2013-05-11 Kauno diena

Lietuva

7p.

Ar­tė­jant par­ti­jos su­va­žia­vi­mui kon­ser­va­to­riai ban­do ra­min­ti aist­ras: M.Ado­mė­nas iš­kė­lė bal­tą vė­lia­vą.

Ekonomika

9p.

Ar Holivudo žvaigždė G.Clooney įpirktų būstą Lietuvos pajūryje?

Pasaulis

10p.

???

Tri­jų pa­grob­tų ame­ri­kie­čių is­to­ri­ja: ar įma­no­ma po de­šimt­me­čio ne­lais­vės nor­ma­liai gy­ven­ti?

AKCIJA Kaina 208 Lt/m , su PVM *

KERAMINIAMS BLOKELIAMS 3

* Kaina pateikta pasiimant produkciją iš sandėlio Technikos g. 7C, Kaunas. Akcija vyksta iki 2013 06 01.

Prekių kiekis ribotas.

25p.

Tel. 8 37 400225, 8 696 94538. www.serfas.lt

Šeštadienio

Gegužės 11, 2013 Nr. 107 (19968) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

At­kirs­ti nuo mies­to

Tro­fė­jus su „Žal­gi­riu“ – bran­giau­sias Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius pen­kis kar­ tus ta­po Ita­li­jos čem­pio­nu, du­kart – Ru­si­jos vi­ce­čem­pio­nu, lai­mė­jo šių ša­lių tau­res, bet bran­giau­sias tro­ fė­jus – su Kau­no „Žal­gi­riu“ iš­ko­vo­ tas Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­no žie­das.

33-ejų me­tų puo­lė­jo kont­rak­tas su „Žal­gi­riu“ ga­lios ir atei­nan­tį se­zo­ ną, jei­gu Kšiš­to­fas ne­su­lauks ge­ res­nio pa­siū­ly­mo ir ne­pa­si­nau­dos ga­li­my­be vėl iš­vyk­ti sve­tur.

Krep­ši­nin­ką ga­li su­lai­ky­ti tai, kad jis pla­nuo­ja su šei­ma vi­sam lai­kui įsi­kur­ti tė­vy­nė­je, ir tai bu­vo vie­na sva­riau­sių prie­žas­čių grįž­ti į Lie­tu­ vą iš Ita­li­jos.

Sportas

14p.

Dienos citata „Jei ma­no pa­šne­ko­vas, fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius, kal­ba su­dė­tin­gai, o jūs, mie­lie­ji, jo ne­sup­ran­ta­te, tai – jū­sų, ne ma­no, pro­ ble­ma“, – lai­dų ve­dė­jas ir pro­diu­se­ris Ry­tis Zem­kaus­kas sa­ve lai­ko te­le­vi­zi­jos ra­di­ka­lu.

Kenčia: rytais, prieš 8 val., Panemunės gatvėse spūstys – lyg Vilniuje.

Til­to per Nemuną ne­te­ku­si Pa­ne­mu­nė jau­čia­si iš­duo­ta. „Til­tą nu­grio­vė ir mus pa­mir­šo“, – skun­dė­si panemunietė Jo­ lan­ta Val­čiu­kie­nė. Ji vie­na iš tūks­tan­čių šio ra­jo­no gy­ven­to­jų, ku­rie, už­da­rius til­ tą, kas­dien pa­ti­ria ne­pa­to­gu­mų.

Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Ap­kar­ti­no kas­die­ny­bę

Nuo Pa­ne­mu­nės til­to už­da­ry­mo praė­jo be­veik me­tai, ta­čiau prie šios ne­tek­ties ra­jo­no gy­ven­to­jai dar ne­ prip­ra­to. Tai ap­kar­ti­no jų kas­die­ ny­bę. Dau­giau­sia pro­ble­mų ky­ la dėl su­si­sie­ki­mo. Per til­tą te­kė­jęs

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

trans­por­to srau­tas da­bar tven­kia­ si spūs­ti­mis, nuo Pa­ne­mu­nės nu­ tįs­tan­čio­mis vo­ra­tink­liu. Pag­rin­di­ niais Pa­ne­mu­nės gy­ven­to­jų ke­liais ta­pę ap­link­ke­liai ry­ja ir pi­ni­gų, ir lai­ko at­sar­gas.

Be to, žmo­nės ne­be­ga­li nau­do­ tis tais pa­to­gu­mais, ku­rie ki­tiems mies­tie­čiams pa­sie­kia­mi ran­ka.

2

17p.

2

šeštadienis, gegužės 11, 2013

miestas

Oro kokybė Kaune 0

48 50mg/m

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,86

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

111

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

degina valdišką benziną, gaišta laiką

Ge­sin­ti gais­rų – iš Cent­ro Į Pa­ne­mu­nę sku­ban­tiems ug­nia­ge­siams ten­ka įveik­ti di­des­nį at­stu­mą, ta­čiau Kau­no ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­kas Vi­das Ker­še­vi­čius tei­gė, kad prie­kaiš­tų dėl vė­la­vi­mo į gais­ro vie­tą nė­ ra gau­ta. Į Pa­ne­mu­nę, Vaiš­vy­da­vą ir Ro­kus ug­nia­ge­siai leis­da­vo­si iš Šan­ čiuo­se įsi­kū­ru­sios ant­ro­sios ug­nia­ge­sių ko­man­dos. Jai kel­tis į ki­tą kran­ tą ne­bė­ra pra­smės, ar­čiau – va­žiuo­ti iš Elekt­rė­nų g. įsi­kū­ru­sios ko­man­ dos. Iš jos ug­nia­ge­siai va­žiuo­ja per hid­roe­lekt­ri­nę, ta­čiau yra ti­ki­my­ bė už­strig­ti ties trau­ki­nių per­va­ža Pet­ra­šiū­nuo­se. Daž­nai va­žiuo­ja­ma iš gais­ri­nės Ne­mu­no g. V.Ker­še­vi­čius tei­gė, kad iš čia va­žiuo­jant už­trun­ka­ ma ne­daug il­giau nei iš Šan­čių, ta­čiau Pa­ne­mu­nė­je esan­čios įstai­gos in­ for­muo­tos, kad bū­tų bud­res­nės, nes ug­nia­ge­siai ga­li už­truk­ti.

At­kirs­ti nuo mies­to kams te­ko at­si­sa­ky­ti 1 Vai­ už­kla­si­nės veik­los, suau­

gu­sie­ji skai­čiuo­ja, ar ver­ta su­kar­ ti de­šim­ti­mi ki­lo­met­rų pail­gė­ju­ sį ke­lią no­rint su­si­tik­ti su ki­ta­pus Ne­mu­no li­ku­siais drau­gais ir ar­ti­ mai­siais. „At­kir­to mus nuo mies­to“, – kons­ta­ta­vo Pa­ne­mu­nės gy­ven­to­ jas Čes­lo­vas Mic­ka. „Ta­po­me pro­vin­ci­ja“, – ran­ka nu­mo­jo A.Sme­to­nos alė­jo­je gy­ve­ nan­tis Ro­nal­das Bag­do­na­vi­čius.

Už­kimš­ti vi­si ke­liai

„Per vi­są Pa­ne­mu­nę ap­link­ke­ liais mies­to link va­žiuo­ja­me ne tik mes. Va­žiuo­ja ir Šlie­na­vos, ir Ro­ kų, ir Vaiš­vy­da­vos gy­ven­to­jai. To­ dėl nė ne­ban­dy­ki­te prieš 8 val. ry­ to čia va­žiuo­ti. Užst­rig­si­te bai­sio­se spūs­ty­se“, – per­spė­jo Č.Mic­ka.

Po til­to už­da­ry­mo į ki­lo­met­ri­nes au­to­mo­bi­lių ei­les pa­te­kę gy­ven­ to­jai ieš­ko­jo įvai­rių va­rian­tų, kaip kuo grei­čiau pa­siek­ti ki­tą Ne­mu­no kran­tą, ta­čiau tu­rė­jo su­si­tai­ky­ti su fak­tu, kad pi­ko va­lan­do­mis grei­tai iš Pa­ne­mu­nės iš­trūk­ti ne­pa­vyks. „Va­žiuo­ja­me pro Jie­sios plen­tą.

Ban­dė­me ir pro hid­roe­lekt­ri­nę va­ žiuo­ti, bet ten tas pa­ts“, – kons­ ta­ta­vo J.Val­čiu­kie­nė. Ma­ža­me­čius vai­kus au­gi­nan­ti mo­te­ris dė­ko­ ja Die­vui, kad dar nie­ka­da ne­pri­ rei­kė sku­bios me­di­kų ar ug­nia­ge­ sių pa­gal­bos. „Praė­ju­sią sa­vai­tę te­ko va­žiuo­ti į Kau­no kli­ni­kas. Ke­lio­nė už­tru­ko 45 mi­nu­tes. Ge­rai, kad at­ve­jis bu­ vo ne­sku­bus“, – kal­bė­jo J.Val­čiu­ kie­nė.

Ug­nia­ge­sių ir me­di­kų at­sto­vai ra­mi­na: dėl til­to už­da­ry­mo dar neį­ vy­ko jo­kios tra­ge­di­jos.

Pa­kei­tė pa­mo­kų lai­ką

Ne­ma­ža da­lis Pa­ne­mu­nės gy­ven­ to­jų dir­ba čia pat už Ne­mu­no: li­ go­niai lan­ko­si Šan­čių po­lik­li­ni­ko­je, Šan­čių vi­du­ri­nė­je mo­ko­si maž­daug šim­tas moks­lei­vių. Į dar­bą ir į mo­ kyk­lą pės­čio­mis ar dvi­ra­čiais ke­lia­ vę žmo­nės da­bar pri­vers­ti nau­do­tis mo­to­ri­zuo­tu trans­por­tu.

Po til­to už­da­ry­mo spe­cia­liai iki mo­kyk­los pa­leis­tas vie­nas au­to­bu­ sų marš­ru­tas, pus­va­lan­džiu vėliau prasideda pa­mo­kos, ta­čiau mo­kyk­ la vis tiek pra­ra­do maž­daug pu­sę moks­lei­vių iš Pa­ne­mu­nės.

Ar­chi­tek­tai bu­vo su­pro­jek­ta­vę nau­ ją til­tą, ku­rį sta­tant ri­bo­tai bū­tų nau­ dojamasi se­nuo­ju.

„Ti­kiuo­si, kad moks­lei­vių skai­ čius iš Pa­ne­mu­nės ne­be­ma­žės. Ži­ no­ma, ke­lias į mo­kyk­lą pail­gė­jo, bet žmo­nės jau pa­ma­tė, kad at­va­ žiuo­ti yra ga­na pa­to­gu“, – vy­lė­si Šan­čių vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­ to­rius Ro­ma­nas Ja­su­lai­tis.

Ap­link­ke­lis – 10 ki­lo­met­rų

„Mū­sų gat­ve vie­nas au­to­bu­sas be­ va­žiuo­ja. To­dėl žmo­nės kaip sil­kės ja­me su­si­grū­dę bū­na“, – pa­sa­ko­jo Re­gi­na Sa­ra­pi­na­vi­čie­nė. „Žmo­nai iki dar­bo bu­vo gal 2 km ke­lio, da­bar kas­dien ją au­to­mo­bi­liu ve­žu 12,5 km“, – kal­bė­jo Č.Mic­ka. „Kar­tais pa­gal­vo­ju, kas ap­mo­ kės nuo­sto­lius, ku­rių pa­ti­ria­me“, – svars­tė J.Val­čiu­kie­nė.

Pailgėjo: jauna mama J.Valčiukienė Klinikas praėjusią savaitę pasie­

kė per 45 min.

At­kir­to: Pa­ne­mu­nei be til­to ga­li tek­ti vers­tis ne vie­nus me­tus.

Ar­c hi­tek­tai prieš pen­ke­r ius me­tus bu­vo su­pro­jek­ta­vę vi­siš­ kai nau­ją til­tą, ku­rį sta­tant ri­bo­ tai bū­tų nau­do­ja­ma­si se­nuo­ju. Vis dėl­to nu­spręs­ta til­tą sta­ty­ti se­no­ jo vie­to­je. De­ja, se­no­jo til­to ne­be­ li­ko, o nau­jas dar ne­ky­la. Jo sta­ty­ bai rei­kia 100 mln. li­tų. Kal­bė­ta, kad kas­met bus ras­ta maž­daug po treč­da­lį šios su­mos, ta­čiau per­ nai su­krapš­ty­ta tik sep­tin­ta­da­ lis. Kau­no mies­to val­džia vy­lė­si, kad apie 70 pro­c. fi­nan­si­nės naš­ tos pri­siims Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­ja, ta­čiau ši pa­reiš­kė, kad to­kių su­mų nė ne­ža­da skir­ti. Su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras net pa­sa­kė, kad nė­ra ko verk­ti – šis til­tas rei­ka­lin­gas tik so­di­nin­kams. Ti­kė­ti­na, kad Pa­ ne­mu­nės gy­ven­to­jams nau­jo til­ to grei­čiau­siai teks lauk­ti dar bent 3–4 me­tus. „Taip tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti, bet pyk­ti be­pras­miš­ka. Mū­sų vals­ty­ bė­je tie­siog nė­ra tvar­kos“, – kal­ bė­jo J.Val­čiu­kie­nė.

Nau­jo til­to sta­ty­bai be­si­ruo­šian­ tys sta­ty­bi­nin­kai sau pa­si­sta­tė ki­tą til­tą, ta­čiau juo gy­ven­to­jams nau­ do­tis ne­lei­džia­ma. „Nors dvi­ra­čiu ar pės­čio­mis leis­ tų pe­rei­ti“, – pra­šė R.Sa­ra­pi­na­vi­ čie­nė.

Komentarai

Ri­čar­das Slap­šys

Ri­man­tė Jab­lons­ky­tė

J

Š

Su­si­sie­k i­mo mi­n ist­ro pa­ta­rė­jas

ei­g u tai bū­t ų vals­t y­bi­n is ke­ lias, klau­s i­m ai bū­t ų spren­ džia­m i ki­t aip. Šiuo at­ve­ju Pa­ ne­mu­n ės til­t ui pi­n i­g ų, apie ku­r iuos kal­b a Kau­no val­d žia, nė­r a.

Taip pat nė­r a Vy­r iau­s y­b ės ar mi­n is­ te­r i­j os įsi­p a­rei­g o­j i­mų at­s ta­t y­t i til­t ą.

Per­n ai dar­b ams bu­vo skir­t a apie 6 mln. li­t ų, šie­met bus skir­t a 5 mln. li­ tų, bet apie 70 mln. li­t ų nė­r a jo­k ios kal­b os. Mi­n ist­ras Ri­m an­t as Sin­ke­v i­ čius yra ne kar­t ą iš­s a­kęs nuo­mo­n ę, kad Kau­n o sa­v i­v al­dy­b ė tu­rė­t ų pa­ si­n au­d o­t i vie­š o­j o ir pri­v a­t aus sek­ to­r iaus par­t ne­r ys­tės ga­l i­my­b e. Gal­ būt tie pa­t ys til­t ą sta­t an­t ys „Kau­n o til­t ai“ ar ko­k ia nors ki­t a įmo­n ė ga­ lė­t ų fi­n an­s uo­t i til­to sta­t y­b ą, o sa­v i­ val­dy­b ė iš­l ai­d as pa­deng­t ų per kaž­ kiek me­t ų.

„Kau­no til­t ų“ at­sto­vė spau­dai

iais me­t ais Pa­n e­mu­n ės til­ tui kol kas skir­t a 5 mln. li­t ų.

Pi­n i­g ų la­b ai trūks­t a, ta­č iau, mū­s ų ži­n io­m is, Kauno sa­ vi­v al­d y­b ė jų ak­t y­v iai ieš­ko, o mes esa­m e op­t i­m is­t ai ir ti­k i­m e, kad vis­ kas grei­t ai iš­s i­s pręs. Nuo ski­r ia­m o fi­n an­s a­v i­m o pri­k lau­s o tilto sta­t y­ bos dar­b ų už­b ai­g i­m o ter­m i­n as, bet ne­s ė­d i­m e ran­k ų su­d ė­j ę ir dir­b a­m e to­l iau. Dar­b us at­l ie­k a­m e sa­vo lė­š o­ mis. Mums tai nė­r a nau­d in­g a, ta­ čiau ti­k i­m e sa­v i­v al­dy­b ės pa­ž a­d ais. Šiuo me­t u ren­g ia­m i gręž­t i­n iai po­ liai, tvar­ko­m os būsimojo til­to at­r a­ mos, už­s a­k y­t os ir jau ga­m i­n a­m os me­t a­l i­n ės til­t o konst­r uk­c i­j os. Ne­ ga­l ė­č iau tiks­l iai pa­s a­k y­t i, kiek dar­ bų jau at­l ik­t a. Ma­n au, kad apie 10 –15 pro­c .

3

šeštadienis, gegužės 11, 2013

Ak­ci­jos „Da­rom“ tal­kų vie­tos Kau­ne kaunodiena.lt

miestas

degina valdišką benziną, gaišta laiką

Me­di­kai bu­di vie­to­je

Nu­si­kals­ta­mu­mas su­ma­žė­jo

Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties me­di­kai ne­ga­ vo lei­di­mo nau­do­tis Pa­ne­mu­nės til­to sta­ty­bai pa­sta­ty­ tu va­di­na­muo­ju tech­ni­niu til­tu, to­dėl ret­sy­kiais Pa­ne­ mu­nė­je pa­lie­ka bu­dė­ti vie­ną bri­ga­dą. Anks­čiau į Pa­ne­ mu­nę sku­bė­da­vo prie Šan­čių po­lik­li­ni­kos bu­din­tys me­ di­kai, o da­bar siun­čia­mos bri­ga­dos iš Pra­mo­nės pr. ar­ ba Alek­so­to. Kar­tais me­di­kų bri­ga­dos pa­lie­ka­mos bu­ dė­ti Pa­ne­mu­nė­je. Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ ties di­rek­to­rius Ne­ri­jus Mi­ke­lio­nis tei­gė, kad me­di­kų vė­la­vi­mas dėl ne­san­čio til­to ne­ta­po nė vie­nos mir­ties prie­žas­ti­mi.

Po til­to už­da­ry­mo po­li­ci­jos pa­tru­lių vi­zi­tų Pa­ne­mu­nė­je ne­su­re­tė­jo, o kai ku­rių nu­si­kal­ti­mų net su­ma­žė­jo. A.Juo­za­pa­vi­čiaus pro­spek­te įsi­kū­ru­sio Pa­ne­mu­nės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Gied­rius Kli­ma­vi­čius pa­sa­ ko­jo, kad vie­nin­te­lis ne­pa­to­gu­mas – de­ga­lų są­nau­dos, ku­rios išau­go, nes ope­ra­ty­vi­niams dar­buo­to­jams ten­ka įveik­ti di­des­nius at­stu­mus. Ta­čiau į įvy­kius sku­ban­tys pa­tru­liai po Pa­ne­mu­nę su­kio­ja­si ne re­čiau nei anks­ čiau, nes prieš til­to už­da­ry­mą bu­vo pa­ko­re­guo­ti jų pa­tru­lia­vi­mo marš­ru­ tai. Po til­to už­da­ry­mo pa­ste­bė­ta, kad sumažėjo chu­li­ga­niz­mo ir plė­ši­mų.

Til­tas atė­mė ga­li­my­bę per­si­kė­lus į ki­tą kran­tą ieš­ko­ti nuo­ty­kių. „Ne­ži­nau, ar tai rei­kia sie­ti su til­to už­da­ry­mu, bet to­kia ten­den­ci­ja yra“, – tei­gė G.Kli­ ma­vi­čius.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Ne vien til­tas į so­dus Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Dai­nius Rat­ke­lis Kau­no mies­to sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­r ius

Š

ie­met au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ ci­ja sky­rė 5 mln. li­tų. Pra­šė­me dau­g iau, ta­čiau dar neaiš­k u, ar gau­si­me. Kau­no sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­te til­tui lė­šų da­bar nė­ra, ta­ čiau po pir­mo­jo šių me­t ų pus­me­čio žiū­rė­si­me, kaip se­ka­si rink­t i biu­d že­ tą. Jei ma­ty­si­me, kad pi­ni­g ų yra, juos skir­si­me til­to sta­ty­bai. Su ran­go­vais pa­si­ra­šy­to­je su­tar­ty­je pa­žy­mė­ta, kad jie kaž­ko­k ią da­l į dar­bų at­l ie­ka į prie­ kį be ap­mo­kė­ji­mo, to­dėl dar­bai nė­ra nu­trū­kę. Ži­no­me, kad Pa­ne­mu­nės gy­ ven­to­jai pa­ti­ria ne­pa­to­gu­mų, ta­čiau til­ tas už­da­ry­tas jau ant­rus me­tus, to­dėl trans­por­to srau­tai jau nu­si­sto­vė­jo. Kad bū­tų dar leng­viau, prie Jie­sios įreng­si­ me žie­d i­nę san­k ry­žą, vė­l iau at­si­ras dar vie­na san­kry­ža.

Tur­tin­ga Pa­ne­mu­nės til­to is­to­ri­ja by­lo­ja, kad šis in­ži­ne­ri­nis įren­gi­ nys vi­sais lai­kais bu­vo ne­pap­ras­ tai ver­ti­na­mas ir po kiek­vie­no su­ grio­vi­mo at­sta­to­mas.

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, 1916 m., tarp Pa­ne­mu­nės ir Šan­ čių vo­kie­čiai pa­sta­tė lai­ki­ną til­tą ant me­di­nių po­lių. Tar­pu­ka­riu ša­ lia se­no­jo til­to 1927 m. im­ta sta­ty­ti be­to­ni­nį. Sta­tant neat­lai­kė se­no­jo til­to at­ra­mos – til­tas įgriu­vo.

Nau­ją til­tą 1928 m. pa­sta­tė Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nė, ir gy­ve­ni­mas Aukš­to­jo­je Pa­ne­mu­nė­je at­si­ga­vo.

Smė­lė­ti Ne­mu­no kran­tai Aukš­to­ jo­je Pa­ne­mu­nė­je ir prie jų priar­ tė­ję pu­šy­nai sa­vait­ga­liais vi­lio­jo mies­tie­čius. Šio­je vie­to­vė­je pra­ dė­jus da­ly­ti skly­pus ir juo­se sta­ty­ ti vi­las bei va­sar­na­mius, nuo 1926 m. poil­siau­to­jų srau­tas dar la­biau išau­go – Aukš­to­ji Pa­ne­mu­nė iš­po­ pu­lia­rė­jo kaip va­sar­vie­tė.

1933 m. Pa­ne­mu­nė pa­skelb­ta ku­ror­tu. Čia jau vei­kė mi­ne­ra­li­ nio van­dens gy­dyk­la su vo­nio­mis ir sa­na­to­ri­ja, ku­rio­je bu­vo įreng­ tos kvar­co lem­pos, pur­vo vo­nios, die­ti­nė val­gyk­la. Ne­mu­ne bu­vo tik­ri­na­ma van­dens ko­ky­bė, vei­kė du plia­žai, ku­rie bu­vo pil­ni žmo­ nių, va­sa­ro­ju­sių vie­ti­nių gy­ven­ to­jų na­muo­se. Kas­met iš gy­ven­ to­jų bu­vo su­ren­ka­ma 1 200 li­tų, o iš va­sa­ro­to­jų – 9 000 li­tų ku­ror­ to mo­kes­čio.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais su­grio­vus til­tą, pa­ne­mu­nie­čiai mies­tą pa­siek­da­vo tik val­ti­mis ir kel­tu, ku­ris pluk­dy­da­vo ir ark­lius su ve­ži­mais. „Ka­dan­gi tė­vai po­ ka­riu gy­ve­no Pa­ne­mu­nė­je, aš gi­ miau na­muo­se, nes jo­kia gim­dy­vė ne­bū­tų su­ti­ku­si plauk­ti į li­go­ni­nę val­ti­mi. Juk vi­si ži­no­jo apie vie­ną pa­va­sa­rį tarp le­dų ap­vir­tu­sią val­ tį ir nu­sken­du­sius žmo­nes. Tik penk­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je at­si­ra­do „be­ždžio­nių“ til­tas“, – pa­sa­ko­jo Pa­ne­mu­nės gy­ven­to­jas Gin­tau­tas Lau­ri­na­vi­čius.

Le­do­ne­šis: 1928 m. ba­lan­džio 1-osios va­ka­rą pra­dė­jus kil­ti van­de­niui,

su­griu­vo tar­pi­nė vo­kie­čių sta­ty­to til­to at­ra­ma – lai­mė, vi­si iš­si­gel­bė­jo.

1957 m. bu­vo pa­sta­ty­tas gelž­ be­to­ni­nis til­tas, ir Pa­ne­mu­nės pa­plū­di­miuo­se bei ši­le vėl už­vi­rė gy­ve­ni­mas: poil­siau­to­jai kai­ti­no­ si smė­lė­to­je pa­kran­tė­je, aikš­te­lė­ se jau­ni­mas žai­dė tink­li­nį, krep­ši­ nį. Be­je, vėlesniais metais čia bu­vo

Al­bu­mo „Žvilgs­nis į Lie­tu­vos til­tus“ nuo­tr.

ga­li­ma pa­ma­ty­ti žai­džian­čius Ri­ mą Kur­ti­nai­tį ir Ar­vy­dą Sa­bo­nį.

Vi­si bu­vę prie pa­plū­di­mio pa­sta­ tai, šuo­lių į van­de­nį bokš­te­liai pa­ ma­žu su­ny­ko. Vei­kė tik pa­vie­niai kios­kai, pa­lai­kė val­gyk­lė­lė, o pu­ šy­ne – pio­nie­rių sto­vyk­la.

4

Šeštadienis, gegužės 11, 2013

Tema

Kle­bo­nas be dar­bo vie­tos op­ti­miz­mo ne­pra­ran­da Praė­jus me­tams, kai su­de­gė ne­di­du­kė Paš­tu­vos šv. Bar­bo­ros baž­ny­čia, nei jos kle­bo­nas, nei pa­ra­pi­jie­čiai ne­pra­ran­da vil­ čių, kad tu­rės sa­vo mal­dos na­mus. Nors vil­tims iš­si­pil­dy­ti ir trūks­ta pi­ni­gų.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Gais­ro vie­to­je žo­lė neau­ga

Per­nai ge­gu­žę vi­siš­kai su­de­gu­ sios me­di­nės Šv.Bar­bo­ros baž­ny­ čios vie­to­je žo­lė ne­že­lia. Smė­lė­ta aikš­te­lė, ku­rio­je te­bė­ra pe­le­nų li­ ku­čių, tiks­liai at­kar­to­ja bu­vu­sios šven­to­vės for­mą. Bu­vu­sio pa­sta­to kam­pus žy­mi ak­me­nys, o al­to­riaus vie­to­je ra­tu iš­dė­lio­tos bal­tos gė­lės. „Mū­sų bend­ruo­me­nei ši baž­ny­čia bu­vo di­de­lė ver­ty­bė, to­dėl sten­gia­ mės jos pri­si­mi­ni­mą tin­ka­mai puo­ se­lė­ti, grei­tai al­to­riaus vie­to­je pa­ so­din­si­me gy­vų gė­lių“, – pa­sa­ko­jo Paš­tu­vos ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas Si­ gi­tas Ve­lič­ka.

Kiek ato­kiau nuo bu­vu­sio al­to­ riaus žie­dą pro smė­lį ban­do į sau­lę ties­ti vie­ni­ša rau­do­na tul­pė. Ji Bat­ nia­vos se­niū­ni­jos gy­ven­to­jams ga­ lė­tų bū­ti vil­ties sim­bo­liu, kad ma­ ži, bet jau­kūs mal­dos na­mai bus at­sta­ty­ti. „Bu­bių gy­ven­vie­tei ir ap­lin­ki­ niams kai­mams sa­va baž­ny­čia la­bai rei­ka­lin­ga“, – pa­brė­žė baž­ny­čios at­sta­ty­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kas, ša­lia Paš­tu­vos įsi­kū­ru­sios Bu­ bių gy­ven­vie­tės sen­bu­vis Vac­lo­vas Vy­tau­tas Va­si­liaus­kas. Kal­bant su mu­mis jis ke­lis kar­tus žvilg­čio­jo į laik­ro­dį. „Po pie­tų tu­riu va­žiuo­ti į Kau­ną baig­ti tvar­ky­ti že­mės skly­ po, ku­ria­me pra­si­dės sta­ty­ba, do­ ku­men­tų. Te­lie­ka ras­ti me­ce­na­tą, ir rei­ka­lai tik­rai pa­ju­dės“, – op­ti­ mis­tiš­kai kal­bė­jo ener­gi­ja trykš­ tan­tis 70-me­tis baž­ny­čios at­sta­ ty­mo pir­mi­nin­kas.

Ne­nu­lei­džia ran­kų

Bū­tent di­de­lis vie­ti­nių žmo­nių en­ tu­ziaz­mas nu­lė­mė, kad ar­ki­vys­ku­ pas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius va­sa­rį pa­ si­ra­šė dek­re­tą, lei­džian­tį at­sta­ty­ti baž­ny­čią. „Paš­tu­vos pa­ra­pi­ja pa­ ly­gin­ti ma­ža, to­dėl pa­ra­pi­jie­čiai spren­di­mo lau­kė su ne­ri­mu. Juk ar­ki­vys­ku­pi­ja ga­lė­jo nu­tar­ti, kad neap­si­mo­ka at­sta­ty­ti šven­to­vės at­kam­pio­je vie­to­je. Vis dėl­to la­bai aiš­kiai iš­reikš­tas žmo­nių no­ras, di­ de­lis ak­ty­vu­mas ren­kant au­kas įti­ ki­no ar­ki­vys­ku­pą, kad šio­je vie­to­je mal­dos na­mai tik­rai rei­ka­lin­gi“, – pa­ste­bė­jo Paš­tu­vos ir Ku­lau­tu­vos pa­ra­pi­jų kle­bo­nas Ša­rū­nas Pet­ raus­kas.

Pa­ra­pi­jie­čiai ti­ki­ si, kad nau­jo­sios, aukš­tai virš pu­šų iš­kil­sian­čios, var­ pi­nės var­po gaus­ mas sklis to­li.

Per me­tus baž­ny­tė­lei at­sta­ty­ti suau­ko­ta apie 100 tūkst. li­tų. Pa­ sak kle­bo­no, šios su­mos to­li gra­ žu ne­pa­kan­ka. „Te­ko daug do­mė­ tis, klau­si­nė­ti, kiek kai­nuo­ja to­kie ob­jek­tai. Pa­si­ro­do, vien pa­sta­tas be vi­daus ap­dai­los, įran­gos ga­li kai­ nuo­ti apie pu­sę mi­li­jo­no li­tų“, – aiš­ki­no Š.Pet­raus­kas.

Jei at­si­ras­tų dau­giau au­ko­to­ jų, pri­si­dė­ti prie at­sta­ty­mo ža­da ir Kau­no ra­jo­no val­džia.

Me­di­nės jau ne­no­ri

Pa­ra­pi­jie­čiai jau tu­ri bū­si­mos baž­ ny­čios es­ki­zus, ta­čiau iki tik­ro pro­ jek­to dar il­gas ke­lias. „Rei­kia me­ ce­na­to, ku­ris paau­ko­tų bent da­lį baž­ny­čiai at­sta­ty­ti rei­ka­lin­gų lė­ šų – ta­da ga­lė­tu­me pa­si­ra­šy­ti su­ tar­tį su pro­jek­to ren­gė­jais, sta­ty­ to­jais. Ta­da paaiš­kė­tų ir tiks­les­nė są­ma­ta, tap­tų leng­viau ieš­ko­ti rė­ mė­jų, bet ne­tu­rint lė­šų – su­dė­tin­ ga to­kią są­ma­tą pa­reng­ti“, – aiš­ki­ no Paš­tu­vos ir Ku­lau­tu­vos pa­ra­pi­jų kle­bo­nas.

Pa­ra­pi­jie­čiai iš kar­to po gais­ ro nu­spren­dė, kad nau­jo­ji baž­ny­ čia ne­be­bus me­di­nė. „Kiek te­ko aiš­kin­tis, neį­ma­no­ma už­tik­rin­ ti to­kios baž­ny­čios sau­gu­mo. Ki­ lus gais­rui ug­nis plin­ta taip grei­tai, kad ir sig­na­li­za­ci­ja ne­gel­bė­ja. To­dėl nu­spren­dė­me rink­tis ne­de­gias me­ džia­gas“, – aiš­ki­no dva­si­nin­kas.

Pla­nuo­ja­ma, kad bū­si­mo­ji baž­ ny­čia bus pa­na­ši į pra­ras­tą­ją. Tik vie­to­je bu­vu­sio bokš­te­lio tu­rės aukš­tą var­pi­nę (su­de­gu­sios baž­ ny­čios var­pi­nė sto­vi at­ski­rai, ji nuo gais­ro ne­nu­ken­tė­jo). Pa­sak V.V.Va­ si­liaus­ko, pa­ra­pi­jie­čiai ti­ki­si, kad nau­jo­sios, aukš­tai virš pu­šų iš­kil­ sian­čios, var­pi­nės var­po gaus­mas sklis to­li.

Prig­lau­dė vie­nuo­lės

Šiuo me­tu Bu­bių gy­ven­to­jai sek­ ma­die­niais mel­džia­si šv.Juo­za­po ir šv.Kū­di­kė­lio Jė­zaus Te­re­sės ba­ sų­jų kar­me­li­čių vie­nuo­ly­no kop­ ly­čio­je. „Ten tel­pa iki 100 žmo­nių.

Kop­ly­čios vi­daus erd­vių iš­dės­ty­ mas toks, kad vie­nuo­lės Mi­šių ga­li

Šventasis: kol kas Švč.Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios vie­to­je sto­vi kry­

žius su ap­de­gu­siu Jė­zu­mi.

klau­sy­ti at­ski­rai nuo ki­tų ti­kin­čių­ jų“, – sa­kė Š.Pet­raus­kas.

Jis pa­ste­bi, kad są­ly­gos mels­tis čia ti­kin­tie­siems bū­tų tie­siog idea­ lios. „Bet tu­ri­me gerb­ti vie­nuo­ly­no tai­syk­les, rim­tį, to­dėl čia il­gai ne­ ga­lė­si­me bū­ti“, – tei­gė ku­ni­gas. Š.Pet­raus­kas džiau­gė­si, kad dar iki gais­ro spė­ta įsi­reng­ti pa­ra­pi­jos na­mus, ku­riuo­se ir­gi ga­li­ma rink­tis mal­dai, šar­vo­ti mi­ru­siuo­sius.

Iš­ban­dy­mas po iš­ban­dy­mo

Ge­gu­žę su­pleš­kė­jus Šv.Bar­bo­ros baž­ny­čiai, kaip vė­liau paaiš­kė­jo, tas pa­ts pa­de­gė­jas spa­lį pa­si­kė­si­no

Bažnyčias padegęs ligonis įka­lin­tas Vals­t y­bi­nės teis­mo psi­c hiat­r i­jos tar­ny­bos Ute­nos eks­per­t i­n io sky­ riaus spe­cia­l is­tai kons­ta­ta­vo, kad Rau­dond­va­r io gy­ven­to­jas, 32 me­ tų Da­rius Bur­nei­k is yra ne­pa­kal­ti­ na­mas. Ar­t i­miau­siu me­tu teis­mui rei­kės įtei­sin­t i jo pri­vers­t i­n į gy­dy­ mą li­go­n i­nė­je su gro­to­m is. Įta­r ia­ ma­sis baž­ny­čių pa­de­gė­jas teis­me mįs­lin­gai pa­sa­ko­jo apie sme­ge­ny­ se įmon­t uo­t us imp­lan­t us, atei­v ių įta­ką per baž­ny­čias.

D.Bur­nei­k is ap­kal­t in­tas su­ren­gęs try­li­ka iš­puo­lių prieš baž­ny­čias.

Laukia aukų

Vil­tis: Bu­bių gy­ven­to­jas V.V.Va­si­liaus­kas ir kle­bo­nas Š.Pet­raus­kas ti­ki, kad, ne­blės­tant pa­ra­pi­jie­čių en­tu­ziaz­

mui, Paštuvoje pa­vyks at­sta­ty­ti mal­dos na­mus.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pinigines au­k as Šv.Bar­b o­ros baž­ ny­č iai at­s ta­t y­t i ga­l i­m a per­ves­ ti į SEB ban­ke esan­č ią są­s kai­t ą LT877044060007867463 ar­b a kreip­t is į baž­ny­č ios at­sta­t y­mo ko­ mi­te­t ą te­le­fo­nu 8 612 63 552.

pa­deg­ti ir Ku­lau­tu­vos Švč.Mer­ge­ lės Ma­ri­jos mal­dos na­mus. „Ta­da apė­mė di­de­lis ne­sau­gu­mo jaus­ mas, ži­no­jo­me, kad grės­mė iš­li­ko, bet nie­ko ne­ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti. Po dvie­jų sa­vai­čių baž­ny­čia vi­siš­kai su­de­gė“, – pri­si­mi­nė jis. Š.Pet­raus­kas da­bar yra kle­bo­nas be dar­bo vie­tos, nes abi pa­ra­pi­jos li­ko be baž­ny­čių. „Jaus­mas lyg bū­ čiau mi­sio­nie­rius kur nors Af­ri­ko­ je“, – šyp­so­josi ku­ni­gas.

Iki pa­de­gi­mų se­ri­jos kle­bo­nas il­gai gy­dė­si li­go­ni­nė­je. Kau­ne į jo au­to­mo­bi­lį įsi­rė­žė ne­blai­vaus vai­ ruo­to­jo ma­ši­na, dva­si­nin­kui bu­ vo su­traiš­ky­tos ko­jos, lū­žęs du­ bens kau­las. „Iš ma­no au­to­mo­bi­lio ma­žai kas be­li­ko, gal tik ba­ga­ži­nė svei­ka. La­biau­siai bai­mi­nau­si, kad lik­siu be ko­jų“, – pri­si­minė Š.Pet­ raus­kas.

Da­bar jis mie­liau li­pa laip­tais, nei nau­do­ja­si lif­tu. „Vis neat­si­džiau­ giu, kad vėl ga­liu vaikš­čio­ti“, – pri­pa­ži­no dva­si­nin­kas.

Li­go­ni­nė­je jis sa­ko pa­ju­tęs itin glau­dų ry­šį su Die­vu. „Tai pa­dė­ jo daug tvir­čiau priim­ti iš­ban­dy­ mus, skaus­mą, kai su­de­gė vie­na baž­ny­čia, pa­skui – ir ki­ta“, – dva­ si­niais iš­gy­ve­ni­mais da­li­jo­si Š.Pet­ raus­kas.

Ku­lau­tu­vo­je – ir­gi tik pa­ma­tai

Ku­lau­tu­vo­je ku­ni­gas pa­mal­das lai­ ko pa­ra­pi­jos na­muo­se. „Ne­ma­žai ku­lau­tu­viš­kių sek­ma­die­niais va­ žiuo­ja į Rau­dond­va­rio baž­ny­čią, kai ku­rie vyks­ta į Kau­no ar­ki­ka­ ted­rą ba­zi­li­ką“, – pa­sa­ko­jo Š.Pet­ raus­kas.

Vis dėl­to Ku­lau­tu­vos ti­kin­čių­ jų si­tua­ci­ja ge­res­nė. Čia iš­kart po gais­ro pa­ža­dė­ta at­kur­ti baž­ny­čią.

Ku­lau­tu­vos pa­ra­pi­ja gau­ses­nė, tad dau­giau pa­ra­mos ža­da ir Kau­no ra­ jo­no val­džia.

6

Šeštadienis, gegužės 11, 2013

Savaitė

Kitoks žvilgsnis

Taut­vy­dos pa­va­sa­ris

Poetas Kęstutis Navakas

P

rieš dau­gy­bę me­tų Kau­ne pra­si­dė­jęs Poe­zi­jos pa­va­sa­ris ne tik sėk­min­gai iš­li­ko, bet li­gi šiol yra pa­ts ma­siš­kiau­ sias poe­zi­jos ren­gi­nys (tai kiek keis­ ta, nes poe­zi­jos sa­vy­bė yra ne ma­siš­ku­mas, o in­ty­mu­mas). Štai jis jau tu­ri ir sa­vo lau­rea­tę – kau­nie­tę Taut­vy­dą Mar­cin­ke­vi­čiū­tę. Tie­sa, ta pre­mi­ja va­di­na­ma Mai­ro­nio pre­mi­ja, au­to­ma­ tiš­kai tai reiš­kia ir Poe­zi­jos pa­va­sa­rio lau­rea­ tys­tę. „Ką gi, Poe­zi­jos pa­va­sa­ris šie­met bus be lau­rea­to“, – iro­niš­kai juo­ka­vo Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kas An­ta­nas A.Jo­ny­nas.

Na, ne­bus, šiaip ar taip – Taut­vy­da val­do! Dar vie­nas įdo­mus da­ly­kas, kad ji val­do dvi­gu­bai, nes pel­nė dar ir Sa­lo­mė­jos Nė­ries pre­mi­ją, tei­ kia­mą per tą pa­tį Poe­zi­jos pa­va­sa­rį. O Mai­ro­ nis ir Sa­lo­mė­ja Nė­ris yra tie­siog mū­sų poe­zi­ jos S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas – neats­ki­ria­mi.

Ka­dai­se lau­rea­to var­das bu­vo sle­pia­mas iki pa­sku­ti­nės se­kun­dės. Džiu­gu, kad ne­bes­le­pia­ mas, spau­da tu­ri lai­ko pa­nars­ty­ti lau­rea­to bū­tį ir bui­tį, pa­si­do­mė­ti pa­čia kū­ry­ba. Yra ir ki­tų tei­ gia­mų po­slin­kių Mai­ro­nio pre­mi­jos lau­ke.

Ma­ty­sim, kaip at­ro­dys pa­ts Poe­zi­jos pa­va­sa­ris, ar Kau­ne jis pa­ga­liau iš­si­va­duos iš štam­ pų, o kol kas pa­si­džiau­ki­me Taut­vy­dos sėk­me.

Tei­kiant šią pre­mi­ją re­tai su­si­dur­da­vo­me su kla­niš­ku­mu ar pro­tek­cio­niz­mu, ta­čiau vei­kė ki­ta ne­ra­šy­ta tai­syk­lė: „Ai, ši­tas jau ga­vo tą ar aną, gal duo­kim tam, kurs dar nie­ko ne­ga­vo.“ Tai gal ir ti­ko Vie­no li­to pre­mi­jai, ta­čiau Mai­ro­ nio – tik­rai ne. Nes iš­kreip­da­vo pa­čią ga­li­my­bę iš­rink­ti tik­rai ge­riau­sią kny­gą. Kar­tais ge­riau­ sios lik­da­vo nuo­ša­ly­je, nes jau bū­da­vo spė­ju­ sios „ką nors gau­ti“. Da­bar Kau­no sa­vi­val­dy­ bės pa­tvir­tin­tuo­se įsta­tuo­se yra net at­ski­ras punk­tas, kad jo­kia ki­ta pre­mi­ja spren­di­mams įta­kos ne­da­ro. Tik­rai pa­gir­ti­na nuo­sta­ta, jei tik jos bus lai­ko­ma­si. Ar tik­rai ap­do­va­no­ja­mas ge­ riau­sias me­tų poe­tas? Vėl­gi – vi­sai ne­bū­ti­nai.

To­dėl, kad pre­mi­ja ne­ski­ria­ma ant­rą kar­tą, o jos ne­ga­vu­sių ge­rų poe­tų vis ma­žė­ja. Tie­są sa­ kant, tik­rai ne­prieš­ta­rau­čiau, jei už ypa­tin­gus dar­bus sa­vo sri­ty­se kū­rė­jai gau­tų pre­mi­jas ir po ant­rą, ir po tre­čią kar­tą.

Ma­ty­sim, kaip at­ro­dys pa­ts Poe­zi­jos pa­va­sa­ ris, ar Kau­ne jis pa­ga­liau iš­si­va­duos iš štam­pų, o kol kas pa­si­džiau­ki­me Taut­vy­dos sėk­me. Ji jau ir pa­ti be­veik vir­tu­si poe­zi­ja, ne­rei­kia nė kny­gų. Ta­čiau ge­rai, kad te­be­ra­šo. informacija:

302 250

Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­rė: mū­sų ry­šiai įpa­rei­go­ja stip­rin­ti se­ną drau­gys­tę Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

D

ip­lo­ma­to Ch.Su­gi­ha­ros na­mų priei­goms pa­si­ den­gus sa­ku­ros žie­ dais, čia įsi­kū­ru­sia­me VDU Azi­jos stu­di­jų cent­re va­ kar švęs­ta ha­na­mi – vyš­nių žy­ dė­ji­mo šven­tė. Jau tre­čią kar­tą ji su­ta­po su Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­to or­ga­ni­zuo­ja­ma kas­me­te Ry­tų Azi­jos die­na, ku­rios vie­na gar­bin­giau­sių vieš­nių – Ja­po­ni­ jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Ka­zu­ ko Shi­rais­hi – pa­si­da­li­jo įžval­go­ mis apie Lie­tu­vą ir Ja­po­ni­ją.

Suar­tins Kau­ną ir Sa­po­rą?

Anot am­ba­sa­do­rės, ne­pai­sant di­de­lio at­stu­mo, abi ša­lis itin suar­ti­no dip­lo­ma­ti­niai san­ty­ kiai. „Be abe­jo, tie­sio­gi­nis ry­ šys Ja­po­ni­ją su Lie­tu­va, tiks­liau, Kau­nu, pra­si­dė­jo ir vis dar sie­ja per dip­lo­ma­tą Chiu­nę Su­gi­ha­rą.

