2013-04-18 Vilniaus diena

išeina ketvirtadieniais

2 Lt

kVieT iMas anTrasi s sezo na „X fak

DOVANA „Yogis“ savaitraščio skaitytojus vaišina šaldytu jogurtu!

To s lau kia a riaus“ nkeT ų

Just iniš kės Ju br stini Bala ndži o

Žiūrėk

21

18–2 4 d. , 20 13 m .

Taikik oli škĮė pa lyje ų k se sa re„psve gim ulĮ s šinčių eėk is spres u u

Vie tuv ni geri bro os kre ausių Da liai Kšypšinin Lie­ r vič jušas štofa kų ia L gim i nep avrin s ir tiniš tųjų amir o­ n š do kėse amų ta . sa – kre vo p Čia jie Jus­ gyv pšin ašauk atra­ ena į, čia imą jų tė ligi vai. šiol

Gy ir p venti erg pad alė s eda

“

An

a.z dreju ukov s sk i@ Žuko

Nu 2 tink kreipti am Sako a li nu ma, si nuo nkm prie kalti m ne niau š aštu o – vi turėji e m ble s po oneriu ena o ką

die vs – Ka na.lt ki s se? ip ap per Kodė sigy ve me sikel l jūsų note čio tu Kau ti ten? tėva Justi Dar ir trumno „Ž – pa i nusp nišk kl ė­ – Kajušo. pam algiry ausė rend į Vi je“ ža me šiu ė kus, i mum lnių idži o kam tėvai s bu grįž an­ veik barių nusipi vo po usio gyve iš Vi butą rko Ju treju . gat nom lniaus Persik stinišk s metu e ras vių sa ties centro ėlėme ėse tri ­ n Ža jorka„Tėvyn kryža lgirio , nes ten be jų niš s“. ė“, o , kur bu ir Kaprieš ­ ta mūs kes, ir Kai at daba vo ki lvarij i ų gy ų pr va r klu no veni asidė žiavo bas teat­ me „Niu mas jo į Ju ­ . sti­

Kas geresnio, pone mere?

Tel PRo evizijos

bala GRAM o ndžio 20–26 s d.

Nr. 16

balandžio 18–24 d., 2013 m. Nr. 16 (1517)

2013 m.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

5

Tiraža s 34

lici s m ve liam inių jos klu s me žings ikti tus nis. iki din s atra šeimų bas, Ta pa įkur ti kals pom sti sa vaika deda tas Vi d tam ėgiu vo ta ms n l­ be tis pr len s, u

Mu mas rajopanesistengtuė,s ir įgyi paveaug­o­ sum ka n­ ažėt d nu atra ziką ų. 3p si­ d . „Cho o rūsy rų ka je

Deb iuta TV3 rų“ da s

seria lyvė – le

Gi

m paau tinė: g lys bro lių tę k

rep Lav ri ši ni no v n ka i čių i pra tėva lei d i at o te si k n ir raus iki ši tė į J ol su us t ma i niš ke lo n u m s, kai u su jie grįž ms te ta p bu as tė vo tre vus, ji. ten Visą li ku sa v siu o va s d rau i kystę gus. be To

Ne­ži­nau, kaip bus ry­toj, – gal Lie­tu­vo­je su­tik­siu žmogų, ap­si­gy­ven­siu na­me, turė­siu sodą, vaikų ir šunį.

640

mo

Ra

gi n

os

nuo t r.

Vers 4 žūk le su lę ir vie gėle nijo s

Ka s lėm gali bū In ga s ir po ti be iš pi ir Gi mėg ndra ta io vers rmo ed riu žve rp m jo tini lo sri žvilgs s Ža ga ti? Vi eilės gė tis suju nio ne nevi lnieči ­ lės, škėse či ko ir žve po vi ngė ir sude ai šia ai vers jyba enu ri įk sto urdi namas s lini yr gu no nka a ta i. 7p pati . „Juk Jus­ gam ir gė . ta“, – sa ­ ­

i

Vie­nas ge­riau­sių gi­ta­ristų pa­sau­ly­je Mar­cas Duc­ret

17p.

miestas

2p.

Dvi­ra­čių nuoma – jau va­sarą Šią va­sarą Vil­n iu­je turėtų pra­dėti veik­t i au­to­ma­t inė oran­ž i­n ių dvi­ra­ čių nuo­mos sis­te­ma. 36 mies­to vie­ to­se bus įreng­ti nuo­mos punk­tai su 300 dvi­ra­čių.

Lietuva

6–9 Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Kaip pra­si­de­da ir bai­gia­si me­ro die­na, kiek lai­ko ski­ria sau ir šei­mai, kas lau­kia vil­nie­ čių šiais me­tais ir ar svars­to apie dar vieną me­ro ka­den­ciją ar net pre­zi­den­to po­stą, „Vil­niaus die­na“ kalbė­jo­si su sos­tinės va­do­vu Artū­ru Zuo­ku. Įpusė­jus ka­den­ci­jai apie sa­vo dar­bus pa­pa­sa­ko­jo ir Vil­niaus ta­ry­bos na­riai. diena.lt

10p.

Sei­mo na­rys – skvo­te­ris?

2

balandžio 18–24, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Sut­var­kys upes ir eže­rus Po metų sos­tinė­je turėtų būti pa­ reng­tas van­dens tel­ki­nių pa­kran­ čių prie­žiū­ros pla­nas, lei­sian­tis tvar­ky­ti ežerų ir upių priei­gas.

Pla­no rengė­jai turėtų paaiškė­ti ba­ land­žio pa­bai­go­je, kai bus at­plėšti vo­kai su kon­kur­so da­ly­vių pa­si­ūly­ mais. Ta­da paaiškės ir pre­li­mi­na­ri pro­jek­to sąma­ta. Iš vi­so spe­cia­lu­ sis pla­nas apims 20 tūkst. hek­tarų įvai­rių plotų: pau­pių, pae­že­rių, ša­ lia jų esan­čių slėnių bei di­des­nių nei 10 arų dirb­ti­nių kūdrų.

Nu­galė­to­jas per me­t us pri­ valės at­lik­ti ti­ta­nišką darbą – nu­ma­ty­ti, kaip atei­ty­je bus tvar­ ko­mos ir pri­žiū­ri­mos van­dens tel­ki­nių pa­krantės. Taip pat tu­ rės būti nu­sta­ty­tas kraš­to­vaizdį tau­so­jan­tis te­ri­to­ri­jos vys­ty­mo ir užs­ta­ty­mo būdas, pa­si­ūly­tos to­kios prie­monės, ku­rios leistų su­tvar­ky­ti šiuo me­tu pa­žeistą kraš­to­vaizdį.

Pa­ren­gus planą ver­tin­giau­ sioms kraš­to­vaizd­žio da­lims bus nu­ma­ty­tos ap­sau­gos zo­nos, taip

pat, kaip ir li­gi šiol, bus zo­nos, skir­tos ak­ty­viam ir pa­sy­viam gy­ ven­tojų poil­siui. Įdo­miau­sia, kad spe­cia­lia­ja­me pla­ne turėtų at­si­ras­ti natū­ra­lios kilmės ir dirb­ti­nių van­dens tel­ki­ nių nuo 10 arų, ar­ba, pa­pras­čiau ta­riant, kūdrų, ku­rių nėra vals­ty­ bi­nių van­dens tel­ki­nių sąra­še, bet ku­rie puo­šia mies­to kraš­to­vaizdį.

Pla­nas bus ren­gia­mas re­mian­tis už­sie­nio vals­ty­bių pa­tir­ti­mi ir de­ ri­na­mas su Mies­to plėtros de­par­ta­ men­tu. Taip pat turėtų būti su­reng­ tas ir vie­šas pla­no svars­ty­mas.

VD inf.

Kie­mų šie­met nelopys Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Kitą sa­vaitę Vil­niu­je pla­nuo­ja­ ma pra­dėti tvar­ky­ti po žie­mos at­si­vėru­sias duo­bes. O štai kie­ mai šie­met, sa­vi­val­dybės tei­gi­ mu, liks ne­lo­py­ti, nes tam lėšų ne­nu­ma­ty­ta.

Mies­to sa­vi­val­dybės Sta­ti­nių sky­riaus vedė­jas Arū­nas Vi­soc­ kas teigė, kad ava­rinės duobės, gi­lesnės nei 5 cm, tai­so­mos nuo­ lat. Jos tvar­ko­mos nau­do­jant šaltą ir per­dirbtą as­faltą. Tvar­ky­ti ki­ tas duo­bes sos­tinė­je, pa­sak A.Vi­ soc­ko, pla­nuo­ja­ma pra­dėti ki­ tą sa­vaitę, kai tik leis oro sąly­gos. „Pir­miau­sia bus tvar­ko­mos grei­to eis­mo gatvės ir gatvės, ku­rio­mis va­žiuo­ja vie­ša­sis trans­por­tas“, – sakė Sta­ti­nių sky­riaus vedė­jas. Šiais me­tais gat­vių prie­žiū­rai nu­ma­ty­ta be­veik 3 mln. dau­giau lėšų nei per­nai, ta­čiau, A.Vi­soc­ ko tei­gi­mu, visų gat­vių su­tvar­ky­ ti vis tiek ne­pa­vyks. „Kiek tu­ri­me lėšų, už tiek ir tvar­ky­si­me. Aiš­ ku, jų neuž­te­ka, nors šie­met gat­

Jau šią va­sa­rą Vil­ niu­je tu­rė­tų pra­dė­ ti veik­ti au­to­ma­ti­nė oran­ži­nių dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­ma.

36 mies­to vie­to­se bus įreng­ti nuo­mos punk­tai su 300 dvi­ ra­čių.

Ap­sau­ga: nuo­mos punk­tuo­se dvi­ra­tį pa­siim­ti ga­lės bet kas, tu­rin­tis ban­ko

Oran­ži­niai dvi­ra­čiai sos­ti Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

vių prie­žiū­rai ir nu­ma­ty­ta dau­ giau, – 16 mln. litų, o per­nai bu­vo 13 mln., – su­tvar­ky­ti visų sos­tinės gat­vių nėra ga­li­my­bių, tam reikė­ tų dau­giau kaip 300 mln. litų“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dybės at­sto­vas.

Liūd­na ži­nia gy­ve­nan­tiems dau­gia­bu­čiuo­se – po žie­mos at­ si­vėru­sias duo­bes sa­vo kie­me teks lo­py­ti ne­bent pa­tiems. A.Vi­soc­ko tvir­ti­ni­mu, šie­met kie­mams tvar­ ky­ti lėšų ne­nu­ma­ty­ta.

In­for­ma­ciją apie duo­bes mies­ tie­čiai ga­li teik­ti sa­vi­val­dybės tink­la­la­py­je esan­čia­me pro­blemų re­gist­re ad­re­su www.vil­nius.lt/ problemos.

Dar per­nai sos­ti­nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas pa­ti­ki­no, kad oran­ži­niai dvi­ra­čiai grįž­ta į Vil­nių ir šie­met bus įgy­ven­din­tas jų mai­nų sis­te­ mos pro­jek­tas. To­kia sis­te­ma jau vei­kia Briu­se­ly­je, Pa­ry­žiu­je, Dub­ li­ne, Vie­no­je, Liuk­sem­bur­ge, Ge­ te­bor­ge, Liub­lia­no­je, ki­tuo­se Eu­ ro­pos ir pa­sau­lio mies­tuo­se.

Kaip tei­gė kon­kur­są lai­mė­ju­sios ir šią sis­te­mą die­gian­čios įmo­nės „JCDe­caux“ va­do­vė Ža­ne­ta Fo­mo­ va, vi­si dar­bai vyks­ta sėk­min­gai. „Au­to­ma­ti­nės dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­ma „Cyc­lo­ci­ty“ rea­li­zuo­ja­ma lai­kan­tis su­da­ry­to gra­fi­ko. Il­giau­ siai trun­kan­čios veik­los, to­kios kaip įran­gos ga­my­ba ir nuo­mos punk­tų pro­jek­ta­vi­mas bei de­ri­ni­mas, sėk­ min­gai vyk­do­mos – dvi­ra­čiai, nuo­ mos ter­mi­na­lai, dvi­ra­čių pri­ra­ki­ni­ mo sto­vai ga­mi­na­mi, o pro­jek­ta­vi­mo

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis

Vil­niu­je San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se ofi­cia­liai ati­da­ry­tas nau­jas Aku­še­ri­jos ir chi­rur­ gi­jos kor­pu­sas. Čia įreng­tos mo­der­nios pa­tal­pos gim­dy­vėms ir jų kū­di­kiams, įsi­ kū­rė Plas­ti­nės ir re­konst­ruk­ci­nės chi­rur­ gi­jos cent­ras, vei­kia nau­jos ope­ra­ci­nės.

Nau­ja­me kor­pu­se dir­ba dau­giau nei 500 me­di­kų. Anot San­ta­riš­kių kli­ni­kų di­rek­ to­riaus Alek­sand­ro Lau­ce­vi­čiaus, da­bar Vil­nius tu­ri vi­sa­ver­tę li­go­ni­nę, kai vie­no­ je gy­dy­mo įstai­go­je su­kon­cent­ruo­tos vi­sos svar­biau­sios vai­kų ir suau­gu­sių­jų svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos.

Ža­ne­ta Fo­mo­va:

Dvi­ra­čiai, nuo­mos ter­mi­na­lai, dvi­ra­čių pri­ra­ki­ni­mo sto­vai ga­mi­na­mi, o pro­jek­ ta­vi­mo dar­bai ar­tė­ja prie pa­bai­gos.

Be mi­nė­tų dar­bų, ly­giag­re­čiai yra adap­tuo­ja­mos au­to­ma­ti­nei dvi­ra­ čių nuo­mos sis­te­mai funk­cio­nuo­ ti bū­ti­nos in­for­ma­ci­nės sis­te­mos, ku­ria­mas in­ter­ne­to pus­la­pis, tech­ ni­nės prie­žiū­ros ir pa­gal­bos tar­ny­ bos prie­mo­nės.

Ž.Fo­mo­vos tei­gi­mu, dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­ma, kaip nu­ma­to­ ma, tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti šią va­sa­ rą. „Pla­nuo­ja­me, kad mies­tie­čiai ir mies­to sve­čiai dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­mos pro­jek­to ar di­džio­sios jos da­lies re­zul­ta­tais ga­lės pa­si­nau­do­ ti jau ant­ro­je va­sa­ros pu­sė­je“, – sa­ kė „JCDe­caux“ va­do­vė.

Sos­ti­nė­je įreng­tuo­se 36 dvi­ra­čių nuo­mos punk­tuo­se dvi­ra­tį pa­siim­ ti ga­lės bet kas, tu­rin­tis ban­ko ar­ba vil­nie­čio kor­te­lę. Nu­ma­to­ma, kad su­kū­rus vi­są sis­te­mą kas­met dvi­ra­ čiais bus ga­li­ma nau­do­tis nuo ko­ vo 15 d. iki spa­lio 15 d. ar­ba kol leis oro są­ly­gos.

Pla­nuo­ja­ma, kad pir­mą va­lan­dą dvi­ra­čiu bus ga­li­ma nau­do­tis ne­ mo­ka­mai. Ant­ra va­lan­da kai­nuos 10 li­tų, tre­čia ir to­les­nė – po 15 li­tų.

Bend­ro­vė „JCDe­caux“ sis­te­mą die­gia mai­nais į rek­la­mos plo­tus, tad pro­jek­tas mies­tui pa­pil­do­mai ne­kai­nuos.

2013 04 11 2013 04 17

Penk­ta­die­nis Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė priė­mė nu­ ta­ri­mą dėl šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gos.

Penk­ta­die­nį šil­dy­mas bu­vo iš­jung­tas mies­to gim­na­zi­jo­se, pir­ma­die­nį – ki­ to­se mo­kyk­lo­se, ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se pa­sta­tuo­se ir gy­ve­na­muo­siuo­se pa­ sta­tuo­se, tre­čia­die­nį – iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo ir as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ ros įstai­go­se. Nuo spa­lio ši­lu­mos kai­

dar­bai ar­tė­ja prie pa­bai­gos, – pa­sa­ ko­jo Ž.Fo­mo­va. – Ti­kė­ti­na, kad su­ de­rin­tus pro­jek­tus tu­rė­si­me per ar­ ti­miau­sius mė­ne­sius.“

Pir­ma­die­nis nos Vil­niu­je su­ma­žė­jo 1,76 cen­to (iki 28,86 cen­to už 1 kWh). Ta­čiau už ko­ vą su­var­to­tą ši­lu­mą mo­kė­ti teks be­ne tiek pat kiek gruo­dį, nes vi­du­ti­nė tem­ pe­ra­tū­ra tiek pa­sku­ti­nį praė­ju­sių me­ tų mė­ne­sį, tiek šį ko­vą bu­vo –4,5 °C. Nors, pa­vyz­džiui, va­sa­ris bu­vo ge­ro­kai šil­tes­nis – vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra sie­kė –1,8 °C.

Užu­pio me­nų in­ku­ba­to­ riu­je, ati­da­r y­ta­me po dve­jų me­tų res­t au­r a­v i­m o dar­bų, pa­mi­ nė­t a Tarp­ tau­ti­nė kul­ tū­ros die­na.

K u l ­t ū ­r o s die­nos ren­ g i ­n i u o ­ se kar­tu su Užu­pio me­nų in­k u­b a­t o­r iu­m i da­ly­va­vo ir ki­tos Užu­pio me­no ga­le­ ri­jos, kul­tū­ros įstai­gos, me­ni­nin­kų dirb­tu­vės. Užu­pio me­ no in­ku­ba­to­riaus kie­mo erd­vė lan­ky­to­ jus pa­si­ti­ko pa­si­puo­šu­si įvai­rio­mis ins­ ta­lia­ci­jo­mis, me­no ob­jek­tais ir ki­to­mis

ne­ti­kė­to­mis ak­ci­jo­mis. Čia vy­ko eks­kur­si­ja po me­no in­ku­ba­to­riaus pa­tal­ pas, pa­ro­dy­ta kul­ tū­ri­nė pro­gra­ma ga­le­ri­jo­je „Ga­le­ ra“, su­reng­t a ka­lig­ra­fi­jos pa­ slap­čių ir ar­ba­ tos gė­ri­mo po­ pie­tė, „Crea-Art“ kū­ry­bi­nės dirb­tu­ vės vai­kams, per­ for­man­sas „(Ne)iš­ skalb­tos ei­lės“, ei­les skai­tė poe­tas Be­ne­dik­tas Ja­nu­še­vi­čius, skam­bė­jo me­ di­ta­ci­niai Ge­di­mi­no Se­de­ra­vi­čiaus ša­ ku­ha­či flei­tos gar­sai, bu­vo dis­ku­tuo­ja­ ma apie kul­tū­ros po­rei­kį šiuo­lai­ki­niam žmo­gui ir t. t.

3

balandžio 18–24, 2013

miestas

10p.

Ar reikia Lietuvai vyriausybinio lėktuvo?

Nau­jos gim­na­zi­jos dar teks pa­lauk­ti And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Sos­ti­nės Šo­lo­mo Alei­che­mo žy­dų gim­na­zi­ja ga­vo nau­jas pa­tal­pas Žvė­ry­ne. Ti­ki­ma­si, kad jau šie­met bus pra­dė­tas re­mon­tas ir ki­tą­met ten bus su­kur­tos są­ly­gos mo­ky­tis.

Pa­ki­lo rei­tin­gų len­te­lė­se

o ar­ba vil­nie­čio kor­te­lę.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

i­nė­je – jau va­sa­rą Dvi­ra­čių ta­kai Vil­niu­je Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Eis­mo or­ga­ ni­za­v i­mo sky­r iaus ve­dė­jo To­mo Ka­mai­čio tei­gi­mu, šie­met sos­ti­nės se­na­mies­ty­je bus kei­čia­mas eis­mo or­ga­n i­za­v i­mas ple­čiant gy­ve­na­ mą­ją zo­ną, kad dvi­ra­čiais bū­tų ga­li­ ma va­žiuo­ti ir va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi, kur nė­ra dvi­ra­čių ta­kų ženk­li­ni­mo.

Be to, dvi­ra­čių ta­kų kir­ti­mo­si vie­tos su gat­ve, kaip, pa­vyz­džiui, Kal­va­ri­ jų ir A.Juo­za­pa­vi­čiaus gat­vių san­ kir­ta, bus ženk­l i­na­mos dviem ly­ giag­re­čio­m is li­n i­jo­m is, su­da­r y­to­ mis iš kvad­ra­tų. „2013 m. lė­šos skir­tos dau­g iau­sia

Pir­mą kar­tą oran­ži­niai dvi­ra­čiai Vil­niu­je pa­si­ro­dė 2001 m., ta­čiau ta­da neap­sau­go­tos trans­por­to prie­mo­nės ne­tru­kus bu­vo iš­vog­ tos. 2007-ai­siais, me­ro tei­gi­mu,

esa­mų dvi­ra­č ių ta­k ų prie­ž iū­rai.

Tai­gi pla­nuo­ja­me at­nau­jin­ti dvi­ra­ čių ta­k ų ženk­l i­n i­mą, bus vyk­do­ mi ne­di­de­li inf­rast­ruk­tū­ros dar­bai (bor­te­lių nu­lei­di­mas ir kt.). Šiuo me­ tu ren­gia­mas (iki 2014 m. ant­ro ket­ vir­čio) ir dvi­ra­čių ta­kų spe­cia­lu­sis pla­nas, ku­rio tiks­las – su­jung­ti Vil­ niaus dvi­ra­čių ta­kus į bend­rą tink­ lą“, – pa­sa­ko­jo T.Ka­mai­tis.

Da­bar Vil­niu­je yra 126 km pa­ženk­ lin­tų dvi­ra­čių tra­sų, 83 km dvi­ra­čių, pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kų, 13 km dvi­ ra­čių eis­mo juos­tų gat­vė­se, 30 km dvi­ra­čių juos­tų ša­li­gat­viuo­se.

Vil­nius tu­rė­jo ga­li­my­bę įdieg­ ti ana­lo­giš­ką sis­te­mą kaip Pa­ry­ žiu­je, Briu­se­ly­je ar Lon­do­ne, bet nau­jai iš­rink­ta mies­to ta­ry­ba pro­ jek­to ne­pat­vir­ti­no.

Vie­nin­te­lė sos­ti­nė­je Š.Alei­che­ mo žy­dų mo­kyk­la džiau­gia­si pa­te­ ku­si į ge­riau­sių Vil­niaus mo­kyk­lų pen­ke­tu­ką. Dar vie­na džiu­gi nau­ jie­na – ne­se­niai su­teik­tas gim­na­ zi­jos sta­tu­sas ir ga­li­my­bė kraus­ty­ tis iš Vir­šu­liš­kių į nau­jas pa­tal­pas Žvė­ry­ne.

Tie­sa, ši ga­li­my­bė kol kas tik teo­ri­nė, nes žy­dams per­duo­tos bu­vu­sios Mstis­la­vo Do­bu­žins­kio vi­du­ri­nės mo­kyk­los pa­tal­pos mo­ kyk­la ga­li bū­ti va­di­na­mos tik la­ bai są­ly­gi­nai. Be re­mon­to, ku­rio są­ma­ta sie­kia 12 mln. li­tų, mo­ky­ mo įstai­ga šio­se pa­tal­po­se veik­ ti ne­ga­lės. „Ka­da pra­si­dės re­mon­tas, mes ne­ži­no­me. Rei­kė­tų klaus­ti me­ro, Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos. Šiuo me­tu baig­ti pro­jek­ti­niai dar­bai, grei­tai bus gau­ti sta­ty­bų lei­di­mai. Ta­čiau to­les­niems dar­bams rei­kia pi­ni­gų.

O pi­ni­gai – di­džiau­sia pro­ble­ma vals­ty­bė­je, ir ka­da jų at­si­ras, neaiš­ ku. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad kol pa­tal­pos ne­bus su­tvar­ky­tos, mo­ kyk­la ten ne­per­si­kels. Ne­ga­liu leis­ ti, kad mo­ki­niai per­si­kel­tų mo­ky­tis į griu­vė­sius“, – pa­brė­žė gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Mi­ša Ja­ko­bas.

me­nė taip pat yra pa­si­ren­gu­si fi­ nan­siš­kai pri­si­dė­ti prie mo­kyk­los re­konst­ra­vi­mo, nors, pa­sak M.Ja­ ko­bo, tai ne­bū­tų vi­siš­kai tei­sin­ga.

Dar­bai tu­rė­tų pra­ si­dė­ti ru­de­nį, ir ki­ tą rug­sė­jį bu­vu­sio­je M.Do­bu­žins­kio mo­kyk­lo­je ga­lės pra­si­dė­ti ug­dy­mo pro­ce­sas.

