys L.Ker­na­gis ir N.Se­niū­naitė su­si­pa­ži­no dau­ giau kaip prie­š 10 metų. Po­ra au­ gi­na ket­ve­rių metų duk­terį Šar­ lotę. N.Se­niū­naitė dir­ba lo­gis­ti­kos bend­rovė­je Kau­ne.

Ne­no­riu, kad ma­no ves­tu­vių pa­bai­ga būtų to­kia kaip And­ riaus Šed­žiaus, – pri­ si­rin­ko žur­na­listų ir pra­dėjo ko­men­tuo­ti. Ves­tuvėms jau­čia­si su­brendęs

Da­ta pa­skir­ta, sve­čiai su­kvies­ti

Rugpjū­čio 26 d. dainų au­to­riui ir at­likė­jui, bu­vu­siam Sei­mo na­ riui L.Ker­na­giui su­kaks 50 me­ tų. Ir jis iki šiol vis dar ne­vedęs! Šiais lai­kais, kai mo­te­rys taip pa­ kuo­ja vy­riš­kius, tai at­ro­do ko­ne ste­buk­las. „Li­gi­tai, jau se­niai vie­šai pa­ reiškė­te, kad ve­si­te sa­vo su­žadė­tinę Ne­ringą Se­niū­naitę, ta­čiau ves­tu­ vių kaip ne­ma­ty­ti, taip ne­ma­ty­ ti. Ka­da jos įvyks?“ – pa­klausė­me bu­vu­sio po­li­ti­ko L.Ker­na­gio. „Šie­met“, – užk­lup­tas tie­saus klau­si­mo, links­mai at­sakė vy­riš­kis. Ta­čiau nė už ką ne­norė­jo konk­re­ tin­ti ves­tu­vių da­tos.

Anot L.Ker­na­gio, esą ap­lin­kybės taip su­si­klos­ty­da­vo, kad jis vis būda­vo iš­vykęs iš namų. Iš pra­ džių la­bai daug kon­cer­ta­vo po Lie­ tuvą, todėl su anks­tes­ne sa­vo drau­ ge (paaug­lio sūnaus Mar­ko mo­ti­na) ma­žai lai­ko pra­leis­da­vo kar­tu. Pas­ kui gy­ve­no Olan­di­jo­je – iš pra­džių dai­na­vo, pa­skui su­ko verslą. Ta­da ke­le­rius me­tus pra­lei­do Ka­zachs­ ta­ne, kur pro­diu­sa­vo te­le­vi­zi­jos lai­ dą. Grįžo iš Ka­zachs­ta­no ir vėl na­ mie ne­gy­ve­no, nes ket­ve­rius me­tus dir­bo Sei­me. Todėl da­bar, kol yra na­mie, ir nu­sprendęs ves­ti. Galbūt šis mo­hi­ka­nas ka­pi­tu­ liuos per sa­vo auk­sinį ju­bi­liejų? „Spėlio­ki­te, spėlio­ki­te, – iš­si­su­

kinė­jo Li­gi­tas. – At­vi­rai pa­sa­kius, aš ne­su to­kio poel­gio – ve­dei, ne­ pa­ti­ko, iš­sis­ky­rei – ša­li­nin­kas. Rei­ kia de­vy­nis kar­tus pa­ma­tuot, de­ šimtą kirpt. Tu­riu gerą pa­moką su sa­vo sūnaus ma­ma. Ma­nau, mes abu lai­min­gi, kad ne­su­si­tuokė­me. Būtų buvę la­bai skaus­min­ga skir­ tis, būtų buvę kur kas dau­giau bui­ ti­nio krau­jo iš­lie­ta. Bet aš lai­kiau, kad mes gy­ve­na­me šei­mo­je. O gal mes dar ne­bu­vo­me tiek su­brendę, kad būtu­me šei­ma?“ Da­bar, gy­ven­da­mas su 30-me­te Ne­rin­ga, jis ma­no, kad tai, kas rei­ ka­lin­ga san­tuo­kai, – bran­da, pa­ grin­das po ko­jo­mis, – jau yra. Anot pa­šne­ko­vo, drau­gystės pra­ džio­je pa­ti Ne­rin­ga ne­norė­jo, kad juo­du kurtų šeimą, – esą la­bai bi­ jo­jo žur­na­listų dėme­sio. Pla­nuo­ja su­kti į verslą

Nuo po­li­ti­kos L.Ker­na­gis per­ne­lyg ne­nu­to­lo – pa­sta­ruo­ju me­tu dir­ ba Sei­mo narės Eu­ge­ni­jos Stan­ci­ kienės pa­dėjėju-pa­tarė­ju. Ta­čiau tie lai­kai, kai jis or­ga­ni­ za­vo ir vedė te­le­vi­zi­jos lai­das, – jau se­niai praei­tis. Šiuo me­tu jam ne­la­bai įdo­mu vie­šas gy­ve­ni­mas. Be to, ir sta­tu­sas pa­si­keitė – jis nėra vie­šas as­muo. Ta­čiau vy­riš­ kis ne­slėpė, kad kar­tais jį kvie­čia ves­t i pri­va­č ių ren­g i­n ių. Su­t in­ ka ten pa­dirbė­ti, kad ne­pra­rastų for­mos. Galbūt pa­sta­ruo­ju me­tu jis su­ ka į verslą? „Šiek tiek yra tie­sos, – sakė L.Ker­na­gis. – Tu­riu planų at­ves­ti į Lie­tuvą, į ga­my­bos sri­ tį, už­sie­nio in­ves­tuo­tojų. Norė­ čiau, kad jie at­va­žiuotų į Jo­navą, kur gy­ve­nu, – ne­ma­žai dar­bo vie­ tų ten būtų su­kur­ta. Bet dar ne­ no­riu apie tai at­vi­rau­ti – bi­jau nu­ bai­dy­ti fortūną.“

„„Kodėl: nors Vil­niaus vi­ce­me­ras R.Ado­ma­vi­čius su­žadė­tu­vių žiedą sa­

vo drau­gei ir duk­ters Re­gi­nos mo­ti­nai L.Čy­žiū­tei įteikė prie­š pen­ke­ rius me­tus, rim­tai apie san­tuoką juo­du ne­kal­ba. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.


20

birželio 6–12, 2013

savaitgalis

V.Ma­sal­skis: kar­tais at­ro­do, kad esu kie­no nors sap­nas Vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos teat­ro ir ki­no ak­to­rių, re­ži­sie­rius Va­len­ti­nas Ma­sals­kis tvir­ti­na vis dar tu­rin­tis au­to­ri­tetų, tu­ri ir nuo­monę apie šiuo­lai­ki­nius se­ria­lus, ta­čiau apie sa­vo as­me­ninį gy­ve­nimą kalbė­ti ne­linkęs. Re­te­nybė, kai žmo­gus sa­vo ko­legų bei pub­li­kos pri­pažįs­ta­mas ir kaip ta­len­tin­gas ak­to­rius, ir kaip vie­ nas įdo­miau­sių Lie­tu­vos re­ži­sie­ rių. Pats V.Ma­sals­kis sa­ko nos­tal­ gi­jos praei­čiai ne­jau­čian­tis, o jei kas duotų ga­li­mybę gy­ven­ti iš nau­jo, da­rytų tas pa­čias klai­das. Maest­ro at­sakė į po­rta­lo die­na.lt skai­ty­tojų klau­si­mus apie sa­vo kas­die­nybę, kūrybą, darbą su jau­nai­siais ak­to­ riais, at­skleidė atei­ties pla­nus. – Ar ne­var­gi­na dėme­sys gatvė­ je? Ar nuo to bėga­te? Be­je, so­ viet­me­čiu bu­vo­te la­bai po­pu­lia­ rus bu­vu­sio­je SSRS. Ar ten jus vis dar at­pažįs­ta? (Dėme­sys) – Ne, ne­var­gi­na, nes manęs dau­ge­lis jau ne­beat­pažįs­ta, bėgti tik­rai ne­tu­ riu nuo ko. Ta­rybų Sąjun­go­je bu­vau la­bai se­niai. Pa­starąjį kartą prie­š tre­jus ar ket­ve­rius me­tus fil­ma­vau­si Mask­vo­je, tai tik­rai nie­kas ne­pa­ži­no. – Kaip ma­no­te, kodėl da­bar­ti­niai lie­tu­vių fil­mai to­kie pra­sti? Juk taip pui­kiai su­vai­di­no­te „Rau­ don­med­žio ro­ju­je“. Žiūrė­jau gal de­šimt kartų, gal ir dau­giau, o šių dienų se­ria­lai... tik pra­sta už­sie­nio filmų ko­pi­ja. (Rūta) – Šių dienų se­ria­lai yra dau­giau ne vai­dy­bi­niai fil­mai, o daug­žod­žia­vi­ mai, kaž­kas yra gra­žiai pa­sakęs – vi­du­ria­vi­mas žod­žiais. Jie tiek yra natū­ralūs, kad net ne­įdomūs. Tai „vir­tu­vi­niai po­kal­biai“, jie sto­ko­ja veiks­mo, ki­no kultū­ros (kom­po­zi­ci­jos, mon­ta­žo, vaiz­do), veiks­min­gu­mo. Ki­ nas nėra plepė­ji­mas, tai nėra žod­žiai. Ki­nas – tai vaiz­do kal­ba. Is­to­ri­ja pa­ sa­ko­ja­ma vaiz­du. Tai yra „ju­dan­tis pa­veiks­las“. Ir jei ki­ne nėra vaizdų, tai ne ki­nas. Šian­die­nia­me lie­tu­ vių ki­ne la­bai pra­sta vai­dy­ba. O ki­ no me­nas yra kva­zi­rea­lybė, per­dirb­tas gy­ve­ni­mas, kai kas la­bai išs­kir­ti­nio. – Te­ko girdė­ti, kad la­bai daug skai­to­te. Ar mėgsta­te lie­tu­vių li­te­ratūrą? Kas iš lie­tu­vių poe­ zi­jos la­biau­siai pa­tin­ka? Iš pro­ zos? (Ra­munė) – Skai­tau tik­rai ne­pa­kan­ka­mai. Mėgstu gerą li­te­ratūrą. Ge­rai pa­ sakė Juo­zas Mil­ti­nis, kad rei­kia skai­ty­ti tik viršūnė­les, vi­sam ki­ tam nėra lai­ko. Pri­ta­riu jam. Iš lie­tu­vių poe­zi­jos la­biau­siai pa­ tin­ka Vy­tau­tas Ma­čer­nis, Vy­tau­tas Bložė, Si­gi­tas Ge­da, jau­na­sis Rim­ vy­das Stan­ke­vi­čius, Gy­tis Nor­vi­las, Min­dau­gas Nas­ta­ra­vi­čius. – Iš­var­dy­ki­te ke­letą filmų, spek­tak­lių, re­ži­sie­rių, ak­to­rių, ku­rie jums pa­li­ko did­žiau­sią įspaudą gy­ve­ni­me. Ką lai­ko­te au­to­ri­te­tais sa­vo pro­fe­si­jo­je? (Si­mo­nas)

– Ki­no re­ži­sie­riai, ku­rie da­bar ma­ ne ža­vi, grąži­no tikė­jimą me­nu. Tai korė­jie­tis Kim Ki-du­kas. Ga­li­ma žiūrė­ti vi­sus jo fil­mus. La­bai džiu­ gu, kad tre­jus me­tus gėręs jis vėl grįžo į me­no kūrimą. Taip pat vi­si Mi­chae­lio Haneke’s fil­mai man yra išs­kir­ti­niai, aš iš jų visų mo­kau­si. Daug su­pra­ti­mo apie šią pro­fe­ siją gy­ve­ni­me man davė Jo­nas Vait­ kus, J.Mil­ti­nis, Ju­ri­jus Liu­bi­mo­vas, Ana­to­li­jus Ef­ro­sas. Ma­no au­to­ri­te­tai – Kons­tan­ti­ nas Sta­nis­lavs­kis, Jer­zy Gro­tows­ kis, Pe­te­ris Broo­kas, Da­vi­das Ma­ me­tas, Lee Stras­ber­gas. Ypač pro­fe­si­jo­je man da­bar at­ vėrė akis Pau­las Ek­ma­nas. Jo kny­ ga „Emo­ci­jos ir jaus­mai“ davė po­ stūmį į pe­da­go­giką.

gruod­žio pa­bai­go­je – mo­nos­pek­tak­ lis pa­gal Le­vo Tols­to­jaus „Krei­se­rio so­natą“. Ši­tuo­se dar­buo­se dirb­siu kaip re­ži­sie­rius ir kaip ak­to­rius. – Ko­kią ver­tin­giau­sią gy­ve­ni­ mo pa­moką iš­mo­ko­te? Koks įvy­kis bu­vo dra­ma­tiš­kiau­sias jūsų gy­ve­ni­me – gal ta žiau­ri ava­ri­ja? (Lo­re­ta) – Pa­mo­kos neiš­mo­kau dar. Dar vis lan­kau gy­ve­ni­mo mo­kyklą. Ma­nau, kad kiek­vie­na pa­mo­ka yra ver­tin­ga, nėra vie­nos ver­tin­giau­sios. Dra­ma­tiškų ava­rijų ma­no gy­ve­ ni­me bu­vo la­bai daug. Ir dva­si­nių, ir fi­zi­nių ava­rijų turė­jau la­bai daug. Ko­kio nors ypa­tin­go įvy­kio išs­kir­ ti ne­norė­čiau. – Ar jūs vedęs? Turbūt ne­sa­te pa­ts leng­viau­sias žmo­gus bui­ ty­je. O gal klys­tu? (Mar­ta) – Esu iš­sis­kyręs. Tik­riau­siai ne­ klys­ta­te, Mar­ta, kad esu ne pa­ts leng­viau­sias žmo­gus bui­ty­je. – Jei vi­sa­ga­lis li­ki­mas leistų gy­ ven­ti iš nau­jo, ką norė­tumė­te pa­keis­ti? (Agnė) – Gy­ven­čiau taip pat su vi­so­mis klai­do­mis, nuo­puo­liais ir džiaugs­ mais.

Šių dienų se­ria­lai yra daug­žod­žia­vi­ mai, vi­du­ria­vi­mas žod­žiais. Jie tiek yra natū­ralūs, kad net ne­įdomūs.

– Nie­ko ne­pa­sa­ko­ja­te apie sa­vo šeimą. Ar tu­ri­te ar­timų žmo­ nių? (Klaipėdietė) – Ar­timų žmo­nių yra be­galės. Sten­ giuo­si būti fi­lant­ro­pas, mylė­ti žmo­ nes. Apie šeimą pa­pa­sa­ko­ti, kaip ir apie su­tik­tus žmo­nes ar­ba drau­gus, vis­ko ne­ga­li, o jei­gu ne­ga­li vis­ko, tai ge­riau lik­ti... – Kvai­las klau­si­mas, bet... gal su­tik­si­te pa­pa­sa­kot. Do­miuo­ si teat­ru, me­nais. Girdė­jau ne vieną linksmą, įdomų nu­ti­kimą, su­si­jusį su ju­mis, ypač kai gy­ ve­no­te, kaip čia pa­sa­kius, bo­ he­miš­kiau. Ar tei­sybė, jog sy­ kį ke­ly­je su­vai­di­no­te vaid­menį, kad iš­veng­tumė­te po­li­ci­jos bau­ dos? Sa­ko, pa­darė­te tai taip įti­ ki­na­mai, kad pa­reigū­nai ne tik ne­nu­baudė, bet dar ir na­mo par­ lydė­jo... (Ri­mas) – Gal tos is­to­ri­jos ir nu­ti­ko, gal kas nors ir su­gal­vo­jo jas. Ne­ži­nau. Kar­ tais man kas nors pri­me­na ko­kią is­ to­riją ir aš nu­stem­bu, kad tai at­si­ti­ ko su ma­ni­mi. Ir man at­ro­do kar­tais, kad ma­no gy­ve­ni­mas yra sap­nas. Ar­ba aš esu kie­no nors sap­ nas. Turbūt tik­ras aš būnu tik ta­da, kai mie­gu.