Gai­la, kad šia­me na­me ati­da­ry­ta am­ba­sa­da vei­kė tik me­tus – iki 1940-ųjų, – ap­gai­les­ta­vo dip­ lo­ma­tė. – Po jū­sų ne­prik­lau­so­ my­bės at­ga­vi­mo Ja­po­ni­ja rė­mė lie­tu­vius. Siū­lė­me ne mais­tą – dau­giau­sia tai bu­vo sta­žuo­čių ir mo­ky­mų pro­gra­mos mū­sų ša­ ly­je, orien­tuo­tos į ad­mi­nist­ra­ ci­jos mo­ky­mus. Ži­nau ne vie­ną aukš­to ran­go Lie­tu­vos pa­rei­gū­ ną, ku­ris bu­vo at­vy­kęs pas mus ke­lioms sa­vai­tėms. Prieš dvi sa­ vai­tes su­si­ti­kau kul­tū­ros mi­nist­ rą Ša­rū­ną Bi­ru­tį, ku­ris man pa­ pa­sa­ko­jo, kad 1999-ai­siais taip pat tris sa­vai­tes sta­ža­vo­si pa­gal mū­sų pro­gra­mą Ja­po­ni­jo­je.“ Am­ba­sa­do­rė juo­kau­da­ma pa­ si­džiau­gė, kad ši pro­gra­ma nu­ trauk­ta dar 2008 m., mat Lie­tu­va pa­sie­kė iš­si­vys­čiu­sios ša­lies ly­gį.

Dar vie­nas Kau­ną ir Ja­po­ni­ją sie­jan­tis ry­šys – kas­met or­ga­ni­ zuo­ja­mas Sa­po­ro mies­to snie­go skulp­tū­rų fes­ti­va­lis, ku­rio lau­rus yra nu­sky­nę ir to­kie gar­sūs mies­ to skulp­to­riai kaip Sta­sys Žir­gu­ lis bei Al­fon­sas Vau­ra. Ti­kė­ti­na, kad Kau­nui pa­ga­liau pa­vyks už­ megz­ti par­tne­rys­tės ry­šius su Sa­po­ru: apie tai K.Shi­rais­hi iš­ gir­do iš su­si­ti­ki­me da­ly­va­vu­sių mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų.

Pa­ža­dė­jo dau­giau tu­ris­tų

Vi­si su­si­rin­ku­sie­ji pri­si­mi­nė ir bend­rą Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos ar­ chi­tek­tū­ros ren­gi­nių cik­lą „Ry­ tai-Ry­tai“, gi­mu­sį 2002 m. Kau­ ne ir mies­tą iš­gar­si­nu­sį vi­so­je Eu­ro­po­je. „Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos san­ty­kius tik­rai dar yra kur to­bu­lin­ti. Nors tu­riz­me pa­sta­ruo­ju me­tu jau­čia­me lie­ tu­vių su­si­do­mė­ji­mą Ja­po­ni­ja, reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“, Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė

„Kauno dienos“ redakcija, Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260 Jūratė Kuzmickaitė – 302 275

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė –

Vilniaus biuro vadovas Evaldas Labanauskas – (8 5) 219 1372

TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

Įsipareigojo: am­ba­sa­do­rė pa­sižadė­jo pa­gau­sin­ti tu­ris­tų iš Ja­po­ni­jos srau­tus į Lie­tu­vą.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

ta­čiau kol kas ja­po­nų į Lie­tu­vą už­klys­ta tik vie­nas ki­tas. Ar jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kiek lie­tu­vių gy­ ve­na Ja­po­ni­jo­je? Tik 159. O ar ži­no­te, kiek ja­po­nų gy­ve­na Lie­ tu­vo­je – ogi 69. Lie­tu­vo­je, Kau­ ne, yra tik­rai daug di­de­lių gra­žių erd­vių, kur bū­tų ga­li­ma pa­kvies­ ti ja­po­nus“, – op­ti­miz­mo ne­slė­ pė am­ba­sa­do­rė.

Jos tei­gi­mu, šiais me­tais Lie­ tu­vą jau ap­lan­kė be­veik 10 tūkst.

Ja­po­ni­jos tu­ris­tų, ta­čiau tai, pa­ ly­gi­nus su ša­lies gy­ven­to­jų ir tu­ris­tų skai­čiu­mi, – la­bai ma­ žai. „Ma­no dar­bas – pa­di­din­ti šį skai­čių“, – sa­kė K.Shi­rais­hi.

Pa­gi­ria­ma­sis žo­dis Lie­tu­vai

„No­rint ge­riau pa­žin­ti Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos san­ty­kius, rei­kė­tų gi­liau pa­žvelg­ti į Eu­ro­pos ir Ry­ tų Azi­jos ry­šį, – VDU stu­den­ tams su­reng­to­je pa­skai­to­je dės­ tė dip­lo­ma­tė. – Ko ge­ro, ne­daug kas ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kas yra Ry­tų Azi­ja. Geog­ra­fiš­kai tai – Ja­po­ni­ja, Ko­rė­jos pu­sia­sa­lis ir Ki­ni­ja. Po­li­ tiš­kai Ry­tų Azi­ja su­si­de­da iš šių tri­jų ša­lių ir vi­sos Azi­jos. Tai jau de­šimt ša­lių. JTO Ry­tų Azi­ją iš­ ski­ria kaip Ja­po­ni­ją, Ki­ni­ją, Ko­rė­ jos pu­sia­sa­lį ir Mon­go­li­ją. Tu­ri­me Ry­tų Azi­jos ko­mi­te­tą – čia, be jau mi­nė­tų tri­jų ša­lių, dar yra ir In­di­ ja. Ma­no at­sa­ky­mas, kas yra Ry­tų Azi­ja – tai nuo lai­ko ir vie­tos pri­ klau­san­ti pa­sau­lio da­lis.“ Ja­po­ni­jos pa­siun­ti­nė pri­pa­ži­ no, kad šis re­gio­nas, ne­pai­sant ge­rų eko­no­mi­kos ro­dik­lių, dar to­lo­kai nuo sva­jo­nių ša­lies sta­ tis­ti­niam pi­lie­čiui. „Ar re­gio­nas vie­nin­gas? Tik­rai ne. Prieš dve­

302 230

Platinimo tarnyba: 302

jus me­tus Ki­ni­ja ta­po ant­ra di­ džiau­sia pa­sau­lio eko­no­mi­ka, o Ja­po­ni­ja – vis dar tre­čio­je vie­ to­je. Ta­čiau rei­kė­tų pa­žvelg­ti į po­pu­lia­ci­jos skai­čius. Pa­da­li­jus bend­rą­jį vi­daus pro­duk­tą žmo­ gui, skai­čiai ge­ro­kai liūd­nes­ni Ki­ni­jo­je“, – su­si­rin­ku­siems stu­ den­tams sa­kė K.Shi­rais­hi.

Jos tei­gi­mu, ge­riau­siai si­tua­ci­ ją Ry­tų Azi­jo­je at­spin­di va­di­na­ ma­sis žmo­gaus so­cia­li­nės rai­dos in­dek­sas. Ja­po­ni­ja čia de­šim­to­ je vie­to­je, Pie­tų Ko­rė­ja – dvy­lik­ to­je, Lie­tu­va – 41-oje, o Ki­ni­ja – tik 101-oje.

Lie­tu­vo­je, Kau­ne, yra tik­rai daug di­ de­lių gra­žių erd­ vių, kur bū­tų ga­ li­ma pa­kvies­ti ja­po­nus.

„Tad pa­gal ge­ro­vę žmo­gui jūs len­kia­te Ki­ni­ją“, – Lie­tu­vai pa­ lan­kią sta­tis­ti­ką ana­li­za­vo am­ ba­sa­do­rė. „Ja­po­nų moks­li­nin­kai skirs­ to Azi­ją į dvi vi­suo­me­nės iš­ si­vys­ty­mo kla­ses: mo­der­nią ir po­stmo­der­nią. Mo­der­ni Azi­ ja, – ne­tur­tin­ga ir su di­de­liu per­ tek­liu­mi gy­ven­to­jų, nu­si­tei­ku­si ka­rin­gai. Post­mo­der­ni – val­do­ ma de­mok­ra­ti­nių jė­gų, trans­na­ cio­na­li – be­si­rū­pi­nan­ti in­di­vi­ dų, ne­vals­ty­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir ju­dė­ji­mų vaid­me­niu tarp­tau­

242

Prenumeratos skyrius: 302

302 243

LIETUVA, Ekonomika: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

302 263

Anot K.Shi­rais­hi, Ja­po­ni­ją ir Lie­ tu­vą sie­ja tri­jų ti­pų ry­šiai. „Pir­ ma­sis – ta­pa­čios mū­sų ver­ty­bės.

Mes ger­bia­me vie­ni ki­tų kul­tū­ rą ir is­to­ri­ją – lie­tu­viai, at­vy­kę į mū­sų ša­lį, ro­do pa­gar­bą ja­po­nų is­to­ri­jai ir kul­tū­rai. Taip pat at­ si­dė­ko­ja­me ir mes. Lie­tu­va – da­ lis Eu­ro­pos, ir ga­lė­tu­me var­dy­ ti dau­giau šio ry­šio su­de­da­mų­jų da­lių, to­kių kaip rin­kos eko­no­ mi­ka ir lais­va pre­ky­ba“, – sa­kė am­ba­sa­do­rė.

Ant­ra­sis abi ša­lis sie­jan­tis ry­ šys – sau­gu­mas ir jo už­tik­ri­ ni­mas. „Sa­vo ša­ly­je tu­ri­me la­ bai rea­lią bran­duo­li­nio pa­vo­jaus grės­mę, ku­ri sklin­da iš Šiau­ rės Ko­rė­jos. Siek­da­mi su­grą­ žin­ti sau­gu­mą į re­gio­ną, la­bai glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja­me su Eu­ro­pa. Abu re­gio­nai de­da di­de­ les pa­stan­gas ko­vo­da­mi su pi­ra­ ta­vi­mu – tiek van­de­ny­se prie So­ma­lio ar Pie­tų Ki­ni­jos jū­ro­ je, tiek ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je. Ir, be abe­jo, tre­čia­sis ir stip­riau­sias ry­šio ti­pas – eko­no­mi­ka ir fi­nan­ sai. Eu­ro­pa – tre­čio­ji pa­gal dy­ dį Ja­po­ni­jos eks­por­to kryp­tis. Ja­ po­ni­ja Eu­ro­pos im­por­to są­ra­še – penk­to­je vie­to­je“, – sa­kė am­ ba­sa­do­rė. http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380

Ratai:

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

Sie­ja tre­jo­pi sai­tai

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

ti­niuo­se san­ty­kiuo­se. Ko ge­ro, ga­li­te at­spė­ti, ko­kias Azi­jos ša­lis ga­li­me su­skirs­ty­ti pa­gal šiuo ro­ dik­lius“, – dės­tė vieš­nia.

Pa­sak K.Shi­rais­hi, Lie­tu­va, kaip ir vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys, pri­klau­so šiai po­stmo­der­ nis­ti­nei kla­sei, tad jų vi­suo­me­ nės yra pa­na­šios.

302 265

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Arūnas Andriuškevičius –

302 260

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114

302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 580.

PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228

7

ŠeštADIENIS, gegužės 11, 2013

lietuva

M.Adomė­nas iškėlė baltą vėliavą Su­va­žia­vi­mo iš­va­karė­se kon­ser­va­to­rių gre­to­se aist­ros iš lėto rims­ta. Man­tas Adomė­nas vie­šai at­si­prašė Vy­tau­to Lands­ber­gio, o par­ti­jos vyk­do­ma­sis sek­ re­to­rius Rai­mun­das Alek­na ti­ki­si, kad ne­ su­ta­ri­mai ne­tru­kus bus pa­mirš­ti.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ry­toj vyk­s ian­č ia­m e Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­ mok­ratų (TS-LKD) par­ti­jos su­va­ žia­vi­me bus tvir­ti­na­mi pir­mi­nin­ ko rin­kimų re­zul­ta­tai. Prieš pat jį par­ti­jos Vil­niaus suei­gos va­do­ vas M.Adomė­nas nu­sprendė vie­ šai at­si­pra­šy­ti eu­ro­par­la­men­ta­ro V.Lands­ber­gio.

Rai­mun­das Alek­na:

Ti­kiuo­si, kad tai tie­ siog ne­su­sip­ra­ti­mas, ku­ris ar­ba lai­kui bė­ gant pa­si­mirš, ar­ba jie iš­siaiš­kins ir pa­si­da­ rys iš­va­das iš to. „Jo­kie ne­su­sip­ra­ti­mai ne­turėtų griau­ti mūsų po­li­tinės jėgos vie­ nybės ir truk­dy­ti siek­ti bendrų po­li­ti­nių tikslų. Todėl vie­šai at­si­ pra­šau pro­f. V.Lands­ber­gio, jei­gu ko­kie nors ma­no iš­sa­ky­ti tei­gi­niai

jam pa­si­rodė įžeid­žian­tys. Nie­ka­ da sąmo­nin­gai ne­sie­kiau įskau­ din­ti ar už­gau­ti šį gar­bingą ir didį žmogų, ku­ris man tebė­ra vie­nas svar­biau­sių po­li­tinės veik­los au­ to­ri­tetų ir kel­rod­žių“, – tei­gia­ma M.Adomė­no pra­ne­ši­me.

Po­li­tikų ki­vir­čas į vie­šumą iš­ki­ lo pra­ėju­sia­me par­ti­jos ta­ry­bos po­ sėdy­je, kai V.Lands­ber­gis sua­be­jo­jo ko­le­gos „po­li­ti­ne kultū­ra“ ir užp­ro­tes­ta­vo jo kan­di­datūrą į šešė­li­ nio kultū­ros mi­nist­ro po­stą. Nau­ jau­siu po­li­tikų ne­su­ta­ri­mu ta­po vie­na iš už­sie­nio po­rta­lo paim­ta rek­la­ma, ku­rio­je mi­ni­ma Lands­ ber­gio pa­vardė. M.Adomė­nas ją pa­vie­ši­no sa­vo feis­bu­ko pro­fi­ly­je, o V.Lands­ber­gis prie­kaiš­ta­vo, kad ji ne­tin­ka­ma rin­kimų fo­ne. Pa­si­ pik­tinęs M.Adomė­nas ta­da kreipė­ si į par­ti­jos Prie­žiū­ros ko­mi­tetą, o V.Lands­ber­gis pa­reiškė, kad reikėtų svars­ty­ti pa­tį M.Adomėną. „Vie­šai ir at­sa­kin­gai pa­reiš­ kiu, kad nie­ka­da ne­su nei pa­ts kūręs, ga­minęs ar skleidęs jo­kių pro­f.

V.Lands­ber­gio at­žvil­giu nei­giamų rek­lamų, nei ki­tus ra­ginęs ar ska­ tinęs tai da­ry­ti“, – dar kartą pa­ tvir­ti­no M.Adomė­nas.

Pa­si­davė: M.Adomė­nas (kairė­je) vie­šai at­si­prašė kon­ser­va­to­rių pa­triar­cho V.Lands­ber­gio.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Dar kon­ser­va­to­r ius ra­š o, kad vi­sa­da gerbė V.Lands­bergį kaip „svar­b iau­s ią ir did­ž iau­s ią ne­ prik­lau­so­mos Lie­tu­vos po­li­tiką“, o pa­ra­ma And­riui Ku­bi­liui par­ ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se esą ne­reiš­k ia ne­pa­gar­b os V.Lands­ ber­giui.

TS-LKD vyk­do­ma­sis sek­re­to­ rius R.Alek­na sa­ko bet ko­kius gin­ čus par­ti­jo­je ver­ti­nan­tis nei­gia­mai.

Ta­čiau jis tei­gia nea­be­jo­jan­tis, kad šis konf­lik­tas – trum­pa­lai­kis ir ne­ tru­kus bus pa­mirš­tas. „Aš vi­suo­ met sa­kau, kad ly­de­riai ne­tu­ri skal­ dy­ti par­ti­jos. Bet ko­kie gin­čai, jei­gu jie ne dėl vei­ki­mo, stra­te­gi­jos, ar tak­ti­kos, kai gin­či­ja­ma­si ir gi­na­ma sa­vo po­zi­ci­ja, o pe­rei­na­ma į as­me­ niš­ku­mus, – dest­ruk­tyvūs ir nėra ge­ri. <...> Ti­kiuo­si, kad tai tie­siog ne­su­sip­ra­ti­mas, ku­ris ar­ba lai­kui bėgant pa­si­mirš, ar­ba jie iš­siaiš­

Ma­te­ma­ti­kos reikės ir li­te­ra­tams Švie­t i­m o ir moks­l o mi­n ist­r as Dai­n ius Pa­v al­k is (nuotr.) pa­s i­ rašė įsa­kymą, pa­gal kurį jau nuo 2015-ųjų no­r in­t iems stu­d i­j uo­t i ne­mo­ka­mai teks lai­ky­ti pri­va­lo­ mus lie­tu­vių ir už­sie­nio kal­bos eg­za­mi­nus, o pri­va­lomą ma­te­ma­ ti­kos eg­za­miną lai­ky­ti teks ir hu­ ma­ni­ta­rams.

Jau po dvejų metų no­rin­tiems sto­ ti į vals­tybės fi­nan­suo­ja­mas stu­dijų vie­tas uni­ver­si­te­tuo­se reikės pri­va­ lo­mai lai­ky­ti du eg­za­mi­nus – vals­ ty­binį lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros eg­za­miną bei už­sie­nio kal­bos eg­ za­miną. Apie tai, kad pa­si­rašė įsa­ kymą, ku­riuo pa­tvir­ti­no sto­ji­mo tvarką 2015 m., D.Pa­val­kis pra­ nešė va­kar.

Pa­gal pa­tvir­tintą tvarką tie, ku­rie stos į ne­mo­ka­mas vie­tas uni­ver­si­ te­tuo­se po dvejų metų, turės būti iš­laikę vals­ty­binį lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros eg­za­miną, o pre­ten­duo­ jan­tys į stu­di­jas ko­le­gi­jo­se, kaip ir da­bar, galės rink­tis vals­ty­binį ar­ba mo­kyk­linį eg­za­miną.

2015-ai­siais no­rin­tiems gau­ti vals­tybės fi­nan­sa­vimą stu­di­joms uni­ver­si­te­tuo­se ir ko­le­gi­jo­se taip pat reikės mokė­ti už­sie­nio – anglų, prancūzų ar vo­kie­čių – kalbą B1 ly­giu. Ly­gis bus nu­sta­to­mas lai­

kant bran­dos ar­ba tarp­tau­tinį už­ sie­nio kal­bos eg­za­miną. „Jei­gu žmo­gus iš­lai­ko tarp­tau­ ti­niu mas­tu pri­pažįs­tamą už­sie­nio kal­bos eg­za­miną, mes jį pri­pa­žin­ si­me ir jam to eg­za­mi­no lai­ky­ti ne­ reikės“, – teigė mi­nist­ras.

Po dvejų metų kon­kur­si­nis ba­ las, pa­gal kurį tei­kia­mas vals­tybės fi­nan­sa­vi­mas stu­di­joms, kaip ir 2014 m., bus skai­čiuo­ja­mas pa­gal ke­tu­rių da­lykų re­zul­ta­tus. Tarp šių

ke­tu­rių da­lykų bus pri­va­lo­mi du – lie­tu­vių ir už­sie­nio kal­ba.

Nuo 2016-ųjų, pa­sak D.Pa­val­ kio, svars­to­ma griež­tin­ti sto­ji­mo į aukštą­sias mo­kyk­las tvarką – pa­ da­ry­ti pri­va­lomą ma­te­ma­ti­kos eg­ za­miną be­veik vi­siems sto­jan­tiems į vals­tybės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas, išs­ky­rus menų sri­tis, taip pat įves­ ti rei­ka­la­vimą mokė­ti už­sie­nio kalbą aukš­tes­niu – B2 – ly­giu. „Ko ge­ro, išimtį gal­vo­ja­me, kad reikėtų da­ry­ti me­nams, bet vi­siems so­cia­li­niams moks­lams, hu­ma­ni­ ta­rams, tarp jų, ko ge­ro, ir žur­na­lis­ tams, ma­te­ma­ti­kos reikėtų. <...> Reikėtų šiek tiek pa­keis­ti pro­gra­mas, kad į ma­te­ma­ti­kos sam­pratą įeitų kai ku­ rie in­for­ma­ti­kos, lo­gi­kos, ti­ki­mybės ele­men­tai.<...> Su­vok­ti, kaip skai­ čiuo­ja­ma, kaip da­ro­mos lyg­tys, kaip iš­ve­da­ma sta­tis­ti­ka, – ši­to vi­siems rei­kia“, – kalbė­jo mi­nist­ras.

Anot D.Pa­val­kio, mi­nis­te­ri­ja minėtų rei­ka­la­vimų no­rin­tiems stu­ di­juo­ti sa­vo lėšo­mis dėl uni­ver­ si­tetų au­to­no­mi­jos ir ga­lio­jan­čių įsta­tymų įves­ti ne­ga­li. „Uni­ver­si­te­tai tik­rai ra­gi­na­mi, ska­ti­na­mi įsi­ves­ti mi­ni­malų balų slenkstį, kad ne­priimtų tų su 3, 4 ar 5 ba­lais į aukštąjį mokslą“, – teigė jis.

KD, BNS inf.

kins ir pa­si­da­rys iš­va­das iš to“, – sakė R.Alek­na.

Iš kar­to po kon­ser­va­to­rių par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­kimų juos laimėjęs A.Ku­bi­lius už­si­minė ne­no­rin­tis ma­ ty­ti par­ti­jos ski­li­mo į dvi frak­ci­jas.

R.Alek­na sa­ko esąs tik­ras, kad taip ne­bus. „Tik­rai ne­ma­nau. Esu par­

ti­jo­je nuo pat jos įstei­gi­mo, ma­čiau ne vieną ginčą, ne vieną nuo­mo­ nių iš­sis­ky­rimą, ir daug ašt­resnį nei šis. Tik­rai ne­ma­nau, kad galėtų kaip nors skil­ti ta par­ti­ja. Ji pa­kan­ka­mai su­bren­du­si, vie­nin­ga, de­mok­ra­tiš­ kai ren­ka­ma. Ne­ma­tau jo­kių ski­li­mo ženklų“, – įsi­ti­kinęs R.Alek­na.

Už­vertė skun­dais Ta­č iau kol vie­na šalis kal­ba apie tai­ ką, V.Lands­ber­g io šta­bas vis dar ne­ rims­t a dėl par­t i­j os pir­m i­n in­ko rin­ kimų re­z ul­t atų. 15min.lt ži­n io­m is, rin­k i­muo­s e A.Ku­bi­l iui pra­l aimėjęs V.Lands­b er­g is su tuo ne­s u­s i­t ai­ko ir skun­d ais už­vertė Prie­ž iū­ros ko­m i­ tetą. Jo šta­b as tei­g ia, kad per rin­k i­ mus bu­vo pa­ž eis­t i par­t i­j os įsta­t ai: esą kai ku­r iuo­s e sky­r iuo­s e bal­s a­

vi­m as bu­vo nu­t rauk­t as anks­č iau, nei pri­k lausė, rin­k imų biu­le­te­n ių bu­vo at­s paus­d in­t a ma­ž iau, nei par­ ti­j a tu­r i na­r ių, o rin­k imų re­z ul­t a­t ai bus tvir­t i­n a­m i ke­l io­m is die­no­m is anks­č iau, nei nu­ma­to įsta­t ai. Par­t i­ jos vyk­do­ma­s is sek­re­to­r ius R.Alek­ na šiuos kal­t i­n i­mus at­me­t a kaip ne­ pagrįs­t us ir sa­ko, kad to­k ie skun­dai – tik nuo­monė.

8

ĹĄeĹĄtadienis, geguĹžÄ&#x2014;s 11, 2013

lietuva

Sei­mo spren­di­mai pyk­do is­to­ri­kus Par­la­men­ta­rams pa­siō­lius sau­sio 25-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; pa­skelb­ti Vil­niaus pa­gar­si­ni­mo die­na is­ to­ri­kas Alf­re­das Bumb­laus­kas ti­ki­na, jog toks da­tĹł â&#x20AC;&#x17E;pa­ger­bi­masâ&#x20AC;&#x153; yra be­pras­mis.

Â&#x201E;Â&#x201E;Prieť­ta­ra: anot le­gen­dos, sap­no apie ge­le­Şi­nÄŻ vil­kÄ&#x2026; ÄŻkvÄ&#x2014;p­tas ku­ni­gaikť­

tis Ge­di­mi­nas vÄ&#x2014;­liau iť­siun­ti­nÄ&#x2014;­jo laiť­kus gar­sin­da­mas Vil­niĹł, ta­Ä?iau is­ to­ri­kams Sei­mo na­riĹł no­ras ÄŻpras­min­ti ĹĄÄŻ veiks­mÄ&#x2026; at­min­ti­na die­na pa­ si­ro­dÄ&#x2014; tuť­Ä?ias.

To­mo Luk­ťio / BFL nuo­tr.

Ig­nas Ja­Ä?aus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sei­mo Ĺ vie­ti­mo, moks­lo ir kul­tō­ros ko­mi­te­to at­sto­vai Ari­man­tas Dum­ Ä?ius, Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis, Va­len­ ti­nas Stun­dys, Al­gir­das Pa­tac­kas, Ed­var­das Ĺ˝a­ka­ris, Alek­sand­ras Zel­ ti­nis bei Ri­ma Bať­kie­nÄ&#x2014; ÄŻre­gist­ra­vo At­min­ti­nĹł die­nĹł ÄŻsta­ty­mo pro­jek­ to pa­tai­sas, ku­rio­mis sau­sio 25-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; sie­kia­ma pa­skelb­ti Vil­niaus pa­gar­ si­ni­mo die­na. Par­la­men­ta­rai tvir­ ti­na, kad bō­tent ĹĄiÄ&#x2026; die­nÄ&#x2026; Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikť­tis Ge­di­mi­nas iť­ siun­tÄ&#x2014; gar­siuo­sius laiť­kus, kvies­ da­mas pirk­lius bei ama­ti­nin­kus at­ vyk­ti ÄŻ Vil­niĹł. â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos sos­ti­nÄ&#x2014; Vil­nius ra­ťy­ ti­niuo­se ĹĄal­ti­niuo­se pir­mÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026; pa­mi­nÄ&#x2014;­ta 1323 m. sau­sio 25-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; die­nÄ&#x2026; Lie­tu­vos val­do­vo Ge­di­mi­no laiť­ke â&#x20AC;&#x17E;vi­siems vi­sa­me pa­sau­ly­je iť­pli­tu­siems Kris­taus gar­bin­to­ jamsâ&#x20AC;&#x153;, ku­ria­me pa­go­nis Lie­tu­vos val­do­vas pa­skel­bÄ&#x2014; at­ve­riÄ&#x2026;s sa­ vo ĹĄa­lÄŻ â&#x20AC;&#x17E;kiek­vie­nam ge­ros va­lios Ĺžmo­guiâ&#x20AC;&#x153;. IĹĄ ĹĄio laiť­ko su­Şi­no­me, kad jau 1321 m. Vil­niu­je vy­ko sta­ ty­bos, bet tik 1323 m. sau­sio 25 d.

Ge­di­mi­nas pla­Ä?iai pa­sklei­dÄ&#x2014; Ĺži­niÄ&#x2026; apie Lie­tu­vos sos­ti­nÄ&#x2122; Vil­niĹł, kaip at­vi­rÄ&#x2026; ir sve­tin­gÄ&#x2026; mies­tÄ&#x2026;, kvies­

da­mas ama­ti­nin­kus, Ĺžem­dir­bius, dva­si­nin­kus ir ki­tĹł pro­fe­si­jĹł Ĺžmo­ nes pri­si­dÄ&#x2014;­ti prie jo kō­ri­moâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s­to­ma ÄŻsta­ty­mo aiť­ki­na­ma­ja­ me rať­te.

Alf­re­das Bumb­laus­kas:

Kiek­vie­nas Sei­mo na­rys no­ri pa­de­ monst­ruo­ti, kad iť­ ma­no is­to­ri­jÄ&#x2026;. Nors pa­pras­tai neiť­ma­ no.

Pa­s ak par­l a­m en­to at­s to­v Ĺł, taip Vil­niaus var­das bu­vo iť­gar­ sin­tas vi­so­je Eu­ro­po­je, o at­si­lie­ pdami ÄŻ ĹĄÄŻ laiť­kÄ&#x2026;, ku­ris bu­vo iť­ siĹłs­tas Liu­be­ko, Zun­do, BrÄ&#x2014;­me­no, Mag­de­bur­go, Kel­no ir ki­tĹł mies­ tĹł pi­lie­Ä?iams, Vil­niu­je Ä&#x2014;mÄ&#x2014; spar­ Ä?iai steig­tis at­vy­ku­siĹł iĹĄ Vo­kie­ti­ jos ama­ti­nin­kĹł ce­chai, suak­ty­vÄ&#x2014;­jo pre­ky­ba. â&#x20AC;&#x17E;Siek­da­ma pa­Şy­mÄ&#x2014;­ti ĹĄiÄ&#x2026; ne tik Vil­niui, bet ir vi­sai Lie­tu­vos vals­ ty­bei svar­biÄ&#x2026; is­to­ri­nÄ&#x2122; da­tÄ&#x2026;, drau­gi­ja

â&#x20AC;&#x17E;Pi­lisâ&#x20AC;&#x153; jau nuo 2007 m. sau­sio 25 d. Ä&#x2014;mÄ&#x2014; reng­ti Vil­niaus pa­gar­si­ni­mo ĹĄven­tÄ&#x2122;. To­dÄ&#x2014;l sau­sio 25-oji bō­tent ĹĄia pra­sme vi­sĹł pir­ma tu­rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti ÄŻtei­sin­ta kaip at­min­ti­na die­na, pa­ va­din­ta Vil­niaus pa­gar­si­ni­mo (Ge­ di­mi­no laiť­kĹł) die­naâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gia­ma aiť­ki­na­ma­ja­me rať­te.

Taip pat pri­du­ria­ma, jog tai nÄ&#x2014;­ra pa­Ä?iĹł Sei­mo at­sto­vĹł ini­cia­ty­va, â&#x20AC;&#x201C; esÄ&#x2026; pa­reng­ti ĹĄÄŻ pro­jek­tÄ&#x2026; pa­ska­ti­no ÄŻvai­riĹł vi­suo­me­ni­niĹł or­ga­ni­za­ci­ jĹł, kul­tō­ros vei­kÄ&#x2014;­jĹł, is­to­ri­kĹł ir ki­ tĹł Ĺžy­miĹł as­me­nĹł pra­ťy­mai.

Ta­Ä?iau is­to­ri­kas, pro­fe­so­rius A.Bumb­laus­kas skep­tiť­kai ver­ti­ na to­kÄŻ â&#x20AC;&#x17E;tau­tos va­liosâ&#x20AC;&#x153; per­tei­ki­mÄ&#x2026;.

Anot jo, tie­siog pa­skel­bus ku­riÄ&#x2026; nors da­tÄ&#x2026; at­min­ti­na ji vi­suo­me­nei ne­bus ak­tua­les­nÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Su at­min­ti­no­mis die­no­mis yra kaŞ­koks chao­sas â&#x20AC;&#x201C; yra ÄŻvai­riau­siĹł stra­te­gi­jĹł, o kiek­vie­nas Sei­mo na­ rys no­ri pa­de­monst­ruo­ti, kad iť­ ma­no is­to­ri­jÄ&#x2026;. Nors pa­pras­tai neiť­ ma­no. Konk­re­Ä?iai dÄ&#x2014;l ĹĄios die­nos, gal­bĹŤt ir ga­li­ma mi­nÄ&#x2014;­ti ĹĄiÄ&#x2026; da­tÄ&#x2026;, bet ĹĄiaip tai yra pai­kys­tÄ&#x2014;: kai die­na pa­skel­bia­ma at­min­ti­na, nie­kas jos ne­ťven­Ä?ia. Bu­vo tĹł pro­gĹł, vi­si 2013 m. skir­ti net ke­liems ÄŻvy­kiams. Vi­ sa tai â&#x20AC;&#x201C; vai­dy­baâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­vo nuo­mo­nÄ&#x2122; iť­sa­kÄ&#x2014; A.Bumb­laus­kas.

UĹžsienieÄ?iams alĹł gamina Lietuvoje Donatas Jankus Kai ĹĄvedas Stokholme ar prancĹŤzas ParyĹžiuje atsidaro â&#x20AC;&#x17E;Tuborgâ&#x20AC;&#x153; alaus, jis mÄ&#x2014;gaujasi jam gerai paŞįstamu skoniu. Retas domisi, iĹĄ kur ÄŻ jo rankas atkeliavo ĹĄis butelis pasaulyje Ĺžinomo alaus. O jis â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ Lietuvos alaus daryklos, kuri gamybos keliÄ&#x2026; pradÄ&#x2014;jo nuo legendinio â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝igulinioâ&#x20AC;&#x153;.

â&#x20AC;&#x17E;UĹžsienieÄ?iams ir neturi rĹŤpÄ&#x2014;ti, kur pagamintas Ĺžinomo prekÄ&#x2014;s Ĺženklo alus. SusidomÄ&#x2014;jimas gali reikĹĄti, kad alus nenusisekÄ&#x2014;. Garsaus prekÄ&#x2014;s Ĺženklo tikslas, kad bet kur â&#x20AC;&#x201C; JAV, Vokietijoje, PrancĹŤzijoje ar kitoje ĹĄalyje â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Tuborgâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Carlsbergâ&#x20AC;&#x153; ar kitas alus bĹŤtĹł to paties paŞįstamo skonioâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; sako Marius Ĺ veistrys, â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; daryklos vadovas.

Jo vadovaujama â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; darykla ĹĄiuo metu laikoma viena paĹžangiausiĹł â&#x20AC;&#x17E;Carlsbergâ&#x20AC;&#x153; grupÄ&#x2014;s daryklĹł visoje Europoje. Ji alĹł verda ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir gamina tarptautiniĹł prekÄ&#x2014;s ĹženklĹł produktus Skandinavijos bei Ĺ iaurÄ&#x2014;s Europos valstybÄ&#x2014;ms.

Patiki â&#x20AC;&#x17E;Tuborgâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Carlsbergâ&#x20AC;&#x153;

Jau ne vienus metus â&#x20AC;&#x17E;Utenos alusâ&#x20AC;&#x153; Suomijai, Ĺ vedijai, Norvegijai, Danijai, DidĹžiajai Britanijai, PrancĹŤzijai gamina ir iĹĄpilsto â&#x20AC;&#x17E;Tuborgâ&#x20AC;&#x153; alĹł ir jo kokteilius, tokius kaip â&#x20AC;&#x17E;Tuborg Skollâ&#x20AC;&#x153; ar â&#x20AC;&#x17E;Tuborg Lime Cutâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ vedijai skirtÄ&#x2026; asortimentÄ&#x2026; dar papildo ÄŻvairiĹł pavadinimĹł â&#x20AC;&#x17E;Carlsbergâ&#x20AC;&#x153; alus skardinÄ&#x2014;se ir vietiniams gerai Ĺžinomas â&#x20AC;&#x17E;Pripps Blaâ&#x20AC;&#x153; bei â&#x20AC;&#x17E;Millenniumâ&#x20AC;&#x153; rĹŤĹĄiĹł alus.

ÄŽvairiĹł rĹŤĹĄiĹł â&#x20AC;&#x17E;Tuborgâ&#x20AC;&#x153; alus keliauja ir ÄŻ LatvijÄ&#x2026; bei EstijÄ&#x2026;. Dar vienas gamintas ypatingas produktas â&#x20AC;&#x201C; naujas alus â&#x20AC;&#x17E;Copenhagenâ&#x20AC;&#x153;, kurÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Carlsbergâ&#x20AC;&#x153; sukĹŤrÄ&#x2014; moderniems, alternatyvĹł vynui ieĹĄkantiems, bet tradicinio alaus kartumo nemÄ&#x2014;gstantiems vartotojams Danijos, Norvegijos, Suomijos, DidĹžiosios Britanijos rinkose. â&#x20AC;&#x17E;DaĹžnam kyla klausimas, kuo pasaulio gamintojams ÄŻdomi â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; darykla, â&#x20AC;&#x201C; jauna, palyginti su ĹĄimtmeÄ?iais veikianÄ?iais aludarystÄ&#x2014;s grandais. ÄŽ mus kitĹł ĹĄaliĹł alaus gamintojai kreipiasi jau Ĺžinodami, kad mes uĹžtikriname kokybÄ&#x2122;, â&#x20AC;&#x201C; to gamybos procese nuosekliai siekta nuo daryklos atidarymo beveik prieĹĄ keturis deĹĄimtmeÄ?iusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; komentuoja M.Ĺ veistrys.

PradÄ&#x2014;jo nuo â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝igulinioâ&#x20AC;&#x153;

Pasak vadovo, â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; darykla pirmÄ&#x2026;jÄŻ alĹł iĹĄpilstÄ&#x2014; 1977 m.

Tai buvo legendinis â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝igulinisâ&#x20AC;&#x153;.

TuometÄ&#x2014;je Lietuvoje netruko pasklisti gandas, kad alus toks kokybiĹĄkas, jog greiÄ?iausiai jÄŻ geleĹžinkeliu veĹža iĹĄ Ä&#x152;ekijos, o Utenoje tik iĹĄpilsto. Nuo tada â&#x20AC;&#x17E;Utenos alusâ&#x20AC;&#x153; iĹĄgarsÄ&#x2014;jo, o prie gamyklos durĹł Ä&#x2014;mÄ&#x2014; driektis sunkveĹžimiĹł eilÄ&#x2014;s ir net kilti peĹĄtynÄ&#x2014;s tarp pirkÄ&#x2014;jĹł â&#x20AC;&#x201C; ne visiems norintiems tuomet alaus uĹžtekdavo.

Ganduose dalies teisybÄ&#x2014;s bĹŤta â&#x20AC;&#x201C; daryklÄ&#x2026; Utenoje iĹĄties padÄ&#x2014;jo ÄŻkurti aludarystÄ&#x2014;s amate pasikaustÄ&#x2122; Ä?ekai. Iki ĹĄiol alaus virimo salÄ&#x2014;je kabo lentelÄ&#x2014; su gamintojo pavadinimu â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ koda, Chekoslovakiaâ&#x20AC;&#x153;. Tuo metu buvo sumontuota geriausia ÄŻranga, kokiÄ&#x2026; tik buvo galima gauti.

â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; reputacija su metais ÄŻsitvirtino. AtkĹŤrus Lietuvos nepriklausomybÄ&#x2122;, prasidÄ&#x2014;jo daryklos kelias ÄŻ tarptautines rinkas â&#x20AC;&#x201C; 1997 m. joje pradÄ&#x2014;ti gaminti visame pasaulyje gerai Ĺžinomi vaisvandeniai â&#x20AC;&#x17E;Pepsi-colaâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Fiestaâ&#x20AC;&#x153;.

Bendrove Utenoje pradÄ&#x2014;jo domÄ&#x2014;tis uĹžsienio investuotojai â&#x20AC;&#x201C; Ĺ vedijos, Norvegijos ir Suomijos koncernas â&#x20AC;&#x17E;Baltic Beverages Holdingâ&#x20AC;&#x153;, kuris gamybos technologijoms tobulinti skyrÄ&#x2014; apie 50 mln.

Lt investicijĹł.

2008-aisiais pagrindine bendrovÄ&#x2014;s akcininke tapo pasaulinÄ&#x2014; aludarystÄ&#x2014;s milĹžinÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Carlsberg breweriesâ&#x20AC;&#x153;, o â&#x20AC;&#x17E;Utenos alusâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; visaverte â&#x20AC;&#x17E;Carlsberg Groupâ&#x20AC;&#x153; dalimi.

Dvigubai iĹĄaugo

Iki ĹĄios dienos â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; darykla iĹĄsaugojo Ä?ekĹł aludarystÄ&#x2014;s tradicijas ir meistriĹĄkumÄ&#x2026;. TaÄ?iau per keturis deĹĄimtmeÄ?ius ji pastebimai ir atsinaujino. ÄŽ jÄ&#x2026; gamybos sÄ&#x2026;lygoms pagerinti iĹĄ viso investuota daugiau kaip 400 mln. Lt. Dabar per metus â&#x20AC;&#x17E;Utenos alusâ&#x20AC;&#x153; iĹĄverda daugiau nei 100 mln. litrĹł alaus ir pagamina per 28 mln. litrĹł kitĹł gÄ&#x2014;rimĹł â&#x20AC;&#x201C; beveik pusantro karto daugiau, nei buvo gaminama pradĹžioje. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iandien â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; darykla yra moderniausia Baltijos ĹĄalyse ir viena paĹžangiausiĹł Europoje. Gamybos proceso metu alaus ir gÄ&#x2014;rimĹł kokybÄ&#x2122; patikriname iki 100 kartĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sako M.Ĺ veistrys ir atskleidĹžia svarbiausiÄ&#x2026; kozirÄŻ, kuris pritraukia uĹžsienio alaus prekÄ&#x2014;s ĹženklĹł savininkus. â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; aludariĹł meistriĹĄkumÄ&#x2026; taip pat liudija gausybÄ&#x2014;

ď Ž PripaĹžinimas: : cRV`a_V\ cNQ\cNbWNZN Â BaR[\` NYNb`Â&#x2022; QN_fXYN Â&#x201C; cVR

[N ]N N[TVNb`VĂş Â 0N_Y`OR_TÂ&#x2022; T_b]Ă&#x203A;` QN_fXYĂş 2b_\]\WR

tarptautiniĹł apdovanojimĹł, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; Ä&#x152;ikagoje iĹĄkovotas pasaulio alaus Ä?empionato auksas.

Darykla turi ir dar kai kÄ&#x2026;, kas vilioja uĹžsienio alaus gamintojus. Tai tyras, tinkamo minkĹĄtumo ir mineralizacijos vanduo. Jis panaĹĄus ÄŻ vandenÄŻ Ä&#x152;ekijos Pilzeno mieste ir yra ypaÄ? tinkamas lagerio alui gaminti. â&#x20AC;&#x17E;IĹĄ ĹĄio vandens verdame ir savo alĹł, kuris, beje, taip pat pasiekia uĹžsienÄŻ, â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Utenos Utenosâ&#x20AC;&#x153; bei â&#x20AC;&#x17E;Utenos Porterisâ&#x20AC;&#x153; keliauja ÄŻ DidĹžiosios Britanijos, Airijos, JAV parduotuvesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sako M.Ĺ veistrys.

IĹĄsiĹłs ÄŻ LondonÄ&#x2026;

â&#x20AC;&#x17E;Utenos alusâ&#x20AC;&#x153; ĹĄiais metais ne tik toliau veĹĄ alĹł ÄŻ uĹžsienio ĹĄalis, bet ir nusprendÄ&#x2014; iĹĄsiĹłsti vienÄ&#x2026; lietuvÄŻ pavieĹĄÄ&#x2014;ti DidĹžiojoje Britanijoje ÄŻsikĹŤrusioje Alaus akademijoje. Ĺ i kelionÄ&#x2014; kaip prizas atiteks nacionalinio aludarystÄ&#x2014;s egzamino nugalÄ&#x2014;tojui.

GeguĹžÄ&#x2014;s 17 d. uĹžduotys bus sprendĹžiamos interneto svetainÄ&#x2014;je www. alausegzaminas.lt. 30 geriausiĹł dalyviĹł bus atrinkti ÄŻ praktinÄ&#x2122; egzamino dalÄŻ, kuri vÄ&#x2014;liau vyks Utenoje. Registruotis egzaminui interneto PR svetainÄ&#x2014;je galima jau dabar.

9

ŠeštADIENIS, gegužės 11, 2013

ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Regioninis dujų terminalas – geriau

Namą Klaipė­do­ je ne­va įsi­gi­ju­si Ho­li­vu­do žvaigž­ dė George’as Cloo­ney turėtų ga­li­mybę ne tik rek­la­mo­je paiš­ lai­dau­ti įsi­gy­da­ mas pra­bangų būstą uos­ta­mies­ ty­je. Čia ne­stin­ga namų ir butų, ku­ rių kai­nos sie­ kia ne vieną mi­ li­joną litų.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Vil­niu­je šią sa­vaitę viešėjęs Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos ener­ge­ti­kos ko­mi­ sa­ras Günthe­ris Oet­tin­ge­ris pri­ pažįs­ta Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­ rinės svarbą, o Klaipė­dos su­skys­ tintųjų dujų ter­mi­na­lo ren­ta­bi­lu­ mas ke­lia tam tikrų klau­simų.

Rea­lybė: jei ži­no­mas Ho­li­vu­do ak­to­rius G.Cloo­ney su­gal­votų ne tik rek­

la­mo­je nu­si­pirk­ti būstą Klaipė­do­je, tuo­met jam tektų pa­klo­ti ma­žiau­ siai ke­lis mi­li­jo­nus litų.

Kadras iš reklamos

Ar Ho­li­vu­do žvaigždė įpirktų būstą pa­jūry­je?

Li­na Bie­liaus­kaitė

l.bieliauskaite@diena.lt

Ne­per­ka, ta­čiau brangs­ta

Eks­per­tai pri­pažįs­ta, kad pa­ma­ žu sta­bi­li­zuo­jan­tis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kai vil­tin­ges­nius lūkes­čius puo­selė­ja ir pra­ban­gių, va­di­namųjų VIP, būstų par­davė­jai. Eko­no­minės krizės įkarš­čiu smu­ku­sios kai­nos kai ku­riais at­ve­jais vėl šok­telė­jo į viršų.

Vie­nas to­kių pa­vyzd­žių – skan­ da­lin­gai pa­garsė­ju­sio Gin­ta­ro Ei­ ni­kio bu­vu­siai žmo­nai po sky­rybų tekęs na­mas, stūksan­tis ne­to­li Olandų Ke­purės Karklė­je.

In­ter­ne­to erdvė­je vie­šai priei­ na­ma in­for­ma­ci­ja, kad 263 kv. m bend­ro­jo plo­to pra­ban­gi vi­la ant jūros kran­to šiuo me­tu par­duo­da­ ma už 4 mln. litų, ar­ba maž­daug po 15 tūkst. litų už 1 kv. m. Tie­sa, skel­ bia­ma, jog 30 a skly­pas nuo­mo­ja­ mas iš vals­tybės.