„Tai vals­ty­bi­nė mo­kyk­la ir vals­ ty­bė tu­rė­tų ją tvar­ky­ti. Mū­sų stei­ gė­jas yra sa­vi­val­dy­bė ir mes di­ džiuo­ja­mės, kad Lie­tu­vo­je yra vals­ty­bi­nių tau­ti­nių ma­žu­mų mo­ kyk­lų. Iš­si­kel­da­mi iš Vir­šu­liš­kių mes grą­žin­si­me pa­tal­pas sa­vi­val­ dy­bei. Grą­žin­si­me su vi­so­mis in­ ves­ti­ci­jo­mis, o tai ne vie­nas šim­ tas tūks­tan­čių li­tų. Mo­kyk­la bliz­ga.

No­rė­tu­me įsi­kel­ti į to­kias pat tvar­

kin­gas pa­tal­pas. Ži­no­ma, bend­ruo­ me­nė neat­si­sa­ko da­ly­vau­ti ku­riant mo­kyk­lą ir bus pri­si­dė­ta ne žo­ džiais, o dar­bais“, – vy­lė­si pa­šne­ ko­vas.

Tie­sa, da­lį lė­šų pro­jek­tui, apie 3, 5 mln. li­tų, su­ti­ko skir­ti tarp­tau­ti­ nis fon­das – Or­ga­ni­za­ci­ja švie­ti­ mo re­sur­sams ir tech­no­lo­gi­niam mo­ky­mui (ORT). Ki­tą da­lį su­mos, rei­ka­lin­gos pa­tal­pų re­konst­ruk­ci­ jai, tu­rė­tų skir­ti Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bė bei Vy­riau­sy­bė.

Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­rius laik­raš­tį in­for­ma­vo, kad žy­dų mo­kyk­la Žvė­ry­ne grei­ čiau­siai pra­dės veik­ti 2014-ųjų ru­de­nį, o dar­bai pra­si­dės nuo šio ru­dens. „Pla­nuo­ja­ma, kad ar­ti­miau­siu me­tu bus pa­si­ra­šy­ta fi­nan­sa­vi­mo su ORT su­tar­tis, tad dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti ru­de­nį, o ki­tą rug­sė­jį bu­ vu­sio­je M.Do­bu­žins­kio mo­kyk­lo­je bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti Šo­lo­mo Alei­ che­mo moks­lei­vių ug­dy­mo pro­ce­ są. Nau­jo­se pa­tal­po­se plo­tas bus 1000 kv. m di­des­nis“, – ra­šo­ma sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­me.

Tu­ri rim­tų pla­nų

Šiuo me­tu bu­vu­sio­je mo­kyk­lo­ je Žvė­ry­ne vieš­pa­tau­ja ne­tvar­ka – iš­mė­ty­ti suo­lai, iš­lau­žy­tos kė­ dės, len­tos, by­ra tin­kas, pro se­nus lan­gus švil­pau­ja vė­jas. Be to, pa­ tal­pų erd­vės vi­siš­kai ne­pri­tai­ky­ tos mo­kyk­lai. „Nors iš lau­ko žvel­giant pa­sta­ tas at­ro­do ga­na mo­nu­men­ta­lus, iš tie­sų pa­tal­pų nė­ra tiek jau daug, o ir jos pa­čios ne­la­bai mo­kyk­lai pri­ tai­ky­tos. Bū­ti­nai rei­kės per­pro­ jek­tuo­ti val­gyk­lą, nė­ra ak­tų sa­lės, skai­tyk­los, nor­ma­lios dra­bu­ži­nės, spor­to sa­lė nea­ti­tin­ka jo­kių rei­ka­ la­vi­mų, ma­žy­tė“, – var­di­jo M.Ja­ ko­bas.

Lauks fi­nan­sa­vi­mo pra­džios

Ne­pai­sy­da­mi sun­ku­mų Lie­tu­vos žy­ dai ne­lin­kę at­si­sa­ky­ti pa­tal­pų Žvė­ ry­ne ir lik­ti Vir­šu­liš­kė­se. Laik­raš­čio ži­nio­mis, Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­

Ant­ra­die­nis Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pra­ne­šė nu­ trau­ku­si iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl vie­ šo­sios įstai­gos „Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2009“ (VEKS) bu­ hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­mo. Pro­ ku­ro­rai, įver­ti­ nę Lie­tu­vos krim ­ i ­n a ­ li­n ės po­ l i ­c i ­j o s biu­ro pa­rei­ gū­nų su­rink­tus duo­me­ nis ir spe­cia­lis­tų iš­va­ das, ne­nus­ta­tė fak­ti­nių duo­me­nų apie VEKS ap­ gau­lin­gą ir ap­lai­dų ap­skai­ tos tvar­ky­mą, kaip tei­gia­ma ba­lan­džio 16 d. iš­pla­tin­ta­ me pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­me.

Nus­ta­ty­ta, kad nuo 2006 iki 2008 m. na­cio­na­li­nės pro­gra­

mos VEKS pro­jek­tams vyk­dy­ti bei įgy­ ven­din­ti ir VEKS veik­lai do­tuo­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja bei Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė į VEKS są­skai­tas per­ve­dė 2 7, 4 mln. li­tų.

In­ves­ti­ci­jos: sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ti­ki­na, kad mo­ki­niai į bu­vu­sią M.Do­

bu­žins­kio mo­kyk­lą, ku­ri taps žy­dų gim­na­zi­ja, su­grįš 2014-ai­siais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

4

balandžio 18–24, 2013

miestas

Trau­ki­niu va­sa­ros pa­si­tik­ti Dzū­ki­jos miš­kai, Aukš­tai­ti­jos eže­rai, Tra­ kų pi­lis, lai­ki­no­ji sos­ti­nė Kau­nas ir jos sim­ bo­lis Lais­vės alė­ja. Ar­tė­jant šil­ta­jam me­tų se­zo­nui vis dau­giau žmo­nių ren­ka­si ge­le­ žin­ke­lį – ma­lo­niau­sią ke­lią gra­žiau­siems Lie­tu­vos kam­pe­liams pa­siek­ti.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Dvi­ra­čius kar­tu su sa­vim

Au­to­mo­bi­liu ga­li nu­va­žiuo­ti kur no­ri. Au­to­mo­bi­lį tu­ri kiek­vie­nas, net ir ge­le­žin­ke­li­nin­kas. Jei nė­ra au­to­mo­bi­lio, ga­li­ma va­žiuo­ti au­ to­bu­su. Tai da­lis tie­sos.

Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad ge­le­žin­ke­lių kon­ku­ren­tai ne­snau­ džia, au­to­bu­sai ir au­to­mo­bi­liai li­pa ant kul­nų trau­ki­niams, ku­rių auk­ so am­žius jau esą praei­ty­je. Juk dar prieš po­rą de­šimt­me­čių, kai nuo va­žia­vi­mo au­to­bu­su py­kin­ da­vo, o au­to­mo­bi­lį tu­rė­jo tik kas tre­čia šei­ma, trau­ki­nys trans­por­ to prie­mo­nių lenk­ty­nė­se ne­tu­rė­ jo sau ly­gių.

Ta­čiau tie, kas nors kar­tą per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus nu­ spren­dė pa­lik­ti ma­ši­nos rak­te­lius na­mie ir nu­si­pirk­ti trau­ki­nio bi­lie­ tą, tu­rė­jo pro­gą iš nau­jo at­ras­ti ir pa­mėg­ti šią trans­por­to prie­mo­nę.

Mo­der­nūs dviaukš­čiai trau­ki­niai, kom­for­tiš­ka bei sau­gi, įvai­riems ke­lei­vių po­rei­kiams pri­tai­ky­ta ap­ lin­ka ir ga­li­my­bė be spūs­čių ke­liuo­ se, pa­to­giai, su kny­ga ar kom­piu­te­ riu ran­ko­se pa­siek­ti sa­vo ke­lio­nės tiks­lą. Čia pat pa­slau­gios pa­ly­do­vės, o pri­klau­so­mai nuo ke­lia­vi­mo kryp­ ties trau­ki­niuo­se ne­trūks­ta ir ki­tų pa­slau­gų. Pa­vyz­džiui, ke­liau­jant į Klai­pė­dą ga­li­ma iš­ban­dy­ti įvai­rių rū­šių ka­vos, o dviaukš­čiuo­se trau­ ki­niuo­se Vilnius–Kaunas–Vilnius be rū­pes­čių dirb­ti kom­piu­te­riu, nau­do­tis in­ter­ne­tu. Tai, kad Lie­

tu­vos ge­le­žin­ke­liais jau se­niai va­ ži­nė­ja ne­ką pra­stes­ni trau­ki­niai nei Va­ka­rų Eu­ro­po­je, vie­na­me sa­ vo in­ter­viu žur­na­lis­tams pa­tvir­ti­no bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas ko­mer­ci­jai Da­ lius Žeb­raus­kas. „To­kie pat trau­ki­niai šian­dien va­ži­nė­ja Če­ki­jo­je, Uk­rai­no­je. Pa­na­ šūs, tik ki­tų ga­min­to­jų, ried­me­nys nau­do­ja­mi vi­so­se Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se“, – sa­kė D.Žeb­raus­kas. „Lyg ste­buk­las“

Pa­siim­ti su sa­vi­mi į trau­ki­nį ga­li­ma tai, kas ne vi­suo­met tilps į au­to­mo­ bi­lio ba­ga­ži­nę. Na, o jei ke­liau­ja­te su vai­kais, trau­ki­nys tie­siog ne­tu­ ri ly­gių. Tuo įsi­ti­ki­no ir trau­ki­niais su dviem duk­ro­mis – 5-erių Ana ir be­veik me­tu­kų Ma­ri­ja – daž­nai ke­ liau­jan­ti Alek­sand­ra.

Trau­ki­nių se­zo­ną jau­na ma­ma su sa­vo at­ža­lo­mis tra­di­ciš­kai pra­de­da ba­lan­dį ir bai­gia tik vė­ly­vą ru­de­nį.

Ta­da ji ke­liau­ja ma­žiau­siai kar­tą per sa­vai­tę. Li­ku­siu me­tų lai­ku į ke­lio­nę su vai­kais ji iš­si­ruo­šia re­čiau. „Šie­met pa­va­sa­ris kiek vė­ly­ves­ nis, tad iš­si­ruo­šė­me kiek vė­liau, ta­čiau daž­niau­siai va­žiuo­ja­me jau ba­lan­džio pra­džio­je, tra­di­ciš­ kai trau­ki­niu Vilnius–Turmantas į Pab­ra­dę pas te­tą. Ir vai­kams, ir man pa­bū­ti gam­to­je tie­siog bū­ti­na.

Tu­riu ma­ši­na, bet neį­si­vaiz­duo­ju, kad į to­kią vie­tą ga­lė­čiau ja va­žiuo­ ti. Iš te­tos va­žiuo­ja­me ki­tur. Bū­ti­ nai per va­sa­rą ke­lis kar­tus ap­si­lan­ ko­me Tra­kuo­se, Kau­ne, bent kar­tą – Klai­pė­do­je“, – dės­tė ke­lei­vė.

Is­to­ri­ja: XIX a. ant­ro­je pu­sė­je Lie­tu­vo­je pa­si­ro­dę trau­ki­niai bu­vo lai­ko­mi tik­ru tech­ni­kos ste­buk­lu. Pra­bė­gus 15

stes­nė.

Vi­sas Alek­sand­ros ba­ga­žas var­gu ar su­tilp­tų į jos au­to­mo­bi­lį – dvi­ ra­tis, vai­kiš­kas ve­ži­mė­lis, di­džiu­ lė kup­ri­nė. „Pri­si­me­nu, kai bu­vau vai­kas.

Ke­lio­nė trau­ki­niu bu­vo lyg ste­ buk­las. Ir ma­tau, kad ma­no vai­ kams po­vei­kis toks pa­ts. Aiš­ku, da­bar ke­liau­ti ge­ro­kai ma­lo­niai nei prieš ke­lio­li­ka me­tų. Nė­ra pro­ble­ mos įstum­ti vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį, ga­ li­ma vež­ti dvi­ra­tį“, – var­di­jo trau­ ki­nių pra­na­šu­mus Alek­sand­ra. Įs­pū­din­gi skai­čiai

Pa­to­giau­si, anot Alek­sand­ros, į Kau­ ną va­ži­nė­jan­tys dviaukš­čiai trau­ki­ niai. Nors mo­te­ris tei­gė vi­suo­met su­lau­kian­ti pa­ly­do­vų pa­gal­bos lip­ da­ma į trau­ki­nį, va­žiuo­jan­tį į Kau­ ną, daž­niau­siai ap­siei­na be jos. „Trau­ki­nys že­mas, nuo jo grin­ dų iki pe­ro­no vos vie­nas ne­di­de­ lis laip­te­lis, tad net vai­kas ga­li ji ne­sun­kiai įveik­ti. Taip pat pa­to­gu įlip­ti į nau­jus trau­ki­nius, ku­rie va­ žiuo­ja į Tra­kus“, – dės­tė ke­lei­vė.

Alek­sand­ros žo­džius pa­tvir­ti­na ir skai­čiai ar­ba, tiks­liau sa­kant, mi­li­ jo­nai ke­lei­vių, ku­rie kas­met iš vi­sų trans­por­to prie­mo­nių ren­ka­si trau­ ki­nį ir ke­lio­nes jais. Džiu­gu ir tai, kad kas­met to­kių žmo­nių tik dau­gė­ja.

Išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, vien per tris šių me­tų mė­ne­sius Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liais bu­vo per­vež­ta dau­giau nei 1,1 mln. ke­lei­vių, o tai 5 pro­c. dau­giau nei tą pa­tį lai­ko­tar­ pį praė­ju­siais me­tais.

2013 m. ko­vą Lie­tu­vos trau­ki­ niais ke­lia­vo dau­giau nei 372 tūkst. ke­lei­vių, ar­ba 4,2 pro­c. dau­giau nei tą pa­tį mė­ne­sį 2012 m. Ko­vą marš­ ru­tu Nau­jo­ji Vilnia–Vilnius–Kau­ nas–Naujoji Vil­nia ke­lia­vo dau­ giau nei 100 tūkst. ke­lei­vių, ar­ba 2,3 pro­c. dau­giau nei tą pa­tį mė­ ne­sį praė­ju­siais me­tais. Marš­ru­tu Vilnius–Klaipėda–Vilnius ly­gi­na­ mu lai­ko­tar­piu per­vež­ta be­veik 42 tūkst. ke­lei­vių, ar­ba net 13,2 pro­c. dau­giau. O, ko ge­ro, di­džiau­sias ke­lei­vių srau­to au­gi­mas pa­ste­bė­ tas tarp Vil­niaus ir Mins­ko. Ke­

liau­jan­čių į kai­my­nės Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nę ir at­gal skai­čius šių me­tų ko­vą per­ko­pė 27 tūkst., o tai net 41 pro­c. dau­giau nei tą pa­tį mė­ne­ sį 2012-ai­siais.

Ke­liau­jan­čių ki­tais marš­ru­tais Lie­tu­vo­je skai­čius taip pat iš­li­ko sta­bi­liai aukš­tas.

Pri­si­me­nu, kai bu­ vau vai­kas. Ke­lio­nė trau­ki­niu bu­vo lyg ste­buk­las. Ir ma­tau, kad ma­no vai­kams po­vei­kis toks pa­ts.

Tęs mo­der­ni­za­ci­jos dar­bus

Atei­ty­je, ži­nant, kad „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­liai“ puo­se­lė­ja am­bi­cin­gus pla­nus vi­sus esa­mus trau­ki­nius pa­ keis­ti nau­jais, ke­lei­vių skai­čius tu­ rė­tų dar la­biau aug­ti. Pa­sak Ke­lei­ vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus

Iš­pil­dė vai­kiš­ką sva­jo­nę

Ke­lei­vių pra­mo­gai – Ge­le­žin­ke­lių mu­zie­jus

Balandžio 12-osios rytą per 70 darže­ lio-mokyklos „Saulutė“ auklėtinių iš­ siruošė į išsvajotą kelionę dviaukščiu traukiniu Vilnius–Kaunas, kurią jiems savo ne visai geru poelgiu parūpino bendraklasis.

2011 m. Vil­n iaus ge­le­ž in­ke­l ių sto­ ties ant­ra­me aukš­te du­ris at­vė­rė re­ konst­r uo­tas Ge­le­ž in­ke­l ių mu­z ie­jus.

Mu­zie­jus iš­si­dės­tęs tri­jo­se sa­lė­se, jo­ se ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su ge­le­žin­ke­lio sto­čių, ry­šių ir ke­lio sta­ty­bos is­to­ri­ja.

Pag­r in­d i­n iai Lie­t u­vos ge­le­ž in­ke­l ių is­to­r i­jos fak­tai su­ra­šy­t i 20 met­r ų il­ gio lai­ko juos­to­je. In­te­rak­ty­vi eks­po­ zi­ci­jos da­l is lan­k y­to­jams lei­d žia­ pa­ si­jus­t i sto­t ies bu­dė­to­ju ar ieš­m i­n in­ ku, iš per­va­ž i­n in­ko na­me­l io su­s i­ siek­ti su bu­dė­to­ju. Ma­ke­tų sa­lė­je yra trys vei­kian­tys ge­le­žin­ke­lio ma­ke­tai, čia ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti sig­na­li­za­ci­jos tai­syk­lių, pa­ž in­ti ge­le­ž in­ke­lio struk­ tū­rą: ke­lius, til­tus, tu­ne­lius, pa­sta­tus, sig­na­l i­za­ci­ją, ried­me­n is. Šio­je sa­lė­je vyk­do­mos edu­ka­ci­nės pro­g ra­mos moks­lei­viams.

Praėjusių metų rudenį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai Žvėryne dingęs devynmetis vilnietis policijos buvo aptiktas Kauno geležinkelio sto­ tyje. Paaiškėjo, kad vaikas labai norėjo įgyvendinti savo svajonę pasivažinėti dviaukščiu traukiniu, todėl savarankiš­ kai iš sostinės atvažiavo į Kauną.

Viena mergaitė iš mažųjų keliautojų būrio – trečiokė Sandra po kelionės dviaukščiu traukiniu į Kauną pado­ vanojo „Lietuvos geležinkeliams“ šį piešinį.

Ge­le­žin­ke­lių mu­zie­ju­je ga­li­ma įsi­gy­ti su­ve­ny­r ų su „Lie­tu­vos ge­le­ž in­ke­lių“ sim­bo­li­ka.

In­for­ma­ci­ja lan­ky­to­jams Ad­re­sas: Ge­le­žin­ke­lio g. 16, Vil­nius.

Tel. (8 5) 269 3741.

Dar­bo lai­kas: antradienį–penktadienį 9–17 val.,

šeš­ta­die­nį 9–16 val.; poil­sio die­nos – sek­ma­die­nis, pir­

ma­die­nis ir vals­ty­bi­nės šven­tės; pas­ku­ti­nį mė­ne­sio penk­ta­die­nį –

sa­ni­ta­ri­nė die­na.

Bi­lie­tų kai­nos Suau­gu­sie­siems – 4 li­tai.

Stu­den­tams, moks­lei­viams ir pen­

si­nin­kams – 2 li­tai.

5

balandžio 18–24, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Aist­ros dėl su­nio­ko­to dva­ro rims­ta And­re­jus Žu­kovs­kis Tra­kų Vo­kės dva­ro re­bu­sas be­ veik iš­spręs­tas: su­nio­ko­ti rū­mai kar­tu su bau­do­mis – sa­vi­val­dy­bei, o iki tol juos val­dę ba­jo­rai ne­bus nei nu­baus­ti, nei nu­skriaus­ti.

Ruo­šia ci­vi­li­nį ieš­ki­nį

50 me­tų trau­ki­nių re­pu­ta­ci­ja ne­ką pra­ Andriaus Ufarto / BFL, redakcijos archyvo nuotr.

pa­va­duo­to­jo ko­mer­ci­jai D.Žeb­ raus­ko, šio­mis kryp­ti­mis ir to­liau bus in­ten­sy­viai dir­ba­ma. Paš­ne­ ko­vas šiek tiek ap­gai­les­ta­vo, kad iki šiol ak­ty­ves­nei mo­der­ni­za­ci­ jai truk­dė tai, jog įmo­nė pri­vers­ta vis­ką da­ry­ti sa­vo jė­go­mis. „Vi­sas in­ves­ti­ci­jas į ke­lei­vių per­ve­ži­mą „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ iki šiol da­ro sa­vo lė­šo­mis, be pa­ra­mos iš vals­ty­bės ar ES. Iki 2015 m. pa­bai­gos pla­nuo­ja­ma įsi­ gy­ti dar ke­tu­ris dviaukš­čius trau­ ki­nius, va­žiuo­sian­čius marš­ru­tu Vilniaus–Kaunas–Vilnius. Vie­ no to­kio ti­po trau­ki­nio kai­na svy­ ruo­ja nuo 24 mln. iki 31 mln. li­tų.

Bend­ro­vė ak­ty­viai tei­kia pro­jek­ tų fi­nan­sa­vi­mo pa­raiš­kas ir ti­ki­si, kad 2014–2020 m. eta­pu bus gau­ ta ES pa­ra­ma ke­lei­vi­nių ried­me­nų par­kui at­nau­jin­ti. Ga­vę ES pa­ra­mą vi­siems nau­jų ried­me­nų įsi­gi­ji­mo pro­jek­tams, iki 2020 m. vi­siš­kai at­nau­jin­tu­me esa­mą dy­ze­li­nių ir elekt­ri­nių trau­ki­nių par­ką“, – pa­ PR brė­žė pa­šne­ko­vas.

Eks­kur­si­ja su va­do­vu – 30 li­tų.

Gru­pei be eks­kur­si­jos va­do­vo

(nuo 5 as­me­nų) – 15 li­tų.

Edu­ka­ci­nis už­siė­mi­mas – 40 li­tų.

Iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams,

vai­kų na­mų auk­lė­ti­niams, so­cia­ liai rem­ti­niems vai­kams, neį­ga­lie­ siems, mu­zie­ji­nin­kams, Tarp­tau­ti­ nės mu­zie­jų ta­ry­bos na­riams įė­ji­ mas ne­mo­ka­mas (pa­tei­kus ati­tin­ ka­mą do­ku­men­tą).

Tra­kų Vo­kės dva­ras ir jo priei­gos – Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ran­ko­se. Su­ kur­ta dar­bo gru­pė šiuo me­tu spren­ džia dėl dva­ro val­dy­mo mo­de­lio, pla­nuo­ja teik­ti pa­raiš­ką gau­ti ES pa­ra­mą. Ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­tų bū­ti per­žiū­rė­ta ir su­tar­tis su Lie­tu­ vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ką­ja są­jun­ga, ku­ riai 99 me­tams pa­nau­dos tei­se yra per­duo­ti val­dy­ti pa­grin­di­niai Tra­ kų Vo­kės dva­ro rū­mai. Ta­čiau pir­ miau­sia nau­jo­ji dva­ro sa­vi­nin­kė tu­ rės rei­ka­lų su pa­vel­do­sau­gi­nin­kais.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Vil­niaus te­ri­to­ri­nio sky­riaus ve­ dė­jas Vi­tas Kar­čiaus­kas pa­tvir­ti­ no, kad šiuo me­tu ruo­šia­mas ci­vi­ li­nis ieš­ki­nys dva­ro sa­vi­nin­kui dėl dva­ro rū­mų ne­prie­žiū­ros.

Anot pa­vel­do­sau­gi­nin­kų, ža­la rū­mams bu­vo pa­da­ry­ta po ne­tin­ ka­mai at­lik­to re­mon­to. Iš Nor­ve­gi­ jos fon­dų prieš ke­le­rius me­tus bu­vo gau­ta 2 mln. li­tų. Už šiuos pi­ni­gus rū­muo­se pa­da­ry­ta šil­dy­mo ir vė­di­ ni­mo sis­te­mos re­no­va­ci­ja, pa­sta­ty­ ta ka­ti­li­nė. Ta­čiau re­mon­to dar­bai ap­ga­di­no pa­sta­to vi­dų, įsi­me­tė pe­ lė­sis, dėl pra­stos ven­ti­lia­ci­jos ėmė drėk­ti ir ir­ti ver­tin­gas mū­ras. „Bu­vo­me pa­si­ta­ri­me sa­vi­val­dy­ bė­je. Vi­si baks­no­jo pirš­tais į Ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­sios są­jun­gos pir­mi­nin­ką Jo­ną Ra­gaus­ką ir sa­kė – jam skir­kit bau­dą, nes tas pa­sta­tas ba­jo­rams val­dant ta­po to­kios būk­lės. Ta­čiau mes šiuo me­tu ruo­šia­me ci­vi­li­nį ieš­ki­nį dėl kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­ tui pa­da­ry­tos ža­los – sa­vi­val­dy­bei, nes bū­tent sa­vi­val­dy­bė yra sa­vi­ nin­kė“, – dės­tė V.Kar­čiaus­kas.