Vi­zi­tinė kor­telė Va­len­ti­nas Ma­sals­kis Re­ž i­sie­rius, ak­to­rius Gimė 1954 m. ba­land­žio 11 d. Kau­ne. 1972–1976 m. stu­d i­j a­vo Lie­t u­vos mu­z i­kos aka­de­m i­j o­j e, Ak­to­r i­n io meist­r iš­k u­mo ka­ted­ro­j e; įgi­jo ak­ to­r iaus spe­c ia­lybę. 1976–1992 m. – Kau­n o vals­t y­b i­n io aka­d e­m i­ nio dra­mos teat­ro ak­to­r ius. Nuo 1992 m. – lais­vas me­n i­n in­k as: sta­ to spek­t ak­l ius, vai­d i­n a spek­t ak­ liuo­s e, fil­muo­ja­s i. 1993-iai­s iais su bend­ra­m in­čiais įkūrė stu­d iją „Me­ nas į šoną“ (gy­va­vo iki 1995-ųjų). 1995 m. įkūrė „Menų sam­būrį“ (gy­ va­vo iki 2000 m.). Lie­t u­vos na­cio­ na­l i­n ia­me dra­mos teat­re re­ž i­s a­ vo Wil­l iamą Shakespeare’ą, Fio­ dorą Dos­to­jevskį. Šia­me teat­re at­ li­ko ne vieną vaid­menį, o per be­ veik 30 kūry­binės veik­los metų su­k ūrė apie 100 vaid­menų teat­re ir ki­ne, nu­si­f il­ma­vo ša­l ies ir už­sie­ nio (Prancū­z i­jos, Len­k i­jos, Ru­si­jos ir kt.) vai­dy­binė­s e juos­to­s e. Ak­to­ rius yra dirbęs ko­ne su vi­s ais žy­ miau­s iais Lie­t u­vos ki­no re­ž i­s ie­ riais: Arū­nu Žeb­r iū­nu, Gy­č iu Luk­ šu, Al­g i­man­t u Pui­p a, Šarū­nu Bar­ tu ir ki­t ais. V.Ma­s als­k is yra pel­ nęs dau­g ybę ap­do­va­no­jimų, tarp jų – „Šv. Kris­to­forą“ ir Lie­t u­vos na­ cio­na­l inę pre­m iją; Ru­s i­jo­je vy­k u­ sia­m e Smo­l ens­ko tarp­t au­t i­n ia­ me ki­no fes­t i­va­ly­j e „Nau­j a­s is ki­ nas. XXI a.“ pelnė ap­do­va­no­jimą už ge­r iau­s iai su­k urtą vy­ro vaid­m enį fil­m e „Dievų miš­k as“.

– Ger­bia­mas ir my­li­mas Ak­to­ riau, jūsų kaip me­ni­nin­ko ke­lias pra­si­dėjo Kau­ne. Ar ne­jau­čia­te nos­tal­gi­jos Kau­nui, Kau­no dra­ mos teat­rui, ko­le­goms? (Vio­le­ta) – Ne, nos­tal­gi­jos ne­jau­čiu. Dėl to, kad gy­ve­ni­mas iškėlė kitų už­da­vi­ nių ir aš pa­pras­čiau­siai juos vyk­ dau. Turbūt ne­ga­li­ma liūdė­ti bu­ vu­sio lai­ko ar­ba jo gedė­ti. Jei­gu ky­la nos­tal­gi­ja, iš­ky­la sen­ti­men­ tai, atei­na liū­de­sys, rie­da aša­ros dėl pra­ėju­sių laikų, tai man at­ro­do, kad da­bar tu ką nors da­rai ne­tei­sin­gai. Man ši die­na ei­na kar­tu su praei­ti­ mi. Ir man praei­tis, atei­tis bei da­ bar­tis yra da­bar. To­kios fi­lo­so­fij­ os aš lai­kau­si. O da­bar man yra ge­rai. Ir pa­ža­du, kad Kau­ne ma­ne bei ki­ tus ak­to­rius ma­ty­si­te daž­niau. – Ko­kie jūsų ar­ti­miau­si kūry­bi­ niai pla­nai? Ar ir to­liau dar­buo­ sitės Klaipė­do­je? Gal yra planų pa­dirbė­ti Ru­si­jos ar ki­to­se sce­ no­se, kaip tai da­ro ki­ti mūsų iš­ kilūs teat­ro re­ži­sie­riai? (Sau­lius) – Taip, to­liau dirb­siu Klaipė­do­je ir ne­pla­nuo­ju dirb­ti kur nors ki­tur, nes tam nėra lai­ko. Vi­sos ma­no die­nos ir nak­tys ati­duo­tos Klaipė­dai – Jau­ni­ mo teat­rui ir uni­ver­si­te­tui. Kar­tais nu­va­žiuo­ju į Vil­nių su­vai­din­ti Na­ cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re. Ar­ti­miau­si pla­nai – Jus­to Ter­te­lio pjesės „Su­die, idio­tai“ prem­je­ra spa­ lio mėnesį Klaipė­do­je, spa­lio pa­bai­ go­je ir lapk­ri­čio pra­džio­je – M.Nas­ ta­ra­vi­čiaus pjesė „Ki­ta mo­kyk­la“,

„„Pla­nai: šiuo me­tu Klaipė­do­je ku­rian­tis V.Ma­sals­kis ti­ki­na ne­ke­ti­nan­tis kel­tis į ki­tus teat­rus, nes tam, kaip ir

pra­stoms kny­goms, nėra lai­ko. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

Prenum e

ratos

akcija

2014 m .

t L 0 12

t L 4 8 tik Dovanos prenumeratoriams! Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

Akcija vyksta iki birželio 26 d.

Prenumeruoti galima redakcijoje A.Smetonos g. 5, Vilnius, (įėjimas iš dešinės pastato pusės, darbo laikas: darbo dienomis 8–17 val.), internetu www.diena.lt/savaitrastis arba www.prenumerata.lt Informacija tel. (8 5) 261 3653, 8 640 34 726, e. paštu prenumerata@vilniausdiena.lt.

AB Lietuvos pašto skyriuose prenumeruoti akcijos kaina nebus galima.


22

Birželio 6–12, 2013

savaitgalis

„„Istorija: an­ti­ki­nio romėnų ci­vi­li­za­ci­jos mies­to griuvė­siai Bal­be­ke.

„„Gam­ta: Li­ba­no sim­bo­lis – ked­ro me­dis.

Ke­lionės į Li­baną tiks­las – ieš­ko­ti

Li­ba­ne jau ga­li­ma ska­nau­ti švie­žių apel­sinų ir treš­nių, mau­dy­tis Vi­dur­že­mio jūro­je. Ta­čiau Lie­tu­vos ra­di­jo laidų vedėją Agnę Ska­ma­ra­kaitę į šią Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se esan­čią šalį nu­vi­lio­jo kaž­ka­da jo­je vykęs pi­lie­ti­nis ka­ras. Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Teks iš­mok­ti ara­biš­kai

Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Orien­ta­lis­ti­ kos cent­re, per­nai A.Ska­ma­ra­kaitė ap­gynė ma­gist­ro darbą apie 1975– 1990 m. Li­ba­ne vy­kusį pi­lie­tinį ka­ rą. Dar­be Agnė ana­li­zuo­ja, kaip tas ka­ras vaiz­duo­ja­mas ki­no fil­muo­se. Be abe­jonės, ji turė­jo savą Li­ba­ no įsi­vaiz­da­vimą, ta­čiau vis didė­ jo no­ras ten nu­va­žiuo­ti ir pa­ma­ty­ti, kaip vis­kas at­ro­do iš tikrųjų. „Norė­jau su vie­tos žmonė­mis pa­bend­rau­ti, pa­si­kalbė­ti apie tai, kaip jie at­si­me­na tą karą, kaip jis trak­tuo­ja­mas da­bar. Norė­jo­si sa­vo moks­linį darbą tar­si pa­baig­ti, vai­ ni­kuo­ti ta ke­lio­ne. Aiš­ku, norė­jo­ si ir pa­tu­ris­tau­ti, pra­si­blaš­ky­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Ska­ma­ra­kaitė. Į ke­lionę ji lei­do­si su drau­gu – žur­na­lis­tu Ma­riu­mi Ei­du­ko­niu. Ke­lias die­nas juo­du ke­lia­vo iš­si­ nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu, pa­skui – vie­šuo­ju trans­por­tu. Ke­liau­da­ma po Li­baną A.Ska­ ma­ra­kaitė pa­tyrė, kad vie­tos gy­ ven­to­jai ne­la­bai no­ri pri­si­min­ti šalį nu­nio­ko­jusį karą. Esą gy­ve­ni­ mas ne­sto­vi vie­to­je – žiūrė­ki­me į prie­kį. Ka­ras – tai praei­tis, o da­bar mes gal­vo­ja­me apie Li­ba­no ateitį. Paš­ne­kovė ne­sle­pia, kad gi­liai, iš šir­dies kalbė­ti apie to­kius da­ly­kus trukdė ir kal­bos bar­je­ras, nes ang­ liš­kai su li­ba­nie­čiais ga­li­ma pa­lai­ ky­ti tik bend­ro po­būdžio po­kalbį.

„Jei­gu no­ri su­ži­no­ti iš­sa­miau apie tą karą, reikėtų per­lip­ti kal­bos bar­jerą – kalbė­ti ara­biš­kai. La­biau nei anglų būtų pa­dėju­sios prancū­ zų kal­bos ži­nios, nes Li­ba­nas – bu­ vu­si prancūzų ko­lo­ni­ja, mo­kyk­lo­se dar mo­ko­ma prancūzų kal­bos“, – kalbė­jo A.Ska­ma­ra­kaitė.

Kaip pa­tys li­ba­nie­ čiai sa­ko, jų ša­ly­je gy­ ve­na 18-a re­li­gijų iš­ pažįs­tan­tys žmonės, ir tai la­bai jun­ta­ma.

Iš­pažįs­ta net 18 re­li­gijų

Ka­dan­gi Li­ba­nas – ma­ža ša­ lis (už Lie­tuvą ma­žesnė apie še­ šis kar­tus, gy­ven­tojų – per 4 mln.), per dau­giau kaip dvi sa­ vai­tes tu­ris­tai pa­matė be­veik vi­ są šalį. „La­bai įvai­ri ta ša­lis. At­ si­me­nu, kai bu­vau Iz­rae­ly­je, man pa­darė įspūdį tai, kad la­bai ma­ ža ša­lis, o kont­ras­tai – did­žiu­liai. Tas pa­ts ir Li­ba­ne. Kaip pa­tys li­ba­ nie­čiai sa­ko, jų ša­ly­je gy­ve­na 18-a re­li­gijų iš­pažįs­tan­tys žmonės, ir tai la­bai jun­ta­ma, – pa­sa­ko­jo A.Ska­ma­ ra­kaitė. – Žmonės gy­ve­na su­si­skirstę pa­gal sa­vo re­li­ginę pri­klau­so­mybę. Pa­vyzd­žiui, vie­na­me mies­te gy­ ve­na mu­sul­mo­nai šii­tai, ten ge­ro­ kai kon­ser­va­ty­vesnė at­mos­fe­ra, ki­ ta­me įsikūrę nuo ge­no­ci­do pa­bėgę

armė­nai – ten at­mos­fe­ra vi­sai ki­to­ kia. Ka­di­šos slėny­je gy­ve­na be­veik vien krikš­čio­nys – ten la­bai jun­ta­ ma prancūzų kultū­ra. Kiek­vie­na­ me mies­te, į kurį be­nu­ke­liau­tum, pa­ma­tai skir­tingą žmo­nių gy­ve­ni­ mo būdą, skir­tin­gas kultū­ras, po­ žiū­rius į tuos pa­čius da­ly­kus, ir tai la­bai įdo­mu.“ A.Ska­ma­ra­kai­tei la­bai pa­ti­ko did­žiu­lis li­ba­nie­čių sve­tin­gu­mas. Pa­bend­ravęs su jais tie­siog jau­ti, kad at­va­žia­vai ne šiaip į šalį – tu at­va­žia­vai pas juos, ir jie pri­sii­ma at­sa­ko­mybę už ta­ve kaip sve­čią. „Apie Si­riją ir Li­baną ga­liu pa­ sa­ky­ti vie­na: esi ten sve­čias, ku­rio lau­kia išskės­to­mis ran­ko­mis. Būsi ir pa­val­gy­din­tas, ir pa­gir­dy­tas, ir ap­reng­tas, ir nu­vež­tas ten, kur tau rei­kia“, – de­ta­li­za­vo pa­šne­kovė. Įgi­jo šo­ki­ruo­jan­čios pa­tir­ties

Did­žiulį įspūdį A.Ska­ma­ra­kai­tei pa­darė dvi pa­les­ti­nie­čių pa­bėgėlių sto­vyk­los Bei­ru­te. Per pi­lie­tinį karą ten vy­ko did­žiulės žu­dynės. „Vie­ na – ką ma­tei fil­muo­se, ką apie tai skai­tei. O kai su­si­du­ri akis į akį su tais žmonė­mis, kai ban­dai juos kal­ bin­ti, kai pa­ma­tai jų realų būvį – kas ki­ta. Tai šo­ki­ruo­jan­ti pa­tir­tis. Ir gal net tam tik­ras be­jėgiš­ku­mas, nes su­pran­ti, kad ne­la­bai kuo jiems ga­li pa­dėti“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na. Jos nuo­mo­ne, Li­ba­ne la­biau­siai skurs­ta būtent pa­les­ti­nie­čių pa­ bėgėliai. Sto­vyk­lo­se Bei­ru­te jie gy­ ve­na su­si­grūdę, sto­ko­ja šva­raus van­dens. Jų atei­tis – neuž­tik­rin­ta. Kai ku­rių pa­les­ti­nie­čių Li­ba­ne gy­ve­ na jau tre­čia kar­ta, bet yra ap­ri­bo­ta, ką to­je ša­ly­je jie ga­li veik­ti, dirb­ti. Grie­tinėlė, ku­ri dir­ba fi­nansų, pa­slaugų sfe­ro­se, ku­ri pa­sii­ma vis­ ką, tik­rai gy­ve­na la­bai ge­rai. Ypač tai ma­ty­ti Bei­ru­te, kur ne­trūksta pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių, res­to­ranų. Ta­čiau pa­tys li­ba­nie­čiai pri­pažįs­ta, kad ša­ly­je esa­ma did­žiu­lių so­cia­li­ nių skir­tumų, daug el­ge­tau­jan­čių žmo­nių, gy­ven­tojų sluoks­niai – la­ bai mar­gi. Su­si­du­ri ir su di­de­le pra­ ban­ga, ir su di­de­liu skur­du. Ka­no­je van­denį pa­vertė vy­nu

„„Ka­na: ma­no­ma, kad šia­me ak­me­ny­je išs­kap­tuo­ta Jėzaus Kris­taus ir

jo mo­ki­nių pa­sku­tinė va­ka­rienė

Taip pat Ag­nei bu­vo įdo­mu pa­ma­ ty­ti tas vie­tas, apie ku­rias mokė­ si mo­kyk­lo­je, skaitė va­dovė­liuo­ se. Pa­vyzd­žiui, da­bar­tinė­je Li­ba­no te­ri­to­ri­jo­je, Vi­dur­že­mio jūros pa­ krantė­je, se­novės fi­ni­kie­čiai dau­

