Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

Gegužės 9–15 d., 2013 m. Nr. 19 (1520) 

išeina ketvirtadieniais UŽ KA DRO

2013 gegužė #37

2 Lt Pava seria sario imi ta le „N amai, cijos kur ši rdis“

s.Jan tarp ušausK a dan Žemės ir itė: gau s Kū nų

ope operra čia, a ten

Kod ė Kaitr L gęsta Lemp inės utės ?

siau fiKs bingo ŽmouoJančsios dv gau ios a ynės s Ko , vossmeninė aKim s irKas

Dovana Šiandien su „Vilniaus diena“ –

žurnalas 370

Kaip juos su­stab­dy­ti? 37O .diena .lt

2013 m.

Lon garsdono sovie ai ir arch tmečio yvai

Tel PRo evizijo

gegu GRAMo s žės 1 1–17 s d. Nr. 19

Kur d poet aug ų ir Kačių

tv he roju s

lietu „eur vos ko oviz ziris ijoje “ ta

Tiraža s 34

Nau ikik is­to­r jo LNK lyj ijų­pro gyve e ­jek­to nimo ­ved ė­jas

Svar­biau­sia, kad jūsų ša­lis per­duotų sa­vo gerąją pra­ktiką re­gio­ne ir pa­sau­ly­je. 580

Į Lie­tuvą at­vyks­tan­ti JT ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ci­han Sul­ta­noğlu

8p.

miestas

2p.

Tal­kos ir šven­čių sa­vait­ga­lis Šeš­ta­d ienį ry­te pa­d irbėję „Da­rom“ tal­ko­je, vil­nie­čiai galės trauk­ti į Ge­ di­mi­no pro­spektą, ku­ris tra­di­ciš­kai virs Eu­ro­pos ša­lių res­to­ranų mu­ge ir siū­lys įvai­riau­sių pra­mogų bei ren­ gi­nių Eu­ro­pos die­nos pro­ga.

Miestas

10 Nuot­rau­kos iš pa­ro­dos „Mo­te­rys prie­š smurtą“; au­to­rius: Vis­val­das Mor­ke­vi­čius; idė­jos au­torė: Giedrė Ba­lu­tytė

Pa­kel­ti ranką prie­š my­limą mo­terį, sa­vo vaikų mamą ne­sve­ti­ma nei vers­li­nin­kams, nei po­li­ti­kams. Įvy­kiai Sei­mo na­rio Egi­di­jaus Va­rei­kio šei­mo­je Mo­ti­nos die­nos iš­va­karė­ se tėra dar vie­nas to įro­dy­mas. Per ma­žiau nei dve­jus me­tus už­re­gist­ruota 24 383 smur­ to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je at­ve­jai. Kodėl smur­tau­ja­ma ir kaip su­stab­dy­ti smur­tau­to­jus? diena.lt

Sa­vait­ga­lis Sa­ko­ma, kad nėra vy­riškų ir mo­te­riškų darbų. Kaip mo­te­ris ga­ li ruoš­ti pie­tus, iš­mau­dy­ti vai­ kus, taip tą pa­ tį darbą ga­li at­ lik­ti ir vy­ras. O ar yra vy­riškų ir mo­te­riškų pro­ fe­sijų? „Vil­ niaus die­na“ pa­bandė tai iš­ siaiš­kin­ti. 17p.

Sa­vait­ga­lis

Di­zai­ne­rei Eg­lei Ugin­tai­tei mūsų ša­lies va­do­vai se­niai dėko­ja už Lie­ tu­vos gar­si­nimą, o ji pa­ti že­ria­si ap­ do­va­no­ji­mus nuo Mi­la­no iki To­ki­jo. Ja­po­nai jos kūri­niu – laz­da su GPS na­vi­ga­to­riu­mi ir diag­nos­ti­ne įran­ga – jau džiau­gia­si kas­die­n. 20p.

Meilė

Di­de­liam tėvų ir ar­timųjų džiaugs­ mui, po pen­ke­rių drau­gystės metų 29-erių Aud­rius ir 26-erių Ra­sa šeš­ ta­dienį su­si­tuokė. „Po dvi­de­šim­ties metų mu­du skri­si­me kos­mi­ne lėkšte su pen­kiais vai­kais ir tri­mis katė­mis“, – šmaikš­ta­vo jau­na­ve­dys. 24p.

6p.

„Vil­niaus pla­ne“ – rim­tos per­mai­nos


2

gegužės 9–15, 2013

miestas

12p.

Darbo praktika – lyg apsiuostymas prieš vestuves.

Vėl kviečia „Darom“ Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Šeš­tus me­tus vyks­tan­čios ak­ci­jos „Da­rom“ or­ga­ni­za­to­riai vil­nie­čius kvie­čia ne­lik­ti abe­jin­gus ir šeš­ta­ die­nį pri­si­dė­ti prie mies­to gra­ži­ ni­mo. Šį kar­tą Vil­niu­je – 80 te­ri­to­ ri­jų tvar­ky­mo taš­kų.

Pir­mą kar­tą 2008 m. pa­va­sa­ rį Lie­tu­vo­je suor­ga­ni­zuo­ta am­ bi­cin­ga ak­ci­ja „Da­rom“ siek­ta ne tik pa­da­ry­ti Lie­tu­vą šva­res­ nę, bet ir pa­siek­ti Guin­nes­so re­ kor­dą, kon­ku­ruo­jant su ak­ci­jos pra­di­nin­kais es­tais, – kas su­ rinks dau­giau at­lie­kų. Nors re­ kor­das ir ne­bu­vo pa­siek­tas, tiek pir­ma „Da­rom“ ak­ci­ja, tiek vy­ ku­sios po jos per pen­ke­rius me­ tus su­ža­di­no pi­lie­ti­nę vi­suo­me­ nės at­sa­ko­my­bę. „Su­ren­ka­mų šiukš­lių kie­kis ma­žė­ja, da­ly­vių – dau­gė­ja. Mies­ tų te­ri­to­ri­jas tvar­kė­me pen­ke­rius me­tus, da­bar jau šeš­ti, pa­ma­tė­ me, kad tų te­ri­to­ri­jų mies­tuo­se taip pat ma­žė­ja. Mies­to ko­mu­ na­li­nin­kai, ati­tin­ka­mos tar­ny­ bos da­bar jau ga­li pa­tys pa­lai­ky­ti šva­rą mies­te“, – ak­ci­jos re­zul­ta­ tais džiau­gė­si pro­jek­to va­do­vas Ka­ro­lis Sar­gū­nas. Nors mies­tai tvar­ko­si, K.Sar­gū­ no tei­gi­mu, iš­šū­kis te­bė­ra miš­kai. „Yra daug ne­le­ga­lių są­var­ty­nų, pik­ta­va­liams at­si­kra­ty­ti šiukš­lių miš­ke, kur nie­kas ne­ma­to, daug leng­viau, ne­gu tai pa­da­ry­ti mies­ te. Čia dar tik­rai yra kur pa­dir­bė­ ti“, – sa­kė pro­jek­to va­do­vas. Dėl šios prie­žas­ties šie­met

ypa­tin­gas dė­me­sys ski­ria­mas už mies­to ri­bų esan­tiems ne­le­ga­ liems są­var­ty­nams ir at­lie­ko­mis už­terš­toms te­ri­to­ri­joms re­gist­ ruo­ti bei tvar­ky­ti. Miš­kai bu­vo tvar­ko­mi vi­są sa­vai­tę. Šeš­ta­die­nį – ak­ci­jos „Da­rom“ bai­gia­mo­ji die­na. Praė­ju­siais me­ tais Vil­niu­je tvar­ko­mų te­ri­to­ri­jų skai­čius vir­ši­jo šim­tą, šį­met to­ kių taš­kų yra 80. Kiek žmo­nių su­si­rinks į tal­ką, kaip pro­jek­to va­do­vas sa­kė, sun­ ku pro­gno­zuo­ti. „Ver­ti­nant ke­le­rius praė­ju­sius me­tus, ak­ci­jos da­ly­vių kas­met dau­gė­ja po 50–60 tūkst. Na, op­ ti­mis­ti­nė­mis pro­gno­zė­mis, nes op­ti­mis­tai ir esam, ti­ki­mės iki 10 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų“, – vy­ lė­si K.Sar­gū­nas. Jo tei­gi­mu, kaip ir kas­met, taip ir šį šeš­ta­die­nį ak­ci­jo­je tu­rė­tų ne­ trūk­ti ži­no­mų Lie­tu­vos žmo­nių, tarp jų ir po­li­ti­kų. Šie­met pir­mie­ ji da­ly­vau­ti ak­ci­jo­je už­si­re­gist­ra­ vo fut­bo­lo klu­bo „Pre­le­gen­tai“ na­riai. „Džiau­gia­mės, kad jie įsi­ trau­kė pir­mie­ji. Be­je, „Pre­le­gen­ tai“ pa­skel­bė kon­kur­są, ku­ria­me nuo­tai­kin­giau­sios nuo­trau­kos lai­mė­to­jas su sa­vo ko­man­da ga­ lės su jais su­si­tik­ti fut­bo­lo aikš­ te­lė­je“, – sa­kė K.Sar­gū­nas ir pri­ dū­rė, kad ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai neišs­ki­ria nė vie­no žmo­gaus, nes kiek­vie­no da­ly­va­vi­mas yra žings­ nis šva­res­nės ap­lin­kos link. Tal­ka Vil­niaus mies­to te­ri­to­ri­ jo­se pra­si­dės šeš­ta­die­nį, ge­gu­žės 11 d. 10 val. Pla­tes­nė in­for­ma­ci­ja – www.mes­da­rom.lt.

„„Vie­tos: šie­met ypa­tin­gas dė­me­sys ski­ria­mas už mies­to ri­bų esan­

tiems ne­le­ga­liems są­var­ty­nams ir at­lie­ko­mis už­terš­toms te­ri­to­ri­ joms tvar­ky­ti.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Penktadienį–sekmadienį (ge­gu­žės 10–12 d.) sos­ti­nės Ge­ di­mi­no pro­spek­tas vėl virs Eu­ro­pos ša­ lių res­to­ra­nų mu­ge, o vil­nie­čiai ir mies­ to sve­čiai ga­lės mė­ gau­tis Eu­ro­pos die­ nos ren­gi­niais bei at­rak­ci­jo­mis.

„„Tra­di­ci­ja: jau įpras­ta, kad per Eu­ro­pos die­ną Ge­di­mi­no pro­spek­tas virs­ta

Eu­ro­pos die­nos sko­niai ir spal­vos Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Nuo 2005 m. ge­gu­žės pra­džio­je Eu­ro­pos die­nos ren­gi­niais mi­ni­ mos Lie­tu­vos sto­ji­mo į ES me­ti­nės. Jau įpras­ta, kad per šį ren­gi­nį Ge­ di­mi­no pro­spek­tas virs­ta Eu­ro­pos ša­lių res­to­ra­nų mu­ge, ku­rio­je pri­ sta­to­mi ES ša­lių pa­tie­ka­lai ir gė­ri­ mai. Taip pat kas­met or­ga­ni­zuo­ja­ mos mies­to gy­ven­to­jus ir sve­čius įtrau­kian­čios veik­los bei at­rak­ci­ jos, skir­tos konk­re­čių me­tų te­mai pa­mi­nė­ti. 2013-ie­ji pa­skelb­ti Eu­ro­pos pi­ lie­čių me­tais, jų pa­grin­di­nis tiks­ las – su­da­ry­ti pa­lan­kes­nes są­ly­gas ES pi­lie­čiams nau­do­tis tei­se lais­vai ju­dė­ti ir gy­ven­ti vi­so­je ES, už­tik­ri­ nant, kad jie leng­vai ga­lė­tų gau­ti in­for­ma­ci­ją apie sa­vo tei­ses. Šie­met per šven­tę eu­ro­pie­čiai bus kvie­čia­mi da­ly­vau­ti veik­lo­se ir ren­gi­niuo­se, ku­riuo­se su­ži­nos daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos apie tei­sę lais­vai gy­ven­ti ES ša­ly­se, bus in­ for­muo­ja­mi, kaip nau­do­tis ES tei­ sė­mis bei po­li­ti­ka, vyks dis­ku­si­jos apie lais­vo ju­dė­ji­mo tei­sės po­vei­kį ir tei­kia­mas ga­li­my­bes. Ren­gi­nius,

miestas per savaitę

veik­las ves įdo­mūs Lie­tu­vos ir ki­tų ES ša­lių švie­suo­liai.

2013-ie­ji pa­skelb­ti Eu­ro­pos pi­lie­čių me­ tais, jų pa­grin­di­nis tiks­las – su­da­ry­ti pa­ lan­kes­nes są­ly­gas ES pi­lie­čiams nau­ do­tis tei­se lais­vai ju­ dė­ti ir gy­ven­ti vi­so­ je ES.

„Penk­ta­die­nį 16 val. prie Vin­ co Ku­dir­kos aikš­tės tu­rė­si­me la­ bai įdo­mų pa­si­ro­dy­mą – flash­mo­ bą, de­ja, de­ta­lių ne­ga­liu at­skleis­ti, nes tai – staig­me­na“, – į Eu­ro­pos die­nos mu­gės ati­da­ry­mo ren­gi­nį int­ri­guo­jan­čiai pa­kvie­tė įmo­nės „Con­cept events & me­dia“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ta­das Rim­ džius. Kal­bė­da­mas apie res­to­ra­nų mu­ gę, T.Rim­džius pa­brė­žė, kad jau

tre­ti me­tai iš ei­lės di­des­nis dė­me­ sys krei­pia­mas ne į kie­ky­bę, o į ko­ ky­bę, at­sto­vau­ja­mų ša­lių vir­tu­vę ir ap­ran­gą. Šį­kart mu­gė­je, be Lie­ tuvos, da­ly­vaus Ang­li­jos, Grai­ki­ jos, Vo­kie­ti­jos, Bel­gi­jos, Veng­ri­jos, Ru­mu­ni­jos, Is­pa­ni­jos, Kip­ro, Ita­li­ jos atstovai. „Pa­ga­liau bus ita­lai. At­ro­do, tiek daug ita­liš­kų res­to­ra­nų, bet pri­si­ kal­bin­ti juos lau­ko pre­ky­bai sun­ku. Šie­met pa­ga­liau pa­vy­ko“, – džiau­ gė­si mu­gės or­ga­ni­za­to­rius. Praė­ju­siais me­tais, pa­šne­ko­vo tei­ gi­mu, la­bai pa­si­tei­si­no „Bin­go“ žai­ di­mas. Šie­met mu­gė­je vyks vik­to­ri­na „Ar pa­žįs­ti Eu­ro­pą?“. Bus už­duo­ da­mi klau­si­mai, su­si­ję su ES veik­la, žmo­gaus lais­ve, ša­lių kul­tū­ra ir pan., tei­sin­gai į juos at­sa­kę gaus pri­zų. „Pi­lie­čių tri­bū­no­je“ bus kal­ba­ma apie ES, bu­vi­mo jo­je pra­na­šu­mus, vyks in­for­ma­ci­nės dis­ku­si­jos. Jo­se da­ly­vaus Ilo­na Kaz­laus­kai­tė, Ig­nas Kru­pa­vi­čius, Ro­ber­tas Po­go­re­lis. T.Rim­džius sa­kė, kad, kaip ir kas­met, taip ir šie­met lau­kia­ma mui­ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mo. Mui­ti­nės pro­gra­mą vai­ni­kuos kas­met pa­si­ se­ki­mo su­lau­kian­tis kon­fis­kuo­tų pre­kių auk­cio­nas.

2013 05 02 2013 05 08

Šeš­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Sau­lė­tą šeš­ta­die­nį sos­ti­nės Vin­gio par­ ko ra­my­bę su­drums­tė bai­ke­riai, tra­di­ ciš­kai pir­mą­jį ge­gu­žės sa­vait­ga­lį skel­ bian­tys se­zo­no ati­da­ry­mą. Pa­si­bal­no­ję mo­to­cik­lus į šven­tę at­lė­kė apie tūks­tan­ tį da­ly­vių. Su­si­rin­kę smal­suo­liai ga­lė­jo įsi­ti­kin­ti, kad bai­ke­ris – ne tik tas, ku­ris vil­ki odi­nius dra­bu­žius, vai­ruo­ja iš­bliz­ gin­tą ir kau­ko­lė­mis puoš­tą „Har­ley-Da­ vid­son“ ar skrie­ja ga­lin­gu spor­ti­niu mo­ to­cik­lu. Į par­ką en­tu­zias­tai at­rie­dė­jo ir tri­ra­tė­mis, ir ke­tur­ra­tė­mis, ir res­tau­ruo­ to­mis se­no­vi­nė­mis, ir akį trau­kian­čio­mis re­to­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis. Ypa­ tin­go dė­me­sio su­lau­kė ka­ri­niai ir lop­ši­ niai mo­to­cik­lai, ku­riuos pa­pras­tai tik fil­ muo­se beiš­vy­si.

Sos­ti­nė­je pri­sta­ty­tas nau­ja­sis pro­jek­tas „Sek­ma­die­nis – spor­to die­na“, ku­ris vil­ nie­čius ir mies­to sve­čius iki pat ru­dens kvies ne­mo­ka­mai spor­tuo­ti pa­čia­me mies­to cent­re – Ge­di­mi­no pro­spek­te, nuo V.Ku­dir­kos aikš­tės. Čia su­for­ muo­tos at­ski­ros ak­ty­vaus lais­va­lai­

Pir­ma­die­nis kio zo­nos. Pir­mą svei­ka­tin­gu­mo sek­ma­ die­nį vi­si ga­lė­jo iš­ban­dy­ti ir iš­si­rink­ti sau tin­ka­miau­sią spor­tą: te­ni­są, bad­min­to­ną, gol­fą, įvai­rias dvi­ko­vas, sta­lo te­ni­są ir sta­ lo fut­bo­lą, gim­nas­ti­ką. Kiek­vie­ną sek­ma­ die­nį ža­da­ma pa­siū­ly­ti vis ki­to­kių spor­to pra­mo­gų.

Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas vie­ šai, feis­bu­ko pa­sky­ro­je, dek­la­ra­vo sa­ vo pa­ja­mas: „Iki ge­gu­žės 1-osios tu­rė­ jau dek­la­ruo­ti 2012 m. gau­tas pa­ja­mas. 2012 m. ma­no as­me­ni­nės pa­ja­mos bu­ vo 223 240 li­tų, su­mo­kė­ti mo­kes­čiai 29 992 li­tai (be Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės kaip darb­da­vio su­mo­kė­tų mo­kes­ čių). Pa­ja­mas su­da­rė: su dar­bo san­ty­ kiais su­si­ju­sios pa­ja­mos – 63 215,11 li­to; ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­ mos bei ka­pi­ta­lo pa­ja­mos. Vi­ sos 2012 m. šei­mos pa­ja­mos su­da­rė 339 083 li­tus.“ Praėjusiais metais skelb­ ta, kad A.Zuokas yra turtin­ giausias meras. Su žmona


3

gegužės 9–15, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Dar dau­giau ne­mo­ka­mo in­ter­ne­to taš­kų Vilniuje Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Praė­ju­sią va­sa­rą pa­grin­di­nė­se vie­šo­sio­se Vil­niaus erd­vė­se bu­ vo įdieg­tas ne­mo­ka­mas be­lai­ dis in­ter­ne­tas. Net­ru­kus jis tu­rė­ tų at­si­ras­ti ir cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, kai ku­riuo­se mu­zie­juo­se, tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ruo­se, po­lik­li­ni­ko­se.

a Eu­ro­pos ša­lių res­to­ra­nų mu­ge ir vyks­ta gau­sy­bė ki­tų ren­gi­nių.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ren­gi­nių pro­gra­ma Ge­gu­žės 10 d., penk­ta­die­nis „„12–21.30 val. – res­to­ra­nų mu­gė (Ge­

di­mi­no pro­spek­tas). „„16–16.15 val. – šven­tės ati­da­ry­mas

su vi­sus pi­lie­čius vie­ni­jan­čiu kul­tū­ri­ niu ak­cen­tu (V.Ku­dir­kos aikš­tė). „„16–19 val. – vik­to­ri­na „Ar pa­žįs­ti Eu­

ro­pą?“, nu­ga­lė­to­jų lau­kia pri­zai (V.Ku­ dir­kos aikš­tė). „„16–20 val. – dė­lio­nės at­rak­ci­ja (Eu­ro­

pos že­mė­la­pis) prie EPIB in­for­ma­ci­nio sten­do, J.Pa­lec­kio pa­ro­da (V.Ku­dir­kos aikš­tė). „„16–20 val. – kny­gy­nas (Eu­ro­pos ša­

lių ke­lio­nių gi­dai, Eu­ro­pos ša­lių vir­ tu­vė, kul­tū­ra, žo­dy­nai, Eu­ro­pos tau­ tų dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos CD, ge­ riau­si nuo­trau­kų al­bu­mai) (V.Ku­dir­ kos aikš­tė). Ge­gu­žės 11 d., šeš­ta­die­nis „„10–21.30 val. – res­to­ra­nų mu­gė (Ge­

di­mi­no pro­spek­tas). „„ 10–19 val. – vik­to­ri­na „Ar pa­žįs­ti Eu­

ro­pą?“, nu­ga­lė­to­jų lau­kia pri­zai (Ku­ dir­kos aikš­tė), taip pat „Eu­ro­pos pi­ lie­čių tri­bū­nos“ dis­ku­si­jos: 12–13 val. – ga­li­my­bės stu­di­juo­ti vi­so­se ES ša­ ly­se ir Eras­mus pro­gra­ma. Pris­ta­ to I.Kaz­laus­kai­tė, ŠMPF Aukš­to­ jo moks­lo pro­gra­mų sky­riaus va­do­vė; 14–15 val. – Eu­ro­pos pi­lie­čių ini­cia­ty­va – kiek­ vie­no ga­li­my­bė da­ry­ti įta­ ką ES tei­sės ak­tams. Pris­ta­ to I.Kru­pa­vi­čius, LRT žur­na­lis­ tas, dis­ku­si­ja „Van­duo yra žmo­

Agne Zuokiene jie deklara­ vo turto, verto 5,2 mln. litų, taip pat – per 450 tūkst. litų piniginių lė­ šų, yra suteikę dau­ giau nei milijoną li­ tų paskolų, o paėmę – 1,5 mln. litų.

gaus tei­sė“; 15–16 val. – Eu­ro­pos ke­ lei­vių tei­sės. Pris­ta­to R.Po­go­re­lis, EP In­for­ma­ci­jos biu­ro at­sto­vas ži­niask­ lai­dai. „„10.30–17 val. – Lie­tu­vos mui­ti­nės ki­

no­lo­gų pa­si­ro­dy­mai (V.Ku­dir­kos aikš­ tė): 10.30–11 val. – mui­ti­nės mo­bi­lių­jų gru­pių pa­rei­gū­nų ir mui­ti­nės ki­no­lo­ gų pa­ro­do­mo­ji pa­žei­dė­jų su­lai­ky­mo pro­gra­ma; 11.30–12 val. – mui­ti­nės mo­ bi­lių­jų gru­pių pa­rei­gū­nų ir mui­ti­nės ki­no­lo­gų pa­ro­do­mo­ji pa­žei­dė­jų su­ lai­ky­mo pro­gra­ma; 13–14 val. – Lie­tu­ vos mui­ti­nės kon­fis­kuo­tų pre­kių auk­ cio­nas; 16–16.30 val. – mui­ti­nės mo­bi­ lių­jų gru­pių pa­rei­gū­nų ir mui­ti­nės ki­ no­lo­gų pa­ro­do­mo­ji pa­žei­dė­jų su­lai­ ky­mo pro­gra­ma; 17–17.30 val. – mui­ ti­nės mo­bi­lių­jų gru­pių pa­rei­gū­nų ir mui­ti­nės ki­no­lo­gų pa­ro­do­mo­ji pa­žei­ dė­jų su­lai­ky­mo pro­gra­ma; 18–19 val. – per­ku­si­jų šou (no­rin­tiems – per­ku­ si­jų pa­mo­kė­lė) (V.Ku­dir­kos aikš­tė). „„12–20 val. – dė­lio­nės at­rak­ci­ja (Eu­ro­ pos že­mė­la­pis) prie EPIB in­for­ma­ci­nio

sten­do, J.Pa­lec­kio pa­ro­da (V.Ku­dir­kos aikš­tė). „„12–20 val. – kny­gy­nas (Eu­ro­pos ša­

lių ke­lio­nių gi­dai, Eu­ro­pos ša­lių vir­ tu­vė, kul­tū­ra, žo­dy­nai, Eu­ro­pos tau­ tų dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos CD, ge­ riau­si nuo­trau­kų al­bu­mai) (V.Ku­dir­ kos aikš­tė). „„12–21 val. – fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Jau­

ni­mo vei­das“, pro­jek­to ku­ra­to­rė VDA UNES­CO kul­tū­ros va­dy­bos ir kul­tū­ros po­li­ti­kos ka­ted­ros MA stu­den­tė Jo­gai­ lė But­ri­mai­tė (Od­mi­nių skve­ras). Ge­gu­žės 12 d., sek­ma­die­nis „„10–16 val. – res­to­ra­nų mu­gė (Ge­di­ mi­no pro­spek­tas). „„10–16 val. – vik­to­ri­na „Ar pa­žįs­ti Eu­ ro­pą?“, nu­ga­lė­to­jų lau­kia pri­zai (V.Ku­ dir­kos aikš­tė). „„10–16 val. – dė­lio­nės at­rak­ci­ja (Eu­ro­

pos že­mė­la­pis) prie EPIB in­for­ma­ci­nio sten­do, J.Pa­lec­kio pa­ro­da (V.Ku­dir­kos aikš­tė). „„ 9–21 val. – fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Jau­ ni­m o vei­d as“, pro­j ek­t o ku­r a­t o­r ė VDA UNES­CO kul­tū­ros va­dy­ bos ir kul­tū­ros po­li­ti­kos ka­ted­ros MA stu­den­tė J.But­ri­mai­tė (Od­mi­nių skve­ras). „„12–16 val. – kny­gy­nas (Eu­ro­pos ša­lių ke­lio­nių gi­dai, Eu­ ro­pos ša­lių vir­tu­vė, kul­tū­ra, žo­dy­nai, Eu­ro­pos tau­tų dai­nuo­ja­mo­sios poe­ zi­jos CD, ge­riau­si nuo­trau­kų al­bu­mai) (V.Ku­dir­kos aikš­tė).

Be­veik prieš me­tus Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bė su bend­ro­ve „Cga­ tes“ su­da­rė ga­li­my­bę vil­nie­čiams ir mies­to sve­čiams nau­do­tis ne­ mo­ka­mu in­ter­ne­tu sep­ty­nio­se mies­to erd­vė­se: Ro­tu­šės aikš­tė­je, K.Sir­vy­do skve­re, Vo­kie­čių gat­ vė­je, Mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je ir skve­re ša­lia Šv. Kot­ry­nos baž­ny­ čios, Ne­ries pa­kran­tė­je prie Bal­ to­jo til­to bei pa­čia­me sa­vi­val­dy­ bės pa­sta­te. Ta­da mies­to va­do­vas Ar­tū­ras Zuo­kas ža­dė­jo: jei pro­jek­tas pa­ si­tei­sins ir bus su­lauk­ta tei­gia­ mų ver­ti­ni­mų, to­kių vie­tų at­si­ ras dau­giau. „Tu­ri­ma pa­tir­tis ro­do, kad mies­tie­čiai no­riai nau­do­ja­si pa­ slau­ga, – vi­du­ti­niš­kai 250 var­to­ to­jų pri­si­jun­gia per die­ną, šil­tuo­ ju me­tų lai­ku – be­veik dvi­gu­bai dau­giau, – sa­kė mies­to ta­ry­bos na­rė Ind­rė Ja­kai­ty­tė. – Tad ir to­ liau stip­rin­da­mi Vil­niaus, kaip iš­

ma­nio­jo mies­to, var­dą, ar­ti­miau­ siu me­tu ne­mo­ka­mo be­lai­džio in­ter­ne­to taš­kų skai­čių pla­nuo­ ja­me di­din­ti.“ Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, ar­ti­miau­ siu me­tu ne­mo­ka­mu be­lai­džiu in­ ter­ne­tu bus ga­li­ma nau­do­tis cent­ ri­nė­je mies­to da­ly­je, kai ku­riuo­se mu­zie­juo­se, tu­riz­mo in­for­ma­ci­ jos cent­ruo­se, po­lik­li­ni­ko­se. „No­ri­me, kad bend­rau­ti ir pa­ siek­ti rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją bū­tų la­bai pa­pras­ta, tiek mies­to gy­ven­ to­jams, tiek sve­čiams“, – tvir­ti­no mies­to ta­ry­bos na­rė. Mi­nė­to­se sep­ty­nio­se erd­vė­se prie ne­mo­ka­mo be­lai­džio in­ter­ne­ to ga­li­ma pri­si­jung­ti ne­šio­ja­muo­ ju ar­ba plan­še­ti­niu kom­piu­te­riu, iš­ma­niuo­ju te­le­fo­nu. In­ter­ne­to vei­ki­mo zo­no­se kiek­vie­nam pri­ si­jun­gu­siam už­tik­ri­na­ma ne ma­ žes­nė nei 2 Mb/s spar­ta. Pa­na­ši spar­ta tu­rė­tų iš­lik­ti ir nau­jo­se erd­vė­se. „Pla­nuo­ja­me, kad in­ter­ne­ to grei­čio tu­rė­tų už­tek­ti elekt­ro­ ni­niam pa­štui pa­tik­rin­ti, nau­jie­ noms skai­ty­ti, mies­to ren­gi­nių paieš­kai. Di­de­lės grei­ta­vei­kos ne­ siū­ly­si­me, nes šio in­ter­ne­to pa­ skir­tis ne to­kia“, – sa­kė I.Ja­kai­ ty­tė. Kas bus in­ter­ne­to pa­slau­gų tei­ kė­jas, dar ne­ži­no­ma, jį ke­ti­na­ma at­rink­ti per vie­šą kon­kur­są.

Pris­ta­tys ES lo­go­ti­pą Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Penk­ta­die­nį vil­nie­čiai kvie­čia­mi rink­tis prie Bal­to­jo til­to ir at­si­neš­ ti ait­va­rus su pa­lin­kė­ji­mais Lie­tu­ vai ir Eu­ro­pai. Vi­dur­die­nį su­reng­ to­je ait­va­rų šven­tė­je „Eu­ro­pos vė­ jai“ į dan­gų kils ir ait­va­ras su vė­ lia­va, ku­rio­je – Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES Ta­ry­bai lo­go­ti­pas.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­ tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ini­cia­ty­ va pri­sta­tant lo­go­ti­pą penk­ta­die­nį 11.30 val. pie­vo­je prie Bal­to­jo til­ to lie­tu­viai kvie­čia­mi leis­ti ait­va­ rus su lin­kė­ji­mais Lie­tu­vai ir Eu­ ro­pai. „Mi­nė­da­mi Eu­ro­pos pi­lie­čių me­tus, džiau­gia­mės, kad prie lo­ go­ti­po kū­ri­mo pri­si­dė­jo ir Lie­tu­

Ant­ra­die­nis

Tre­čia­die­nis

Nuo ant­ra­die­nio ry­to pa­si­kei­tė eis­mo or­ga­ni­za­vi­mas M.K.Pa­co gat­vės da­ly­ je tarp Mil­dos ir Sau­lės gat­vių (An­ta­ kal­nio ra­jo­nas). Vien­pu­sio eis­mo kryp­ tis bus nu­sta­ty­ta nuo Mil­dos gat­vės, o M.K.Pa­co gat­ve ties M.K.Pa­co ir Sau­lės gat­vių san­kry­ža trans­por­to eis­mas bus drau­džia­mas. Šie eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mai at­lik­ti pa­si­kei­tus trans­por­ to prie­mo­nių srau­tams. Iki tol per pi­ko va­lan­das dėl di­de­lių trans­por­to srau­ tų Mil­dos ir L.Sa­pie­gos gat­vė­se su­si­ da­ry­da­vo di­de­lės au­to­mo­bi­lių spūs­tys. Sa­vi­val­dy­bė pra­šo eis­mo da­ly­vius bū­ ti ati­džius, lai­ky­tis Ke­lių eis­mo tai­syk­ lių ir va­do­vau­tis eis­mo re­gu­liuo­to­jų nu­ ro­dy­mais.

Ry­te Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro te­le­fo­nu pra­neš­ta, kad įgriu­vo Pla­čio­jo­je gat­vė­je esan­čio dvie­jų aukš­tų pa­sta­to sto­gas. Į įvy­kio vie­tą at­vy­ko ug­nia­ge­siai, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, me­di­kai, ki­no­lo­gai su šu­ni­ mis ap­žiū­rė­jo pa­sta­tą. Pas­ta­tas bu­vo ne­gy­ve­na­mas, ava­ri­nės būk­lės. To­dėl

vos vi­suo­me­nė“, – sa­kė už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Vy­tau­tas Leš­ke­vi­čius. 2011 m. su po­rta­lu „Del­fi“ or­ ga­ni­zuo­tas at­vi­ras lo­go­ti­po idė­jos kon­kur­sas su­lau­kė 600 pa­siū­ly­ mų, už ku­riuos ati­duo­ta dau­giau kaip 34 tūkst. bal­sų, o 10 ge­ riau­sių ver­ti­no eks­per­tų ko­mi­ si­ja. Pa­gal kon­kur­są lai­mė­ju­sios Si­mo­nos My­ko­lai­ty­tės idė­ją – dau­gias­luoks­nį ap­skri­ti­mą, sim­ bo­li­zuo­jan­tį, kad ES sau­go ir dir­ ba iš­vien su Lie­tu­va, – Lie­tu­vos gra­fi­nio di­zai­no aso­cia­ci­jos na­rė Kot­ry­na Zi­lins­kie­nė su­kū­rė Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­ bai lo­go­ti­pą. Ren­gi­ny­je prie Bal­to­jo til­to da­ ly­vaus ir ša­lies va­do­vė D.Gry­ baus­kai­tė.

pa­rei­gū­nai tik­ri­no, ar vi­du­je ne­bu­vo be­ na­mių. Įvy­kio vie­to­je su­si­rin­kę aso­cia­lūs as­me­nys tei­gė, kad mi­nė­ta­me pa­sta­te nuo­la­t lan­kė­si jų pa­žįs­ta­mi. Jų tei­gi­mu, be­na­miai į pa­sta­tą už­suk­da­vo per­nak­ vo­ti. Ug­nia­ge­siams at­ka­sus nuo­lau­žas nu­ken­tė­ju­sių­jų ras­ta ne­bu­vo.


4

gegužės 9–15, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Pa­ži­ro ­ leng­va­tos

Iš­lai­ky­mas brangs

Tre­čia­die­nio sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio po tris­kart pa­kar­to­to bal­ sa­vi­mo nu­spręs­ta at­leis­ti „Sie­mens“ are­nos (180 tūkst. li­tų), taip pat Le­ do are­nos (52 tūkst. li­tų), „Lie­tu­vos ry­to“ are­nos (28,5 tūkst li­tų) ir „Žal­ gi­rio“ spor­to klu­bo pa­tal­pų Olim­ pie­čių gat­vė­je (41 tūkst. li­tų) val­dy­ to­jus.

Vil­niaus ta­ry­ba po svars­ty­mo pri­ ta­rė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) mo­ kes­čio ta­ri­fo nu­sta­ty­mui 2014 m. Siū­lo­ma tai­ky­ti 1 pro­c. stan­dar­ti­nį NT mo­kes­čio ta­ri­fą, 0,7 pro­c. ta­ri­ fą kul­tū­ros, poil­sio, vieš­bu­čių, mai­ ti­ni­mo pa­skir­ties pa­tal­poms, iš­sky­ rus nak­ti­nius klu­bus, 2,5 pro­c. ta­ ri­fas bū­tų tai­ko­mas ne­baig­tiems sta­ti­niams.

Šie­met Per šiuos me­tus Vil­niaus gat­vė­se pla­nuo­ja­ma pa­ keis­ti du šim­tus 0 gru­pės (t. y. la­ bai ma­žų) nea­ti­ tin­kan­čių, nees­ te­tiš­kų, su­nio­ko­ tų, din­gu­sių, ap­si­ lu­pi­nė­ju­sių ke­lio ženk­lų su stul­pe­ liu bei be stul­pe­lio ir tiek pat pa­sta­ty­ti nau­jų.

Si­re­nos kol And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pag­rin­di­ne gy­ven­to­jų in­for­ma­ vi­mo pa­vo­jaus at­ve­ju prie­mo­ ne lai­ko­mos ne SMS ži­nu­tės, o si­re­nos. Ta­čiau sos­ti­nė­je šia prie­mo­ne rū­pi­na­ma­si ma­žiau­ siai – ne­be­li­ko vi­są pa­rą bu­din­ čių bu­dė­to­jų, o ir su­tar­tis su pri­ žiū­rin­čia įmo­ne vis dar ne­pa­si­ ra­šy­ta. Gau­na, bet ne­pri­žiū­ri

Trum­po­sios ži­nu­tės te­le­fo­nu, te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo pra­ne­ši­mai, o atei­ty­je – ir elekt­ro­ni­niai laiš­kai. Ki­lus pa­vo­jui gy­ven­to­jai in­for­ muo­ja­mi įvai­riais bū­dais, ta­čiau pa­grin­di­ne pra­ne­ši­mo prie­mo­ ne lai­ko­mos tra­di­ci­nės si­re­nos. Spe­cia­lis­tai ma­no, kad bū­tent ši pri­mi­ty­vi įspė­ja­mo­ji prie­mo­ nė yra pa­ti efek­ty­viau­sia. Vien sos­ti­nė­je gy­ven­to­jų in­ for­ma­vi­mo pa­vo­jaus at­ve­ju sis­ te­mos prie­žiū­rai kas­met ski­ ria­ma 90 tūkst. li­tų. Už šiuos pi­ni­gus tu­rė­tų bū­ti pri­žiū­ri­mos ir 69 si­re­nos. De­ja, tai ne­vyks­ ta. Su­tar­tis, ku­rią su įstai­ga „Te­ le­ra­di­jo kom­pa­ni­ja Han­sa“ bu­ vo su­da­riu­si sa­vi­val­dy­bė, bai­gė ga­lio­ti praė­ju­sių me­tų gruo­ džio 22 d. ir iki šiol nė­ra su nie­ kuo su­da­ry­ta ki­ta. Tad teo­riš­kai, jei­gu da­bar įvyk­tų ekst­re­ma­lu­sis


5

gegužės 9–15, 2013

miestas

Vil­niu­je at­si­ras 400 nau­jų ke­lio ženk­lų Gy­ven­to­jų dė­me­siui! Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pra­ šo gy­ven­to­jų, mies­to sve­čių ne­lik­ti abe­jin­gų ir pa­ma­čius as­me­nis, nio­ ko­jan­čius tech­ni­nes eis­mo re­gu­ lia­vi­mo prie­mo­nes (ke­lio ženk­lus, pės­čių­jų ati­tva­rus, švie­so­fo­rus ir t. t.) ar ki­tą mies­to ūkio tur­tą, ne­del­ siant pra­neš­ti bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 ar­ba po­li­ci­jos bu­dė­to­jui tel. (8 5) 271 6007, (8 5) 271 6008.

I ir II gru­pės ke­lio ženk­lai

„„At­nau­ji­na­ma: šiais me­tais Vil­niaus se­na­mies­ty­je, D ka­te­go­ri­jos gat­vė­se su vie­na ar dviem eis­mo juos­to­mis, bend­ro nau­do­ji­mo aikš­te­lė­se bus

įreng­ta ke­tu­ri šim­tai 0 gru­pės ke­lio ženk­lų. 

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ja pa­gal Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro 2012 m. sau­sio 31 d. įsa­ky­mu Nr. 3-83 pa­tvir­tin­tas Ke­lio ženk­lų įren­gi­mo ir ver­ti­ka­lio­jo ženk­li­ni­mo tai­syk­les Vil­niaus mies­to gat­vė­se per me­tus vi­du­ti­niš­kai nu­ma­to įreng­ti ke­tu­ris šim­tus 0 gru­pės ke­lio ženk­lų ir at­ lik­ti jų prie­žiū­rą. Pla­nuo­ja­ma pa­keis­ti 100 rei­ka­la­ vi­mų nea­ti­tin­kan­čių, nees­te­tiš­kų, su­nio­ko­tų, din­gu­sių, ap­si­lu­pi­nė­ ju­sių 0 gru­pės švie­są at­spin­din­čių ke­lio ženk­lų su stul­pe­liu ir tiek pat be stul­pe­lio. Taip pat pa­sta­ty­ti 100 nau­jų 0 gru­pės švie­są at­spin­din­čių

ke­lio ženk­lų su stul­pe­liu ir tiek pat be stul­pe­lio.

Pa­si­tai­ko ir neįp­ras­ tų at­ve­jų, kai ženk­lai skan­di­na­mi, su­šau­ do­mi ar­ba pa­va­gia­mi. At­siž­velg­da­ma į mi­nė­tas tai­syk­ les, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė jau yra įren­gu­si 0 dy­džio gru­pės ke­lio ženk­lus. Pa­gal tech­ni­nių prie­mo­nių įren­gi­mo prin­ci­pus 0 gru­pės ke­lio ženk­lai bus įren­gia­mi Vil­niaus se­ na­mies­ty­je, D ka­te­go­ri­jos gat­vė­se su vie­na ar dviem eis­mo juos­to­mis, bend­ro nau­do­ji­mo aikš­te­lė­se.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų tei­gi­mu, daž­niau­siai ke­lio ženk­lai su­ga­di­ na­mi juos su­lanks­tant, api­pai­šant, ap­kli­juo­jant, iš­rau­nant. Bet pa­si­ tai­ko ir neįp­ras­tų at­ve­jų, kai ženk­ lai skan­di­na­mi, su­šau­do­mi ar­ba pa­va­gia­mi. Ke­lio ženk­lai su­ga­di­na­mi ir per eis­mo įvy­kius. Vil­niaus mies­to ke­ lių ženk­lų prie­žiū­ros įmo­nė in­for­ ma­vo, kad 2013 m. pir­mą ket­vir­tį bu­vo už­fik­suo­ta apie de­šimt eis­mo įvy­kių, per ku­riuos bu­vo su­ga­din­ti ke­lio ženk­lai, ža­la sie­kė apie 3 tūkst. li­tų. Vi­du­ti­niš­kai per me­tus už­fik­ suo­ja­ma 30 eis­mo įvy­kių ir pa­ti­ria­ ma ža­la sie­kia apie 6 tūkst. li­tų. Di­des­nė pro­ble­ma, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų tei­gi­mu, kai ža­la pa­da­ro­ ma ir kal­ti­nin­kas ne­nus­ta­ty­tas, –

tai van­da­liz­mo, va­gys­tės ir pa­na­šūs at­ve­jai. Ta­da pa­da­ry­ta ža­la per me­ tus sie­kia apie 20 tūkst. li­tų. Ta­čiau nu­sta­čius kal­ti­nin­ką vi­sais at­ve­jais jis trau­kia­mas at­sa­ko­my­bėn ir rei­ ka­lau­ja­ma at­ly­gin­ti ža­lą. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos Mies­to ūkio ir trans­ por­to de­par­ta­men­to ba­lan­se yra 1184,2 km gat­vių, ku­rio­se 2013 m. va­sa­rio 28 d. bu­vo su­mon­tuo­ta 26 136 ke­lio ženk­lai (su stul­pe­liu ir be stul­pe­lio). Pa­keis­ti vie­ną ke­lio ženk­lą su stul­ pe­liu, Eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jo Eduar­do Gar­ bovs­kio tei­gi­mu, kai­nuo­ja apie 160 li­tų, be stul­pe­lio – apie 82 li­tus. Ke­lio ženk­lų prie­žiū­ra Vil­niaus mies­te per me­tus at­siei­na apie 550 tūkst. li­tų.