Ieš­kos tik­rų­jų kal­ti­nin­kų

Sa­vait­raš­čio kal­bin­ta Tra­kų Vo­ kės dva­ro an­samb­lio pri­tai­ky­mo ir

Tra­kų Vo­kės dva­ras Neok­la­si­cis­ti­nius Tra­kų Vo­kės dva­ ro rū­mus Vil­niaus gu­ber­ni­jos ba­jo­ rų mar­šal­kos Jo­no Tiš­ke­vi­čiaus už­ sa­ky­mu 1876–1880 m. pa­sta­tė ita­lų ar­chi­tek­tas L.Mar­co­ni.

Išs­kir­ti­nis dva­ro ak­cen­tas – pran­ cū­z ų kraš­to­vaiz­d žio ar­chi­tek­to Édouar­do André 1900 m. su­kur­tas apie 23 ha plo­to par­kas, va­di­na­mas šio ar­chi­tek­to še­dev­ru Lie­tu­vo­je. Šian­d ie­n ia­me dva­ro an­samb­ly­je yra iš­li­kę rū­mai, puoš­ti ko­lo­no­mis, kvad­ra­ti­nė 15 m var­pi­nė su dviem bokš­te­liais, 1870 m. kop­ly­čia ir ki­ ti pa­sta­tai.

Iki praė­ju­s ių me­t ų pag­r in­d i­n iai rū­mai pri­klau­sė Švie­ti­mo ir moks­ lo mi­n is­te­r i­jai ir bu­vo pa­nau­dos tei­se 99 me­tams per­duo­t i Ba­jo­r ų ka­ra­l iš­k a­jai są­jun­gai. Da­l is sta­t i­ nių, bu­vo val­do­m i Vil­n iaus sa­v i­ val­dy­bės. Šiuo me­t u vi­sas dva­ras pri­k lau­so sos­t i­nės sa­v i­val­dy­bei.

Tra­kų Vo­kė­je esan­tis dva­ras tu­rė­tų tap­ti rek­rea­ci­ne zo­na, ku­rio­je vyk­ tų įvai­rūs ren­gi­niai, bū­tų ga­li­ma leis­ti lais­va­lai­kį. Skai­čiuo­ja­ma, kad dvar­vie­tei res­tau­ruo­ti pri­reiks apie 80 mln. li­tų.

Per­ga­lė: Ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­ji są­jun­ga, ku­riai val­dant rū­mams bu­vo pa­da­ry­ta rim­ta ža­la, ir to­liau tu­rės ke­lis

kam­ba­rius bei tei­sę rū­muo­se or­ga­ni­zuo­ti sa­vo ren­gi­nius.

ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­de­lio pa­ren­gi­ mo dar­bo gru­pės va­do­vė, sos­ti­nės ta­ry­bos na­rė Ni­jo­lė Ja­ge­la­vi­čie­nė nea­be­jo­jo, kad už rū­mų būk­lės pa­ blo­gė­ji­mą at­sa­kin­gi as­me­nys tu­rės pa­deng­ti vi­sus nuo­sto­lius. Ta­čiau kol kas tai ne­va neį­ma­no­ma, nes iki ga­lo neaiš­kus nei ža­los mas­tas, nei už pa­tir­tus nuo­sto­lius at­sa­kin­ gi as­me­nys.

Vi­si baks­no­jo pirš­ tais į Ba­jo­rų ka­ra­ liš­ko­sios są­jun­gos pir­mi­nin­ką J.Ra­ gaus­ką ir sa­kė – jam skir­kit bau­dą. „Mū­sų spe­cia­lis­tai dir­ba. Tik­ri­ na­ma būk­lė. Kol ne­nus­ta­ty­tas ža­los mas­tas ir iki ga­lo nei­šaiš­kin­tas kal­ ti­nin­kas, tol nė­ra tei­si­nio me­cha­ niz­mo bau­doms, ku­rias skirs pa­vel­ do­sau­gi­nin­kai, išieš­ko­ti ar ki­tiems

nuo­sto­liams pa­deng­ti. Šiuo me­tu tei­siš­kai sa­vi­nin­kė yra sa­vi­val­dy­bė ir ji tu­rės su­mo­kė­ti. O jau pa­skui aiš­kin­si­mės ir ban­dy­si­me išieš­ko­ti pa­tir­tus nuo­sto­lius iš tik­rų­jų kal­ti­ nin­kų“, – tei­gė N.Ja­ge­la­vi­čie­nė.

Skai­čiuo­ja­ma, kad dėl ne­tin­ka­ mos re­no­va­ci­jos pa­sta­tui pa­da­ry­ ta ža­la sie­kia apie 130 tūkst. li­tų.

Ti­kė­ti­na, jog sa­vi­val­dy­bė šiuos pi­ ni­gus ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kų skir­tas bau­das ban­dys išieš­ko­ti iš ran­go­ vų ar­ba Ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­sios są­ jun­gos.

Svars­to, kam per­duo­ti

N.Ja­ge­la­vi­čie­nė in­for­ma­vo, kad kol kas pa­grin­di­nis dar­bo gru­pės už­da­vi­nys – su­kur­ti tin­ka­mą dva­ ro val­dy­mo mo­de­lį. Tik jį nu­sta­ čius bus ju­da­ma pir­myn – per­žiū­ ri­mos esa­mos su­tar­tys, ku­ria­mi dva­ro res­tau­ra­ci­jos ir pri­tai­ky­mo ve­šie­siems po­rei­kiams pla­nai.

Nusp­ren­dus, kaip val­dy­ti dva­ rą, bus ban­do­ma siek­ti ES pa­ra­ mos jam res­tau­ruo­ti ir pri­tai­ky­ti vie­šie­siems po­rei­kiams.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ba­jo­rai ne­nusk­riaus­ti

Ar­ti­miau­sia­me Vil­niaus ta­ry­bos pa­sė­dy­je su­tar­tis su Ba­jo­rų ka­ra­ liš­ką­ja są­jun­ga dėl rū­mų val­dy­mo pa­gal pa­nau­dą 99 me­tams tu­rė­tų bū­ti per­žiū­rė­ta ir grei­čiau­siai nu­ trauk­ta.

Ta­čiau ba­jo­rai šio­je is­to­ri­jo­ je nu­skriaus­tų­jų są­ra­še ne­liks. Tai pri­pa­ži­no ir Ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­sios są­jun­gos va­do­vas J.Ra­gaus­kas.

Ba­jo­ras pa­si­džiau­gė, kad „vi­di­nių ko­vų pe­rio­das“ bai­gė­si ir šiuo me­ tu vi­sos suin­te­re­suo­tos ša­lys ga­li im­tis dva­ro gel­bė­ji­mo. „Ga­liu pa­si­džiaug­ti. Da­bar rak­tai jau mū­sų ran­ko­se. Ko­vos bai­gė­si ir mes la­bai gra­žiai bend­ra­dar­biau­si­ me tam, kad dva­ras atei­ty­je at­gim­ tų“, – džiau­gė­si J.Ra­gaus­kas.

N.Ja­ge­la­vi­čie­nė pa­tvir­ti­no, kad per­žiū­rė­jus su­tar­tį rū­mų ba­jo­rai ne­be­val­dys, ta­čiau gaus ke­lis kam­ ba­rius sa­vo re­ga­li­joms ir ki­tiems svar­biems daik­tams su­si­dė­ti. Ba­ jo­rams taip pat bus su­teik­ta tei­sė su­tvar­ky­tuo­se rū­muo­se per me­tus su­reng­ti iki 10 ren­gi­nių.

6

balandžio 18–24, 2013

miestas

Ta­ry­bos ka­den­ci­ja įpu­sė­jo: kas Penk­ta­die­nį, balandžio 19 d., su­kan­ka dve­ji me­tai nuo pir­mo­jo šios ka­den­ci­jos Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džio. Ta­ry­bos ka­den­ci­jai ri­tan­tis į ant­rą pu­sę, sa­vait­raš­tis pa­si­do­mė­jo, ko­kius konk­re­čius dar­ bus per šį lai­ko­tar­pį at­li­ko jos na­riai.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Iš dau­giau kaip 40-ies po­li­ti­kų, dirb­ti pra­dė­ju­sių nuo ka­den­ci­jos pra­džios, sa­vo nuo­pel­nus ap­tar­ti su­ti­ko maž­

daug pu­sė. Vie­niems jų klau­si­mas, kas nu­veik­ta per dve­jus me­tus, pa­ si­ro­dė per­ne­lyg su­dė­tin­gas, ki­ti ne­ sun­kiai pa­var­di­jo ke­le­tą konk­re­čių dar­bų, dar ki­ti sa­kė, kad dir­ba ko­ man­di­nį dar­bą ir as­me­ni­nių ini­cia­

ty­vų ta­ry­bo­je bū­ti ne­ga­li. Opo­zi­ci­jos at­sto­vai vie­nin­gai tvir­ti­no ne­ga­lin­tys įgy­ven­din­ti pla­nų, nes ta­ry­bo­je ne­ su­ren­ka už­tek­ti­nai bal­sų. Pa­si­tai­kė ir at­ve­jų, kai už tą pa­tį dar­bą nuo­pel­ nus pri­siė­mė ke­le­tas ta­ry­bos na­rių.

Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai Rai­mun­das Alek­na Pa­d ė­j au mies­ to me­r ui dirb­ ti konst­r uk­t y­ viai, kiek tai bu­ vo įma­n o­m a, ­s tab­dy­t i po­pu­ lis­t i­n ius spren­ di­mus. Be ga­lo sun­ku ką nors nu­veik­ti, kai esi opo­zi­ ci­jo­je, į ku­r ios konst­r uk­t y­v ius siū­ly­ mus ab­so­liu­čiai neat­siž­vel­gia­ma. Vie­ ną ki­tą pro­jek­tą pa­vy­ko su­stab­dy­ti ne­ bent ta­da, kai su­si­k irs­da­vo skir­t in­g ų par­ti­jų in­te­re­sai, la­biau as­me­ni­niai ne­ gu pi­lie­čių. Kaip opo­zi­ci­ja nu­vei­kė­me pa­kan­ka­mai. Ta­ry­bo­je ne­ga­li bū­ti ko­ kios nors as­me­ni­nės ini­cia­ty­vos, ji vi­ sa­da ko­lek­ty­vi­nė.

Ra­sa Baš­kie­nė Esu Tau­t i­n ių bend­ri­jų ir sa­vi­ val­dos plė­to­ji­mo ko­m i­te­to na­rė.

Pag­r in­d i­n į dė­ me­sį šiuos dve­ jus me­tus sky­ riau vie­š o­s ios tvar­kos pro­ble­moms, ypač ke­lia­moms nak­ti­nių ba­rų, spręs­ti. Ma­no ini­cia­ty­va, pri­ta­rus ta­ry­bos na­riams, 2011 m. įkur­ta dar­bo gru­pė šioms pro­ble­moms spręs­ ti. Pa­tei­kė­me ke­le­tą siū­ly­mų tai­sy­ti tei­ sės ak­tus ir krei­pė­mės į Sei­mą, Vy­riau­ sy­bę bei Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ ci­ją. Taip pat bu­vo pa­ko­re­guo­tos pre­ky­ bos al­ko­ho­liu tai­syk­lės Vil­niu­je. 2012 m. gruo­dį ma­no ini­cia­ty­va bu­vo su­kū­rta gru­pė „Už kul­tū­rin­gą Vil­nių“. Šiuo me­tu gi­li­nuo­si į mais­to Vil­niaus dar­že­liams tie­ki­mo niuan­sus.

Val­das Ben­kuns­kas Mū­s ų frak­c i­ ja da­b ar ren­ gia opo­z i­c i­j os veik­los ata­skai­ tą, ku­r i va­d in­ sis „Apie tik­rą­ją pa­dė­t į Vil­n iaus mies­t e“. Jo­j e pri­sta­ty­si­me, ką nu­vei­kė­me ir su ko­ kiais val­dan­čio­sios dau­gu­mos spren­ di­mais ne­su­t in­ka­me. Ka­dan­g i dir­ba­

me opo­z i­ci­jo­je, mums su sa­vo pro­ jek­tais la­bai sun­k u ką nors nu­veik­t i, nes ne­tu­r i­me ga­l i­my­bės su­r ink­t i rei­ kia­mų pa­ra­š ų. Tad mū­s ų pa­g rin­d i­ nis dar­bas bu­vo val­dan­čio­sios dau­ gu­mos prii­ma­mų spren­d i­mų kont­ ro­lė ir pa­stan­gos, kad tie spren­di­mai, ku­rie ne­nau­din­gi mies­tie­čiams ar pa­ čiam mies­tui, ne­bū­tų priim­ti. Ar­ba jei jie bu­vo priim­t i, kad mies­t ie­čiai apie juos su­ž i­no­tų.

Bi­ru­tė Ga­li­nie­nė Ma ­n o vei k­ la dau­g iau­s ia orien­t uo­ta į so­ cia­l i­n ius rei­ka­ lus, la­bai daug žmo­n ių krei­ pia­si dėl trans­ por­to. Pa­d a­rė­ me ke­l ią pri­va­ž iuo­t i, ap­si­suk­t i į so­ dus, kur Žo­ly­no gat­vė­je žmo­nės ne­ ga­lė­jo pri­va­ž iuo­t i 15-u marš­r u­t u. Į Lau­r ų sto­te­lę 17-o marš­r u­to au­to­bu­ sas neuž­suk­da­vo, tai ir­g i pa­v y­ko iš­ spręs­ti su Trans­por­to sky­riu­mi. Kai­rė­ nuo­se spren­dė­me pro­ble­mas dėl nuo­ te­k ų, An­ta­vi­liuo­se taip pat. Tiek, kiek no­rė­jau, tik­rai ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Įsi­ vaiz­da­vau, kad ir būs­to pro­ble­mą bū­ tų ga­l i­ma ki­taip iš­spręs­t i, nes so­cia­l i­ nis būs­tas yra vi­siš­ka at­g y­ve­na. Tei­ kėm pa­siū­ly­mus, jie ati­duo­t i į Sei­mą svars­ty­t i, pa­sie­kėm, kad bū­t ų kei­čia­ mas ap­mo­kė­ji­mas.

Vio­le­ta Po­dols­kai­tė Dar­bas opo­zi­ci­ jo­je ne­leng­vas.

Esu Vil­n iaus mies­to gy­ven­ to­jų sau­gos ir glo­b os ko­m i­s i­ jo­j e, dir­bu ku­ riant stra­te­g i­ ją, tei­k iam pa­siū­ly­mus. Taip pat dir­ bu Gy­vū­nų glo­bos ir ap­sau­gos ko­mi­ si­jo­je, pir­mus me­tus bu­vau jos pir­mi­ nin­kė, ši­tą dar­bą pra­dė­jau dar praei­to­ je ka­den­ci­jo­je. Ga­liu ko­mi­si­jos at­si­ra­di­ mą pri­siim­ti kaip as­me­ni­nį nuo­pel­ną, nes vis­kas pra­si­dė­jo ma­no ka­bi­ne­te. O svar­biau­sias šios ka­den­ci­jos dar­bas – įkur­ta Vai­ko ge­ro­vės plėt­ros ko­mi­si­ja,

to­kios dar nie­ka­da ne­bu­vo, aš – jos pir­ mi­nin­kė. Vi­si džiau­gia­si, kad sa­vi­val­ dy­bė pir­mą kar­tą pa­ban­dė su­jung­t i de­par­ta­men­tus. Vi­si dir­ba vai­ko ge­ro­ vei, bet vie­ni su ki­tais ne­la­bai bend­rau­ ja, tad jau su­kur­ta ir to­kia stra­te­gi­ja.

Ge­di­mi­nas Švil­pa Rea­liai opo­zi­ci­ ja ne­ga­li ko nors ini­ci­juo­t i, dau­ giau kri­ti­kuo­ja­ me ir ruo­šia­mės val­džiai. Sten­gia­ mės in­for­muo­ti apie vi­sus, mū­ sų nuo­mo­ne, ne­tin­ka­mus spren­di­mus ir ak­ty­viai dirb­ti. Pa­si­sa­kė­me prieš pa­ gar­sė­ju­sią vie­šo­jo trans­por­to su­jun­gi­ mo idė­ją. Ki­taip įsi­vaiz­da­vo­me oro li­ ni­jų bend­ro­vės pro­jek­tą – siū­lė­me, kad pir­miau­sia bū­tų ras­tas stra­te­gi­nis in­ ves­tuo­to­jas. Bu­vo­me prieš „Vil­niaus ve­ža“ įkū­ri­mą, nes tai iš­krai­po kon­ku­ ren­ci­nę rin­ką. Stip­riai kri­ti­ka­vo­me sa­ vi­val­dai skir­tų lė­šų ma­ži­ni­mą. Siū­liau svars­ty­ti, kad vi­suo­me­nei bū­tų pa­teik­ ta aiš­ki dar­že­lių ir mo­kyk­lų sta­ty­mo vi­ zi­ja, – kad žmo­nės ži­no­tų, ka­da ir ku­rio­ se mies­to da­ly­se pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti ug­ dy­mo įstai­gas.

Po­vi­las Ta­mo­šaus­kas Ka­d an­g i pri­ klau­s au Kul­t ū­ ros, švie­t i­mo ir spor­to ko­m i­te­ tui, la­biau­siai ir gi­li­nau­si į to­kias pro­ble­mas. Ta­ ry­bo­je ke­l ia­me klau­si­mus, o aš ra­šau straips­n ius. Jų pub­l i­ka­v i­mas – vie­nas veik­los bū­dų.

Bu­vo siū­ly­mų dėl ne­są­ž i­n in­go An­ta­ kal­n io ir Joa­chi­mo Le­le­ve­l io mo­k yk­ lų su­jun­g i­mo, su ko­le­ga ap­skun­dėm tai Ad­m i­n ist­ra­c i­n iam teis­mui. Ki­t a pro­ble­ma – spor­tas. Ne­r i­mą ke­l ia ne­ są­ž i­nin­gas spor­to fi­nan­sa­vi­mas – ko­ mer­ci­niams klu­bams skir­ti mi­li­jo­nai, o spor­to mo­kyk­loms fi­nan­sa­vi­mas su­ ma­ž in­tas 5 mln. li­tų, vyk­do­ma disk­ri­ mi­na­ci­ja. Ke­lia­me tuos klau­si­mus ta­ ry­bo­je. Ma­nau, bu­vau ak­t y­v us ta­r y­ bos na­rys.

Len­kų rin­ki­mų aso­cia­ci­jos ir Ru­sų al­jan­so koa­li­ci­ja Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio blo­kas Vik­to­ras Ba­la­ki­nas Pa­ž iū­rė­k it dar­ bot­v ar­kę. Dar­ bas vyks­t a ko­ mi­te­t uo­s e, vi­s i klau­s i­m ai, ku­ rie bu­vo dar­ bot­var­kė­je, bu­ vo spren­d žia­ mi ko­mi­si­jo­se, vi­sas dar­bas ten bu­vo vyk­do­mas. Kaip čia ga­l iu at­sa­ky­t i, ar ko­k ius nors įsi­pa­rei­go­ji­mus da­v iau?

Dar­bas vyks­ta pa­gal dar­bot­var­kę, ku­ ri pri­sta­to­ma ko­m i­si­jo­se. Vi­si dar­bai, ku­r ie spren­d žia­m i ta­r y­bo­je, vie­naip ar ki­taip Vil­n iaus gy­ven­to­jams svar­ būs, daug dar­bų pa­da­rėm, ne­ga­l iu jums konk­re­čiai pa­sa­ky­ti.

Juo­zas An­ta­nai­tis:

Ga­lė­jau nu­veik­ti dau­giau, bet dėl įvai­ rių prie­žas­čių, ne­ži­ no­ji­mo, pa­tir­ties sto­ kos ne­pa­da­riau ir esu gė­din­gai prieš sa­ve nu­si­tei­kęs.

Ol­ga Gorš­ko­va Kaip nie­kad ak­ ty­v iai dir­ba dvi ko­mi­si­jos: Bend­ ruo­me­n ės rei­ ka­lų ir Tau­t i­n ių bend­r i­j ų. Ma­ nau, tai la­bai ge­ rai. Part­ne­r ys­ tės pro­g ra­mos vyks­ta, kruopš­čiai dir­ bo­me su ru­sų, bal­ta­ru­sių ir žy­dų mo­ kyk­lo­mis. Iš es­mės dar­bais esu pa­ten­ kin­ta, kiek no­rė­jom, tiek pa­da­rėm. Pla­ nų ir­g i daug, bet spė­sim.

Rū­pi­na­mės mo­k yk­lų prie­ž iū­ra. Ma­ no ini­cia­ty­va prie kiek­vie­nos mo­kyk­ los ka­bo sa­vi­val­dy­bės vė­lia­vos.

Ta­deu­šas Lav­ry­no­vi­čius Sten­gė­mės vyk­ dy­t i sa­vo rin­ ki­m ų pro­g ra­ mą, tik tam šiek tiek trūks­t a lė­ šų. Mū­s ų prio­ ri­te­t as – švie­t i­ mas, tad lyg ir sten­gė­mės, kad ne tik tau­ti­nių ma­ž u­ mų mo­kyk­los bū­tų re­no­vuo­tos, at­nau­ jin­tos, bet kaip įma­no­ma dau­g iau. Tai pa­g rin­d i­n is mū­sų prio­r i­te­tas. Vi­si ki­ ti klau­si­mai pri­k lau­so nuo fi­nan­s ų.

Džiau­g ia­mės, kad tę­sia­m i in­ves­t i­ci­ niai pro­jek­tai. Ypa­tin­g ų sa­vo siū­ly­mų ne­tu­rė­jau.

Gže­go­žas Sak­so­nas Mū­s ų frak­c i­jos ir ma­no, kaip Mies­to plėt­ros ko­m i­te­to pir­m i­ nin­ko, ini­c ia­t y­ va bu­vo pra­dė­ ta apie 15 de­ta­ lių­j ų pla­nų, o to tiks­las – nau­jų že­mės skly­pų in­d i­ vi­dua­l iai sta­t y­bai for­ma­v i­mas ir jų, kaip kom­pen­sa­ci­jos, su­tei­k i­mas neat­ ly­g in­t i­nai pre­ten­den­tams į že­mės at­ kū­r i­mą. Pa­gal šiuos de­ta­l iuo­sius pla­ nus Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­bės 72 ha plo­to lais­vo­je vals­t y­bi­nė­je že­mė­ je for­muo­ja­ma apie 450 nau­jų skly­ pų. Taip pat ak­ty­v iai da­ly­va­vau ren­ giant ta­ry­bos pro­jek­tus, reg­la­men­tuo­ jan­čius že­mės mo­kes­čio ir ne­k il­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fus bei tai­ko­ mas leng­va­tas.

Ja­ros­la­vas Ka­mins­kis Aš ko­m an­dos žmo­g us, ini­cia­ ty­v ų ne­tei­k iu, bet ga­l iu pa­ siū­ly­t i ir ta­d a s p re n ­d ž i a ­m e drau­g e. Siū­ly­ mų bu­vo. Vy­ko tarp­tau­t i­n ių pro­jek­t ų, pa­gal ku­r iuos mū­sų vai­kai, spor­ti­nin­kai be­veik ne­ mo­ka­mai lan­kė­si ša­ly­se kai­my­nė­se.

savivaldybės tarybos narys sprendžia Vilniaus miesto likimą.

si­ją, jo­je daug nu­vei­kė­me dėl rink­l ia­ vų tai­s yk­l ių, be­g lo­bių ka­č ių ste­r i­l i­ za­c i­j os pro­g ra­mos, bend­ra­d ar­bia­v i­ mo su gy­v ū­nų glo­b os or­g a­n i­z a­c i­j o­ mis. Siū­l iau ir pa­l ai­k iau to­k ius pro­ jek­t us, ku­r ie svar­būs so­c ia­l i­n iu po­ žiū­r iu, pa­v yz­d žiui, ne­g a­l i­m a pri­t ar­ ti, kad bū­t ų di­d i­n a­m i mo­kes­č iai už mu­z i­kos, spor­to mo­k yk­l as. Ne vi­s a­

da tam pri­ta­r ia ki­t i ta­r y­bos na­r iai, bet ma­no siū­ly­mai vi­s a­da to­k ie. Pa­s iū­lė­ me, kad sa­v i­val­dy­b ė ne­š elp­t ų ne­d i­ de­l iais pi­n i­gais, pa­v yz­d žiui, 5 tūkst. li­t ų, di­de­l ių biu­d že­t i­n ių įstai­g ų, to­k ių kaip Ope­ros ir ba­le­to teat­ras ar Dai­ lės aka­de­m i­j a, o pi­n i­g us skir­t ų ma­ žiems, bet svar­biems vi­suo­me­nei ko­ lek­t y­vams.