„„Sau­gu­mas: tan­kai Beiruto gatvė­je. Li­ba­ne la­bai daug ka­riuo­menės. Po til­tais

„„ Mo­kyk­la: „Li­ba­nas – tai lyg is­to­ri­jos va­dovė­lis“, – pa­ly­gi­no Lie­tu­vos

ra­di­jo laidų vedė­ja A.Ska­ma­ra­kaitė, ne­se­niai ke­lia­vu­si po šią Ar­timųjų Rytų šalį.

giau kaip prie­š 3 tūkst. metų bu­vo įkūrę miestų. „Tai­gi Li­ba­nas – tik­ ras is­to­ri­jos va­dovė­lis, ten tiek daug is­to­ri­jos ir kultū­ros pa­minklų iš fi­ ni­kie­čių laikų. Pa­vyzd­žiui, Bib­lo mies­te iš­likęs se­nas tur­gus. Pa­jutęs jo at­mos­ferą, net galė­tum įsi­vaiz­ duo­ti, koks galė­jo būti tas fi­ni­kie­ čių mies­tas“, – spėlio­jo Agnė. Di­delį įspūdį pa­li­ko ir Ka­di­šos slėnis, kur gy­ve­na krikš­čio­nys ma­ ro­ni­tai – ka­ta­likų at­ša­ka. Kai lei­ die­si į slėnį, ma­tai dau­gybę uo­lo­

se iš­kaltų vie­nuo­lynų, ypač pui­kus vaiz­das at­si­ve­ria, kai į juos žvel­ gi iš slėnio. „Ei­ni per slėnį ir ap­ tin­ki kokį vie­nuo­lyną. Daug ce­lių, išs­kap­tuotų uo­lo­se. Jo­se krikš­čio­ nys ras­da­vo prie­globstį nuo re­li­gi­ nių per­se­kio­tojų. Kai ku­rie vie­nuo­ ly­nai vei­kia, kai ku­rie – ne. Slėny­je ga­li su­tik­ti vie­nuo­lių“, – pa­sa­ko­jo A.Ska­ma­ra­kaitė. Tu­ris­tai lankė­si Ka­nos kai­me­ly­ je Pietų Li­ba­ne. Vis ver­da gin­čai: ar čia – ta pa­ti Ka­na, kur Jėzus Kris­


23

Birželio 6–12, 2013

savaitgalis

„„Se­novė: Bib­lo miestą Vi­dur­že­mio jūros pa­krantė­je se­novės fi­ni­kie­čiai įkūrė dau­giau kaip prie­š 3 tūkst. metų.

„„Ro­man­ti­ka: be­ne vie­nin­te­lis gam­tos pa­mink­las Bei­ru­te.

pi­lie­ti­nio ka­ro pėdsakų

„„Mal­da: už­sie­nio tu­ris­tai mėgsta lan­ky­ti Bei­ru­to me­

če­tes.„

iš­ri­kiuo­ti tan­kai, greit­ke­liuo­se kas ke­lias­de­šimt ki­lo­metrų įreng­ti pa­tik­ros punk­tai. 

tus van­denį pa­vertė vy­nu ir ku­ ri pa­minė­ta Bib­li­jo­je? Ten yra ola, ku­rio­je esą Jėzus Kris­tus slėpėsi su sa­vo mo­ki­niais, dau­gybė did­žiu­lių išs­kap­tuotų ak­menų. Ant vie­no jų išs­kap­tuo­ta pa­sku­tinė Kris­taus ir jo mo­ki­nių va­ka­rienė. „Aiš­ku, vi­si li­ba­nie­čiai sa­kys, kad tai – tik­rai ta vie­ta, tik­rai ta bib­linė Ka­na“, – sakė pa­šne­kovė. Tik­ra mįslė – mik­roau­to­bu­sai

Bei­ru­tas lie­tuvę šiek tiek nu­vylė. Esą gal dėl to, kad iš jo la­bai daug tikė­jo­si? Pa­si­ro­do, Li­ba­no sos­tinė la­biau pri­tai­ky­ta au­to­mo­bi­lių vai­ ruo­to­jams, o ne pėstie­siems, nes ten ma­žai ša­li­gat­vių, di­de­lis už­ terš­tu­mas. „Bei­ru­tas įvai­rus. Ja­me ga­li ir pi­ giai, ir bran­giai gy­ven­ti, ja­me tie­ siog jau­čia­mas švie­žio mais­to kul­ tas, res­to­ra­nas prie res­to­ra­no. Res­to­ra­ne ga­li bran­giai val­gy­ti, ga­ li val­gy­ti gatvės maistą kur kas pi­ giau“, – pa­sa­ko­jo Agnė. Sos­tinė­je ver­da ir nak­ti­nis gy­ve­ ni­mas – dau­gybė arabų iš kitų ša­ lių čia su­va­žiuo­ja pa­si­links­min­ti. Tam tik­ruo­se ra­jo­nuo­se ir gatvė­se nak­ti­niai klu­bai įsikūrę vie­nas ša­ lia ki­to. Ta­čiau po Bei­rutą zu­jan­tys mik­ roau­to­bu­sai – tik­ra mįslė, nes jie

ne­tu­ri nu­sta­ty­to aiš­kaus marš­ru­ to. Tu­ri kel­ti ranką ir juos stab­dy­ ti, klaus­ti, ar va­žiuo­ja ten, kur tau rei­kia. Kar­tais ga­li daug lai­ko su­ gaiš­ti, ban­dy­da­mas su­gau­ti tą, ku­ rio rei­kia. Vie­ša­sis trans­por­tas ne­ bran­gus – ke­lionė mik­roau­to­bu­su po miestą at­siei­na 1,5 li­to. Ke­liau­ti iš mies­to į miestą taip pat pi­gu. Stip­ri li­ba­nie­tiš­ka ir ara­biš­ka ka­ va plas­ti­ki­niuo­se in­de­liuo­se par­da­ vinė­ja­ma gatvė­se už 25–50 centų. So­čius pie­tus gatvė­je ga­li pa­val­ gy­ti už 5 li­tus, ta­čiau res­to­ra­ne už viš­tie­nos pa­tie­kalą su dar­žovė­ mis tektų pa­klo­ti 30 litų. Vieš­bu­ čiai brangūs. Ša­ly­je už vieš­bu­čius, ma­ši­nos nuo­mą ga­li­ma at­si­skai­ty­ ti JAV do­le­riais. Po til­tais iš­ri­kiuo­ti tan­kai

Ar sau­gu bu­vo ke­liau­ti po Li­baną? Anot pa­šne­kovės, vie­na­reikš­ miš­kai į tą klau­simą neat­sa­ky­si. Vi­ sur la­bai daug ka­riuo­menės. Bei­ru­ to se­na­mies­tis, cent­ras – ap­tver­ti, nu­ro­dy­ta, pro ku­riuos var­tus ga­li­ ma įei­ti, o pro ku­riuos išei­ti, vi­sur sto­vi ka­rei­viai. Po vi­sais til­tais iš­ri­ kiuo­ti tan­kai. Greit­ke­liuo­se kas ke­ lias­de­šimt ki­lo­metrų įreng­ti pa­tik­ ros punk­tai. Tai su­ke­lia dve­jo­pus jaus­mus. Ga­li pa­ma­ny­ti, kad jei yra daug ka­

Ma­riaus Ei­du­ko­nio nuo­tr.

riuo­menės, gal ša­ly­je sau­giau? Bet pa­skui gal­vo­ji – o kodėl tos ka­riuo­ menės tiek daug? „To įdo­mu tei­rau­tis pa­čių gy­ven­ tojų. Vie­ni sa­ko, kad tai su­si­ję su nar­ko­tikų pre­ky­ba, nes ne­to­li Si­ ri­jos pa­sie­nio au­gi­na­mos ka­napės. Taip pat dėl Si­ri­jos. Kai ten vyks­ta pi­lie­ti­nis ka­ras, tai esą ne­ga­li ne­pa­ veik­ti Li­ba­no. Tuo la­biau kad Li­ba­ ne įsikūrė net apie 400 tūkst. pa­ bėgėlių sirų. Taip pat dėl re­li­ginės įtam­pos tiek daug tos ka­riuo­menės. Dar dėl to, kad kai ku­riuo­se mies­ tuo­se tam tik­ri kla­nai tar­pu­sa­vio san­ty­kius aiš­ki­na­si šūviais. Tai­ gi daug tų prie­žas­čių, kodėl vi­sur pil­na ka­riš­kių“, – pa­sa­ko­jo A.Ska­ ma­ra­kaitė. Ne­pa­gei­dau­ja­mo vyrų dėme­sio lie­tuvė iš­vengė. Prie­žas­tis pa­pras­ta – ji segė­jo ilgą si­joną, vilkė­ jo marš­ki­nius il­go­mis ran­kovė­mis, o ei­da­ma į me­če­tes ant gal­vos už­ si­riš­da­vo skarą. „Kai gerb­da­ma jų tra­di­ci­jas ki­taip ap­si­ren­gi, kai ne­de­monst­ruo­ji sa­ vo kūno, iš kar­to pa­jun­ti, kad ki­taip į ta­ve ir žiū­ri. Pa­pil­do­mo dėme­sio klau­simą aš išsp­rend­žiau ati­tin­ ka­mai ap­si­reng­da­ma, – pa­juo­ka­vo Agnė. – Be to, ke­lia­vau su vy­riš­kiu. Jei būčiau ke­lia­vu­si vie­na, gal pa­sa­ ko­čiau apie ki­to­kią pa­tirtį.“

Dėl re­ li­ginės įtam­pos tiek daug tos ka­riuo­ menės. Dar dėl to, kad kai ku­riuo­se mies­tuo­se tam tik­ri kla­nai tar­ pu­sa­vio san­ty­kius aiš­ki­na­si šūviais.

„„ Skur­d as: Sab­ros pa­les­ti­nie­čių pa­bėgėlių sto­vyk­la

Bei­ru­te. Čia žmonės gy­ve­na su­si­grūdę, sto­ko­ja net van­dens.


24

Birželio 6–12, 2013

savaitgalis

Buvęs mi­li­jo­nie­rius dir­ba tak­s Mėne­si­nis at­ly­gi­ni­mas – 130 tūkst. litų, va­ka­rienė už pust­re­čio tūkstan­čio – praei­tis. Be­veik pusę mi­li­jo­no kai­navęs BMW, pa­do­va­no­tas sūnui, da­bar naudoja­ mas kaip tak­si au­to­mo­bi­lis, su ku­riuo už­ si­dir­ba duo­nai buvęs mi­li­jo­nie­rius Si­gi­tas Sur­vi­la. Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Turtų ne­pa­veldė­jo

„Ma­no gy­ve­ni­mas, jei viską pa­pa­ sa­ko­čiau, – kaip kny­ga, – sėdėda­ mas prie Ne­ries Kau­no se­na­mies­ty­ je ir žvelg­da­mas į smėlio kal­vas bei duo­bes liūd­no­kai šyp­telė­ja bir­že­lio pa­bai­go­je 49-ąjį gim­ta­dienį minė­ sian­tis S.Sur­vi­la. – Auk­si­nis lai­ kas, kai turė­jau daug pi­nigų, laimės neat­nešė. Jei būtų ga­li­mybė, norė­ čiau su­grąžin­ti ne tuos lai­kus.“ Sėdi­me 2000 m. sep­tin­tos se­ri­ jos „BMW E38“, kurį prie­š še­še­rius me­tus už 11 tūkst. eurų Si­gi­tas nu­ pir­ko sūnui Vi­ta­li­jui. Li­ki­mo iro­ni­ja: Didžiojoje Bri­ta­ ni­jo­je su žmo­na gy­ve­nan­ti S.Sur­vi­ los at­ža­la jį do­va­no­jo tėvui, kai šis iš tur­tuo­lio ta­po pa­pras­tu žmo­gu­mi ir įsi­dar­bi­no tak­sis­tu. „Ne­gi­miau mi­li­jo­nie­riu­mi, turtų ne­pa­veldė­ jau. Ma­no tėvai visą gy­ve­nimą dir­ bo ra­di­jo ga­myk­lo­je, aš – krau­tu­vo vai­ruo­to­ju štam­pa­vi­mo ce­che, po to 11 metų – „Bi­tu­ke“, – pa­sa­ko­ ja S.Sur­vi­la, už��dirb­davęs nuo 300 iki 650 rub­lių per mėnesį. Dar aš­tuo­nio­lik­me­tis Si­gi­tas su­ si­tuokė su ke­tu­riais me­tais vy­ res­ne my­limą­ja, su­si­laukė da­bar 30-metės duk­ters Si­gi­tos, po dvejų metų – sūnaus Vi­ta­li­jaus. „Lai­kas iki tra­ge­di­jos bu­vo nuo­sta­biau­sias ma­no gy­ve­ni­me, – lėtai ren­ka žod­žius vy­ras. – Ne­turė­jo­me turtų, bet bu­vo­me svei­ki, džiaugėmės gy­ve­ni­ mu. Kol 1993 m. įvy­ko ne­laimė.“ Tra­ge­di­ja ir pa­žin­tis

Tą lem­tingą dieną S.Sur­vi­la su žmo­na iš­vy­ko į mo­to­ciklų kro­so var­žy­bas Kėdai­niuo­se, ku­rio­se da­ ly­vau­da­vo jo drau­gai. Po pir­mos var­žybų die­nos nu­ ėju­si mau­dy­tis ir grei­čiau­siai nu­ sly­du­si nuo sta­taus skard­žio, jo

žmo­na pa­sken­do. Su drau­gais il­gai ieš­kojęs sken­duolės kūno Si­gi­tas kreipė­si pa­gal­bos net į ekst­ra­sen­ sus. Kūną žve­jai ra­do po mėne­ sio už 300 m nuo įvy­kio vie­tos. „Tra­ge­diją iš­gy­ve­nau be­pro­tiš­kai, nes la­bai mylė­jo­me vie­nas kitą ir žmo­nos nie­kas neats­tos. Li­kau su dviem vai­kais – tuo­met Si­gi­tai bu­ vo 10, Vi­ta­li­jui – 8 me­tai“, – ne­pa­ mirš­ta iš­gy­ve­nimų S.Sur­vi­la. Jis ne­sle­pia, kad žmo­nos kūno paieš­kos vir­to drau­gys­te su gar­sia ekst­ra­sen­se Ri­ma. Ji pa­dėjo iš­gy­ ven­ti skausmą. Dau­giau nei po me­ tų Si­gi­tas su Ri­ma su­si­tuokė. „Daug va­žinė­jo­me po Lie­tuvą, nes ją žmo­ nės kvies­da­vo­si į įvai­rius mies­tus, – itin mėgstan­tis vai­ruo­ti S.Sur­vi­la pa­sa­ko­ja tapęs ant­ros sa­vo žmo­nos vai­ruo­to­ju. – Įkūriau įmonę, ta­čiau su ja į ma­no gy­ve­nimą at­ke­lia­vo ne tik di­de­li pi­ni­gai, pra­ban­ga, bet ir al­ko­ho­lis, daug tuš­čių žmo­nių.“ Kas va­karą – po ke­lis bu­te­lius

Rūky­ti Si­gi­tas metė būda­mas 40ies. Spren­dimą pri­ėmė rem­da­ma­sis tėvo pa­tir­ti­mi. Jis rūkė itin daug, jam bu­vo trūkęs plau­tis. Vėliau, po ope­ra­ci­jos, valė krosnį, pri­si­kvėpa­ vo suod­žių ir mirė. „Ant­ro­ji žmo­na mėgo iš­ger­ti. Ne­re­tai kiek­vieną va­ karą ir aš būda­vau pri­vers­tas kar­tu iš­ger­ti bu­telį brend­žio, po­rą bu­te­ lių „Mar­ti­ni“. To bu­vo ma­ža ir ei­ da­vau į par­duo­tuvę dar par­neš­ti, – at­vi­rau­ja vyriškis. – Kar­tais si­ mu­liuo­da­vau ar steng­da­vau­si greit pri­si­ger­ti ir ei­ti mie­go­ti, nes ry­te turė­jau vai­ruo­ti. O ji, nors ir bu­ vo po­pu­lia­ri ekst­ra­seansė, ne­re­tai žmo­nes priim­da­vo ne­blai­vi.“ Ne­pai­sant to, pra­si­dėjo fi­nan­ siš­kai auk­si­niai lai­kai. Be įmonės, at­si­ra­do ir kitų verslų, nors be­ ne did­žiau­sius pi­ni­gus už­dirb­da­vo žmo­na. Si­gi­tas at­vi­ras: per mėne­ sį už­dirb­da­vo bent 130 tūkst. litų.

