Issuu on Google+

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

gegužės 2–8 d., 2013 m. Nr. 18 (1519) 

išeina ketvirtadieniais taiKi Klyje

2 Lt Kaip myli televizijo mama s s?

Tel PRo evizijos

2013 m.

Nr. 18

gegu GRAMo žės 4 s –10 d.

TV M EILĖ

Kaim Kuri e amas

Ke­tu­rio­li­kos vaikų ma­ma Sek­ma­dienį vil­nie­ čių Pui­dokų šei­ mo­je – di­delė šven­ tė. My­limą ma­mytę Daivą Pui­do­kienę Motinos dienos proga svei­kins net 13 jos į pa­saulį pa­ leistų vaikų.

roju s TV

Tiraža s 34

Dar Her viena o karš ju pa­si­m a­tym ta vasas ų­šo ra u

Nie­kas ne­ži­no, kaip ga­li būti gy­ve­ni­me, bet šiuo me­tu ne­svars­tau. Ma­ty­sim, dar tru­putį pa­lau­kim. 800

Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiūtė apie ga­li­mybę tap­ti so­cial­de­mok­ratų kan­di­da­te į pre­zi­den­tus

10p.

miestas

4p.

Vil­nių apims spor­to karš­tinė Šo­kiai, dvi­ko­vos, svei­ka­tin­gu­mo už­ siė­mi­mai, mankš­tos, bad­min­to­nas, te­ni­sas, fut­bo­las, krep­ši­nis, šiau­rie­ tiš­ka­sis ėji­mas. Tiek ir dar dau­g iau ne­mo­kamų spor­ti­nių pra­mogų vil­ nie­čiai galės mėgau­tis šią va­sarą.

„Kai manęs pa­klau­sia, kiek tu­ri­me vaikų, vi­sa­da gal­vo­ju, kaip at­sa­ky­ ti – 13 ar 14. Tas, ku­ris trijų mėne­ sių iš­ke­lia­vo pas Dievą, vis tiek ten yra, jis – mūsų. Ta­da at­sa­ko­me, kad vaikų yra 13, ta­čiau esa­me 14os vaikų tėvai“, – kalbė­jo D.Pui­ do­kienė. Kai gimė 14-as vai­kas – šiuo me­ tu aš­tuo­ne­rių Pau­lius Ti­tas, ly­čių san­ty­kis bu­vo iš­ly­gin­tas: sep­ty­ni ber­niu­kai ir sep­ty­nios mer­gaitės. De­šimt vaikų – pa­me­ti­nu­kai. „Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad vis­ko pa­ grin­das – šei­ma. Ir žmo­gaus lai­ mės, ir dar­nos, ir svei­ka­tos“, – tei­ gė D.Pui­duo­kienė ir pri­dūrė, kad jei Die­vas duo­da vaikų – duo­da ir svei­ka­tos.

Miestas

6p.

„Air Li­tua­ni­ca“ pa­kils jau liepą

20 Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

diena.lt

Sa­vaitės in­ter­viu

Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riaus prie UNES­CO Arū­no Gelū­no pa­grin­di­nis tiks­las da­bar– kad Kau­no iki­ka­rinės mo­der­nio­sios ar­chi­tektū­ros komp­ lek­sas pa­tektų į UNES­CO pa­vel­do sąrašą. 8p.

Spor­tas

„Šiuo me­tu mūsų ko­man­dos žaid­žia per daug nu­spėja­ mai, no­ri­si įves­ti daug nau­jo­vių, pa­ dėti ša­lies krep­ši­ niui aug­ti ir to­bulė­ ti“, – tei­gia le­gen­ di­nis Lie­tu­vos krep­ ši­nin­kas Šarū­nas Mar­čiu­lio­nis, ta­čiau griež­tai at­me­ta ga­ li­mybę, kad kitą se­ zoną su­grįš į Lie­tu­ vos krep­ši­nio ly­gos va­do­vybę.  16p.

Sa­vait­ga­lis

Žur­na­lis­to, laidų „Pa­si­vaikš­čio­ji­mai“, „Al­che­mi­ja“ vedė­jo bei pro­diu­se­rio, filmų įgar­sin­to­jo, ra­šy­to­jo Ry­čio Zem­kaus­ko pa­va­din­ti žvaigž­de nie­ kas ne­drįsta. „Ir ačiū Die­vui“, – sa­ko jis pa­ts pa­si­vaikš­čio­ji­me su „Vil­niaus die­na“. 17p.

Meilė

Ine­ta ir Mar­kas pa­žįsta­mi nuo mo­kyk­los laikų. Kaip po­ra jie drau­ga­vo tre­jus me­tus ir po Mar­ko pa­si­pir­ši­mo tarp žemės ir dan­gaus juodu pa­si­ry­žo su­si­tuok­ti. „Aš ti­kiu tik­ra mei­le ir ma­nau, kad šeimą žmonės tu­ri kur­ti san­tuo­ko­je“, – teigė Ine­ta. 24p.

Ieškome mažmeninių pardavėjų, norinčių prekiauti

elektroninėmis cigaretėmis Vilniuje. e. p.: info@sveikasdumas.lt tel.: 8 652 29 177


2

gegužės 2–8, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Di­zai­no at­ra­di­mų sa­vai­tė Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaitė@diena.lt

Uni­ka­lių me­mo­ria­li­nių pa­mink­lų są­ra­šą Vil­niu­je ne­tru­kus pa­pil­dys dar vie­nas – pir­ma­sis Eu­ro­po­je pa­ mink­las di­zai­nui. Tai – tik vie­nas iš ge­gu­žės 3-ią­ją pra­si­dė­sian­čios Di­zai­no sa­vai­tės ak­cen­tų.

Jau aš­tun­tą kar­tą ren­gia­ma Di­ zai­no sa­vai­tė – pro­fe­sio­na­lus jau­nuo­sius kū­rė­jus su­bu­rian­ tis ren­gi­nys – kiek­vie­nais me­tais su­lau­kia vis dau­giau vi­suo­me­nės dė­me­sio. Di­zai­no en­tu­zias­tų fies­tos ren­ gė­jai džiau­gia­si šie­met pub­li­kai pri­sta­ty­da­mi net 120 įvy­kių. Tarp jų – ir ne­tra­di­ci­niai ren­gi­niai, pa­ vyz­džiui, tie­sio­gi­niai di­zai­no kū­ rė­jų in­ter­viu mies­to vit­ri­no­se ar pir­mo­jo Eu­ro­po­je pa­mink­lo di­zai­ nui pri­sta­ty­mas. Di­zai­no sa­vait­ ga­lį lan­ky­to­jai ga­lės gy­vai su­si­ pa­žin­ti su gar­sią­ja Mi­la­no di­zai­no sa­vai­tės žvaigž­de – pu­de­liu Ab­ra Ka­dab­ra – ir net iš ar­ti ap­žiū­rė­ti įspū­din­gus jo ka­ro­lius. Lan­ky­to­jų lauks nuo­la­ti­nės ir sa­vai­tę bei il­giau vyk­sian­čios pa­ ro­dos. Tarp jų – Bal­ta­ru­si­jos ar­ chi­tek­tų, di­zai­ne­rių, skulp­to­rių ir dai­li­nin­kų au­to­ri­nių kė­džių pa­ ro­da „Pos­too­la­te“ Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­ju­je. „Steng­si­mės ste­bin­ti vis­kuo, – ti­ki­no Lie­tu­vos di­zai­no fo­ru­mo di­rek­to­rius Vy­tau­tas Gu­re­vi­čius. – Vi­si Di­zai­no sa­vai­tė­je eks­po­ nuo­ja­mi dar­bai bus ne­ma­ty­ti ar­ ba ma­žai ma­ty­ti, ren­gi­nių įvai­ro­ve

sie­kia­me pri­trauk­ti ne tik pro­fe­ sio­na­lus, bet ir pa­pras­tus mies­tie­ čius, be­si­do­min­čius es­te­ti­ka bei nau­jo­vė­mis. Aki­vaiz­du, kad Di­ zai­no sa­vai­tė tam­pa vi­sų ren­gi­ niu. Nors nuo Vie­nos ar Lon­do­ no, su ku­riais kaž­ka­da pra­dė­jo­me ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ti vie­nu me­tu, at­si­li­ko­me to­li, bet įver­ti­nus mū­ sų dy­dį ir vie­tą že­mė­la­py­je Eu­ro­ pos di­zai­no sa­vai­čių „klu­be“ jau­ čia­mės tarp ly­gių.“

Di­zai­no sa­vai­tė­je me­ni­nin­kai da­lys in­ter­viu mies­to vit­ ri­no­se, bus pri­sta­ty­ tas ir pir­ma­sis Eu­ ro­po­je pa­mink­las di­zai­nui.

Jau ant­rą kar­tą su­reng­to Lie­tu­ vos di­zai­no pri­zo kon­kur­so „Ge­ ras di­zai­nas“ nu­ga­lė­to­jų pa­ro­da, kaip ir per­nai, vi­są sa­vai­tę vyks Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­ju­ je. Kon­kur­so dar­bus ver­tins tarp­ tau­ti­nė ko­mi­si­ja. „Kiek­vie­nais me­tais džiau­gia­ mės at­ras­da­mi vis nau­jų ta­len­tų. Tai la­bai svar­bu jau­niems kū­rė­ jams – tu­rė­ti sa­vo erd­vę pa­si­reikš­ ti ir bū­ti įver­tin­tiems. Lie­tu­vos mas­tu šį ren­gi­nį ga­lė­čiau ly­gin­ ti su „Ma­dos in­fek­ci­ja“ – tai sa­ vo­tiš­kas tramp­li­nas di­zai­ne­riams, juk bū­tent Di­zai­no sa­vai­tė­je kaž­

ka­da bu­vo at­ras­ti to­kie ta­len­tai kaip gar­sio­sios kė­dės „Ku­dir­ka“ au­to­rius Pau­lius Vit­kaus­kas, taip pat Nau­ris Ka­li­naus­kas ar Vy­tas Pu­ze­ras, ku­rių kū­ri­niai eks­po­nuo­ ja­mi ir per­ka­mi vi­sa­me pa­sau­ly­ je“, – šio ren­gi­nio at­ra­di­mus pri­ mi­nė V.Gu­re­vi­čius. Praė­ju­sių me­tų nu­ga­lė­to­jų pa­ ro­da ap­lan­kė ke­tu­rias ša­lis, tarp jų – 2012-ųjų pa­sau­lio di­zai­no sos­ ti­nę Hel­sin­kį, o šie­met aki­ra­ty­je – Lon­do­no di­zai­no fes­ti­va­lis ir kul­ tū­ros fes­ti­va­lis Hav­re. Iki ru­dens pa­ro­da bus eks­po­nuo­ja­ma Kau­ne, Tel­šiuo­se ir Pa­lan­go­je. Anot V.Gu­re­vi­čiaus, nors di­ zai­no sa­vai­tės ren­gi­niai ir vyks­ ta vi­so­je Lie­tu­vo­je, nea­be­jo­ti­nas jų epi­cent­ras yra bū­tent sos­ti­nė. Tad di­zai­nas ga­lė­tų tap­ti pui­kia mies­to vi­zi­ti­ne kor­te­le. „Ma­nau, kad Vil­nius, kaip ir bet ku­ris Eu­ro­pos did­mies­tis, kaip Mi­ la­nas ar Pa­ry­žius, tu­rė­tų di­džiuo­ tis tuo, jog pas juos vyks­ta to­kie ren­gi­niai kaip Di­zai­no sa­vai­tė“, – sa­kė ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius.

Išp­li­to po Lie­tu­vą Di­zai­no sa­vai­tė ofi­cia­liai pra­si­dės ge­gu­žės 3 d. Vil­niaus ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­ju­je Lie­tu­vos di­ zai­no pri­zo kon­kur­so „Ge­ras di­zai­ nas“ ap­do­va­no­ji­mų ren­gi­niu. Sa­vai­ tės ren­gi­nių veiks­mo vie­ta ple­čia­si – nuo ge­gu­žės 4 iki 12 d. jie vyks jau ke­tu­riuo­se mies­tuo­se: Vil­niu­je, Kau­ ne, Tel­šiuo­se ir – pir­mą kar­tą – Klai­ pė­do­je.

Ki­tos sa­vai­tės tre­ čia­die­nį po­sė­džiau­ ti su­si­rink­sian­ti Vil­ niaus mies­to ta­ry­ba ko­re­guos biu­dže­ tą, spręs mik­roau­ to­bu­sų ve­žė­jų pa­ rin­ki­mo pro­ble­ mas, taip pat nu­sta­ tys oran­ži­nių dvi­ra­ čių nuo­mos kai­nas ir imsis kitų klausimų.

„„Pla­nai: atei­nan­tį tre­čia­die­nį Vil­niaus

60 klau­si­mų, tarp jų – narp­lio­jant tr

Ta­ry­ba tai­s Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Vie­ni ak­tua­liau­sių

Kaip tei­gė Vil­niaus mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rius Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­ čius, vie­nas svar­bes­nių ki­tos sa­ vai­tės ta­ry­bos klau­si­mų yra mies­to sa­vi­val­dy­bės 2013 m. biu­dže­to tvir­ ti­ni­mo pa­kei­ti­mo spren­di­mas. At­ siž­vel­giant į pa­ja­mas bus at­lie­ka­mos pir­mos šie­met biu­dže­to ko­rek­ci­jos. Ki­tas svar­bus klau­si­mas, ku­ rį svars­tys ta­ry­ba, pa­sak jos sek­re­ to­riaus, – dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių ta­ri­fų tvir­ti­ni­mo. Ki­tą sa­vai­tę ta­ry­ba baigs svars­ ty­ti praė­ju­sia­me po­sė­dy­je pra­dė­ tą klau­si­mą dėl San­ta­riš­kių gat­vė­ je esan­čio vai­kų lop­še­lio-dar­že­lio. Bus bai­gia­mas svars­ty­ti ir klau­si­ mas dėl vie­šo­sios įstai­gos „Ja­po­ niš­kas so­das“ stei­gi­mo. Į ta­ry­bos dar­bot­var­kę, M.Mon­ ke­vi­čiaus tei­gi­mu, įtrauk­tas ir svars­ty­mas dėl Mo­der­naus me­no cent­ro de­ta­lio­jo pla­no. Dar vie­na vil­tis ve­žė­jams

„„Sėk­mė: jau aš­tun­tą kar­tą vyks­tan­čios Di­zai­no sa­vai­tės at­ra­di­mai, pa­vyz­džiui, P.Vit­kaus­ko kė­dė „Ku­dir­

ka“, ste­bi­no ne tik lie­tu­vius, bet ir eu­ro­pie­čius. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Vil­niu­je, A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19, ati­ deng­ta at­mi­ni­mo len­ta gar­ siai moks­li­nin­kei ir ne­ prik­lau­so­mos Lie­tu­vos mo­kyk­los kū­rė­jai Mei­lei Luk­šie­nei. Ce­re­mo­ni­jo­ je da­ly­va­vo Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Pa­sak švie­ti­mo ir moks­ lo mi­nist­ro pro­f. Dai­niaus Pa­val­kio, dak­ta­rė M.Luk­šie­ nė – uni­ka­lus pa­vyz­dys, kaip žmo­gus, for­ma­liai neu­žim­da­mas aukš­ tų po­stų, ga­li lem­ti ša­lies po­ky­čių ei­gą.

Bus svars­to­mas nau­jas pro­jek­ tas dėl ve­žė­jų pa­rin­ki­mo kon­kur­ so or­ga­ni­za­vi­mo. „Jis bu­vo svars­ to­mas praė­ju­sio­je ta­ry­bo­je ir bu­vo priim­tas nei­gia­mas spren­di­mas. Bet pa­bai­go­je pro­to­ko­li­niu nu­ta­ri­ mu bu­vo nu­spręs­ta pa­reng­ti nau­ ją pro­jek­tą. Jis bus pa­teik­tas svars­ ty­ti šio­je ta­ry­bo­je“, – in­for­ma­vo M.Mon­ke­vi­čius.

Dvi­ra­čių nuo­mos kai­nos

Ki­tą sa­vai­tę ta­ry­bos po­sė­dy­je bus svars­to­ma, ko­kios tu­rė­tų bū­ti oran­ ži­nių dvi­ra­čių nuo­mos kai­nos. Pro­ jek­te už nau­do­ji­mą­si au­to­ma­ti­ne dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­ma siū­lo­ma pir­mą­jį nuo­mos pus­va­lan­dį leis­ ti dvi­ra­čiu nau­do­tis dy­kai, ant­rą­ jį įver­tin­ti 1,5 li­to, tre­čia­sis pus­va­ lan­dis kai­nuo­tų 5 li­tus, o ket­vir­ta­sis ir vi­si vė­les­ni pus­va­lan­džiai – po 12 li­tų. Taip pat siū­lo­ma nu­sta­ty­ti ir au­ to­ma­ti­nės dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­ mos kor­te­lės ar ter­mi­nuo­to­jo bi­lie­to iš­da­vi­mo kai­nas: 3 pa­rų (72 va­lan­ dų) ter­mi­nuo­ta­sis bi­lie­tas kai­nuo­ tų 10 li­tų, se­zo­ni­nė au­to­ma­ti­nės dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­mos kor­te­lė iki šių me­tų pa­bai­gos – 20 li­tų, vi­ siems 2014-ie­siems – 69 li­tus. Kon­kur­są lai­mė­ju­sios ir šią sis­te­ mą die­gian­čios įmo­nės „JCDe­caux“ va­do­vės Ža­ne­tos Fo­mo­vos tei­gi­mu, dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­ma, kaip nu­ ma­to­ma, tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti ant­ ro­je šios va­sa­ros pu­sė­je. 36 mies­to

2013 04 25 2013 05 01

Sek­ma­die­nis „Su­bū­ru­si švie­ti­mo re­for­mos kū­ rė­jų gru­pę, M.Luk­šie­nė sa­vo au­to­ri­te­tu, as­me­ni­nė­mis įžval­go­mis ir kruopš­čiu kas­die­niu dar­bu kū­rė at­gi­mu­sios ne­prik­lau­ so­mos vals­ty­bės ker­ti­ nį ak­me­nį – švie­ti­mą“, – sa­kė mi­nist­ras D.Pa­ val­kis. At­mi­ni­mo len­tos ati­den­gi­mu pra­dė­tas ren­ gi­nių cik­las M.Luk­šie­nės 100-„ osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Ši su­kak­tis 2013 m. mi­ni­ma UNES­CO ša­ly­se.

Pri­me­na­me, kad per praė­ju­sį ta­ ry­bos po­sė­dį opo­zi­ci­jos ra­gi­ni­ mų įkvėp­ta Vil­niaus mies­to ta­ry­ba ne­pri­ta­rė nau­jo ve­žė­jų kon­kur­ so or­ga­ni­za­vi­mui – pa­gal jį pri­va­ tūs ve­žė­jai tap­tų Vil­niaus vie­šo­ jo trans­por­to sis­te­mos da­li­mi, čia bū­tų ga­li­ma nau­do­tis ir vil­nie­čio kor­te­le. Ši si­tua­ci­ja reiš­kia, kad nuo lie­pos sos­ti­nė­je ap­skri­tai ne­ lik­tų mik­roau­to­bu­sų.

Vil­niu­je prie Sei­mo su­reng­tas mi­ tin­gas „Už mū­sų kal­bą, tau­tą ir vals­ty­bę“ prieš val­dan­ čiai koa­li­ci­jai pri­klau­san­ čios Lie­tu­vos len­kų rin­ ki­mų ak­ci­jos (LLRA) rei­ka­la­vi­mus vie­to­var­ džius ra­šy­ti ke­lio­mis kal­bo­mis, leis­ti ra­šy­ti as­men­var­džius do­ku­men­ tuo­se ne­lie­tu­viš­kai, taip pat prieš ne­vie­no­dą lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną lie­tu­vių ir tau­ti­nių ma­žu­mų abi­tu­rien­tams. Į mi­tin­gą skve­re­ly­je prie

Pir­ma­die­nis Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos su­si­rin­ ko apie 500 žmo­nių. „Vil­ niaus kraš­to po­lo­ni­za­ci­jai – ne“, „Tau­ti­nė vals­ty­bė – ver­ty­bė“, „Ap­gin­ki­ me pro­tė­vių že­mę, mū­ sų vals­ty­bi­nę kal­bą ir že­ mių vien­ti­su­mą“, „Gat­vių pa­va­di­ni­mai – tik lie­tu­vių kal­ba“, „LLRA rei­ka­la­vi­mams – ne“, – skel­bė mi­tin­guo­to­jų pla­ ka­tai. Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė bu­vo sau­go­ma po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų.

Sei­mo kont­ro­lie­rius Au­gus­ti­nas Nor­man­tas pra­ne­šė, kad at­ li­ko ty­ri­mą dėl Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­ rei­gū­nų veiks­mų or­ga­ni­ zuo­jant ke­lei­vių ve­ži­mą sos­ti­nė­je. Vyk­dant ty­ ri­mą nu­sta­ty­ta, kad Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bė, or­ga­ni­zuo­da­ma ke­lei­vių ve­ži­mą, neap­sau­go ke­lei­vių tei­sių, tei­sė­tų in­te­re­sų ir lū­kes­ čių. Taip pat Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bė ne­pag­rįs­tai vi­sa apim­ti­mi ne­vyk­do


3

gegužės 2–8, 2013

miestas

6p.

Projektas „Air Lituanica“ vis dėlto taps realybe.

Sos­ti­nė­je nu­švis sep­ty­ni sta­ti­niai Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Bir­že­lį sep­ty­nis Vil­niaus mies­to sta­ti­nius – Liu­bar­to, Žvė­ry­no, Ge­ le­ži­nio Vil­ko, Bal­to­jo ir Žir­mū­nų til­tus bei dvi baž­ny­čias – tu­rė­tų ap­švies­ti de­ko­ra­ty­vi­nė švie­sa.

s sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riams teks pa­pra­kai­tuo­ti spren­džiant dau­giau nei rans­por­to pro­ble­mas.  To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

sys klai­das vie­to­se bus įreng­ti nuo­mos punk­ tai, tu­rin­tys 300 dvi­ra­čių. Sos­ti­nė­je įreng­tuo­se dvi­ra­čių nuo­mos punk­tuo­se dvi­ra­tį pa­siim­ ti ga­lės bet kas, tu­rin­tis ban­ko ar­ba vil­nie­čio kor­te­lę. Nu­ma­to­ma, kad su­kū­rus vi­są sis­te­mą kas­met dvi­ra­ čiais bus ga­li­ma nau­do­tis nuo ko­ vo 15 d. iki spa­lio 15 d. ar­ba kol leis oro są­ly­gos. To­kia dvi­ra­čių sis­te­ma jau vei­ kia Briu­se­ly­je, Pa­ry­žiu­je, Dub­li­ne, Vie­no­je, Liuk­sem­bur­ge, Ge­te­bor­ge, Liub­lia­no­je, ki­tuo­se Eu­ro­pos ir pa­ sau­lio mies­tuo­se. Pla­nuo­ja su­jung­ti mo­kyk­las

Į ta­ry­bos dar­bot­var­kę įtrauk­tas ir Dvar­čio­nių pra­di­nės mo­kyk­ los reor­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mas. Jei klau­si­mas bus priim­tas ir pa­tvir­ tin­tas, Vil­niaus Dvar­čio­nių pra­di­nė mo­kyk­la iki va­sa­ros pa­bai­gos tu­rė­tų bū­ti pri­jung­ta prie sos­ti­nės Mi­ka­lo­ jaus Dauk­šos vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų tei­gi­mu, po reor­ga­ni­za­ci­jos vai­kai ir to­ liau ga­lės lan­ky­ti pra­di­nę mo­kyk­ lą, esan­čią Dvar­čio­ny­se. Tie­sa, ji taps Vil­niaus Mi­ka­lo­jaus Dauk­šos vi­du­ri­nės mo­kyk­los sky­riu­mi, ku­ ris vyk­dys prieš­mo­kyk­li­nio ir pra­ di­nio ug­dy­mo pro­gra­mas. Reor­ga­ni­zuo­ti mo­kyk­las svars­to­ ma dėl Vil­niaus Dvar­čio­nių pra­di­ nė­je mo­kyk­lo­je spar­čiai ma­žė­jan­čio mo­ki­nių skai­čiaus. Esą dau­gu­ma Dvar­čio­ny­se gy­ve­nan­čių tė­vų sa­ vo vai­kus ve­ža mo­ky­tis į Vil­niaus

Mi­ka­lo­jaus Dauk­šos vi­du­ri­nę ir ki­ tas mo­kyk­las. „Mo­kyk­lų su­jun­gi­mo tiks­las, kaip kons­ta­ta­vo sa­vi­val­dy­bė, – kad iš­lik­tų ma­ža mo­kyk­la, vi­sas fi­nan­ sa­vi­mas jau bus iš ba­zi­nės mo­kyk­ los. Ne­be­bū­si­me at­ski­ras ju­ri­di­nis vie­ne­tas“, – paaiš­ki­no Dvar­čio­nių pra­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Ra­ min­ta Ja­ku­čio­nie­nė ir pri­pa­ži­no ši­ to spren­di­mo ne­si­ti­kė­ju­si. Pa­sak jos, nors grės­mių įlįs­ti į sko­las ir ne­beiš­si­lai­ky­ti at­ski­rai pra­di­nei mo­kyk­lai yra, šian­dien ji lai­ko­si pui­kiai ir sko­lų ne­tu­ri, pi­ni­ gų jiems vi­siš­kai pa­kan­ka. „Į sko­las ga­li­me įlįs­ti, jei pra­dės ma­žė­ti vai­kų. Praė­ju­siais me­tais to­kia ten­den­ci­ja bu­vo, bet fi­nan­ sa­vi­mo mums už­te­ko. Da­bar nuo rug­sė­jo 1-osios pa­gal tė­vų pa­duo­ tus pra­šy­mus priim­ti į pir­mą kla­sę 2013–2014 m. vai­kų skai­čius pa­di­ dė­jo. Tai­gi jei dar ne­bū­tu­me jun­gia­ mi, atei­nan­čiais moks­lo me­tais nė­ra jo­kios ri­zi­kos, kad ga­lė­tu­me neiš­si­ lai­ky­ti“, – sa­kė R.Ja­ku­čio­nie­nė. Kal­bė­da­ma apie po­ky­čius, pa­ šne­ko­vė tei­gė, jog sa­vi­val­dy­bė yra pa­ža­dė­ju­si, kad ko­man­da ne­bus ju­di­na­ma, kei­sis tik pa­čios di­rek­ to­rės pa­rei­gos – ji taps mo­kyk­los sky­riaus va­do­ve. Su­jun­giant šias dvi mo­kyk­las, Mi­ka­lo­jaus Dauk­šos vi­du­ri­nė mo­ kyk­la įgy­tų tei­sę nau­do­ti ir val­dy­ti Vil­niaus Dvar­čio­nių pra­di­nės mo­ kyk­los pa­ti­kė­ji­mo tei­se val­do­mą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą.

Pa­gal „Sta­ti­nių de­ko­ra­ty­vi­nio ap­ švie­ti­mo pro­jek­ta­vi­mo ir įren­gi­ mo dar­bų pir­ki­mo su­pap­ras­tin­to at­vi­ro kon­kur­so bū­du tech­ni­nės spe­ci­fi­ka­ci­jos pro­jek­tą“ iki bir­ že­lio 14 d., vė­liau­siai – lie­pos 1-osios, tu­ri bū­ti įreng­tas sep­ty­ nių sos­ti­nės sta­ti­nių de­ko­ra­ty­vi­ nis ap­švie­ti­mas. Tai – Liu­bar­to, Žvė­ry­no, Ge­le­ži­nio Vil­ko, Bal­to­ jo ir Žir­mū­nų til­tai bei dvi baž­ny­ čios – Šv. Ig­no­to g. 6 ir Do­mi­ni­ ko­nų g. 12. „Iki šiol iš da­lies ap­švies­tas bu­ vo tik Bal­ta­sis til­tas, ki­ti sta­ti­niai neapš­vies­ti. Atei­ty­je gal­būt pa­

Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra sie­kia, kad bū­tų pa­nai­kin­tas bu­vu­siam Vil­niaus me­rui Vi­liui Na­vic­kui (nuo­tr.) pa­skelb­tas iš­tei­si­na­ma­ sis nuo­spren­dis. Ant­ra­ die­nį Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mas iš­nag­ri­nė­jo pro­ku­ra­tū­ros ape­lia­ci­nį skun­dą dėl va­sa­rio 26  d. pa­skelb­to nuo­spren­džio, ku­ riuo Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mas vi­siš­kai iš­tei­si­no bu­vu­sį sos­ti­ nės me­rą dėl kal­ti­ni­mų pikt­nau­džia­vi­mu

švie­ti­mas, skai­čiuo­jant, kad ap­ švie­ti­mas įjung­tas bus 4 tūkst. va­lan­dų per me­tus, ir pan. sa­vi­ val­dy­bės at­sto­vai tei­gė ne­ga­lin­ tys pa­teik­ti, kol ne­si­bai­gė vie­ šojo pir­ki­mo konkursas. Pro­jek­te nu­ro­do­ma, kad de­ko­ ra­ty­vi­niam sta­ti­nių ap­švie­ti­mui tu­ri bū­ti nau­do­ja­mi ener­gi­ją tau­ pan­tys švies­tu­vai. „Jie ne­tu­ri akin­ti eis­mo da­ly­vių, ne­ga­li švies­ti į lan­gus, ap­švies­da­ mi pa­tal­pas ir pan. Švies­tu­vai ir ap­švie­ti­mo spren­di­mai tu­ri de­rė­ti prie sta­ti­nių spal­vi­nės ir ar­chi­tek­ tū­ri­nės iš­raiš­kos. Jei pro­jek­tuo­ja­ mi švies­tu­vai, ku­rių pa­vir­šiaus spin­du­liuo­ja­ma ši­lu­ma ga­li su­ža­ lo­ti ir (ar) nu­de­gin­ti, jie tu­ri bū­ti mon­tuo­ja­mi taip, kad at­si­tik­ti­niai praei­viai jų ne­pa­siek­tų. Pro­jek­ tuo­ja­mas elekt­ros lai­dų tink­las ne­tu­ri bū­ti ma­to­mas ant sta­ti­ nių“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

„„Pa­dė­tis: iki šiol iš da­lies ap­švies­tas bu­vo tik Bal­ta­sis til­tas. To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Žvengs plie­ni­niai žir­gai Pa­ga­liau pa­va­sa­rio su­lau­kė ir mo­ to­cik­lų mė­gė­jai – sos­ti­nės Vin­gio par­ke šį šeš­ta­die­nį vyks Vil­niaus bai­ke­rių se­zo­no ati­da­ry­mas.

Nors ki­ti tra­di­ciš­kai ge­gu­žės pra­ džio­je or­ga­ni­zuo­ja­mi ren­gi­niai, pa­vyz­džiui, Gat­vės mu­zi­kos die­ na, dėl gau­saus šven­čių der­liaus ir kol kas ne­nus­pė­ja­mų orų nu­kel­ti į mė­ne­sio vi­du­rį, bai­ke­riai mėgs­ ta pa­sto­vu­mą: kas­met pir­mą ge­ gu­žės šeš­ta­die­nį Lie­tu­vos bai­ke­rių klu­bų or­ga­ni­zuo­ja­mas se­zo­no ati­ da­ry­mas šie­met vyks, kaip su­pla­ nuo­ta. Tad ge­gu­žės 4 d. 12 val. vi­si ra­tuo­ti ir pės­ti mo­to­cik­lų ger­bė­ jai kvie­čia­mi į Vin­gio par­ką, prie ka­vi­nės „Lakš­tin­ga­la“, kur vyks tik­ro gar­so kon­cer­tas. Čia taip pat lau­kia įvai­rios rung­tys, žai­di­

Ant­ra­die­nis jai įsta­ty­mais pri­skir­tos funk­ci­ jos – mies­to au­to­bu­sų ir tro­ lei­bu­sų ke­lei­vių kont­ro­lės. Sei­mo kont­ro­lie­rius krei­ pė­si į Vil­niaus me­rą Ar­ tū­rą Zuo­ką bei ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rių Val­dą Kli­man­ta­vi­čių ir siū­lė im­ tis prie­mo­nių, kad bū­tų už­tik­rin­tas sa­vi­val­dy­bės pa­ rei­gū­nams pri­skir­tų funk­ci­jų ir Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­vių tei­sės į ge­rą vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą įgy­ ven­di­ni­mas.

vyks ap­švies­ti ir dau­giau til­tų ar ki­tų ob­jek­tų, ta­čiau kol kas dėl lė­šų sty­giaus nu­spręs­ta pa­si­rink­ti bū­tent šiuos trum­pes­nius til­tus“, – ko­dėl pa­si­rink­ti mi­nė­ti sta­ti­niai, aiš­ki­no Eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo sky­ riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Eduar­ das Gar­bovs­kis. Pa­sak jo, kaip ir da­bar, taip ir įvy­kus kon­kur­sui to­les­nę sta­ti­nių de­ko­ra­ty­vi­nio ap­švie­ti­mo prie­ žiū­rą vyk­dys bend­ro­vė Vil­niaus gat­vių ap­švie­ti­mo elekt­ros tink­lai pa­gal ga­lio­jan­čią Gat­vių ap­švie­ti­ mo prie­žiū­ros su­tar­tį. „Šiuo me­tu ren­gia­mas sta­ti­nių de­ko­ra­ty­vi­nio ap­švie­ti­mo pro­jek­ ta­vi­mo ir įren­gi­mo dar­bų pir­ki­ mas, ne – prie­žiū­ros. Šį kon­kur­są pla­nuo­ja­me pa­skelb­ti ar­ti­miau­siu me­tu“, – sa­kė E.Gar­bovs­kis. De­ta­les­nės in­for­ma­ci­jos, kaip tai at­ro­dys vi­zua­liai, kiek kai­ nuos vie­no ar ki­to sta­ti­nio ap­

mai ir ki­tos staig­me­nos, su­si­rin­ ku­sie­ji ga­lės sa­vo plie­ni­nius žir­gus nu­praus­ti eko­lo­giš­ko­je mo­to­cik­lų plo­vyk­lo­je. Čia veiks­mas vyks iki 15 val., kai Vil­niaus gat­vė­mis pa­ju­dės įspū­din­ ga mo­to­cik­lų ko­lo­na. Marš­ru­tas – Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­vė, Lais­vės pro­ spek­tas, Bui­vy­diš­kių, Ozo, Ka­rei­vių, Liz­dei­kos, An­ta­kal­nio, Kos­ciuš­kos, Ar­se­na­lo, Žy­gi­man­tų gat­vės, tuo­ met Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­ve mo­to­ cik­li­nin­kai grįš į Vin­gio par­ką. Ko­kia šven­tė be pra­tę­si­mo – 18 val. vi­si bai­ke­riai kvie­čia­mi į klu­ bo „Cra­zy in the dark MC“ būs­ti­ nę V.My­ko­lai­čio-Pu­ti­no g. 5, kur tu­rės ga­li­my­bę pir­mą kar­tą Lie­ tu­vo­je ste­bė­ti stul­po šo­kių čem­ pio­na­tą. VD inf.

„„ Pas­to­vu­mas: iš­ti­ki­mi tra­di­ci­

joms bai­ke­riai ir šie­met rink­sis į se­zo­no ati­da­ry­mą ge­gu­žės 4 d. 

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Tre­čia­die­nis tar­ny­ba per po­kal­bius su tuo­ me­čiu sa­vi­val­dy­bės kont­ ro­lie­riu­mi Ša­rū­nu Sku­ču. Nu­tar­tį dėl pro­ku­ra­tū­ros ape­lia­ci­nio skun­do teis­ mas skelbs bir­že­lį. Vals­ tybės kaltintoja pirmos instancijos teisme siūlė teismui buvusiam merui skirti 160 minimalaus gy­ venimo lygio dydžio baudą, tai sudaro 20,8 tūkst. litų. V.Na­vic­ kas tvir­ti­na ta­pęs bu­vu­sio sa­vo pa­ta­rė­ jo Arū­no To­to­rai­čio au­ka.

Vil­niu­je ei­ty­nė­mis ir kon­cer­tu bu­vo pa­mi­nė­ta Tarp­tau­ti­ nė dar­bo die­na. Pa­sak Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­ jun­g ų kon­f e­d e­r a­c i­ jos (LPSK) pir­mi­nin­ ko Ar­tū­ro Čer­niaus­ko, žmo­nės į ren­gi­nius bu­ vo kvie­čia­mi ne pro­tes­ tuo­ti, o švęs­ti. „Tų pro­tes­ tų ir taip už­ten­ka, dau­giau dė­me­sio bus ski­ria­ma šven­ti­ niam as­pek­tui. Aiš­ku, kal­bų bus įvai­ rių, bet pa­grin­das bus šven­tė“, – prieš

ren­gi­nius BNS sa­kė A.Čer­ niaus­kas. Ei­ty­nių da­ly­viai žy­gia­vo nuo Sei­mo Ge­ di­mi­no pro­spek­tu, Vil­ niaus gat­ve, per Ža­ lią­jį til­tą, Upės gat­ve Bal­to­jo til­to link. Kon­ cer­te prie Bal­to­jo til­to pa­si­ro­dė vals­ty­bi­nis pu­ čia­mų­jų or­kest­ras „Tri­mi­ tas“ ir jo šo­kių gru­pė, tau­ ti­nės ir po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos an­samb­lis „Šeš­kai“, gru­pės „Sky­ders“ ir „Re­bel­heart“.


4

gegužės 2–8, 2013

miestas

Leisk va­sa­rą

ak­ty­viai!

Šo­kiai, dvi­ko­vos, svei­ka­tin­gu­mo už­siė­mi­ mai, mankš­tos, bad­min­to­nas, sta­lo fut­bo­ las, te­ni­sas, fut­bo­las, krep­ši­nis, gol­fas, šiau­ rie­tiš­ka­sis ėji­mas, dvi­ra­čių spor­tas. Tiek ir dar dau­giau ne­mo­ka­mų spor­ti­nių pra­ mo­gų vil­nie­čiai ga­lės mė­gau­tis šią va­sa­rą.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ma­lo­nu­mas vaikš­čio­ti

Jau šį šeš­ta­die­nį – ge­gu­žės 4 d. – vi­si no­rin­tys kvie­čia­mi įsi­ti­kin­ti, kad vaikš­čio­ti yra ne tik svei­ka, bet ir la­bai sma­gu. Vin­gio par­ke pir­mą kar­tą bus su­reng­tas ma­si­nis šiau­ rie­tiš­ko­jo ėji­mo žy­gis. Da­ly­vau­ti ja­me kvie­čia­mi ne tik šiau­rie­tiš­ko­ jo ėji­mo pro­fe­sio­na­lai, en­tu­zias­tai, bet ir vi­si no­rin­tys dau­giau su­ži­ no­ti apie šią Lie­tu­vo­je pra­de­dan­ čią po­pu­lia­rė­ti spor­to ša­ką.

Man­tas Pau­laus­kas:

No­ri­me pa­gy­vin­ti pro­ spek­tą, iki ru­dens iš­ temp­ti žmo­nes į lau­ką. Kaip tei­gė įmo­nės „Svei­kas mies­ tas“ va­do­vas Man­tas Pau­laus­kas, ma­si­nis šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo žy­gis ren­gia­mas, kad bū­tų ga­li­ma pa­ma­ ty­ti rea­lią si­tua­ci­ją – kiek ir ko­kių žmo­nių ren­ka­si šį už­siė­mi­mą. „Šeš­ta­die­nį į Vin­gio par­ką prie est­ra­dos kvie­čia­me ne tik mies­ tie­čius, bet ir vi­sus šiau­rie­tiš­kų­jų laz­dų par­da­vė­jus, kad jie pri­sta­ty­ tų sa­vo pro­duk­ci­ją. Svei­ka­tos biu­ ras pa­tik­rins žmo­nių svei­ka­tą, bus la­bai daug kva­li­fi­kuo­tų tre­ne­rių“,

– pui­kią spor­ti­nę po­pie­tę ža­dė­jo M.Pau­laus­kas. Pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, at­li­kus dau­ge­lį moks­li­nių ty­ri­mų įsi­ti­kin­ ta, kad šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas ge­ ri­na sa­vi­jau­tą bei svei­ka­tą ir da­ro tei­gia­mą įta­ką tvirtinant rau­me­ nis, są­na­riams, šir­dies veik­lai. Ak­ty­vaus lais­va­lai­kio zo­na

Ki­ta mies­to erd­vė, va­sa­ros sek­ma­ die­niais vir­sian­ti spor­to aikš­te­ lė­mis, bus Ge­di­mi­no pro­spek­tas. Nuo šio sek­ma­die­nio – ge­gu­žės 5 d. – iki rug­sė­jo 22 d. jis kiek­vie­ nam vil­nie­čiui ir mies­to sve­čiui taps pui­kia lais­va­lai­kio pra­lei­di­ mo zo­na, ku­rio­je vi­si ga­lės spor­ tuo­ti, žais­ti įvai­riau­sius žai­di­mus ir tie­siog šau­niai leis­ti sek­ma­die­ nio po­pie­tę. „No­ri­me pa­gy­vin­ti pro­spek­tą, iki ru­dens iš­temp­ti žmo­nes į lau­ką, to­ dėl ir ėmė­mės šio pro­jek­to, – apie pro­jek­tą „Sek­ma­die­nis – spor­to die­na“ sa­kė M.Pau­laus­kas. – La­bai kvie­čia­me įvai­riau­sius spor­to klu­ bus pri­si­jung­ti, atei­ti, su­da­ly­vau­ti, su­reng­ti žmo­nėms tre­ni­ruo­tes, su­ teik­ti ga­li­my­bes iš­ban­dy­ti vie­ną ar ki­tą spor­to ša­ką.“ Sek­ma­die­nį Ry­tų dvi­ko­vų at­ sto­vai kvies į ne­mo­ka­mas ai­ki­ do, bra­zi­liš­ko­jo džiu­džit­su, ka­ra­ tė ir niat nam tre­ni­ruo­tes. Taip pat vyks spe­cia­lūs gat­vės gim­nas­ti­kos, sta­lo fut­bo­lo ir ki­ti tur­ny­rai. Vai­ kai sa­vo jė­gas ga­lės iš­ban­dy­ti žais­

„„Vieta: nuo šio sekmadienio Gedimino prospektas kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui taps puikia laisvalaik

sportuoti, žaisti įvairiausius žaidimus ir tiesiog šauniai leisti sekmadienio popietę. 

da­mi te­ni­są. Ge­rą nuo­tai­ką ga­ran­ tuos ir ju­dė­ti mu­zi­kos rit­mu pa­dės DJ Swix. „Esa­me ga­vę lei­di­mą nau­do­tis net vi­su Ge­di­mi­no pro­spek­tu, kai jis už­da­ry­tas. Da­bar ne­ga­liu pa­sa­ ky­ti, kiek klu­bų no­rės ir pri­si­jungs kiek­vie­ną sek­ma­die­nį, bet vie­tos tu­ri­me ir la­bai vi­sus kvie­čia­me“, – sa­kė „Svei­ko mies­to“ va­do­vas.

mer­gi­noms vie­no­je Lu­kiš­kių aikš­ tės ža­lių­jų erd­vių. „Jei vis­kas su par­tne­riais klos­ ty­sis pa­gal pla­ną, bir­že­lio vi­du­ry­je no­ri­me at­si­vež­ti bra­zi­lų tre­ne­rį, ku­ ris šiuo me­tu dės­to Olan­di­jo­je. Pa­ da­ry­tu­me ke­tu­rių va­lan­dų zum­bos ma­ra­to­ną. Tai bū­tų įžan­ga į kiek­ vie­ną sek­ma­die­nį vyk­sian­čias ne­ mo­ka­mas zum­bos tre­ni­ruo­tes“, – tei­gė „Svei­ko mies­to“ di­rek­to­rius.