51

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja Vi­ta­li­ja Kliu­kie­nė S v a r ­b i a u ­s i a man – vi­s uo­ me­n ės svei­k a­ ta, svei­k as gy­ ve ­n i ­m o bū­ das, gy­d y­m o įstai­g ų pa­s lau­ gų op­t i­m i­z a­v i­

mas. Bu­vo įvai­r ių pra­ne­š i­mų, daug kon­fe­r en­c i­j ų, ren­g i­n ių, į ku­r iuos kvie­tė­me žmo­nes, dir­b o­me. Dar va­ do­v a­v au Bend­r uo­m e­n ės svei­k a­tos ta­r y­b ai, ap­t a­r ė­m e įvai­r ius ak­t ua­ lius svei­kos gy­ven­s e­nos klau­s i­mus.

Daug nu­vei­kė­me, pa­s ie­kė­me tiks­lus.

Nors ne­p as­t a­tė­me ko­k ios nors po­l ik­ li­n i­kos ar li­go­n i­nės, ne­pri­ra­š ė­me re­

cep­t ų, bet ir ši­t a po­l i­t i­nė veik­l a ga­n a ryš­k i.

Si­gi­ta Bur­bie­nė Ma­no ini­c ia­t y­ va įkū­rė­me Gy­ vū­nų glo­b os ir ap­sau­gos ko­m i­

7

balandžio 18–24, 2013

miestas

nu­veik­taVilniaus labui?

Dar­bo par­ti­ja

Ar­tū­ro Zuo­ko ir Vil­niaus koa­li­ci­ja Juo­zas An­ta­nai­tis Ban­d om su­ si­t var­k y­t i su at­l ie­k ų tvar­ ky­m o tai­s yk­ lė­m is, mies­ to tvar­kos tai­ syk­l ė­m is. Ma­ no pa­g rin­d i­ nis rū­p es­t is – dau­g ia­bu­č ių na­mų gy­ ven­to­j ų, bu­t ų sa­v i­n in­k ų, ener­g i­j os ga­vė­j ų prie­ž iū­r a, kad jų ne­s kriaus­ tų, nes dir­bu Ūkio ko­m i­te­te. Bū­s iu kri­t iš­k as: pir­mus me­t us mo­k iau­s i, kaip vis­k ą da­r y­t i, nes to­k ia po­l i­t i­ ka už­s ii­mu pir­m ą ka­den­c i­j ą. O ant­ rais me­t ais, ma­n au, ga­lė­j au nu­veik­ ti dau­g iau, bet dėl įvai­r ių prie­ž as­ čių, ne­ž i­no­j i­mo, pa­t ir­t ies sto­kos ne­ pa­d a­r iau ir esu gė­d in­g ai prieš sa­ve nu­s i­tei­kęs.

Ind­rė Ja­kai­ty­tė P a g ­r i n ­d i ­n ė ma­n o dar­b o sri­t is ta­r y­b o­ je – E. mies­ tas (Smart Vil­ nius). Ku­r uo­ jant šią kryp­ tį, for­muo­j ant jos už­da­v i­n ius ir pri­ž iū­r int įgy­ven­ di­n i­m ą, pa­s iek­t a šių re­z ul­t a­t ų: at­ nau­j in­t as sa­v i­v al­dy­b ės in­ter­n e­to tink­la­la­pis, įdieg­tos e. de­mok­ra­t i­jos prie­mo­nės, su­k ur­tas mies­to pro­ble­ mų re­g ist­ras, in­te­rak­t y­v us Vil­n iaus že­mė­l a­p is, ku­r ia­m a mo­b i­l ių­j ų at­ si­skai­t y­mų sis­te­ma, su­k ur­t a e. mo­ kyk­los kon­cep­c i­ja ir skaid­r u­mą už­ tik­r i­nan­t i bei dirb­t i­nes ei­les pa­leng­ va pa­nai­k in­sian­t i priė­m i­mo į dar­že­ lius e. sis­te­ma. Pa­ge­r in­t a ir sa­v i­val­ dy­b ės in­te­re­s an­t ų ap­tar­na­v i­mo ko­ ky­b ė – įsteig­tas skam­bu­č ių cent­ras, už­t ik­r i­nan­t is, kad į vi­sus gy­ven­to­jų skam­bu­č ius bū­t ų at­si­l iep­ta.

Da­rius Mas­ko­liū­nas Man se­ka­si pui­ kiai, val­dan­čio­ ji koa­l i­c i­ja dir­ ba pui­k iai ir mes at­l ie­ka­me la­b ai daug ge­ rų dar­b ų Vil­ niaus mies­t ui ir mies­t ie­č iams. Dir­bant ko­man­do­ je nė­ra as­me­n i­n ių dar­bų, yra bend­ ri koa­l i­ci­n iai, ko­man­d i­n iai. Ini­cia­t y­ vų yra, bet te­g ul jos lie­ka pas ma­ne.

Aš ver­t i­nu, kad vis­kas ei­na tinkama kryp­t im, koa­l i­ci­ja dir­ba ge­rai. Žyd­rū­nas Sa­vic­kas Esu iš spor­to sri­t ies, tad la­ biau­s iai sten­ giuo­si dėl spor­ to biu­d že­to, ku­ rį kiek­v ie­n ais me­tais no­r i­ma su­ma­ž in­t i. Ka­ dan­g i ši ta­ry­ba ga­na spor­tiš­ka, daug žmo­nių su­pran­ta, kad be svei­kų žmo­ nių ne­bus ir stip­r ios vi­suo­me­nės, to­ dėl šiaip taip pa­vyks­ta at­lai­ky­ti tą ma­ ži­ni­mą spor­to reik­mėms. Taip pat pa­ ga­liau gau­tas fi­nan­sa­vi­mas pro­jek­tui „Svei­ka atei­t is“. Jis jau star­ta­vo – dvie­ jo­se mo­k yk­lo­se per per­t rau­kas kas­ dien vai­kams vyks­ta mankš­te­lės. Vi­ sa­da no­r i­si pa­siek­t i dau­g iau, bet ne

taip vis­kas pa­pras­ta. Gy­ve­n i­me vis­ kas nuo ta­vęs pri­k lau­so, o čia – nuo 51 ta­ry­bos na­rio.

Dai­na Ur­ba­na­vi­čie­nė Esu Gat­v ių pa­ va­d i­n i­m ų ir p a ­m i n k ­l i ­n i ų len­t ų ko­m i­s i­ jos pir­m i­n in­ kė. Ma­n o ini­ cia­t y­v a su­ da­r y­t a dar­b o gru­p ė įvy­k ių, as­me­ny­bių įam­ž i­n i­ mo reg­l a­men­t ui ar nuo­s ta­t ams pa­ reng­t i. 2013 m. ba­l an­d žio 2 d. Vil­ niaus mies­to ta­r y­b a šį reg­l a­me­t ą pa­t vir­t i­no. Pa­reng­t a ir UNES­CO pa­ teik­t a pa­raiš­k a dėl Vil­n iaus sie­k io 2014 m. tap­t i pa­s au­l io kny­g ų sos­t i­ ne. Ma­no ini­c ia­t y­va Vil­n iaus mies­ tas įsi­t rau­kė į kū­r y­bi­n ių in­dust­r i­j ų dar­b o gru­p ę. Vil­n iaus mies­to kū­r y­ bi­n is po­ten­c ia­l as bu­vo pri­s ta­t y­t as Ny­der­l an­duo­s e (Ro­ter­d a­me), Bel­g i­ jo­je (Ant­ver­pe­ne). Už­megz­t i kul­t ū­r i­ niai me­n i­n in­k ų mai­nai su Vo­k ie­t i­jos mies­t u Diu­s el­dor­f u. Pri­s i­dė­jau prie vi­s uo­me­n i­n ės veik­los or­g a­n i­z uo­ jant Gat­vės mu­z i­kos die­nos ir „Te­ bū­n ie nak­t ies“ ren­g i­n ius.

Pet­ras Nau­sė­da Bū­da­mas spor­ ti­nin­kas ir stra­ te­g iš­k ai svar­ baus ko­m i­te­ to na­r ys di­de­l į dė­me­s į ski­r iu spor­to inf­rast­ ruk­t ū­ros plėt­ rai ir sos­t i­nės spor­to ob­jek­t ų iš­sau­ go­ji­mui. Vie­n i svar­b es­n ių ta­r y­b os spren­di­mų „Dėl Vil­niaus mies­to dvi­ ra­čių ta­k ų spe­cia­lio­jo pla­no pa­ren­g i­ mo“ pa­ska­tins sa­vi­val­dy­bės at­sa­k in­ gus pa­da­l i­n ius to­l iau plės­t i dvi­ra­čių ta­kus. Taip pat bai­g ia­mas reng­ti dvi­ ra­čių ta­k ų Ne­r ies pa­k ran­tė­je pro­jek­ tas. Praė­ju­siais me­tais ini­ci­ja­vau nau­ jos Vil­niaus mies­to spor­to ta­ry­bos su­ da­ry­mą.

Jo­nas Juod­ka Bu­vau So­cia­l i­ nių rei­ka­lų ko­ mi­te­to pir­m i­ nin­k as, da­b ar esu šio ko­mi­te­ to pir­m i­n in­ko pa­v a­d uo­to­j as.

Pri­si­dė­jau prie ini­cia­ty­v ų įku­riant sa­va­ran­k iš­ko gy­ ve­ni­mo na­mus „Sa­vi na­mai“ ir die­nos cent­rą psi­chi­kos ne­ga­l ią tu­r in­t iems as­me­nims, taip pat – įku­riant pen­sio­ no „Vil­ties na­mai“ sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ ni­mo na­mus ir trum­pa­lai­kės glo­bos cent­rą bei stei­g iant gru­pi­nio gy­ve­ni­ mo na­mus vai­kams, šei­mos pa­ra­mos cent­rą ir kri­zių cent­rą mo­ti­noms bei vai­kams.

Ed­ga­ras Sta­ni­šaus­kas Per dve­jus ka­ den­c i­j os me­ tus te­ko ak­ ty­v iai dirb­t i Svei­k a­tos bei E k o ­n o ­m i ­k o s ir fi­n an­s ų ko­ mi­te­t uo­s e. Per šiuos me­t us ma­no ini­c ia­t y­va at­gai­

vin­t a Vil­n iaus ir Kau­no dvi­m ies­č io stra­te­g i­n io pla­na­v i­mo ko­m i­si­ja. Dėl to­les­n io dvi­m ies­čio gai­r ių įgy­ven­d i­ ni­mo su­bur­ta pen­k ių eks­per­t ų gru­ pė (jau pa­reng­tos eks­p er­t ų gru­pių iš­va­dos).

Kęs­tu­tis Nė­nius Nuo 2011 m. ge­ gu­ž ės 9 d. iki da­b ar pir­m i­ nin­k a­v au 66 p o ­s ė ­d ž i a m s .

Ak­t y­v iai dir­ bu prie dau­g ia­ bu­č ių at­n au­ji­ ni­mo pro­g ra­mos. Ku­r ia­me fi­nan­si­n į mo­de­l į, ku­ris iš mir­ties taš­ko iš­ju­din­ tų dau­g ia­bu­čių re­no­va­ci­ją Vil­n iaus mies­te ir leis­tų gy­ven­to­jams iš­veng­ ti mil­ž i­niš­k ų są­skai­tų už šil­dy­mą.

Al­gi­man­tas Va­ka­ri­nas Vyks­t a nuo­ la­t i­n is dar­b as kont­ro­l iuo­j ant sa­v i­v a l­d y­b ės įmo­n ių bei ki­ tų ūkio su­bjek­ tų veik­lą, svars­ to­m i, ren­g ia­m i ir tei­k ia­m i pa­siū­ly­mai dėl ener­ge­t i­ kos ūkio ir jo eksp­loa­ta­ci­jos, ak­t y­ viai ana­li­zuo­ja­mi vie­šo­jo trans­por­to klau­si­mai, ana­li­zuo­ja­ma, kaip vyk­do­ mas biu­d že­tas.

Rū­ta Va­na­gai­tė* P a t ­v i r ­t i n ­t a vy­res­n io am­ žiaus žmo­n ių slau­gos ir glo­ bos stra­t e­g i­ ja iki 2020 m., pa­reng­t as de­ ta­lus veiks­mų pla­nas. Dėl to ir ėjau į Vil­n iaus ta­r y­ bą, kad pa­ju­d in­č iau rei­k a­lus dėl se­ nų žmo­n ių slau­gos ir glo­b os. Taip pat jau su­bur­t a dar­b o gru­p ė, ku­r i slau­g ą ir glo­b ą su­jungs į vie­na. Pa­ju­ dė­jom gan smar­k iai ir dar li­ko dve­ ji me­t ai tam veiks­mų pla­nui įgy­ven­ din­t i. Pir­mus me­t us ren­g iau in­for­ ma­c i­ją ir stra­te­g i­ją, o ant­rais me­t ais su dar­b o gru­p ė­m is bu­vo ren­g ia­mas veiks­mų pla­nas.

* Ne­se­niai pa­si­trau­kė iš A.Zuo­ko koa­li­ci­jos

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja Bro­nius Ci­cė­nas Ka­d an­g i esa­ me opo­zi­ci­jo­je, la­biau­siai ban­ do­me opo­nuo­ti ne­ge­riems dar­ bams, ga­l i­m a taip pa­s a­k y­ ti. Prie­ši­no­mės spren­di­mui pirk­ti „Žal­gi­rio“ sta­dio­ną, ku­rį priė­mė val­dan­čio­ji dau­gu­ma, bet ne­ga­lė­jo­me nie­ko pa­da­ry­ti.

Dar tris kar­t us siū­lė­me nu­t rauk­t i nuo­mos su­tar­t į su „Dal­k ia“ dėl ši­lu­ mos tie­ki­mo. Bu­vo ir smul­kes­nių pa­ siū­ly­mų.

Ie­va Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė Di­d žiau­s ius dar­bus ga­lė­ čiau iš­s kir­ ti du. Pir­mas: i n i ­c i ­j a ­v a u Gy­v ū­nų glo­ bos ir ap­sau­ gos ko­m i­s i­ jos įkū­ri­mą, su­tvar­kė­me „Grin­dos“ pri­ž iū­r i­mą gy­v ū­nų glo­b os ir ap­ sau­gos funk­ci­ją, ati­da­rė­me kli­ni­ką „Grin­do­je“. Ki­tas dar­bas su­si­jęs su jau­ni­mo po­li­ti­ka – džiau­g iuo­si, kad mies­te jau vei­kia ke­tu­ri at­vi­ri jau­ni­ mo cent­rai, ku­r ie dir­ba su ma­ž iau ga­l i­my­bių tu­r in­č iu ar nu­s i­kals­t i lin­ku­siu jau­ni­mu. Tai ma­no pa­čios „kū­di­k iai“, ku­riais la­biau­siai džiau­ giuo­si. Su šiais tiks­lais dau­giau­sia ir ėjau į ta­ry­bą. Daug dir­bu kiek­vie­ną die­ną, ma­nau, jei­gu vi­si taip dirb­tų, bū­tų dar ge­res­nis re­zul­ta­tas.

Ni­jo­lė Ja­ge­la­vi­čie­nė Esu Kul­t ū­ ros, švie­ti­mo ir spor­to ko­ mi­te­to pir­mi­ nin­ko pa­va­ duo­to­ja. Dau­ gu­mai pa­dė­ jau gau­ti dau­ giau fi­nan­sa­vi­mo, kad ga­lė­tų baig­ti ar pra­dė­ti re­mon­to, sta­ty­bų dar­bus, tar­pi­nin­ka­vau dėl pa­pil­do­mų eta­tų ir fi­nan­sa­vi­mo kul­tū­ros pro­gra­moms vyk­dy­ti. Esu Tra­kų Vo­kės dva­ro at­ gai­vi­ni­mo dar­bo gru­pės va­do­vė. Šiuo me­tu ren­gia­mas pro­jek­tas pri­trauk­ ti eu­ro­pi­nes lė­šas. Taip pat da­ly­vau­ ju spren­džiant la­bai opią pro­ble­mą – dir­bu lop­še­lių-dar­že­lių op­ti­mi­za­vi­ mo Vil­niaus mies­te dar­bo gru­pė­je.

Ima­mės prie­mo­nių, kad ar­ti­miau­siu me­tu ge­ro­kai su­ma­žė­tų į dar­že­lius pa­tek­ti no­rin­čių vai­kų skai­čius.

Jo­nas Pins­kus Ap­l in­kos ap­ sau­gos sri­t is: K a ­z o­k i š ­k ių s ą ­v a r ­t y ­n o filt­ra­to įren­ gi­m as; du­j ų su ­r i n ­k i ­m as iš są­var­t y­no ir nu­ve­di­mas iki Vie­vio; at­lik­ti MBA pro­jek­to pa­ren­g ia­mie­ji dar­bai; Ka­ rio­tiš­kių dumb­lo sau­gyk­los už­den­ gi­mas; ati­da­ry­ta ant­ro­ji Ka­zo­kiš­kių są­var­ty­no sek­ci­ja.

Svei­ka­tos ap­sau­gos sri­tis: di­des­nė­ mis apim­ti­mis re­no­vuo­tos trys po­ lik­l i­n i­kos ir vie­na li­go­n i­nė; nau­jai pa­sta­t y­tas VšĮ Ka­ro­l i­n iš­k ių po­l ik­ li­ni­kos Pi­lai­tės fi­lia­las; dėl Vil­niaus ap­skri­t ies ad­m i­n ist­ra­ci­jos lik­v i­da­ vi­mo bu­vo pe­r im­tos VšĮ Sa­pie­gos li­go­ni­nė ir BĮ Vil­niaus ap­skri­ties su­ tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­k ių na­mai; rest­r uk­t ū­r i­z uo­ta Vil­n iaus mies­to kli­ni­k i­nė uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė.

IT sri­tis: su­kur­ta vai­kų priė­mi­mo į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės iki­mo­ kyk­li­nių ug­dy­mo įstai­gų iki­mo­kyk­li­ nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­ pes e. prie­mo­nė (cent­ra­li­zuo­tas priė­ mi­mas į dar­že­lius); e. de­mok­ra­ti­jos sis­te­ma gy­ven­to­jams; ne­mo­ka­mų be­lai­džio in­ter­ne­to zo­nų įren­gi­mas Vil­niaus mies­te; įdieg­tas in­te­rak­ty­ vus Vil­niaus mies­to že­mė­la­pis.

Aliaus Koroliovo/ BFL nuotr.

Dirbo darniai

Nuo 2011 m. iki šių me­tų ko­vo Vil­ niaus mies­to ta­ry­bos na­riu bu­vu­ sio ir ne­se­niai ta­ry­bos sek­re­to­riu­ mi ta­pu­sio Mi­ros­la­vo Mon­ke­vi­ čiaus (nuo­tr.) nuo­mo­ne, pu­sė ta­ry­ bos ka­den­ci­jos praė­jo ga­na sklan­ džiai. Pa­sak jo, ne­tru­kus vil­nie­ čiams bus pa­teik­ta ofi­cia­li nu­veik­ tų dar­bų ata­skai­ta.

– Ar įpu­sė­jus ka­den­ci­jai vi­suo­ me­nė iš­girs apie nu­veik­tus ta­ ry­bos dar­bus?

– Kaip ir kas­met, šiuo me­tu ren­gia­ ma ata­skai­ta už praė­ju­sius me­tus, jo­je bus pa­mi­nė­ti ir tie dar­bai, ku­ riuos at­li­ko­me per pu­sę ka­den­ci­jos.

Taip pat – atei­ties pla­nai, kur link ju­da­me. Ar­ti­miau­siu me­tu ji bus pa­reng­ta ir pri­sta­ty­ta tiek vi­suo­ me­nei, tiek ži­niask­lai­dai, tiek ap­ tar­ta pa­čio­je ta­ry­bo­je.

Ta­ry­ba tu­rė­jo ga­na daug iš­šū­kių, pir­miau­sia – su­si­tvar­ky­ti su sko­ lo­mis, kad ga­lė­tu­me to­liau vyk­dy­ ti veik­lą. Yra ir ki­to­kių am­bi­cin­gų pro­jek­tų.

– Kaip įver­tin­tu­mė­te šios ta­ ry­bos veik­lą? Ar dar­bas vy­ko sklan­džiai?

– Ta­ry­ba su­si­de­da iš po­li­ti­kų ir skir­tin­gų pa­žiū­rų frak­ci­jų, tad na­ tū­ra­lu, kad iš­ky­la skir­tin­gas po­ žiū­ris. Ta­čiau la­bai ge­rai, kai yra po­zi­ci­ja ir opo­zi­ci­ja, – pa­sta­ro­ ji konst­ruk­ty­viai kri­ti­kuo­ja, ne­lei­ džia dau­gu­mai su­sto­ti prie pu­siau nu­veik­tų dar­bų.

Ma­nau, kad dar­bas šio­je ta­ry­bo­ je bu­vo ga­na dar­nus, koa­li­ci­ja sta­ bi­li ir pa­si­ruo­šu­si bend­riems iš­šū­ kiams. Ga­li­ma sa­ky­ti, ši dau­gu­ma iš­si­ski­ria tuo, kad jei­gu pa­siū­ly­mas ra­cio­na­lus ir konst­ruk­ty­vus, tai be jo­kių po­li­ti­nių am­bi­ci­jų ar dirb­ti­nių prieš­ta­ra­vi­mų į ši­tuos pa­siū­ly­mus at­si­žvel­gia­ma.

– Opo­zi­ci­ja tei­gia ne­ga­lin­ti nu­veik­ti ko nors ypa­tin­ga, nes ne­su­ren­ka pa­kan­ka­mai bal­sų.

Ar tai iš tie­sų truk­do ta­ry­bai sklan­džiai dar­buo­tis?

– Jei­gu opo­zi­ci­ja sa­ko, kad ne­ga­li ko nors pa­da­ry­ti, tur­būt tai pa­pras­ čiau­sias bū­das nu­si­mes­ti at­sa­ko­ my­bę. Opo­zi­ci­ja vi­sa­da tu­ri for­mų ir bū­dų, ku­riais ga­li įsi­trauk­ti ir da­ly­vau­ti ta­ry­bos veik­lo­je, pri­žiū­ rė­ti dar­bus, teik­ti pa­siū­ly­mus. Tad opo­zi­ci­ja ga­lė­tų bū­ti konst­ruk­ty­ves­ nė ir teik­ti konst­ruk­ty­vius pa­siū­ly­ mus, o ne prieš­ta­rau­ti iš es­mės.

8

balandžio 18–24, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ką reiš­kia būti Vil­niaus Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Už­kam­pio vals­tybės gėda Lu­kas Mik­ne­vi­čius

P

re­z i­den­tei Da­l iai Gry­b aus­k ai­tei pa­v ie­š i­nus, kad į bu­v u­s ios Did­ž io­s ios Bri­t a­n i­j os prem­j erės Mar­g a­ret That­c her lai­do­t u­ves ji iš­v y­ko pi­g ių skryd­ž ių bend­rovės „Wizz Air“ lėktu­v u, da­l is vi­s uo­menės pra­t rūko en­t u­z iaz­mu, štai, ma­to­te, ko­k ia šau­nuolė mūsų Pre­z i­dentė, – ne­r ie­č ia no­s ies, skrai­ do kar­t u su liau­d i­m i ir vals­t ybės pi­n igų ne­š vais­to.

Ki­t i D.Gry­b aus­k ai­t ei ir jos ko­m an­d ai ėmė pri­k ai­š io­t i vie­š uo­s ius ry­š ius, pa­ stan­g as at­ro­dy­t i „ar­č iau žmo­n ių“ ir neo­ fi­c ia­l iai pra­s i­d e­d an­č ią pre­z i­d en­to rin­ kimų kam­p a­n iją.

Ga­li­ma la­žin­tis, kad esant ga­li­my­bei ša­lies va­dovė ke­lio­nei į Lon­doną tik­riau-­ siai būtų pa­si­rin­ku­si ki­tos bend­rovės lėktuvą.

Vis dėlto vei­k iau­siai tai nei vie­na, nei ki­ta.

Taip, kuk­lu­mas, kaip by­lo­ja liau­dies iš­min­ tis, yra do­rybė. Ta­čiau tei­sybės dėlei rei­kia pa­sa­ky­ti, kad kuk­lu­mas per prie­vartą yra ne do­rybė, o ele­men­ta­ri uba­gystė. Ne Pre­ zi­dentės, o mūsų vals­tybės, ku­ri to­l iau iš­ lie­ka vi­siš­ku avia­ci­jos pa­sau­lio už­kam­piu, ne­pai­sant visų įvai­r ių vald­ž ių pa­stangų.