Remianti il­ga­lai­kiais ke­lio ženk­lų eksp­loa­ta­vi­mo duo­me­nimis per 12 mė­ne­sių vi­du­ti­niš­kai pa­kei­čia­ma I gru­pės (ma­žų) stan­dar­to nea­ti­tin­ kan­čių, nees­te­tiš­kų, su­nio­ko­tų, din­ gu­sių, ap­si­lu­pi­nė­ju­sių – 120, II gru­pės (nor­ma­laus dy­džio) – 180 vie­ne­tų švie­są at­spin­din­čių ke­lio ženk­lų su stul­pe­liu ir po tiek pat be stul­pe­lio. Nau­jai pa­sta­to­ma I gru­pės švie­są at­ spin­din­čių ke­lio ženk­lų su stul­pe­liu 120, II gru­pės – 120 vie­ne­tų; I gru­pės švie­są at­spin­din­čių ke­lio ženk­lų be stul­pe­lio – 200, II gru­pės – 200 vie­ne­tų.

550 tūkst. li­tų

per me­tus at­siei­na ke­lio ženk­lų prie­žiū­ra Vil­niaus mies­te.

kas su­vei­kia, bet ar su­veiks atei­ty­je? įvy­kis, si­re­nos ga­lė­tų ir ne­su­veik­ti. „Si­re­nos kaip įspė­ja­mo­ji prie­mo­nė yra bū­ti­nos. Jos tu­ri di­džiau­sią psi­ cho­lo­gi­nį po­vei­kį. Tik jas iš­gir­dęs žmo­gus ieš­ko in­for­ma­ci­jos ki­tuo­ se šal­ti­niuo­se. Ta­čiau Vil­niu­je ne­ si­lai­ko­ma si­re­nų ­tik­ri­ni­mo tvar­kos. Tad pa­si­ti­kė­ti ta sis­te­ma, ku­ri ne­ pri­žiū­ri­ma, šim­tu pro­cen­tų ne­ga­li­ ma“, – tvir­ti­no Prieš­gais­ri­nės ap­ sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to Ci­vi­li­nės sau­gos val­dy­bos Pa­si­ ren­gi­mo ne­lai­mėms ir per­spė­ji­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Al­gis Bo­lys.

leis­ti sis­te­mą pir­miau­sia į tas pa­ tal­pas rei­kia pa­tek­ti. At­siž­vel­giant į vil­nie­čių sau­gu­mą, įstai­ga ne­ prieš­ta­rau­ja, kad si­re­nos bū­tų pa­ lei­džia­mos, ta­čiau su­tar­ties ne­bu­ vi­mas sau­gu­mo ne­pri­de­da.

Al­gis Bo­lys:

Vil­niu­je si­tua­ci­ja ki­ to­kia – bu­dė­to­jų eta­ tai pa­nai­kin­ti, o su prie­žiū­rą vyk­dan­čia įstai­ga nė­ra su­tar­ties.

Tik­ri­na kas mė­ne­sį

Vi­so­je Lie­tu­vo­je įvai­riuo­se mies­ tuo­se ir mies­te­liuo­se su­mon­tuo­ ta per tūks­tan­tį si­re­nų. Vi­sos jos kas mė­ne­sį pro­fi­lak­tiš­kai pa­tik­ri­ na­mos, esant rei­ka­lui tvar­ko­mos. Atas­kai­tos iš sa­vi­val­dy­bių siun­ čia­mos į Ci­vi­li­nės sau­gos val­dy­bą, ta­čiau vil­nie­čių pra­ne­ši­mai, anot A.Bo­lio, pri­mi­nė for­ma­lu­mą. „Iš Vil­niaus, kaip ir iš ki­tų mies­ tų, mes kas mė­ne­sį gau­da­vom ata­ skai­tas. Ta­čiau sos­ti­nės sa­vi­val­dy­ bės ata­skai­to­je ne­bu­vo nu­ro­dy­ta nei kas tik­rin­ta, nei kas pa­da­ry­ta. Tie­siog pra­ne­ša­ma, kad sis­te­mos būk­lė yra pa­ten­ki­na­ma“, – dės­tė pa­šne­ko­vas. Be to, sos­ti­nės si­re­nų pa­lei­di­mo pul­tas yra sis­te­mą pri­žiū­rė­ju­sios įstai­gos pa­tal­po­se. Tad no­rint pa­

„Tra­di­ciš­kai per pa­tik­ri­ni­mus ne­su­vei­kia 4 pro­c. si­re­nų. Kiek šis skai­čius ga­li išaug­ti, kai kas mė­ne­ sį neat­lie­ka­ma pro­fi­lak­ti­ka, nie­kas tiks­liai pa­sa­ky­ti ne­ga­li“, – pa­brė­ žė Ci­vi­li­nės sau­gos val­dy­bos spe­ cia­lis­tas. At­lei­do bu­dė­to­jus

Dar vie­nas smū­gis gy­ven­to­jų įspė­ ji­mo pa­vo­jaus at­ve­ju sis­te­mai – nuo Nau­jų­jų me­tų pa­nai­kin­ti vi­sos pa­ros bu­dė­to­jų eta­tai. Tad jei ne­ lai­mė įvyk­tų sa­vait­ga­lį ar ne dar­bo va­lan­do­mis, vil­nie­čiai ga­lė­tų lik­ ti neįs­pė­ti. „Si­re­nas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus įsa­ky­mu įjun­gia ar­ba Ci­

vi­li­nės sau­gos val­dy­bos spe­cia­lis­ tai, ar­ba si­re­nų prie­žiū­rą vyk­dan­ti įmo­nė. Taip yra vi­so­je Lie­tu­vo­je. Vil­niu­je si­tua­ci­ja ki­to­kia – bu­dė­ to­jų eta­tai pa­nai­kin­ti, o su prie­žiū­ rą vyk­dan­čia įstai­ga nė­ra su­tar­ties. Aiš­ku, ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų daž­ niau­siai stai­ga ne­bū­na“, – svars­tė A.Bo­lys. Pa­si­da­li­jo plėt­ros pla­nais

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lė­jo tiks­ liai at­sa­ky­ti, ka­da pa­ga­liau bus pa­ si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl si­re­nų prie­ žiū­ros. „Šiuo me­tu vyks­ta vie­šo­jo kon­kur­so pro­ce­dū­ros“, – tei­gia­ma sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­me. Pa­sak sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų, ki­lus pa­vo­jui vil­nie­čiai bū­tų in­for­muo­ja­ mi per ra­di­ją, te­le­vi­zi­ją, trum­pai­ siais pra­ne­ši­mais tie­sio­giai į mo­ bi­liuo­sius te­le­fo­nus, si­re­no­mis. Atei­ty­je sis­te­ma bus at­nau­ji­na­ma, o pra­ne­ši­mai siun­čia­mi ne tik lie­ tu­vių, bet ir ki­to­mis kal­bo­mis. „At­siž­velg­da­ma į fi­nan­si­nes ga­li­ my­bes, sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja atei­ ty­je per­spė­ji­mo ir in­for­ma­vi­mo sis­te­mą at­nau­jin­ti, įreng­ti šiuo­lai­ kiš­ką, kad sis­te­ma ne tik per­spė­tų gar­si­niu sig­na­lu, bet apie įvy­kį bū­ tų ga­li­my­bė pra­neš­ti ne tik lie­tu­ vių, ta­čiau ir ki­to­mis už­sie­nio kal­ bo­mis. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė do­mė­jo­si Ry­gos, Pra­hos, Gdans­ko, Stok­hol­mo pa­tir­ti­mi“, – ra­šo­ma at­sa­ky­me.

„„Ri­zi­ka: iš­ti­kus ne­lai­mei vil­nie­čiai ga­li lik­ti neįs­pė­ti, nes Vil­niu­je nė­ra

kam rū­pin­tis 69 si­re­nų prie­žiū­ra. 

To­mo Mo­zū­ros mon­ta­žas


6

Gegužės 9–15, 2013

miestas

11p.

Slaugytojų raudų niekas negirdi.

Ar­chi­tek­tai bėga iš sa­vi­val­dybės Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sa­vi­val­dybės įmonė­je „Vil­niaus pla­nas“ – per­mainų vėjai: ne­se­ niai iš va­do­vo po­sto pa­si­trau­kus Jus­ti­nui Ku­la­kaus­kui, darbą pa­ lie­ka ir il­gus me­tus įmonės vy­ riau­siuo­ju ar­chi­tek­tu dirbęs Min­ dau­gas Pa­kal­nis (nuotr.). At­leis­ta dar 13 dar­buo­tojų.

Po sa­vi­val­dybės au­di­to­rių ata­ skai­tos, kad sa­vi­val­dybės įmonė­je „Vil­niaus pla­nas“ bu­vo ne­leis­ti­ nai iš­si­mokė­ti 94 tūkst. litų prie­ dai, dar sausį „Vil­niaus pla­no“ di­rek­to­rius J.Ku­la­kaus­kas pa­si­ prašė at­leid­žia­mas. Ta­čiau tuo per­mai­nos įmonė­je ne­si­baigė – trau­kia­si ir 15 metų „Vil­niaus pla­no“ vy­riau­siuo­ju ar­chi­tek­tu dirbęs M.Pa­kal­nis, at­leis­ta dar 13 dar­buo­tojų. „Vil­niaus die­nai“ jis pa­tvir­ti­no pa­lie­kan­tis po­stą, ta­čiau dėl ko­ kių prie­žas­čių ir ką pla­nuo­ja veik­ ti, at­skleis­ti ne­norė­jo. „Taip, išei­nu, bet ne­norė­čiau tų da­lykų ko­men­tuo­ti. Ne, prie­žas­ tys ne tos pa­čios, as­me­ninės“, – at­sakė pa­klaus­tas, ar darbą sa­ vi­val­dybė­je pa­lie­ka dėl to pa­ties kaip ir J.Ku­la­kaus­kas. Sa­vi­val­dybė nuo pla­tes­nių ko­ men­tarų taip pat su­si­lai­ko – at­si­ųsta­me at­sa­ky­me ir­gi nu­ro­do­ma, jog tai – pa­ties M.Pa­kal­nio ap­si­ spren­di­mas. „Po 15 metų dar­bo sa­vi­val­dybės įstai­go­je „Vil­niaus pla­nas“ M.Pa­ kal­nis išei­na sa­vo no­ru, dėl as­me­ ni­nių prie­žas­čių, pla­nuo­da­mas dirb­ti pri­va­čiai. Jis taip pat dirbs

pa­gal su­tartį kaip „Vil­niaus pla­ no“ kon­sul­tan­tas“, – tvir­ti­no sa­ vi­val­dybės at­sto­vai. Kas bus nau­ja­sis vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas, kol kas neaiš­ku – pa­ gal sa­vi­val­dybės įmo­nių įsta­tymą tu­ri būti ren­gia­mas di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo kon­kur­sas, ku­ris turėtų būti pa­skelb­tas ne­tru­kus po to, kai baig­sis dar­bo su­tar­tis su M.Pa­kal­niu. Šiuo me­tu jis dir­ba dar ir Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­ kos uni­ver­si­te­to Ur­ba­nis­ti­kos ka­ ted­ros dėsty­to­ju. Sa­vi­val­dybės at­sto­vai pa­tvir­ ti­no, kad per pa­sta­ruo­sius du mėne­sius at­leis­ta 13 dar­buo­tojų. Tai esą bu­vo pa­da­ry­ta „op­ti­mi­ zuo­jant įstai­gos darbą“.

„„Darbai: įgyvendinus numatytus projektus gyventojai galės mėgautis puikiu vandeniu ir nebereiks sukti gal-

vos dėl nuotekų. 

Vilniaus miesto gyventojai mėgausis tyru vandeniu Įvykdžius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovaciją bei plėtrą, kitąmet 100 tūkst. žmonių pasieks geresnės kokybės vanduo, 58 tūkst. žmonių turės galimybę prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos.

Dirb­ti ver­čia ne­pri­tek­lius Ig­nas Ja­čaus­kas Vil­niaus po­li­ti­kai ke­ti­na dirb­ti be ato­kvėpio – tre­čia­dienį pa­si­bai­ gus ta­ry­bos po­sėdžiui, kitą ke­ti­ na­ma reng­ti jau po sa­vaitės. Po­li­ ti­kai tvir­ti­na, kad skubė­ti ver­čia dar ne­pat­vir­tin­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir žemės mo­kes­čiai.

„Iki ge­gužės pa­bai­gos pri­va­lo­me pa­tvir­tin­ti tiek žemės mo­kestį 2014-ie­siems, tiek ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fus. Tre­čia­ dienį pro­jek­tai pa­teik­ti, tad į juos įsi­gi­lin­ti ir jiems ap­svars­ty­ti per sa­vaitę ko­mi­te­tai ir ta­ry­bos na­ riai turės pa­kan­ka­mai lai­ko – ge­ gužės 15 d., per atei­nantį po­sėdį, pla­nuo­ja­me ta­ri­fus pa­tvir­tin­ti“, – skubė­ji­mo prie­žastį paaiš­ki­ no Vil­niaus mies­to ta­ry­bos sek­ re­to­rius Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius (nuotr.). Anot jo, žemės mo­kes­čio ta­ri­ fai be­veik ne­si­kei­čia, di­di­na­mi tik ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čiai. „Ta­ri­fai di­di­na­mi dėl to, kas jau skelb­ta, – mies­tas pra­ėju­siais me­tais ne­su­rin­ko ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to mo­kes­čio. Pla­nuo­ja­me kiek­vie­no­je iš esamų ka­te­go­ rijų ta­ri­fus pa­di­din­ti. Ne­si­ti­ki­ ma, jog jo su­rin­ki­mas didės, bet vi­liamės, kad jis bent jau ne­kris. Vil­nius nėra išim­tis, ta­ri­fus per­ žiū­ri ir ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­ tai“, – sakė M.Mon­ke­vi­čius. Dar prie­š ge­gužės 8 d. ta­ry­

UAB „Vilniaus vandenys“ archyvo nuotr.

bos po­sėdį M.Mon­ke­vi­čius sakė, kad to­lesnė dar­bot­varkė pri­klau­ sys nuo to, ar ta­ry­ba pri­tars ir ki­ tiems tei­kia­miems pro­jek­tams, pa­vyzd­žiui, ar bus pri­tar­ta spren­ di­mui skelb­ti nau­jus mik­roau­to­ busų marš­rutų nuo lie­pos 1-osios kon­kur­sus. „Jei so­cial­de­mok­ratų ini­cia­ty­ va pa­reng­tam nau­jo pro­jek­to pa­ tei­ki­mui bus pri­tar­ta, žiūrė­si­me, ar šis klau­si­mas bus spėtas pa­ reng­ti svars­ty­ti, tuo­met jis galėtų būti taip pat sprend­žia­mas jau ki­tos sa­vaitės ta­ry­bos po­sėdy­ je“, – tre­čia­dienį sakė M.Mon­ ke­vi­čius.

Karolina Vaitkevičiūtė Gaus kokybiškesnį vandenį

Įgyvendinus numatytus „Vilniaus vandenų“ artimiausius veiklos ir plėtros planus, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės ir Lazdynėlių gyventojus pasieks dar geresnės kokybės vanduo. Vandens gerinimo įrenginių statyba Bukčiuose numatyta dar šiais metais. „Bukčiuose yra mūsų vandentiekio stotis, bet ten esantys įrenginiai pasenę. Dabar vykdomas projektas tam, kad būtų galima juos rekonstruoti ir pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius. Šiandien Karoliniškių, Viršuliškių ir Lazdynų gyventojams tiekiamas vanduo yra saugus ir tinkamas vartoti, tačiau norisi, kad jis būtų dar kokybiškesnis“, – teigė bendrovės „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimo direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas. Centralizuotos sistemos nauda

Naudojantis 2007–2013 m. ES struktūrine parama Vilniaus mieste vykdomi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo bei plėtros projektai. Jų tikslas – didinti centralizuoto geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, užtikrinti paslaugų kokybę Vilniaus miesto gyventojams. „Visų pirma, įgyvendinus projektus, gyventojai turės geros kokybės vandenį. Tai vienas pagrindinių akcentų, dėl ko žmones

raginame jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Kol kas centralizuotai tiekiamo vandens neturintys žmonės juo apsirūpina įvairiais kitais būdais – kas turi gręžinį, kas šulinį ir panašiai“, – teigė L.Didrikas. Pasak jo, neliks ir nuotekų šalinimo rūpesčių. Dabar šią problemą žmonės sprendžia kitais būdais, pavyzdžiui, leidžia nuotekas į duobę ar specialias talpas ir pasirūpina jų periodišku išvežimu. Tik derėtų nepamiršti, kad visas nuotekų tvarkymas turi atitikti keliamus aplinkosaugos reikalavimus.

Projektų tikslas – didinti centralizuoto geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą miesto gyventojams.

Tikisi žmonių supratingumo

Dalis minėtų projektų jau įgyvendinti arba šiuo metu tebevykdomi Vilniaus mieste, Grigiškėse, Salininkuose, Kairėnuose ir Galgiuose, Buivydiškėse, Avižieniuose, Naujojoje Vilnioje ir Kairėnuose, Antaviliuose, Daniliškėse, Šeškinės sodų bendrijoje, „Jurgino“ sodų bendrijoje, Gineitiškėse, Trakų Vokėje ir Pavilnyje.

„Labai džiaugiamės, kad šie projektai vykdomi, jų nauda visapusiška. Pirmiausia – finansinė. Pavilnio gyventojai turėjo nuotekų surinkimo šulinius, iš kurių nuotekas reikia išvežti kas mėnesį. Mokestis už 10 kub. metrų – apie 250 litų kiekvieną mėnesį. O prisijungusiems prie centrinės nuotekų sistemos apskaita vykdoma nuo sunaudoto vandens kiekio, mano manymu, šeimai tai kainuotų daugiausia apie 60 litų. Tai reiškia, kad pagerės ir žmonių gyvenimo kokybė“, – apie Pavilnyje praėjusiais metais vykdytą ir šiemet tęsiamą projektą kalbėjo Pavilnio bendruomenės pirmininkė Snieguolė Bezarienė. Taip pat svarbus ir aplinkosaugos aspektas. Nuo senų laikų žmonės įpratę nuotekas pilti už tvoros, nesvarbu, kad ten kaimyno sklypas ar greta yra geriamojo vandens gręžinys, kaip sakė S.Bezarienė. „Tikiuosi, žmonės ir patys geranoriškai jungsis prie centralizuotos sistemos, pastebės bei supras jos pranašumus“, – vylėsi Pavilnio bendruomenės pirmininkė. Panašius akcentus įvardijo ir Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka. Kalbėdamas apie prieš porą metų Balsiuose įgyvendinto projekto naudą, R.Micka teigė, kad sumažėjo tarša, vandentiekis išsprendė didelį kiekį geležies turinčio vandens problemą. „Nebereikia sukti galvos ir dėl nuotekų – kviesti nemalonius kvapus skleidžiančių siurblinių, kurios kainuoja gerokai brangiau“, – sakė R.Micka. Jau įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad vykdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacija bei plėtra išsprendžia dvi svarbias žmonių gyvenimo problemas – pagerina geriamojo vandens kokybę ir panaikina nuotekų šalinimo rūpesčius. To rezultatas – geresnė gyvenimo kokybė, švaresnė gamta ir PR mus supanti aplinka. 


7

gegužės 9–15, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

„„Ban­dy­mas: D.Meš­kaus­kas, kaip ir tūks­tan­čiai ki­tų tau­tie­čių, pe­rio­diš­kai emig­ruo­ja iš mies­to į pro­vin­ci­

ją, ta­čiau grįž­ta. 

Do­mo Rū­ko nuo­tr.

Gy­ve­ni­mą įsi­my­lė­jęs vil­nie­tis Gi­męs ir au­gęs Vil­niu­je, vie­ną die­ną jis nu­spren­dė su­si­krau­ti daik­tus į kup­ri­nę ir iš­vyk­ti pa­gy­ven­ti to­liau nuo mies­to šur­ mu­lio – vien­kie­my­je Uk­mer­gės ra­jo­ne. Vė­liau išau­šo die­na ir jis grį­žo at­gal į sos­ti­nę. An­dže­jus Žu­kovs­kis

– Esu gy­ve­ni­mą įsi­my­lė­jęs vai­kas. Ste­biu, ža­viuo­si ir žai­džiu.

Šian­die­nos mū­sų pa­šne­ko­vas – ne­for­ma­laus me­no kū­rė­jų bend­ ruo­me­nės na­rys, me­ni­nin­kas ir tie­siog vil­nie­tis Dai­nius Meš­ kaus­kas. Vil­nie­čiams Dai­nius ži­no­mas kaip prieš ket­ve­rius me­tus su­si­ kū­ru­sios „Com­mu­ne Art“ bend­ ruo­me­nės na­rys. Tuo­met da­bar jau nu­griau­tas „Vil­niaus duo­nos“ pa­sta­tas Sal­to­niš­kių gat­vė­je be­ maž po­rai me­tų bu­vo pa­vers­tas kū­ry­bi­nė­mis dirb­tu­vė­mis. Vė­liau me­ni­nin­kai per­si­kraus­tė į Pa­ri­bio gat­vė­je esan­čias spaus­tu­vės „Gra­ fo­bal“ pa­tal­pas. Dau­giau nei prieš me­tus in­ter­ viu „Vil­niaus die­nai“ D.Meš­kaus­ kas svars­tė, kad tiems, ku­rie ku­ ria, pri­klau­so atei­tis, – jie mo­ka sva­jo­ti ir ma­to vi­sai ki­to­kį mies­ tą. Išauš die­na ir Vil­niaus rit­mą dik­tuos ne po­li­ti­kai, ne ki­ču al­ suo­jan­tys ren­gi­niai ir net ne te­ le­vi­zi­jos šou, o tie­siog kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės: „Vi­du­ry mies­to įsi­kur­ ti lyg vien­kie­my­je ir tuo pat me­tu už­siim­ti sa­vo mėgs­ta­ma veik­la – kū­ry­ba. Dau­ge­lis bi­jo apie tai net sva­jo­ti, o pas mus toks gy­ve­ni­mas – rea­ly­bė“, – yra sa­kęs Dai­nius. Šį kar­tą po­kal­bį nu­spren­dė­me pra­dė­ti nuo klau­si­mo, kas pa­si­ kei­tė Dai­niaus gy­ve­ni­me per pa­ sta­ruo­sius me­tus ir kaip me­ni­nin­ ką įkvė­pė, kad ir neil­ga emig­ra­ci­ja į pro­vin­ci­ją.

– Ko­dėl iš­va­žia­vai iš Vil­niaus ir ko­dėl į jį grį­žai? – Ty­lo­je ra­miau nu­til­ti, sū­ku­ry links­miau sū­puo­tis. Iš­vy­kau pa­ sau­lio be žmo­nių pa­žiū­rė­ti, grį­ žau pa­si­žmo­nė­ti (šyp­so­si).

a.zukovski@diena.lt

– Pa­pa­sa­kok trum­pai apie sa­ ve: kas esi, kuo bu­vai ir kuo bū­ si? – pa­klau­sė­me D.Meš­kaus­ko.

Vil­nius yra vie­nas, ki­tų to­kių ne­bus. – Ko­kia vie­tą ši­tas mies­tas uži­ma ta­vo gy­ve­ni­me? – Šia­me mies­te gi­miau ir au­gau, jo erd­vė­se pri­si­mi­ni­mų už­tek­ti­nai pri­si­py­niau, man jis pa­tin­ka, toks ne per di­de­lis, la­bai jau­kus. Pės­ čias apei­nu ir kal­nus, ir lau­kus. – Ar ne­reik­tų Vil­niaus pa­vers­ ti kai­mu? – Ojoj, ne! Nie­ko ne­rei­kia vers­ti bū­ti kuo nors ki­tu, vys­ty­ma­sis jau tu­ri kryp­tį, tu­ri­me tai įžvelg­ti. Vil­nius yra Vil­nius, ge­riau­sia, ką ga­li­ma pa­da­ry­ti, pa­dė­ti jam bū­ti ge­res­niam Vil­niui. Kas jums Vil­niu­je ge­riau­sia? Puo­se­lė­ki­te tai, au­gin­ki­te (šyp­ so­si). – Ar ga­li­ma iš kai­mo pa­da­ry­ ti Vil­nių? – O tai ar ne iš kai­mo Vil­nius pa­ da­ry­tas? Vil­nius yra vie­nas, ki­tų to­kių ne­bus. Te­gul kiek­vie­nas kai­ mas vys­to­si ja­me gy­ve­nan­tiems žmo­nėms priim­ti­niau­sion pu­sėn, at­sklei­džia sa­vo stip­ry­bes ir puo­ se­lė­ja sa­vo ver­ty­bes, bet te­gul te­ka

vi­su­mon, kaip upės su­te­ka į jū­ras. Taip ir at­si­ran­da tik­ro­vės įvai­ro­ vės gro­žis: kiek­vie­nam bū­nant ge­ riau­siu sa­vi­mi. – Ko trūks­ta vil­nie­čiams? O kas pro­vin­ci­jos žmo­nė­se mies­ tie­tiš­ka, vil­nie­tiš­ka? – Ne­ži­nau, o vil­nie­čiams ko nors trūks­ta? Ma­nau, tai la­biau­ siai po­žiū­rio klau­si­mas. Vi­so­kių tų vil­nie­čių yra: vie­niems trūks­ ta pi­ni­gų, ki­tiems fan­ta­zi­jos, kur juos leis­ti, kam nors trūks­ta veik­ los, o kam nors va­lan­dų, kad spė­tų vis­ką nu­veik­ti. Ma­nau, nuo žmo­ gaus bū­do pri­klau­so. Jei nie­ko ne­ su­ku­ri nei sau, nei ki­tiems, ko nors vis trūks­ta. Jei džiau­gie­si aki­mir­ko­mis, pro­ go­mis, nuo­ty­kiais, tuo, ką da­rai, ir tuo, ką gau­ni, dė­me­sys trū­ku­mams nu­trūks­ta. At­si­ran­da pil­nat­vė. Bet ar­gi tai nuo vie­tos pri­klau­ so, ku­rio­je su­si­ku­ria­me sa­vo gy­ ve­ni­mą? Mies­tas – di­de­lio tan­kio so­cia­li­nių žai­di­mų plat­for­ma, gan griež­to­mis el­ge­sio jo­je tai­syk­lė­mis ir be­ga­le kryp­čių. Kai­me ma­žiau žmo­nių, tai­gi ir šur­mu­lio, ir for­ma­lu­mo, ir kryp­ čių. Ir jos čia daug ryš­kes­nės ro­ do­si, neį­si­py­nu­sios tarp ki­to­kių. Vien­kie­my­je – vie­nat­vė, ra­mu­ ma, skaid­ru­mas, ty­la. Pri­sip­ra­ ti­nęs prie tuš­tu­mos, ga­li pa­ma­ty­ ti, kaip vis­kas ran­da­si iš jos. Čia leng­viau­sia su­si­tikt sa­ve, pa­žin­ti sa­vo kryp­tį. Erd­vė, ku­rio­je ren­ka­mės bū­ti, yra įran­kis, ku­rį nau­do­ja­me sa­vo gy­ ve­ni­mo kū­ry­bai. Kiek­vie­nas įran­ kis tu­ri sa­vo pa­skir­tį, nau­do­ki­mės tau­so­da­mi, to­bu­lin­ki­me sa­ve.


8

gegužės 9–15, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Nie­kas ne­no­rė­jo.. Evaldas Labanauskas

N

ors Ba­rac­kas Oba­ma, išrink­ tas ant­rai ka­den­ci­jai JAV pre­ zi­den­t u pri­sie­kė tik prieš ke­ lis mė­ne­sius, jau ne­ty­la kal­bos apie ga­li­mą jo pa­mai­ną po ket­ve­rių me­tų – Je­bą Bus­hą, Hil­la­ry Clin­ton ir t. t. Lie­tu­vo­je iki pre­z i­den­to rin­k i­mų li­ko me­ tai, ta­čiau ne­d rįs­ta­ma net vie­š ai pra­bil­t i apie ga­l i­mus kan­d i­da­t us. Pa­t i Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­baus­kai­tė ir­g i ty­li apie sa­vo pa­si­ rin­ki­mą siek­ti ar ne ant­ros ka­den­ci­jos. Taip ir no­r i­si su­r ik­ti mū­sų po­li­ti­kams: „Drą­siau, dramb­l iai, drą­siau!“ Ta­čiau sa­ko­ma, kad dramb­liai – la­bai pro­ tin­g i gy­v ū­nai ir be rei­ka­lo į spąs­tus ne­len­ da. Re­g is, pa­na­šiai el­g ia­si ir Lie­tu­vos po­li­ ti­kos dramb­l iai.

Apie pre­zi­den­to rin­ki­mus vie­ šai kal­ba tik tie, kas ne­be­tu­ri ko pra­ras­ti. Ar ver­ta ri­zi­kuo­ti ir ti­kė­tis ste­buk­lo? Pas­kel­bi­mas apie da­ly­va­v i­mą lenk­t y­nė­ se dėl pre­z i­de­no kė­dės smar­k iai ap­r i­bo­ tų veiks­mų lais­vę vien jau tuo, kad vi­si to­ les­ni žings­niai būtų įvar­dy­ti kaip rin­k i­mų kam­pa­ni­ja. Skir­tin­gai nei JAV, Lie­tu­vo­je žo­ džių jun­g i­nys „rin­k i­mų kam­pa­ni­ja“ reiš­k ia po­pu­l iz­mą, me­lą – vi­sa tai, kas po­l i­t i­ko­je blo­g iau­sia. Be to, ar par­ti­jos tu­ri rim­tų kan­di­da­tų, ku­ rie no­rė­tų už­si­mes­ti kan­di­da­to naš­tą ir tu­ rė­tų nors ko­k į šan­są lai­mė­ti prieš da­bar­ti­ nę, nors ir esą neap­sisp­ren­du­sią, fa­vo­r i­tę D.Gry­baus­kai­tę? Ga­liau­siai juk nie­kas ne­no­ri pyk­tis su šiek tiek ap­si­lpu­sia, bet vis dar la­bai stip­ria Pre­ zi­den­te ir suar­dy­t i tra­pios pu­siaus­v y­ros val­d žios vir­šū­nė­se. Tad apie pre­z i­den­to rin­k i­mus vie­šai kal­ba tik tie, kas ne­be­tu­ri ko pra­ras­ti. Ar ver­ta ri­ zi­kuo­ti ir ti­kė­tis ste­buk­lo? Vis dėl­to ne­rei­k ia nu­si­m in­t i – pre­z i­den­to rin­k i­mai įvyks. Tie­s a, kam­pa­n i­ja tu­rė­t ų pra­si­dė­ti dar ne­g rei­tai – kai D.Gry­baus­kai­ tė pra­neš apie sa­vo spren­di­mą. Ži­nant jos ge­bė­ji­mą iš­lauk­ti, anks­čiau ne­gu ki­tų me­tų pra­d žio­je to ti­kė­t is ne­ver­ta. Tuo­met tik iš no­ro pa­ro­dy­ti, jog dar tu­ri sa­vi­gar­bos, par­ ti­jos iš­kels ir sa­vo kan­di­da­tus, ku­rie bus su­ si­tai­kę su min­ti­mi, kad jų CV pa­puoš už­ra­ šas „su­triuš­k in­ti per pre­zi­den­to rin­k i­mus“. Tra­d i­ciš­kai iš­v y­si­me ir po­l i­t i­kos klou­nų, ku­r ių dis­ku­si­jos ir ban­dy­mai įkąs­ti D.Gry­ baus­kai­tei su­teiks šiek tiek pra­mo­gos. Ži­no­ma, vi­sa­da iš­lie­ka ti­ki­my­bė, jog D.Gry­ baus­kai­tė su­klups ar tie­siog su­lauks ge­res­ nio pa­siū­ly­mo, nei siek­ti dar vie­nos ka­den­ ci­jos. Tuo­met pre­z i­den­to rin­k i­mų int­r i­ga bus di­des­nė. Bet ar iš­vy­si­me ko­kių nors nau­jų vei­dų šio­ se lenk­ty­nė­se? Abe­jo­ti­na, nes į rin­ką įves­ ti nau­ją kan­di­da­tą rei­kė­jo jau va­kar. Ta­čiau pro­tin­gie­ji Lie­tu­vos po­li­ti­kos dramb­liai ne­ mėgs­ta ri­z i­kuo­ti.

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomones@diena.lt

Savaitės interviu

„Lie­tu­va – la­bai ge­ras pa­vyz­dys Val­das Rum­šas v.rumsas@diena.lt

L

ie­tu­vo­je ki­tą sa­vai­tę be­si­sve­čiuo­ sian­ti Jung­ti­nių Tau­tų (JT) ge­ne­ra­li­ nio sek­re­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ci­han Sul­ta­nog˘ ­lu Lie­tu­vą va­di­na sėk­mės pa­vyz­džiu. Dau­giau nei tris de­šimt­me­čius JT dip­lo­ma­ti­jai ati­da­vu­si ir anks­čiau Lie­tu­ vo­je dir­bu­si vie­na aukš­čiau­sių JT pa­rei­gū­nių in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ tei­gė ti­kin­ti, kad Lie­tu­va ir to­liau ak­ty­viai pri­si­dės prie tarp­ tau­ti­nės vys­ty­mo­si po­li­ti­kos, tu­rint ome­ny ir Vil­niaus įdir­bį Ry­tų kryp­ti­mi. – Po dau­giau nei dvie­jų de­šimt­me­čių Jung­ti­nių Tau­tų vys­ty­mo pro­gra­ma (JTVP) baigia veik­lą Lie­tu­vo­je. Kas per šiuos me­tus pa­da­ry­ta? Ko­kie, jū­sų nuo­ mo­ne, di­džiau­si pa­sie­ki­mai? – JTVP džiau­gia­si, kad bu­vo Lie­tu­vos par­ tne­rė nuo pat 1992 m. Su vie­tos ir re­gio­no par­tne­riais džiau­gia­mės, kad ga­lė­jo­me pri­ si­dė­ti prie dau­ge­lio svar­bių pa­sie­ki­mų, ku­rie šian­dien pli­ka aki­mi ma­to­mi Lie­tu­vo­je. Pa­ vyz­džiui, svar­bu pa­brėž­ti, ko­kią vie­tą Lie­tu­va da­bar uži­ma Žmo­gaus so­cia­li­nės rai­dos in­ dek­so, nu­ro­dan­čio ša­lies iš­si­vys­ty­mą pa­gal to­kius kri­te­ri­jus kaip gy­ve­ni­mo truk­mė, iš­si­ la­vi­ni­mas bei pa­ja­mos, len­te­lė­je. 1998 m. Lie­ tu­va bu­vo 79-oje vie­to­je pa­sau­ly­je, o 2012 m. pa­šo­ko iki 41-os vie­tos. Tai ne tik skai­čius – tai ro­do, kad Lie­tu­va spar­čiai žen­gė žings­nius iš­si­vys­ty­mo link. Tie­sa, bū­tų su­dė­tin­ga iš­skir­ti ko­kį konk­ re­tų pa­sie­ki­mą ar re­zul­ta­tą, prie ku­rio pri­ si­dė­jo JTVP. Ta­čiau pa­žvel­ki­me, ko­kius svar­bius dar­bus Lie­tu­va nu­dir­bo sto­da­ma į ES. JTVP džiau­ gia­si ga­lė­ju­si pri­si­dė­ti prie šio tiks­lo įgy­ven­ di­ni­mo. Taip pat kar­tu su re­gio­no par­tne­riais ne­ma­žai pri­si­dė­jo­me ge­ri­nant jau­ni­mo, se­ny­ vo am­žiaus žmo­nių, mo­te­rų, et­ni­nių ma­žu­ mų, taip pat kai­mo vie­to­vių gy­ven­to­jų so­cia­ li­nę ge­ro­vę. Tai tik ma­ža da­lis pa­vyz­džių – per šiuos du bend­ra­dar­bia­vi­mo de­šimt­me­čius su­kū­ rė­me ver­tin­gą pa­tir­čių, pa­sie­ki­mų ir pa­mo­ kų komp­lek­tą, ku­riuo da­bar ga­li­me rem­tis. – Ko­kios prie­žas­tys lė­mė, kad JTVP nu­ta­rė baig­ti dar­bą Lie­tu­vo­je? Gal­būt JTVP už­da­rė sa­vo biu­rus ir ki­to­se pa­ sau­lio ša­ly­se? – JTVP iš vi­so dir­ba 177 ša­ly­se vi­sa­me pa­ sau­ly­je. Mes dir­ba­me su vi­sais žmo­nė­mis, ne­pai­sy­da­mi jų so­cia­li­nio sta­tu­so. Sie­kia­me pa­dė­ti kur­ti vals­ty­bes, ku­rios bū­tų at­spa­rios kri­zėms, taip pat ga­lė­tų kur­ti ge­ro­vę kiek­vie­ nam sa­vo pi­lie­čiui. Kaip JT agen­tū­ra, mes esa­me pa­val­dūs vi­ soms or­ga­ni­za­ci­jos vals­ty­bėms na­rėms. De­ ja, ofi­cia­li pa­ra­ma vys­ty­mui­si (ODA) ma­žė­ja, to­dėl ša­lys na­rės mus ska­ti­na dau­giau dė­me­ sio skir­ti toms vals­ty­bėms, ku­rios tu­ri ma­ žiau iš­tek­lių, kad su­si­tvar­ky­tų su joms ky­lan­ čiais iš­šū­kiais. Lie­tu­va yra ES na­rė. Be to, pa­ja­mos ša­ly­ je vir­ši­ja vi­du­ti­nes, kal­bant apie pa­sau­li­nį mas­tą, tad Lie­tu­vos padėtis yra ge­res­nė­, nes tu­ri iš­tek­lių, kom­pe­ten­ci­jos ir pa­tir­ties tęs­ ti so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės ge­ro­vės au­gi­mo po­li­ti­ką. Dėl šios prie­žas­ties JTVP dau­giau ne­ be­re­mia pro­gra­mų ir ini­cia­ty­vų Lie­tu­vo­ je. 2006 m. mes už­da­rė­me sa­vo ofi­cia­lią at­ sto­vy­bę Lie­tu­vo­je ir sa­vo veik­lą su­tel­kė­me į konk­re­čių pro­jek­tų konk­re­čiai pa­si­rink­tuo­se sek­to­riuo­se vys­ty­mą. Nors nu­trauk­si­me sa­ vo dar­bą, mes to­liau pa­lai­ky­si­me dia­lo­gą su Lie­tu­va. Svar­biau­sia, kad jū­sų ša­lis per­duo­tų sa­vo ge­rą­ją pra­kti­ką re­gio­ne ir pa­sau­ly­je. Be­je, JTVP pa­na­šią pa­žan­gą re­gi ne tik Lie­ tu­vo­je, ta­čiau ir ki­to­se 2004 m. prie ES pri­ si­jun­gu­sio­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se. Tai­gi, kaip mi­nė­jau, nors mes fi­ziš­kai nu­trauk­si­me veik­lą

˘­lu 2000–2005 m. va­do­va „„ Tramp­li­nas: JT ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­va­duo­to­ja C.Sul­ta­nog

jo neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties, dar ir dėl to, kad tuo­met mū­sų ša­lis sie­kė na­rys­tės ES. 

ir šio­se vals­ty­bė­se, ry­šius siek­si­me pa­lai­ky­ti. – Ke­le­rius me­tus va­do­va­vo­te JTVP biu­ rui Lie­tu­vo­je. Ko­kie jū­sų pri­si­mi­ni­mai apie dar­bą mū­sų ša­ly­je? – Me­tai, pra­leis­ti Lie­tu­vo­je, man as­me­niš­ kai bu­vo la­bai svar­būs. Ma­nau, kad Lie­tu­va – nuo­sta­bi ša­lis. Tik­rai džiau­giau­si ga­lė­da­ ma pra­leis­ti čia ne­ma­žai lai­ko. Lai­ko­tar­pis, kai dir­bau Lie­tu­vo­je, bu­vo la­bai svar­bus jū­sų ša­liai. At­vy­kau čia, kai Lie­tu­va dar tik sie­kė tap­ti ES na­re, to­dėl ir man te­ko pri­si­dė­ti prie šio tiks­lo įgy­ven­di­ni­mo. Dar­bas ne­bu­vo leng­ vas, ta­čiau la­bai įdo­mus. Ir ga­liau­siai tiks­las bu­vo pa­siek­tas. Vis­kas, ką anuo me­tu iš­mo­kau, da­bar man la­bai pra­ver­čia dar­buo­se. Da­bar kur kas dau­giau ži­nau apie in­teg­ra­ci­jos į ES pro­ce­są ir su­vo­kiu, ko­kias rei­kia įdė­ti pa­stan­gas sie­ kiant na­rys­tės. Ka­dan­gi šiuo me­tu va­do­vau­ ju re­gio­ni­niam biu­rui, at­sa­kin­gam už Eu­ro­ pos ir Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­gos ša­lis, man ši pa­tir­tis la­bai pra­ver­čia. Be­je, prieš ki­tos sa­vai­tės ap­si­lan­ky­mą Lie­ tu­vo­je dar vie­šė­siu Juod­kal­ni­jo­je. Ten dis­ku­ tuo­siu apie ga­li­my­bę šiai ša­liai vie­ną die­ną pri­si­jung­ti prie ES. Ma­nau, kad Lie­tu­vos pa­ tir­tis šiuo at­ve­ju bū­tų neį­kai­no­ja­ma. – O koks vi­zi­to Lie­tu­vo­je tiks­las? Ar ke­ti­na­ma ap­tar­ti to­les­nį Lie­tu­vos ir JT bend­ra­dar­bia­vi­mą? – Tai bus pir­mas ma­no, kaip JT ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­va­duo­to­jos, vi­zi­tas. Man bus gar­bė su­si­tik­ti su aukš­čiau­siais ša­lies pa­rei­ gū­nais ir pa­dė­ko­ti jiems už il­gus glau­daus bend­ra­dar­bia­vi­mo me­tus. Be to, aš pra­ne­šiu ži­nią, kad nuo 2013 m. bir­že­lio JTVP ne­be­ tęs sa­vo dar­bo Lie­tu­vo­je, ta­čiau taip pat ak­ cen­tuo­siu to­les­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo svar­bą. Ma­nau, kad šis vi­zi­tas – pui­ki pro­ga pa­si­ keis­ti nuo­mo­nė­mis dėl to­les­nio bend­ra­dar­ bia­vi­mo. – Taip pat ke­ti­na­te da­ly­vau­ti mū­sų ša­ly­ je vyk­sian­čio­je bai­gia­mo­jo­je JTVP Lie­ tu­vo­je veik­los kon­fe­ren­ci­jo­je „So­cia­li­ nės ino­va­ci­jos per nau­jas par­tne­rys­tes“. Ko­kie šios kon­fe­ren­ci­jos tiks­lai? – La­bai džiau­gia­mės, kad ši kon­fe­ren­ci­ja įvyks. Tai ge­ra ga­li­my­bė pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi

ir pa­mo­ko­mis, ku­rių iš­mo­ko­me bend­ra­dar­ biau­da­mi su Lie­tu­va iki 2006 m. Kon­fe­ren­ ci­jo­je dau­giau­sia dė­me­sio bus ski­ria­ma trims pa­grin­di­niams klau­si­mams: so­cia­li­nei in­teg­ ra­ci­jai ir pa­žei­džia­moms gru­pėms; jau­ni­mo užim­tu­mui; so­cia­li­nei at­sa­ko­my­bei ir re­gio­ ni­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui. Pris­ta­ty­si­me sa­vo pa­tir­tį, o vė­liau kon­ fe­ren­ci­jos pa­grin­du bus iš­leis­ta pub­li­ka­ci­ ja. Taip pat džiau­giuo­si, kad kon­fe­ren­ci­jo­je ke­ti­na da­ly­vau­ti at­sto­vų iš ES Ry­tų par­tne­ rys­tės pro­gra­mos ša­lių. Ma­nau, la­bai svar­ bu, kad ži­nios ir ge­ro­ji pra­kti­ka sklis­tų į ki­ tas vals­ty­bes. Dau­ge­lis iš­šū­kių, su ku­riais kaž­ka­da su­si­dū­rė Lie­tu­va, ak­tua­lūs dau­gy­ bei ša­lių.