Zum­ba Lu­kiš­kių aikš­tė­je

Paš­ne­ko­vas pra­šne­ko ir apie no­rus pa­gy­vin­ti Lu­kiš­kių aikš­tę. Jo­je pla­ nuo­ja­ma įreng­ti tink­lus, kad žmo­ nės ga­lė­tų žais­ti bad­min­to­ną, ta­ ria­ma­si su ša­lia aikš­tės įsi­kū­ru­sios kavinės „Cof­fee Inn“ at­sto­vais, kad jų kon­tei­ne­ry­je bū­tų ga­li­ma pa­lik­ti žmo­nėms ra­ke­tes. Ki­tas su­ma­ny­mas, M.Pau­laus­ko tei­gi­mu, yra zum­bos tre­ni­ruo­tės

Mankš­tos ir dvi­ra­čiai

M.Pau­laus­kas už­si­mi­nė apie pla­ nus nuo bir­že­lio 10 d. iki spa­lio vi­ du­rio vėl reng­ti tai­či už­siė­mi­mus sep­ty­nio­se vie­to­se, ko­kio­se – dar de­ri­na­ma. Nuo ge­gu­žės 16 d. iki rugp­jū­čio 22 d. prie Bal­to­jo til­to kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį tu­rė­tų įsi­ kur­ti spor­to klu­bų „Im­puls“ tre­ ne­riai. Prog­ra­mos „Ju­dėk links­

mai“ są­ra­še – ne­mo­ka­mos Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių, zum­bos, pi­la­te­so mankš­tos. Ge­gu­žę pla­nuo­ja­ma vėl pra­dė­ ti reng­ti ir ne­mo­ka­mas kal­nų dvi­ ra­čių pa­mo­kė­les tre­čia­die­niais Ka­ted­ros aikš­tė­je. Tiks­li da­ta dar de­ri­na­ma. Nuo bir­že­lio iki spa­lio ke­ti­na­ ma reng­ti dvi­ra­čių žy­gius po ža­ lią­sias Vil­niaus erd­ves „Ve­lo sos­ ti­nė“. Žy­giai vyks kiek­vie­ną pir­mą mė­ne­sio sek­ma­die­nį šil­tuo­ju me­ tų lai­ku. Tie­sa, gal­būt star­tuo­ti jau pa­vyks ir ge­gu­žės 12 d., kol kas da­ ta dar tiks­li­na­ma. Ba­lan­džio 14 d. Vin­gio par­ke pra­si­dė­jo ne­mo­ka­mos bė­gi­mo tre­ ni­ruo­tės su „Ni­ke“, ku­rios, pa­sak M.Pau­laus­ko, su­lau­kė di­de­lio su­ si­do­mė­ji­mo. Jei pa­vyks vis­ką su­de­ rin­ti, jos tu­rė­tų vyk­ti iki spa­lio.

Sank­tua­riu­mo sta­ty­bos An­ta­kal­ny­je idėjos neišsi And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Mies­te ju­da šven­tyk­lų komp­lek­so An­ta­kal­ny­je sta­ty­bos pro­jek­tas. Ar­ki­vys­ku­pi­jos po­zi­ci­ja šiuo klau­ si­mu neaiš­ki, ta­čiau po­li­ti­kai ža­da šia kryp­ti­mi veik­ti ak­ty­viau. Pa­vers pi­ra­mi­džių komp­lek­su

Sa­vi­val­dy­bės ku­lua­ruo­se ir vėl ne­ ty­la kal­bos apie šv. Faus­ti­nos na­ me­lį An­ta­kal­ny­je. Dar 2011 m. ki­lo idė­ja te­ri­to­ri­ją ap­link na­mu­ką, ku­ ria­me vie­nuo­lei Faus­ti­nai bu­vo ap­ si­reiš­kęs Jė­zus, pa­vers­ti šven­tyk­lų komp­lek­su – Die­vo Gai­les­tin­gu­mo san­ktua­riu­mu. Lie­tu­vos len­kų rin­ ki­mų ak­ci­jos (LLRA) po­li­ti­kai tu­ri ryž­to šį sa­vo pa­ža­dą įgy­ven­din­ti. Tam tiks­lui jau su­bur­ta dar­bo gru­ pė. O pri­rei­kus at­si­ras­tų ir pi­ni­ gų. Bent jau taip laik­raš­čio žur­na­ lis­tams tvir­ti­no LLRA de­le­guo­tas

sos­ti­nės vi­ce­me­ras Ja­ros­la­vas Ka­ mins­kis. Tie­sa, kol kas dar­bo gru­ pė ne­ga­li pra­dė­ti veik­ti, nes trūks­ta vie­no na­rio – Vil­niaus ar­ki­vys­ku­ pi­jos at­sto­vo. „Šiuo klau­si­mu tu­ri­me vi­sų koa­ li­ci­jos par­tne­rių pri­ta­ri­mą. Taip pat pa­ža­dė­ta, kad pri­rei­kus biu­dže­te tam bus nu­ma­ty­ta pi­ni­gų. Pa­ra­šė­ me jau ant­rą laiš­ką Vil­niaus ar­ki­ vys­ku­pi­jai, ta­čiau at­sa­ky­mo kol kas ne­su­lau­kė­me. Na, gal pir­mas laiš­ kas bu­vo sau­sas, per daug for­ma­ lus, bet ant­ras vi­sai ki­to­kio po­bū­ džio. Svar­bu, kad spren­džiant šiuos klau­si­mus dar­bo gru­pė­je bū­tų ar­ ki­vys­ku­pi­jos de­le­guo­tas žmo­gus“, – pa­brė­žė vi­ce­me­ras. Rengs ga­li­my­bių stu­di­ją

Kaip at­ro­dys nau­jo­ji šven­to­vė, bus ji vie­na ar An­ta­kal­nį pa­puoš vi­ sas šven­tyk­lų komp­lek­sas, J.Ka­ mins­kis ne­de­ta­li­za­vo. Pa­sak mies­

to val­džios at­sto­vo, ne pa­sau­lie­čių rei­ka­las re­gu­liuo­ti Baž­ny­čios gy­ ve­ni­mą. „Jei­gu pa­sau­lie­tis nu­spren­dė pa­ sta­ty­ti baž­ny­čią ir ką nors pa­sta­tė, tai dar vi­siš­kai ne­reiš­kia, kad tas kas nors yra baž­ny­čia. Ne­ga­li­me ei­ti prieš Baž­ny­čios ka­no­nus ir re­ gu­liuo­ti jai, ką ar kaip sta­ty­ti. Ir juo la­biau ką nors da­ry­ti, kol nė­ra Baž­ ny­čios pri­ta­ri­mo“, – dės­tė sa­vi­val­ dy­bės at­sto­vas. Anot J.Ka­mins­kio, kol nė­ra ofi­ cia­laus Baž­ny­čios ap­si­spren­di­mo šiuo klau­si­mu, sa­vi­val­dy­bė taip pat ne­sii­ma ak­ty­vių veiks­mų. Ta­ čiau vos bus tar­tas žo­dis, dar­bai pa­ju­dės tą pa­čią aki­mir­ką. „Mes ne­ga­li­me sta­ty­ti šven­to­vės ar nu­ro­dy­ti, ka­da ir kaip tu­ri bū­ti da­ro­ma, bet mes esa­me pa­si­ren­gę kaip ga­lė­da­mi pa­rem­ti šį ar­ki­vys­ ku­pi­jos sie­kį, jei­gu tok­s bū­tų. Mes juk ga­li­me pa­sku­bin­ti vi­sus tech­ni­

nius da­ly­kus. Pir­mas žings­nis bū­tų dar­bo gru­pė, ki­tas – ga­li­my­bių stu­ di­ja“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Ja­ros­la­vas Ka­mins­kis:

Šiuo klau­si­mu tu­ri­ me vi­sų koa­li­ci­jos par­tne­rių pri­ta­ri­ mą. Taip pat pa­ža­ dė­ta, kad pri­rei­kus biu­dže­te tam bus nu­ ma­ty­ta pi­ni­gų.

Re­gi nau­dą mies­tui

LLRA siek­da­ma pa­rem­ti san­ktua­ riu­mo sta­ty­bas rū­pi­na­si ne tik dva­si­niu vil­nie­čių iš­ga­ny­mu, bet ir mies­to fi­nan­sais. Bent jau taip

ma­no pa­tys po­li­ti­kai. Vie­na­me in­ ter­viu LLRA va­do­vas Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis ti­ki­no, kad san­ktua­ riu­mas tu­rė­tų pri­trauk­ti iki 0,5 mln. mal­di­nin­kų. „Jis tu­ri bū­ti sta­to­mas grei­tai, nes tai – Vil­niaus šan­sas. At­vyks­ tan­tys pi­lig­ri­mai čia pa­lik­tų ne­ma­ žai pi­ni­gų“, – žur­na­lis­tams yra sa­ kęs V.To­ma­ševs­kis. To­kią iš­va­dą jis pa­da­rė rem­da­ ma­sis Len­ki­jos La­gev­ni­kų mies­te­ lio ša­lia Kro­ku­vos, kur mi­rė ir yra pa­lai­do­ta šv. Faus­ti­na, pa­vyz­džiu. Anot po­li­ti­ko, šį mies­te­lį kas­met ap­lan­ko 2 mln. mal­di­nin­kų. Tie­sa, mal­di­nin­kams lan­ky­ti šv. Faus­ti­nos na­mu­ką V.Gry­bo gat­vė­ je nie­kas ne­drau­džia ir da­bar, ta­ čiau pi­lig­ri­mai čia ne­plūs­ta. Nuo 2008 m. pa­va­sa­rio, kai šv. Faus­ti­ nos na­mas ta­po at­vi­ras vi­suo­me­ nei, jį ap­lan­kė kiek dau­giau nei 55 tūkst. žmo­nių.


5

gegužės 2–8, 2013

miestas Ki­ti va­sa­ros ren­gi­niai „„Ge­gu­žės 5 d. – Vil­niaus mies­to dvi­

ra­čių tu­ras (kal­nų dvi­ra­čių var­žy­bos Ver­kių par­ke).

kuok ki­taip“ (Ge­di­mi­no pro­spek­te, Tra­ kų ir Vil­niaus gat­vė­se). „„Bir­že­lį (da­ta tiks­li­na­ma) – „MTB Dvi­ra­

„„Ge­gu­žės 26 d. – šven­tė-bė­gi­mas „NI­KE

čių ma­ra­to­nų tau­rė“ (Vil­niaus eta­pas).

AŠ BĖ­GU VILNIUS / DNB Pus­ma­ra­to­nis“.

„„Bir­že­lio 22 d. – Olim­pi­nės die­nos mi­

„„Bir­že­lio 1 d. – „Vil­nius Chal­len­ge

2012“. „„Bir­že­lio 1 d. – Vil­niaus mies­to vai­kų

nė­ji­mo žai­dy­nės. „„Bir­že­lio 22 d. (da­ta tiks­li­na­ma) – Vil­

„„Lie­pos 6 d. – 24-asis tra­di­ci­nis bė­gi­

mas „Ap­link Ža­liuo­sius eže­rus“, skir­ tas Vals­ty­bės die­nai ir „Žal­gi­rio“ mū­šio 602-osioms me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. „„Rugp­jū­čio 10 d. (da­ta tiks­li­na­ma) –

tarp­tau­ti­nė at­ran­ka į pa­sau­li­nes BMX dvi­ra­čių var­žy­bas „Simp­le Ses­sion 2014“.

niaus mies­to dvi­ra­čių tu­ras (kal­nų „„Rugp­jū­čio 25 d. (da­ta tiks­li­na­ma) dvi­ra­čių var­žy­bos Ne­ries re­gio­ni­nia­ – tarp­tau­ti­nis ren­gi­nys „Ve­lo­ma­ra­to­ „„Bir­že­lį, lie­pą (da­ta tiks­li­na­ma) – „Par­ me par­ke). nas 2013“. šven­tė Vin­gio par­ke.

kio praleidimo zona, kurioje visi galės



Tomo Lukšio/ BFL nuotr.

Ma­si­nis šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas No­rin­tys da­ly­vau­ti 5 km žy­gy­je ge­ gu­žės 4 d. tu­ri at­vyk­ti prie Vin­gio par­ke esan­čios est­ra­dos ir už­si­re­ gist­ruo­ti. Re­gist­ra­ci­ja vyks nuo 10 iki 11.45 val. Žy­gio pra­džia – 12 val.

„Sek­ma­die­nis – spor­to die­na“ Ge­gu­žės 5 d. Ge­di­mi­no pro­spek­te nuo Vin­co Ku­dir­kos aikš­tės iki To­ to­rių gat­vės priei­gų vyks įvai­rūs spor­to už­siė­mi­mai, ku­riuos vi­si ga­ lės iš­ban­dy­ti nuo 10 iki 14 val.

ižada Šven­to­ves lan­ko mi­li­jo­nai pi­lig­ri­mų Re­li­gi­jų ir pa­vel­do al­jan­so (angl. – ARC) skai­čia­vi­mais, apie 140 mln. pa­sau­l io gy­ven­to­jų kas­met ap­si­ lan­ko tris­de­šim­ty­je gar­siau­sių sak­ ra­li­nių ob­jek­tų. Dau­giau­sia lan­ky­to­jų pa­sau­ly­je su­ lau­kian­tis krikš­čio­niš­kas sak­ra­li­nis ob­jek­tas – Mek­si­kos Gva­de­lu­pos ba­ zi­li­ka. Jo­je per me­tus ap­si­lan­ko per 20 mln. žmo­nių. Eu­ro­po­je tarp krikš­čio­nių po­pu­lia­ riau­sia Lur­do vie­to­vė Pran­cū­zi­jo­je. Čia kas­met at­vyks­ta per 8 mln. mal­ di­nin­kų. Kai­my­nė­je Len­ki­jo­je esan­ ti Čens­ta­ka­vos šven­to­vė taip pat ga­ li džiaug­tis ke­lių mi­li­jo­nų pi­lig­ri­mų dė­me­siu.


6

gegužės 2–8, 2013

miestas

Lėk­tu­vai kils lie­pą Jau yra ženk­lų, kad pro­jek­tas „Air Li­tua­ni­ca“ vis dėl­to taps rea­ly­be, – įmo­nės va­do­vas Eri­kas Zub­rus sa­ko, kad iki lie­pos abu lėk­tu­vai tu­rė­tų pra­dė­ti skry­džius, o Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­ nist­ra­ci­ja tvir­ti­na, jog gau­ti lei­di­mus vyk­dy­ti skry­džius bend­ro­ vei pri­reiks mė­ne­sio. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

For­ma­lu­mų li­ko ne­daug

Ne­se­niai iš Jo­ha­nes­bur­go Pie­tų Af­ri­ kos Res­pub­li­ko­je grį­žęs Vil­niaus me­ ras Ar­tū­ras Zuo­kas pra­bi­lo apie tai, kad net ir čia pa­vy­ko ras­ti po­ten­cia­ lių in­ves­tuo­to­jų. Tie­sa, daug kam tai su­kė­lė šyp­se­ną, nes kol kas in­dė­lis, ver­ti­nant bend­ro­vės mas­tą, kuk­lus – PAR vers­li­nin­kai įsi­gi­jo tik vie­ną ak­ ci­ją, ver­tą 25 tūkst. eu­rų (86 tūkst. li­tų). Ta­čiau ge­res­nių ži­nių yra ki­ to­je sto­vyk­lo­je – Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Al­vy­das Šums­kas tvir­ti­no, kad pro­ce­sas sie­kiant gau­ti lei­di­mus skrai­dy­ti ar­tė­ja prie pa­bai­gos. „Ga­li­my­bės ge­ros, jie vis­ką, ko rei­kia, tu­rės – tuo nea­be­jo­ju. Vis­ kas tu­rė­tų už­truk­ti dar apie mė­ ne­sį, tad iki lie­pos 1-osios, esu įsi­ti­ki­nęs, jie lei­di­mus tu­rės“, – pri­pa­ži­no A.Šums­kas. Pa­sak jo, skry­džių bend­ro­vė, no­ rin­ti gau­ti abu rei­kia­mus lei­di­mus

– ve­žė­jo pa­žy­mė­ji­mą ir li­cen­ci­ ją vyk­dy­ti su­si­sie­ki­mą – ir pra­dė­ ti veik­lą, tu­ri pri­sta­ty­ti krū­vą do­ ku­men­tų, su­si­ju­sių su avia­ci­jos sau­gu­mu, tech­ni­ne prie­žiū­ra, su­ for­muo­ti per­so­na­lą ir ga­liau­siai re­ gist­ruo­ti lėk­tu­vą.

Al­vy­das Šums­kas:

Vis­kas tu­rė­tų už­ truk­ti dar apie mė­ ne­sį, tad iki lie­pos 1-osios, esu įsi­ti­ki­nęs, jie lei­di­mus tu­rės. Lėk­tu­vą ra­do

„Nors su­tar­tys mums dar ne­pa­ teik­tos, bent vie­nas lėk­tu­vas jau tik­rai su­ras­tas. Kiek ži­nau, lėk­ tu­vas yra tie­siai iš bra­zi­lų ga­min­ to­jo „Emb­raer“. Op­ti­ma­lus vie­tų skai­čius – 80. Kuriomis kryp­ti­mis

skrai­dys, paaiš­kės, kai jie pa­teiks vers­lo pla­ną, kai pra­šys su­si­sie­ki­ mo li­cen­ci­jos. Svar­biau­si per­so­na­ lo žmo­nės (skry­džių de­par­ta­men­ to, tech­ni­nės prie­žiū­ros, mo­ky­mų, ant­že­mi­nės prie­žiū­ros va­do­vai – red. pa­st.) jau su­rink­ti. Man tik keis­ta, kai sa­ko­ma, kad va 15 žmo­ nių su­rin­ko, jau sė­di ir nie­ko ne­dir­ ba. Bet be jų neį­ma­no­ma bū­tų ser­ ti­fi­kuo­ti bend­ro­vės“, – si­tua­ci­ją nu­švie­tė A.Šums­kas. Anot jo, ma­žiau­siai pro­ble­mų ky­la dėl skry­džių per­so­na­lo, pi­lo­ tų – jau su­for­muo­tos še­šios įgu­los, ku­rios ne­tru­kus tu­ri pra­dė­ti da­ly­ vau­ti mo­ky­muo­se: da­lis jų vyks Lie­tu­vo­je, ki­ta da­lis – Pa­ry­žiu­je. Mo­ky­mai truks 21 dieną. Prio­ri­te­tas – Briu­se­lis

Pats „Air Li­tua­ni­cos“ va­do­vas E.Zub­rus bu­vo ne toks kal­bus – ki­ tą sa­vai­tę jis ža­dė­jo at­skleis­ti dau­ giau smulk­me­nų. Jis tik pa­tvir­ti­ no, kad lėk­tu­vai ne­bus per­ka­mi, bet nuo­mo­ja­mi, o pa­grin­di­nė skry­

„„Pa­si­rin­ki­mas: jau aiš­ku, kad bent vie­nas iš dvie­jų „Air Li­tua­ni­cos“ lėk­tu­vų

raer 170“ – bus ne per­ka­mas, o nuo­mo­ja­mas. 

džių kryp­tis Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­ jant ES, be abe­jo, bus Briu­se­lis. „Mes nie­ka­da ir ne­pla­na­vo­me pirk­ti lėk­tu­vų, juos nuo­mo­si­me. Vie­nas or­lai­vių – „Emb­raer 170“, – kaip ir pla­nuo­ta, jau ras­tas. Dėl kryp­ čių pla­nai ne­kin­ta – skry­džiai bus vyk­do­mi į Briu­se­lį, Ams­ter­da­mą. Ti­ki­mės, kad iki pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­džios spė­si­me, – vie­nas pa­grin­ di­nių tiks­lų yra pa­ge­rin­ti su­si­sie­ki­ mą su to­mis ša­li­mis, kur jo trūks­ta. O pir­mi­nin­ka­vi­mui su­si­sie­ki­mo la­ bai rei­kia“, – sa­kė E.Zub­rus. Jis taip pat pa­tvir­ti­no, kad di­ džio­ji da­lis ko­man­dos jau ras­ta, – pa­sku­ti­niai per­so­na­lo žmo­nės bus

priim­ti prieš pat skry­džių pra­džią. Ka­da bus par­duo­ti pir­mie­ji bi­lie­ tai, taip pat jau nu­ma­ty­ta, ta­čiau E.Zub­rus ne­bu­vo lin­kęs tiks­lios da­ tos at­skleis­ti. Ti­ki­si bent 2,6 mln.

Vil­niaus skry­džių bend­ro­vės va­ do­vas ti­ki­no, kad iki skry­džių pra­ džios ke­ti­na­ma tu­rė­ti bent 30 in­ ves­tuo­to­jų, ku­rie su­neš­tų bent 2,6 mln. li­tų. „Net jei bus įsi­gy­ja­ma po vie­ ną ak­ci­ją, jos ver­tė – 25 tūkst. eu­ rų. Tad jei iki skry­džių pra­džios bus 30 įmo­nių, ga­li­te su­skai­čiuo­ti – su­ma jau ne to­kia ma­ža, ji ga­na


7

gegužės 2–8, 2013

miestas Gug­gen­hei­mo mu­zie­jaus pro­jek­to dar ne­pirks Ki­tas am­bi­cin­gas Vil­niaus pro­jek­tas – Gug­gen­hei­mo mu­zie­jus – kol kas lie­ ka pri­stab­dy­tas. Sos­ti­nės vi­ce­me­ras Ja­ros­la­vas Ka­mins­k is tei­g ia, kad sa­ vi­val­dy­bė šiuo me­tu ne­ke­ti­na plė­to­ ti Gug­gen­hei­mo mu­zie­jaus pro­jek­to ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Vil­niaus pla­ nas“ ar­chi­tek­tų pa­slau­gų da­bar pirk­ ti ne­nu­ma­to. „Mes kol kas ne­tu­ri­me lė­šų to­k iems pir­ki­niams, ne­tu­ri­me mes to­kių pi­ni­

ų – 80 vie­tų bra­zi­lų ga­min­to­jų „Emb­ „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

di­de­lė to­kiai ma­žai bend­ro­vei. O dėl di­džių­jų in­ves­tuo­to­jų rei­ kė­tų tei­rau­tis stei­gė­jo – Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės“, – sa­kė jis. Per­so­na­las esą taip pat bus pa­ ty­ręs – di­džio­ji da­lis „Air Li­tua­ ni­cos“ dar­buo­to­jų yra dir­bę avia­ ci­jos sri­ty­je ir anks­čiau. Iš vi­so pla­nuo­ja­ma įdar­bin­ti 70 žmo­nių. „Mes ne­vi­lio­ja­me žmo­nių iš ki­tų bend­ro­vių, ne­sie­kia­me ko nors kir­šin­ti – keis­ti dar­bą yra žmo­nių as­me­ni­nis ap­si­spren­di­ mas. Bet jū­sų mi­nė­tų še­šių įgu­lų dviem lėk­tu­vams neuž­teks, pla­ nuo­ja­ma su­for­muo­ti dau­giau“, – sa­kė jis.

Už­mo­jai pla­tūs

Bend­ro­vė „Air Li­t ua­n i­c a“ re­ gist­r uo­t a 2012 m. ge­g u­žės 31 d., jos įsta­t i­n is ka­pi­t a­l as tuo me­t u bu­vo 0,5 mln. li­t ų. Pa­g al pra­d i­ nius pla­nus Vil­n iaus mies­to sa­v i­v al­dy­b ės val­d o­m ai įmo­ nei tu­rė­t ų pri­k lau­s y­t i 34 pro­c . bend­ro­vės ak­c i­jų, 17 pro­c . ak­c i­ jų val­dy­t i tu­rė­t ų Lie­t u­vos, li­k u­ sius 49 pro­c . – už­s ie­n io in­ves­ tuo­to­j ai. Tie­s a, ofi­c ia­l ios in­for­m a­c i­jos apie in­ves­tuo­to­jus bei ki­tus da­ ly­kus net ir „Air Li­tua­ni­cos“ tink­ la­la­py­je ne­daug. Pa­m i­n i­ma tik tai, kad „2013 m. bend­ro­vė pla­ nuo­ja pra­dė­t i pa­to­g ius tie­sio­g i­ nius skry­d žius iš sos­t i­nės Vil­ niaus ir pa­ge­r in­t i oro su­si­sie­k i­ mą su Lie­t u­va“. Li­k u­sio­je in­for­ ma­ci­jos da­ly­je pri­sta­to­mas pre­ kės ženk­las. Anks­čiau skelb­ta, jog „Air Li­tua­ ni­c a“ ne­pla­nuo­j a kon­k u­r uo­t i su šiuo me­t u dau­g iau­sia ke­lei­ vių per­ve­žan­čio­m is pi­g ių skry­ džių bend­ro­vė­m is „Rya­nair“ ir „Wiz­zair“, o pre­ten­duo­t ų ap­tar­ nau­t i vers­lo klien­t us, tad sto­t ų į kon­ku­ren­ci­nę ko­vą su to­kio­mis ži­no­mo­m is įmo­nė­m is, kaip vo­ kie­čių „Luft­han­sa“, skan­d i­na­v ų SAS ar kai­my­nų lat­vių val­do­ma „Air Bal­t ic“.

gų, ne­nu­ma­ty­ta biu­dže­te, tai­gi jei­gu da­bar kas nors no­ri pirk­ti, ga­li iš sa­vo ki­še­nės da­bar su­mo­kė­ti, o pa­skui gal­ vo­si­me“, – BNS pir­ma­die­nį sa­kė vi­ce­ me­ras. Taip jis ko­men­ta­vo Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos sa­v i­val­dy­bės įmo­nei „Vil­ niaus pla­nas“ duo­tą lei­di­mą šio mu­ zie­jaus kon­cep­ci­nį ar­chi­tek­tū­ri­nį pro­ jek­tą ir tech­ni­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mo bei pro­jek­to vyk­dy­mo prie­žiū­ros pa­

slau­gas įsi­g y­t i ne­skel­bia­mų de­ry­bų bū­du iš ar­chi­tek­tų stu­di­jos „Za­ha Ha­ did Ar­chi­tects“. Pa­sak J.Ka­mins­kio, pro­jek­to pir­ki­mas ga­li­mas ne­bent atei­ty­je. Pa­gal ar­chi­tek­tės Z.Ha­d id pro­jek­tą dau­gia­funk­cis kul­tū­ros cent­ras iš­dyg­ tų sos­ti­nė­je prie Bal­to­jo til­to. Kon­kur­ sas, ku­ria­me nu­ga­lė­jo Z.Ha­did pro­jek­ tas, vy­ko dar 2008 m. pa­va­sa­rį.

BNS inf.


8

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Dar­bas be tai­syk­lių Ignas Jačauskas

G

am­tos dėsniai sa­ko, kad iš chao­so anks­čiau ar vėliau at­ si­ran­da tvar­ka. Kai į šią am­ žiną kovą įsi­k i­ša po­l i­t i­kas, tai­ syklės su­dėtingė­ja. Tuo­met frag­men­t iš­k i ban­dy­mai įves­ti tvarką pa­pras­tai ne­si­bai­ gia nie­kuo. Pa­vyzd­ž iui, yra toks iš pa­ž iū­ros ne­blo­gas do­ku­men­tas – Sei­mo na­rių veik­los ga­ran­ tijų įsta­ty­mas. Tiks­l iau, bu­vo: 2012-ai­siais ka­den­ciją baigęs Sei­mas nu­ėjo kry­ž iaus ke­lius iki pat įsta­ty­mo pri­ėmi­mo ir tik pa­ sku­tinę aki­mirką nu­sprendė, kad jų įpėdi­ niams ne­rei­k ia nu­sta­t y­t i griež­tes­n ių tai­ syk­l ių, nu­ma­tan­čių konk­re­čias ato­sto­gas, baus­mes už pra­vaikš­tas ir ki­t us įpras­t us da­ly­kus. Daž­niau­siai pa­si­kar­to­jan­tis pa­si­ tei­si­ni­mas – sau tai­syk­les įves­ti ga­li­me, bet ne­mo­ra­lu nu­sta­ty­t i jas būsi­mos ka­den­ci­ jos Sei­mui. Ar­g u­men­tas ab­sur­d iš­kas, nes ne­rei­k ia būti pra­n a­š u, kad nu­s pėtum, jog bent pusė par­la­men­to sen­bu­v ių per­ si­k raus­t ys į naują po­l i­t inį Sei­mo se­zoną. Taip ir įvy­ko.

Kvai­las ne pa­ra­dok­sas, kad at­ly­gi­ni­mas gau­na­mas už nieką, o tai, jog Sei­mas ir to­liau sėkmin­gai men­ki­na sa­vo re­pu­ta­ciją. Da­bar iš tru­pinė­l ių ban­do­ma su­ran­k io­ti tą tai­syk­l ių mo­zaiką – pa­v yzd­ž iui, vėl pa­si­ gir­do nuo­mo­nių, kad gal ne­ge­rai, jog į dar­ bą ne­vaikš­tan­tis (-i) par­la­men­ta­ras (-ė) vis tiek gau­na du treč­da­l ius at­ly­g i­n i­mo. Kad ne­būčiau ap­kal­tin­tas run­ke­liz­mu skai­čiuo­ jant po­li­tikų pi­ni­gus, pa­sa­ky­siu pa­pras­čiau – kvai­la yra ne pa­ts pa­ra­dok­sas, kad at­ly­g i­ ni­mas gau­na­mas už nieką, o tai, jog Sei­mas ir to­l iau sėkmin­gai men­k i­na sa­vo re­pu­ta­ ciją bei stip­ri­na mitą, kad vald­ž ia Lie­tu­vo­ je to­ly­gu pri­vi­le­gi­joms, o pri­vi­le­gi­jos gim­do po­li­ti­nio anar­chiz­mo ap­raiš­kas. Re­zul­ta­tas – rinkėjų nea­py­kan­ta po­li­ti­kams stiprė­ja. Tai, kad pri­vi­le­gi­ja iš­lik­ti po­li­tinė­je are­no­je svar­biau už at­sto­va­vimą rinkė­jams, įro­do dar vie­nas fak­tas. Ke­liuo­se Sei­muo­se kalbė­ ta ir apie Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas, ku­rios ap­ri­ botų po­li­tikų pri­vi­le­giją sėdėti dvie­jo­se kė­ dėse – Sei­mo na­rio ir mi­nist­ro. Nes, su­ti­ki­ te, ir šiaip jau juo­kin­gai at­ro­do, kai į Seimą įžengęs prem­je­ras tam­pa par­la­men­ta­r u, bet bal­suo­ja tik tuo­met, ka­da no­ri (t. y. ka­da nau­din­ga; daž­niau­siai tik prii­mant biud­že­ tus ir svars­tant pa­na­šaus ly­gio klau­si­mus). Ei­na į sa­vo ant­rąjį darbą taip pat ka­da no­ ri ar, tiks­liau sa­kant, ka­da rei­kia. Pa­si­tei­si­ni­ mas – bet juk už tai mi­nist­rai pi­nigų ne­gau­ na. Tik gy­ve­ni­me nu­tin­ka vi­so­kių ne­ma­lo­ nių da­lykų, mi­nist­rai su­si­komp­ro­mi­tuo­ja, iš­len­da jų ne­su­gebė­ji­mai, įvyks­ta in­te­resų konf­l ik­tai, po­li­ti­kai kei­čia­mi ki­tais. Ta­čiau jie vi­sa­da turės sau­gią prie­bėgą Sei­me ir ga­ lės per­žie­mo­ti dar bent ke­le­rius me­tus. Kol par­ti­jos ko­le­gos ras ką ge­res­nį.

gegužės 2–8, 2013

Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

UNES­CO sąra­še at­si­ras vie­tos ir Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt.

L

ie­tu­vos am­ba­sa­do­rius prie UNES­CO Arū­nas Gelū­nas, va­kar vėlų va­karą iš Pa­ry­žiaus at­vykęs į Vil­nių, prisipaži­ no: „Pir­ma­sis adap­ta­ci­jos eta­pas Pa­ ry­žiu­je, ko ge­ro, įveik­tas. Tai sie­čiau su sa­vo sep­tyn­me­čio sūnaus ap­si­pra­ti­mu prancū­ziš­ ko­je mo­kyk­lo­je ir at­ši­lu­siu oru.“ Kaip se­ka­si ei­ti am­ba­sa­do­riaus pa­rei­ gas, ko­kie iššū­kiai lau­kia, kaip pa­vy­ko pri­ si­jau­kin­ti Pa­ry­žių, per­pras­ti ne­perp­ran­tamą prancūzų vir­tuvę – apie tai „Vil­niaus die­nai“ buvęs kultū­ros mi­nist­ras A.Gelū­nas pa­pa­sa­ ko­jo ke­lionės iš­va­karė­se.

– Ger­bia­mas am­ba­sa­do­riau, koks jūsų ke­lionės į Vil­nių tiks­las? – Da­ly­vau­siu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dip­lo­ma­ ti­nių at­sto­vy­bių va­dovų su­si­ti­ki­me. To­kie su­ si­ti­ki­mai vyks­ta kiek­vie­nais me­tais, dip­lo­ ma­tai su­si­tin­ka su ša­lies Pre­zi­den­te, mi­nist­ru pir­mi­nin­ku ir Mi­nistrų ka­bi­ne­to na­riais, Sei­ mo pir­mi­nin­ku, Sei­mo na­riais, už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ru. Ap­ta­ria­mos ak­tua­li­jos, dar­bo pro­ble­ mos. Šie­met did­žiau­sias dėme­sys bus ski­ria­mas Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai. – Am­ba­sa­do­riaus prie UNES­CO (Jung­ ti­nių Tautų švie­ti­mo, moks­lo ir kultū­ ros or­ga­ni­za­ci­jos) po­stas li­ko tuš­čias, kai iš jo prie­š ke­le­rius me­tus bu­vo at­ šauk­ta Ina Mar­čiu­lio­nytė. Turbūt per tą laiką su­si­kaupė daug darbų? – Svar­biau­sias dar­bas šiuo me­tu, ma­no įsi­ ti­ki­ni­mu, – at­kur­ti Lie­tu­vos ga­li­my­bes da­ry­ ti įtaką spren­di­mams šio­je svar­bio­je dau­gia­ šalė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Lie­tu­va šiuo me­tu nėra UNES­CO Vyk­do­mo­sios ta­ry­bos narė, tad prii­mant spren­di­mus da­ly­vau­ja kaip stebė­to­ ja. Tai ap­sun­ki­na ga­li­mybę da­ry­ti įtaką or­ga­ ni­za­ci­jos spren­di­mams, stra­te­gi­jai. Ki­ta ver­ tus, yra dau­gybė kitų būdų būti ma­to­miems, įta­kin­giems. Esa­me dviejų svar­bių tarp­vy­ riau­sy­bi­nių ko­mi­tetų na­riai, o vie­no jų vi­ce­ pir­mi­nin­kas yra Lie­tu­vos at­sto­vas pro­fe­so­ rius Aud­rius Bi­ti­nas. Be to, nuo lie­pos 1 d. pra­dėsi­me pir­mi­nin­ kau­ti ES Ta­ry­bai, tai bus ma­ty­ti ir UNES­CO ES vals­ty­bių grupė­je, ku­riai pri­klau­so­me. Kar­tu su ES at­sto­ve prie UNES­CO Ma­ria Fran­ces­ca Spa­to­li­sa­no teks pir­mi­nin­kau­ ti vi­siems grupės po­sėdžiams ir koor­di­nuo­ti juo­se svars­to­mus klau­si­mus iki pat 2014-ųjų. Antrą šių metų pus­metį ke­ti­na­me su­reng­ti ir ke­tu­ris la­bai įdo­mius kultū­ri­nius ren­gi­nius cent­rinė­je UNES­CO būstinė­je. Nea­be­jo­ju, kad tai Lie­tu­vai su­teiks daug pro­gų būti ma­to­mai iš pa­čios ge­riau­sios pusės.

li­my­bių (ju­ri­di­nių ar fi­nan­si­nių), da­riau tie­ sio­ginę įtaką, kad būtų pa­ge­rin­tos šių žmo­nių veik­los sąly­gos, ka­ta­li­zuo­ti pro­ce­sai. UNES­CO yra dau­gia­šalė or­ga­ni­za­ci­ja, jun­ gian­ti be­veik 200 vals­ty­bių na­rių. Spren­di­mai čia kar­tais at­si­ran­da la­bai sun­kiai ir ne­re­tai įklimps­ta de­ry­bo­se. O Lie­tu­va – ma­ža vals­ tybė, ji ne­re­tai tik la­bai sun­kiai ga­li kon­ku­ ruo­ti sa­vo ski­ria­ma pa­ra­ma be­si­vys­tan­čioms vals­tybėms ar pri­si­sta­ty­mo spin­de­siu. Vis dėlto jau spėjau pa­jus­ti, kad Lie­tu­va UNES­CO or­ga­ni­za­ci­jo­je yra ger­bia­ma vals­tybė.

Pa­ry­žiu­je nu­ste­bi­no tik­rai daug kas. Jei reikėtų išs­kir­ti vieną da­lyką, pa­brėžčiau vy­res­nių pa­ry­žie­čių gebė­jimą lik­ti ak­ty­viems ir ža­viems iki pat gi­lios se­natvės.

– Turbūt gau­na­te daug kvie­timų į įvai­ rius ren­gi­nius, va­karė­lius, kur ga­li­ ma už­megz­ti nau­dingų pa­žin­čių su įta­ kin­gais Pa­ry­žiaus eli­to as­me­ni­mis. Ar mėgsta­te juo­se lan­ky­tis? – Lan­ky­ma­sis ofi­cia­liuo­se pri­ėmi­muo­se ir įvai­rių vals­ty­bių at­sto­vy­bių or­ga­ni­zuo­ja­muo­ se ren­gi­niuo­se yra ab­so­liu­čiai būti­na dip­lo­ma­ to dar­bo da­lis. Jei ne­si­lan­kai pas ki­tus, ki­ti pas ta­ve taip pat neuž­suks. Įgy­si re­pu­ta­ciją žmo­ gaus, ku­ris ša­li­na­si sa­vo ko­legų, ig­no­ruo­ja ki­ tų pa­stan­gas. Todėl, be jo­kios abe­jonės, ten­ka lan­ky­tis gau­siuo­se UNES­CO ren­gi­niuo­se. Įgy­ti kon­tak­tai la­bai ver­tin­gi – jau ne kar­ tą jie yra pa­dėję sprend­žiant įvai­rias pro­ble­mas. Esu sau pa­sakęs, kad pir­mie­ji ma­no dar­bo UNES­CO me­tai yra „so­cia­li­nio tink­lo mez­gi­mo“ me­tai. Be­je, va­sa­rio 18 d. UNES­CO De­le­gatų klu­be su­ren­giau sa­vo, kaip nau­jo am­ba­sa­do­riaus, pri­si­sta­ty­mo ren­ginį, į ku­ rį at­vy­ko di­de­lis būrys ko­legų ne tik iš mažų ir ne tik iš vals­ty­bių kai­my­nių. – Kas Pa­ry­žiu­je la­biau­siai krin­ta į akis, kas jus ten la­biau­siai nu­ste­bi­no?

– Pa­ry­žiu­je nu­ste­bi­no tik­rai la­bai daug kas! Jei reikėtų išs­kir­ti vieną da­lyką, pa­brėžčiau vy­res­ nių pa­ry­žie­čių gebė­jimą lik­ti ak­ty­viems ir ža­ viems iki pat gi­lios se­natvės. Tai mums, lie­tu­ viams, – rim­tas iššū­kis. Nie­ka­da ne­su­tik­siu, kad ak­ty­vus, vis­kuo be­si­do­min­tis gy­ve­ni­mas tu­ri baig­tis po še­šias­de­šim­ties. Dar ne­ga­liu ne­ pa­minė­ti tie­siog be­pro­tiš­kai Pa­ry­žiaus ke­liuo­se be­siel­gian­čių mo­to­cik­li­ninkų. To­kio eis­mo tai­ syk­lių pa­žei­di­mo mas­to ne­bu­vau nie­kur regė­ jęs. Ta­čiau ir su jais jau imu ap­si­pras­ti. Ki­ta ver­tus, tu­riu pri­pa­žin­ti, kad lie­tu­viai per pa­sta­ruo­sius 20 metų tik­rai nu­veikė pui­ kų darbą, – dau­ge­lio pa­slaugų ly­gis mūsų ša­ ly­je pri­lygs­ta pa­ry­žie­tiš­ka­jam ar ne­tgi kai kur jį len­kia. – Ar per pus­metį, kai gy­ve­na­te Pa­ry­žiu­ je, spėjo­te pri­si­jau­kin­ti tą le­gen­do­mis api­pintą miestą, ku­ria­me vai­di­no Sa­ rah Bern­hardt, dai­na­vo Édith Piaf, jau­ nystė­je rašė Er­nes­tas He­ming­way? – Ne­ži­nau, ko­kio at­vi­ru­mo ir lanks­tu­mo rei­ kėtų, kad pri­si­jau­kin­tum Pa­ry­žių per pen­kis mėne­sius. Vis dėlto galė­čiau pa­sa­ky­ti, kad pir­mi­nis adap­ta­ci­jos eta­pas Pa­ry­žiu­je, ko ge­ro, įveik­tas. Tai sie­čiau su sa­vo sep­tyn­me­ čio sūnaus ap­si­pra­ti­mu prancūzų mo­kyk­lo­ je ir at­ši­lu­siu oru. Vie­nos pa­grin­dinės ta­pi­ mo sa­vam sve­ti­ma­me mies­te sąly­gos nėra, ta­čiau ver­ta pri­si­min­ti seną po­sakį „Ro­mo­ je el­kis kaip romė­nai“. Jei Pa­ry­žiu­je kiltų no­ ras pa­pie­tau­ti apie 15 val., vi­suo­met be išim­ čių tektų skaud­žiai nu­si­vil­ti. – Kur įsikūrė­te su šei­ma? Praė­jusį ru­ denį ta­po int­ri­ga, kad pro jums siū­lo­ mos re­zi­den­ci­jos lan­gus ma­ty­ti Ei­fe­lio bokš­tas? Gal ki­lo no­ras jį nu­vers­ti? – Spau­do­je pa­vie­šin­ti būstai ne­bu­vo pa­si­rink­ti – šur­mu­lys kel­tas be rei­ka­lo. Vis dėlto įsikūrė­ me bu­te, esan­čia­me ne­to­li UNES­CO būstinės, o ši – ne­to­li Ei­fe­lio bokš­to. Ne­pa­vy­ko nuo šio ar­chi­tektū­ros še­dev­ro vi­siš­kai pa­bėgti. – O kaip pa­vy­ko adap­tuo­tis šei­mai? Kuo už­sii­ma jūsų žmo­na, ko­kią mo­kyklą lan­ko sūnus? – Žmo­na šiuo me­tu na­muo­se au­gi­na mūsų de­vy­nių mėne­sių duk­relę Ma­riją Oną, mo­ko­ si prancūzų kal­bos dip­lo­matų su­tuok­ti­niams

– Dėl ko­kio Lie­tu­vos ar­chi­tektū­ros ar gam­tos ob­jek­to da­bar „kau­natės“, kad jis būtų įtrauk­tas į UNES­CO pa­vel­do sąrašą? – Ar­ti­miau­sias pla­nas – „kau­tis“ dėl Kau­no iki­ka­rinės mo­der­nio­sios ar­chi­tektū­ros komp­ lek­so, kad jis pa­tektų į tą sąrašą. Bend­ra­dar­ biau­ja­me su Kau­no sa­vi­val­dy­be. Esu pa­prašęs pa­teik­ti kuo de­ta­lesnę šio ar­chi­tektū­ros kūri­ nių komp­lek­so do­ku­men­ta­ciją. Ta­čiau esa­ma ne tik gam­tos ir ar­chi­tektū­ ros ob­jektų, ku­riuos vertėtų įtrauk­ti į UNES­CO sąra­šus. Be šiuo­se sąra­šuo­se jau esan­čios lie­ tu­viš­ko­sios kryž­dir­bystės, tik­rai galėtų at­si­ ras­ti ir uni­ka­li mūsų verbų kūri­mo tra­di­ci­ja. Nea­be­jo­ju, kad lai­kui bėgant to­kių lie­tu­viškų per­liukų su ko­le­go­mis at­ra­si­me dar dau­giau. – Ku­ris dar­bas įdo­mes­nis – am­ba­sa­do­ riaus prie UNES­CO ar kultū­ros mi­nist­ ro, ku­rio pa­rei­gas ėjo­te? – Šie dar­bai la­bai skir­tin­gi ir abu la­bai įdo­ mūs. Būda­mas mi­nist­ru turė­jau nuo­la­tinį glaudų sąlytį su dau­gy­be kūry­bingų Lie­tu­vos žmo­nių, Lie­tu­vos kultū­ros pro­ce­sais, ta­čiau ne­ma­žai bu­vo ir po­li­ti­nio dar­bo. Jei bu­vo ga­

„„Prie­sai­ka: „Esu sau pa­sakęs, kad pir­mie­ji ma­no dar­bo UNES­CO me­tai yra „so­cia­li­nio tink­lo

A.Gelū­nas. 