Kai Pre­z i­den­te tik iš­rink­ta D.Gry­baus­kaitė pa­reiškė, kad, tau­py­da­ma lėšas ne­si­nau­ dos už­sa­ko­muo­sius skryd­ž ius siū­lan­čių įmo­n ių pa­slau­go­m is ir rink­sis tra­d i­ci­n ių oro li­nijų bend­ro­vių eko­no­minę klasę, tik­ riau­siai ne­manė, jog tos bend­rovės bus „Wizz Air“ ir „Rya­nair“. Nes iš Vil­n iaus pa­ siek­ti Lon­doną ga­l i­ma tik šių dviejų bend­ ro­vių lėktu­vais.

Ga­li­ma la­ž in­tis, kad esant ga­li­my­bei ša­lies va­dovė ke­l io­nei į Lon­doną tik­r iau­siai būtų pa­si­r in­ku­si ki­tos bend­rovės lėktuvą, ta­ čiau te­ko nau­do­t is tuo vieninteliu, ku­r is į vietą galė­jo nu­skrai­din­ti rei­k ia­mu lai­ku. „Pre­z i­dentė pa­si­r in­ko pa­pras­č iau­sią, pi­ giau­sią ir grei­čiau­sią būdą pa­siek­t i Lon­ doną“, – kodėl ša­l ies va­dovė skrai­do pi­g ių skryd­ž ių bend­rovės lėktu­v u, šo­nais trin­ da­ma­si su so­tesnės duo­nos už­sie­ny­je ieš­ ko­ti trau­kian­čiais pi­lie­čiais, paaiš­ki­no pre­ zi­dentū­ros at­sto­vai.

O kas lie­ka, kai, pa­sa­k ius tei­sybę, vi­sai ES, ku­r ios Ta­r y­bai pir­m i­n in­kau­t i nuo lie­pos 1 d. ruo­šia­si Lie­t u­va, būtų pra­neš­ta: pas mus vi­si taip skrai­dy­si­te, nes na­cio­na­linės oro li­nijų bend­rovės ne­tu­ri­me, o tra­di­ci­nių oro li­n ijų bend­ro­v ių lėktu­vai Vil­n iu­je be­ veik ne­be­si­leid­ž ia.

Todėl Pre­zi­dentės D.Gry­baus­kaitės skry­dis su „Wizz Air“ nėra nei kuk­lu­mas, nei vie­šie­ ji ry­šiai. Tai – vals­tybės gėda.

P

enk­ta­dienį, balandžio 19 d., su­kan­ka ly­giai dve­ji me­ tai, kai prie Vil­niaus vai­ ro sto­jo nau­jo­ji vald­žia, o jos prie­ša­ky­je – jau tre­čią kartą me­ru iš­rink­tas Artū­ras Zuo­kas.

Jo tei­gi­mu, di­de­lių po­ky­čių ne­ įvy­ko, ta­čiau skir­tu­mas tarp bu­ vu­sių ir šios ka­den­ci­jos ryš­kus.

Kaip pra­si­de­da ir bai­gia­si me­ ro die­na, kiek lai­ko ski­ria sau ir šei­mai, kas lau­kia vil­nie­čių šiais me­tais ir ar svars­to apie dar vieną me­ro ka­den­ciją ar net pre­zi­den­to po­stą, „Vil­niaus die­na“ kalbė­jo­si su sos­tinės va­do­vu A.Zuo­ku.

– Me­re, ko­kia jūsų die­not­ varkė?

– Ke­liuo­si apie šeštą, per­žiū­riu pa­štą, in­ter­ne­te pa­skai­tau nau­ jie­nas, pa­da­rau trumpą mankštą.

Pas­kui jau ke­lia­si šei­ma, pa­da­rau vai­kams ka­ka­vos, žmo­nai ka­vos į lovą at­ne­šu. Jau at­ši­lo oras, į dar­ bą va­žiuo­ju ried­žiu, sten­giuo­si iš­ va­žiuo­ti anks­čiau. Pa­ke­liui įsi­jungęs „iPhone’ą“ mo­kau­si italų kal­bos, pa­žiū­riu, kaip at­ro­do mies­tas. Biu­ re iš ry­to vyks­ta pa­si­ren­gi­mas dar­ bo die­nai: do­ku­men­tai, su­si­ti­ki­mai, pa­skui jau pra­si­de­da dar­bi­niai po­ sėdžiai, su­si­ti­ki­mai iki pat vėlu­mos.

Na­mo grįžtu įvai­riai, pri­klau­so nuo ren­gi­nių, įsi­pa­rei­go­jimų, kar­ tais aš­tuntą, kar­tais de­šimtą va­ ka­ro. Praė­ju­sią sa­vaitę su Var­šu­ vos me­re da­ly­vau­da­mas kon­cer­te Na­cio­na­linė­je fil­har­mo­ni­jo­je pa­si­ tiks­li­nau jos, ko­kia šian­dien die­na.

Ji sa­ko: „Ket­vir­ta­die­nis.“ O man at­ rodė, kad dar tik pir­ma­die­nis pra­si­ dėjo. Sa­vaitė pra­bėga ne­pas­te­bi­mai.

– Ar žmo­na ne­pyks­ta, kad dau­giau lai­ko ski­ria­te mies­ tui nei šei­mai?

– Žmo­na jau įpra­tu­si. Ži­no, kad toks gy­ve­ni­mo rit­mas. Ki­ta ver­tus, ji pa­ti ak­ty­vi, tu­ri daug vi­suo­me­ ni­nių įsi­pa­rei­go­jimų. Daž­nai būna, kad su­si­tin­ka­me tik va­ka­rais ir sa­ vait­ga­liais. Mūsų gy­ve­ni­mas – kaip du lai­vai, plau­kian­tys did­žiulė­ je jūro­je, bet ne­būti­nai ša­lia vie­nas ki­to. Sten­giamės, kad sek­ma­die­nis būtų skir­tas tik šei­mai. Nie­ko ne­ da­ry­ti yra ge­riau­sias už­siė­mi­mas (šyp­so­si). Man pa­tin­ka ita­liš­kas po­sa­kis „dol­ce far nien­te“, reiš­ kian­tis ma­lo­numą nie­ko ne­veik­ti.

Klau­sai­si mu­zi­kos, vaikš­tai ba­sas na­muo­se, pa­skai­tai ką nors, be jo­ kio pla­no, be jo­kios dar­bot­varkės.

– Esa­te la­bai už­siėmęs, kaip na­mie pa­si­skirs­to­te dar­bus?

Ar tu­ri­te lai­ko namų ūkiui?

– Tu­riu. Ma­no dar­bas yra ry­ te iš in­dap­lovės išim­ti in­dus, sa­ vait­galį sten­giuo­si pa­da­ry­ti va­ ka­rienę, kar­tais net la­bai di­de­lis no­ras yra ką nors na­mie pa­da­ry­ ti, su­tvar­ky­ti. Tai tam tik­ra poil­ sio for­ma ar­ba įpras­to dar­bo rit­ mo pa­kei­ti­mas.

– Už­si­minėt apie mankštą, ka­dai­se už­siėmėt tai­či. Da­ro­ te vis dar tą pa­čią?

– Ma­no mankš­ta skir­tin­ga – tai­ či, jo­gos ir jėgos pra­timų mik­sas.

At­ra­dau jo­gos pra­timų, ku­rie man la­bai pa­tin­ka.

– Esa­te iš­bandęs daug trans­ por­to prie­mo­nių, da­bar vėl iš­sit­raukėt riedį. Ku­ri jų ar­ čiau­siai šir­dies?

– Ži­not, esu įvai­rus žmo­gus ir ma­no po­mėgiai įvairūs. Va­sarą man vi­siš­kai už­ten­ka ried­žio ir dvi­ra­čio. Rie­dis yra pui­ki trans­ por­to prie­monė, nau­do­ju jį gal jau še­še­rius me­tus, na ne­bent smar­ kiai ly­ja, bet ir tai tu­riu įsidėjęs ilgą liet­paltį, rei­ka­lui esant ga­ liu va­žiuo­ti ir per lietų. Žiemą va­žinė­ju au­to­mo­bi­liu su vai­ruo­ to­ju, bet at­ra­dau ke­letą pui­kių ir vie­šo­jo trans­por­to marš­rutų, ku­ rie man la­bai pa­togūs.

Mies­tas man nie­ka­da ne­bu­ vo skyręs tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­ lio, per anks­tes­nes ir šią ka­den­ ci­jas va­žinė­ju su sa­vo. Šiuo me­tu va­žinė­ju „Volks­wa­gen“ markės mik­roau­to­bu­siu­ku, nes pa­to­gu, di­des­nis. Man ne­la­bai pa­tin­ka va­di­na­mie­ji li­mu­zi­nai, esu ga­na aukš­tas, o juo­se va­žiuo­ti sėdint ga­le, kaip rei­ka­lau­ja pro­to­ko­las, ne­pa­to­gu. Kal­bant apie au­to­mo­ bi­lius, esu vi­su­rei­gių ša­li­nin­kas.

– Tu­ri­te daug įsi­pa­rei­go­jimų, at­sa­ko­my­bių, kas ge­riau­siai pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti ir pailsė­ti?

– Esu iš­siugdęs to­kią sa­vybę – per­jung­ti funk­ci­jas: da­bar bū­ siu pik­tas, da­bar links­mas, da­ bar liūd­nas ir pan. Daug reiš­kia mu­zi­ka, įdo­mus bend­ra­vi­mas su žmonė­mis ne apie rei­ka­lus. O ge­ riau­siai at­si­pa­lai­duo­ju ke­lioms die­noms iš­vykęs į už­sienį. Lie­tu­ vo­je man kur nors išei­ti, iš­va­žiuo­ ti ne­įma­no­ma, ne­bent į ko­kią so­ dybą pa­si­slėpti.

Iš­vykęs į už­sienį, – vie­nas, nes rei­kia skir­ti lai­ko pa­būti vie­nam, – viską da­rau eksp­rom­tu. At­si­ke­ li ry­te, išei­ni pa­si­vaikš­čio­ti po ko­ kį mies­telį, ten nie­kas tavęs ne­ pažįs­ta.

Mūsų gy­ve­ni­mas – kaip du lai­vai, plau­ kian­tys did­žiulė­je jūro­je, bet ne­būti­nai ša­lia vie­nas ki­to.

– Kal­bant apie pla­nus, kas lau­kia vil­nie­čių šiais me­tais?

– Gražūs, po­zi­tyvūs da­ly­kai, nau­ din­gi mies­tui. Džiau­giuo­si, kad ge­ rai se­ka­si dar­bas su šia Vy­riau­sy­be, ku­ri vi­siš­kai ki­taip žiū­ri į va­do­va­ vimą, ūki­nin­ka­vimą, spren­dimų pri­ėmimą, mies­to pro­ble­mas. Šie­met imamės sun­kaus už­da­ vi­nio – trans­por­to sis­te­mos per­ tvar­kos. Tai neiš­ven­gia­ma, nes tu­ri­me sis­temą, ku­rios ne­pajė­ gia­me fi­nan­siš­kai iš­lai­ky­ti. Tai bus sun­kus man kaip mies­to va­ do­vui lai­ko­tar­pis, bet, ti­kiuo­si, mies­tie­čiai tai su­pras ir po ku­rio lai­ko įver­tins.

Tu­rim did­žiulį iššūkį – di­din­ ti dar­že­lių vietų skai­čių. Rei­ka­ lin­ga tam tik­ra ir švie­ti­mo sis­ te­mos per­tvar­ka, kad dar­že­liai, ku­rie nau­do­ja­mi ki­toms pa­slau­ goms, būtų grąžin­ti vil­nie­čiams.

Ti­kimės, kaip ir žadė­jo­me, kad iki metų pa­bai­gos vietų de­fic­ i­tas juo­

Pla­nai: A.Zuo­kas ti­ki­no, kad dar net ne­gal­vo­jo, ar po dvejų metų vėl

nuo klau­si­mo apie kitą­met vyk­sian­čius pre­zi­den­to rin­ki­mus su šyp­se

se ge­ro­kai su­mažės. Džiau­giuo­si, kad Vil­niu­je yra vaikų, kad gims­ ta vaikų, nes mies­tui kaip nie­kad rei­kia gy­ven­tojų. Šiais me­tais Vil­niu­je ma­ty­si­me daug kranų ir sta­tybų, bus ati­ da­ry­tas pre­ky­bos cent­ras „Ikea“, pa­ga­liau at­si­gau­na biurų rin­ka, at­si­ran­da gra­žių naujų pro­jektų de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te, turė­si­ me pro­jektų, su­si­ju­sių su mūsų ža­ liai­siais plo­tais, par­kais, jų tvar­ ky­mu. Mies­tas įgau­na pa­greitį ir norėtų­si, kad jis didėtų, kad mes tik­rai būtu­me ma­to­mi Eu­ro­po­je.

O kas bus atei­ty­je, gal ka­da kitą kartą pa­sa­ky­siu. Esu iš­mo­ky­tas gy­ve­ni­mo, kad jei­gu tik pa­sa­ko­ me, ką no­ri­me da­ry­ti, kokį pro­ jektą ar idėją, dar ne­bai­gus sa­ki­ nio pra­si­de­da truk­dy­mas, kri­ti­ka ir mai­šy­mas. Tai­gi kol kas gal ge­ riau mes ty­liai da­ry­si­me, o pa­skui apie tai pa­si­šnekė­si­me.

– Ko­kios reak­ci­jos daž­niau­ siai su­lau­kia­te su­si­ti­ki­muo­se su sostinės gyventojais?

– Ab­so­liu­ti dau­gu­ma su­si­ti­kimų yra ge­ra­no­riš­ki ir tei­gia­mi. La­bai ne­di­delė da­lis su­si­ti­kimų, ku­riuo­se jun­ta­mas prie­šiš­ku­mas ir dis­ku­ si­ja dėl ar­gu­mentų ar pa­ties fak­to ne­vyks­ta, bet reiš­kia­si išanks­ti­nis nu­si­sta­ty­mas, daž­niau­siai su­si­jęs su po­li­ti­ne kon­ku­ren­ci­ja.

Gy­ven­tojų pri­ėmi­mas vi­sa­da yra sun­ki die­na, nes žmonės atei­ na su la­bai įvai­rio­mis pro­ble­mo­ mis. Kai ku­rios žmo­giš­kai la­bai su­pran­ta­mos, de­ja, jų ne­ga­li­ma išspręs­ti, nes ne­leid­žia įsta­ty­ mai ar ki­ti da­ly­kai. Ki­ti žmonės

mėgi­na gud­rau­ti, gau­ti sau nau­ dos, nors ban­do tai pa­ro­dy­ti vi­ sai ki­taip, ta­da nu­vi­li žmogų to­ kiu at­sa­ky­mu: „At­sip­ra­šau, mes ne­ga­li­me iš vi­suo­menės sąskai­ tos pa­da­ry­ti jūsų lai­min­ges­nio.“ Aiš­ku, tas žmo­gus būna ne­pa­ ten­kin­tas. Ki­ti iš­sa­ko ge­ros dar­ binės kri­ti­kos, kur gatvė ne­sut­var­ky­ta ir pan.

Be­je, įve­si­me to­kią nau­jovę: pra­ dėjus tvar­ky­ti gatvę ša­lia stovės žy­muo, kur bus nu­ro­dy­ta da­ta, – darbų pra­džia ir pa­bai­ga. Jei lai­ kas bus pa­si­baigęs, gy­ven­to­jai tik­ rai in­for­muos mus, kad pa­slaugų teikė­jai jau turė­jo būti baigę dar­ bus, bet ne­baigė. Taip mies­tie­čiai pa­dės ge­riau kont­ro­liuo­ti dar­ bų ko­kybę ir at­li­kimą. Džiau­giuo­ si, kad šiuo at­ve­ju gy­ven­to­jai ga­ na ak­tyvūs. Tie­sa, kar­tais iš mūsų rei­ka­lau­ja­ma to­kių pa­slaugų, ku­ rių ko­kybės lyg­mens ne­pa­sie­kia net pri­va­tus vers­las. Ki­ta ver­tus, tai, kad vil­nie­čiai to­kie reiklūs, ska­ti­na ir mus pa­si­temp­ti.

– Kaip ver­ti­na­te Vil­niaus mies­to ta­ry­bos darbą?

– Valdančioji koa­li­ci­ja dir­ba tik­ rai skland­žiai. Ži­no­ma, dau­giau rei­kia dis­ku­sijų, dau­giau su­de­rin­ ti skir­tingų nuo­mo­nių, nes koa­li­ ci­ja di­delė. Tam rei­kia lai­ko, aiš­ ki­ni­mo, su­ta­ri­mo. Bet ver­tin­čiau, kad tik­rai dir­ba­me skland­žiai ir ne­blo­gai.

– Nors dar li­ko pusė ka­den­ci­ jos, gal jau ki­lo min­čių ir dėl atei­nan­čios, – ar ke­ti­na­te vėl kan­di­da­tuo­ti į me­ro po­stą?

9

balandžio 18–24, 2013

nuomonės

me­ru

kan­di­da­tuos į Vil­niaus me­ro po­stą, o e­na iš­si­su­ko. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Kad dar net klau­si­mas toks ne­bu­ vo kilęs (šyp­so­si). Dar anks­ti gal­vo­ ti, kas bus po dvejų metų. Šian­dien tiek ma­no, tiek ma­no ko­legų už­da­vi­ niai la­bai aiškūs, tu­ri­me daug am­ bi­cingų planų, tam tikrų pro­blemų, ku­rias tu­ri­me spręsti. No­ri­si vie­no, kad tą lai­ko­tarpį iš­nau­do­tu­me kuo efek­ty­viau mies­to ir Lie­tu­vos la­ bui. Nes Vil­nius bu­vo pra­radęs sa­ vo di­na­miką, o šian­dien man ma­ lo­nu ma­ty­ti, kai, pa­vyzd­žiui, „The New York Ti­mes“ pa­ra­šo, kad Vil­ nius yra vie­nas ge­riau­siai val­domų did­mies­čių pa­sau­ly­je. Tai pri­pa­ži­ni­ mas, sma­gu, kad pa­ste­bi iš šo­no.

– O kaip dėl am­bi­cijų kan­di­ da­tuo­ti į pre­zi­den­tus?

– (Šyp­so­si) Ne­ži­nau, kas čia yra nu­tikę, bet šį klau­simą per sa­vaitę gird­žiu po du tris kar­tus. Ieš­ko­jau kan­di­da­to.

– Ra­dot?

– Bu­vo ke­le­tas, su ku­riais bu­ vo­me pra­dėję kalbė­ti, bet jie jau yra vie­šai pa­reiškę, kad ne­kan­di­ da­tuos šiuo­se rin­ki­muo­se. Sup­ ran­ta­ma, pre­zi­den­to po­zi­ci­ja la­ bai svar­bi. Ir Eu­ro­pos ša­lis tu­ri turė­ti pre­zi­dentą, ku­ris iš­lais­vi­ na žmo­nių kūry­bi­nes ga­lias, nu­ tei­kia op­ti­mis­tiš­kai, pa­ska­ti­na veik­ti ir leid­žia su­klys­ti vei­kiant.

To­kio reikėtų kan­di­da­to.

– Galbūt jums tas klau­si­mas už­duo­da­mas daž­nai, nes yra ma­nan­čių, kad būtumė­te tin­ ka­mas kan­di­da­tas?

– Ne­norė­čiau apie tai dis­ku­tuo­ ti (šyp­te­li).

Vi­zi­tinė kor­telė Artū­ras Zuo­kas gimė 1968 m. va­sa­rio

le­vi­sion News“ žur­na­lis­tu, spe­cia­liuo­ju ko­res­pon­den­tu Mask­vo­je, Ka­ra­ba­che, Čečė­ni­jo­je, Ab­cha­zi­jo­je, Ira­ke. Vėliau 1986 m. baigė Jo­na­vos pro­fe­sinę už­siėmė vers­lu, vi­suo­me­ni­ne veik­la. tech­ni­kos mo­kyklą, elekt­ros įren­gi­nių 1997–1998 m. bu­vo Lie­tu­vos Res­pub­ prie­žiū­ros šalt­kal­vio spe­cia­lybę. li­kos pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus rin­ 1998 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­te baigė kimų šta­bo na­rys. žur­na­lis­tiką, sta­ža­vo JAV, Vo­kie­ti­jo­je, 1999 m. ta­po Lie­tu­vos li­be­ralų sąjun­ Šve­di­jo­je. gos vi­ce­pir­mi­nin­ku, 2000 m. – sąjun­ 1992–1994 m. dir­bo „World­wi­de Te­ gos Cent­ri­nio rin­kimų šta­bo va­do­vu.

21 d. Kau­ne.

Nuo 2003 m. – Li­be­ralų ir cent­ro

rąkart – 2003–2007 m. ka­den­ciją, tre­ sąjun­gos pir­mi­nin­kas (2005 m. nuo čią­kart Vil­niui ėmėsi va­do­vau­ti nuo par­ti­jos at­ski­lu­si ki­ta po­li­tinė jėga – Lie­ 2011 m. ir tai da­ro iki da­bar. tu­vos li­be­ralų sąjūdis). Žmo­na Agnė Zuo­kienė, vai­kai Gab­ 2010 m. pa­si­traukė iš Li­be­ralų ir cent­ rielė (1993 m.), Do­man­tas (1995 m.), ro sąjun­gos.

Emi­li­ja (2005 m.).

2010 m. įkūrė vi­suo­me­ninį judė­jimą Mo­ka anglų, vo­kie­čių, rusų kal­bas. „Taip“, da­bar yra jos pir­mi­nin­kas.

Pomė­giai: bu­ria­vi­mas, lau­ko te­ni­sas, niaus me­ru, juo bu­vo iki 2003 m., ant­ fo­tog­ra­fi­ja.

2000 m. pirmą­kart iš­rink­tas Vil­

10

Balandžio 18–24, 2013

lietuva Par­ti­jos ­ ne­keis?

Pa­lai­ko ­ re­fe­ren­dumą

Kreipė­si ­ M.Go­lo­va­to­vas

Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Artū­ras Pau­laus­kas (nuo­tr.) pa­neigė ži­niask­lai­do­je pa­si­rod­žiu­sią in­for­ma­ciją, kad ga­li pe­rei­ti pas so­cial­de­mok­ra­ tus. Anks­čiau pra­neš­ta, kad jis su­si­ti­ko su Aloy­zu Sa­ka­lu ir ap­ tarė būsi­mus pre­zi­den­to rin­ki­ mus bei ga­li­mybę jam pe­rei­ti pas so­cial­de­mok­ra­tus.

Sei­mo pir­mi­nin­kas Dar­bo par­ti­jos na­rys Vy­das Ged­vi­ las tei­gia pa­lai­kan­tis siū­lymą reng­ti re­fe­ren­dumą dėl dvi­ gu­bos pi­lie­tybės. Sei­mas ba­ land­žio 16 d. po pa­tei­ki­mo pri­tarė siū­ly­mui kar­tu su pre­ zi­den­to rin­ki­mais 2014 m. reng­ti re­fe­ren­dumą dėl dvi­gu­ bos pi­lie­tybės.

Dau­giau kaip 22 me­tus Lie­ tu­vos pa­reigū­nams Sau­sio 13-osios by­lo­je ne­pa­sie­kia­ mas buvęs KGB būrio „Al­fa“ va­das Mi­chai­las Go­lo­va­to­vas ne­su­tin­ka, kad būtų tei­sia­mas už akių. Del­fi.lt ži­nio­mis, Ge­ ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra su­laukė bu­vu­sio KGB ka­ri­nin­ko ad­vo­ katų vi­zi­to.

Pre­zi­dentė už­minė įvaizd­žio di­lemą Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ša­lies va­dovės pa­si­rin­ki­mas skris­ti į Lon­doną pi­gių oro li­nijų bend­ro­ve – užuo­mi­na į pro­blemą, kad Lie­tu­va ne­tu­ri pre­zi­den­ti­nio lėktu­vo, ar įvaizd­žio kūri­mo da­ly­ kas? Po­li­tikų tei­gi­mu – ir tai, ir tai.

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė, va­kar, ba­land­žio 17 d., sa­vo feis­ bu­ko pus­la­py­je pa­skel­bu­si nuo­ trauką, ku­rio­je ma­ty­ti, kaip į bu­ vu­sios britų prem­jerės Mar­ga­ret That­cher lai­do­tu­ves ji vyks­ta „Wizz Air“ lėktu­vu, su­kėlė tikrą ko­men­tarų audrą ir už­davė seną klau­simą – ar Lie­tu­va iš­ga­li įsi­gy­ ti vals­ty­binį lėktuvą?

To­kių dis­ku­sijų ky­la nuo pat ne­ prik­lau­so­mybės pra­džios, ta­čiau lėktu­vui nu­pirk­ti ar iš­si­nuo­mo­ ti lėšų ne­ran­da­ma. Šių metų biud­že­te jų taip pat ne­nu­ma­ty­ta.