Įkūriau įmonę, ta­čiau su ja į ma­no gy­ve­nimą at­ke­lia­vo ne tik di­ de­li pi­ni­ gai, pra­ ban­ga, bet ir al­ko­ho­ lis, daug tuš­čių žmo­nių.

„„ Kont­ras­tai: buvęs mi­li­jo­nie­rius S.Sur­vi­la da­bar dir­ba tak­sis­tu. 

Nors žmo­nos įno­ris – gro­žio sa­lo­ nas Klaipė­do­je – turė­jo nuo­sto­lių. Ką mi­li­jo­nie­riu­mi tapęs S.Sur­vi­ la galė­jo sau leis­ti? Ne­si­pui­kuo­da­ mas ir tuo ne­si­did­žiuo­da­mas Si­gi­ tas pri­pažįs­ta: la­bai daug. Maudė­si pra­ban­go­je

Va­sa­ros sa­vait­ga­liai pen­kių žvaigž­ du­čių vieš­bu­čio „Pa­lan­ga“ apar­ ta­men­tuo­se, kur pa­ra kai­nuo­da­vo apie 1300 litų, va­ka­rie­nei – oma­ rų, lan­gustų, aust­rių pa­tie­ka­lai už 2500 litų ta­po įpras­ti­niai. Si­gi­tas gėrė apie 600–700 li­ tų kai­nuo­jantį šam­paną „Dom Pe­ rig­non“, apie 800 litų kai­nuo­jantį viskį „J.Wal­ker Blue La­bel“, galė­ jo reng­tis ir puoš­tis prekės ženklų „Ver­sa­ce“, „Roc­co­ba­roc­co“, „Do­ lce & Gabbana“, „Guc­ci“, „Pra­da“ ir ki­tais var­di­niais dra­bu­žiais, ava­ ly­ne, ak­se­sua­rais. „Žmo­nai tai bu­

vo pres­ti­žo rei­ka­las, nors ne­bu­vau var­di­nių dra­bu­žių gerbė­jas. Vis dėl­ to pi­nigų be­veik ne­skai­čia­vo­me“, – ne­sle­pia vy­ras, ku­ris ka­dai­se ne­pa­ gailė­jo 14 tūkst. litų apy­ran­kei su 200 g auk­so ir dei­man­tais. Daug ke­liavęs su žmo­na S.Sur­ vi­la iš­si­nuo­mo­da­vo kem­perį „Hy­ mer“ ir su sūnu­mi Vi­ta­li­ju­mi bei jo drau­ge va­žiuo­da­vo ilsė­tis į Ita­liją, Vo­kie­tiją. Gy­venę pra­ban­giai ap­sta­ty­ta­me dviejų kam­ba­rių bu­te Kal­nie­čių mik­ro­ra­jo­ne, ne­tru­kus su­tuok­ti­ niai pir­ko seną apie 200 kv. m na­ mą Vy­te­nio gatvė­je. Po res­tau­ra­ci­ jos, kai vien ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas kai­na­vo dau­giau kaip 1 mln. litų, jį išplėtė iki 530 kv. m plo­to. Mie­ga­ ma­sis bu­vo 80 kv. m plo­to. Juo­do per­la­mut­ro spal­vos „BMW 750 L“ bu­vo su­komp­lek­tuo­tas pa­ gal Si­gi­to už­sa­kymą. Au­to­mo­bi­lis į Lie­tuvą bu­vo at­vež­tas penk­ta­dienį. „Šeš­ta­dienį at­va­žiavę meist­rai iš Vil­niaus in­teg­ra­vo pa­ly­do­vinę „Sher­lock“ sig­na­li­za­ciją ir jau ki­ tą dieną ma­no au­to­mo­bi­lis su var­ di­niais nu­me­riais „ISI­RI 7“ (pa­gal S.Sur­vi­los įmonę „Isi­ris“ – red. pa­st.) bu­vo kel­te į Vo­kie­tiją. Iš ten aš su žmo­na, dviem ar­ti­mais drau­ gais va­žia­vo­me ke­lioms sa­vaitėms į Ita­liją“, – iro­niš­kai kal­ba Si­gi­tas. Drau­gai li­ko tie pa­tys

„„Na­mas: šį būstą Si­gi­tas su Ri­ma re­no­va­vo ir pa­di­di­no ke­lis kar­tus.

Sa­ko, pi­ni­gai ga­di­na žmo­nes ar­ba at­skleid­žia tikrąjį jų veidą. Si­gi­tas tam ne­pri­ta­ria. „Die­vas davė iš­ban­dymą pi­ni­ gais, ku­rio neiš­lai­kiau. Ne­mokė­jau jais pa­si­nau­do­ti ar­ba kai kas ne­lei­do. Bet ma­no ge­riau­si drau­gai visą laiką bu­vo tie pa­tys – ga­ražų šalt­kal­viai, au­to­mo­bi­lių meist­rai, spor­ti­nin­kai. Jie sakė, kad ir aš li­kau toks pat, – ti­ki­na S.Sur­vi­la. – Net ir turė­da­mas daug pi­nigų, ap­lan­ky­da­vau juos.

At­va­žiuo­da­vau ir su pra­ban­giuo­ju BMW, pa­si­so­din­da­vau dar­bo dra­ bu­žiais vil­kin­čius ga­ra­žo meist­rus ir lėkda­vo­me pa­si­va­žinė­ti. Nie­ka­da ne­skirs­čiau žmo­nių pa­gal dar­bus.“ Tie­sa, pra­turtėjęs S.Sur­vi­la turė­ jo ir naujų, žmo­nos, draugų, su ku­ riais sa­vait­ga­liais links­min­da­vo­si. „At­ro­do, dėk ranką prie šir­dies, ko­kie nuo­stabūs žmonės, – juo­ kia­si Si­gi­tas. – Ta­čiau, din­gus pi­ ni­gams, jie iš­ga­ra­vo kaip dūmai. Daug jų pa­si­nau­do­jo ma­no šir­di­mi, ne vie­nas yra pa­si­sko­linęs ir skolų ne­grąži­nęs.“

Die­vas davė iš­ban­ dymą pi­ni­gais, ku­rio neiš­lai­kiau. Ne­mokė­jau jais pa­si­nau­do­ti ar­ba kai kas ne­lei­do. Mąstė apie sa­vi­žu­dybę

S.Sur­vi­la vis daž­niau at­si­sa­ky­da­vo puo­tau­ti su žmo­na. Jai tai ne­pa­ti­ko. Su­laukė at­sa­ko: „Išei­nu pas kitą.“ 2009-ųjų ru­denį jis su žmo­na iš­ sis­kyrė po be­veik 15 bend­ro gy­ve­ ni­mo metų. Da­bar itin sai­kin­gai al­ ko­holį var­to­jan­čiam vy­rui kai ku­rie pa­žįsta­mi prie­kaiš­ta­vo, kodėl juo­ dai die­nai jis neat­sidė­da­vo nors po tūkstantį litų kas mėnesį. „Ne­su toks. Gy­ve­nau su žmo­na ir el­giau­ si sąži­nin­gai. Be to, juk ji dau­giau už­dir­bo, o slėpti nuo ar­ti­mo žmo­ gaus – že­ma. Tai sa­kau iš­kel­ta gal­ va“, – žvel­gia į akis tak­sis­tas. Tie­sa, pa­sko­los bu­vo pa­da­ly­tos į dvi da­lis. Ma­ža to, la­bai grei­tai įvy­ ko tra­ge­di­ja: bu­vu­si žmo­na Ri­ma žu­vo ir jos sko­los per­ėjo S.Sur­vi­lai. „Bu­vo be­pro­tiš­kai sun­ku. Pir­mas


25

Birželio 6–12, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

s­ is­tu

Mu­zi­kos nau­jo­ ke sa­ve va­di­nan­ ti dei­vės pseu­do­ni­ mu De­vi į mu­zi­kos aukš­tu­mas ky­lan­ti Jur­gi­ta Ar­ba­čiaus­ kai­tė dai­na­vi­mą va­di­na gam­tos do­ va­na. Žur­na­lis­ti­kos stu­di­jos Lie­tu­vo­ je, sa­vęs paieš­kos emig­ra­ci­jo­je ir iš il­ ge­sio gi­mu­sios dai­ nos ne­pa­kei­tė to, ką smė­lis ir Bal­ti­ja įra­ šė jos pri­gim­ty­je.

„„Svar­biau­sia: J.Ar­ba­čiaus­kai­tė-De­vi neapsiriboja viena meno sritimi – be muzikos, ji save realizuoja ir fo-

tografijoje. 

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

pus­me­tis bu­vo tra­ge­di­ja. Mąsčiau ir apie sa­vi­žu­dybę, – tram­dy­da­ mas emo­ci­jas po il­gos pauzės pri­si­ pa­žįsta buvęs mi­li­jo­nie­rius. – Man la­bai pa­dėjo mo­te­ris, ku­rios dėka neuž­sinė­riau kil­pos ant kak­lo.“ Gy­ve­na vie­nas

Da­bar Si­gi­tas vie­nas gy­ve­na ta­me pa­čia­me dviejų kam­ba­rių 50 kv. m plo­to bu­te Kal­nie­čių mik­ro­ra­jo­ne. Tie­sa, bu­tas pri­klau­so ne jam. Vyras mo­ka mo­kes­čius ir bet kurią dieną ga­li su­lauk­ti ofi­cia­laus raš­to iš­si­kel­ti. Jo sūnus ir duk­ra gy­ve­na Didžio­ joje Bri­ta­ni­jo­je ir į Lie­tuvą ne­si­ren­ gia grįžti. „Mūsų san­ty­kiai puikūs, jie siūlė at­vyk­ti, bet aš ne­no­riu gy­ ven­ti ant jų kup­ros, ge­riau gy­ven­ siu ir dirb­siu čia“, – nu­sprendė S.Sur­vi­la. Jam ir da­bar skau­da širdį, kad, su­ren­gęs įspūdin­gas duk­ters ves­ tu­ves, prie sūnaus su­tuok­tu­vių šventės fi­nan­siš­kai pri­si­dėti ne­ galė­jo. Ne­ga­na to, ke­lei­vius ve­žio­ ja sūnaus do­va­no­tu au­to­mo­bi­liu ir džiau­gia­si, kad jis va­žiuo­ja, ga­li įsi­ pil­ti de­galų, yra svei­kas. Meilės ir laimės iliu­zijų jis jau ne­tu­ri. Pinigai laimės neat­nešė

Bu­vu­siam mi­li­jo­nie­riui at­ro­do, kad jis viską iš­gy­ve­no: gy­ve­no kuk­liai ir sun­kiai, pa­tyrė fi­nan­sinį pa­ki­limą, o da­bar ra­miai eg­zis­tuo­ja ir lau­kia se­natvės. Tie­sa, per­ka lo­te­ri­jos bi­ lie­tus ir vi­lia­si laimė­ti. „Jei galė­čiau laiką pa­suk­ti at­gal, norė­čiau su­grąžin­ti lai­kus prie­š ne­ten­kant sa­vo pir­mos žmo­nos, – sun­kiai ren­ka žod­žius Si­gi­tas. – Ir su ja nu­gy­ven­ti visą gy­ve­nimą. Pa­si­tikė­jo­me vie­nas ki­tu, mylė­ jo­me vie­nas kitą, bu­vo­me svei­ki, su­laukė­me vaikų, turė­jo­me gerų draugų, gy­ve­no­me kuk­liai, bet lai­ min­gai. Tur­tai laimės neat­nešė.“

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Te­gul vie­šu­mo­je ap­si­nuo­gi­na ki­ti Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@diena.lt

Te­bė­ra Lie­tu­vos pa­trio­tė

„Mei­lės ir dė­me­sio žmo­gui, ati­ du­mo ir kū­ry­bos, ku­riai at­si­duo­ du vi­sa šir­di­mi, nea­tims jo­kia emig­ra­ci­ja“, – šyp­te­lė­ja šian­dien Nor­ve­gi­jos kas­die­ny­be gy­ve­nan­ ti, ta­čiau Lie­tu­vos neiš­duo­dan­ti De­vi. Dai­no­mis kur kas daž­niau nei gy­vais vi­zi­tais tė­vų na­mus lan­ kan­ti mo­te­ris ne­pla­nuo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo de­šimt­me­čiais į prie­ kį ir mė­gau­ja­si kiek­vie­na jai duo­ ta aki­mir­ka. Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pro­ jek­te „Klip­Vid“ su nau­jos dai­nos „Re­vo­liu­ci­ja“ vaiz­do įra­šu da­ly­ vau­jan­ti De­vi vi­suo­me­nės teis­mui yra pri­sta­čiu­si ir ki­tus sa­vo kū­ri­ nius – „Pa­sa­kų he­ro­jai“, „Gė­lė­mis pra­virks dan­gus“.