Bent jau did­žiųjų uos­ta­mies­čio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agentūrų pa­ tei­kia­mais duo­me­ni­mis, tai būtų bran­giau­siai šian­dien Klaipė­dos ra­ jo­ne siū­lo­mas gy­ve­na­ma­sis na­mas.

Ne vie­nus me­tus par­duo­da­mo būsto kai­na ka­dai­se siekė 6,5 mln. litų, vėliau ji bu­vo kri­tu­si iki 4,2 mln., ga­liau­siai pa­statą ne­sėkmin­ gai ban­dy­ta par­duo­ti už kiek dau­ giau nei 2 mln. litų.

Pa­minė­jo ir kal­vio tvorą

Už kitą Karklė­je par­duo­damą 500 kv. m plo­to namą jau pra­šo­ma „tik“ 2,7 mln. litų, o 570 kv. m plo­to būs­ tas Meln­ragė­je jo sa­vi­nin­ko įver­ tin­tas 3,8 mln. litų su­ma, ar­ba apie 6,6 tūkst. litų už 1 kv. m.

Ta­čiau šis na­mas nėra bran­ giau­sias Klaipė­dos mies­te. Į tokį ti­tulą, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to tar­pi­ ninkų duo­me­ni­mis, pre­ten­duo­ ja už 5,2 mln. litų uos­ta­mies­čio cent­re par­duo­da­mas 570 kv. m plo­to gy­ve­na­ma­sis pa­sta­tas. Ne­ sun­ku su­skai­čiuo­ti, jog 1 kv. m po­ ten­cia­liam pirkė­jui at­sieitų per 9 tūkst. litų.

Tei­gia­ma, kad būstas pra­ban­giai įreng­tas, o už­da­ra 12 a plo­to te­ri­to­ ri­ja esą ap­tver­ta kal­vio dar­bo tvo­ ra. Be to, pirkė­jai vi­lio­ja­mi pa­talpų plėtros ga­li­my­be.

Už 4 mln. litų, ar­ba per 4,4 tūkst. litų už 1 kv. m, Klaipė­do­je, Malū­ ni­ninkų gatvė­je, par­duo­da­mas 898 kv. m plo­to pa­sta­tas su re­konst­ ruk­ci­jos pro­jek­tu. Anot par­davė­jo, ob­jek­tui pri­klau­so nuo­sa­vas 12 a žemės skly­pas, o re­konst­ruotą pa­ statą pa­gei­dau­jant esą būtų ga­li­ma pri­tai­ky­ti ko­mer­cinėms reikmėms.

Par­da­vinė­ti būstus už mi­li­jo­nus litų – vie­na, o ar pirks – ki­ta. Pirkė­jai mi­li­jo­ nais ne­si­švais­to.

Vi­lio­ja mies­to pa­no­ra­ma

Par­duo­damų VIP butų skel­bi­mai by­lo­ja, kad dau­giau­sia vis dar pra­ šo­ma už va­di­na­muo­sius pent­hau­zo ti­po būstus vir­šu­ti­niuo­se aukš­ty­bi­ nių pa­statų aukš­tuo­se ir už erd­vias, pra­ban­giai įreng­tas gy­ve­namą­sias pa­tal­pas Klaipė­dos se­na­mies­ty­je. Štai nau­jos sta­ty­bos dau­giaaukš­ čio Kau­no gatvė­je pa­sku­ti­nia­me 18 aukš­te esan­tis 6 kam­ba­rių bu­tas, jo sa­vi­nin­ko nuo­mo­ne, ver­tas be­veik 2 mln. litų. 248 kv. m plo­to būstas par­duo­da­mas už 1,85 mln. litų (apie 7,4 tūkst. litų už 1 kv. m).

Stra­te­giš­kai ge­ra vie­ta bei įspūdin­ga mies­to pa­no­ra­ma vi­lio­ja ir bu­to „Pil­so­to“ dan­go­rai­žy­je par­ davė­jai. 29-ame 34-ių aukštų pa­ sta­to aukš­te esan­čio 3 kam­ba­ rių būsto plo­tas sie­kia 119 kv. m, ir už šį ob­jektą pra­šo­ma 1,3 mln. li­ tų (be­veik 11 tūkst. litų už 1 kv. m).

Be kitų pra­na­šumų, neuž­mirš­tama pa­minė­ti, jog vie­na­me vo­nios kam­ ba­rių įreng­ta ga­rinė pir­tis.

Po dau­giau nei 1 mln. (ar­ba nuo 16 iki 16,5 tūkst. litų už 1 kv. m) įver­tin­ti ir du 99 bei 96 kv. m plo­

to bu­tai se­na­mies­ty­je, Danės kran­ tinė­je. Į bran­giau­siai uos­ta­mies­ty­je par­ duo­damų butų sąrašą pa­te­ko ir Gi­ ru­liuo­se esan­tis apie 144 kv. m plo­ to apar­ta­men­tas. Už šį būstą per du aukš­tus pra­šo­ma 1,25 mln. litų, ar­ ba be­veik 8,7 tūkst. litų už 1 kv. m.

Ak­lai ne­be­siš­vais­to

Bend­rovės „Ober-Haus“ Va­karų Lie­tu­vos re­gio­no va­do­vas Li­nas Juo­zai­tis pri­pa­ži­no, kad po­ten­cia­ lių VIP būstų pirkėjų gre­tos dau­ giau nei men­kos. Paš­ne­ko­vui bu­ vo sun­ku pri­si­min­ti, ka­da įmonės Klaipė­dos pa­da­li­ny­je bu­vo par­duo­ tas dau­giau nei 1 mln. litų kai­navęs gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties ob­jek­tas. „Par­da­vinė­ti būstus už mi­li­jo­ nus litų – vie­na, o ar pirks – ki­ta.

Pirkė­jai mi­li­jo­nais ne­si­švais­to, – kalbė­jo spe­cia­lis­tas. – Žmonės, ku­ rie pa­gei­dau­ja pra­ban­ges­nio būsto, rei­ka­lau­ja ir ati­tin­ka­mo kai­nos bei ko­kybės san­ty­kio. Nebė­ra taip, kaip anks­čiau, – jei bran­gus, va­di­na­ si, ge­ras. Da­bar jei būstas kai­nuo­ ja mi­li­joną ir dau­giau litų, jis iš­ties tu­ri būti to ver­tas.“ Bend­rovės „Ober-Haus“ at­sto­ vas ne­neigė, kad maž­daug treč­dalį ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­to kai­ nos su­da­ro išs­kir­tinė jo vie­ta. Paš­ ne­ko­vas kaip pa­vyzdį pa­si­telkė vėl­ gi su bu­vu­sio krep­ši­nin­ko G.Ei­ni­kio var­du sie­jamą namą Karklė­je. „Pats na­mas iš esmės nėra la­bai įspūdin­ gas, did­žiau­sia ver­tybė šiuo at­ve­ju – jo vie­ta“, – kons­ta­ta­vo eks­per­tas.

Paš­ne­ko­vo pa­stebė­ji­mu, net pa­ts iš­tai­gin­giau­sias būstas, tikė­ti­na, iki ga­lo ne­įtiks nau­jie­siems šei­mi­nin­ kams. Esą pirkė­jai pa­gal sa­vo po­ rei­kius jį pa­keis bent mi­ni­ma­liai. „Kaž­ka­da vie­ni klien­tai įsi­gi­jo namą už po­rą mi­li­jonų litų, ta­čiau vis tiek šį tą per­si­statė. Nors na­ mas kai­nuo­ja mi­li­joną, du ar dau­ giau, ne­būna taip, kad žmo­gui ja­me vis­kas įtiktų, no­ri­si pa­nai­kin­ti bu­ vu­sių šei­mi­ninkų „kvapą“, – juo­ ka­vo pa­šne­ko­vas.

– Vo­kie­ti­ja at­si­sa­ko ato­minės ener­ge­ti­kos, ki­tos ša­lys sta­to­ si nau­jas ato­mi­nes elekt­ri­nes, o Lie­tu­va, re­gis, dar tryp­čio­ ja vie­to­je. Jūsų nuo­mo­ne, ar Lie­tu­vai rei­ka­lin­ga ato­minė elekt­rinė? – dien­raš­tis pa­klausė eu­ro­ko­mi­sa­ro.

– Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja vi­suo­met pri­ pa­ži­no Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­ rinės svarbą Lie­tu­vai ir vi­sam Bal­ti­jos re­gio­nui. Šis pro­jek­tas pri­si­dėtų prie sau­gaus ener­gi­jos tie­ki­mo re­gio­ne ir vi­siš­kos Bal­ti­ jos ša­lių in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos vi­ daus ener­ge­ti­kos rinką.

Kad pro­jek­tas būtų eko­no­miš­ kai per­spek­ty­vus, kon­sor­ciu­mui svar­bu su­kur­ti pa­ti­kimą va­do­va­ vi­mo struktūrą ir už­tik­rin­ti adek­ vatų fi­nan­sa­vimą. In­ves­tuo­to­jo ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio re­gu­liuo­to­ jo pa­rei­ga yra už­tik­rin­ti, kad nau­ ja elekt­rinė ati­tiktų aukš­čiau­sius bran­duo­li­nio sau­gu­mo stan­dar­tus.

– Pa­na­šus klau­si­mas ir dėl Klaipė­dos su­skys­tintųjų dujų ter­mi­na­lo: ar pro­tin­ga Lie­tu­ vai pa­čiai sta­ty­tis tokį ter­mi­ nalą? Ar jis ne­prieš­ta­raus re­ gio­ni­nio su­skys­tintųjų dujų ter­mi­na­lo idė­jai?

– Mes vi­siš­kai pa­lai­ko­me Lie­tu­vos ir Bal­ti­jos re­gio­no siekį in­teg­ruo­ tis į ES rinką ir ener­ge­ti­kos inf­rast­ruktūrą. Ga­vu­si Bal­ti­jos vals­ ty­bių ener­gi­jos rin­kos ir jung­čių pla­no (BE­MIP) aukš­to ly­gio gru­ pės pra­šymą, Ko­mi­si­ja at­li­ko ty­ rimą, kad iš­siaiš­kintų op­ti­ma­lią vietą ir tech­ninį spren­dimą nu­ ma­to­mam re­gio­ni­niam su­skys­ tintųjų dujų ter­mi­na­lui. Ty­ri­mas ro­do, jog ter­mi­na­las turėtų bū­ ti to­kio dyd­žio, kad galėtų pa­ten­ kin­ti trijų Bal­ti­jos ša­lių ir Suo­mi­ jos po­rei­kius, o ge­riau­sia vie­ta jam būtų ne­to­li Suo­mi­jos įlan­kos.

Re­gio­ni­nis su­skys­tintųjų du­ jų ter­mi­na­las būtų efek­ty­ves­nis ir ren­ta­bi­les­nis nei bet koks at­ski­ ras pro­jek­tas, toks kaip Klaipė­dos ter­mi­na­lo.

Ko­mi­si­ja ge­rai su­pran­ta ypa­ tingą Lie­tu­vos pa­dėtį, todėl galė­

tų pla­nuo­jamą Klaipė­dos su­skys­ tintųjų dujų ter­mi­nalą svars­ty­ti kaip su­de­ri­namą su bend­rais ES ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos tiks­lais. Bet ko­kiu at­ve­ju Klaipė­dos ter­mi­na­ las ir su juo su­si­ju­si re­gu­lia­vi­mo struktū­ra tu­ri ati­tik­ti ES tai­syk­les.

– Lie­tu­vos pa­šonė­je – Ka­ li­ning­ra­do sri­ty­je ir Bal­ta­ ru­si­jo­je – dygs­ta dvi nau­jos ato­minės elekt­rinės. Kokį po­ veikį jos turės Bal­ti­jos re­gio­ no ener­ge­ti­kos rin­kai?

– Elekt­ros rin­kos eko­no­mi­ka yra su­dėtin­gas da­ly­kas. Neį­ma­no­ ma tiks­liai nu­ma­ty­ti, kaip pa­vie­ niai pro­jek­tai, jei­gu bus pa­sta­ty­ ti ir pri­jung­ti prie tink­lo, pa­veiks elekt­ros rinką. Tai pri­klau­so nuo dau­ge­lio veiks­nių. Pa­vyzd­žiui, rei­ kia at­si­žvelg­ti į ati­tin­ka­mos rin­ kos dydį. Ma­žesnė­je rin­ko­je vie­ na elekt­rinė tu­ri dau­giau svo­rio nei di­desnė­je rin­ko­je, kur di­desnė kon­ku­ren­ci­ja ir dau­giau tie­ki­mo šal­ti­nių.

Re­gio­ni­nis su­skys­ tintųjų dujų ter­mi­na­ las būtų efek­ty­ves­ nis ir ren­ta­bi­les­nis nei bet koks at­ski­ras pro­jek­tas, toks kaip Klaipė­dos ter­mi­na­lo.

Kon­ku­ren­cin­gos ir di­ver­si­fi­ kuo­tos ener­ge­ti­kos rin­kos be va­ di­namųjų ener­ge­ti­nių salų nau­ din­gos var­to­to­jams. Štai kodėl ES no­ri iki 2014 m. pa­bai­gos iki ga­ lo su­kur­ti vi­daus ener­ge­ti­kos rin­ ką. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties Lie­ tu­va, pa­de­da­ma ES, tie­sia jung­tis su Len­ki­ja ir Šve­di­ja. Ši­tos nau­jos jung­tys tik­riau­siai turės di­desnį po­veikį Bal­ti­jos re­gio­no elekt­ros rin­koms, nei pa­vie­nių elekt­ri­nių sta­ty­bos.

Taip pat ver­ta pa­minė­ti, kad jau šian­dien Lie­tu­va im­por­tuo­ja la­bai di­delį kiekį elekt­ros (2010 m. – maž­daug 6 te­ra­va­tus), dau­giau­sia iš Ru­si­jos. Kal­bant apie in­ves­ti­ci­ jas į bran­duo­linę ener­ge­tiką, taip pat derėtų pa­brėžti, kad ES la­bai rim­tai žiū­ri į bran­duo­li­nio sau­ gu­mo stan­dar­tus. Mez­ga­me dia­ logą su kai­my­nais, norė­da­mi ga­ ran­tuo­ti, kad aukš­ti bran­duo­li­nio sau­gu­mo stan­dar­tai būtų už­tik­ rin­ti ir pas juos.

Klaus­tu­kas: G.Oet­tin­ge­ris ne­si­ry­žo pro­gno­zuo­ti, kaip ato­minės

elekt­rinės Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je pa­keis pa­dėtį Bal­ti­ jos re­gio­no ener­ge­ti­kos rin­ko­je. „Reu­ters“ nuo­tr.

10

šeštadienis, gegužės 11, 2013

12p.

Bul­ga­riš­ka­sis vo­ter­gei­tas at­sklei­dė vi­są pur­vą.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ar įma­no­ma po de­šimt­me­čio Trys mo­te­rys de­šimt­me­tį gy­ve­no vie­no re­ci­dy­vis­to na­muo­se. Už­ra­kin­tos, į lau­ką iš­ ve­da­mos tik su šuns pa­va­dė­liu ir mu­ša­mos, jei tik ką nors pa­da­ry­da­vo ne taip. Kaip gy­ven­ti to­liau – ge­ras klau­si­mas.

Lai­min­gas at­si­tik­ti­nu­mas

Aukš­tais veš­liais me­džiais apau­gęs Si­mu­ro ave­niu vie­na­me Kliv­lan­do mie­ga­ma­ja­me ra­jo­ne tur­būt ir bū­tų li­ku­si idi­liš­ka vie­te­lė, jei ne šios sa­ vai­tės ra­di­nys vie­na­me na­me. Šis iš pa­žiū­ros tra­di­ci­nis ame­ri­ kie­tiš­kas na­mas de­šimt me­tų bu­vo ka­lė­ji­mas trims pa­slap­tin­gai din­ gu­sioms mo­te­rims.

Vie­na ver­tus, šios dra­mos ato­ maz­ga lai­min­ga. Pag­rob­to­sios – svei­kos ir gy­vos. Ki­ta ver­tus, koks bus jų gy­ve­ni­mas po šio su­krė­ti­ mo, neaiš­ku. Aman­dai Ber­ry, Gi­nai De­Je­sus ir Michele’i Knight, at­ro­ do, il­gai teks kęs­ti ne­ma­lo­nius pri­ si­mi­ni­mus.

Jei ne A.Ber­ry, vei­kiau­siai vi­sos trys dar il­gai bū­tų tū­no­ju­sios ne­ lais­vė­je. Bū­tent A.Ber­ry ėmė šauk­tis pa­gal­bos pro du­rų ply­šį. Ją pa­ma­tė Char­le­sas Ram­sey – praei­vis.

Pa­sak A.Ber­ry, lem­tin­gą die­ną Arielis Cast­ro nuė­jo į ar­ti­miau­sią „McDonald’s“ res­to­ra­ną nu­pirk­ti pa­val­gy­ti, o lau­ko du­ris pa­li­ko pra­ vi­ras. Tie­sa, ant­ros du­rys bu­vo už­ da­ry­tos, bet jose bu­vo sky­lė.

Mo­te­ris iš pra­džių bai­mi­no­si jas lauž­ti, nes ma­nė, kad A.Cast­ro ją taip tik­ri­na. Šis daž­nai mė­go žais­ti žai­di­mus su sa­vo įkai­tė­mis.

Jei mo­te­rys ban­dy­da­vo bėg­ti, jis jas muš­da­vo. Pa­sak pa­rei­gū­nų, to­ kia bu­vo gro­bi­ko tak­ti­ka. Esą ži­no­ da­mos, kad bus skau­džiai bau­džia­ mos, mo­te­rys bi­jo­jo pa­lik­ti na­mus.

Ki­tas gro­bi­ko triu­kas – gra­si­ni­mai mir­ti­mi.

Ch.Ram­sey, pir­ma­sis at­si­lie­pęs į pa­gal­bos šauks­mą, pa­sa­ko­jo iš­gir­ dęs klyks­mą, ta­da pa­ma­tęs mer­gai­ tę, no­rin­čią iš­trūk­ti iš na­mo.

„Atė­jau į prie­bu­tį, o ji pa­sa­kė: „Pa­dėk man iš­trūk­ti. Aš čia esu il­ gą lai­ką“, – sa­kė Ch.Ram­sey. Vė­ liau A.Ber­ry pa­skam­bi­no pa­gal­bos te­le­fo­nu. „Aš esu A.Ber­ry. Aš bu­vau pa­ grob­ta. Bu­vau din­gu­si de­šimt me­ tų. Da­bar esu lais­va. Da­bar esu čia.

Grei­čiau at­vy­ki­te, kol jis ne­grį­žo“, – sa­kė A.Ber­ry. Ji nu­ro­dė, kad kar­ tu su ja bu­vo dar dvi mo­te­rys.

Jis nu­si­pel­nė bū­ ti už gro­tų vi­są li­ku­ sį gy­ve­ni­mą. Aš tik lai­min­gas, kad tos mo­te­rys svei­kos ir gy­vos.

Tė­vas nu­si­pel­no baus­mės

Po­li­ci­ja pa­tvir­ti­no, kad su­lai­kė tris is­pa­na­kal­bius bro­lius Cast­ro. Vy­ rai bu­vo su­lai­ky­ti, nes A.Cast­ro A.Ber­ry įvar­di­jo kaip sa­vo pa­gro­ bė­ją.

Kar­tu su Arie­liu bu­vo su­lai­ky­ti jo bro­liai – 54-erių Ped­ro ir 50-me­ tis Onei­las.

Bri­tų dien­raš­tis „Dai­ly Mail“ pa­ skel­bė fo­tog­ra­fi­jas iš A.Cast­ro na­ mų. Jo­se ma­ty­ti pa­slap­tin­gos už­ ra­ki­na­mos rū­sio du­rys. Pa­sak A.Cast­ro sū­naus Ant­ho­ny, tė­vas nie­kuo­met nie­kam ne­leis­da­vo pa­ tek­ti į rū­sį.

Ant­ho­ny, ku­riam 31-i, pri­si­mi­ nė, kaip tė­vas jo prieš ke­lias sa­vai­ tes pa­klau­sė, „ar jis ti­ki, kad A.Ber­ ry li­ki­mas ka­da nors išaiš­kės“. Jis tei­gė tė­vui at­sa­kęs, kad „tik­riau­siai

A.Ber­ry yra mi­ru­si“. Tė­vas pa­si­ tiks­li­no: „Tik­rai? Tu taip ma­nai?“ „Tai tie­sa, kad jis jas pa­gro­bė ir ver­tė ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti su juo.

Ji net pa­gim­dė jo vai­ką, o šis slė­ pė ją nuo pa­sau­lio. Jis pa­gro­bė šių mer­gi­nų gy­ve­ni­mą, – pri­pa­ži­ no A.Cast­ro sū­nus. – Jis ne­ver­tas lais­vės. Jis nu­si­pel­nė bū­ti už gro­ tų vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Aš tik lai­ min­gas, kad tos mo­te­rys svei­kos ir gy­vos.“ Ant­ho­ny sa­kė, kad su tė­vu jis ma­ty­da­vo­si re­tai. Su mo­ti­na tė­vas iš­si­sky­rė praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ ti­nia­me de­šimt­me­ty­je. „Na­mas vi­suo­met bu­vo už­ra­kin­ tas. Ja­me bu­vo vie­tų, į ku­rias nie­ kuo­met ne­bu­vo lei­džia­ma pa­tek­ ti. Spy­nos ka­bė­jo ant rū­sio, ga­ra­žo du­rų“, – apie ap­si­lan­ky­mus tė­vo na­muo­se pa­sa­ko­jo Ant­ho­ny.

Jis api­bū­di­no A.Cast­ro kaip sie­ kian­tį kont­ro­liuo­ti ir smur­tau­ti as­ me­nį. Pa­sak jo, tė­vas nuo­lat muš­ da­vo jo ma­mą.

A.Cast­ro bu­vu­si žmo­na Gri­mil­ da Nil­da Fi­gue­roa, Ant­ho­ny mo­ti­ na, 1996 m. iš A.Cast­ro na­mų pa­ siė­mė Ant­ho­ny ir tris jo se­se­ris. Tai nu­ti­ko po įpras­to konf­lik­to šei­mo­ je. Ant­ho­ny sa­kė, kad ke­lis kar­tus per me­tus jis ap­lan­ky­da­vo sa­vo tė­ vą, ta­čiau il­gai neuž­si­bū­da­vo. „Ne­bū­da­vau jo na­muo­se il­giau nei 20 mi­nu­čių“, – sa­kė vy­ras. Tie­ sa, jis pri­dū­rė, kad ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kaip su jo tė­vo nu­si­kal­ti­mu ga­li bū­ ti su­si­ję dė­dės, nors pa­reiš­kė ma­ nąs, jog šių au­sys ga­li ky­šo­ti.

Ant­ho­ny dė­dė Onei­las taip pat gy­ve­na vie­nas pri­va­čiuo­se na­muo­ se, be to, bro­liai vi­suo­met bu­vo la­ bai ar­ti­mi.

Ty­ri­mas: pa­rei­gū­nai su­lai­kė A.Cast­ro (kai­rė­je), ta­čiau jo bro­liams Oni­lui (vi­du­ry­je) ir Ped­rui konk­re­čių kal­

ti­ni­mų ne­pa­tei­kė.

„Ma­no tė­vo bro­liai bu­vo ar­ti­ miau­si jam žmo­nės. Tė­vas bu­vo už­da­ras žmo­gus. Jei kas ir ži­no, kas dė­jo­si jo na­muo­se, tai jo bro­liai“, – sa­kė Ant­ho­ny.

Pa­sak jo, Onei­las iš­gė­ri­nė­jo, o vy­riau­sia­sis bro­lis Ped­ro die­ nas lei­do su mo­ti­na jos na­muo­se ir mė­ga­vo­si tau­re­le daž­niau­siai iš vi­sų bro­lių. Kar­tais, pa­sak Ant­ho­ ny, su dė­de bū­da­vo sun­ku net su­ si­kal­bė­ti. „Kas kar­tą, kai nu­vyk­da­vau pas se­ne­lę, jis vi­suo­met gu­lė­da­vo sa­vo lo­vo­je ir spok­so­da­vo į te­le­vi­zo­rių.

Jis ten bū­da­vo vi­suo­met“, – pa­sa­ ko­jo vy­ras.

Kai­my­nas Char­lie Czor­bas sa­kė bu­vęs su­krės­tas, kai su­ži­no­jo, kad iš es­mės jo ga­li­nia­me kie­me bu­vo už­ra­kin­tos trys ka­dai­se pra­din­gu­ sios mo­te­rys. Įdo­mu, ta­čiau nė vie­nas kai­my­ nas ne­ga­lė­jo nie­ko pik­ta pa­sa­ky­ti apie A.Cast­ro. Esą šis bu­vęs drau­ giš­kas mo­kyk­li­nio au­to­bu­so vai­ ruo­to­jas, daž­nai mė­gęs klau­sy­ tis sal­sos mu­zi­kos, taip pat kimš­ti šon­kau­liu­kus. Jis mėgs­ta kal­bė­ ti apie au­to­mo­bi­lius, do­mi­si mo­ to­cik­lais.

Tie­sa, praė­ju­sių me­tų lapk­ri­ tį A.Cast­ro bu­vo at­leis­tas iš dar­ bo, nes vie­ną mo­ki­nį pa­li­ko tū­no­ ti au­to­bu­se.

Vis dėl­to nie­kam nie­kuo­met net ne­ki­lo min­tis, kad A.Cast­ro ga­lė­tų bū­ti toks žiau­rus re­ci­dy­vis­tas.

Pra­ga­ras na­muo­se

Pir­mo­ji iš tri­jų mo­te­rų din­go M.Knight. Jos pa­si­ges­ta 2002 m. rugp­jū­čio 23 d. Jai ta­da bu­vo 21-i.

Mer­gi­na din­go pa­ke­liui iš mo­kyk­ los.

A.Ber­ry pa­sta­rą­jį kar­tą ma­ty­ ta 2003 m. ba­lan­džio 21 d. Už ke­ lių kvar­ta­lų nuo sa­vo na­mų ji išė­jo iš grei­to­jo mais­to res­to­ra­no „Bur­ ger King“ ir din­go.

Vė­liau vy­ko in­ten­sy­vios paieš­kos, ta­čiau jo­kių ži­nių ne­bu­vo. Mo­ters mo­ti­na Lou­wan­na Mil­ler 2006 m. mi­rė taip ir ne­su­lau­ku­si is­to­ri­jos ato­ maz­gos. Po me­tų, kai din­go A.Ber­ry, pa­slap­tin­gai pra­ny­ko G.De­Je­sus. Jai bu­vo 14-iolika. Ji, kaip ir M.Knight, din­go ei­da­ma iš mo­kyk­los.

A.Cast­ro na­m ai pa­g rob­to­ sioms, at­ro­do, bu­vo tik­rų tik­riau­ sias pra­ga­ras. Pa­sak ži­niask­lai­dos, M.Knight iš­gel­bė­jo A.Ber­ry nau­ja­ gi­mę.

Bun­ke­ris: na­mas, ku­ria­me A.Cast­ro

Mer­gai­tė var­du Jo­ce­lyn, ku­riai da­bar še­še­ri, gi­mu­si ne­kvė­pa­vo, to­dėl A.Cast­ro pa­reiš­kė, kad jei mer­gai­tė mirs, jis nu­žu­dys jo mo­ ti­ną A.Ber­ry. M.Knight sa­kė, kad A.Cast­ro da­ly­va­vo gim­dy­me, ta­ čiau neaiš­ku, ar tuo me­tu bu­vo nau­do­ja­mos ko­kios nors me­di­ci­ ni­nės prie­mo­nės.

M.Knight var­gais ne­ga­lais pa­ vy­ko at­gai­vin­ti nau­ja­gi­mę, vė­liau A.Cast­ro lie­pė jai su­tvar­ky­ti ne­ tvar­ką rū­sy­je. „The New York Ti­mes“, rem­da­ ma­sis pa­grob­tų mo­te­rų pa­ro­dy­ mais, ra­šė, jog A.Cast­ro joms nu­ pirk­da­vo py­ra­gų, kad at­švęs­tų jų pa­gro­bi­mo me­ti­nes. Esą šis „ri­ tua­las“ pa­kei­tė mo­te­rų gim­ta­die­ nio šven­tes.

Iš pra­džių A.Cast­ro lai­kė mo­te­ ris rū­sy­je, vė­liau lei­do joms gy­ven­ ti ant­ra­me aukš­te su juo.

Kar­tais joms bu­vo lei­džia­ma pa­ lik­ti na­mus. Jos ga­lė­da­vo išei­ti pa­ si­vaikš­čio­ti į na­mo kie­mą, ta­čiau tik su aki­niais nuo sau­lės ir su pe­ ru­kais. Be to, gro­bi­kas jas kaip šu­ nis pri­riš­da­vo pa­va­dė­liais.

A.Cast­ro taip pat pa­si­rū­pi­no, kad jo ir A.Ber­ry at­ža­la ne­ži­no­tų, ko­

11

šeštadienis, gegužės 11, 2013

pasaulis Vi­ru­sas ­ plin­ta

Lai­mės ­ kū­di­kis

Nut­rau­kė paieš­kas

Pran­cū­zų svei­ka­tos ap­sau­ gos pa­rei­gū­nai va­kar pra­ne­šė įta­rian­tys, kad jau tre­čias as­ muo už­si­krė­tė nau­ju į SARS pa­na­šiu vi­ru­su po kon­tak­ to su vy­ru, ku­riam bu­vo pa­ tvir­tin­ta ši in­fek­ci­ja. Nau­ja­ sis vi­ru­sas jau pa­rei­ka­la­vo 18 gy­vy­bių ke­lio­se ša­ly­se, dau­ giau­sia – Sau­do Ara­bi­jo­je.

Bang­la­de­še gel­bė­to­jai va­kar iš­trau­kė mo­te­rį var­du Resh­ mi, ku­ri be­veik 17 pa­rų bu­vo įstri­gu­si po dra­bu­žių siu­vyk­lų komp­lek­so griu­vė­siais. Ba­lan­ džio 24 d. įvy­ku­sios de­vy­n-­ aukš­čio pa­sta­to griū­ties au­kų skai­čius jau per­ko­pė tūks­tan­ tį. Tai di­džiau­sia vi­sų lai­kų ne­ lai­mė ša­lies pra­mo­nė­je.

Aust­ra­li­jos po­li­ci­ja va­kar nu­ trau­kė iš krui­zi­nio lai­vo prieš dvi die­nas iš­kri­tu­sios įsi­my­ lė­jė­lių po­ros paieš­ką jū­ro­je.

Lėk­tu­vai ir lai­vai, ku­rie ieš­ko­ jo 30 me­tų grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­ko Pau­lo Ros­sing­ to­no ir jo 26 me­tų drau­gės Kris­ten Schro­der, ne­pas­te­bė­ jo jo­kių jų bu­vi­mo ženk­lų.

ne­lais­vės nor­ma­liai gy­ven­ti?

o lai­kė tris mo­te­ris, bu­vo kruopš­čiai šu­kuo­ja­mas FTB ir Kliv­lan­do po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų.

kios ki­tų pa­grob­tų mo­te­rų pa­var­ dės, esą kad vai­kas ne­pra­dė­tų apie jas kal­bė­ti vie­šu­mo­je.

Pa­ti M.Knight ty­rė­jams pa­sa­ko­ jo, kad bu­vo pa­sto­ju­si pen­kis kar­ tus, ta­čiau nė vie­nas vai­kas neiš­

gy­ve­no. La­vo­nų ty­rė­jai ėmė ieš­ko­ti na­mo kie­me. Daž­niau­siai mo­te­rys bu­vo lai­ko­mos at­ski­rai vie­na nuo ki­tos, jų kam­ba­rių du­ry­se bu­vo pa­ da­ry­tos spe­cia­lios sky­lės, pro ku­rias joms pa­duo­da­vo mais­to. Na­mo kie­

mas bu­vo ge­rai už­mas­kuo­tas, lan­gai vi­suo­met bu­vo už­deng­ti ža­liu­zė­mis.

Po­li­ci­ja dir­bo ap­lai­džiai?

Kliv­lan­dą ir JAV su­krė­tu­si tra­ge­ di­ja su­kė­lė vi­suo­me­nės pa­si­pik­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ti­ni­mą po­li­ci­jos dar­bu. Dau­ge­lis klau­sė, kaip po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­su­ge­bė­jo net de­šimt me­tų su­ ras­ti tri­jų din­gu­sių mo­te­rų?

Juo­lab kad po to, kai bu­vo pa­ grob­ta G.De­Je­sus, po­li­ci­jo­je bu­

vo su­da­ry­tas ga­na tiks­lus nu­si­kal­ tė­lio fo­to­ro­bo­tas, be to, G.De­Je­sus ar­ti­mai bend­ra­vo su A.Cast­ro duk­ te­ri­mi Ar­le­ne.

Vie­tos gy­ven­to­jai sa­kė ne sy­ kį pra­n e­š ę pa­rei­g ū­n ams, kad A.Cast­ro kie­me ma­tė tris jau­nas mo­te­ris, ku­rioms ant kak­lo pri­riš­ ti pa­va­dė­liai. Ta­čiau po­li­ci­ja, pa­ sak kai­my­nų, ne­rea­ga­vo į skam­ bu­čius.

Po­li­ci­ja tvir­ti­no, esą išaiš­kė­jus krau­piai is­to­ri­jai kiek­vie­nas ga­li pa­sa­ky­ti, kad ma­tė ką nors įtar­ti­ na, ta­čiau fak­tų apie įtar­ti­nus da­ly­ kus A.Cast­ro na­muo­se ne­bu­vo. „Tie­sa, da­bar dau­ge­lis sa­ko skam­bi­nęs po­li­ci­jai, ta­čiau mes iki šiol ne­tu­rė­jo­me nė vie­no fak­to, kad ta­me na­me bū­tų dė­ję­si blo­gi da­ly­ kai. No­riu pa­brėž­ti, kad mes vi­suo­ met la­bai rim­tai ver­ti­na­me pra­ ne­ši­mus apie din­gu­sius vai­kus“, – tei­si­no­si de­tek­ty­vas Jef­fas Foll­ me­ris.

Kai­my­nė Ni­na Sa­moy­licz pa­sa­ ko­jo ma­čiu­si A.Cast­ro na­mų kie­me nuo­gą mo­te­rį. „Iš pra­džių at­ro­dė juo­kin­ga, ta­ čiau ka­dan­gi kar­tu bu­vo šiek tiek keis­ta, iš­kvie­tė­me po­li­ci­ją. Ta­čiau pa­rei­gū­nai pa­ma­nė, kad mes juo­ kau­ja­me, ir ne­ti­kė­jo“, – sa­kė kai­ my­nė.

Ki­ta kai­my­nė, pri­si­sta­čiu­si Lu­ go, tei­gė ma­čiu­si kie­me tris nuo­gas jau­nas mo­te­ris ir tris vy­rus, ku­rie jas lai­kė už pa­va­dė­lių.

Mo­te­ris iš­kvie­tė po­li­ci­ją, ta­čiau reak­ci­jos į skam­bu­tį ne­bu­vo. Lu­ go prieš ku­rį lai­ką su­ti­ko A.Cast­ ro par­ke su, kaip ma­no­ma, jo ir A.Ber­ry duk­te­ri­mi Jo­ce­lyn.

Pak­laus­tas, kie­no tai vai­kas, A.Cast­ro, anot Lu­go, at­sa­kė, kad tai jo ge­ros drau­gės duk­tė.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Siau­bin­gi praei­ties ran­dai Kaip gy­ve­na tos, ku­rios pa­ty­rė tai, ką ir ras­tos trys mo­te­rys iš Kliv­lan­ do? Kai ku­rios bu­vu­sios pa­gro­bė­jų au­kos džiau­gia­si nau­ju gy­ve­ni­mu, ki­toms ne taip pa­si­se­kė.

Sa­dis­tas: J.Fritz­las na­mo rū­sy­

je 24 me­tus lai­kė sa­vo duk­te­rį ir su­si­lau­kė su ja sep­ty­nių vai­kų, vie­nas jų mi­rė.

AFP nuo­tr.

Skau­d žią gy­ve­n i­m o dra­m ą iš­ gy­ve­n u­s ios mo­te­rys: Eli­za­b eth Smart, Na­tascha Kam­pusch, Eli­ sa­b eth Fritzl ir Jay­cee Du­gard, var­gu ar pa­mirš joms pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus. Ta­čiau gy­ve­ni­mas tę­sia­si.

E.Smart bu­vo 14-os, kai 2002 m. bir­že­lį ji bu­vo pa­grob­ta iš sa­vo na­ mų mie­ga­mo­jo JAV Ju­tos vals­ti­jo­je.

De­vy­nis ne­lais­vės mė­ne­sius ji bu­ vo nuo­lat ža­gi­na­ma pra­na­šu pa­si­ skel­bu­sio pa­gro­bė­jo Bria­no Da­vi­ do Mit­chel­lo.

E.Smart bu­vo iš­gel­bė­ta 2003 m. ko­vą, ma­žiau nei už 30 km nuo sa­ vo na­mų. Jos pa­gro­bė­jas 2011 m. bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­ vos. Da­bar E.Smart gy­ve­na nor­ma­ lų gy­ve­ni­mą – ji stu­di­juo­ja uni­ver­ si­te­te ir yra po­li­ti­nė ak­ty­vis­tė.

J.Fritz­las 2009 m. bu­vo nu­teis­tas ka­ lė­ti iki gy­vos gal­vos psi­chiat­ri­jos li­go­ni­ nė­je.

Aust­ri­jo­je 1998 m. 10-me­tę N.Kam­pusch pa­gro­bė Wolf­gan­gas Přik­lo­pi­las. Jis aš­tuo­ne­rius me­tus

lai­kė mer­gi­ną rū­sy­je, kol 2006 m. jai pa­vy­ko pa­bėg­ti. Tą va­ka­rą, kai ji iš­trū­ko, pa­gro­bė­jas puo­lė po trau­ ki­niu. W.Pr˘ik­lo­pi­las sa­vo au­ką sek­ sua­liai iš­nau­do­jo.

Aust­ri­ją 2008 m. su­krė­tė Fritz­lų šei­mos pa­slap­tis. Jo­si­fas Fritz­las 24 me­tus na­mo rū­sy­je lai­kė sa­vo duk­ te­rį Eli­za­beth, ją prie­var­ta­vo ir vi­ saip iš­nau­do­jo. Mo­te­ris su­si­lau­ kė sep­ty­nių tė­vo vai­kų. Nus­ta­ty­ta, kad ji bu­vo tūks­tan­čius kar­tų prie­ var­tau­ja­ma.

Ne­lais­vė­je kar­tu su mo­ti­na E.Fritzl bu­vo lai­ko­mi trys iš sep­ ty­nių vai­kų. Vie­nas jų mi­rė, kai J.Fritz­las at­si­sa­kė su­teik­ti rei­kia­ mą me­di­ci­nos pa­gal­bą. Li­kę vai­kai bu­vo au­gi­na­mi Jo­si­fo ir jo žmo­nos Ro­se­ma­rie na­mo vir­šu­je. J.Fritz­

las 2009 m. bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ ti iki gy­vos gal­vos psi­chiat­ri­jos li­ go­ni­nė­je.

J.Du­gard sep­ty­ne­rius me­tus pra­ lei­do Phil­li­po Gar­ri­do na­muo­se, Ka­li­for­ni­jos vals­ti­jo­je. Ji pa­gim­ dė du pa­gro­bė­jo vai­kus. Krau­pi pa­ slap­tis išaiš­kė­jo ta­da, kai pa­gro­bė­ jas ir J.Du­gard kar­tu su sa­vo dviem duk­te­ri­mis pa­si­ro­dė vie­šu­mo­je. Ap­ kal­tin­tas prie­var­ta­vi­mu ir pa­gro­bi­ mu Ph.Gar­ri­do bu­vo nu­teis­tas 431 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me.

J.Du­gard, su­ži­no­ju­si apie įvy­kius Kliv­lan­de, sa­kė: „Ma­nau, nu­ti­ko dar vie­nas ste­buk­las. Trys mer­gi­nos – gy­vos. Mes iki šiol ge­di­me tų 18 me­ tų. Tai il­gas lai­ko tar­pas. Bet ge­ra ži­ nia ta, kad mes da­bar esa­me kar­tu.“ KD inf.

12

šeštadienis, gegužės 11, 2013

pasaulis

Bul­ga­riš­ka­sis vo­ter­gei­tas at­sklei­dė Ar­tė­jant pir­ma­lai­ kiams rin­ki­mams, Bul­ga­ri­jos po­li­ti­kai mur­do­si pur­ve ir ban­do su­telk­ti žmo­ nių pa­si­ti­kė­ji­mo li­ ku­čius.

23 proc.

Bulgarijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Nep­rik­lau­so­ma tei­sė­sau­ga – mi­tas?

Ba­lan­džio 15 d. bu­vu­sio Bul­ga­ri­jos prem­je­ro Boi­ko Bo­ri­so­vo na­muo­se įvy­ko pri­va­tus po­kal­bis, ku­ris bu­ vo įra­šy­tas, ta­čiau jis iš­lin­do į die­ nos švie­są ir su­kė­lė ša­ly­je di­de­ lę aud­rą.

Su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me da­ly­va­ vo bu­vęs prem­je­ras, už ko­rup­ ci­ją per­se­kio­ja­mas bu­vęs že­mės ūkio mi­nist­ras Mi­ros­la­vas Nai­de­ no­vas ir So­fi­jos pro­ku­ro­ras Ni­ko­ la­jus Ko­ki­no­vas, pri­mi­nė ma­fi­jos krikš­ta­tė­vių po­kal­bį prie ci­ga­rų ir su gau­sy­be žar­go­ni­nės lek­si­kos.

Vy­rai vul­ga­riai ir ci­niš­kai kal­bė­ jo apie sek­są bei ho­mo­sek­sua­lus, įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą, įsta­ty­mų pa­ žei­di­mus, ES fon­dų lė­šų sa­vi­ni­mą­ si, san­ty­kius su ži­niask­lai­da ir ro­dė vi­siš­ką pa­nie­ką tei­sė­sau­gos bei de­ mok­ra­ti­jos ins­ti­tu­ci­joms.

N.Ko­ki­no­vas skun­dė­si, kad nau­ ja­sis ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras ne­ duo­da jam tir­ti de­li­ka­čių by­lų, to­ kių kaip M.Nai­de­no­vo. Va­din­da­mas bu­vu­sį prem­je­rą bo­su, N.Ko­ki­no­vas pra­šė pa­skir­ti jį pro­ku­ro­ru ape­lia­ci­

nė­se by­lo­se ir man­da­giai prie­kaiš­ ta­vo, kad ne­bu­vo pa­skir­tas ge­ne­ra­ li­niu pro­ku­ro­ru, nors B.Bo­ri­so­vas esą ža­dė­jo jam šias pa­rei­gas. „Tu jį pa­si­rin­kai, tad da­bar ne­si­ šyp­sok“, – ta­rė N.Ko­ki­no­vas bu­ vu­siam prem­je­rui, kal­bė­da­mas apie nau­ją­jį pro­ku­ra­tū­ros va­do­vą So­ti­rą Tsat­sa­ro­vą.

N.Ko­ki­no­vas iš­dės­tė pa­šne­ko­ vams, kaip vyks­ta M.Nai­de­no­ vo by­los ty­ri­mas, ką pa­pa­sa­ko­jo ir dar ža­da pa­pa­sa­ko­ti pa­grin­di­nis liu­dytojas. Pro­ku­ro­ras pa­žė­rė pa­ta­ ri­mų bu­vu­siam mi­nist­rui, kaip iš­ veng­ti at­sa­ko­my­bės.

Vals­ty­bė – kaip ma­fi­jos gau­ja

Po­kal­bio įra­šas at­si­dū­rė Bul­ga­ri­jos žur­na­lis­tų ran­ko­se. Nie­kas iš jo da­ ly­vių ne­gin­či­jo įra­šo au­ten­tiš­ku­mo.

Pro­ku­ro­ras N.Ko­ki­no­vas at­si­sta­ty­ di­no iš pa­rei­gų. „Tai ro­do, kad mū­sų ša­lis val­do­ ma ne kaip vals­ty­bė, o kaip ma­fi­jos gau­ja, va­do­vau­ja­ma krikš­ta­tė­vių ta­ry­bos“, – sa­kė Bul­ga­ri­jos tei­si­ nin­kas Mi­chai­las Je­kim­dži­je­vas.

ES sky­rė Bul­ga­ri­jai sie­nų sau­gu­mui stip­rin­ti.

Dar vie­nu smū­giu C.Cve­ta­no­ vui ta­po ko­vos su ma­fi­ja agen­tū­ros va­do­vo Sta­ni­mi­ro Flo­ro­vo triukš­ min­gas at­si­sta­ty­di­ni­mas. Pa­rei­ gū­nas ap­kal­tin­tas tuo, kad už ky­ šius už­merk­da­vo akis dėl nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­dą Bul­ga­ri­jo­je vyk­dan­čių išei­vių iš Ar­ti­mų­jų Ry­tų.

Pir­mą kar­tą jau­čiu pa­si­šlykš­tė­ji­mą vi­ so­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis. Ne­no­riu ma­ty­ti nė vie­no pa­ žįs­ta­mo vei­do nei iš kai­rės, nei iš de­ši­ nės.

Nu­si­vy­lė vi­sais

Apž­val­gi­nin­kai šiuos įvy­kius įver­ti­no kaip il­go B.Bo­ri­so­vo vy­ riau­sy­bės de­mas­ka­vi­mo apo­gė­jų.