Esant po­rei­kiui vals­tybės de­le­ ga­ci­jos ga­li pa­si­nau­do­ti Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jėgų lėktu­vu „C-27J Spar­tan“. Pre­zi­dentės spau­dos at­ stovų tei­gi­mu, skry­dis į Lon­doną

So­li­da­ru­mas: Pre­zi­dentė vyk­

da­ma pi­gių oro li­nijų bend­rovės lėktu­vu su­taupė ma­žiau­siai 50 tūkst. litų, bet po­li­ti­kai pra­bi­ lo ir apie kitą – įvaizd­žio – pro­ blemą.

Nuot­rau­ka iš feis­bu­ko

ir at­gal to­kiu lėktu­vu kai­nuotų 50 tūkst. litų, o ke­lionė už­sa­ko­muo­ju rei­si­niu lėktu­vu at­sieitų ma­žiau­ siai 150 tūkst. litų. O Pre­zi­dentė pa­si­rin­ko „pa­pras­čiau­sią, pi­giau­ sią ir grei­čiau­sią“ skrydį pi­gių oro li­nijų bend­rovės lėktu­vu – jis te­ kai­na­vo 3 tūkst. litų.

Vis dėlto prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius neat­me­ta ga­li­mybės įsi­gy­ti lėktuvą, ku­riuo galėtų nau­do­tis vals­tybės va­do­vai. „Gal aš sa­ky­čiau, kad lėktu­vas turėtų būti ne pre­zi­den­ti­nis, bet svars­ty­ti­nas klau­si­mas, kad to­ kį lėktuvą Lie­tu­vai reiktų įsi­gy­ ti, ku­riuo galėtų ir Pre­zi­dentė, ir Vy­riau­sybės na­riai skris­ti. Ir taip pat tam tik­ru lai­ku jis galėtų bū­ ti iš­nuo­mo­ja­mas“, – svarstė mi­ nist­ras pir­mi­nin­kas.

Ta­čiau buvęs su­si­sie­ki­mo mi­ nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis įsi­ti­ kinęs, kad kol kas to­kia trans­por­ to prie­monė ša­liai ne­įkan­da­ma. „Ma­nau, lėktu­vo įsi­gi­ji­mas ne­ būtų prio­ri­te­ti­nis rei­ka­las. Galbūt tai su­si­ję su di­des­niu dis­kom­for­ tu, bet vis tiek mūsų ša­lies va­ do­vai nu­vyks­ta ten, kur rei­kia, ir šiuo at­ve­ju ne­rei­kia da­ry­ti iš to tra­ge­di­jos“, – teigė E.Ma­siu­lis.

Pa­si­rod­žius nuo­trau­kai, vie­šo­ jo­je erdvė­je pa­skli­do dis­ku­si­jos, ar toks Pre­zi­dentės pa­si­rin­ki­ mas, artė­jant Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mui ES Ta­ry­bai, ne­da­ro nei­ gia­mos įta­kos ša­lies įvaizd­žiui.

E.Ma­siu­lis tvir­ti­no, kad yra prie­ šin­gai. „Aš ma­nau, kad tai pa­de­ da Lie­tu­vos įvaizd­žiui. Man at­ ro­do, Pre­zi­dentė sąmo­nin­gai šitą ži­nią išt­rans­lia­vo, kad pa­ro­dytų, jog nėra ati­trūku­si nuo did­žio­sios mūsų vi­suo­menės da­lies. Ne­ma­ tau čia jo­kios tra­ge­di­jos. Prie­šin­ gai, toks įvaiz­dis ro­do, kad vals­ tybė gy­ve­na pa­gal sa­vo iš­ga­les ir ne­leid­žia pi­nigų ten, kur jų ne­ reikėtų leis­ti“, – ti­ki­no par­la­ men­ta­ras.

Apie pre­zi­den­tus be lėktuvų – anek­do­tai Dėl skryd­ž ių re­g u­l ia­r iai­siais ir už­ sa­ko­mai­s iais rei­s ais ša­l ies va­do­ vai anks­čiau yra pa­tekę į ne vie­ ną ku­rio­zinę si­tua­ciją. Pa­vyzd­ž iui, 2007-ai­siais ne­ra­dus lėktu­vo vos ne­žlu­go tuo­me­čio pre­z i­den­to Val­ do Adam­kaus vi­z i­tas į Por­tu­ga­l iją.

Pas­k u­t inę mi­nutę bu­vo iš­nuo­mo­ tas Ka­narų oro li­n ijų bend­rovės lėktu­vas, ta­čiau at­v y­k us į Li­sa­bo­ nos oro uostą ofi­cialūs pa­reigū­nai ne iš kar­to pa­tikė­jo, kad tai Lie­tu­vos pre­z i­den­tas, nes ant lėktu­vo ne­bu­ vo jo­k ių vals­tybės ski­riamųjų žen­ klų. Pre­zi­dentū­rai su­da­rius su­tartį su skryd­žių bend­ro­ve „Au­re­la“, taip

pat im­ta juo­kau­t i, kad V.Adam­k us už­s ie­ny­je at­s to­vau­ja neeg­z is­t uo­ jan­čiai vals­ty­bei Au­re­lai. Anek­do­ tai sklan­do ir apie tai, kaip grįžda­ mas į Lie­t uvą re­g u­l ia­r iuo­ju rei­su V.Adam­k us iš­g ir­do gre­ta sėdin­čio ne­blai­vaus vo­k ie­čio klau­simą, kur Vil­niu­je ge­riau­sias alus. Tie­sa, pre­ zi­den­t inėms ke­l ionėms pri­tai­k ius Lie­tu­vos ka­riuo­menės nau­do­jamą ka­r inį lėktuvą „Spar­tan“, V.Adam­ kus juo „džiaugė­si“ sa­ky­da­mas, jog did­ž iau­sias or­lai­v io pra­na­šu­mas, kad ga­l i­ma pailsė­t i nuo bend­ra­v i­ mo, nes skren­dant juo ne­į ma­no­ma su­si­šnekė­ti.

Sei­mo na­rys Eduar­das Šab­ lins­kas įsi­ti­kinęs, kad ne­rei­kia už Vil­niaus šir­dy­je esantį jo gy­ve­ namą sa­vi­val­ dybės butą, ku­ris galėtų būti skir­tas so­cia­ liai rem­ti­niems as­me­nims, nei nuo­mos mokė­ti, nei iš­si­kel­ti iš jo.

Ver­si­ja: par­la­men­ta­ras E.Šab­lins­kas ti­ki­no, kad jo gy­ve­na­mas bu­tas se­na­

mies­ty­je – jo nuo­sa­vybė. Tie­sa, jis pa­ts pri­pažįs­ta, kad šis būstas nėra jo pri­ va­ti­zuo­tas, bet nuo­mos jis vis tiek ne­no­ri mokė­ti. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Sei­mo na­rys – skvo­te­ris?

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Bu­vu­sio se­niū­no by­la

Smul­kiųjų vers­li­ninkų gynė­ju pri­ si­sta­tan­tis Sei­mo na­rys so­cial­de­ mok­ra­tas E.Šab­lins­kas šiuo me­ tu įklimpęs teis­mi­niuo­se gin­čuo­se su Vil­niaus sa­vi­val­dy­be. Bu­vu­siam Se­na­mies­čio se­niū­nui sa­vi­val­dybės kler­kai ne­duo­da ra­mybės dėl būs­ to Stik­lių g. 5.

Par­la­men­ta­ras šven­tai ti­ki, kad šia­ me na­me esan­tis jo ir jo šei­mos gy­ ve­na­mas bu­tas – jo nuo­sa­vybė. Tie­ sa, jis pa­ts pri­pažįs­ta, kad šis būstas nėra jo pri­va­ti­zuo­tas. Todėl sa­vi­val­ dybė by­linė­ja­si ban­dy­da­ma iš­kel­ din­ti, jos nuo­mo­ne, mies­tui pri­klau­ santį būstą užg­ro­busį Sei­mo narį.

kių. Namą ver­tin­ti ati­davė­me tik 2007 m. Iki tol jis teo­riš­kai, o tam ti­ krą laiką – ir pra­ktiš­kai, bu­vo ne­tin­ ka­mas gy­ven­ti. Ir jie dar no­ri nuo­mos už tai?“ – pik­ti­no­si E.Šab­lins­kas.

Tie­sa, nuo 1995 m. iki šiol E.Šab­ lins­kas gy­ve­na ne­su­daręs jo­kios su­tar­ties su sa­vi­val­dy­be, ku­ri lai­ ko­si nuo­monės, kad būstas yra jos nuo­sa­vybė.

Ka­dan­gi na­mo gy­ ven­to­jai gy­ve­na ja­me sa­va­va­liš­kai, be jo­kių su­tar­čių, mes ne­ži­no­ me, koks yra jų so­cia­ li­nis sta­tu­sas.

ku­men­tai yra“, – pa­brėžė par­la­ men­ta­ras.

Vis dėlto E.Šab­lins­ko tei­gi­nys, kad būstas ne­so­cia­li­nis, ke­lia rimtų abe­ jo­nių. Pir­miau­sia na­mas, o drau­ge ir par­la­men­ta­ro bu­tas yra sa­vi­val­dybės nuo­sa­vybė, ku­rią ad­mi­nist­ruo­ja sa­ vi­val­dybės įmonė „Vil­niaus mies­to būstas“. Ant­ra, kaip paaiš­ki­no pa­ vardės pra­šęs ne­minė­ti įmonės at­ sto­vas, būsto pa­skirtį nu­le­mia ja­me gy­ve­nan­tys as­me­nys. „Šis būstas būtų so­cia­li­nis, jei­ gu ja­me gy­ventų so­cia­liai rem­ti­ni as­me­nys. Ka­dan­gi na­mo gy­ven­to­ jai gy­ve­na ja­me sa­va­va­liš­kai, be jo­ kių su­tar­čių, mes ne­ži­no­me, koks yra jų so­cia­li­nis sta­tu­sas. Jei­gu ži­ no­tu­me, kad jie yra so­cia­liai rem­ ti­ni, būstas, be abe­jo, būtų so­cia­li­ nis“, – teigė jis.

Var­go va­ka­rienė

„Ma­no var­gai pra­si­dėjo dar 1986 m. Ta­da mums įteikė pra­ne­šimą, kad Pla­čio­sios gatvės 4 na­mas, kur gy­ve­nau bu­te, bus griau­na­mas, o aš su šei­ma lai­ki­nai per­ke­lia­mas į ma­nev­rinį butą Šiau­lių g. 5–12, iš šio būsiu per­kel­tas į kitą, nuo­lat gy­ven­ti tin­kamą būstą“, – dėstė E.Šab­lins­kas.

Tuo­met, anot par­la­men­ta­ro, pra­ si­dėjo tik­ra var­go va­ka­rienė. Na­mo Stik­lių gatvė­je sta­tybų fi­nan­sa­vi­ mui strin­gant dar­bai su­sto­jo, kie­ me riog­so­jo sta­ty­bi­ninkų pa­lik­tas kra­nas, kaip pri­si­minė tuo­met Se­ na­mies­čio se­niū­nu buvęs vy­ras. „Na­mas turė­jo būti baig­tas 1991 m., bet mes įsikėlė­me į ne­baig­tas re­mon­tuo­ti pa­tal­pas tik 1995 m. ir pa­tys turė­jo­me viską tvar­ky­tis, gy­ ven­ti tarp sta­ty­bi­nių med­žiagų, dul­

Sko­la – šim­tai tūkstan­čių

Ti­ki­si pri­va­ti­zuo­ti

Sa­vi­val­dybė į laik­raš­čio siųs­tus klau­si­mus at­sakė la­bai la­ko­niš­ kai. Vil­niaus sa­vi­val­dybės So­cia­li­ nio būsto sky­riaus vedė­jas Vi­du­tis Ba­rei­kis in­for­ma­vo, kad „šiuo me­ tu vyks­ta teis­mi­niai gin­čai“ ir yra pro­blemų su ki­tais se­na­mies­ty­je esan­čio dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jais.

Anot E.Šab­lins­ko, jo tei­sumą įrodė prie­š sa­vi­val­dybę laimė­ tų teismų vir­tinė. Ne­va jau įro­dy­ ta, kad bu­tas Stik­lių gatvė­je nie­ka­ da nėra buvęs so­cia­li­nis. Da­bar li­ko pa­sku­ti­nis da­ly­kas – gau­ti nuo­sa­ vybės do­ku­men­tus. „Jau 100 pro­c. įro­dy­ta, kad tai joks so­cia­li­nis būstas ir nie­ka­da toks ne­bu­vo. Da­bar svar­bu, kad būstą leistų pri­va­ti­zuo­ti. Vi­si do­

Kol bu­tas ne­pri­va­ti­zuo­tas, E.Šab­ lins­kui ir ki­tiems, pa­na­šiai kaip jis bu­tus ga­vu­siems gy­ven­to­jams, skai­čiuo­ja­mi nuo­mpi­ni­giai re­ mian­tis vi­du­ti­ne būsto nuo­mos rin­kos kai­na Se­na­mies­ty­je. Laik­ raš­čio ži­nio­mis, sko­la jau sie­kia ke­ lis šim­tus tūkstan­čių litų. „Ti­kiu, kad ir šitą teismą laimė­ siu. Ne­lo­giš­ka, kad jie rei­ka­lau­ ja mokė­ti nuo­mpi­ni­gius nuo 2000 iki 2011 m. kai na­mas bu­vo baig­tas re­mon­tuo­ti ir ati­duo­tas ver­tin­ti tik 2007 m., tai yra jis ta­po tin­ka­mas gy­ven­ti tik nuo 2007 m., o nuo­mą jie skai­čiuo­ja nuo 2000-ųjų. No­riu pa­klaus­ti – kodėl? Be to, nuo­mpi­ ni­giai kaž­kodėl nu­sto­ti skai­čiuo­ti nuo 2011-ųjų“, – pik­ti­no­si par­la­ men­ta­ras.

12

balandžio 18–24, 2013

ekonomika

Tai, kas in­ter­ne­te, yra vi­sų i Nau­do­tis ki­tų dar­bo ir kū­ry­bos vai­siais ir už tai ne­mo­kė­ti Lie­tu­vo­je vis dar įpras­ta pra­kti­ka. Kai ku­rie au­to­riaus tei­sių ir in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės ap­sau­gos pa­žei­dė­jai ro­do ne­re­gė­tą įžū­lu­mą.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Teks­tus skel­bė ne­klau­sę

Su tu­ri­nio va­gys­tė­mis ne­se­niai su­ si­dū­rė žur­na­lis­tas, te­le­vi­zi­jos lai­dos „Pi­ni­gų kar­ta“ ve­dė­jas ir po­rta­ lo pi­ni­gu­kar­ta.lt va­do­vas And­rius Ta­pi­nas. Mi­nė­ta­me po­rta­le ko­ men­ta­rus skel­bian­ti eko­no­mis­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė pa­ste­bė­jo, kad jos teks­tai per­spaus­di­na­mi tink­la­ la­py­je ak­cen­tai.in­fo. Paaiš­kė­jo, kad tai da­ro­ma neat­sik­lau­sus ir ne­ga­ vus lei­di­mo.

Kaip laik­raš­čiui tei­gė A.Ta­pi­nas, su tu­ri­nio va­gys­tės at­ve­jais jam ten­ka su­si­dur­ti itin daž­nai, ta­čiau pa­pras­tai si­tua­ci­jos iš­spren­džia­ mos grei­tai ir tai­kiai. „To­kie at­ve­jai la­bai daž­ni. Ta­ čiau pa­pras­tai mes tie­siog brūkš­ te­li­me laiš­ke­lį ir pa­sa­ko­me, kad rei­kė­jo at­si­klaus­ti. Vi­sa­da ga­li­ ma su­si­tar­ti. Apsk­ri­tai mes no­riai da­li­ja­mės teks­tais. Tie­siog, kai dėl to krei­pia­si koks nors in­for­ma­ci­ jos sklei­dė­jas, mū­sų ad­mi­nist­ra­ to­rius pa­žiū­ri, ar ten nė­ra ko nors ne­tin­ka­ma, – per daug ero­ti­kos, vio­le­ti­nės, rau­do­nos ar dar ko­kios spal­vos, – ir lei­di­mą per­spaus­din­ ti teks­tus su­tei­kia­me“, – pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tas.

Ta­čiau kai dėl per­spaus­di­na­ mų teks­tų bu­vo kreip­ta­si į pus­la­ pio ak­cen­tai.in­fo ad­mi­nist­ra­to­rių, si­tua­ci­ja pa­si­su­ko ki­taip. Tai­kaus su­si­ta­ri­mo ga­li­my­bė pra­din­go, nes at­sa­ky­mas A.Ta­pi­ną pri­bloš­kė įžū­ lu­mu. „Ne­koks jūs žur­na­lis­tas, jei ne­ ži­no­te, kas yra va­gys­tė, man la­ bai gai­la. Jei paim­čiau p. Auš­ros

straips­nį ir pa­skelb­čiau kaip sa­ vo, tai bū­tų va­gys­tė. Jei paim­čiau p. Auš­ros straips­nį ir pa­skelb­čiau nu­ro­dy­da­mas tik au­to­rių, bet ne­ nu­ro­dy­čiau šal­ti­nio, iš kur jis bu­vo paim­tas, tai ir­gi bū­tų va­gys­tė. De­ja, jus ne­ra­si­te ak­cen­tai.in­fo nė vie­no straips­nio, kur tai bū­tų pa­žeis­ta.

Kiek­vie­nas tink­la­la­pis, bent jau sa­ve ger­bian­tis, tu­ri skil­tį, ku­ri va­ di­na­si „tink­la­la­pio pri­va­tu­mo po­ li­ti­ka“, „tink­la­la­pio nau­do­ji­mo­si tai­syk­lės“, kur aiš­kiai iš­dės­to­ma, kas ir kaip ga­li­ma, o kas ne. Ar­ba tie­siog po straips­niais yra už­ra­šai, kad griež­tai drau­džia­ma XXX pa­ skelb­tą in­for­ma­ci­ją pa­nau­do­ti ki­ to­se in­ter­ne­to sve­tai­nė­se, tra­di­ci­ nė­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se ar ki­tur ar­ba pla­tin­ti XXX tink­la­la­py­ je esan­čią in­for­ma­ci­ją ku­riuo nors pa­vi­da­lu be su­ti­ki­mo, o jei su­ti­ki­ mas gau­tas, bū­ti­na nu­ro­dy­ti XXX kaip šal­ti­nį. De­ja, tink­la­la­piuo­ se nei pi­ni­gu­kar­ta.lt, nei vei­das.lt, iš kur im­da­vau p. Auš­ros straips­ nius, nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo, jie ne­tu­ri jo­kios pri­va­tu­mo po­li­ti­kos, kaip tu­ri ki­ti rim­ti tink­la­la­piai“, – bu­vo dės­to­ma A.Ta­pi­nui at­siųs­ta­ me at­sa­ky­me.

Ta­čiau, pa­sak jo, tai įžū­lus me­las, nes tiek pi­ni­gu­kar­ta.lt, tiek vei­das. lt nuo­ro­das į pri­va­tu­mo po­li­ti­kos ap­ra­šy­mus skel­bia pa­grin­di­niuo­ se po­rta­lų pus­la­piuo­se.

Ga­liau­siai A.Ta­pi­nui pa­vy­ko pa­ siek­ti, kad vi­si pi­ni­gu­kar­ta.lt teks­ tai iš po­rta­lo ak­cen­tai.in­fo bū­tų pa­ša­lin­ti. „Man to vi­sai pa­kan­ka.

Bu­vo tei­si­nin­kų pa­siū­ly­mų im­tis dar ko­kių nors prie­mo­nių, bet, tie­ są sa­kant, pa­pras­čiau­siai gai­la lai­ ko“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Val­džia ko­vo­ti ne­pa­de­da

Po­pu­lia­rių lie­tu­viš­kų ki­no fil­mų „Ta­das Blin­da. Pra­džia“ ir „Va­len­ ti­nas vie­nas“ pro­diu­se­ris Žil­vi­nas Nau­jo­kas taip pat svars­tė, kad ko­ va su kū­ri­nių va­gys­tė­mis ir in­te­lek­ ti­nės nuo­sa­vy­bės pa­žei­di­mais rei­ ka­lau­ja la­bai daug jė­gų bei lai­ko.

Be to, in­ter­ne­tas per­ne­lyg di­de­lis, kad bū­tų įma­no­ma su­sek­ti, kas ir kur ne­le­ga­liai pa­si­ro­do.

And­rius Ta­pi­nas:

Bu­vo tei­si­nin­kų pa­ siū­ly­mų im­tis dar ko­kių nors prie­mo­ nių, bet, tie­są sa­kant, pa­pras­čiau­siai gai­la lai­ko.

„Sek­ti, ar fil­mas ne­le­ga­liai ne­pa­ si­ro­dė in­ter­ne­te, ten­ka nuo tos die­ nos, kai iš­lei­džia­mas DVD dis­kas.

Ta­čiau kai fil­mas jau pa­si­ro­do, sek ne­se­kęs, vis tiek vis­ko ne­su­sek­si“, – sa­kė Ž.Nau­jo­kas.

Vis dėl­to po fil­mo „Ta­das Blin­da.

Pra­džia“ DVD pa­si­ro­dy­mo šio fil­ mo kū­rė­jai ir pla­tin­to­jai ku­rį lai­ką ban­dė ak­ty­viai ko­vo­ti su in­ter­ne­to pi­ra­tais. Tuo už­siė­mė net sa­va­no­ riai dar­buo­to­jai. „Mū­sų sa­va­no­rė mer­gai­tė ste­bė­ da­vo, kur fil­mas pa­si­ro­do, ir tiems po­rta­lams ra­šy­da­vo laiš­kus su rei­ ka­la­vi­mu fil­mą pa­ša­lin­ti. Ne­ži­nau, ar dėl to, kad fil­mas lie­tu­viš­kas ir vei­kė tam tik­ras so­li­da­ru­mas, ar

dėl to, kad au­to­riaus tei­sių tu­rė­to­ jai yra čia pat, o ne Ho­li­vu­de, fil­ mas daž­niau­siai bū­da­vo pa­ša­li­na­ mas“, – pa­sa­ko­jo pro­diu­se­ris.

Da­bar fil­mo „Ta­das Blin­da. Pra­ džia“ kū­rė­jai pa­tys pi­ra­tų ak­ty­viai ne­be­gau­do. „Ge­riau im­tis nau­jo fil­mo, nei ko­vo­ti su vė­jo ma­lū­nais“, – ran­ka nu­mo­jo Ž.Nau­jo­kas.

Anot jo, nei pa­tys fil­mų kū­rė­ jai, nei jų pla­tin­to­jai in­ter­ne­to pla­ ty­bė­se ne­ga­li vis­ko su­žiū­rė­ti, tad ko­va su pi­ra­ta­vi­mu tu­ri bū­ti sis­te­ min­ga, prie jos pri­va­lo pri­si­dė­ti ir val­džios ins­ti­tu­ci­jos. „Ta­čiau tu­riu pa­sa­ky­ti, kad tei­ gia­mų po­slin­kių šio­je sri­ty­je nė­ra.

Val­džios ins­ti­tu­ci­jos šiais klau­si­ mais, ma­no nuo­mo­ne, vi­siš­kai ne­ si­rū­pi­na“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Links­ta tar­tis tai­kiai

Prog­ra­mi­nės įran­gos ga­min­to­ jai pa­ste­bi, kad in­te­lek­ti­nės nuo­ sa­vy­bės ap­sau­gos si­tua­ci­ja pa­ma­ žu tai­so­si, – pro­gra­mi­nės įran­gos pra­mo­nės ir jos tech­ni­nės įran­gos par­tne­rių in­te­re­sams at­sto­vau­ jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos „BSA | The Soft­wa­re Al­lian­ce“ (BSA) at­sto­vų Lie­tu­vo­je „IP­no­vus Law“ duo­me­ ni­mis, praė­ju­siais me­tais ne­li­cen­ ci­juo­tas kom­piu­te­rių pro­gra­mas nau­do­ju­sios bend­ro­vės gin­čus su au­to­riaus tei­sių tu­rė­to­jais dau­ge­ liu at­ve­jų spren­dė tai­kiai.

To­kia ten­den­ci­ja pa­ste­bi­ma ant­ rus me­tus iš ei­lės. Per­nai kom­pen­ sa­ci­jų ža­la išau­go 13 pro­c. ir bend­ ro­vės ge­ra­no­riš­kai kom­pen­sa­vo BSA na­riams 216 tūkst. li­tų ža­lą.

2011-ai­siais ir 2012-ai­siais la­ biau­siai pi­ra­ta­vo sta­ty­bos, ar­chi­ tek­tū­ros, di­zai­no ir pro­jek­ta­vi­mo,

Komp­ro­mi­sai: da­lis vers­li­nin­kų vis d

skait­me­ni­nių pro­jek­tų pa­slau­gas tei­kian­čios Lie­tu­vos bend­ro­vės.