Lie­tu­vo­je ma­nęs nie­kas ir ne­lai­kė. Ne­su iš­te­kė­ju­si, ne­ tu­riu vy­ro ar vai­kų. Dėl drau­gų? Jei tik­ ri, jie vi­sa­da iš­liks, kaip ir pro­gos su jais su­si­tik­ti. – Smal­su, kas ta­ve iš­vi­lio­jo iš Lie­tu­vos? – No­rė­jau pa­ma­ty­ti ki­tą gy­ve­ni­mo pu­sę, pa­žin­ti Nor­ve­gi­jos kul­tū­rą, žmo­nes. O svar­biau­sia – nuo­sta­ bią gam­tą. Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vo­ je ma­nęs nie­kas ir ne­lai­kė. Ne­su iš­te­kė­ju­si, ne­tu­riu vy­ro ar vai­kų. Dėl drau­gų? Jei tik­ri, jie vi­sa­da iš­

liks, kaip ir pro­gos su jais su­si­tik­ ti. Gai­la tik gim­ti­nė­je li­ku­sios šei­ mos. Jos ir drau­gų il­ge­sys ma­ne vis grą­ži­na na­mo. Pa­siilgs­tu lie­tu­viš­ ko mais­to. Nie­ko to­kio, kad grį­žu­ si į Nor­ve­gi­ją tu­riu tvar­ky­ti sa­vo svo­rį ir skran­dį. – Kuo ar­ti­ma ar sve­ti­ma ši Skan­di­na­vi­jos ša­lis? – Tik­rai jo­je ne­si­jau­čiu sve­ti­ma, at­stum­ta. Prie­šin­gai, ma­ne la­bai šil­tai prii­ma, ger­bia. Nor­ve­gų vi­ sai ki­toks po­žiū­ris į žmo­nes. Ma­ nau, tai pri­klau­so nuo kiek­vie­no iš mū­sų. Koks tu esi, to­kia yra ir ap­ lin­ka. Ka­dan­gi žmo­nes my­liu, ti­ kiuo­si, kad ir jie ma­ne my­li. Ne­ kal­bu jau apie sa­los gro­žį, ku­rio­je įsi­kū­riau. Ji – ke­rin­ti. – Kaip da­bar at­ro­do ta­vo kas­ die­ny­bė? Juk ne­gy­ve­ni vien mu­zi­ka? – Kas­die­ny­bė – kaip ir ki­tų lie­tu­ vių už­sie­ny­je: dar­bas, na­mai. Bet jau­čiuo­si tvir­tai ir gy­ve­nu ra­miai. Ga­liu pla­nuo­ti ato­sto­gas, iš­vy­ kas, ke­lio­nes. Nor­ve­gi­jo­je su­si­ra­ dau nuo­sta­bių drau­gų, su ku­riais or­ga­ni­zuo­ja­me ren­gi­nius, kvie­čia­ me dai­ni­nin­kus iš Lie­tu­vos. Čia gy­ve­nan­tys lie­tu­viai iš­siil­gę vis­ko, kas su­si­ję su gim­tą­ja ša­li­mi, o ir pa­čiai sma­gu vėl lip­ti į sce­ną – ves­ti va­ka­rė­lius, dai­nuo­ti. – Kaip at­ra­dai ke­lią į mu­zi­ką? – Gi­miau su mu­zi­ka. Šir­dy­je ji vi­ sa­da bu­vo ir bus. Tik ne­bu­vau jai su­bren­du­si. Da­bar drą­siai žen­giu į mu­zi­kos pa­sau­lį. Mė­gi­nu dai­nuo­ ti įvai­rių sti­lių kū­ri­nius, esu la­bai dė­kin­ga pro­diu­se­riui Ed­ga­rui Lu­ biui už pa­gal­bą ir drau­gys­tę. – Kuo ta­va­sis mu­zi­ki­nis ke­

lias ski­ria­si nuo mu­zi­kuo­jan­ čių Lie­tu­vo­je? – Taip, tiks­liai pa­ste­bė­ta – ma­no ke­lias yra ki­toks. Lie­tu­viai dėl sun­ kaus gy­ve­ni­mo ban­do verž­tis į mu­ zi­ki­nį šou pa­sau­lį, kad pra­tur­tė­tų, iš­gar­sė­tų, tap­tų ger­bia­mi ir pri­ pa­žin­ti. O aš tai jau tu­riu. Dė­ko­ ju tė­vams ir Die­vui, kad vi­sų pir­ma esu tur­tin­ga vi­du­mi. Kai esu to­kia, tuo­met lyg ir sa­vai­me žmo­nės ger­ bia, my­li, pri­pa­žįs­ta. Ir ma­te­ria­liai šian­dien vis­ką tu­ riu, iš ba­do ne­mirš­tu, dėl to ke­liau­ ju į mu­zi­kos pa­sau­lį vi­sa šir­di­mi, vi­su at­si­da­vi­mu, ta­čiau ne­sku­bė­ da­ma – ma­žais žings­ne­liais. Vi­sų pir­ma dai­nuo­ju Die­vui, pa­do­va­ no­ju­siam man ge­rą klau­są ir bal­ są, po to – ki­tiems. – Ko tu sie­ki gy­ve­ni­me? – Gy­ve­nu sau, šia die­na. Iš­gy­ven­ ta, pa­tir­ta kiek­vie­na die­na man jau yra sie­kis. – Kaip su­si­pa­ži­nai su E.Lu­biu, ku­ris da­bar pri­si­de­da prie ta­vo kū­ry­bos at­ra­di­mų? – Su Ed­ga­ru esa­me pa­žįs­ta­mi jau vie­nuo­li­ka me­tų. Kar­tu dir­bo­me te­le­vi­zi­jo­je. Jis tuo­met žen­gė pir­ muo­sius žings­nius į mu­zi­kos pa­ sau­lį. Daug kur drau­ge da­ly­va­vo­ me, vi­rė­me to­je pa­čio­je ko­šė­je. Aš – kaip žur­na­lis­tė, jis – kaip at­li­ kė­jas. La­bai sma­gu, kad ir po tiek me­tų mū­sų ke­liai neiš­sis­ky­rė. – Ko­dėl nei­ni leng­viau­siu ke­liu – ne­da­rai kar­je­ros ap­si­nuo­gin­ da­ma, taip at­kreip­da­ma į sa­ve dė­me­sį? Juk vien tik dai­nuo­ da­ma ri­zi­kuo­ji il­gai lauk­ti pri­ pa­ži­ni­mo? – Vien šis in­ter­viu jau įro­do, kad su­lau­kiau tam tikro pri­pa­ži­ni­mo.

Man pa­tin­ka me­nas, nuo­gi kū­nai, jei jie yra pa­teik­ti tu­rint gi­lią min­ tį. O aš vi­sa tai pa­si­lie­ku sau, bū­ si­mam vy­rui ir vai­kams, ku­rie tik ką gi­mę mai­tin­sis iš ma­no krū­ti­ nės. – Ką įvar­dy­tum sa­vo gy­ve­ni­mo mo­ky­to­ju? – Mo­kau­si pa­ti iš sa­vęs, iš sa­vo gy­ve­ni­mo pa­tir­ties ir iš pro­tin­gų žmo­nių pa­ta­ri­mų.

Lie­tu­viai dėl sun­ kaus gy­ve­ni­mo ban­ do verž­tis į mu­zi­ki­ nį šou pa­sau­lį, kad pra­tur­tė­tų, iš­gar­sė­ tų, tap­tų ger­bia­mi ir pri­pa­žin­ti. O aš tai jau tu­riu. – O kas tau yra fo­tog­ra­fi­ja? – Pap­ras­čiau­siai mėgs­tu fo­tog­ra­ fuo­ti. Nor­ve­gi­jo­je daug kas pra­ šo ma­nęs su­reng­ti fo­to­se­si­jas. Bet la­biau die­vi­nu mu­zi­ką, nuo­sta­bu at­ras­ti nau­jų gar­sų, jų skam­be­sį. – Koks di­džiau­sias pa­sta­ro­jo me­to ta­vo at­ra­di­mas? – Iš nau­jo at­ra­dau svar­bų žmo­gų sa­vo gy­ve­ni­me, ku­ris prieš 13 me­tų bu­vo ly­giai toks pat svar­bus. – Ir koks gi jis? – Ma­no as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas tik­ rai ver­tas dė­me­sio, bet tai no­riu pa­si­lik­ti tik sau. Tie­siog džiau­ giuo­si kiek­vie­na mi­nu­te, kad yra tas, ku­ris su­šil­do šir­dį ir pri­ver­čia šyp­so­tis kiek­vie­ną mie­lą se­kun­dę.


26

birželio 6–12, 2013

meilė diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Po ves­tu­vių – tie­siai į džiung­les

„„Įspėjimas: fi­nan­sai tam­pa di­de­le po­ves­tu­vi­ne pro­ble­ma. 

„Shutterstock“ nuotr.

Tuo­kiatės? O apie fi­nan­sus ar kalbė­jot? „Ame­ri­can Exp­ress“ pa­darė ben­ drą gy­ven­tojų ap­klausą JAV ir iš­siaiš­ki­no, kad net 43 pro­c. vi­ sų ame­ri­kie­čių neap­ta­ria fi­nan­ si­nių klau­simų prie­š ves­tu­ves. Tad ar nuo­sta­bu, kad fi­nan­sai – to­kia emo­cin­ga te­ma – tam­pa di­ de­le po­ves­tu­vi­ne pro­ble­ma?

Ar ne­bus ge­riau šį klau­simą išspręs­ti iš kar­to ir už­kirs­ti ke­ lią šei­my­ni­niams gin­čams ir bė­ doms? Juk fi­nan­si­niai klau­si­mai per daug svarbūs ir jų pa­pras­ čiau­siai ne­pa­vyks pra­leis­ti pro pirš­tus. Apie tai ra­šo žur­na­las „For­bes“ ir pa­tei­kia ke­tu­ris pa­ ta­ri­mus, kaip tvar­kin­gai bei drau­ giš­kai jau­na­ved­žiai ga­li su­si­tar­ti dėl fi­nansų.

Šei­my­ni­niai fi­nan­ sai yra rim­tas iš­ ban­dy­mas bendrą gy­ve­nimą pra­de­ dan­tiems jau­na­ ved­žiams.

1. Trys krep­še­liai

Re­mian­tis la­wyers.com at­lik­tu ty­ ri­mu, 40 pro­c. JAV gy­ven­tojų ti­ ki­na, kad fi­nan­si­nis pa­si­tikė­ji­mas vie­nas ki­tu yra svar­biau už iš­ti­ki­ mybę san­tuo­ko­je. Tam, kad pa­ ska­tintų pa­si­tikė­jimą vie­no ki­tu, po­ra galėtų ati­da­ry­ti bendrą sąs­ kaitą ban­ke. Va­di­na­mo­ji trijų krep­še­lių sis­ te­ma yra vis la­biau po­pu­liarė­jan­tis fi­nan­si­nio tvar­ky­mo­si būdas. Vie­ na sąskai­ta skir­ta bend­roms iš­lai­ doms: bu­to nuo­mai, mo­kes­čiams už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, bend­ roms iš­lai­doms bal­dams ir pan. Ki­ tos dvi at­ski­ros sąskai­tos – su­tuok­ ti­nių as­me­ninėms iš­lai­doms. Lai­kui bėgant, jūs natū­ra­liai norė­si­te keis­ ti mokė­ji­mo tvarką, kas kiek mo­ka ir už ką. Ta­čiau trijų krep­še­lių me­ to­das ga­li būti pui­kus pe­rei­na­ma­ sis būdas, su­kur­sian­tis pa­si­tikė­ jimą tarp jau­na­ved­žių ir drau­gišką jung­ti­nių fi­nansų tvarką. 2. Nuspręs­ki­te, koks bus biud­že­tas

Jei­gu jau tu­ri­te bendrą sąskai­ tą, jums būtų vi­sai pa­pras­ta nu­

sta­ty­ti pe­rio­di­nius per­ve­di­mus ir lėšų ati­dėjimą tau­py­ti. Jūs taip pat ga­li­te pa­si­nau­do­ti bankų siū­ lo­mo­mis elekt­ro­ninė­mis pro­gra­ mo­mis, pa­de­dan­čio­mis or­ga­ni­ zuo­ti šei­mos biud­žetą. Tam, kad biud­že­tas būtų rea­lus ir įgy­ven­ di­na­mas, svar­biau­sia jį ge­rai ap­ tar­ti su par­tne­riu. Jūsų fi­nan­si­ nei si­tua­ci­jai kei­čian­tis, būti­na ne­nut­rauk­ti pa­si­ta­rimų dėl fi­ nansų ir to­liau apie juos dis­ku­ tuo­ti dvie­se.

Praė­jusį šeš­ta­ dienį Vil­niaus Ber­nar­dinų baž­ ny­čio­je auk­so žie­dus su­mainę Min­dau­gas Stan­ ke­vi­čius ir jo iš­ rink­to­ji Ie­va Vai­ či­kaus­kaitė sakė, kad pir­miau­sia šven­čia ne ves­ tu­ves, o drau­ gystės de­šimt­ metį. Porą su­ tuokęs ku­ni­gas Ju­lius Sas­naus­ kas jai pa­linkė­jo gra­žaus gy­ve­ni­ mo ke­lio.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Išs­kir­tinė su­knelė

28 metų nuo­ta­ka bu­vo pa­si­puo­šu­ si išs­kir­ti­nio di­zai­no su­kne­le, ku­rią pa­siu­vo jos draugė. „Ran­ko­mis“, – pa­tiks­li­no Ie­va. Me­tais vy­res­nis jau­ni­kis vilkė­jo tam­siai mėlyną kos­tiumą. Ieš­kant ves­tu­vi­nių dra­bu­žių jiems ne­te­ko su­gaiš­ti daug lai­ko – viską ga­vo, su­ra­do ne­sun­kiai. Tad ir tie rūpes­ čiai, kaip tvir­ti­no po­ra, nei prail­go, nei ap­kar­to. Drau­ga­vo de­šimt­metį

Iki san­tuo­kos ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­ cia­listė I.Vai­či­kaus­kaitė ir vie­nos bend­rovės di­rek­to­rius M.Stan­ke­ vi­čius drau­ga­vo net 10 metų. Kaip po­kšta­vo jau­ni­kis, žmonės esą tiek ne­gy­ve­na. Su­si­žadė­jo juo­du prie­š pen­ke­rius me­tus, ap­si­gy­venę po vie­nu sto­gu. Tad kodėl tiek lai­ko delsė tuok­tis – gal ku­ris stu­di­ja­vo ar dir­bo už­ sie­ny­je ir bu­vo la­bai užim­tas? „Ne. Tie­siog norė­jo­me at­švęsti sa­vo drau­gystės de­šimt­metį. Grei­ čiau šven­čia­me tą drau­gystės de­ šimt­metį, o ne ves­tu­ves“, – ne­ tikėtą at­sa­kymą pa­teikė jau­nie­ji. Pa­ga­liau su­rimtėjęs, nu­galėjęs jau­dulį jau­ni­kis dėstė, kad juo­du su

su­žadė­ti­ne rim­tai ruošė­si san­tuo­ kai, sąži­nin­gai lankė jau­na­ved­žių kur­sus Ber­nar­dinų baž­ny­čio­je. „Ma­nau, tie kur­sai – gana šiuo­ lai­kiš­ki. Vis­kas, apie ką ten pa­sa­ ko­ja­ma, – įgy­ven­di­na­ma“, – sa­ kė jau­ni­kis ir pri­dūrė, kad jie tik­rai davė nau­dos. „Bu­vo sep­ty­nios pa­ skai­tos. La­bai fai­nos, vy­ko ma­žo­se grupė­se“, – pa­mokėlė­mis džiaugė­ si ir nuo­ta­ka, po san­tuo­kos pa­si­ rin­ku­si vy­ro pa­vardę. Įdo­mus me­daus mėnuo

Kiek Stan­ke­vi­čiai pla­nuo­ja turė­ti vaikų? „Kiek Die­vas duos, – tvir­ tai sakė nuo­ta­ka. – Tuo tikė­da­mi, ir ėjo­me prie al­to­riaus.“ Po­ves­tu­vinę ke­lionę Stan­ke­vi­ čiai su­pla­na­vo iš­ties eg­zo­tišką – į Sin­gapūrą ir Bor­neo salą. Pa­si­tarę su drau­gais ke­liau­to­jais, šią ke­lionę jie pa­si­rin­ko pa­tys. „Tai – pa­ti eg­ zo­tiš­kiau­sia mūsų ke­lionė, į ku­rią leid­žiamės drau­ge, – sakė Ie­va. – Ke­liau­si­me 16 dienų.“ Sin­gapū­re be­ne še­še­rius me­tus gy­ve­na jos draugė Do­vilė, iš­tekė­ju­si už sin­gapū­rie­čio. Ke­tu­rių dienų ke­ lionę po Sin­gapūrą jau­na­ved­žiams su­pla­na­vo būtent Do­vilė. Ta­da po­ra vyks į Ma­lai­zi­jai pri­klau­san­čią Bor­ neo sa­los dalį. Ten jau­nie­ji pla­nuo­ ja ap­lan­ky­ti ke­lis na­cio­na­li­nius par­ kus, ku­rie – lyg tik­ros džiunglės.