Svar­biau­sia, kad jū­sų ša­lis per­duo­tų sa­vo ge­rą­ją pra­ kti­ką re­gio­ne ir pa­sau­ly­je. – Lie­tu­va nė­ra di­de­lė ir ga­lin­ga ša­lis. Tad kuo Lie­tu­va ga­li pri­si­dė­ti prie tarp­ tau­ti­nės vys­ty­mo­si po­li­ti­kos? – JTVP dir­ba su vi­so­mis JT na­rė­mis. Svar­ biau­sia, kad bū­tų tar­pu­sa­vio są­vei­ka. Nes­ var­bu, ma­ža ša­lis ar di­de­lė, pa­tir­tis ir ži­nios, ku­rias yra su­kau­pu­si vals­ty­bė, ga­li pa­gel­bė­ti pa­de­dant ki­toms vals­ty­bėms. Lie­tu­va – la­bai ge­ras pa­vyz­dys ki­tiems. Nes­var­bu, ar pa­ra­ ma yra fi­nan­si­nė, kal­bu apie ODA, ar pa­gal­ ba su­tei­kia­ma da­li­jan­tis pa­tir­ti­mi. Tai – di­ džiu­lė pa­ska­ta ki­toms vals­ty­bėms mo­ky­tis, kaip plė­to­ti vys­ty­mą­si. Ma­nau, kai ku­rie Lie­tu­vos pa­sie­ki­mai tu­ rė­tų tap­ti la­bai ge­ru pa­vyz­džiu ki­toms vals­ ty­bėms. Ypač kal­bant apie na­rys­tę ES. Ša­lys, ku­rios sie­kia pa­tek­ti į Bend­ri­ją, iš Lie­tu­vos ga­lė­tų gau­ti neį­kai­no­ja­mų pa­mo­kų. Ži­nau, kad Ry­tų kai­my­nys­tė­je esan­čios vals­ty­bės – vie­nas Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos prio­ri­te­ tų. Ki­taip sa­kant, ma­tau di­džiu­lių bend­ra­ dar­bia­vi­mo ga­li­my­bių atei­ty­je. – Sky­rė­te dau­giau nei 30 me­tų sa­vo gy­ ve­ni­mo JTVP. Dir­bo­te įvai­rio­se po­zi­ci­ jo­se ir skir­tin­go­se ša­ly­se. Kaip ver­ti­na­ te JTVP veik­lą ir atei­tį?


9

gegužės 9–15, 2013

Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Ringas

s ki­tiems“

nuomonės Klausk spe­cia­lis­to

Ar įteisinti na­mi­nę? Dar kar­tą pa­siū­lius le­ga­li­zuo­ti na­mi­nę deg­ti­nę už­vi­ rė dis­ku­si­jos, kas svar­biau – eko­no­mi­ka ar svei­ka­ ta? Apie tai – Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kas Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis ir Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­ to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Ma­tu­las.

Esa­me vil­nie­čiai, tu­ri­me ko­lek­ty­vi­nį so­dą Tra­kų ra­jo­ne. Šiais me­tais ga­vo­me raš­tą iš UAB Ko­mu­na­li­nių įmo­nių kom­bi­na­to dėl ko­ mu­na­li­nių (bui­ti­nių) at­lie­kų tvar­ky­mo. Raš­ te nu­ro­do­ma, kad pri­va­lo­me su­da­ry­ti su­tar­tį dėl ko­mu­na­li­nių atliekų tvar­ky­mo pa­slau­gų tei­ki­mo. Jei su­tar­ties ne­su­da­ry­si­me, bū­si­me pa­trauk­ti ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn. Tad ne­ži­no­me, ar pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis, ar jas ig­no­ruo­ti. Be­je, so­do kai­my­nai, ku­rie nuo­lat gy­ve­na Tra­kų ra­jo­ne, to­kio raš­to šie­met ne­ ga­vo, ga­vo tik Vil­niaus mies­to gy­ven­to­jai. Su­tin­ka­me, jog šiukš­lių tvar­ky­mo pro­ ble­mą rei­kia spręs­ti, kad ne­bū­tų ap­šnerkš­ tos pa­ke­lės ir miš­kai. Bet ar tik­rai so­duo­se, kur vi­sos bui­ti­nės at­lie­kos daž­niau­siai yra kom­pos­tuo­ja­mos, kiek­vie­na­me skly­pe rei­ ka­lin­gas bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­ris? Vil­nie­tis

Specialistas atsako Ro­ber­tas Ščer­ba­vi­čius Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys

Mindaugo Ažušilio nuotr.

a­vo JTVP biu­rui Lie­tu­vo­je ir, kaip pa­ti ti­ki­na, įgi­

 Andriaus Ufarto / BFL nuo­tr.

– Taip, JTVP ati­da­viau 30 me­tų. Kaip tur­būt su­pran­ta­te, per tą lai­ką daug vis­ko ma­čiau. Šian­dien pa­sau­lis at­ro­do vi­sai ki­toks, be­je, tei­gia­mu as­pek­tu. Iki 2015 m. pa­siek­si­me, kad bū­tų įgy­ven­din­ti bent jau du treč­da­liai Tūks­ tant­me­čio vys­ty­mo­si tiks­lų. Pa­sau­ly­je su­ma­ žė­jo skur­do, be to, šiuo me­tu net 75 pro­c. pa­ sau­lio žmo­nių gy­ve­na vi­du­ti­nio iš­si­vys­ty­mo ša­ly­se, o ne var­gin­go­se. Su­ge­bė­jo­me pri­stab­ dy­ti ŽIV ir tu­ber­ku­lio­zės pli­ti­mą. Mo­te­rys da­ bar tu­ri ge­ro­kai dau­giau tei­sių nei anks­čiau, taip pat ne­ma­žai nu­veik­ta švie­ti­mo sri­ty­je. Tie­sa, mes ne­ke­ti­na­me mie­go­ti ant lau­ rų. Taip, ge­ro­vės au­gi­mas pa­dė­jo su­ma­žin­ ti skur­dą, ta­čiau daug skur­do „ki­še­nių“, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, eg­zis­tuo­ja iki šiol. Ne­ma­ žai et­ni­nių gru­pių te­bė­ra disk­ri­mi­nuo­ja­mos. Pa­vyz­džiui, Eu­ro­po­je disk­ri­mi­na­ci­ją daž­nai pa­ti­ria ro­mų tau­ty­bės as­me­nys. Taip pat pa­ gal­bos rei­kia se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms, jau­ ni­mui, ku­ris ne­su­ge­ba ras­ti dar­bo, ir kt. Ma­ža to, mes su­si­du­ria­me su fun­da­men­ta­ liais ap­lin­kos ap­sau­gos iš­šū­kiais. Tai ir pla­ ne­tos iš­tek­lių eik­vo­ji­mas, ir kli­ma­to kai­ta. Daug žmo­nių iki šiol gy­ve­na ne­lais­vė­je. Ge­ ros ir at­sa­kin­gos vy­riau­sy­bės to­li gra­žu dir­ ba ne vi­so­se pa­sau­lio ša­ly­se. Mi­li­jo­nai žmo­ nių ken­čia dėl ka­rų ir gink­luo­tų konf­lik­tų. Dėl šių prie­žas­čių ir dau­ge­lio ki­tų JTVP dar­bas dar ne­baig­tas. – Koks jaus­mas dirb­ti tarp­tau­ti­nė­je or­ ga­ni­za­ci­jo­je, juk tu­ri nuo­la­t keis­ti ša­lis, o gal­būt ir drau­gus? Ar ne­si­gai­li­te, kad ėmė­tės dar­bo JTVP? – As­me­niš­kai man šis dar­bas – jau­di­nan­tis. Vis­kas la­bai grei­tai kei­čia­si, daug di­na­mi­kos. Taip pat man te­ko ap­lan­ky­ti daug nuo­sta­bių ša­lių: Tai­lan­dą, Ma­la­vį, Ma­ro­ką, Lie­tu­vą ir Bal­ta­ru­si­ją. Iš vi­so per sa­vo kar­je­rą lan­kiau­si dau­giau nei 100 pa­sau­lio ša­lių. Ti­kiu sa­vo at­sto­vau­ ja­mos or­ga­ni­za­ci­jos ver­ty­bė­mis. Gal­būt at­ro­ do, kad ma­no kar­je­ra rei­ka­lau­ja di­de­lio pa­ siau­ko­ji­mo, ta­čiau sun­ku bū­tų su­skai­čiuo­ti, kiek vis­ko per šiuos me­tus pa­ty­riau ir ko­kių sa­vy­bių įgi­jau. Ma­nau, kiek­vie­nas JT dar­ buo­to­jas pa­sa­ky­tų jums tą pa­tį, kad ši or­ ga­ni­za­ci­ja – tar­si ant­ra šei­ma. Džiau­giuo­si, kad ati­da­viau sa­vo gy­ve­ni­mą siek­ti tų tiks­ lų, ku­riais iš tik­rų­jų ti­kiu.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis

An­ta­nas Ma­tu­las

Sei­mo Eko­no­m i­kos ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas

Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­m i­te­to vi­ce­pir­m i­n in­kas

I

P

ni­ci­ja­vo­me siū­ly­mą pa­keis­ti Al­ko­ho­lio kont­ro­lės įsta­ty­mą, kad bū­tų lei­džia­ma ga­min­ti na­mi­nę deg­ti­nę. Įs­ta­ty­mas iš­ brauk­tas iš dar­bot­var­kės – pa­gal Sei­mo sta­tu­tą rei­kia su­rink­ti 25 Sei­mo na­rių pa­ra­ šus jį re­gist­ruo­jant, nes ne­praė­jo 6 mė­ne­siai nuo įsta­ty­mo pa­tai­sų. Tad ban­dy­si­me jį vėl teik­ti po ke­lių sa­vai­čių. O įsta­ty­mu bū­tų nu­sta­to­mas lei­džia­mas ga­min­ti kie­kis, t. y. tū­ris. Taip pat nu­sta­ to­ma, kad ga­min­ti bū­tų lei­džia­ma tik ser­ ti­fik ­ uo­tiems ga­min­to­jams. Tai bū­tų vie­na iš ga­li­my­bių pa­rek­la­muo­ti kai­mo tu­riz­mo so­dy­bas, pri­trauk­ti dau­giau tu­ris­tų, kaip jau pa­da­rė Pas­va­lys ir Bir­žai, pri­sta­ty­da­mi šį Alaus ke­lią. Lat­viai ir es­tai jau yra le­ga­li­ za­vę na­mi­nės deg­ti­nės ga­my­bą, tas da­ly­kas yra pa­pli­tęs, ma­to­ma nau­da – ten iš­ny­ko ne­le­ga­lios pre­ky­bos taš­kai, ypač ma­žuo­ se mies­te­liuo­se. Ki­tas da­ly­kas – bū­tų nu­ ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė as­me­nims, ku­rie vir­ šytų tą nu­sta­ty­tą kie­kį ar ki­taip ne­si­lai­kys įsta­ty­mo. Pa­di­dės al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mas? To­kius ar­gu­men­tus at­me­tu – priė­mus įsta­ty­mą to nie­kaip ne­ga­lė­tų bū­ti, nes kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se daž­niau­siai šven­čia­mi gim­ta­die­ niai, ki­tos šven­tės, al­ko­ho­lio ne­re­tai at­si­ve­ ža­ma kont­ra­ban­da iš Bal­ta­ru­si­jos, Ru­si­jos – tam po­rei­kio ne­be­bus, nes sa­vo pro­duk­ci­ją ga­lės pa­siū­ly­ti pa­ts so­dy­bos šei­mi­nin­kas. O tiems, ku­rie kal­ba prie­šin­gai, siū­ly­čiau su­ si­rū­pin­ti nar­ko­ti­kais, nes kaž­ko­dėl jų var­ to­ji­mas per ket­ve­rius me­tus pa­di­dė­jo nuo 28 iki 32 pro­c. Tai­gi tie, ku­rie prie­ši­na­si na­ mi­nės le­ga­li­za­vi­mui, dau­giau­sia yra lo­bis­ tų, tam tik­rų al­ko­ho­lio įmo­nių at­sto­vai Sei­ me – įsi­vaiz­duo­ki­te, at­si­ran­da nau­jas rin­kos da­ly­vis, dėl ku­rio ga­li su­ma­žė­ti tų ga­min­to­ jų pa­ja­mos. Ak­cen­tuo­ki­me, kad ga­min­ti ne­ga­lės bet kas, o tik ser­ti­fi­kuo­ti ga­min­to­jai kai­mo tu­ riz­mo so­dy­bo­se. Prieš dve­jus me­tus le­ga­ li­za­vus na­mi­nio vy­no ga­my­bą, bu­te­lis kai­ nuo­ja 45 li­tus. Tai kai­mas ne­nu­si­gė­rė, vis dėlto jie ne­pri­si­per­ka to vy­no. Sta­tis­tiš­ kai žiū­rint, pro­ble­ma di­des­nė mies­tuo­se – pa­žiū­rė­ki­te į kios­ke­lius, kiek per­ka­ma kos­ me­ti­nio spi­ri­to, bur­nos ska­la­vi­mo skys­čio. Kri­ti­kai ban­do ne at­si­žvelg­ti į fak­tus, o va­ do­vau­tis jaus­mais.

ar­la­men­to is­to­ri­jo­je tai jau ne pir­mas ban­dy­mas re­gist­ruo­ti to­kį įsta­ty­mą – šią ka­den­ci­ją, tie­sa, tai da­ro­ma pir­mą kar­tą. Jei bū­tų priim­tas toks įsta­ty­ mas, jis prieš­ta­rau­tų ne tik da­bar­ti­nės Vy­ riau­sy­bės pro­gra­mai, ypač Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos nu­ma­ty­tam prie­mo­nių pla­nui, bet ir bend­rai lo­gi­kai. Jis at­neš­tų di­de­lės ža­ los Lie­tu­vai, nes siū­lo­ma le­ga­li­zuo­ti na­mi­nės deg­ti­nės ga­my­bą ne­su­kū­rus jo­kio kont­ro­ lės me­cha­niz­mo. Be to, pri­si­den­giant pa­vel­ du (ap­skri­tai klau­si­mas, kaip ga­li bū­ti įtrauk­ tas į pa­vel­dą pro­duk­tas, ku­ris nie­ka­da ne­bu­vo le­ga­lus) siū­lo­ma ap­skri­tai 50 pro­c. su­ma­žin­ ti ak­ci­zą vi­siems stip­rie­siems al­ko­ho­li­niams gė­ri­mams, taip pat ir na­mi­nei, jei pa­ga­mi­na­ ma ne dau­giau kaip 10 hek­to­lit­rų (1000 lit­rų) per me­tus. Jei toks įsta­ty­mas bū­tų priim­tas, Lie­tu­vos atei­tis, ypač kai­me gy­ve­nan­čių žmo­ nių, bū­tų pa­smerk­ta. Bū­tų pa­ša­lin­ta vi­sa ad­ mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė už na­mi­nės ga­my­bą, ga­be­ni­mą, lai­ky­mą – su­stab­džius au­to­mo­bi­ lį, ku­ria­me būtų ve­ža­mas na­mi­nis al­ko­ho­lis, iš­siaiš­kin­ti jo kil­mės – jis le­ga­lus ar ne – būtų neį­ma­no­ma. Be to, dar su­ma­ži­nus ak­ci­zą 50 pro­c., to­kio al­ko­ho­lio sa­vi­kai­na, taip pat ga­lu­ ti­nė kai­na, bus ma­ža. Kai tvir­ti­na­ma prie­šin­ gai, tai tė­ra teo­ri­niai pa­mąs­ty­mai žmo­nių, ne­ jau­čian­čių jo­kios at­sa­ko­my­bės sa­vo vals­ty­bei. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad svei­kas pro­tas nu­ga­lės. Taip, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je iš­ties tai lei­džia­ ma, bet ten pir­miau­sia su­kur­tas kont­ro­lės me­cha­niz­mas, leis­ta ga­min­ti tik tam tik­ro­se vie­to­se, yra ki­tų ap­ri­bo­ji­mų. O kas vyks­ta į kai­mo tu­riz­mo so­dy­bas – dau­giau­sia jau­ni­ mas. Tai jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kas bus? Aš bu­vau ne kar­tą įvar­dy­tas ir alaus, ir stip­rių­jų gė­ri­mų ga­min­to­jų pro­te­guo­to­ju, tad čia nie­ko nau­jo. Jei įsta­ty­mo siū­ly­to­jai pa­skai­ty­tų Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) nau­jau­sius do­ku­men­tus, kur pa­tei­kia­ ma sta­tis­ti­ka ir siū­lo­ma ko­vo­ti su al­ko­ho­liz­ mu, gal to­kių nai­vių ar­gu­men­tų ne­bū­tų. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te įra­šy­ta, kad lei­dus na­mi­nės ga­my­bą pa­dau­gė­tų dar­bo vie­tų. Tai – ci­niš­ki ar­gu­men­tai: su­ren­ka­mas ak­ci­ zas, PSO duo­me­ni­mis, apie 10 kar­tų ma­žes­ nis nei ža­la vi­suo­me­nei, pa­da­ro­ma dėl al­ ko­ho­lio var­to­ji­mo, – rei­kia in­ves­tuo­ti į li­gų gy­dy­mą, pre­ven­ci­ją ir pa­na­šiai. Pa­ren­gė Ig­nas Ja­čaus­kas

Dienos klausimas. Ar pritariate naminės degtinės le­ galizavimui? (proc.) 66 6 28 Taip Nežino Ne Šaltinis: diena.lt

M

ū­sų so­dų bend­ri­ja yra su­da­riu­ si ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį, tu­ri­me ir rū­šia­v i­mo, ir ko­mu­na­l i­n ių at­ lie­kų kon­tei­ne­rius bei tvo­ra ap­ tver­tą va­di­na­mą­ją kom­pos­ti­nę. Žmo­nės rū­ šiuo­ja, na, bū­na re­tų išim­čių. Tie­sa, aš ir pa­ts anks­čiau vers­da­vau so­di­nin­ kus pa­si­ra­šy­t i in­di­vi­dua­l ias su­tar­t is, bet tai ne­pa­si­tei­si­no – ir šiukš­les vež­da­vo re­tai, nes ke­liai pra­sti, ir kai­na bu­vo la­bai di­de­lė. Ži­nau pro­ble­mas, kai Vil­niaus ra­jo­no so­duo­se prie­ var­tau­ja­mi net pen­si­nin­kai pa­si­ra­šy­ti su­tar­ tis, kai mo­kes­t is ima­mas nuo na­me­l io plo­ to. Tai yra ab­sur­das. Tad Vil­niaus ra­jo­no so­ dams pa­ta­ri­mas bū­tų vie­nas – ras­ti vie­tą at­lie­ kų aikš­te­lėms, sta­ty­ti rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rius, kaip yra pas mus. Prin­ci­pas pa­pras­tas: mo­kes­ tis pa­da­ly­tas į tris da­lis – vie­ną da­lį mo­ka gy­ ve­nan­tys tik va­sa­rą, o du treč­da­lius mo­kes­čio – gy­ve­nan­tis vi­sus me­tus. Toks spren­di­mas priim­tas vi­suo­ti­nia­me so­dų bend­ri­jos na­rių su­si­r in­k i­me ir jis pri­va­lo­mas vi­siems. O jei bend­ri­ja ne­su­ge­ba su­sior­ga­ni­zuo­ti ir nu­spręs­ ti šiukš­les kaup­ti cent­ra­li­zuo­tai, te­gu tuo­met pa­si­ra­šo tas in­di­vi­dua­lias su­tar­tis ir mo­ka di­ de­lius pi­ni­gus. Aiš­ku, pro­ble­ma yra aikš­te­lė, nes jei vi­si skly­pai užim­ti, vie­tos nė­ra, pro­ble­ ma bus di­de­lė. Kiek­vie­na so­dų bend­ri­ja pri­va­ lo bent kar­tą per me­tus su­šauk­ti vi­suo­ti­nį su­ si­rin­ki­mą. Tad jei so­duo­se vie­tos bend­rai at­ lie­kų aikš­te­lei yra – val­dy­ba tu­ri su­si­rink­ti ir nu­tar­ti taip, kaip gy­ven­to­jams nau­din­giau.

Skaitytojų žvilgsnis Di­dė­jan­ti žmog­žu­dys­čių pro­trū­kio prie­ žas­tis – ne dėl po­li­ci­nin­kų ma­žų at­ly­gi­ni­ mų, o dėl to, kad daug kur, ypač kai­muo­se, tarp žmo­nių pa­pli­tęs gir­tuok­lia­vi­mas. Dau­giau­sia gir­tuok­liau­ja aso­cia­lūs žmo­ nės. Dau­gu­ma jų gau­na pa­šal­pą už „tin­gi­ nys­tę“. Teis­ti žmo­nės už žmog­žu­dys­tes ir už ki­tus sun­kius nu­si­kal­ti­mus yra po­ten­ cia­lūs nu­si­kal­tė­liai. Jie tu­ri bū­ti nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros įskai­to­se. Jie tu­ri bū­ti pri­vers­ti­ nai įdar­bin­ti ir pri­žiū­ri­mi, kaip dir­ba. Rei­kia nu­sto­ti mai­tin­ti tin­gi­nius, al­ko­ ho­li­kus. Pa­šal­pas rei­kia mo­kė­ti pa­do­riems žmo­nėms, ku­rie ge­riau­siu at­ve­ju ne­tu­ ri ga­li­my­bės dirb­ti, o kam ir kiek mo­kė­ti, vie­tos val­džia su bend­ruo­me­nių va­do­vais tu­ri nu­spręs­ti pa­tys. Jie pri­va­lė­tų kont­ro­ liuo­ti, kaip iš­lei­džia­mos pa­šal­pos. Ne­ga­li­ ma mo­kė­ti ak­lai, to­dėl vals­ty­bės cent­ri­nis apa­ra­tas tu­rė­tų nu­sta­ty­ti sa­vi­val­dy­bėms ga­li­mas pi­ni­gų su­mas, o vie­tos val­džios, ži­no­da­mos gau­na­mas su­mas, skir­ti ir kont­ro­liuo­ti jų pa­nau­do­ji­mą. Tam Sei­mas tu­ri ne­dels­da­mas priim­ti ati­tin­ka­mus įsta­ty­mus. Kar­tu nu­ma­ty­ti bend­ruo­me­nių at­sa­ko­my­bę, su­teik­ti joms ati­tin­ka­mas tei­ses. Pas­ta­ty­ti po po­li­ci­nin­ ką prie nu­si­kal­tė­lio neį­ma­no­ma. K.A.And­riū­nas


10

gegužės 9–15, 2013

tema

„Ir bai­su bu­vo, ir skau­du, bet iš­gy­ve­nau“ Smur­to šei­mo­je grie­bia­si ne tik aso­cia­lūs as­me­nys. Kumš­čius į dar­bą pa­lei­džia ir įžy­my­bės, ir vers­lo ar po­li­ti­kos at­sto­vai. Ką tik tai pri­mi­nė žmo­ną Roz­vi­tą „paauk­lė­jęs“ Sei­mo na­rys Egi­ di­jus Va­rei­kis. Smur­to, kaip ir al­ko­ho­lio, pro­ble­ma Lie­tu­vo­je bu­ vo ir lie­ka ak­tua­li.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Tai – ne rea­ly­bės šou

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį, Mo­ti­nos die­ nos iš­va­ka­rė­se, iš­vy­du­si, kad tė­ vas mu­ša ma­mą, pa­rei­gū­nus į na­ mus Ben­do­rė­lių gy­ven­vie­tė­je ša­lia Vil­niaus iš­kvie­tė po­li­ti­ko duk­tė Ais­tė. Sei­mo na­rys bu­vo iš­vež­tas į Vil­niaus psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ rą. Prob­le­mų dėl al­ko­ho­lio po­li­ti­ kas tu­rė­jo ir anks­čiau – prieš ke­le­ rius me­tus jis bu­vo su­lai­ky­tas prie vai­ro ne­blai­vus Rad­vi­liš­ky­je. Dėl šeš­ta­die­ni­nio pro­trū­kio Sei­ mo na­rys vie­šai ap­kal­ti­no al­ko­ho­ lį. Pas­kam­bi­nus ke­lios die­nos po skan­da­lin­go įvy­kio, po­li­ti­kas tei­ gė, kad jo šei­mo­je jau vis­kas ge­rai ir šia te­ma jis ne­kal­bės. Apie smur­tą šei­mo­je ne­pa­no­ ro pra­bil­ti ir po­li­ti­ko žmo­na R.Va­ rei­kie­nė. „Čia – ne rea­ly­bės šou, žmo­gui pa­dė­ti rei­kia ne per laik­raš­čius“, – rė­žė ji, tik­riau­siai tu­rė­da­ma ome­ ny­je vy­ro pro­ble­mas dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo. Drą­siai pa­ki­lo į ko­vą

Ne vi­sos smur­tą pa­ty­ru­sios mo­te­rys už­si­sklen­džia sa­vy­je ir ver­kia vie­nu­ mo­je. Judėjimo prieš smurtą prieš moteris įkūrėja Gied­rė Ba­lu­ty­tė ne­ sle­pia kaž­ka­da pa­ty­ru­si su­tuok­ti­nio smur­tą. Na­mus ji pa­li­ko vi­du­ry žie­ mos su dviem duk­te­ri­mis, ma­žo­ ji bu­vo tik dvie­jų sa­vai­čių. Ryž­tin­ga mo­te­ris nu­spren­dė ne­ty­lė­ti – apie tai ji pra­bi­lo vie­šai ir puo­lė į pa­gal­bą pa­na­šaus li­ki­mo mo­te­rims. Vil­niu­je, Mo­ky­to­jų na­mų kie­ me­ly­je, G.Ba­lu­ty­tė su­ren­gė ak­ci­jąkon­cer­tą „Mes ga­lim!“, ra­gi­nan­čią mo­te­ris ko­vo­ti su smur­tau­to­jais. Ne kar­tą su sa­vo mo­ti­na – Sei­mo na­re, praei­ty­je po­pu­lia­ria est­ra­dos dai­ni­ nin­ke Ona Va­liu­ke­vi­čiū­te – va­ži­nė­ jo po Lietuvą ir Su­val­ki­joje esančią šios gimtinę, kal­bė­jo­si su mo­te­ri­mis, jas drąsino. Sa­vo griež­tu cha­rak­te­ riu ne vie­ną pa­sta­tė ant ko­jų. Iki šiol Gied­rė sulaukia telefono skambu­ čių, į feis­bu­ko pa­sky­rą gau­na mo­te­ rų laiš­kų su pa­gal­bos šauks­mu.

Taip pat G.Ba­lu­ty­tė bend­ra­dar­ biau­ja su mo­te­rų kri­zių cent­rais. „Bu­vo pa­da­ry­ta pra­džia ir ma­nau, kad ji bu­vo la­bai sėk­min­ga, at­vė­rė ne vie­nai mo­te­riai akis. Toks ir bu­vo ma­no tiks­las“, – sa­kė G.Ba­lu­ty­tė.

Smur­to prieš mo­te­rį ra­tas ga­li už­si­da­ry­ti tik­tai au­kai su­si­gri­ebus. Smur­tau­to­jas nie­ka­da ne­sus­tos.

Gė­da pa­sa­ky­ti, kad mu­ša

Kai­muo­se, mies­te­liuo­se į Gied­rę krei­pia­si ypač daug mo­te­rų. „Kiek ga­liu, tiek gel­bė­ju, pa­lai­kau mo­ra­ liš­kai. Nu­ve­ža­me vai­kų dra­bu­žė­lių, reikalingų daiktų. Kar­tais mo­te­riai ir dėl pra­stos fi­nan­si­nės pa­dė­ties sun­ku išei­ti. Ži­no­ma, kad man, tu­ rin­čiai tėvus šalia, bu­vo leng­viau“, – ne­slė­pė pa­šne­ko­vė. Ir Vil­niu­je, ir ma­žuo­se mies­te­ liuo­se ji iš­gir­do dau­gy­bę mo­te­rų is­ to­ri­jų. Jos vi­sos pa­na­šiai vie­no­dos ir kar­tu – la­bai skir­tin­gos. „Smur­to prieš mo­te­rį ra­tas ga­li už­si­da­ry­ti tik­tai au­kai su­si­gri­ebus. Smur­tau­to­jas nie­ka­da ne­sus­tos. Ne vel­tui juos va­di­nu li­go­niais. Vie­nas – ag­re­sy­vus, ki­tas – tu­rin­tis psi­ chi­kos su­tri­ki­mų, bet jis ne­sus­ tos. Tik­tai au­ka ga­li pa­dė­ti taš­ką, – įsi­ti­ki­nu­si G.Ba­lu­ty­tė. – Ir svar­ biau­sia, ką vi­soms ka­lu į gal­vą, – tu ne­pri­va­lai jaus­tis kal­ta. Kal­tas tas, ku­ris mu­ša, o ne tu. Ta­čiau mo­te­rys, daž­nu at­ve­ ju bi­jo­da­mos pa­dė­ti tą taš­ką, jau­ čia­si kal­tos, jau­čia gė­dą prieš sa­vo kai­mą. Ypač pro­vin­ci­jo­je mo­te­ rims gė­da pa­sa­ky­ti, kad jas mu­ša. Ne joms tu­ri bū­ti gė­da – bai­si gė­da tam vai­ki­nui ar vy­rui, ku­ris drįs­ta prieš sa­vo žmo­ną, vai­kus ar ma­mą pa­kel­ti ran­ką.“ Išei­ti rei­kia ir dėl vai­kų

Gied­rė džiau­gė­si, kad da­bar jos gy­ ve­ni­me vis­kas ge­rai. To­dėl pri­si­ min­ti praei­ties koš­ma­rą ne­ma­lo­nu.

„Ko ge­ro, ma­no bū­das toks, kad su kro­ko­di­lo oda esu gi­mu­si, esu stip­ri, į ma­mą. Ma­no di­džiau­sias at­spir­ties taš­kas – vai­kai, dėl ku­ rių ne­ga­li­ma pa­si­duo­ti. Man gai­ la ir ne­tgi keis­ta, kad mo­te­rys, tu­ rin­čios vai­kų, lei­džia sa­ve muš­ti ir tam vai­ke­liui lei­džia vi­sa tai ma­ ty­ti. Kad mu­ša – bai­su, žiau­ru, bet man bai­siau, kad pro­tin­ga mo­te­ ris nu­lei­džia ran­kas – ne­tu­ri jė­gų išei­ti. Jei­gu jai ne­gai­la, kai jos sep­ ty­ne­rių me­tų vai­kas ma­to, kaip ją li­go­nis tran­ko kiek­vie­ną va­ka­rą, o ji ne­tu­ri jė­gų išei­ti, – at­si­pra­šau. Ta­da ji ne­ger­bia sa­vęs ir ne­my­li to vai­ko. Taip, aš esu ka­te­go­riš­ka, bet ne­pik­tai“, – sa­kė G.Ba­lu­ty­tė. Paa­be­jo­jus, gal ta mo­te­ris ne­tu­ ri kur išei­ti, Gied­rė at­rė­žė: „Ne­są­ mo­nė.“ Esą ar ge­riau, kad ją vie­ną va­ka­rą už­muš­tų ir vai­kus paim­tų į vai­kų na­mus? Anot Gied­rės, jei ne­tu­ri ma­mos, eik pas ku­ni­gą. Jei nė­ra ge­ro ku­ ni­go mies­te­ly­je, eik pas so­cia­li­nę dar­buo­to­ją. Paš­ne­ko­vė ne­ti­ki, kad pa­sa­kius „Ma­ne mu­ša. Aš ne­tu­riu kur su vai­ku pri­si­glaust“ neat­si­ras nė vie­no žmo­gaus, net bo­bu­tės, ku­ri tai mo­te­riai pa­gel­bė­tų. Pa­ti Gied­rė tu­rė­jo kur išei­ti. „Ma­no ma­ma gy­ve­no ša­lia, man pa­si­se­kė. Ji tie­siog ma­ne su vai­kais „su­si­rin­ko“ ir iš­si­ve­žė. Bet aš ne­bi­ jo­jau apie tai kal­bė­ti. Kai bū­da­ma nėš­čia pir­mą kar­tą ga­vau į gal­vą, pra­dė­jau apie tai kal­bė­ti saviems, nors nebuvau tokia tvirta. Ne­no­ rė­jau, kad ma­no duk­tė iš pir­mo­ sios san­tuo­kos ma­ty­tų to­kius da­ ly­kus. Su­sig­ri­ebau, kai ma­no kū­di­kiui – ant­ra­jai duk­te­riai – bu­vo dvi sa­vai­ tės. Ir bai­su bu­vo, ir skau­du, bet iš­ gy­ve­nau. Aš tu­riu pui­kių drau­gių, ku­rios man pa­dė­da­vo, tu­riu ma­mą su­pe­ri­nę, tu­riu vy­res­nią­ją duk­te­ rį – ta­da jai bu­vo aš­tuo­ne­ri, da­bar – 13-a, tai ma­no drau­gė ir pa­lai­ky­ to­ja. Kai bai­gė­si sky­ry­bų pro­ce­sas ir to li­go­nio dau­giau ne­be­ma­čiau, la­ bai at­si­tie­siau, tapau tuo, kuo esu dabar, – tiesiog laiminga“, – pa­sa­ ko­jo G.Ba­lu­ty­tė.

„„Pa­vyz­dys: dai­ni­nin­kė G.Ba­lu­ty­tė ne­sle­pia kaž­ka­da pa­ty­ru­si su­tuok­

ti­nio smur­tą, bet ji su­ge­bė­jo pa­lik­ti jį, pra­bi­lo vie­šai ir puo­lė į pa­gal­bą pa­na­šaus li­ki­mo mo­te­rims.  Andriaus Ufarto / BFL nuo­tr.

Iš Sei­mo ne­si­trauks Šei­mo­je ne­blai­vus smur­ta­vęs par­la­ men­ta­ras Egi­di­jus Va­rei­kis su­stab­dė na­rys­tę kon­ser­va­to­rių par­ti­jo­je vie­ niems me­tams. „Man la­bai ne­ge­ra, pa­my­niau tam tik­ ras es­mi­nes ver­ty­bes, jau­čiuo­si pra­ si­kal­tęs, to­dėl nu­spren­dėm, kad me­ tams su­stab­dau na­rys­tę par­ti­jo­je“, – BNS sa­kė E.Va­rei­kis. Ta­čiau klau­sia­mas, ar po sa­vait­ga­lio įvy­kių, kai dėl smur­to šei­mo­je į na­mus

iš­kvies­ta po­li­ci­ja, ne­svars­tęs at­si­sa­ky­ ti Sei­mo na­rio man­da­to, E.Va­rei­kis at­ sa­kė nei­gia­mai. Dėl smur­to E.Va­rei­kio na­muo­se pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pa­gal Bau­ džia­mo­jo ko­dek­so 140 straips­nio pir­ mą da­lį. Po­li­ti­kui ga­li grės­ti vie­šie­ji dar­bai ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mas, ar­ba areš­tas, ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki vie­ nų me­tų. BNS inf.

Smur­to for­mu­lė: as­me­ny­bės su­tri­ki­mas plius al­ko­ho­lis Gy­dy­to­jas psi­chiat­ras Min­dau­gas Šab­le­vi­čius iš­ski­ria tris prie­žas­tis, ko­dėl mo­te­rys lin­ku­sios kęs­ti su­ tuok­ti­nio smur­tą ir ne­daž­nai krei­ pia­si pa­gal­bos.

– Ko­dėl vy­rai mu­ša sa­vo žmo­ nas, vai­kus, mo­ti­nas? – Su psi­chi­kos li­ga smur­tas su­si­jęs apie 10–20 pro­c. Tai – as­me­ny­bės su­ tri­ki­mas, kai žmo­gus sun­kai kont­ro­ liuo­ja sa­vo im­pul­sus – tiek tei­gia­mus, tiek nei­gia­mus. Tai­gi smur­tas bū­din­ gas as­me­nims, ku­rių pra­sta im­pul­sų kont­ro­lė, ku­rių kal­tės ir at­sa­ko­my­bės

jaus­mas neiš­vys­ty­tas. Taip pat jie ne­ la­bai gal­vo­ja, ko­kie bus pa­da­ri­niai – kaip ki­tas žmo­gus jau­sis pa­ty­ręs jo ag­re­si­ją. Vi­sus šiuos bruo­žus su­stip­ ri­na al­ko­ho­lis, to­dėl daž­nai smur­tau­ ja iš­gė­rę žmo­nės. Su­si­da­ro toks de­ri­ nys: mi­nė­ti as­me­ny­bės bruo­žai plius al­ko­ho­lis ly­gu smur­tas. – O ko­dėl mo­te­rys, ku­rias tva­ ti­ja su­tuok­ti­niai, nie­kaip ne­si­ ryž­ta jų pa­lik­ti? Joms gė­da kam nors pa­sa­ky­ti, kad jas mu­ša? – Ne­pa­sa­ky­čiau, kad tai bū­tų psi­ chi­kos su­tri­ki­mas. Yra mo­te­rys gel­ bė­to­jos, ku­rios ti­ki, kad sa­vo ge­ru­

mu, ko­kiais nors sa­vais me­to­dais joms pa­vyks pa­keis­ti, „per­da­ry­ti“ tą vy­rą. Ki­ta prie­žas­tis – eko­no­mi­nė, ypač jei mo­te­ris fi­nan­siš­kai pri­klau­ so nuo vy­ro, gy­ve­na jo būs­te. Ji bi­ jo, kad po sky­ry­bų ne­su­ge­bės gy­ven­ti vie­na, – ją val­do bai­mė ir ne­pa­si­ti­ kė­ji­mas sa­vim. Prin­ci­pas pa­pras­tas: ge­riau toks ry­šys, toks vy­ras, ne­gu jo­kio. Tre­čia prie­žas­tis ga­li bū­ti že­ mas mo­ters in­te­lek­tas. Gal ji užau­ gu­si aso­cia­lio­je šei­mo­je ir tai jai at­ ro­do kaip nor­ma? Ji ne­la­bai ži­no, kad šei­mo­je ga­li bū­ti ki­to­kie san­ty­ kiai, kad ga­li bū­ti ki­taip. Kalbėjosi Laima Žemulienė

Smurto aukų – tūkstančiai Nuo 2011 12 15 iki 2013 05 08 re­gist­ruo­ti smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je at­ ve­jai (iš vi­so 24 383) ir pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai (iš vi­so 11 962). Pris­ta­ty­ti tei­sė­sau­gai Mo­te­rys (pil­na­me­tės) Vy­rai (pil­na­me­čiai) Ne­pil­na­me­čiai

Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas

Nu­ken­tė­jo

756

548

10 144

11 383

10 681

1222

44

26

924

Policijos departamento inf.


11

gegužės 9–15, 2013

lietuva

Slau­gy­to­jų rau­dų nie­kas ne­gir­di „Nek­va­li­fi­kuo­tas dar­bi­nin­kas gau­na 1000, o aukš­tą­jį moks­lą bai­gęs slau­gy­to­jas – 1050 li­tų. Į ką tai pa­na­šu?“ – ar­tė­jant Tarp­ tau­ti­nei slau­gy­to­jų die­nai re­to­riš­kai klau­ sė Lie­tu­vos slau­gos spe­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ ci­jos pre­zi­den­tė Da­nu­tė Mar­ge­lie­nė. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Per­nai Lie­tu­vo­je dir­bo 22 tūkst. slau­gy­to­jų. Da­lis jų tu­ri ma­gist­ro laips­nį ar yra slau­gos moks­lo dak­ ta­rai, ta­čiau juos vis dar links­ta­ma ti­tu­luo­ti „se­su­tė­mis“, kaip tei­gė D.Mar­ge­lie­nė. Bet tai tik ne­di­de­ lė bė­da, o di­džiau­sios – ma­ži at­ ly­gi­ni­mai, di­džiu­lis dar­bo krū­vis, nea­dek­va­tus vi­suo­me­nės po­žiū­ ris ir spe­cia­lis­tų gre­tas re­ti­nan­ti emig­ra­ci­ja.

Lie­tu­vo­je slau­gy­to­jų trūks­ta, tik tos pro­ ble­mos ne­no­ri­ma pri­pa­žin­ti. Slau­gy­to­ jų am­žiaus vi­dur­kis – maž­daug 55 me­tai. – Jau se­no­kai vie­na pa­grin­di­nių slau­gy­to­jų pro­ble­mų įvar­di­ja­ mas di­džiu­lis dar­bo krū­vis. Ar ju­da į prie­kį pro­ble­mos spren­ di­mas? – Di­de­lis dar­bo krū­vis pir­miau­ sia ken­kia slau­gy­to­jų svei­ka­tai ir pa­cien­tų sau­gu­mui. Di­de­lis dar­bo krū­vis yra ri­zi­ka su­klys­ti, pa­da­ry­ ti pro­fe­si­nę klai­dą. Kiek­vie­nas žmo­ gus, ne­bū­ti­nai slau­gy­to­jas, sku­bė­ da­mas pa­da­ro vie­ną ar ki­tą klai­dą. O mes ne­ga­li­me sau leis­ti to­kių da­ ly­kų, nes dir­ba­me su žmo­nė­mis ir pa­cien­tų svei­ka­ta svar­biau­sia. To­ dėl mū­sų or­ga­ni­za­ci­ja ir ke­lia rei­ka­ la­vi­mus, kad gy­dy­mo įstai­go­se bū­tų reg­la­men­tuo­tas dar­bo krū­vis. Tei­si­ niai do­ku­men­tai yra priim­ti (prieš me­tus priim­tas re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio Slau­gy­to­jų dar­bo krū­vio nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­šas – red. pa­st.), pui­kus do­ku­men­tas, gal jis šiek tiek ko­re­guo­ti­nas, tai­sy­ti­nas... Bet ki­ta pro­ble­ma – ar įstai­gos sten­ gia­si tai įgy­ven­din­ti pra­kti­ko­je? Su­ si­du­ria­me su tei­sės ak­tų ne­vei­ki­mo pro­ble­ma įstai­go­se. Jei­gu ma­žin­si­ me krū­vį, rei­kės di­din­ti slau­gy­to­jų skai­čių, va­di­na­si, rei­kės pa­pil­do­mų pi­ni­gų. Bet dėl to nu­ken­čia pa­cien­ tai. Jei­gu no­ri­me, kad bū­tų kuo ma­ žiau skun­dų, kuo di­des­nis pa­si­ten­ ki­ni­mas mū­sų svei­ka­tos prie­žiū­ra ir kad slau­gy­to­jai ga­lė­tų at­lik­ti sa­ vo tik­rą­jį slau­gy­to­jo dar­bą, o ne tik vyk­dy­ti gy­dy­to­jų nu­ro­dy­mus, tik­rai rei­kia tuos krū­vius reg­la­men­tuo­ti. – Kiek pa­cien­tų ten­ka vie­nam slau­gy­to­jui? – Įvai­riai, pri­klau­so nuo ad­mi­nist­ ra­ci­jos ge­ra­no­riš­ku­mo. Bū­na, kad die­ną slau­gy­to­jui ten­ka 15–20 pa­ cien­tų, o nak­tį ra­jo­nuo­se – ir 30– 40 pa­cien­tų. Ar ga­li­ma tai pa­va­

din­ti prie­žiū­ra, slau­ga? Tai tie­siog sku­bio­sios pa­gal­bos tei­ki­mas. Kaip jau­čia­si žmo­gus, įmes­tas į to­kį dar­ bą? Jis tie­siog stre­suo­ja. Juk nak­ti­ nis bu­dė­ji­mas ne­reiš­kia, kad vi­ si pa­cien­tai mie­ga ir vis­kas ra­mu. Li­go­ni­nė tu­ri sa­vo spe­ci­fi­ką, kiek­ vie­nas pa­cien­tas su sa­vo skaus­mu, ne­ga­lia, po­rei­kiais ir su­tri­ku­sio­mis gy­vy­bi­nė­mis funk­ci­jo­mis. Tai rei­ ka­lau­ja la­bai di­de­lės at­sa­ko­my­bės. – Ki­ta pro­ble­ma – ma­ži at­ly­gi­ ni­mai? – Taip, ir mes no­ri­me, kad į tai bū­tų pa­žiū­rė­ta pla­čiau. Slau­gy­to­jai, kaip ir gy­dy­to­jai, sie­kia moks­lo aukš­tu­ mų, vi­sa­me pa­sau­ly­je jie yra ko­ man­dos na­riai ir de­ri­na sa­vo veiks­ mus pa­cien­to at­žvil­giu. Pas mus iki šiol sten­gia­ma­si slau­gy­to­jui iš vir­ šaus pa­ro­dy­ti – eik, at­nešk tą, pa­ duok aną ir pa­tar­nauk man, aš čia po­nas. No­ri­me, kad į slau­gy­to­ją ne­ bū­tų žiū­ri­ma kaip į gy­dy­to­jo pa­dė­ jė­ją, kaip anks­čiau sa­ky­da­vo, se­se­ lę. Nie­ko pa­na­šaus, slau­gy­to­jai yra sa­va­ran­kiš­ki spe­cia­lis­tai, tu­ri­me Slau­gos pra­kti­kos įsta­ty­mą, aukš­ tą­jį moks­lą, yra ir slau­gos moks­li­ nin­kų – ma­gist­ran­tų, dok­to­ran­tų, o jiems net nė­ra su­kur­tų dar­bo vie­ tų, kad jie tas ži­nias ga­lė­tų pri­tai­ ky­ti. Nie­kas ne­no­ri pri­pa­žin­ti, kad slau­gy­to­jas jau yra pa­ki­lęs iki gy­ dy­to­jo ly­gio, jį vis dar no­ri­ma lai­ ky­ti ma­žes­niu. O ma­žes­nį leng­viau nu­stum­ti, ta­da jam ma­žiau ir duo­ ti rei­kės. Dar­bo už­mo­kes­tis pik­ti­ na. Ra­jo­no li­go­ni­nė­se ne­kva­li­fi­kuo­ tas dar­bi­nin­kas gau­na mi­ni­mu­mą, tūks­tan­tį li­tų, o slau­gy­to­jas gau­na 1050 li­tų. Į ką tai pa­na­šu? O gy­dy­ to­jas gau­na 7 tūkst. li­tų. Ky­la ir ki­tas klau­si­mas. Tar­ki­me, pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ rai – vi­sų jų fi­nan­sa­vi­mas vie­no­ das. Ta­čiau vie­ni tu­ri su­kau­pę pel­ no ir ža­da di­din­ti už­mo­kes­tį, o ki­ti vos te­su­ge­ba skir­ti dar­buo­to­jams 1050–1200 li­tų po­pie­riu­je. Tai kur tos ki­tos lė­šos pa­nau­do­ja­mos, kur jos plau­kia? Jos ne­tiks­lin­gai pa­nau­ do­ja­mos įstai­gos vi­du­je. Mū­sų pro­fsą­jun­ga ke­lia tuos klau­si­mus, bet la­bai svar­bu ir po­li­ti­kų įsi­ki­ši­mas. Da­bar­ti­nio svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ro po­zi­ci­ja ga­na tei­sin­ga, ma­ nau, jis la­bai ge­rai su­pran­ta slau­ gos pro­ble­mas ir ims jas spręs­ti. Ge­rai jau vien tai, kad su­kur­ta dar­ bo gru­pė pa­žan­gios slau­gos plėt­ros kon­cep­ci­jai su­kur­ti. – Tai gal Lie­tu­vo­je pa­ren­gia­ma per daug slau­gos spe­cia­lis­tų? – Ne, Lie­tu­vo­je slau­gy­to­jų trūks­ta, tik tos pro­ble­mos ne­no­ri­ma pri­pa­ žin­ti. O kai ją pri­pa­žins, bus per vė­ lu, nes slau­gy­to­jų am­žiaus vi­dur­kis – maž­daug 55 me­tai. Jau­ni žmo­nės ne­si­dar­bi­na – atei­na bai­gę uni­ver­

„„Krū­vis: die­ną slau­gy­to­jui ten­ka vi­du­ti­niš­kai 15–20 pa­cien­tų, o nak­tį ra­jo­nuo­se – ir 30–40 pa­cien­tų. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

si­te­tus ar ko­le­gi­jas, pa­žiū­ri, kad sun­kios dar­bo są­ly­gos, ma­ži at­ly­ gi­ni­mai, pra­vargs­ta ko­kius me­te­ lius ar­ba iš­moks­ta už­sie­nio kal­bą ir sėk­min­gai dir­ba ES ar Skan­di­ na­vi­jos ša­ly­se. – Kiek yra to­kių emig­ruo­jan­ čių?