Ko­vo vi­du­ry­je so­cia­lis­tų ly­de­ ris Ser­ge­jus Sta­ni­še­vas pa­tei­kė pro­ku­ra­tū­rai sto­rą by­lą, ku­ri bu­ vo pra­min­ta bul­ga­riš­kuo­ju vo­ter­ gei­tu. Do­ku­men­tuo­se tei­gia­ma, kad bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Cve­ta­nas Cve­ta­no­vas or­ga­ni­za­vo opo­zi­ci­jos po­li­ti­kų, vers­li­nin­kų ir žur­na­lis­tų slap­tą klau­sy­mą­si. Tam esą bu­vo nau­do­ja­mi spe­cia­lūs au­ to­mo­bi­liai, įsi­gy­ti už lė­šas, ku­rias

Nuo ne­ti­kė­to B.Bo­ri­so­vo vy­riau­sy­ bės at­si­sta­ty­di­ni­mo praė­jo dau­giau nei du mė­ne­siai, o ar­tė­jan­tį sek­ma­ die­nį vyks pir­ma­lai­kiai par­la­men­to rin­ki­mai. Ta­čiau, kad ir apim­ta gau­ sy­bės skan­da­lų, bu­vu­sio prem­je­ ro kon­ser­va­ty­vi par­ti­ja „Pi­lie­čiai už eu­ro­pie­tiš­ką Bul­ga­ri­jos vys­ty­mą­si“ (GERB) te­be­pir­mau­ja rei­tin­guo­se – ji tu­ri be­veik 25 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ lai­ky­mą ir 5 pro­c. len­kia pa­grin­di­nę var­žo­vę So­cia­lis­tų par­ti­ją (BSP).

Po­li­to­lo­gai tei­gia, kad tiek bal­sų B.Bo­ri­so­vui ne­pa­kaks vy­riau­sy­ bei su­for­muo­ti ir jo lau­kia sun­kios de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos. Ki­ta ver­tus,

Pietų srauto dujotiekis: So Ar Bul­ga­ri­ja taps rakš­ti­mi Krem­ liui, sie­kian­čiam kuo sku­biau įgy­ ven­din­ti va­di­na­mo­jo pie­ti­nio srau­ to („South Stream“) du­jo­tie­kį?

Abie­jų du­jo­tie­kių at­ve­jais Bul­ ga­ri­ja at­si­du­ria tran­zi­to taš­ke. Ta­ čiau bul­ga­rai iki šių me­tų ba­lan­džio bu­vo su­kir­tę ran­ko­mis dėl Ru­si­jos siū­lo­mo va­rian­to.

Pi­gios du­jos

Stab­dis: bul­ga­rų po­li­ti­kai sa­ko, kad „South Stream“ du­jo­tie­kio pro­jek­

tą jiems rei­kia iš nau­jo įver­tin­ti.

AFP nuo­tr.

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį Bul­ga­ri­ja pa­ ga­liau pa­si­ra­šė in­ves­ti­ci­jų su­si­ta­ri­ mą su Ru­si­jos du­jų mo­no­po­li­nin­ku dėl du­jo­tiekio „South Stream“ sta­ ty­bų ir ga­vo 20 pro­c. nuo­lai­dą du­ joms iki 2018 m. Bū­tent ta­da pla­ nuo­ja­ma baig­ti „South Stream“ pro­jek­tą. Du­jo­tie­kis iš Ru­si­jos bus tie­sia­mas Juo­do­sios jū­ros dug­nu.

Vė­liau jis eis per Bul­ga­ri­jos, Ser­bi­ jos, Veng­ri­jos, Slo­vė­ni­jos te­ri­to­ri­ jas į šiau­ri­nę Ita­li­jos da­lį.

Taip pat svars­to­ma apie at­ša­kas į Grai­ki­ją, Kroa­ti­ją, Juod­kal­ni­ją ir Ma­ke­do­ni­ją. „South Stream“ va­di­na­mas di­ džiau­siu kon­ku­ren­tu Briu­se­lio ir Va­šing­to­no stu­mia­mam du­jo­tie­ kiui „Na­buc­co“.

pasaulis per savaitę

Per­žiū­rės san­do­rį

Vis dėl­to, ro­dos, nau­ja šluo­ta nau­ jai šluo­ja. Lai­ki­na­sis Bul­ga­ri­jos prem­je­ras Ma­ri­nas Ray­ko­vas pa­ reiš­kė, kad su­tar­tis su Ru­si­jos du­jų gi­gan­tu ga­li bū­ti per­žiū­rė­ta.

Pa­sak jo, bū­ti­na įver­tin­ti, ar su­ si­ta­ri­mas su „Gazp­rom“, ku­rį pa­ sie­kė anks­tes­nė Boi­ko Bo­ri­so­vo vy­riau­sy­bė, su­de­ri­na­mas su va­di­ na­muo­ju tre­čiuo­ju ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tu, nu­ma­tan­čiu du­jų ir elekt­ ros ener­gi­jos rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mą Bend­ri­jos ša­ly­se. Pa­ke­to nuo­sta­tos drau­džia, kad du­jo­tie­kio sa­vi­nin­ kas bū­tų vie­na bend­ro­vė, šiuo at­ ve­ju „Gazp­rom“. Bet Ru­si­jos du­jų mil­ži­nas iki šiol ka­te­go­riš­kai prie­ ši­no­si to­kioms nuo­sta­toms.

Tie­sa, ne­pa­si­da­vė ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ji pa­reiš­kė, kad „South Stream“ at­ve­ju tre­čio­jo ener­ge­ti­ kos pa­ke­to nuo­sta­tos tu­rės ga­lio­ti.

Vis dėl­to Bul­ga­ri­jos at­sto­vai ra­ mi­no, esą pro­jek­to per­svars­ty­mas ne­reiš­kia, kad ke­ti­na­ma iš jo pa­si­ trauk­ti. „Tai ap­si­drau­di­mo po­li­ti­ka, kad Bul­ga­ri­jos vė­liau ne­baus­tų Briu­ se­lis, – sa­kė Bul­ga­ri­jos vy­riau­sy­ bės va­do­vas. – Bū­ti­na at­lik­ti iš­sa­ mią ana­li­zę. Ma­nau, mes ži­no­me at­sa­ky­mus į vi­sus jaut­rius klau­ si­mus, ku­rie ky­la dėl šio pro­jek­ to. Vis dėl­to nor­ma­lu at­lik­ti ana­ li­zę, kaip plė­to­ja­si mū­sų san­ty­kiai su par­tne­riais.“ De­ry­bos dėl „South Stream“ tarp Bul­ga­ri­jos ir „Gazp­rom“ pra­dė­tos dar 2008 m., ta­čiau su­si­ta­ri­mas dėl in­ves­ti­ci­jų pa­si­ra­šy­tas tik praė­ju­sių me­tų ru­de­nį.

O tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to nuo­sta­tos die­nos švie­są ES iš­vy­do

2013 05 04 2013 05 10

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

De­šim­tys tūks­tan­ čių pro­tes­tuo­to­jų pir­mų­jų so­cia­lis­tų pre­zi­den­to Fran­çois Hollande’o val­dy­mo me­ti­nių iš­va­ka­rė­se išė­jo į Pa­ry­žiaus gat­ves ap­kal­tin­ti jo at­su­kus nu­ga­rą kai­ rie­siems.

Daug žmo­nių su­si­rin­ko ir į ki­tas pro­ tes­to ak­ci­jas sos­ti­nė­je bei ki­tuo­se mies­tuo­se pa­reikš­ti ne­pri­ta­ri­mo vy­ riau­sy­bės pla­nams le­ga­li­zuo­ti tos pa­ čios ly­ties as­me­nų san­tuo­kas ir leis­ti įsi­vai­kin­ti.

Apk­lau­sos šiuo me­tu ro­do, kad F.Hollande’as yra ne­po­pu­lia­riau­sias pre­zi­den­tas per da­bar­ti­nę Pran­cū­zi­ jos is­to­ri­ją.

Dau­ge­lį rin­kė­jų ypač pik­ti­na ties re­ ce­si­jos ri­ba at­si­dū­ru­si eko­no­mi­ka ir di­ džiau­sias per 16 me­tų ne­dar­bas.

Vo ­k i e ­t i ­j o s t e i s ­m a s p r a ­d ė ­ jo nag­ r i ­n ė ­t i nu­žu­dy­mais kal­ti­na­mos neo­n a­c is­t ų kuo­p e­l ės įkū­rė­jos Bea­te Zschäpe by­lą, ku­ri su­krė­tė ša­lį ir pa­ska­ti­no per­žiū­rė­ti vi­ są ša­lies sau­gu­mo tar­ny­ bų sis­te­mą.

At­si­tik­ti­nis žmo­nes žu­džiu­ sios neo­na­cių gau­jos išaiš­ki­ ni­mas 2011 m. su­krė­tė ša­lies pa­ rei­gū­nus, pa­ro­dė di­džiu­lius sau­gu­mo sis­te­mos trū­ku­mus ir su­kė­lė ne­pa­to­gių klau­si­mų, kaip to­kia kuo­pe­lė ga­lė­jo net 13 me­tų gy­vuo­ti at­vi­rai sa­vo na­cis­ti­nę praei­tį pri­pa­ži­nu­sio­je ir dėl jos ap­gai­les­tau­jan­čio­ je ša­ly­je. Mo­te­ris kal­ti­na­ma pri­si­dė­ju­si prie­

Ant­ra­die­nis ­ ­ ­

­ ­ ­ ­ a š ­t u o ­ nių et­ni­nių tur­kų, vie­no grai­kų imig­ran­to ir vie­nos vo­kie­čių po­li­ci­nin­kės nu­žu­dy­mų nuo 2000 iki 2007 m., kaip „Na­cio­nal­so­cia­lis­ti­niu po­grin­džiu“ pa­si­ va­di­nu­sios kuo­pe­lės įkū­rė­ja.

Ru­si­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos per aukš­čiau­ sio ly­gio de­ry­bas su­ si­ta­rė spaus­ti Si­ri­jos re­ži­mą bei su­ki­lė­lius ras­ti sa­vo konf­lik­to po­li­ti­nį spren­di­mą ir su­reng­ti tarp­tau­ti­nę tai­kos kon­fe­ren­ ci­ją.

Tai po Mask­vo­je įvy­ku­sių de­ry­bų su JAV dip­lo­ma­ti­jos va­do­vu Joh­nu Ker­ry (kai­rė­je) pra­ne­šė Ru­si­jos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas.

J.Ker­ry pir­mą­kart at­vy­ko į Ru­si­ją nuo pat jo pa­sky­ri­mo JAV dip­lo­ma­ti­jos va­ do­vu va­sa­rio mė­ne­sį. Ši mi­si­ja ga­li bū­ti vie­na su­dė­tin­giau­sių, ku­rias jam iki šiol te­ko vyk­dy­ti, nes Mask­vos ir Va­šing­to­ no san­ty­kių „tem­pe­ra­tū­ra“ praei­tais me­tais pa­sie­kė nau­jas že­mu­mas. Daug gin­čų ke­lia Ame­ri­kos ra­ke­ti­nė gy­ny­ba, Mask­vos drau­di­mas ame­ri­kie­čiams įsi­

13

šeštadienis, gegužės 11, 2013

pasaulis

vi­są pur­vą rin­ki­mų baig­tį nu­lems dar neap­ sisp­ren­dę rin­kė­jai, ku­rių, re­mian­ tis nau­jau­sio­mis ap­klau­so­mis, yra maž­daug penk­ta­da­lis.

Ne­ma­žai rin­kė­jų pra­ra­do pa­si­ti­ kė­ji­mą vi­sais po­li­ti­kais. Ko­men­ta­ to­rė, pa­si­va­di­nu­si Geor­gi­je­va, nau­ jie­nų po­rta­le e-vest­nik.bg ra­šė: „Pir­mą kar­tą jau­čiu pa­si­šlykš­tė­ji­ mą vi­so­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis.

Ne­no­riu ma­ty­ti nė vie­no pa­žįs­ta­mo vei­do nei iš kai­rės, nei iš de­ši­nės, nei iš ki­tų po­li­ti­nio spekt­ro taš­kų.“ Vargs­tan­čių bal­sas

Par­la­men­to rin­ki­mai Bul­ga­ri­jo­je tu­ rė­jo įvyk­ti lie­pą, bet bu­vo paanks­ tin­ti po to, kai va­sa­rio 20 d. B.Bo­ri­ so­vo vy­riau­sy­bė at­si­sta­ty­di­no ki­lus pro­tes­tams dėl aukš­tų elekt­ros kai­ nų, skur­do ir ko­rup­ci­jos. Še­ši žmo­ nės pro­tes­tuo­da­mi pa­si­de­gė.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­ nio trans­liuo­to­jo BBC ko­res­pon­ den­tas su­si­ti­ko su vie­nu gy­vu li­ ku­siu bul­ga­ru Di­mi­ta­ru Di­mit­ro­vu.

Ko­vo 13 d. šis 53-ejų be­dar­bis išė­ jo iš na­mų So­fi­jo­je ir pa­trau­kė prie

pre­zi­den­to rū­mų, ten ap­si­py­lė ben­ zi­nu ir pa­si­de­gė. Rū­mų sar­gy­ba su­ sku­bo nu­mal­šin­ti lieps­nas.

Po tri­jų sa­vai­čių li­go­ni­nė­je ir ke­ le­to vei­do bei ga­lū­nių ope­ra­ci­jų vy­ras grį­žo na­mo. Sa­vo poel­gį jis aiš­ki­no ne tuo, kad tie­siog no­rė­ jo mir­ti, o no­ru pa­siau­ko­ti dėl sa­vo ša­lies. Jis no­rė­jo, kad pa­sau­lis iš­ girs­tų, ko­kio­mis sun­kio­mis są­ly­go­ mis gy­ve­na žmo­nės vie­no­je skur­ džiau­sių ES vals­ty­bių. „Ma­nau, pa­sie­kiau tai, ko no­rė­ jau. Gal­būt bu­vau kvai­lys, bet vi­ liuo­si, kad rei­ka­lai pa­si­keis į ge­ra“, – BBC sa­kė D.Di­mit­ro­vas. „Nie­ka­da ne­si­ti­kė­jau, kad bus tiek ži­niask­lai­dos dė­me­sio, – pri­ si­pa­ži­no jis. – Da­bar ma­tau, kad iš­ gy­ve­nęs ga­liu tap­ti bal­su tų žmo­ nių, ku­rie iš­gy­ve­no tą pa­tį, ką ir aš. Ti­kiuo­si, kai pa­pa­sa­ko­siu sa­vo is­to­ri­ją, dau­giau žmo­nių su­ži­nos apie pa­dė­tį Bul­ga­ri­jo­je.“ Grį­žęs na­mo pas žmo­ną ir duk­ rą, D.Di­mit­ro­vas ti­ki­si vėl įsi­dar­ bin­ti kal­viu.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ne­vil­tis: Bul­ga­ri­jos vi­suo­me­nė pa­var­go nuo skur­do, ko­rup­ci­jos ir po­li­ti­kų ci­niz­mo.

AFP nuo­tr.

ofija ruošia staigmeną „Gazprom“ ?

2009 m. Tie­sa, no­rint iš­veng­ti ES di­rek­ty­vų, „South Stream“ tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žin­tas na­cio­na­li­nės svar­ bos pro­jek­tu to­se ša­ly­se, per ku­rių te­ri­to­ri­ją jis bus tie­sia­mas.

Ser­bi­ja, tie­sa, ne­prik­lau­san­ti ES, šių me­tų pra­džio­je pa­ža­dė­jo, kad na­cio­na­li­nės reikš­mės sta­tu­sas pro­jek­tui bus su­teik­tas. Ma­ža to, „Srbi­ja­gas“ va­do­vas Du­ša­nas Ba­ja­ to­vi­čius pa­reiš­kė, kad jau šiais me­ tais pra­si­dės du­jo­tie­kio ruo­žo Ser­ bi­jo­je sta­ty­bos.

Tai­gi, kaip ra­šo ser­bų spau­da, ne­pai­sant vi­sų spe­ku­lia­ci­jų, pro­ jek­tas vyk­do­mas pa­gal vi­sus nu­ ma­ty­tus ter­mi­nus.

Kroa­ti­ja taip pat da­vė su­ti­ki­mą dėl pro­jek­to 2013 m. sau­sį. Šio­ je ša­ly­je pa­gal su­si­ta­ri­mą „South Stream“ da­lis bus nu­ties­ta 2013– 2016 m. lai­ko­tar­piu.

Veng­ri­ja vie­na pir­mų­jų pa­tvir­ ti­no pro­jek­tą dar 2011 m. Be to, veng­rai ir­gi su­tei­kė pro­jek­tui na­

vai­kin­ti vai­kų iš Ru­si­jos, taip pat ne­vy­ riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pul­di­nė­ji­mas Ru­si­jo­je.

cio­na­li­nės reikš­mės sta­tu­są. Slo­ vė­ni­ja 2012 m. taip pat su­ti­ko pri­ si­jung­ti prie pro­jek­to.

Mes tu­ri­me kal­bė­ti apie rea­lias ga­li­my­ bes. „Na­buc­co“, ži­no­ ma, bū­tų la­bai ge­ra al­ter­na­ty­va, ta­čiau šis pro­jek­tas ne­pa­ ten­ki­na bū­ti­no du­jų kie­kio.

Po­li­ti­nis žai­di­mas?

ES šiuo me­tu iš Ru­si­jos im­por­tuo­ja apie ket­vir­ta­da­lį per me­tus su­nau­ do­ja­mų du­jų kie­kio.

Nors „South Stream“ bro­lis „Nord Stream“ jau vei­kia, pie­ti­nį srau­tą ES ver­ti­na ga­na skep­tiš­kai, nes, ti­kė­ti­na, šis du­jo­tie­kis ga­lė­

tų pa­lai­do­ti al­ter­na­ty­vų „Na­buc­ co“ pro­jek­tą. Šį la­bai stu­mia Jung­ti­nės Vals­ti­ jos, ta­čiau de­ry­bos iki šiol vyks­ta, o pa­žan­gos la­bai ma­žai. „Na­buc­co“ pro­jek­tas tė­ra po­pie­ ri­nis. Nors pla­nuo­ta, kad šį vamz­ dį gam­ti­nė­mis du­jo­mis ga­lė­tų už­ pil­dy­ti Azer­bai­dža­nas, o gal­būt net Cent­ri­nės Azi­jos vals­ty­bės, nie­ko do­ro iki šiol ne­pa­siek­ta.

Sas­ho Dont­che­vas, Bul­ga­ri­jos du­jų bend­ro­vės „Over­gas“ va­do­ vas, 2009 m. pri­pa­ži­no, kad „Na­ buc­co“ pro­jek­tą ver­tin­tų tei­gia­mai, jei jis bū­tų pa­jė­gus ga­ran­tuo­ti du­jų tie­ki­mą, ta­čiau to nė­ra. „Mes tu­ri­me kal­bė­ti apie rea­lias ga­li­my­bes. „Na­buc­co“, ži­no­ma, bū­tų la­bai ge­ra al­ter­na­ty­va, ta­čiau šis pro­jek­tas ne­tei­kia bū­ti­no du­ jų kie­kio. To­dėl, bent jau man as­ me­niš­kai, „South Stream“ at­ro­do ge­ro­kai so­li­džiau“, – sa­kė S.Dont­ che­vas.

Vis dėl­to pro­ble­mų tu­ri ir „South Stream“. Kai ku­rie ana­li­ti­kai abe­ jo­ja, kad Ru­si­jai nau­din­ga sta­ty­ti dar vie­ną du­jų at­ša­ką į Se­ną­jį že­ my­ną, nes „Gazp­rom“ Eu­ro­pos ša­lims par­duo­da­mų du­jų kie­kis menks­ta.

Be to, skep­ti­kai pa­brė­žia mil­ ži­niš­ką šio pro­jek­to kai­ną. Skai­ čiuo­ja­ma, kad du­jo­tie­kis Juo­do­ sios jū­ros dug­nu kai­nuo­tų nuo 20 iki 25 mlrd. JAV do­le­rių. Di­džio­ji da­lis šios su­mos tek­tų bū­tent Ru­ si­jos du­jų gi­gan­tui, nors Ser­bi­ja ir Bul­ga­ri­ja įsi­pa­rei­go­jo pa­deng­ti da­lį sta­ty­bos su­mos iš pi­ni­gų, gau­na­mų už du­jų tran­zi­tą. „Gazp­rom“ taip pat dar teks at­sei­kė­ti 16 mlrd. do­ le­rių inf­rast­ruk­tū­rai pie­ti­nė­je Ru­ si­jos da­ly­je, kad du­jo­tie­kis ga­lė­ tų veik­ti.

Tai­gi dau­ge­lis eks­per­tų lin­kę ma­ny­ti, kad „South Stream“ – po­ li­ti­nis pro­jek­tas, ku­riam Krem­lius ne­gai­li pi­ni­gų tik to­dėl, kad ga­lė­tų

Tre­čia­die­nis

Ket­vir­ta­die­nis

Gel­bė­to­jai Ge­nu­ jos uos­te ieš­ ko­jo žmo­ nių, ku­rie ga­lė­jo lik­ ti gy­vi po nak­tį įvy­ku­sios ne­lai­mės, kai kon­tei­ne­ri­nis lai­vas rė­žė­si į lai­vy­bos val­ dy­mo bokš­tą ir, jo da­liai nu­ griu­vus į van­de­nį, žu­vo trys žmo­nės.

Bokš­te bu­vo maž­daug 14 žmo­nių. Kai ku­rie jų įkri­to į šal­ tą van­de­nį, o ki­ti įstri­go lif­te, taip pat nu­kri­tu­sia­me į jū­rą.

Ava­ri­jos prie­žas­tys neaiš­kios: oro są­ ly­gos bu­vo pui­kios, ne­bu­vo vė­jo, ne­plau­ kė jo­kie ki­ti lai­vai. Ši tra­ge­di­ja iš­gąs­di­no ita­lus, dar neat­ si­ga­vu­sius po „Cos­ta Con­cor­dios“ tra­ ge­di­jos, kai tam krui­zi­niam lai­vui vie­ną­

Už­p uo­l i­k ai pa­g ro­ bė bu­vu­sio Pa­kis­ta­no prem­je­ro sū­nų Ali Hai­ de­rą Gil­la­ni (nuotr.), ku­ris tu­rė­jo da­ly­vau­ti šian­dien vyks­tan­čiuo­se rin­ki­muo­se. Bu­ vęs prem­je­ras You­su­fas Ra­za Gil­la­ni ir jo gi­mi­nai­čiai pri­klau­so vie­nai įta­kin­giau­sių to re­gio­no šei­mų. „Žmo­nės at­va­žia­vo mo­to­cik­lu. Jie taip pat tu­rė­jo au­to­mo­bi­lį, jie pra­dė­jo šau­dy­ti ir juo­da „Hon­da“ pa­gro­bė Y.R.Gil­la­ni sū­ nų Ali Hai­de­rą, – žur­na­lis­tams sa­kė po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nas Khur­ra­mas Sha­ku­ras.

– Už­da­rė­me įva­žia­vi­mus ir iš­va­žia­vi­mus, pra­dė­jo­me paieš­ką.“ In­ci­den­tas įvy­ko Ma­ti­ta­lo ra­jo­ne pa­ sku­t i­n ę ofi­c ia­l ią kam­pa­n i­j os die­n ą prieš šian­die­nos rin­ki­mus, ku­rie žy­mi is­to­ri­nį de­mok­ra­ti­nį val­džios per­da­vi­ mą ša­ly­je.

2012ųjų sau­ sio nak­tį ap­vir­ tus prie Džil­jo sa­los žu­vo 32 žmo­nės.

Ba­lan­džio 15-ąją ša­ly­je pra­si­dė­jo kal­ti­ni­ mų še­šiems šios ka­tast­ro­fos įta­ria­mie­ siems nag­ri­nė­ji­mas teis­me.

pa­ga­liau ap­lenk­ti Uk­rai­ną. Ki­je­vo ir Mask­vos du­jų ka­rai ne sy­kį bu­ vo su­trik­dę du­jų tie­ki­mą Eu­ro­pai.

Tie­sa, „Gazp­rom“ nei­gia, kad sta­ ty­ti pie­ti­nį srau­tą juos ska­ti­na po­ li­ti­niai su­me­ti­mai, nors pri­pa­ži­no, kad gin­čai su Uk­rai­na dėl tran­zi­to gi­gan­tui įgri­so.

Ki­ta ver­tus, ga­li bū­ti, kad „Gazp­rom“ ga­li pe­rim­ti Uk­rai­nos vamz­dy­nus. Ne­se­niai tarp Ki­je­vo ir Mask­vos pra­si­dė­jo de­ry­bos dėl bend­ro kon­sor­ciu­mo, ku­ris val­dy­ tų Uk­rai­nos du­jo­tie­kių sis­te­mą ir po­že­mi­nes du­jų sau­gyk­las, su­kū­ ri­mo, o tai reikš­tų, jog Ru­si­jos du­ jų mil­ži­nas įgy­tų šio tur­to kont­ro­ lę, ku­rios il­gai sie­kė.

Klau­si­mas, kam to­kiu at­ve­ ju „Gazp­rom“ bū­tų rei­ka­lin­gas „South Stream“, ku­rio pa­jė­gu­mas – 63 mlrd. ku­bi­nių met­rų du­jų per me­tus? Į šį klau­si­mą „Gazp­rom“ kol kas neat­sa­kė. „The So­fia Glo­be“, „New Eu­ro­pe“ inf.

A.H.Gil­la­ni yra pa­sau­lie­ti­nės Pa­kis­ta­no liau­dies par­ti­jos kan­di­da­tas į Pan­dža­bo pro­vin­ci­jos asamb­lė­ją.

14

Šeštadienis, gegužės 11, 2013

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

sportas K.Lav­ri­no­vi­čius: no­riu pa­se sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

„Žal­gi­riu“ bus gra­žus pri­si­mi­ni­ mas. Tap­ti LKL čem­pio­nu man bu­ vo la­bai svar­bu.

– Esa­te vie­nas pre­ten­den­tų į LKL fi­na­lo se­ri­jos nau­din­giau­ sio­jo žai­dė­jo pri­zą. Kam jūs pa­ts skir­tu­mė­te šį ap­do­va­no­ ji­mą?

– La­bai sun­kus klau­si­mas. Ma­no ma­ny­mu, šie­met esa­me to­kie stip­rūs to­dėl, kad bu­vo­me tar­si kumš­tis. Jei ga­lė­čiau, šį pri­zą iš­da­ly­čiau vi­siems „Žal­gi­rio“ žai­dė­jams ir tre­ne­riams ly­gio­mis da­li­mis. Mū­sų ko­man­do­je tik­rai nė­ra krep­ši­nin­ko, ku­riam bū­ tų svar­būs pel­no­mi taš­kai, at­ko­vo­ti ka­muo­liai ar ki­ti as­me­ni­nės sta­tis­ ti­kos ro­dik­liai. Vi­si sten­gė­si pa­dė­ti vie­nas ki­tam, kar­tu sie­kė­me per­ga­ lių ir ma­tė­me tą pa­tį tiks­lą. As­me­ ni­nių ap­do­va­no­ji­mų ne­su­reikš­mi­nu nei aš, nei ki­ti žal­gi­rie­čiai.

Ly­de­ris: K.Lav­ri­no­vi­čius – nau­din­giau­sias „Žal­gi­rio“ žai­dė­jas per LKL at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Į Lie­tu­vą po de­šim­ties me­tų per­trau­kos su­grį­žęs Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius džiau­ gia­si pir­muo­ju ša­lies čem­pio­no ti­tu­lu.

33-ejų puo­lė­jas šį se­zo­ną yra vie­na svar­ biau­sių Kau­no „Žal­gi­rio“ fi­gū­rų.

Ma­rius Bag­do­nas

m.bagdonas@kaunodiena.lt

Ga­li­my­bė: bro­lių Lav­ri­no­vi­čių kont­rak­tai su „Žal­gi­riu“ ga­lios dar vie­

ną se­zo­ną, jei­gu krep­ši­nin­kai ne­pa­kels spar­nų į ki­tą ko­man­dą.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

K.Lav­ri­no­vi­čius su bro­liu dvy­niu Dar­ju­šu ir Min­dau­gu Kuz­mins­ku yra pa­grin­di­niai kan­di­da­tai į Lie­ tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­ pio­na­to fi­na­lo se­ri­jos nau­din­giau­ sio­jo žai­dė­jo ti­tu­lą.

Aly­taus „Ali­tos“, Per­mės „Ural Great“, Mask­vos „Di­na­mo“, Ka­ za­nės „Uniks“ ir Sie­nos „Mon­te­ pas­chi“ marš­ki­nė­lius vil­kė­jęs Kšiš­ to­fas sa­vo ko­lek­ci­jo­je tu­ri ne vie­ną įspū­din­gą tro­fė­jų. Bro­lis 2003-iai­ siais su Lie­tu­vos rink­ti­ne Šve­di­jo­je ta­po Eu­ro­pos čem­pio­nu, po ket­ve­ rių me­tų Is­pa­ni­jo­je iš­ko­vo­jo bron­ zą. Ats­to­vau­da­mas „Mon­te­pas­chi“ eki­pai, K.Lav­ri­no­vi­čius pen­kis sy­ kius iš­ko­vo­jo Ita­li­jos čem­pio­na­to auk­są, tiek pat kar­tų lai­mė­jo ša­lies su­per­tau­rę, o 2008-ai­siais Eu­ro­ly­

gos fi­na­lo ket­ver­te užė­mė tre­čią­ją vie­tą ir bu­vo iš­rink­tas į sim­bo­li­nį ge­riau­sių Eu­ro­ly­gos se­zo­no krep­ ši­nin­kų ant­rą­jį pen­ke­tu­ką.

– Kšiš­to­fai, vos nu­skam­bė­jus LKL fi­na­lo se­ri­jos ket­vir­tų­jų rung­ty­nių fi­na­li­nei si­re­nai pa­ reiš­kė­te, kad Lie­tu­vos čem­pio­ no ti­tu­las – vie­nas svar­biau­sių pa­sie­ki­mų per vi­są jū­sų spor­ ti­nę kar­je­rą. Tai te­bu­vo emo­ci­ jos ar ši per­ga­lė iš tie­sų iš­skir­ti­ nė? – pa­klau­sė­me puo­lė­jo.

– Žais­da­mas už­sie­ny­je sa­vam kraš­ tui vi­suo­met jau­čiau ypa­tin­gų sen­ ti­men­tų, o lai­mė­ti tarp sa­vų sie­nų, pui­kių sir­ga­lių ap­sup­ty­je – nuo­sta­ bus jaus­mas. Sa­vo atei­tį sie­ju su Lie­tu­va, mū­sų šei­ma pla­nuo­ja gy­ ven­ti čia, tad ir krep­ši­nio aikš­te­lė­ je no­rė­jau pa­lik­ti šio­kį to­kį pėd­sa­ ką. Nea­be­jo­ju, kad šis trium­fas su

– Krep­ši­nio spe­cia­lis­tai šį se­ zo­ną iš­ski­ria ypa­tin­gą tre­ne­ rio Joa­no Pla­zos įdir­bį ug­dant jau­nuo­sius krep­ši­nin­kus. Kaip jums at­ro­do, ar stip­riai ūg­te­lė­ jo jau­nie­ji žal­gi­rie­čiai?

– Vi­si mū­sų jau­nie­ji žai­dė­jai pa­da­ rė ne­men­ką pa­žan­gą, ta­čiau aš ypač džiau­giuo­si M.Kuz­mins­ku. Jis pui­ kiai iš­nau­do­jo su­teik­tą šan­są. Tre­ ne­ris el­gė­si drą­siai, lei­do jam žais­ti, o Min­dau­gas pa­si­ti­kė­ji­mą pa­tei­si­no su kau­pu. Per šį se­zo­ną vi­sa „Žal­gi­ rio“ ko­man­da šiek tiek ūg­te­lė­jo.

– Sa­vo kar­je­rą ga­li­te skir­ti į ke­tu­ris eta­pus: Aly­tus, Ru­si­ ja, Ita­li­ja, Kau­nas. Ar leng­vai adap­tuo­ja­tės nau­jo­je ap­lin­ko­ je? Ka­da bu­vo sun­kiau: 2007ai­siais iš Ka­za­nės iš­vyk­ti į Sie­ ną ar prieš šį se­zo­ną iš Ita­li­jos grįž­ti į Lie­tu­vą?

– Po pen­kių Ru­si­jo­je pra­leis­tų se­ zo­nų per­si­kel­ti į Ita­li­ją bu­vo la­bai sun­ku. „Mon­te­pas­chi“ bu­vo pir­ma­ sis ma­no Eu­ro­ly­gos klu­bas. At­vy­ kęs į Ape­ni­nus pir­miau­sia su­si­dū­ riau su kal­bos bar­je­ru – ne­mo­kė­jau nei ang­liš­kai, nei ita­liš­kai. Vis dėl­ to lai­kas pa­ro­dė, kad ma­no spren­ di­mas pa­si­rink­ti Sie­nos ko­man­ dą bu­vo tei­sin­gas. Nie­ka­da dėl šio žings­nio ne­si­gai­lė­jau. Ita­li­jo­je pra­ lei­dau nuo­sta­bius pen­ke­rius me­ tus, pa­sie­kė­me daug gra­žių per­ga­ lių, sėk­min­gai žai­dė­me Eu­ro­ly­go­je.

O į Lie­tu­vą grį­žau dėl to, kad šau­kė tė­vy­nė (juo­kia­si).

– Vis dėl­to po praė­ju­sio se­zo­ no, kai penk­tą se­zo­ną iš ei­lės lai­mė­jo­te Ita­li­jos čem­pio­na­tą ir iš­ko­vo­jo­te ša­lies su­per­tau­rę, pra­si­ta­rė­te, kad rim­tai svars­ to­te ga­li­my­bę lik­ti gy­ven­ti šio­ je ša­ly­je. Kas pa­si­kei­tė?

15

Šeštadienis, gegužės 11, 2013

sportas Tre­ni­ruos ­ jau­ni­mą

Pa­baig­tu­vės – Prie­nuo­se

Staig­me­nų ­ čem­pio­na­tas

Nau­ja­me Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 21 me­tų) fut­bo­lo čem­ pio­na­to at­ran­kos cik­le Lie­tu­ vos rink­ti­nę į prie­kį ves 48-e­ rių me­tų olim­pi­nis čem­pio­nas Ar­mi­nas Nar­be­ko­vas. Lie­tu­ viai 1-ojo­je at­ran­kos gru­pė­je rung­ty­niaus su Ang­li­jos, Vel­ so, Suo­mi­jos, Mol­do­vos ir San Ma­ri­no fut­bo­li­nin­kais.

Ket­vir­to­sio­se Lie­tu­vos krep­ ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­na­ to ma­žo­jo fi­na­lo rung­ty­nė­se „Prie­nų“ ko­man­da sve­čiuo­se 90:81 įvei­kė Klai­pė­dos „Nep­ tū­no“ krep­ši­nin­kus ir iš­ly­gi­ no se­ri­jos iki tri­jų per­ga­lių re­ zul­ta­tą 2:2. Le­mia­ma – penk­ to­ji – dvi­ko­va ge­gu­žės 13-ąją vyks Prie­nuo­se.

Šve­di­jo­je ir Suo­mi­jo­je vyks­ tan­tis pa­sau­lio le­do ri­tu­lio čem­pio­na­tas dos­nus staig­ me­nų. Ke­tu­rias dvi­ko­vas iš ei­lės lai­mė­jo švei­ca­rai – 3:2 įvei­kė šve­dus ir ka­na­die­čius, 5:2 – če­kus ir 7:1 – slo­vė­nus.

Ru­si­jos rink­ti­nė iš­skir­ti­nę die­ ną – ge­gu­žės 9-ąją – pra­py­lė 1:2 pran­cū­zams.

en­ti Lie­tu­vo­je – Iš tie­sų rim­tai apie tai gal­vo­jo­ me. Žmo­na lin­ko gy­ven­ti Ita­li­jo­je, ta­čiau, vis­ką įver­ti­nę, ap­si­spren­ dė­me, kad ge­riau bus Lie­tu­vo­je. Aš la­bai no­rė­jau grįž­ti į tė­vy­nę. Ly­gi­ nant su Ita­li­ja, čia trūks­ta šil­tes­nio oro, ta­čiau tai ir yra be­ne vie­nin­te­ lis trūkumas. Žmo­nių men­ta­li­te­tas, kul­tū­ri­nės ypa­ty­bės man priim­ ti­nes­nės Lie­tu­vo­je. Čia gi­miau, užau­gau, no­riu gy­ven­ti ir pa­sen­ti.

– Ita­li­jo­je jus tre­ni­ra­vo ži­no­ mas krep­ši­nio spe­cia­lis­tas Si­ mo­ne Pia­ni­gia­ni. Da­bar žal­ gi­rie­čius mušt­ruo­ja J.Pla­za.

Ko­kios pa­tir­ties pa­si­sė­mė­te iš šių stra­te­gų?

– Abu spe­cia­lis­tai pa­na­šūs tuo, kad jie su ko­le­go­mis kiek­vie­ną tre­ ni­ruo­čių ir rung­ty­nių de­ta­lę iš­ nag­ri­nė­ja iki ma­žiau­sių smulk­me­ nų. Pir­mo­ji sa­vy­bė, ku­rią no­rė­čiau iš­skir­ti kal­bė­da­mas apie mū­sų da­ bar­ti­nį tre­ne­rį, – jis pui­kiai su­ge­ba ras­ti ko­man­do­je jau­nų ir pa­ty­ru­ sių krep­ši­nin­kų ba­lan­są. Dau­gu­ ma tre­ne­rių jau­ni­mu pa­si­ti­ki re­ zer­vuo­tai, o J.Pla­za ne­ven­gia elg­tis drą­siai ir tai šį se­zo­ną la­bai pa­si­ tei­si­no.

– J.Pla­za ne kar­tą pa­brė­žė, kad yra ypač reik­lus ir griež­tas tre­ ne­ris. Jūs kar­tu su bro­liu iš­si­ ski­ria­te links­mu bū­du. Ar dėl to ne­ki­lo pro­ble­mų?

– Tik­rai nie­ka­da. Kai dir­ba­me – ne­juo­kau­ja­me. Ge­rai jau­čia­me, ka­ da ga­li­ma pa­šmaikš­tau­ti, o ka­da be jo­kių kal­be­lių rei­kia lie­ti pra­kai­tą.

Tre­ne­ris – svar­biau­sia fi­gū­ra tre­ni­ ruo­tė­se, ir mes be­są­ly­giš­kai vyk­do­ me vi­sus jo nu­ro­dy­mus.

La­bai džiau­giuo­ si, kad ma­no kar­ je­ra Eu­ro­po­je su­si­ klos­tė sėk­min­gai.

Jei ga­lė­čiau at­suk­ti laik­ro­dį at­gal, nie­ ko ne­keis­čiau.

– Į Lie­tu­vą su­grį­žo­te po de­ šim­ties me­tų per­trau­kos. Ko­ kį įspū­dį su­si­da­rė­te apie LKL čem­pio­na­tą?

– Ma­no įspū­džiai – dve­jo­pi. Ša­lies čem­pio­na­tas yra ne­blo­go ly­gio, or­ ga­ni­za­ci­ja ge­ra, o sir­ga­liai – vie­ni

aist­rin­giau­sių Eu­ro­po­je. Man la­ bai pa­ti­ko šie­me­tė LKL „Žvaigž­džių die­na“. To­kią šven­tę Lie­tu­va mo­ka su­reng­ti ko­ky­biš­kiau nei dau­gu­ma Eu­ro­pos ša­lių. Ki­ta ver­tus, no­rė­ tų­si, kad ly­go­je at­si­ras­tų dau­giau pa­jė­gių eki­pų, ku­rios rim­čiau pa­ si­prie­šin­tų „Žal­gi­riui“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“. Tai šie­met ban­ dė pa­da­ry­ti Klai­pė­dos „Nep­tū­ nas“, „Prie­nai“, ta­čiau bū­tų ge­rai, kad bū­tų bent 7–8 pa­na­šaus pa­jė­ gu­mo eki­pos, kaip, tar­ki­me, Is­pa­ ni­jo­je, Ru­si­jo­je ar Ita­li­jo­je. Tai dar la­biau pa­di­din­tų su­si­do­mė­ji­mą Lie­ tu­vos čem­pio­na­tu. Vis dėl­to vis­kas re­mia­si į pi­ni­gus. Tur­būt esa­me per ma­ža vals­ty­bė, kad su­ge­bė­tu­me su­ bur­ti tiek aukš­čiau­sio ly­gio eki­pų.

– 2004-ai­siais ju­mis do­mė­jo­ si NBA klu­bas – To­ron­to „Rap­ tors“. Ar ne­si­gai­lė­jo­te, kad stip­riau­sios pla­ne­tos krep­ši­nio ly­gos du­rų taip ir ne­pra­vė­rė­te?

– Gal­būt kaž­ko­kios emo­ci­jos už­ plūs atei­ty­je, ta­čiau kol kas tik­rai apie tai ne­gal­vo­ju. La­bai džiau­ giuo­si, kad ma­no kar­je­ra Eu­ro­po­ je su­si­klos­tė sėk­min­gai. Bu­vo daug gra­žių ir įsi­min­ti­nų se­zo­nų, tad, jei

Kar­je­ra: pa­sku­ti­nį kar­tą Lie­tu­vos rink­ti­nės marš­ki­nė­lius Kšiš­to­fas vil­

kė­jo 2011-ai­siais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ga­lė­čiau at­suk­ti laik­ro­dį at­gal, nie­ ko ne­keis­čiau.

vie­ną iš dvie­jų ma­čų sa­vo aikš­tė­ je, svars­tyk­lės jau pa­kryp­tų var­žo­ vų pu­sėn. Ko­vo­ti su „Niž­nyj Nov­ go­rod“ bus sun­ku. Ge­rai pa­žįs­tu šią ko­man­dą, jos tre­ne­rį Zo­ra­ną Lu­ki­čių.

Tai jau­na, mo­bi­li, ag­re­sy­viai be­si­gi­ nan­ti eki­pa. Mes daug fi­zi­nių jė­gų ir emo­ci­jų ati­da­vė­me per LKL fi­na­ lo se­ri­ją, iš­ko­vo­jo­me čem­pio­nų žie­ dus. Var­žo­vai kol kas šį se­zo­ną jo­kio lai­mi­kio sa­vo ko­lek­ci­jo­je ne­tu­ri, tad bus al­ka­nes­ni už mus. Bet juk „Žal­ gi­rio“ tiks­las ne­pa­si­kei­tė – ver­ši­mės ir į VTB ly­gos čem­pio­na­to fi­na­lą.

– Ki­tą sa­vai­tę „Žal­gi­rio“ lau­ kia VTB Vie­nin­go­sios ly­gos at­ krin­ta­mų­jų var­žy­bų ma­čas su Že­mu­ti­nio Nau­gar­do „Niž­nyj Nov­go­rod“ eki­pa, ku­rią šį se­zo­ ną jau du kar­tus įvei­kė­te. Ar tai reiš­kia, kad esa­te šio ket­virt­fi­ na­lio fa­vo­ri­tai?

– Gal­būt ir tu­ri­me šio­kį to­kį ko­zi­rį, pa­vyz­džiui, na­mų aikš­tės pra­na­šu­ mą. Ki­ta ver­tus, jei pra­lai­mė­tu­me

16

Šeštadienis, gegužės 11, 2013

sportas

Sto­vyk­la pa­jū­ry­je – ne vien poil­siui Ka­da Lie­tu­vos mo­ te­rų krep­ši­nio rink­ ti­nė Eu­ro­pos čem­ pio­na­te pa­kar­tos auk­si­nę 1997-ųjų sėk­mę? „Tam jau ruo­šia­mės“, – lyg juo­kais sa­kė į pir­ mą­ją tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą Pa­lan­go­je su­si­rin­ku­sių krep­ši­ nin­kių stra­te­gas Al­ gir­das Pau­laus­kas.

Dar­bas: sun­ku per pra­ty­bas – bus leng­va mū­šiuo­se...

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@diena.lt

34-ojo Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­ lo tur­ny­ras vyks bir­že­lio 15–30 d.

Pran­cū­zi­jo­je. Reng­tis šioms var­ žy­boms į Lie­tu­vos na­cio­na­li­nę ko­ man­dą pa­kvies­tos 17 žai­dė­jų – 11 iš ša­lies klu­bų ir še­šios le­gio­nie­rės. „Su­bū­rė­me be­veik vi­sas šiuo me­tu pa­jė­giau­sias krep­ši­nin­kes.

Dar lau­kia­me tik Auš­ros Bim­bai­ tės at­sa­ky­mo“, – tei­gė A.Pau­ laus­kas.

Tre­ni­ruo­čių sto­vyk­la pa­jū­ry­ je skir­ta jėgoms at­gau­ti po įtemp­ to se­zo­no. Ki­tą sa­vai­tę lie­tu­vės iš­ vyks į Len­ki­ją, kur tarp­tau­ti­nia­me tur­ny­re žais su Bal­ta­ru­si­jos, Len­ ki­jos ir Uk­rai­nos eki­po­mis. Po to – ant­ro­ji sto­vyk­la Drus­ki­nin­kuo­se. „Tuo­met im­si­mės tak­ti­kos, daug dirb­si­me su ka­muo­liu. Per­nai at­ ran­kos var­žy­boms ren­gė­mės ki­ taip, nes rung­ty­nia­vo­me kas tre­čią

ar ket­vir­tą die­ną, o šie­met Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­ro D gru­ pė­je teks kau­tis tris die­nas paei­ liui“, – kal­bė­jo A.Pa­laus­kas.

Pran­cū­zi­jos mies­te Tre­la­ze mū­ sų eki­pa su­si­tiks su kroa­tė­mis, če­ kė­mis ir bal­ta­ru­sė­mis. „Mums rei­kės dvie­jų vi­du­rio puo­lė­jų, o da­bar jų tu­ri­me dau­giau, bet trūks­ta pa­jė­gių leng­vų­jų kraš­to puo­lė­jų. Vis dėl­to ma­nau, kad šiais lai­kais krep­ši­nin­kės tu­ri bū­ti uni­ ver­sa­lios. Pa­vyz­džiui, gy­nė­jos – ir ata­kuo­ti, ir ata­koms di­ri­guo­ti, o puo­lė­jos – ne vien po krep­šiais už­pa­ka­liais stum­dy­tis, bet ir mes­ti iš to­liau“, – tei­gė Lie­tu­vos rink­ti­ nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris.