3. Už­sibrėž­ki­te bend­rus tiks­lus

Tau­pant pi­ni­gus svar­biau­sia pla­ no da­lis yra tiks­liai ži­no­ti, kam jūs tuos pi­ni­gus tau­po­te. Tad tau­py­mo pla­nas tu­ri būti ge­rai su­de­rin­tas su jūsų tiks­lais ir tuo, ką jūs vi­liatės gau­ti ar pa­siek­ti. At­vi­rai ap­svarstę to­kius klau­si­ mus galė­si­te nu­spręsti, ka­da rei­ kės tam tik­ros su­mos, kiek rei­ kia su­tau­py­ti da­bar, o kiek reikės vėliau ir kiek ga­li­te sau leis­ ti šiuo me­tu sa­vo as­me­ninėms reikmėms. Ge­riau­sias būdas su­tau­py­ti yra turė­ti skir­tin­gus tau­py­mo pla­nus at­ski­riems tiks­lams pa­siek­ti. Kuo anks­čiau už­sibrė­ši­te tiks­lus, tuo ge­riau, o kuo anks­čiau pra­dėsi­ te tau­py­ti, tuo grei­čiau pa­siek­ si­te tikslą. Juk ga­li­ma nu­sta­ty­ti au­to­ma­ti­nius pi­nigų per­ve­di­mus į sa­vo sąskai­to­je su­kurtą tau­py­mo fondą. Jei­gu su­si­kur­si­te to­kią tau­ py­mo sis­temą, išeis, kad jūs pa­ tys mo­ka­te sau algą. Be to, jei­gu ne­ty­čia ka­da mėne­sio ga­le pri­ trūksi­te pi­nigų ne­tikė­tai sąskai­ tai pa­deng­ti, pa­pil­do­mas pi­nigų fon­das jus iš­gelbės. 4.Pen­si­ja, ne­pa­mirš­ki­te ir jos!

Nie­ka­da ne per anks­ti pra­dėti pla­nuo­ti sa­vo pen­siją. O ves­tuvės yra būtent tas eta­pas, kai rei­kia ne tik apie tai svars­ty­ti, bet ir pra­dėti veik­ti. Nuspręs­ki­te, koks pen­si­jos pla­nas jums tin­ka, pa­si­domė­ki­te, gal yra pri­va­čių pen­si­jos kau­pi­mo pro­gramų, ku­rios ati­tiks jūsų no­ rus ir rei­ka­la­vi­mus. Šei­my­ni­niai fi­nan­sai yra rim­ tas iš­ban­dy­mas bendrą gy­ve­nimą pra­de­dan­tiems jau­na­ved­žiams. Ta­čiau pa­si­nau­doję šiais pa­ta­ri­ mais galė­si­te skland­žiai išspręs­ti fi­nan­si­nes pro­ble­mas. Sėkmės! Pa­rengė Indrė Pen­nock

Tie­siog norė­ jo­me at­švęsti sa­vo drau­ gystės de­ šimt­metį. Grei­čiau šven­čia­me tą drau­gystės de­šimt­metį, o ne ves­tu­ves. „„Šventė: vil­nie­čius I.Vai­či­kaus­kaitę ir M.Stan­ke­vi­čių su­tuokęs ku­ni­gas J.Sas­naus­kas jiems pa­linkė­jo gra­žaus

gy­ve­ni­mo ke­lio. 

!

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Nau­ja „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Mei­lė“. Jo­je kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“. Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.


27

Birželio 6–12, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kinomanams

N-13

KUR? Kino teatruose „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo bir­že­lio 6 d.

Ko­va už nau­ją gy­ve­ni­mą Fil­me „Že­mė – nau­ja pra­džia“ tė­tis (akt. Wil­las Smit­has) ir sū­nus (Ja­de­nas Smit­has) kau­na­si vie­nas už ki­tą, tre­ni­ruo­ja­si pa­ža­bo­ti bai­mę, mo­ko­si pa­si­ ti­kė­ti vie­nas ki­tu ir ro­do drą­są neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tu­sio­je Že­mė­je. Prieš 1000 me­tų vi­siems Že­mės pi­lie­čiams te­ko spruk­ti į nau­ją ko­lo­ni­zuo­tą No­ vos pla­ne­tą. Vis­ką griau­nan­tys apo­ka­lip­ti­niai pro­ce­sai ir stai­gūs kli­ma­to po­ kyčiai pri­ver­tė pa­si­ša­lin­ti vi­sus žmo­nes.

„„Panašumai: „Nuodė­min­gos aist­ros“ pa­grindą su­da­ro 2010 m. prancūzų re­ži­sie­riaus A.Cor­neau su­kur­tas„

fil­mas „Nu­si­kal­ti­mas iš meilės“, tik čia siužetas daug painesnis. 

Kadrai iš filmo

Ra­fi­nuo­tas ir painus nu­si­kal­ti­mas iš meilės Ek­ra­nuo­se pa­ga­liau pa­si­ro­do fil­mas „Nuodė­min­ga aist­ra“, ku­rio prem­je­ra be jo­kių paaiš­ki­nimų bu­vo ati­dėlio­ja­ma ke­lis kar­tus. Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Sudė­tin­gi žai­di­mai

Tik­riau­siai toks at­sai­nus pla­tin­tojų po­žiū­ris į šį filmą su­si­for­ma­vo to­ dėl, kad jį su­kūręs JAV re­ži­sie­rius Bria­nas De Pal­ma lie­tu­viams ne­ ke­lia aso­cia­cijų su pel­nin­gu ko­ mer­ci­niu ki­nu, kokį daž­nai ku­ria jo bend­raam­žiai Ste­ve­nas Spiel­ ber­gas ar George’as Lu­ca­sas. Už­tai ki­no­ma­nams šio re­ži­sie­riaus fil­mai yra tik­ra šventė. Nes B.De Pal­ma pa­ts yra už­kietėjęs kla­si­ki­nio ki­ no gerbė­jas, kiek­vie­na­me sa­vo fil­ me de­monst­ruo­jan­tis vir­tuo­zišką su­gebė­jimą ci­tuo­ti ki­no še­dev­rus. Tie­sa, ne­sun­ku pa­stebė­ti, kad ši re­ži­sie­riaus ma­ni­ja da­bar vis daž­ niau at­si­gręžia prie­š jį pa­tį, nes ra­ fi­nuo­ti žai­di­mai su kla­si­ka tam­pa vis su­dėtin­ges­ni ir jau ne­pa­si­žy­mi tuo leng­vu­mu, ku­ris žavė­jo anks­ tes­niuo­se fil­muo­se. Prancūzų fil­mo per­dir­bi­nys

„Nuodė­min­gos aist­ros“ pa­grindą su­da­ro 2010 m. prancūzų re­ži­ sie­riaus Alai­no Cor­neau su­kur­tas fil­mas „Nu­si­kal­ti­mas iš meilės“. Kur­da­mas jo per­dir­binį B.De Pal­ma

norė­jo pa­gerb­ti ta­len­tingąjį pran­ cūzų ko­legą, ku­riam „Nu­si­kal­ti­mas iš meilės“ ta­po pa­sku­ti­niu jo gy­ve­ ni­mo kūri­niu. Jei ly­gin­tu­me prancū­zišką ori­ gi­nalą ir jo ame­ri­kie­tišką per­dir­ binį, pa­stebė­tu­me, kad „Nuodė­ min­go­je aist­ro­je“ daug kas pa­keis­ta, o siu­že­tas pa­si­darė dar pai­nes­nis. At­si­ra­do naujų siu­že­to li­nijų ir klai­ di­nan­čių ma­nevrų, ku­rie ir taip ga­ na komp­li­kuotą si­tua­ciją pa­vertė sun­kiai sprend­žia­ma ša­ra­da. Žiūrė­ da­mi „Nu­si­kal­timą iš meilės“ žiū­ ro­vai įtrau­kia­mi į su­dėtingą psi­cho­ lo­ginę cha­rak­te­rių konf­ron­ta­ciją, o „Nuodė­min­go­je aist­ro­je“ pa­grin­di­ nis dėme­sys nu­krei­pia­mas į ban­dy­ mus at­sa­ky­ti į ke­lis es­mi­nius klau­si­ mus: kas nu­žudė ir kodėl nu­žudė, o gal žmog­žu­dystės iš vi­so ne­bu­vo? Am­žius tu­ri reikšmę

Prancū­ziš­ka­me fil­me an­ta­go­nis­ tes Kris­tiną ir Iza­belę vai­di­na aris­ tok­ra­tiš­kas per­so­nas daž­nai vaiz­ duo­jan­ti pa­ty­ru­si ak­torė Kris­tin Scott-Tho­mas ir jau­nystės ža­vesį spin­du­liuo­jan­ti Lu­di­vi­ne Sag­nier. B.De Pal­ma šiuos vaid­me­nis pa­ tikė­jo be­veik vien­metėms Ra­chel

McA­dams ir Noo­mi Ra­pa­ce. Ne­ men­kas am­žiaus skir­tu­mas prancū­ ziš­kos ver­si­jos ak­torėms lei­do vi­siš­ kai iš­nau­do­ti gy­ve­ni­mo pa­tir­ties ir jau­nat­viš­ko spon­ta­niš­ku­mo kont­ ras­tus. Ame­ri­kie­tiš­ka­me per­dir­bi­ ny­je tar­pu­sa­vio san­ty­kių pa­ri­te­tas ­ke­lia vi­sai ki­to­kių (mo­der­nes­nių ir drąses­nių) iššū­kių. Sėkmin­gai dir­ban­čios di­delės tarp­tau­tinės bend­rovės va­dovė Kris­ti­na – ža­vi, ele­gan­tiš­ka ir val­ din­ga. Tai sa­vybės, ku­rių rei­kia žmonėms, mėgstan­tiems vald­žią ir pi­ni­gus. O jos pa­val­dinė di­zai­nerė Iza­belė – tik­ras bjau­ru­sis an­čiu­kas: ne­pa­si­ti­kin­ti sa­vi­mi, leng­vai pa­si­ duo­dan­ti įta­kai, ta­čiau ku­pi­na be­ pro­tiškų kūry­bi­nių idėjų. Iza­belė ža­vi­si sa­vo va­do­ve ir leid­žia­si jos su­gun­do­ma. Kris­ti­ na mėgau­ja­si sa­vo pra­na­šu­mu ir, pa­si­nau­do­da­ma ge­riau­sios dar­ buo­to­jos nai­vu­mu, pa­va­gia iš jos mi­li­jonų do­le­rių vertės idėją. Bet Iza­belė pa­si­ryž­ta at­ker­šy­ti. To­les­nių pai­naus siu­že­to pe­ri­pe­ tijų fil­mo ne­ma­čiu­siems tik­rai ne­ ga­li­ma at­skleis­ti. Ne­rei­kia iš žiū­ rovų atim­ti ma­lo­nu­mo stebė­ti, kaip įžeistų am­bi­cijų išp­ro­vo­kuo­ta mo­ te­riš­ka klas­ta įsu­ka su­dėtingą žai­ dimą su kaukė­mis, komp­ro­mi­tuo­ jan­čia med­žia­ga in­ter­ne­te, mir­ties bu­či­niais ir... apie daug ką su­fle­ ruo­jan­čiu ba­le­tu.

N-16

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“, „Pa­sa­ka“. KA­DA? Nuo bir­že­lio 7 d.

Gelbs­tin­tis nuo vai­duok­lių Bu­vęs spe­cia­lių­jų pa­jė­gų ka­rys Džo­jus Džoun­sas, pa­vo­jin­go­se ope­ra­ci­jo­se Af­ga­nis­ta­ne pra­ra­dęs vi­sus drau­gus, Lon­do­no lūš­ny­nų prie­globs­ty­je ban­do iš­si­lais­vin­ti nuo praei­ties vai­duok­lių. Įtemp­to siu­že­to veiks­mo fil­me „Ko­lib­rio efek­tas“ per nak­ti­nį Lon­do­ną ke­liau­jan­tis Ja­so­nas Stat­ha­mas ne tik įkvėps mei­lės gurkš­nį, ta­čiau ir įtrauks žiū­ro­vus į įspū­din­gų muš­ty­nių sce­nų ir pa­ vo­jin­gų kri­mi­na­li­nių san­dė­rių pri­sod­rin­tą fil­mą.

N-18

KUR? Ki­no teat­re „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“. KA­DA? Bir­že­lio 6, 7 d. 19.30 val.

Fil­mų fes­ti­va­lis Jau de­vy­ne­rius me­tus iš ei­lės or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys kar­tu su tarp­tau­ti­ne Ža­los ma­ži­ni­mo kon­fe­ren­ci­ja bir­že­lį vyks Vil­niu­je. Šio fil­mų fes­ti­va­lio tiks­las – ska­tin­ti vi­suo­me­nės in­for­muo­tu­mą nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo, per­do­za­vi­mo ir AIDS pre­ven­ci­jos te­mo­mis, iš­ryš­kin­ti ža­lin­gus svai­ga­lų nau­do­ji­mo pa­da­ri­ nius bei ak­cen­tuo­ti ža­los ma­ži­ni­mo svar­bą ne tik nar­ko­ti­kus var­to­jan­tiems as­me­nims, bet ir pla­čiajai vi­suo­me­nei.

N-13 „Nuodė­min­ga aist­ra“ Nuo 2013 06 07 Trukmė 100 min.

„Nuodė­min­ga aist­ra“ („Pas­sion“) Tri­le­ris. Vo­kie­ti­ja, Prancū­zi­ja, 2012 m. Rež. B.De Pal­ma. Vai­di­na R.McA­dams, N.Ra­pa­ce, Ka­ro­li­ne Her­furth, Ben­ja­mi­nas Sad­le­ris.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4

KUR? Ki­no teat­re „Pasaka“. KA­DA? Birželio 9 d. 16.30 val., 11 d. 18 val.

vyriška draugystė 9-ojo dešimtmečio vidurys. Islandija. Finibogis ir Alfredas vasarą leidžia dažydami geltonas juostas ir statydami riboženklius tuščiuose ir nesibaigiančiuose keliuose. Išsidriekusiose dykvietėse – tik juodu. Vyrai labai skirtingi. Finibogis – subrendęs ir rimtas, o jaunesnysis Alfredas tikras plevėsa, kuriam galvoje tik seksas. „Bet kuriuo keliu“ – tai tragikomiška tikros draugystės istorija kvapą gniaužiančiuose tolimos salos peizažuose.


28

birželio 6–12, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Su Vil­niu­mi pa­žin­di­no mi Še­še­rius me­tus Vil­niu­je gy­ve­nan­tis ir ku­rian­tis Al­gi­man­ tas Alek­sand­ra­vi­čius dirbti sostinėje pradėjo daug anksčiau – dar prieš įkurdamas studiją, kurią pats vadina bunkeriu. Er­len­das Dia­gi­le­vas e.diagilev@diena.lt

„„Is­to­ri­ja: nors A.Alek­sand­ra­vi­čius gy­ven­ti į Vil­nių per­si­kė­lė vos prieš

še­še­rius me­tus, ry­šį su šiuo mies­tu me­ni­nin­kas sa­ko už­mez­gęs dar vai­kys­tė­je.  Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Teatro mėgėjams

KUR? Užutrakio dvare, Užtrakio g. 17, Trakai. KA­DA? Birželio 9 d. 15, 17.30 val. KIEK? 45 litai.

Gi­męs Klai­pė­do­je ir ne­ma­žą sa­ vo jau­nys­tės da­lį pra­lei­dęs Pa­ne­ vė­žy­je fo­tog­ra­fas pri­si­pa­žįs­ta, kad į Vil­nių per­si­kraus­tė to­li gra­žu ne dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių. Anot jo, Lie­tu­vos sos­ti­nė – itin tin­ka­ mas mies­tas tiek sun­kiam dar­bui, tiek lais­vai kū­ry­bai. „Nors ge­rai Vil­nių pa­ži­nau tik pra­dė­jęs čia dirb­ti, ma­no pir­mas kon­tak­tas su šiuo mies­tu pa­li­ ko man di­de­lį įspū­dį ir įsi­mi­nė il­ gam, – sa­ko A.Alek­sand­ra­vi­čius, pri­si­min­da­mas sa­vo pir­mą­jį ap­si­ lan­ky­mą sos­ti­nė­je, kai dar bū­da­ mas moks­lei­vis at­va­žia­vo čia, kad su­da­ly­vau­tų dai­nų šven­tė­je. – Ir net da­bar, kiek­vie­ną­syk su­grį­žęs

muzikos mėgėjams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Birželio 6 d. 19 val. KIEK? 18–28 litai.