– Emig­ra­ci­ja nė­ra ma­si­nė, bet ji nuo­lat vyks­ta. Sun­ku pa­sa­ky­ti tiks­ liai, bet yra nuo­la­ti­nis nu­te­kė­ji­mas į Skan­di­na­vi­jos ša­lis, Vo­kie­ti­ją. Kar­ tais žmo­nės pa­lie­ka slau­gy­to­jo pro­ fe­si­ją, ei­na ki­tur dirb­ti. Ypač jau­ni žmo­nės no­ri grei­čiau su­si­kur­ti sau ma­te­ria­li­nį pa­grin­dą. Štai kal­bė­ jom, kad iš vie­no ra­jo­no per pir­mą

ket­vir­tį iš­vy­ko po sep­ty­nis, aš­tuo­ nis, de­vy­nis žmo­nes. Jie ne­de­ri­na sa­vo iš­vy­ki­mų su mi­nis­te­ri­ja, ne­ dek­la­ruo­ja, bet ima ir iš­va­žiuo­ ja. Ir ne­grįž­ta. Iš­va­žiuo­ja įvai­raus am­žiaus spe­cia­lis­tai, slau­gy­ti na­ muo­se, pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je. Už tūks­tan­tį li­tų tik­rai ne­beį­ma­no­ma gy­ven­ti.

PRIEŠ TRAUKINĮ NELAIMĖSI

Bėgius saugiai kirsti galima tik tam skirtose vietose, laikantis saugos reikalavimų. Būkime saugūs, neerzinkime likimo.


12

gegužės 9–15, 2012

ekonomika

Dar­bo pra­kti­ka –

lyg ap­siuos­ty­mas prie­š ves­tu­ves Jau­nuo­liai, be­si­skund­žian­tys, kad ne­gau­na dar­bo, pa­tys turė­ tų būti ak­ty­ves­ni, užuot laukę, kol vis­kas bus pa­duo­ta ant lėkštutės. Ga­li­my­bių at­lik­ti įvai­rias pra­kti­kas ir sėkmės at­ve­ju gau­ti darbą iš­ties ne­ma­žai, tik re­tas jo­mis pa­si­nau­do­ja.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Stab­do baimė

Bai­gian­tis moks­lo me­tams daž­nas stu­den­tas ieš­ko ga­li­mybės at­lik­ ti dar­bo pra­ktiką. Ta­čiau tik­rai ne kiek­vie­nas su­si­mąsto, kad tai ga­li­ ma pa­da­ry­ti už­sie­ny­je ir įgy­ti kur kas dau­giau pa­tir­ties, ku­ri vėliau ga­li at­ver­ti ne vie­nos geid­žia­mos dar­bo­vietės du­ris. Į įvai­rias ES ins­ti­tu­ci­jas Lie­tu­vo­ je, Briu­se­ly­je, Liuk­sem­bur­ge ir ki­ tuo­se mies­tuo­se kas­met skel­bia­ mos sta­žuo­tojų at­ran­kos. Jau­niems žmonėms tai ga­li­mybė su­si­pa­žin­ti su konk­re­čios ins­ti­ tu­ci­jos vei­ki­mo prin­ci­pais, įgy­ti pra­kti­nių įgūdžių, pra­plėsti aki­ratį. Be to, už dalį sta­žuo­čių yra mo­ ka­ma – sta­žuo­to­jai ga­li gau­ti apie 1000 eurų per mėnesį. Ta­čiau, pa­ sak Eu­ro­pos Par­la­men­to In­for­ma­ ci­jos biu­ro va­dovės Dai­vos Ja­kaitės, kan­di­datų iš Lie­tu­vos nėra daug. „Kai gau­na­me pa­reiškėjų į sta­ žuo­tes sąra­šus, pir­miau­sia ieš­ko­ me lie­tu­viškų pa­vard­žių. Dir­ba­me ko­mu­ni­ka­ci­jos sri­ty­je, tad mums svar­bu, kad žmonės mokėtų lie­ tu­viš­kai. Ta­čiau pa­reiškėjų sąra­ šuo­se lie­tu­viškų pa­vard­žių la­ bai ma­žai. Tad mūsų tau­tie­čiams norė­čiau pa­linkė­ti drąsos“, – tei­ gė D.Ja­kaitė. Paš­ne­kovė svarstė, kad lie­tu­ vius nuo sta­žuo­čių ES ins­ti­tu­ci­jo­ se grei­čiau­siai at­bai­do baimė, nors jai nėra jo­kio pa­grin­do. „Žmonės tik­riau­siai ma­no, kad ten rei­kia tik po­li­to­logų ir IT spe­ cia­listų, todėl net ne­ban­do siū­ly­tis. Bet taip tik­rai nėra. ES ins­ti­tu­ci­jo­ se ren­gia­mi pa­čių įvai­riau­sių sri­čių teisės ak­tai, tad dar­bo čia ga­li gau­ti vi­so­kie spe­cia­lis­tai – ir žemės ūkio

sri­ties stu­den­tai, ir ap­lin­ko­sau­gi­ nin­kai, ir so­cia­li­nių mokslų at­sto­ vai, ir ap­skri­tai bet kas“, – laik­raš­ čiui sakė D.Ja­kaitė. Anot jos, ki­ta prie­žas­tis, kodėl ES ins­ti­tu­ci­jo­se nėra daug be­si­sta­ žuo­jan­čių lie­tu­vių, – bend­ra ša­lies eko­no­minė pa­dėtis.

Dai­va Ja­kaitė:

ES ins­ti­tu­ci­jo­se ruo­ šia­mi pa­čių įvai­riau­ sių sri­čių teisės ak­tai, tad dar­bo čia ga­li gau­ ti vi­so­kie spe­cia­lis­tai.

„Jei kal­b a­m e apie sta­ž uo­tes be sti­p en­d i­j os, Lie­t u­vo­j e tur­ būt nėra daug šeimų, ku­rios ga­li sau leis­ti vieną narį iš­lai­ky­ti, kol jis neat­ly­gin­ti­nai sta­žuos už­sie­ ny­je. Ta­č iau jei sta­ž uotė yra su sti­p en­d i­ja, ku­r i kar­tais sie­k ia ir dau­giau nei 1000 eurų per mėne­ sį, ma­nau, gy­ven­ti ga­li­ma. Ži­no­ ma, ne­gy­ven­si­te kaip tik­rie­ji ES ins­ti­tu­cijų dar­buo­to­jai, bet taip pat ap­m o­ka­m os ke­l ionės iš­l ai­ dos, su­tei­kia­mas svei­ka­tos drau­ di­mas, ki­tos so­cia­linės ga­ran­ti­ jos“, – teigė pa­šne­kovė.

Būti įvy­kių sūku­ry­je

Eu­ro­pos per­so­na­lo at­ran­kos tar­ ny­bos (EP­SO) di­rek­to­riaus pa­tarė­ ja Agnė Mar­ti­ko­nienė juo­kau­da­ma sta­žuo­tes pa­ly­gi­no su gy­ve­ni­mu kar­tu prie­š su­si­tuo­kiant. „At­lie­kant sta­žuotę ga­li­ma pa­si­ tik­rin­ti sa­vo su­de­ri­na­mumą su ES ins­ti­tu­ci­jo­mis. Tai leid­žia su­si­da­ ry­ti nuo­monę, ar dar­bas ES ins­ti­ tu­ci­jo­se yra tas būdas, kaip žmo­gus norėtų keis­ti pa­saulį, ar tai ta vie­ ta, kur jis norėtų dirb­ti“, – pa­sa­ko­ jo A.Mar­ti­ko­nienė. Jos tei­gi­mu, at­lik­ta sta­žuotė ne­ bus pa­pil­do­mas pra­na­šu­mas sie­ kiant įsi­dar­bin­ti ES ins­ti­tu­ci­jo­se, ta­čiau pa­tir­tis dar nie­kam ne­suk­ liudė. „Sta­žuotė ES ins­ti­tu­ci­jo­ se iš­ties yra vie­nas pa­pras­čiau­sių būdų pa­jus­ti eu­ro­pinės kar­je­ros skonį. For­ma­liai ji ne­su­tei­kia jo­kio kon­ku­ren­ci­nio pra­na­šu­mo EP­SO kon­kur­suo­se, bet bu­vi­mas įvy­ kių sūku­ry­je ga­li pa­dėti“, – sakė A.Mar­ti­ko­nienė. Pa­sak jos, per sta­žuotę sie­kia­ma abi­pusės nau­dos. „Ne­su girdė­ju­si bai­sių is­to­rijų apie sta­žuo­toją, ku­ris pa­sta­to­mas prie ko­pi­ja­vi­mo apa­ra­ to. Iš tikrųjų vi­si sten­gia­si sta­žuo­ to­jui duo­ti konk­retų pro­jektą, kad žmonės ir at­neštų nau­dos or­ga­ni­ za­ci­jai, ir gautų konk­re­čios pa­tir­ ties“, – pri­dūrė A.Mar­ti­ko­nienė. Tai pa­tvir­ti­na ir Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos at­sto­vybė­je Lie­tu­vo­je sta­ žuotę at­lie­kan­ti Lau­ra Va­laus­kaitė. „Džiau­giuo­si, kad dar­buo­to­jai įtrau­ kia ma­ne į vi­sas veik­las ir pro­jek­tus, ku­rie vyk­do­mi, – pa­sa­ko­jo ji. – Aka­ de­mi­nis iš­si­la­vi­ni­mas ga­na abst­rak­ tus, todėl ga­li­mybė ži­nias pri­tai­ky­ ti pra­ktiš­kai yra la­bai ver­tin­ga.“ At­ran­kos į fi­nan­suo­ja­mas sta­ žuo­tes ES ins­ti­tu­ci­jo­se pa­pras­tai vyks­ta du kar­tus per me­tus. Pag­

„„At­si­lie­ka: Lie­tu­vos jau­nuo­liai dėl įvai­rių prie­žas­čių kur kas ma­žiau už sa­v

įgy­ti sta­žuo­da­mi už­sie­ny­je. 

rin­di­niai rei­ka­la­vi­mai no­rin­tiems sta­žuo­ti – įgy­tas ba­ka­lau­ro laips­ nis ir dviejų ofi­cia­liųjų ES kalbų mokė­ji­mas, vie­na jų tu­ri būti an­ glų, prancūzų ar­ba vo­kie­čių. Kliu­do dėsty­to­jai

Lie­tu­vo­je vei­kia ir na­cio­na­linė tarp­tau­tinės pra­kti­kos pro­gra­ma „Pa­tir­ties par­tne­riai“, ku­ri yra fi­ nan­suo­ja­ma ES struktū­rinės pa­ra­ mos lėšo­mis. Šios pro­gra­mos tiks­las – su­da­ry­ ti ga­li­mybę so­cia­li­nių ir hu­ma­ni­ta­ ri­nių stu­dijų pro­gramų stu­den­tams įgy­ti tarp­tau­tinės pa­tir­ties tarp­vy­ riau­sy­binė­se ir tarp­tau­tinė­se ne­vy­ riau­sy­binė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, pra­ monės ir vers­lo įmonė­se už­sie­ny­je. Šia pro­gra­ma pa­si­nau­doję stu­ den­tai ne tik įgy­ja pa­tir­ties tarp­ tau­tinė­se bend­rovė­se, bet ir gau­ na sti­pen­diją. Ji, pri­klau­so­mai nuo ša­lies, ku­rio­je at­lie­ka­ma pra­kti­ka, sie­kia 400–600 eurų per mėnesį. Ta­čiau šia pro­gra­ma pa­si­nau­do­ ju­sių lie­tu­vių taip pat ne­daug. Pa­sak Jung­ti­nių Tautų vys­ty­mo pro­gra­ mos (JTVP) pro­jektų koor­di­na­torės Rūtos Sva­rins­kaitės, dėl to iš da­

lies kal­tos ir aukš­to­sios mo­kyk­los. Šiuo me­tu prie pro­gra­mos „Pa­tir­ ties par­tne­riai“ yra pri­si­jungę Vil­ niaus, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­ kos, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tai ir Kau­no bei Vil­niaus ko­le­gi­jos. „Ka­dan­gi tarp­tau­tinė pra­kti­ka be­veik vi­so­se aukš­to­sio­se mo­kyk­ lo­se, ku­rios da­ly­vau­ja pro­jek­te, nė­ ra in­teg­ruo­ta į stu­dijų pro­cesą ar­ba pra­kti­kos trukmė yra tik 4–6 sa­ vaitės, kai ku­rių pro­jek­to par­tne­rių aukštųjų mo­kyklų stu­den­tai ga­ li iš­vyk­ti į 3 mėne­sių tarp­tau­tinę pra­ktiką tik la­bai ri­bo­tais lai­ko­ tar­piais. Tai ma­ži­na iš­vy­kimų in­ ten­sy­vumą, ga­li­mybę pa­ten­kin­ ti tarp­tau­ti­nių par­tne­rių po­reikį ir pa­nau­do­ti par­te­rių siū­lo­mas vie­ tas konk­re­čiu lai­ko­tar­piu“, – tei­ gė R.Sva­rins­kaitė. Pa­sak jos, JTVP neiš­siun­tus pra­kti­kan­to į tarp­tau­ti­nio par­tne­ rio siū­lomą vietą konk­re­čiu lai­ko­ tar­piu, tos vie­tos siū­lo­mos kitų ša­ lių stu­den­tams, o su­tar­ta pra­kti­kos vie­ta ne­re­tai pra­ran­da­ma. „Tais at­ve­jais, kai tarp­tau­tinė pra­kti­ka yra in­teg­ruo­ta į stu­dijų pro­cesą ir stu­den­tams yra ga­li­mybė

Darb­da­viai pa­si­lie­ka tik la­biau­siai mo­ty­vuo­tus Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Lie­tu­vo­je įmonėms pri­si­kvies­ti no­rin­čių at­lik­ti pra­ktiką stu­dentų daž­nai pa­de­da bend­ra­dar­bia­vi­ mas su uni­ver­si­te­tais. Nau­da bū­ na abi­pusė: įmonės su­lau­kia ga­ bių stu­dentų, o uni­ver­si­te­tai gau­ na pro­gą pa­si­rek­la­muo­ti sa­vo stu­ dentų sėkme. Su­si­tarė su įmonė­mis

„„Kvie­ti­mas: to­kiais rek­la­mi­niais

sten­dais stu­den­tai vi­lio­ja­mi at­lik­ ti pra­ktiką did­žio­sio­se ša­lies įmonė­se.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Pa­vyzd­žiui, šiuo me­tu ISM Va­ dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­ tas Vil­niu­je yra iš­ka­binęs sten­ dus, ku­riuo­se pa­brėžia­ma, kad ISM stu­den­tus pra­kti­kuo­tis kvie­ čia uni­ver­si­te­to par­tne­riai – gar­sių įmo­nių at­sto­vai. Uni­ver­si­te­tas dėl ga­li­mybės stu­den­tams pra­kti­kuo­ tis yra su­daręs su­tar­tis su to­kio­ mis įmonė­mis kaip „Bitė Lie­tu­va“,

„Han­ner“, DNB ban­kas, „Nest­le Bal­tics“, „Om­ni­tel“ ir ki­tos. DNB ban­ko at­s to­vo spau­d ai And­riaus Vil­kan­co tei­gi­mu, ban­ ko pa­da­li­niai at­vi­ri visų aukštųjų mo­kyklų ir ko­le­gijų stu­den­tams. Ta­čiau dvi­ša­lis bend­ra­dar­bia­vi­ mas su konk­re­čia mo­ky­mo įstai­ ga abiem pusėms esą su­tei­kia pri­ dėtinės vertės, nes ap­si­kei­čia­ma ži­nio­mis ir pa­tir­ti­mi. „ISM Va­dy­b os ir eko­n o­m i­ kos uni­ver­si­te­tas ir DNB ban­kas glaud­ž iai bend­ra­d ar­b iau­ja nuo 2007 m. Esa­me la­bai pa­ten­kin­ti su šia aukštą­ja mo­kyk­la mus sie­ jan­čia par­tne­rys­te. Bend­ra­dar­bia­ vi­mo mo­de­lis pa­rem­tas ak­ty­viais teo­ri­nių ir pra­kti­nių ži­nių mai­ nais, taip priar­ti­nant mokslą prie vers­lo“, – sakė A.Vil­kan­cas. Pa­sak DNB ban­ko at­sto­vo, pa­ si­ra­šy­ta bend­ra­dar­bia­vi­mo su­

tar­tis nu­ma­to, kad ISM stu­den­ tams su­tei­kia­ma ga­li­mybė ban­ke vyk­dy­ti ty­ri­mus, nag­rinė­ti rea­lias vers­lo si­tua­ci­jas ir teik­ti sa­vo siū­ lymus. O ban­ko spe­cia­lis­tai kvie­ čia­mi skai­ty­ti pa­skaitų uni­ver­si­ te­to stu­den­tams. „Sup­ran­ta­ma, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas vyks­ta ir tarp ISM Kar­je­ros cent­ro bei ban­ ko per­so­na­lo sky­riaus, – stu­den­tai kvie­čia­mi at­lik­ti pra­kti­kos ir mes esa­me la­bai pa­ten­kin­ti ban­ke at­ lie­kan­čiais pra­ktiką stu­den­tais, jų ži­nio­mis, no­ru iš­nau­do­ti pra­kti­ kos tei­kia­mas ga­li­my­bes ir jų po­ žiū­riu į stu­di­jas bei darbą“, – tei­ gė A.Vil­kan­cas. Įdar­bi­na kas penktą

A.Vil­kan­cas skai­čiuo­ja, kad per­ nai pra­ktiką DNB ban­ke at­li­ko per 100 stu­dentų iš dau­giau kaip dvi­ de­šim­ties Lie­tu­vos aukštųjų mo­

kyklų ir ko­le­gijų. Pap­ras­tai maž­ daug penk­ta­da­liui jų po pra­kti­kos pa­si­se­ka įsi­dar­bin­ti. „Apie 20–30 pro­c. stu­dentų, ku­rie sa­vo dar­bu ir ini­cia­ty­va pui­kiai už­si­re­ko­men­duo­ ja per pra­kti­kos lai­ko­tarpį, pa­pras­ tai lie­ka dirb­ti mūsų ban­ke. Tai pui­ ki ga­li­mybė abiem pusėms ge­riau pa­žin­ti vie­nai kitą, stu­den­tui – su­ pras­ti, ar toks dar­bas jam pa­trauk­ lus, o darb­da­viui – ras­ti ir iš­siug­ dy­ti ge­rus dar­buo­to­jus“, – ban­ko po­zi­ciją dėstė at­sto­vas spau­dai. Mo­ky­mo įstaigų ir vers­lo įmo­ nių pa­jėgų su­tel­ki­mas tam­pa daž­ nu reiš­ki­niu – tar­pu­sa­vio bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tis su įmonė­mis pa­si­ra­šo tiek uni­ver­si­te­tai, tiek ir ko­le­gi­jos. Vis­kas pra­kti­kan­to ran­ko­se

Darb­da­viai tei­gia, kad pra­kti­kan­to ga­l i­mybės lik­t i dirb­t i įmonė­


13

gegužės 9–15, 2012

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

Ri­bos žemės įsi­gi­jimą Vy­riau­sybė pri­tarė įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mams, ku­rie turėtų už­kirs­ti ga­li­ my­bes vers­li­nin­kams įsi­gy­ti ir val­ dy­ti di­desnį žemės ūkio pa­skir­ties žemės plotą, nei leid­žia įsta­ty­mai.

­vo bend­raam­žius iš kitų ES ša­lių nau­do­ja­si ga­li­mybė­mis dar­bo pa­tir­ties „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

su­si­de­rin­ti in­di­vi­dualų mo­ky­ mo­si planą bei iš­vyk­ti į 3 mėne­ sių tarp­tau­tinę pra­ktiką, de fac­to pa­si­tai­ko at­vejų, jog fa­kul­tetų va­do­vybė ar at­ski­ri dėsty­to­jai vis tiek ne­su­da­ro sąlygų stu­den­tui iš­ vyk­ti mo­ty­vuo­da­mi, kad ga­li nu­ kentė­ti stu­dijų re­zul­ta­tai, o stu­ den­tui tai ga­li turė­ti fi­nan­si­nių pa­da­ri­nių, tek­ti mokė­ti už moks­ lą“, – ak­menį į aukštųjų mo­kyklų daržą metė R.Sva­rins­kaitė. Įtin­ka ne vi­si

Be to, pa­vyzd­žiui, ko­le­gijų stu­ den­tai tarp­tau­tinę pra­ktiką ga­li at­lik­ti tik ant­ra­me kur­se ar tre­čio kur­so pra­džio­je griež­tai nu­sta­ty­tu lai­ku, todėl šis ne­lanks­tu­mas ap­ ri­bo­ja jų iš­siun­ti­mo į tarp­tau­tinę pra­ktiką ga­li­my­bes. R.Sva­rins­kaitės tei­gi­mu, stu­ dentų pri­trau­ki­mas, mo­ty­va­vi­ mas iš­vyk­ti į tarp­tau­tinę pra­ktiką, kon­sul­ta­vi­mas dėl as­me­ninės kar­je­ros val­dy­mo ir tarp­tau­tinės pra­kti­kos vie­tos rei­ka­lau­ja pa­pil­ domų kva­li­fi­kuotų žmo­giškųjų iš­ tek­lių pa­sky­ri­mo šiai veik­lai vyk­ dy­ti bei jų in­di­vi­dua­lių pa­stangų,

ta­čiau ne vi­sos pro­jek­te da­ly­vau­ jan­čios aukš­to­sios mo­kyk­los dėl įvai­rių prie­žas­čių ga­li už­tik­rin­ ti realų po­rei­kio pa­ten­ki­nimą šiuo po­žiū­riu. „Tarp­tau­t inė pra­k ti­ka nė­ ra aukštųjų mo­kyklų prio­ri­te­tas. Be to, pri­si­de­da kadrų kai­ta, di­ delė kitų darbų apim­tis, pa­tir­ ties bend­rau­jant su tarp­tau­ti­niais par­tne­riais ir jų rei­ka­la­vimų su­ pra­ti­mo trūku­mas, dar­buo­tojų užim­tu­mas ei­nant pa­grin­di­nes pa­rei­gas ir t. t.“, – trūku­mus var­ di­jo pa­šne­kovė. R.Sva­rins­kaitė pa­sa­ko­jo, kad yra pa­si­taikę at­vejų, kai tarp­tau­ ti­niai par­tne­riai, su ku­riais su­da­ ry­ti su­si­ta­ri­mai dėl tarp­tau­tinės pra­kti­kos vietų, yra itin so­lid­ žios tarp­tau­tinės ar už­sie­nio or­ ga­ni­za­ci­jos, neat­si­ren­ka nė vie­no pa­si­ūly­to kan­di­da­to, nes stu­ dentų už­sie­nio kal­bos ži­nios nė­ ra pa­kan­ka­mos ar­ba kan­di­da­tams trūksta dar stu­dijų me­tais įgy­ tos pra­ktinės pa­tir­ties, ku­ri ga­li apim­ti ir sa­va­no­rystę, pra­kti­kas Lie­tu­vo­je, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ ni­za­cijų veiklą ir pa­na­šiai.

stu­den­tus je pri­k lau­s o tik nuo jo pa­t ies. Stu­d en­tams, ku­r ie dar­b o­v ietė­ je tik krapš­to nosį ir ne­ro­d o jo­ kios ini­c ia­t y­vos, pa­s i­b ai­g us pra­k ti­kai įmonės du­r ys už­s i­ ve­r ia. „Be­ne la­biau­siai įmo­nių va­do­vai ver­ti­na pra­ktiką at­lie­ kan­č io stu­d en­to mo­ty­va­c iją. Mo­ty­va­c i­ja – ker­t i­n is rei­ka­l a­ vi­mas, ku­rio pa­si­gen­da did­žio­ ji da­l is įmo­n ių va­d ovų. Žmo­ gus, atei­n an­t is dirb­t i į įmonę, tu­r i ži­n o­t i, ko­k ių naujų idė­ jų ir pa­s i­ū lymų ga­l i pa­teik­t i. Tik aiš­k i stu­d en­to mo­ty­va­c i­ ja ir at­sa­ko­mybė ga­li su­do­min­ ti darb­davį,“ – sakė ISM Va­dy­ bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­to Kar­je­ros cent­ro va­dovė Gin­tarė Al­do­nytė. Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­rovės „Bitė Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­r ius Chri­s as Rob­b in­s as

tei­g ia, kad stu­d entų tech­n i­ nis pa­si­ren­gi­mas taip pat svar­ bus, ta­čiau ne­le­mia spren­di­mo priim­t i juos į pra­k tiką – rei­ kiamų ži­nių jau­nuo­liai ga­li įgy­ti ir ją at­lik­da­mi. „Ne­si­ti­ki­me, kad pra­kti­kan­ tai jau nuo pir­mo­sios die­nos ga­ lės dirb­ti lyg pa­tyrę pro­fe­sio­na­lai. Daug svar­biau, kad jie mėgautų­ si sa­vo dar­bu ir su­pan­čia ko­man­ da, juk būtent tai per pra­ktiką jie ir tu­ri ga­li­mybę at­ras­ti“, – sakė Ch.Rob­bin­sas. „Swed­bank“ per­so­na­lo va­dy­ bi­ninkė Mo­ni­ka Vai­tie­kutė sakė, kad ver­tin­da­mi kan­di­da­tus at­ lik­ti pra­ktiką „Swed­bank“ dar­ buo­to­jai at­krei­pia dėmesį į jų ro­ domą mo­ty­va­ciją, ini­cia­ty­vumą, at­sa­kin­gumą ir as­me­ni­nes sa­vy­ bes, ku­rios tu­ri ati­tik­ti vi­dinę or­ ga­ni­za­ci­jos kultūrą.

Žemės ūkio pa­skir­ties žemės įsi­ gi­ji­mo lai­ki­no­jo įsta­ty­mo pa­tai­sos bus tei­kia­mos Sei­mui. Žemės ūkio mi­nist­ras Vi­gi­li­ jus Juk­na per Vy­riau­sybės po­sėdį sakė, jog da­bar že­mei įsi­gy­ti ga­ li būti nau­do­ja­mas už­sie­nio ka­ pi­ta­las ir rea­liai žemės įsi­gy­ja už­ sie­nie­čiai. „Pa­gal šian­dien ga­lio­jantį tei­sinį reg­la­men­ta­vimą vie­nas as­muo ga­ li įsi­gy­ti iki 500 ha ūkio pa­skir­ties žemės, ta­čiau nie­kas ne­draud­žia tam pa­čiam as­me­niui steig­ti įmo­ nių ir per kiek­vieną iš jų įsi­gy­ti po 500 ha. Taip vie­no­se ran­ko­se su­ kau­pia­mas di­des­nis žemės plo­tas, nei leid­žia­ma. Prob­le­ma yra ir ta, kad to­kiems pir­ki­mams ga­li bū­ ti pa­nau­do­ja­mas ir už­sie­nio ka­pi­ ta­las, todėl būtų ga­li­ma teig­ti, jog šiuo at­ve­ju ga­li­mybė įsi­gy­ti žemės at­si­ran­da ir už­sie­nie­čiams“, – sa­ kė žemės ūkio mi­nist­ras.

Pa­tai­sos nu­ma­to, kad dau­giau, nei leid­žia­ma, žemės ne­galės įsi­gy­ ti tar­pu­sa­vy­je su­si­ję as­me­nys, taip pat jos ne­bus ga­li­ma kon­so­li­duo­ ti pa­si­tel­kiant tre­čiuo­sius as­me­nis. Be ki­ta ko, siek­da­mas įsi­gy­ti žemės ūkio pa­skir­ties žemės, po­ten­cia­lus pirkė­jas pri­valės už­pil­dy­ti spe­cia­lią dek­la­ra­ciją ir pa­tvir­tin­ti, kad jo tu­ ri­mos žemės ūkio pa­skir­ties žemės plo­tas ne­vir­šys mak­si­ma­laus. Taip pat jis pri­valės at­skleis­ti, už ko­kius pi­ni­gus žemė bus per­ka­ma. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad as­muo yra su­si­jęs su įmo­ne, kai jis tie­sio­giai ar­ba ne­tie­sio­giai tu­ri balsų dau­ gumą įmonė­je, ga­li turė­ti įta­kos jos val­dy­mui. Ti­ki­ma­si, jog, dek­la­ruo­ jant san­do­riui rei­ka­lingų lėšų kil­ mę, bus iš­veng­ta pikt­naud­žia­vi­mo ir ap­si­mes­ti­nių san­do­rių, kai jau val­dan­tis 500 ha žemės as­muo sko­ li­na lėšas ne­va ne­su­si­ju­siam pirkė­ jui, o vėliau to­kios įmonės reor­ga­ ni­zuo­ja­mos jas su­jun­giant. Pa­sak žemės ūkio mi­nist­ro, su­ si­ju­siais as­me­ni­mis bus lai­ko­mi tėvai, įtėviai, ne­pil­na­me­čiai vai­ kai bei įvai­kiai, tie­sio­giai ar ne­ tie­sio­giai tu­rin­tys balsų dau­gumą

„„Užt­va­ra: pa­tai­sos nu­ma­to, kad

dau­giau žemės, nei leid­žia­ma, ne­-„ galės įsi­gy­ti tar­pu­sa­vy­je su­si­ję„ as­me­nys.  And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

įmonė­je, da­ran­tys le­miamą įta­ ką įmo­nei, to pa­ties as­mens ar as­ menų įsteig­ti ju­ri­di­niai as­me­nys. Mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, ša­ly­ je yra dau­giau nei 30 įmo­nių gru­ pių, ku­rios val­do vi­du­ti­niš­kai dau­ giau kaip po 1,5 tūkst. ha žemės, o vie­na iš gru­pių yra pri­va­ti­za­vu­si 13 tūkst. ha žemės. BNS inf.


14

gegužės 9–15, 2013

pAsaulis

Bul­ga­riš­ka­sis vo­ter­gei­tas at­sklei­dė Ar­tė­jant pir­ma­lai­ kiams rin­ki­mams, Bul­ga­ri­jos po­li­ti­kai mur­do­si pur­ve ir ban­do su­telk­ti žmo­ nių pa­si­ti­kė­ji­mo li­ ku­čius.

23 proc.

Bulgarijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Nep­rik­lau­so­ma tei­sė­sau­ga – mi­tas?

Ba­lan­džio 15 d. bu­vu­sio Bul­ga­ri­jos prem­je­ro Boi­ko Bo­ri­so­vo na­muo­se įvy­ko pri­va­tus po­kal­bis, ku­ris bu­ vo įra­šy­tas, ta­čiau jis iš­lin­do į die­ nos švie­są ir su­kė­lė ša­ly­je di­de­ lę aud­rą. Su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me da­ly­va­ vo bu­vęs prem­je­ras, už ko­rup­ ci­ją per­se­kio­ja­mas bu­vęs že­mės ūkio mi­nist­ras Mi­ros­la­vas Nai­de­ no­vas ir So­fi­jos pro­ku­ro­ras Ni­ko­ la­jus Ko­ki­no­vas, pri­mi­nė ma­fi­jos krikš­ta­tė­vių po­kal­bį prie ci­ga­rų ir su gau­sy­be žar­go­ni­nės lek­si­kos. Vy­rai vul­ga­riai ir ci­niš­kai kal­bė­ jo apie sek­są bei ho­mo­sek­sua­lus, įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą, įsta­ty­mų pa­ žei­di­mus, ES fon­dų lė­šų sa­vi­ni­mą­ si, san­ty­kius su ži­niask­lai­da ir ro­dė vi­siš­ką pa­nie­ką tei­sė­sau­gos bei de­ mok­ra­ti­jos ins­ti­tu­ci­joms. N.Ko­ki­no­vas skun­dė­si, kad nau­ ja­sis ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras ne­ duo­da jam tir­ti de­li­ka­čių by­lų, to­ kių kaip M.Nai­de­no­vo. Va­din­da­mas bu­vu­sį prem­je­rą bo­su, N.Ko­ki­no­vas pra­šė pa­skir­ti jį pro­ku­ro­ru ape­lia­ci­

nė­se by­lo­se ir man­da­giai prie­kaiš­ ta­vo, kad ne­bu­vo pa­skir­tas ge­ne­ra­ li­niu pro­ku­ro­ru, nors B.Bo­ri­so­vas esą ža­dė­jo jam šias pa­rei­gas. „Tu jį pa­si­rin­kai, tad da­bar ne­si­ šyp­sok“, – ta­rė N.Ko­ki­no­vas bu­ vu­siam prem­je­rui, kal­bė­da­mas apie nau­ją­jį pro­ku­ra­tū­ros va­do­vą So­ti­rą Tsat­sa­ro­vą. N.Ko­ki­no­vas iš­dės­tė pa­šne­ko­ vams, kaip vyks­ta M.Nai­de­no­ vo by­los ty­ri­mas, ką pa­pa­sa­ko­jo ir dar ža­da pa­pa­sa­ko­ti pa­grin­di­nis liu­dytojas. Pro­ku­ro­ras pa­žė­rė pa­ta­ ri­mų bu­vu­siam mi­nist­rui, kaip iš­ veng­ti at­sa­ko­my­bės. Vals­ty­bė – kaip ma­fi­jos gau­ja

Po­kal­bio įra­šas at­si­dū­rė Bul­ga­ri­jos žur­na­lis­tų ran­ko­se. Nie­kas iš jo da­ ly­vių ne­gin­či­jo įra­šo au­ten­tiš­ku­mo. Pro­ku­ro­ras N.Ko­ki­no­vas at­si­sta­ty­ di­no iš pa­rei­gų. „Tai ro­do, kad mū­sų ša­lis val­do­ ma ne kaip vals­ty­bė, o kaip ma­fi­jos gau­ja, va­do­vau­ja­ma krikš­ta­tė­vių ta­ry­bos“, – sa­kė Bul­ga­ri­jos tei­si­ nin­kas Mi­chai­las Je­kim­dži­je­vas.

Pir­mą kar­tą jau­čiu pa­si­šlykš­tė­ji­mą vi­ so­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis. Ne­no­riu ma­ty­ti nė vie­no pa­ žįs­ta­mo vei­do nei iš kai­rės, nei iš de­ši­ nės. Apž­val­gi­nin­kai šiuos įvy­kius įver­ti­no kaip il­go B.Bo­ri­so­vo vy­ riau­sy­bės de­mas­ka­vi­mo apo­gė­jų. Ko­vo vi­du­ry­je so­cia­lis­tų ly­de­ ris Ser­ge­jus Sta­ni­še­vas pa­tei­kė pro­ku­ra­tū­rai sto­rą by­lą, ku­ri bu­ vo pra­min­ta bul­ga­riš­kuo­ju vo­ter­ gei­tu. Do­ku­men­tuo­se tei­gia­ma, kad bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Cve­ta­nas Cve­ta­no­vas or­ga­ni­za­vo opo­zi­ci­jos po­li­ti­kų, vers­li­nin­kų ir žur­na­lis­tų slap­tą klau­sy­mą­si. Tam esą bu­vo nau­do­ja­mi spe­cia­lūs au­ to­mo­bi­liai, įsi­gy­ti už lė­šas, ku­rias

ES sky­rė Bul­ga­ri­jai sie­nų sau­gu­mui stip­rin­ti. Dar vie­nu smū­giu C.Cve­ta­no­ vui ta­po ko­vos su ma­fi­ja agen­tū­ros va­do­vo Sta­ni­mi­ro Flo­ro­vo triukš­ min­gas at­si­sta­ty­di­ni­mas. Pa­rei­ gū­nas ap­kal­tin­tas tuo, kad už ky­ šius už­merk­da­vo akis dėl nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­dą Bul­ga­ri­jo­je vyk­dan­čių išei­vių iš Ar­ti­mų­jų Ry­tų. Nu­si­vy­lė vi­sais

Nuo ne­ti­kė­to B.Bo­ri­so­vo vy­riau­sy­ bės at­si­sta­ty­di­ni­mo praė­jo dau­giau nei du mė­ne­siai, o ar­tė­jan­tį sek­ma­ die­nį vyks pir­ma­lai­kiai par­la­men­to rin­ki­mai. Ta­čiau, kad ir apim­ta gau­ sy­bės skan­da­lų, bu­vu­sio prem­je­ ro kon­ser­va­ty­vi par­ti­ja „Pi­lie­čiai už eu­ro­pie­tiš­ką Bul­ga­ri­jos vys­ty­mą­si“ (GERB) te­be­pir­mau­ja rei­tin­guo­se – ji tu­ri be­veik 25 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ lai­ky­mą ir 5 pro­c. len­kia pa­grin­di­nę var­žo­vę So­cia­lis­tų par­ti­ją (BSP). Po­li­to­lo­gai tei­gia, kad tiek bal­sų B.Bo­ri­so­vui ne­pa­kaks vy­riau­sy­ bei su­for­muo­ti ir jo lau­kia sun­kios de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos. Ki­ta ver­tus,

Pietų srauto dujotiekis: So Ar Bul­ga­ri­ja taps rakš­ti­mi Krem­ liui, sie­kian­čiam kuo sku­biau įgy­ ven­din­ti va­di­na­mo­jo pie­ti­nio srau­ to („South Stream“) du­jo­tie­kį?

Abie­jų du­jo­tie­kių at­ve­jais Bul­ ga­ri­ja at­si­du­ria tran­zi­to taš­ke. Ta­ čiau bul­ga­rai iki šių me­tų ba­lan­džio bu­vo su­kir­tę ran­ko­mis dėl Ru­si­jos siū­lo­mo va­rian­to.

Pi­gios du­jos

„„Stab­dis: bul­ga­rų po­li­ti­kai sa­ko, kad „South Stream“ du­jo­tie­kio pro­jek­

tą jiems rei­kia iš nau­jo įver­tin­ti. 

AFP nuo­tr.

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį Bul­ga­ri­ja pa­ ga­liau pa­si­ra­šė in­ves­ti­ci­jų su­si­ta­ri­ mą su Ru­si­jos du­jų mo­no­po­li­nin­ku dėl du­jo­tiekio „South Stream“ sta­ ty­bų ir ga­vo 20 pro­c. nuo­lai­dą du­ joms iki 2018 m. Bū­tent ta­da pla­ nuo­ja­ma baig­ti „South Stream“ pro­jek­tą. Du­jo­tie­kis iš Ru­si­jos bus tie­sia­mas Juo­do­sios jū­ros dug­nu. Vė­liau jis eis per Bul­ga­ri­jos, Ser­bi­ jos, Veng­ri­jos, Slo­vė­ni­jos te­ri­to­ri­ jas į šiau­ri­nę Ita­li­jos da­lį. Taip pat svars­to­ma apie at­ša­kas į Grai­ki­ją, Kroa­ti­ją, Juod­kal­ni­ją ir Ma­ke­do­ni­ją. „South Stream“ va­di­na­mas di­ džiau­siu kon­ku­ren­tu Briu­se­lio ir Va­šing­to­no stu­mia­mam du­jo­tie­ kiui „Na­buc­co“.

pasaulis per savaitę

Per­žiū­rės san­do­rį

Vis dėl­to, ro­dos, nau­ja šluo­ta nau­ jai šluo­ja. Lai­ki­na­sis Bul­ga­ri­jos prem­je­ras Ma­ri­nas Ray­ko­vas pa­ reiš­kė, kad su­tar­tis su Ru­si­jos du­jų gi­gan­tu ga­li bū­ti per­žiū­rė­ta. Pa­sak jo, bū­ti­na įver­tin­ti, ar su­ si­ta­ri­mas su „Gazp­rom“, ku­rį pa­ sie­kė anks­tes­nė Boi­ko Bo­ri­so­vo vy­riau­sy­bė, su­de­ri­na­mas su va­di­ na­muo­ju tre­čiuo­ju ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tu, nu­ma­tan­čiu du­jų ir elekt­ ros ener­gi­jos rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mą Bend­ri­jos ša­ly­se. Pa­ke­to nuo­sta­tos drau­džia, kad du­jo­tie­kio sa­vi­nin­ kas bū­tų vie­na bend­ro­vė, šiuo at­ ve­ju „Gazp­rom“. Bet Ru­si­jos du­jų mil­ži­nas iki šiol ka­te­go­riš­kai prie­ ši­no­si to­kioms nuo­sta­toms.