A.Pau­laus­kas pa­brė­žė, kad ne­ mėgs­ta klau­si­mų apie žai­dė­jų at­ ran­ką į pa­grin­di­nę su­dė­tį. „Kvie­čiu krep­ši­nin­kes į tre­ni­ ruo­čių sto­vyk­las ne jas at­si­jo­ti, o kad žais­tų rink­ti­nė­je. Pa­žįs­tu tre­ ne­rius, ku­rie po pir­mų­jų dvie­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kan­di­da­tės į Lie­tu­vos rink­ti­nę

Šta­bas: rink­ti­nės rei­ka­lai tre­ne­rius (iš de­ši­nės) D.Kur­ti­nai­tie­nę, L.Šal­

kų ir A.Pau­laus­ką pri­kaus­to ir prie kom­piu­te­rių.

jų kro­sų jau sa­ko: to ar ano mums ne­pri­reiks. Aš taip ne­mo­ku“, – sa­ kė spe­cia­lis­tas.

Po tur­ny­ro Len­ki­jo­je mū­siš­kės su­žais dar aš­tuo­ne­rias kont­ro­li­nes rung­ty­nes – su Ru­si­jos, Pran­cū­zi­

jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ja­po­ni­jos, Ki­ni­jos ir Šve­di­jos at­sto­vė­mis.

Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ ny­re Lie­tu­vos rink­ti­nė sieks iš­ ko­vo­ti vie­ną iš pen­kių ke­lia­la­pių į 2014-ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­tą.

I.Vis­gau­dai­tė (ūgis 169 cm, Tu­lū­zos „Met­ro­po­le“, Pran­cū­zi­ja), R.Že­man­ taus­kai­tė-Mat­la­šai­t ie­nė (176 cm) ir I.Šal­kaus­kė (193 cm, abi – Kau­no ra­jo­no „Hopt­rans-Si­re­nos“), G.Gut­ kaus­kai­tė (176 cm), M.Gri­ga­laus­k y­ tė (191 cm) ir E.Šikš­niū­tė (198 cm, vi­ sos – Klai­pė­dos „For­t ū­na“), A.Bim­ bai­tė (179 cm, Kurs­ko „Di­na­mo“, Ru­ si­ja), G.Šnio­kai­tė (180 cm), M.Kve­da­ ra­vi­čiū­tė (180 cm), K.Veng­ry­tė ( 186 cm), L.Pik­čiū­tė (198 cm) ir K.Al­mi­ nai­tė (205 cm, vi­sos – Vil­n iaus „Ki­ birkš­t is-VI­ČI-IKI“), M.So­lo­po­va (181 cm, „Ed­re­m it Be­le­d iye­si“, Tur­k i­ja), K.Na­cic­kai­tė (181 cm, „CUS Chie­t i“, Ita­l i­ja), L.Sva­r y­tė (189 cm, Kau­no „Ais­tės-LSU“), G.Pau­gai­tė (192 cm, Mond­v i­l io USO, Pran­cū­z i­ja), G.Pet­ ro­ny­tė (195 cm, Ta­ran­to „Cras Bas­ ket“, Ita­l i­ja).

17

šeštadienis, gegužės 11, 2013

20p.

aukštyn žemyn

Laoso gyventojai džiugina širdį atvirumu ir paprastumu.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

R.Zem­kaus­kas: gy­ve­ni­mas – tra­gi­ko­me­di­ja su vie­no­du fi­na­lu Siu­že­tų nė­ ra daug, Bib­li­jo­je vi­ si su­ra­šy­ ti. Ir žmo­ gaus gy­ve­ ni­mo siu­že­ tas ba­na­lus – tra­gi­ko­ me­di­ja, ku­ ri bai­gia­si vi­sa­da vie­ no­dai.

Žur­na­lis­to, lai­ dų ve­dė­jo ir pro­diu­se­rio, fil­ mų gar­sin­to­jo, ra­šy­to­jo Ry­čio Zem­kaus­ko pa­ va­din­ti žvaigž­ de nie­kas ne­ drįs­ta. „Ir ačiū Die­vui“, – pri­ du­ria jis pa­ts.

Įver­ti­ni­mas: iš­kal­bą ir ge­bė­ji­mą pa­trauk­ti žiū­ro­vą R.Zem­kaus­kas va­di­na Die­vo do­va­na.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Vis dėl­to te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vų pa­ gar­ba ir su­si­ža­vė­ji­mas ly­di vi­sas R.Zem­kaus­ko ku­ria­mas kul­tū­ros lai­d as – „Pa­s i­vaikš­č io­j i­m us“, „Al­c he­m i­j ą“ ir į TV1 ete­r į po pen­ke­rių me­tų su­grį­žu­sį „Sno­bo ki­ną“. Su R.Zem­kaus­ku kalbėjo­ mės apie ki­ną, te­le­vi­zi­ją ir gy­ve­ ni­mą.

– „Sno­bo ki­no“ ger­bė­jai juo­ kau­ja, kad po jū­sų pri­sta­ty­mo žiū­rė­tum bet ko­kį fil­mą. Kaip jums tai pa­vyks­ta?

– Tu­rė­čiau at­sa­ky­ti pa­pras­tai: tai – ne ma­no nuo­pel­nas, o Die­vo do­ va­na. Tai bū­tų są­ži­nin­gas at­sa­ ky­mas. O sa­ve glos­tan­tis at­sa­ky­ mas bū­tų toks: man be ga­lo įdo­mūs žmo­giš­kie­ji san­ty­kiai, man įdo­mu, kas vyks­ta fil­me, aš vi­sas bū­nu ja­ me vi­są lai­ką, ban­dau su­si­ta­pa­tin­ti su tuo, kas vyks­ta, ir sten­giuo­si tai ko­men­tuo­ti žiū­ro­vui.

– O pa­glos­to sa­vi­mei­lę, kad daž­nai esa­te lai­ko­mas eta­lo­nu, kaip rei­kia kur­ti lai­das?

– Pag­los­to, nors tai nė­ra tik sa­ vi­mei­lės glos­ty­mas, tai yra ma­ no dau­ge­lio dau­ge­lio me­tų, die­nų ir nak­tų re­zul­ta­tas. To­kį įver­ti­ ni­m ą prii­m u ra­m iai, nes la­bai sten­giuo­si, da­rau vis­ką, kad lai­ dos bū­tų ge­ros, įdo­mios. Vi­są sa­ ve įde­du.

– Jau­čia­te vy­rų pa­vy­dą dėl sa­vo iš­kal­bos, cha­riz­mos?

– Ne, ne­su­si­dū­riau nie­ka­da. Kaip tik daug komp­li­men­tų iš vy­rų su­ lau­kiu. Jie daž­nai gi­ria, sa­ko: „Ge­ rai pa­va­rei, šau­nuo­lis, vi­sus keiks­ ma­žo­džius su­dė­jai – taip ir rei­kia, pa­ga­liau, kiek ga­li­ma kast­ruo­ti fil­ mus?“ – Koks bu­vo­te vai­kas?

– Sva­jo­to­jas vai­kas. Man bu­vo la­ bai nuo­bo­du. Išei­da­vau į lau­ką, o ten cheb­ry­tė sprog­di­na žiur­kes su kar­bi­du, mė­to į sie­ną die­nos švie­

sos lem­pas, kad sprog­tų, ar pa­de­ ga pa­dan­gą ir pa­lei­džia nuo kal­ no. Man bū­da­vo liūd­na. O na­mie – kny­gos. Aiš­ku, jei cheb­ry­tė ma­ ne, tą aki­niuo­tą pa­si­šiau­šu­sį ber­ niu­ką, bū­tų la­biau priė­mu­si, nei priė­mė, gal ki­taip kal­bė­čiau. Vis­ kas re­lia­ty­vu.

Jei cheb­ry­tė ma­ne, tą aki­niuo­tą pa­si­ šiau­šu­sį ber­niu­ką, bū­tų la­biau priė­mu­ si, nei priė­mė, gal ki­ taip kal­bė­čiau.

– Kaip pa­si­ren­ka­te pa­šne­ko­vus sa­vo lai­doms?

– Tai ma­no su­bjek­ty­vus pa­si­rin­ ki­m as. Ga­l ė­č iau pa­sa­k o­t i apie ko­kius nors kri­te­ri­jus, bet aš jais ne­t i­k iu. Ly­g iai taip pat, kaip

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

stu­d en­t ams dės­t y­d a­m as in­t er­ viu me­ną nie­ka­da ne­ga­liu ap­gin­ ti in­ter­viu su­skirs­ty­mo į tam tik­ rus žan­rus. Tai hu­ma­ni­ta­ri­ka, ne ma­t e­m a­t i­ka, ne New­t o­n o dės­ niai. Ga­li­me ap­si­mes­ti, kad ži­no­ me de­šimt žy­miau­sių lie­tu­vių, bet ar tik­rai vi­si tuos pa­čius? Dir­bant daug me­tų žiū­ro­vai tam tik­ra pra­ sme iš­da­vė man li­cen­ci­ją šiek tiek spręs­ti pa­čiam, o aš ja la­bai są­ mo­nin­gai ir at­sa­kin­gai nau­do­juo­ si. Dar ma­no tiks­las yra ste­bin­ti žiū­ro­vus. Kai tik pa­jun­tu, kad jie ma­no, jog da­bar bus ple­ja­da vie­ no­kių ar ki­to­kių žmo­nių, pra­šom – žmo­gus, ku­rio jūs ne­lau­kė­te. Bet tai vis tiek neiš­ven­gia­mai bus ver­ tas žmo­gus.

– Ar kar­tais api­ma jaus­mas, kad pa­vė­la­vo­te ką nors pa­kvies­ti pa­si­vaikš­čio­ti, pa­kal­bin­ti?

– Taip. Žmo­gus bu­vo dar gy­vas, bet jau ne­be tas. Kai kū­riau „Lan­ kas“, gai­lė­jau­si, kad to ar ano ne­ nu­fi l­ma­vo­me, pa­skui bu­vo per­ trau­ka, kai ne­da­rė­me kul­tū­ri­nių lai­dų, o per tą lai­ką išė­jo ne­ma­žai žmo­nių. Gal­vo­jau, ko­dėl ta­da ne­ nu­fil­ma­vo­me Gin­ta­ro Be­res­ne­vi­ čiaus, ko­dėl Ga­ve­lį – tiek ma­žai, ko­dėl vie­no ar ki­to ne­sus­pė­jo­me.

Aiš­ku, gai­lie­si.

– Sten­gia­tės iš­sau­go­ti as­me­ ny­bių po­rtre­tus atei­ties kar­ toms?

– Ar atei­ties kar­toms, ne­ži­nau, bet ži­nau, kad stu­den­tai lai­do­mis nau­ do­ja­si. Mū­sų pa­šne­ko­vų spekt­ras la­bai pla­tus. To­kie po­rtre­tai – ne

– Pap­ras­tai sten­gia­ma­si su­ skub­ti įam­žin­ti vy­res­nio­sios kar­tos at­sto­vus, o jau­nes­nie­ji tu­ri lauk­ti sa­vo lai­ko...

– Ir pa­skui stai­ga tam­pa per vė­lu. Bū­ ti­nai rei­kia ir jau­ni­mo – jis va­ro pa­sau­lį į prie­kį.

blo­giau­sias da­ly­kas, ku­rį gy­ve­ni­me ga­li pa­da­ry­ti. Jei tik tiek nu­veik­siu, tai, Vieš­pa­tie, bū­siu la­bai daug nu­ vei­kęs.

18

18

šeštadienis, gegužės 11, 2013

aukštyn žemyn

R.Zem­kaus­kas: gy­ve­ni­mas – tra­gi žmo­nių, ku­ 17 –rieAr yra at­s i­sa­k ė pa­s i­

vaikš­čio­ti su ju­mis?

– Taip. Man di­džiu­lė gar­bė, kad su­ tin­ka kar­tu pa­si­vaikš­čio­ti. Jei ne­su­ tin­ka, toks yra jų pa­si­rin­ki­mas, o aš pa­si­lie­ku sau tei­sę vėl pa­siū­ly­ti po me­tų.

– At­kak­lu­mas nu­ga­li?

– Kar­tais nu­ga­li. Yra nu­ti­kę taip, kad at­va­žia­vo­me fil­muo­ti, o pa­šne­ ko­vas nea­tė­jo. Po pus­me­čio ban­dė­ me dar kar­tą. Ne­pa­vy­ko. O tre­čias kar­tas ne­me­la­vo. Bet vi­siš­kai su­ pran­tu žmo­nes, ku­rie to ne­no­ri ir nie­ka­da ne­no­rės. Ko­dėl tu­rė­tų? Te­ le­vi­zi­ja nė­ra pri­va­lo­mas da­ly­kas, aš su sa­vo lai­do­mis – taip pat.

– Ne­ma­no­te, kad jū­sų pa­šne­ko­ vai pri­si­bi­jo, – ne­ri­mau­ja, jog ne­ži­nos, ką at­sa­ky­ti į klau­si­ mą, ar at­sa­kys ne taip įdo­miai, kaip ga­lė­tų?

– Ne­ma­nau. Vi­sa­da sa­kau, kad pa­ žiū­rė­tų lai­dų in­ter­ne­te, ir ži­nos, kur no­riu juos įvi­lio­ti. Tai, ką da­rau, ma­nau, yra ko­rek­tiš­kas da­ly­kas.

Sten­giuo­si pro­pa­guo­ti ko­rek­tiš­ką žur­na­lis­ti­ką. Jei žmo­gus tau at­sa­ kė, tu­ri pa­si­ten­kin­ti to­kiu at­sa­ky­ mu, ko­kį ga­vai, o ne ban­dy­ti pirš­ ti sa­vo su­for­muo­tus vaiz­dus. O kiek daug ga­li iš­girs­ti pau­zė­se...

– Šiuo­lai­ki­niai ku­ni­gai pa­si­ vaikš­čio­ji­mą vis daž­niau pra­ kti­kuo­ja kaip iš­pa­žin­ties bū­dą.

Pats „Pa­si­vaikš­čio­ji­muo­se“ ne­ si­jau­čia­te kaip at­si­ver­ti kvie­ čian­tis dva­si­nin­kas?

– O, ma­tyt, jie pa­si­žiū­rė­jo ma­no lai­dų! Jei rim­tai, ne­si­jau­čiu kaip ku­ ni­gas, la­biau kaip bi­čiu­lis, žmo­gus, ku­ris išei­na kar­tu pa­si­vaikš­čio­ ti. Pa­si­vaikš­čio­ji­mas – nuo­sta­bus da­ly­kas, drau­giš­kas, ne­lei­džian­tis sku­bė­ti, tai na­tū­ra­lus bū­das pa­ gal­vo­ti. Sok­ra­tas su mo­ki­niais ir­gi vaikš­čio­da­vo. Si­gi­tas Ge­da yra sa­ kęs, kad sa­vo ge­riau­sią kny­gą „Ba­ bi­lo­no at­sta­ty­mas“ pa­ra­šė ei­da­mas pa­si­vaikš­čio­ti.

– Ar ran­da­te lai­ko pa­si­vaikš­ čio­ti?

– Kar­tais taip. Va­ži­nė­ju dvi­ra­čiu, vaikš­tau iki uni­ver­si­te­to ir at­gal. O vaikš­čio­ti man ge­riau­sia vie­nam.

– Kas jums yra lai­kas sau?

– Pa­vog­tas lai­kas – kai nie­kas ne­ ži­no, kur aš. Už­sie­ny­je kur nors.

Ten tik­rai pa­si­vaikš­tai – sve­ti­ma kal­ba, sve­ti­ma vie­ta, šva­rus ete­ris, nie­kas ta­vęs ne­pa­žįs­ta. Ne­se­niai vaikš­čio­jau vie­nas po Ge­te­bur­ gą. Kaip ge­rai bu­vo: jū­ra, uos­tas, oras, gro­žis, ko­kie vė­jai, koks ope­ ros teat­ras.

ri­jų, tiek siu­že­tų siū­lo­ma, ži­nio­se – dra­mos, ap­link kaž­koks pri­va­lo­mas dra­mos pa­sau­lis: pavyks–nepa­ vyks, pri­plauks prie kranto–nepri­ plauks, priims įstatymą–nepriims, sutrukdys–nesutrukdys. Nie­kai.

To­dėl ir no­ri­si ne­siu­že­ti­nio bu­vi­ mo. Di­džio­ji da­lis gy­ve­ni­mo ir yra ne­siu­že­ti­nė, nors jei no­ri, ga­li ja­ me įžiū­rė­ti ko­kius nors prin­ci­pus.

Gal toks pa­si­rin­ki­mas yra nuo­var­ gio pa­si­reiš­ki­mas, bet kar­tais ža­vu žiū­rė­ti tai, kas skir­ta aso­cia­ci­joms, o ne kon­ven­ci­niam su­vo­ki­mui. Gal net ne su­vo­ki­mui – iš kur ži­no­ti, ką su­vo­ki, ką re­ži­sie­rius įdė­jo. Bet ir ne­rei­kia.

– Kaip pa­si­ren­ka­te fil­mus?

– Kas nors už­ka­bi­na, vy­res­nio­ji duk­ra pa­ro­do, bū­na, kad „You­Tu­ be“ at­si­tik­ti­nai ran­di, į fes­ti­va­lį esi pa­kvie­čia­mas.

– Ne­gai­la lai­ko, jei fil­mas pa­ si­ro­do ne toks ge­ras, kaip ti­ kė­jo­tės?

– La­bai gai­la. Vie­ną sy­kį tris va­ lan­das sė­dė­jau – koks var­gas. Jei ga­liu, ne­sė­džiu, o daž­niau­siai žiū­ riu DVD. Bet ką da­ry­ti, jei fil­mas man ne­pa­tin­ka? Jis ga­li bū­ti ge­ras, bet tie­siog ne ta die­na, ne ta nuo­ tai­ka. Tai kam žiū­rė­ti iki ga­lo?

Aš vi­są lai­ką dar­ be ir tuo džiau­giuo­ si. Die­vo do­va­na yra da­ry­ti, ką la­biau­siai mėgs­ti, ir iš to dar pra­gy­ven­ti.

– Esa­te ma­tęs iš­ties dau­gy­bę fil­mų. Ar žiū­rint vis nau­jus fil­ mus neap­nin­ka déjà vu?

– Vi­sa­da. Jau ži­nai, kas bus. Ho­ li­vu­das juk kiau­rai ma­ty­ti – sep­ tin­tą mi­nu­tę bus tas, pen­kio­lik­tą – tas, da­bar pa­si­ro­dys toks per­ so­na­žas. Jei ge­ra nuo­tai­ka ir sma­ giai vai­di­na, ko­dėl ne­pa­žiū­rė­ti, kaip fil­mas pa­da­ry­tas, kaip vai­di­ na­ma. Juk iš prin­ci­po siu­že­tų nė­ ra daug, Bib­li­jo­je vi­si su­ra­šy­ti. Ir žmo­gaus gy­ve­ni­mo siu­že­tas ba­ na­lus – tra­gi­ko­me­di­ja, ku­ri vi­sa­ da bai­gia­si vie­no­dai. Dar nė vie­ nas ne­bai­gė ki­taip.

– O ką lai­ko­te lai­ko švais­ty­ mu?

– Tuš­čius po­kal­bius apie tai, kur au­to­mo­bi­lį nu­si­pirk­ti, ko­kia spal­va sie­nas nu­da­žy­ti ir pan. Kaip bri­tai sa­ko „small talk“ – nuo­bo­džiau­sia, kai žmo­nės nie­kus šne­ka.

– Ko­kie pa­sta­rie­ji ma­ty­ti fil­mai jums su­kė­lė ma­lo­nų šiur­pu­lį?

– Sun­kus klau­si­mas. Nau­jau­sių fil­mų aš ne­ma­tau. Žo­dis „nau­ jas“ man nie­ko ne­reiš­kia – Ing­ ma­ro Berg­ma­no fil­mas nau­jas, jei aš jo ne­ma­čiau. Tas pa­ts su vi­sais ki­tais pa­sau­lio fil­mais. Tie­są sa­ kant, ma­ne ki­nas re­tai taip vei­ kia, la­biau mu­zi­ka, pa­vyz­džiui, Keit­has Jar­ret­tas, Hi­ro­mi. Apsk­ ri­tai mu­zi­ka, ne­svar­bu, pia­ni­no ar smui­ko, nes esu vi­saė­dis, kaip ir ki­ne, ge­ras kū­ri­nys – ir vi­siš­kai iš­skren­di.

– Ko­kio sti­liaus fil­mus ren­ka­ si sno­bas?

– Sno­bas yra vie­noks, aš – ki­toks žiū­ro­vas. O kal­bant apie ma­no vi­ di­nį sno­bą, pa­sta­ruo­ju me­tu už­ ki­bau už be­siu­že­čio ki­no, vi­siš­ ko avan­gar­do, to­kio kaip Matt­hew Bar­ney. Esa­me tiek pri­pil­dy­ti is­to­

– Pats gro­ja­te?

– Ne. Tai – di­dy­sis ma­no nu­si­vy­li­ mas. Aš neį­leis­tas į tą pa­sau­lį, tad be­lie­ka ža­vė­tis ja­me esan­čiais. Tik ku­riu do­ku­men­ti­nius fil­mus apie džia­zą, taip sa­vo­tiš­kai pra­šau, kad įsi­leis­tų ma­ne nors tru­pu­tė­lį, nors pa­bū­ti ša­lia.

Sie­kis: R.Zem­kaus­kas už­si­brė­žęs ug­dy­ti žiū­ro­vą, ska­tin­ti jį to­bu­lė­ti ir sa­ko ne­ke­ti­nąs nu­leis­ti sa­vo lai­dų kar­te­lės,

– LNK pa­klaus­tas, ku­rio re­ži­sie­ riaus juos­to­je no­rė­tu­mė­te nu­ si­fil­muo­ti, at­sa­kė­te, kad Emi­lio Vė­ly­vio. Įdo­mu, ko­kiame vaid­ me­nyje sa­ve ma­to­te nau­jau­sio­je jo juos­to­je „Re­di­rec­ted“?

– Tik­rai E.Vė­ly­vio. „Re­di­rec­ted“ – su­per, la­bai ge­rai. Kad ir kur Emi­ lis pa­sa­ky­tų, ten ir ei­čiau. Jis – ne­ rea­lus, šau­nuo­lis. Jo fil­mo anon­sas man ir su­kė­lė ma­lo­nų šiur­pu­lį. Pa­ ma­ty­sit – ši­tas jo „Lit­hu­fuc­kingw­ hat“ eis to­li. E.Vė­ly­vis fil­mus da­ ro pui­kiai, duok Die­ve, kiek­vie­nam sa­vo sri­ty bū­ti to­kiam.

– Ar ka­da nors ban­dė­te žiū­rė­ti fil­mą už­si­mer­kęs?

– At­ro­do, ne. Ta­da tai bū­tų ra­di­jas.

Kai man aiš­ki­na, kad ne­rei­kia fil­mų įgar­sin­ti, rei­kia su­btit­ruo­ti, vi­sa­da at­sa­kau taip: ki­nas yra vaiz­dų kal­ ba, ir su­btit­rai per pu­sę ek­ra­no yra blo­giau­sia, kas ga­li jam nu­tik­ti. O pa­ban­dy­kit už­si­mer­kę žiū­rė­ti be­ gar­sį ki­ną.

– Ku­rio­mis ak­to­rė­mis ža­vi­tės kaip mo­te­ri­mis?

– Man vy­rai ak­to­riai daug ge­res­ ni, ge­riau juos įsi­dė­miu. Sa­vo gė­ dai tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad daž­

nai ne­ski­riu tų nuo­sta­bių ak­to­rių žvaigž­džių. Ski­riu Sand­rą Bul­lock, Chris­ti­ną Ric­ci ar Jo­die Fos­ter, bet ir tai klau­si­mas, ar iš­kart pa­sa­ky­ čiau. Man Mi­chae­las Caine’as yra vis­kas. Ma­ty­ti, kaip ek­ra­ne ju­da jis ar­ba Ri­char­das E.Gran­tas, Fo­res­tas Whi­ta­ke­ris, yra di­džiu­lis ma­lo­nu­ mas. O Kea­nu Ree­ve­sas „Mat­ri­co­ je“ – ne­nu­ga­li­mas.

– Kai gy­ve­ni­me nu­tin­ka kas nors ypa­tin­ga, ne­rea­laus, sa­ ko­ma „kaip ki­ne“. Sakote šią fra­zę?

– Įsi­vaiz­duo­ja­te, kur nu­si­ri­to­me, – sa­ko­me „kaip ki­ne“. Ką sa­ky­da­vo XVI a., ką bū­tų sa­kęs Leo­nar­do da Vin­ci, ką vė­liau bū­tų sa­kęs Wil­lia­ mas Bla­ke’as, o kaip sa­ko­me mes?

Keis­tas man šis po­sa­kis „kaip ki­ ne“. Nie­ka­da jo ne­sa­kau. Ki­nas yra ki­nas, o gy­ve­ni­mas yra gy­ve­ni­mas.

Bū­tų ge­rai skir­ti ši­tas di­men­si­jas, ki­taip jau ima da­ry­tis pa­vo­jin­ga.

– Ko­kia veik­la, be dar­bo, jus da­ro lai­min­gą?

– Iš tik­rų­jų ta pa­ti ma­no veik­la. Aš vi­są lai­ką dar­be ir tuo džiau­giuo­si.

Die­vo do­va­na yra da­ry­ti, ką la­biau­ siai mėgs­ti, ir iš to dar pra­gy­ven­

ti. Ne­sup­ran­tu žmo­nių, ku­rie skun­ džia­si dėl dar­bo krū­vio, fil­ma­vi­mų die­ną ir nak­tį, po­pu­lia­ru­mo. Neik, ne­da­ryk, jei taip blo­gai. O aš no­riu to­liau cyp­da­mas tai da­ry­ti. Kad ir kaip per­vargs­tu, kad ir kaip bū­ na blo­ga nuo vis­ko, kad ir kas ne­ pa­vyks­ta, bet at­si­ke­li ir pa­gau­ni, kad min­ty­se jau klau­si­nė­ji žmo­gų, įsi­vaiz­duo­ji jį, jau pro­jek­tuo­ji „Al­ che­mi­ją“, kaip ir ką fil­muo­ti, ant­ ras pla­nas, tre­čias pla­nas, pa­tei­ki­ mas ir t. t. Tai – aist­ra.

– Kau­pia­te na­mie fil­mus?

– Ne. Tik kar­tais par­duo­tu­vė­se, kai bū­na fil­mai at­pi­gin­ti iki 3–4 li­ tų, nu­per­ku ir pa­de­du. Kaip ne­pirk­ ti, jei bū­na to­kių pui­kių fil­mų kaip „Bū­ti Džo­nu Mal­ko­vi­čiu­mi“ ar koks Mi­chae­lo Haneke’s siau­bas. Gal­vo­ ju, vai­kai pa­si­žiū­rės.

– Ar te­le­vi­zi­jo­je tu­ri­te, ką žiū­ rė­ti?

– La­bai ma­žai. Ma­nau, kad te­le­ vi­zi­ja tu­rė­tų grįž­ti prie pro­tin­ges­ nio žiū­ro­vo, ne tik to­dėl, kad aš tai da­rau. Tie­siog tai tu­ri įvyk­ti. Kai bend­rau­ji, su­sė­di pa­si­šne­kė­ti, pa­ ma­tai, kad ši­to­je ša­ly­je gy­ve­na švie­sūs žmo­nės. Tai kur kam­pas?

19

šeštadienis, gegužės 11, 2013

aukštyn žemyn

i­ko­me­di­ja su vie­no­du fi­na­lu R.Zemkausko dosjė Gimė 1972 m. spalio 28 d.

Dokumentiniai filmai: parašė sce-

1993 m. baigė Vilniaus universi-

narijų Gražinos Sviderskytės režisuotam dokumentiniam filmui „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“. 2001 m.

– „Džiazas žmonėms“ (autorius, prodiuseris), 2002 m. – „Muzika, žingsnis, mintis, jausmas“ (autorius, prodiuseris), 2002 m. – „Sigitas Geda. Žiema Stokholme“ (autorius, prodiuseris), 2003 m. – „Džiazo dvasia“ (scenarijaus autorius, prodiuseris), 2005 m. – „Stichijos“ (autorius, režisierius), 2007 m. – „El Festival“ (autorius, režisierius), 2009 m. – „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“ (scenarijaus autorius).

tetą.

Nuo 1994 m. pradėjo dirbti televi-

zijoje.

Kurtos ir kuriamos TV laidos: Lie-

tuvos televizijoje – „Septintasis kontinentas“ (1994 m.), „Atsargiai – reklama!“ ir „Septynios Kauno dienos“ (1995 m.), LNK televizijoje – nuo 1997 m., kūrė ir vedė „Ryto ratą“, „Lankas“, kūrė scenarijus įvairiems projektams, dabar TV1 kanale kuria „Snobo kiną“, „Pasivaikščiojimus“, „Alchemiją“.

Radijo laidos: stotyje „Ultra vi-

res“ vedė laidas „Vidudienis su LNK“ (1996–1997 m.), „Dovanų karalius“ (1997 m.).

Nuo 1990 m. verčia ir įgarsina fil-

mus, rašo į spaudą ir interneto tinklalapius.

– Bū­na, kad pa­žiū­rė­jęs fil­mą sa­ ko­te, jog nie­ko ne­sup­ra­to­te?

– Daž­nai. Jei ge­ras fil­mas, tai – kaip tai­syk­lė. Bet ne­tu­ri vi­sa­da vis­ ko su­pras­ti. Ma­no nuo­mo­ne, vien žo­dis „su­pras­ti“ yra bai­sus rim­ bas ir kū­rė­jams, ir au­di­to­ri­jai. Šio žo­džio te­ri­to­ri­jo­je tarps­ta vi­so­kie šar­la­ta­nai, ku­rie ban­do įkiš­ti sa­vo nuo­mo­nę ir iš to gy­ven­ti. Ką reiš­ kia su­pras­ti? Ar mes tik­rai taip pat su­pran­ta­me Wil­lia­mą Sha­kes­pea­ re’ą? Tik gau­na­me ko­dą, ku­rį kiek­ vie­nas iš­si­šif­ruo­ja pa­ts pa­gal sa­vo gy­ve­ni­mą, sa­vo nuo­jau­tą, su­pra­ti­ mą ir ga­liau­siai nuo­tai­ką.

, jei kas nors jų ne­sup­ran­ta.

La­bai ge­ra vie­no ru­so žur­na­lis­to ci­ta­ta bus šio sa­vait­ga­lio „Al­che­ mi­jo­je“, jis sa­ko: „Dvi­de­šimt me­ tų siū­lau pro­jek­tus te­le­vi­zi­joms ir vi­sa­da gir­džiu tą pa­tį – rei­kia pa­ pras­čiau.“ Aš ir­gi gir­džiu tą pa­tį.

Rei­kia pa­pras­čiau, nes ba­by­tė Iva­ naus­kie­nė ne­sup­ras. Tik per tuos 20–30 me­tų ba­by­tė Iva­naus­kie­nė nie­kaip ne­pa­si­kei­tė. Gal­vo­ju, kad tai jai rei­kė­tų to­bu­lė­ti. O ką mums da­ry­ti? Ko­dėl pa­gal ją tu­ri­me kur­ ti te­le­vi­zi­ją? Aš esu te­le­vi­zi­jos ra­di­ ka­las ir kar­te­lės nie­ka­da ne­nu­lei­ siu. Jei ma­no pa­šne­ko­vas, fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius, kal­ba su­dė­tin­gai, o jūs, mie­lie­ji, jo ne­sup­ran­ta­te, tai – jū­ sų, ne ma­no, pro­ble­ma. Skai­ty­ki­te kny­gas. Aš jį vis tiek ro­dy­siu ir nie­ ko ne­pap­ras­tin­siu. Ei­siu šia kryp­ ti­mi, kiek tik ga­lė­siu, nes kiek ga­ li­ma kvai­lin­ti žmo­nes. Links­min­ti, džiu­gin­ti žmo­nes rei­kia ir bū­ti­na, bet kvai­lin­ti ne­ga­li­ma.

– Ki­no ir te­le­vi­zi­jos ko­ky­bės skir­tu­mui iliust­ruo­ti yra po­ sa­kis, kad ei­da­mas į ki­ną pa­ke­ li gal­vą, o žiū­rė­da­mas te­le­vi­zi­ ją ją nu­lei­di...

– Gra­žiai pa­sa­ky­ta, bet svar­bu, ką pa­ma­tai, – ar žiū­rė­da­mas aukš­tyn,

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ar nu­lei­dęs gal­vą. Sa­vai­me tai nė­ ra nei ge­rai, nei blo­gai, ir tik tu­ri­nys tu­ri reikš­mę. Kad tik ne­bū­tų kaip pa­sa­ko­je, ku­rio­je vi­si vaikš­čio­jo su­ si­grie­bę no­sis, žiū­rė­jo į la­bai gra­žius na­mų sto­gus ir fa­sa­dus, bet po ko­jo­ mis bu­vo mėš­las. Ir at­virkš­čiai.

– Ar do­mi­tės ne tik nau­jais ak­ to­rių vaid­me­ni­mis, bet ir jų as­ me­ni­nio gy­ve­ni­mo po­ky­čiais?

– Ma­ne ma­žai do­mi­na tiek ak­to­rių, tiek ma­no pa­šne­ko­vų as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas. La­biau rū­pi, ką žmo­ nės gal­vo­ja, kaip jie ma­to pa­sau­ lį, kaip jau­čia. Tas įpras­tas klau­ si­mas „Kaip tu jau­tie­si?“ yra la­bai pro­duk­ty­vus ir ne sy­kį da­vė re­zul­ ta­tų – žmo­nės į jį at­sa­ko skir­tin­gai.

Esa­me fun­da­men­ta­liai sve­ti­mi, ne­ ga­li­me į pa­sau­lį pa­žiū­rė­ti ki­to aki­ mis, o lai­do­se sten­giuo­si tai da­ry­ti.

La­bai re­tai skai­tau biog­ra­fi­jas, bet vi­si ži­no, kad jei pra­de­du kal­bė­ti apie ak­to­riaus biog­ra­fi­ją, va­di­na­ si, liūd­nas rei­ka­las – fil­mas pra­stas ir nė­ra, ką sa­ky­ti.

– Ar jums, kaip žiū­ro­vui, ki­ne yra ta­bu, ar yra to­kių fil­mų, ku­ rių žiū­rė­ti dėl vie­no­kių ar ki­to­ kių prie­žas­čių ne­si­no­ri?

– Yra. Kaž­ka­da ma­ne bu­vo už­ kni­sę „Ki­no ban­dy­mai“. Ma­nau, re­ži­sie­riui as­me­ni­nes pro­ble­mas rei­kia spręs­ti su psi­choa­na­li­ti­ku, o kai baigs, te­gu atei­na pas mus.

Net ir M.Ha­ne­ke ap­kal­tin­čiau tuo.

Sup­ran­tu, ko­dėl jis su­kū­rė fil­mą „Pak­vai­šę žai­di­mai“. Tai žiau­rus rei­ka­las, sa­dis­ti­nis pro­jek­tas. Jis pa­ts to daug tu­ri sa­vy. Tik ne­ži­ nau, ar vis­ką, ką su­gal­vo­ji, ver­ ta įgy­ven­din­ti. Grįž­ta­me prie to, kad da­ro­ma, kas no­ri­ma. Ir kar­ tais pa­ma­tai, kad tai duoda ne tą re­zul­ta­tą, ku­rio lau­kei. Yra to­kių fil­m ų, ku­r ių ne­re­k o­m en­d uo­č iau žiū­rė­ti.

– O kul­tū­ri­niai skir­tu­mai nė­ra kliū­tis?

– Tai kas ki­ta. Stu­den­tams ro­džiau ka­ni­ba­lo iš­pa­žin­tį, ir vi­si šiur­po­me jo klau­sy­da­mi. O Pa­pua Nau­jo­jo­ je Gvi­nė­jo­je vi­sai ki­taip į tai žiū­ rė­tų. Su­dė­tin­gi klau­si­mai. Ma­ nau, rei­kia ir ne­priim­ti kai ku­rių kul­tū­ri­nių skir­tu­mų. Ka­žin ar vi­ siš­ka to­le­ran­ci­ja tam, kas vyks­ta, yra ge­ras da­ly­kas. O kur ta­da ri­ bos? Ri­bos vis dėl­to yra, ir vi­suo­ me­nė klys­da­ma, ieš­ko­da­ma jas su­ si­ran­da.

– Sa­ko­ma, sun­kiau­sia su­pras­ti ki­tų ša­lių hu­mo­rą.

– Aiš­ku, kas juo­kin­ga Ki­ni­jo­je, ne­ bus juo­kin­ga Lie­tu­vo­je, ir at­virkš­ čiai. Bet pub­li­ka žiū­ri Ab­ba­so Kia­ ros­ta­mi ar Emi­ro Kus­tu­ri­cos fil­mą ir juo­kia­si – skir­tin­gi kū­rė­jai, skir­ tin­gos kul­tū­ros, bet yra uni­ver­sa­lių da­ly­kų. Šiuo po­žiū­riu Ho­li­vu­das yra ge­riau­sia, ką ga­li­ma pa­ma­ty­ti. Ga­ min­ti fil­mus pa­gal tas pa­čias tai­ syk­les yra su­ge­bė­ji­mas. Kri­ti­kuo­ ti grei­ti, bet pa­ban­dy­kite su­kur­ti tą pa­tį – nei­šei­na.

– Kas ki­ne jus er­zi­na?

– Pri­mi­ty­vu­mas, kai at­ro­do, kad koks nors pro­diu­se­ris už­li­pęs pa­ sa­kė: „Pjau­nam čia, nes nie­kas ne­ sup­ras.“ Ir nu­pjo­vė taip bu­kai, tie­ siai į tar­pu­ra­gį, nors bu­vo ga­li­ma gra­žiau. Bet pri­pa­žįs­tu, kad esu iš­ ran­kus. Net lei­dau sau pa­reikš­ti Pe­ te­riui Gree­na­way’ui, kad vie­no jo fil­mo fi­na­las man yra per šiurkš­tus ir per pri­mi­ty­vus, kad bu­vo ga­li­ma su­bti­liau su­kur­ti. La­biau­siai ner­vi­ na že­mos lu­bos ir bu­kas kar­to­ji­mas to, kas jau dvi­de­šimt kar­tų ro­dy­ ta. Paieš­ko­kim, pa­si­sten­kim. Bri­ tai tu­ri la­bai ge­rą po­sa­kį, ku­rį va­ di­nu sa­vo gy­ve­ni­mo cre­do: „Nuei­ti pa­pil­do­mą my­lią“ (angl. – go the ext­ra mi­le).

– Ko­kį re­gi­te lie­tu­vių ki­ną šian­ dien, ko­kios jo per­spek­ty­vos?

– Jis yra ir siū­ly­čiau mo­ra­to­riu­mą – po­rą me­tų ne­kri­ti­kuo­ti. Te­gul au­ga, ne­rei­kia dai­ge­lių min­džio­ ti. Kri­ti­kuo­ti vi­sa­da yra ką ir dėl ko, bet duo­ki­me žmo­nėms užaug­ti, leis­ki­me už­si­veis­ti tam lie­tu­viš­kam ki­nui. Man pa­tin­ka nau­jo­sios lie­

Kūryba: 1996 m. – poezijos knyga internete www.silkverpis.lt. Yra parašęs eilėraščių ir prozos knygelių vaikams, tarp kurių: 1993 m. – „Begemotija“ (proza), 1995 m. – „Ežys ir echidna“, 1996 m. – „Iš seno lagamino“, 1997 m. – „Apie orus“, 1997 m. „Rastinukai“, 1997 m. – „Sesutės sagutės“.

tu­vių kar­tos, nep­rik­lau­so­mos Lie­ tu­vos žmo­nių be praei­ties ba­ga­žo, ku­ria­mas ki­nas. Jie tu­ri tiek daug ne­su­me­luo­to en­tu­ziaz­mo, ti­kė­ji­mo, ku­rio mums vi­siems rei­kia ši­to­je ša­ ly­je. Jie kar­tais per daug pa­si­kliau­ ja au­to­ri­te­tais, bet te­gu ban­do, juk ir pieš­ti iš­moks­ta­ma ko­pi­juo­jant.

Lin­kė­ki­me ieš­ko­ti sa­vo kal­bos ir aug­ti. O žiū­ro­vai ei­na žiū­rė­ti lie­tu­ viš­kų fil­mų. Tai ža­vu.

– Ar ki­no kri­ti­kams ne­su­tei­kia­ mas per­ne­lyg svar­bus vaid­muo – tei­sė ne tik liaup­sin­ti, bet ir su­tryp­ti kū­rė­ją?

– Iš pyk­čio kū­rė­jui rei­kia dirb­ti to­ liau. O jei taip leng­va pa­spir­ti ir par­griau­ti, tai silp­nai lai­kė­si. Kri­ ti­kos rei­kia, tik, ži­no­ma, ana­li­zuo­ jan­čios. Ki­no ir te­le­vi­zi­jos kri­ti­kų, ku­rių nuo­mo­nė svar­bi, ir­gi tu­ri at­ si­ras­ti. Yra dar vie­nas niuan­sas – kai kri­ti­kas jau­čia­si sau­giai, nes yra įver­tin­tas pa­ts, nes juo pa­si­ti­ki­ma, ta­da ir pro­duk­ci­ja ge­res­nė. Tu­ri­me pa­si­rū­pin­ti, kad ge­rai jaus­tu­mės vie­ni su ki­tais. To trūks­ta – su­tei­ kia­mos tei­sės bū­ti ge­res­niam. Sus­ ting­ti nuo­la­ti­nės pri­mi­ty­vios ko­ vos bū­se­nos ne­pers­pek­ty­vu. Rei­kia ban­dy­ti gir­ti vie­niems ki­tus.

– Ar daž­nai gi­ria­te ki­tus?

– Vi­sa­da sten­giuo­si pa­sa­ky­ti, jei man kas nors pa­ti­ko. Pas­kam­bi­nu, nu­stem­ba žmo­gus. Ma­nau, vi­siems rei­kia pa­drą­si­ni­mo.

– O pa­ts su­lau­kia­te pa­gy­rų?

– Su­lau­kiu ir la­bai džiau­giuo­si. Sy­ kį pa­skam­bi­nu­si vie­na ko­le­gė, ku­ rią la­bai ger­biu ir ku­ria pa­si­ti­kiu, pa­sa­kė komp­li­men­tą, ir man gal dviem mė­ne­siams už­te­ko va­žiuo­ ti. Pa­gir­tas jau­tie­si pa­ky­lė­tas, ne taip gy­ny­biš­kai nu­si­tei­kęs, ne toks ne­sau­gus, at­si­ran­da dau­giau no­ro kur­ti ko­ky­biš­kes­nį pro­duk­tą ir drą­ sos ei­ti to­liau.

– Ne­bi­jo­tu­mė­te kur­ti ki­no fil­ mo?

– Bi­jo­čiau. Nes tai ne ma­no sri­tis ir, ma­nau, kiek­vie­nas tu­ri da­ry­ti sa­ vo dar­bą.

– Ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti, kad da­ ro­te tai, ką no­ri­te, ir gy­ve­na­te taip, kaip no­ri­te?

– De­ja, taip.

20

šeštadienis, gegužės 11, 2013

aukštyn žemyn

Mi­li­jo­no dramb­lių ša­ly­je neiš

Saugoma: Lao­se yra daug uni­ka­lių šven­tyk­lų, ku­rios įtrauk­tos į UNES­CO są­ra­šą.

Ke­liau­to­jas: J.Pė­kis (dešinėje) re­ko­men­duo­ja Lao­są ap­lan­ky­ti, kol ši ša­lis

Ka­dai­se mi­li­jo­nų dramb­lių ša­li­mi va­din­tas Lao­sas da­bar tuo pa­si­gir­ti ne­ga­li. Vis dėl­to Piet­ry­čių Azi­jos vals­ty­bė­je dar li­ko daug se­nų šven­tyk­lų, čia drau­giš­ki, be­si­šyp­san­tys žmo­nės. Šia­ me kraš­te ga­li­ma ste­bė­ti fan­tas­tiš­kus sau­lė­ly­džius.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ža­lios švie­sos ne­su­lauk­si

Žmo­nės: vie­tos gy­ven­to­jai la­bai drau­giš­ki ir be­si­šyp­san­tys.

Lao­so sos­ti­nė­je Vien­tia­ne – la­bai daug gra­žių, spin­din­čių šven­tyk­lų, nors jų vie­nuo­liai gy­ve­na ne­to­lie­se itin kuk­lio­se lūš­no­se. Į akis kren­ta tai, kad be­veik nė­ra dau­giaaukš­čių pa­sta­tų – dau­gu­ma dvie­jų tri­jų aukš­tų. Gat­vė­se la­bai ma­žai au­to­mo­bi­lių, šiek tiek tri­ra­ čių, ku­riais va­ži­nė­ja ne tik ke­lei­viai, bet ir ve­ža­mi kro­vi­niai, o di­džio­ji da­lis trans­por­to – mo­to­ro­le­riai. „Yra ke­li švie­so­fo­rai, ta­čiau ge­ riau­sia gat­ve ei­ti taip ir ne­su­lau­ kus už­si­de­gant ža­lios švie­sos“, – šyp­te­lė­jo ne­se­niai Lao­se ap­si­lan­kęs lie­tu­vis ke­liau­to­jas Juo­zas Pė­kis.