9

gegužės 2–8, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomones@diena.lt

Ringas

Kau­nui UNES­CO or­ga­ni­zuo­ja­muo­se kur­suo­se, taip pat ly­di ma­ne į UNES­CO ren­gi­nius. Sūnus Jo­nas mo­ko­si tarp­tau­tinė­je mo­kyk­lo­je, ku­ rio­je ly­giag­re­čiai mo­ko­ma prancūzų ir anglų kal­bo­mis. Tai – di­de­lis iššū­kis, kurį jis, at­ro­do, vy­riš­kai pri­ėmė. – Ge­ne­ro­las Charles’is de Gaulle’is yra skam­biai šūktelėjęs: „Kaip val­ dy­ti šalį, ku­rio­je – 350 sūrio rūšių!“ Ar gi­li­natės į prancūzų vir­tuvės su­bti­ly­bes? – Prancūzų gast­ro­no­mi­ja iš­ties stul­bi­nan­ ti – tai se­na ir gar­bin­ga is­to­rinė kultū­ rinė tra­di­ci­ja. Ne­ga­liu pa­neig­ti, kad esu prancū­ziš­ko vy­no gerbė­jas, – esa­ma jo rūšių, ku­rios ska­ti­na ne tik gast­ro­no­minį, bet be­veik es­te­tinį pa­si­gėrėjimą (čia pri­ si­me­nu, ko­kia­me kon­teks­te vy­no ra­ga­ vimą minė­jo vo­kie­čių fi­lo­so­fas Im­ma­nue­ lis Kan­tas). Sūrio sma­gu­riau­ju ma­žiau, mie­liau ren­kuo­si sportą! (Juo­kia­si.) Nors ne­ga­liu pa­si­gir­ti, kad nuo­lat išmė­ gi­na­me vis nau­jas prancūzų vir­tuvės pa­ slap­tis (tam pa­pras­čiau­siai nėra lai­ko), vis dėlto tu­riu pri­pa­žin­ti, kad ji tik­rai ver­ ta su­si­žavė­ji­mo. Ka­dan­gi ma­no žmo­na yra pui­ki ku­li­narė, no­ras vir­tuvė­je su ja kon­ ku­ruo­ti ky­la itin re­tai. – Kur ir kaip leid­žia­te lais­va­laikį? – Be tik­rai aukš­tos ko­kybės kultū­ros ren­gi­ nių, ku­riuo­se ten­ka lan­ky­tis tiek dėl dar­bo, tiek sa­vo pa­si­rin­ki­mu, su ma­lo­nu­mu at­ ran­da­me ar­chi­tektū­ri­nes ir ža­lią­sias Pa­ ry­žiaus erd­ves, to­kius ne­to­li­mus mies­te­lius kaip Fon­tenb­lo. Nuo vai­kystės tu­riu di­delį po­mėgį skai­ty­ti kny­gas. Radęs lai­ko, vi­sa­da jam at­si­duo­du su did­žiau­siu ma­lo­nu­mu. – Sa­ko­ma, kad ra­šy­to­jas ne­ga­li ne­ ra­šy­ti, o dai­li­nin­kas – ne­ta­py­ti. Gal puo­la­te lais­va­lai­kiu prie gra­fi­kos lakštų – sa­vo pir­mo­sios pro­fe­si­jos ir pa­šau­ki­mo? – Nors nos­tal­gi­ja dai­li­nin­ko pro­fe­si­jai kar­ tais su­vir­pi­na širdį, vis dėlto man la­biau­ siai pa­tin­ka dirb­ti vieną darbą ir jam skir­ti visą laiką. Ne­puo­selė­ju pa­sau­li­nio iš­garsė­ ji­mo sa­vo me­nu sva­jo­nių – jas pa­lie­ku ta­ len­tin­ges­niems ir jau­nes­niems ko­le­goms.

nuomonės Klausk spe­cia­lis­to

Lenkams – per daug tei­sių? Praė­jusį sa­vait­galį pro­tes­tuo­to­jai pik­ti­no­si tau­tinėms ma­žu­moms tei­kia­mo­mis nuo­lai­do­mis. Nuo­monė­mis apie tau­ti­nių ma­žumų ir lie­tu­vių kal­bos pro­ble­mas da­li­ja­si Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las ir ak­to­rius, mu­zi­kan­tas Ge­di­mi­nas Stor­pirš­tis.

Šarū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ge­di­mi­nas Stor­pirš­tis

Ge­di­mi­nas Kir­ki­las

M

P

Ak­to­r ius, mu­z i­kan­tas

ūsų vald­žios at­sto­vai žiū­ri dau­ giau par­ti­nių in­te­resų nei es­mi­nių vals­ty­bi­nių ver­ty­bių. Kal­bu apie kultūrą, kalbą, žemė­je esan­čias do­va­nas. Ar ga­li taip būti, kad ima do­mi­nuo­ ti ma­žu­mos teisės? Pa­ro­dy­ki­te man kitą to­ kią vals­tybę pa­sau­ly­je, kur gimtą­ja kal­ba kal­ ban­tis jau­ni­mas būtų nu­skriaus­tas, pa­ly­gin­ti su tau­tinė­mis ma­žu­mo­mis? Kai­mynų ma­žu­ ma, rei­ka­lau­jan­ti išs­kir­ti­nių sąlygų, el­gia­si be ga­lo dras­tiš­kai. Tuo pat me­tu at­leid­žia­mi vi­si To­runės uni­ver­si­te­to, pa­grin­di­nio bal­tis­ti­kos cent­ro Len­ki­jo­je, dėsty­to­jai lie­tu­viai, mo­kan­ tys lie­tu­vių kal­bos, vie­toj jų prii­ma­mi len­kai. Čia yra fak­tas. Len­ki­jos pre­zi­den­tas at­vi­ru teks­tu sa­ko: kol Lie­tu­va ne­vyk­dys mūsų rei­ ka­la­vimų, jūsų si­tua­ci­ja tik blogės. Apie lie­ tu­vių sąly­gas Len­ki­jo­je – nė vie­nos ži­nutės. O pa­žiūrė­ki­te, kaip čia kly­kia turė­da­mi 85 mo­ kyk­las ir uni­ver­si­tetą, ku­riuo­se mo­ko­ma len­ kų kal­ba. Tad mūsų to­le­ran­ci­ja jie nau­do­ja­ si kaip silp­nu­mu. Mūsų ne­di­de­lei ša­liai kal­ba yra be ga­lo svar­bus da­ly­kas. Rei­kia at­min­ti, kad ši kal­ba pa­sau­ly­je yra uni­ka­li, ver­ti­na­ma dau­gybės spe­cia­listų, stu­di­juo­jan­čių kalbų is­to­riją. O kai­mynė­je Len­ki­jo­je žmonės, nu­sprendę sa­ vo pa­se įra­šy­ti pa­vardę gimtą­ja kal­ba, neap­ tar­nau­ja­mi ban­kuo­se, jiems ski­ria­mos mil­ ži­niš­kos bau­dos. Todėl la­bai pa­to­gu at­vy­kus iš įvai­rių ša­lių ba­dy­ti pirš­tu, mus mo­ky­ti. Mes ne­kal­ba­me apie mūsų ša­lies tra­di­ci­ jas, apie puikų su­gy­ve­nimą su ki­to­mis tau­ to­mis nuo did­žio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no laikų. Yra be ga­lo daug gra­žių, pui­kių žmo­ nių ir iš vie­nos, ir iš ki­tos ša­lies, ku­rie mo­ ko­si mūsų kal­bos, pui­kiai su vi­sais su­ta­ria. Esa­me to­le­ran­tiš­ki žmonės, prii­ma­me ki­ tus la­bai gra­žiai, žmonės, ku­rie atei­na į šalį gerb­da­mi tos ša­lies kultūrą ir tra­di­ci­jas, su­ lau­kia tik­ro sve­tin­gu­mo. O mums sa­ko­ma – tik gat­vių pa­va­di­ni­mai, tik pa­vardės, o pas sa­ve už­da­ro lie­tu­viš­kas mo­kyk­las: 1960-ai­ siais bu­vo 24 mo­kyk­los, li­ko 3. Te­gu būna ta kal­ba, ku­rią mes ga­vo­me iš tėvų, dėl ku­rios ko­vo­jo Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius ir ki­ti švie­suo­liai. Ši­ta kal­ba, ma­no gal­va, turėtų būti ne­ju­di­ na­ma ir ne­mo­der­ni­zuo­ja­ma.

Sei­mo vi­ce­pir­m i­n in­kas

2009-ai­siais aš su vy­ru ir ma­žu vai­ ku­čiu at­si­kraustė­me į naują dau­gia­butį Laz­dynė­lių mik­ro­ra­jo­ne. Už pa­skolą įsi­ rengė­me, ta­čiau pra­ėjus kiek dau­giau nei pus­me­čiui jau turė­jo­me pla­nuo­ti naują re­montą. Nes po žie­mos pa­stebė­jo­me, kad vi­suo­se kam­ba­riuo­se pa­lubė­je įsi­metė juo­ das pelė­sis. Au­gi­na­me mažą sūnų, todėl bandė­me iš­kart su tuo tvar­ky­tis pa­tys, bet vos iš­ va­ly­da­vo­me, pelė­sis po sa­vaitės vėl at­si­ nau­jin­da­vo. Ne kartą kreipėmės į čia pat, ki­ta­me na­me, įsikū­ru­sią ir butą mums par­da­ vu­sią įmonę „Pa­va­sa­ris“. Vieną skundą rašė­me dar 2010-ųjų pra­džio­je, kitą – 2012-ųjų pa­va­sarį, taip pat ne kartą kreipėmės žod­žiu, ta­čiau re­zul­ta­tas bu­ vo tas pa­ts: at­vykę įmonės dar­bi­nin­kai spe­cia­liu prie­tai­su – ter­mo­vi­zo­riu­mi – pa­tik­rin­da­vo bu­to kam­pus ir pa­linksėję gal­vo­mis pri­pa­žin­da­vo, kad tem­pe­ratū­ra kam­puo­se ma­žesnė net ke­lis­kart, nei turėtų būti, o dėl to kal­tas sta­tybų bro­kas. Mes pa­si­ra­šy­da­vo­me, kad jie bu­vo at­ vykę, ta­čiau vis­kas tuo ir baig­da­vo­si. Jie sa­ky­da­vo, kad įmonė­je yra fi­nan­si­nių pro­blemų, kad lau­kia, kol su­si­kaups dau­giau skundų, ta­da nuo­mo­sis sta­ty­binį bokš­telį ir broką iš lau­ko pusės tai­sys. Lau­kia­me tų žadėtų darbų iki šiol. Kaip mes turė­tu­me elg­tis ir kaip pri­vers­ ti pa­tai­sy­ti broką? Ačiū. Eglė

a­vard­žių ra­šy­mas ori­gi­na­liais raš­ me­ni­mis – nor­ma­lus eu­ro­pie­tiš­ kas spren­di­mas, vi­siš­kai ne­su­sijęs su lie­tu­vių kal­ba. Man gai­la, kad nie­kas ne­pro­tes­tuo­ja, kai ke­lia­mi mo­kes­čiai kny­ gų lei­dy­bai, ži­niask­lai­dai. O tie da­ly­kai, dėl ku­rių da­bar pro­tes­tuo­ja­ma, tu­ri la­bai menką ryšį su lie­tu­vių kal­bos puo­selė­ji­mu. Pa­vyzd­ žiui, Suo­mi­jo­je švedų kal­ba yra net vals­ty­ binė – mūsų pa­ra­met­rais šne­kant, jie įsi­vedė vos ne oku­pantų kalbą. Daug di­desnės kal­ bos pro­ble­mos yra su­si­ju­sios su in­ter­ne­tu, su kitų kalbų skver­bi­mu­si į mūsų kalbą. O dėl to, kad ne­di­de­lis pro­cen­tas Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­ čių kitų tau­ty­bių žmo­nių no­ri sa­vo kal­ba pa­se įra­šy­ti pa­var­des, ne­ma­tau di­delės pro­ble­mos. Aist­ros ke­lia­mos dirb­ti­nai – jei in­te­lek­tua­ lai nu­kreiptų sa­vo jėgas į realų lie­tu­vių kal­ bos puo­selė­jimą, tai būtų svei­kin­ti­na. Už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras, Len­ki­jo­je at­si­ prašęs už anks­tes­nius Lie­tu­vos spren­di­mus, – vėl už­si­ka­bi­ni­mas no­rin­tiems po­li­ti­kuo­ti. Aš ma­nau, Li­nas Lin­ke­vi­čius kaip dip­lo­ma­ tas žengė tei­singą po­li­tinį žingsnį: dvi ša­lys kai­mynės, kar­tu būda­mos ir ES, NA­TO na­ rės, turė­da­mos ko­ne bend­rus gy­ny­bi­nius pla­nus, tre­jus ar ket­ve­rius me­tus ofi­cia­liu po­li­ti­niu lyg­me­niu iš esmės ne­bend­ra­vo. Vi­sa­da po­zi­ty­viai ver­ti­nu vi­suo­menės ak­ty­vumą, ypač kai žmonės jau­di­na­si dėl kultū­ros, kal­bos. Bet ra­di­kalūs pa­reiš­ki­mai yra tik į po­li­tiką no­rin­čių grįžti as­menų ban­ dy­mai at­kreip­ti į sa­ve dėmesį. Nie­ko keis­to – juk Ita­li­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­ se taip pat stiprė­ja ra­di­ka­lios jėgos. Ma­nau, įsta­ty­mu rei­kia su­ras­ti spren­dimą ir dėl gat­vių pa­va­di­ni­mo. Pats daug žve­jo­ju ta­ me kraš­te, pri­si­me­nu, kad ir so­viet­me­čiu bu­vo pa­va­di­nimų įvai­rio­mis kal­bo­mis. Vie­to­vard­ žiai dau­giau­sia kilę iš hid­ro­nimų, ku­rie yra ir ki­to­mis kal­bo­mis. Tad jei bus kas nors pa­ra­šy­ ta ir ki­ta kal­ba, ma­nau, Lie­tu­vos gy­ven­to­jai dėl to ne­nu­kentės. Mes turė­tu­me būti daug to­le­ ran­tiš­kes­ni ki­toms kultū­roms, tau­toms – juk Vil­nius dau­gia­tau­tis bu­vo nuo did­žio­jo ku­ni­ gaikš­čio Ge­di­mi­no laikų, tad be bet ku­rio vie­ no ele­men­to jis sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mas. Pa­rengė Ig­nas Ja­čaus­kas

Dienos klausimas. Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų įteisinta asmenvardžių rašyba pasuose nelietuvių kalba?

o mez­gi­mo“ me­tai“, – dar­bo su­bti­ly­bių ne­slėpė

17 proc. 7 proc. 76 proc. Taip Nežino Ne

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Šaltinis: diena.lt

Specialistas atsako Vi­da Aliu­ko­nienė Vals­ty­binės te­r i­to­r ijų pla­na­v i­mo ir sta­tybų ins­pek­ci­jos at­stovė spau­dai

B

roką pa­s tebėjęs žmo­g us pir­m iau­ sia turėtų kreip­t is į sta­t y­t oją, be abe­j o, į par­d avėją. Daž­n iau­ siai sta­t y­to­j as yra ir par­d avė­j as. Kaip ir kiek­v ieną ne­ko­k y­b išką prekę įsi­ gijęs pirkė­j as pir­m iau­s ia tu­r i kreip­t is į par­ davėją. Tuo­met sta­t y­to­jas turėtų kar­t u su tuo suin­ te­re­s uo­t u as­me­n iu su­ra­š y­t i de­fektų aktą ir jį pa­teik­t i ran­go­v ui. Pap­ras­t ai ta­d a yra su­t a­ ria­m a, per kiek lai­ko bus iš­t ai­s y­t i pa­s tebė­ ti de­fek­t ai. Jei to­k io ak­to nėra, ta­d a turėtų iš­t ai­s y­t i per pro­t ingą laiką. Jei bu­vo žadė­ ta pa­va­s arį, tai dar reikėtų ge­g užę pa­l auk­t i. Jei ir ta­d a ne­s ii­ma­ma jo­k ių veiksmų, kaip ir vi­s ais at­ve­j ais, kai ne­p a­v yks­t a su­s i­t ar­t i ge­ ruo­j u, lie­k a tar­t is per teismą. Dar yra ki­t as va­r ian­t as, bet jis veiks­m in­gas tik ta­d a, kai yra su­ra­š y­t as ak­t as ir jei­g u sta­ ty­to­jas pri­pažįs­ta broką. Jei eks­per­t izė at­l ik­ ta, tai būtų dar ge­res­n is at­ve­jis. Tai būtų įro­ dy­m as, kad tik­rai tai dėl ran­go­vo kaltės, o ne dėl eksp­loa­ta­ci­jos. Tuo­met ga­l i ir pa­t s as­ muo pa­š a­l in­t i de­fek­t us ir pa­rei­ka­lau­t i sta­t y­ to­jo kom­p en­s uo­t i. O sta­t y­to­jas turėtų rei­ka­ lau­t i ran­go­vo. Bet šiuo at­ve­j u turėtų būti už­f ik­s uo­t a, per kokį laiką sta­t y­to­j as turė­j o at­l ik­t i dar­b us. Jei­g u nėra už­f ik­s uo­to ter­m i­n o, pa­s kui ga­l i kil­t i keb­lumų teis­m e. Sta­t y­to­j as galbūt to­ kiu at­ve­j u galėtų teig­t i, kad jis būtų pa­t s pa­d aręs ir pi­g iau, bet suin­t e­r e­s uo­t as as­ muo ne­l aukė.

At­sip­ra­šy­mas

„Vil­niaus die­nos“ 17 nu­me­ry­je Re­ dak­c i­jos skil­ty­je su­k lys­ta: buvęs me­ras ne And­rius, o Vi­lius Na­vic­ kas. Taip pat Rin­go rub­r i­ko­je ne­ tei­sin­gai įvar­dy­tos Al­gir­do Še­me­tos pa­rei­gos: iš­ties A.Še­me­ta yra Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos ko­mi­sa­ras, at­sa­kin­ gas už mo­kes­čius, mui­tus, sta­tis­ tiką, au­ditą ir kovą su su­kčia­vi­mu. Nuo­šird­žiai at­si­pra­šo­me.


10

gegužės 2–8, 2013

lietuva

Briu­se­lio ne­no­ri keis­ti į pre­zi­dentūrą Ar kan­di­da­tuos į ša­lies pre­zi­den­tus, eu­ro­ par­la­men­tarė so­cial­de­mok­ratė Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiūtė ti­ki­na dar ne­svars­čiu­si, ta­ čiau griež­to „ne“ ne­sa­ko.

„„Am­bi­ci­jos: V.Blin­ke­vi­čiūtė norėtų lik­ti Eu­ro­pos Par­la­men­te ir kitą ka­

den­ciją. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

In­ter­viu laik­raš­čiui V.Blin­ke­vi­čiūtė sakė pa­tei­si­nan­ti par­ti­jos bend­ra­ žy­gio prem­je­ro ne­skubė­jimą priim­ ti spren­dimų, ta­čiau nau­jau­sioms iš­va­doms dėl mo­kes­čių sis­te­mos ji griež­tai ne­pri­ta­ria. Taip pat eu­ro­ par­la­men­tarė teigė no­rin­ti dar vie­ nai ka­den­ci­jai lik­ti Briu­se­ly­je, o kas galėtų būti so­cial­de­mok­ratų kan­di­ da­tas į Lie­tu­vos pre­zi­den­tus, par­ti­ ja esą dar ne­svarstė. – Kaip ver­ti­na­te val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos darbą? Vi­sa­da pri­ta­ria­te val­dan­čiųjų po­zi­ci­ jai ar spren­di­muo­se ma­to­te ir trūkumų? – Prad­žia vi­sai ne­blo­ga. Yra už ką val­dan­čiuo­sius pa­gir­ti. Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad po­li­ ti­ko­je, Vy­riau­sybė­je ne­ga­li­ma da­ ry­ti stai­gių ju­de­sių, jei­gu jie la­bai jautrūs žmonėms. Už tai norė­čiau pa­gir­ti Vy­riau­sybę. Ne­ga­li­ma da­ ry­ti re­vo­liu­cijų – po kiek­vie­nos re­vo­liu­ci­jos būna aukų. Džiau­ giuo­si, kad pa­ga­liau bu­vo ryž­ta­si pa­di­din­ti mi­ni­ma­lią algą, ku­ri bu­ vo tre­čia nuo ga­lo ES, už mus ma­ žesnę mi­ni­ma­lią algą ga­vo tik ru­ mu­nai ir bul­ga­rai. Ir iš tiesų, kai sa­ko­ma, kad la­bai daug žmo­nių gy­ve­na iš pa­šalpų, tai ver­tin­ki­me prie­žas­tis, kodėl taip at­si­ti­ko. Kai

žmo­gus gau­na pa­šalpą, ku­ri di­ desnė už at­ly­gi­nimą, ma­tyt, at­si­ ran­da no­ras ne vi­sa­da steng­tis ei­ ti dirb­ti.

Taip, norė­čiau kan­ di­da­tuo­ti, tai esu sa­kiu­si ir par­ti­jos pir­mi­nin­kui.

Ant­ra ver­tus, kaip tik švie­žiai pa­ skelb­tos dar­bo grupės dėl mo­kes­čių iš­va­dos. Ži­not, at­vi­rai pa­sa­ky­siu – ne su vis­kuo su­tin­ku ir tik­rai ne­su­ tik­siu. Ma­nau, mes, so��cial­de­mok­ ra­tai, la­bai rim­tai tai svars­ty­si­me. Nie­ka­da ne­pri­tar­čiau „Sod­ros“ įmokų aukš­čiau­sios ri­bos įve­di­mui. Ki­taip sa­kant, kad tie, ku­rie daug už­dir­ba ir yra tur­tin­ges­ni, ma­žiau mokėtų mo­kes­čių į „Sod­ros“ biud­žetą. Ma­nau, tam vi­siš­kai ne lai­ kas, ypač ver­ti­nant si­tua­ciją, ko­kia yra „Sod­ros“ biud­že­te, ko­kio dyd­žio pen­si­jos, vėlgi tre­čios nuo ga­lo. Var­gu ar to­kius spren­di­mus ga­li­ ma priim­ti. Bet svars­ty­ti juos rei­ kia, ga­li­ma pa­teik­ti. – Prem­je­ro rei­tin­gai šiuo me­tu – kaip nie­ka­da aukš­ti. Kal­ba­ ma, kad da­bar par­ti­jo­je jam nė­ ra ly­gia­ver­čio kon­ku­ren­to. Jūsų

nuo­mo­ne, ar ras so­cial­de­mok­ ra­tai sa­vo kan­di­datą į pre­zi­den­ tus, kas juo galėtų būti? – Aš ma­nau, kad ras, par­ti­ja di­delė, pa­ty­ru­si ir mes tą klau­simą svars­ ty­sim. Kol kas mes jo ne­svarstėm ir todėl ne­galė­čiau įvar­dy­ti, kas jis galėtų būti. Bet mes pa­si­tar­si­me, iš­min­tin­gai pa­si­kalbė­si­me ir sa­vo kan­di­datą su­ra­si­me. – O gal ke­ti­na­te kel­ti sa­vo kan­ di­datūrą? – O aš pa­ti dir­bu Eu­ro­pos Par­la­ men­te. – Nes­vars­to­te šio klau­si­mo ap­ skri­tai ar dar svars­ty­si­te? – Ne, šian­dien ne­svars­tau. – Bet neat­me­ta­te to­kios ga­li­ mybės? – Nie­kas ne­ži­no, kaip ga­li būti gy­ ve­ni­me, bet šiuo me­tu ne­svars­tau. Ma­ty­sim, dar tru­putį pa­lau­kim. – Tuo­met gal kan­di­da­tuo­si­ te dar sykį į Eu­ro­pos Par­la­ mentą? – Taip, norė­čiau kan­di­da­tuo­ti, tai esu sa­kiu­si ir par­ti­jos pir­mi­nin­kui. Ži­no­ma, ap­si­spręsi­me, ma­tyt, po ko­kio ge­ro pus­me­čio, kai su­da­rinė­ si­me sąra­šus. Bet norė­čiau tęsti tą darbą. Aiš­ku, tai pri­klau­so ne vien nuo manęs, žmonės tu­ri pa­si­tikė­ti ir iš­rink­ti.

Naujos 2013 m. teikiamų projektų taisyklės Karolina Vaitkevičiūtė Pasinaudodamos ES parama nemažai vietos veiklos grupių (VVG) ruošiasi įgyvendinti, o kai kurios jau sėkmingai įgyvendina savo projektus. Gera žinia VVG, dar nespėjusioms panaudoti ES lėšų, skirtų bendradarbiavimo projektams įgyvendinti, – nuo šių metų gegužės vidurio iki liepos vidurio dar kartą bus renkamos teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos LEADER programą paraiškos. Tiesa, keičiasi 2013 m. teikiamų projektų įgyvendinimo taisyklės. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Vaičiūnienė pabrėžė, kad VVG, kurios šiuo metu įgyvendina teritorinio ar tarptautinio bendradarbiavimo projektus, ir toliau vadovausis senosiomis taisyklėmis. Tik nauji bendradarbiavimo projektai bus renkami pagal taisykles, parengtas specialiai 2013-iesiems. Seminare taip pat pristatyti vietos plėtros strategijų administravimo taisyklių siūlomi keitimai. Pakeitimai skatins pasistengti Praėjusią savaitę Ukmergės rajone, Jurdonių kaime, esančioje kaimo turizmo sodyboje „Žirnaja“ ŽŪM surengė informacinį seminarą „LEADER projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, įgyvendinimo aktualijos 2013 m.: teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų paramos paraiškų rinkimo naujovės, vietos plėtros strategijų administravimas ir vietos projektų įgyvendinimas“. Renginyje buvo pristatyti pagrindiniai tarptautinių bei teritorinių bendradarbiavimo projektų ir vietos plėtros strate-

gijų administravimo taisyklių pakeitimai. Kaip teigė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Vaičiūnienė, pakeitimai padaryti tose vietose, kur ministerijos sprendimu VVG dar reikėtų pasistengti vykdant projektus. „Buvo projektų, kuriems trūko idėjos pagrindimo, projekto reikalingumo, kitos VVG nelabai kreipė dėmesį į partnerių būtinumo pagrindimą, tiesiog buvo aiškiai matyti, kad projektas gali būti įgyvendintas be partnerių, taigi darytina prielaida, kad tai galbūt ne bendradarbiavimo projektas. Yra pakeitimų dėl tinkamų finansuoti išlaidų ir pan.“, – LEADER projektų įgyvendinimo aktualijų 2013 m. programą apibendrino J.Vaičiūnienė. Pabrėžiamas partnerių būtinumas Kiekvienai VVG skirta 282,317 tūkst. litų paramos lėšų. Kiekviena jų raginta įgyvendinti po vieną teritorinį ir tarptautinį projektą. Taisyklių projekte numatyta, kad bendradarbiavimo (ir teritorinio, ir tarptautinio) projekte turi dalyvauti bent trys partneriai. Išskiriamos dvi remiamos projektų veiklos sritys: bendradarbiavimo veikla, susijusi su gerosios patirties kaimo plėtros srityje sklaida (1 SR.), ir veikla, susijusi su gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimu bei gyventojų užimtumo didinimu (2 SR.) Mažinama paramos suma vienam bendradarbiavimo projektui: tarptautiniam projektui – anksčiau ji buvo neribojama – iki 50 tūkst. litų 1 SR. projektams ir iki 200 tūkst. litų 2 SR. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Teritoriniam projektui didžiausia skiriama paramos suma – iki 200 tūkst. litų, finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo įgyvendinimo taisyklių projek-

„ Informacija: seminare buvo pristatyti ir aptarti vietos plėtros strategijų administra-

vimo taisyklių pakeitimai. tuose keičiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis į 12 mėnesių vietoj buvusių 24 mėnesių. Projektų įgyvendinimo pabaiga turi būti ne vėlesnė kaip 2015 m. gegužės 31 d. Informaciniame seminare pristatyti ir vietos plėtros strategijų administravimo taisyklių siūlomi pakeitimai, susiję su rezerviniais vietos projektais, įnašu natūra ir išlaidų apmokėjimo būdais. Sėkmingų projektų požymiai Kalbėdama apie bendradarbiavimo projektų sėkmę, J.Vaičiūnienė išskyrė kelis požymius: teritoriškumas, aiški projekto idėja, tikslas ir uždaviniai. Jie turi būti konkretūs, pasiekiami, realūs, terminuoti. Projektas turi būti vykdomas iš natūraliai kilusio poreikio siekiant spręsti vietos problemas sutelktomis pastangomis, bendradarbiaujant, o ne dėl to, kad „taip reikia“. Bendradarbiavimo projektų

Karolinos Vaitkevičiūtės nuotr.

sėkmę laiduoja patirtis, gebėjimas derėtis, lankstumas, atsakomybė, pagarba partneriams. Svarbu tiksliai suplanuoti finansinius išteklius ir laiką, projekto pabaigoje įvertinti, ar pasiekti konkretūs projekto rezultatai. Specialistė pabrėžė, kad labai svarbu ir projekto tęstinumas, neužtenka deklaruoti – „toliau vykdysime savo veiklas“, bet būtina pagrįsti ir kaip tai bus daroma įgyvendinus projektą. Ir, be abejonės, viešumas – kad visi gyventojai būtų informuoti apie jų teritorijoje vykdomą vieną ar kitą projektą. „Žmonėms reikia atpalaiduoti fantaziją, turimomis išlaidomis daryti kūrybingesnius ir ambicingesnius projektus. Turiu mintyje ne išleisti tradicinį leidinį apie populiariausias sodybas arba parengti lankstinuką apie projektą, suorganizuoti renginį. Didesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į pasiektus projekto rezultatus, iš-

spręstas problemas, dėl projekto įvykusius pokyčius bendradarbiaujančių VVG teritorijose dėka. Tai VVG kiša koją įgyvendinant projektus“, – apibendrino J.Vaičiūnienė. Specialistės teigimu, VVG, norėdamos įgyvendinti projektą, turi rasti kitą veiklos grupę, kuriai rūpi tie patys klausimai, problemos ir jų sprendimo metodai: ar problemą spręsti, ar ją iškelti, ar rasti naujų idėjų, kurios padėtų VVG populiarinti savo regioną, kurti identitetą, skatintų didžiuotis savimi. „Niekuo nesame prastesni už užsienio VVG. Tiesiog lietuviai ne visuomet moka pasidžiaugti tuo, ką daro patys, ir parodyti save. Remiami viešieji ne pelno projektai turėtų padėti kurti patrauklią aplinką, skatinti užimtumą kaimo vietovėse, prisidėti prie to, kad būtų gera ir gražu gyventi kaime, kad vietos gyventojai per bendradarbiavimo projektus atrastų naujų galimybių gauti pajamų“, – sakė J.Vaičiūnienė. Programos nauda praktikoje Ukmergės rajono VVG pirmininkė Klavdija Stepanova pasidalijo ukmergiškių vykdomais projektais. Tarptautinį projektą „Jaunimas jaunimui“, skirtą 18–30 metų jaunimo motyvacijai kelti, kitokiam laisvalaikiui kaime organizuoti, jie vykdo bendradarbiaudami su Baltijos šalimis – Latvija ir Estija. Numatytos trys kūrybinės stovyklos: viena jų jau vyko Latvijoje, praėjusį sekmadienį – Lietuvoje, kur talentingi Ukmergės rajono žmonės jaunimui vedė kūrybines dirbtuves. Trečia stovykla laukia Estijoje, o rudenį – apibendrinanti konferencija. www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk... Užs. 1106965


11

gegužės 2–8, 2013

lietuva At­vyks Iz­rae­lio pre­zi­den­tas

Mi­li­jo­nai – krep­ši­niui

Gre­sia ­ ap­kal­ta

Šią va­sa­rą į Lie­tu­vą tu­rė­tų at­vyk­ti Iz­rae­lio pre­zi­den­tas Shi­mo­nas Pe­re­sas. „Tai bus aukš­čiau­sias ofi­cia­lus vi­zi­tas, svar­bus abiem ša­lims, nes Iz­ rae­lis džiau­gia­si la­bai ge­rais dvi­ša­liais san­ty­kiais“, – in­for­ ma­vo Iz­rae­lio am­ba­sa­da. BNS ži­nio­mis, pla­nuo­ja­ma, kad vi­ zi­tas įvyks lie­pos mė­ne­sį.

Vy­riau­sy­bė ke­ti­na skir­ti nuo mi­li­jo­no iki dvie­jų mi­li­jo­nų li­ tų Kau­no „Žal­gi­rio“ ir Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ ši­nio klu­bams pa­rem­ti. „Su­ ma ga­lė­tų bū­ti nuo mi­li­jo­ no iki dvie­jų mi­li­jo­nų“, – LNK „Ži­nioms“ sa­kė Ministrų ka­ bineto vadovas Al­gir­das But­ ke­vi­čius.

Ne­lie­čia­my­bės ne­te­ku­si Ne­ rin­ga Venc­kie­nė jau pra­lei­ do 12 Sei­mo po­sė­džių ir pra­ len­kė už po­sė­džių ne­lan­ky­ mą Sei­mo na­rio man­da­to ne­ te­ku­sį Li­ną Ka­ra­lių. „Del­fi“ tei­gi­mu, Sei­me pra­bil­ta, kad atė­jo lai­kas šią pro­ce­dū­rą ini­ ci­juo­ti ir N.Venc­kie­nei, ku­ri ne­va iš­vy­ko į Či­ka­gą (JAV).

Kon­ser­va­to­rių pa­vyz­dys už­kre­čia­mas? Daug dė­me­sio sau per par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mus pri­trau­kę kon­ser­va­to­riai, at­ro­do, sa­vo pa­vyz­džiu įkvė­pė ir po­li­ti­nius prie­ ši­nin­kus – so­cial­de­mok­ra­tai jau pra­bi­lo taip pat gal­vo­jan­tys įsi­ves­ti tie­sio­gi­nius pir­mi­nin­ko rin­ki­mus. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Šie­met ne­sus­pė­jo

Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­ čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD) – vie­nin­te­lė par­ti­ja ša­ly­je, ku­rios pir­mi­nin­ką ga­li tie­sio­giai rink­ti vi­ si jos na­riai. Ki­to­se par­ti­jo­se ly­de­ rį ren­ka de­le­guo­ti jų na­riai, kaip ir, pa­vyz­džiui, val­džio­je esan­tys so­ cial­de­mok­ra­tai. Jie par­ti­jos pir­mi­ nin­ką rinks ge­gu­žės 4 d. Par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ to­jas Al­gir­das Sy­sas sa­ko int­ri­gos rin­ki­muo­se ne­si­ti­kin­tis – esą nie­ kas nea­be­jo­ja, kad po­li­ti­niu ved­ liu bus per­rink­tas aukš­tus rei­tin­ gus vi­suo­me­nė­je tu­rin­tis prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. A.Sy­so tei­gi­ mu, so­cial­de­mok­ra­tai jau svars­tė, ar ne­ver­tė­tų par­ti­jo­je įves­ti tie­sio­ gi­nių pir­mi­nin­ko rin­ki­mų, ta­čiau šie­met tai pa­da­ry­ti jau vė­lu. „Aš bū­čiau ša­li­nin­kas įtrauk­ ti kuo dau­giau par­ti­jos na­rių, ki­ taip jie tam­pa tar­si ati­to­lę. Įs­to­ja, ta­da rin­ki­mai praei­na, vėl pau­zė. Vi­sa­da ge­rai ker­ti­niais klau­si­mais at­si­klaus­ti par­ti­jos na­rių nuo­mo­ nės, to­dėl va­kar tu­rė­jom pre­zi­diu­ mo po­sė­dį, dis­ku­ta­vo­me apie tai. Bet jau per ma­žai lai­ko, to­dėl sta­ tu­to ne­kei­čiam, bet kas ga­li ži­not, kas bus po dve­jų me­tų, gal įve­sim to­kią nuo­sta­tą. Aš bū­čiau už“, – ant­ra­die­nį kal­bė­jo A.Sy­sas. Įž­vel­gia ir trū­ku­mų

Kad į pir­mi­nin­ko rin­ki­mus ver­tė­tų įtrauk­ti kuo dau­giau par­ti­jos na­rių, pri­ta­ria ir ki­tų po­li­ti­nių jė­gų at­sto­ vai, pa­vyz­džiui, ne­se­niai į nau­ją da­ri­nį su­si­jun­gu­sios Dar­bo par­ti­ jos (lei­bo­ris­tų) pir­mi­nin­kas Vy­tau­ tas Gap­šys. Ta­čiau jis ma­to ir to­ kios sis­te­mos trū­ku­mų. „Kol kas sta­tu­tas toks, koks yra priim­tas. Jei par­ti­jos na­riai to­kį klau­si­mą kels, mes jį svars­ty­sim, bet, žiū­rė­da­mas į jų rin­ki­mų sis­ te­mą, aš ma­ty­čiau ir daug pa­to­ bu­li­ni­mų. Ji ga­lė­tų bū­ti aiš­kes­nė, žmo­nėms su­pran­ta­mes­nė ir tik­rai ge­res­nė. Prin­ci­pas, kad dau­giau žmo­nių ak­ty­viau da­ly­vau­ja, gal ir ne­blo­gas, bet yra ir kur jį pa­to­bu­ lin­ti“, – tei­gė V.Gap­šys. Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Gin­ta­ro Ste­po­na­vi­

čiaus po­žiū­riu, ši per­mai­na svars­ ty­ti­na, ta­čiau pir­miau­sia esą rei­kia nu­spręs­ti, ar par­ti­jai ji duos nau­ dos. „Pir­miau­sia rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai, ką iš to par­ti­jos lai­mi ar­ba ne. Nes, be to de­mok­ra­ti­nio pro­ce­ so, bu­vo tam tik­ro su­si­prie­ši­ni­mo (TS-LKD par­ti­jo­je – red. pa­st.). Užuot su­si­tel­ku­s į po­zi­ty­vius da­ly­ kus, ke­lis mė­ne­sius par­ti­jo­je vy­ko ga­na ašt­ri dis­ku­si­ja. Ge­rai pa­svė­rę mes ir­gi svars­to­me, kaip dau­giau na­rių įtrauk­ti į spren­di­mų priė­mi­ mą, ir vie­nas to­kių bū­dų – tie­sio­ giai ren­kant par­ti­jos ly­de­rius“, – sa­kė G.Ste­po­na­vi­čius.

Ar ne­ky­la klau­si­mų, ko­dėl at­si­sa­kė kan­ di­da­tuo­ti I.De­gu­tie­ nė? Ma­no ži­nio­mis, ją įkal­bė­jo tai pa­da­ ry­ti. Svei­ki­na, bet pei­kia

Apsk­ri­tai TS-LKD pir­mi­nin­ko rin­ ki­mus ki­tų par­ti­jų at­sto­vai įvar­di­ ja kaip sėk­min­gus, ta­čiau ne­gai­li ir prie­kaiš­tų. A.Sy­sas per dan­tį pa­ trau­kė di­de­lį rin­ki­mams skir­tą ži­ niask­lai­dos dė­me­sį, dėl ku­rio kon­ ser­va­to­riai esą tik­rai ne­liū­dė­jo. „Te­gul pa­si­džiau­gia, jei­gu nė­ra dėl ko dau­giau džiaug­tis kon­ser­ va­to­riams, te­gul pa­si­džiau­gia sa­ vo rin­ki­mais“, – juo­kė­si so­cial­de­ mok­ra­tas. V.Gap­šio nuo­mo­ne, kon­ser­va­ to­rių par­ti­jos na­riai ne­tu­rė­jo de­ra­ mo pa­si­rin­ki­mo – esą nei rin­ki­mus lai­mė­jęs And­rius Ku­bi­lius, nei ne­ daug at­si­li­kęs pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis nė­ra tie, ku­rie ga­lė­tų ves­ti par­ti­ją į atei­tį. „Rei­kė­tų pa­svei­kin­ti A.Ku­bi­lių, jis dar sy­kį iš­rink­tas par­ti­jos pir­ mi­nin­ku. Bet, žiū­rint į bend­rą re­ zul­ta­tą, pa­si­rin­ki­mas bu­vo iš dvie­ jų kan­di­da­tų, ku­rie yra praei­ties po­li­ti­kai. Ne­bu­vo kan­di­da­tų, ku­ rie ga­lė­tų kur­ti atei­tį. Vie­nas jau gar­bin­go am­žiaus, is­to­ri­nė as­me­ ny­bė, o ki­tas taip pat su praė­ju­sios Vy­riau­sy­bės dar­bais tam­pa is­to­ri­ niu žmo­gu­mi. Tam, ku­ris išau­gi­

„„Konkurentai: A.Ku­bi­liaus (de­ši­nė­je) pa­vyz­dys įkvė­pė ir so­cial­de­mok­ra­tus, bet šie­met to pa­kar­to­ti ne­pa­

vyks ir jų ved­liu ne­tie­sio­giai ge­gu­žės 4 d. tu­rė­tų bū­ti per­rink­tas A.But­ke­vi­čius. 

no vals­ty­bės sko­lą ir šiuo me­tu yra opo­zi­ci­jo­je, svei­ki­ni­mai. Bet, ma­ nau, kon­ser­va­to­riai bu­vo at­si­dū­ rę kam­pe ir tu­rė­jo pa­si­rin­ki­mą iš dvie­jų po­li­ti­kų, apie ku­riuos ga­ li­me kal­bė­ti kaip apie praei­tį“, – dės­tė Dar­bo par­ti­jos na­rys. Praei­to­je Sei­mo ka­den­ci­jo­je su kon­ser­va­to­riais vals­ty­bės vai­rą su­ kio­ju­sio Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­ vas G.Ste­po­na­vi­čius ne­slė­pė, kad A.Ku­bi­lius li­be­ra­lams – pa­ran­kes­ nis po­li­ti­nis par­tne­ris, ta­čiau ap­ skri­tai kon­ser­va­to­riams teks pa­ si­steng­ti, kad už­si­tik­rin­tų di­des­nį vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mą. „Vie­na ver­tus, mums, kaip li­ be­ra­lams, iš to pa­ties cent­ro de­ši­ nės spar­no yra po­zi­ty­vus da­ly­kas, kad aiš­kus ly­de­ris – A.Ku­bi­lius. Su juo esa­me dar­ba­vę­si Vy­riau­sy­ bė­je, esa­me bend­ra­žy­giai. Ki­ta ver­ tus, žiū­rint į ga­na tra­pią per­sva­rą rin­ki­muo­se, bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ ti, kad kon­ser­va­to­riams bus ne­ leng­vas lai­ko­tar­pis sie­kiant įveik­ti po­žiū­rių skir­tu­mą, ge­bė­ti at­ro­dy­ti pa­trauk­les­niems vi­suo­me­nė­je, vi­ sų pir­ma, jau­nes­nei jos da­liai“, – svars­tė G.Ste­po­na­vi­čius. Su­re­ži­suo­ti rin­ki­mai?

Po­li­to­lo­go Vy­tau­to Dumb­liaus­ko nuo­mo­ne, kon­ser­va­to­rių pir­mi­ nin­ko rin­ki­mai ne­bu­vo to­kie ne­ kal­ti, kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo

žvilgs­nio. Esą nuo pat pra­džių ne­ bu­vo min­ties, kad lai­mė­ti ga­li ne A.Ku­bi­lius, o V.Lands­ber­gio kan­ di­da­ta­vi­mas – tik sim­bo­li­nis ges­ tas gelbs­tint pa­dė­tį. „Ma­nau, tai bu­vo A.Ku­bi­liaus ko­man­dos su­ma­ny­mas leng­vai lai­mė­ti. Ar ne­ky­la klau­si­mų, ko­dėl at­si­sa­kė kan­di­da­tuo­ti Ire­na De­gu­ tie­nė? Ma­no ži­nio­mis, ją įkal­bė­ jo tai pa­da­ry­ti. Nes­var­bu dėl ko, bet ji at­si­sa­kė. Ir ta­da V.Lands­ber­ gis pa­reiš­kė, kad bū­tų bu­vę rin­ ki­mai be pa­si­rin­ki­mo, kaip se­nais ge­rais lai­kais, – ci­tuo­ju V.Lands­ ber­gio žo­džius. Bū­tų rin­ki­mai be kon­ku­ren­tų, nes Va­len­ti­nas Stun­ dys tik­rai toks nė­ra. V.Lands­ber­gis išė­jo į rin­ki­mus, ma­tyt, siek­da­ mas, kad bū­tų tik­ri rin­ki­mai. Toks ges­tas, ma­no gal­va, sim­bo­li­nis. Ir pir­ma­me tu­re A.Ku­bi­lius ne­su­ rin­ko nė pu­sės bal­sų. Ma­no gal­va, tai ro­do ly­de­rys­tės kri­zę. O ant­ra­ me tu­re vi­si rin­ko­si iš dvie­jų blo­ gy­bių. V.Lands­ber­gio per­ga­lė bū­ tų grį­ži­mas į praei­tį, tad dau­gu­ma nu­spren­dė, kad ge­riau yra jau­nes­ nis ly­de­ris, ir pa­si­rin­ko Ku­bi­lių“, – sam­pro­ta­vo po­li­to­lo­gas. V.Dumb­liaus­kas tei­gė, kad iš da­ lies šie rin­ki­mai – ir vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja, ta­čiau ji ne­sve­ti­ma vi­soms po­li­ti­nėms par­ti­joms, o reng­tis pe­ rim­ti val­džią – kiek­vie­nos po­li­ti­nės jė­gos tiks­las.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

„Vie­na ver­tus, V.Lands­ber­gis kal­ bė­jo apie ne­ge­rus da­ly­kus par­ti­jo­je. Ta­čiau tai ga­lė­jo bū­ti da­ro­ma ir są­ mo­nin­gai – esą žiū­rė­kit, mes šva­ ri­na­mės. Bet tai vi­siš­kai nor­ma­lu, kiek­vie­nam po­li­ti­kui sma­gu, kai yra to­kia va­ka­ro ži­nia. Jų to­kia pro­fe­si­ ja, jie tu­ri lai­mė­ti rin­ki­mus. Vis dėl­ to pro­ce­sai par­ti­jo­je vyks­ta, ir rin­ki­ mai pa­ro­dė, kad yra ke­lios gru­puo­tės par­ti­jo­je. Jos kon­ku­ruo­ja, bet vis tiek par­ti­ja vie­na, ji ne­sky­la ir ne­skils“, – sa­kė V.Dumb­liaus­kas.