Sta­ty­bos dar­bų bend­ro­vė „Prim­ te­la“ ir stik­lo plė­ve­lių ga­min­to­ jai „De­cor Ser­vi­ce“ pro­gra­mi­nės įran­gos kū­rė­jams su­mo­kė­jo ati­ tin­ka­mai 20 tūkst. ir 15 tūkst. li­tų dy­džio kom­pen­sa­ci­jas už nau­do­ji­ mą­si ne­li­cen­ci­juo­to­mis BSA na­rių pro­gra­mų ver­si­jo­mis.

2012 m. pa­bai­go­je ka­be­li­nės te­ le­vi­zi­jos, in­ter­ne­to ir ap­sau­gos sis­ te­mų pa­slau­gas tei­kian­ti bend­ro­vė „Sa­te­la“ pro­gra­mi­nės įran­gos ga­ min­to­jams kom­pen­sa­vo be­veik 29 tūkst. li­tų už ne­tei­sė­tą „Au­to­

Nau­jos autorių gynimo aso­ci Vai­da Ka­lin­kai­tė Nuo Lie­tu­vos au­to­rių tei­sių gy­ni­ mo agen­tū­ros (LAT­GA) at­si­sky­ ru­siems ir sa­vo aso­cia­ci­ją įkū­ru­ siems mu­zi­kan­tams, tarp ku­rių yra ir la­bai gar­sių at­li­kė­jų, už­si­vė­rė ra­ di­jo sto­čių ete­ris. Kaip daž­niau­siai ir bū­na, vis­kas dėl pi­ni­gų.

Mir­ga gar­sūs var­dai

Iš­sis­ky­rė: dvi au­to­riams at­sto­vau­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos ir du jų di­rek­

to­riai – R.Taut­kus (kairėje) ir J.Li­niaus­kas.

Kęs­tu­čio Va­na­go, And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Gal nie­kas į tai ne­bū­tų at­krei­pęs dė­me­sio, ta­čiau ar­tė­jant „Eu­ro­vi­ zi­jos“ dai­nų kon­kur­sui jo ger­bė­ jai pa­ste­bė­jo, kad Lie­tu­vos at­sto­vo And­riaus Po­ja­vio dai­na „So­met­hing“ ne­skam­ba nė vie­nos ra­di­jo sto­ties ete­ry­je.

Paaiš­kė­jo, kad at­li­kė­jas pri­klau­ so mu­zi­kos au­to­rių tei­sių aso­cia­ci­ jai NA­TA, su ku­ria nė vie­na ra­di­jo sto­tis nė­ra pa­si­ra­šiu­si su­tar­ties dėl kū­ri­nių trans­lia­vi­mo. Dėl šios prie­ žas­ties nė vie­na ra­di­jo sto­tis ne­tu­ri tei­sės gro­ti ne tik A.Po­ja­vio at­lie­ ka­mų kū­ri­nių, bet ir ki­tų, ku­rių au­ to­riai pri­klau­so NA­TA aso­cia­ci­jai.

NA­TA šiuo me­t u at­s to­vau­ ja 93 au­to­riams. Tarp jų yra ir to­

kios mu­zi­kos sce­nos žvaigž­dės kaip And­rius Ma­mon­to­vas, Ala­ nas Choš­nau, Li­ve­ta ir Pet­ras Kaz­ laus­kai.

Vis­kas dėl pi­ni­gų

„At­si­ra­dus to­kiai aso­cia­ci­jai, ku­ ri tu­ri sa­vo na­rių, o tie na­riai tu­ ri sa­vo kū­ri­nių, tai yra tur­ti­nių tei­ sių, ra­di­jo sto­tys prieš nau­do­da­mos ete­ry­je kū­ri­nius tu­ri kreip­tis į tuos au­to­rius, kar­tu ir į aso­cia­ci­ją, dėl su­tar­ties su­da­ry­mo. Ki­tu at­ve­ju tie kū­ri­niai skam­ba ne­le­ga­liai“, – sa­kė aso­cia­ci­jos NA­TA di­rek­to­rius Rai­ gar­das Taut­kus.

Aso­cia­ci­ja NA­TA bu­vo įkur­ta 2012 m. ba­lan­džio 1 d. Kaip tik tą die­ną vi­soms ra­di­jo sto­tims ir te­le­ vi­zi­joms bu­vo iš­siųs­ti laiš­kai, siū­ lan­tys su­da­ry­ti su­tar­tį su šia aso­ cia­ci­ja bei jos na­riais. „Vi­siems iš­siun­tė­me gra­žų pa­si­ svei­ki­ni­mo laiš­ką ir siū­lė­me su­da­ ry­ti su­tar­tis. Į tai ne­su­lau­kėm jo­kio at­sa­ky­mo. Ne­su­lau­kėm jo­kio at­sa­ ky­mo tris mė­ne­sius“, – pa­sa­ko­ jo R.Taut­kus. Tiks­lios prie­žas­ties, ko­dėl nė vie­na ra­di­jo sto­tis ar te­le­

vi­zi­ja ne­no­ri pa­si­ra­šy­ti su­tar­ties su aso­cia­ci­ja, nie­kas ne­nu­ro­dė.

NA­TA va­do­vas ma­no, jog vie­na prie­žas­čių ga­li bū­ti ta, kad pa­si­ra­ šiu­sios su­tar­tį ra­di­jo sto­tys tu­rė­tų teik­ti aso­cia­ci­jai ata­skai­tas ir mo­ kė­ti pi­ni­gus už trans­liuo­ja­mus kū­ ri­nius. „Nau­do­to­jų aso­cia­ci­ja su­ si­ti­ko, ap­ta­rė ir nu­spren­dė, kad jie ne­no­ri su­da­ry­ti su­tar­ties. Ko­ dėl? Nes pa­si­ra­šius su­tar­tis rei­kia teik­ti ata­skai­tas, kas tiks­liai skam­ bė­jo ete­ry­je. Taip pat pa­pil­do­mai mo­kė­ti. Pa­vyz­džiui, ra­di­jo sto­čiai „Lie­tus“, no­rint pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį su NA­TA, per me­tus reik­tų mo­kė­ti tur­būt nuo 3 iki 5 tūkst. li­tų. Bet jie ne­su­tin­ka tiek mo­kė­ti, to­dėl iš vi­ so ne­su­tin­ka su­da­ry­ti su­tar­ties. Ir taip yra su vi­sais kū­ri­nių nau­do­to­ jais“, – kal­bė­jo R.Taut­kus.

Su­si­tar­ti ne­pa­vyks­ta

R.Taut­kus tei­gė, kad aso­cia­ci­jos na­ riai pa­ste­bė­jo, jog ra­di­jo sto­tys vis tiek trans­liuo­ja jų kū­ri­nius, dėl to bu­vo ban­dy­ta su­si­tar­ti gra­žiuo­ju. „Aso­cia­ci­jos val­dy­ba nu­ta­rė ne­ konf­lik­tuo­ti, nors ga­lė­tu­me pa­

13

balandžio 18–24, 2013

ekonomika

ir ne­mo­ka­ma?

Kaip at­pa­žin­ti pi­ra­ti­nį tink­la­la­pį Tink­la­la­py­je yra va­di­na­ma­sis iš­

si­ža­dė­ji­mas (angl. – Disc­lai­mer). Ja­ me nu­ro­do­ma, kad vi­sos tei­sės pri­ klau­so kū­ri­nių au­to­riams. Taip jau pri­pa­žįs­ta­ma, kad ne­tu­ri­ma tei­sių pa­da­ry­ti kū­ri­nius vie­šai priei­na­ mus in­ter­ne­te ir juos pla­tin­ti.

Kai sve­tai­nės ad­mi­nist­ra­to­rių siū­lo­ mos są­ly­gos at­ro­do per daug ge­rai, kad tai bū­tų tie­sa. Pa­vyz­džiui, pla­ti­ na­mi fil­mai siū­lo­mi ne­mo­ka­mai ar­ ba už la­bai ma­žą kai­ną.

Fil­mai, ro­do­mi ki­no teat­ruo­se, nie­ ka­da ne­pla­ti­na­mi in­ter­ne­to tink­la­la­ piuo­se tuo pa­čiu me­tu. Pir­miau­sia fil­ mai ro­do­mi ki­no teat­ruo­se, tik pa­skui pla­ti­na­mi DVD for­ma­tu ar ki­tu bū­du.

Blo­ga siū­lo­mų žiū­rė­ti fil­mų ko­

ky­bė. Ypač daž­nai nu­ro­do­ma fil­ mų ko­ky­bė – „Cam­Rip“, TS, BDRIP ir kt. Tei­sių tu­rė­to­jai pa­pras­tai ne­pla­ ti­na blo­gos ko­ky­bės fil­mų ir ne­nu­ ro­do šių for­ma­tų.

Siū­lo­ma ne­mo­ka­mai žiū­rė­ti vi­

sus fil­mus.

No­rint ma­ty­ti fil­mus, juos ko­men­tuo­ ti siū­lo­ma tap­ti VIP na­riu ir už siun­čia­ mas SMS ži­nu­tes su­tei­kia­ma ga­li­my­ bė per tam tik­rą lai­ką pa­ma­ty­ti ne­ri­ bo­tą (kar­tais ri­bo­tą) skai­čių fil­mų.

Par­si­siun­ti­mas ne­ri­bo­ja­mas.

dar ma­no, kad vis­ką, ką ran­da in­ter­ne­te, ga­li nau­do­ti sa­vo tiks­lais, ta­čiau pri­čiup­ti daž­niau­siai mė­gi­na tar­tis tai­kiai. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

CAD“, „Ado­be Ac­ro­bat“, „Ado­ be Pho­tos­hop“, „Mic­ro­soft Of ­fi ­ ce“ nau­do­ji­mą, o 2013 m. pra­džio­je elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­jai „Ener­gy In­fo“ ir „Sky ener­gy group“ už au­ to­riaus tei­sių pa­žei­di­mą BSA na­

riams kom­pen­sa­vo 57 tūkst. li­tų ža­lą.

Praė­ju­siais me­tais teis­muo­se bu­ vo nag­ri­nė­ja­ma 14 by­lų, ku­rio­se bu­ vo spren­džia­ma dėl bend­ro­vių at­ sa­ko­my­bės už BSA na­rių au­to­riaus

tei­sių pa­žei­di­mą. Teis­mo at­ve­ju pi­ ra­tau­jan­čioms bend­ro­vėms gre­sia ne tik pri­vers­ti­nai at­ly­gin­ti tei­sių tu­rė­to­jams ža­lą ar su­mo­kė­ti kom­ pen­sa­ci­ją, bet ir bau­dos, ku­rios tai­ ko­mos vals­ty­bės ini­cia­ty­va.

Gre­sia net bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė Įmo­nės va­do­vui ar ki­tam už bend­ro­ vės IT at­sa­kin­gam as­me­niui už ne­tei­ sė­tą kom­piu­te­rių pro­gra­mų nau­do­ji­ mą ga­li bū­ti tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė.

Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė tai­ko­ma, jei

nau­do­ja­mų pro­gra­mų ver­tė, pa­ly­gin­ ti su le­ga­lia par­da­vi­mo kai­na, vir­ši­ja 13 tūkst. li­tų. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė ga­li bū­ti pri­tai­ko­ma tiek bend­ro­vės va­ do­vui, tiek as­me­niui, at­sa­kin­gam už IT inf­rast­ruk­tū­rą.

Be ad­mi­nist­ra­ci­nės ir bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, pa­žei­dė­jams ga­li bū­ti pri­tai­ky­ta ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė. Šiuo at­ve­ju pa­žei­dė­jai tu­ri kom­pen­suo­ti ža­lą, pa­da­ry­tą tie­sio­giai au­to­riaus tei­ sių tu­rė­to­jams.

Už­ra­šai tink­la­la­py­je „100 pro­c. le­ga­ lu“. Tei­sių tu­rė­to­jai pa­pras­tai to­kios in­for­ma­ci­jos ne­pa­tei­kia.

Me­ti­nis abo­ne­men­ti­nis mo­kes­tis už ga­li­my­bę ne­ri­bo­tai siųs­tis ar žiū­rė­ ti fil­mus.

Au­kos SMS ži­nu­tė­mis mo­kė­ji­mo tar­ pi­nin­kams, kai už ke­le­tą li­tų fil­mus ga­li­ma žiū­rė­ti tam tik­rą lai­ką ar­ba tam tik­rą kar­tų skai­čių.

Vie­šai in­ter­ne­te priei­na­mais („Sha­ red“) pa­da­ry­ti mi­li­jo­nai fil­mų, mu­zi­kos kū­ri­nių ar pro­gra­mi­nės įran­gos fai­lų.

P2P tink­luo­se kū­ri­nius pla­ti­na „ano­ ni­mai“, ki­ti fi­zi­niai as­me­nys. Pap­ras­ tai tei­sių tu­rė­to­jai to ne­da­ro. Fil­mų ga­ min­to­jai kū­ri­nius pla­ti­na ofi­cia­liuo­se (skait­me­ni­ne tei­sių ap­sau­gos sis­te­ma DRM) ap­sau­go­tuo­se tink­luo­se.

Nė­ra kon­tak­ti­nės in­for­ma­ci­jos:

te­le­fo­no nu­me­rio, ad­re­so, bend­ro­ vės pa­va­di­ni­mo, kt.

ia­ci­jos na­riai li­ko be ete­rio ir pinigų duo­ti į teis­mą vi­sas ra­di­jo sto­tis iš kar­to. Tuos kū­ri­nius jie nau­ do­jo, nors ne­sa­me su­da­rę li­cen­ ci­nių su­tar­čių. Dar kar­tą iš­siun­ tė­me laiš­ką, ku­ria­me pa­ra­šė­me, kad pra­š o­m e su­d a­ry­t i li­cen­c i­ nę su­tar­tį, nes ki­taip jūs gro­ja­ te tuos kū­ri­nius ne­le­ga­liai. Ki­taip jūs jų trans­liuo­ti ne­ga­li­te“, – tei­ gė R.Taut­kus.

Ta­čiau at­sa­ky­mo aso­cia­ci­ja, jos va­do­vo tei­gi­mu, vėl ne­su­lau­ kė. Anot R.Taut­kaus, da­bar ra­di­jo sto­čių at­sto­vai aiš­ki­na, kad „NA­TA ne­lei­džia gro­ti kū­ri­nių“. „Tai ro­do vi­siš­ką pa­si­ty­čio­ji­mą bei ap­gau­di­nė­ji­mą ir au­to­rių, ir pub­li­kos, ku­ri apie tai nie­ko ne­ži­ no. Įsi­vaiz­duo­kit, kad aš, bū­da­mas ra­di­jo sto­ties di­rek­to­rius, iš tik­rų­ jų ne­no­riu pa­si­ra­šy­ti li­cen­ci­nės su­ tar­ties, su­pran­tu, jog pa­gal įsta­ty­ mą vi­sa tai da­rau ne­le­ga­liai, ir dar sa­kau, kad „va mums NA­TA at­ siun­tė laiš­ką, ku­riuo drau­džia gro­ ti NA­TA na­rių kū­ri­nius“. Tas laiš­ kas ne­drau­džia gro­ti kū­ri­nių. Mes sa­ko­me – pa­si­ra­šy­kit li­cen­ci­nę su­ tar­tį, kad ga­lė­tu­mė­te gro­ti. Ne­lei­

džia­me gro­ti ne­mo­ka­mai. Toks ir skir­tu­mas“, – pik­ti­no­si R.Taut­ kus. Dar vie­na prie­žas­tis, aso­cia­ ci­jos NA­TA di­rek­to­riaus ma­ny­ mu, ga­li bū­ti su­tar­tys, su­da­ry­tos su au­to­rių tei­sių gy­ni­mo aso­cia­ ci­ja LAT­GA. „Su LAT­GA jie bend­ ra­dar­biau­ja dau­gy­bę me­tų, tik­ riau­siai tu­ri sa­vo ry­šių, ku­rių mes ne­ži­no­me“, – spė­lio­jo NA­TA di­ rek­to­rius.

Už­sip­ra­šė per daug?

Aso­cia­ci­jos LAT­GA di­rek­to­rius Jo­ nas Li­niaus­kas to­kį po­žiū­rį va­di­ na keis­tu. Jo nuo­mo­ne, aso­cia­ci­jai NA­TA ne­pa­vyks­ta su­da­ry­ti su­tar­ čių dėl to, kad ji turi la­bai ma­žai kū­rė­jų. „Kai ku­rie NA­TA na­riai, kaip at­ li­kė­jai, gal ir gar­sūs, bet kaip au­to­ riai ma­žai ži­no­mi“, – tvir­ti­no jis. – LATGA at­sto­vau­ja dau­giau kaip 20 mln. vi­so pa­sau­lio au­to­rių. Mes te­le­ vi­zi­jų ir ra­di­jo re­per­tua­rą ga­li­me už­ pil­dy­ti be­veik vien sa­vo au­to­riais.“ Be to, J.Li­niaus­ko nuo­mo­ne, su­ tar­tis su dar vie­na au­to­rių tei­ sių aso­cia­ci­ja ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos

Komentaras

trans­liuo­to­jams su­ke­lia pa­pil­do­ mų keb­lu­mų. „Tuo la­biau, kiek gir­dė­jau, jie pra­šo ne­rea­lių pi­ni­gų. Ne to­kių, ko­kių ga­lė­tų pra­šy­ti, at­si­žvelg­da­ mi į sa­vo uži­ma­mą rin­kos da­lį“, – tvir­ti­no LAT­GA di­rek­to­rius.

Pa­sak J.Li­niaus­ko, bu­vo at­lik­ ti skai­čia­vi­mai ir nu­sta­ty­ta, kad NATA pri­klau­san­tys au­to­riai ne­ su­da­ro nė pu­sės pro­cen­to rin­kos. „O Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai jie pa­ ra­šė raš­tą, kad, va­do­vau­da­ma­ si pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais, jų val­ dy­ba nu­spren­dė, jog jų da­lis yra 15 pro­c. At­sip­ra­šau, ko­kie tai pro­tin­ gu­mo kri­te­ri­jai, kai fak­tai ro­do 0,42 pro­c., o jie įsi­vaiz­duo­ja, kad yra 15 pro­c. Kaip su­pran­tu, vyks­ta ne­su­ si­kal­bė­ji­mas dėl to, kad jie yra per ge­ros nuo­mo­nės apie sa­ve“, – aiš­ ki­no J.Li­niaus­kas.

Jis ti­ki­no, kad LAT­GA ne­tu­ ri jo­kios įta­kos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos trans­liuo­to­jų spren­di­mams. „Jie yra mū­sų nau­do­to­jai, ir vis­kas. Ir mes su jais vi­sais pa­lai­kom nor­ ma­lius san­ty­kius. Ka­da rei­kia, ta­ da pra­tę­siam su­tar­tį. Bet ka­dan­

gi mū­sų vi­sos su­tar­tys dar ga­lio­ja iki 2015 m., mes su trans­liuo­to­jais net ne­su­si­tin­ka­me,“ – sa­kė LATGA va­do­vas. „Dir­ba­me lais­vo­je rin­ko­je“

Ra­di­jo sto­ties „Lie­tus“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Gin­ta­ras Zdebs­kis sa­kė, kad su­tar­ties pa­si­ra­šy­mas ar ne­pa­ si­ra­šy­mas pri­klau­so nuo kiek­vie­ no ra­di­jo ar te­le­vi­zi­jos trans­liuo­ to­jo spren­di­mo. „Pir­miau­sia tai yra ra­di­jo sto­ čių san­ty­kiai su ko­lek­ty­vi­nio ad­ mi­nist­ra­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis“, – tei­gė jis.

Ko­dėl ne­pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su aso­cia­ci­ja NA­TA, G.Zdebs­kis nu­ro­ dė pa­pras­tą prie­žas­tį: „To­dėl, kad mes dir­ba­me lais­vo­je rin­ko­je ir pa­ tys ren­ka­mės, ką mums ver­ta tu­rė­ ti, o ko ne.“ Jam pri­ta­rė ir ra­di­jo sto­ties M-1 mu­zi­kos di­rek­to­rius Ri­mas Mau­ri­ cas, jis tvir­ti­no, jog li­cen­ci­nė su­tar­ tis su NA­TA ne­pa­si­ra­šy­ta tik to­dėl, kad pa­pras­čiau­siai ne­pa­vy­ko su­si­ tar­ti dėl abi su­tar­ties da­ly­ves ten­ ki­nan­čių są­ly­gų.

Rū­ta Di­di­kė

NOR­DIA BAUB­LYS &Part­ners

K

al­bė­da­mi apie in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės ap­sau­gą šian­ dien, ne­ga­lė­t u­me skųs­t is la­bai blo­ga si­tua­ci­ja. Di­de­ lis pa­sie­k i­mas, kad ne­ma­žai žmo­nių pa­ga­liau su­pran­ta, kas tai yra ir ko­dėl tai tu­ri bū­ti sau­go­ma kaip bet ku­ri ki­ ta nuo­sa­vy­bė.

Vis dėl­to, ma­ny­čiau, di­d žiau­sių pro­ ble­mų au­to­r iaus ir gre­t u­t i­nė­m is tei­ sė­m is ke­l ia sau­go­mų kū­r i­n ių pa­sie­ kia­mu­mas bei pla­t i­n i­mas in­ter­ne­tu.

To­k ių pa­žei­d i­mų kont­ro­lė in­ter­ne­te la­bai su­dė­tin­ga, nes, su­si­tvar­kę su pa­ žei­dė­jais Lie­tu­vo­je, ne­la­bai ką ga­lė­si­ me pa­da­ry­ti pa­žei­dė­jams ki­to­se ša­ly­ se, nes tai bus ne Lie­tu­vos ju­ris­dik­ci­ja.

Daž­nai sa­ko­me, kad in­ter­ne­tas ne­tu­ ri sie­nų, to­dėl au­to­riaus tei­ses pa­žei­ džian­tis tu­ri­nys Lie­tu­vo­je vis tiek bus pa­sie­k ia­mas. Ki­ta ver­tus, abe­jo­ju, ar rei­kė­tų ko­vo­ti su kū­ri­nių skel­bi­mu ir pla­t i­n i­mu in­ter­ne­te. Svar­biau bū­t ų su­gal­vo­ti, kaip už­tik­rin­ti, kad kū­ri­niai bū­tų priei­na­mi nau­do­to­jams ir kar­tu tai duo­tų nau­dos jų au­to­riams. Bet tai jau, ma­tyt, pa­sau­li­nio dė­me­sio rei­ka­ lau­jan­tis klau­si­mas.

Ki­ta pro­ble­ma, ku­rią šian­dien įžvel­giu, yra au­to­r iaus ir gre­tu­t i­n ių tei­sių ko­ lek­ty­vi­nio ad­mi­nist­ra­vi­mo aso­cia­ci­ jų ne­bend­ra­dar­bia­vi­mas. Pa­vyz­džiui, da­bar tu­ri­me ko­lek­ty­vi­nio ad­mi­nist­ ra­v i­mo aso­cia­ci­jų, ku­r ios ad­m i­n ist­ ruo­ja mu­zi­kos kū­ri­nių au­to­rių tei­ses.

Kol vei­kė vie­na aso­cia­ci­ja, nie­kas kaip ir ne­ma­tė pro­ble­mų, ta­čiau kai at­si­ra­ do ant­ro­ji, iš­l in­do dau­g y­bė įsta­ty­mo spra­gų. Tam tik­ra šių dvie­jų aso­cia­ci­ jų kon­ku­ren­ci­ja ne­lei­džia ves­ti konst­ ruk­ty­vaus dia­lo­go, to­dėl su­si­tar­ti ne­ pa­vyks­ta, įsta­ty­mas ne­reg­la­men­tuo­ja, kaip spręs­ti su­si­da­riu­sias si­tua­ci­jas, o ga­l iau­siai nu­ken­čia pa­tys au­to­r iai ir kū­ri­nių nau­do­to­jai, nes šiems tam­pa neaiš­k u, ko­dėl jie tu­r i pa­si­ra­šy­t i su­ tar­tis su abiem aso­cia­ci­jo­mis ir mo­kė­ti joms abiem. Išei­na, kad fak­tiš­kai už tą pa­tį skai­čių at­lik­tų kū­ri­nių da­bar tu­ri bū­ti mo­ka­ma dau­giau, nei bū­tų mo­ka­ ma, jei Lie­tu­vo­je veik­tų tik vie­na mu­zi­ kos au­to­rių ko­lek­ty­vi­nio ad­mi­nist­ra­vi­ mo aso­cia­ci­ja. Tai vi­siš­kai ne­ra­cio­na­lu ir ne­pag­rįs­ta.

Ma­tyt, nie­kas ne­si­g in­čys, kad spar­t i in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų rai­da da­ro di­de­lę įta­ką ir au­to­riaus bei gre­tu­ti­nių tei­sių sri­čiai. To­dėl kai ku­rios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos au­to­riaus tei­sių ir gre­tu­ti­ nių tei­sių įsta­ty­mo nuo­sta­tos per daug ri­bo­ja au­to­riaus tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­ sių su­bjek­tų tei­ses bei ga­li­my­bę elg­tis taip, kaip jie no­rė­tų.