Teatre atgimstanti literatūros klasika

Baigiamasis sezono koncertas

Nauja dramine forma atgims vienas reikšmingiausių lietuvių literatūros romanų – Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. Modernia teatro kalba aktoriai spektaklyje prabils apie itin aktualią pagrindinę romano temą: skaudų, atkaklų gyvenimo prasmės, vertybių, identiteto, savojo kelio ieškojimą per tikėjimo ir meilės, pareigos ir pašaukimo, sielos bei kūno konfliktus.

Paskutiniame šio sezono koncerte choras „Jauna muzika“, Šv. Kristoforo orkestras ir solistai, diriguojami Egidijaus Kavecko, atliks šiuolaikinių skandinavų kompozitorių chorines kompozicijas bei amerikiečio Steve’o Dobrogoszo Mišias mišriam chorui, styginių orkestrui ir fortepijonui. Pastarasis kūrinys stebina netikėtais džiazo, gospelo bei ritmenbliuzo atspalviais.

KUR? Šokio teatre, T.Kosciuškos g. 11. KA­DA? Birželio 9 d. 16 val. KIEK? 10–25 litai.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Birželio 7 d. 19 val. KIEK? 30–150 litų.

Metų apžvalga

Į J.S.Bacho pasaulį

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius, Kauno šokio teatras „Aura“ ir Kauno choreografijos mokykla sezono pabaigoje pristato šiuolaikinio šokio programą „Šventasis pavasaris“, skirtą Igorio Stravinskio kūrinio 100-osioms metinėms. Be „Šventojo pavasario“, taip pat matysite vaikų kurtas miniatiūras ir ištraukas iš repertuarinių spektaklių.

Rafinuotas muzikalumas, kūrinio suvokimo gelmė, virtuoziška interpretacija – tai tik keletas apibūdinimų, tinkančių jaunosios kartos pianistui Andriui Žlabiui. Muzikantas panirs į J.S.Bacho muzikos pasaulį, o jo klavyro koncertų interpretacijas papildys smuikininko Sergejaus Krylovo ir Lietuvos kamerinio orkestro griežiami J.S.Bacho koncertai smuikui.


29

birželio 6–12, 2013

Pren ume rato s akc ija 32 psl.

idėjos laisvalaikiui

t L 4 8

ies­tie­čių po­rtre­tai Žmo­gus or­kest­ras grįž­ta PRivalai dalyvauti!

iš už­sie­nio, su­vo­kiu, kad pa­sau­ly­ je nė­ra ki­to to­kio mies­to. Tai iš tik­ rų­jų gy­vas, ku­pi­nas ener­gi­jos mies­ tas. Mū­sų sos­ti­nė – pa­sau­li­nio ly­gio did­mies­tis.“ Nors sve­čio­se ša­ly­se fo­to­me­ni­nin­ kas ­lan­kosi ga­na daž­nai, pri­si­pa­žįs­ ta, kad bet ku­ria­me ki­ta­me pa­sau­lio mies­te jis pa­si­gen­da bū­tent tos gy­ vy­bės, ku­rią spin­du­liuo­ja Vil­nius. Sa­vo ak­ty­vios veik­los sos­ti­ nė­je pra­džia fo­tog­ra­fas įvar­di­ja 1998-uo­sius, kai jau su­kau­pęs ne­ ma­žai pro­fe­si­nės pa­tir­ties jis at­vy­ ko į sos­ti­nę fik­suo­ti gar­sių Lie­tu­ vos žmo­nių po­rtre­tų. Jau tuo me­tu A.Alek­sand­ra­vi­čius dar­bo tu­rė­ jo iš­ties ne­ma­žai, – į me­ni­nin­ko juos­tą su­gu­lė ai­bė žy­mių lie­tu­vių po­rtre­tų – pra­de­dant poe­tu Si­gi­tu Ge­da ir bai­giant ak­to­riu­mi Do­na­tu Ba­nio­niu. Vil­nių at­skleis­ti fo­tog­ ra­fui pa­dė­jo ir bend­ra­vi­mas, kaip pa­ts sa­ko, su „se­nes­niai­siais vil­ nie­čiais“, ta­čiau jis pa­brė­žia, kad glau­džiau­sią ry­šį jau­čia su fi­zi­niu mies­to pa­vi­da­lu, ne­si­kei­čian­čiu jau de­šimt­me­čius.

„Da­bar, at­ši­lus orams, po dar­ bų daž­nai pa­trau­kiu tie­siai į se­ na­mies­tį. Ka­dan­gi dir­bu la­bai ak­ ty­viai, daug dė­me­sio ne­ski­riu nei ypa­tin­giems lais­va­lai­kio lei­di­mo bū­dams, nei, tar­ki­me, so­cia­li­za­ci­ jai“, – pa­sa­ko­ja me­ni­nin­kas ir pri­ si­pa­žįs­ta, kad konk­re­čios mėgsta­ miausios vie­tos Vil­niu­je ne­tu­ri. „Ta­čiau tas se­na­sis Vil­nius, nu­si­ drie­kęs nuo Užu­pio iki Nau­ja­mies­ čio ir nuo Ža­lio­jo til­to iki Mar­ku­čių, geog­ra­fiš­kai api­brė­žia tą vie­tą, ku­rią iš tik­rų­jų be ga­lo mėgs­tu“, – nu­ro­ do me­ni­nin­kas. Pri­si­min­da­mas ryš­ kiau­siai at­min­ty­je įsi­rė­žu­sius įvy­ kius iš Vil­niaus gy­ve­ni­mo, fo­tog­ra­fas vi­sų pir­ma pa­mi­ni oran­ži­nių dvi­ra­ čių at­si­ra­di­mą mies­te 2001 m. „Nors pri­si­mi­nus, kaip bai­gė­ si vi­sa ši is­to­ri­ja, sun­ku su­lai­ky­ ti šyp­se­ną, to­kios ini­cia­ty­vos man pa­tin­ka – pa­tin­ka, kai žmo­nės ryž­ ta­si įgy­ven­din­ti gra­žias idė­jas, ku­ rių vil­nie­čiams tik­rai ne­trūks­ta. Tuo mū­sų mies­tas taip pat yra iš­ skir­ti­nis tarp ki­tų pa­sau­lio sos­ti­ nių“, – ma­no A.Alek­sand­ra­vi­čius.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Prieš dve­jus me­tus Lie­tu­vo­je, Kau­ne, lan­kę­sis Bob­by McFer­ri­ nas šį­kart pa­si­rin­ko Vil­nių. Tie­sa, kon­cer­tas bus vi­siš­kai ki­toks, nes jis at­vyks­ta su vi­sa gru­pe.

Nors pub­li­kai B.McFer­ri­nas daž­ niau­siai pri­sta­to­mas skam­bant jo 1988-ųjų hi­tui „Don’t Wor­ry, Be Hap­py“, džia­zo mėgėjai šį uni­ka­laus bal­so vo­ka­lis­tą at­pa­žįs­ta iš jo spon­ ta­niš­kų imp­ro­vi­za­ci­jų bet ku­ria te­ ma – ar tai bū­tų jo mėgs­ta­mi „The Beat­les“, ar Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­ vo „Ka­ma­nės skry­dis“, o gal net Jo­ han­no Se­bas­tia­no Ba­cho ari­ja. Mu­zi­kos žan­rų įvai­ro­ve ir bal­so ga­li­my­bė­mis jis pra­noks­ta ki­tus a cap­pel­la mu­zi­kan­tus: B.McFer­ri­nas ga­li ne tik imi­tuo­ti įvai­rius inst­ru­ men­tus, ta­čiau vie­nu me­tu bal­su at­ lik­ti ir bo­so, ir mu­ša­mų­jų, ir smui­ko ar flei­tos par­ti­jas. Dar vie­nas iš­skir­ ti­nis Bob­by bruo­žas – su­ge­bė­ji­mas

parodų lankytojams

KUR? Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4. KA­DA? Birželio 8 d. 20 val. KIEK? 25–75 litai.

KUR? Radvilų rūmų muziejuje, Vilniaus g. 24. KA­DA? Iki rugsėjo 1 d. KIEK? 3–6 litai.

pa­puoš­ti koncertą ra­fi­nuo­to hu­mo­ ro ku­pi­no­mis imp­ro­vi­za­ci­jo­mis, į ku­rias, be abe­jo, įtrau­kia­mi ir žiū­ro­ vai. Bū­tent to­dėl pa­te­kę į B.McFer­ ri­no kon­cer­tą net klau­sos ne­tu­rin­tys žmo­nės pa­tys pa­si­jun­ta mu­zi­kan­tais. De­šim­ties „Gram­my“ ap­do­va­ no­ji­mų lai­mė­to­jo dis­kog­ra­fi­jo­ je – 22 al­bu­mai, da­lis jų įra­šy­ti su be­ne vi­sais gar­siau­siais pa­sau­ly­ je džia­zo mu­zi­kan­tais: vio­lon­če­ li­nin­ku Yo Yo Ma, taip pat Lie­tu­ vo­je ne­se­niai vie­šė­ju­siu pia­nis­tu Chic­ku Co­rea, le­gen­di­niu pia­nis­ tu Her­bie Han­coc­ku, tri­mi­ti­nin­ku Diz­zy Gil­les­pie, ban­džos vir­tuo­zu Béla Flec­ku ir dau­gy­be ki­tų. Vie­na­me in­ter­viu B.McFer­ri­nas yra už­si­mi­nęs, kad net ir po 40-ies me­tų ka­ra­lia­vi­mo mu­zi­kos sce­no­ je jis vis dar at­ran­da nau­jų da­ly­kų, pa­vyz­džiui, ga­li pa­si­mo­ky­ti beat­ bo­xo iš sa­vo sū­naus. Nors bū­tent B.McFer­ri­nui ir de­rė­tų pri­skir­ ti nau­jo­sios beat­bo­xo kar­tos mo­ ky­to­jo ti­tu­lą. VD inf.

„„Uni­ka­lu­mas: B.McFer­ri­nas ne­

pa­liau­ja ste­bin­ti nau­jais eks­pe­ ri­men­tais, at­lie­ka­mais tuo pa­čiu inst­ru­men­tu – bal­su. Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Kur? „Sie­mens“ are­no­je, Ozo g. 14. Ka­da? Bir­že­lio 13 d. 20 val. Kiek? 129–400 li­tų.

Aktyviems

ne tik vaikams

KUR? Nuo Vin­gio par­ko est­ra­dos. KA­DA? Sek­ma­die­niais 11 val., ket­vir­ta­die­niais 19 val.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KA­DA? Birželio 9 d. 12 val. KIEK? 12, 17 litų.

Siautulingai ir gaivališkai

Linija ir spalva

Bė­gi­mo ma­lo­nu­mas

vienaragio istorija

Abejingų nepaliekantis koncertas „Roko baladės II“ išsiveržė iš Kongresų rūmų po vasarišku dangumi. Šėlti kviečia siautulingi roko ritmai, aistringos baladės, puikūs atlikėjai – Jeronimas Milius (nuotr.), Česlovas Gabalis, Povilas Meškėla – ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus.

Ši paroda – tai pirma puiki proga išsamiau susipažinti su dailininkės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės kūryba. Svarbiausios kūrybos išraiškos priemonės dailininkei buvo linija ir spalva: spalva perteikiami jausmai ir pojūčiai, o linija suteikia meniniam vaizdui konkretumą.

Vil­niaus Vin­gio par­ke į bend­ras bė­ gi­mo tre­ni­ruo­tes kvie­čia­mi ir ma­ ra­to­nams be­si­ruo­šian­tys bė­gi­kai, ir tie­siog bė­gi­mo ma­lo­nu­mą no­rin­tys pa­jus­ ti ar ne­rei­ka­lin­gų ki­log­ra­mų sie­kian­tys at­si­ kra­ty­ti vil­nie­čiai. Tre­ni­ruo­tes ves pro­fe­sio­na­ lūs leng­vo­sios at­le­ti­kos tre­ne­riai.

„Vienaragio mįslė“ – tai fantastiška istorija apie Vienaragį, kuris, nukritęs nuo debesies, bando surasti kelią namo. Keliaudamas žemėje jis sutinka naujų draugų ir savo stebuklingu ragu išgelbsti žvėrių puoselėtą mišką nuo amžinos tamsos.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Birželio 10 d. 19 val. KIEK? 20–70 litų.

KUR? Vilniaus paveikslų galerijoje, Didžioji g. 4. KA­DA? Iki rugsėjo 8 d. KIEK? 3–6 litai.

KUR? Nuo Katedros a. KA­DA? Tre­čia­die­niais 19.30 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Birželio 8 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

Nepaprastas duetas

Madona su kūdikiu

Dvi­ra­čių pa­mo­kos

Kas laimės – gėris ar blogis?

Smuiko ir fortepijono muzikos vakaras suvienys išskirtinio talento jaunąją smuikininkę Dalią Kuznecovaitę bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą profesorių Petrą Geniušą. Šiedu menininkai publikai pateiks ypatingus kūrinius smuikui ir fortepijonui, kuriuose atsiskleidžia ir baroko virtuozinė meistrystė, ir gilūs romantizmo jausmų pasažai.

Paroda „Lukas Kranachas Vyresnysis (1472–1553). Madona su Kūdikiu po obelimi“ – antrasis Valstybinio ermitažo ir Lietuvos dailės muziejaus bendradarbiavimo projektas. Vaizduodamas Švč. Mergelę Mariją dailininkas perteikė XVI a. 3 dešimtmečio moters grožio idealą.

Mies­te vis po­pu­lia­rė­jant eko­lo­giš­ koms trans­por­to prie­mo­nėms, kal­ nų dvi­ra­čių mo­kyk­lė­lė siū­lo ne­mo­ ka­mas tre­ni­ruo­tes vi­siems dvi­ra­čių en­tu­zias­ tams. Nes­var­bu, ar dvi­ra­čiu iš­mo­ko­te va­žiuo­ti ką tik, ar da­ro­te tai jau se­niai, tre­ne­riai kiek­vie­ nam pri­tai­kys tin­ka­mas pa­mo­kas.

„Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ – viena iš gražiausių ir populiariausių lietuviškų pasakų. Tai stebuklinga istorija apie Pamotės engiamą Našlaitę. Tačiau gėris, padedamas stebuklingų jėgų, galiausiai laimi, ir Našlaitę pasakos pabaigoje išlaisvina bei veda jaunas Karalius.


30

birželio 6–12, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

skelbimai

2013 05 08 priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1187 „Dėl kainų už naudojimąsi automatine dviračių nuomos sistema ir viešaisiais automatiniais tualetais nustatymo“. Šiuo teisės aktu nustatytos kainos už naudojimąsi automatine dviračių nuomos sistema ir viešaisiais automatiniais tualetais. Šis teisės aktas paskelbtas tinklalapyje www.vilnius.lt. Informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 05 15 sprendimu Nr. 1-1228 „Dėl Valdybos 1996-05-23 sprendimo Nr. 813V ir Tarybos sprendimų (1998-06-17 Nr. 208 ir 2004-06-23 Nr. 1-423) pripažinimo netekusiais galios“ yra panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1996-05-23 sprendimas Nr. 813V „Dėl Keleivinių liftų bei dispečerinės įrangos techninės priežiūros darbų tarifų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Vilniaus miesto tarybos 1998-06-17 sprendimas Nr. 208 „Dėl išlaidų keleivinių liftų techninei priežiūrai tvirtinimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimas Nr. 1-423 „Dėl lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; 2004, Nr. 5-94; 2008, Nr. 10-343; 2010, Nr. 31-1421, Nr. 87-4599;  2011, Nr. 125-5963) pakeitimus ir papildymus, daugiabučio namo administratorius turi teisę sudaryti sutartis su namo techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo administravimu. Lėšų kaupimo tvarką daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Tokiu būdu aukščiau minimi teisės aktai tapo neaktualūs. Priimtą Tarybos sprendimą galite rasti Savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt.