A.Ku­bi­lius lai­mė­jo pro­vin­ci­jo­je Ant­ra­ja­me TS-LKD par­ti­jos pir­mi­ nin­ko rin­ki­mų tu­re už A.Ku­bi­lių bal­ sa­vo 5166 par­ti­jos na­riai, V.Lands­ber­ gio kan­di­da­tū­rą pa­lai­kė 4501 kon­ser­ va­to­rius. Kaip ir pir­ma­ja­me rin­ki­mų tu­re, dau­ge­ly­je di­džių­jų mies­tų – Vil­ niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žy­ je – V.Lands­ber­gis su­rin­ko kiek dau­ giau bal­sų nei A.Ku­bi­lius, ta­čiau ant­ ra­ja­me tu­re did­mies­čiuo­se šis ato­ trū­kis tarp abie­jų kan­di­da­tų kiek su­ men­ko, pa­ly­gin­ti su skir­tu­mu per pir­ mą­jį rin­ki­mų tu­rą. A.Ku­bi­lius par­ti­jai va­do­vau­ja nuo 2003 m., V.Lands­ber­gis jos po­li­ti­niu ved­liu bu­vo de­šimt­me­tį iki tol. Rin­ki­ mų re­zul­ta­tus tvir­tins ge­gu­žės 12 d. pla­nuo­ja­mas par­ti­jos su­va­žia­vi­mas.


12

gegužės 2–8, 2013

ekonomika

Interneto lenktynėse Rai­džių de­ri­nys už šim­tus tūks­tan­čių li­tų. To­kios su­mos sklan­do pre­ky­bos lie­tu­viš­ kais in­ter­ne­to ad­re­sais rin­ko­je. Vie­ni iš šio vers­lo krau­na­si tur­tus, ki­ti grie­žia dan­ti­ mis, kai paaiš­kė­ja, kad no­ri­mas in­ter­ne­to ad­re­sas jau užim­tas.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Tiks­las – už­dirb­ti

Jei­gu su­kly­si­te in­ter­ne­to nar­šyk­lė­je rink­da­mi ad­re­są, dar ne­reiš­kia, kad kom­piu­te­rio ek­ra­ne iš­vy­si­te pra­ ne­ši­mą apie klai­dą, nors, remian­ tis šmaikš­čia sta­tis­ti­ka, pus­la­pis su šia ži­nu­te ir yra lan­ko­miau­sias pa­ sau­ly­je. Šiuo me­tu ­re­gist­ruo­ta be­veik 157 tūkst. in­ter­ne­to var­dų su lie­tu­viš­ka ga­lū­ne .lt, tad net ir pa­da­rius klai­ dą ren­kant ad­re­są kur nors pa­tai­ ky­ti ti­ki­my­bė ne to­kia ir ma­ža. Be to, lie­tu­viš­ka­me in­ter­ne­te ne­trūks­ ta var­dų, ku­rie la­bai pa­na­šūs į ge­ rai ži­no­mų pus­la­pių var­dus, tik, pa­vyz­džiui, vie­to­mis su­keis­tos dvi rai­dės ar vie­na rai­dė pra­leis­ta. Su ori­gi­na­lais to­kie in­ter­ne­to pus­la­ piai, ži­no­ma, ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Nie­ko bend­ra su jais ne­tu­ri ir in­ter­ne­to pus­la­piai, ku­rių ad­re­ sai su­da­ry­ti la­bai pa­pras­tu prin­ ci­pu – imant ge­rai ži­no­mą tarp­ tau­ti­nį var­dą ir prie jo pri­de­dant ga­lū­nę .lt. Vi­sų to­kių ad­re­sų sa­vi­nin­kų tiks­ las yra tik vie­nas – už­dirb­ti. Tai pa­da­ry­ti ga­li­ma ad­re­sus par­da­vus ar­ba iš­nuo­mo­jus tiems vers­li­nin­ kams, ku­rių veik­lai ati­tin­ka­mas in­ter­ne­to ad­re­sas ga­li bū­ti rei­ka­ lin­gas. Ki­tas bū­das įdar­bin­ti in­ter­ne­to ad­re­sus – juos su­rin­ku­sius in­ter­ne­ to var­to­to­jus nu­kreip­ti į ki­tas sve­ tai­nes ir taip di­din­ti jų lan­ko­mu­mą. Be­je, šiuo bū­du ne­ven­gia nau­do­ tis net ge­rai ži­no­mos bend­ro­vės, o iš klai­di­nan­čių tink­la­la­pių su­ge­ne­ ruo­ja­mi lan­ky­to­jų srau­tai ga­li siek­ti ir ke­lio­li­ka tūks­tan­čių per mė­ne­sį. Tie­sa, ne vi­sos įmo­nės ap­si­ džiau­gia in­ter­ne­te ap­ti­ku­sios, kad ­kas nors jų var­dą nau­do­ja in­ter­ne­ to ad­re­sui. Ta­čiau daž­niau­siai su to­kių ad­re­sų sa­vi­nin­kais links­ta­ ma tar­tis tai­kiai, nes by­li­nė­ji­ma­sis kai­nuo­ja bran­giai ir trun­ka il­gai. Gin­čai ver­da nuo­lat

In­ter­ne­to ad­re­sus su ga­lū­ne .lt re­ gist­ruo­jan­čio Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) In­ter­ne­to pa­ slau­gų cent­ro Klien­tų ap­tar­na­vi­ mo sky­riaus va­do­vas To­mas Mac­ kus sa­ko, kad gin­čai dėl in­ter­ne­to

16

mln. dolerių sumokėta už brangiausią interneto adresą.

ad­re­sų vyks­ta nuo­lat, ta­čiau ne vi­ si jie per­ke­lia­mi į teis­mus. „Konk­re­čios sta­tis­ti­kos ne­tu­ ri­me, ta­čiau vi­sa­da kas nors gin­ či­ja­si. Daž­niau­siai gin­čų ky­la dėl to, kad koks nors in­ter­ne­to ad­re­ sas su­tam­pa su įmo­nės ar pre­kės ženk­lo pa­va­di­ni­mu. To­kiais at­ve­ jais išei­tys yra dvi – tai­kos su­tar­ tis, kai už ad­re­są su­mo­ka­ma tam tik­ra su­ma, ar­ba teis­mai. Juos daž­niau­siai lai­mi pre­kės ženk­lo sa­vi­nin­kai, jei in­ter­ne­to ad­re­sas ne­su­tam­pa su ko­kiu nors bend­ ri­niu žo­džiu, į ku­rį nie­kas kė­sin­ tis ne­ga­li“, – laik­raš­čiui pa­sa­ko­ jo T.Mac­kus. Pa­sak jo, KTU In­ter­ne­to pa­slau­ gų cent­ras ne­kau­pia sta­tis­ti­kos, ke­ lių in­ter­ne­to ad­re­sų sa­vi­nin­kai pa­ si­kei­čia, ta­čiau tai su­skai­čia­vus vis tiek ne­bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, ku­rį ad­re­są par­da­vė in­ter­ne­to spe­ku­ lian­tai, o ku­rio sa­vi­nin­kas pa­si­kei­ tė dėl vi­sai ki­tų prie­žas­čių. „Mes ta­me ne­da­ly­vau­ja­me, vi­ si ad­re­sų nuo­sa­vy­bės per­lei­di­mai vyks­ta elekt­ro­ni­niu bū­du. Ži­no­ma, ga­lė­tu­me su­skai­čiuo­ti, ke­lių in­ter­ ne­to ad­re­sų sa­vi­nin­kai pa­si­kei­tė, ta­čiau gal įmo­nė bu­vo reor­ga­ni­zuo­ ta, pri­jung­ta prie ki­tos bend­ro­vės, par­duo­ta. Tad sa­vi­nin­ko pa­si­kei­ti­ mas ne­bū­ti­nai reiš­kia, kad kas nors už­dir­bo įre­gist­ra­vęs ir par­da­vęs in­ ter­ne­to ad­re­są“, – tei­gė in­for­ma­ci­ nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tas.

o dėl ad­re­so ky­la gin­čų“, – kal­bė­ jo T.Mac­kus. Pak­laus­tas, ar eg­zis­tuo­ja teo­ri­nė lie­tu­viš­kų in­ter­ne­to ad­re­sų skai­ čiaus ri­ba, pa­šne­ko­vas tei­gė, kad to­kia ri­ba tik­rai eg­zis­tuo­ja ir ga­li bū­ti, kad prie jos jau ar­tė­ja­ma. „Per­nai bu­vo ­re­gist­ruo­ta 9 pro­c. dau­giau in­ter­ne­to ad­re­sų nei 2011ai­siais, ta­čiau anks­čiau au­gi­mas bu­vo ge­ro­kai di­des­nis, da­bar jis lė­tė­ja. Taip pat pa­ste­bi­ma ten­den­ ci­ja, kad prieš ke­le­tą me­tų ab­so­ liu­čią dau­gu­mą in­ter­ne­to ad­re­sų bu­vo re­gist­ra­vę ju­ri­di­niai as­me­ nys, o da­bar fi­zi­niai as­me­nys pa­gal šį ro­dik­lį įmo­nes bai­gia pa­si­vy­ti“, – pa­brė­žė T.Mac­kus. Tie­sa, jis pri­ dū­rė, kad ma­žė­jan­tį re­gist­ruo­tų in­ ter­ne­to ad­re­sų au­gi­mą ga­lė­jo lem­ti ir ap­skri­tai su­pras­tė­ju­si ša­lies eko­ no­mi­nė si­tua­ci­ja.

To­mas Mac­kus:

Daž­niau­siai gin­čų ky­la dėl to, kad koks nors in­ter­ne­to ad­re­ sas su­tam­pa su įmo­ nės ar pre­kės ženk­lo pa­va­di­ni­mu.

San­do­rių ne­trūks­ta Ak­ty­ves­ni – gy­ven­to­jai

T.Mac­kaus tei­gi­mu, sun­ku pa­sa­ ky­ti, ka­da in­ter­ne­to ad­re­sas re­gist­ ruo­ja­mas tik sie­kiant jį par­duo­ti, o ka­da jo sa­vi­nin­kai ke­ti­na vyk­dy­ti rea­lią veik­lą. Be to, ne­la­bai kas tai ir kont­ro­liuo­ja. „Mes tik re­gist­ruo­ja­me var­dus ir žiū­ri­me, kad jie ati­tik­tų mo­ra­ lės nor­mas, ne­bū­tų įžei­džian­tys. O no­rint pa­tik­rin­ti, ko­kiais tiks­ lais re­gist­ruo­ja­mas in­ter­ne­to ad­ re­sas, rei­kia žiū­rė­ti kiek­vie­ną at­ ve­jį at­ski­rai – ar pus­la­py­je kas nors da­ro­ma, ar tik skel­bia­ma, kad jis par­duo­da­mas“, – tvir­ti­no T.Mac­kus. Anot jo, in­ter­ne­to ad­re­sų, ku­rie su­tam­pa su gar­sių tarp­tau­ti­nių pre­ kės ženk­lų pa­va­di­ni­mais, re­gist­ra­ vi­mo bu­mas pra­si­dė­jo po 2007 m., kai bu­vo li­be­ra­li­zuo­tos ad­re­sų re­ gist­ra­vi­mo tai­syk­lės. Tie­sa, tarp­ tau­ti­nės įmo­nės, ku­rios į mū­sų rin­ ką atė­jo iki 2007-ųjų, ap­si­sau­go­jo pa­čios įre­gist­ruo­da­mos in­ter­ne­to ad­re­sus, o kai ku­rioms veik­lą Lie­ tu­vo­je vė­liau pra­dė­ju­sioms bend­ ro­vėms da­bar ten­ka de­rė­tis su in­ ter­ne­to ad­re­sų par­da­vė­jais. „Daž­ni ir to­kie at­ve­jai, kai ko­ kia nors lie­tu­vių įmo­nė pre­kia­vo tam tik­ru pre­kės ženk­lu pa­žy­mė­ ta pro­duk­ci­ja ir tam bu­vo įre­gist­ ra­vu­si ati­tin­ka­mą in­ter­ne­to ad­re­są. Da­bar tos pro­duk­ci­jos ga­min­to­ jai pa­tys no­ri pre­kiau­ti Lie­tu­vo­je,

Is­to­ri­jų, kaip mū­sų tau­tie­čiai pa­si­ pel­nė įre­gist­ra­vę su gar­sių tarp­tau­ ti­nių bend­ro­vių pa­va­di­ni­mais su­ tam­pan­čius lie­tu­viš­kus in­ter­ne­to ad­re­sus, ne­trūks­ta. Be­ne la­biau­siai pa­gar­sė­jęs pre­ kiau­to­jas in­ter­ne­to ad­re­sais Lie­tu­ vo­je yra vers­li­nin­kas Ma­rius Pa­reš­ čius. Pa­vyz­džiui, bu­vo pra­ne­ša­ma, kad JAV re­gist­ruo­ta kor­po­ra­ci­ ja „Ebay Inc.“, val­dan­ti vie­ną di­ džiau­sių in­ter­ne­to auk­cio­nų ebay. com, iš jo už ne­skel­bia­mą su­mą 2009-ai­siais įsi­gi­jo in­ter­ne­to ad­ re­są ebay.lt. Tais pa­čiais me­tais šis vers­li­nin­kas Lat­vi­jo­je re­gist­ruo­tai įmo­nei už 10 tūkst. li­tų par­da­vė su ki­tu pa­sau­li­niu pre­kės ženk­lu su­ tam­pan­tį lie­tu­viš­ką in­ter­ne­to ad­ re­są web­mo­ney.lt. Už­per­nai taip pat už ne­skel­bia­ mą su­mą tarp­tau­ti­niam ži­niask­ lai­dos kon­cer­nui „Mo­dern Ti­mes Group“ pri­klau­san­ti bend­ro­vė „Te­ le3“ iš M.Pa­reš­čiaus įsi­gi­jo in­ter­ ne­to ad­re­sus tv6.lt ir tv8.lt. Tas pa­ts M.Pa­reš­čius il­gai ko­ vo­jo ir su ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­ve „Sky­pe“ dėl in­ter­ne­to ad­re­so sky­ pe.lt, ta­čiau vė­liau jį tie­siog pa­do­ va­no­jo, nors anks­čiau už šį ad­re­są rei­ka­la­vo iki 20 tūkst. li­tų. Be­je, per­nai at­lik­tas ty­ri­mas pa­ ro­dė, kad dau­giau nei treč­da­lis lan­ ko­miau­sių Lie­tu­vos in­ter­ne­to sve­ tai­nių sa­vi­nin­kų nė­ra re­gist­ra­vę to pa­ties pa­va­di­ni­mo pre­kės ženk­lo.

Tei­si­nin­kai tei­gia, kad tai ga­li lem­ ti ne tik su­bjek­ty­vios, bet ir ob­jek­ ty­vios prie­žas­tys: pre­kės ženk­lui, prie­šin­gai nei in­ter­ne­to ad­re­sui, tai­ko­mas iš­skir­ti­nu­mo ir ski­ria­ mo­jo po­žy­mio rei­ka­la­vi­mas, to­dėl daž­nai sve­tai­nės var­dui ta­pa­tus pre­kės ženk­las tie­siog ne­ga­li bū­ti re­gist­ruo­ja­mas. „Lie­tu­vo­je nė­ra iš­sa­maus do­me­ nų var­dų tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo. Reg­la­men­tuo­ja­ma tik pa­ti do­me­ no .lt re­gist­ra­ci­jos pro­ce­dū­ra, ku­ri grin­džia­ma prin­ci­pu „kas pir­mas, tas lai­mi“, ta­čiau ne­tik­ri­na­ma, ar do­me­no re­gist­ra­ci­ja pa­žei­džia anks­ tes­nes tei­ses. Taip pat nė vie­nas tei­ sės ak­tas ne­nu­ro­do, ku­riam iš žy­ me­nų (pre­kės ženk­lui ar in­ter­ne­to ad­re­sui) tu­rė­tų bū­ti tei­kia­ma pir­me­ ny­bė. Taip at­si­ran­da ga­li­my­bė to pa­ ties var­do do­me­ną ar pre­kės ženk­lą re­gist­ruo­ti skir­tin­giems as­me­nims“, – tei­gė ty­ri­mą at­li­ku­sios tei­si­nių pa­ slau­gų gru­pės „Tri­ni­ti“ par­tne­rė Vi­ li­ja Vie­šū­nai­tė. Gau­do pa­kly­dė­lius

Lie­tu­viš­kų in­ter­ne­to var­dų, ku­rie nuo tarp­tau­ti­nių ski­ria­si tik ga­lū­ ne .lt, ta­čiau ne­ve­da į ori­gi­na­lius pus­la­pius, ne­trūks­ta ir da­bar. Pa­ vyz­džiui, su­rin­kę ad­re­są fa­ce­book. lt pa­tek­si­te ne į di­džiau­sią pa­sau­lio so­cia­li­nį tink­lą, o į gru­pi­nio ap­si­ pir­ki­mo po­rta­lą ku­po­nai.lt. Kar­tais to­kius triu­kus nau­do­ ja ir ge­rai ži­no­mos bend­ro­vės. Štai po­pu­lia­rios elekt­ro­ni­nio pa­što sis­te­mos gmail.com lie­tu­viš­kas ati­tik­muo gmail.lt at­ve­da į te­le­ ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės „Om­ni­ tel“ pus­la­pį. „Om­ni­tel“ at­sto­vai yra tei��gę, kad „Gmail“ pa­slau­gą tei­kian­ti bend­ro­vė „Goog­le“ apie tai ži­no ir tik džiau­gia­si, kad taip rek­la­muo­ja­ma ši elekt­ro­ni­nio pa­što sis­te­ma. „Om­ni­tel“ ne­sle­pia, kad in­ter­ne­ to ad­re­są gmail.lt įsi­gi­jo iš anks­čiau už „Goog­le“ jį už­re­gist­ruo­ti su­spė­ ju­sių per­par­da­vi­nė­to­jų. Ki­tos bend­ro­vės, siek­da­mos pa­ di­din­ti sa­vo in­ter­ne­to pus­la­pių lan­ko­mu­mą, nau­do­ja­si ne tarp­tau­ ti­niais, o lie­tu­viš­kais var­dais, juos šiek tiek pa­kei­tu­sios. Taip jos su­ lau­kia tų in­ter­ne­to var­to­to­jų, ku­rie rink­da­mi in­ter­ne­to ad­re­są pa­pras­ čiau­siai su­klys­ta. Tad vie­toj del­fi .lt su­rin­kę def­li.lt ar­ba vie­toj zeb­ra.lt – zer­ba.lt pa­tek­si­te į al­ko­ho­lio ma­ tuok­liais pre­kiau­jan­čios bend­ro­vės „Al­ko­tes­te­ris.lt“ in­ter­ne­to sve­tai­ nę. Kai­nos tik ky­la

Pa­tys pre­kiau­to­jai in­ter­ne­to ad­re­ sais nė­ra lin­kę vie­šai kal­bė­ti apie sa­vo veik­lą ir už­dar­bį. Ta­čiau neo­ fi­cia­liai kai ku­rie pri­pa­žįs­ta, kad sėk­min­gai in­ves­ta­vus grą­ža iš vie­ no lie­tu­viš­ko in­ter­ne­to ad­re­so ga­ li siek­ti ir de­šim­tis, ir šim­tus tūks­ tan­čių li­tų.

„„In­ves­ti­ci­ja: už lai­ku už­re­gist­ruo­tą in

lat ma­žė­ja. 

In­ter­ne­to ad­re­sų pre­ky­bi­nin­kai tei­gia, kad bend­ra ša­lies eko­no­mi­ nė si­tua­ci­ja jų vers­lui di­de­lės įta­kos ne­tu­ri, nes rea­lūs ir vir­tua­lūs vers­ lai – vi­sai kas ki­ta. Pas­ta­ruo­ju me­ tu dau­gy­bė vers­li­nin­kų nu­spren­ džia pre­ky­bą per­kel­ti į elekt­ro­ni­nę erd­vę, ta­čiau tuo­met paaiš­kė­ja, kad tin­ka­mą in­ter­ne­to ad­re­są kas nors jau už­re­gist­ra­vęs. Daž­niau­siai be­ lie­ka mo­kė­ti, nes su ko­kia nors veik­la su­si­ju­sių in­ter­ne­to ad­re­sų va­rian­tų be­veik ne­bė­ra lais­vų. „In­ter­ne­to ad­re­sų kai­nos ky­la, nes pa­siū­la ma­žė­ja, o pa­klau­sa au­ ga“, – laik­raš­čiui tei­gė jau mi­nė­tas M.Pa­reš­čius. Jis sa­kė ne­ga­lin­tis kal­bė­ti apie konk­re­čius san­do­rius, ta­čiau ti­ki­ no, kad ma­žiau kaip už 10 tūkst. li­ tų jam pri­klau­san­čių in­ter­ne­to ad­ re­sų ne­par­da­vi­nė­ja. „Ta­čiau kar­tais prie šios su­mos bū­na pri­ra­šo­mas dar vie­nas nu­lis“, – tei­gė M.Pa­reš­čius. „Pa­v yz­d žiui, da­bar par­d uo­ du ad­re­sus nuo­ma.lt ir ren­ta.lt. Už juos abu pra­šau 100 tūkst. li­ tų. Pas ma­ne atei­na pir­kė­jai ir pra­ šo par­duo­ti pi­giau – už 30 tūkst. ar 50 tūkst. li­tų. Ta­čiau aš mąs­ tau ki­taip: jei tu per­ki to­kius in­ ter­ne­to ad­re­sus, va­di­na­si, tu no­


13

gegužės 2–8, 2013

ekonomika

moka pralaimėję

Bu­vo ra­dę bū­dą su­kčiau­ti Iki šių me­tų ko­vo in­ter­ne­to ad­re­sai su ga­lū­ne .lt ne­tu­rė­jo tam tik­rų sau­ gu­mo pa­pil­di­nių, to­dėl eg­zis­ta­vo teo­ ri­nė ga­li­my­bė in­ter­ne­to var­to­to­ją nu­ kreip­ti į su­klas­to­tą tink­la­la­pį. Jei tink­ la­la­pis ne­nau­do­ja pa­pil­do­mų sau­ gu­mo prie­mo­nių, in­ter­ne­to var­to­to­ jas ga­li bū­ti leng­vai su­klai­din­tas ir jo pa­teik­ti as­me­ni­niai ar pri­si­jun­gi­mo duo­me­nys ga­li pa­tek­ti klas­to­to­jams. Sie­k iant ap­s i­s au­go­t i nuo ga­l i­mo to­k io po­bū­d žio pikt­nau­d žia­v i­mo, bu­vo su­k ur­t i do­me­nų sis­te­mos sau­gu­mo plė­ti­niai, ku­riuos nau­do­ da­m i kom­piu­te­r iai su­t ik­r i­na skait­ me­n i­n ius pa­ra­šus ir iš kar­to bū­na ži­no­ma, ar nu­krei­pi­mas į tink­la­la­pį yra tei­sin­gas. Da­bar ši sis­te­ma pri­ tai­k y­ta ir ad­re­sams su ga­lū­ne . lt . Kol šių sau­gu­mo pa­pil­di­nių ne­bu­vo, su­kčiai ga­lė­jo su­kur­ti in­ter­ne­to sve­ tai­nių, ku­rios ir iš­vaiz­da, ir ad­re­su la­bai pa­na­šios į rea­liai vei­kian­čias ekekt­ro­ni­nes par­duo­tu­ves ar elekt­ ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės sis­te­mas, ir jo­mis pa­si­nau­do­da­mi iš­vi­lio­ti iš žmo­nių as­me­ni­nius duo­me­nis.

Praė­ju­sių me­tų ly­de­riai Praė­ju­s iais me­t ais dau­g iau­s ia bu­ vo su­mo­kė­t a už in­ter­ne­to ad­re­ sus gift­card.com ir in­ves­t ing.com . Gift­c ard.com už 4 mln. JAV do­le­ rių įsi­g i­j o bend­ro­vė „Card­L ab“.

Gift­c ard.com spe­c ia­l i­z a­c i­ja – do­ va­no­ja­mos kre­di­to kor­te­lės. In­ves­ ting.com už 2,75 mln. do­le­r ių nu­ si­pir­ko ana­l i­t i­nę in­for­ma­ci­ją skel­ bian­t i sve­tai­nė fo­rexp­ros.com, pla­ nuo­jan­t i pasaulinį fi­nan­s i­nės in­ for­ma­c i­jos po­r ta­l ą, ku­r ia­me lan­ ky­to­jai ras­t ų ak­ci­jų kai­nų, nau­jie­ nų, ana­l i­t i­nės me­d žia­gos, in­ves­ tuo­to­jams skir­t ų duo­me­nų ir kt. Po šių san­do­r ių gift­card.com pa­te­ ko į 20 bran­g iau­sių vi­so­je in­ter­ne­ to is­to­r i­jo­je ad­re­sų są­ra­š ą, o in­ves­ ting.com – į tris­de­šim­t u­ką.

n­ter­ne­to ad­re­są, ku­rio kam nors ga­li pri­reik­ti, vė­liau ga­li­ma gau­ti krū­vas pi­ni­gų. Juo­lab kad pa­trauk­lių lais­vų lie­tu­viš­kų in­ter­ne­to ad­re­sų skai­čius nuo­ „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ri kon­ku­ruo­ti su to­kiais po­rta­lais kaip do­mop­lius.lt ar aruo­das.lt. O tai reiš­kia mi­li­jo­ni­nes in­ves­ti­ci­ jas. Ir jei tu in­ves­tuo­da­mas mi­li­ jo­ną ieš­kai pi­gaus in­ter­ne­to ad­re­so už 5 tūkst. li­tų, tai toks tu ir in­ves­ tuo­to­jas“, – ran­ka nu­mo­jo M.Pa­ reš­čius.

In­ter­ne­to ad­re­sų pre­ky­bi­nin­kai tei­gia, kad bend­ra ša­lies eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja jų vers­lui di­de­lės įta­ kos ne­tu­ri. Jis tei­gė, kad in­ter­ne­to ad­re­sų, ku­rie ga­li kai­nuo­ti šim­tus tūks­tan­ čių li­tų, Lie­tu­vos rin­ko­je yra „dau­ giau nei de­šimt“. Už­sip­ra­šė mi­li­jo­no

Tie­sa, to­kiu už­dar­biu daž­niau­siai gi­ria­si tik tie pre­kiau­to­jai in­ter­ne­ to ad­re­sais, ku­rie šio­je rin­ko­je vei­ kia jau apie de­šimt­me­tį ir be­si­vys­ tant lie­tu­viš­kam in­ter­ne­tui spė­jo įžval­giai in­ves­tuo­ti. To­kie vers­li­ nin­kai ne­re­tai tu­ri įre­gist­ra­vę ar

įsi­gi­ję iš ki­tų par­da­vė­jų šim­tus ar net apie tūks­tan­tį pa­čių įvai­riau­ sių in­ter­ne­to ad­re­sų. Smul­kie­ji ir pra­de­dan­tys pre­kiau­to­jai in­ter­ne­to ad­re­sais ten­ki­na­si kur kas ma­žes­niu už­dar­biu. Pa­nar­šius po pre­kiau­to­jų ad­re­sais in­ter­ne­to fo­ru­mus ga­li­ma

pa­ste­bė­ti, kad vi­du­ti­nė už in­ter­ne­ to ad­re­są pra­šo­ma su­ma pa­pras­tai svy­ruo­ja apie 1000–2000 li­tų. Ta­ čiau ne­trūks­ta ir skel­bi­mų, ku­riuo­ se siū­lo­ma in­ter­ne­to ad­re­sų vos už ke­lias de­šim­tis li­tų. Kiek pa­vy­ko ap­tik­ti, dau­giau­sia in­ter­ne­to erd­

Fak­tai apie lie­tu­viš­ką in­ter­ne­tą „„Šiuo me­tu ­re­gist­ruo­ta 156,612 tūkst.

in­ter­ne­to ad­re­sų su ga­lū­ne .lt.

sų pra­si­de­da skai­čiais ir rai­dė­mis „q“ bei „y“.

„„Dau­giau­sia re­gist­ruo­ta lie­tu­viš­kų in­

„„88,8 pro­c. in­ter­ne­to ad­re­sų su ga­lū­

ter­ne­to ad­re­sų, ku­riuos su­da­ro sep­ty­ ni ar­ba aš­tuo­ ni sim­bo­liai. To­kių yra po 10,8 pro­c. Pa­ gal tai­ syk­l es trum­ piau­ sias in­ tern ­ e t­ o ad­re­sas ga­li bū­ti iš dvie­jų sim­bo­lių. To­ kie ad­re­sai su­da­ro 0,7 pro­c. vi­sų ad­re­ sų su ga­lū­ne .lt. Il­giau­sią lie­tu­viš­ką in­ ter­ne­to ad­re­są su­da­ro 27 sim­bo­liai.

ne .lt yra re­gist­ra­vę Lie­tu­vos pi­lie­čiai ir įmo­ nės. Ki­ tų ša­ lių už­ s a ­k o ­ vams šio­je rin­ko­ je ten­ka vos de­šim­to­sios pro­cen­to da­ lys, tik vo­kie­čiams pri­klau­so 2,1 pro­c., ame­ri­kie­čiams – 1,3 pro­c. ir bri­tams – 1,1 pro­c. lie­tu­viš­kų in­ter­ne­to ad­re­sų.

„„10,4 pro­c. lie­tu­viš­kų in­ter­ne­to ad­

„„1992 m. įkur­tą do­me­ną .lt ad­mi­nist­

ruo­ja KTU In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­ re­sų pra­si­de­da rai­de „s“, 8,3 pro­c. – jų de­par­ta­men­to In­ter­ne­to pa­slau­gų rai­de „a“. Ma­žiau­siai in­ter­ne­to ad­re­ cent­ras.

vė­je pra­šo­ma už ad­re­są fish­ki.lt, ku­ris su­tam­pa su Ru­si­jo­je po­pu­lia­ raus pra­mo­gi­nio tink­la­la­pio fish­ki. net pa­va­di­ni­mu. Už šį in­ter­ne­to ad­ re­są su ga­lū­ne .lt par­da­vė­jas pra­šo net mi­li­jo­no li­tų. Tie­sa, neaiš­ku, ar ši su­ma įvar­dy­ta juo­kais, ar rim­tai.

157

tūkst.

– beveik tiek in­ter­ne­to ad­re­sų su ga­lū­ne .lt ­re­gist­ruo­ta šiuo me­tu.

20 bran­giau­sių vi­sų lai­kų in­ter­ne­to ad­re­sų Ad­re­sas in­su­re.com sex.com fund.com po­rn.com fb.com bu­si­ness.com dia­mond.com beer.com is­rael.com ca­si­no.com toys.com as­see­nontv.com ic­loud.com gift­card.com al­ta­vis­ta.com can­dy.com wi­ne.com cre­dit­cards.com au­tos.com ca­si­no.tt

Kai­na 16 mln. JAV do­le­rių 14 mln. JAV do­le­rių 9,99 mln. sva­r ų ster­lin­g ų 9,5 mln. JAV do­le­rių 8,5 mln. JAV do­le­rių 7,5 mln. JAV do­le­rių 7,5 mln. JAV do­le­rių 7 mln. JAV do­le­rių 5,88 mln. JAV do­le­rių 5,5 mln. JAV do­le­rių 5,1 mln. JAV do­le­rių 5,1 mln. JAV do­le­rių 4,5 mln. JAV do­le­rių 4 mln. JAV do­le­rių 3,3 mln. JAV do­le­rių 3 mln. JAV do­le­rių 2,9 mln. JAV do­le­rių 2,75 mln. JAV do­le­rių 2,2 mln. JAV do­le­rių 2 mln. JAV do­le­rių

Par­da­vi­mo me­tai 2009 2010 2008 2007 2010 1999 2006 2004 2004 2003 2009 2000 2011 2012 1998 2009 1999 2004 1999 2011 Šal­ti­nis: ven­tu­re­beat.com


14

gegužės 2–8, 2013

pAsaulis

Pa­dai svy­la, bet pa­juo­kau­ti juk Ita­li­ja tu­ri ir pre­zi­den­tą, ir vy­riau­sy­bę. Tai, ži­no­ma, ge­ros nau­jie­nos tiek pa­čiai Ita­li­jai, tiek eu­ro zo­nai. Vis dėl­to po­li­ti­nis cir­kas, at­ro­do, to­li gra­žu ne­si­baigs. Klau­si­mas, kuo tai at­si­rūgs? Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

kan­di­da­to į ša­lies va­do­vus Ro­ma­ no Pro­di kan­di­da­tū­ros.

Juo­kas pro aša­ras?

Ita­lų po­li­ti­kai, at­ro­do, ne tik karš­ti. Jie juok­da­riai. Nors ant kor­tos pa­ sta­ty­ta daug, par­la­men­te ren­kant ša­lies va­do­vą skam­bė­jo juo­kai. An­tai kai ku­rie po­kšti­nin­kai par­ la­men­ta­rai į bal­sa­vi­mo dė­žes me­tė biu­le­te­nius, ku­riuo­se įra­šė ne kan­ di­da­tų, o įvai­raus plau­ko vi­suo­me­ nės vei­kė­jų pa­var­des. Pa­vyz­džiui, vie­nas par­la­men­ to na­rių, pa­si­ro­do, ša­lies va­do­vo po­ste no­rė­jo ma­ty­ti po­rnog­ra­fi­jos žvaigž­dę Roc­co Siff­re­di. Ki­tas – le­ gen­di­nę ak­to­rę Sop­hią Lo­ren. Tarp „kan­di­da­tų“ bu­vo įvar­dy­ta ir Sil­vio Ber­lus­co­ni žmo­na Ve­ro­ni­ca La­rio, fi­gū­rin­ga žvaigž­du­tė Va­le­ria Ma­ri­ ni, net bu­vęs Ita­li­jos na­cio­na­li­nės fut­bo­lo rink­ti­nės tre­ne­ris Gio­van­ ni Tra­pat­to­ni. Ačiū Die­vui, kad ša­lies va­do­vas bent jau bu­vo iš­rink­tas. Geor­gio Na­po­li­ta­no iš kar­to ėmė­ si dar­bo. Jau po dvie­jų die­nų pa­siū­ lė vy­riau­sy­bės vai­rą jau­nam, nors tu­rin­čiam pa­tir­ties po­li­ti­kui iš kai­ rių­jų sto­vyk­los En­ri­co Let­tai. E.Let­ta, re­gis, va­do­vaus koa­li­ ci­jai, ku­rią su­da­rys S.Ber­lus­co­ ni cent­ro de­ši­nio­ji Lais­vės liau­dies par­ti­ja (PDL), bu­vu­sio prem­je­ ro Ma­rio Mon­ti cent­ro koa­li­ci­ ja ir cent­ro kai­rės De­mok­ra­tų par­ ti­ja (PD). Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip jis su­ge­bės su­si­tar­ti su šiais vie­nas ki­tam prie­šiš­ku­mo ne­sle­pian­čiais po­li­ti­kos mo­hi­ka­nais. E.Let­ta anks­čiau dir­bo ba­lan­ džio 19 d. at­si­sta­ty­di­nu­sio PD par­ ti­jos sek­re­to­riaus Pie­ro Lui­gi Ber­ sa­ni pa­va­duo­to­ju. P.L.Ber­sa­ni pa­si­trau­kė po to, kai par­la­men­tas ne­pa­rė­mė jo siū­lo­mo

Ramūnas Vilpišauskas:

Net ir su­for­ma­vus vy­riau­sy­bę, ji su­si­ dur­tų su re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo sun­ ku­mais.

M.Ren­zi prieš E.Let­tą

Tie­sa, G.Na­po­li­ta­no prieš pa­si­rink­ da­mas E.Let­tą svars­tė net Flo­ren­ ci­jos mies­to me­ro 38-erių Mat­teo Ren­zi kan­di­da­tū­rą į prem­je­rus. Tie­sa, dau­ge­lio toks spren­di­ mas bu­vo įver­tin­tas kaip re­vo­liu­ ci­nis. Mat jau­no­ji Ita­li­jos po­li­ti­kos žvaigž­dė M.Ren­zi – tik­ras akip­lė­ša. Jis ne­ven­gia kri­ti­kuo­ti ne tik prie­ ši­nin­kų, to­kių kaip S.Ber­lus­co­ni, ta­čiau ir sa­vo par­ti­jos ko­le­gų, ypač vy­res­nių. „Žmo­nės, ku­rie sė­di par­la­men­ te 25–30 me­tų, ne­ga­li lem­ti mū­ sų atei­ties. Jie tu­ri ke­liau­ti į ar­chy­ vus“, – yra sa­kęs M.Ren­zi. Taip kal­bė­da­mas šis de­mok­ra­tas, ži­no­ma, ta­po la­bai mėgs­ta­mas Ita­ li­jo­je, bet to­li gra­žu ne par­ti­jos ko­ le­gų. Be to, G.Na­po­li­ta­no te­ko at­

130 proc.

bendro vidaus produkto šiemet gali pasiekti Italijos skola.

„„Pokš­tai: Ita­li­jos pa­dė­tis sun­ki, ta­čiau par­la­men­ta­rams, re­gis, tai nė mo­tais, jie ran­da lai­ko ir pa­juo­kau­ti. 

si­žvelg­ti ir į tai, ar M.Ren­zi pa­kaks pa­ra­ko de­rė­tis su ki­to­mis ES vals­ ty­bė­mis ir jų ly­de­riais. Taip pat, ar S.Ber­lus­co­ni, ku­ rį jau­na­sis po­li­ti­kas iš Flo­ren­ci­jos nuo­lat tar­šo, ne­pa­ro­dys pirš­tu že­ myn. S.Ber­lus­co­ni lei­do su­pras­ ti, kad dėl E.Let­tos jis nuo­skau­dų ne­tu­rįs, o štai M.Ren­zi – jį tie­siog už­kni­sa. „Už jį (M.Ren­zi – red. pa­st.) net jo pa­ties par­ti­jo­je nie­kas ne­sku­ ba bal­suo­ti“, – iro­ni­za­vo S.Ber­ lus­co­ni. Žais­ti to­liau G.Na­po­li­ta­no ne­tu­ rė­jo lai­ko. To­dėl jis pa­si­rin­ko san­

pasaulis per savaitę Penk­ta­die­nis 38 žmo­nės žu­vo per gais­rą psi­chiat­ri­jos li­go­ ni­nė­je Ru­si­jos Ra­mens­ ko gy­ven­vie­tė­je, už 120 km į šiau­rę nuo Mask­ vos. Pir­miau­sia už­si­lieps­no­jo pa­sta­to sto­ gas ir ug­nis spar­čiai iš­pli­to vi­so­je me­di­nė­ je li­go­ni­nė­je, ku­rio­je bu­vo 41 žmo­gus. Vie­naukš­čio li­go­ni­nės pa­sta­to lan­gai bu­ vo gro­tuo­ti, o kai ku­rie pa­cien­tai tik­riau­ siai žu­vo be­vil­tiš­kai mė­gin­da­mi pa­siek­ti

tū­res­nį­jį E.Let­tą. Pa­si­rin­ki­mas ne­ blo­gas, ta­čiau E.Let­ta, nors jau­nas, sa­vo ma­nie­ro­mis ir iš­vaiz­da – ti­ piš­kas Ita­li­jos po­li­ti­kas. Tad, pa­sak ste­bė­to­jų, ita­lams nei šil­ta, nei šal­ta. Jų nuo­mo­nė po­li­ti­ kų at­žvil­giu ne­si­keis. Eks­per­tų ver­ti­ni­mai

Da­bar eks­per­tai svars­to, kiek lai­ ko E.Let­ta iš­si­lai­kys ir ką jis pa­da­ rys, kad Ita­li­jo­je si­tua­ci­ja sta­bi­li­ zuo­tų­si. Ga­liau­siai, kaip įvy­kiai Ita­li­jo­je at­si­lieps eu­ro zo­nai? Pir­ma, po­li­ti­kui teks to­liau vyk­

2013 04 25 2013 05 01

Sek­ma­die­nis pa­grin­di��nį išė­ji­mą. Dau­ge­lis ki­tų mi­rė sa­ vo lo­vo­se. Li­go­ni­nės pa­cien­tai bu­vo pa­ veik­ti stip­rių pre­pa­ra­tų, nau­do­tų gy­dant jų psi­chi­kos su­tri­ki­mus, to­dėl jie van­giai rea­ga­vo į ki­lu­sį gais­rą. Gais­rai Ru­si­jos vals­ty­bi­nė­se ins­ti­tu­ci­ jo­se, to­kio­se kaip li­go­ni­nės, mo­kyk­los ir se­ne­lių bei neį­ga­lių­jų slau­gos na­mai, pa­ sta­rai­siais me­tais nu­si­ne­šė daug žmo­nių gy­vy­bių ir iš­kė­lė klau­si­mų dėl sau­gu­mo prie­mo­nių, są­ly­gų bei eva­kua­ci­jos ke­lių.

dy­ti tau­py­mo po­li­ti­ką. Biu­dže­ to de­fi­ci­tas, ne­pai­sant M.Mon­ti re­for­mų, to­liau grės­min­gai au­ga. Ant­ra, jam rei­kia įlie­ti į eko­no­mi­ką pi­ni­gų, kad ši iš­bris­tų iš re­ce­si­jos. Tre­čia, rei­kia fun­da­men­ta­lių po­li­ ti­nių ir eko­no­mi­nių per­tvar­kų, pa­ vyz­džiui, rin­ki­mų sis­te­mos re­for­ mos... Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius Ra­mū­nas Vil­ pi­šaus­kas pa­brė­žė, kad nea­pib­rėž­ tu­mas Ita­li­jo­je iš­lie­ka. „Kol kas ga­li­ma teig­ti tik tiek, kad ženg­tas pir­mas žings­nis link

Dar­bo ne­te­kęs 49 me­tų mū­ri­nin­kas iš ne­tur­tin­go pie­ti­nio Ita­li­jos re­gio­no ėmė šau­dy­ti Ro­mos aikš­ tė­je prie­šais prem­je­ro biu­rą ir su­žei­dė du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Vė­liau vy­ras pri­si­pa­ži­no ty­rė­jams, kad pla­na­vo už­ pul­ti po­li­ti­kus, ta­čiau nė vie­no jų ne­ra­ dęs aikš­tė­je pra­dė­jo šau­dy­ti į Ko­lo­nos aikš­tė­je bu­din­čius ka­ra­bi­nie­rius tuo me­

Pir­ma­die­nis tu, kai maž­daug už ki­lo­met­ro esan­čio­je pre­zi­den­tū­ro­je bu­vo bai­gia­ma pri­saik­ din­ti nau­jo­ji Ita­li­jos koa­li­ci­nė vy­riau­sy­ bė. Vie­nam po­li­ci­nin­kui kul­ka pa­tai­kė į kak­lą ir kliu­dė stu­bu­rą, gy­dy­to­jai sa­kė dar ne­ži­nan­tys, ar 50-me­tis pa­rei­gū­nas bus pa­ra­ly­žiuo­tas. Ki­tas bu­vo pa­šau­tas į ko­ją ir pa­ty­rė kau­lų lū­žį. Šios šau­dy­ nės at­spin­di so­cia­li­nę įtam­pą Ita­li­jo­je, kur di­dė­ja ne­dar­bas, vis dau­giau įmo­ nių vi­sam lai­kui už­ve­ria du­ris.

Ga­lin­gas du­jų spro­gi­ mas su­žei­dė ma­žiau­ siai 35 žmo­nes vie­ na­me ke­tu­raukš­ty­je Pra­hos se­na­mies­ty­je. Te­bet­vy­rant du­jų kva­pui, gel­bė­to­jai ieš­ ko­jo nuo­lau­žo­mis už­vers­tų žmo­nių. Po­li­ci­ja ap­tvė­rė įvy­kio vie­tą, esan­čią daug tu­ris­tų pri­trau­kian­čia­me ra­jo­ne, ir eva­ka­vo maž­daug 200 žmo­nių iš ke­lių ap­lin­ki­nių na­mų.


15

gegužės 2–8, 2013

pasaulis

k nedraudžiama?