Tie­sa, ne­pa­si­da­vė ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ji pa­reiš­kė, kad „South Stream“ at­ve­ju tre­čio­jo ener­ge­ti­ kos pa­ke­to nuo­sta­tos tu­rės ga­lio­ti. Vis dėl­to Bul­ga­ri­jos at­sto­vai ra­ mi­no, esą pro­jek­to per­svars­ty­mas ne­reiš­kia, kad ke­ti­na­ma iš jo pa­si­ trauk­ti. „Tai ap­si­drau­di­mo po­li­ti­ka, kad Bul­ga­ri­jos vė­liau ne­baus­tų Briu­ se­lis, – sa­kė Bul­ga­ri­jos vy­riau­sy­ bės va­do­vas. – Bū­ti­na at­lik­ti iš­sa­ mią ana­li­zę. Ma­nau, mes ži­no­me at­sa­ky­mus į vi­sus jaut­rius klau­ si­mus, ku­rie ky­la dėl šio pro­jek­ to. Vis dėl­to nor­ma­lu at­lik­ti ana­ li­zę, kaip plė­to­ja­si mū­sų san­ty­kiai su par­tne­riais.“ De­ry­bos dėl „South Stream“ tarp Bul­ga­ri­jos ir „Gazp­rom“ pra­dė­tos dar 2008 m., ta­čiau su­si­ta­ri­mas dėl in­ves­ti­ci­jų pa­si­ra­šy­tas tik praė­ju­sių me­tų ru­de­nį. O tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to nuo­sta­tos die­nos švie­są ES iš­vy­do

2013 05 02 2013 05 08

Penk­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Pa­kis­ta­ne nu­ šau­tas pro­ ku­r o­r as, t y ­r ę s b u ­v u ­ sios prem­je­rės Be­na­zir Bhut­to nu­žu­dy­mo by­lą, dėl ku­rios bu­vu­siam ka­ ri­niam ly­de­riui Per­ve­zui Mus­har­ra­fui skir­tas na­ mų areš­tas. Chaudh­ry Zul­fi­qa­ras bu­vo gar­sus pro­ku­ro­ras, jis va­do­va­vo ti­riant dau­ge­lį itin di­de­lį at­gar­sį su­kė­lu­sių by­ lų, įskai­tant dėl B.Bhut­to nu­žu­dy­ mo 2007 m., prie ku­rio, kaip įta­ria­ma, pri­si­dė­jo P.Mus­har­ra­fas. Ch.Zul­fi­qa­ro pa­ stan­go­mis taip pat bu­vo tei­sia­mi ko­vo­to­ jai, sie­ja­mi su 2008 m. su­reng­ta te­ro­ro ata­ka In­di­jos Mum­ba­jaus mies­te.

De­šim­tys tūks­tan­ čių pro­tes­tuo­to­jų pir­mų­jų so­cia­lis­tų pre­zi­den­to Fran­çois Hollande’o val­dy­mo me­ti­nių iš­va­ka­rė­se išė­jo į Pa­ry­žiaus gat­ves ap­kal­tin­ti jo at­su­kus nu­ga­rą kai­ rie­siems. Daug žmo­nių su­si­rin­ko ir į ki­tas pro­ tes­to ak­ci­jas sos­ti­nė­je bei ki­tuo­se mies­tuo­se pa­reikš­ti ne­pri­ta­ri­mo vy­ riau­sy­bės pla­nams le­ga­li­zuo­ti tos pa­ čios ly­ties as­me­nų san­tuo­kas ir leis­ti įsi­vai­kin­ti. Apk­lau­sos šiuo me­tu ro­do, kad F.Hollande’as yra ne­po­pu­lia­riau­sias pre­zi­den­tas per da­bar­ti­nę Pran­cū­zi­ jos is­to­ri­ją. Dau­ge­lį rin­kė­jų ypač pik­ti­na ties re­ ce­si­jos ri­ba at­si­dū­ru­si eko­no­mi­ka ir di­ džiau­sias per 16 me­tų ne­dar­bas.

JAV Kliv­l an­d o mies­te tei­sė­sau­ ga ra­do tris mo­ te­r is, ku­r ios maž­daug de­ šimt­me­tį bu­vo lai­ko­mos pa­gro­ bė­jų na­muo­se. Į po­li­ci­ją pa­skam­ bi­no vie­na iš jų – Aman­da Ber­ry (nuo­tr. vi­du­ry­je), pa­sta­rą­jį kar­tą ma­ty­ta Kliv­lan­do grei­to­jo mais­to res­to­ra­ne „Bur­ger King“ 2003 m., sa­vo sep­ty­nio­lik­to­jo gim­ta­die­nio iš­ va­ka­rė­se. „Pa­dė­ki­te, aš esu A.Ber­ry! – kai­my­nų na­muo­se su­rin­ku­si pa­gal­bos nu­me­rį su­ šu­ko mo­te­ris. – Bu­vau pa­grob­ta ir din­ gu­si de­šimt me­tų! Da­bar esu čia, da­bar esu lais­va!“ Po­li­ci­ja grei­tai at­sku­bė­jo į vie­tą ir ne­tru­ kus suė­mė 52 me­tų lo­ty­nų ame­ri­kie­tį, bu­ vu­sį mo­kyk­li­nio au­to­bu­so vai­ruo­to­ją. Po

Ch.Zul­ fi­qa­ras va­ žia­vo į teis­mo rū­mus Is­la­ma­ba­de, kai už­puo­li­kai jį ap­šau­dė iš tak­si au­to­mo­bi­lio vie­no­je jud­rio­je gat­vė­je. Bent 13 kul­kų pa­ tai­kė pro­ku­ro­rui į gal­vą, pe­tį ir krū­ti­nę.


15

gegužės 9–15, 2013

pasaulis

vi­są pur­vą rin­ki­mų baig­tį nu­lems dar neap­ sisp­ren­dę rin­kė­jai, ku­rių, re­mian­ tis nau­jau­sio­mis ap­klau­so­mis, yra maž­daug penk­ta­da­lis. Ne­ma­žai rin­kė­jų pra­ra­do pa­si­ti­ kė­ji­mą vi­sais po­li­ti­kais. Ko­men­ta­ to­rė, pa­si­va­di­nu­si Geor­gi­je­va, nau­ jie­nų po­rta­le e-vest­nik.bg ra­šė: „Pir­mą kar­tą jau­čiu pa­si­šlykš­tė­ji­ mą vi­so­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis. Ne­no­riu ma­ty­ti nė vie­no pa­žįs­ta­mo vei­do nei iš kai­rės, nei iš de­ši­nės, nei iš ki­tų po­li­ti­nio spekt­ro taš­kų.“ Vargs­tan­čių bal­sas

Par­la­men­to rin­ki­mai Bul­ga­ri­jo­je tu­ rė­jo įvyk­ti lie­pą, bet bu­vo paanks­ tin­ti po to, kai va­sa­rio 20 d. B.Bo­ri­ so­vo vy­riau­sy­bė at­si­sta­ty­di­no ki­lus pro­tes­tams dėl aukš­tų elekt­ros kai­ nų, skur­do ir ko­rup­ci­jos. Še­ši žmo­ nės pro­tes­tuo­da­mi pa­si­de­gė. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­ nio trans­liuo­to­jo BBC ko­res­pon­ den­tas su­si­ti­ko su vie­nu gy­vu li­ ku­siu bul­ga­ru Di­mi­ta­ru Di­mit­ro­vu. Ko­vo 13 d. šis 53-ejų be­dar­bis išė­ jo iš na­mų So­fi­jo­je ir pa­trau­kė prie

pre­zi­den­to rū­mų, ten ap­si­py­lė ben­ zi­nu ir pa­si­de­gė. Rū­mų sar­gy­ba su­ sku­bo nu­mal­šin­ti lieps­nas. Po tri­jų sa­vai­čių li­go­ni­nė­je ir ke­ le­to vei­do bei ga­lū­nių ope­ra­ci­jų vy­ras grį­žo na­mo. Sa­vo poel­gį jis aiš­ki­no ne tuo, kad tie­siog no­rė­ jo mir­ti, o no­ru pa­siau­ko­ti dėl sa­vo ša­lies. Jis no­rė­jo, kad pa­sau­lis iš­ girs­tų, ko­kio­mis sun­kio­mis są­ly­go­ mis gy­ve­na žmo­nės vie­no­je skur­ džiau­sių ES vals­ty­bių. „Ma­nau, pa­sie­kiau tai, ko no­rė­ jau. Gal­būt bu­vau kvai­lys, bet vi­ liuo­si, kad rei­ka­lai pa­si­keis į ge­ra“, – BBC sa­kė D.Di­mit­ro­vas. „Nie­ka­da ne­si­ti­kė­jau, kad bus tiek ži­niask­lai­dos dė­me­sio, – pri­ si­pa­ži­no jis. – Da­bar ma­tau, kad iš­ gy­ve­nęs ga­liu tap­ti bal­su tų žmo­ nių, ku­rie iš­gy­ve­no tą pa­tį, ką ir aš. Ti­kiuo­si, kai pa­pa­sa­ko­siu sa­vo is­to­ri­ją, dau­giau žmo­nių su­ži­nos apie pa­dė­tį Bul­ga­ri­jo­je.“ Grį­žęs na­mo pas žmo­ną ir duk­ rą, D.Di­mit­ro­vas ti­ki­si vėl įsi­dar­ bin­ti kal­viu. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„„Ne­vil­tis: Bul­ga­ri­jos vi­suo­me­nė pa­var­go nuo skur­do, ko­rup­ci­jos ir po­li­ti­kų ci­niz­mo. 

AFP nuo­tr.

ofija ruošia staigmeną „Gazprom“ ? 2009 m. Tie­sa, no­rint iš­veng­ti ES di­rek­ty­vų, „South Stream“ tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žin­tas na­cio­na­li­nės svar­ bos pro­jek­tu to­se ša­ly­se, per ku­rių te­ri­to­ri­ją jis bus tie­sia­mas. Ser­bi­ja, tie­sa, ne­prik­lau­san­ti ES, šių me­tų pra­džio­je pa­ža­dė­jo, kad na­cio­na­li­nės reikš­mės sta­tu­sas pro­jek­tui bus su­teik­tas. Ma­ža to, „Srbi­ja­gas“ va­do­vas Du­ša­nas Ba­ja­ to­vi­čius pa­reiš­kė, kad jau šiais me­ tais pra­si­dės du­jo­tie­kio ruo­žo Ser­ bi­jo­je sta­ty­bos. Tai­gi, kaip ra­šo ser­bų spau­da, ne­pai­sant vi­sų spe­ku­lia­ci­jų, pro­ jek­tas vyk­do­mas pa­gal vi­sus nu­ ma­ty­tus ter­mi­nus. Kroa­ti­ja taip pat da­vė su­ti­ki­mą dėl pro­jek­to 2013 m. sau­sį. Šio­ je ša­ly­je pa­gal su­si­ta­ri­mą „South Stream“ da­lis bus nu­ties­ta 2013– 2016 m. lai­ko­tar­piu. Veng­ri­ja vie­na pir­mų­jų pa­tvir­ ti­no pro­jek­tą dar 2011 m. Be to, veng­rai ir­gi su­tei­kė pro­jek­tui na­

­

­ ­ k u ­r i o lai­ko bu­vo suim­ti du 50-ies ir 54-erių jo bro­liai. A.Ber­ry ir ki­tos dvi mer­gi­nos Geor­gi­na De­Je­sus bei Mi­che­le Knight yra svei­kos. Ki­tą die­ną jos bu­vo iš­leis­tos iš li­go­ni­nės ir grį­žo pas ar­ti­muo­sius.

cio­na­li­nės reikš­mės sta­tu­są. Slo­ vė­ni­ja 2012 m. taip pat su­ti­ko pri­ si­jung­ti prie pro­jek­to.

Mes tu­ri­me kal­bė­ti apie rea­lias ga­li­my­ bes. „Na­buc­co“, ži­no­ ma, bū­tų la­bai ge­ra al­ter­na­ty­va, ta­čiau šis pro­jek­tas ne­pa­ ten­ki­na bū­ti­no du­jų kie­kio. Po­li­ti­nis žai­di­mas?

ES šiuo me­tu iš Ru­si­jos im­por­tuo­ja apie ket­vir­ta­da­lį per me­tus su­nau­ do­ja­mų du­jų kie­kio. Nors „South Stream“ bro­lis „Nord Stream“ jau vei­kia, pie­ti­nį srau­tą ES ver­ti­na ga­na skep­tiš­kai, nes, ti­kė­ti­na, šis du­jo­tie­kis ga­lė­

tų pa­lai­do­ti al­ter­na­ty­vų „Na­buc­ co“ pro­jek­tą. Šį la­bai stu­mia Jung­ti­nės Vals­ti­ jos, ta­čiau de­ry­bos iki šiol vyks­ta, o pa­žan­gos la­bai ma­žai. „Na­buc­co“ pro­jek­tas tė­ra po­pie­ ri­nis. Nors pla­nuo­ta, kad šį vamz­ dį gam­ti­nė­mis du­jo­mis ga­lė­tų už­ pil­dy­ti Azer­bai­dža­nas, o gal­būt net Cent­ri­nės Azi­jos vals­ty­bės, nie­ko do­ro iki šiol ne­pa­siek­ta. Sas­ho Dont­che­vas, Bul­ga­ri­jos du­jų bend­ro­vės „Over­gas“ va­do­ vas, 2009 m. pri­pa­ži­no, kad „Na­ buc­co“ pro­jek­tą ver­tin­tų tei­gia­mai, jei jis bū­tų pa­jė­gus ga­ran­tuo­ti du­jų tie­ki­mą, ta­čiau to nė­ra. „Mes tu­ri­me kal­bė­ti apie rea­lias ga­li­my­bes. „Na­buc­co“, ži­no­ma, bū­tų la­bai ge­ra al­ter­na­ty­va, ta­čiau šis pro­jek­tas ne­tei­kia bū­ti­no du­ jų kie­kio. To­dėl, bent jau man as­ me­niš­kai, „South Stream“ at­ro­do ge­ro­kai so­li­džiau“, – sa­kė S.Dont­ che­vas.

Vis dėl­to pro­ble­mų tu­ri ir „South Stream“. Kai ku­rie ana­li­ti­kai abe­ jo­ja, kad Ru­si­jai nau­din­ga sta­ty­ti dar vie­ną du­jų at­ša­ką į Se­ną­jį že­ my­ną, nes „Gazp­rom“ Eu­ro­pos ša­lims par­duo­da­mų du­jų kie­kis menks­ta. Be to, skep­ti­kai pa­brė­žia mil­ ži­niš­ką šio pro­jek­to kai­ną. Skai­ čiuo­ja­ma, kad du­jo­tie­kis Juo­do­ sios jū­ros dug­nu kai­nuo­tų nuo 20 iki 25 mlrd. JAV do­le­rių. Di­džio­ji da­lis šios su­mos tek­tų bū­tent Ru­ si­jos du­jų gi­gan­tui, nors Ser­bi­ja ir Bul­ga­ri­ja įsi­pa­rei­go­jo pa­deng­ti da­lį sta­ty­bos su­mos iš pi­ni­gų, gau­na­mų už du­jų tran­zi­tą. „Gazp­rom“ taip pat dar teks at­sei­kė­ti 16 mlrd. do­ le­rių inf­rast­ruk­tū­rai pie­ti­nė­je Ru­ si­jos da­ly­je, kad du­jo­tie­kis ga­lė­ tų veik­ti. Tai­gi dau­ge­lis eks­per­tų lin­kę ma­ny­ti, kad „South Stream“ – po­ li­ti­nis pro­jek­tas, ku­riam Krem­lius ne­gai­li pi­ni­gų tik to­dėl, kad ga­lė­tų

Ant­ra­die­nis

Tre­čia­die­nis

Ru­si­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos per aukš­ čiau­sio ly­gio de­ry­bas su­si­ta­rė spaus­ti Si­ri­ jos re­ži­mą bei su­ki­lė­ lius ras­ti sa­vo konf­lik­to po­li­ti­nį spren­ di­mą ir su­reng­ti tarp­tau­ti­nę tai­kos kon­fe­ren­ci­ją. Tai po Mask­vo­je įvy­ku­sių de­ry­bų su JAV dip­lo­ma­ti­jos va­do­vu Joh­nu Ker­ry (kai­rė­je) pra­ne­šė Ru­si­jos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas. J.Ker­ry pir­mą­kart at­vy­ko į Ru­si­ją nuo pat jo pa­sky­ri­mo JAV dip­lo­ma­ti­jos va­ do­vu va­sa­rio mė­ne­sį. Ši mi­si­ja ga­li bū­ti vie­na su­dė­tin­giau­sių, ku­rias jam iki šiol te­ko vyk­dy­ti, nes Mask­vos ir Va­šing­to­ no san­ty­kių „tem­pe­ra­tū­ra“ praei­tais me­tais pa­sie­kė nau­jas že­mu­mas. Daug gin­čų ke­lia Ame­ri­kos ra­ke­ti­nė gy­ny­ba, Mask­vos drau­di­mas ame­ri­kie­čiams įsi­

Gel­bė­to­jai Ge­nu­ jos uos­te ieš­ ko­jo žmo­ nių, ku­rie ga­lė­jo lik­ ti gy­vi po nak­tį įvy­ku­sios ne­lai­mės, kai kon­tei­ne­ri­nis lai­vas rė­žė­si į lai­vy­bos val­ dy­mo bokš­tą ir, jo da­liai nu­ griu­vus į van­de­nį, žu­vo trys žmo­nės. Bokš­te bu­vo maž­daug 14 žmo­nių. Kai ku­rie jų įkri­to į šal­ tą van­de­nį, o ki­ti įstri­go lif­te, taip pat nu­kri­tu­sia­me į jū­rą. Ava­ri­jos prie­žas­tys neaiš­kios: oro są­ ly­gos bu­vo pui­kios, ne­bu­vo vė­jo, ne­plau­ kė jo­kie ki­ti lai­vai. Ši tra­ge­di­ja iš­gąs­di­no ita­lus, dar neat­ si­ga­vu­sius po „Cos­ta Con­cor­dios“ tra­ ge­di­jos, kai tam krui­zi­niam lai­vui vie­ną­

vai­kin­ti vai­kų iš Ru­si­jos, taip pat ne­vy­ riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pul­di­nė­ji­mas Ru­si­jo­je.

pa­ga­liau ap­lenk­ti Uk­rai­ną. Ki­je­vo ir Mask­vos du­jų ka­rai ne sy­kį bu­ vo su­trik­dę du­jų tie­ki­mą Eu­ro­pai. Tie­sa, „Gazp­rom“ nei­gia, kad sta­ ty­ti pie­ti­nį srau­tą juos ska­ti­na po­ li­ti­niai su­me­ti­mai, nors pri­pa­ži­no, kad gin­čai su Uk­rai­na dėl tran­zi­to gi­gan­tui įgri­so. Ki­ta ver­tus, ga­li bū­ti, kad „Gazp­rom“ ga­li pe­rim­ti Uk­rai­nos vamz­dy­nus. Ne­se­niai tarp Ki­je­vo ir Mask­vos pra­si­dė­jo de­ry­bos dėl bend­ro kon­sor­ciu­mo, ku­ris val­dy­ tų Uk­rai­nos du­jo­tie­kių sis­te­mą ir po­že­mi­nes du­jų sau­gyk­las, su­kū­ ri­mo, o tai reikš­tų, jog Ru­si­jos du­ jų mil­ži­nas įgy­tų šio tur­to kont­ro­ lę, ku­rios il­gai sie­kė. Klau­si­mas, kam to­kiu at­ve­ ju „Gazp­rom“ bū­tų rei­ka­lin­gas „South Stream“, ku­rio pa­jė­gu­mas – 63 mlrd. ku­bi­nių met­rų du­jų per me­tus? Į šį klau­si­mą „Gazp­rom“ kol kas neat­sa­kė. „The So­fia Glo­be“, „New Eu­ro­pe“ inf.

2012ųjų sau­ sio nak­tį ap­vir­ tus prie Džil­jo sa­los žu­vo 32 žmo­nės. Ba­lan­džio 15-ąją ša­ly­je pra­si­dė­jo kal­ti­ni­ mų še­šiems šios ka­tast­ro­fos įta­ria­mie­ siems nag­ri­nė­ji­mas teis­me.


16

gegužės 9–15, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Spor­to aist­ruo­lio tvar­ka­raš­tis

KUR? Lon­do­ne ar­ba per „Via­sat Sport Bal­tic“, in­ter­ne­tu sport­li­ve.lt. KA­DA? Ge­gu­žės 10 d. 19 val., 12 d. 22 val.

Eu­ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­tas Stip­riau­si Europos klu­bai sa­vait­ga­lį su­si­kaus dėl pres­ti­ži­nio tro­fė­jaus. Ke­tu­rio­se ko­man­do­se – ir lie­tu­viš­ki ak­cen­tai. Pir­ma­ja­me pus­fi­na­ly­je su­si­tiks Mask­vos CSKA ir Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“, ku­rio­je rung­ty­niau­ja Mar­ty­nas Ge­ce­vi­čius. Ki­to­je dvi­ko­vo­ je prieš de­šimt­me­tį su „Bar­ce­lo­na“ ant aukš­čiau­sio laip­te­lio ko­pęs Ša­rū­nas Ja­si­ ke­vi­čius pa­si­ry­žęs tai pa­kar­to­ti. „Barcelonos“ ke­ly­je – Mad­ri­do „Real“. Ant at­sar­gi­ nių žai­dė­jų suo­le­lio iš­vy­si­me dėl trau­mos žais­ti ne­ga­lin­tį gy­nė­ją Mar­ty­ną Po­cių.

„Da­bar esu dar la­ biau užim­tas nei anks­čiau“, – pri­si­ pa­žįs­ta bu­vęs il­ ga­me­tis Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­tas Ar­tū­ ras Po­vi­liū­nas, ką tik pa­skir­tas vie­ nu iš ne­tra­di­ci­nio spor­to ren­gi­nio – Eu­ro­pos olim­pi­ nių žai­dy­nių – or­ ga­ni­za­to­rių. „„Vil­tys: A.Po­vi­liū­nas ti­ki­si, kad ar­tė­jan­čio­se Eu­ro­pos olim­pi­nė­se žai­dy­

nė­se sėk­min­gai pa­si­ro­dys Lie­tu­vos krep­ši­nio tre­je­tai, leng­vaat­le­čiai ir im­ty­ni­nin­kai. To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

A.Po­vi­liū­nas pen­si­jai lai­ko ne­tu­ri KUR? Šiau­liuo­se ar­ba in­ter­ne­tu aly­ga.lt ir fut­bo­lotv.lt. KA­DA? Ge­gu­žės 12 d. 18 val.

Vil­niaus „Žal­gi­rio“ ko­vos Įžen­gęs į Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos tau­rės fi­na­lą sos­ti­nės klu­bas ne­ma­ži­na ap­su­kų ir jau li­pa ant kul­nų A ly­gos se­zo­no ly­de­riui Klai­pė­dos „At­lan­tui“. Ant­ro­ jo ra­to var­žy­bo­se žal­gi­rie­čiai Sau­lės mies­te sto­ja į mū­šį su ly­gos vi­du­ti­nio­kais „Šiau­liais“. Pir­ma­ja­me ra­te prieš po­rą mė­ne­sių A ly­gos vi­ce­čem­pio­nai šiau­lie­ čius įvei­kė mi­ni­ma­liu re­zul­ta­tu 1:0, ta­čiau nuo­lat ge­rė­jan­ti vil­nie­čių spor­ti­nė for­ma lei­džia ma­ny­ti, kad šį­kart per­ga­lė bus įti­ki­na­mes­nė.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Ne­se­niai iš Ba­ku grį­žęs A.Po­vi­ liū­nas in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ sa­kė­si, kad bu­vo su­ža­vė­tas Azer­ bai­dža­no am­bi­ci­jų ir mes­tų pa­jė­gų su­reng­ti pir­mą­sias Eu­ro­pos olim­ pi­nes žai­dy­nes ki­tų me­tų bir­že­lio 12–28 d. – Ne­se­niai grį­žo­te iš Azer­bai­ dža­no sos­ti­nės Ba­ku, kur su­ si­ti­ko­te su ša­lies pre­zi­den­tu Il­ha­mu Ali­je­vu ir ap­ta­rė­te pa­ si­ren­gi­mą ar­tė­jan­čioms Eu­ro­ pos olim­pi­nėms žai­dy­nėms. Kaip ver­ti­na­te šį vi­zi­tą? – Vi­si že­my­nai jau anks­čiau tu­rė­jo sa­vo olim­pi­nes žai­dy­nes. Eu­ro­po­ je iki šiol bu­vo tik Vi­dur­že­mio jū­ ros, ma­žų­jų ša­lių žai­dy­nės ir olim­ pi­niai fes­ti­va­liai. O su­reng­ti Eu­ro­pos žai­dy­nes nė­ ra pa­pras­ta. Spor­ti­nin­kų tvar­ka­ raš­čiai la­bai su­spaus­ti. Tar­ki­me, leng­vaat­le­čiai da­ly­vau­ja Auk­si­nės ly­gos eta­puo­se, ko­man­di­nė­se var­ žy­bo­se ir t. t. Ta­čiau Azer­bai­dža­ no val­džia ro­do di­džiu­lį en­tu­ziaz­ mą. Vals­ty­bės pre­zi­den­tas kar­tu va­do­vau­ja ir olim­pi­niam ko­mi­te­ tui. Iki žai­dy­nių li­ko vos me­tai. Tai la­bai ma­žas lai­ko tar­pas, kol kas yra ne­ma­žai klaus­tu­kų, ta­čiau tai nor­ma­lu. Vis­kas tu­rė­tų iš­si­spręs­ ti, nes ten fi­nan­sai – ne pro­ble­ma. Or­ga­ni­za­ci­niam ko­mi­te­tui va­do­ vau­ja I.Ali­je­vo žmo­na Meh­ri­ban, ku­ri yra ir gim­nas­ti­kos fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tė. Azer­bai­dža­nas į pa­ gal­bą pa­si­tel­kė At­lan­tos žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­rius. Tai ro­do jų rim­tą po­žiū­rį. – Koks žai­dy­nė­se bus jū­sų vaid­muo? – La­bai džiau­giuo­si, kad esu įtrauk­tas į 16 as­me­nų žai­dy­nių or­ ga­ni­za­ci­nę gru­pę, ku­ri at­liks sa­vo­ tiš­ką re­vi­zo­rių vaid­me­nį. Ba­lan­džio 28 ir 29 d. sa­vo re­ zi­den­ci­jo­je mus priė­mė I.Ali­je­vas.

Taip pat ap­lan­kė­me spor­to ba­zes, olim­pi­nį kai­me­lį. Dar ne­ma­čiau to­kio ly­gio apar­ta­men­tų jo­kio­ se žai­dy­nė­se. Kam­ba­riai bent pu­ sant­ro kar­to di­des­ni, nei įpras­ta. Tai bus pro­ble­ma prieš 2016 m. Rio De Ža­nei­ro žai­dy­nes, nes ten są­ly­ gos bus pra­stes­nės. Kar­te­lė iš­kel­ta la­bai aukš­tai. Vi­sus ob­jek­tus nuo olim­pi­nio kai­me­lio ga­li­ma pa­siek­ ti per 15–20 mi­nu­čių. Ap­ta­rė­me žai­dy­nių ati­da­ry­mo ir už­da­ry­mo sce­na­ri­jų va­rian­tus. Kaip juo­ka­vo pre­zi­den­tas, pa­ga­liau vi­si su­pras, kad Azer­bai­dža­nas yra Eu­ro­po­ je. Vis dėl­to tai yra mu­sul­mo­niš­ka ša­lis, to­dėl kul­tū­rų įvai­ro­vė tu­rė­tų at­si­spin­dė­ti ir ren­gi­niuo­se. – Ko­kio tai mas­to ren­gi­nys ir ko­kios spor­to ša­kos bus kul­ti­ vuo­ja­mos? – Žai­dy­nė­se da­ly­vaus 6500 at­ le­tų. Tai la­bai daug, nes įpras­ to­se olim­pia­do­se da­ly­vau­ja apie 10 000 spor­ti­nin­kų. Bus pro­pa­guo­ ja­ma 19 spor­to ša­kų – šau­dy­mas iš lan­ko, van­dens spor­tas, leng­vo­ ji at­le­ti­ka, bad­min­to­nas, krep­ši­nis 3 prieš 3, bok­sas, ka­no­jų spor­tas, dvi­ra­čiai, fech­ta­vi­ma­sis, pa­plū­ di­mio fut­bo­las, spor­ti­nė ir me­ ni­nė gim­nas­ti­ka, dziu­do, ka­ra­tė, šau­dy­mas, sta­lo te­ni­sas, tek­von­ do, biat­lo­nas, pa­plū­di­mio ir sa­lės tink­li­nis, im­ty­nės. Tie­sa, są­ra­šas ga­lu­ti­nai bus pa­tvir­tin­tas mė­ne­ sio pa­bai­go­je. At­ran­kos kri­te­ri­jai ar­ti­miau­si me­tu bus spren­džia­mi per ša­lių spor­to fe­de­ra­ci­jas. – Ko­kio ga­li­me ti­kė­tis Lie­tu­ vos spor­ti­nin­kų de­san­to? – Kai ku­rių spor­to ša­kų ne­kul­ti­ vuo­ja­me. Ne­ži­nau, ar ga­lė­tu­me tu­rė­ti pa­plū­di­mio fut­bo­lo ar kal­nų dvi­ra­čių spor­to at­sto­vų. Ne­men­ki tra­di­ci­nės ka­ra­tė spor­ti­nin­kų šan­ sai. Nea­be­jo­ju, kad krep­ši­nio tri­ju­ lių var­žy­bo­se tu­rė­si­me sa­vo at­sto­vų ir siek­si­me aukš­tų tiks­lų. Tas pa­ts pa­sa­ky­ti­na apie leng­vą­ją at­le­ti­ką, im­ty­nes. Bus įdo­mu ste­bė­ti, nes kai

kur šios žai­dy­nės taps pa­grin­di­ne at­ran­ka į 2016-ųjų olim­pia­dą. – Praė­ju­sių me­tų spa­lį ta­po­te LTOK gar­bės pre­zi­den­tu. Kaip jau­čia­tės šia­me po­ste? – Ži­no­te, kai 24 me­tus be per­ trau­kų va­do­vau­ji Olim­pi­niam są­ jū­džiui, ne­leng­va nuo to ati­trūk­ti. Ne­be­ga­liu tie­sio­giai pa­dė­ti prii­ mant spren­di­mus. Vis dar ne­ga­liu ap­si­pras­ti, ta­čiau lai­kau­si nuo­ mo­nės, kad kiš­tis į nau­jos va­do­vy­ bės veik­lą ir spren­di­mus ne­rei­kė­tų. Juk jie pa­tys ge­rai dir­ba, yra ak­ty­ vūs, su­pran­ta rei­ka­lų es­mę. Da­bar veik­los man yra ne­tgi dau­giau. Re­gu­lia­riai ren­giu teks­ tus „Olim­pi­nės pa­no­ra­mos“ žur­ na­lui, esu kul­tū­ros ir is­to­ri­jos ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas. Bu­vo ne­ti­kė­ta, kai ma­ne pa­kvie­ tė į tarp­tau­ti­nę spor­to ki­no ir te­ le­vi­zi­jos fe­de­ra­ci­ją. Lapk­ri­čio mė­ ne­sį Mi­la­ne vyks me­ni­nių spor­to fil­mų per­žiū­ra. Taip pat esu Lie­ tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to do­cen­tas, ves­ti pa­skai­tas taip pat kvie­čia Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­ tas. La­bai ma­lo­nu, kad ga­liu bend­ rau­ti su jau­ni­mu, tuo­met tar­si pa­ts tam­pu jau­nes­nis. Dir­ba­me prie kny­gos pro­jek­to „Lie­tu­vos olim­ pie­čiai“. Tai en­cik­lo­pe­di­nis dar­ bas, rei­ka­lau­jan­tis di­de­lės at­sa­ko­ my­bės. Iš es­mės jau pa­reng­ta ki­ta kny­ga – „Ki­ta olim­pi­nio me­da­lio pu­sė“. Ją ra­šė­me su ar­ti­mu bi­čiu­liu Aloy­zu Ur­bo­nu. De­ja, jis ne­ti­kė­tai mi­rė. Nie­kaip ne­ga­liu ap­si­spręs­ti dėl ga­lu­ti­nio kny­gos va­rian­to.

6500 atletų

dalyvaus Europos olimpinėse žaidynėse.


17

gegužės 9–15, 2013

26p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Pro­fe­si­ja ne­si­ren­ka žmo­gaus ly­ties Sa­ko­ma, kad nė­ra vy­riš­kų ir mo­te­riš­kų dar­bų. Kaip mo­te­ris ga­li ruoš­ti pie­tus, iš­ mau­dy­ti vai­kus, taip tą pa­tį dar­bą ga­li at­lik­ti ir vy­ras. O ar yra vy­riš­kų ir mo­te­ riš­kų pro­fe­si­jų? „Vil­niaus die­na“ pa­ban­dė tai iš­siaiš­kin­ti. 18 Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„„Po­žiū­ris: „Kol ne­bu­vo re­zul­ta­tų, nie­kas ne­krei­pė dė­me­sio. Kai pa­sie­kė­me re­zul­ta­tų, ta­pau vy­rų kon­ku­ren­te. Ta­da jie pra­dė­jo į ma­ne žiū­rė­ti kaip į par­tne­rę, ne­pai­sy­da­vo, kad aš – mo­

te­ris“, – sa­vo kar­je­ros pra­džią pri­si­mi­nė kio­ku­šin ka­ra­tė tre­ne­rė V.Kor­sa­ko­vie­nė. 

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.


18

gegužės 9–15, 2013

savaitgalis

Pro­fe­si­ja ne­si­ren­ka žmo­gaus ly­ties Kai ne­se­niai Ores­tas 17 Pro­cas ta­po kio­ku­šin ka­ra­tė pa­sau­lio čem­pio­nu ir pel­

nė auk­so me­da­lį, o sa­lė griau­dė­jo nuo ova­ci­jų, ne vi­si jam plo­jan­tys ži­no­jo, kad jo tre­ne­rė nuo aš­tuo­ne­ rių me­tų bu­vo mo­te­ris – Vi­li­ja Kor­ sa­ko­vie­nė. Tą die­ną 53-ejų tre­ne­rė jau­tė­si lyg de­vin­ta­me dan­gu­je. „Ores­tas jau užau­go. Iš­kė­lęs gal­ vą jis drą­siai ga­li sa­ky­ti, kad yra tik­ras pa­sau­lio čem­pio­nas. Tur­būt jis vie­nin­te­lis iš Lie­tu­vos rink­ti­nės na­rių ko­vo­jo su ja­po­nais – stip­ riau­siais kio­ku­šin ka­ra­tė meist­ rais. Vy­riau­sia­sis tei­sė­jas taip pat bu­vo ja­po­nas“, – kal­bė­jo kau­nie­ tė V.Kor­sa­ko­vie­nė apie sa­vo auk­ lė­ti­nio per­ga­lę Vil­niu­je vy­ku­sio­se var­žy­bo­se. Kai tė­vai pa­gal skel­bi­mus ieš­ ko auk­lės, su­ra­dę vy­ro kon­tak­tus tie­siog nu­stėrs­ta: „Čia kas nors ne taip...“ Bet kai to­kia auk­lė su­val­ do na­mus siau­bian­tį paaug­lį ir su juo su­ran­da bend­rą kal­bą, gim­dy­ to­jai į jį pa­žvel­gia jau ki­taip. Dirb­ ti auk­le ne­pa­bū­gęs 19-me­tis Ai­va­ ras Juo­ce­vi­čius pa­ty­rė, kad vai­kų bū­na įvai­riau­sių. „Daž­nai pa­per­ ki juos sal­dai­niu, ir vis­kas ge­rai“, – sa­kė vil­nie­tis. Ne dar­bas, o pa­šau­ki­mas

Kio­ku­šin ka­ra­tė tre­ne­re V.Kor­sa­ko­ vie­nė dir­bo dau­giau kaip 20 me­tų ir bu­vo vie­nin­te­lė šios spor­to ša­kos tre­ne­rė Kau­ne. Vi­li­ja ne­sle­pia, kad į ją sker­sa­kiuo­da­vo tre­ne­riai vy­rai ir il­gai jos ne­pri­pa­ži­no sa­va. Mo­ters nuo­pel­nus jie įver­ti­no tik ta­da, kai jos auk­lė­ti­niai pra­dė­jo skin­ti lau­rus Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se. Šį „vy­riš­ką“ dar­bą ji pa­si­rin­ ko neat­si­tik­ti­nai. Nuo pat ma­žens Vi­li­ja – spor­ti­nin­kė, yra bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mo spor­to meist­rė. Ta­čiau sa­vo veik­los dar­bu V.Kor­ sa­ko­vie­nė ne­va­di­na. Esą jei tai bū­tų bu­vęs dar­bas, dau­giau kaip 20 me­ tų vie­nin­te­lė tarp vy­rų ne­bū­tų iš­ tvė­ru­si. Ji net ne­jau­tė, kad dir­bo. Ko ge­ra, tai – pa­šau­ki­mas. Ji vi­są gy­ve­ni­mą mo­kė­si. Ir da­bar ne­ma­ no, kad vis­ką mo­ka ir ži­no. Vi­li­ją pir­miau­sia už­ka­bi­no pats spor­tas. Ta­da ki­lo no­ras bū­ti dar ir tre­ne­re. „Anais lai­kais kiek var­žy­bų žiū­ rė­da­vau, vis pa­gal­vo­da­vau: „Kaip no­rė­čiau bū­ti kio­ku­šin ka­ra­tė tre­ ne­rė. Tre­ne­rių mo­te­rų ta­da ne­bu­ vo“, – pa­sa­ko­jo Vi­li­ja. Išt­ver­mė iš­la­vi­na­ma

Iš pra­džių V.Kor­sa­ko­vie­nė pra­dė­jo tre­ni­ruo­ti mer­gi­nas. Vai­ki­nų spor­ to sa­lė­je at­si­ra­do vė­liau. Ir kar­tą ji pa­ju­to, kad jai tie­siog se­ka­si. No­ rin­čių spor­tuo­ti dau­gė­jo ir, svar­ biau­sia, jie lik­da­vo – neiš­si­laks­ty­ da­vo. „Vie­nas ki­tas at­kris­da­vo – per griež­ta bū­da­vau. Tai to­kia spor­ to ša­ka. Tu­ri bū­ti tvar­ka“, – ma­no V.Kor­sa­ko­vie­nė. 1991 m. Kau­ne ji įkū­rė kio­ku­šin ka­ra­tė klu­bą. „Net sun­ku iš­var­dy­ti, kiek išug­ džiau Eu­ro­pos čem­pio­nų jau­nių – mer­gi­nų ir vai­ki­nų. Švie­žiau­sias lau­rea­tas – O.Pro­cas, ku­rį tre­ni­ra­ vau nuo pir­mų žings­nių. Jei vi­sus Eu­ro­pos pri­zi­nin­kus, čem­pio­nus su­skai­čiuo­čiau, bū­tų tur­būt apie 15 žmo­nių. Ma­no klu­be jie užau­go nuo pat ma­žens, ja­me pa­sie­kė pui­ kių re­zul­ta­tų“, – ne­slė­pė pa­si­di­

„„Įta­ri­mai: „Yra ir to­kių, ku­rie la­bai įtar­ti­nai į ma­ne žiū­ri, pir­mą kar­tą ap­si­lan­kę ma­no in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, – ne­slė­pė auk­le dir­ban­tis A.Juo­ce­vi­čius.

– Ta­da puo­la ki­tų klau­si­nė­ti, kas aš toks.“ 

džia­vi­mo sa­vo auk­lė­ti­niais V.Kor­ sa­ko­vie­nė. Anot jos, svar­biau­sia yra tai, kad vai­kas pa­ts no­rė­tų už­siim­ ti tuo spor­tu. Yra bu­vę, kad tė­vai at­ve­da sa­vo at­ža­lą į klu­bą ir sa­ko, jog no­rė­tų, kad jis už­siim­tų kio­ku­ šin ka­ra­tė. Tre­ne­rė pa­žiū­ri į vai­ ką ir klau­sia: „Ar no­ri spor­tuo­ ti?“ „Ne-e-e“, – nu­my­kia vai­kas. Va­di­na­si, pa­tys tė­vai tu­rė­tų spor­ tuo­ti. „Vai­kai ma­ži, jie dar ne­ži­no, ko no­ri. Tė­vai ban­do juos už­ves­ti ant ke­lio. At­ve­da – pa­tin­ka, pa­si­lie­ka. Ne­pa­tin­ka – ne­lan­ko, gal ki­to­je sri­ty­je tas vai­kas dau­giau pa­sieks. Jei­gu šiai spor­to ša­kai ne­bū­čiau ati­da­vu­si šir­dies, ar bū­čiau ga­lė­ ju­si ko nors pa­ti pa­siek­ti ir ki­tiems duo­ti? – klau­sė tre­ne­rė. – Vė­liau, pra­dė­jus spor­tuo­ti, rei­kia iš­tver­ mės. Bet iš­tver­mė iš­la­vi­na­ma. Tai – cha­rak­te­ris. Jei žmo­gus yra ko­ vin­gas, jis vi­są lai­ką no­rės bū­ti pir­mas.“ Ta­po vy­rų kon­ku­ren­te

„Pa­gal­vo­jo­me, kad jū­sų pro­fe­si­ja vy­riš­ka, – sa­kiau tre­ne­rei. – Ne­gi nie­kas jums to ne­pa­sa­kė?“ „Įsi­vaiz­duo­ju, kad daug kas pa­ gal­vo­da­vo. Pa­žiū­rė­da­vo, pa­gal­vo­ da­vo. O ma­no vy­riš­kas cha­rak­ te­ris, – žo­džio ki­še­nė­je neieš­ko­jo V.Kor­sa­ko­vie­nė. – Kol ne­bu­vo re­ zul­ta­tų, nie­kas ne­krei­pė dė­me­sio. Kai pa­sie­kė­me re­zul­ta­tų, ta­pau kon­ku­ren­te vy­rams. Ta­da jie pra­ dė­jo į ma­ne žiū­rė­ti kaip į par­tne­rę, ne­pai­sy­da­vo, kad aš – mo­te­ris. Ži­ not, ka­ra­tė spor­te nė­ra vy­rų, mo­te­ rų, nė­ra vai­kų – mer­gai­čių, ber­niu­ kų. Pas mus vi­si – kio­ku­šin ka­ra­tė ko­vo­to­jai. Vis­kas. Vi­siems vie­no­ dos są­ly­gos ir tai­syk­lės.“

Tre­ne­rės duk­ra kio­ku­šin ka­ra­ tė pra­dė­jo už­sii­mi­nė­ti vai­kys­tė­je, nuo 5-erių, sū­nus – nuo 7-erių. Ta­čiau vė­liau abu pa­si­rin­ko ki­tas spor­to ša­kas. Vi­li­jos vy­ras Vla­das Kor­sa­ko­vas – tarp­tau­ti­nės ka­te­go­ ri­jos kio­ku­šin ka­ra­tė tei­sė­jas.