Kita

Įvairūs

Siūlo darbą

Pamesta (laikyti negaliojančiu)

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas. Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra).

Margaritos Cilinkevičiūtės mokinio pažymėjimą, išduotą 2012 09 10, Nr. 1681998, laikyti negaliojančiu.

1099293

1121946

Reikalinga pardavėja prekiauti rūkytais mėsos gaminiais Justiniškių turgavietėje. Tel. 8 683 67 387. 1121981

Valymo paslaugų įmonė siūlo darbą kokybės inspektorei (-ui). Reikalingas B kat. vairuotojo pažymėjimas. Skiriame tarnybinį automobilį ir telefoną. Tel. 231 1866, 8 670 30 651, e. paštas personalas2.vilnius@topclean.lt. 1119110

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741. 1076332 Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1098174

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1118495

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Žemės ūkio paskirties sklypus: 9,6 ha Stončių k. ir 2,3 ha Rimkų k. Geras privažiavimo kelias, šalia Klaipėdos. Tel. 8 687 26 494. 1122035

Baldus

Paslaugos Statybos ir remonto VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093201

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1123344

Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663. 1122362

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058710 Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068523

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto l. e. skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, pavaduojančio vedėją 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-675 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1236, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 33, Pavilnio Sodų 15-oji g. 6, Vilniaus

mieste, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Tel. 8 698 22 069. 1122424

Pranešame, kad 2013 m. birželio 13 d. 10 val. Balčiūnų kaime, Lentvario seniūnijoje, Trakų rajone, žemės sklypui, kadatrinis Nr. 7940/0001:0004 (savininkas Eugenijušas Januškevičius), bus atliekami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo,


31

birželio 6–12, 2013

skelbimai kad. Nr. 7940/0001:0931, savininką Dmitrijų Burunovą atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę ‘„Matininkas“. Rengėjas individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1122397 Pranešame, kad 2013 m. birželio 14 d. 11.45 val. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas bankrutavusios UAB „IKAS PROJEKT“ bankroto administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos. Informacija tel. (8 46) 311 422. Administratorius. 1122751 Pranešame, kad Paberžės sen., Vilniaus r., atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Prašom gretimų žemės sklypų – Paberžės k., kad. Nr. 4164/0400:44, 4164/0400:43, 4164/0500:3, savininkus arba įgaliotus asmenis birželio 18 d. 10 val. ir Šernų k., Nr. 4164/0600:276, savininkus arba įgaliotus asmenis birželio 18 d. 13 val. atvykti prie Jums priklausančių žemės sklypų dalyvauti paženklinant gretimų žemės sklypų ribas. Kadastrinius matavimus atlieka J.Adomavičiaus IĮ „ŠANTRA“, Anavilio k., Vilniaus r. Tel. (8 5) 258 6248. 1120785 Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt) 2013 06 14 13.30 val. atliks Vladislavo Balsevičiaus sklypo, proj. Nr. 1371-2, esančio Geležių – Antakalnių k., Sudervės sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0700:0031, savininko Piotro Butkevičiaus paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas. 1122869

Pranešame, kad žodinio proceso tvarka 2013 m. birželio 25 d. 14 val. Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ prašymas dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto

UAB „Atlas Machines“ įmonės pabaigos civilinėje byloje Nr. B2-1213-565/2013 pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį UAB „Atlas Machines“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Informacija tel. (8 46) 311 422. Administratorius. 1122759

Pranešimas apie parengtą visuomenei svarbaus statinio projektą 2013 m. birželio 4 d., Vilnius. Informuojame, kad parengtas prekybos paskirties pastato Kalvarijų g. 180, Vilniuje, projektas. Su parengtu projektu galima susipažinti projektuotojo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje, nuo 2013 06 06 iki 2013 06 19 darbo dienomis 9-17 val., tel. 8 614 54 721. Viešas susirinkimas vyks 2013 06 20 17-18 val. Tilto g. 15, III a., Vilniuje. 1123789

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-472/ D1-513 “Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo” nuo 2013 06 19 rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas: žemės sklypo, esančio Bajorų k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. 4103/ 0300:8258). Projektas rengiamas supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka. Planavimo tikslas – žemės sklypo padalijimas į tris sklypus, nekeičiant tikslinės žemės naudojimo paskirties ir pobūdžio. Planavimo organizatoriai: Alfred Kulakovski, Andžej Kulakovski, Honorata Romanovska. Projektų rengėjas: individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas”. Gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4103/0300:153) savininkė Irena Vilbik-Ginevič. Susipažinti su projektų sprendiniais ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita bei teikti pasiūlymus galima nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. liepos 4 d. individualios S.Bumblausko įmonės „Matininkas”patalpose, Rinktinės g. 55-18, Vilnius, tel. 8 616 78 716, (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1122974

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Vasara dar tik prasideda, bet mes jau skelbiame žiemos sezono kelionių IŠPARDAVIMĄ! KODĖL VERTA PIRKTI IŠ ANKSTO:

„„Jums bus suteikta maksimali nuolaida

kelionei.

„„Nereikės „gaudyti“ paskutinės minutės

kelionių, nes galioja mažiausios kainos garantija. „„Turėsite didžiausią pasirinkimą.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Egiptas – nuo 1139 Lt Slidinėjimas Italijoje – nuo 1399 Lt Slidinėjimas Austrijoje – nuo 1721 Lt Tenerifė – nuo 1792 Lt Slidinėjimas Prancūzijoje – nuo 1859 Lt Goa, Indija – nuo 3359 Lt Dubajus, JAE – nuo 3369 Lt Tailandas – nuo 3535 Lt Kolombas, Šri Lanka – nuo 4499 Lt Žiemos katalogai jau mūsų biuruose! Daugiau informacijos www.krantas.lt.

KVIEČIAME DALYVAUTI MOKYMUOSE SENJORUS (SULAUKUSIUS 55 METŲ IR DAUGIAU) Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras, įgyvendindamas Ugdymo plėtotės centro projektą „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“, organizuoja mokymus keturiose (Anykščių, Utenos, Vilniaus, Visagino) savivaldybėse: Anykščiuose (Šviesos g. 7): „Sveikos gyvensenos“, „Meninio ugdymo“, registracija tel. 8 616 80 294; Utenoje (Vaižganto g. 48): „Sveikos gyvensenos“, „Pilietinio suaugusiųjų švietimo“, registracija tel. (8 389) 61 719; Vilniuje (Vykinto g. 11): „Sveikos gyvensenos“, „Teisinio raštingumo“, „Meninio ugdymo“, registracija tel. (8 5) 272 3329; Visagine (Sedulinos al. 5): „Sveikos gyvensenos“, registracija tel. 8 686 95 225.

Tikslinė grupė – 55 metų ir vyresni asmenys. Kiekvienas asmuo gali registruotis tik į vieno dalyko mokymus. Grupės dalyvių skaičius – ne mažiau nei 10 asmenų. Mokymuose negali dalyvauti mokytojai, andragogai. Už mokymus moka ES Socialinis fondas. Baigus mokymus išduodamas pažymėjimas.


Orai 23-oji metų savaitė. Saulė Dvynių ženkle.

Vėjas 4–9 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+23

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus labai šilti orai su trumpais lietumis. Dienomis kai kur kris kruša, kils škvalas. Šiandien bus 19–27 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį temperatūra bus 14–15, dieną 24–27 laipsniai šilumos. Savaitgalį išsilaikys panašūs orai.

+19

+25

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+26

Klaipėda

+14

Panevėžys

8

Šeštadienį +26

Naktis

Kaunas

Pasaulyje +27 +21 +26 +23 +17 +36 +19 +20

+27

+23

+23

Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė



Diena

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+25 +27 +23 +26 +21 +17 +25 +30

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+14

+27

Vėjas (m/s)

+25

6

Vilnius

+24

+19 +26 +23 +21 +23 +27 +25 +24

Diena

Marijampolė

+24

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+13

Vėjas (m/s)

+24

6

Kalendorius Ketvirtadienis, Birželio 6 d.

penktadienis, Birželio 7 d.

šeštadienis, Birželio 8 d.

sekmadienis, Birželio 9 d.

pirmadienis, Birželio 10 d.

antradienis, Birželio 11 d.

trečiadienis, Birželio 12 d.

Teka 4.45 Leidžiasi 21.50

Teka 4.45 Leidžiasi 21.51

Teka 4.44 Leidžiasi 21.52

Teka 4.44 Leidžiasi 21.53

Teka 4.43 Leidžiasi 21.54

Teka 4.43 Leidžiasi 21.55

Teka 4.42 Leidžiasi 21.56

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Mėta, Mindaugas, Norbertas, Tauras 1545 m. mirė Abraomas Kulvietis, pirmosios kolegijos Lietuvoje įsteigėjas, vienas Karaliaučiaus universiteto kūrėjų, lietuvių raštijos pradininkas. 1599 m. gimė ispanų dailininkas Diego Velázquezas. 1799 m. gimė rusų poetas Aleksandras Puškinas. 1875 m. gimė vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Mannas. 1944 m. gimė rašytojas ir žurnalistas Laimonas Tapinas. 1956 m. gimė Švedijos tenisininkas Björnas Borgas. 1961 m. mirė šveicarų psichoterapeutas, psichiatras Carlas Gustavas Jungas.

VARDAI: Lukrecija, Lukrecijus, Roberta, Robertas, Svajonė, Svajūnas 1848 m. gimė prancūzų dailininkas Paulis Gauguinas. 1917 m. gimė poetė Gwendolyn Brooks, pirmoji Amerikos juodaodė, apdovanota Pulitzerio premija. 1952 m. gimė airių aktorius Liamas Neesonas. 1952 m. gimė turkų rašytojas, Nobelio literatūros laureatas Orhanas Pamukas. 1958 m. gimė amerikiečių dainininkas Prince. 1967 m. mirė rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas. 1981 m. Rusijoje gimė tenisininkė Ana Kurnikova. 1993 m. žuvo Kroatijos krepšininkas Draženas Petrovićius.

VARDAI: Eigintas, Medardas, Medas, Merūnas

VARDAI: Felicijus, Gintas, Gintautas, Gintė

VARDAI: Liutgarda, Margarita, Pelagijus, Virmantas

VARDAI: Agluona, Barnabas, Flora, Tvirmantas

VARDAI: Anupras, Kristijonas, Kristė, Ramūnas

632 m. mirė islamo religijos įkūrėjas Mahometas. 1810 m. gimė vokiečių kompozitorius Robertas Schumannas. 1815 m. gimė kalbininkas Jonas Juška. 1876 m. mirė prancūzų rašytoja George Sand (tikrasis vardas Amantine Aurore Lucile Dupin). 1936 m. gimė prozininkas, vertėjas, Vyriausybės meno bei Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas Juozas Aputis. 1953 m. gimė britų dainininkė Bonnie Tyler. 1966 m. gimė amerikiečių aktorė Julianna Margulies. 1977 m. gimė amerikiečių atlikėjas Kanye Westas.

1595 m. gimė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza. 1672 m. gimė Rusijos caras Petras I. 1870 m. mirė anglų rašytojas Charlesas Dickensas. 1916 m. gimė elektrinės gitaros pradininkas Lesas Paulas. 1961 m. gimė kanadiečių aktorius Michaelas J.Foxas. 1963 m. gimė amerikiečių aktorius Johnny Deppas. 1978 m. gimė Vokietijos futbolininkas Miroslavas Klose. 1981 m. gimė JAV aktorė Natalie Portman. 1984 m. gimė Nyderlandų futbolininkas Wesley Sneijderis.

1836 m. mirė prancūzų fizikas, matematikas André Marie Ampère’as. 1920 m. gimė diplomatas, žurnalistas Vytautas Dambrava. 1926 m. mirė ispanų architektas Antoni Gaudí. 1931 m. gimė lietuvių literatūros tyrinėtojas Albinas Jovaišas. 1964 m. gimė šveicarų aktorius Vincent’as Pérezas. 1965 m. gimė britų aktorė, modelis Elizabeth Hurley. 1969 m. gimė dirigentas Martynas Staškus. 1978 m. gimė amerikiečių aktorius Shane’as Westas. 2004 m. mirė amerikiečių daininkas, soulo muzikos pradininkas Ray Charlesas.

1776 m. gimė anglų dailininkas, peizažistas Johnas Constable’is. 1864 m. gimė vokiečių kompozitorius Richardas Strausas. 1910 m. gimė prancūzų mokslininkas ir vandenyno tyrinėtojas Jacques’as Cousteau. 1946 m. gimė grafikas karikatūristas Vytautas Jurkūnas. 1957 m. gimė džiazo muzikantas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas. 1959 m. gimė britų aktorius Hugh Laurie. 1979 m. mirė amerikiečių aktorius Johnas Wayne’as. 1982 m. gimė krepšininkas Tomas Delininkaitis.

1924 m. gimė 41-asis JAV prezidentas George’as Bushas. 1926 m. Kaune pradėtos transliuoti Lietuvos radijo laidos. 1929 m. Frankfurte prie Maino gimė žydaitė Anne Frank, jos dienoraštis apie šeimos slapstymąsi nuo vokiečių per okupaciją vėliau tapo karo literatūros klasikos veikalu. 1941 m. gimė amerikiečių pianistas Chick Corea. 1979 m. gimė argentiniečių futbolininkas Diego Milito. 1982 m. gimė kroatų krepšininkas Marko Popovićius. 1985 m. gimė Brazilijos supermodelis Adriana Lima.

Na ir kaip tu nežinai?

Lengvas sudoku

1. Kur vyko buriavimo varžybos per 1980 m. Maskvos Olimpiadą?

6

7

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2022

3 7

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

5

5

1

2

7

8

9

3

4

6

7

3

4

1

2

6

9

8

5

6

6

8

9

5

4

3

7

2

1

9

6

8

2

3

1

4

5

7

2 8

1

9

5

6 4

2

5

3

3 8 9

reklamos skyrius: 261

3

1

Pasiūlykite savo klausimą: d.kiauleikis@vilniausdiena.lt karštOJI linija: 212

8

9

irė Giacomo Puccini? m as m da šy ra ą er 2. Kurią op jo Erico Arthuro to šy ra vo u b ks o 3. K as? Blairo pseudonim 4. Kas yra am persendas? to 5. Kas yra vienintelis Vilniaus universite studentas, gavęs Nobelio premiją?

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

PR

5

8

9

7

6

3

2

2

7

4

6

5

1

9

8 9

4

5

3

6

1

2

8

7

8

7

6

9

5

4

2

1

3

2

9

1

3

7

8

5

6

4

5

4

6

7

3

9

2

1

8

8

1

7

6

5

2

3

9

4

9

3

2

8

4

1

7

6

5

9

2

7

4

3

9

6

5

8

1

6

5

3

2

1

8

9

4

7

3

1 7

Prenumeratos skyrius: 261

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

4

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

4

8

4 6

1 3

1

8

9

5

7

4

6

2

3

7

6

8

4

2

5

1

3

9

4

9

5

1

6

3

8

7

2

3

2

1

9

8

7

4

5

6

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3656, 279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653


2013 06 06 vilniaus diena