Mat ke­lis kar­tus jis taip ir ne­su­ lau­kė ža­lios švie­sos, o ke­lis kar­ tus ji už­si­de­gė ma­žiau­siai po pen­ kių mi­nu­čių.

Išs­kir­ti­nai at­ro­do ir Lao­so au­ to­bu­sai: dau­gu­ma jų vi­du­je la­ bai tvar­kin­gi, iš­gra­žin­ti, su daug de­ta­lių, užuo­lai­dų, ryš­kių spal­ vų sa­lo­nais, o šalia vai­ruo­to­jų ka­ bo įvai­riau­si ta­lis­ma­nai, Bu­dos pa­ veiks­lė­liai ar sta­tu­lė­lės.

Tie­sa, Lao­se, kur apie 70 pro­c. gy­ven­to­jų bu­dis­tai, yra ne­ma­žai vis dar ti­kin­čių­jų se­nosiomis reli­ gijomis, gam­tos jė­go­mis.

Ne­to­li sos­ti­nės įdo­mus trau­kos ob­jek­tas – Bu­dų ir in­duis­ti­nių die­ vų par­kas prie Me­kon­go upės, kal­ nuo­se, – įspū­din­gas ur­vas, ku­ria­me šim­tai chao­tiš­kai it Lie­tu­vos kry­žių kal­ne pa­sta­ty­tų Bu­dos sta­tu­lų.

Lao­so ne­prik­lau­so­my­bę nuo Pran­cū­zi­jos pri­me­na ir gar­sią­ją Trium­fo ar­ką pri­me­nan­tis sta­ti­nys. Įdo­mu tai, kad ori­gi­na­lą Pa­ry­žiu­je, ži­no­ma, neat­si­tik­ti­nai, jis pra­noks­ ta maž­daug tri­mis met­rais.

Sa­va Trium­fo ar­ka

Nuos­ta­būs sau­lė­ly­džiai

„La­bai daug gra­žių šven­tyk­lų, se­ nų­jų pran­cū­zų ko­lo­ni­ji­nių pa­sta­ tų, siau­ros gat­ve­lės, dėl drėg­no kli­ma­to – daug ža­lu­mos, – be­ ne įspū­din­giau­sią Lao­so mies­tą Luangp­ra­ban­gą gy­rė J.Pė­kis ir pa­ juo­ka­vo: – Pra­ban­gos, tie­sa, nė­ra.

Nors pran­cū­zai, ku­rie bu­vo ko­lo­ni­ za­vę Lao­są, ten mėg­da­vo il­sė­tis.“ 1975 m. ne­prik­lau­so­my­bę at­ga­ vu­si ir il­gai ko­mu­nis­ti­nio Pa­tet Lao ju­dė­ji­mo val­do­ma ša­lis bu­vo il­gai už­si­da­riu­si nuo tu­ris­tų, to­dėl da­ bar jiems yra neat­ras­ta eg­zo­ti­ka. „Gy­ven­to­jai – la­bai drau­giš­ki, be­si­šyp­san­tys ir ne­jau­čian­tys nea­ py­kan­tos bal­tie­siems. Tie­sa, dau­ gu­ma jų ne­kal­ba už­sie­nio kal­bo­mis.

Pran­cū­ziš­kai mo­kė­ję dau­gu­ma gy­ ven­to­jų jau mi­rę ir tik ne­dau­ge­lis, daž­niau­sia jau­ni­mas, kal­ba ang­liš­ kai“, – pa­sa­ko­jo J.Pė­kis.

Dau­giau­sia tu­ris­tų į Lao­są at­ vyks­ta iš ap­lin­ki­nių ša­lių, ypač Tai­lan­do, Ma­lai­zi­jos, taip pat Ko­ rė­jos, Ja­po­ni­jos, Pran­cū­zi­jos, Aust­ ra­li­jos.

Luangp­ra­ban­gas įsi­kū­ręs nuo­sta­ bio­je vie­to­je prie dvie­jų upių, ap­ gaub­tas kal­nų. O nuo jų at­si­ve­ria fan­tas­tiš­ki vaiz­dai. Į vie­ną kal­ną, kur pa­sta­ty­ta ne­ di­de­lė šven­tyk­la, va­ka­rais ko­pia mi­nios tu­ris­tų. „Po 20 mi­nu­čių ko­pi­mo vir­šu­je jau­tie­si tar­si per­ pil­dy­ta­me au­to­bu­se, nes vi­si lau­kia nuo­sta­baus sau­lė­ly­džio, kur ma­to­ si upė, kal­vos, mies­to pa­no­ra­ma“, – įspū­džius pa­sa­ko­jo J.Pė­kis.

Po to kal­no pa­pė­dė­je pra­si­de­da nak­ti­nis tur­gus, kles­ti pre­ky­ba, at­ gy­ja lau­ko ka­vi­nu­kės, žmo­nės šo­ka net ae­ro­bi­kos šo­kius, links­mi­na­si. „Lao­sie­čiai juo­kau­ja, kad jie tu­ri nuo­sta­bius sau­lė­ly­džius, ku­rių nie­ kas nea­tims“, – šyp­te­lė­jo J.Pė­kis.

Li­ko 1 800 dramb­lių

De­ja, mi­li­jo­nų ar de­šimt tūks­tan­ čių dramb­lių (taip bu­vo ver­čia­mas is­to­ri­nės lao­sie­čių et­ni­nės gru­pės Lan­san­go ka­ra­lys­tės var­das) ša­li­mi va­di­na­mas Lao­sas tuo da­bar pa­si­ gir­ti ne­ga­li.

21

šeštadienis, gegužės 11, 2013

aukštyn žemyn

š­vy­do nė vie­no dramb­lio Tur­gu­je ga­li­ ma nu­si­pirk­ti pa­val­gy­ti deg­ tu­kų dė­žu­tės dy­džio ta­ra­ko­ nų, ku­rie gy­ vi lai­pio­ja po puo­dą.

Architektūra: pastatai, juos juosiančios tvorelės išdabinti tipiškais Azijos raštais.

dar ne­su­ga­din­ta tu­riz­mo.

Juo­zo Pė­kio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Ne­ma­čiau nė vie­no dramb­lio, – pri­si­pa­ži­no J.Pė­kis, ku­riam gi­das paaiš­ki­no, kad da­bar ša­ly­je li­ko tik apie 1 800 dramb­lių, ku­rių pu­sė lau­ ki­niai. – Per ka­rus jie bu­vo pa­grin­di­ nė trans­por­to prie­mo­nė džiung­lė­se, to­dėl pran­cū­zai dramb­lius bom­ bar­duo­da­vo ma­ny­da­mi, kad gre­ ta kaž­kur sle­pia­si ir su­ki­lė­liai. Daug dramb­lių žu­vo už­li­pę ant mi­nų.“ Da­li­jo mais­tą vie­nuo­liams

Dau­gu­ma vie­tos gi­dų – bu­vę vie­ nuo­liai, nes vie­nuo­ly­nuo­se ga­li­ma gau­ti iš­si­la­vi­ni­mą, iš­mok­ti kal­ bų. Be­je, bu­dis­tų vie­nuo­liai tu­ris­ tams la­bai įdo­mūs, ypač di­de­lį su­ si­do­mė­ji­mą ke­lia, kai anks­ti ry­te su me­ta­li­niais in­dais šim­tai vie­nuo­ lių ei­na gat­vė­mis ir ren­ka au­ko­ja­ mą mais­tą. „Kai ku­rie lao­sie­čiai įsi­gud­ri­ no tu­ris­tams par­duo­ti mais­to, ku­rį at­vy­kė­liai jiems do­va­no­ja, – pa­sa­ ko­jo J.Pė­kis. – Be­je, mo­te­rys vie­ nuo­liams tu­ri tei­sę mais­to įteik­ti tik klū­pė­da­mos. Ne­bu­vo­me pa­ty­rę, to­dėl mais­tą ati­da­vė­me la­bai grei­ tai, o gru­pė ko­rė­jie­čių da­li­jo po la­ bai ma­žai, nes vie­nuo­lių vilks­ti­nei, at­ro­dė, ne­bus pa­bai­gos. Jie gau­da­ vo ne tik ry­žių, bet ir šo­ko­la­du­kų, pieš­tu­kų.“ Gat­vės ka­vi­nė­se – pi­gu

Skur­džio­je ša­ly­je iš­si­ski­ria ir šiuo­ lai­kė vo­kie­čių sta­ty­ta alaus da­ryk­ la. Alų „Lao“, ku­rio bu­te­lis kai­nuo­ ja apie pu­sant­ro li­to, gi­ria dau­gu­ma tu­ris­tų, o jis eks­por­tuo­ja­mas ne tik į ap­lin­ki­nes ša­lis, bet ir Ja­po­ ni­ją, JAV. „Tur­gu­je ma­tė­me ne tik įvai­riau­ sių au­ga­lų, vai­sių, bet ir ma­siš­kai

par­duo­da­mų keis­čiau­sių gry­bų, – nei su ba­ra­vy­kais, nei vo­ve­rai­tė­ mis ar ki­tais ma­ty­tais gry­bais ne­ra­ do pa­ly­gi­ni­mų mėgs­tan­tis gry­bau­ti J.Pė­kis. – Tur­gu­je ga­li­ma nu­si­pirk­ ti pa­val­gy­ti deg­tu­kų dė­žu­tės dy­ džio ta­ra­ko­nų, ku­rie gy­vi lai­pio­ja po puo­dą.“ Mais­tas Lao­so gat­vė­se – la­bai ska­nus, na­tū­ra­lus, pri­me­nan­tis ne ki­nų, bet ta­jų vir­tu­vę. Čia pat ga­ li­ma pa­si­mė­gau­ti ir na­tū­ra­lio­mis įvai­riau­sių vai­sių sul­ti­mis. Gat­vės ka­vi­nė­se – dvi­gu­bai pi­giau nei Lie­ tu­vo­je, o pra­ban­gių vieš­bu­čių res­ to­ra­nuo­se, kur lan­ko­si ir tur­tin­gi lao­sie­čiai, kai­nos – kaip Eu­ro­po­je. „Lao­se, kad ir kaip bū­tų keis­ta, yra ir daug ge­rų vieš­bu­čių, o in­ ter­ne­tas, ko Eu­ro­po­je jau be­veik nė­ra, pa­pil­do­mai neap­mo­kes­ti­ na­mas“, – gy­rė Lao­są lie­tu­vis ke­ liau­to­jas.

Sau­gu­mo agen­tų ne­ma­tė

Di­de­lė eg­zo­ti­ka tu­ris­tams ir tai, kad iki lėk­tu­vų oro uos­te rei­kia ei­ ti pės­čio­mis.

Pak­lau­sus apie nar­ko­ti­kais gar­ sė­jan­tį Auk­si­nį tri­kam­pį, ku­riam su Tai­lan­du ir Mian­ma­ru pri­klau­so Lao­sas, J.Pė­kis sa­kė, kad, jo ma­ny­ mu, nar­ko­ti­kais Lao­se nė ne­kve­pia. „Tuo gar­ses­nis Tai­lan­das“, – sa­kė lie­tu­vis ke­liau­to­jas. Jo ži­nio­mis, Lao­sas vi­sa­da bu­vo tik nar­ko­ti­kų tran­zi­to ša­lis.

O sau­gu­mo agen­tai, ku­rie dar ne­se­niai, kaip pa­sa­ko­da­vo tu­ris­ tai, sek­da­vo kiek­vie­ną eu­ro­pie­čių žings­nį? „Ne, ne­ma­tė­me ir ne­ju­to­me, – nu­si­juo­kė J.Pė­kis. – Bet gal jie ge­ rai slaps­tė­si?“

Mo­te­rys: Lao­se ga­li­ma iš­vys­ti ir po­li­ci­nin­kių.

22

šeštadienis, gegužės 11, 2013

aukštyn žemyn

Do­va­na: po „Kau­no die­nos“ ra­ši­nio A.Stra­vins­kas su­lau­kė ma­lo­naus

siurp­ri­zo iš JAV – odi­nio pal­to.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Bu­vu­siai žvaigž­dei – siun­ti­nys iš JAV Juo­das il­gas odi­nis „Cal­vin Klein“ liet­pal­tis.

To­kią do­va­ną iš JAV po „Kau­no die­nos“ ra­ši­nio apie ne­leng­vus lai­kus iš­gy­ve­nan­ tį brei­ko pra­di­nin­ku Lie­tu­vo­je va­di­na­mą Al­gir­dą Stra­vins­ką at­siun­tė bu­vu­si kau­ nie­tė Sta­sė Ja­ki­ma­vi­čie­nė.

Prieš traukinį nelaimėsi

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Spin­din­ti šlo­vė – praei­ty­je

Iš spin­din­čios praei­ties, dar­bo su Lie­tu­vos mu­zi­kos eli­tu res­to­ra­ne „Ža­lias kal­nas“ lai­kų Al­gir­das tu­ ri pri­si­mi­ni­mų ir skry­bė­lę iš plo­nai iš­dirb­tos triu­šio odos. „Skry­bė­lę la­bai bran­gi­nu, nes ji man pri­me­na pa­ki­li­mą iš duo­bės, ku­rio­je bu­vau, kai bai­gė­si auk­so am­žius“, – kal­bė­jo ci­ga­re­čių dū­mų tvai­ku per­si­smel­ku­sia­me 15 kv. m kam­ba­rė­ly­je so­cia­li­nia­me bu­te Vil­ niuje Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­vė­je gy­ve­ nan­tis bu­vęs kau­nie­tis.

Bu­vo dar vie­nas A.Stra­vins­ ko įvaiz­džio at­ri­bu­tas – il­gas juo­ das ap­siaus­tas, ku­rį kaž­kas pa­vo­gė.

Nau­jo jis nu­si­pirk­ti ne­ga­li.

Siun­ti­nys iš JAV

Bėgius saugiai kirsti galima tik tam skirtose vietose, laikantis saugos reikalavimų. Būkime saugūs, neerzinkime likimo.

„Ti­kiuo­si, kad ne­pa­si­ro­dys la­bai keis­tas ma­no krei­pi­ma­sis. Aš ir ma­no sū­nus Lai­mis su­ti­ko­me ši­tą šil­tą žmo­gų maž­daug 1985 m. Ma­ no sū­nus no­rė­jo šok­ti brei­ką“, – toks laiš­kas pa­sie­kė „Kau­no die­ną“ po ra­ši­nio apie sun­kius lai­kus iš­gy­ ve­nan­tį A.Stra­vins­ką. Laiš­ko au­to­ rė – už At­lan­to gy­ve­nan­ti S.Ja­ki­ ma­vi­čie­nė. „Al­gir­das kaip tik rin­ko vai­kų gru­pę, – laiš­ke pri­si­mi­nė bu­vu­ si kau­nie­tė. – Jis, pa­tik­ri­nęs ma­no sū­naus mu­zi­ki­nę klau­są, pa­sa­kė: „Vai­ke, tu esi per di­de­lis, tu bū­ si la­bai aukš­tas (ir tik­rai jis išau­go aukš­tas – be­veik 2 m ūgio) ir, de­ ja, ne­tin­ki brei­ko šo­kiams, bet tu tu­ri ab­so­liu­čią mu­zi­ki­nę klau­są.“ Mo­tin, sa­ko jis man, vesk ši­tą vai­ ką dai­nuot...“ „Iki šiol pri­si­me­nu tą su­si­ti­ki­ mą ir tą są­ži­nin­gu­mą, tie­su­mą, – ra­šė S.Ja­ki­ma­vi­čie­nė. – No­rė­ da­ma at­si­dė­ko­ti už jo pa­pras­tu­ mą, la­bai no­rė­čiau nu­pirk­ti po­nui

Al­gir­dui juo­dą, il­gą pal­tą. Gal jūs man pa­dė­tu­mė­te tai pa­da­ry­ti? La­ bai pra­šau. Ga­lė­čiau at­sius­ti pal­ tą į jū­sų re­dak­ci­ją ir jūs jam per­ duo­tu­mė­te.“ Net­ru­kus, kaip mo­te­ris ir ža­dė­jo, su­lau­kė­me iš JAV siun­ti­nio. Ja­me – juo­das il­gas odi­nis liet­pal­tis.

Kai gė­rė­me iš vie­nos stik­li­nės

„Ne­tu­riu žo­džių. Toks gra­žus, il­gas, juo­das, kaip aš mėgs­tu, mė­gau...

– ieš­ko­jo žo­džių A.Stra­vins­kas ir ma­tuo­da­ma­sis per­klau­sė: – Kas at­siun­tė?! Bū­ti­nai, bū­ti­nai pa­dė­ kok! Tik kaip gai­la, kad jis man per di­de­lis. Aš da­bar la­bai, la­bai su­kū­ dęs. Ir at­ro­dau kaip ka­liau­sė. Gal ko­kio­je par­duo­tu­vė­je pa­keis į ma­ žes­nį?“

Al­gir­das Stra­vins­kas:

Ne­tu­riu žo­džių.

Toks gra­žus, il­gas, juo­das, kaip aš mėgs­ tu, mė­gau...

Al­gir­das vis dė­ko­jo S.Ja­ki­ma­vi­ čie­nei, ke­lis kar­tus pra­šė per­skai­ ty­ti jos laiš­ką.

Do­va­ną A.Stra­vins­kui at­siun­tu­ si S.Ja­ki­ma­vi­čie­nė ne­si­ren­gė rek­la­ muo­tis. Ir tik įkal­bė­ta su­ti­ko, kad ši ma­ža is­to­ri­ja bū­tų ap­ra­šy­ta. „Gai­la, kad per di­de­lis pal­tas. Jei Al­gir­das ne­priaugs svo­rio, jei ne­ pa­vyks nie­kur ap­keis­ti, kai grį­šiu į Lie­tu­vą, teks siau­rin­ti, – ra­šė mums lie­tu­vė. – Mėgs­tu da­ry­ti to­kius da­ ly­kus, o A.Stra­vins­kas man pri­me­ na tuos šar­min­gus jau­nys­tės lai­kus, kai mes vi­si gė­rė­me iš tos pa­čios ga­ zuo­to van­dens au­to­ma­to stik­li­nės ir nie­kas tos stik­li­nės ne­vo­gė.“

23

šeštadienis, gegužės 11, 2013

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

P.Jan­kū­nas ne­no­ri bū­ti ka­ra­liš­ko­kraujo Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Gy­ve­ni­me ne vis­kas sal­du, ne vis­ kas pa­tin­ka ir ne vis­kas ro­žė­mis klo­ta. Šį kar­tą apie tai, kas ne­pa­tin­ ka, ne­ma­lo­nu ar bai­su, – su Kau­no „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­nu Pau­liu­mi Jan­ kū­nu.

– Vie­ta, kur ne­no­rė­tu­mė­te gy­ ven­ti?

– Nie­ka­da ne­gal­vo­jau apie vie­tą, kur no­rė­čiau ar ne­no­rė­čiau gy­ ven­ti. Žmo­gui no­ri­si gy­ven­ti ge­ riau, kad bū­tų pa­to­giau šei­mai.

Gi­miau ir gy­ve­nu Kau­ne. Nors ne­ ži­nai, kur ta­ve nu­­ves gy­ve­ni­mas, ta­čiau šią aki­mir­ką ne­no­rė­čiau gy­ ven­ti ki­tur.

Nors ne­ži­nai, kur ta­ ve nu­­ves gy­ve­ni­mas, ta­čiau šią aki­mir­ką ne­no­rė­čiau gy­ven­ti ki­tur.

– Pa­pik­ti­nęs Lie­tu­vos po­li­ti­kų spren­di­mas?

– (Juo­kia­si.) Yra ir ge­rų, ir blo­gų.

Vie­no spren­di­mo neišs­kir­čiau.

– Ne­pa­tin­kan­ti spor­to ša­ka?

– Tur­būt to­kios nė­ra. La­biau­siai mėgs­tu ir žiū­riu krep­ši­nį ir fut­ bo­lą. Yra spor­to ša­kų, į ku­rias esu neį­si­gi­li­nęs ir jų var­žy­bų ne­žiū­riu.

Pa­vyz­džiui, bi­liar­das ar jo­ji­mas.

– La­biau­siai ne­pa­tin­kan­tis au­ to­mo­bi­lis?

– Hm. La­biau­siai pa­tin­ka vo­kiš­ kos ma­ši­nos. Ne ma­no sko­nio „Cit­ roën“, kai ku­rie ame­ri­kie­tiš­ki au­to­ mo­bi­liai.

– Gar­sus žmo­gus, ku­rio kai­ly­je ne­no­rė­tu­mė­te gy­ven­ti?

– Per te­le­vi­zi­ją ma­čiau ka­ra­lių ves­ tu­ves. Vai­kai nuo ma­žų die­nų griež­ tai mo­ko­mi, kaip sė­dė­ti, ran­kas lai­ ky­ti, kaip elg­tis. Gai­la, kad, nors ir tu­rė­da­mi pri­vi­le­gi­jų, ne­tu­ri nor­ma­ lios vai­kys­tės ir daug dar­bo įde­da, kol vis­ko iš­moks­ta.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ge­gu­žės 11–17 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lį ne­nuo­bo­džiau­ si­te, nes gi­mi­nai­čiai, kai­ my­nai ar­ba na­miš­kiai ne­duos jums ra­my­bės, ata­kuos skam­bu­ čiais, rep­li­ko­mis ar pan. Rei­kė­tų pa­si­sau­go­ti va­gys­čių, ap­gau­lių, ne­skleis­ti gan­dų. Nuo pir­ma­die­ nio iki ket­vir­ta­die­nio dau­giau­sia lai­ko skir­si­te šei­mai, bui­čiai, nuo­ sa­vy­bės rei­ka­lams. Dėl to ga­li nu­ ken­tė­ti dar­bo ko­ky­bė. Įma­no­mas re­pu­ta­ci­jos su­svy­ra­vi­mas dėl ar­ ti­mų žmo­nių pro­te­ga­vi­mo, pikt­ nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ar pan.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lio die­nos ne­ža­da ra­maus at­si­pa­lai­da­vi­mo.

Ar­ba pa­tys tu­rė­si­te daug dar­bo, ar­ba tal­kin­si­te ki­tiems. Nuo pir­ ma­die­nio ke­lias die­nas jums la­bai no­rė­sis drau­gi­jos, ap­lin­ki­nių dė­ me­sio. Vis dėl­to, jei kaž­kuo pa­si­ žy­mė­si­te, ki­ti tai ne­bū­ti­nai įver­ tins po­zi­ty­viai. Apsk­ri­tai, ga­li­te pa­jus­ti veid­mai­nia­vi­mą. Part­ne­ ris jus ar­ba jūs jį tar­si ve­džio­si­ te už no­sies. Ga­li bū­ti, kad kaž­kas mė­gins jus įtrauk­ti į mei­lės int­ri­ gas ar afe­rą dar­be. Jei mo­ka­te la­vi­ ruo­ti, vis­kas baig­sis ne­blo­gai.

– Bai­siau­sias įstri­gęs vaiz­das?

– Trau­mos.

– La­biau­siai už­kni­san­tis žur­na­ lis­tų klau­si­mas?

– (Juo­kia­si.) Vi­si. O jei rim­tai, kai atei­na ne­pa­si­ren­gę in­ter­viu ir nuo­ lat klau­sia, kaip ir ka­da pra­dė­jau žais­ti krep­ši­nį.

– Ne­mėgs­ta­miau­sias pa­tie­ka­las?

– Kai pa­tie­ka­luo­se, ypač sriu­bo­je, ma­to­si svo­gū­nų.

– Ne­mėgs­ta­miau­sia ko­man­da?

– (Juo­kia­si.) Leng­vai ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­kia mėgs­ta­miau­sia. O fut­bo­lo...

Mėgs­ta­miau­sia ko­man­da – Mad­ ri­do „Real“, to­dėl ne­mėgs­tu vi­sų jos var­žo­vių. Šiuo me­tu la­biau­siai pa­ tin­ka Dort­mun­do „Bo­rus­sia“.

Per išei­gi­nes bū­si­te emo­ cio­na­lūs ir lin­kę iš­pūs­ti tiek smul­kias ne­sėk­mes, tiek nuo­ pel­nus. Re­gis, ne­la­bai ob­jek­ty­viai ver­tin­si­te sa­ve esa­mo­je si­tua­ci­jo­ je, o gal kly­si­te ir dėl mei­lės san­ty­ kių, ku­rie ga­li bū­ti ne­nuo­šir­dūs, su pa­slap­ti­mis ir keis­tais žai­di­mais.

Nuo pir­ma­die­nio ga­li­mų ap­gau­lių me­tas tę­sis. Veid­mai­nys­tė, neiš­ ti­ki­my­bė, ne­gau­tas kre­di­tas ar­ ba gau­ta bau­da – štai kas ga­li jū­sų ty­ko­ti iki pat šio pe­rio­do ga­lo. Pa­ sis­ten­ki­te ne­suk­čiau­ti ir ne­skleis­ ti de­zin­for­ma­ci­jos, nes me­lo vė­žė­ mis to­li ne­nu­va­žiuo­si­te.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Tomo Lukšio /BFL nuotr.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lio die­nos ne itin pa­lan­kios svei­ka­tai, nes ska­tins aler­gi­jas, bus leng­vai pa­ žei­džia­mi plau­čiai. Nes­tip­rios bus ir ran­kos, tad ne­per­si­dirb­ki­te.

Re­gis, nu­si­pirk­si­te nau­ją dra­bu­žį ar­ba prie­mo­nę spor­tuo­ti, svei­ka­ tai at­kur­ti. Ki­tą sa­vai­tę ne­blo­gai sek­sis tar­pi­nin­kau­ti, par­tne­riau­ ti, aiš­kin­tis ju­ri­di­nius rei­ka­lus.

Tik ne­kri­ti­kuo­ki­te ap­lin­ki­nių įvaiz­džio ir sko­nio. Į pe­rio­do pa­ bai­gą vis la­biau rū­pės ne­sut­var­ ky­ti fi­nan­si­niai rei­ka­lai, mo­kes­ čiai, drau­di­mas.

JAU­TIS (04 21–05 20)

– Blo­giau­sia Pau­liaus Jan­kū­no sa­vy­bė?

– Trūks­ta tvar­kin­gu­mo.

Vieta: „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­nas su žmona gyvena Kaune ir niekur išvykti

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu leis­ ti lai­ką su par­tne­riu, nes vie­ni­šu­mas itin slėg­tų. Jei­gu par­ tne­rio ša­lia nė­ra, ga­li­ma su­si­ras­ ti kom­pa­ni­ją, pa­šne­ko­vą, lin­ku­sį bend­rau­ti, dis­ku­tuo­ti. Neuž­sisk­ lęs­ki­te tarp ke­tu­rių sie­nų. Nuo pir­ma­die­nio pa­si­ner­si­te į įpras­ tus dar­bus. Ir vis dėl­to jums vis­ kas kris iš ran­kų, jei­gu sa­nty­kiai su mei­lės par­tne­riu ke­lia abe­jo­ nių, įta­ri­mų, neat­ro­do nuo­šir­dūs.

Ne­ma­ny­ki­te, kad juos su­tvir­tin­ si­te leng­va­bū­diš­ku mei­lės nuo­ ty­kiu.

Sa­vait­ga­lį mie­lai už­ siim­si­te ama­tais, že­mės ūkiu, ko­mer­ci­ja. Sek­sis pirk­ti ar par­duo­ti, iš­nuo­mo­ti ar iš­si­ nuo­mo­ti. Džiu­gins tai, ką įgy­ ja­te. Vis dėl­to ki­tą sa­vai­tę ga­ li­te nu­si­vil­ti kai ku­rių as­me­nų įpirš­to­mis gė­ry­bė­mis, pa­ža­dais pa­dė­ti, pa­rem­ti. Re­gis, jums pa­tiems teks ne­ma­žai su­mo­kė­ti ar pri­si­ža­dė­ti už no­ri­mą kom­ for­tą ar net drau­gys­tę. Tai, kas yra to­li nuo jū­sų, kels ne­ra­mias, sle­gian­čias min­tis. Ki­ta ver­tus, jei­gu jau­si­tės at­si­pa­lai­da­vę, ap­ gaub­ti mei­lės, tas po­jū­tis ga­li bū­ti la­bai tra­pus, iliu­zi­nis.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

nenori.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį mie­lai lei­si­te su drau­gais, da­ly­vau­da­mi vi­ suo­me­ni­niuo­se ren­gi­niuo­se. Jums no­rė­sis pa­si­žmo­nė­ti ir sa­ve pa­ro­ dy­ti. Ga­li­ma int­ri­guo­ja­ma pa­žin­ tis. Ki­tos sa­vai­tės pir­ma pu­sė ne­ džiu­gins, nes ne­la­bai sek­sis veik­ti pa­gal nu­ma­ty­tą pla­ną. Gal­būt ne­ su­sip­ra­ti­mų kels do­mi­nan­tis as­ muo, jo ne­konk­re­tu­mas. Ant­ra pe­rio­do pu­sė ža­da dau­giau tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mo ir bend­rų in­te­re­ sų. Ven­ki­te abe­jo­ti­nų avan­tiū­rų.

Nep­rog­no­zuo­ja­mos reak­ci­jos ga­ li­mos ir per vai­kus.

Sa­vait­ga­lio die­nos ne­tin­ka­ mos įtemp­tam ir fi­zi­niam dar­bui bei in­ten­sy­viam bend­ra­vi­ mui, nes tai la­bai var­gins ir se­kins jė­gas. Tik­tų už­siim­ti me­nu, me­di­ tuo­ti. Ki­tą sa­vai­tę at­si­gau­si­te, ta­ čiau te­be­ka­muos ai­bė abe­jo­nių, su­si­ju­sių su eti­nė­mis ver­ty­bė­mis, tei­sin­gu­mo sam­pra­ta, mei­le. Jū­sų įta­ri­mai dėl kaž­ko­kio žmo­gaus ga­ li pa­si­tvir­tin­ti. Gal­būt nu­trauk­si­ te su juo ry­šius. Jei­gu ne­pa­si­ti­ki­te da­ly­ki­niais par­tne­riais, san­ty­kiai su jais ga­li dar la­biau pa­šly­ti.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lis ska­tins plės­ti aki­ra­tį, ke­liau­ti, mo­ky­tis, nar­šy­ti po in­ter­ne­tą, pa­žin­din­tis su už­sie­nie­čiais ir t. t. Ga­li­te su­ da­ly­vau­ti neei­li­nia­me ren­gi­ny­je, lan­ky­ti pa­ro­das, vie­šė­ti pas to­ li gy­ve­nan­čius pa­žįs­ta­mus. Ki­ tą sa­vai­tę mė­gin­si­te reikš­tis dar­ be, po­li­ti­ko­je ar­ba vie­šu­mo­je, ta­čiau bus ne­leng­va ki­tus įti­kin­ ti, kad kal­ba­te nuo­šir­džiai, o jū­sų ver­ty­bės mo­ra­lios. Dėl flir­ta­vi­mo dar­be ga­li­mi ne­su­sip­ra­ti­mai. Ki­ ta ver­tus, ga­li­te su­lauk­ti įta­kin­go as­mens dė­me­sio, įsi­tai­sy­ti įdo­mų ger­bė­ją.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džia ža­da iš­lai­dų ir įvai­rių pa­gun­dų. Mei­lės troš­ku­lys vis la­biau stip­rės, ta­čiau jums ne­bū­ti­nai pa­vyks rea­li­zuo­ ti sa­vo aist­ras. Ki­tą sa­vai­tę mei­lės pa­gun­dos nie­kur ne­dings, kaž­kas jums la­bai rū­pės ar­ba jūs rū­pė­si­te, ta­čiau abi­pu­siš­ku­mo sun­ku ti­kė­tis.

Ak­tua­lūs ga­li bū­ti tei­si­niai klau­si­ mai, su­si­ję su afe­ro­mis, įsi­sko­li­ni­ mais. Nuo ket­vir­ta­die­nio ga­li bū­ ti uo­liai spren­džia­mos pro­ble­mos dar­be, su­si­ju­sios su pa­da­ry­to­mis klai­do­mis, lė­šų išeik­vo­ji­mais.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­l į tu­r ė­t ų bū­t i sma­gu. Ga­li­mos pra­mo­ gos, pa­si­ma­ty­mai. Re­gis, no­riai skir­si­te dė­me­sį vai­kams. Bū­si­ te kū­ry­bin­gi, šmaikš­tūs, sek­ sis reikš­tis sce­no­je. Ki­tą sa­vai­tę teks su­rim­tė­ti ir iš pe­ties pa­plu­ šė­ti. Dar­buo­tis sek­sis ge­riau, jei­ gu mei­lės sfe­ro­je nė­ra tuš­tu­mos lo­pų, o da­ly­ki­nė­je veik­lo­je – afe­ rų. De­ja, vei­kiau­siai bus ir vie­na, ir ki­ta. Tai reiš­kia, kad ne­ri­mau­ si­te dėl ga­li­mų pra­ra­di­mų ar­ba pa­slap­čių at­sklei­di­mo. Į pe­rio­ do pa­bai­gą bus dau­giau sėk­mės mei­lė­je, o gal ir lo­te­ri­jo­je. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Pe­rio­do pra­džio­je bū­si­ te bui­tiš­kai nu­si­tei­kę. Na­ muo­se ir ap­lin­kui na­mus, ūkį, so­ dy­bą mie­lai tvar­ky­si­tės, pa­si­tel­kę į pa­gal­bą šei­mos na­rius. Re­gis, ne­ trok­ši­te jo­kių ypa­tin­gų už­siė­mi­ mų ar pra­mo­gų. Gal­būt lan­ky­si­ tės vai­kys­tės vie­to­se, pas gi­mi­nes kai­me ar pan. Ki­tą sa­vai­tę pra­dė­ si­te kū­ry­bin­gai nu­si­tei­kę. Min­ tys su­ksis apie ro­man­ti­ką, vai­kus, kon­kur­sus. Tie­sa, šio­je sri­ty­je bus daug mig­los ir ne­rea­lių iliu­zi­jų.

Si­do­ni­ja

24

šeštadienis, gegužės 11, 2013

menas ir pramogos

4 500 ki­lo­met­rų su ka­me­ra ran­ko­je Gar­bės ženk­lai – ju­bi­lia­tams Gar­bin­gų ju­bi­lie­jų pro­ga Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja sa­vo gar­bės ženk­lu ap­do­va­no­jo kau­nie­čius 85 me­tų su­lau­ku­sį ak­to­rių Leo­nar­dą Zel­ čių (nuotr. kairėje) ir 75 me­tų ju­ bi­lie­jų šven­čian­tį fo­tog­ra­fą Alek­ sand­rą Ma­ci­jaus­ką.

Šiems žymiems Kau­no kul­tū­ros menininkams įteik­ti gar­bės ženk­ lai „Nešk sa­vo švie­są ir ti­kėk“.

L.Zel­čius vi­są gy­ve­ni­mą dir­ bo Kau­no vals­ty­bi­nia­me dra­mos teat­re, su­kū­rė dau­giau nei šim­ tą vaid­me­nų teat­re, ki­ne ir te­ le­vi­zi­jo­je, re­ži­sa­vo ke­le­tą spek­ tak­lių.

A.Ma­ci­jaus­kas 1969 m. su ki­ tais fo­tog­ra­fais įstei­gė Lie­tu­vos fo­tog­ra­fi­jos me­no drau­gi­ją (nuo

1989 m. – Lie­tu­vos fo­to­me­ni­ nin­kų są­jun­ga), 1985 m. įkū­ rė Fo­tog­ra­fi­jos klu­bą-mo­kyk­lą (da­bar Kau­no fo­tog­ra­fi­jos me­no mo­kyk­la). Nuo 1990 m. A.Ma­ ci­jaus­ko ini­cia­ty­va ren­gia­mos tarp­tau­ti­nės pa­ro­dos „Gam­ta – vi­sų na­mai“.

Gar­bės ženk­las „Nešk sa­vo švie­są ir ti­kėk“ jau įteik­tas dau­ giau nei ke­tu­rioms de­šim­tims iš­ ki­lių kul­tū­ros at­sto­vų. Tarp jų – Vio­le­tai Ur­ma­nai, kom­po­zi­to­riui Bro­niui Vai­di­lu­čiui Ku­ta­vi­čiui, žur­na­lis­tui Bro­niui Sa­vu­ky­nui, re­ži­sie­riams Ri­mui Tu­mi­nui, Ei­ mun­tui Nek­ro­šiui, Os­ka­rui Kor­ šu­no­vui, ak­to­riui Vy­tau­tui Paukš­ tei ir kt.

BNS inf.

Po­sū­kis: pla­na­vęs ke­liau­ti, o ne kur­ti fil­mą, ga­liau­siai J.V.Tū­ras su­su­ko to­kią ki­no juos­tą, ku­rią žiū­rė­da­mi nu­

ščiū­va ir žiū­ro­vai, ir kri­ti­kai.

Ki­no teat­re „Ro­mu­va“ pra­de­da­mas ro­dy­ti re­ži­sie­riaus Jo­kū­bo Vi­liaus Tū­ro fil­mas „Sap­nuo­ju, kad ei­nu“. Kau­nie­čių lau­kia tik ke­li šio uni­ka­laus fil­mo sean­sai – ki­no fes­ti­va­liuo­se „Ki­no pa­va­ sa­ris“, „Sca­no­ra­ma“ ši juos­ta bu­vo ro­do­ma sau­sa­kim­šo­se sa­lė­se.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Tai ke­lio fil­mas apie pės­čio­mis įveik­tus 4 500 ki­lo­met­rų – nuo Vil­niaus iki Sant­ja­go de Kom­pos­ te­los Is­pa­ni­jo­je. Per vi­są pi­lig­ri­ mi­nę ke­lio­nę re­ži­sie­rius ei­da­mas fil­ma­vo. Kir­tęs Len­ki­ją, Vo­kie­ti­ją, Če­ki­ją, Švei­ca­ri­ją, pa­sie­kęs Pran­ cū­zi­ją J.V.Tū­ras įsi­lie­jo į Šv. Jo­kū­bo ke­lią, ku­riuo nuo XIII a. pi­lig­ri­mai trauk­da­vo pa­gerb­ti šv. Jo­kū­bo pa­ lai­kų, pa­lai­do­tų Sant­ja­go de Kom­ pos­te­los ka­ted­ro­je.

Fil­mas no­mi­nuo­tas net trims „Si­dab­ri­nėms ger­vėms 2013“, tarp jų – ge­riau­sio re­ži­sie­riaus ir ge­ riau­sio sce­na­ri­jaus no­mi­na­ci­jo­se.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo pi­lig­ ri­mi­nę ke­lio­nę nuo Vil­niaus iki Sant­ja­go de Kom­pos­te­los Is­pa­ ni­jo­je, ku­ri su­gu­lė į fil­mą „Sap­ nuo­ju, kad ei­nu“, kas šiai ke­lio­ nei įkvė­pė, koks bu­vo šio fil­mo tiks­las, kaip jį su­kū­rė­te?

– Čia ga­lė­čiau kal­bė­ti be ga­lo, bet at­sa­ky­siu trum­pai. Ne­pa­si­duo­ ti apė­mu­siai be­ga­li­nei ne­vil­čiai ir išei­ti į pir­mą ke­lio­nę ma­ne pri­ ver­tė ste­buk­lin­gai pra­si­mu­šęs vi­ ta­liš­ku­mas. Į ant­rą­ją ke­lio­nę bū­ ti ved­liu ma­ne pa­kvie­tė mer­gi­na, ku­ri su­grį­žus ta­po ma­no žmo­na.

Jei­gu ne­bū­tų abie­jų pir­mų­jų ke­ lio­nių, tik­rai ne­bū­čiau ėjęs į šią di­džią­ją nuo Lie­tu­vos. Kiek­vie­na ke­lio­nė ins­pi­ra­vo ki­tą. Iš pra­džių ne­si­ruo­šiau fil­muo­ti, kur­ti fil­mo, nes ne­ma­niau, kad įma­no­ma pu­sę me­tų ne­štis ant kup­ros pa­pil­do­mą svo­rį, ka­me­rą, sto­vą, laik­me­nas ir t. t. Bet pra­dė­jau aiš­kin­tis, ty­ri­ nė­ti, sver­ti kiek­vie­ną daik­tą ir pa­ ti­kė­jau, kad tai įma­no­ma... Be to, pro­fe­so­rius Al­fon­sas Mo­tu­zas, su­ ži­no­jęs, kad esu re­ži­sie­rius, tie­siog lie­pė man žūt­būt už­fik­suo­ti šią ke­ lio­nę.

– Ke­lio­nė 4 500 km pės­čio­mis – juk jai rei­kė­jo pa­si­ruoš­ti tiek fi­ ziš­kai, tiek psi­cho­lo­giš­kai ir dva­ siš­kai. Kaip jai pa­si­ren­gė­te, ar jo­je iš­ven­gė­te duo­bių, ar ne­pa­ si­gai­lė­jo­te pa­si­ry­žęs ne­leng­vai ke­lio­nei, juk, pri­si­me­nant Ry­tų iš­min­tį, vi­sa tai ga­li­ma pa­tir­ti ir tarp ke­tu­rių kam­ba­rio sie­nų, nė ko­jos neiš­kė­lus iš na­mų.

– Apie tik­rų ke­lio­nių ir ke­lio­nių min­ty­se, sap­nuo­se, prie kny­gų, prie kom­piu­te­rio ar TV ek­ra­no skir­tu­mus la­bai daug mąs­čiau ir kal­bė­jau­si su dau­ge­liu drau­gų. Bend­rau­jant su vie­nu bi­čiu­liu dėl to net ki­lo gin­čas.

Tuo­met aš jo juo­kais pa­klau­siau, ko­dėl jis, men­kiau­siai pro­gai pa­si­ tai­kius, vi­siems gi­ria­si ir ro­do sa­vo ak­me­nu­ką nuo Egip­to pi­ra­mi­džių, o pa­ts tei­gia, kad šiais lai­kais, kai

Ne­pa­bu­vęs kal­nuo­ se, jū­ro­je, nie­kaip jų ne­pa­žin­si ir, net ke­ liau­jant kas kar­tą tuo pa­čiu ke­liu, jis bus vi­siš­kai ki­toks.

vis­ką ga­li ras­ti in­ter­ne­te, nė­ra pra­ smės kur nors kel­ti ko­ją... To­dėl aš su šia Ry­tų iš­min­ti­mi ne vi­sai su­ tin­ku. Ma­nau, vis­kas pa­pras­čiau.

Ir at­sa­ky­mas la­bai pa­pras­tas – ne­ pa­bu­vęs kal­nuo­se, jū­ro­je, nie­kaip jų ne­pa­žin­si ir, net ke­liau­jant kas kar­tą tuo pa­čiu ke­liu, jis bus vi­siš­kai ki­ toks. Du kar­tus į tą pa­čią upę neįb­ ri­si. Ži­nau, kad kiek­vie­ną kar­tą upė bus vi­siš­kai ki­to­kia.

– Be­je, na­muo­se pa­li­ko­te žmo­ ną su ma­ža duk­re­le...

– Su be­si­lau­kian­čia žmo­na, jos tė­ vais, ma­no ma­ma ir bro­liu ap­ta­

ri­nė­jo­me ma­no ke­lio­nę pu­sę me­ tų. Vi­sa gi­mi­nė su žmo­na prie­ša­ky, su­pra­tę ir įver­ti­nę ma­no ke­lio­nės pra­smę ir svar­bą, pa­lai­mi­no ma­ ne ir ma­no idė­ją. Ėjau kiek­vie­ną die­ną su­si­ra­ši­nė­da­mas su žmo­na.

To­mis aki­mir­ko­mis, kai bi­jo­da­vau pa­si­klys­ti, su kū­di­kiu ant ran­kų ji sės­da­vo prie kom­piu­te­rio ir pa­gal ma­no ži­nu­tes ra­du­si, kur aš esu, pa­žiū­rė­ju­si kom­piu­te­rio že­mė­la­ piuo­se nu­ro­dy­da­vo man tei­sin­gą kryp­tį.

– Koks ke­lio­nės eta­pas bu­ vo sun­kiau­sias, įdo­miau­sias, leng­viau­sias?

– Sun­kiau­sia ei­ti bu­vo žie­mą. Įdo­ miau­sia – pa­lei Ro­nos upę Pran­cū­ zi­jo­je, pa­va­sa­rį, bun­dant gam­tai.

Leng­viau­sia ei­ti bu­vo jau anks­tes­ nė­se ke­lio­nė­se Is­pa­ni­jo­je ei­tu ke­liu.

– Grį­žęs tik­riau­siai tu­rė­jo­te dau­gy­bę me­džia­gos, kaip at­si­ rin­ko­te, ar pa­ts ir mon­ta­vo­te?

– Iš pra­džių at­si­rin­kau pa­ts, po to pra­dė­jau ieš­ko­ti mon­ta­žo re­ži­ sie­riaus. Su­si­pa­ži­nę su me­džia­ gos gau­sa ir mi­ni­ma­liu at­ly­giu ke­li žmo­nės at­si­sa­kė. To­dėl esu dė­kin­ gas Pau­liui Za­vads­kiui, ku­ris neiš­ si­gan­do ir su­ti­ko su ma­ni­mi leis­tis į šią KI­NO ke­lio­nę.

– Ką vei­kia­te da­bar: sap­nuo­ja­ te nau­ją ke­lio­nę, gal grei­tai vėl išei­si­te?

– La­bai nuo­šir­džiai at­sa­ky­siu, kad ne­pla­na­vau nė vie­nos iš bu­vu­sių tri­jų ke­lio­nių. Į pir­mą su­si­ruo­šiau per du mė­ne­sius. Į ant­rą – per tris. Į tre­čią – per pus­me­tį. Po pir­mos ke­lio­nės bu­vau vi­siš­kai tik­ras, kad dau­giau TEN nei­siu. Vis­kas Die­ vo ran­ko­se. Ir mū­sų no­rai, ir ga­li­ my­bės, ir ke­lio­nės. Kad ir ko­kios jos bū­tų – ar vir­tua­lios prie kom­piu­te­ rio, ar ke­ly­je tarp au­to­mo­bi­lių neį­ ga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je...