Ir kai vai­ki­nas ją pa­ mai­ti­no mė­sa, tė­vai la­bai su­py­ko. Pa­si­ro­ do, tre­jų me­tų mer­ gai­tė jau pra­ti­na­ma bū­ti ve­ge­ta­re. Su kiek­vie­nu – ki­to­kia kal­ba

Kai A.Juo­ce­vi­čius pra­ne­šė tė­vams, kad pla­nuo­ja už­si­dirb­ti pi­ni­gų pri­ žiū­rė­da­mas vai­kus, ma­ma la­bai juo­kė­si, o tė­vas jį ne­gra­žiai pa­va­ di­no. „Jo, jo, ga­li­ma taip sa­ky­ti. Ka­ dan­gi ma­no drau­gė Li­na dir­ba to­ kį pat dar­bą, nie­ko to­kio nė­ra. Bet aš dir­bu ir dėl ma­lo­nu­mo, – man pa­tin­ka vai­kai. Ge­rą­ja pra­sme“, – šyp­so­jo­si Ai­va­ras. V.A.Grai­čiū­ no aukš­to­jo­je va­dy­bos mo­kyk­lo­je jis mo­ko­si vers­lo va­dy­bos, o auk­ le dir­ba nuo 16-os. Aiš­ku, ne vi­si vai­kai šil­ki­niai, ne vi­si sė­di ra­mūs kaip pa­bu­čiuo­ ti. Ir ne­klau­so, ir kap­ri­zus ro­do, ir už­si­spi­ria. Bet bū­na ir la­bai ra­ mių vai­kų, ku­rie net ne­ver­kia, la­bai smal­sūs, vis­kuo do­mi­si, tik jiems aiš­kink, pa­sa­kok. Ta­čiau bū­na ir to­kių, kad, o siau­be, priei­ti ne­ga­ li­ma – iš kar­to pra­de­da verk­ti, juk ne ma­ma, ne tė­tis – bi­jo. Ai­va­ras ži­no, kad yra įvai­rių bū­ dų, kaip su jais su­si­tvar­ky­ti. Ta­čiau

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

vie­nas – la­bai pa­pras­tas. „Tie­siog pa­per­ki sal­dai­niu, ir vis­kas ge­rai“ – ne­su­ta­ri­mų ge­si­ni­mo prie­mo­nę įvar­di­jo A.Juo­ce­vi­čius. – Bet bū­ na to­kių mo­men­tų, kad ne­ži­nai, ką da­ry­ti. Ten­ka imp­ro­vi­zuo­ti.“ Imp­ro­vi­zuo­ja jis įvai­riai. Pa­vyz­ džiui, įjun­gia te­le­vi­zo­rių, o šis ro­do ko­kį fil­mu­ką. „Ir vai­kas pa­mirš­ta, dėl ko py­ko­mės. Stai­ga su­si­do­mi tuo fil­mu­ku“, – sa­kė Ai­va­ras. Ten­ka vyk­ti ir į ke­lio­nes

Vai­ki­no dar­bo gra­fi­kas įvai­rus. Ne­ se­niai dir­bo vie­no­je šei­mo­je, kur rei­kė­jo pri­žiū­rė­ti tris vai­kus vi­ są sa­vai­tę nuo ry­to iki va­ka­ro, ko­ ne gy­ven­ti su jais. Bū­na, kad vai­ ką ten­ka pri­žiū­rė­ti vie­ną die­ną nuo 9 iki 18 val., kar­tais – tik po­rą va­ lan­dų. O kar­tais drau­ge su vi­sa šei­ ma ten­ka vyk­ti į ke­lio­nę. „Kol tė­ vai pra­mo­gau­ja, aš tu­riu pri­žiū­rė­ti vai­kus, – paaiš­ki­no auk­lė. – Te­ko vyk­ti į Klai­pė­dą, Ute­ną.“ A.Juo­ce­vi­čių daž­niau­siai sam­do ke­lios šei­mos. Daž­nai jį re­ko­men­ duo­ja, o ieš­kan­tys auk­lės pa­si­ti­ki tais, ku­rie re­ko­men­duo­ja. „Yra ir to­kių, ku­rie la­bai įtar­ti­ nai į ma­ne žiū­ri pir­mą kar­tą ap­si­ lan­kę ma­no in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, – ne­slė­pė Ai­va­ras. – Ta­da puo­la ki­tų klau­si­nė­ti, kas aš toks.“ Sa­vo dar­bo va­lan­dos kai­ną A.Juo­ce­vi­čius įver­ti­no 10 li­tų. Jei per die­ną rei­kia vai­ką pri­žiū­rė­ ti 5–6 va­lan­das, ta­da ir bū­na toks at­ly­gis. Jei šei­mo­je dir­ba sa­vai­tę, at­ly­gis ma­žes­nis. Jei su šei­ma kar­ tu vyks­ta į ke­lio­nę – di­des­nis. Be to, tė­vai ap­mo­ka vi­sas ke­lio­nės iš­ lai­das. Vai­ki­nas daž­niau­siai dir­ba kiek­ vie­ną die­ną. Kaip to­kiu at­ve­ju lan­ ky­ti pa­skai­tas?

„Kaip išei­na“, – skės­te­lė­jo ran­ ko­mis Ai­va­ras. Tram­dė 13-me­tį paaug­lį

Vai­kai, ku­riuos jis pri­žiū­ri, – įvai­ raus am­žiaus: me­tu­kų, dve­jų, pa­si­ tai­ko net 12–14 me­tų paaug­lių. „Kū­di­kius at­si­sa­kau pri­žiū­rė­ti – ne­no­riu ri­zi­kuo­ti. Ne­duok Die­ve, dar at­si­tiks kas nors. Sten­giuo­si, kad vai­kas bū­tų bent vie­nų me­tu­kų. Bet te­ko pri­žiū­rė­ti ir la­bai kap­ri­zin­ gą 13-me­tį paaug­lį. Chu­li­ga­nas, žo­ džiu. Tė­vai pa­sa­kė jį tram­dy­ti, kad ne­dau­žy­tų vis­ko iš ei­lės, ne­siau­tė­ tų po na­mus“, – pa­sa­ko­jo Ai­va­ras. Vai­ki­nui nie­ko ki­ta ne­li­ko, kaip su paaug­liu ieš­ko­ti ry­šio. „Pra­dė­jau aiš­kin­tis, kuo jis do­ mi­si. Bend­ra­vom, bend­ra­vom, ir paaiš­kė­jo, kad jis do­mi­si kom­piu­ te­ri­niais žai­di­mais, fut­bo­lu. Te­ ko pa­čiam pa­si­skai­ty­ti. Ki­tą die­ ną atė­jau – ir bend­ra kal­ba yra“, – džiau­gė­si Ai­va­ras. Di­des­niems vai­kams jis tu­ri ir val­gy­ti pa­ruoš­ti. Aiš­ku, tė­vai pa­ sa­ko, ką jie mėgs­ta, ta­da auk­lė pa­ si­rai­to ran­ko­ves. Ta­čiau kar­tą dėl mais­to te­ko su­ si­bar­ti su vie­nos mer­gai­tės tė­vais. Šie ne­tiks­liai paaiš­ki­no, ką jai ga­li­ ma duo­ti ir ko ne. Ir kai vai­ki­nas ją pa­mai­ti­no mė­sa, tė­vai la­bai su­py­ ko. Pa­si­ro­do, tre­jų me­tų mer­gai­tė jau pra­ti­na­ma bū­ti ve­ge­ta­re. „Aiš­ku, li­kau kal­tas. O iš kur šal­ dy­tu­ve ta mė­sa? At­ro­do, tė­vas bu­ vo ne ve­ge­ta­ras. Vi­so­kių bū­na tė­vų, vi­so­kių įdo­mių įvy­kių“, – ne­slė­pė vai­ki­nas. Ar pa­šne­ko­vui pa­tin­ka toks dar­ bas? „Ži­no­ma, – tvir­ti­no jis. – Links­ ma. Vis šio­kia to­kia gy­ve­ni­mo įvai­ ro­vė.“


19

gegužės 9–15, 2013

savaitgalis Vie­na ta­len­tin­giau­ sių Lie­tu­vos džia­zo at­li­kė­jų Lau­ra Bud­ rec­ky­tė ką tik iš Ry­ gos par­si­ve­žė dar vie­ną svar­bų įver­ ti­ni­mą – kon­kur­so „Ri­ga Jazz Sta­ge“ pir­mos vie­tos ap­ do­va­no­ji­mą – ir jau ruo­šia­si nau­jiems iš­šū­kiams – fes­ti­ va­liams „Po­ri Jazz“ (Suo­mi­ja) ir „Ri­gas Rit­mi 2013“ (Lat­vi­ja).

Sėk­mė pri­ klau­so ne tik nuo mu­zi­ kan­to ta­len­ to, bet ir nuo jo kon­cent­ ra­ci­jos, nu­si­ tei­ki­mo, cha­ riz­mos tam tik­ru mo­ men­tu.

„„Virsmas: L.Bud­rec­ky­tei ne vie­nas yra sa­kęs, kad gy­ve­ni­me ji kul­tū­rin­ga ir ra­mi, ta­čiau sce­no­je iš­ryš­kė­ja vi­sai ki­toks jos bū­das ir cha­riz­ma. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kokia yra sėkmės ne tik džiaze paslaptis Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Dai­nuo­ja nuo dar­že­lio

Prieš me­tus Klai­pė­do­je vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je „Jazz voi­ces 2012“ taip pat iš­ko­vo­ju­ si pir­mą vie­tą L.Bud­rec­ky­tė pui­ kiai ži­no, ką reiš­kia dai­nuo­ti čia ir da­bar, pie­šia sa­vo atei­ties džia­ zo vi­zi­ją ir šiek tiek pra­sklei­džia užuo­lai­das į sa­vo, kaip mu­zi­kan­ tės, gy­ve­ni­mą, ku­riuo su­si­do­mi vis dau­giau ne tik džia­zo mė­gė­jų. Iš Birš­to­no ki­lu­si mer­gi­na, kaip tik­riau­siai ir dau­gu­ma, dai­nuo­ti pra­dė­jo dar­že­ly­je. Tie­sa, ji pri­si­me­ na ir kar­tą ki­lu­sį ne­di­de­lį in­ci­den­ tą: per dar­že­li­nu­kų kon­cer­tą Lau­ ra už­si­spy­rė ir ne­dai­na­vo, ta­čiau kai ku­rį lai­ką pa­del­su­si ji pra­si­žio­ jo, na­tos pra­trū­ko ir ne­be­sus­to­jo. Tai, ma­tyt, ir bu­vo tas mo­men­tas, kai mo­ky­to­jai įžvel­gė šią mer­gai­tę tu­rint per­spek­ty­vų. Vė­liau, be abe­jo, bu­vo „Dai­nų dai­ne­lės“ kon­kur­sai, folk­lo­ro an­ samb­lis, sto­ja­mie­ji į Lie­tu­vos mu­ zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ją (LMTA), mei­lė džia­zui. Mo­ko­si ir mo­ko

„Man įdo­mu, kiek ga­liu ras­ti vi­di­ nės stip­ry­bės sa­vy­je, įkvėp­ti mu­ zi­kai“, – da­li­jo­si Lau­ra ne tik sa­vo, kaip džia­zo at­li­kė­jos, pa­tir­ti­mi, bet ir įspū­džiais apie sa­vo mo­ki­nius. 23-ejų at­li­kė­ja ski­na ap­do­va­no­ji­ mus vie­ną po ki­to, tę­sia ma­gist­ro stu­di­jas LMTA, bend­ra­dar­biau­ja džia­zo mu­zi­kos pro­jek­tuo­se ir dar mo­ko įvai­riau­sio am­žiaus žmo­nes dai­na­vi­mo su­bti­ly­bių. Nuo ma­žu­mės dai­nuo­jan­ti Lau­ ra – džia­zą at­lie­ka jau ne vie­nus me­tus – griež­tų ri­bų mu­zi­ko­je nei sau, nei ki­tiems ne­brė­žia. „Džia­zas yra toks da­ly­kas, ku­riam neį­ma­no­ ma nu­brėž­ti griež­tų ri­bų. Man la­ bai pa­tin­ka tra­di­ci­nis gip­sy džia­zas,

ku­rį dai­nuo­ju bend­ra­dar­biau­da­ma su gru­pe „The Schwings“. Bet kar­ tu man pa­tin­ka ir va­di­na­masis free džia­zas, lais­vos imp­ro­vi­za­ci­jos, tuo ir pa­si­nau­do­jau da­ly­vau­da­ma kon­ kur­se „Ri­ga Jazz Sta­ge“, – čia kū­rė­ me lais­vą so­lo pa­si­ro­dy­mą su būg­ ni­nin­ku. Tik­rai konk­re­čiai ne­ga­liu įvar­dy­ti to, kas mu­zi­ko­je man la­ biau­siai pa­tin­ka, nes at­lie­ku ir aka­ de­mi­nę, ir folk­lo­ro mu­zi­ką. O šiais lai­kais itin sun­ku iš­lai­ky­ti vie­ną dai­na­vi­mo kryp­tį, nes rei­kia bū­ti uni­ver­sa­liam, kad iš­gy­ven­tum“, – kal­bė­jo at­li­kė­ja. Lau­rai ir yra įdo­miau­sias įvai­rių džia­zo sti­lių są­ly­tis ir ly­di­nys. Ry­ go­je vy­ku­sia­me kon­kur­se at­li­kė­jos su­dai­nuo­tas Ja­me­so Brow­no kū­ri­ nys „This is a man’s man’s world“ dėl vi­sai ki­to­kios, bliu­zo, spal­vos ir tra­di­ci­nis Spen­ce­rio Wil­liam­so kū­ ri­nys „Ba­sin street blues“, at­lik­tas free soul sti­liu­mi, ta­po jos sėk­mės rak­tu. „Man pa­čiai bu­vo ne­ti­kė­ta, kad vi­sa tai iš­si­vys­tė net į re­po sti­liaus mu­zi­ką: re­puo­ji, o ta­da grįž­ti prie tra­di­ci­nių skam­be­sių. La­bai svar­ bi yra bend­ra kū­ri­nio kon­cep­ci­ja ir re­zul­ta­tas, įdo­mu, ką ga­li­ma at­ras­ ti su vie­nu ar ki­tu kū­ri­niu“, – pa­ sa­ko­jo Lau­ra. Sce­no­je – vi­sai ki­to­kia

Ji pri­si­pa­žįs­ta, kad kū­ry­bo­je yra vi­ siš­kai ki­to­kia nei kas­die­nia­me gy­ ve­ni­me. Lau­rai ne vie­nas yra sa­kęs, kad gy­ve­ni­me ji kul­tū­rin­ga ir ra­mi, ta­čiau sce­no­je iš­ryš­kė­ja vi­sai ki­toks jos bū­das ir cha­riz­ma. Tie­sa, ne­ma­žai įta­kos tam tu­ri bend­ra mu­zi­kan­tų kom­pa­ni­ja, ku­ri su­ku­ria bend­rą mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­ mo at­mos­fe­rą ir rit­mą. Ki­ta ver­tus, mu­zi­kos stu­di­jos šiek tiek ver­čia jaus­ti at­sa­ko­my­bę kaip aka­de­mi­ nio dai­na­vi­mo at­sto­vui ir ne vi­sa­da pa­vyks­ta iš­veng­ti pa­są­mo­nė­je įsi­ tvir­ti­nu­sių ri­bų. „Pas­te­bė­jau, kad

žmo­nės, ku­rie nie­ka­da ne­si­mo­kė mu­zi­kos, yra lais­ves­ni, su­ge­ba or­ ga­niš­kai pri­si­lies­ti prie to, ką dai­ nuo­ja“, – sa­kė ji. Vis dėl­to dau­giau­sia ten­ka iš­ mok­ti iš at­li­kė­jų bend­rys­tės, mu­ zi­kan­tų, ku­rie nuo­lat su­ka­si ap­link. Pa­sak Lau­ros, aka­de­mi­nis moks­las pa­dė­jo at­ras­ti sa­vo ke­lią mu­zi­ko­je, o dės­ty­to­jai yra lyg di­ri­gen­tai, ku­rie pa­de­da iš to ke­lio neišk­lys­ti. Ta­čiau dai­na­vi­mo vi­zi­ja iš­ryš­kė­ja gro­jant kon­cer­tuo­se ir da­ly­vau­jant mu­zi­ ki­niuo­se pro­jek­tuo­se – iš ten at­ke­ liau­ja svar­bus grįž­ta­ma­sis ry­šys.

Pas­te­bė­jau, kad žmo­nės, ku­rie nie­ ka­da ne­si­mo­kė mu­ zi­kos, yra lais­ves­ni, su­ge­ba or­ga­niš­kai pri­si­lies­ti prie to, ką dai­nuo­ja.

Ne vien talentas

„Kon­kur­suo­se svar­biau­sias yra mo­men­tas. Pa­vyz­džiui, ir Ry­go­je bu­vo dau­gy­bė ta­len­tin­gų mu­zi­kan­ tų, ku­rie neu­žė­mė pri­zi­nių vie­tų. Sėk­mė pri­klau­so ne tik nuo mu­ zi­kan­to ta­len­to, bet ir nuo jo kon­ cent­ra­ci­jos, nu­si­tei­ki­mo, cha­riz­ mos tam tik­ru mo­men­tu. Ne vi­sa­da pa­vyks­ta per 15 mi­nu­čių ke­le­tą dai­ nų at­lik­ti mak­si­ma­liai ge­rai: vis­kas vyks­ta čia ir da­bar. Man šį kar­tą pa­ si­se­kė su­si­tar­ti su sa­vi­mi ir pa­siek­ ti tam tik­rą vi­di­nę bū­se­ną. Jei la­bai ge­rai pa­si­ro­dai kon­cer­te, kon­kur­se ga­li nu­tik­ti prie­šin­gai“, – at­li­ki­mo su­bti­ly­bes at­sklei­dė Lau­ra. Pa­si­ro­ do, mu­zi­kan­tai apie bū­se­ną „čia ir da­bar“ dis­ku­tuo­ja daug. Mer­gi­na taip pat pa­brė­žė, kad mu­zi­kan­to sėk­mė pri­klau­so ne tik

nuo ge­rai at­lik­to dar­bo, bet ir nuo rek­la­mos ar ki­tų niuan­sų. „Aiš­ ku, yra ir toks da­ly­kas kaip po­sa­kis „iš lū­pų į lū­pas“, o su­tar­ti su ki­tais mu­zi­kan­tais ver­ta vien dėl ma­lo­ nios dar­bo at­mos­fe­ros, bet ka­žin ar tai su­tei­kia dau­giau ga­li­my­bių da­ ly­vau­ti įvai­riuo­se pa­si­ro­dy­muo­se. Daž­nai mu­zi­ki­nį įdir­bį įver­ti­na pa­ tys ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai, konk­re­ tūs as­me­nys“, – įsi­ti­ki­nu­si Lau­ra. Ji tei­gė, kad kar­tais kon­cer­tuo­se at­si­ran­da ir rė­mė­jų, ku­rie ga­li sau leis­ti ma­lo­nu­mą rem­ti at­li­kė­jus, juos rek­la­muo­ti, ta­čiau tai ne­la­bai daž­nas reiš­ki­nys. Dai­ni­nin­kės ma­ ny­mu, lie­tu­viai nė­ra at­la­pa­šir­džiai, ir jei pa­si­se­kė ko­kia­me nors kon­ kur­se, ne­bū­ti­nai bū­si kvie­čia­mas da­ly­vau­ti įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se – pa­tys lie­tu­viai mu­zi­kan­tai la­biau bend­rau­ja ma­žuo­se bū­re­liuo­se, ta­ čiau vie­nos stip­rios bend­ruo­me­nės ap­link sa­ve Lau­ra ne­jau­čian­ti. Folk­lo­ras džia­ze

Lau­ra pa­ste­bi, kad bė­gant me­tams at­si­ran­da pro­fe­si­nis kom­for­tas, nes įgy­ja­ma vis dau­giau pro­fe­si­nio sta­ bi­lu­mo, lais­vė­ja ir pa­ti mu­zi­ka, ir nau­jos at­li­kė­jų kar­tos. „Džiau­giuo­si, kad Lie­tu­vo­je po tru­pu­tį at­si­ran­da ir vie­tų, kur gro­ ja­ma džia­zo mu­zi­ka. At­ro­do, kei­ čia­si mąs­ty­mas, yra šioks toks ma­ žy­tis po­ky­tis, bet vis dar sun­ku kad ir, pa­vyz­džiui, gau­ti kon­cer­tui erd­ vę. Kad džia­zas įsi­tvir­tin­tų, rei­ka­ lin­gi pro­fe­sio­na­lūs va­dy­bi­nin­kai, o Lie­tu­vo­je ge­rų džia­zo va­dy­bi­nin­kų aš ne­ži­nau. Džia­zas yra in­te­lek­tua­ li mu­zi­ka, skir­ta ne ma­sėms, tad rei­kia mo­kė­ti jį pa­teik­ti“, – svars­ tė Lau­ra. „Se­niai nu­si­sto­vė­ju­si nuo­sta­ ta, kad džia­zas yra sa­lo­ni­nė mu­zi­ ka, at­mos­fe­ri­nis fo­nas. Ta­čiau mes, jau­ni mu­zi­kan­tai, no­ri­me griau­ti šį mi­tą, no­ri­me, kad mus įsi­leis­tų į kon­cer­tų sa­les. Bend­ra mu­zi­kan­

tų bend­ruo­me­nės nuo­sta­ta yra to­ kia: ug­dy­ti džia­zo mu­zi­kos kul­tū­rą – tai nė­ra tie­siog fo­no mu­zi­ka, ku­ rią gro­ja val­gant, tai ne šaukš­tų ir ša­ku­čių mu­zi­ka. No­ri­si, kad žmo­ nės pa­ma­ty­tų kuo dau­giau skir­tin­ gų džia­zo mu­zi­kos per­spek­ty­vų“, – to­kių nuo­sta­tų tvir­tai lai­ko­si Lau­ra. At­li­kė­ja įsi­ti­ki­nu­si, kad nors džia­zo sti­lių sam­plai­ka gy­va kiek­ vie­no­je ša­ly­je, lie­tu­vių džia­zas sa­ vo­tiš­kas: esą mū­sų mu­zi­ka, kaip ir ki­tų tau­tų, at­spin­di tai, ką tu­ri­me gra­žiau­sia. Lie­tu­vių džia­ze la­bai daug folk­lo­ro ele­men­tų, į jį įsi­ter­ pia su­tar­ti­nės. Ki­ta ver­tus, dai­ni­ nin­kės žo­džiais, džia­zas yra vis­ kas, kas yra džia­zas, – svar­biau­sia pa­jus­ti mu­zi­kan­to vi­di­nę vib­ra­ci­ją, ku­ri ir įtrau­kia klau­sy­to­ją. Vy­rai ir ki­ti rei­ka­lai

Praei­tų me­tų ru­de­nį Lau­ra pri­si­ jun­gė prie tra­di­ci­nio gip­sy džia­ zo at­li­kė­jų trio „The Schwings“. Kom­pa­ni­jai, ku­rią iki tol su­da­ rė tik vy­rai, va­do­vau­ja idė­jos au­ to­rius ir ly­de­ris Re­mi­gi­jus Ran­čys. Dai­ni­nin­kė juo­kau­ja, kad džia­ze bū­ti vie­nai mer­gi­nai tarp vy­rų yra tik pra­na­šu­mas. Rea­lia­me gy­ve­ni­ me Lau­ra taip pat gy­ve­na su mu­ zi­kan­tu. Vi­sai ne­se­niai ji kar­tu su at­li­ kė­ju Adu Ge­ce­vi­čiu­mi įra­šė nau­ją kū­ri­nį „Soul kit­chen“, ku­rį ne­tru­ kus bus ga­li­ma iš­girs­ti ra­di­ju­je. O per kon­kur­są Ry­go­je su­si­pa­ži­no su pa­čiu gar­sios džia­zo at­li­kė­jos Car­ men Sou­zos pro­diu­se­riu – šis pa­ ro­dė ne­ma­žą su­si­do­mė­ji­mą jau­ną­ ja dai­ni­nin­ke. Dar Lau­ra pri­si­de­da prie vie­no mu­zi­ki­nio spek­tak­lio vai­kams ir suau­gu­sie­siems kū­ri­mo, do­mi­si gy­ vū­nų tei­sių rei­ka­lais, už­sii­ma jo­ga ir ne­sle­pia, kad gal­vo­ja apie sa­vo mu­ zi­ki­nės plokš­te­lės, ku­rios kon­cep­ci­ ją gvil­de­na, pa­si­ro­dy­mą atei­ty­je.


20

gegužės 9–15, 2013

savaitgalis

Lie­tu­vės iš­ra­di­mai pri­bloš­kė Daiktų di­zai­ne­rei Eg­lei Ugin­tai­tei mū­sų ša­lies va­do­vai jau se­niai dė­ko­ja už Lie­tu­vos gar­si­ni­mą, o ji pa­ti že­ria­ si ap­do­va­no­ji­mus – nuo Mi­la­no iki To­ki­jo. Ja­po­nai jos kū­ri­niu – laz­da su GPS na­vi­ga­to­riu­mi bei diag­nos­ti­ ne įran­ga – jau džiau­gia­si kas­die­nia­me gy­ve­ni­me. Mer­gi­na ti­ki­si, kad jos dar­bai ka­da nors pa­sieks ir mus. Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaite@diena.lt

Kad ir koks ba­na­lus po­sa­kis „sa­ va­me kraš­te pra­na­šu ne­bū­si“, 25erių E.Ugin­tai­tė jį pui­kiai iliust­ ruo­ja – lai­mė­ju­si pres­ti­ži­nį in­for­ ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Fu­jit­su“ bei elekt­ro­ni­nio di­zai­ no žur­na­lo „De­sign­boom“ įsteig­tą ap­do­va­no­ji­mą ji ne­tru­kus su­lau­kė ir „Fu­jit­su“ pa­siū­ly­mo ga­min­ti sa­ vo iš­ra­di­mą „The Aid“, pa­dė­sian­tį tiek li­go­tiems žmo­nėms, tiek me­ di­kams. Kas tai – ak­se­sua­ras neį­ ga­lie­siems, mo­der­ni laz­da, ke­lio­ nės ved­lys, as­me­ni­nis gy­dy­to­jas ar vis­kas kar­tu, klau­sia­me pa­čios di­zai­ne­rės, su­ti­ku­sios pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo ke­lią į sėk­mę. – Di­zai­ne­ris – tai iš­ra­dė­jas ar gra­žių daik­tų kū­rė­jas? – Ma­nau, di­zai­nas tu­rė­tų šiuos abu da­ly­kus su­jung­ti. Bet iš tie­sų vis­kas pri­klau­so nuo konk­re­čios si­tua­ci­jos, nuo sau iš­si­kel­tos už­duo­ties, na ir, ži­no­ma, nuo am­bi­ci­jų. Vie­nas iš da­ly­kų, ko­dėl di­zai­nas yra to­kia įdo­mi pro­fe­si­ja, – tai, kad jis api­ ma di­džiu­lį kū­ry­bi­nį spekt­rą. Vie­nas pa­vyz­džių: ne­se­niai te­ko itin sėk­min­gai dar­buo­tis su vie­na di­džiu­le pran­cū­zų bend­ro­ve. Kaip su­ži­no­jau vė­liau, dėl dar­bo var­žė­si ke­le­tas ga­na ge­rai ži­no­mų ir ne­men­ ką pa­tir­tį, dar­bų ba­ga­žą su­kau­pu­ sių pran­cū­zų bei bri­tų di­zai­ne­rių. Aš įmo­nės dė­me­sį pa­trau­kiau pir­ miau­sia kū­ry­bos es­te­ti­ka, ta­čiau le­mia­mą taš­ką pa­dė­jo ma­no vi­zi­ja ir fi­lo­so­fij­ a. Es­te­ti­nė pu­sė yra di­zai­no da­lis. Ta­čiau man – tik vie­na da­lių. Daug įdo­miau, kai tų da­lių ne vie­na. Taip pat di­zai­ne eg­zis­tuo­ja tam tik­ra at­ sa­ko­my­bė, ku­ri ne­tu­rė­tų bū­ti „pra­ žiū­rė­ta“. Kal­bant apie „The Aid“ at­ve­jį – tai įvai­ria­ly­pis da­ly­kas. Pro­duk­

te nau­do­ja­mos tech­no­lo­gi­jos, kaip GPS na­vi­ga­to­rius ar ter­mo­met­ ras, yra ne ma­no iš­ra­di­mas, ta­čiau jos yra da­lis nau­jo, nie­kad prieš tai neeg­zis­ta­vu­sio pro­duk­to, ku­rio au­ to­rė esu aš. „The Aid“ taip pat re­mia­si ir tam tik­rais per am­žius eg­zis­ta­vu­ siais spren­di­mais, bet iš es­mės tai daik­tas, ku­ris dar ne­tu­ri bend­ri­ nio pa­va­di­ni­mo. Nes per­kur­ti laz­dą nie­ka­da ne­bu­vo ma­no tiks­las – pro­ duk­tas gi­mė iš tie­sio­gi­nių po­kal­bių su ga­li­mais var­to­to­jais ir si­tua­ci­jos ana­li­zės. Tai – per­so­na­li­nio mo­bi­ lu­mo prie­mo­nė, kaip kad au­to­mo­ bi­lis ar dvi­ra­tis. Ži­no­ma, ji vi­sai ki­ to­kia, nes šia­me sku­bė­ji­mo am­žiu­je ji skir­ta ju­dė­ti kaip tik lė­tai, žings­ nis po žings­nio, sa­vo ko­jo­mis, at­ ras­ti ir pa­žin­ti sa­vo ap­lin­kai, už­tik­ ri­nant sau­gią bei ra­mią ke­lio­nę. Ma­no iš­ra­di­mas – ir tai, kaip pro­duk­tas nau­do­ja­mas, tai yra kar­ tu su juo vei­kian­tis „pa­slau­gos di­ zai­nas“, ku­ris yra la­bai svar­bi pro­ duk­to da­lis. – Ar ti­ki, kad ka­da pa­ma­ty­si sa­ vo iš­ra­di­mą rea­liai vei­kian­tį ir pri­gi­ju­sį Lie­tu­vo­je? – Ži­no­ma, ko­dėl gi ne? Juk 1990ai­siais min­tis, kad po ge­ro de­šimt­ me­čio Lie­tu­vo­je nuo pir­mo­ko iki pen­si­nin­ko ki­še­nė­je ne­šio­sis mo­ bi­lų­jį te­le­fo­ną (o ne­re­tas – dar ir ga­lin­tį fo­tog­ra­fuo­ti), at­ro­dė ma­ žų ma­žiau­siai fu­tu­ris­ti­nė, ne­rea­li. Da­bar tai kas­die­ny­bė. Vis­kas pri­ klau­so nuo po­rei­kio ir po­žiū­rio. Jei jie bus pa­lan­kūs – taip ir bus. – Kaip į ta­ve žiū­ri ta­vo da­bar­ ti­niai kur­so drau­gai, dės­ty­to­ jai, ar pa­ti jau­tie­si esan­ti au­to­ ri­te­tas? – Įver­ti­ni­mas, pa­sie­ki­mai – la­bai ma­lo­nūs, ta­čiau sten­giuo­si vi­sa tai pa­lik­ti už mo­kyk­los ri­bų. Mo­kyk­ la, ma­no nuo­mo­ne, yra ta vie­ta, kur

rei­kia „baks­no­ti ten, kur skau­da“, ir to­bu­lin­ti silp­nes­nes vie­tas, o ne lauk­ ti ap­lo­dis­men­tų. Iš da­bar­ti­nių kur­so draugų jau­čiu pa­gar­bą ir drau­giš­ku­ mą, ta­čiau, ko ge­ro, tai la­biau su­si­ ję su mo­kyk­los ak­tua­li­jo­mis. Ma­no prio­ri­te­tas – ge­rai pa­da­ry­tas, aukš­ to ly­gio dar­bas, ku­rio šak­nis ban­dau kruopš­čiai lais­ty­ti, kad to­liau ma­no kar­je­ro­je ne­prit­rūk­tų vai­sių.

Per­kur­ti laz­dą ne­ bu­vo ma­no tiks­las – tai prie­mo­nė, šia­me sku­bė­ji­mo am­žiu­je skir­ta ju­dė­ti lė­tai, sa­ vo ap­lin­kai at­ras­ti ir pa­žin­ti.

sai, – tai ma­ne pa­si­rin­ko pro­fe­si­ ja, vi­du­je bu­vo kaž­kas, kas la­bai stip­riai stū­mė šios sri­ties link. Tė­ vams iš pra­džių gal­būt bu­vo tru­pu­ tį keis­ta, ta­čiau, ma­nau, il­gai­niui jie bu­vo jau šiek tiek ap­si­pra­tę, nes tu­rė­jau šio­kią to­kią įvai­rių ap­do­va­ no­ji­mų iš vai­kų pie­ši­nių kon­kur­sų ir t. t. ko­lek­ci­ją, taip pat stip­rų, nors ir ne­paaiš­ki­ni­mą po­trau­kį sri­čiai, ku­ri, kaip vė­liau paaiš­kė­jo, va­di­no­ si di­zai­nas. To­dėl tie­siog su­sė­do­me, pa­si­kal­bė­jo­me ir pro­tin­gai su­si­ta­ rė­me, kad tai bus ma­no pro­ga pa­ ban­dy­ti, bet jei ne­pa­vyks – ne­tu­rė­ siu jo­kių prie­kaiš­tų to­les­nei klo­čiai. Iki šiol esu la­bai dė­kin­ga tė­vams už su­teik­tas ga­li­my­bes, pa­lai­ky­mą ir pa­gal­bą.

– Ba­ka­lau­ro stu­di­jas bai­gei Lie­ tu­vo­je, ta­čiau ma­gist­ran­tū­rai pa­si­rin­kai Ny­der­lan­dus. Ko­dėl bū­tent ši ša­lis ir ko­kie skir­tu­ mai tarp stu­di­jų čia ir ten? – Eind­ho­ve­no di­zai­no aka­de­mi­ ja iš ki­tų mo­kyk­lų iš­si­ski­ria sa­vi­ta struk­tū­ra, po­žiū­riu. Taip pat Ny­ der­lan­dai yra ša­lis, ku­rio­je vyks­ta in­ten­sy­vus veiks­mas di­zai­no sri­ty­ je, su­si­tin­ka įvai­rios di­zai­no kryp­ tys, kul­tū­ros, žmo­nės. Ma­no kur­se mo­ko­si 70 stu­den­tų iš įvai­rių pa­ sau­lio kam­pe­lių: nuo Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos, Vo­kie­ti­jos iki Li­ba­no, Iz­ rae­lio, Pie­tų Ko­rė­jos, Aust­ra­li­jos. Šiuo me­tu mo­kyk­la iš­gy­ve­na tam tik­ras re­for­mas ir po­ky­čius, ku­riuos ge­riau ap­žvelg­ti bū­tų ga­li­ma praė­ jus šiek tiek lai­ko.

– Prieš ku­rį lai­ką kal­bin­ta ta­vo kur­so drau­gė Jev­ge­ni­ja Sidore­ vič, taip pat sėk­min­gai pri­sta­ tan­ti sa­vo kū­ry­bą už­sie­ny­je, pri­si­pa­ži­no, kad im­tis me­di­ci­ nos di­zai­no ją pa­ska­ti­no as­me­ ni­nė ser­gan­čio se­ne­lio pa­tir­tis. Ko­kios pa­tir­tys ins­pi­ra­vo ta­ve im­tis bū­tent to­kio pro­jek­to? – Na, jei la­bai at­vi­rai, pa­ti pir­mo­ ji prie­žas­tis bu­vo iš da­lies as­me­ni­ nė. Šios kryp­ties pa­si­rin­ki­mas bu­ vo tar­si ty­li de­di­ka­ci­ja dviem la­bai svar­biems žmo­nėms – ma­mai, ku­ ri yra gy­dy­to­ja, ir mo­čiu­tei. Kal­ bant apie ins­pi­ra­ci­jas ap­skri­tai – tai iš tie­sų ga­li bū­ti bet kas: gy­ ve­ni­mas, po­kal­bis, min­tis, teo­ri­ja, sap­nas, spek­tak­lis, pa­veiks­las, fil­ mas, ob­jek­tas, pro­ble­ma. Di­zai­ne­ ris ap­skri­tai yra žmo­gus, ku­ris ieš­ ko pro­ble­mų (šyp­so­si). Bet tam, kad iš­spręs­tų. Ar bent pa­ban­dy­tų, iš­ kel­tų ak­tua­lų klau­si­mą.

– Ta­vo tė­vai nė­ra me­ni­nin­kai – kaip jie rea­ga­vo, kai pa­si­rin­kai me­ni­nę stu­di­jų kryp­tį? – Ne­ži­nau, kar­tais at­si­grę­žiant at­ gal at­ro­do, kad aš ne­si­rin­kau vi­

– Ar pri­si­me­ni pir­mas pen­kias mi­nu­tes po ži­nios, kad pres­ti­ži­ nia­me di­zai­no kon­kur­se lai­mė­ jai pir­mą vie­tą? – Leng­vas šo­kas. Min­ty­se ty­ri­nė­jau

„„Sti­lius: mo­der­naus di­zai­no laz­da – ne tik vaikš­čio­ji­mo prie­mo­nė. Jo­je su­mon­tuo­tas GPS na­vi­ga­to­rius, šir­dies rit­mo ma­tuok­lis, tem­pe­ra­tū­ros ju­

tik­liai – tai lei­džia me­di­kams gau­ti in­for­ma­ci­ją apie pa­cien­tą ir su­da­ry­ti jam tin­ka­mus ke­lio­nės marš­ru­tus. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

sce­na­ri­jus, kaip jie ga­lė­jo su­pai­nio­ ti pa­var­dę ar pro­jek­tą. – Ar tu­ri sva­jo­nę? – Taip. Tie­są sa­kant, vi­są bū­re­ lį sva­jo­nių. Vie­na di­des­nių – dirb­ti mėgsta­mą dar­bą ir bū­ti nau­din­gai. Idea­liau­sia – Vil­niu­je, ku­ris (čia ki­ta sva­jo­nė) bū­tų vie­nas di­zai­no ir kul­tū­ros cent­rų – nors ir ne dy­džiu, bet ko­ky­be ir nau­jais, švie­žiais, įdo­ miais da­ly­kais. – Jei ne­bū­tum ta­pu­si di­zai­ne­ re, ko­kį ke­lią dar bū­tu­mei rin­ ku­sis? – Et, sun­ku bū­tų iš­keis­ti to­kią įdo­ mią spe­cia­ly­bę, ku­rio­je tel­pa tiek daug... Ko ge­ro, tuo­met bū­čiau re­ ži­sie­re. Ar­ba fi­lo­so­fe. – Mi­nė­jai, kas ta­ve įkve­pia, o dėl ko svy­ra ran­kos? – Ran­kos nu­si­lei­džia su­si­dū­rus su įsi­šak­ni­ju­siu įsi­ti­ki­ni­mu, kad „na, nie­ko mes vis vien ne­pa­da­ry­sim, ir net ban­dyt ne­ver­ta“ ir „kam kur­ ti, ge­riau nu­ko­pi­juo­ti“. Taip pat nuo sa­vęs ir ki­tų ne­ver­ti­ni­mo, ne­ pa­gar­bos, vi­sa už­go­žian­čio pa­vy­ do, įvai­rių, kar­tais tie­siog stul­bi­ nan­čios kvai­ly­bės for­mų. – Kaip tap­ti ge­ru di­zai­ne­riu? – My­lė­ti tai, ką da­rai. Jaus­ti at­sa­ ko­my­bę už tai, ką da­rai. Ti­kė­ti tuo, ką da­rai. – Ar esi per­fek­cio­nis­tė? – Rei­kia pri­si­pa­žin­ti – taip. Tai di­ džiu­lis va­rik­lis ir di­džiu­lis stab­dis tuo pa­čiu me­tu. – Esi pa­trio­tė ir ke­ti­ni at­sto­ vau­ti sa­vo ša­liai ar grei­čiau kos­mo­po­li­tė, ku­riai svar­biau kū­ry­bai pa­lan­ki vie­ta? – Esu kos­mo­po­li­tiš­ka pa­trio­tė. Vi­ sur vi­suo­met pri­si­sta­tau ir esu pri­ sta­to­ma kaip lie­tu­vių di­zai­ne­rė, ta­čiau neuž­si­da­rau, neap­si­ri­bo­ju te­ri­to­ri­jo­mis. Man svar­bu, ką aš ga­ liu duo­ti, kaip tai pa­da­ry­ti ge­riau­ siai ir ar yra kas nors, kas to lau­ kia. Esu lie­tu­vė, man ma­no tau­ty­bė yra svar­bi ir bran­gi, ta­čiau pa­žiū­ ros iš se­ri­jos „Lie­tu­va – lie­tu­viams“ man la­bai to­li­mos ir ne­su­vo­kia­mos. Dėl pa­ties pa­trio­tiš­ku­mo: man ar­ ti­mes­nė di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­ di­mi­no laiš­kuo­se iš­sa­ky­ta po­zi­ci­ja, kad Lie­tu­vos že­mė­je lau­kia­mi vi­si, ku­rie yra pa­si­ry­žę gerb­ti jos įsta­ ty­mus ir kur­ti, steng­tis dėl jos ge­ ro­vės. Esu aukš­tai­tės ir že­mai­čio duk­ra, ta­čiau ma­nau, kad tik­ras lie­tu­vis vi­sų pir­ma api­brė­žia­mas ne ko­kiu „krau­jo gry­nu­mu“ ir net ne už­ra­šu pa­se ar te­ri­to­ri­ja. Pa­gal krau­ją aš – žmo­gus. Žmo­gus, ku­ris gy­ve­na pa­sau­ly­je, o Lie­tu­va yra ne pa­ra­le­li vi­sa­ta, bet pa­sau­lio da­lis. Tai­gi, ir ku­riu žmo­nėms. Žmo­nėms, gy­ve­nan­tiems Lie­tu­vo­je, Ja­po­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Pran­ cū­zi­jo­je ir t. t. Žo­džiu, pa­sau­ly­ je. Šiuo me­tu stu­di­juo­ju Ny­der­lan­ duo­se, ta­čiau ne­si­jau­čiu kaip nors


21

gegužės 9–15, 2013

savaitgalis

net visko mačiusius ja­po­nus Esu kos­mo­ po­li­tiš­ka pa­trio­tė. Vi­ sur vi­suo­ met pri­si­ sta­tau ir esu pri­sta­to­ma kaip lie­tu­ vių di­zai­ ne­rė, ta­čiau neap­si­ri­bo­ ju te­ri­to­ri­jo­ mis.

„„Idea­liz­mas: jau­no­ji di­zai­ne­rė tvir­ti­na, kad kū­ry­ba jai – ne tik at­si­ran­dan­tys daik­tai, bet ir pa­ži­ni­mo pro­ce­sas.

ypač ati­trū­ku­si nuo Lie­tu­vos. Juo la­biau da­bar, kai Eu­ro­pa – lyg vie­ nas kie­mas. Su sa­vo­tiš­kais, uni­ ka­liais, įdo­miais sa­vo kam­pe­liais, bet iš es­mės – kaip vie­nas kie­mas. Ir nuo Vil­niaus ma­ne ski­ria dvi va­ lan­dos lėk­tu­vu. – Ką da­rei su lai­mė­tais pi­ni­ gais? – Sky­riau ki­tiems pro­jek­tams vys­ ty­ti ir jiems rei­ka­lin­giems eks­pe­ ri­men­tams, pro­to­ti­pams, taip pat stu­di­joms Eind­ho­ve­ne. – Esi kuk­li ir darbš­ti, kaip rea­ ga­vai į ta­ve už­griu­vu­sį dė­me­ sį lai­mė­jus, Lie­tu­vos prem­je­ ro ap­do­va­no­ji­mus, sva­rią vie­tą di­zai­no pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je? – Tei­gia­mai (šyp­so­si). La­bai ma­ lo­nu, kai nuo­šir­dus dar­bas įver­ti­ na­mas. Džiu­gu jaus­tis rei­ka­lin­gam, pa­ste­bė­tam. Be to, už­griu­vu­sį dė­ me­sį ga­li­ma iš­nau­do­ti kaip pro­gą pa­kal­bė­ti apie svar­bius, įdo­mius da­ly­kus, na, pa­vyz­džiui, apie di­ zai­ną, ku­ris ne­re­tai ir vi­sai ne­pel­ ny­tai pri­mirš­ta­mas, ir kt.

– Sa­vo gy­ve­ni­mą šiuo me­tu sie­ji tik su di­zai­nu ar esi iš tų žmo­nių, ku­rie sten­gia­si at­skir­ti pro­fe­si­nę sfe­rą nuo as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo? Kuo dar už­sii­mi, be kū­ry­bos? – Bū­na, kad ri­bos tarp gy­ve­ni­mo ir pro­fe­si­jos ap­si­tri­na, bet ne taip pa­ pras­ta tie­siog už­da­ry­ti du­ris ir pa­

mirš­ti. Sa­ko­ma, kad di­zai­nas – ne tik pro­fe­si­ja, bet ir gy­ve­ni­mo bū­ das. Ta­čiau gy­ve­ni­mas vien di­zai­ nu neap­si­ri­bo­ja, nes, sa­vo lai­mei ar ne­lai­mei, esu smal­sus žmo­gus, to­ dėl do­mi­nan­čių sri­čių – ne vie­na. Gai­la tik, kad lai­kas, de­ja, ne­gai­ les­tin­gai ri­bo­tas.