„Reu­ters“ nuo­tr.

nau­jos vy­riau­sy­bės su­for­ma­vi­mo, – sa­kė pro­fe­so­rius. – Tai ge­ra ži­ nia ir į ją jau su­rea­ga­vo rin­kos, ta­ čiau kol kas lie­ka ir di­de­lis nea­pib­ rėž­tu­mas dėl to, kaip sek­sis to­liau for­muo­ti nau­ją vy­riau­sy­bę, kas bus nau­jie­ji mi­nist­rai ir ko­kia bus vy­ riau­sy­bės pro­gra­ma. Ka­dan­gi vy­ riau­sy­bei su­for­muo­ti rei­ka­lin­ga ir kai­rės, ir de­ši­nės pa­ra­ma, komp­ro­ mi­sai bus la­bai su­dė­tin­gi.“ O iš­šū­kių, pa­sak R.Vil­pi­šaus­ko, yra daug. „Net jei pa­vyks grei­tai su­for­ muo­ti mi­nist­rų ka­bi­ne­tą, rei­kės su­ si­tar­ti dėl tęs­ti­nų re­for­mų pro­gra­

mos, dėl biu­dže­to de­fi­ci­to, sko­los ma­ži­ni­mo ir struk­tū­ri­nių re­for­mų, ku­rios prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mos vi­ suo­me­nė­je. Juk bū­tent dėl jų taip smar­kiai smu­ko anks­tes­nio prem­ je­ro M.Mon­ti po­pu­lia­ru­mas. To­ dėl, net ir su­for­ma­vus vy­riau­sy­bę, ji su­si­durs su re­for­mų įgy­ven­di­ni­ mo sun­ku­mais, o nuo re­for­mų di­ de­le da­li­mi pri­klau­sys ir Ita­li­jos na­ rys­tės eu­ro zo­no­je per­spek­ty­vos“, – sa­kė R.Vil­pi­šaus­kas. Ga­liau­siai jis pri­dū­rė, kad šį komp­ro­mi­są dar sy­kį iš­nau­dos po­ li­ti­kos nau­jo­kai, kri­ti­kuo­jan­tys tra­ di­ci­nes par­ti­jas.

„Kaip pa­ste­bi kai ku­rie ap­žval­ gi­nin­kai, toks kai­rių­jų ir de­ši­nių­ jų komp­ro­mi­sas, ku­rio, be­je, pri­ myg­ti­nai sie­kė ir vėl į pre­zi­den­tus su­ti­kęs kan­di­da­tuo­ti G.Na­po­li­ ta­no, ga­li bū­ti iš­nau­do­tas Pen­kių žvaigž­du­čių ju­dė­ji­mo ir jo ly­de­rio Bep­pe Gril­lo, ku­ris ir ėjo į par­la­ men­to rin­ki­mus su šū­kiu, kad Ita­ li­jos po­li­ti­nis eli­tas su­sta­ba­rė­jęs, ne­kon­ku­ruo­ja idė­jo­mis ir jam bū­ ti­nos per­mai­nos. Kai­rių­jų ir de­ši­ nių­jų koa­li­ci­ja ke­lia klau­si­mų jo­je da­ly­vau­jan­čių par­ti­jų rin­kė­jams, to­dėl ji ri­zi­kuos bet ka­da išir­ti“, – pro­gno­za­vo eks­per­tas. „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­ mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis taip pat su­ ti­ko, kad anks­to­ka bū­tų ma­ny­ti, jog ita­lai su po­li­ti­ne kri­ze su­si­tvar­kė. „Ma­nau, taip sa­ky­ti bū­tų anks­ to­ka. Vis dėl­to pa­grin­di­nės Ita­li­ jos par­ti­jos, lai­mė­ju­sios dau­giau­ sia vie­tų par­la­men­te, ne­su­ta­ria dėl to, kas yra ša­lies prio­ri­te­tai. Net ne­su­ta­ria­ma dėl bend­rų stra­te­gi­ nių tiks­lų, pa­vyz­džiui, svar­bu Ita­ li­jai eu­ras ar ne. Dėl to, ma­nau, po­ li­ti­nis kli­ma­tas Ita­li­jo­je ne­bus ge­ras ir ne­bus leng­va įgy­ven­din­ti svar­ bias re­for­mas. Tai, ką da­rė per­ nai M.Mon­ti, to­kių re­for­mų da­bar sun­ku ti­kė­tis. Val­džio­je yra po­li­ti­ kai, ku­rie gal­vos apie sa­vo rei­tin­ gus, o ne eko­no­mi­kos pa­dė­tį“, – ko­men­ta­vo N.Ma­čiu­lis. Tie­sa, po­li­to­lo­gas Lau­ry­nas Kas­ čiū­nas, pa­klaus­tas apie ga­li­mą Ita­ li­jos po­li­ti­nės kri­zės po­vei­kį eu­ro zo­nai, pa­brė­žė, kad vie­nos ar ki­tos vals­ty­bės vi­di­nė si­tua­ci­ja šiuo at­ ve­ju nė­ra svar­biau­sias as­pek­tas. „Pa­čios eu­ro zo­nos pro­ble­ma yra daug gi­les­nė nei at­ski­rų vals­ty­bių pro­ble­mos. Sa­ky­čiau, dar ku­riant eu­ro zo­ną bu­vo pa­da­ry­ta sis­te­mi­ nė klai­da, ku­rios es­mė pa­pras­ta. Jei no­ri kur­ti pi­ni­gų są­jun­gą, ES tu­ri bū­ti smar­kiai in­teg­ruo­ta tiek eko­ no­mi­niu, tiek fis­ka­li­niu po­žiū­riu. Bu­vo pa­sielg­ta ki­taip. Bu­vo tar­si už­dė­ta fi­nan­si­nė ke­pu­rė ir ti­kė­ta­ si, kad tas pi­ni­gas, kal­bu apie eu­rą, ska­tins kur­tis eko­no­mi­nę są­jun­ gą. Tai­gi vals­ty­bė­se ma­to­me da­bar to­kius šios kri­zės simp­to­mus, ne­ svar­bu, tai Ita­li­ja ar Is­pa­ni­ja“, – sa­ kė eks­per­tas.

Ant­ra­die­nis „Du­jų spro­gi­mas at­ro­do la­biau­siai ti­kė­ ti­na prie­žas­tis. Spro­gi­mo bū­ta ga­na ga­lin­ go – jis ap­ga­di­no lan­gus ke­lio­se gat­vė­se“, – aiš­ki­no Pra­hos po­li­ci­jos at­sto­vas To­mas Hu­la­nas. Gais­ri­nin­kai svars­tė, kad spro­gi­mą su­ kė­lė ne bui­ti­nės du­jos, o ka­na­li­za­ci­jo­je su­ si­kau­pęs me­ta­nas. Šią ver­si­ją pa­tvir­ti­na fak­tas, kad spro­gi­mo epi­cent­ras bu­vo ne pir­ma­me aukš­te, kaip skelb­ta iš pra­džių, o pa­sta­to rū­sy­je.

Ny­der­lan­dų sos­to įpė­ di­nis prin­cas Wil­le­mas Ale­xan­de­ris ta­po jau­ niau­siu Eu­ro­pos mo­ nar­chu, kai jo mo­ti­na ka­ra­lie­nė Beat­ri­čė Ams­ter­da­me pa­si­ ra­šė sos­to at­si­sa­ky­mo ak­tą. „Aš, ka­ra­lie­nė Beatri­čė,.. at­si­sa­kau sos­to sa­vo sū­naus Wil­le­mo Ale­xan­de­ rio nau­dai“, – sa­ko­ma dek­re­te, ku­ris bu­ vo per­skai­ty­tas prieš pa­si­ra­šant per ce­re­mo­ni­ją Ams­ter­da­mo ka­ra­liš­kuo­siuo­se rū­muo­se, ku­rią tie­sio­giai trans­lia­vo te­ le­vi­zi­ja. 75-erių ka­ra­lie­nė su­si­grau­di­ no at­vy­ku­si į ce­re­mo­ni­ją, o dek­ re­to pa­si­ra­šy­mą ste­bė­jo Wil­le­mas Ale­xan­de­ris, ka­ra­lie­ne ta­pu­si jo su­ tuok­ti­nė Máxi­ma, ki­lu­si iš Ar­gen­ti­ nos, bei vy­riau­sy­bės na­riai.

Vun­der­kin­das, ku­ris iš­gel­bės Ita­li­ją? Ne Sil­vio Ber­lus­co­ni, ne Ma­rio Mon­ti ir net ne Pie­ras Lui­gi Ber­ sa­ni. Ita­li­jos prem­je­ro po­stas pa­ siū­ly­tas En­ri­co Let­tai – 46 me­tų proeu­ro­pie­tiš­kų pa­žiū­rų po­li­ti­ kui.

Kas jis toks? E.Let­ta to­li gra­žu ne­lai­ko­mas Ita­li­jos po­li­ti­kos mo­ hi­ka­nu, kaip koks S.Ber­lus­co­ni. Ma­ža to, jis jau­nas. Tai tar­si ro­do, kad Ita­li­jos po­li­ti­nis eli­tas kei­čia­si. Vis dėl­to, nors ir jau­nas, E.Let­ta ga­li pa­si­gir­ti, kad dir­bo net ke­tu­rio­se vy­riau­sy­bė­se nuo praei­to am­žiaus de­šim­to­jo de­ šimt­me­čio, įskai­tant dar­bą Eu­ ro­pos rei­ka­lų mi­nist­ro, taip pat pre­ky­bos ir pra­mo­nės mi­nist­ro po­stuo­se. Be­je, E.Let­tos dė­dė Gian­ni Let­ ta va­din­tas vie­nu ar­ti­miau­sių bu­ vu­sio Ita­li­jos prem­je­ro S.Ber­ lus­co­ni tal­ki­nin­kų. O sū­nė­nas E.Let­ta daž­nai kri­ti­kuo­ja S.Ber­ lus­co­ni. E.Let­ta gi­mė 1966 m. rugp­jū­ čio 20 d. Pi­zos mies­te. Jis stu­ di­ja­vo po­li­to­lo­gi­ją ir tarp­tau­ti­ nę tei­sę. Po­li­ti­kas bu­vo ak­ty­vus Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos na­rys, nors ši par­ti­ja žlu­go neat­ lai­kiu­si ko­rup­ci­jos skan­da­lų.

1991–1995 m. E.Let­ta va­do­va­ vo cent­ro de­ši­nių­jų de­mok­ra­tų Eu­ro­pos jau­ni­mo spar­nui, vė­liau dir­bo Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je, Ita­ li­jai sie­kiant įsi­ves­ti eu­rą. 1998 m. jis ta­po prem­je­ro Mas­ si­mo D’Ale­mos kai­rio­sios vy­riau­ sy­bės na­riu, vė­liau dir­bo prem­ je­rų Giu­lia­no Ama­to ir Ro­ma­no Pro­di vy­riau­sy­bė­se. Tie­sa, kai­ rio­sios koa­li­ci­nės vy­riau­sy­bės bu­vo tra­pios. E.Let­ta yra sa­kęs, kad sa­vo did­ vy­riais lai­ko ko­vo­to­ją su bu­vu­siu Len­ki­jos ko­mu­nis­ti­niu re­ži­mu Le­chą Wa­łę­są ir ko­vos su apart­ hei­du Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je iko­ną Nel­so­ną Man­de­lą. E.Let­ta taip pat yra di­de­lis Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ro­ko gru­pės „Di­re Straits“ ir Ita­li­jos po­pro­ko gru­pės „No­ma­di“ ger­bė­jas. Nuo 2007 m. po­li­ti­kas va­do­va­ vo De­mok­ra­tų par­ti­jai, ku­ri su­si­ kū­rė su­si­jun­gus Ita­li­jos ko­mu­nis­ tų par­ti­jos li­ku­čiams ir ke­lioms smul­kioms cent­ris­tų par­ti­joms. Šiuo me­tu jis yra par­ti­jos va­ do­vo pa­va­duo­to­jas, ta­čiau rea­liai val­do šią po­li­ti­nę jė­gą, nes ne­se­ niai ki­lus maiš­tui par­ti­jos gre­to­se at­si­sta­ty­di­no par­ti­jos va­do­vai. BNS inf.

„„Vil­tys: 46-erių E.Let­ta – jau­nas ir am­bi­cin­gas, ta­čiau ar to pa­kaks

si­tua­ci­jai Ita­li­jo­je su­val­dy­ti? 

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tre­čia­die­nis Maž­daug 25 tūkst. žmo­nių mi­nio­je, su­ si­rin­ku­sio­je pa­grin­di­nė­je Dam­bos aikš­ tė­je prie­šais rū­mus, ku­rio­je sos­to per­da­ vi­mo ce­re­mo­ni­ja bu­vo trans­liuo­ja­ma di­džiu­liuo­se ek­ra­nuo­se, ki­lo di­de­lis triukš­mas.

Tarp­tau­ti­nės dar­bo die­ nos de­ monst­ ra­c i­j ų ban­ga nu­si­ri­to per griež­to tau­py­mo prie­ mo­nių iš­var­gin­tą Eu­ro­ pą ir ki­tus že­my­nus. Grai­ki­jo­je dėl strei­ ko bu­vo su­stab­dy­ ti kel­tų rei­sai į sa­las ir su­tri­ko vie­ša­sis su­si­sie­ki­mas sos­ ti­nė­je Atė­nuo­se. Ša­ly­je vy­ko pro­ tes­to ak­ci­jos dėl už­si­tę­su­ sios griež­to tau­py­mo po­ li­ti­kos eko­

no­mi­ko­je. Tur­ki­jos riau­šių po­li­ci­ja pa­ nau­do­jo van­dens pa­tran­ką ir aša­ri­nes du­jas, vai­ky­da­ma šim­tus pro­tes­tuo­to­ jų, ku­rie ne­pai­sė drau­di­mo ir Tarp­tau­ ti­nę dar­bo die­ną su­ren­gė de­monst­ra­ci­ją Stam­ bu­lo cent­re. Bang­la­de­še pro­tes­tuo­ to­jų pyk­tį la­biau­siai kurs­ tė di­džiau­sia ka­da nors šios ša­lies pra­mo­nė­ je įvy­ku­si ne­lai­ mė, kai praei­tą sa­vai­tę su­griu­ vus dra­bu­žių siu­vyk­lų pa­sta­ tui žu­vo dau­giau nei 400 dar­bi­nin­kų. Įtū­žę pro­tes­tuo­to­jai rei­ka­la­vo eg­ze­ku­ci­jos tų fab­ri­kų va­do­vams.


16

gegužės 2–8, 2013

sportas

Lie­tu­vos krep­ši­nis tu­ri keis­tis „Šiuo me­tu mū­sų ko­man­dos žai­džia per daug nu­spė­ja­ mai, no­ri­si įves­ti daug nau­jo­vių, pa­ dė­ti ša­lies krep­ši­ niui aug­ti ir to­bu­lė­ ti“, – tei­gia le­gen­di­ nis Lie­tu­vos krep­ ši­nin­kas Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, ta­ čiau griež­tai at­me­ ta ga­li­my­bę, kad ki­ tą se­zo­ną su­grįš į Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) va­do­ vy­bę.

į vis­ką žiū­ri nuo­lai­džiau ir yra pa­kan­tes­ni? – Be abe­jo. Dėl pa­kan­tu­mo ir pyk­ čio abe­jo­nių nė­ra. Mums trūks­ta to­le­ran­ci­jos. Gal­būt tai le­mia mū­ sų po­li­ti­nis kli­ma­tas, vis dar esa­ me sa­vo­tiš­ka­me tran­zi­te tarp dvie­ jų san­kir­tų. Ko ga­li­me pa­si­mo­ky­ti iš ame­ri­kie­čių? Kar­tais juos pa­mo­ ko mū­sų jau­ni­mo ir vy­rų rink­ti­ nės (juo­kia­si). Kal­bant rim­čiau, tai skir­tin­gos rin­kos, ki­toks fun­da­men­ tas ir ki­to­niš­ka struk­tū­ra, pra­de­ dant spor­to mo­kyk­lo­mis, bai­giant pro­fe­sio­na­lų ko­man­do­mis.

„„Skir­tu­mai: pa­tir­ties JAV tu­rin­tis Š.Mar­čiu­lio­nis tei­gia, kad NBA klu­bų įta­ka ly­gos val­dy­mui ge­ro­kai men­kes­

nė, o Lie­tu­vo­je yra du do­mi­nuo­jan­tys klu­bai, ku­rie spau­džia LKL va­do­vus priim­ti tam tik­rus spren­di­mus. 

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Vie­nas pir­mų­jų Eu­ro­pos pio­nie­ rių NBA ly­go­je in­ter­viu pa­si­da­li­jo įžval­go­mis apie Lie­tu­vos krep­ši­nį, jo kul­tū­rą, atei­ties vi­zi­jas ir ana­li­ za­vo šian­dien Vil­niu­je pra­si­tę­sian­ čios LKL fi­na­lo se­ri­jos sce­na­ri­jus. – „Žal­gi­ris“ ir „Lie­tu­vos ry­ tas“ vie­nas ki­tą dar ga­li kuo nors nu­ste­bin­ti ar vis­ką nu­lems smul­kios de­ta­lės? – pa­klau­sė­me Š.Mar­čiu­lio­no. – Šį se­zo­ną tar­pu­sa­vy­je klu­bai žai­ dė ne­daug, ta­čiau yra pa­kan­ka­mai pa­žįs­ta­mi. Su Vil­niaus klu­bu dir­ba nau­jas tre­ne­ris, ta­čiau ne­ma­nau, kad į žai­di­mo sche­mas jis su­ge­bės įneš­ti ką nors ypač nau­jo. Tam tie­ siog trūks­ta lai­ko. – Vie­šo­jo­je erd­vė­je krep­ši­nio eks­per­tai vie­nin­gai pro­gno­zuo­ ja kau­nie­čių trium­fą. Kas „Žal­ gi­riui“ ga­lė­tų pa­kiš­ti ko­ją? – Per di­de­lis pa­si­ti­kė­ji­mas. Gal­būt pa­si­tai­kys juo­da die­na. Ki­tų prie­ žas­čių neįž­vel­giu. Ko­man­dai per­ de­gi­mas ne­gre­sia, nes žal­gi­rie­čiai šį se­zo­ną tu­ri daug pa­ty­ru­sių žai­dė­jų. – Šia te­ma bū­ta įvai­rių spe­ku­ lia­ci­jų. Ar, pa­ly­gin­ti su se­zo­no

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

pra­džia, ko­man­dų jė­gų san­ty­ kis iš­si­ly­gi­nęs? – Ma­nau, Dar­ju­šas ir Kšyš­to­fas Lav­ri­no­vi­čiai šio­je se­ri­jo­je ga­li tap­ti la­bai grės­min­gu gink­lu. Jie pa­sta­ ruo­ju me­tu žai­džia itin so­li­džiai. „Žal­gi­rio“ prie­ki­nė li­ni­ja aki­vaiz­ džiai stip­res­nė. Įdo­mu, kaip kau­ nie­čiams ją pa­vyks iš­nau­do­ti.

Dėl pa­kan­tu­mo ir pyk­čio abe­jo­nių nė­ ra. Mums trūks­ta to­ le­ran­ci­jos. – Pa­kal­bė­ki­me apie jau­ni­mo krep­ši­nį. Jū­sų va­do­vau­ja­mai krep­ši­nio aka­de­mi­jai praė­ję me­ tai bu­vo itin sėk­min­gi – lai­mė­ jo­te pen­kis iš sep­ty­nių Moks­lei­ vių krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­tų. Kaip klos­to­si šie me­tai? – Kol kas tik­rai ne­blo­gai. Šį se­zo­ną po 10 me­tų per­trau­kos trium­fa­vo­ me jau­nių gru­pė­je. Prie to la­biau­ siai pri­si­dė­jo tre­ne­ris To­mas Pur­ lys. Fi­na­lo ket­ver­to ko­man­dos bu­vo la­bai pa­jė­gios. Per­ga­lė bu­vo pa­siek­ ta be sun­kią trau­mą pa­ty­ru­sio Ed­ vi­no Šeš­kaus, tai yra vi­sai ne­ma­žas pri­pa­ži­ni­mas.

– Vie­nas jū­sų tre­ne­rių Ed­vi­nas Jus­ta per pa­sta­ruo­sius me­tus taip pat pa­sie­kė daug skam­bių per­ga­lių. Ar šis jau­nas stra­te­ gas ga­lė­tų bū­ti rim­tas pre­ten­ den­tas į še­šio­lik­me­čių rink­ti­ nės tre­ne­rius? – Jis yra la­bai ge­ras tre­ne­ris, ku­ris su­ge­ba tin­ka­mai iš­nau­do­ti stip­rią­ sias žai­dė­jų pu­ses. Ed­vi­nui patikėta di­de­lė at­sa­ko­my­bė – ug­dyti 1998-ųjų ir 2001-ųjų kar­tą. Ar­ti­miau­sius me­ tus jam bū­tų nau­din­ga ei­ti moks­ lei­vių rink­ti­nių tre­ne­rio asis­ten­ to pa­rei­gas. Žvel­giant iš il­ga­lai­kės per­spek­ty­vos, jo atei­tis tik­rai švie­si. – Esa­te tei­gęs, kad Lie­tu­va nei­šau­gi­na in­di­vi­dua­liai stip­rių žai­dė­jų, tre­ne­riai per daug dė­ me­sio ski­ria tak­ti­kos gud­ry­ bėms. Kaip ban­do­te spręs­ti šią pro­ble­mą? Ką tre­ni­ruo­čių pro­ ce­se da­ro­te ki­taip? – Nau­jos ko­ky­bės ban­do­me siek­ ti pro­gra­mi­niu ke­liu. Į vis­ką žvel­ giu iš žai­dė­jo po­zi­ci­jų. Esa­me pa­ ren­gę konk­re­čią pro­gra­mą, ku­rios pa­grin­di­nė ašis – žai­dė­jų kū­ry­ bin­gu­mo vys­ty­mas. Bū­tent jie tu­ri krep­ši­nį ves­ti į prie­kį, bū­ti žai­di­mo kū­rė­jai ir svar­biau­si iš­pil­dy­to­jai. – Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie šio se­zo­no LKL for­ma­tą? Štai, tar­

kim, An­ta­nas Si­rei­ka ma­no, kad klu­bams rei­kė­tų leis­ti re­ gist­ruo­ti žai­dė­jus iš aka­de­mi­ jų, spor­to mo­kyk­lų, gal­būt net ant­ro­je se­zo­no pu­sė­je pa­da­ly­ti len­te­lę į du še­še­tus. Gal tu­ri­te sa­vo pa­siū­ly­mų atei­čiai? – Ge­ro­kai nu­ste­bi­nę Prie­nų „Prie­ nai“ ir su­stip­rė­jęs Klai­pė­dos „Nep­ tū­nas“ į čem­pio­na­tą įne­šė tik­rai ma­lo­nios int­ri­gos. Tai pir­me­ny­bes pa­da­rė pa­trauk­lias. Rei­kia pri­pa­ žin­ti, kad šie me­tai var­žy­bų for­ma­ to po­žiū­riu bu­vo eks­pe­ri­men­ti­niai. Sa­vo va­rian­tų siū­ly­ti ne­drįs­čiau. Va­sa­rą va­do­vy­bė su­sės ir priims ati­tin­ka­mus spren­di­mus. – Ly­ga eg­zis­tuo­ja jau dvi­de­ šimt­me­tį. Ko­kią ją no­rė­tu­mė­te ma­ty­ti dar po tiek pat me­tų? – Vi­sų pir­ma, rei­kia dar tiek nu­gy­ ven­ti (juo­kia­si). Jei­gu rim­tai, pieš­ti il­ga­lai­kes vi­zi­jas yra bū­ti­na. Tu­ri­me tik­rai ge­rą ba­zę. Pag­rin­di­niu iš­šū­kiu lai­ky­čiau rė­mė­jų iš už­sie­nio pri­trau­ ki­mą. Šiuo me­tu val­go­me sa­vo iš­ tek­lius, ku­rie nė­ra be­ga­li­niai. Pa­gal FI­BA rei­tin­gą uži­ma­me 6 vie­tą pa­ sau­ly­je. Tai rei­kia iš­nau­do­ti pro­tin­ gai, pa­si­telk­ti sa­vo iš­skir­ti­nu­mą. – Ko­kie pa­grin­di­niai skir­tu­mai tarp JAV ir Lie­tu­vos krep­ši­nio kul­tū­ros? Gal­būt ame­ri­kie­čiai

– Ar aš­tuo­ne­ri me­tai, pra­leis­ ti NBA ly­go­je, pa­kei­tė jū­sų kaip krep­ši­nin­ko ir kaip žmo­gaus po­žiū­rį? Gal­būt kei­tė­si ver­ty­ bės, su­pra­ti­mas? – Po­žiū­ris kei­čia­si vi­sa­da. Ten iš­mo­ kau daug. Ki­tas da­ly­kas yra pa­tir­tį įdieg­ti sa­voj ter­pėj. Iš da­lies tai pa­ vy­ko. Kai ėjau LKL di­rek­to­riaus pa­ rei­gas, pa­vy­ko cent­ra­li­zuo­ti ly­gos tei­ sės sis­te­mą, su­tar­ti su te­le­vi­zi­jo­mis. Tai bu­vo ke­tu­ri pen­ki ker­ti­niai da­ ly­kai, ku­rie sėk­min­gai funk­cio­nuo­ja iš šian­dien. Ki­ta ver­tus, NBA klu­bų įta­ka ly­gos val­dy­mui daug men­kes­ nė. Lie­tu­vo­je yra du do­mi­nuo­jan­tys klu­bai, ku­rie spau­džia LKL va­do­vus priim­ti tam tik­rus spren­di­mus. Ne­ sa­kau, ar tai ge­rai, ar blo­gai, tie­siog kons­ta­tuo­ju fak­tus. – Šiuo me­tu Ša­rū­nas Mar­čiu­ lio­nis yra la­biau krep­ši­nin­kas, aka­de­mi­jos va­do­vas ar vers­li­ nin­kas? – Vis­kas po tru­pu­tį. Ma­ne ža­vi ga­ li­my­bė pri­si­dė­ti prie krep­ši­nio kū­ ry­bos. Jis tu­ri keis­tis, šiuo me­tu mū­sų ko­man­dos žai­džia per daug nu­spė­ja­mai, no­ri­si įves­ti daug nau­jo­vių, pa­dė­ti ša­lies krep­ši­niui aug­ti ir to­bu­lė­ti. Tai da­rau per dar­bą su jau­ni­mu. – At­ro­do, tu­ri­te vis­ką, apie ką dau­ge­lis tik sva­jo­ja. Aka­de­mi­ja ir spor­to ba­ras dir­ba sėk­min­gai, esa­te įta­kin­gas krep­ši­nio pa­ sau­lio žmo­gus. Ar tu­ri­te konk­ re­čių tiks­lų, idė­jų atei­čiai? – Tai pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių ir esa­mų ga­li­my­bių. Šiuo lai­ko­tar­piu la­biau­siai džiau­giuo­si tuo, kad už­ sii­mu mėgs­ta­ma veik­la. Jei­gu ma­no min­tys kam nors pa­si­ro­dys įdo­mios – aš vi­suo­met pa­si­ruo­šęs pa­dė­ti. Kad ir kaip bū­tų, šiuo me­tu tu­riu tin­ka­mą ni­šą rea­li­zuo­ti sa­ve. – Ar yra bent mi­ni­ma­li ti­ki­my­ bė, kad ki­tą se­zo­ną ga­li­me iš­ vys­ti jū­sų su­grį­ži­mą į LKL va­ do­vy­bę? – Ne. Ga­liu už­tik­rin­ti, kad ši ga­li­ my­bė tik­rai neeg­zis­tuo­ja.

Spor­to aist­ruo­lio tvar­ka­raš­tis

KUR? Vil­niu­je, „Sie­mens“ are­no­je. KA­DA? Ge­gu­žės 2 d. ir ge­gu­žės 7 d. Kiek? 12–47 li­tai.

LKL fi­na­lai

Lyderių mūšis

Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je tę­sia­si nuo­žmios ko­vos dėl auk­so. Šian­dien sos­ti­nė­je Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ ant­ro­sio­se fi­na­lo se­ri­jos rung­ty­nė­se priims Kau­no „Žal­gi­rį“. Šeš­ta­die­nį se­ri­ja iki ke­tu­rių per­ga­lių kel­sis į lai­ki­ną­ją sos­ti­nę, o į Vil­nių di­dy­sis krep­ši­ nis su­grįš ge­gu­žės 7 d., ant­ra­die­nį. Vil­nie­ čių ka­pi­to­nas Ste­po­nas Bab­raus­kas sa­ko, kad „Lie­tu­vos ry­tas“ lai­mės se­ri­ją re­zul­ta­ tu 4:3. Ar ši pro­gno­zė iš­si­pil­dys?

Klai­pė­dos „At­lan­to“ star­tas A ly­go­je – ge­ riau­sias per dau­giau nei de­šimt­me­tį. Įvei­ kus ket­vir­tį čem­pio­na­to dis­tan­ci­jos uos­ta­ mies­čio at­sto­vai su 21 taš­ku įsi­tai­sė len­te­ lės vir­šū­nė­je. Ar­ti­miau­sias jų per­se­kio­to­jas – fut­bo­lo tra­di­ci­jas sos­ti­nė­je puo­se­lė­jan­tis Vil­niaus „Žal­gi­ris“. Čem­pio­na­to ly­de­rių kak­ to­mu­šo­je žal­gi­rie­čiai tu­ri pui­kią pro­gą ap­ lenk­ti „At­lan­tą“ ir tap­ti vien­val­džiu čem­pio­ na­to ly­de­riu.

KUR? Klai­pė­do­je ar­ba in­ter­ne­tu aly­ga.lt ir fut­bo­lotv.lt. KA­DA? Ge­gu­žės 7 d. 20 val.


17

gegužės 2–8, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

26p.

prasideda su „Vilniaus diena“

Lai­min­gas

te­le­vi­zi­jos ra­di­ka­las Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Žur­na­lis­to, laidų vedė­jo ir pro­diu­se­rio, filmų gar­sin­to­jo, ra­šy­ to­jo Ry­čio Zem­ kaus­ko pa­va­din­ti žvaigž­de nie­kas ne­drįsta. „Ir ačiū Die­vui“, – pri­du­ ria jis pa­ts.

Ta­č iau nea­b e­j o­t i­n a te­l e­v i­z i­j os žiū­rovų pa­gar­ba, su­s i­ž avė­j i­m as ir pa­dėka ly­di R.Zem­kaus­ko ku­ ria­mas kultū­ros lai­das – „Pa­si­ vaikš­čio­ji­mus“, „Al­che­miją“ bei į TV1 eterį po pen­ke­rių metų su­ grįžusį „Sno­bo kiną“. Pa­si­vaikš­ čio­ti ir pa­si­da­ly­ti sa­vo įžval­go­mis apie kiną, te­le­vi­ziją ir gy­ve­nimą R.Zem­kaus­kas su­t i­ko su „Vil­ niaus die­na“.

gebė­ji­mas pa­trauk­ti, net juo­ kau­ja­ma, kad po to­kio pri­sta­ ty­mo bet kokį filmą žiūrė­tum. Kaip jums tai pa­vyks­ta? – Turė­čiau at­sa­ky­ti pa­pras­tai: tai – ne ma­no nuo­pel­nas, o Die­vo do­ va­na. Tai būtų sąži­nin­gas at­sa­ ky­mas. O sa­ve glos­tan­tis at­sa­ky­ mas būtų toks: man be ga­lo įdomūs žmo­giš­kie­ji san­ty­kiai, man įdo­mu, kas vyks­ta fil­me, aš vi­sas būnu ja­ me visą laiką, ban­dau su­si­ta­pa­tin­ti su tuo, kas vyks­ta, ir sten­giuo­si tai ko­men­tuo­ti žiū­ro­vui.

– „Sno­bo ki­no“ gerbė­jus vi­ suo­met ste­bi­na jūsų iš­kal­ba ir

– O pa­glos­to sa­vi­meilę, kad daž­nai esa­te lai­ko­mas eta­lo­nu

Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

ir pa­vyzd­žiu, kaip rei­kia kur­ ti lai­das? – Pag­los­to, nors tai nėra tik sa­ vi­meilės glos­ty­mas, tai yra ma­no dau­ge­lio dau­ge­lio metų, dienų ir naktų re­zul­ta­tas. Tokį įver­ti­nimą prii­mu ra­miai, nes la­bai sten­giuo­ si, da­rau viską, kad lai­dos būtų ge­ ros, įdo­mios žmonėms. Visą sa­ ve įde­du. – Jau­čia­te vyrų pa­vydą dėl sa­vo iš­kal­bos, cha­riz­mos? – Ne, ne­su­sidū­riau nie­ka­da. Kaip tik daug komp­li­mentų iš vyrų su­ lau­k iu. Jie daž­n ai gi­r ia, sa­k o: „Ge­rai pa­va­rei, šau­nuo­lis, vi­sus

keiks­ma­žod­žius su­dėjai – taip ir rei­kia, pa­ga­liau, kiek ga­li­ma kast­ ruo­ti fil­mus?“ – Koks bu­vo­te vai­kas? – Sva­jo­to­jas vai­kas. Man bu­vo la­ bai nuo­bo­du. Išei­da­vau į lauką, o ten cheb­rytė sprog­di­na žiur­kes su kar­bi­du, mėto į sieną die­nos švie­sos lem­pas, kad sprogtų, ar pa­de­ga pa­ dangą ir pa­leid­žia nuo kal­no. Man būda­vo liūd­na. O na­mie – kny­gos. Aiš­ku, jei cheb­rytė ma­ne, tą aki­ niuotą pa­si­šiau­šusį ber­niuką, būtų la­biau pri­ėmu­si, nei pri­ėmė, gal ki­ taip kalbė­čiau. Vis­ kas re­lia­ty­vu.

18


18

gegužės 2–8, 2013

savaitgalis

Lai­min­gas te­le­vi­zi­jos ra 17 lai­doms?

– Kaip pa­si­ren­ka­ te pa­šne­ko­vus sa­vo

– Tai ma­no su­bjek­ty­vus pa­si­rin­ki­ mas. Galė­čiau pa­sa­ko­ti apie ko­kius nors kri­te­ri­jus, bet aš jais ne­ti­kiu. Ly­giai taip pat, kaip stu­den­tams dėsty­da­mas in­ter­viu meną nie­ka­da ne­ga­liu ap­gin­ti in­ter­viu su­skirs­ty­mo į tam tik­rus žan­rus. Tai hu­ma­ni­ta­ ri­ka, ne ma­te­ma­ti­ka, ne New­to­no dėsniai. Ga­li­me ap­si­mes­ti, kad ži­no­ me de­šimt žy­miau­sių lie­tu­vių, bet ar tik­rai vi­si tuos pa­čius? Dir­bant daug metų žiū­ro­vai tam tik­ra pra­sme iš­ davė man li­cen­ciją šiek tiek spręs­ ti pa­čiam, o aš ja la­bai sąmo­nin­gai ir at­sa­kin­gai nau­do­juo­si. Dar ma­ no tiks­las yra ste­bin­ti žiū­ro­vus. Kai tik pa­jun­tu, kad jie ma­no, jog da­bar bus ple­ja­da vie­no­kių ar ki­to­kių žmo­ nių, pra­šom – žmo­gus, ku­rio jūs ne­ laukė­te. Bet tai vis tiek neiš­ven­gia­ mai bus ver­tas žmo­gus. – Sten­giatės iš­sau­go­ti as­me­ny­ bių po­rtre­tus atei­ties kar­toms? – Ar atei­ties kar­toms, ne­ži­nau, bet ži­nau, kad stu­den­tai lai­do­mis nau­ do­ja­si. Jie juk pa­pras­tai ži­no apie vi­sai ki­to­kius žmo­nes. Mūsų pa­ šne­kovų spekt­ras la­bai pla­tus. To­ kie po­rtre­tai – ne blo­giau­sias da­ ly­kas, kurį gy­ve­ni­me ga­li pa­da­ry­ti. Jei tik tiek nu­veik­siu, tai, Vieš­pa­tie, būsiu la­bai daug nu­veikęs. – Ar kar­tais api­ma jaus­mas, kad pa­vėla­vo­te ką nors pa­kvies­ti pa­si­vaikš­čio­ti, pa­kal­bin­ti? – Taip. Žmo­gus bu­vo dar gy­vas, bet jau ne­be tas. Kai kūriau „Lan­ kas“, gailė­jau­si, kad to ar ano ne­ nu­fil­ma­vo­me, pa­skui bu­vo per­trau­ ka, kai ne­darė­me kultū­ri­nių laidų, o per tą laiką išė­jo ne­ma­žai žmo­nių. Gal­vo­jau, kodėl ta­da ne­nu­fil­ma­vo­ me Gin­ta­ro Be­res­ne­vi­čiaus, kodėl Ga­velį – tiek ma­žai, kodėl vie­no ar ki­to ne­suspė­jo­me. Aiš­ku, gai­lie­si. – Pap­ras­tai sten­gia­ma­si su­ skub­ti įam­žin­ti vy­res­nio­sios kar­tos at­sto­vus, o jau­nes­nie­ji tu­ri lauk­ti „sa­vo lai­ko“... – Ir pa­skui stai­ga tam­pa per vėlu. Būti­nai rei­kia ir jau­ni­mo – jis va­ro pa­saulį į prie­kį.

kas. Sten­giuo­si pro­pa­guo­ti ko­rek­ tišką žur­na­lis­tiką. Jei žmo­gus tau at­sakė, tu­ri pa­si­ten­kin­ti to­kiu at­ sa­ky­mu, kokį ga­vai, o ne ban­dy­ ti pirš­ti sa­vo su­for­muo­tus vaiz­dus. O kiek daug ga­li iš­girs­ti pauzė­se.

– Šiuo­lai­ki­niai ku­ni­gai pa­si­ vaikš­čio­jimą vis daž­niau pra­kti­kuo­ja kaip iš­pa­žin­ties būdą. Pats „Pa­si­vaikš­čio­ji­muo­se“ ne­ si­jau­čia­te kaip at­si­ver­ti kvie­ čian­tis dva­si­nin­kas? – O, ma­tyt, jie pa­si­žiūrė­jo ma­no lai­ dų! Jei rim­tai, ne­si­jau­čiu kaip ku­ ni­gas, la­biau kaip bi­čiu­lis, žmo­gus, ku­ris išei­na kar­tu pa­si­vaikš­čio­ti. Pa­ si­vaikš­čio­ji­mas – nuo­sta­bus da­ly­kas, drau­giš­kas, ne­leid­žian­tis skubė­ti, tai natū­ra­lus būdas pa­gal­vo­ti. Sok­ra­tas su mo­ki­niais ir­gi vaikš­čio­da­vo. Si­gi­ tas Ge­da yra sakęs, kad sa­vo ge­riau­ sią knygą „Ba­bi­lo­no at­sta­ty­mas“ pa­ rašė ei­da­mas pa­si­vaikš­čio­ti. – Ar ran­da­te lai­ko pa­si­vaikš­ čio­ti? – Kar­tais taip. Va­žinė­ju dvi­ra­čiu, vaikš­tau į uni­ver­si­te­tą ir at­gal. O vaikš­čio­ti man ge­riau­sia vie­nam. – Kas jums yra lai­kas sau? – Pa­vog­tas lai­kas – kai nie­kas ne­ ži­no, kur aš. Už­sie­ny­je kur nors. Ten tik­rai pa­si­vaikš­tai – sve­ti­ma kal­ba, sve­ti­ma vie­ta, šva­rus ete­ris, nie­kas tavęs ne­pažįs­ta. Ne­se­niai vaikš­čio­ jau vie­nas po Ge­te­burgą. Kaip ge­rai bu­vo: jūra, uos­tas, oras, gro­žis, ko­ kie vėjai, koks ope­ros teat­ras. – O ką lai­ko­te lai­ko švais­ty­mu? – Tuš­čius po­kal­bius apie tai, kur au­to­mo­bilį nu­si­pirk­ti, ko­kia spal­va sie­nas nu­da­žy­ti ir pan. Kaip bri­tai sa­ko, „small talk“ – nuo­bod­žiau­ sia, kai žmonės nie­kus šne­ka. – Ko­kio sti­liaus fil­mus ren­ka­si sno­bas? – Sno­bas yra vie­noks, aš – ki­toks žiū­ro­vas. O kal­bant apie ma­no vi­ dinį snobą, pa­sta­ruo­ju me­tu už­ ki­bau už be­siu­že­čio ki­no, vi­siš­ ko avan­gar­do, to­kio kaip Matt­hew Bar­ney. Esa­me tiek pri­pil­dy­ti is­to­ rijų, tiek siu­žetų siū­lo­ma, ži­nio­se – dra­mos, ap­link kaž­koks pri­va­lo­mas

dra­mos pa­sau­lis: pavyks–nepavyks, pri­plauks prie kranto–nepriplauks, priims įstatymą–nepriims, sutruk­ dys–nesutrukdys. Nie­kai. Todėl ir no­ri­si ne­siu­že­ti­nio bu­vi­mo. Did��žio­ ji da­lis gy­ve­ni­mo ir yra ne­siu­že­tinė, nors jei no­ri, ga­li ja­me įžiūrė­ti ko­ kius nors prin­ci­pus. Gal toks pa­si­ rin­ki­mas yra nuo­var­gio pa­si­reiš­ki­ mas, bet kar­tais ža­vu žiūrė­ti tai, kas skir­ta aso­cia­ci­joms, o ne kon­ven­ci­ niam su­vo­ki­mui. Gal net ne su­vo­ki­ mui – iš kur ži­no­ti, ką su­vo­ki, ką re­ ži­sie­rius įdėjo. Bet ir ne­rei­kia.

Siu­žetų nėra daug, Bib­li­jo­je vi­si su­ra­šy­ ti. Ir žmo­gaus gy­ve­ ni­mo siu­že­tas ba­na­ lus – tra­gi­ko­me­di­ja, ku­ri bai­gia­si vi­sa­da vie­no­dai.

– Ne­gai­la lai­ko, jei fil­mas pa­si­ro­ do ne toks ge­ras, kaip tikė­jotės? – La­bai gai­la. Vieną sykį tris va­ lan­das sėdėjau – koks var­gas. Jei ga­liu, ne­sėdžiu, o daž­niau­siai žiū­ riu DVD. Bet ką da­ry­ti, jei fil­mas man ne­pa­tin­ka? Jis ga­li būti ge­ras, bet tie­siog ne ta die­na, ne ta nuo­ tai­ka. Tai kam žiūrė­ti iki ga­lo? – Esa­te matęs iš­ties dau­gybę filmų. Ar žiū­rint vis nau­jus fil­ mus neap­nin­ka déjà vu? – Vi­sa­da. Jau ži­nai, kas bus. Ho­ li­vu­das juk kiau­rai ma­ty­ti – sep­ tintą mi­nutę bus tas, pen­kio­liktą – tas, da­bar pa­si­ro­dys toks per­ so­na­žas. Jei ge­ra nuo­tai­ka ir sma­ giai vai­di­na, kodėl ne­pa­žiūrė­ti, kaip fil­mas pa­da­ry­tas, kaip vai­di­ na­ma. Juk iš prin­ci­po siu­žetų nė­ ra daug, Bib­li­jo­je vi­si su­ra­šy­ti. Ir žmo­gaus gy­ve­ni­mo siu­že­tas ba­ na­lus – tra­gi­ko­me­di­ja, ku­ri vi­sa­ da bai­gia­si vie­no­dai. Dar nė vie­ nas ne­baigė ki­taip. – Ko­kie pa­sta­rie­ji ma­ty­ti fil­mai jums su­kėlė ma­lonų šiur­pulį? – Sun­kus klau­si­mas. Nau­jau­sių

filmų aš ne­ma­tau. Žo­dis „nau­ jas“ man nie­ko ne­reiš­kia – Ing­ma­ ro Berg­ma­no fil­mas nau­jas, jei aš jo ne­ma­čiau. Tas pa­ts su vi­sais ki­ tais pa­sau­lio fil­mais. Tiesą sa­kant, ma­ne ki­nas re­tai taip vei­kia, la­biau mu­zi­ka, pa­vyzd­žiui, Keit­has Jar­ret­ tas, Hi­ro­mi. Apsk­ri­tai mu­zi­ka, ne­ svar­bu, pia­ni­no ar smui­ko, nes esu vi­saė­dis, kaip ir ki­ne, ge­ras kūri­nys – ir vi­siš­kai išsk­ren­di. – Pats gro­ja­te? – Ne. Tai – di­dy­sis ma­no nu­si­vy­li­ mas. Aš ne­įleis­tas į tą pa­saulį, tad be­lie­ka žavė­tis ja­me esan­čiais. Tik ku­riu do­ku­men­ti­nius fil­mus apie džiazą, taip sa­vo­tiš­kai pra­šau, kad įsi­leistų ma­ne nors tru­putėlį, nors pa­būti ša­lia. – LNK pa­klaus­tas, ku­rio re­ži­ sie­riaus juos­to­je norė­tumė­ te nu­si­fil­muo­ti, at­sakė­te, kad Emi­lio Vėly­vio. Įdo­mu, ko­kiu vaid­me­niu sa­ve ma­to­te nau­jau­ sio­je jo juos­to­je „Re­di­rec­ted“? – Tik­rai E.Vėly­vio. „Re­di­rec­ted“ – su­per, la­bai ge­rai. Kad ir kur Emi­ lis pa­sa­kytų, ten ir ei­čiau. Jis – ne­ rea­lus, šau­nuo­lis. Jo fil­mo anon­sas man ir su­kėlė ma­lonų šiur­pulį. Pa­ ma­ty­sit – ši­tas jo „Lit­hu­fuc­kingw­hat“ eis to­li. E.Vėly­vis fil­mus da­ ro pui­kiai, duok, Die­ve, kiek­vie­nam sa­vo sri­ty būti to­kiam.