25

šeštadienis, gegužės 11, 2013

Apie šį sa­vait­ga­lį Kau­ne vyk­stantį mu­zi­kos ir me­nų fes­ti­va­lį „Ro­kas už lais­vę“ skai­ty­ki­te kaunodiena.lt

menas ir pramogos

Prieš dvi­de­šimt me­tų Kau­no ka­ me­ri­nia­me teat­ re bu­vo pa­sta­ty­tas spek­tak­lis Leo­ni­do And­re­je­vo „Ju­das Is­ka­ri­jo­tas“. Spek­ tak­lis, gy­vuo­jan­tis sce­no­je tiek laiko, – itin re­tas reiš­ki­nys teat­ro pa­dan­gė­je. „Ju­do Is­ka­ri­jo­to“ il­gaam­žiš­ku­mas įro­do, kad ge­ras kū­ ri­nys – kaip ir ge­ras vy­nas – ne­sens­ta.

L.And­re­je­ vas Ju­dą pa­si­rin­ko kaip ko­vo­ to­ją su že­ miš­ką­ja (ir dan­giš­ ką­ja) tvar­ ka. Ra­šy­to­ jas drą­siai per­ver­ti­ no dvie­jų tūks­tant­ me­čių se­ nu­mo is­to­ ri­ją.

Tik­ra: du de­šimt­me­čius gy­vuo­jan­tis Ka­me­ri­nio teat­ro spek­tak­lis „Ju­das Is­ka­ri­jo­tas“ įro­dė – ge­ras kū­ri­nys, kaip ir pa­ma­ti­

nės ver­ty­bės, ne­sens­ta.

Vie­no spek­tak­lio fe­no­me­nas Dai­va Če­paus­kai­tė

L.And­re­je­vo apy­sa­ka „Ju­das Is­ka­ ri­jo­tas“ su­do­mi­no spek­tak­lio kū­rė­ jus ne­tra­di­ci­niu mąs­ty­mu ir sa­vi­tu po­žiū­riu į su­si­for­ma­vu­sias dog­mas.

Bib­li­nis per­so­na­žas Ju­das mū­sų są­ mo­nė­je už­fik­suo­tas kaip iš­da­vi­ko sim­bo­lis, blo­gio dė­muo, tam­sio­ ji jė­ga. Dar Dan­te jį įkur­di­no de­ vin­ta­ja­me pra­ga­ro ra­te, o Mi­chai­ las Bul­ga­ko­vas ro­ma­ne „Meist­ras ir Mar­ga­ri­ta“ Ju­dą kaip juo­džiau­ sią pik­ta­da­rį nu­bau­dė už­tar­nau­ta baus­me – sa­vi­žu­diš­ka mir­ti­mi ir už­tar­nau­ta ne­šlo­ve.

L.And­re­je­vas įžvel­gė Ju­do cha­ rak­te­ry­je maiš­tau­to­ją, paau­ko­ju­sį gar­bę ir gy­ve­ni­mą tam, kad mes­ tų iš­šū­kį Die­vui. Jo Ju­das yra vie­nas ge­riau­sių li­te­ra­tū­ri­nių ban­dy­mų, ku­ria­me mė­gi­na­ma su­pras­ti mo­ ty­vus, ko­kiais va­do­va­vo­si apaš­ta­ las, iš­duo­da­mas sa­vo mo­ky­to­ją.

Ju­das ne šiaip sau no­ri bū­ti pir­mas po Jė­zaus, bet bū­ti ša­lia, pa­ro­dy­ ti sa­vo mo­ky­to­jui, kad pa­sau­lis yra jo ne­ver­tas, kad ja­me val­do žmo­nių tuš­ty­bė ir vie­no­dai gar­siai šau­kia­ma „Ant kry­žiaus!“ ir „Osa­na!“ L.And­re­je­vas Ju­dą pa­si­rin­ko kaip ko­vo­to­ją su že­miš­ką­ja (ir dan­giš­ką­ ja) tvar­ka. Ra­šy­to­jas drą­siai per­ver­ ti­no dvie­jų tūks­tant­me­čių se­nu­mo is­to­ri­ją, kad su­pur­ty­tų skai­ty­to­ jo są­mo­nę, pri­vers­tų iš­gy­ven­ti at­ ver­tą iš­da­vys­tę ir be­pras­my­bę.

20

me­tų

– tiek lai­ko Kauno kamerinio teatro scenoje gyvuoja spektaklis „Judas Iskarijotas“.

Sce­ni­nę teks­to ver­si­ją ka­me­ri­nio teat­ro spek­tak­liui su­kū­rė ak­to­rius Alek­sand­ras Ru­bi­no­vas. Jis vai­di­na ir vi­sus šios is­to­ri­jos per­so­na­žus.

Ly­gia­ver­tis ak­to­riaus sce­nos par­ tne­ris – kom­po­zi­to­rius Gied­rius Kup­re­vi­čius, ku­ris su­kū­rė mu­zi­ką ir gy­vai ją at­lie­ka vyks­tant spek­ tak­liui. Sce­nog­ra­fi­ją su­kū­rė Ar­tū­ ras Imb­ra­sas. Apy­sa­ką iš ru­sų kal­ bos iš­ver­tė Vi­da Sa­vi­čiū­nai­tė.

Per du gy­va­vi­mo de­šimt­me­ čius „Ju­das Is­ka­ri­jo­tas“ da­ly­va­vo ne vie­na­me tarp­tau­ti­nia­me teat­ro fes­ti­va­ly­je. 1996 m. VI tarp­tau­ti­ nia­me teat­ro fes­ti­va­ly­je „Bal­tijs­kij dom“ Sankt Pe­ter­bur­ge bu­vo ap­ do­va­no­tas pri­zu už ge­riau­sią ru­sų kla­si­kos in­terp­re­ta­ci­ją, o ak­to­rius A.Ru­bi­no­vas pel­nė ap­do­va­no­ji­mą už ge­riau­sią vy­ro vaid­me­nį. „Tai tik­ras dra­mos spek­tak­lis, pa­si­žy­min­tis aukš­ta teat­ro kul­tū­ ra. Ja­me vei­kia vi­si dra­mos teat­ ro ele­men­tai: mu­zi­ka, iš­reiš­kian­ti he­ro­jaus tra­giz­mą, švie­sų ir spal­ vų spren­di­mai, per­tei­kian­tys lai­ko tėk­mę, Ju­do pa­ki­li­mus ir nuo­puo­ lius. (...) Alek­sand­ras Ru­bi­no­ vas – stip­rus, pro­tin­gas, tem­pe­ ra­men­tin­gas ak­to­rius. Jo dar­bas – aukš­čiau­sio laips­nio teat­ri­nis są­ly­giš­ku­mas ir tik­ras ak­to­riaus gy­ve­ni­mas“, – apie spek­tak­lį ra­šė teat­ro kri­ti­kė iš Sankt Pe­ter­bur­go Ni­na Ria­bi­niec. Švęs­d a­m as „Ju­d o Is­ka­r i­jo­to“ dvi­de­šimt­me­tį, Kau­no ka­me­ri­nis teat­ras kvie­čia žiū­ro­vus pa­svars­ ty­ti, kur sly­pi spek­tak­lio il­gaam­ žiš­ku­mo pa­slap­tis. Bus vai­di­na­ ma spek­tak­lio da­lis, taip pat vyks kū­rė­jų ir žiū­ro­vų po­kal­bis apie šio iš­skir­ti­nio spek­tak­lio sta­ty­ mo už­k u­l i­s ius, jo il­gaam­ž iš­k u­ mo mįs­lę. kas: Va­k a­ras, skir­tas spek­tak­lio „Ju­das Is­k a­ri­jo­tas“ 20-me­čiui. kur: Kau­no ka­me­ri­nia­me teat­re. kada: Ge­gu­žės 13 d. 18 val.

Komentarai Sta­nis­lo­vas Ru­bi­no­vas

Kau­no ka­me­r i­n io teat­ro me­no va­do­vas

V

i­so ma­no gy­ve­ni­mo re­ži­sū­ ros dar­bus da­li­ju į dvi da­lis: į spek­tak­lius, ku­riuos ga­lė­ jau pa­sta­ty­ti, ir į tuos, ku­rių ne­ga­lė­jau ne­pas­ta­ty­ti.

XIX–XX a. ru­s ų ra­š y­to­jas Leo­n i­das And­re­je­vas ne­bu­vo gar­bi­na­mas so­ vie­tų vals­ty­bė­je ir jo kny­g ų bu­vo sun­ ku gau­ti. To­dėl su jo kū­ry­ba su­si­pa­ž i­ nau ga­nė­t i­nai vė­lai ir ji ta­po man di­ de­l iu at­ra­d i­mu. Ki­lo ne­nu­mal­do­mas no­ras per­kel­ti į sce­ną apy­sa­ką „Ju­das Is­ka­ri­jo­tas“. Apie tai ne kar­tą kal­bė­jau su sū­nu­mi ak­to­riu­mi Alek­sand­ru. Per va­sa­r ų ato­sto­gas val­ty­je, ypač kai ne­ kib­da­vo žu­vys, mes vėl ir vėl grįž­da­ vo­me prie ši­tos te­mos. Nag­ri­nė­jo­me šį li­te­ra­t ū­ros še­dev­rą, ža­vė­jo­mės jo pa­ ra­dok­sais ir vos ne­ min­t i­nai mo­kė­jo­ me šį teks­tą.

Ki­t a ver­t us, su­p ra­t au, kad ne­g a­l iu įgy­ven­d in­t i sa­vo sva­j o­n ės – ne­t u­ riu tiek ak­to­r ių: tu­rė­t ų bū­t i 12 apaš­ ta­lų, Kris­t us, Pon­t i­jus Pi­lo­t as, šven­ ti­k ai, Ro­mos ka­rei­v iai – ma­ž iau­s iai 25 vy­rai. Kaip sa­ko­ma, vie­n ą gra­ž ią die­n ą atė­jo iš­ga­n in­ga min­t is: ko neį­

ma­no­ma pa­da­r y­t i di­de­l ia­me teat­re, ga­l i­m a rea­l i­z uo­t i mo­nos­p ek­t ak­ly­j e.

Dir­b o­me la­b ai grei­t ai. Juk vis­k as bu­ vo se­n iai ap­k al­b ė­t a, iš­s pręs­t a. Be­l i­ ko tik mu­z i­k a. Kom­p o­z i­to­r ius Gied­ rius Kup­re­v i­č ius tu­rė­j o daug pa­s iū­ ly­mų, ta­č iau nei jo pa­t ies, nei ma­nęs jie ne­ten­k i­no. Ir vėl – ne­t i­kė­tas spren­ di­m as: „Aš gro­s iu gy­vai“, – pa­reiš­kė kom­p o­z i­to­r ius.

Taip 1993 m. ge­gu­žę gi­mė spek­tak­lis, ku­r is dar te­bė­ra teat­ro re­per­t ua­re ir ge­rai te­be­lan­ko­mas. Spek­tak­lis pa­ro­ dy­tas Len­k i­jo­je, Če­k i­jo­je, Ru­si­jo­je, Uk­ rai­no­je, Es­ti­jo­je, bu­vo aukš­tai įver­tin­ tas ir ap­do­va­no­tas. Vis dėl­to man la­ biau­siai im­po­nuo­ja su­si­for­ma­vu­si tra­ di­ci­ja: „Ju­das Is­ka­r i­jo­tas“ vai­di­na­mas kiek­v ie­nais me­tais prieš Ve­ly­kas, Di­ dį­jį ket­vir­ta­die­n į.

Gied­rius Kup­re­vi­čius Kom­po­z i­to­r ius

D

vi­de­š imt me­t ų gro­t i vie­ ną ir tą pa­čią mu­zi­ką pa­ša­ lie­čiui pa­si­ro­dys ab­so­l iu­t i ne­są­mo­nė. Iš ki­to taš­ko pa­ žiū­rė­jus – gy­vai gro­jan­tis spek­tak­ly­je kom­po­z i­to­r ius yra di­d žiu­lė pra­ban­

ga ne tik teat­rui, bet ir žiū­ro­vui. Pa­ly­ gin­ti ga­lė­čiau su lėk­tu­vo au­to­pi­lo­tu ir gy­vu la­kū­nu, ypač tuo­met, kai su­si­da­ ro ekst­re­ma­l i si­tua­ci­ja. O teat­re to­k ia – nuo­la­tos, nes čia vyks­ta gy­vas gy­vo or­ga­n iz­mo ap­si­nuo­g i­n i­mas, kas­d ien lyg tas pa­ts ir nie­ka­da – toks pa­ts. Gro­ ti gy­vai spek­tak­ly­je yra di­de­lė do­va­na au­to­riui, nes jis be­tar­piš­kai da­ly­vau­ja kū­ry­bos pro­ce­se ir kas kar­tą ga­li pa­si­ tik­rin­ti, ar jo spren­di­mai bu­vo tei­sin­gi.

Iš tik­r ų­jų „Ju­de Is­ka­ri­jo­te“ skam­ban­t i mu­z i­ka nė­ra imp­ro­v i­z uo­ja­ma. Ji ga­ na tiks­liai už­ra­šy­ta, skam­ba vi­suo­met to­se pa­čio­se re­ž i­sie­riaus nu­ma­ty­to­se vie­to­se ir kin­ta ne­bent jos tem­pas, gar­ so stip­ru­mas. Vie­n in­te­lė šia­me spek­ tak­ly­je vi­suo­met nau­ja bū­na tik fi­na­ lo mu­z i­ka, ku­r i taip ir liks nie­ka­dos neuž­ra­š y­ta. Man šis spek­tak­l is yra išim­ti­nis iš be­maž 100 dar­bų, su­sie­tų su teat­r u. Jis ki­toks, uni­ka­lus ir to­dėl net ge­ro­kai dau­g iau kaip šim­tą kar­ tų su­g ro­tas neat­ro­do įgri­sęs. Prie­šin­ gai – kaip ir ak­to­riaus Alek­sand­ro Ru­ bi­no­vo as­me­ny­je įkū­ny­t i de­š im­t ys per­so­na­ž ų, ku­rie lyg ir kal­ba kiek­vie­ ną kar­tą tuos pa­čius žo­d žius, bet nie­ ka­dos – taip pat. Toks yra gy­vo­jo teat­ ro ste­buk­las.

26 2

šeštadIENIS, gegužės 11, 2013

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai ������������������������ 26, 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Keičia � ��������������������������������������������������������� 28 Perka � ��������������������������������������������������28, 29 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis �������������������������������� 30 Pamesta � ��������������������������������������������������� 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

DARBo skelbimai I really enjoy seeing how a new thermal power plant is born. The setting of the foundations fascinates me from the moment the ground is first broken and the structure starts to sprout up from the field. The installation of new equipment still gives me a thrill after all these years. When finally the production of heat and electricity starts, it warms my heart and fills me with pride. At Fortum I am always involved in all these stages – from project development to start-up. What a lucky man I am!

Darius Leleiva, Mechanical engineer

We need

A PROJECT MANAGER to create next generation energy We are looking for a Project manager to lead New Projects in the area of developing our waste-to-energy CHP plants in Lithuania. Your responsibilities include managing Projects in different stages, managing suppliers, communicating with stake holders, relevant Government and supervisory institutions. You will also be responsible to ensure that processes, documentation, related to development and building of the new plants are managed in an efficient way and in good cooperation with other teams and are compliant with requirements, regulations and local standards. In addition you will be responsible for meeting annual targets.

We offer you a great opportunity to be involved in an ambitious business area and a dynamic international team, as well as an opportunity to manage challenging and interesting projects. We also offer to develop your understanding of the energy market and leadership skills.

Siūlo darbą AB „Lytagra“ reikalingas PARDAVIMO VADYBININKAS (darbas Kaune, Ateities pl.). Darbo pobūdis: darbas su žemės ūkio mašinų atsarginėmis detalėmis, bendravimas su esamais užsienio (ypač Rytų šalių) ir Lietuvos klientais, naujų klientų paieška, komercinių pasiūlymų ruošimas, didmeninės prekybos vystymas. Reikalavimai: rusų kalbos žinios, aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas; geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, geri bendravimo su klientais, derybų įgūdžiai, vairuotojo pažymėjimas. Privalumai: techninis išsilavinimas, žemės ūkio technikos išmanymas, anglų kalbos žinios, darbas buhalterine „Navision“ programa. Panašaus vadybinio darbo patirtis. Siūlome konkurencingą, darbo pobūdį atitinkantį atlyginimą. CV (gyvenimo aprašymus) siųsti e. paštu v.povilaitis@lytagra.lt ir/arba lytagra15@lytagra.lt. Tel. (8 37) 405 437, 8 682 63 544.

1109854

AB „Premia KPC“ ieško vairuotojo-ekspeditoriaus prekybos taškams aptarnauti Kauno regione. Reikalavimai: vairuotojo C kategorija, panašaus darbo patirtis (maisto prekių išvežiojimo, pristatymo) būtų privalumas. Siūlome visas socialines garantijas, laiku mokamą atlyginimą pagal darbo rezultatus. CV siųsti atranka@premia.lt; teirautis tel. 8 687 74 861.

1109637

AB „Lytagra“ ieško žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo vadybininko dirbti Kaune. Darbo pobūdis: žemės ūkio technikos pardavimas, naujų klientų paieška, ryšių su esamais klientais palaikymas. Mes Jums siūlome: konkurencingą atlyginimą, priedus prie atlyginimo, priklausančius nuo darbo rezultatų, ir visas socialines garantijas; draugišką profesionalių specialistų kolektyvą, tarnybinį automobilį; įdomų ir atsakingą darbą. Reikalavimai: aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas, pageidautina žemės ūkio srityje. Technikos pardavimo patirtis būtų privalumas. Darbas kompiuteriu. Rusų ir anglų kalbų žinios. Vairuotojo pažymėjimas. Atsakingumas, darbštumas, nuovokumas, geri bendravimo įgūdžiai, greita orentacija, gebėjimas dirbti savarankiškai, noras tobulėti ir užsidirbti. Tel. (8 37) 787 022, 8 687 40 146. CV siųsti e. paštu v.stasevicius@lytagra.lt.

1109966

Automobilių švaros centrui reikalingi darbuotojai (merginos ir vaikinai). Apmokome. Tel. 712 525.

1104577

Besiplečiančiam 101 kepyklėlių tinklui reikalingi kepėjai-konditeriai. Turintiesiems patirties siūlome gerą atlyginimą. Nemokančius apmokome. Tel. 8 655 25 628.

1110253

Besiplečianti įmonė, gaminanti baldus eksportui, ieško: baldų apmušėjų; porolono pjovėjo (-os), dirbančio su pjovimo staklėmis. Darbas viena pamaina. CV siųsti greta@agbaltic.lt. Tel. 8 614 02 417.

You have a higher education degree in electrical engineering, thermal engineering, or related areas supported by four or more years of relevant experience, as well as several years of work experience of managing projects in the power plant environment or related area. In addition, you are fluent in oral and written English and a proficient user of computer applications such as Microsoft Office. Experience of energy and process information management systems (EPIMS) is to your advantage. You have strong communication and analytical skills, including an open approach to people and issues. In addition, you have strong presenting, persuading and influencing skills.

We also expect you to have a positive and innovative mindset and that you are oriented to performance as well as to the development.

Please send your application to cv@afr.lt no later than 19th of May, 2013. For further information please visit our website www.fortum.lt or contact our recruitment partners Alliance for Recruitment by phone +370 698 24024.

All applications are considered confidential. Applicants meeting the criteria will be invited to an interview.

www.fortum.lt/karjera

1111085

DARBAS UŽSIENYJE. IŠVYKIMAS BIRŽELIO MĖN. ANGLIJOJE: pakavimo darbai fabrike.

NORVEGIJOJE: kepyklos, sūrio, drabužių fabrikai, šiltnamiai. VOKIETIJOJE: dešrelių gamykla, sulčių fabrikas. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com.

Kavinei Kaune, A. Šančiuose, reikalinga (-as) picų-kebabų KEPĖJA (-as). Privalumas – panašaus darbo patirtis ir mokėjimas dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.

Dirbti Kaune reikalingi elektros ir silpnų srovių montuotojai. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Tel. (8 37) 261 013, 8 610 43 909.

Legalus darbas Anglijoje, kalba nebūtina, Išvykimai kiekvieną dieną. Darbai daržovių fabrike ir laukuose. Apgyvendiname namuose, gera alga. Tel. 8 602 16 970.

Ieškome vairuotojų-ekspeditorių Kaune (šaldytų maisto produktų pervežimas Lietuvoje į prekybos vietas). Reikalinga: C ir/ar CE vairuotojo kategorijos pažymėjimas, panašaus darbo patirtis. Dėl darbo vietos teirautis tel. 8 612 14 978 arba siųsti gyvenimo aprašymą cv@nnl.lt.

Legalus darbas užsienyje mokantiems ir nemokantiems kalbos. Anglijoje – dėvėti drabužiai, fabrikai, ž. ūkis, paukštynas.

Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose, fabrike. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030; darbo.vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt.

1111742

1105065

1110689

1110118

1109382

1111758

Įmonė, įsikūrusi Garliavoje, siūlo ilgalaikį darbą mūrininkams (apdailinis mūras, vidaus pertvarų mūras), tinkuotojams (vidaus ir išorės apdaila), pagalbiniams darbininkams. Darbas Kaune. Reikalavimai: darbo patirtis, be žalingų įpročių. Kontaktinis tel. 8 620 75 749.

Maisto prekių parduotuvei reikalinga pardavėja (-as)-kasininkė (-as), darbas Garliavoje. Tel. 8 610 64 752.

Įmonei reikalingas medienos formatinių pjovimo staklių operatorius. Tel. 8 687 70 570, e. paštas gintautas@plastena.lt.

Reikalingas elektros variklių vyniotojas.

Kreiptis darbo dienomis nuo 7 iki 16 val. tel.

362 486.

1111826

1110696

Įmonei, montuojančiai vėdinimo-kondicionavimo sistemas, vandentiekio, nuotekų sistemas, reikalingi: kondicionierių meistras (montuotojas), vėdinimo sistemų montuotojas, santechnikai. Patirtis būtina. Tel. 8 699 90 126. CV prašom siųsti arnoldas@lakmalit.lt.

1110064

1109997

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945.

1092236

1110159

Reikalingas pagalbinis darbininkas dirbti poroje su stogdengiu. Vairuotojo pažymėjimas – privalumas. Tel. 8 634 55 006.

1109930

Reikalingas pardavėjas-konsultantas dirbti CHESTER avalynės salone, Kaune. CV siųsti tjretail@mail.lt ir faksu (8 5) 204 2078.

1111508

Reikalingas stalius dailidė ir pagalbinis darbininkas. Tel. 8 606 29 702, 8 659 96 655.

1111269

Reikalingas ūkvedys-administratorius.

Darbo pobūdis: prižiūrėti objekto statybą. Reikalavimai: inžinerinis išsilavinimas, daugiametė darbo patirtis, gali būti vyresnio amžiaus. Kreiptis tel. 8 616 00 640.

1111888

Reikalingas vadybininkas. Darbo pobūdis: statybinių medžiagų pirkimas. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, darbo patirtis statybų sektoriuje. Kreiptis tel. 8 616 00 640.

1111889

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

1107353

Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 671 78 390.

1102702

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.

1110700

Restoranas ieško virėjų, padavėjų ir pagalbinių darbuotojų. CV siųsti e. paštu henrikas@gabeicity.lt. Daugiau inf. tel. 8 678 80 880 (skambinti darbo dienomis nuo 10 iki 18 val.).

1109505

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 675 23 777.

1105847

Siuvimo ateljė reikalingos kvalifikuotos siuvėjos (-ai) siūti, taisyti pagal individualius užsakymus. Atlyginimas 2000 Lt. Tel. 8 616 43 214.

1109685

Siuvyklai, siuvančiai moteriškas kelnes ir sijonus, reikalingos (-i) siuvėjos (-ai), turinčios patirties. Darbas viena pamaina 7–16 val. Puikios darbo sąlygos. Vidutinis atlyginimas 1300 Lt, mokamas du kartus per mėnesį. Galima uždirbti 2000 Lt ir daugiau, reikia tik noro. Tel. 362 909, 8 685 11 951.

1110424

Statybos įmonei reikalingas statybos darbų vadovas (inžinierius statybininkas), gali būti be praktikos, turintis atitinkamą išsilavinimą. Skambinti darbo valandomis tel.

375 331. CV siųsti info@agentus.lt.

1111290

Statybos įmonei reikalingi: dažytojai, tinkuotojai, mūrininkai, betonuotojai, staliai bendrastatybiniams darbams, fasado sienų šiltintojai. Darbuotojai reikalingi dirbti Lietuvoje ir užsienyje. Skambinti darbo valandomis tel. (8 37) 375 331.

1104662

Statybos įmonei UAB „Projektana“ REIKALINGI MECHANIZATORIAI-EKSKAVATORININKAI. Darbo pobūdis: darbas statybose.

Reikalavimai: atsakingumas, vairuotojo-traktorininko pažymėjimas, analogiško darbo patirtis. Mes siūlome: darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą ir socialines garantijas. Kreiptis darbo dienomis Chemijos g. 13A, Kaunas, tel. 8 656 53 357, (8 37) 407 040, e. paštas info@projektana.lt.

1111226

Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje.

Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121.

1110731

27 3

šeštaDIENIS, gegužės 11, 2013

klasifikuoti skelbimai

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

DARBo skelbimai Siūlo darbą

1111137

Atliekame griovimo darbus: atraminių, pertvarinių sienų, perdangų. Pamatų išardymas. Sąramų montavimas. Griovimo darbai. Tel. 8 673 29 800.

Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800.

1109513

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai. CV (nurodant pareigybę) siųsti e. p. kaunas@ekskomisarai.lt.

Informacija tel. (8 37) 220 476.

1102835

UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalviusmontuotojus, smėlininkus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjus gyvenimo aprašymus prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

1101824

UAB ENERGETIKOS LINIJOS, 10 metų sėkmingai dirbanti energetinių sistemų projektavimo įmonė, šiuo metu dirbti Kaune ieško ARCHITEKTO (-ĖS). DARBO POBŪDIS: projekto architektūrinės ir sklypo plano dalies savarankiškas rengimas, projekto vykdymo priežiūra. REIKALAVIMAI: aukštasis inžinerinis išsilavinimas; analogiško darbo patirtis (ne mažiau kaip 5 metai) bei architekto kvalifikacijos atestatas; darbo kompiuteriu įgūdžiai: MS Office programos, Auto CAD ir kt.; pareigingumas, atsakingumas, darbštumas, savarankiškumas; geros anglų kalbos žinios (žodžiu ir raštu).

CV (gyvenimo aprašymą) siųsti e. paštu ausra.palacionyte@sweco.lt. Pasiteirauti tel. (8 37) 407 061.

1111130

UAB ENERGETIKOS LINIJOS, 10 metų sėkmingai dirbanti energetinių sistemų projektavimo įmonė, šiuo metu dirbti Kaune ieško INŽINIERIAUS KONSTRUKTORIAUS (-ĖS).

DARBO POBŪDIS: inžinerinių tinklų, pramoninių bei energetikos statinių (ypatingos paskirties) konstrukcijų projektavimas. REIKALAVIMAI: aukštasis inžinerinis išsilavinimas; darbo kompiuteriu įgūdžiai: MS Office programos, AutoCad, AutoCadStructuralDetailing, Staad Pro arba RobotMillenium, AutodeskRevit; analogiško darbo patirtis (ne mažiau kaip 3 metai); Aplinkos ministerijos išduotas projekto dalies vadovo kvalifikacijos atestatas; pareigingumas, atsakingumas. CV (gyvenimo aprašymą) siųsti e. paštu ausra.palacionyte@sweco.lt. Pasiteirauti tel. (8 37) 407 061.

1111129

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1094988

Viena didžiausių siuvimo įmonių Kaune, dirbanti su užsienio partneriais, plečia veiklą ir kviečia prisijungti prie kolektyvo kvalifikuotus specialistus. Siūlome darbą: sukirpėjai (-ui), siuvėjoms (-ams), modelių siuvėjoms (-ams), lygintojoms (-ams). Užtikriname: įdomų, perspektyvų darbą; kartu su mada žengiantį siuvamų gaminių asortimentą; patrauklias darbo sąlygas ir darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą (siuvėjų uždarbis 1300–2500 Lt); darbą moderniais, šiuolaikiniais įrengimais. Teirautis Gaižiūnų g. 4, Personalo tarnyba, tel. 8 650 52 887. E. paštas irenav@kaunobaltija.lt.

1110594

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties grindų plytelių klojėjai, tinkuotojai, mūrininkai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 620 77 510.

1110659

Reikalinga Reikalinga moteris nuolat gyventi Kauno r., Padainupio k., ir padėti atlikti namų ruošos bei ūkio darbus. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 440 969, 8 686 19 651.

1110585

Ieško darbo Slaugau ligonius jų namuose, galiu tvarkyti ir namus. Tel. 8 619 23 870.

1108913

Paslaugos

1108975

Atliekame skardinių stogų restauraciją, šveičiame, dažome, užtaisome skyles. Valome kaminus, lietvamzdžius. Kt. dažymo darbai. Tel. 8 647 09 868.

1111489

Ozonoterapija – tai sveikata, energija ir darbingumas!

Kaip Jums padės ozonoterapija: normalizuos širdies ir kraujagyslių funkcijas; užkirs kelią kraujo krešulių ir trombų susidarymui kraujagyslėse; padės greičiau pašalinti iš kraujagyslių užkalkėjimus, esamus trombus; padės nuormalizuoti kraujospūdį; tai puiki pagalbinė priemonė po angiochirurginių operacijų, o laiku panaudojus padeda išvengti kraujagyslių operacijų; pagerės miego kokybė, sąnąrių būklė, bendra savijauta ir net išvaizda. visas ozonoterapijos efektas išliks ilgam!

SPECIALUS PASIŪLYMAS Iki gegužės 31 d. užsiregistravę 6 ozonoterapijos procedurų kursui, mokėkite tik už 5.

Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija tik 60 Lt.

REGISTRUOKIS

ozonoterapijos kursui jau dabar:

Tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 91120.

Vytauto pr. 23, Kaunas Daugiau informacijos www.mirameda.lt

1104054

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1105202

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1107042

Akcija – iki gegužės 31 d. 20 % pavasario nuolaida. Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirties Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, Baltų pr. 7, 351 kab., Kaunas.

1110449

Taikome absoliučiai sveiką ir užtikrintą metodą padedantį nebevartoti alkoholio, gyventi, nejaučiant destruktyvaus streso, kontroliuoti svorį, išsigydyti kitas psichiką ir kūną žalojančias priklausomybės ligas, tapti visiškai sveiku ir laisvu žmogumi.

Sveikatos psichologo kompleksinė konsultacija

tik 125 Lt.

Psichodiagnostika – NEMOKAMA Šeimos nario konsultacija – NEMOKAMA

REGISTRUOKIS

psichologo konsultacijai jau dabar:

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1111783

Kamuoja dažnas, skausmingas šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas keliant, čiaudint, kosėjant ar juokiantis? Netgi vyresniame amžiuje tai nėra normalu. Medicinos mokslų daktaras, docentas UROLOGAS Darijus Skaudickas suteiks Jums išsamią konsultaciją, atliks šlapimo pūslės ir inkstų echoskopiją bei paskirs tinkamiausią gydymą.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

Medikų IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

1104706

Daugiau informacijos www.mirameda.lt

1108481

TELEVIZORIŲ taisymas Jūsų namuose. Atliktam darbui suteikiame garantiją. Tel. 8 603 38 889, 438 626.

1105198

Pacientų gydymas jų namuose po ilgalaikio ALKOHOLIO vartojimo ir esant sunkiam PAGIRIŲ sindromui. Pagalba visą parą. www.isblaivinimas.lt. Tel. 8 699 28 234, 221 128.

1101876

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais.

Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.

1105242

Psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant. Tel. 8 670 97 959. www.laisvi.lt.

1108966

1100899

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.

1107469

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1096710

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1105523

Betonuojame pamatus tvoroms, terasoms, atramines sieneles, statome stulpus. Kiti betonavimo darbai. Tel. 8 679 79 148.

1107551

8 641 99 000

Dažome namus, namų stogus, sodybas, pirtis, tvoras ir kitokios paskirties patalpas, naudodami GRACO dažymo įrangą. Tel. 8 679 73 909.

www.kaunakiemis.lt

1110712

Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantija. Galime atvykti.

Tel. 8 617 77 731.

1106929

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

1107225

Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336.

1101628

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

1106846

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

1071024

Statybos, remonto

Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.

1092275

Greitai ir kokybiškai atliekame vidaus tinkavimo darbus profesionalia KNAUF įranga, kalkių ir gipso mišiniais. Tel. 8 672 80 397.

1109765

Greitai ir kokybiškai atliekami visi mūrijimo darbai. Tel. 8 651 11 544.

1108811

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

1107021

GRINDŲ BETONAVIMAS – Kaune ir Kauno apylinkėse. Organizuojame medžiagų tiekimą, išrašome sąskaitas, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899.

1104443

GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis.

Kokybė. Tel. 8 618 20 971.

1111471

Kaminų įdėklai, dūmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas.

S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

1108145

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

1107075

1107944

KAMINŲ ĮDĖKLAI. Pristatomieji kaminai. Valymas. Remontas. Tel. 8 605 53 814.

Automobilininkams

1110258

Kasame, valome, giliname šulinius, tranšėjas, kanalizacijas ir drenažus. Tel. 8 647 58 375.

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Kėbulo paruošimas, dažymas, suvirinimas. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1100413

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

1096824

1088324

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Montuojame gipskartonį. Glaistome, dažome, tapetuojame. Remontuojame ir butus. Galime pristatyti medžiagas. Tel. 8 615 95 044.

1109961

Buitinės technikos remonto Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1107389

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Gamintojo kainomis. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

1096912

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Gipskartonio montavimas.

Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

1099883

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius ir traktorius su hidrauliniu plaktuku (su vairuotoju). Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.

1111164

1106903

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1107831

Kaune: Vytauto pr. 23, tel. 8 37 333 557, mob. tel. 8 606 911 20 Vilniuje: Savanorių pr. 11 A, tel. 8 5 212 55 66, mob. tel. 8 676 07774

Atliekame visus grunto kasimo, stumdymo ir lyginimo darbus su ekskavatoriumi-krautuvu. Tel. 8 614 05 241.

1110211

1109434

KOKYBIŠKAS GYVENIMAS ŠIANDIEN!

TELEVIZORIŲ remontas – kliento namuose, tel. 8 634 69 625. Taisykla – P.Lukšio g. 66, tel. 8 676 92 322.

1105689

1111782

Anoniminė ir efektyvi pagalba namuose ir medicinos centre „Neuromeda“. Detoksikacija, kodavimas. Speciali kaina psichiatro konsultacijai + kodavimui – tik 299 Lt. Registracija tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.

Remontuoju visas automatines skalbykles.

Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.

Atliekame visus griovimo darbus (namus, kaminus). Pjauname angas, montuojame sąramas. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 673 85 192.

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1109060

AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.

1111285

Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją.

Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.

1105038

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro bei kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.

1108262

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

1108249

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštadIENIS, gegužės 11, 2013

klasifikuoti skelbimai Mūriju ir projektuoju įvairius židinius ir koklines krosnis. Tel. 8 627 69 309, 8 611 59 544, e. paštas ruliukas@web.lt.

Paslaugos Statybos, remonto

1097091

Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, ritininės užuolaidos, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas.

Tel. 8 654 34 270.

1109069

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.

1104341

Pigiai namą su 4,5 a žemės sklypu Žemalės g., Šilainiuose (355 kv. m, graži vieta, ant šlaito, labai rami vieta). 1 kv. m kaina 1 000 Lt. Tel. 8 698 00 944.

1102761

2 a. namą Vaidoto g. (2009 m., 207 kv. m, 5 a sklypas, ekonomiškos komunalinės paslaugos, rami vieta, šalia PC „Maxima“, mokykla). Tel. 8 659 00 145, 8 659 00 146.

1108369

2 k. butą (51 kv. m, 5/1 a., mūrinis, tvarkingas, šiltas, maži mokesčiai, stipri bendrija, baldai). Kaina 115 000 Lt. Turiu kitą, pigesnį variantą. Tel. 8 678 00 678.

1100860

2 k. butą Senamiestyje, M.Daukšos g. (b. pl. 57 kv. m, rekonstruotas, suremontuotas, aukštos lubos). Tel. 8 698 12 529.

Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

1109821

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

1111096

PROFESIONALŪS REMONTO DARBAI. Tarpblokinių siūlių, fasadų, balkonų, stogų remontas. Suteikiame garantiją, išrašome sąskaitas. www.alpeka.lt. Tel. 8 651 90 444, e. paštas info@alpeka.lt.

1103144

Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.

1105183

Santechnikas keičia WC, gyvatukus, maišytuvus, vonias, dušo kabinas, kanalizacijos, vandentiekio vamzdynus. Padeda nupirkti, atvežti. Dirba be poilsio dienų. Garantija.

Tel. 8 646 03 025.

1110227

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

1109392

Santechnikas-suvirintojas kvalifikuotai montuoja vandentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemas. Keičiame WC, dušo kabinas.

Atliktiems darbams suteikiame garantiją.

Tel. 8 675 55 026.

1111070

Santechnikos darbai. Medžiagas perkame su didele nuolaida. Darbams suteikiama garantija. UAB „Ekstra projektai“, Savanorių pr.

287–316, tel. 8 607 84 480, 332 247.

1101360

Šlaitinių stogų darymas. Visi skardinimo darbai. Tel. 8 679 13 020, 8 682 92 177.

1102272

Statybininkų brigada mūrija įvairiais blokeliais, betonuoja. Turime savo įrankius, stelažus. Yra galimybė parodyti padarytus darbus. Tel. 8 608 40 774.

1103340

Statybos ir remonto darbai: glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonis, grindų, plytelių klojimas, santechnika. Smulkūs elektros darbai. Tel. 8 616 23 924.

1110566

UAB „Lietukas“ priima užsakymus bituminių stogų remonto darbams atlikti. Atliekame ir stogų renovacijos darbus. Tel. 8 685 73 608.

1110757

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 17 m. Stipriausia Lietuvoje GREEN-EKO2 danga su marmuru, akmeniu, keramika. www.restauruok.lt. Tel. 440 201, 8 671 88 575.

1097348

Baldai. Projektavimas, gaminimas, montavimas. Virtuvės, svetainės, prieškambario.

Stumdomųjų durų sistemos. Tel. 8 614 74 909, 479 209.

1108422

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1110744

Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1110666

Šventėms Kviečiame rengti vaikų stovyklas, organizacijų, sporto ir kitokias šventes kaimo turizmo sodyboje „Rojaus Kampelis“. www.turizmaskaimo.lt. Tel. 8 640 30 900.

1100135

Muzikantas – švenčių vedėjas Jūsų jubiliejui, vestuvėms, firmos šventei. Vakaro programa – pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

1098773

Kitos KALVYSTĖS DARBAI. Gaminame turėklus, tvoras, vartus, saulutes ir kt. www.gymetals.com. Tel. 8 662 32 723, e. paštas gymetals@gmail.com.

1111779

Medžių šalinimo darbai, genėjimas, gyvatvorių karpymas, vejų įrengimas ir aeravimas. Tel. 8 611 45 542.

1111228

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

1110264

UAB „Santermita“ atlieka šilumos punktų, sistemų priežiūros ir paruošimo šildymo sezonui darbus. Taip pat įmonė teikia daugiabučių namų administravimo, eksploatavimo, konsultavimo jungtinės veiklos ir bendrijos steigimo klausimais paslaugas. Tel. (8 37) 222 999, 8 655 95 253; www.santermita.lt.

1104933

Visos apželdinimo paslaugos: vejos aeravimas, įrengimas, priežiūra. Alpinariumai, akmeniniai takeliai. 1 kv. m vejos įrengimo kaina 4,50 Lt. Tel. 8 643 37 567.

1111677

Vidaus įrangos

Žemės kultivavimas, frezavimas – kaina nuo 10 Lt už a. Žolės pjovimas – kaina nuo 4 Lt už a. Medžių, krūmų pjovimas. Dirbama Kauno apskr. Tel. 8 616 71 652.

1108468

parduoda Gaminame lauko, vidaus, šarvuotas (šarvuotų durų spynų keitimas) duris, taip pat gaminame stogelius, terasas. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

1102137

KOKYBIŠKAI montuojame patalpų apsaugos, gaisro signalizaciją, vaizdo stebėjimo, pasikalbėjimo įrangą. Remontas, garantinis aptarnavimas. Tel. 8 683 66 026.

1108123

LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

1111047

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Dėmesio! Padedame parduoti butą, sodą, namą. Sutvarkome visus dokumentus. Tel. 8 611 76 935; kestutis.aero@yahoo.com.

1100583

1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23 833, 333 555, 333 666. www.simokusilas.lt.

1107286

1110233

Parduodamas medinis 104 kv. m NAMAS su atskirais statiniais: ūkiniu pastatu, garažu.

18 a žemės sklypas su sodu ir daržu. Visos komunikacijos. Saugi kaimynystė. Nuo Kauno 20 km. Jonavos rajone, Batėgalos kaime, Kalno g. Kaina 180 000 Lt. Tel. 8 685 02 140.

1109845

Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www.maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

1102219

1107403

2 kambarių butą Petrašiūnuose (bendr. pl.

44,5 kv. m, 3/1 a.). Tel. (8 37) 458 200.

1111556

4 ha žemės sklypą prie Kauno marių regioninio parko, Viršužiglyje. Nuo Kauno ribos 15 km. Tinkama vieta kaimo turizmo sodybai, arti Kauno marios. Kaina sutartinė. 1 ha – 19 500 Lt. Tel. 8 661 23 454..

1111275

1105221

Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame nemokamai! NESTANDARTINIAI BALDAI PER SAVAITĘ! Spintos, virtuvės ir kiti. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.

Alytaus tipo namą su ūkiniais pastatais, 17 a žemės Lekėčiuose, Šakių r. Visos komunikacijos. Tel. 8 616 90 843.

45 a namų valdos sklypą netoli Juragių (privažiavimo kelias asfaltuotas, elektra šalia sklypo) ir 26 a namų valdos sklypą Kampiškių k., šalia kelio „Via Baltica“. Tel. 8 684 52 486.

1110593

9–12 a gyvenamosios paskirties sklypus Kauno r., 2-uose Jonučiuose, Elnio g. (visos miesto komunikacijos). 1 aro kaina 6700 Lt. GEPARD, tel. 8 641 89 509.

1108406

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

1058108

Dviejų aukštų namą Žeimenos g., labai geroje vietoje (b. pl. 140 kv. m, tvarkingas, 6 a sklypas). 115 000 eurų. Tel. 8 670 37 794 13–18 val.

1111645

Gyvenamąjį rąstų namą Aukštaičių g., Kaune (b. pl. 86 kv. m, tvarkingas, autonominis šildymas dujomis, miesto komunikacijos).

Be tarpininkų. Tel. 8 630 82 878.

1110763

Gražią sodybą (rami vieta) vienkiemyje, 35 km už Kauno, Klaipėdos link, kaina sutartinė, ir 4 kambarių butą Taikos pr. (79 kv. m, mūrinis, II a.). Tel. 8 615 42 622.

1111687

Buitinė technika

1071770

1105697

Reikalinga paskola. Grąžinimas garantuojamas nekilnojamuoju turtu įį įkeičiant, taip pat notaru, hipoteka. Mokėsiu iki 4,5 % metinių palūkanų. Tel 8 678 00 678.

1100824

Nekilnojamasis turtas kitose vietose Sodą Jūrės kaime, netoli Kauno (nebaigtas statyti mūrinis namas, vanduo, elektra, šulinys, arti miškas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 680 89 258.

1111656

1 ha žemės sklype statomos 2 naujos sodybos (kiekvienai priklauso po 50 a žemės, namas – 180 kv. m, tvenkinukas, pirtis, garažas, pagalbinės patalpos, gręžiniai, nuotekų valymo įrenginiai, be vidinės apdailos, nuo Kauno 30 km, asfaltuotas privažiavimo kelias). Sodybos kaina 240 000 Lt. Tel. 8 611 34 646.

1087783

12 a sodą Jūrėje, Prienų r. (geras medinis namas, nauja krosnis, neseniai daryta pirtelė). Kaina 32 000 Lt. Tel. 8 682 27 386.

1110814

1 kambario butą „Urmo“ bazės teritorijoje (5/4 a., b. pl. 23,54 kv. m, su baldais, tinka biurui). Kaina 38 500 Lt. Tel. 8 677 17 382.

2 kambarių butą Jonavoje, miesto centre (5/1 a., renovuotas namas, bendr. pl. 43,93 kv. m, baldai, buitinė technika, mažas mokestis už šildymą). Kaina 68 000 Lt. Tel. 8 674 40 606.

1111444

1110649

1110583

1107521

SUTAUPYKITE, PIGIAU NERASITE! Beržiniai, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Baldai

1107422

Rumunų gamybos sekcija su spinta, 2 sulankstomi foteliai, spinta su antresolėmis, odinis kampas, dvigulė lova. Nebrangiai.

Tel. 8 675 72 170.

1111279

Statybinės medžiagos PIGIAUSIAI LIETUVOJE bituminius lakštus – 13,12 Lt už kv. m, skaidrius; tentines medžiagas. Karvės kailius – nuo 529 Lt už vnt. Tel. 8 682 66 288; www.ramchos.lt.

UAB „Kaišiadorių šiluma” (bendrovės adresas J.Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorių m.) viešojo konkurso būdu parduoda apie 50 tonų negabaritinio juodųjų metalų laužo. Su pardavimo sąlygomis galima susipažinti bendrovės internetiniame puslapyje adresu www.kaisiluma.lt. Papildoma informacija teikiama tel. (8 346) 51 901, 8 612 18 892, e. p. centras@kaisiluma.lt.

1111691

1107892

Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870.