– Ko pa­lin­kė­tum bū­si­miems stu­den­tams? – Nuo­šir­džiai gi­lin­tis į sa­vo spe­ cia­ly­bę, at­kak­liai dirb­ti ir pa­si­ ti­k ė­t i sa­vo ins­t ink­t ais. Taip pat tik­r u­m o. Mo­k y­t is iš ge­r iau­s ių, bet ei­ti sa­vo ke­liu. Nes nei vie­na­ die­n iai „re­c ep­t ai“, nei po­p u­l ia­

rios ten­den­ci­jos, nei pa­žin­tys nė­ ra to­k ie efek­t y­v ūs kaip žmo­g us, tvir­tai ei­nan­tis sa­vo ke­liu, ži­nan­ tis ir my­lin­tis tai, ką da­ro. Jei tai, ką da­rai, – tik­ra, sėk­mė anks­čiau ar vė­liau ap­lan­kys, gal­būt net la­ bai ne­ti­kė­tais ir neį­ti­ki­mais bū­ dais.

Pasiekimai „„2011 m. lai­mė­ta 1-oji vie­ta „Fu­jit­su“

„„2012 m. gavo „Ge­ro di­zai­no“ ap­do­

ir „De­sign­boom“ skelb­ta­me kon­kur­ se, To­ki­ju­je įteik­tas Tarp­tau­ti­nės di­ zai­no įžy­my­bių ko­mi­si­jos bei Ja­po­ ni­jos di­zai­no aso­cia­ci­jos „Fu­jit­su De­ sign Award 2011“ pa­grin­di­nis pri­zas. Pro­jek­tas at­rink­tas iš 3354 di­zai­ne­rių iš 99 pa­sau­lio ša­lių.

va­no­ji­mą, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nį di­zai­ no pri­zas. „„2012 m. da­ly­va­vo Ber­ly­no di­zai­no

sa­vai­tė­je. „„Dar­bai eks­po­nuo­ti įvai­rio­se pa­

ro­do­se To­ki­ju­je, Mi­la­ne, Bar­se­lo­no­ je, To­ron­te, Hel­sin­ky­je, Ta­li­ne, Ki­je­ „„2011 m. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės rū­ ve, Ry­go­je, apie juos pub­li­ka­ci­jų pa­ muo­se pa­gerb­ta už di­zai­no pa­sie­ki­ si­ro­dė įvai­rių ša­lių lei­di­niuo­se, tarp mus ir Lie­tu­vos var­do gar­si­ni­mą. jų – „The For­bes“, „The Aid“, kū­ri­niai „„2012 m. Ita­li­jo­je, Mi­la­ne, no­mi­nuo­ įtrauk­ti į po­rą ne­tru­kus pa­si­ro­dy­sian­ ta „Well-Tech Award“ ap­do­va­no­ji­ čių kny­gų. muo­se. „„Pa­sie­ki­mai: vos 25-erių di­zai­ne­rė jau lai­mė­jo pres­ti­ži­nį Ja­po­ni­jos vers­

li­nin­kų įsteig­tą ap­do­va­no­ji­mą – 30 tūkst. eu­rų, o jos iš­ra­di­mas pra­dė­ tas ga­min­ti.

„„2012 m. „The Aid“ eks­po­nuo­tas rink­

Šiuo me­tu stu­d i­juo­ja ma­g ist­ran­tū­rą ti­nė­je ko­lek­ci­jo­je Mi­la­no di­zai­no sa­ Olan­d i­jos Eind­ho­ve­no di­zai­no aka­ vai­tė­je. de­mi­jo­je.


22

gegužės 9–15, 2013

savaitgalis

„„Ry­tas: sau­lė­te­kis Hi­ma­la­juo­se ver­tas nuo­var­gio ko­piant į kal­nus. 

Pro kam­ba­rio už tris do­le­ri

Ne­pa­le su vy­ru ji bū­ti­nai ap­si­lan­kys dar kar­tą. Ir pa­gy­vens su vie­ti­niais ko­kia­me nors ma­ža­me kai­me­ly­je. Po vieš­na­gės ją su­ ža­vė­ju­sio­je ša­ly­je Azi­ją įsi­my­lė­ju­si Kot­ry­na Stan­ku­tė-Jaš­čems­ kie­nė ne­pa­liau­ja švy­tė­ti. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

„Api­ma neap­sa­ko­mas jaus­mas“

Ke­lio­nę į Ne­pa­lą Kot­ry­na, jos vy­ ras ir se­suo su my­li­muo­ju su­sior­ ga­ni­za­vo pa­tys. Sos­ti­nė­je Kat­man­du ket­ver­tu­kas su­si­tvar­kė ir vi­sus ofi­cia­lius lei­di­ mus. „Įsi­gy­jant lei­di­mą kop­ti į kal­nus, per­kant bi­lie­tą į na­cio­na­li­nį par­ką

rei­kia pa­teik­ti po dvi nuo­trau­kas, – Kot­ry­na pa­ta­rė į Ne­pa­lą at­si­vež­ti dau­giau sa­vo nuo­trau­kų, nes vie­to­ je už dvi te­ko mo­kė­ti po 7 do­le­rius. – Pa­si­rin­ko­me 3200 met­rų aukš­čio kal­ną, nes į jį ga­lė­jo­me kop­ti be gi­ dų. Į aukš­tes­nius, pa­vo­jin­ges­nius, jų pa­slau­gos pri­va­lo­mos.“ Vis dėl­to net ir spor­tiš­kiems, dvi­ ra­čiais va­ži­nė­jan­tiems lie­tu­viams ne­leng­va pripras­ti prie aukš­tu­mų są­ly­gų ir re­to oro.

„„Vir­šū­nė: Kot­ry­na su my­li­muo­ju ant Pu­no kal­no.

„Kal­nuo­se pa­tar­ti­na ne tik ne­ var­to­ti al­ko­ho­lio, bet ir ne­rū­ky­ti, – per­spė­jo Kot­ry­na. – Pa­kil­ti į kal­ nus pri­va­lo­ma, Hi­ma­la­juo­se ma­tant te­kan­čią sau­lę api­ma neap­sa­ko­mas jaus­mas. O dar nuo­sta­bio­sios ry­žių te­ra­sos, ža­lu­ma, ma­ži kai­me­liai, asi­liu­kai, šlai­tai ir kal­nų upe­liai...“ Mi­ru­sie­ji de­gi­na­mi

Ne­pa­las Kot­ry­nai pa­ti­ko la­biau nei In­di­ja. Mo­te­rį šio­je ša­ly­je su­ža­vė­

jo gam­ta ir itin drau­giš­ki žmo­nės. „Ne­pa­le ma­žiau šiukš­lių, nors ir čia ma­tė­me šiukš­ly­nuo­se sken­din­ čią upę. Gam­tą ter­šia net ir Va­ka­ rų tu­ris­tai. La­biau­siai pri­žiū­ri­mas Ta­me­lio ra­jo­nas, ku­ria­me gy­ve­na dau­giau­sia sve­tim­ša­lių, – pa­ste­bė­ jo Kot­ry­na. – Ne­pa­le di­des­nė bu­ diz­mo įta­ka, tur­būt to­dėl ir žmo­ nės ki­to­kie. Tie­sa, čia taip pat daug hin­duis­tų, jų šven­tyk­lų ir in­diš­kais dra­bu­žiais vil­kin­čių žmo­nių.“ Lie­tu­vė džiau­gė­si, kad Ne­pa­le nie­kas ne­graibs­to už ran­kų, pre­ ky­bi­nin­kai neį­ky­rūs, o vy­rai, ki­ taip nei In­di­jo­je, sek­sua­liai ne­prie­ ka­biau­ja ir ne­fo­tog­ra­fuo­ja pri­ki­šę mo­bi­lio­jo te­le­fo­no prie vei­do. „In­di­jo­je jun­ta­ma de­mog­ra­fi­ nio spro­gi­mo ir edu­ka­ci­nio auk­

lė­ji­mo pro­ble­ma“, – pa­da­rė iš­va­ dą Kot­ry­na. Kat­man­du, kaip ir gar­sia­ja­me In­di­jos Va­ra­na­sy­je, prie hin­duis­ tų šven­tyk­lų komp­lek­so Pas­hu­ pa­ti­nath taip pat vyks­ta tra­di­ci­nės ce­re­mo­ni­jos, de­gi­na­mi žmo­nės, o kau­lų li­ku­čiai ir pe­le­nai iš­bars­to­mi į van­de­nį. „Kai ku­riuos šo­ki­ruo­ja de­gi­na­mi ir apang­lė­ję žmo­nių kū­nai“, – Kot­ ry­na su kom­pa­ni­ja hin­duis­tų tra­di­ ci­ją prie še­šių au­ku­rų ste­bė­jo iš ki­ to upės kran­to. Į mo­kyk­lą – dvi va­lan­das

Tau­py­da­mi lie­tu­viai rin­ko­si ne 100 do­le­rių kai­nuo­jan­čius skry­džius ma­žais lėk­tu­vais, o ke­lio­nes pa­ly­ gin­ti lė­tai va­žiuo­jan­čiais bei daž­

„„Eg­zo­ti­ka: Dur­ba­ro aikš­tė įtrauk­ta į UNES­CO są­ra­šą.


23

gegužės 9–15, 2013

savaitgalis Dar ne­bran­gu Nak­vy­nė dviem žmo­nėms kuk­lia­ me kam­ba­rė­ly­je, kur pa­ta­ly­nė ga­ li bū­ti jau nau­do­ta, kai­nuo­ja 5 do­le­ rius. Tau­pant ir mie­gant mieg­mai­šy­ je, tai ne­la­bai svar­bu. Ke­liau­to­jai ra­do mi­ni­ma­lis­ti­nį, ta­čiau šva­rų dvi­vie­tį kam­ba­rį už 7 do­le­rius per pa­rą. Kal­nuo­se ga­li­ma ap­si­sto­ti ir už 3 do­le­rius per pa­rą, ta­čiau daž­niau­ siai šei­mi­nin­kai pa­gei­dau­ja, kad pas juos tu­ris­tai mai­tin­tų­si. Tuo­met nak­ vy­nė su pus­ry­čiais ir va­ka­rie­ne kai­ nuo­ja apie 10–12 do­le­rių. Apie 100–200 km ke­lio­nė mik­roau­ to­bu­su ar au­to­bu­su kai­nuo­ja apie 7–10 do­le­rių, tak­si – 20 do­le­rių.

200

km

kalnų keliais keliautojai nuvažiuodavo per 5–6 valandas. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ius lan­gą – Hi­ma­la­jų vaiz­dai nai sto­jan­čiais tu­ris­ti­niais ir net ne vie­tos bend­ro­vių au­to­bu­sais. „Va­žia­vo­me pi­giau­siu bū­du, kur į sep­ty­nių vie­tų mik­roau­to­bu­są su­ lip­da­vo 10–12 žmo­nių“, – šyp­te­lė­ jo vil­nie­tė. Ji džiau­gė­si, kad au­to­bu­se skam­ bė­da­vo vie­tos mu­zi­ka. 200 km at­ stu­mą kal­nų ke­liais, kur ra­tai daž­ nai vos ne ky­bo­da­vo ties pra­ra­ja, nu­va­žiuo­da­vo per 5–6 va­lan­das. „Šis bū­das pa­ts pa­vo­jin­giau­sias ir apie tai mus iš anks­to per­spė­jo. Iš pra­džių kū­nas šiurp­da­vo nuo įtam­ pos, vė­liau at­si­pa­lai­da­vo­me. Bet iš­ vy­dę di­de­lę ava­ri­ją su­pra­to­me, kad šiais mik­roau­to­bu­sais va­žiuo­ti iš­ties pa­vo­jin­ga“, – pa­sa­ko­jo tu­ris­tė. Kal­n uo­se lie­t u­v iai kel­d a­vo­ si penk­tą va­lan­dą ry­to, gul­da­vo­si

sep­tin­tą va­ka­re. Vie­tos gy­ven­to­ jai nuo­šir­džiai pa­tar­da­vo ir pa­dė­ da­vo. Eg­zo­tiš­kai at­ro­dė su di­de­lė­mis kup­ri­nė­mis ant pe­čių dvi va­lan­ das kal­nų ke­liais į mo­kyk­lą ei­nan­ tys 5–7 me­tų pyp­liai. Lie­tu­vius su­ža­vė­jo vie­tos mais­ tas, ypač tra­di­ci­nis pa­tie­ka­las mo­ mo – ne­di­de­li kol­dū­nai su avie­na, ver­šie­na, dar­žo­vė­mis, taip pat ti­ be­tie­tiš­ka ku­ku­rū­zų duo­na. „Ska­nus, – gy­rė apie do­le­rį kai­ nuo­jan­tį vie­tos alų Kot­ry­na, dar jai ypač pa­ti­ko ar­ba­ta. – Iš­ban­dė­me įvai­riau­sių. Ir iš gy­do­mų­jų žo­le­lių, ir ti­be­tie­tiš­ką svies­ti­nę ar­ba­tą.“ Mais­tas bran­ges­nis aukš­tai kal­ nuo­se, kur pa­val­gy­ti kai­nuos jau ne tris, o ma­žiau­siai sep­ty­nis do­

le­rius. Už viš­tie­nos pa­tie­ka­lą – di­ de­lę pra­ban­gą aukš­ty­bė­se – ten­ka mo­kė­ti ir 20 do­le­rių.

Pa­kil­ti į kal­nus pri­ va­lo­ma, Hi­ma­la­juo­ se ma­tant te­kan­čią sau­lę api­ma neap­sa­ ko­mas jaus­mas.

Iš­gąs­di­no be­ždžio­nės

Ke­liau­to­jai ad­re­na­li­no pa­ty­rė ne tik va­žiuo­da­mi, bet ir ei­da­mi pės­čio­ mis. Kat­man­du, po ste­bė­tos mi­ ru­sių­jų lai­do­ji­mo ce­re­mo­ni­jos ei­

da­mi kal­nų ke­liu, pa­te­ko į se­nas ka­pi­nes. „Daug ant­ka­pių ir be­ždžio­nių. Ne tik pa­te­lių su vai­kais, bet ir di­ de­lių, grės­min­gai at­ro­dan­čių be­ždžio­nių pa­ti­nų, – įtam­pos mi­nu­tes pri­si­mi­nė Kot­ry­na. – Su kiek­vie­ nu žings­niu jų dau­gė­jo, jos ar­tė­ jo, jų bu­vo koks šim­tas. Leng­viau at­si­kvė­pė­me tik išė­ję pro ka­pi­nių var­tus.“ Krau­ją sting­dė ir be­ždžio­nių til­tai, kai po ko­jo­mis tarp įlū­žu­ sių len­tų žio­jė­jo sky­lės ir šniokš­ tė srau­nių kal­nų upių van­duo. Vis dėl­to įtam­pą nu­slo­pin­da­vo fan­tas­ tiš­ki gam­tos vaiz­dai. Kot­ry­ną liū­di­no kai ku­rie iš­pai­ kin­ti jau­ni va­ka­rie­čiai. Jie vaikš­čio­ jo ne­ši­ni ne­di­de­liais krep­šiais, o už

ke­lis do­le­rius per die­ną pa­sam­dy­ti ne­ši­kai tam­pė jų mil­ži­niš­kas kup­ ri­nes. „Kai ke­liau­ji į kal­nus ke­liems mė­ne­siams, pa­gal­bos rei­kia, bet ne­re­tai tu­ris­tai pri­si­krau­na daug ne­rei­ka­lin­gų daik­tų“, – pa­sa­ko­jo tu­ris­tė iš Lie­tu­vos. Ji ir jos ar­ti­mie­ji ap­si­ri­bo­jo svar­ biau­siais reik­me­ni­mis. Kat­man­du nu­si­pir­ko po šil­tą 15 do­le­rių kai­na­ vu­sį megz­ti­nį iš ja­ko vil­nos. „Į kal­nus ne­pa­lie­čiai ne­ša ne tik mais­tą, bet ir vi­sus rei­ka­lin­gus daik­tus, du­jų ba­lio­nus ir net se­nus žmo­nes“, – pa­sa­ko­jo Kot­ry­na. Vis dėl­to net ir ap­si­pra­tę su to­ kiais vaiz­dais lie­tu­viai ap­stul­bo, kai 3 km aukš­ty­je iš­vy­do ame­ri­kie­tiš­ ko­jo bi­liar­do sta­lą.

„„Ma­žiai: ke­lio­nė į mo­kyk­lą trun­ka 2 va­lan­das.

„„Ne­pa­lie­tis: vie­tos pre­kiau­to­jai nė­ra įky­rūs.

„„Ra­my­bė: ma­ži kai­me­liai iš­si­ski­ria sa­vi­tu­mu.


24

gegužės 9–15, 2013

meilė

Sva­jo­nė: į kos­mo­są su vai­kais ir ka­tėm Sa­vait­ga­lį Vin­gio par­ke tė­vai, ne­su­si­tuo­ku­sios po­ros ir ki­ti pla­ tes­nei šei­mos sam­pra­tai pri­ta­rian­tys žmo­nės kvie­tė švęs­ti Vi­ sų šei­mų die­ną. O ne­to­lie­se, Vil­niaus mies­to san­tuo­kų rū­muo­se, bū­riai jau­na­ve­džių tryš­ko lai­me ofi­cia­liai va­din­tis šei­mo­mis. Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Su­gy­ven­ti­nė ir pus­žen­tis

Dis­ku­si­jos, kas yra šei­ma – jaus­ mas, su­si­ta­ri­mas ar ant­spau­das, ka­da ji pra­si­de­da, šei­mos są­vo­kos api­brėž­ties va­ria­ci­jos šeš­ta­die­nį san­tuo­ką įre­gist­ra­vu­siems 29-erių Aud­riui ir 26-erių Ra­sai to­li­mos. Iki san­ty­kių įtei­si­ni­mo pen­ke­rius su pu­se me­tų drau­ga­vu­si po­ra ti­ki­no, kad ir anks­čiau jau­tė­si šei­ma. Anks­čiau san­tuo­kai juo­du ne­si­ ry­žo ne to­dėl, kad bai­mi­no­si san­ tuo­kos pan­čių ar anek­do­tuo­se vaiz­din­gai pie­šia­mo po­san­tuo­ki­nio gy­ve­ni­mo ypa­tu­mų, – tie­siog atė­ jo mo­men­tas, kai no­ri­si ant­spau­dą tu­rė­ti ne tik šir­dy­je, bet ir pa­se. Be to, il­gai­niui ėmė er­zin­ti drau­gys­tės pra­džio­je, ro­dos, to­kia ne­reikš­min­ ga bu­vu­si de­ta­lė – kaip pri­sta­ty­ti ant­rą­ją pu­sę. „Iš tie­sų la­bai su­dė­tin­ga vi­siems sa­ky­ti, kad ma­no my­li­ma mo­te­ris – „su­gy­ven­ti­nė“. O žmo­na – vi­siems vis­kas aiš­ku“, – sa­kė jau­na­ve­dys. Jam pri­ta­rė iš­rink­to­ji: „Va­di­na pus­ žen­čiu – vėl ne­ge­rai. Da­bar bus pa­ pras­čiau.“ Šei­mų iš­lauk­ta šven­tė

Aud­rius ir Ra­sa pri­si­pa­ži­no, kad tuok­tis vis ra­gi­no abie­jų šei­mos, pro­gai pa­si­tai­kius vis lai­dy­da­vo užuo­mi­nas apie ves­tu­ves. Di­de­ liam tė­vų ir ar­ti­mų­jų džiaugs­mui, po pen­ke­rių drau­gys­tės me­tų po­ ra nu­ta­rė iš­kel­ti ves­tu­ves.

Su­ža­dė­ti­nių sta­tu­sas tru­ko tik pus­me­tį. „Su­ža­dė­tu­vių ga­lio­ji­mas – me­ tai, jų tik­rai už­ten­ka su­si­ruoš­ti ves­ tu­vėms, o ap­si­spren­dus nė­ra rei­ka­ lo dels­ti“, – sa­kė jau­na­ve­dys. „Be to, pa­va­sa­ris – pa­ts gra­žiau­ sias me­tas tuok­tis: sau­lu­tė iš­lin­do, me­džiai iš­spro­go“, – be­si­džiaug­ da­ma šil­ta die­na pri­dū­rė Ra­sa.

Sa­ko, per me­daus mė­ne­sį kri­zė iš­tin­ka ir dau­gu­ma san­ty­kių išy­ra, tai kad ne­bū­tų to­kių pro­ble­mų, mes iš anks­to ap­si­drau­ dė­me.

Me­daus mė­nuo avan­su

Klau­si­mas, ar ką nors kei­čia ir ką kei­čia san­tuo­kos įre­gist­ra­vi­mas bei ant­spau­das pa­se, ma­tyt, – am­ ži­nas. „Kas pa­si­kei­tė su ant­spau­ du? Vis­kas vi­siš­kai pa­si­kei­tė. Kas konk­re­čiai? Ogi nie­kas. Tik ki­li­ mas rau­do­nas bu­vo. Jau bu­vo­me šei­ma ir san­tuo­kos įre­gist­ra­vi­mas šio jaus­mo ne­kei­čia“, – vie­nas per ki­tą kal­bė­jo jau­na­ve­džiai. San­tuo­ kos pra­na­šu­mais jie lai­ko pa­pras­ tes­nį for­ma­lu­mų tvar­ky­mą ir fak­tą, kad su­si­tuo­kę žmo­nės la­biau sau­ go­mi įsta­ty­mų.

Tri­jų die­nų ves­tu­vių puo­ta su pul­ku sve­čių, „či­go­nų“, pirš­lio ko­ ri­mo ce­re­mo­ni­ja, iš­kil­mės baž­ny­ čio­je, li­mu­zi­nas, bal­ti ba­lan­džiai – toks sce­na­ri­jus vi­siš­kai nea­ti­tin­ka Aud­riaus ir Ra­sos šven­tės vi­zi­jų. Po­ra svar­bią die­ną nu­ta­rė pa­mi­nė­ ti vie­no klu­bo res­to­ra­ne, kur pa­si­ džiaug­ti savo lai­me pa­kvie­tė 30 ar­ ti­miau­sių žmo­nių. Įdo­mu tai, kad me­daus mė­ne­ sį jau­nuo­liai iš­vy­ko prieš ves­tu­ves. „Sa­ko, per me­daus mė­ne­sį kri­zė iš­tin­ka ir dau­gu­ma san­ty­kių išy­ ra, tai kad ne­bū­tų to­kių pro­ble­mų, mes iš anks­to ap­si­drau­dė­me“, – to­kį spren­di­mą juo­kau­da­mas aiš­ ki­no Aud­rius. Tai kiek vai­kų ir ka­čių?

Jau­na­ve­džių lau­kia vie­na rim­ta dis­ ku­si­ja – baž­ny­ti­nė san­tuo­ka. Pak­lau­sus, ar ke­ti­na ženg­ti prie al­to­ riaus ir duo­ti am­ži­nus įža­dus Die­vo na­muo­se, jųd­vie­jų nuo­mo­nė iš­si­ sky­rė: Aud­rius tvir­tai sa­kė „ne“, o jo jau­no­ji žmo­na iš­ta­rė „gal­būt“. „Na... Gal ka­da nors, bet tik­rai ne šian­dien“, – nu­si­lei­do vy­ras. Vis dėl­to į atei­tį po­ra žvel­gia bend­ra kryp­ti­mi. „Po dvi­de­šim­ ties me­tų mu­du skri­si­me kos­mi­ ne lėkš­te su pen­kiais vai­kais ir tri­ mis ka­tė­mis“, – įsi­vaiz­duo­da­mas šei­mos atei­tį šmaikš­ta­vo jau­na­ve­ dys. To­kia ne­tra­di­ci­nė sva­jo­nė jo iš­ rink­ta­jai pa­ti­ko – tik juok­da­ma­si jau­na mo­te­ris ją kiek pa­ko­re­ga­vo: „Su trim vai­kais ir vie­na ka­te.“

De­šimt bū­dų, kaip iš­kel­ti sva­jo­nių ves­tu­ves be ne­rei­ka­lin­gų iš­lai­dų Ku­ri nuo­ta­ka at­si­sa­ky­tų sa­vo ves­tu­ vėms tu­rė­ti vi­siš­kai ne­ri­bo­tą biu­dže­ tą? De­ja, dau­ge­l is jau­na­ve­d žių pri­ vers­ti lai­ky­tis ri­bų ir la­bai griež­tai nu­ spręs­ti, ką jie ga­li sau leis­ti tą ypa­tin­gą­ ją die­ną. Jei­gu šiuo me­tu pla­nuo­ja­te sa­vo ves­tu­ ves ir jū­sų pa­sa­kiš­kų jung­tu­vių sva­jo­ nė, pri­slėg­ta vis au­gan­čių iš­lai­dų, pra­ dė­jo blės­ti, – ne­nu­si­min­ki­te. „U.S. News“ pa­tei­kia ke­lis efek­ty­vius bū­dus, kaip su­ma­žin­ti ves­tu­vių su­kne­lės, gė­lių, puo­ši­mo reik­me­nų ir ki­to­kias iš­lai­das. „„1. Leis­ki­te sau puo­se­lė­ti tik rea­lius

„„3. Ne­rei­kia vis­ko da­ry­ti „pa­gal iš­

skir­ti­nį už­sa­ky­mą“. Tar­ki­me, ser­ve­tė­ lės ant sta­lo ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti su iš­ siu­vi­nė­tais jau­no­sios ir jau­no­jo ini­cia­ lais. Juk vi­si sve­čiai ir taip ži­nos, kie­no ves­tu­vės (o jei­gu ne­ži­nos, tai ir ser­ve­ tė­lės čia ne­be­pa­dės).

kad ga­li­te iš­leis­ti dau­giau, nei pla­na­vo­ te. To­dėl ky­la pa­vo­jus, kad jei­gu taip sa­ve ra­min­si­te kiek­vie­ną kar­tą, kai rei­kės pirk­ti nau­ją daik­tą ar pa­slau­gą, tuo­met vis­kas ga­li baig­tis di­de­liu bū­si­ mos šei­mos biu­dže­to de­fi­ci­tu. „„8. Paž­vel­ki­te į ves­tu­vi­nio tor­to klau­

„„4. Kar­tais ge­riau nuo­mo­ti, nei pirk­

si­mą kū­ry­biš­kai. Ar rei­kia pirk­ti mil­ži­ niš­ką ir la­bai la­bai bran­gų tor­tą iš ži­ no­miau­sios ves­tu­vi­nių tor­tų ke­pyk­ los, jei ga­li­ma už­sa­ky­ti ne to­kį di­de­ lį, bet taip pat pro­fe­sio­na­liai pa­da­ry­ tą ves­tu­vi­nį tor­tą iš ma­žes­nės ke­pyk­ los? Be to, ga­li pa­gel­bė­ti ga­būs drau­gai „„5. Kreip­ki­tės į tie­sio­gi­nius tie­kė­ ir gi­mi­nės. jus. Tik­rai ne­bū­ti­na kreip­tis į spe­cia­li­ „„9. Bū­ki­te iš­ran­ki gė­lių pir­kė­ja. Be zuo­tas ves­tu­vių par­duo­tu­ves ar pla­ abe­jo, nuo­ta­kos puokš­tė tu­ri bū­ti gra­ nuo­to­jus dėl to­kių de­ta­lių kaip kvie­ ži, bet ne­leis­ki­te gė­li­nin­kams tuo nau­ ti­mai. Su­tau­py­ki­te kreip­da­mie­si į vie­ do­tis ir iš­pūs­ti gė­lių kai­nos. Nuei­ki­te tos spaus­tu­vę ar­ba už­si­sa­ky­da­mi ori­ į ke­lias gė­lių par­duo­tu­ves, iš­siaiš­kin­ gi­na­lius kvie­ti­mus in­ter­ne­tu. ki­te, ko­kios kai­nos, ir leis­ki­te gė­li­nin­ „„6. Ves­tu­vi­nė su­kne­lė ne­bū­ti­nai tu­ri kams su­pras­ti, kad ži­no­te, kiek tu­rė­tu­ bū­ti nau­ja. Kiek­vie­na nuo­ta­ka be išim­ mė­te mo­kė­ti už puokš­tę. ti. Ži­no­ma, vi­suo­met bū­na išim­čių, ta­ čiau ne­rei­kia pirk­ti daik­tų ves­tu­vėms, ku­rių pa­skui vi­siš­kai ne­ke­ti­na­te nau­ do­ti. To­kius daik­tus, kaip, tar­kim, mil­ ži­niš­kas pun­šo du­buo, var­gu ar dar ka­da pa­nau­do­si­te.

lū­kes­čius, nes „to­bu­lų ves­tu­vių“ sind­ ro­mu la­bai leng­va ir pa­vo­jin­ga su­si­ rgti. Juk ne kiek­vie­na de­ta­lė, ku­rią ruo­šia­tės pirk­ti ves­tu­vėms, neiš­ven­ gia­mai tu­ri bū­ti to­bu­la. Pa­vyz­džiui, sta­lo puo­šy­ba ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti uni­ ka­li ir ne­pa­kar­to­jama. Šioms de­ko­ra­ ci­joms rei­ka­la­vi­mai tu­ri bū­ti pa­pras­ti, bet pa­grįs­ti: tu­rė­tų tik­ti prie bend­ro de­ ties no­ri at­ro­dy­ti nuo­sta­biai sa­vo ves­ ko­ro ir bū­ti adek­va­čios kai­nos. tu­vių die­ną – ir ji tai, be abe­jo­nės, ga­ „„2. Leis­ki­te sa­vo drau­gams ir šei­mos li pa­da­ry­ti! Bet jei­gu su­kne­lę nuo­mo­ na­riams pri­si­dė­ti prie ves­tu­vi­nių dar­ tu­mė­tės ar­ba ras­tu­mė­te ge­rą va­rian­tą bų. Rei­kia fo­tog­ra­fo, siu­vė­jos, gė­li­nin­ dė­vė­tų dra­bu­žių par­duo­tu­vė­je, at­ro­ ko, mais­to ir gė­ri­mų tie­kė­jo, di­džė­jaus? dy­tu­mė­te nuo­sta­biai už ma­žiau! Gal­būt kas nors iš jū­sų drau­gų ar ar­ti­ mų­jų ga­li kuo pui­kiau­siai at­lik­ti ku­rią „„7. Kont­ro­liuo­ki­te sa­vo im­pul­sy­vu­ nors už­duo­tį? Aps­vars­ty­ki­te ga­li­my­ mą. Sup­ran­ta­ma, kad la­bai no­ri­si, jog bę pa­pra­šy­ti jų pa­gal­bos vie­toj ves­tu­ to­ji die­na iš­ties bū­tų įsi­min­ti­na ir įspū­ din­ga, tad la­bai leng­va sa­ve įti­kin­ti, vi­nės do­va­nos.

„„10. Ar bū­ti­nai rei­kia li­mu­zi­no? La­bai

ti­kė­ti­na, kad po ku­rio lai­ko pri­si­mi­ni­ muo­se apie ves­tu­ves ir puo­tą li­mu­zi­ nas ne tik neu­žims svar­bios vie­tos, bet ir iš­vis iš­nyks. Tad, kad iš­veng­tu­mė­te iš­ties ne­bū­ti­nų iš­lai­dų, su­si­ras­ki­te pi­ ges­nį trans­por­to va­rian­tą. O gal jū­sų drau­gas tu­ri gra­žų ar­ba eg­zo­tiš­ką au­ to­mo­bi­lį ir su­tik­tų jus pa­vė­žė­ti? VD inf.

„„Sta­tu­sas: šeš­ta­die­nį sos­ti­nė­je su­si­tuo­kę Aud­rius ir Ra­sa juo­ka­vo pa­

ga­liau at­si­kra­tę su­gy­ven­ti­nės ir pus­žen­čio ti­tu­lų – pri­si­sta­ty­ti vy­ru ir žmo­na ma­lo­niau.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

!

Nau­ja „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Mei­lė“. Jo­je kvie­čia­me jau­ na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­ džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“. Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.


25

Gegužės 9–15, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kinomanams

N-13

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ge­gu­žės 10 d.

Pas­ku­ti­nis J.Cha­no fil­mas?

Ste­buk­lin­ga­me kos­tiu­me sly­pin­ti ga­lia Vis daž­niau iš kny­gų į ek­ra­nus per­ga­lin­ gai žen­gia lei­dyk­los „Mar­vel“ ko­mik­sų per­ so­na­žai. Po­pu­lia­rų­jį Ge­le­ži­nį Žmo­gų pa­si­ tin­ka­me jau tre­čią kar­tą. Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Ko­va su te­ro­riz­mu

„Ge­le­ži­nio Žmo­gaus“ he­ro­jus gi­mė Viet­na­mo ka­ro iš­va­ka­rė­se. Pir­mi jo prie­šai bu­vo viet­na­mie­čiai, ru­sai ir ki­nai. Ir tai su­pran­ta­ma – Šal­ta­sis ka­ras kla­si­nį prie­šą bu­vo įvar­di­jęs be jo­kių dvip­ras­my­bių.

Pa­tys ko­mik­sai tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ ro­do esą vien skur­ džios fan­ta­zi­jos pa­gim­dy­tas „bul­va­ ri­nis skai­ta­las“. Šiais lai­kais pa­sau­liui kur kas di­ des­nių rū­pes­čių ke­lia įvai­rių for­mų te­ro­riz­mas. To­dėl ir neį­vei­kia­mus šar­vus iš­ra­dęs mi­li­jar­die­rius fi­ lant­ro­pas To­nis Star­kas ne­ga­li lik­ti nuo­ša­ly nuo di­džiau­sios mū­sų lai­ kų grės­mės žmo­ni­jai ir ci­vi­li­za­ci­jai. Bet, kaip ir bū­da­vo anks­čiau, ne­ ma­žai To­nio jė­gų pa­rei­ka­laus ko­ va ne tik su išo­rės prie­šu, bet ir su pa­čiu sa­vi­mi. Akyse liūdesys

Tre­čio­jo­je „Ge­le­ži­nio Žmo­gaus“ da­ly­je bus vis­ko, dėl ko žiū­ro­vai mėgs­ta ko­mik­sus: ir kom­piu­te­ri­nių efek­tų, ir svai­gi­nan­čių ka­me­ros ra­ kur­sų, ir ne­ti­kė­tų siu­že­to po­sū­kių,

ir cha­riz­ma­tiš­kų he­ro­jų, ir efek­tin­ gų pik­ta­da­rių, ir, ži­no­ma, įspū­din­ ga gė­rio ko­va su blo­giu. Ta­čiau ne­ga­li­ma ne­pas­te­bė­ti, kad pa­grin­di­nio ak­to­riaus aky­se kas­kart vis dau­giau liū­de­sio, ku­rį, ko ge­ra, pro­vo­kuo­ja troš­ki­mas fan­ tas­tiš­kam siu­že­tui su­teik­ti be­veik fi­lo­so­fi­nę di­men­si­ją. Ži­no­me, kad kiek­vie­nas ko­mik­so he­ro­jus pri­ va­lo dė­vė­ti tik jam vie­nam bū­din­ gą ypa­tin­gą kos­tiu­mą. Bet, ko ge­ra, tik To­nis Star­kas jam ski­ria spe­ci­fi­ nį dė­me­sį, no­rė­da­mas su­pras­ti, ar jis pa­ts be sa­vo ste­buk­lin­go ap­da­ro tu­ri ko­kią nors ver­tę. Ren­gia­si le­mia­mam mū­šiui

To­nis Star­kas (jį tre­čią kar­tą vai­di­ na Ro­ber­tas Dow­ney jau­nes­ny­sis) jau anks­tes­niuo­se fil­muo­se ne sy­ kį bu­vo at­si­dū­ręs už tos ri­bos, kai pa­si­ti­kė­ti ga­li­ma tik pa­čiu sa­vi­mi. Nau­ja­ja­me fil­me si­tua­ci­ja vėl kar­ to­ja­si. Šį kar­tą iš­ra­din­gam su­per­me­nui ra­miai gy­ven­ti ne­lei­džia te­ro­ris­tas var­du Man­da­ri­nas (jį vai­di­nan­tis ak­to­rius Be­nas Kings­ley taip pat sten­gia­si, kad šis per­so­na­žas ne­ bū­tų pri­mi­ty­vus, kaip bū­din­ga ko­ mik­sams). Li­kęs ir be sa­vo na­mų, ir be ste­buk­lin­go šar­vuo­to kos­tiu­mo, To­nis Star­kas ku­rį lai­ką pri­vers­tas slaps­ty­tis Te­ne­sio vals­ti­jo­je. Čia jis kau­pia jė­gas le­mia­mam mū­šiui su vi­sais prie­šais, kad pa­sau­liui iš­ki­ lu­si mil­ži­niš­kos ka­tast­ro­fos grės­ mė bū­tų su­stab­dy­ta.

Nau­jau­sias Jac­kie Cha­no veiks­mo fil­mas „Ope­ra­ci­ja „Zo­dia­kas“ va­di­na­mas ge­riau­siu ak­to­riaus fil­mu per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį. Ko­miš­kai be­si­kau­nan­tis herojus lei­džia­si į pa­slap­tin­gų tro­fė­jų paieš­ką ap­link pa­sau­lį. J.Cha­nas tei­gi­a, šio fil­mo pa­si­ro­dy­mo lau­kęs su ne­kant­ru­mu ir pa­ts ma­no, kad tai pa­sku­ti­ nis fil­mas, ku­rį re­ži­sa­vo ir ku­ria­me vai­di­no jis pa­ts.

Ko­mik­sai ir vi­suo­ me­nės pro­ble­mos Ame­r i­k ie­t iš­k ų ko­m ik­s ų mė­gė­jai kas­met gau­na ne tik kal­nus to­k ios li­te­ra­tū­ros, bet ir ke­lis vai­dy­bi­nius fil­mus, ku­r ių he­ro­jai iš nu­pieš­to plokš­čio pa­sau­lio leng­vai per­si­ke­ lia į erd­vi­n į. Toks ki­nas vi­sa­da bu­ vo po­pu­l ia­r us. O pa­t ys ko­m ik­sai tik iš pir­mo žvilgs­n io at­ro­do esą vien skur­d žios fan­ta­z i­jos pa­g im­ dy­tas „bul­va­ri­nis skai­ta­las“. Pa­tys gar­siau­si pieš­ti ko­mik­sai (da­ bar to­kie kū­ri­niai vis daž­niau va­di­ na­m i gra­fi ­n iais ro­ma­nais) sa­vaip at­skleis­da­vo la­bai rim­tas pro­ble­ mas. Di­d žio­sios eko­no­m i­nės dep­ re­si­jos me­tais Ame­r i­ko­je nu­si­v y­ lu­siems žmo­nėms vil­t ies nu­ga­lė­t i sun­k u­mus įkvėp­da­vo Bet­me­nas ir Su­per­me­nas. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais gi­męs Ka­pi­to­nas Ame­ ri­ka ko­vo­jo su Hit­le­r iu. Kai pra­si­ dė­jo kos­mo­so už­ka­ria­vi­mas, gi­mė „Fan­tas­t iš­kas ket­ver­tas“. Į gin­čus apie to­le­ran­ci­ją ma­ž u­moms ame­ ri­k ie­čiai at­sa­kė „Iks­me­nais“. Ge­ne­ ti­nių eks­pe­ri­men­tų bai­mė pa­g im­ dė Žmo­g ų Vo­rą ir Hal­ką.

„Ge­le­ži­nis Žmo­gus 3“ („Iron Man 3“) Fan­tas­ti­nis veiks­mo fil­mas. JAV, 2012 m. Rež. Sha­ne’as Blac­kas. Vai­di­na R.Dow­ney jau­ nes­ny­sis, B.Kings­ley, Guy Pear­ce’as, Gwy­neth Palt­row.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

•••

V

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Mul­ti­ki­no“, „Pa­sa­ka“. KA­DA? Nuo ge­gu­žės 10 d.

„Ri­fo pa­sa­ka 2“ Žu­viu­kas Pa­jus kar­tu su drau­gais gy­ve­na ko­ra­li­nia­me ri­fe vi­sai gre­ta pik­čiau­ sių van­de­ny­no plėš­rū­nų – ryk­lių. Jis sten­gia­si įti­kin­ti ri­fo gy­ven­to­jus, kad vi­ siems rei­kia su­kur­ti pla­ną, kaip ap­si­sau­go­ti nuo ryk­lių ata­kų. De­ja, nie­kas jo ne­si­klau­so. Drą­su­sis Pa­jus or­ga­ni­zuo­ja sa­vi­gy­nos pa­mo­kas kai­my­nams, ta­ čiau į jas nie­kas nei­na.

N-13

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Mul­ti­ki­no“, „Pa­sa­ka“. KA­DA? Nuo gegužės 10 d.

Dar vie­nas fil­mas apie agen­tus Įtemp­to siu­že­to tri­le­ris „Agen­tų žai­di­mai“ pra­skleis pa­slap­ties už­dan­gą ir pa­ro­dys, ką reiš­kia bū­ti tik­ru agen­tu. Pas­lap­tin­gą žval­gy­bos ka­ri­nin­ką, pui­ kiai kal­ban­tį ru­siš­kai, ang­liš­kai bei pran­cū­ziš­kai, vai­di­na Pran­cū­zi­jos sek­ so sim­bo­lis ir šių lai­kų vie­nas ge­riau­sių ak­to­rių Jea­nas Du­jar­di­nas. Jam tal­ki­na tarp­tau­ti­nė aukš­čiau­sios kla­sės ak­to­rių ko­man­da.

siaubas

•••

3 N-13 „Ge­le­ži­nis Žmo­gus 3“ Nuo 2013 05 03 Truk­mė 129 min.

N-13

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“. KA­DA? Ge­gu­žės 9, 12 d. 17 val., 11 d. 16.15 val., 13 d. 19.15 val., 14 d. 17.30 val.

Is­to­ri­ja apie siau­bo ki­no meist­rą

Kadrai iš filmo

Di­džio­jo ki­no de­biu­tan­to Sa­chos Ger­va­si fil­mas pri­sta­to vie­no įta­kin­giau­sių praei­to am­žiaus re­ži­sie­riaus Alf­re­do Hitch­coc­ko ir jo žmo­nos Al­mos Re­vil­ le san­ty­kių is­to­ri­ją, pa­sa­ko­ja­mą siau­bo fil­mo „Psi­cho­pa­tas“ fil­ma­vi­mo fo­ne. Bū­da­mas pa­sau­li­nio gar­so re­ži­sie­rius A.Hitch­coc­kas nu­spren­džia iš­ban­dy­ti nau­jus van­de­nis ir su­kur­ti ką nors nau­ja, ne­ti­kė­ta ir stul­bi­na­ma.


26

gegužės 9–15, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Vil­nius – Eu­ro­pos au

Lie­tu­vos sos­ti­nę tu­ris­tai tu­rė­tų mėg­ti ir dėl to, kad čia net siau­riau­sio­je gat­ve­lė­je ga­li pra­si­lenk­ti su praei­viais. Bent jau taip ma­no mu­zi­kan­tė Gied­rė Kil­čiaus­kie­nė, ver­ti­nan­ti ne tik Vil­niaus mu­zi­ki­nę kul­ tū­rą, bet ir jau­kias at­vi­ras sos­ti­nės se­na­ mies­čio erd­ves. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Klu­bai „Soul box“, „Tams­ta“, „Ge­di­mi­no 9“, Mo­ky­to­jų na­mų kie­me­lis – jei lan­ko­tės šio­se vie­ to­se, bū­ti­nai bent kar­tą tu­rė­jo­ te su­si­tik­ti ir su G.Kil­čiaus­kie­ne. Pa­ti Gied­rė sa­ko, kad daž­niau­siai sten­gia­si ne­pra­leis­ti bet ko­kių gy­ vos mu­zi­kos kon­cer­tų, ku­rių ne­ skirs­to, ar tai po­psas, ro­kas, ar al­ ter­na­ty­vio­ji mu­zi­ka.