– Ku­rio­mis ak­torė­mis ža­vitės kaip mo­te­ri­mis? – Man vy­rai ak­to­riai daug ge­res­ni, ge­riau juos įsidė­miu. Sa­vo gėdai tu­ riu pri­si­pa­žin­ti, kad daž­nai ne­ski­ riu tų nuo­sta­bių ak­to­rių žvaigžd­žių. Ski­riu Sandrą Bul­lock, Chris­tiną Ric­ci ar Jo­die Fos­ter, bet ir tai klau­si­ mas, ar iš­kart pa­sa­ky­čiau. Man Mi­ chae­las Caine’as yra vis­kas. Ma­ty­ti, kaip ek­ra­ne ju­da jis ar­ba Ri­char­das E.Gran­tas, Fo­res­tas Whi­ta­ke­ris, yra did­žiu­lis ma­lo­nu­mas. O Kea­nu Ree­ ve­sas „Mat­ri­co­je“ – ne­nu­ga­li­mas. – Kai gy­ve­ni­me nu­tin­ka kas nors ypa­tin­ga, ne­rea­laus, sa­ko­ma „kaip ki­ne“. Var­to­ja­te šią frazę? – Įsi­vaiz­duo­ja­te, kur nu­si­ri­to­me, – sa­ko­me „kaip ki­ne“. Ką sa­ky­da­vo XVI a., ką būtų sakęs Leo­nar­do da

– Ar yra žmo­nių, ku­rie at­si­sakė pa­si­vaikš­čio­ti su ju­mis? – Taip. Man did­žiulė garbė, kad su­ tin­ka kar­tu pa­si­vaikš­čio­ti. Jei ne­su­tin­ ka, toks yra jų pa­si­rin­ki­mas, o aš pa­ si­lie­ku sau teisę vėl pa­si­ūly­ti po metų. – At­kak­lu­mas nu­ga­li? – Kar­tais nu­ga­li. Yra nu­tikę taip, kad at­va­žia­vo­me fil­muo­ti, o pa­šne­ ko­vas neatė­jo. Po pus­me­čio bandė­ me dar kartą. Ne­pa­vy­ko. O tre­čias kar­tas ne­me­la­vo. Bet vi­siš­kai su­ pran­tu žmo­nes, ku­rie to ne­no­ri ir nie­ka­da ne­norės. Kodėl turėtų? Te­ le­vi­zi­ja nėra pri­va­lo­mas da­ly­kas, aš su sa­vo lai­do­mis – taip pat. – Ne­ma­no­te, kad jūsų pa­šne­ko­ vai pri­si­bi­jo, – ne­ri­mau­ja, jog ne­ži­nos, ką at­sa­ky­ti į klau­simą, ar at­sa­kys ne taip įdo­miai, kaip galėtų? – Ne­ma­nau. Vi­sa­da sa­kau, kad pa­žiūrėtų laidų in­ter­ne­te, ir ži­nos, kur no­riu juos įvi­lio­ti. Tai, ką da­ rau, ma­nau, yra ko­rek­tiš­kas da­ly­

Vin­ci, ką vėliau būtų sakęs Wil­lia­ mas Bla­ke’as, o kaip sa­ko­me mes? Keis­tas man šis po­sa­kis „kaip ki­ ne“. Nie­ka­da jo ne­sa­kau. Ki­nas yra ki­nas, o gy­ve­ni­mas yra gy­ve­ni­mas. Būtų ge­rai skir­ti ši­tas di­men­si­jas, ki­taip jau ima da­ry­tis pa­vo­jin­ga.

– Ko­kia veik­la, be dar­bo, jus da­ro lai­mingą? – Iš tikrųjų ta pa­ti ma­no veik­la. Aš visą laiką dar­be ir tuo džiau­giuo­si. Die­vo do­va­na yra da­ry­ti, ką la­biau­ siai mėgsti, ir iš to dar pra­gy­ven­ ti. Ne­sup­ran­tu žmo­nių, ku­rie skund­žia­si dėl dar­bo krūvio, fil­ma­vimų dieną ir naktį, po­pu­lia­ru­mo. Neik, ne­da­ryk, jei taip blo­gai. O aš no­riu to­liau cyp­da­mas tai da­ry­ti. Kad ir kaip per­vargs­tu, kad ir kaip bū­ na blo­ga nuo vis­ko, kad ir kas ne­ pa­vyks­ta, bet at­si­ke­li ir pa­gau­ni, kad min­ty­se jau klau­sinė­ji žmogų, įsi­vaiz­duo­ji jį, jau pro­jek­tuo­ji „Al­ che­miją“, kaip ir ką fil­muo­ti, ant­ ras pla­nas, tre­čias pla­nas, pa­tei­ki­ mas ir t. t. Tai – aist­ra. – Ar te­le­vi­zi­jo­je tu­ri­te ką žiūrė­ti? – La­bai ma­žai. Ma­nau, kad te­le­vi­zi­ ja turėtų grįžti prie pro­tin­ges­nio žiū­ ro­vo, ne tik todėl, kad aš tai da­rau. Tie­siog tai tu­ri įvyk­ti. Kai bend­rau­ ji, su­sėdi pa­si­šnekė­ti, pa­ma­tai, kad ši­to­je ša­ly­je gy­ve­na šviesūs žmonės. Tai kur kam­pas? La­bai ge­ra vie­no ru­so žur­na­lis­to ci­ta­ta bus šio sa­ vait­ga­lio „Al­che­mi­jo­je“, jis sa­ko: „Dvi­de­šimt metų siū­lau pro­jek­tus te­le­vi­zi­joms ir vi­sa­da gird­žiu tą pa­tį – rei­kia pa­pras­čiau.“ Aš ir­gi gird­žiu tą pa­tį. Rei­kia pa­pras­čiau, nes ba­ bytė Iva­naus­kienė ne­sup­ras. Tik per tuos 20–30 metų ba­bytė Iva­naus­ kienė nie­kaip ne­pa­si­keitė. Gal­vo­ ju, kad tai jai reikėtų to­bulė­ti. O ką mums da­ry­ti? Kodėl pa­gal ją tu­ri­me kur­ti te­le­vi­ziją? Aš esu te­le­vi­zi­jos ra­ di­ka­las ir kar­telės nie­ka­da ne­nu­lei­ siu. Jei ma­no pa­šne­ko­vas, fi­lo­so­fi­ jos pro­fe­so­rius, kal­ba su­dėtin­gai, o jūs, mie­lie­ji, jo ne­sup­ran­ta­te, tai – jūsų, ne ma­no, pro­ble­ma. Skai­ty­ki­te kny­gas. Aš jį vis tiek ro­dy­siu ir nie­ ko ne­pap­ras­tin­siu. Ei­siu šia kryp­ti­ mi, kiek tik galė­siu, nes kiek ga­li­ma kvai­lin­ti žmo­nes. Links­min­ti, džiu­ gin­ti žmo­nes rei­kia ir būti­na, bet kvai­lin­ti ne­ga­li­ma. Rei­kia pa­pras­ tos, bet ko­ky­biš­kos pro­duk­ci­jos – laidų, šou. Pui­kus eta­lo­nas yra britų ko­mi­kai „Mon­ty Pyt­hon“ – jau prie­š kiek metų jie kūrė sa­vo se­rialą, ir tai bu­vo po­pu­lia­ri, ko­ky­biš­ka pra­mo­ga. Ly­giuo­kimės į bri­tus, kam lįsti į ru­ sišką ne­sko­nin­gumą – kas čia per li­ ga ar po­trau­mi­nis sind­ro­mas? – Ki­no ir te­le­vi­zi­jos ko­kybės skir­tu­mui iliust­ruo­ti yra po­ sa­kis, kad ei­da­mas į kiną pa­ke­ li galvą, o žiūrė­da­mas te­le­vi­ziją ją nu­lei­di... – Gra­žiai pa­sa­ky­ta, bet svar­bu, ką pa­ma­tai, – ar žiūrė­da­mas aukš­tyn, ar nu­leidęs galvą. Sa­vai­me tai nė­ ra nei ge­rai, nei blo­gai, ir tik tu­ri­nys tu­ri reikšmę. Kad tik ne­būtų kaip pa­sa­ko­je, ku­rio­je vi­si vaikš­čio­jo su­ si­griebę no­sis, žiūrė­jo į la­bai gra­žius namų sto­gus ir fa­sa­dus, bet po ko­jo­ mis bu­vo mėšlas. Ir at­virkš­čiai.

„„Įver­ti­ni­mas: iš­kalbą ir gebė­jimą pa­trauk­ti žiū­rovą R.Zem­kaus­kas va­di­na Die­vo do­va­na, o tai, kad yra lai­ko­

mas pa­vyzd­žiu, kaip rei­kia kur­ti lai­das, – dau­ge­lio dar­bo metų re­zul­ta­tu.

– Ar do­mitės ne tik nau­jais ak­ to­rių vaid­me­ni­mis, bet ir jų as­ me­ni­nio gy­ve­ni­mo po­ky­čiais?


19

gegužės 2–8, 2013

savaitgalis

ra­di­ka­las – Ma­ne ma­žai do­mi­na tiek ak­to­rių, tiek ma­no pa­šne­kovų as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas. La­biau rūpi, ką žmo­ nės gal­vo­ja, kaip jie ma­to pa­saulį, kaip jau­čia. Tas įpras­tas klau­si­ mas „kaip tu jau­tie­si?“ yra la­bai pro­duk­ty­vus ir ne sykį davė re­zul­ tatų – žmonės į jį at­sa­ko skir­tin­gai. Esa­me fun­da­men­ta­liai sve­ti­mi, ne­ ga­li­me į pa­saulį pa­žiūrė­ti ki­to aki­ mis, o lai­do­se sten­giuo­si tai da­ry­ti. La­bai re­tai skai­tau biog­ra­fi­jas, bet vi­si ži­no, kad jei pra­de­du kalbė­ti apie ak­to­riaus biog­ra­fiją, va­di­na­ si, liūd­nas rei­ka­las – fil­mas pra­stas ir nėra ką sa­ky­ti.

– Ar jums, kaip žiū­ro­vui, ki­ne yra ta­bu, ar yra to­kių filmų, ku­ rių žiūrė­ti dėl vie­no­kių ar ki­to­ kių prie­žas­čių ne­si­no­ri? – Yra. Kaž­ka­da ma­ne bu­vo užk­ nisę „Ki­no ban­dy­mai“. Ma­nau, re­ ži­sie­riui as­me­ni­nes pro­ble­mas rei­ kia spręsti su psi­choa­na­li­ti­ku, o kai baigs, te­gu atei­na pas mus. Net ir Michaelą Ha­ne­ke ap­kal­tin­čiau tuo. Sup­ran­tu, kodėl jis su­kūrė fil­ mą „Pak­vaišę žai­di­mai“. Tai žiau­ rus rei­ka­las, sa­dis­ti­nis pro­jek­tas. Jis pa­ts to daug tu­ri sa­vy. Tik ne­ži­nau, ar viską, ką su­gal­vo­ji, ver­ta įgy­ ven­din­ti. Grįžta­me prie to, kad da­ ro­ma, kas no­ri­ma. Ir kar­tais pa­ma­ tai, kad tai at­ne­ša ne tą re­zul­tatą, ku­rio lau­kei. Yra to­kių filmų, ku­rių ne­re­ko­men­duo­čiau žiūrė­ti. – O kultū­ri­niai skir­tu­mai nėra kliū­tis? – Tai kas ki­ta. Stu­den­tams rod­žiau ka­ni­ba­lo iš­pa­žintį, ir vi­si šiur­po­me jo klau­sy­da­mi. O Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­jo­je vi­sai ki­taip į tai žiūrėtų. Sudė­tin­gi klau­si­mai. Ma­nau, rei­ kia ir ne­priim­ti kai ku­rių kultū­ri­ nių skir­tumų. Ka­žin ar vi­siš­ka to­ le­ran­ci­ja tam, kas vyks­ta, yra ge­ras da­ly­kas. O kur ta­da ri­bos? Ri­bos vis dėlto yra, ir vi­suo­menė klys­da­ma, ieš­ko­da­ma jas su­si­ran­da. – Būna, kad pa­žiūrėjęs filmą sa­ ko­te, jog nie­ko ne­sup­ra­to­te? – Daž­nai. Jei ge­ras fil­mas, tai – kaip tai­syklė. Bet ne­tu­ri vi­sa­da vis­ko su­ pras­ti. Ma­no nuo­mo­ne, vien žo­dis „su­pras­ti“ yra bai­sus rim­bas ir kūrė­ jams, ir au­di­to­ri­jai. Šio žod­žio te­ri­to­ ri­jo­je tarps­ta vi­so­kie šar­la­ta­nai, ku­ rie ban­do įkiš­ti sa­vo nuo­monę ir iš to gy­ven­ti. Ką reiš­kia su­pras­ti? Ar mes tik­rai taip pat su­pran­ta­me Wil­liamą Sha­kes­pea­re’ą? Tik gau­na­me kodą, kurį kiek­vie­nas iš­si­šif­ruo­ja pa­ts pa­ gal sa­vo gy­ve­nimą, sa­vo nuo­jautą, su­pra­timą ir ga­liau­siai nuo­taiką. – Sa­ko­ma, sun­kiau­sia su­pras­ti kitų ša­lių hu­morą. – Aiš­ku, kas juo­kin­ga Ki­ni­jo­je, ne­ bus juo­kin­ga Lie­tu­vo­je, ir at­virkš­ čiai. Bet pub­li­ka žiū­ri Ab­ba­so Kia­ ros­ta­mi ar Emi­ro Kus­tu­ri­cos filmą ir juo­kia­si – skir­tin­gi kūrėjai, skir­ tin­gos kultū­ros, bet yra uni­ver­sa­lių da­lykų. Šiuo po­žiū­riu Ho­li­vu­das yra ge­riau­sia, ką ga­li­ma pa­ma­ty­ ti. Ga­min­ti fil­mus pa­gal tas pa­čias tai­syk­les yra su­gebė­ji­mas. Kri­ti­ kuo­ti grei­ti, bet pa­ban­dy­kit su­kur­ ti tą pa­tį – nei­šei­na. – Kas ki­ne jus er­zi­na? – Pri­mi­ty­vu­mas, kai at­ro­do, kad koks nors pro­diu­se­ris už­lipęs pa­

sakė: „Pjau­nam čia, nes nie­kas ne­ sup­ras.“ Ir nu­pjovė taip bu­kai, tie­ siai į tar­pu­ragį, nors bu­vo ga­li­ma gra­žiau. Bet pri­pažįs­tu, kad esu iš­ ran­kus. Net lei­dau sau pa­reikš­ti Pe­ te­riui Gree­na­way, kad vie­no jo fil­mo fi­na­las man yra per šiurkš­tus ir per pri­mi­ty­vus, kad bu­vo ga­li­ma su­bti­ liau su­kur­ti. La­biau­siai ner­vi­na že­ mos lu­bos ir bu­kas kar­to­ji­mas to, kas jau dvi­de­šimt kartų ro­dy­ta. Paieš­ko­ kim, pa­si­sten­kim. Bri­tai tu­ri la­bai gerą po­sakį, kurį va­di­nu sa­vo gy­ve­ ni­mo cre­do: „Nuei­ti pa­pil­domą my­ lią“ (angl. – go the ext­ra mi­le).

Jei ma­no pa­šne­ko­vas, fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius, kal­ba su­dėtin­ gai, o jūs, mie­ lie­ji, jo ne­sup­ran­ta­te, tai – jū­ sų, ne ma­no, pro­ble­ma.

– Kokį re­gi­te lie­tu­vių kiną šian­ dien, ko­kios jo per­spek­ty­vos? – Jis yra ir siū­ly­čiau mo­ra­to­riumą – po­rą metų ne­kri­ti­kuo­ti. Te­gul au­ ga, ne­rei­kia dai­ge­lių mind­žio­ti. Kri­ ti­kuo­ti vi­sa­da yra ką ir dėl ko, bet duo­ki­me žmonėms užaug­ti, leis­ki­ me už­si­veis­ti tam lie­tu­viš­kam ki­nui. Man pa­tin­ka nau­jo­sios lie­tu­vių kar­ tos, Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos žmo­ nių be praei­ties ba­ga­žo, ku­ria­mas ki­nas. Jie tu­ri tiek daug ne­su­me­luo­ to en­tu­ziaz­mo, tikė­ji­mo, ku­rio mums vi­siems rei­kia ši­to­je ša­ly­je. Jie kar­tais per daug pa­si­kliau­ja au­to­ri­te­tais, bet te­gu ban­do, juk ir pieš­ti iš­moks­ ta­ma ko­pi­juo­jant. Linkė­ki­me ieš­ko­ti sa­vo kal­bos ir aug­ti. O žiū­ro­vai ei­na žiūrė­ti lie­tu­viškų filmų. Tai ža­vu. – Ar ki­no kri­ti­kams ne­su­tei­kia­ mas per­ne­lyg svar­bus vaid­muo – teisė ne tik liaup­sin­ti, bet ir su­tryp­ti kūrėją? – Iš pyk­čio kūrėjui rei­kia dirb­ti to­ liau. O jei taip leng­va pa­spir­ti ir par­griau­ti, tai silp­nai laikė­ si. Kri­ti­kos rei­kia, tik, ži­ no­ma, ana­li­zuo­jan­čios. Ki­no ir te­le­vi­zi­jos kri­tikų, ku­rių nuo­monė svar­bi, ir­ gi tu­ri at­si­ras­ti. Yra dar vie­ nas niuan­sas – kai kri­ti­kas jau­čia­si sau­giai, nes yra įver­tin­tas pa­ts, nes juo pa­si­ti­ki­ma, ta­da ir pro­duk­ci­ja ge­resnė. Tu­ri­me pa­si­rūpin­ti, kad ge­rai jaus­tumės vie­ni su ki­tais. To trūksta – su­tei­kia­mos teisės bū­ ti ge­res­niam. Sus­ting­ti nuo­la­tinės pri­mi­ty­vios ko­vos būse­nos ne­pers­ pek­ty­vu. Rei­kia ban­dy­ti gir­ti vie­ niems ki­tus. – Ar daž­nai gi­ria­te ki­tus? – Vi­sa­da sten­giuo­si pa­sa­ky­ti, jei man kas nors pa­ti­ko. Pas­kam­bi­nu, nu­stem­ba žmo­gus. Ma­nau, vi­siems rei­kia pa­drąsi­ni­mo. – O pa­ts su­lau­kia­te pa­gyrų? – Su­lau­kiu ir la­bai džiau­giuo­si. Sy­ kį pa­skam­bi­nu­si vie­na ko­legė, ku­ rią la­bai ger­biu ir ku­ria pa­si­ti­kiu, pa­sakė komp­li­mentą, ir man gal dviem mėne­siams už­te­ko va­žiuo­ ti. Pa­gir­tas jau­tie­si pa­kylė­tas, ne taip gy­ny­biš­kai nu­si­teikęs, ne toks ne­sau­gus, at­si­ran­da dau­giau no­ro kur­ti ko­ky­biš­kesnį pro­duktą ir drą­ sos ei­ti to­liau. – Ne­bi­jo­tumė­te kur­ti ki­no fil­mo? – Bi­jo­čiau. Nes tai ne ma­no sri­tis ir, ma­nau, kiek­vie­nas tu­ri da­ry­ti sa­ vo darbą. – Galė­tumė­te pa­sa­ky­ti, kad da­ ro­te tai, ką no­ri­te, ir gy­ve­na­te taip, kaip no­ri­te? – De­ja, taip.

„„Sie­kis: R.Zem­kaus­kas už­sibrėžęs ug­dy­ti žiū­rovą, ska­tin­ti jį to­bulė­ti ir sa­ko ne­ke­tinąs nu­leis­ti sa­vo laidų

kar­telės, jei kas nors jų ne­sup­ran­ta. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Dosjė „„Gimė 1972 m. spa­lio 28 d.

„„Nuo 1990 m. ver­čia ir įgar­si­na fil­

„„1993 m. baigė Vil­niaus uni­ver­si­ mus, ra­šo į spaudą ir in­ter­ne­to tink­ la­la­pius. tetą. „„ Do­ku­men­ti­niai fil­mai: pa­rašė sce­ „„Nuo 1994 m. pradėjo dirb­ti te­le­vi­ na­rijų Gra­ži­nos Svi­ders­kytės re­ži­ zi­jo­je. suo­tam do­ku­men­ti­niam fil­mui „Pa­ „ „ Kur­t os ir ku­r ia­m os TV lai­d os: čios keis­čiau­sios sąjun­gos is­to­ri­ja“. Lie­t u­v os te­l e­v i­z i­j o­j e – „Sep­t in­t a­s is 2001 m. „Džia­zas žmonėms“ (au­to­ kon­t i­n en­t as“ (1994 m.), „At­s ar­g iai – rius, pro­diu­se­ris), 2002 m. „Mu­zi­ka, rek­l a­m a!“ ir „Sep­t y­n ios Kau­n o die­ žings­nis, min­tis, jaus­mas“ (au­to­rius, nos“ (1995 m.), LNK te­l e­v i­z i­j o­j e – pro­diu­se­ris), 2002 m. „Si­gi­tas Ge­da. nuo 1997 m., kūrė ir vedė „Ry­to ra­ Žie­m a Stok­h ol­m e“ (au­t o­r ius, pro­ tą“, „Lan­k as“, kūrė sce­n a­r i­j us įvai­ diu­se­ris), 2003 m. „Džia­zo dva­sia“ riems pro­jek­tams, da­bar TV1 ka­na­ (sce­na­ri­jaus au­to­rius, pro­diu­se­ris), le ku­ria „Sno­bo kiną“, „Pa­si­vaikš­čio­ 2005 m. „Sti­chi­jos“ (au­to­rius, re­ži­sie­ ji­mus“, „Al­che­miją“. rius), 2007 m. „El Fes­ti­val“ (au­to­rius, „„Ra­di­jo lai­dos: sto­ty­je „Ult­ra vi­res“ re­ži­sie­rius). vedė lai­das „Vi­du­die­nis su LNK“ „„Kūry­ba: 1996 m. poe­zi­jos kny­ga (1996–1997 m.), „Do­vanų ka­ra­lius“ in­ter­ne­te www.silk­ver­pis.lt. Yra pa­ (1997 m.). rašęs eilė­raš­čių ir pro­zos kny­ge­

lių vai­kams, tarp ku­rių: 1993 m. „Be­ ge­mo­ti­ja“ (pro­za), 1995 m. „Ežys ir echid­na“, 1996 m. „Iš se­no la­ga­mi­no“, 1997 m. „Apie orus“, 1997 m. „Ras­ti­nu­ kai“, 1997 m. „Se­sutės sa­gutės“. „„ Įver­ti­ni­mas: 1997 m. Lie­tu­vos žur­

na­listų sąjun­gos Kau­no ap­skri­ties val­dy­bos ap­do­va­no­tas kaip ge­riau­ sias jau­na­sis žur­na­lis­tas, 1998 m. lai­ da „Lan­kos“ ap­do­va­no­ta LR kultū­ ros mi­nis­te­ri­jos pre­mi­ja „Už ak­tua­ liau­sius ir ryš­kiau­sius pub­li­cis­ti­nius kūri­nius kultū­ros te­mo­mis“, 1999 m. te­l e­m a­r a­t o­n e „Ad rem“ TV pro­f e­ sio­nalų ir kri­tikų „Lan­kos“ pri­pa­žin­ ta ge­r iau­s ia metų kultū­r inės pub­ li­c is­t i­k os lai­d a, 2011 m. „Al­c he­m i­ ja“ ap­do­va­no­ta „Pra­gied­ru­lių“ pre­ mi­ja kaip ge­riau­sia 2010 m. kultū­ ros lai­da.


20

gegužės 2–8, 2013

savaitgalis

14-os vai­kų ma­ma ne­jun

Vil­nie­tė Dai­va Pui­do­kie­nė, pagimdžiusį 14 vaikų, įsi­ti­ki­nu­si, kad vis­ko pa­grin­das – šei­ma. Ir žmo­gaus lai­mės, ir dar­nos, ir svei­ka­ tos. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Šven­tę mo­ti­nai su­ruoš vai­kai

Mo­ti­nos die­na 49 me­tų Dai­vos ir 62 me­tų Al­bi­no Pui­do­kų na­muo­ se – di­de­lė šven­tė. Net kai vai­ kai bu­vo vi­sai ma­ži pyp­liu­kai, ty­ lu­tė­liai iš­bėg­da­vo į so­dą ar ne­to­li esan­tį miš­ke­lį pri­skin­ti ma­mai gė­ lių. Už­du­sę par­lėk­da­vo į na­mus ir sa­vo puokš­tes jai at­neš­da­vo tie­siai į lo­vą. Pas­kui jie ma­mai sukurda­ vo šven­tę. Be­veik nie­kas ne­pa­si­kei­tė ir da­ bar, nors vai­kai ge­ro­kai ūg­te­lė­ję, o du jau iš­skri­dę iš na­mų. Ir šie­met šven­tę sa­vo mo­ti­nai, kaip vi­sa­da, su­ruoš vai­kai. At­va­žia­vę pas Pui­do­kus, pa­tai­kė­ me į sū­naus Min­tau­to 25-ąjį gim­ ta­die­nį. Vai­šes ruo­šė pa­tys vai­kai. Dar­ba­vo­si ir ma­žiau­sie­ji – iš vir­tu­ vės į kam­ba­rį ir at­gal zu­jo mė­ly­na­ kiai bal­ta­pū­kiai Pui­do­kiu­kai. D.Pui­do­kie­nė – links­ma, vik­ri, vi­sai ne­pa­na­ši į varg­šę nu­si­gim­ džiu­sią mo­te­rį – pa­sa­ko­jo apie sa­ vo vai­kus, vy­rą, gy­ve­ni­mą, stu­di­ jas, dės­tė sa­vo po­žiū­rį į mo­ti­nys­tę ir gau­sias šei­mas. „Kai ma­nęs pa­klau­sia, kiek tu­ri­ me vai­kų, vi­sa­da gal­vo­ju, kaip at­ sa­ky­ti, – 13 ar 14. Tas, ku­ris tri­ jų mė­ne­sių iš­ke­lia­vo pas Die­vą, vis tiek ten yra, jis – mū­sų. Ta­da at­ sa­ko­me, kad vai­kų yra 13, ta­čiau esa­me 14-os vai­kų tė­vai“, – dės­ tė D.Pui­do­kie­nė. Kai gi­mė 14-as vai­kas – šiuo me­ tu aš­tuo­ne­rių Pau­lius Ti­tas, ly­čių san­ty­kis bu­vo iš­ly­gin­tas: sep­ty­ ni ber­niu­kai ir sep­ty­nios mer­gai­ tės. De­šimt vai­kų – pa­me­ti­nu­kai. Vy­riau­sia­jam, sū­nui Vy­te­niui, – 30 me­tų, jis gy­ve­na at­ski­rai, ruo­šia­si ves­ti. Iš­te­kė­ju­si ir vy­riau­sio­ji duk­

ra Ži­vi­lė. Ki­ti gy­ve­na gim­tuo­siuo­ se na­muo­se. Dau­gu­ma Pui­do­kiu­ kų tu­ri du var­dus – ma­mai net oro pri­trū­ko, kol vi­sus iš­var­di­jo vie­nu at­si­kvė­pi­mu. Pa­sik­liau­ja Die­vo va­lia

Kai Dai­va ir Al­bi­nas tuo­kė­si, pla­ na­vo, jog tu­rės ke­tu­ris vai­kus. „Kai gi­mė pir­mas, bu­vo silp­nas, li­go­tas – stu­den­tės vai­kas. Man bu­vo sun­ku. Ne­no­rė­jau ant­ro, – pri­si­mi­nė Dai­va. – Bet vy­ras vis šne­ki­no. Ant­ram šne­ki­no, tre­čiam, ket­vir­tam. O kai my­li, tai ir pri­šne­ ki­na. Bet pa­skui šne­kint ne­rei­kė­jo – or­ga­niz­mas „įsi­va­žia­vo“.“

Siaus­ti jie mėg­da­vo po du. Vy­res­ny­sis – sme­ge­nys, vis­ką or­ ga­ni­zuo­ja, ma­žes­ny­ sis – vyk­dy­to­jas. Svei­ka­ta mo­te­ris ne­si­skun­džia. Esą jei Die­vas duo­da vai­kų – duo­da ir svei­ka­tos. Ta­čiau vie­nu mo­men­ tu, – ta­da au­go gal sep­ty­ni vai­kai, – mo­te­ris pa­ju­to, kaip jai sun­ku. Pri­si­me­na pa­gal­vo­ju­si: „Die­ve, gal jau dau­giau ne­be­duok, gal ne­be­ rei­kia.“ Ir stai­ga siau­bin­gai pra­dė­ jo strei­kuo­ti svei­ka­ta, vi­siš­kai ne­ bu­vo jė­gų. Ta­da ji pa­sa­kė: „Die­ve, jei­gu ta­vo va­lia, kad bū­tų dau­giau vai­kų, tai duok jų. Gim­dy­siu, au­gin­siu tiek, kiek tu no­rė­si, tik duok svei­ka­tos.“ Ir svei­ka­ta pa­ge­rė­jo. Pui­do­kai – stip­riai Die­vą ti­kin­ ti šei­ma, gal neat­si­tik­ti­nai juo­du su­si­pa­ži­no vie­no­je Vil­niaus baž­ ny­čio­je – bu­vo ak­ty­vūs pa­ra­pi­jie­ čiai.

Mo­te­ris pri­si­me­na, kad dar vai­ kys­tė­je ma­ma pa­sa­kiu­si, jog rei­kia mels­tis, kad gau­tum ge­rą, do­rą, my­ lin­tį ir my­li­mą vy­rą. Taip ji ir da­rė. „Įsi­vaiz­duo­jat, per dau­ge­lį me­tų kiek kar­tų Die­vą „bom­bar­da­vau“ tom mal­dom? To­kį ir ga­vau. Die­ vas iš­klau­so, ko tau rei­kia la­biau­ siai“, – ma­no D.Pui­do­kie­nė. Sta­ty­bų pa­bai­gos ne­ma­ty­ti

Gau­si Pui­do­kų šei­ma įsi­kū­ru­ si Vil­niaus pa­kraš­ty­je esan­čiuo­ se Sa­li­nin­kų so­duo­se. Kaž­ka­da čia Al­bi­nas su Dai­va nu­si­pir­ko so­ do na­me­lį. Pas­kui ša­lia se­no­jo pa­ sta­to iš­ki­lo aukš­tas prie­sta­tas, ta­ čiau dar­bų pa­bai­gos dar ne­ma­ty­ti, – trūks­ta pi­ni­gų. Gau­siai šei­mai ankš­ta, vi­sur su­ sta­ty­tos vai­kų lo­vos, kar­tais net pa­mo­koms ruoš­ti pri­trūks­ta vie­ tos. Baig­ti sta­ty­ti na­mą – Pui­do­ kų sie­ki­nys. Ta­čiau sū­nus Min­tau­tas pa­juo­ ka­vo, kad Val­do­vų rū­mus pra­dė­ jo sta­ty­ti anks­čiau – anks­čiau ir baigs. Sta­ty­ti na­mą tė­vui pa­de­da vai­kai – kaip Dai­va sa­ko, vy­ras su vai­kais dir­ba ar­čiau dan­gaus, o ji – ant že­mės. Vie­nas ki­tą trau­kė iš mo­lio

Pui­do­kų vai­kai nuo ma­žu­mės bu­vo jud­rūs, tik spėk su­žiū­rė­ti, ku­ris ką su­gal­vos, kur už­lips, ką pa­stvers, ką su­kuls. Jiems vis­ką rei­kė­da­ vo išar­dy­ti, ap­žiū­rė­ti, vi­sur bū­ti, vis­ką iš­ty­ri­nė­ti. Siaus­ti jie mėg­ da­vo po du. Vy­res­ny­sis – sme­ge­ nys, vis­ką or­ga­ni­zuo­ja, ma­žes­ny­ sis – vyk­dy­to­jas. Kai ka­sė šu­li­nį, nors bu­vo per­spė­ ti, kad ne­siar­tin­tų, vis tiek ėjo ty­ri­ nė­ti, kas čia bus, ir, įklim­pę į mo­lį, trau­kė vie­nas ki­tą, taip sa­kant, už au­sų. Me­tų ir ke­lių mė­ne­sių ma­

„„Ly­gio­sios: kai gi­mė 14-as vai­kas – šiuo me­tu aš­tuo­ne­rių Pau­lius Ti­tas, ly­čių

žy­lis grio­vy­je pa­lei­do plauk­ti lai­ ve­lį – juk vai­kams taip įdo­mu van­ duo, bet pa­sly­do ir įkri­to. Grio­vys – maž­daug met­ro gy­lio. Dvi­me­tis ša­lia va­ži­nė­jo­si dvi­ra­tu­ku. Iš­vy­dęs ko­ne skęs­tan­tį bro­lį, pra­dė­jo rėk­ti. Į pa­gal­bą at­sku­bė­jo dar vy­res­nis ir iš­trau­kė ma­žy­lį iš grio­vio. „Bu­vo vi­so­kių si­tua­ci­jų gy­ve­ni­ me. Ir pa­ma­tai, kad tu jų ne­kont­ro­ liuo­ji. Jas kont­ro­liuo­ja tik Die­vas. Ir tau pa­de­da. Ir kaip ta­da ga­li ne­si­ rem­ti į Die­vą?“ – re­to­riš­kai klau­sė D.Pui­do­kie­nė. Bū­da­vo, vai­kai ir pa­si­ba­ra, ir pa­ si­mu­ša, kai bu­vo ma­žiu­kai. Anot mo­ti­nos, taip tu­ri bū­ti. Jų kiek­vie­ no cha­rak­te­ris, po­žiū­ris – ki­toks, bet jiems tar­pu­sa­vy­je rei­kia su­tar­ ti. Jie įgi­ję bend­ra­vi­mo įgū­džių – mo­ka ir pa­ty­lė­ti, ir pa­sa­ky­ti, ka­da rei­kia, ir pa­ko­vo­ti, kai jau­čia ne­tei­ sy­bę. Jie ap­si­šli­fuo­ja šei­mo­je, to­ dėl mo­ka bend­rau­ti. Ir vi­sa­da sto­ja vie­nas už ki­tą – kaip kumš­tis. Mo­kyk­lo­je pe­da­go­gai D.Pui­do­ kie­nei sa­ko: „Nors ir 100 tų „mu­ šei­kų“ bū­tų, bet to­kių kaip jū­sų.“ Pa­bė­go iš gim­dy­mo na­mų

„„Šven­tė: su­si­rink­ti gau­siai šei­mai į vie­ną vie­tą ne vi­sa­da pa­vyks­ta – du vai­kai jau iš na­mų iš­skri­dę, ki­ti vy­

res­nie­ji tu­ri sa­vo rei­ka­lų.

Kiek­vie­no kū­di­kio su­ti­ki­mas šei­ mo­je bū­da­vo šven­tė. D.Pui­do­kie­ nė pri­si­mi­nė vie­ną at­ve­jį. Gi­mus sep­tin­tam ar aš­tun­tam vai­kui, vy­ ras at­va­žia­vo į gim­dy­mo na­mus

par­si­vež­ti jos ir nau­ja­gi­mio. O lau­ kian­čių ves­ti­biu­ly­je – dau­gy­bė. Pa­ga­liau pa­si­ro­dė me­di­ci­nos se­ suo su kū­di­kiu ant ran­kų ir pra­ne­ šė: „Pui­do­kie­nė!“

Tas, ku­ris tri­jų mė­ ne­sių iš­ke­lia­vo pas Die­vą, vis tiek ten yra, jis – mū­sų. Ta­da at­sa­ko­me, kad vai­kų yra 13, ta­čiau esa­me 14-os vai­kų tė­vai.

„Stai­ga vy­ras pa­ky­la nuo kė­dės ir pa­bė­ga. Vi­sų akys su­smin­ga į ma­ ne. Aš sto­viu su­tri­ku­si, ir ta se­se­lė – su­tri­ku­si, juk vai­ką tu­ri pa­duo­ti jam. Nors ži­nau, kur šuo pa­kas­tas, bet vis tiek – toks ku­rio­zas. Se­se­ lė vai­ką ati­duo­da man, nes jai rei­ kia bėg­ti at­neš­ti ki­to nau­ja­gi­mio. Į ma­ne žmo­nės žiū­ri su gai­les­ čiu, kaž­kas pa­si­siū­lo iš­kvies­ti tak­ si. „Ne, ne­rei­kia“, – sa­kau ir to­liau sto­viu. Stai­ga at­si­da­ro du­rys ir įei­ na vi­si ma­no pyp­liai su gė­ly­te ran­ ko­je, o pa­skui juos – tė­vas. Vi­sa sa­ lė tik: „O-o-o!“ – pa­sa­ko­jo Dai­va is­to­ri­ją apie vy­ro „pa­bė­gi­mą“.


21

gegužės 2–8, 2013

savaitgalis

n­ta nuo­var­gio

Va­ka­re gu­ lie­si ir gal­ vo­ji: „Iš kur gau­ ti pi­ni­gų?“ Ry­tą ke­ lie­si ir vėl gal­vo­ji: „Iš kur gau­ ti pi­ni­gų?“ Rei­kia tam, tam ir tam.

„„Pla­nai: gau­siai šei­mai se­na­ja­me na­me ankš­ta, vi­sur su­sta­ty­tos vai­kų

ų san­ty­kis bu­vo iš­ly­gin­tas: sep­ty­ni ber­niu­kai ir sep­ty­nios mer­gai­tės.  Ir au­gi­no, ir mo­kė­si

Iš pro­fe­si­jos D.Pui­do­kie­nė – ti­ky­ bos mo­ky­to­ja, ta­čiau šiuo me­tu ne­ dir­ba. Nuo vai­kys­tės ji sva­jo­jo bū­ti vai­kų gy­dy­to­ja – Vil­niaus uni­ver­si­ te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­te bai­gė tris kur­sus. Net­gi penk­to vai­ko lau­kė­si bū­da­ma stu­den­tė. Per me­tus stu­ di­ja­vo vie­ną da­ly­ką – as­me­niš­kai jai bu­vo su­da­ry­tos to­kios są­ly­gos. „Ta­čiau su­pra­tau, kad svar­biau yra šei­ma, – moks­lų at­si­sa­kiau dėl šei­mos. Pas­kui ga­lė­jau rink­tis: ar grįž­ti į me­di­ci­ną, ar sto­ti į Pe­da­go­ gi­nį uni­ver­si­te­tą. Bet ta­da spren­ džiau di­le­mą: kas svar­biau – ar kū­ną gy­dy­ti, ar sie­lą? Ir nu­spren­ džiau: „Sie­lą.“ To­dėl įsto­jau į pe­ da­go­gi­nį stu­di­juo­ti ti­ky­bos. Ta­da tu­rė­jau jau de­vy­nis vai­kus. O vy­ras no­rė­jo tu­rė­ti žmo­ną, ku­ri na­mie jo lauk­tų. Sup­ra­tau, kad tai – kiek­vie­no vy­ro sva­jo­nė. Ne­se­niai kal­bė­jau­si su vy­riau­ siuo­ju sū­nu­mi. Jis pa­sa­kė, kad vy­ rui nė­ra taip svar­bu, kad mo­te­ris jį iš­ly­dė­tų, – svar­biau­sia, kad lauk­ tų. Tai jau ži­no­jau, sū­nus tik pa­ tvir­ti­no. Bet ir vy­ras ma­ne iš­leis­da­vo į pa­ skai­tas ir lauk­da­vo grįž­tan­čios. Jis ma­ne bran­di­no pir­ma­sis – kaip mo­te­rį, kaip mo­ti­ną. Iš jo la­bai daug iš­mo­kau, taip pat ir vai­kus au­gin­ ti“, – pa­sa­ko­jo D.Pui­do­kie­nė.

A.Pui­do­kas dir­ba vai­kų ir jau­ni­ mo skau­tiš­kos pa­krai­pos sto­vyk­lo­je „Bu­dėk“. Anks­čiau 20 me­tų dir­bo VI­SI (da­bar – Ge­di­mi­no tech­ni­ kos uni­ver­si­te­tas) mo­ky­mo meist­ ru ir dės­ty­to­ju. Moks­lus jis krim­ to tri­jo­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se: tuo­me­čia­me VI­SI, Pe­da­go­gi­nia­me uni­ver­si­te­te, kur drau­ge su žmo­na bai­gė so­cia­li­nius moks­lus, taip pat My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te – ja­ me bai­gė tei­sę ir val­dy­mą. Vals­ty­bė šei­mą pa­mir­šo

Dau­gy­bę Pui­do­kų pi­ni­gų su­ry­ja sta­ty­bos. Vien ku­rui šią žie­mą jie iš­lei­do apie 8 tūkst. li­tų. „Va­ka­re gu­lie­si ir gal­vo­ji: „Iš kur gau­ti pi­ni­gų?“ Ry­tą ke­lie­si ir vėl gal­vo­ji: „Iš kur gau­ti pi­ni­gų?“ Rei­ kia tam, tam ir tam. O jų nė­ra ir grei­tai ne­bus. Vai­kai no­ri ir į eks­ kur­si­jas, ir mo­kyk­li­nės prie­mo­nės kai­nuo­ja ne­ma­žai, – var­di­jo pa­šne­ ko­vė. – Ati­da­rai šal­dy­tu­vą – nie­ ko nė­ra, va­di­na­si, ne­tu­ri­me pi­ni­gų. O, šal­dy­tu­vas pri­si­pil­dė – va­di­na­ si, vy­ras ką tik ga­vo at­ly­gi­ni­mą. Žo­džiu, taip gra­žiai tas var­gas nuo ma­nęs nu­kri­to ant vy­ro pe­čių“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Trys Pui­do­kų vai­kai dar ne­tu­ri 18-os me­tų. Iš vals­ty­bės per mė­ ne­sį jie gau­na po 52 li­tų pa­ra­mą. So­cia­li­nę pa­šal­pą, ne­ly­gu ko­kios

lo­vos, kar­tais net pa­mo­koms ruoš­ti pri­trūks­ta vie­tos. Baig­ti sta­ty­ti na­ mą – Pui­do­kų sie­ki­nys.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

pa­ja­mos bū­na tą mė­ne­sį, Pui­do­kai kar­tais gau­na, kar­tais – ne. Jei vie­ nam as­me­niui per mė­ne­sį ten­ka 315 li­tų, pa­šal­pos ne­gau­si. D.Pui­do­kie­nė su il­ge­siu pri­si­ mi­nė anuo­me­čio prem­je­ro Ge­di­ mi­no Vag­no­riaus lai­kus, kai gau­ sioms šei­moms vals­ty­bė sky­rė kur kas dau­giau dė­me­sio. „Mo­ti­nos ga­lė­jo au­gin­ti vai­kus, kol šiems su­kaks tre­ji me­tai. Šei­ ma bu­vo ver­ty­bė. O da­bar? Jau se­ niai vals­ty­bė­je su­for­muo­tas toks po­žiū­ris, kad jei tik dau­gia­vai­kė šei­ma, tai aso­cia­li. Ji tik siur­bia iš vi­sų pi­ni­gus ir gau­na ne­žmo­niš­kas pa­šal­pas. Taip sa­kant, vai­kus gim­ do tik­tai dėl pa­šal­pų. Bet ar mū­sų vals­ty­bei rei­ka­lin­ gas žmo­gus kaip toks? Jis rei­ka­lin­ gas tik ta­da, kai pra­de­da mo­kes­čius mo­kė­ti. Rei­kia keis­ti vals­ty­bės šei­ mos po­li­ti­ką, bet tam rei­kia priim­ ti įsta­ty­mą. Įs­ta­ty­muo­se ma­ty­ti, ką vals­ty­bė re­mia, ko­kios jos ver­ ty­bės. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad vis­ko pa­grin­ das – šei­ma. Ir žmo­gaus lai­mės, ir dar­nos, ir svei­ka­tos. Bet mū­sų vi­ suo­me­nė­je šei­ma – su­prie­šin­ta. O juk vai­kai ge­riau­siai ir sau­giau­ siai jau­čia­si ne ta­da, kai auk­lės juos pri­žiū­ri, ne kai dar­že­ly­je jie bū­na, o kai juos au­gi­na tė­vai“, – dės­tė D.Pui­do­kie­nė.