1092260

Gyvūnai Parduodu juodą šuniuką 4 mėn. CIHUAHUA (16–22 cm, 1,5 kg). Skiepytas, su dokumentais. Kaina 600 Lt. Tel. 771 132, 8 685 00 797.

Keičia Keičiu 4 kambarių butą Panevėžyje (miesto centre) į butą Kaune. Tel. 8 699 88 350, e. paštas gint.kv@gmail.com.

1111978

Perka

1110684

Beržines, juodalksnio, alksnio, uosio, ąžuolo malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554.

Parduodu 11 a žemės sklypą Kaune, J.Vienožinskio g., šalia Neries, detaliajame plane suformuotą gyvenamųjų pastatų statybai. Komunikacijos greta. Tel. 8 672 24 434.

1108022

Pigiai parduodu „trailerį“ su visais patogumais, gintaro ir plastmasinius gaminius, enciklopediją, knygas, testamentus. Tel. 8 650 53 943.

Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt, beržo, ąžuolo, juodalksnio; 380 Lt. Atraižos maišuose – 1 vnt. kaina 7 Lt; pjuvenos maišuose – 4 Lt. Tel. 8 670 32 999.

1096442

Parduodamas 2 aukštų pastatas (605,52 kv. m) Baltijos g. 106/Prūsų g. 1, Kaune, su 26 arų žemės sklypu. Pastatas ramioje vietoje, tinka gydymo įstaigai, vaikų darželiui, viešbučiui ir kt. (reikalingas remontas). Tel. 8 698 22 457, e. paštas administracija@statybukryptis.lt.

1103633

Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446.

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

AKCIJA! Prekiaujame kokybiškomis akmens anglimis sezoninėmis kainomis.

UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816.

1110152

1099320

1110436

Namą Žaliakalnyje, Kalniečių g. (šildymas kietuoju kuru ir dujomis, 6 a sklypas, 1997 m. statyba, b. pl. 386 kv. m). Kaina 950 000 Lt. Tel. 8 687 17 531.

Parduodamas 9,11 a kolektyvinis sodas su nameliu netoli Kauno marių. Tel. 777 455 nuo 13 val.

Parduodame labai gražias konines tujas ir kitus dekoratyvinius augalus. Tel. (8 346) 51 835, 8 613 07 753.

Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.

Kitos prekės

1101755

1109866

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

Namą miesto centre, bet tylioje, ramioje vietoje (b. pl. 160 kv. m, 6,7 a sklypas). Kaina 680 000 Lt. Tel. 8 677 29 903.

1101747

Parduodame įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Parduodame statybinę medieną. Pjauname pagal užsakymus. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626.

1103672

1107393

Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (105 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.

1106763

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 675 55 671.

1093904

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

1101028

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1107096

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1107108

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1107706

Automobilių įmonė perka nevažiuojančius, važiuojančius, su ar be TA, daužtus automobilius iki 3000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

1107537

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, gegužės 11, 2013

klasifikuoti skelbimai „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752.

1108296

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, grunto sklypui pakelti iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

1108313

Automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius – geromis kainomis. Išsivežame.

Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597.

1109838

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

1095969

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1094348

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058655

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1084459

Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1059343

Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

1108765

UAB EUROFOREST 2 Nuolat visoje Lietuvoje

PERKAME MIŠKĄ

ĩ Brangiai mokame ĩ Atsiskaitome iš karto ĩ Perkame ir nebrandžius bei kirstus miškus ĩ Domina įvairaus dydžio valdos Tel. 8 656 65 074, e. paštas euroforest2@gmail.com.

Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes bei seną, nebenaudojamą buitinę techniką. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt.

1108745

Perkame elektros variklius, generatorius, starterius. Didesnį kiekį pasiimame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1094454

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

Nuomoja 2 kambarių butą Baltų pr. Tel. 8 612 09 338.

1110872

Išnuomojame 36 kv. m patalpas Partizanų g. 24, yra atskiras įėjimas iš gatvės pusės.

Tel. (8 37) 313 311.

1111491

Trumpalaikė butų nuoma: valandai ar kelioms, dienai, nakčiai, parai, ilgiau. Tel. 8 604 95 323.

1110590

Išsinuomoja

1096542

Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

1093492

Pirkčiau būstą. Remontą galėtume pasidaryti patys. Sudomintų ir sodas ar sodyba. Siūlyti įvairius variantus. Galima ir SMS, perskambinsiu. Tel. 8 672 77 277.

1100802

Pirksiu 2 kambarių butą 5 a. name (vidinį), pirmajame, antrajame, trečiajame aukštuose, Ašigalio g., Šiaurės pr. gale, Sukilėlių pr. Labai brangių nesiūlyti. Tel. 8 684 20 401.

1110350

Pirksiu 3 kambarių butą (vidurinis – vidinis, virtuvė izoliuota, be lifto, pageidautina su autonominiu šildymu). Tel. 8 647 13 040.

1108775

Superkame sraiges. Punktai: Kaunas – Panerių g. 400; Raudondvaris – S.Naujalio g.

17; Piliuona – parduotuvė „Taurakiemis“.

Tel. 8 652 24 671.

1109455

UAB „Alternate heat’’ perka žemės ūkio paskirties žemę Jurbarko r. Tel. 8 673 19 696.

1107562

1110616

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 1110625

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1096693

Paskolos

1107383

Išsinuomočiau Kaune ar Kauno rajone 1–2 kambarių tvarkingą butą ar namą be nuomos mokesčio. Tel. 8 670 07 766.

1109377

Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune, gali būti ir nuosavoje valdoje. Tel. 8 684 55 498.

1109388

Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000.

1099172

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

Išsinuomočiau butą Jonavoje. Tel. 8 685 54 545.

Perku naudotus rusiškus automobilius ir motociklus. Tel. 8 698 33 217.

Perku senus paveikslus, eskizus. Gali būti prastos būklės, be rėmų. Siūlykite įvairius variantus. Tel. 8 684 15 352, e. paštas consult4art@gmail.com.

1098010

Kelionės

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.

1107592

Pigiai atvežame nuo 1 iki 25 kub. m žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių, perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000.

1111450

Nuomojamos komercinės patalpos (47 kv. m, autonominis šildymas, trifazė) Kovo 11osios g. 116, antrajame aukšte. Tel. 8 686 88 561.

1065607

1109232

VEŽAME žvyrą, skaldą (nuo 1 iki 10 kub. m).

Tel. 8 618 20 971.

Įvairūs

1108819

Mažais kiekiais atvežame juodžemio, žvyro, smėlio, skaldos ir t.t. Kokybiškos malkos.

Tel. 8 620 24 446.

1111553

1064645

Gabenimai Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį iki 5 kub. m Kaune arba Kauno r. Tel. 8 631 33 736.

1109227

Paskola be užstato per 10 min. iki 2 000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1104184

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1091653

Nukelta į 30 p.

30 2

šeštadIENIS, gegužės 11, 2013

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Pramogos

„CINAMON“ Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt PASKUTINĖS MINUTĖS PASIŪLYMAI 7 NAKTŲ KRUIZAMS ITALIJA–PRANCŪZIJA–ISPANIJA Genuja, Marselis, Barselona, Palma de Maljorka, Valencija, Roma.

Išvykimas iš Genujos 2013 05 26.

Kaina nuo 1192 Lt.

ITALIJA–GRAIKIJA–TURKIJA Roma, Sicilija, Atėnai, Kušadasis, Chania, Kreta.

Išvykimas iš Romos (Civitavecchia) 2013 05 26.

Kaina nuo 1226 Lt.

1109293

Kviečia

ITALIJA–TUNISAS–ISPANIJA–PRANCŪZIJA Roma, Palermo, Tunisas, Ibiza, Genuja.

Išvykimas iš Romos (Civitavecchia) 2013 05 25.

Kaina nuo 1432 Lt.

05 18 – „Punsko link pas jotvingius“, 91 Lt. Nacionalinių lenkiškų patiekalų de-

SK E L B I M

AI

M SKELBI

1110056

Kauno žvejams mėgėjams!

Kauno žvejų draugijos 2013 m. vaikų ir jaunimo meškeriojimo meškere varžybos vyks gegužės 18 d. Lampėdžių karjere. Varžybų pradžia 10 val. Dalyviai renkasi gegužės 18 d. galinėje troleibusų stotelėje Kaniūkuose. Registruotis sekretoriate iki 9 val. Informacija teikiama Kauno žvejų draugijoje, Miško g. 4-2, tel. (8 37) 208 438. Kauno žvejų draugija

Kviečia mokytis 1104368

gustacija, Seinai, unikali senovės baltų genčių gyvenvietė.

05 25 – „Mažų miestelių didelės paslaptys”, 98 Lt. Naisiai, Joniškėlis, Pakruojo dvaras, naktinė ekskursija Karpių dvaro parke.

06 01 – „Vasaros sutiktuvės Augustave”, 124 Lt. Suvalkai, plaukimas kanalais, Rospudos slėnis, žvėrienos degustacija, fontanų šou Veisiejuose.

ŽALIAKALNIO GYVENTOJAMS ir vi­siems, kam bran­gus šis ža­lias Kau­no ra­jo­nas!

Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų Mo­te­rų aso­cia­ci­ja (LUMA) ir ben­druo­me­nės cen­tras „Ža­lia­ kal­nio auš­ra’’ vyk­do Kau­no mies­to sa­vi­val­ dy­bės fi­nan­suo­ja­mą ap­lin­ko­sau­gi­nį pro­jek­ tą „Už žy­din­čią že­mę” ir kvie­čia ge­gu­žės 11 d. 10 val. į tal­ką prie Kau­ko laip­tų ba­sei­no.

Tu­rė­ti grėb­lį, kas­tu­vą ar­ba šluo­tą. Grėb­si­me la­pus, klom­bo­je so­din­si­me gė­les.

Pa­puoš­ki­me Ža­lia­kal­nį gė­lė­mis!

KVIEČIA KAUNIEČIŲ SPAUDOS BALIUS Ge­gu­žės 11-ąją, šeš­ta­die­nį, 14 val. lau­ko ka­vi­nė­je „Va­sa­ros olim­pas” (V.Put­vins­kio g.

48) Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos Kau­no ap­ skri­ties sky­rius ren­gia tra­di­ci­nę šven­tę, skir­ tą Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ nai. XXI Spau­dos ba­liaus sve­čius pa­si­tiks „Ąžuo­ly­no” or­kest­ras, kon­cer­tuos gru­pė „16 Hz” ir 2013 me­tų „Cho­rų ka­rų” nu­ga­lė­to­ jai Kau­no stu­den­tai. Bus pa­gerb­ti nau­jie­ji „Gin­ta­ri­nio par­ke­rio” sa­vi­nin­kai ir ant­ra­sis Pet­ro Ba­bic­ko pre­mi­jos lau­re­at­ as.

TARPTAUTINEI ŠEIMOS DIENAI Ge­gu­žės 15 d. 17 val. Ge­ro­jo Ga­ny­to­jo pa­ra­ pi­jos baž­ny­čio­je (V.Krė­vės pr. 95) – Kau­no me­nų dar­že­lio „Etiu­das” ren­gi­nys SAULALA RIDUOLĖLA, skir­tas Tarp­tau­ti­nei šei­mos die­nai. Ren­gi­nį ves Do­vi­lė Ta­lač­kai­tė, Jur­gi­ ta Ur­ni­žie­nė, Aud­ro­nė Spei­čie­nė.

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

1061423

KAUNO 1-OJI MUZIKOS MOKYKLA KVIEČIA MOKYTIS

Fortepijono, styginių instrumentų (smuikas, violončelė), chorinio dainavimo ir sakralinio giedojimo, pučiamųjų instrumentų (klarnetas, fleita, saksofonas, valtornė, trimitas, trombonas), liaudies instrumentų (kanklės, birbynė, lamzdelis, etninės muzikos), klasikinės gitaros, akordeono klasėse. Į ankstyvojo muzikinio ugdymo klasę priimami 5–6 metų amžiaus vaikai.

Prašymai registruojami nuo gegužės 17 d. mokyklos raštinėje, II a., 9–12 ir 14–16 val.

Prie prašymo pridėti sveikatos pažymėjimą, gimimo liudijimo kopiją, lankantys mokyklas pristato pažymą iš mokyklos.

Konsultacijos stojantiesiems vyks gegužės 27, 28, 29 dienomis.

Priėmimas į mokyklos 1-ąją klasę – gegužės 30 d.

Muzikinių gebėjimų patikrinimas į ankstyvojo muzikinio ugdymo klasę – gegužės 29 d.

Priėmimas į mokyklos vyresnes klases – gegužės 31 d.

Mokyklos adresas J.Gruodžio g. 25, Kaunas, tel. 422 834, 422 847, 422 943 WWW.K1MM.KAUNAS.LM.LT

informuoja NEMOKAMAS GYVŪNĖLIŲ TIKRINIMAS Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje gegužės 13–19 d. vyks NEMOKAMAS gyvūnėlių tikrinimas.

Profesionali gydytojų komanda kartu su studentais nemokamai atliks kraujo sudėties tyrimus, konsultuos šėrimo, auginimo, priežiūros ir kt. klausimais.

Privaloma išankstinė registracija tel. 362 303.

MEMORIALINĖ LENTA NORVEGIJOS KARALYSTĖS KONSULATUI Ge­gu­žės 16 d. 15 val. – me­mo­ria­li­nės len­ tos, skir­tos Nor­ve­gi­jos ka­ra­lys­tės kon­su­la­tui (1933–1940), ku­riam va­do­va­vo prof. Jo­nas Šim­kus (1873–1944), pir­ma­sis Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos pre­ky­bos ir pra­mo­nės mi­nist­ras, ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­ja ant pa­sta­to Ne­pri­ klau­so­my­bės a. 7.

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Raudondvario pl. 150, UAB „Pirmas žingsnis” konferencijų salėje Gegužės 16 d. 16–17.30 val. – gyd. Valdonė Valienė. (NE) STEBUKLINGAS BŪDAS LIEKNĖTI. Jau penkti metai visi renginiai nemokami!

SPORTUOK KARTU SU STUDENTAIS! KTU Kū­no kul­tū­ros ir spor­to cen­tras kvie­čia vi­suo­me­nę įsi­trauk­ti į Svei­ka­tin­gu­mo me­tų ren­gi­nius.

At­ei­ki­te į ne­mo­ka­mas ry­ti­nes mankš­tas Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to sta­dio­ne ir pa­ju­si­te sie­los ir kū­no dar­ną, pra­dė­si­te die­ną ku­pi­ni džiaugs­mo ir nau­jų jė­gų.

Ge­gu­žės mė­ne­sį nuo 7.30 val. ren­gia­mos ry­ti­nės mankš­tos KTU sta­dio­ne (Rad­vi­lė­ nų pl. 19): 14 d. – im­ty­nių mankš­ta; 15 d. – šiau­rie­tiš­kas ėji­mas.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis Lau­ ros Da­niu­se­vi­čiū­tės, tel. 453 511, e. p. lau­ra.da­niu­se­vi­ciu­te@ktu.lt, http://ktu.lt/tu­r i­nys/ktu-ren­g i­n iai-2013svei­ka­tin­gu­mo-me­tai.

VISUOMENINĖ-KULTŪRINĖ DRAUGIJA „PAPARTIS“ nuo gegužės iki spalio mėn. šeštadieniais ir sekmadieniais 14–18 val. ruošia koncertus, šokius, žaidimus Panemunės šile, Kurhauzo aikštėje. Kviečiame visus. Įėjimas nemokamas.

Gegužės 11 d. 13 val. – koncertas talkos dalyviams, tvarkantiems Panemunės šilą.

AKCIJA

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR

PLC „Me­ga“ tel. 8 700 70 111

„Di­dy­sis Get­sbis” 3D (iš­anks­ti­nė OMNI ID prem­je­ra!) – 21.20* val. (*tik 16 d.). „Ri­fo pa­sa­ka 2” 3D – iki 16 d. 11.45*, 13.45 val. (*išsk. 11, 13, 15 d.). „Ri­fo pa­sa­ka 2” – iki 16 d. 11, 13, 15, 17 val. „Ope­ra­ci­ja: Zo­dia­kas” – iki 16 d. 14, 18.20, 21.30 val. „Ge­le­ži­nis žmo­gus 3” 3D – iki 16 d. 15.45, 18.30, 21.20* val. (*išsk. 16 d.). „Merg­va­ka­ris Mal­jor­ko­je” – iki 16 d. 12.15, 16.15, 18.15 val. „Dyk­vie­tė” – iki 16 d. 20.45 val. „Pats bai­siau­sias fil­mas 5” – iki 16 d. 20.15, 22.15 val. „Pa­bė­gi­mas iš pla­ne­tos Že­mė” (lie­t. k.) – iki 16 d. 12, 14.15, 16.25 val. „Už­mirš­tie­ji” – iki 16 d. 21.45 val. „Kru­džiai” 3D (lie­t. k.) – 11.30* val. (*tik 11, 13, 15 d.). „Kru­džiai” (lie­t. k.) – iki 16 d. 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val. „Va­len­ti­nas vie­nas” – iki 16 d. 19 val.

„FORUM CINEMAS“

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 05 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 05 22. Informacija tel. 8 686 08 017 9–16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt.

informuoja KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakš­to g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Gegužės 11 d. 15 val. – paskaita „Tautiškumas ir lietuviškumo bruožai”. Lektorius – Aleksandras Žarskus. Susitikimas su menininke Lina Opulskiene „Debesų laiškai ir spalvos”. II d.

Gegužės 13 d. 11 val. J.Grušo memorialiniame muziejuje (Kalniečių g. 93) – šventė „Giesmė atgimstančiai žemei”, skirta meilės deivei Mildai. Dalyvauja vyresniųjų klasių mokiniai. Veda Zita Jakinevičienė.

18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: gėlių tapyba. Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė.

Gegužės 14 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: tekstilės dirbiniai (rankinė, palaidinė). Veda Daiva Vainauskienė.

Gegužės 15 d. 18 val. – vakaronė „Šokim!”.

Veda Daugailė Braziulytė. Įėjimas nemokamas.

Gegužės 16 d. 18 val. – tapybos mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Prie molberto”: peizažas. Veda dailininkas Gvidas Latakas.

Gegužės 18 d. 15 val. – paskaita „Akys ir pagalba regėjimui”. Lektorius – Aleksandras Žarskus. Susitikimas su VDU doktorante Rimute Garnevičiūte „Katalikų laidotuvių papročiai ir religingumo raiška Kupiškio apylinkių laidotuvėse (XX a. vid. – XXI a. pradžia)”.

Globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19B, Garliava) tęsia senjorų priėmimą į naują korpusą ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos: vienviečiai, dviviečiai kambariai, lauko terasa, yra kur pasivaikščioti. Tel. 552 258, 8 652 93 000.

1111190

Kaina pateikta asmeniui dvivietėje kajutėje iš išvykimo uosto.

Daugiau kruizų rasite www.krantas.lt

UAB „MŪSŲ ODISĖJA“

Tel. 207 879, 8 698 03 091 M.Valančiaus g. 19 (darbo laikas nuo 8 iki 21 val.)

E. p. info@turinfo.lt, www.musuodiseja.lt

Kinas

1 SKELBIMĄ!

AI

Kauno diena

Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Agentų žaidimai“ (premjera, N-13) – iki 16 d. 11.15, 13.45, 16, 18.15, 21.15 val.; 11 d.

23.30 val. „Operacija: Zodiakas“ 3D (premjera, N-13) – iki 16 d. 19.20 val. „Operacija: Zodiakas“ (premjera, N-13) – iki 16 d. 15 val. „Rifo pasaka 2“ (premjera, liet. k., N-7) – iki 16 d. 10.15, 14.30 val. „Rifo pasaka 2“ 3D (premjera, liet. k., N-7) – iki 16 d. 12.30, 16.30 val.

COSMO VIP SEANSAS. „Didysis Getsbis“ 3D (N-13) – 16 d. 20.30 val. „Užmirštieji“ (N-13) – iki 16 d. 12, 14.45, 18, 20.45 val.; 11 d. 23.15 val. „Geležinis žmogus 3“ 3D (N-13) – iki 16 d.

11, 14.15, 17.15, 20.30 (seansas nevyks 16 d.) val.; 16 d. 21.30 val.; 11 d. 23.45 val. „Geležinis žmogus 3“ (N-13) – iki 16 d.

18.30, 21.30 (seansas nevyks 16 d.) val. „Krudžiai“ (liet. k., V) – 11 d. 10.30 val.; iki 16 d. 12.45, 15.15, 17.45 (seansas nevyks 14 d.) val. „Valentinas vienas“ (N-16) – iki 16 d. 11.45, 16.15, 21 val. „Laukinės atostogos“ (N-16) – iki 16 d. 14, 18.45 val.; 11 d. 23 val. „Dykvietė“ (N-16) – iki 16 d. 20.15 val. „Milijardierius ir blondinė“ (N-13) – 11 d.

22.30 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė“ (liet. k., N-7) – iki 16 d. 10.45 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė“ 3D (liet. k., N-7) – iki 16 d. 13 val. „Mergvakaris Maljorkoje“ (N-13) – iki 16 d.

17.30 val. „Pats baisiausias filmas 5“ (N-13) – iki 16 d. 21.50 val. „Transo būsena“ (N-16) – 11 d. 23.59 val.

SEKMADIENIO VAIKŲ RYTMETYS. „Karališka drąsa“ (liet. k., N-7) – 12 d. 10.30 val.

Bilieto kaina 6 Lt. KITOKIO KINO KLUBAS. „7 dienos ir naktys su Marilyn“ (T) – 14 d. 18.10 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Gegužės 11 d. – festivalis EUROPOS KINAS DIENĄ IR NAKTĮ Gegužės 11 d. 12 val. – specialus „Mokausi iš kino” seansas. 14 val. – festivalis „Europos kinas dieną ir naktį”: „Cirkas! Cirkas!

Cirkas!” (animacinis, Danija, 2011 m.).

16 val. – „Emigrantai” (drama, Lietuva, 2013 m.). 18 val. – „Sapnuoju, kad einu” (dokumentinis, Lietuva, 2012 m.). 20 val. – „Medžioklė” (drama, Danija, 2012 m.).

Gegužės 12 d. 14 val. – „Į Romą su meile” (romantinė komedija, JAV, Italija, Ispanija, 2012 m.). 16 val. – „Sapnuoju, kad einu” (dokumentinis, Lietuva, 2012 m.). 18 val. – „Aurora” (mokslinė drama, Lietuva, 2013 m.).

Gegužės 15 d. 17 val. – „Sapnuoju, kad einu” (dokumentinis, Lietuva, 2012 m.).

19 val. – specialus renginys Šeimos dienai.

Nemokamas!

Pamesta Kauno šv. Mato gimnazijos brandos atestatą (kodas 3010, serija B Nr. 075594) ir brandos atestato priedą (kodas 3010, serija V Nr. 075594, reg. Nr. 148), išduotus Linai Žilionytei, laikyti negaliojančiais. Tel. 8 676 82 068, e. paštas lina@sodobites.lt.

1111739

31

šeštadienis, gegužės 11, 2013

kas, kur, kada teatras

Janina Gedmantienė

nacionalinis KAuno dramos TEATRAS

(1925–2013)

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Tu anapus jau laimės, anapus jau skausmo Ir anapus dienos ir nakties, Abejingas esi, Mano sielvarto šauksmas, Nenuplėš tau nuo veido rimties.

(Jonas Aistis) 2013 m. gegužės 9 d. po sunkios ligos mirė buvusi ilgametė Kauno medici­ nos universiteto klinikų gydytoja Janina Gedmantienė. Gražiausius savo gy­ venimo metus atidavusi pacientų gydymui, J.Gedmantienė buvo gydytoja iš pašaukimo.

J.Gedmantienė gimė 1925 m. Biržų rajone, Kilučių kaime. 1945 m. bai­ gė Biržų gimnaziją ir įstojo į Kauno valstybinį universitetą. Baigusi Medicinos fakulteto Stomatologijos skyrių, 1949 m. įgijo gydytojo stomatologo specia­ lybę ir išvyko dirbti dantų gydytoja į Pasvalį. Sugrįžusi į Kauną, nuo 1950 m. birželio 16 d. J.Gedmantienė pradėjo dirbti Respublikinėje Kauno klinikinė­ je ligoninėje, Stomatologijos poliklinikoje. Vėliau gydytoja tapo stomatolo­ ge chirurge, tobulinosi tuomečiame Leningrade, S.M.Kirovo gydytojų tobuli­ nimosi institute, specializavosi veido ir žandikaulių onkologijos srityje. 1979 m. J.Gedmantienei suteikta aukščiausia gydytojo stomatologo kvalifikacinė kategorija. Aktyviai dirbdama, gydytoja dar suspėdavo dėstyti studentams, studijuojantiems Kauno medicinos universiteto Stomatologijos fakultete, da­ lyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Kauno miesto tarybos narė. Ilgame­ tės gydytojos J.Gedmantienės patirties ir didžiulės kompetencijos įvertini­ mas buvo darbas Kauno krašto vyriausiąja stomatologe.

Kolegos niekada nepamirš gydytojos J.Gedmantienės darbštumo, parei­ gingumo, reiklumo sau ir darbuotojams. Būdama be galo atidi pacientams, gydytoja buvo jų mylima kaip žmogus ir vertinama kaip specialistė. Gydytojos J.Gedmantienės šviesus atminimas ilgai liks jos buvusių bendradarbių, arti­ mųjų ir ją pažinojusių žmonių širdyse.

Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos bei Dantų ir burnos ligų klinikos buvę bendradarbiai

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Ge­gu­žės 11 d. 18 val. – Co­le’as Por­te­ris.

BUČIUOK MANE, KEIT. 2 da­lių miu­zik­las.

Re­ži­sie­rius Ai­das Gi­nio­tis.

Ge­gu­žės 12 d. 18 val. – DULKIŲ SPINDESYS. 2 da­lių šo­kio spek­tak­lis. Cho­re­og­ra­fai ir lib­ re­to au­to­riai Dai­nius Ber­vin­gis ir Gin­ta­ras Vi­soc­kis, mu­zi­ka – Li­nas Ado­mai­tis.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt

55-asis teatro sezonas Gegužės 11 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Rat­ kevičių lėlių muziejuje – KIŠKIS DRĄSUOLIS, nuo 3 m.

Gegužės 12 d. 12 val. PREMJERA – SNIE­ GUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI (pagal brolių Grimų pasaką, apie jautrią širdį, nugalėju­ sią raganiškus burtus), nuo 5 m.

KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt

Gegužės 12 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama.

Režisierius A.Pociūnas.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS

Amžinąjį atilsį

M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Mirus gydytojai endokrinologei Liucijai BUTKUTEI, artimuosius nuoširdžiai užjaučia Lietuvos endokrinologų draugija ir LSMU ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos darbuotojai.

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smui­ kas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo sa­ lės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Kauno r. šarvojimo salėse.

Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuo­ laidas.

1104959

lgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos.

Laidojimo paslaugų biuras ANAPILIS teikia visas laidojimo, kremavi­ mo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinki­ mas. Šarvojimo salių nuoma. Kapų priežiūros paslaugos. Pensininkus ir neįgaliuosius laidojame valstybės lėšomis. PIGUS KREMAVIMAS. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www. anapilis.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. TAIKOMOS DIDELĖS NUO­ LAIDOS. 1104404

Paminklai! Gaminami originalūs įvairių spalvų paminklai (akmeniniai stalviršiai, stalai, palan­ gės), tvorelės, originalūs antkapiai iš švediško, suomiško, afrikietiš­ ko akmens. Pasirinkimas iš vokiškų, itališkų katalogų! Liejame pama­ tus, kalame raides, montuojame visoje Lietuvoje! Tel. 8 685 22 256, (8 37) 556 460; www.originalpaminklai.lt.

1095275

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnau­ jiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje.

Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl.

115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; Ramybės g.

7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

1105859

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių res­ tauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų kloji­ mas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsi­ sakant iki birželio 1 d. taikoma 10 % nuolaida darbams.

1104593

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt,

Ge­gu­žės 11 d. 15 val. – Iva­nas Tur­ge­ne­vas.

MĖNUO KAIME. Dra­ma. Rež. Va­lius Ter­te­lis.

Ge­gu­žės 12 d. 12 val. – Ine­sa Pa­liu­ly­tė.

ASTRIDA. Rež. Ine­sa Pa­liu­ly­tė.

18 val. – So­fi Ok­sa­nen. APSIVALYMAS. Vie­ nos da­lies dra­ma. Rež. Jo­nas Ju­ra­šas.

Gegužės 12 d. 12 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas-spektaklis vaikams.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Ge­gu­žės 11 d. 18 val. – Ma­rio Frat­ti. SESUO. Rež. A.Žu­kaus­kas. N-16.

Ge­gu­žės 12 d. 12 val. – spek­tak­lis vai­kams.

A.Di­ly­tė. KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež.

A.Ba­niū­nas.

18 val. – PREMJERA! Gin­ta­ras Gra­jaus­kas.

REZERVATAS. Rež. Alius Ve­vers­kis. N-16.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Ge­gu­žės 12 d. 12 val. – PAGRANDUKAS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

renginiai KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Put­vins­kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Ge­gu­žės 11 d. 11 val. – šei­my­ni­nio mu­zi­ ka­vi­mo fes­ti­va­lis MUZIKUOJAME ŠEIMOJE2013, skir­tas Tarp­tau­ti­nei šei­mos die­nai.

Da­ly­vau­ja: Kau­no, Vil­niaus, Kė­dai­nių, Ute­nos, Anykš­čių, Ro­kiš­kio, Vei­ve­rių mu­zi­ kuo­jan­tys šei­my­ni­niai an­sam­bliai. Fes­ti­va­lį ren­gia Kau­no Mi­ko Pet­raus­ko mu­zi­kos mo­kyk­la. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

„GIRSTUČIO“ KULTŪROS IR SPORTO RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26

Ge­gu­žės 11 d. 12 val. Kau­no ben­druo­me­nės cen­tras „Girs­ta” kvie­čia į šven­tę MAMA IR ŽODIS. „Ant Ta­vo ran­kų su­pa­si ge­ru­mas...”

Pro­gra­mo­je: prof. Sa­bi­nos Mar­ti­nai­ty­tės stu­den­tų at­lie­ka­mos ari­jos, jau­nų­jų ben­druo­me­nės at­li­kė­jų dai­nos ir šo­kiai.

KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19

Ge­gu­žės 11 d. 14 val. – Tarp­tau­ti­nis XIV mer­gi­nų ir mo­te­rų cho­rų fes­ti­va­lis AVE MARIA. Įė­ji­mas lais­vas.

S.NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS S.Nė­ries g. 7, Pa­le­mo­nas, tel. 373 606

skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

Ge­gu­žės 11 d. 14 val. – tra­di­ci­nė mo­te­rų kū­ ry­bos po­pie­tė PAVASARIO VĖJŲ DVELKIMAS. Da­ly­vaus ra­šy­to­jos: Do­vi­lė Zel­čiū­tė, Li­na Na­vic­kai­tė-Grei­čiu­vie­nė, Eg­lė Pe­red­ny­tė, Al­do­na Ru­sec­kai­tė, Ir­na La­bo­kė, Ni­jo­lė

Rai­žy­tė, Rai­mon­da Mi­kuc­ky­tė, Al­do­na Ele­ na Pui­šy­tė, Zi­ta Gai­žaus­kai­tė. Kon­cer­tuos Juo­zo Gruo­džio kon­ser­va­to­ri­jos moks­lei­vės Ag­nė Pil­kaus­kai­tė ir Aus­tė­ja Kriū­nai­tė.

Veiks pa­ro­da POEZIJA IR KITI MENAI PALEMONE.

KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Va­lan­čiaus g. 6

Ge­gu­žės 11 d. – LINKSMASIS ŠEŠTADIENIS mu­zie­ju­je. Kvie­čia­me vi­sus (šei­mas, gru­pes ir pa­vie­nius as­me­nis) su­ži­no­ti apie Kau­no le­gen­das ir su­kur­ti sa­vo le­gendą – dar­bai da­ly­vaus kon­kur­se ir bus ap­do­va­no­ti. Įsi­gi­jus mu­zie­jaus bi­lie­tą, ga­lė­si­te pa­ma­ty­ti vei­kian­čias pa­ro­das: „Gin­tau­to Ga­ve­na­ vi­čiaus ne­min­to li­no skulp­tū­ros”, An­ta­no Vi­soc­kio ak­va­re­lės pa­ro­dą „Su­grį­ži­mas” ir eks­po­zi­ci­ją „Kau­nas lai­ko žen­kluo­se”.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Ge­gu­žės 12 d. 12 val. – pro­jek­to „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va” ren­gi­nys. Žo­džio va­lan­do­je – ak­to­rius Sau­lius Ba­ga­ liū­nas.

Eu­ge­ni­jos Ivaš­ke­vi­čiū­tės ta­py­bos pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Ge­gu­žės 12 d. 16 val. – IV tarp­tau­ti­nio var­go­nų mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Ju­bi­la­te Deo” kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja Jū­ra­tė Land­sber­gy­tė (var­go­nai). Pro­gra­mo­je: O.Mes­sia­en ­ o, Č.Sas­naus­ko, M.K.Čiur­lio­nio, C.Franc­ko, M.Re­ge­rio kū­ri­niai var­go­nams. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, www.ktkc.lt

PARODOS Iki ge­gu­žės 28 d.

Ku­piš­kio et­no­gra­fi­jos mu­zie­jaus pa­ro­da „Ku­piš­kio kraš­tas yra vi­sėp slau­nas”. Pa­ro­ dos ku­ra­to­rė – mu­zie­jaus di­rek­to­rė Vio­le­ta Alek­nie­nė.

Tau­to­dai­li­nin­ko Al­gir­do Šat­rai­čio (Vil­ka­viš­ kio r.) pa­veiks­lų iš me­džio pa­ro­da „Pra­kal­ bin­to me­džio sak­mė”.

Vil­ka­viš­kio kraš­to mu­zie­jaus pa­ro­da „Vil­ka­viš­kio kraš­to et­no­gra­fi­nės so­dy­bos”.

Pa­ro­dos ku­ra­to­rė – Auš­ra Mic­ke­vi­čie­nė.

KTKC tau­to­dai­lės stu­di­jos „Šla­mu­tis” pa­ ro­da „Se­na so­dy­ba” (pieš­tu­kas). Mo­ky­to­ja Da­lia Žiur­ke­lie­nė.

KTKC et­ni­nės veik­los stu­di­jos „Me­tų ra­tas” pa­ro­da „Skir­tu­kas – kny­gos bro­liu­kas”, skir­ta Spau­dos die­nai. Mo­ky­to­ja Da­lia Kudž­mai­tie­nė.

KTKC tau­to­dai­lės stu­di­jų „Šiau­dų plas­ti­ka”, „Py­ni­mė­lis” ug­dy­ti­nių šiau­di­nių dir­bi­nių pa­ro­da „Gė­lių dar­že­lis”. Mo­ky­to­ja Jur­gi­ta Ki­li­kaus­kie­nė.

KTKC Et­ni­nės veik­los stu­di­jo­je (Kal­nie­čių g.

180) – KTKC tau­to­dai­lės stu­di­jos „Šla­mu­tis” pa­ro­da „Ma­no mies­tas” (ta­py­ba, gra­fi­ka).

Mo­ky­to­ja Da­lia Žiur­ke­lie­nė.

V.Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ši­lai­nių pa­da­li­ny­je (Vėt­run­gės g. 2) – KTKC tau­to­ dai­lės stu­di­jų „Skiau­čių me­nė”, „Ser­mė­ga” rank­dar­bių pa­ro­da „Tau, ma­my­te”. Mo­ky­to­ ja Dai­va Vai­naus­kie­nė.

Per­kū­no na­me (Alek­so­to g. 6) – KTKC tau­ to­dai­lės stu­di­jos „Mo­li­nu­kas” ke­ra­mi­kos pa­ro­da „Aš lip­dau”. Mo­ky­to­jas Min­dau­gas Pri­dot­kas.

V.Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos „Skry­ džio” pa­da­li­ny­je (Kal­nie­čių g. 174) – KTKC tau­to­dai­lės stu­di­jos „Šla­mu­tis” mi­nia­tiū­rų pa­ro­da „Pa­va­sa­rio at­gai­va”. Mo­ky­to­ja Da­ lia Žiur­ke­lie­nė.

Pa­ro­dų lan­ky­mas: I–IV 9–17 val., V 9–15 val., pie­tūs 12–13 val.

V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Lais­vės al. 57

Ge­gu­žės 14 d. 10 val. – se­mi­na­ras-su­si­ti­ki­ mas su In­gri­da Il­gaus­kie­ne, tar­ny­bos „Jū­sų Eu­ro­pos pa­ta­rė­jas” tei­sės eks­per­te Lie­tu­vai.

Vieš­nia kal­bės te­ma „Ar pa­kan­ka­mai ži­no­ me apie sa­vo pi­lie­ti­nes tei­ses ES?“

KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje

Gegužės 14 d. 14.30 val. – poezijos ir mu­ zikos popietė IŠ SAULĖS TAS MEILĖS LAIKAS, skirta meilės deivės Mildos ir Šeimos die­ noms. Popietę dovanoja literatas Rimantas Klibavičius, pianistė Loreta Haidari ir dainininkas Anvar Haidari (tenoras).

DATOS (gegužės 11 d.)

Tulpių žydėjimo šventė (švenčiama apytikriai antrąjį gegužės šeštadienį) 1855 m. Vilniuje įkurta Laikinoji archeologinė komisija ir Vilniaus senienų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus pirmtakas.

1904 m. gimė ispanų dailininkas Salvadoras Dali.

1993 m. Lietuva tapo Europos Tarybos nare.

1997 m. IBM kompiuteris „The Deep Blue“ Niujorke laimėjo šešių partijų šachmatų mačą prieš pasaulio čempioną Garį Kasparovą.

2003 m. vyko referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Dauguma balsavo teigiamai.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai.

Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais.

Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu.

Dvyniai (05 21–06 21). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas.

Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis patarinėti, remiantis iškilusiomis asmeninėmis problemomis, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų.

Liūtas (07 23–08 23). Iškils tam tikrų problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl tapsite labai jautrus. Šiandien tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti.

Mergelė (08 24–09 23). Stiprės jūsų meninis skonis. Galbūt pats laikas rinktis baldus, spalvas ir t. t. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą.

Gal tiesiog taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės.

Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt su kuo nors konfliktuosite.

Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės jums išvengti nemalonumų. Šaulys (11 23–12 21). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų pačių jausmams, norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių.

Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos.

Vandenis (01 21–02 19). Patyrinėkite savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai, susiję ir su darbu, ir asmeniniu gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais.

Orai

Savaitgalį numatomi lietingi, su perkūnija orai. Šiandien lis, vietomis griaudės perkūnija, šils iki 15–22 laipsnių, pajūryje bus apie 15 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį bus apie 14 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 22 laipsnių. Lietūs numatomi visoje šalyje.

Šiandien, gegužės 11 d.

+16

+15

+18

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+22

Utena

+16

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.20 21.12 15.52 6.09 22.42

131-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 234 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +11 Kairas +30 Keiptaunas +21 Kopenhaga +16

Londonas +15 Madridas +24 Maskva +28 Minskas +28 Niujorkas +22 Oslas +14 Paryžius +15 Pekinas +33

orai kaune šiandien

Praha +17 Ryga +17 Roma +21 Sidnėjus +22 Talinas +17 Tel Avivas +27 Tokijas +20 Varšuva +19

+22

+19

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vėjas

4–9 m/s

Vardai Dalius, Jokūbas, Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas.

Kos­mi­nė­je sto­ty­je – rim­tas de­fek­tas

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+21

+17

+16

4

+16

+21

+19

+14

2

+17

+24

+18

+16

3

rytoj

poryt

Ru­si­jos ir JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų eks­per­tai svars­to, kaip su­stab­dy­ti amo­ nia­ko nuo­tė­kį iš au­ši­ni­mo sis­te­mų Tarp­ tau­ti­nės kos­mo­so sto­ties (TKS) išo­rė­je, dėl ku­rio įgu­los na­riams ga­li tek­ti išei­ti į at­vi­rą kos­mo­są. „Jie tu­ri rim­tą de­fek­tą“, – sa­kė Ru­si­jos TKS pro­gra­mos skry­džių di­rek­to­rius Vla­di­mi­ras So­lov­jo­vas. JAV Na­cio­na­li­nė ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so ad­mi­nist­ra­ci­ja anks­čiau pra­ne­šė, kad TKS au­ši­ni­mo sis­te­mos išo­ri­nė­je da­ly­ je ket­vir­ta­die­nį bu­vo už­fik­suo­tas amo­ nia­ko nuo­tė­kis. Įgu­los na­riai pa­ste­bė­jo bal­tus su­ša­lu­sio amo­nia­ko dribs­nius, skrie­jan­čius to­lyn nuo sto­ties.

BNS inf., „Scan­pix“ nuo­tr.

įvairenybės

Ka­lan­ti­nės su lais­vės paukš­čiais kų pie­š i­n iuo­s e do­m i­n a­vo lais­ vės paukš­čiai, sau­lė, gė­lės, žyd­ ras dan­gus.

Kol dai­lės mo­kyk­los auk­lė­ti­niai pie­šė, tos pa­čios ug­dy­mo įstai­gos mu­zi­kan­tai gro­jo Lais­vės alė­jos praei­viams, o Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to stu­den­tai R.Ka­lan­ tos pa­mink­lą pa­puo­šė iš spal­vo­ to po­pie­riaus iš­lanks­ty­tais lais­vės paukš­čiais.

Fes­ti­va­lis „Ro­kas už lais­vę“ tę­sis ir šian­dien. 18 val. fes­ti­va­lis per­si­ kels į se­no­sios prie­plau­kos am­fi­ teat­rą.

Dvi­ra­čių lenk­ty­nės ko­re­guos eis­mą Sek­ma­die­nį, ge­gu­žės 12-ąją, nuo 7 val. ry­to iki 18.15 val. vyks dvi­ra­čių lenk­ty­nės „Kau­no Ak­ro­po­lio dvi­ ra­čių ma­ra­to­nas“. Dėl lenk­ty­nių bus už­draus­tas trans­por­to eis­mas M.K.Čiur­lio­nio til­tu ir Eu­ro­pos pr. at­kar­pa nuo M.K.Čiur­lio­nio til­to iki Vei­ve­rių g., iš­sky­rus spe­cia­lų­jį trans­por­tą (grei­to­ji, po­li­ci­ja, kt.) ir vie­šo­jo trans­por­to au­to­bu­sus pa­gal pa­keis­tą gra­fi­ką.

Vyks­tant dvi­ra­čių lenk­ty­nėms, eis­mas bus vi­siš­kai su­stab­dy­tas 10.30–11.30 val., vė­liau – 12–14.30 val. ir 15.45–17.30 val.

Tar­puo­se tarp lenk­ty­nių bus ga­li­ma iš­va­žiuo­ti iš Eu­ro­pos pr.

Vi­zi­jos: moks­lei­viai pie­šė tai, kas aso­ci­juo­ja­si su lais­ve.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

til tas

startas finišas

ir Vin­čų g. tik į Vil­ties g. ir Vei­ ve­rių g. pa­gal eis­mo re­gu­liuo­to­jo nu­ro­dy­mus. Eis­mas Ge­le­žin­ke­lio sto­ties ir Cent­ro link bus už­da­ ry­tas. Vyks­tant ren­gi­niui, Fre­dos gy­ven­to­jams bus pa­lik­ta iš­va­žia­ vi­mo juos­ta į Vil­ties g. Nuo 17.30 val. bus ga­li­ma iš­va­žiuo­ti į Vei­ve­ rių g. ir Vil­ties g. pu­sėn. Eis­mas bus vėl lei­džia­mas nuo 18.30 val.

Vyks­tant ren­gi­niui prie iš­va­žia­vi­ mo ke­lių bu­dės tvark­da­riai.

Eis­mas iš O.H. Min­kovs­kių g. į Eu­ro­pos pr. ir per M.K.Čiur­lio­nio til­tą bus už­da­ry­tas nuo 7 iki 18.30 val.

nio

Va­kar Mu­zi­ki­nio teat­ro so­de­ly­ je, prie Ro­ber­to An­ti­nio su­kur­ to pa­mink­lo Ro­mui Ka­lan­tai, kaip ir kas­met, bu­vo mi­ni­ma jo au­kos lais­vei die­na. Kau­nie­čiai R.Ka­lan­ tos au­kos 41-ąsias me­ti­nes pa­si­ti­ ko tran­kia mu­zi­ka – fes­ti­va­liu „Ro­ kas už lais­vę“.

Moks­l ei­v iai Lais­v ės alė­j o­j e pie­šė lais­vę. Ant grin­di­nio iš­tie­ sus di­d e­l į bal­t ą po­p ie­r iaus la­p ą jau­n ie­j i me­n i­n in­kai ėmė į ran­kas

tep­t u­k us ir lie­jo sa­vo fan­ta­z i­j ą, kaip jie įsi­vaiz­d uo­ja lais­v ę.

Su­kur­ti iš­skir­ti­nį me­no kū­ri­ nį bu­vo pa­kvies­ti Gar­lia­vos dai­lės mo­kyk­los ir šios mo­kyk­los Rau­ dond­va­rio fi­lia­lo dai­lės sky­riaus moks­lei­viai. „Man lais­vė – tai gam­ta, me­ džiai, gė­lės, mu­zi­ka“, – sa­kė 15me­tė moks­lei­vė Emi­li­ja Pet­raš­ kai­tė, ku­ri pie­šė di­džiu­lį gy­vy­bės me­dį, ap­sup­tą mu­zi­kos gar­sų.

Nep­raė­j us nė va­l an­d ai, bal­ tas po­p ie­r iaus la­pas su­m ir­g ė­jo įvai­r iau­s io­m is spal­vo­m is. Vai­

lio

v.zukaityte@kaunodiena.lt

m. k.Č iur

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

KD inf.

Europos pr.

Maratonas: šiandien Kauno gatvėmis pedalus mins azartiškų lenktynių dalyviai.

Artūro Morozovo nuotr.