„O kas yra al­ter­na­ty­vio­ji mu­zi­ ka? Tur­būt vis­kas, nes po­pmu­zi­ kos Vil­niu­je ir ne­gro­ja. Bent jau aš ne­ži­nau. O vi­so­se mi­nė­to­se vie­to­ se lan­kau­si, nes ten daž­niau­siai ir kon­cer­tuo­ja vi­si ma­no ko­le­gos. Na dar, aiš­ku, Kot­ry­nos baž­ny­čio­je, kur vyks­ta ka­me­ri­niai kon­cer­tai. Išs­kir­ti nė vie­nos vie­tos ne­ga­lė­čiau, nes kiek­vie­na jų sa­vaip pa­trauk­li, tu­ri sa­vų pra­na­šu­mų“, – sa­kė ji. Klu­be „Soul box“ ją ža­vi tra­di­ ci­niai džia­zo va­ka­rai, „Tams­to­

je“ – kar­tą per mė­ne­sį vyks­tan­tys už­sie­nio mu­zi­kan­tų kon­cer­tai. Jei mu­zi­kan­tė nu­spren­džia pa­sė­dė­ ti va­ka­re, ji ren­ka­si ar­ba vie­ną iš se­na­mies­čio vy­ni­nių, ar­ba klu­bą „Co­sy“. Į mies­tą iš­lįs­ti esą no­ri­si vi­sais me­tų lai­kais, iš­sky­rus žie­ mą, – grei­čiau­siai dėl to, kad į pa­ va­sa­rį įsi­bro­vę žie­miš­ki orai šie­ met spė­jo vi­siems taip įky­rė­ti. „Šiaip man mie­la vi­sa­me Vil­ niu­je – nors užau­gau Jus­ti­niš­kė­se, dar bū­da­ma paaug­lė, vos grį­žu­si iš mo­kyk­los, pa­si­dė­da­vau kup­ri­nę ir ke­liau­da­vau į mies­tą. Pa­lik­da­vau tik ma­mai raš­te­lį ant šal­dy­tu­vo. O ke­liau­da­vau ne­bū­ti­nai į se­na­mies­ tį. Aiš­ku, yra nuo­sta­bių vie­tų, pa­ vyz­džiui, Užu­pis – vi­siš­kai at­ski­ra res­pub­li­ka tik­rą­ja to žo­džio pra­sme. Jį ga­li­ma pa­ly­gin­ti ne­bent su Kris­tia­ni­ja Da­ni­jo­je. Tie­sa, ta­me ra­jo­ne ne­su daug vaikš­čio­ju­si, to­dėl bent vie­nos die­nos eks­ kur­si­ja ne­pa­kenk­tų“, – pri­si­ pa­ži­no G.Kil­čiaus­kie­nė. Dai­ni­nin­kė sa­ko nie­ka­da, net iš­ vy­ku­si į už­sie­nį, nei­man­ti že­mė­la­

Teatro mėgėjams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Gegužės 10 d. 18 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KA­DA? Gegužės 14 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.

H.Ibseno šmėklos

Terapijos seansas

„Šmėklos“ – viena žymiausių Henriko Ibseno pjesių. Pasak režisierius Agniaus Jankevičiaus, pagrindinė pjesės tema – buržuazinės šeimos išorinio blizgesio neatitiktis vidinei tragedijai. Tragedija slypi vadinamajame šventame mele, kadi dėl išorinės visuomeninės bendruomeninės ramybės, autoriteto ir gero vardo aukojami asmeniniai interesai bei poreikiai.

Režisierius Cezaris Graužinis spektakliu „Viskas arba nieko“ išsiruošia į kelionę po sielos labirintus. Spektaklis, kuriame susipina realybė ir pasaka, primena grupinės terapijos seansą – aktoriai atvirai kalba apie mūsų visų baimes, džiaugsmus, santykius su priešingos lyties asmenimi, apatiją ir nerimą. Netradicinė pjesė leidžia neįsprausti veiksmo į laiko ir erdvės rėmus.

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KA­DA? Gegužės 11 d. 18.30 val. KIEK? 24–64 litai.

KUR? Lietuvos nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KA­DA? Gegužės 15 d. 14 val. KIEK? 12 litų.

Ir šokis, ir džiazas

Beviltiškas noras būti pastebėtam

Danijos šokio teatras kviečia žiūrovus į sėkmingą derinį, kuris nėra nei šokio spektaklis, nei džiazo koncertas. Savo spektakliu „Meilės dainos“ choreografas Timas Rushtonas sukūrė intymų meilės džiazuojančiame pasaulyje paveikslą. Pastatyme skamba džiazo klasikos kūrinių popuri, kuriuos interpretuoja Danijos džiazo muzikantė Caroline Henderson.

„Kontrabosas“ – groteskiška pjesė apie paranojišką muzikantą, kurio beviltiškas poreikis būti pripažintam virsta agresyviomis antivisuomeninėmis fantazijomis. Savo gremėzdišką instrumentą jis įsivaizduoja kaip savo paties metaforą – kaip ir instrumentas, kuris niekada nėra gavęs solo partijos, jis nuolat lieka nepastebėtas ir niekaip negali rasti sau tinkamos vietos.


27

gegužės 9–15, 2013

idėjos laisvalaikiui

uk­so vi­du­rys pio – ei­na ten, kur ma­to akys. To­dėl ir Vil­niu­ je sve­čių ne­ve­džio­tų tu­ris­ti­niais marš­ ru­tais. Nors, aiš­ ku, se­na­mies­čio ap­lenk­ti tik­rai ne­ pla­nuo­tų. Vil­nius jai – idea­liau­sias mies­tas no­rin­tiems pa­bėg­ti nuo eu­ro­pie­tiš­ kų did­mies­čių ko­mer­ci­ jos, ta­čiau kar­tu ir gra­žus, jau­kus bei ci­vi­li­zuo­tas. „Man at­ro­do, kad tai la­bai ne­blo­gas

auk­so vi­du­riu­kas. Nes, tar­ki­me, Briu­se­ly­je man per daug ka­vi­ nių, par­duo­tu­vių. Tik­rai ne­ no­rė­čiau, kad jų tiek bū­tų Vil­niu­je. Jei per­kel­tu­me Pi­ lies gat­vę į ko­kį nors vo­kiš­ ką mies­te­lį, jis bū­tų nu­šli­fuo­tas, nu­ pop­sin­

tas iki b e ­p r o ­ ty­bės, – kur pas mus tel­pa vie­na ka­vi­nė, ten tilp­tų trys. Ne­no­ rė­čiau ir kad Ro­tu­ šės aikš­tė bū­tų už­ pil­dy­ta sta­liu­kais. Įs­pū­dis toks, kad Vil­nius yra kur kas „„Vie­tos: Jus­ti­niš­kė­se užau­gu­si G.Kil­čiaus­kie­nė sa­ erd­ves­nis už ki­tas ko, kad ge­riau­sia Vil­niu­je ten, kur skam­ba gy­va sos­ti­nes. Čia jau­ mu­zi­ka. Ne­bū­ti­nai jos pa­čios. Tomo Lukšio / BFL nuo­tr. ku“, – pri­pa­ži­no ji.

PRivalai dalyvauti!

Atei­na jau­nie­ji teat­ro kū­rė­jai Ge­gu­žės 14–19 d. Vil­niaus ma­ža­ sis teat­ras kar­tu su Lie­tu­vos mu­ zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja (LMTA) sos­ti­nės pub­li­kai pri­sta­to penk­tą­ jį tarp­tau­ti­nį teat­ro de­biu­tų fes­ti­ va­lį „Ty­los!“. Pris­ta­ty­da­mi jį or­ga­ ni­za­to­riai ir da­ly­viai no­ri gar­siai pa­skelb­ti: „Ty­los! atei­na jau­nie­ji teat­ro kū­rė­jai.“

2008 m. pir­mą kar­tą įvy­kęs Ri­ mo Tu­mi­no re­ži­sie­rių kur­so reng­ tas fes­ti­va­lis „Ty­los!“ kas­met kin­ ta. Šie­met pri­sta­to­mi ke­tu­ri LMTA vai­dy­bos kur­sai, prie jų pri­si­jun­gė ir Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ras, Mask­ vos teat­ri­nio me­no uni­ver­si­te­tas GI­TIS bei J.Vach­tan­go­vo ant­ro­ ji stu­di­ja. Iš vi­so per še­šias fes­ti­va­ lio die­nas bus pa­ro­dy­ti net de­vy­ni spek­tak­liai, du jau­nų gru­pių kon­ cer­tai, vyks dis­ku­si­jos ak­tua­lio­mis šiuo­lai­ki­niam teat­rui te­mo­mis, bus ati­da­ry­ta Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ jo­je sce­nog­ra­fi­ją stu­di­juo­jan­čių stu­den­tų dar­bų pa­ro­da. Pir­mą­jį fes­ti­va­lį „Ty­los!“ or­ga­

muzikos mėgėjams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Gegužės 9 d. 19 val. KIEK? 22–52 litai.

ni­za­vo di­de­lė en­tu­zias­tų ko­man­da, te­ko nuo pra­džių su­gal­vo­ti stra­te­ gi­ją, kaip ir kam Lie­tu­vai pri­sta­ty­ti de­šimt de­biu­tuo­jan­čių jau­nų teat­ ro re­ži­sie­rių. Pen­ke­rius me­tus gy­ vuo­jan­tis fes­ti­va­lis ple­čia­si, stip­rė­ ja, tam­pa ypač svar­bus ir Vil­niaus ma­ža­jam teat­rui, ir LMTA. „Fes­ ti­va­lis „Ty­los!“ tu­ri aso­ci­juo­tis su švie­žu­mu. Tas sie­kis ir ins­pi­ruo­ja su­da­ry­ti ga­li­my­bę jau­niems žmo­ nėms pri­si­sta­ty­ti, ne­bi­jo­ti sa­vo pir­ mo­jo žings­nio pro­fe­si­jo­je. Tai kaip ner­ti į pra­ra­ją ir žiū­rė­ti, ką ten at­ra­ si. Nes gau­ni sce­ną, gau­ni di­džiu­lį dė­me­sį, ta­ve ver­tins ne tik dės­ty­ to­jai ar ar­ti­mi žmo­nės, bet jau lyg nu­si­ren­gi ir nuo­gas pri­si­sta­tai vi­ siems žmo­nėms – tu jau tam­pi vie­ šas. Toks ži­no­ji­mas tu­rė­tų iš­pro­ vo­kuo­ti jau­nus žmo­nes pa­si­duo­ti azar­tui, siek­ti ne­ti­kė­tų re­zul­ta­tų, o to la­biau­siai ir lau­kia­ma fes­ti­va­ly­je „Ty­los!“ iš de­biu­tan­tų“, – sa­kė nuo pra­džių fes­ti­va­lį or­ga­ni­zuo­jan­ti re­ ži­sie­rė Gab­rie­lė Tu­mi­nai­tė.

aktyviems

KUR? Šokio teatre, T.Kosciuškos g. 11. KA­DA? Gegužės 10, 11 d. 19 val. KIEK? 107–350 litų.

KUR? Neries regioniniame parke, Dūkštose KA­DA? Gegužės 11 d. 15 val. KIEK? Nemokamai.

VD inf.

Kur? Vals­ty­bi­nia­me Vil­niaus ma­ ža­ja­me teat­re, Ge­di­mi­no pr. 22. Ka­da? Ge­gu­žės 14–19 d. Kiek? 10 li­tų.

ne tik vaikams

KUR? „Skalvijoje“, A.Goštauto g. 2 / 15. KA­DA? Gegužės 11, 12 d. 15 val. KIEK? 9 litai.

Muzikinė kelionė į XVI–XVII a. Italiją

Į svečius pas B.Grebenščikovą

Mildos šventė

Latvių lėlinė animacija

Vilniuje vieši svečiai iš Italijos – „Lost Sounds Orchestra“. Tai ne tik orkestras, tai – savotiška muzikos laboratorija, kurioje suvieniję savo patirtį mokslininkai, restauratoriai, muzikologai, atlikėjai prikelia nebeegzistuojančių instrumentų garsus, pamirštas melodijas. Programoje – populiarios XVI ir XVII a. Apulijos ir Neapolio dainos.

Tradiciškai kiekvieną pavasarį Vilnius laukia rusų rokenrolo guru Boriso Grebenščikovo. Šį kartą jis su grupe „Akvarium“ surengs „naminius“ koncertus. Šokio teatro salė taps jaukia svetaine, o „Akvarium“ – svetingais šeimininkais. Visos dainos bus atliktos taip, kaip jos buvo sukurtos.

Neries regioniniame parke, Stirnių piliakalnio papėdėje, vyks lietuviška meilės, laisvės ir draugystės – deivės Mildos – šventė. Sakoma, kad deivės Mildos šventė – pati geriausia diena susipažinti ir susidraugauti, o tą dieną švenčiančius ši deivė globos ir lydės visus metus.

Rinktinė lėlinės animacijos programa pradžiugins „Karlsono kino“ bičiulius. Ją sudarys trumpi filmukai iš serijos „Gelbėtojų komanda“ bei „Miško žvėrys“. Tai linksma ir fantazijos kupina animacija, kuri paskatins vaikus į pasaulį pažiūrėti su humoru ir atlaidžiai pasijuokti iš savęs.

KUR? Planetariume, Konstitucijos pr. 12A. KA­DA? Gegužės 10 d. 19 val. KIEK? 33 litai.

KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Gegužės 11 d. 19 val. KIEK? 20–70 litų.

KUR? Trakuose. KA­DA? Gegužės 12 d. 10 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KA­DA? Gegužės 12 d. 12 val. KIEK? 15–20 litų.

Pasiilgusiems bardų muzikos

Sezono uždarymas

Trakų pusmaratonis

Keista draugystė

Į autorinį koncertą kviečia du bardai, teatro ir kino aktoriai, scenos bičiuliai ir partneriai – Gediminas ir Ainis Storpirščiai. Tėvo ir sūnaus duetas grįžta į sceną su koncertais „Vėl kartu po 15-os metų“. Koncerte skambės rinktinės, pačios geriausios dainos. Tačiau naujovių taip pat teks išgirsti – tėvo ir sūnaus duetas ruošia kelias visiškai negirdėtas dainas.

72-asis filharmonijos renginių sezonas baigiamas įspūdingu vakaru su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, maestro Juozu Domarku ir pianiste Yeol Eum Son iš Pietų Korėjos. Programoje – P.Čaikovskio Pirmasis koncertas fortepijonui bei D.Šostakovičiaus Dešimtoji simfonija.

Pusmaratonio bėgimo startas ir finišas įvyks pačiame Trakų miesto centre – Trakų ir Karaimų gatvių sankirtoje. Toliau trasa drieksis Trakų miestu bei Totoriškių, Lukos ir Galvės ežerų pakrantėmis. Norintiems įveikti pusmaratonio rungtį reiks įveikti 4 ratus po 5 km.

„Mamulė Mū“ – tai pasakojimas apie labai skirtingų būtybių – romantikės bei avantiūristės karvės Mamulės Mū ir aikštingos, ištikimos, tvirtai tupinčios ant žemės Varnos – draugystę. Kaip kurti ir išsaugoti draugystę, kaip siekti svajonės – į šiuos klausimus atsakys dvi draugės.


28

gegužės 9–15, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Konkursai Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia vadovo konkursą eiti biudžetinės įstaigos Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pareigas. Viešoji įstaiga Naujininkų poliklinika (toliau – įstaiga) – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, buveinės adresas – Gerosios Vilties g. 3, LT-03147 Vilnius, įmonės kodas – 190999616. Darbo pobūdis: direktorius organizuoja ir valdo įstaigos darbą taip, kad būtų kokybiškai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, gerinama Vilniaus miesto gyventojų sveikata, mažinamas jų sergamumas ir mirtingumas. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui: 1. Direktoriaus pareigas gali eiti Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka bei mokantis valstybinę kalbą pa-

gal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. 2. Direktoriaus pareigas gali eiti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį). 3. Turėti ne mažesnę kaip 1 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse. 4. Šias pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: 4.1. išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą; 4.2. išmanyti sveikatos politikos, ekono-

mikos, teisės, vadybos, finansų, personalo valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus organizuojant ir planuojant sveikatinimo veiklą; 4.3. mokėti naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir ryšio priemonėmis, mokėti dirbti ir naudotis šiomis programomis: „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“, „Internet Explorer“. Pretendentų atrankos būdas: testas (raštu ir žodžiu). Pretendentas privalo pateikti: 1. Prašymą leisti dalyvauti konkurse (gali būti pildoma vietoje). 2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas. 3. Gyvenimo aprašymą. 4. Užpildytą pretendento anketą (gali būti pildoma vietoje). 5. Savo pranašumų sąrašą, nurodyti dalykines savybes.

6. Savo, kaip įstaigos vadovo, veiklos programą. 7. Dokumentų, įrodančių pretendento papildomas kompetencijas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintų  Kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams IV dalį, kopijas. Pretendentas dokumentus pateikia tiesiogiai arba registruotu laišku per 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus 13 langelio (Konstitucijos pr. 3, Vilnius). Informacija apie skelbiamą konkursą teikiama tel. (8 5) 211 2089, 211 2032; e. p. laura.kriauciunaite@vilnius.lt arba egle. mikaliuniene@vilnius.lt, http://www.vilnius.lt/index.php?2841301387.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia vadovo konkursą eiti viešosios įstaigos Grigiškių sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas. Viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika (toliau – įstaiga) – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, buveinės adresas – Mokyklos g. 10, LT-27105 Vilnius, įmonės kodas – 181384061. Darbo pobūdis: direktorius organizuoja ir valdo įstaigos darbą taip, kad būtų kokybiškai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, gerinama Vilniaus miesto gyventojų sveikata, mažinamas jų sergamumas ir mirtingumas. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui: 1. Direktoriaus pareigas gali eiti Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka bei mokantis valstybinę kalbą pa-

gal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. 2. Direktoriaus pareigas gali eiti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį). 3. Turėti ne mažesnę kaip 3 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse. 4. Šias pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: 4.1. išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą; 4.2. išmanyti sveikatos politikos, ekonomikos, teisės, vadybos, finansų, personalo

valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus organizuojant ir planuojant sveikatinimo veiklą; 4.3. mokėti naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir ryšio priemonėmis, mokėti dirbti ir naudotis šiomis programomis: „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“, „Internet Explorer“. Pretendentų atrankos būdas: testas (raštu ir žodžiu). Pretendentas privalo pateikti: 1. Prašymą leisti dalyvauti konkurse (gali būti pildoma vietoje). 2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas. 3. Gyvenimo aprašymą. 4. Užpildytą pretendento anketą (gali būti pildoma vietoje). 5. Savo pranašumų sąrašą, nurodyti dalykines savybes.

6. Savo, kaip įstaigos vadovo, veiklos programą. 7. Dokumentų, įrodančių pretendento papildomas kompetencijas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintų  Kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams IV dalį, kopijas. Pretendentas dokumentus pateikia tiesiogiai arba registruotu laišku per 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus 13 langelio (Konstitucijos pr. 3, Vilnius). Informacija apie skelbiamą konkursą teikiama tel. (8 5) 211 2089, 211 2032; e. p. laura.kriauciunaite@vilnius.lt arba egle. mikaliuniene@vilnius.lt, http://www.vilnius.lt/index.php?2841301387.

„Silverpoint Resorts“ (www.silverpoint. com) skelbia naujo pardavimo skyriaus atidarymą Vilniuje! Būdami viena didžiausių ir sėkmingiausiai išvystytų viešbučių bei kortų grupių Europoje, ieškome narių į naujai formuojamą pardavimo komandą. Kviečiame prie mūsų prisijungti motyvuotus, galinčius laisvai bendrauti keliomis užsienio kalbomis pardavimo profesionalus. Jums galime pasiūlyti puikų bazinį (fiksuotą) atlyginimą ir solidžius komisinius, kitus privalumus. Kandidatai į nurodytą poziciją turi pasižymėti puikiomis lietuvių, rusų, anglų kalbų žiniomis (žodžiu ir raštu), reprezentatyvia išvaizda, komunikabilumu ir išskirtine motyvacija. Jei pageidaujate parduoti aukščiausios klasės atostogas Vilniuje ir paplūdimių kurortuose, visus metus lydimuose saulės šviesos, siųskite savo gyvenimo aprašymą (CV) anglų kalba adresu Dean.Parker@Silverpoint.com.

sultuojame. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

Karjera Siūlo darbą Viešoji įstaiga Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos skelbia konkursą šioms pareigoms užimti: 1. Akušerijos ir ginekologijos centre gydytojo akušerio–ginekologo 10,5 etato darbo krūviu; 2. Naujagimių skyriuje gydytojo neonatologo 1,0 etato darbo krūviu; 3. Perinatologijos koordinavimo centre gydytojo akušerio ginekologo 1,0 etato darbo krūviu; 4. Ginekologo konsultacijų kabinete gydytojo akušerio–ginekologo 0,75 etato darbo krūviu;

1107966

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas. Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra). 1099289 Reikalinga valytoja dirbti slankiuoju grafiku Pilaitės mikrorajone, Vilniuje. Ne visai darbo dienai. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460. 1106780

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www. Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

Parduoda Kleboniškyje, Kaune, prabangų namą (2006 m. statybos, 200 kv. m, 9 a žemės, su baldais). Labai puiki vieta. Tel. 8 657 71 433. 1110445

Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www. maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http:// my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186. 1102210

Sodybą Alytaus r., Butrimonių sen., 1,28 ha (elektra, šulinys, tvenkinys, sodas). Iki Kauno ir Vilniaus 70 km. Kaina 58 000 Lt. Tel. 8 673 30 955. 1108567

Technikos remonto

1076328

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1098171

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

8 641 99 000

www.kaunakiemis.lt

Paskolos UAB ieško darbuotojų žemės kasimo darbams atlikti. Darbo pobūdis: tranšėjų kasimas, kabelių klojimas, šulinių statymas, aplinkos tvarkymas. Darbas nuolatinis. Tel. 8 672 72 427, e. paštas personalo.valdymas@yahoo.com. 1110023

Vieno kambario butą Palangoje, Sodų g. Didelė virtuvė, holas, vonia ir tualetas atskirai, yra balkonas. Trečias aukštas. Kaina sutartinė, galima derėtis. Tel. 8 684 72 529.

1107698

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1109812

Kitas prekes

Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Kon-

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas. com. 1106426

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 30 d. pasirašė įsakymą Nr. 30-1036 „Dėl likviduojamų juridinių asmenų veiklos dokumentų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tvarkos aprašo tvirtinimo“. Įsakymu nustatyta likviduojamų juridinių asmenų, kurie buvo registruoti Vilniaus mieste, dokumentų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tvarka. Su įsakymu galite susipažinti http://10.13.3.181/aktai2011/Default. aspx?Id=3&DocId=30223394.

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663. 1108331

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058706

Pirksiu 3 kambarių butą (vidurinis – vidinis, virtuvė izoliuota, be lifto, pageidautina su autonominiu šildymu). Tel. 8 647 13 040. 1108796

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068519

Įvairūs Pamesta (laikyti negaliojančiu) Pamestą 2010 12 13 UAB „Dussmann Service“ leidimą laikyti ginklus Nr. 9102 laikyti negaliojančiu. 1109783

2013 m. gegužės 16 d. 20 val. kviečiamas visuotinis DNSB S.Konarskio g. 8, Vilnius, narių susirinkimas, kuris vyks namo automobilių aikštelėje. 1106204

Parduodamas BUAB „RUKESA IR KO“ priklausantis ilgalaikis turtas, inventorius ir įrengimai, transporto priemonės: krovininis automobilis MERCEDES BENZ, 811, valst. Nr. EGA143, gamybos metai 1988; krovininis automobilis MERCEDES BENZ, 1120, valst. Nr. OVV737, gamybos metai 1986; krovininis automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. UVT306, gamybos metai 1991; priekaba arba puspriekabė nuo 3,5 iki 10 t ALKA, H13, valst. Nr. VC909, gamybos metai 1984. Pasiūlymus dėl turto pardavimo priima, su parduodamo turto sarašu ir kainomis supažindina bankroto administratorius UAB „Būrai“ paštu adresu Laisvės pr. 78-4, LT-05263 Vilnius, arba e. paštu uabburai@ gmail.com. 1108506

Paslaugos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.30-1047 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 4,75 ha sklypo T.Kosciuškos g. 9B (kadastro Nr. 0101/0042:115) ir teritorijos prie pastatų Olandų g. 21A detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, nustatyti (pakeisti) sklypų ribas ir plotus, naudojimo ir tvarkymo režimą, visuomeninės paskirties teritorijos (V) naudojimo būdą, administracinės paskirties pastatų statybos (V1) ir mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos (V3) naudojimo pobūdžius, statybos reglamentus ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2518.

Perka

Nekilnojamąjį turtą

1093197

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.

Reikalavimai: 1. Gydytojo specialisto licencija. 2. Darbo patirtis (privalumas). 3. Darbas kompiuteriu, užsienio kalbų mokėjimas (privalumas). Pretendentai turi pristatyti jų specialybę, kvalifikaciją įrodančius dokumentus iki 2013 05 15 į Personalo skyriaus 203 kabinetą (Konsultacijų poliklinikoje). Informacija telefonu 236 5009. UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties grindų plytelių klojėjai, tinkuotojai, mūrininkai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 620 77 510. 1110661

1107664

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ

Pamestas medžiotojo bilietas Nr.056176 išduotas Tomui Simučiui. Laikyti negaliojančiu Tel. 8 671 75 554. 1110686

Kita INFORMACIJA apie mazuto ūkio rekonstrukciją Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pramonės g. 95, Vilnius, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Mazuto ūkio rekonstrukcija Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pra-


29

gegužės 9–15, 2013

skelbimai monės g. 95, Vilnius. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Pramonės g. 95, Naujoji Vilnia, Vilniaus miestas, Vilniaus apskritis. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – mazuto ūkio rekonstrukcijai Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2) Pramonės g. 95, Vilnius, poveikio aplinkai vertinimas privalomas (2013 04 24 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7.-2075). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7378. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1109993

2013 03 21 tarp Aleksandro Molodycho, gimimo data 1980 03 31 (Kreditorius), ir UAB „REALM JURIDICAL“, įm. k. 302046565, adresas Laisvės pr. 123, Vilnius (Reikalavimo įgijėjas), sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 333, kurios pagrindu Kreditorius perleido Reikalavimo įgijėjui 68 347,80 Lt skolos ir kitų su skola susijusių mokėjimų reikalavimo teisę išieškoti iš Povilo Veličkos, gimimo data 1980 07 07. 1107527

INFORMACIJA APIE PRADEDAMĄ RENGTI DETALŲJĮ PLANĄ. Pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0400:1579), esančio Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalusis planas. Detalusis planas rengiamas bendrąja tvarka. Planavimo tikslas: žemės ūkio paskirties sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, žemės sklypo naudojimo būdo, pobūdžio (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos), teritorijos tvarkymo režimo ir statybos reglamento nustatymas. Teritoriją, patenkančią į Statybininkų g. raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu. Planavimo organizatorė: Renata Kulikovska, gyv. Vieversių g. 13, Skaidiškių k., Vilniaus r. sav. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, e. paštas valtraks@gmail.com. Viešas svarstymas: su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 05 24 iki 2013 06 20 darbo valandomis pas plano rengėją. Detaliojo plano vieša ekspozicija vyks nuo 2013 06 07 iki 2013 06 20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos patalpose, V.Sirokomlės g. 8, Nemėžio k., Vilniaus r. sav., darbo valandomis. Viešas susirinkimas vyks 2013

06 21 10 val. Nemėžio seniūnijos patalpose. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl detaliojo plano sprendinių teikiama raštu planavimo organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumento sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilniaus m., per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1107728

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Rengiamas apie 4 ha ploto teritorijos tarp Savanorių prospekto ir Vaduvos gatvės, Vilkpėdės seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 10 31 įsakymas Nr. 30-2180, 2013 04 04 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-125-(2.15.1.21MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus m. savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių nustatyti ir tikslinti žemės sklypus prie esamų gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių, aikštelėms, želdynams bei esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo režimą ir statybos reglamentus. Prijungti laisvos valstybinės žemės prie sklypo Vaduvos g. 4A (kadastro Nr. 0101/0077:135). Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) nebus atliekamas. Informaciją, kodėl neatliekamas SPAV, teikia plano rengėjas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis www. vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Tilto g. 15, III a., 01101 Vilnius. Informaciją teikia: detaliojo plano rengėjo atstovė Regina Savičienė, tel. 8 686 25 447, e. paštas biuras@archidelta.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu bus galima susipažinti nuo 2013 05 10 iki 2013 06 06 plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 05 23 iki 2013 06 06 plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Viešas susirinkimas vyks 2013 06 07 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, II a., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavi-

mo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1109453

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija (toliau – Komisija) 2013 m. birželio 4, 6, 11 d. organizuoja asmenų, norinčių tapti medžiotojais, egzaminus. Teorijos egzaminas 2013 06 04, šaudymo egzaminas 2013 06 06, pakartotinis egzaminas 2013 06 11. 2013 m. birželio 12 d. medžiotojų organizacijoms nepriklausančių medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas. Medžioklės egzamino teorijos egzaminas ir saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas vyks Vilniuje, Stiklių g. 6/8. Medžioklės egzamino šaudymo egzaminas vyks Vilniaus rajone, Sužonių seniūnijoje, Daukšių kaime esančioje šaudykloje. Egzaminų pradžia 9 val. Asmenys, pageidaujantys įgyti teisę medžioti, Komisijai iki 2013 m. gegužės 27 d. pateikia šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui): 1. Asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas; 2. Pažymėjimą apie baigtus medžiotojų kursus ir atliktą stažuotę arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie

studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą; 3. Prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą; 4. Pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos, forma 049/a; 5. Pažymą apie nuolatinę (deklaruotą) gyvenamąją vietą; 6. Pažymą, ar asmuo nėra teistas už tyčinius nusikaltimus; 7. Pažymas apie tai, ar asmuo nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su medžioklę ar žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsinimusi į nuosavybę ar viešąją tvarką; 8. Dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti. Asmenys, kuriems bus atliekamas medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas, pateikia Komisijai tik prašymą. Dokumentai priimami Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, Algirdo g. 31–418, Vilniuje, iki 2013 05 27, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 iki 12 val. Išsamesnė informacija teikiama Algirdo g. 31–418, Vilniuje, tel. (8 5) 210 2567, 8 686 49 176. 1109478

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-600 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1249, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 34, Pavilnio Sodų 15-oji g. 4, Vilniaus mieste, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. 1110099

PRANEŠIMAS. 2013 m. gegužės 25 d., šeštadienį, 13 val. rengiamas sodininkų bendrijos „Banga“ narių susirinkimas. Renkamės sodo aikštelėje. SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ. 1. Bendrijos ataskaita už 2012 m. ūkinę-finansinę veiklą. 2. Revizijos komisijos išvada dėl bendrijos finansinės veiklos. 3. Bendrijos valdybos rinkimai. 4. Bendrijos valdybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai. 5. Bendrijos revizijos komisijos rinkimai. 6. Revizijos komisijos pirmininko rinkimai. 7. Bendrijos nario mokesčio, tikslinių įmokų dydžio ir bendrijos pajamų-išlaidų sąmatos 2013 metams tvirtinimas. 8. Būtinų darbų plano 2013 metams tvirtinimas. Bus priimami nario mokesčiai ir tikslinės įmokos. Bendrijos valdyba. 1107505

Renkami pasiūlymai dėl BUAB „RUKESA IR KO“ priklausančio nekilnojamojo turto - gyvulių skerdyklos ir mėsos cecho, unikalus Nr. 4197-5028-5038:0002, bendras plotas 1037,69 kv. m, esančio Švenčionių g. 114, Nemenčinėje, Vilniaus r., gyvulių skerdyklos ir mėsos cecho, unikalus Nr. 4197-5028-5038:0001, bendras plotas 1009,38 kv. m, esančio Švenčionių g. 114, Nemenčinėje, Vilniaus r., nuomos. Nekilnojamasis turtas nuomojamas kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu (su sąrašu galima susipažinti). Pasiūlymai dėl nuomos priimami iki 2013 m. birželio 1 d. paštu adresu bankroto administratorius UAB „Būrai“, Laisvės pr. 78-4, LT-05263 Vilnius, arba e. paštu uabburai@gmail.com. 1108504


30

skelbimai

gegužės 9–15, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Parengtas apie 5,3 ha teritorijos šalia Didlaukio g. 45, Verkių sen., detalusis planas. Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais (teritorijoje esančio sklypo žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos), pakeisti sklypo ribas ir plotą prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės, numatyti susisiekimo komunikacijas (viaduką) virš Geležinio Vilko gatvės, nustatyti statybos reglamentus. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. 219 1600. Detaliojo plano rengėjas: UAB ,,Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, e. paštas algirdas@regroup.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. birželio 10 d. Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2013 m. birželio 10 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 306 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1110418

Pranešame, kad 2013 m. gegužės 20 d. 10 val. Bruškiškių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui, kad. Nr. 4182/0500:60, rengiami kadastriniai matavimai, organizatoriai Henrikas Aškelovičius, Leokadija Razmienė. Prašom gretimų žemės sklypų, kad. Nr. 4182/0500:0237, savininkės Jelenos Tomaševič paveldėtojus ir žemės sklypo, kad. Nr. 4182/0500:0033, savininkę Veroniką Paplinskają atvykti nurodytu laiku prie žemės sklypų dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo arba kreiptis į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt. 1109820

PRANEŠIMAS APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2013 04 02 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-467 patvirtintas žemės sklypo, esančio Rudausių Sodų 13-oji g. 24, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas, kadastrinis Nr. 0101/0007:5843. 1108755

SODININKŲ BENDRIJOS „BERŽELIS“ NARIAMS! Kelmijos sodų 34-oji g. PRANEŠIMAS apie š.m. gegužės 25 d., šeštadienį, 15 val. susirinkimų vedimo vietoje šaukiamą ataskaitinį rinkiminį sodininkų bendrijos susirinkimą. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrijos valdybos pirmininkės ataskaita. 2. Bendrijos revizoriaus ataskaita. 3. Naujos redakcijos įstatų tvirtinimas. 4.

Naujų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas. 5. Bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai. 6. Bendrijos revizoriaus rinkimai. 7. Pajamų-išlaidų sąmatos 2013 m. tvirtinimas. 8. Kiti klausimai (naujų narių priėmimas, skolininkai, diskusijos). Susirinkus mažiau nei pusei sodininkų bendrijos narių, susirinkimą laikyti neįvykusiu. Pakartotinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą šaukti po 14 kalendorinių dienų, š.m. birželio 8 d., tą pačią valandą, ta pačia darbotvarke, toje pačioje vietoje. Su sodininkų bendrijos valdybos pirmininko ataskaita, revizoriaus ataskaita, naujos redakcijos įstatų projektu, bendrijos vidaus tvarkos taisyklių projektu, 2013 m. pajamųišlaidų sąmatos projektu galima susipažinti bendrijos skelbimų lentoje ar suderinus telefonu 8 683 49 067 su bendrijos valdybos pirmininke (bendrijos buveinėje ar kitoje vietoje). Susirinkimą šaukia bendrijos valdyba. 1107638

Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) 2013 m.gegužės 21 d. 16 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama BUAB „Interadis“ (įm. k. 225838910 , adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., H.Manto g. 3) civ. byla Nr. B2-2699-104/2013 dėl bendrovės pabaigos. Tel. 8 688 43 809, e. p. budryskazimieras@gmail.com. 1109718

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki birželio 13 d. Vilniaus miesto skyriuje (Kalvarijų g. 147, Vilnius) vyks Vilniaus miesto kadastro vietovės Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Piliečiai savo pastabas ir pageidavimus Vilniaus miesto skyriui (Kalvarijų g. 147, Vilnius) gali pateikti raštu iki 2013 m. birželio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki birželio 13 d. Vilniaus miesto skyriuje (Kalvarijų g. 147, Vilnius) vyks Vilniaus miesto kadastro vietovės Didžiųjų Gulbinų kaimo dalies teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Piliečiai savo pastabas ir pageidavimus Vilniaus miesto skyriui (Kalvarijų g. 147, Vilnius) gali pateikti raštu iki 2013 m. birželio 13 d.

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

PASKUTINĖS MINUTĖS PASIŪLYMAI 7 NAKTŲ KRUIZAMS

Išvykimas iš Romos (Civitavecchia) 2013 05 26 Kaina – nuo 1226 Lt

ITALIJA–PRANCŪZIJA–ISPANIJA Genuja, Marselis, Barselona, Palma de Maljorka, Valencija, Roma Išvykimas iš Genujos 2013 05 26 Kaina – nuo 1192 Lt

ITALIJA–TUNISAS–ISPANIJA–PRANCŪZIJA Roma, Palermo, Tunisas, Ibiza, Genuja Išvykimas iš Romos (Civitavecchia) 2013 05 25 Kaina nuo 1432 Lt

ITALIJA–GRAIKIJA–TURKIJA Roma, Sicilija, Atėnai, Kušadasis, Chania, Kreta

Kaina pateikta asmeniui dvivietėje kajutėje iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų rasite www.krantas.lt


Orai

Vėjas 6–11 m/s

penktadienį +25

Artimiausiomis dienomis prognozuojami šilti orai, bet numatomas nedidelis lietus. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, vietomis lietus, šils iki 23–26 laipsnių. Penktadienio naktį bus apie 12 laipsnių šilumos, vietomis palis. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 16–25 laipsnių šilumos. Nedidelis lietus galimas visoje šalyje. Savaitgalį visoje Lietuvoje numatomas lietus, bus šiek tiek vėsiau – naktimis bus 9–13, dienomis 16–19 laipsnių šilumos.

19-oji metų savaitė. Saulė Jaučio ženkle.

Savaitgalio orai

+24

+25

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+26

Klaipėda

+14

Panevėžys

+22 +23 +27 +16 +12 +31 +20 +18

+24

7

+25

+26

Šeštadienį

Tauragė

+26

Pasaulyje Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas 

Diena

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+17 +23 +23 +24 +21 +14 +17 +22

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+13

+26

Vėjas (m/s)

+19

7

Vilnius

+26

+23 +23 +22 +18 +15 +25 +26 +27

Diena

Marijampolė

+26

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+12

Vėjas (m/s)

+18

6

Kalendorius Ketvirtadienis, gegužės 9 d.

penktadienis, gegužės 10 d.

šeštadienis, gegužės 11 d.

sekmadienis, gegužės 12 d.

pirmadienis, gegužės 13 d.

antradienis, gegužės 14 d.

trečiadienis, gegužės 15 d.

Teka 5.24 Leidžiasi 21.08

Teka 5.22 Leidžiasi 21.10

Teka 5.20 Leidžiasi 21.12

Teka 5.18 Leidžiasi 21.13

Teka 5.16 Leidžiasi 21.15

Teka 5.15 Leidžiasi 21.17

Teka 5.13 Leidžiasi 21.19

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Austė, Austėja, Edita, Mingailas

VARDAI: Antoninas, Putinas, Sangailė, Viktorina

VARDAI: Miglė, Skirgaudas, Vaitnoras, Vaitnorė

VARDAI: Nerijus, Nerys, Vaidutis, Vilgailė

VARDAI: Milda, Ofelija, Tautminas, Tautminė

VARDAI: Bona, Bonifacijus, Gintaras, Gintarė, Teisutė

Europos diena 1805 m. mirė vokiečių poetas, filosofas, istorikas, dramaturgas Friedrichas Schilleris. 1860 m. Škotijoje gimė rašytojas, Piterio Peno kūrėjas seras Jamesas Matthew Barrie. 1912 m. gimė dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, fotomenininkė Domicelė Tarabildienė. 1949 m. gimė amerikiečių dainininkas Billy Joelas. 1962 m. gimė britų grupės „Depeche Mode“ lyderis Dave’as Gahanas. 2010 m. mirė poetas Jonas Strielkūnas. 2011 m. mirė aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.

Buhalterių ir auditorių diena 1941 m. gimė lietuvių kilmės antropologė, gamtosaugininkė, orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas. 1948 m. gimė dainininkė Janina Miščiukaitė. 1956 m. gimė teatro ir kino aktorius Vytautas Anužis. 1960 m. gimė airių grupės U2 lyderis Bono (tikrasis vardas Paulas Davidas Hewsonas). 1965 m. gimė kanadiečių supermodelis Linda Evangelista. 1992 m. Lietuvos trispalvė suplevėsavo aukščiausioje pasaulio viršukalnėje Evereste. 8848 m aukštyje ją iškėlė keliautojas ir alpinistas Vladas Vitkauskas.

1904 m. gimė ispanų dailininkas Salvadoras Dalí. 1956 m. gimė krepšinio treneris Antanas Sireika. 1969 m. gimė aktorius, režisierius Rolandas Kazlas. 1978 m. gimė prancūzų modelis ir aktorė Laetitia Casta. 1978 m. gimė krepšininkas Vidas Ginevičius. 1981 m. mirė Jamaikos dainininkas, regio muzikos karalius Bob Marley. 1984 m. gimė ispanų futbolininkas Andrésas Iniesta. 1989 m. gimė aktorė Agnija Ditkovskytė. 1997 m. IBM kompiuteris „Deep Blue“ laimėjo šachmatų partiją prieš pasaulio čempioną Garį Kasparovą.

Tarptautinė slaugytojų diena 1820 m. gimė anglė Florence Nightingale, pirmoji pasaulyje profesionali slaugos seselė. 1842 m. gimė prancūzų kompozitorius Jules’is Massenet. 1907 m. gimė JAV aktorė Katharine Hepburn. 1919 m. gimė dailininkas Augustinas Savickas. 1935 m. mirė Lenkijos revoliucinis veikėjas, maršalas Józefas Piłsudskis. 1973 m. gimė futbolininkas Aurelijus Skarbalius. 1975 m. gimė futbolininkas Edgaras Jankauskas. 1981 m. gimė operos dainininkė (sopranas) Asmik Grigorian.

Meilės diena, deivės Mildos šventė Pasaulinė kokteilių diena 1909 m. Milane (Italija) prasidėjo pirmosios „Giro d’Italia“ dviračių lenktynės. 1939 m. gimė amerikiečių aktorius Harvey Keitelis. 1950 m. gimė JAV dainininkas Stevie Wonder. 1957 m. gimė kino režisierius Raimundas Banionis. 1986 m. gimė norvegų dainininkas, „Eurovizijos“ laimėtojas Alexanderis Rybakas. 1986 m. gimė britų aktorius Robertas Pattinsonas. 2010 m. mirė žurnalistas, vienas laidos „Humoro klubas“ vedėjų Modestas Vaišnoras.

Pilietinio pasipriešinimo diena 1928 m. gimė boksininkas, bokso treneris Algirdas Šocikas. 1944 m. gimė amerikiečių režisierius George’as Lucas. 1952 m. gimė amerikiečių režisierius Robertas Zemeckis. 1961 m. gimė anglų aktorius Timas Rothas. 1969 m. gimė Australijos aktorė Cate Blanchett. 1971 m. gimė amerikiečių režisierė Sofia Coppola. 1972 m. protestuodamas prieš sovietinę okupaciją susidegino Romas Kalanta. 1972 m. gimė krepšininkė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė.

6

8 5

7

lengvas sudoku

6

9 8

8

3

7

3

5

4

8

6

6

4

2

1

5

8

2

4

4

5 3

5

9 karštOJI linija: 212

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

6

6

9

2

1

3

8 4 3

4

3 8

6 1

3

2

7

7 5

2

reklamos skyrius: 261

6

5

3

4

1

Tarptautinė šeimos diena Steigiamojo Seimo diena Šv. Izidorius, Sėjos pabaiga 1567 m. gimė italų kompozitorius Claudio Monteverdi. 1859 m. gimė Prancūzijos fizikas, Nobelio premijos laureatas Pierre’as Curie. 1886 m. mirė amerikiečių poetė Emily Dickinson. 1891 m. gimė rusų rašytojas Michailas Bulgakovas. 1920 m. pradėjo darbą Lietuvos Steigiamasis Seimas. Seimo pirmininku ir Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis. 1960 m. gimė krepšinio treneris Rimas Kurtinaitis.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

3 8

1

sunkus sudoku

2

2

VARDAI: Sofija, Zofija, Zosė, Žygvilas

6

1

3

7

5

9

8

4

2

4

5

2

6

1

8

9

7

8

7

4

2

6

1

5

3

9

6

9

8

7

3

4

1

2

3 5

5

9

2

8

3

4

6

7

1

7

1

3

5

2

9

4

8

6

4

2

1

3

9

8

7

6

5

5

3

9

4

7

6

2

1

8

3

8

7

5

2

6

9

1

4

1

7

4

8

5

2

3

6

9

9

6

5

4

1

7

2

8

3

2

8

6

1

9

3

5

4

7

1

4

6

9

8

5

3

2

7

3

2

7

9

8

1

6

5

4

2

5

8

1

7

3

4

9

6

8

6

1

3

4

5

7

9

2

7

3

9

6

4

2

1

5

8

9

4

5

2

6

7

8

3

1

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

8 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3656, 279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653


2013-05-09 Vilniaus diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you