22

gegužės 2–8, 2013

savaitgalis

Ke­lio­nė į Ma­ro­ką

su­lau­žė ste­reo­ti­pus apie is­la­mą Tar­si sap­ne. Taip po ke­lio­nės į Ma­ro­ką jau­čia­si 45 me­tų Rai­mon­das Sa­ce­vi­čius ir dvi­ de­šimt­me­tis jo sū­nus Mar­ty­nas. Jų nuo­mo­ne, apie šią ša­lį sklei­džia­ma ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Nep­ra­bus­ti iš sap­no

„„Poil­sis: kal­nų ka­vi­nu­kė­je – ber­be­riš­ka ar­ba­ta.

Mū­sų kalėdinio lei­di­nio kon­kur­są „Laiš­kas Ka­lė­dų Se­ne­liui“ lai­mė­ju­ siam pen­kių vai­kų tė­vui ir jo sū­nui ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Ma­ge­la­ no ke­lio­nės“ įsteig­tą pri­zą – iš­vy­ ką į Ma­ro­ką – da­bar pri­me­na nuo­ trau­kos ir trum­pi vaiz­do fil­mu­kai. „Vis dar jau­čiuo­si tar­si gra­žia­me sap­ne“, – pri­si­pa­ži­no pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me už Eu­ro­pos iš­vy­kęs dvi­ de­šimt­me­tis Mar­ty­nas. Nuos­ta­bių įspū­džių ša­lis bei jos gy­ven­to­jai pa­li­ko ir pir­mą kar­tą il­ giau nei po­rą die­nų sve­čio­je ša­ly­ je, juo­lab ki­ta­me že­my­ne, pa­bu­vu­ siam Rai­mon­dui. „Ke­lio­nė su­lau­žė vi­sus nei­gia­mus ste­reo­ti­pus apie is­la­mą, mu­sul­mo­ nus“, – Mar­ty­nas ne­bea­be­jo­ja, kad is­la­mas, kaip ir ki­tos re­li­gi­jos, ne­ pro­pa­guo­ja ka­ro, blo­gy­bių. Dau­gu­ma mu­sul­mo­nų, kaip pa­ ty­rė ke­liau­to­jai, yra drau­giš­ki, tai­ kūs, sve­tim­ša­lius jie su­tin­ka ne prie­šiš­kai, o drau­giš­kai nu­si­tei­kę. „Tai tik bai­sūs po­li­ti­niai žai­ di­mai, – apie įvai­rių ša­lių ku­ria­ mus ste­reo­ti­pus ir veiks­mus ma­ no Mar­ty­nas. – Bend­ra­vau ir su ten gy­ve­nan­čia lie­tu­ve, ku­rios vy­ ras – ma­ro­kie­tis. Jis la­bai to­le­ran­ tiš­kas, ne­re­tai su žmo­na ap­si­lan­ko ir krikš­čio­nių baž­ny­čio­je.“ Ke­liau­to­jus ma­lo­niai nu­ste­bi­no sve­tin­gi ma­ro­kie­čiai. Ato­kiuo­se kai­me­liuo­se jie at­vy­kė­lius priim­ da­vo kaip ar­ti­mus gi­mi­nai­čius – ne tik pa­duo­da­vo ran­ką, bet ir ap­ ka­bin­da­vo. Iš­vy­do daug eg­zo­ti­kos

„Mes kaip vie­na šei­ma, jūs at­si­ ve­si­te drau­gų, ku­rie nu­pirks dar ką nors, to­dėl par­duo­si­me daug pi­ giau“, – kal­bė­jo ma­ro­kie­tis, pa­ kvie­tęs į vi­dų, kur pa­vai­ši­no ar­ba­ ta, ma­lo­niai bend­ra­vo, o ga­liau­siai dvi­gu­bai nu­lei­do kai­ną. Lie­tu­viai nea­be­jo­jo, kad par­da­vė­ jų tiks­las – už­dirb­ti kuo dau­giau pi­ ni­gų, ta­čiau to­kios de­ry­bos ir drau­ giš­ku­mas juos nu­tei­kė tei­gia­mai. „At­vi­ra šir­di­mi ir drau­giš­ku­mu pa­siek­si daug“, – api­bend­ri­no Rai­ mon­das. Dėl rau­do­nos spal­vos at­spal­vių Rau­do­nuo­ju mies­tu ar­ba Rau­do­ ną­ja oa­ze, va­di­na­mo Ma­ra­ke­šo Je­ maa El Fnaa aikš­tė­je tė­vą su sū­ nu­mi su­ža­vė­jo vi­są pa­rą ver­dan­tis gy­ve­ni­mas. Čia vyks­ta ak­ro­ba­tų, būg­ni­nin­kų, šo­kė­jų, fa­ky­rų, ko­me­ dian­tų pa­si­ro­dy­mai. Už­dar­biau­ja kob­rų ke­rė­to­jai, bū­rė­jos, sen­daik­ čių, prie­sko­nių, kve­pa­lų par­da­vė­ jai, ta­tui­ruo­čių meist­rai.

Mo­te­rų gat­vė­se be­ veik ne­pa­ma­ty­si, nors jų čia be­ne pen­ kis kar­tus dau­giau nei vy­rų. „Ma­ra­ke­šo se­na­mies­ty­je zu­ja mo­to­cik­li­nin­kai, – aiš­ki­no Mar­ty­ nas. – Čia pat ga­li nu­si­pirk­ti įvai­rių ma­ro­kie­tiš­kų alie­jų, mui­lo, kre­mų, pa­ga­min­tų iš ar­ga­no me­džio vai­sių, ra­ma­da­no ar­ba­tos. Ji ge­ria­ma tam, kad ne­si­no­rė­tų val­gy­ti.“ Tė­vą ir sū­nų su­ža­vė­jo jaz­mi­nais ir apel­si­nų žie­dais kve­pian­čiuo­se so­duo­se 1866 m. pa­sta­ty­ti vy­riau­ sio­jo vi­zi­rio rū­mai El Ba­hia. Juo­se yra 150 kam­ba­rių.

„„Egzotika: mažuose kaimeliuose gyvenimas tarsi sustojęs – toks, koks

Mar­ty­nas bu­vo su­ža­vė­tas ir ma­ro­ kie­čių gy­ve­ni­mo bū­do, ypač de­ry­ bų me­no.

„„Amatininkai: Tamgrute žiedžia puodus ir ne tik.

„„Gro­žis: At­la­so kal­nai su­ža­vi ne vie­ną ke­liau­to­ją.

buvo prieš kelis šimtus metų.

„„Aki­mir­ka: tė­vas ir sū­nus nu­si­fo­tog­r

At­la­so priei­go­se pa­si­slė­pu­sia­me kai­me­ly­je Ait Ben Ha­du lie­tu­viai pa­ly­dė­jo sau­lė­ly­dį. Čia XI a. bu­vo ksa­ras – mies­tas tvir­to­vė. Bū­tent čia su­kur­ta daug fil­mų, taip pat – ir „Gla­dia­to­rius“. Nak­vo­jo dy­ku­mo­je

Lie­tu­vius šo­ki­ra­vo ir kont­ras­tai. Vos už 100 km nuo Ma­ra­ke­šo ar ku­ror­ti­nio mies­to Aga­dy­ro, ma­ žuo­se kai­me­liuo­se, gy­ve­ni­mas tar­ si su­sto­jęs – toks, koks bu­vo prieš ke­lis šim­tus me­tų. „Žmo­nės pjau­na ir čia pat džio­ vi­na žo­lę, au­džia ki­li­mus, ren­


23

gegužės 2–8, 2013

savaitgalis Dau­gu­ ma mu­sul­ mo­nų yra drau­giš­ ki, tai­kūs, sve­tim­ša­ lius jie su­ tin­ka ne prie­šiš­kai, o drau­giš­ kai nu­si­ tei­kę.

Marokas „„Ka­sab­lan­ka

Di­d žiau­sias ša­l ies mies­tas, ap­g y­ ven­tas dar VII a. Čia da­bar gy­ve­ na 5 mln. žmonių. Lan­ky­ti­nos vie­ tos: Jung­ti­nių Tau­tų aikš­tė, se­no­vi­ nė me­di­na, Mo­ham­me­do V aikš­tė, Ka­ra­l iš­k ų­jų rū­mų priei­gos, Ha­bu kvar­ta­las, An­fos gy­ve­na­mo­ji zo­na, Ain Diab pa­jū­rio ke­lias ir, be abe­jo, ant­ra pa­gal dy­d į po Me­kos Has­sa­ no II me­če­tė. „„Ra­ba­tas

Ša­l ies sos­t i­nė. Lan­k y­t i­nos vie­tos: Mo­ham­me­do V mau­zo­l ie­jus, ro­ mė­nų mies­te­l io Sa­lė griu­vė­s iai, XII a. pa­sta­ty­tas Has­sa­no bokš­tas ir me­če­tė, Uda­jo tvir­to­vė, an­t i­kos mu­zie­jus, Ma­ro­ko me­no mu­zie­jus, Ya­qu­bo al Man­su­ro me­če­tė, Ra­ba­ to bo­ta­ni­kos so­das. „„Ma­ra­ke­šas

r­ a­fa­vo su ma­ro­kie­čiu. 

ka gry­bus, nė­ra au­to­mo­bi­lių – tik asi­liu­kai, siau­ros ak­me­nuo­tos gat­ ve­lės su ak­la­gat­viais, na­me­liai su tvar­tais, mo­te­rys, už­si­den­gu­sios vei­dus“, – tei­gė Rai­mon­das. Dau­gu­mo­je šei­mų au­ga po še­ šis sep­ty­nis vai­kus, vie­nas jų daž­ niau­siai dir­ba Pran­cū­zi­jo­je, at­siun­ čia tė­vams pi­ni­gų. Mo­te­rų gat­vė­se be­veik ne­pa­ma­ ty­si, nors jų čia be­ne pen­kis kar­tus dau­giau nei vy­rų. Fo­tog­ra­fuo­ti mo­ te­ris griež­tai drau­džia­ma. Be­je, fo­ toa­pa­ra­to ven­gia ir kai­me­lių vai­kai. Mar­ty­nui ir Rai­mon­dui la­bai pa­ti­ko se­no­vi­nė kas­ba Ag­dzo mies­te. Ber­be­

rų tvir­to­vė­je skam­bė­jo vie­tos mu­zi­ ka, bu­vo ga­li­ma pa­si­mė­gau­ti ber­be­rų pa­tie­ka­lais, pa­ra­gau­ti stip­rios mė­tų ar­ba­tos. Ir ne­tgi per­nak­vo­ti. Di­džiau­sią įspū­dį Sa­ce­vi­čiams pa­ li­ko dy­ku­ma. Iki jos juo­du ėjo 8 km pės­čio­mis, ten ke­lia­vo kup­ra­nu­ga­ riais. „O nak­vy­nė dy­ku­mo­je po at­vi­ ru dan­gu­mi neap­sa­ko­ma, – švy­tė­jo Rai­mon­das ir Mar­ty­nas. – Ty­la, gro­ žis ir ber­be­rų dai­nos ati­ma ža­dą.“ Vie­ti­nius vai­ši­no trauk­ti­ne

Mar­ty­ną su­do­mi­no ir se­no­vi­niai na­me­liai su gro­tuo­tais, tar­si ža­liu­ zė­mis pri­deng­tais, lan­gais. Atė­jus

sve­čiui mo­te­rys ga­li pro juos ma­ ty­ti at­vy­kė­lį, o šis jų – ne. Vai­ki­nui pa­ti­ko Ma­ro­ke po­pu­lia­ rus mė­siš­kas pa­tie­ka­las ta­dži­nas su daug dar­žo­vių, kus­ku­sas ir tra­di­ci­ nė mė­tų ar­ba­ta. „Jei įbe­ria daug cuk­raus, va­di­ na­si, sve­čias ga­li lik­ti nak­vo­ti, jei ne – pa­gei­dau­ti­na, kad pa­si­vai­ši­ nęs išei­tų“, – se­ną pa­pro­tį su­ži­no­ jo Rai­mon­das. Tie­sa, da­bar ne­re­tai eu­ro­pie­ čiams, ku­rie ven­gia sal­džios ar­ba­ tos, cuk­raus ne­pi­la­ma. Mar­ty­nas įsi­mi­nė jau­ną ma­ro­ kie­tį, ku­ris bu­vo lai­min­gas ga­vęs

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

do­va­nų deg­tu­kų dė­žu­tę. Jam svar­ biau­sia bu­vo dė­me­sys. Net­ru­kus vai­ki­nas grį­žo su gė­lė­mis, dė­kin­ gas pa­dė­jo per­si­kel­ti per upę, ly­ dė­jo mies­te­ly­je. „Klau­sy­da­mie­si ber­be­rų mu­zi­ kos, dai­nų, žiū­rė­da­mi šo­kius vai­ ši­no­mės dar­žo­vė­mis, ar­ba­ta... – neuž­mirš­ta­mo­mis aki­mir­ko­mis da­li­jo­si R.Sa­ce­vi­čius. – Iš dė­kin­gu­ mo pa­siū­lė­me pa­si­vai­šin­ti lie­tu­viš­ ka deš­ra, bet jie man­da­giai jos at­si­ sa­kė. Ta­čiau mie­lai pa­ra­ga­vo sū­rio ir net, pa­kvie­tę drau­ gus, sim­bo­liš­kai – lie­tu­ viš­kos trauk­ti­nės.“

Tai ket­v ir­tas pa­gal dy­d į 1062 m. aukš­t ų­jų At­la­so kal­nų pa­p ė­dė­je įkur­tas mies­tas. Lan­ky­ti­nos vie­tos: mies­to įkū­rė­jo Yous­se­fo Ibn Tach­ fi­no mau­zo­l ie­jus, Auk­si­n ių obuo­ lių me­če­tė, IX a. pa­sta­ty­ti El Ba­hia rū­mai, Ku­tu­bi­jos me­če­tė, Me­na­ros so­dai, Ber­to Flin­to me­no mu­zie­jus, pa­g rin­d i­nė mies­to aikš­tė – Je­maa el Fnaa. „„Fe­sas

Af­r i­kos Atė­nais dar va­d i­na­mas Fe­sas – tre­čias pa­gal dy­d į Ma­ro­ ko mies­tas – ža­v i spal­v in­ga mies­ to kas­die­ny­be, ar­chi­tek­tū­ra, ry­tie­ tiš­ko­mis ka­vi­nu­kė­mis ir iš jų sklin­ dan­čiais kva­pais. Lan­k y­t i­nos vie­ tos: 859 m. sta­ty­ta Ka­ra­vi­ju­no me­ če­tė su įspū­din­ga bib­lio­te­ka, mies­ to įkū­rė­jo Id­r i­so I mau­zo­l ie­jus ir pa­ts se­na­mies­tis.

„„Ksa­ras: Ait Ben Ha­du kai­me­ly­je fil­muo­tas „Gla­dia­to­rius“.

Dau­giau apie Ma­ro­ką skai­ty­ki­te: www.ma­ge­la­no­ke­lio­nes.lt.


24

gegužės 2–8, 2013

meilė

Tik­ra šei­ma – tik su spau­du pa­se Į Vil­niaus san­tuo­kų rū­mus praė­ju­sį šeš­ta­ die­nį lyg gul­bės plau­kė lai­min­gos nuo­ta­ kos su jau­ni­kiais. Po­ros sa­kė, kad šiuo me­ tu ne­gal­vo­ja, koks gy­ve­ni­mas jų lau­kia, – pa­pras­čiau­siai džiau­gia­si sa­vo šven­te ir pa­va­sa­riu. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

No­ri gy­ven­ti su­si­tuo­kę

Tą pa­tį tvir­ti­no ir vil­nie­čiai 24 me­ tų Ine­ta Kuz­ma bei 22 me­tų Mar­kas Dai­na­ro­vi­čius, sa­vo san­ty­kius nu­ spren­dę įtei­sin­ti san­tuo­ka. Dau­gu­ma jau­nų po­rų sa­ko, kad san­tuo­ka – at­gy­ve­nęs da­ly­kas, o spau­das pa­se nie­ko ne­reiš­kia ir nie­ ko ne­kei­čia. Jos gy­ve­na drau­ge po ke­lio­li­ka me­tų ir vai­kų su­si­lau­kia ne­su­si­tuo­ku­sios. Ine­ta ir Mar­kas – se­na­ma­diš­ki, taip jie ne­ma­no. „Tas spau­das pa­se daug ką reiš­ kia. Tai reiš­kia žmo­nių jaus­mų stip­ru­mą, šei­mą. Ki­tiems gal ir ne­ reiš­kia, bet man – reiš­kia. Aš no­riu tu­rė­ti žmo­ną, o ne mer­gą drau­ge gy­vent. Mer­ga šian­dien yra, ry­ toj – gal ne. O žmo­na yra žmo­na. Ta­da rim­čiau žiū­ri į ki­tus da­ly­kus, ir at­sa­ko­my­bė di­des­nė, ir dau­giau sten­gie­si dėl šei­mos“, – su­si­jau­ di­nęs kal­bė­jo šven­tiš­kai pa­si­puo­ šęs M.Dai­na­ro­vi­čius. Jau­nie­ji pa­žįs­ta­mi nuo mo­kyk­ los lai­kų. Kaip po­ra drau­ga­vo tre­ jus me­tus, dve­jus gy­ve­no ne­su­si­ tuo­kę. „Mes my­lim vie­nas ki­tą, to­dėl nu­spren­dė­me su­si­tuok­ti. Kas gy­ ve­na ne­su­si­tuo­kę, ne­ži­nau, ko­ dėl jie taip gy­ve­na. Iš to nie­ko ge­ro ne­bū­na. O mes nu­spren­dė­me su­ si­tuok­ti, kad vis­kas bū­tų ofi­cia­ lu, kad bū­tu­me šei­ma“, – trum­pai drū­tai pa­sa­kė Mar­kas. Ned­ve­jo­da­ma jau­ni­kiui pri­ta­ rė ir nuo­ta­ka: „Aš ti­kiu tik­ra mei­ le ir ma­nau, kad šei­mą žmo­nės tu­ri kur­ti san­tuo­ko­je. Mums pa­vyz­dys – tė­vai, ku­rie daug me­tų yra su­ si­tuo­kę ir my­li vie­nas ki­tą. Ir mes no­ri­me taip gy­ven­ti. No­ri­me gy­ ven­ti san­tuo­ko­je, no­ri­me, kad vai­ kai gim­tų san­tuo­ko­je. Mes pri­sie­ kė­me am­ži­nai my­lė­ti vie­nas ki­tą ir no­ri­me bū­ti kar­tu. Taip pat no­ri­ me bū­ti su­sais­ty­ti ir su­tuok­tu­vių žie­dų. Kaip žmo­nės no­ri, taip te­ gul gy­ve­na. Bet aš pa­ti no­riu gy­ ven­ti san­tuo­ko­je.“ Mei­lė nu­ga­lė­jo vi­sas kliū­tis

M.Dai­n a­ro­v i­č iaus pro­fe­s i­ja – elekt­ros dar­bų spe­cia­lis­tas, ta­čiau vy­ras dir­ba sau­gos tar­ny­bo­je. Ine­ta

45 sve­čiai

susirinko pasveikinti jaunavedžių Inetos ir Marko.

– mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų ser­vi­so par­ da­vė­ja-kon­sul­tan­tė. Po­ra gy­ve­na ir dar ku­rį lai­ką gy­vens pas jau­no­ jo tė­vus. Įsi­min­ti­niau­siai gy­ve­ni­mo die­ nai su­kne­lės, ba­te­lių, ak­se­sua­rų bū­si­mo­ji nuo­ta­ka ieš­ko­jo kruopš­ čiai ir at­sa­kin­gai. Nors, at­ro­do, par­duo­tu­vė­se vis­ko pil­na, vis tiek daug pa­stan­gų te­ko įdė­ti. Paieš­kos bai­gė­si tuo, kad ves­tu­vi­nę su­kne­ lę Ine­ta nu­spren­dė ne nuo­mo­tis, o nu­si­pirk­ti.

Aš no­riu tu­rė­ti žmo­ ną, o ne mer­gą drau­ ge gy­vent. Mer­ga šian­dien yra, ry­toj – gal ne. O žmo­na yra žmo­na. M.Dai­na­ro­vi­čiaus per daug ne­ gąs­di­na kri­ti­nės šei­mos gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jos, kam­pų glais­ty­mas, šli­ fa­vi­mas – juk vis­ko gy­ve��ni­me bū­ na, tai nor­ma­lu. „Bu­vau iš­va­žia­vęs į Ang­li­ją vie­ nas, gy­ve­nau ten me­tus, dir­bau, o ji dir­bo Lie­tu­vo­je. Vis­ko bu­vo. Bet, ma­tot, mei­lė nu­ga­lė­jo kliū­tis. To­dėl mes da­bar čia – San­tuo­kų rū­muo­ se“, – džiau­gė­si jau­ni­kis. Tarp že­mės ir dan­gaus

Sa­ky­da­mi, kad to­kią die­ną la­bai jau­di­na­si, be to, tuoj me­tas vyk­ ti į baž­ny­čią, Dai­na­ro­vi­čiai po­kal­ bį no­rė­jo baig­ti. Ta­čiau pa­klaus­ ta, kaip Mar­kas jai pa­si­pir­šo, Ine­ta pra­dė­jo šyp­so­tis. Sa­vo my­li­ma­jai M.Dai­na­ro­vi­čius pa­si­pir­šo neįp­ras­tai – ka­ru­se­lė­se Li­ver­pu­ly­je, Ang­li­jo­je. Tarp že­mės ir dan­gaus. Pap­ra­šęs už jo te­kė­ ti, Mar­kas Ine­tai ant pirš­to už­mo­ vė bal­to­jo auk­so su­ža­dė­tu­vių žie­dą su pui­kiu bri­lian­tu. Vi­siems pa­rū­po – ir koks tas bri­ lian­tas? Ine­ta iš­tie­sė ran­ką – pui­ kus, ne kiek­vie­na mer­gi­na to­kio nu­si­pel­no. O M.Dai­na­ro­vi­čius ne­slė­pė ge­ ro­kai pa­lau­žęs gal­vą, kaip pa­si­ pirš­ti. Ga­lu­ti­nai vis­ką su­sty­guo­ti jam pa­dė­jo pa­žįs­ta­mi. „Pa­si­pirš­ti rei­kia taip, kad bū­tų – vau“, – nu­ tę­sė jau­ni­kis. Su­ma­ny­mas pa­si­tei­ si­no – Ine­ta ne­te­ko ža­do, pra­šy­mą te­kė­ti iš­gir­du­si tarp že­mės ir dan­ gaus. „Ten la­bai gra­žu“, – pri­si­mi­nę tą įvy­kį, šyp­so­jo­si jau­na­ve­džiai. Įfor­m i­n ę ci­v i­l i­n ę san­t uo­k ą, Dai­na­ro­vi­čiai su pa­ly­da iš­sku­ bė­jo į Do­mi­ni­ko­nų baž­ny­čią, ten priė­mė San­tuo­kos sak­ra­men­tą. Jų su­tuok­tu­vių po­ky­lis vy­ko ka­ vi­nė­je. Jau­nie­siems lai­mės ir ge­ ro vė­jo gy­ve­ni­mo ke­liuo­se lin­kė­ jo 45 sve­čiai.

„„Spren­di­mas: „Mes my­lim vie­nas ki­tą, to­dėl nu­spren­dė­me su­si­tuok­ti. Mes no­rim, kad mū­sų vai­kai gim­tų

san­tuo­ko­je“, – sa­kė praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Vil­niaus san­tuo­kų rū­muo­se auk­so žie­dus su­mai­nę Dai­na­ro­vi­čiai. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ves­tu­vių tai­syk­lės, ku­rias ga­li­ma lau­žy­ti Jau praė­jo ves­tu­vi­nių šab­lo­nų lai­kai ir ves­tu­ves ga­li­ma švęs­ ti sa­vaip. Tad pa­miršk se­nuo­sius jung­tu­vių „taip rei­kia“, „tu­ri“, „pri­ va­lai“, nes griež­tų tai­syk­lių jau ne­ bė­ra. Išs­ky­rus vie­ną – bū­ti ža­vin­ga nuo­ta­ka ir ža­vin­gu jau­ni­kiu, kaip ra­šo huf ­fi ng­ton­post.com.

tą pa­ti, toks kvie­ti­mas tik­rai bus ori­gi­na­ lus. Kad sve­čiai jaus­tų­si pa­kvies­ti į šven­ tę as­me­niš­kai, įra­šyk jų var­dus. Taip pat svar­bu ne­pa­mirš­ti su­ra­šy­ti vi­sos rei­kia­ mos in­for­ma­ci­jos šven­tės da­ly­viams. Di­de­lio for­ma­to kie­ti vo­kai su pa­mu­ša­ lu, iš ku­rių ne­su­lenk­ti kvie­ti­mai be­veik iš­kren­ta sa­vai­me, su­teiks įvy­kiui dau­ giau for­ma­lu­mo. Na, o jei no­ri dar to­bu­ Ne­bū­ti­na bal­ta spal­va les­nės kvie­ti­mo idė­jos, pa­sam­dyk pro­ Koks skir­tu­mas, ko­kia ap­da­ro spal­va, – fe­sio­na­lų ka­lig­ra­fą, ku­ris to­bu­lai už­ra­ vis tiek švy­tė­si dė­vė­da­ma stul­bi­na­mą šy­tų kvie­ti­mo tu­ri­nį. Ki­ta al­ter­na­ty­va su­kne­lę. Šį se­zo­ną di­zai­ne­riai pri­sta­tė – ant spaus­din­to kvie­ti­mo ka­lig­ra­fiš­kai pri­tren­kia­mas raus­vas, blyš­kiai mė­ly­ įra­šy­ti sve­čių var­dus. nas ir pri­si­rpu­sios rau­do­nos ves­tu­vi­ nes su­kne­les.

Į šven­tę kviesk ką no­ri, o ne tai, ką rei­kia Gal ta­vo ma­mai ir rei­kė­jo su­de­rin­ ti sa­vo pa­mer­ges su ta­vo tė­čio pa­ bro­liais, bet jud­viem tik­rai ne­bū­ti­na ieš­ko­ti pa­gal am­ž ių ir ūgį ati­tin­kan­ čių drau­g ų: už jū­sų prie al­to­riaus te­ gu sto­vi tie, kas jums pa­tin­ka. O jau­ din­tis dėl ly­gi­nio pa­mer­gių ir pa­bro­ lių skai­čiaus – at­gy­ve­na, jų juk prie al­ to­riaus ga­li at­ly­dė­ti ir po vie­ną ar po tris. Na ir, kas be ko, vil­kė­ti vie­no­ dų dra­bu­ž ių jiems tik­rai ne­pri­va­ lo­ma. Bet jei­gu no­ri­si dau­giau vien­ ti­su­mo, tuo­met ga­li­ma su­kur­ti tri­ jų spal­vų pa­le­tę, duo­ti sa­vo pa­mer­ gėms me­džia­gos at­kar­pų įkvė­pi­mui ir leis­ti joms pa­čioms iš­si­rink­ti, kaip reng­tis. Jei­gu jos griež­tai lai­ky­sis pa­ rink­tų spal­vų, tuo­met net ir raš­tuo­tas au­dek­las pui­kiai tiks šven­tei.

var­džio pirš­to, Eu­ro­po­je daug žmo­nių ves­tu­vi­nius žie­dus ne­šio­ja ant kai­rės ran­kos. Ga­lų ga­le, kad ir koks bū­tų žie­ das ar žie­dai, pa­do­va­no­tas ir mū­vi­mas su mei­le, jis bus de­ra­miau­sias to­kių svar­bių gy­ve­ni­mo įvy­kių sim­bo­lis.

Pa­nau­dok ką tu­ri: gė­lės ir do­va­nė­lės sve­čiams Jei ži­nai, kaip su­de­rin­ti ke­lis ele­men­tus, ga­li juos mak­si­ma­liai pa­nau­do­ti. Gė­lės, puo­šu­sios ves­tu­vių ce­re­mo­ni­jos vie­tą, ga­li bū­ti pa­nau­do­tos ir jū­sų po­bū­vio sa­ lei, o puoš­nios sta­lo kor­te­lės taps ma­ žais su­ve­ny­rais sve­čiams. Sta­lo kor­te­ lės ga­li bū­ti ir tam tik­ra pa­dė­kos iš­raiš­ ka, jos, be­je, ma­lo­niai pa­gy­vins sta­lus, kai šven­tė jau eis į pa­bai­gą.

Su­teik jau­ku­mo sa­vo po­ky­lių sa­lei Per šven­tę tur­būt bus sun­ku il­gai ir nuo­šir­džiai bend­rau­ti su kiek­vie­nu sve­čiu. Tam, kad su­kur­tum as­me­niš­ kes­nę ir jau­kes­nę at­mos­fe­rą, pa­puošk erd­vę sa­vo mėgs­ta­mais daik­tais. Sta­ lų de­ko­ras taps vien­ti­ses­nis, jei in­dai ir sta­lo įran­kiai bus vie­no­di, o žais­ min­gu­mo ir jau­ku­mo su­teiks puoš­ nūs ele­men­tai sta­lo cent­re.

De­ser­tui tor­tas ne­bū­ti­nas

Jei pa­ti ne­si di­de­lė sma­li­žė, vie­toj de­ ser­to pa­vai­šink sve­čius kuo nors ne­ sal­džiu, pa­vyz­džiui, sū­riais. Už­sa­kyk jų Ar svar­bu, kuo įvai­riau­sių: švel­nių, ašt­rių, pi­kan­ kuo ink­rus­tuo­tas žie­das? Dei­man­tai yra ge­riau­si kai ku­rių mer­ tiš­kų, kie­tų, minkš­tų, įvai­rių teks­tū­rų gai­čių drau­gai, bet ki­tos juk ga­li rink­tis ir spal­vų, pa­ga­min­tų iš kar­vių, ož­kų ir gra­na­tus, per­lus ar sa­fy­rus. Kai per­ša­ avių pie­no. Prie sū­rių pri­dėk eti­ke­tes, ma­si, bet koks žie­das su bet ko­kiu bran­ kad sve­čiai ži­no­tų, ką val­go. Taip pat Sve­čiams siųsk gak­me­niu yra su­ža­dė­tu­vių žie­das. Be­ pa­siū­lyk to, kas prie sū­rių ge­riau­siai ran­ka ra­šy­tus kvie­ti­mus Žmo­nės daž­nai pa­si­duo­da spaus­din­to je, ne­bū­ti­na ap­si­ri­bo­ti tik vie­nu žie­du, tin­ka: duo­nos, kau­la­vai­sių, rie­šu­tų, pa­ žo­džio gro­žiui, ren­ka­si iš­ki­lias­pau­dės ne­ma­žai nuo­ta­kų ren­ka­si vie­no ant ki­ tiek juos ant įvai­raus aukš­čio pa­dėk­lų. spau­dos me­to­du ar rel­je­fiš­kai at­spaus­ to mū­vi­mų žie­dų kom­bi­na­ci­jas, tai ga­li Ga­liau­siai pa­gal­vok, kaip ga­lė­tum nu­ din­tus kvie­ti­mus. Bet jei­gu spaus­din­tas bū­ti su­ža­dė­tu­vių, ves­tu­vių ar net abie­ ste­bin­ti sve­čius, tar­kim, pa­puošk de­ teks­tas ir tra­di­ci­nė kvie­ti­mo for­mu­luo­tė jų įvy­kių sim­bo­liai. Taip pat ne­bū­ti­na ser­to sta­lą bi­čių ko­riu. tau ne prie šir­dies, tuo­met pa­ra­šyk teks­ mū­vė­ti žie­do ant de­ši­nės ran­kos be­ VD inf.

!

Nau­ja „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Mei­lė“. Jo­je kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­ lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­ džius „Vil­niaus die­no­je“. Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.


25

Gegužės 2–8, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Sta­tyk už mei­lę Las Ve­ga­se Bruce’as Wil­li­sas daug kar­tų įro­dė, kad ge­ rai jau­čia­si ko­me­di­jos sti­chi­jo­je. Bū­tent to­kiu amp­lua jis pa­si­ro­do nau­jau­sia­me bri­tų re­ži­sie­riaus Step­he­no Frear­so fil­me „Sta­tyk už mėgs­ta­miau­sią“. Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Is­to­ri­ja tik­ra

Kri­mi­na­li­nius tri­le­rius, ku­riuo­se vai­di­no B.Wil­li­sas, ne­re­tai paį­vai­ rin­da­vo ryš­ki ak­to­riaus au­toi­ro­ni­ ja, ku­ri šau­niai komp­ro­mi­tuo­da­vo veiks­mo ki­no kli­šes ir jam pa­čiam su­teik­da­vo ma­lo­nu­mą pa­si­ty­čio­ ti iš sa­vo vai­di­na­mų su­per­me­ nų. Toks jis ir juos­to­je „Sta­tyk už mėgs­ta­miau­sią“. Fil­mo pa­grin­dą su­da­ran­ti rea­li is­ to­ri­ja ga­li pa­si­ro­dy­ti neį­ti­ki­ma, to­ dėl au­to­riai dar pa­čio­je pra­džio­je per­spė­ja: „Ti­kė­si­te ar ne, bet ši is­to­ ri­ja tik­ra.“ Ją sa­vo kny­go­je „Sta­tyk už fa­vo­ri­tą“ ap­ra­šė azar­tiš­ka lo­šė­ ja Beth Ray­mer. Ji yra ir pa­grin­di­nė fil­mo he­ro­jė (ak­to­rė Re­bec­ca Hall). Lai­mės paukš­tė Las Ve­ga­se

Šią pa­šė­lu­sio tem­pe­ra­men­to mer­ gi­ną jau pa­čia­me pir­ma­me kad­re ka­me­ra ro­do sto­vin­čią ant gal­vos. To­les­ni fil­mo epi­zo­dai tik pa­tvir­ tins jos ki­to­niš­ku­mą. Ji leng­vai įsi­ me­na di­de­lius skai­čius ir ga­li bet ko­kį iš­girs­tą žo­dį tuoj pat iš­skai­dy­ ti į rai­des bei iš­var­dy­ti jas al­fa­be­to tvar­ka. Tie­sa, ko­kia ga­li bū­ti pra­ kti­nė šių su­ge­bė­ji­mų (ypač ant­ro­jo)

nau­da, mer­gi­na kol kas ne­nu­tuo­ kia. Už­tai ban­do už­si­dirb­ti pra­gy­ ve­ni­mui ero­ti­niais šo­kiais, o pa­tik­ liam tė­čiui (kad jis dėl šio duk­ros už­siė­mi­mo ne­si­sie­lo­tų) sa­ko dir­ ban­ti zoo­lo­gi­jos par­duo­tu­vė­je.

Vers­lo pla­nas ge­nia­ liai pa­pras­tas – loš­ ti iš vis­ko, kas pri­ver­ čia žmo­nes at­ver­ti sa­vo pi­ni­gi­nes ir pa­ lik­ti už­sta­tą už ti­kė­ ti­ną fa­vo­ri­to per­ga­lę.

Il­gai, aiš­ku, to­kia si­tua­ci­ja tęs­tis ne­ga­li. Sup­ra­tu­si, kad taip jo­kios kar­je­ros ne­pa­da­rys, Be­tė pa­lie­ka gim­tą­ją Flo­ri­dą ir kar­tu su my­li­mu šu­ni­mi mau­na į Las Ve­ga­są. O kur ki­tur šiais lai­kas ga­li trauk­ti lai­mės paukš­tę no­rin­tys nu­stver­ti mū­sų lai­kų ro­man­ti­kai? Links­mų avan­tiū­rų epo­pė­ja

Kiek anks­čiau azar­to sos­ti­nė­ je at­si­dū­rė Din­kas Hei­mo­vi­cas

(jį ir vai­di­na B.Wil­li­sas). Gim­ta­ ja­me Niu­jor­ke jis iš­gar­sė­jo kaip kor­tų su­kčius ir aist­rin­gas lo­šė­ jas. Da­bar kar­tu su Long Ai­len­de gy­ve­nan­čiu po­ri­nin­ku Ber­nar­du Rou­ziu (akt. Vin­ce’as Vaugh­nas) Din­kas krau­na­si tur­tus iš la­žy­bų. Jų vers­lo pla­nas ge­nia­liai pa­pras­ tas – loš­ti iš vis­ko, kas pri­ver­čia žmo­nes at­ver­ti sa­vo pi­ni­gi­nes ir pa­lik­ti už­sta­tą už ti­kė­ti­ną fa­vo­ri­ to per­ga­lę žir­gų lenk­ty­nė­se, spor­to var­žy­bo­se, kon­kur­se „Mis Ame­ri­ ka“ ar... di­džiau­sio deš­rai­nio val­ gy­mo var­žy­tu­vė­se. Abu ma­te­ma­ti­kos ge­ni­jai šio­je sti­chi­jo­je var­to­si lyg inks­tai tau­ kuo­se ir gau­do kai­fą maus­ty­da­mi pa­tik­lius leng­va­ti­kius. Anks­čiau ar vė­liau šios po­re­lės ir Be­tės ke­ liai tu­rė­jo su­si­kirs­ti. Kai ši lem­tin­ ga pa­žin­tis įvy­ko, pra­si­dė­jo links­ mų avan­tiū­rų epo­pė­ja.

kino premjeros

N-16

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo gegužės 3 d.

Džersio velnio istorija Siaubo juostoje „Dykvietė“ interpretuojama viena žymiausių Naujojo Džersio valstijos legendų: Džersio velnio istorija. Legenda perkeliama į mūsų laikus. Ričardas Vainjardas su šeima nusprendžia praleisti savaitgalį Naujojo Džersio dykvietėje. Tačiau puikią jų nuotaiką netrukus sudrumsčia sutikta stovyklautojų kompanija, papasakojanti apie paslaptingai dingusį kolegą.

Komp­li­kuo­tas mei­lės tri­kam­pis

Ku­rį lai­ką tri­ju­lei ne­tgi se­ka­si, o kuk­lus Din­ko no­ras iš bet ko­kio san­do­rio už­dirb­ti bent pen­kis pro­ cen­tus duo­da kur kas di­des­nių di­ vi­den­dų. Pap­ras­ta sėk­mės for­mu­lė ima braš­kė­ti per vi­sas siū­les, kai Los An­dže­le pa­si­ro­do Din­ko žmo­na, bu­vu­si šou žvaigž­dė Tu­lip (ją efek­ tin­gai vai­di­na Cat­he­ri­ne Ze­ta-Jo­ nes). Jai, aiš­ku, ne­ga­li pa­tik­ti, kad ap­link Din­ką su­ki­nė­ja­si jau­na il­ ga­ko­jė gar­ba­nė. Ta­da jau pa­tiems žiū­ro­vams at­si­ran­da ga­li­my­bė pa­ si­tik­rin­ti sa­vo in­tui­ci­ją ir pa­sta­ty­ti už tą va­rian­tą, ku­ris tu­rė­tų vai­ni­ kuo­ti komp­li­kuo­to mei­lės tri­kam­ pio ato­maz­gą.

N-7

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo gegužės 3 d.

Išgelbėti pasaulį Trečiasis pagal „Marvel“ komiksus sukurtas filmas „Geležinis žmogus“ pasakoja apie griūvantį milijonieriaus Toni Starko pasaulį. Jis turi dar vieną tikslą – rasti teroristus, pagrobusius karininkų išrastą virusą, pagreitinantį audinių regeneraciją. Geležinis žmogus privalo ne tik išspręsti asmenines savo problemas, tačiau ir sustabdyti pasaulinę katastrofą.

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo gegužės 3 d.

Rusiškas „Seksas ir miestas“ Keturios geriausios draugės, pavargusios nuo kasdienybės Maskvoje, susiruošia į kelionę. Merginoms būtinai reikia atsipalaiduoti ir pašėlti ten, kur šilta ir visada šviečia saulė. Krykštaudamos jos išsiruošia savaitgaliui į saulėtąją Ispaniją – „gerti, šokti ir nuveikti ką nors nelegalaus“, – kaip sako pačios herojės. O tada ir prasideda...

Kadrai iš filmo

Fil­mai ken­kia re­pu­ta­ci­jai Pas­ta­ruo­ju me­tu gar­su­sis kie­tas rie­šu­tė­lis B.Wil­li­ sas daž­nai ir no­riai fil­ muo­ja­si kri­mi­na­li­niuo­ se tri­le­riuo­se. Bet kaip tik tai ima kenk­ti jo re­ pu­ta­ci­jai. Nes jis vis daž­niau mir­ga fil­ muo­se, ku­rie ne­ ver­ti nei jo ran­ go, nei ta­ len­to.

Ne­pa­pil­dys ak­to­riaus per­ga­lių są­ra­ šo nei „Spąs­tai“, ku­riuos įgy­ven­di­no bu­vęs kas­ka­d i­n in­kas Mi­ke’as Gunt­he­r is, nei „Ug­n i­m i prieš ug­n į“ (rež. Da­vi­das Bar­ret­tas), nei „Šal­ta die­nos švie­sa“ (rež. Mab­rou­kas El Mech­r i), nei net epi­zo­di­niai vaid­me­nys abie­ jo­se „Ne­su­nai­k i­na­mų­jų“ se­r i­jo­se. O ir penk­ta­sis pa­si­ro­dy­mas su su­per­ po­l i­ci­n in­ko Džo­no Mak­lei­no vaid­ me­niu fil­me „Kie­tas rie­šu­tė­lis. Pui­ki die­na mir­ti“ ga­lė­jo ne­nu­vil­ti tik iš­ti­ki­ miau­sių ak­to­riaus ger­bė­jų.

„Sta­tyk už mėgs­ta­miau­sią“ („Lay the Fa­vo­ri­te“) Ko­me­di­ja. JAV, 2012 m. Rež. S.Frear­sas. Vai­di­na B.Wil­li­sas, R.Hall, V.Vaugh­nas, C.Ze­ta-Jo­ nes, Jos­hua Jack­so­nas, Cor­bi­nas Bern­se­nas..

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

•••

KUR? „Kino pasakoje“. KA­DA? Gegužės 4 d. 20 val.

erotika

••• siaubas

•••

3 N-13 „Sta­tyk už mėgs­ta­miau­sią“ Nuo 2013 04 26 Truk­mė 94 min.

Kelionė į kalną Azijos kino filmų retrospektyvoje – Kinijos drama „Dviračiu į kalno viršūnę“. Shuhao ryžtasi išpildyti savo tragiškai žuvusio brolio svajonę – dviračiu pasiekti aukščiausią Himalajų viršukalnę. Kelionė kalnų keliais itin pavojinga, bet pagerbdamas brolio atminimą Shuhao nusprendžia nepasiduoti. Tai tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie kantrybę ir viltį.


26

gegužės 2–8, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Din­gęs bankininko G.Nau­sė­dos Vil­nius Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Iš Klai­pė­dos į Vil­nių prieš tris de­ šimt­me­čius at­vy­kęs Gi­ta­nas Nau­ sė­da da­bar jį va­di­na ant­ru gim­ tuo­ju mies­tu, ku­ria­me kles­ti kul­ tū­ra, bet ku­ria­me kai ku­rie ge­ri da­ly­kai iš­nyks­ta ir lie­ka tik pri­si­ mi­ni­muo­se.

Bet ku­ris at­vy­kė­lis, anot G.Nau­ sė­dos, tu­rė­tų pa­jus­ti, kad Vil­nius nuo ki­tų did­mies­čių ski­ria­si ne tik tur­tin­ga is­to­ri­ja, bet ir kul­tū­ri­niu kon­teks­tu. „Tai ga­li pa­ste­bė­ti net ei­da­mas gat­ve, be­si­žval­gy­da­mas į mer­gi­ nas: čia net ren­gi­mo­si sti­lius ki­ toks, vil­nie­tiš­kas. Pa­vyz­džiui, Klai­pė­do­je mėgs­ta­mos ryš­kes­ nės dra­bu­žių spal­vos, ma­kia­žas, Vil­niu­je la­biau ga­li­ma pa­ste­bė­ ti san­tū­ru­mą. Bet ma­ne Vil­nius pir­miau­sia pa­pir­ko sa­vo is­to­ri­ja“, – pri­pa­ži­no bu­vęs klai­pė­die­tis.

G.Nau­sė­da – dar ir bu­ki­nis­tas. Tad ir mez­gant pa­žin­tį su Lie­tu­ vos sos­ti­ne kny­gos jam tu­rė­jo di­ de­lės reikš­mės. „Dau­ge­lis mū­sų išau­go su Vla­ do Drė­mos „Din­gu­siu Vil­niu­mi“. Aš ją sker­sai išil­gai per­skai­čiau, kai ką iš tų vaiz­dų, šal­ti­nių, ku­rie yra kny­go­je, kaip ko­lek­ci­nin­kas tu­riu ir pa­ts, ne­ma­žai do­mė­jau­si tų pa­ sta­tų is­to­ri­ja. Kai vai­kai bu­vo ma­ žes­ni, gal prieš 10 me­tų, mėg­da­ vo­me įsi­vaiz­duo­ti, fan­ta­zuo­ti, kaip tie pa­sta­tai kei­tė­si, ar jie ap­skri­tai sto­vė­jo prieš ke­lis šim­tus me­tų. Da­bar Vil­niu­mi tie­siog mė­gau­ja­ mės – daž­nai ei­na­me pa­si­vaikš­ čio­ti se­na­mies­ty­je“, – sa­kė jis. Dar vie­na G.Nau­sė­dos ir jo šei­ mos aist­ra – teat­ras. O Vil­niaus ma­ža­ja­me teat­re jis sa­ko be­si­ jau­čian­tis jau­kiau­siai. Ap­lan­ky­ ti „Ki­no pa­va­sa­rį“ taip pat bū­ ti­na. Jis sa­ko ne­sąs pa­mi­šęs dėl ki­no, ta­čiau abo­ne­men­tą į šį fes­ ti­va­lį įsi­gy­ja kas­met. O to, kad ne­

„„ Įp­ro­čiai: G.Nau­sė­da su žmo­na Dia

da­vo pa­žin­ti­nes eks­kur­si­jas po Vil­n



ko­mer­ci­nį ki­ną Vil­niu­je ly­di to­kia ko­mer­ci­nė sėk­mė, jis ne­va­di­na keis­tu reiš­ki­niu. „Esu bu­vęs ir „Skal­vi­jo­je“, ir „Pa­sa­ko­je“. Ma­nau, mes dra­ma­ ti­zuo­ja­me ir tą as­pek­tą, kad ki­no teat­rai, ge­ras ki­nas iš Vil­niaus din­ go. Juk net ir di­džiuo­siuo­se teat­ ruo­se vyks­ta, pa­vyz­džiui, Ja­po­nų ki­no sa­vai­tė. Tai džiu­gu“, – komp­

Teatro mėgėjams

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KA­DA? Gegužės 3 d. 18 val. KIEK? 33–43 litai.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KA­DA? Gegužės 8, 10, 11, 12 d. 19 val. KIEK? 52–182 litai.

Absurdiškas Kalėdų laukimas

Dar viena „bohemiečių“ premjera

Scenoje atgimsta žymaus rusų absurdisto Aleksandro Vvedenskio šedevras „Eglutė pas Ivanovus“. Šv. Kalėdų laukimas, prisotintas absurdo ir alogizmų, į kuriuos susiveda siaubas, naivumas, žiupsnis sakralumo, karikatūriški personažai. Spektaklis šiais metais pelnė keturis Auksinius scenos kryžius – už geriausią režisūrą, scenografiją, muziką ir pagrindinio vaidmens atlikimą.

W.A.Mozarto „Visos jos tokios“ – aistringas, pilnas dramatizmo, subtilaus humoro ir gyvenimo išminties muzikos šedevras. Kinematografiška Dalios Ibelhauptaitės režisūra, įspūdingi Juozo Statkevičiaus kostiumai, drąsūs muzikiniai Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sprendimai ir solistai, kurie susirenka, kad pateiktų šios savitą populiarios istorijos interpretaciją.

KUR? Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KA­DA? Gegužės 4 d. 16 val. KIEK? 30–35 litai.

KUR? Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KA­DA? Gegužės 8 d. 13, 18.30 val. KIEK? 27–62 litai.

Būti ar nebūti?

Lietuviška utopija

Ewaldo Palmetshoferio pjesėje „Hamletas mirė. Gravitacijos nėra“ analizuojamos į aklavietę įvarytų žmonių emocijos. Pjesėje sakoma, kad nėra jokio dangaus, o gamtos dėsniai tėra piktas pokštas. Šiandien, kai pirkimas ir pardavimas tapo tikrąja mūsų realybe, klausimas „būti ar nebūti?“ praranda savo reikšmę. Juk jau nuspręsta – „tikrai nebūti“. Autorius ragina klausti: pasiduoti ar veikti?

Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristato Lietuvą kaip fenomeną, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. Neįprastu humoru žaižaruojantis ir kartu graudus režisieriaus Rimo Tumino „Madagaskaras“, subtiliai ragindamas atsigręžti į praeitį, užgauna kažką, labai giliai slypintį kiekviename iš mūsų.


27

gegužės 2–8, 2013

idėjos laisvalaikiui

a­na ir vai­kais anks­čiau pa­tys sau reng­ nių, da­bar iš­vy­kos ta­po re­tes­nės. Re­do Vi­li­mo / BFL nuo­tr.

li­men­tų ne­gai­lė­jo pašnekovas. De­ja, G.Nau­sė­dai te­ko at­si­sa­ky­ti vie­no se­no įpro­čio, ku­ris jam, tuo me­tu Lie­tu­vos ban­ko dar­buo­to­jui, bu­vo įpras­ta die­not­var­kės da­lis. Tai vi­zi­ tas an­tik­va­ri­nia­me kny­gy­ne J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gat­vė­je. „Ne vi­sa­da ti­kė­da­vau­si at­ras­ti ką nors nau­ja – kar­tais tie­siog atei­da­ vai, pa­bū­da­vai tarp kny­gų ir, žiū­

rėk, jau ge­riau. Bet rin­kos vė­jai vis­ ką nu­šla­vė, to­kių kny­gy­nų Vil­niu­je ne­bė­ra. Vis­kas per­si­kė­lė į in­ter­ne­ tą, tad tai jau tu­ri ma­žai ką bend­ra su Vil­niu­mi, lan­ky­mu­si įvai­rio­se jo vie­to­se“, – ap­gai­les­ta­vo jis. Ki­tas din­gęs ri­tua­las – ap­si­lan­ ky­mas ant Tau­ro kal­no sa­vait­ga­ liais įsi­ku­rian­čia­me blu­sų tur­gu­je. Ko­lek­ci­nin­ką į jį anks­čiau vi­lio­da­ vo par­da­vi­nė­ja­mos ver­tin­gos se­ nos kny­gos, ku­rių čia bu­vo gau­su. Ta­čiau vis­kas kei­čia­si, ir ne­bū­ti­ nai į ge­ra: čia ne­bė­ra ir tų žmo­nių, su ku­riais G.Nau­sė­dai bu­vo sma­ gu su­si­tik­ti. Gy­ven­da­mas vie­no­je vaiz­din­ giau­sių vie­tų – Pa­vil­nių re­gio­ni­ nia­me par­ke – pa­šne­ko­vas sa­ko nė ne­su­si­mąs­tęs, kad „vie­na gra­žiau­ sių Lie­tu­vos vie­tų ga­li nu­si­bos­ti“. „Tie­siog pra­de­di į vis­ką žiū­rė­ ti ki­to­mis aki­mis: kai ki­ti ma­to tik gro­žį, aš ma­tau ir nu­lū­žu­sią obe­lį, ir šiukš­les. Apsk­ri­tai skau­du ma­ tant Vil­niu­je tiek iš­kirs­tų se­nų me­ džių, kar­tais vien dėl to, kad bū­tų pa­so­din­tas koks nu­su­sęs at­vež­ti­ nis. Kar­tais pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai ieš­kau vi­suo­me­ni­nės or­ga­ ni­za­ci­jos, ku­ri rū­pin­tų­si me­džių iš­ sau­go­ji­mu“, – nuo­skau­dą lie­jo jis.

PRivalai dalyvauti!

Teat­ro pa­va­sa­ris Jau ke­tu­rio­lik­tą kar­tą Vil­nius taps stu­den­tiš­ko teat­ro me­ka – vi­są ant­rą­ją ge­gu­žės sa­vai­tę sos­ti­nė­je vyks spek­tak­liai, teat­ra­li­zuo­tos ak­ci­jos ir ki­ti ren­gi­niai.

Tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­tų teat­rų fo­ru­mo sa­vai­tė kas­met su­bu­ria jo da­ly­vius į vie­ną di­de­lę šei­mą, tad ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai džiau­gia­si, kad ir šie­met šis ren­gi­nys su­jungs jau­ni­mą iš skir­tin­gų vals­ty­bių. Fo­ru­me bus pri­sta­ty­ti nau­jau­si Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų teat­rų, ko­ le­gų iš Švei­ca­ri­jos, JAV, Ru­si­jos, Ru­mu­ni­jos, Is­pa­ni­jos, Uk­rai­nos spek­tak­liai, taip pat bus ku­ria­mos teat­ra­li­zuo­tos ak­ci­jos. Šių me­tų te­ ma – su­stab­dy­tos aki­mir­kos. Fo­ru­ me bus at­ver­tos ir mu­zie­jų du­rys. Kaip tvir­ti­na or­ga­ni­za­to­riai, šiuo­ lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me vis­kas vyks­ ta lyg pa­grei­tin­to­je ki­no juos­to­je. Šian­dien in­for­ma­ci­jos srau­tas – mil­ži­niš­kas, rei­ka­lau­jan­tis grei­tos

zie­juo­se, o teat­ra­li­zuo­tas ak­ci­jas bus ga­li­ma ste­bė­ti ir tie­siog gat­vė­je.



„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

reak­ci­jos, bet ga­na daž­nai su­vo­kia­ mas pa­vir­šu­ti­niš­kai. Mu­zie­jų erd­ vės su jo­se sau­go­mais tur­tais tam­ pa ga­na uni­ka­liu reiš­ki­niu, ku­rio­se bū­nant pa­klūs­ta­ma vi­sai ki­to­kiam su­vo­ki­mo rit­mui, ska­ti­nan­čiam gi­ les­nius ap­mąs­ty­mus. Mu­zie­jų ty­ lo­je eks­po­na­tai – su­stab­dy­tos ki­ to­se epo­cho­se gy­ve­nu­sių žmo­nių veik­los aki­mir­kos – ra­gi­na mus ne tik su­klus­ti, su­pras­ti, iš­gy­ven­ti su­

parodų lankytojams

stab­dy­tą lai­ką, bet ir ska­ti­na su ki­ tais da­ly­tis tuo iš­gy­ve­ni­mu, min­ti­ mis, o kū­ry­bin­gai as­me­ny­bei tei­kia im­pul­są kur­ti. Dau­giau in­for­ma­ci­jos – http:// forumas.vgtu.lt. VD inf.

Kur? Įvai­rios vie­tos. Ka­da? Ge­gu­žės 5–11 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

ne tik vaikams

Aloyzas Stasiulevičius „Vakaro žara“. 2013.

muzikos mėgėjams

„„Įvai­ro­vė: stu­den­tai spek­tak­lius ro­dys ne tik teat­ro sa­lė­se, bet ir mu­

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KA­DA? Gegužės 2 d. 20 val. KIEK? 39 litai.

KUR? Trakų salos pilyje, Kęstučio g. 4, Trakai. KA­DA? Gegužės 5 d. 16 val. KIEK? 15–25 litai.

KUR? Pylimo galerijoje, Pylimo g. 30. KA­DA? Iki birželio 15 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KA­DA? Gegužės 5 d. 12 val. KIEK? 15–20 litų.

Jurga sugrįžta su naujomis dainomis

Lietuvių muzikos garsai

Tapybos pavasaris

Grybų karas ir taika

Jurga Šeduikytė pristato naują albumą „Breaking The Line“. Ant scenos dainininkė pasirodys ne tik su savo grupe, bet ir su albumo prodiuseriu Leon Somov bei pianistu, Nacionalinės premijos laureatu Petru Geniušu. Koncertui ruošiama įspūdinga scenografija – kiekvienai dainai kuriamos specialios vizualizacijos, įkvėptos filmų.

Valstybinis Vilniaus kvartetas su perkusininku Sauliumi Astrausku ir kontrabosininku Arnoldu Gurinavičiumi parengė originalią šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrinių programą, kurioje Onutės Narbutaitės, Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo ir Vidmanto Bartulio kūriniai.

Tradicinė lietuvių dailės paroda „Tapybos pavasaris“ šį kartą išskirtinė ne tik dėl dalyvaujančių tapytojų skaičiaus, bet ir jų skirtingumo – amžiaus, kūrybinės patirties, stiliaus, mokyklos. Tačiau autorius ir jų darbus vienija bendras svarbiausias bruožas – tai tikra tapyba.

Ar tikrai gresia karas ir pasaulio pabaiga? Kas išties nutiko Grybų respublikoje po pirmųjų demokratinių rinkimų? Kodėl prezidentas Baravykas tapo diktatoriumi? Į šiuos ir kitus klausimus ieškos atsakymo vaikai bei Keistuolių teatro aktoriai, drauge pajuokaudami ir padainuodami.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Gegužės 8 d. 19 val. KIEK? 18–38 litai.

KUR? Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1. KA­DA? Iki birželio 2 d. KIEK? Iki birželio 2 d.

KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Gegužės 5 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.

KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Kėdainių g. 1. KA­DA? Gegužės 3 d. 19 val. KIEK? 13–24 litai.

Muzika, sujungianti Rytus ir Vakarus

Gitaros šventė

Vaikystės metų kraštas

Pasveikink mamą

Koncertas „OST&WEST cellos sound“ jungia skirtingų kraštų muzikinės kultūros tradicijas. Mami Nisho ir Makio Horie iš Japonijos bei Robertas Grod iš Lietuvos susipažino Maskvos valstybinėje P.Čaikovskio konservatorijoje. Trys jauni atlikėjai parengė kamerinės muzikos programą, kurioje skambės kompozitorių R.Schumanno ir J.Brahmso kūriniai.

Kasmetėje „Gitaros fiestoje“ dalyvauti pakviesti žymūs Lietuvos gitaros profesionalai ir jaunieji talentai. Muzikantai atliks spalvingą koncertinę programą, apimančią flamenko, Lotynų Amerikos muzikos kompozicijas, džiazą, bliuzą, dainuojamąją poeziją, klasikinę ir moderniąją muziką.

Iš JAV Stanfordo universiteto į Lietuvą atkeliavo įspūdinga Lietuvos dvarų atvaizdų kolekcija. Tai tik nedidelė dalis Mieczysławo Jałowieckio palikimo, kurio taip neseniai beveik niekas nežinojo. Ramaus kolorito akvarelėse atgyja Lietuvos dvarai, net tie, kurių jau nebėra.

Pirmąjįgegužėssekmadienįvisiskubame pasveikinti mylimiausio žmogaus – mamos. O kas gali būti geriau nei muzikinis linkėjimas? Motinos dienai skirtame koncerte skambės „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos auklėtinių atliekamos gražiausios, nuoširdžiausios lietuvių ir užsienio kompozitorių dainos.


28

gegužės 2–8, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

INFORMACIJA APIE VIEŠĄ SUPAŽINDINIMĄ SU ATRANKOS IŠVADA DĖL JERUZALĖS TVENKINIO IŠVALYMO DARBŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. gegužės mėn. privatizuojami objektai Objekto pavadinimas, trumpa charakteristika, adresas

Pradinė pardavimo kaina (Lt)

Privatizuojama viešo aukciono būdu (ilgalaikis materialusis turtas) Negyvenamosios patalpos (416,21 kv. m, 3 a. mūrinio pastato 2 ir 3 aukštuose), Pilies g. 16, Vilnius Negyvenamosios patalpos (62,94 kv. m, 3 a. mūrinio pastato rūsyje), Kauno g. 6, Vilnius Negyvenamosios patalpos (116,84 kv. m, 3 a. mūrinio pastato pastogėje), Pilies g. 16, Vilnius Sandėlio pastatas (57,77 kv. m, 1 a. mūrinis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 170/5269 (0,0170 ha) žemės sklypas, J.Basanavičiaus g. 44, Vilnius Sandėlio pastatas (45,98 kv. m, 1 a. mūrinis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 136/5269 (0,0136 ha) žemės sklypas, J.Basanavičiaus g. 44, Vilnius Garažas (16,99 kv. m, 1 a. mūrinio pastato 1 aukšte), J.Basanavičiaus g. 44, Vilnius Slėptuvės pastatas (183,23 kv. m, betoninis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 410/1159 (0,041 ha) žemės sklypas, S.Moniuškos g. 21, Vilnius Gyvenamasis namas (52,42 kv. m, likę 58 proc., pamatai, avarinis) ir šiam objektui priskirtas 0,1199 ha žemės sklypas, Briedžių g. 11, Vilnius Negyvenamas pastatas (67,48 kv. m, 1 a. mūrinis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 477/1527 (0,0477ha) žemės sklypas, Kęstučio g. 2A, Vilnius PASTABA. Į patalpas yra investuota privataus kapitalo. Skalbyklos patalpa (24,69 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), Karaliaučiaus g. 7, Vilnius Viešasis tualetas (40,77 kv. m, 1 a. mūrinis požeminis pastatas) ir šiam objektui priskirtas 0,0344 ha žemės sklypas, Brolių g. 21A, Vilnius Pastatas sandėlis (1206,25 kv. m, 1 a. betoninis), kiemo statiniai (rampa) ir šiam objektui priskirtas 0,6700 ha žemės sklypas, Spenglos g. 8, Naujųjų Valkininkų k., Valkininkų sen., Varėnos r. sav. Administracinės patalpos (67,07 kv. m, 2 a. mūrinio pastato rūsyje ir 1 aukšte), Burbiškių g. 5A, Vilnius

Aukciono laikas

2 150 000*

2013-05-20 11.30 val.

83 200*

2013-05-20 14.30 val.

699 000*

2013-05-20 16.30 val.

141 312*

2013-05-21 11.30 val.

113 000*

2013-05-21 14.30 val.

17 738* 395 303*

2013-05-21 16.30 val. 2013-05-22 11.30 val.

176 304*

2013-05-22 14.30 val.

665 000*

2013-05-23 11.30 val.

49 900*

2013-05-23 14.30 val.

101 526*

2013-05-24 11.30 val.

55 138*

2013-05-24 14.30 val.

54 000*

2013-05-27 11.30 val.

* Informaciją apie objekto privatizavimą, jo kainą pasitikslinkite po 2013-04-26 (įvykus Privatizavimo komisijos posėdžiui) Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt arba paskambinkite žemiau pateiktais telefonais. PASTABA. Į aukcionus registruojama 214 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Išsamesnė informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyryje, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2711 / 211 2705.

Parduoda

Karjera

Nekilnojamąjį turtą

Siūlo darbą Justiniškėse, prekybos centre, kulinarijos cechui reikalinga virėja. Tel. 8 650 11 435. 1106103

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas. Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra). 1099288

Reikalinga valytoja dirbti slankiuoju grafiku Pilaitės mikrorajone, Vilniuje. Ne visai darbo dienai. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460. 1106779

Paslaugos

Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www. maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http:// my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186. 1102209

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1102522

Perka

Statybos ir remonto VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093196

Technikos remonto

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058705

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068518

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741. 1076327

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1098170

Įvairūs Kita 2013 m. gegužės 16 d. 20 val. kviečiamas visuotinis DNSB S.Konarskio g. 8, Vilnius, narių susirinkimas, kuris vyks namo automobilių aikštelėje. 1106203

kovas UAB „Autorealybė“, Kalvarijų g. 143, Vilnius, tel. (8 5) 277 5151, faks. (8 5) 271 3222. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: modernaus distribucinių sandėlių ir logistikos komplekso statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kreivių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., Vilniaus apskritis. 4. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 04 19 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-2008: modernaus distribucinių sandėlių ir logistikos komplekso statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Autorealybė“, Kalvarijų g. 143, Vilnius, tel. (8 5) 277 5151. 6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo. 1105137

Informuojame, kad 2013 m. gegužės 13 d. 10 val. Bališkių g. 38, Vilniaus m., bus ženklinamos pil. Francui Podolskui ir pil. Irenai Chatkevič priklausančių žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0165:0327) ribos. Prašom pil. Astą Lidžiūtę (skl. kad. Nr. 0101/0165:0914) ir pil. Rasą Budbergytę (skl. kad. Nr. 0101/0165:915) atvykti į sklypo vietą. Kreiptis UAB „Kiprėgelis“, V.Kudirkos 12A, Trakai. Tel. (8 5) 285 5694. 1104485

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1106425

Paskolos

2013 05 03 nuo 9 iki 9.30 val. Vilniaus r., Riešės sen., Skirgiškių k., Žemuogių g. 29, SB „Žalesa“, skl. Nr. 126, bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimo sklypo, kad. Nr. 4170/1310:0125, sav. Tadas Steponėnas kviečiamas dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, e. p. matavimugrupe@ gmail.com, tel. 8 645 00 772. 1103977

Įmonė Širvintų mieste, turinti 3000 kv. m ploto patalpas po stogu (693 kv. m administracinis pastatas; 1053 kv. m sandėliavimo pastatas; 1494 kv. m mechaninės dirbtuvės), ieško partnerių gamybinei veiklai vystyti. Tel. 8 699 35 578.

Kitos Aktyvi vasaros stovykla poilsio bazėje „Rūta“, įsikūrusioje ant vaizdingo Bebrusų ežero kranto miško apsuptyje. Tel. 8 645 11 098, e. paštas info@treniruote.lt. 1105714

1097797

INFORMACIJA apie modernaus distribucinių sandėlių ir logistikos komplekso statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo: 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsa-

Informuojame, kad vadovaujantis 2009 02 05 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 258-08 reg. Nr. A56-70-(3.18) parengtas 3,0000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4184/0400:41, esančio Vabalių k., Sudervės sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: UAB „Moderus Invest”, adresas Minties 9-57, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@ vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę: pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybai (P1) bei komercinės paskirties objektų teritoriją – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), numatant

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kodas 188710061, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, www.vilnius.lt. Informaciją teikia: Lidija Kovienė, tel. (8 5) 211 2456, e. p. lidija.koviene@vilnius.lt. Projekto rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, tel. (8 5) 211 2497, faks. (8 5) 211 2445, e. p. info@v-p.lt. Projekto vadovas Alvydas Karalius, tel. (8 5) 211 2192, alvydas.karalius@vplanas.lt. Parengta išvada dėl Jeruzalės tvenkinio išvalymo darbų poveikio aplinkai vertinimo.

Susipažinti su projektu ir atrankos išvada dėl Jeruzalės tvenkinio išvalymo darbų poveikio aplinkai vertinimo ir pateikti pastabas bei pasiūlymus galima per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo projekto rengėjo būstinėje: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, 505 kabinetas (nuo 8 iki 16 val.), tel. (8 5) 211 2192, e. p. alvydas.karalius@vplanas.lt ir Verkių seniūnijoje, Kalvarijų g. 156, LT-08207, Vilnius, e. p. verkiu.seniunija@vilnius.lt. Viešas aptarimas vyks 2013-05-30, 14 val. Vilniaus miesto savivaldybėje 337 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr.30-947 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 0,6 ha teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, suplanuoti sklypą skverui ir požeminei automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, nustatyti sklypo ribas ir plotą, naudojimo ir tvarkymo režimą, atskirųjų želdynų teritorijos (E) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo būdus, rekreacinės paskirties želdynų (E1) ir susisekimo bei inžinerinių komu-

nikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) naudojimo pobūdžius ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2518.

Skelbimą „Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuomoja viešo konkurso būdu negyvenamąsias patalpas“, kuris buvo paskelbtas savaitraštyje „Vilniaus diena“ 2013 m. balandžio 23 d., laikyti negaliojančiu. statyti svarbų savivaldybės infrastruktūros objektą – medinių langų gamybos ir surinkimo liniją, parduotuvę su administracinėmis patalpomis. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 06 iki 2013 06 20 UAB „Vildomus“ patalpose. Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 06 20 10 val. UAB „Vildomus“ patalpose. 1106788

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 11 27 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 905-12 reg. Nr. AD-988-(3.31) rengiamas 0,0700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4177/0300:255, esančio Barkiškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo or-

ganizatoriai: Ana Jermakova, Andrej Jermakov, adresas Gudų g. 11, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) - sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 05 23 iki 2013 06 06 Rudaminos seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 06 06 10 val. Rudaminos seniūnijoje, Vilniaus rajone. 1103683


29

gegužės 2–8, 2013

skelbimai

Nacionalinė žemės tarnyba informuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedūros pradžios“ (toliau – įsakymas) yra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dėl: ĩ 1,0935 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:66), esančio Paraudondvarių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,08 ha), kurį nuosavybės teise valdo Natalija Parnikova; ĩ 0,9548 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:64), esančio Paraudondvarių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,09 ha), kurį nuosavybės teise valdo Irma Melik Pašajeva su bendraturčiu; ĩ 0,38 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:9), esančio Paraudondvarių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,08 ha), kurį nuosavybės teise valdo Vladimiras Močalovas su bendraturčiais; ĩ 6,90 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:27), esančio Paežerių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,16 ha), kurį nuosavybės teise valdo Alina Voidag su bendraturte; ĩ 0,42 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:2219), esančio Paežerių k., Riešės sen., Vilniaus Kadastriniai matavimai. Saverijaus Sosunovo prašymu bus atliekami jam nuosavybės teise priklausančio 1,7031 ha ploto žemės sklypo (kad. Nr. 4184/0400:0490), esančio Vilniaus r., Sudervės sen., Izabelinės k., kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų tikslas: žemės sklypo ribų bei kadastro duomenų tikslinimas. Gretimų žemės sklypų savininkus (kad. Nr. 4184/0400:0553) prašom atvykti į matavimus 2013 m. gegužės 22 d. 13 val. prie bendros ribos. Prano Kliuko prašymu bus atliekami jam nuosavybės teise priklausančio 0,0740 ha ploto žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0130:0235), esančio Vilniaus m., Verkių sen., Kryžiokų k., Balsių Sodų 5-oji g. 8, kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų tikslas: žemės sklypo ribų bei kadastro duomenų tikslinimas. Gretimų žemės sklypų savininkus (kad. Nr. 0101/0130:0250, 0101/0130:0234) prašom atvykti į matavimus 2013 m. gegužės 22 d. 11 val. prie bendros ribos. Matavimus atliks UAB „ERNIKA“, matininkas Mindaugas Dulkė. Buveinė Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, tel. 8 679 00 477, e. paštas ernika7@gmail.com. 1104841

NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VILNIAUS MIESTO SKYRIAUS VEDĖJO ĮSAKYMAS „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 0101-0084-0432) Kelmijos sodų 86-oji g. 4 ir sklypo (kadastro Nr. 0101-0084-2417) Kelmijos Sodų 86-oji g. 40 formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo 2013 04 19 Nr. 49VĮ-[14,49,2]-603 ir Nr. 49VĮ-[14,49,2]-604. 1104953

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 10 11 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3593 patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 4184/0400:536), esančio Minčiškių k., Sudervės sen., Vilniaus r., formavimo pertvarkymo projektas. 1105692

Pradėtas rengti sklypo Naugarduko g. 62, Naujamiesčio sen., Vilniaus m. sav., detalusis planas. Rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 10 27 įsakymas Nr. A30 – 2985, 2012 10 26 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-112-(2.15.1.7-AD4)

r. (paimama dalis – 0,23 ha), kurį nuosavybės teise valdo Tatjana Paleckaitė su bendraturtėmis; ĩ 1,66 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:80), esančio Paežerių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,60 ha), kurį nuosavybės teise valdo UAB ,,Kredo“ (kreditorius AB Danske Bank); ĩ 4,35 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:282), esančio Gegliškių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,44 ha), kurį nuosavybės teise valdo UAB ,,Kredo“ (kreditorius AB Danske Bank); ĩ 5,41 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:281), esančio Gegliškių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,31 ha), kurį nuosavybės teise valdo UAB ,,Kredo“ (kreditorius AB Danske Bank); ĩ 0,44 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:5212), esančio Gegliškių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,19 ha), kurį nuosavybės teise valdo Ala Novošinskaja; ĩ 0,30 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0300:53), esančio Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,02 ha), kurį nuosavybės teise valdo Saulius Arvasevičius; ĩ 0,50 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:2200), esančio Paežerių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,05 ha), kurį nuosavybės teise valdo Marjan Geglis su bendraturte; ĩ 0,51 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:2203), esančio Paežerių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,16 ha), kurį nuosavybės teise valdo Marjan Geglis su bendraturte; ir 2013 02 07 planavimo sąlygų sąvadas Nr. A620-55-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus m. bendrojo plano sprendiniais, nekeičiant žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K) žemės naudojimo būdą, daugiabučių gyv. namų ir bendrabučių statybos (G2), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) naudojimo pobūdį, patikslinti sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas įstatymų numatyta tvarka. Planavimo organizatorius – UAB „Lelija“, Panerių g. 43, Vilnius, tel. (8 5) 233 0751, e. paštas info.lelija@takas.lt, tinklalapis www.lelija.eu. Plano rengėjas – UAB „Urbanistika”, A.Goštauto g. 8, Vilnius, projekto vadovė Daiva Rokienė, tel. (8 5) 231 2455, e. paštas daivar@urbanistika.lt. Planavimo terminai: treji metai nuo planavimo sąlygų sąvado detaliajam planui rengti patvirtinimo. Motyvuoti pasiūlymai pateikiami planavimo organizatoriui arba plano rengėjui raštu per visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Informacija apie parengtą detalųjį planą ir viešojo svarstymo procedūras bus paskelbta vėliau vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto tinklapyje. 1105712

Pranešame, kad 2013 m. balandžio 17 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-740 dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0200:58), esančio Paliuliškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, kuriuo buvo patvirtintas, Juozo Tumėno 0,5154 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo žemėtvarkos projektas, ūkininko sodybos vietai parinkti. Projektas parengtas 2012 metais UAB „Baltijos matavimų organizacija“, Linkmenų g. 3, LT-02300 Vilnius, rengėjos Justynos Graužinienės, kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2R-KP-331. Projektas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo vietinėje spaudoje. 1106096

Pranešame, kad 2013 m. gegužės 10 d. 10 val. SB „Galinė“ (skl. Nr. 83), Terešiškių k.,

ĩ 7,3382 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0300:78), esančio Palaukinės k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,20 ha), kurį nuosavybės teise valdo Eugenijus Skrebė; ĩ 4,40 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0500:34), esančio Papikeliškių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,35 ha), kurį nuosavybės teise valdo UAB ,,Realty Invest“; ĩ 0,8588 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/0500:58), esančio Papikeliškių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis 0,12 ha), kuris iki 2011 m. balandžio 12 d. buvo išnuomotas Ilonai Juodgalvienei; ĩ 4,60 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0300:44), esančio Pašilių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 1,25 ha), kurį nuosavybės teise valdo Algirdas Januškevičius su bendraturčiu; ĩ 0,8750 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:2173), esančio Paraudondvarių k., Riešės sen., Vilniaus r. (paimama dalis – 0,64 ha), kurį nuosavybės teise valdo UAB ,,Merlana“.

kviečia į teatrą!

Apsilankyk Lietuvos rusų dramos teatre gegužę. Su „Vilniaus diena“ – 2 bilietai už 1 kainą! Gegužės 7 d.

TRYS MYLINČIOS

Informuojame, kad nuo šios informacijos paskelbimo dienos bus laikoma, kad apie sprendimą pradėti šių žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą yra pranešta. Įsakymas yra paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt. Dėl išsamesnės informacijos prašom kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių (Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, tel. (8 5) 275 0600, faks. (8 5) 272 7549). Marijampolio sen., Vilniaus r., bus atliekami žemės sklypui, kad. Nr.4154/2106:0083, priklausančiam Marijai Mininai, kadastriniai matavimai. Prašom gretimų žemės (sodo) sklypų, Nr. 70 – kad. Nr. 4154/2106:0082, Nr. 82 – kad. Nr. 4154/2106:0082, savininkus atvykti į savo žemės (sodo) sklypus dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

Gegužės 12 d.

PRAKEIKTA MEILĖ

1107194

Pranešame, kad 2013 m. gegužės 8 d. 10 val. Ašmenėlės kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2007 06 18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41 patvirtintą projektą Ferdinandui Romanovskiui suprojektuotam žemės sklypui Nr. 314-4 rengiami kadastriniai matavimai, prašom gretimų žemės sklypų, kad. Nr. 4180/0200:0136, Ryšard Stankevič, Leokadijos Romanovskajos, Vandos Žilinskajos, kad. Nr. 4180/0200:0151, Ivano Romanovskio paveldėtojus ir žemės sklypų, kad. Nr. 4180/0200:0114, savininką Edgar Boguckij, savininką, kad. Nr. 4180/0200:0136, Zbignev Sivolov atvykti į savo žemės sklypus dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1107199

SB „Dobilas“ narių susirinkimas vyks 2013 05 18 11 val. Balsių pagrindinės mokyklos salėje (adresas Bubilo g. 8, Vilnius). Dalyviai registruojami nuo 10.30 val. Darbotvarkė: 1. Valdybos veiklos ataskaita. 2. Finansinės atskaitomybės ataskaita. 3. Revizijos komisijos ataskaita. 4. Pajamų- išlaidų sąmata naujam laikotarpiui. 5. Naujos redakcijos bendrijos įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės. 6. Privačių sklypų ir bendro naudojimo teritorijų priežiūra. 7. Valdybos narių ir valdybos pirmininko rinkimai. 8. Kiti klausimai. Susirinkimui neįvykus – pakartotinis narių susirinkimas kviečiamas 2013 06 08 11 val. tuo pačiu adresu. Apie susirinkimą skelbiama ir bendrijos skelbimų lentoje. Informacija tel. (8 5) 237 7568. 1106584

Bilietai parduodami tik Lietuvos rusų dramos teatro kasoje. Pasiūlymas galioja pateikus šį reklaminį kuponą.


30

skelbimai

gegužės 2–8, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ SKELBIA ATVIRĄ NEGYVENAMŲJŲ PATALPŲ, ESANČIŲ GEDIMINO PR. 9A, VILNIUJE (16,59 kv. m), NUOMOS KONKURSĄ. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdo atvirą negyvenamųjų patalpų, esančių Gedimino pr. 9A, Vilniuje (16,59 kv. m), nuomos konkursą. Patalpos nuomojamos komercinei veiklai vykdyti. Sutartis su konkurso laimėtoju bus sudaroma 5 (penkeriems) metams su galimybe sutartį pratęsti. Konkurso nuostatai talpinami internetinėje svetainėje, pasiekiamoje adresu www.vilniustransport.lt. Pradinė patalpų 1 kv. m nuomos kaina – 90 Lt/mėn. be PVM. Vertinama bus konkurso dalyvio pasiūlyta nuomos kaina. Konkursą laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią nuomos mokesčio kainą. Konkurso dalyvių dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2013 m. gegužės 14 d. 11 val. Konkursui pateikti dokumentai registruojami SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buveinėje, Žolyno g. 15, Vilnius, 324 kab. Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas vyks 2013 m. gegužės 14 d. 11.10 val. 326 kabinete (Žolyno g. 15, Vilnius). Papildoma informacija teikiama tel. 270 9339. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbo laikas pirmadieniais–penktadieniais nuo 8.30 iki 17 val. (prieššventinėmis dienomis – 1 valanda trumpiau), pietų pertrauka 12–12.30 val. 1105724

SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ SKELBIA ATVIRĄ NEGYVENAMŲJŲ PATALPŲ, ESANČIŲ GEDIMINO PR. 9A, VILNIUJE (7,85 kv. m) NUOMOS KONKURSĄ. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdo atvirą negyvenamųjų patalpų, esančių Gedimino pr. 9A, Vilniuje (7,85 kv. m) nuomos konkursą. Patalpos nuomojamos komercinei veiklai vykdyti. Sutartis su konkurso laimėtoju bus sudaroma 5 (penkeriems) metams su galimybe sutartį pratęsti. Konkurso nuostatai talpinami internetinėje svetainėje, pasiekiamoje adresu www.vilniustransport.lt. Pradinė patalpų 1 kv. m nuomos kaina 90 Lt/mėn. be PVM. Vertinama bus konkurso dalyvio pasiūlyta nuomos kaina. Konkursą laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią nuomos mokesčio kainą. Konkurso dalyvių dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2013 m. gegužės 14 d. 11 val. Konkursui pateikti dokumentai registruojami SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buveinėje, Žolyno g. 15, Vilnius, 324 kab. Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas vyks 2013 m. gegužės 14 d. 11.10 val. 326 kabinete (Žolyno g. 15, Vilnius). Papildoma informacija teikiama tel. 270 9339. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbo laikas pirmadieniais–penktadieniais nuo 8.30 iki 17 val. (prieššventinėmis dienomis – 1 valanda trumpiau), pietų pertrauka 12-12.30 val. 1105719

UAB „InDebt“ praneša, jog 2012 m. sausio 4 d. tarp BUAB „Umėja“ (į. k. 122925729) ir UAB „InDebt“ (įmonės kodas 302549100) buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. INDEBT/12/01/04, pagal kurią BUAB „Umėja“ perduoda savo reikalavimo teises į skolininkę UAB „Ilokas“ (įmonės kodas 124337151) UAB „InDebt“, o pati nustojo būti prievolės šalimi. 1106002

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt 8 DIENŲ POILSIO KELIONĖS IŠ VILNIAUS : BULGARIJA, Varna, Burgas – nuo 1124 Lt EGIPTAS, Hurgada – nuo 1295 Lt GRAIKIJA, Rodas – nuo 1259 Lt TURKIJA, Bodrumas – nuo 1299 Lt KROATIJA, Rijeka – nuo 1479 Lt ITALIJA, Riminis – nuo 1579 Lt

NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt

15 DIENŲ POILSIO KELIONĖS IŠ VARŠUVOS: GRAIKIJA, Rodas – nuo 1589 Lt KROATIJA, Rijeka – nuo 1719 Lt EGIPTAS, Taba – nuo 2068 Lt MAROKAS, Agadyras – nuo 2736 Lt ITALIJA, Sardinija – nuo 2746 Lt PORTUGALIJA, Madeira – nuo 2806 Lt Paskutinės minutės pasiūlymų vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.


Orai

Vėjas 1–5 m/s

penktadienį +13

Šiandien bus mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Temperatūra bus 12–18 laipsnių šilumos. Penktadienį beveik visoje Lietuvoje numatomas lietus. Naktį bus 2–5, dieną 13–14 laipsnių šilumos. Šeštadienį taip pat vietomis palis, sekmadienį bus debesuota su pragiedruliais, lietaus tikimybė nedidelė. Temperatūra savaitgalį naktimis bus 5–9, dienomis iki 16 laipsnių šilumos.

18-oji metų savaitė. Saulė Jaučio ženkle.

Savaitgalio orai

+12

+16

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+16

Klaipėda

+5

Panevėžys

+16

5

Šeštadienį

Tauragė

Pasaulyje +29 +18 +26 +16 +13 +33 +20 +12

+14

+16

Naktis

Kaunas Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Vėjas (m/s)

Utena

+17 

Diena

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+18 +20 +18 +17 +21 +12 +18 +23

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+9

+17

Vėjas (m/s)

+16

2

Vilnius

+17

+19 +16 +21 +18 +11 +28 +16 +18

Diena

Marijampolė

+17

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+5

Vėjas (m/s)

+16

6

Kalendorius Ketvirtadienis, gegužės 2 d.

penktadienis, gegužės 3 d.

šeštadienis, gegužės 4 d.

sekmadienis, gegužės 5 d.

antradienis, gegužės 7 d.

trečiadienis, gegužės 8 d.

Teka 5.38 Leidžiasi 20.55

Teka 5.36 Leidžiasi 20.57

Teka 5.34 Leidžiasi 20.59

Teka 5.32 Leidžiasi 21.01

Teka 5.30 Leidžiasi 21.02

Teka 5.28 Leidžiasi 21.04

Teka 5.26 Leidžiasi 21.06

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Eidmantas, Eidmina, Meilė, Sigizmundas

VARDAI: Artautas, Arvis, Drebulė

1519 m. mirė italų skulptorius, dalininkas ir mokslininkas Leonardo da Vinci. 1859 m. gimė anglų rašytojas, humoristas Jerome’as K.Jerome’as. 1873 m. gimė diplomatas, poetas Jurgis Baltrušaitis. 1947 m. mirė rašytojas Petras Cvirka. 1955 m. gimė italų dizainerė Donatella Versace. 1975 m. Anglijoje gimė futbolininkas Davidas Beckhamas. 1984 m. gimė futbolininkas Saulius Mikoliūnas. 2011 m. Pakistane nukautas „Al Qaedos“ lyderis, ieškomiausias teroristas, kaltintas dėl Rugsėjo 11-osios teroro akto JAV Osama bin Ladenas.

Saulės diena Pasaulinė spaudos laisvės diena 1469 m. gimė italų politikas ir filosofas Niccolò Machiavelli. 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė pirmąją Europoje bei antrąją pasaulyje konstituciją. 1933 m. gimė amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Jamesas Brownas. 1975 m. gimė amerikiečių aktorė Christina Hendricks. 1985 m. mirė Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, LR krašto apsaugos ministras Stasys Raštikis. 1987 m. mirė Prancūzijos dainininkė Dalida. 1987 m. gimė lengvaatletė sprinterė Lina Grinčikaitė.

1

5 4

9

2

4

VARDAI: Dargailė, Florentinas, Florijonas, Monika

VARDAI: Angelas, Barvydas, Neris, Pijus

VARDAI: Benedikta, Judita, Liucija, Minvydas

VARDAI: Butautas, Dana, Danutė, Domicelė

VARDAI: Džiugas, Stanislova, Stanislovas, Stasė, Stasys

Šv. Florijono, gynėjo nuo gaisrų ir audrų, diena (Ugniagesių šventė) 1890 m. gimė prozininkas, diplomatas Jurgis Savickis. 1929 m. Belgijoje gimė aktorė Audrey Hepburn. 1959 m. surengti pirmieji „Grammy“ apdovanojimai. 1959 m. gimė krepšininkas, olimpinis čempionas, treneris Valdemaras Chomičius. 1967 m. gimė Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė Dalia Ibelhauptaitė. 1985 m. gimė krepšininkas Artūras Jomantas. 1990 m. Latvija paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Motinos diena Vandentvarkos darbuotojų diena 1813 m. gimė danų filosofas, teologas Sørenas Kierkegaardas. 1819 m. gimė lenkų kompozitorius Stanislawas Moniuszka. 1821 m. mirė Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1846 m. Lenkijoje gimė rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius. 1900 m. mirė armėnų kilmės rusų dailininkas marinistas Ivanas Aivazovskis. 1983 m. gimė britų aktorius Henry Cavillas. 1988 m. gimė anglų dainininkė Adele.

Tarptautinė diena be dietų 1856 m. gimė austrų psichologas, psichiatras, psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas. 1949 m. mirė Belgijos rašytojas, Nobelio premijos laureatas Maurice’as Maeterlinckas. 1952 m. gimė lakūnas, Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys. 1961 m. gimė aktorius, režisierius George’as Clooney. 1979 m. gimė Estijos disko metikas Gerdas Kanteris. 1992 m. mirė vokiečių ir amerikiečių aktorė, dainininkė Marlene Dietrich. 1992 m. gimė krepšininkas Jonas Valančiūnas.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena 1833 m. gimė vokiečių kompozitorius Johannesas Brahmsas. 1840 m. gimė rusų kompozitorius Piotras Čaikovskis. 1861 m. gimė Indijos poetas, dramaturgas, Nobelio literatūros premijos laureatas Rabindranathas Tagore. 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje pirmą kartą tapo Europos čempione. 1945 m. Antrajame pasauliniame kare oficialiai kapituliavo Vokietija. 1953 m. gimė alpinistas Vladas Vitkauskas.

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena Šv. Stanislovas Lietuvos muitinės įkūrimo diena Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena 1828 m. gimė šveicaras Henri Dunant’as, tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos įkūrėjas. 1880 m. mirė prancūzų rašytojas Gustaves’as Flaubert’as. 1903 m. mirė prancūzų dailininkas Paulis Gauguinas. 1914 m. Vilniuje gimė prancūzų rašytojas, diplomatas Romainas Gary. 1975 m. gimė ispanų dainininkas Enrique Iglesias.

2

6

3

6

7

7

6

1

7

3 3

4

6

7 3

8 7

3

3 6

4

4 karštOJI linija: 212

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

5 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

8 6

5

3

1 2 6

5 8

1

6

7

4

6

4

3

4

reklamos skyrius: 261

2

2

9 4

sunkus sudoku

1

5

5

3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

7 4

2 6

1

5

2

lengvas sudoku

pirmadienis, gegužės 6 d.

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

2

6

1

3

8

4

7

9

5

6

7

1

2

8

3

5

4

5

8

9

1

7

2

3

6

4

3

4

9

6

1

5

7

8

2

7

3

4

6

5

9

1

8

2

2

8

5

4

7

9

1

3

6

6

9

7

2

3

1

5

4

8

7

5

6

9

2

8

4

1

3

3

4

2

5

6

8

9

7

1

1

2

4

3

6

7

8

9

5

1

5

8

4

9

7

2

3

6

8

9

3

1

5

4

2

6

7

4

7

5

9

2

6

8

1

3

5

6

7

8

3

1

9

2

4

9

2

6

8

1

3

4

5

7

4

3

8

5

9

2

6

7

1

8

1

3

7

4

5

6

2

9

9

1

2

7

4

6

3

5

8

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

Prenumeratos skyrius: 261

PR

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

9

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3656, 279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653



2013-05-02 Vilniaus diena