14 bylų

dėl programinės įrangos neteisėto naudojimo pernai buvo nagrinėjama teismuose.

14

balandžio 18–24, 2013

pAsaulis

Kas pa­sė­jo mir­tį Bos­to­ne?

JAV Fe­de­ra­li­nis ty­ri­mų biu­ras (FTB) sa­ko, kad įta­ria­mų­jų bū­rys di­de­lis. Tą pa­tį sa­ko ir eks­per­tai. Pa­sak jų, ieš­kant Bos­to­no žu­di­kų rei­kia žvelg­ti ne tik į už­sie­nį, bet ir į ša­lies vi­dų.

Kal­tų­jų teks pa­lauk­ti

At­sa­ko­my­bės už spro­gi­mus Bos­to­ ne nie­kas ne­pri­siė­mė. Ne­nuos­ta­bu, kad FTB spe­cia­lio­jo agen­to Ric­ ko Des­Lau­rier­so ži­nu­tė tau­tai bu­ vo pa­pras­ta – įta­ria­mų­jų daug, ty­ ri­mas tę­sia­mas, jo­kių iš­va­dų da­ry­ti neį­ma­no­ma. Tie­sa, FTB pa­tvir­ti­no, kad praė­jus die­nai po spro­gi­mų ga­ vo net 2 tūkst. pra­ne­ši­mų apie šio iš­puo­lio ap­lin­ky­bes ir ga­li­mus jo or­ga­ni­za­to­rius. Kiek iš jų nau­din­ gų, sun­ku pa­sa­ky­ti.

Aiš­ku tai, kad vi­sus pra­ne­ši­mus teks pa­tik­rin­ti. Ir ne tik juos, ta­ čiau ir vi­sus ras­tus įkal­čius, taip pat da­ry­tas liu­di­nin­kų fo­tog­ra­fij­ as bei vaiz­do ka­me­rų įra­šus.

Aki­vaiz­du, kad po die­nos, kaip Ok­la­ho­mo­je 1995 m., ar dvie­jų, kaip po rug­sė­jo 11-osios ata­kų, įta­ ria­mų­jų nie­kas neį­var­dys. „To­liau ne­nuils­ta­mai dirb­si­ me ap­skri­tą pa­rą, ran­ka ran­kon su mū­sų par­tne­riais, to­liau tir­si­me tas gi­jas ir im­si­mės veiks­mų, – ža­dė­ jo R.Des­Lau­rier­sas. – Kas nors ži­ no, kas tai pa­da­rė. Bend­ra­dar­bia­vi­ mas su bend­ruo­me­ne at­liks es­mi­nį vaid­me­nį šia­me ty­ri­me.“

Ekst­re­miz­mas ar te­ro­riz­mas?

Ame­ri­ka ne sy­kį nu­ken­tė­jo nuo te­ ro­ris­tų ata­kų. Kai ku­rios jų įvyk­dy­ tos bū­tent ba­lan­dį. Ir įvyk­dė jas ne „Al Qae­da“.

Kru­vi­niau­sias iki 2001 m. rug­ sė­jo 11-osios ata­kų Va­šing­to­ne ir Niu­jor­ke bu­vo Ok­la­ho­mos vals­ ti­jos sos­ti­nė­je Ok­la­ho­mos mies­te 1995 m. ba­lan­dį įvyk­dy­tas iš­puo­ lis, kai Ti­mot­hy McVeig­has de­to­ na­vo be­veik dvi to­nas sprog­me­nų, su­krau­tų į sunk­ve­ži­mį, ša­lia mies­ te esan­čio fe­de­ra­li­nio pa­sta­to. Žu­vo 168 žmo­nės, šim­tai bu­vo su­žeis­ta.

1993 m. ba­lan­dį per fe­de­ra­li­nių agen­tų ir vie­nos re­li­gi­nės bend­ruo­ me­nės su­si­šau­dy­mą Tek­sa­so Vei­ko mies­te žu­vo ma­žiau­siai 84 žmo­nės.

1999 m. ba­lan­džio 20 d. sker­dy­nės įvy­ko Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je esan­čio Ko­lum­bai­no mies­to mo­kyk­lo­je, o 2007 m. ba­lan­džio 16 d. – Vir­dži­ ni­jos po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te.

Ar šie iš­puo­liai su­si­ję? Ar Bos­ to­no spro­gi­mai – de­ši­nių­jų ekst­ re­mis­tų dar­bas?

De­ja, ty­rė­jai kol kas ga­li ko­men­tuo­ ti tik tai, kas bu­vo ras­ta įvy­kio vie­to­je.

Vi­sa ki­ta – są­moks­lo teo­ri­jos.

Pir­mas svar­bus įkal­tis – bom­bos.

Pa­sak eks­per­tų, jos pa­na­šios į tas, ku­rias daž­nai nau­do­ja ta­li­bų bei „Al Qae­dos“ ko­vo­to­jai Af­ga­nis­ta­ ne ir Pa­kis­ta­ne. Esą pri­grūs­tos šra­ tų tam, kad su­žeis­tų kuo dau­giau žmo­nių.

Tie­sa, daž­nai to­kias bom­bas nau­do­ja Ta­ li­ba­nas ir „Al Qae­ da“, ta­čiau tai ne­reiš­ kia, kad ki­ti žmo­nės ne­ga­lė­jo apie jas pa­ si­skai­ty­ti.

Vis­gi pa­na­šių bom­bų ga­lė­jo pa­si­ ga­min­ti bet kas, kas ga­li priei­ti prie in­ter­ne­to, – ma­no te­ro­riz­mo eks­ per­tas Jeff­rey Beat­ty. „Ta­li­ba­nas ir „Al Qae­da“ nau­do­ ja to­kias bom­bas, ta­čiau tai ne­reiš­ kia, kad ki­ti ne­ga­lė­jo apie jas pa­si­ skai­ty­ti“, – ko­men­ta­vo eks­per­tas.

Ale­xia Ash, pri­va­čios žval­gy­

bos bend­ro­vės ana­li­ti­kė, kal­bė­da­ ma apie Bos­to­no iš­puo­lių ver­si­jas, pa­brė­žė: „Da­bar po­ten­cia­liai kal­ ba­ma apie vie­ną ar du as­me­nis ar­ ba ma­žą gru­pe­lę as­me­nų – ar­ba tai vie­tos te­ro­ris­tai, ar­ba vie­tos is­ la­mis­tai, ar­ba ult­ra­de­ši­nės ekst­re­ mis­tai“, – sa­kė A.Ash. Pa­sak jos, spro­gi­mai spe­cia­liai nu­griau­dė­jo to­se vie­to­se, kur bu­ vo dau­giau­sia ži­niask­lai­dos, ir tai la­biau bū­din­ga „Al Qae­dai“, o ne vie­tos ekst­re­mis­tams.

Tie­sa, ne vi­si eks­per­tai lin­kę sku­bė­ti kal­tin­ti dėl iš­puo­lio „Al Qae­dą“.

Kai kas sa­ko, kad žval­gy­ba bū­tų ži­no­ju­si apie te­ro­ris­tų pla­nus, be to, dau­ge­liui kliū­va va­di­na­mo­ji Pat­rio­ tų die­na, kai ame­ri­kie­čiai pri­si­me­ na ka­rą už ne­prik­lau­so­my­bę.

Ta­čiau ir šiuo at­ve­ju eks­per­tai ra­gi­na ne­da­ry­ti sku­bo­tų iš­va­dų. „Paž­vel­ki­me į tai­ki­nius, – pa­ brė­žė Mar­kas Po­to­kas, ekst­re­mis­ ti­nių gru­pių eks­per­tas. – Tai ne­bu­ vo iš­puo­lis prieš val­džią, tau­ti­nes ma­žu­mas, imig­ran­tus ar mu­sul­ mo­nus. Vi­sos au­kos bu­vo ame­ri­ kie­čiai.“

Ty­ri­mas: kiek­vie­nas įkal­tis, liu­di­ji­ma

Vie­ni­šas vil­kas?

Gal­būt Bos­to­ne vei­kė vie­nas ne­sta­ bi­lios psi­chi­kos žmog­žu­dys?

Ame­ri­ka dar at­si­me­na sprog­din­ to­ją Eri­cą Ru­dolp­hą. Šis nuo 1996 iki 1998 m. su­sprog­di­no ke­lias ma­ žo ga­lin­gu­mo bom­bas ke­lio­se JAV vals­ti­jo­se. Žy­miau­sią sa­vo iš­puo­lį ra­di­ka­las įvyk­dė At­lan­tos mies­te 1996 m.,

Te­ro­ro ak­tai spor­to ren­gi­niuo­se

27

tūkst. bėgikų dalyvavo tragiškai pasibaigusiame Bostono maratone.

1972 m. Miun­che­no olim­pi­nės žai­

2002 m. iš­veng­ta ne­lai­mės Mad­ri­

2008 m. Šri Lan­kos ma­ra­to­nas.

dy­nės. Rug­sė­jo 5 d. gru­pė pa­les­ti­nie­ čių ko­vo­to­jų, pri­klau­san­čių „Juo­do­jo rug­sė­jo“ or­ga­ni­za­ci­jai, įsi­bro­vė į olim­ pi­nį kai­me­lį ir paė­mė įkai­tais de­vy­nis Iz­rae­lio de­le­ga­ci­jos na­rius. Du Iz­rae­lio at­le­tai, ban­dę prie­šin­tis, bu­vo nu­žu­dy­ti iš kar­to. Ki­ti įkai­tai ne­lais­vė­je iš­bu­vo 18 va­lan­dų, ta­čiau bu­vo nu­žu­dy­ti per ne­ sėk­min­gą įkai­tų va­da­vi­mo ope­ra­ci­ją.

de. ETA se­pa­ra­tis­tai ne­to­li „San­tia­go Ber­na­beu“ sta­dio­no li­kus dviem va­ lan­doms iki fut­bo­lo ma­čo tarp Mad­ ri­do „Real“ ir „Bar­ce­lo­nos“ ko­man­dų su­sprog­di­no du au­to­mo­bi­lius. Vie­ nas au­to­mo­bi­lis spro­go vos už 100 met­rų nuo sta­dio­no. Bu­vo su­žeis­ta 17 žmo­nių.

Mir­ti­nin­kui su­si­sprog­di­nus per ma­ ra­to­no ati­da­ry­mo šven­tę Ko­lom­bo mies­te žu­vo 14 žmo­nių, dar 90 bu­vo su­žeis­ta. Šri Lan­kos val­džia iš­puo­lio or­ga­ni­za­vi­mu ap­kal­ti­no „Ta­mi­lų tig­ rų“ te­ro­ris­ti­nę or­ga­ni­za­ci­ją.

var­žy­bas Pa­kis­ta­ne. 12 ge­rai gink­ luo­tų už­puo­li­kų įsi­ver­žė į kri­ke­to 1996 m. At­lan­tos olim­pi­nės žai­ lagaminus su sprogmenimis trauki­ rung­ty­nes tarp Šri Lan­kos ir Pa­kis­ta­ dy­nės. Du žmo­nės žu­vo, dar 111 bu­ niuose Vokietijoje, kur tuo metu vy­ no rink­ti­nių Pa­kis­ta­no La­ho­ro mies­ vo su­žeis­ta per spro­gi­mą Olim­pi­nia­ ko Pasaulio futbolo čempionatas. te. Per iš­puo­lį žu­vo aš­tuo­ni žmo­nės me par­ke, At­lan­tos mies­te, Džor­dži­ Tačiau detonatoriai buvo sugedę, – še­ši po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir du žiū­ro­ jos vals­ti­jo­je. vai. Bu­vo su­žeis­ti še­ši žai­dė­jai. bombos nesprogo.

2006 m. liepą teroristai padėjo du

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Ži­no­mas nu­si­kal­tė­lis Re­doi­ne’as Fai­das, pa­ gar­sė­jęs pi­ni­gus ga­ be­nan­čių au­to­mo­bi­lių api­plė­ši­mais, pa­bė­ go iš ka­lė­ji­mo Šiau­rės Pran­cū­zi­jo­je, pra­ si­sky­nęs ke­lią sprog­me­ni­mis ir paė­męs įkai­tais ke­lis ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­jus.

40-me­tis R.Fai­das, ku­riam grė­sė nau­ ja sun­ki ka­lė­ji­mo baus­mė dėl vie­nos po­ li­ci­nin­kės mir­ties 2010 m., iš­sprog­di­no pen­ke­rias du­ris ir iš­si­ver­žė į lais­vę iš ka­ lė­ji­mo Sek­de­no mies­te. Bėg­lys tu­rė­jo paė­męs ke­tu­ris įkai­tus. Vie­ną jų pa­lei­ do vos išė­jęs iš ka­lė­ji­mo, ant­rą – už ke­ lių šim­tų met­rų, o li­ku­sius du vė­liau pa­ lei­do ša­li­ke­lė­je.

Po­li­ci­ja, pa­nau­do­da­ma sraig­tas­par­nius, mė­gi­no su­sek­ti gink­luo­tą bėg­lį, bet ne­ sėk­min­gai. Jo paieš­ka pa­skelb­ta 26-io­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad

2009 m. šau­dy­mas per kri­ke­to

2013 04 11 2013 04 17

Sek­ma­die­nis šeš­ta­die­nio ry­tą R.Fai­dą ap­lan­kė jo žmo­ na, ji tik­riau­siai ir per­da­vė jam ma­žo­mis po­rci­jo­mis pa­slėp­tus sprog­me­nis.

Ve­ne­sue­los pre­zi­den­to rin­ki­mų lai­mė­to­jo Ni­ colás Ma­du­ro (nuo­tr.) ša­li­nin­kai Ka­ra­ka­ se šven­ tė su fe­jer­ver­kais, o opo­ zi­ci­jos ša­li­nin­kai dau­žė puo­dus ir kep­tu­ves pro­ tes­tuo­da­mi dėl mi­ni­ma­ lia per­sva­ra pa­siek­tos ve­lio­nio Hu­go Cháve­ zo pro­te­žė per­ga­lės.

Ve­ne­sue­la – naf­tos tur­tin­ga, bet smar­kiai su­si­skal­džiu­si Pie­tų Ame­ri­kos vals­ty­bė – at­ si­dū­rė ne­ži­nio­je na­cio­na­li­ nei rin­ki­mų ko­mi­si­jai pa­ skel­bus, kad N.Ma­du­ro ga­vo 50,75 pro­c., o Hen­ ri­que Cap­ri­le­sas – 48,97

Pir­ma­die­nis pro­c. bal­sų. To­kį skir­tu­mą tarp var­žo­vų su­da­ro maž­daug 265 tūkst. bal­sų.

H.Cap­ri­le­sas at­si­sa­kė pri­pa­žin­ti pra­lai­ mė­ji­mą, pa­ra­gi­no sa­vo ša­li­nin­kus pro­tes­tuo­ti ir pa­rei­ka­la­vo per­ skai­čiuo­ti vi­sus bal­sus. N.Ma­ du­ro at­kir­to, kad tai „bur­žua už­gai­da“.

40-me­tis opo­zi­ci­jos ly­de­ris tvir­ti­no, kad bu­vo ban­ dy­mų leis­ti žmo­ nėms bal­suo­ti ir po to, kai rin­ki­mų apy­ lin­kės bai­gė dar­bą.

Jis taip pat kal­ ti­no vy­riau­sy­bę spau­dus vals­ ty­bi­nio sek­to­ riaus dar­buo­ to­jus bal­suo­ti už N.Ma­du­ro.

Pran­cū­zi­jos mi­nist­ rai pir­mą­kart pa­vie­ši­ no duo­me­nis apie sa­vo tur­tą, pre­zi­den­tui Fran­ çois Hol­lan­de’ui ti­kin­tis, kad tai pa­dės at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą skan­da­ lų kre­čia­ma so­cia­lis­tų vy­riau­sy­be.

37 mi­nist­rų ir prem­je­ro Jea­no Mar­ co Ay­rault tur­to dek­la­ra­ci­jos pa­skelb­tos spe­cia­liai su­kur­ta­me tink­la­la­py­je.

Eko­no­mi­ką apė­mus stag­na­ci­jai, di­dė­jant ne­dar­bui, vy­riau­sy­bei kar­pant biu­dže­to iš­lai­das, aukš­to ran­go pa­rei­gū­nai pri­pa­ži­ no, kad ši ak­ci­ja ri­zi­kin­ga ir ga­li pa­kurs­ty­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, pa­vie­ši­nus in­for­ma­ci­ją apie ke­lis mi­nist­rus mi­li­jo­nie­rius.

Ta­čiau vy­riau­sy­bė tai pa­da­rė ti­kė­da­ma­ si, kad ši prie­mo­nė pa­dės už­baig­ti skau­ džiai smo­gu­sį skan­da­lą, ku­ris ki­lo, kai bu­vu­siam biu­dže­to mi­nist­rui Jérôme’ui Ca­hu­za­cui bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl

15

balandžio 18–24, 2013

pasaulis

as ir net fo­tog­ra­fi­ja FTB ty­rė­jams yra auk­so ver­tės.

čia vyks­tant olim­pi­nėms žai­dy­ nėms. Įdo­mu tai, kad E.Ru­dolp­ has nie­kuo­met ne­si­tai­kė į vy­riau­ sy­bi­nius tai­ki­nius. Vis­gi eks­per­tas M.Po­to­kas tei­gė, kad kiek­vie­nas ra­di­ka­lų iš­puo­lis tu­ri po­teks­tę.

Pa­sak jo, ty­rė­jai vei­kiau tu­rė­tų at­ kreip­ti dė­me­sį į is­la­miš­ko­jo dži­ ha­do suak­ty­vė­ji­mą JAV. „Žmo­nės iš Pat­rio­tų ju­dė­ji­mo, ku­rie pla­na­

vo te­ro­ro ak­tus, daž­niau­siai ren­ka­ si to­kius tai­ki­nius, ku­riuos ga­li per­ pras­ti. Tai ga­li bū­ti FTB, Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, pi­lie­čių tei­sių gru­pės. O vie­tos is­la­mis­tai, užau­gę JAV, nea­ ti­tin­ka šio pro­fi­lio. Jie nė­ra to­kie kruopš­tūs. At­ro­do, kad jei vi­si tai­ ki­niai bu­vo ame­ri­kie­čiai, tai ne­bu­ vo so­fis­ti­kuo­tas iš­puo­lis. Ma­nau, tu­rė­tu­me gal­vo­ti apie vie­tos dži­ha­

„Scan­pix“ nuo­tr.

džis­tus“, – svars­tė eks­per­tas. Nuo 2001 m. rug­sė­jo 11-osios ata­kų iki 2009 m. JAV pa­rei­gū­nai iš­ty­rė 46 at­ve­jus, kai ame­ri­kie­čiai bu­vo ver­ buo­ja­mi tap­ti te­ro­ris­tais. „Ma­nau, svar­biau­sia šiuo at­ve­ ju ne su­ge­bė­ji­mai įvyk­dy­ti iš­puo­ lį, o ke­ti­ni­mai, – pa­brė­žė te­ro­riz­ mo eks­per­tas Bria­nas Jen­kin­sas, ko­men­tuo­da­mas sta­tis­ti­ką. – Tie

Kru­vi­niau­si iš­puo­liai JAV 1993–2013 m.

1993 m. ga­lin­gas spro­gi­mas nu­

2001 m. rug­sė­jo 11 d. su „Al Qae­da“

griau­dė­jo Pa­sau­lio pre­ky­bos cent­ ro po­že­mi­nė­je aikš­te­lė­je Niu­jor­ ke. Žu­vo še­ši žmo­nės, be­veik tūks­ tan­tis bu­vo su­žeis­ta. Spro­gi­mą įvyk­ dė su „Al Qae­da“ sie­ja­mas Ram­zis You­se­fas.

sie­ja­mi ko­vo­to­jai už­gro­bė ke­tu­ris lėk­ tu­vus ir nu­krei­pė juos į Pa­sau­lio pre­ ky­bos cent­ro dan­go­rai­žius dvy­nius Niu­jor­ke ir Pen­ta­go­ną Va­šing­to­ne.

Per kru­vi­niau­sią Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je te­ ro­ro iš­puo­lį žu­vo apie 3 tūkst. žmo­nių.

1995 m. Ok­la­ho­mos mies­te, Ok­la­

2009 m. Fort Hu­do ka­ri­nė­je ba­zė­

ho­mos vals­ti­jo­je, spro­gus už­mi­nuo­ tam sunk­ve­ži­miui žu­vo 168 žmo­nės.

Iš­puo­lis įvyk­dy­tas ša­lia fe­de­ra­li­nės val­džios būs­ti­nės. Iš­puo­lio or­ga­ni­za­ vi­mu bu­vo ap­kal­tin­ti de­ši­nie­ji ekst­ re­mis­tai Ti­mot­hy McVeig­has ir Ter­ ry Ni­chol­sas.

je Tek­sa­se Ni­da­las Ma­li­kas Ha­sa­nas, JAV ka­riuo­me­nės ma­jo­ras, ėmė šau­ dy­ti į tarnybos draugus. Ka­rys nu­šo­ vė 13 ir su­žei­dė 29 žmo­nes. Per susi­ šaudymą užpuolikas buvo sužeistas ir liko paralyžiuotas. Jo teismas prasi­ dės kitą mėnesį.

Ant­ra­die­nis mo­kes­čių ven­gi­mo, kai jis pri­si­pa­ži­ no apie tu­ri­mą slap­tą są­skai­tą vie­na­me Švei­ca­ri­jos ban­ke.

Di­dė­jant įtam­pai su Va­ ka­rų ša­li­mis dėl Ira­no bran­duo­li­nės veik­los, Te­he­ra­nas pra­ne­šė iš­ ban­dęs nau­ją ba­lis­ti­nę ra­ke­tą „žemė–jūra“. „Nau­jo­ji ra­ke­ta po star­to iš­le­kia iš at­ mos­fe­ros, įskrie­ja į ją di­de­liu grei­čiu ir vi­ siš­kai su­nai­ki­na lai­vą tai­ki­nį ar­ba ka­ro lai­vą“, – pra­ne­šė Ira­no gy­ny­bos vi­ce­mi­ nist­ras ge­ne­ro­las Ma­ji­das Bo­kaei.

Iz­rae­lis per­spė­jo ga­lin­tis smog­ti iš oro Ira­no bran­duo­li­niams ob­jek­tams, jei­gu Te­he­ra­nas neišsk­lai­dys Va­ka­rų ša­lių įta­ ri­mų, kad šii­tiš­ka res­pub­li­ka sie­kia pa­si­ ga­min­ti bran­duo­li­nių gink­lų, pri­si­deng­ da­ma tai­kios bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos pro­gra­ma. Ta­čiau Te­he­ra­nas nei­gia jam me­ta­mus kal­ti­ni­mus.

Ira­nas gra­si­no smog­ti Iz­rae­liui ir JAV ka­ ri­nėms ba­zėms ta­me re­gio­ne, jei­gu bū­tų

46 at­ve­jai ro­do nuo­šir­džius ke­ti­ ni­mus. Tie as­me­nys bu­vo pa­si­ruo­ šę tap­ti te­ro­ris­tais. Tie­sa, kai ku­rie iš jų bu­vo nai­vūs, kai ku­rie ieš­ko­ jo nuo­ty­kių, ki­ti bu­vo klai­di­na­mi.

Ta­čiau, be abe­jo­nės, vi­si jie nuo­ šir­džiai sie­kė iš­reikš­ti sa­vo pyk­tį ir ryž­tą tap­da­mi gink­luo­tais dži­ha­ džis­tais.“

Tai nebuvo išpuolis prieš valdžią, tautines mažumas, imigrantus ar musulmonus. Visos aukos buvo amerikiečiai.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Komentaras

My­ko­las Kat­kus

Bos­to­no ma­ra­to­no da­ly­v is

V

i­si bu­vo­me su­tri­kę. Tai taip ne­ti­kė­ta to­k ia­me ren­g i­ny­ je, ku­ris toks gra­ž us ir įkū­ ni­jan­tis vi­sa, kas ge­riau­sia Ame­r i­ko­je. Toks bend­r uo­me­n iš­k u­ mas, žmo­nės vie­ni ki­tus pa­lai­ko – pu­

sė mi­l i­jo­no žmo­n ių išei­na pa­lai­k y­t i bė­g i­k ų. Vi­si vie­nas dėl ki­to sten­g ia­ si, vi­si su­si­kau­pę pa­dė­ti. Bė­g i­kai apie pu­sant­r ų me­t ų ren­g ia­si, kad pa­tek­t ų į Bos­to­ną ir pa­jėg­tų įveik­ti ma­ra­to­ną.

Tai­g i šis ren­g i­nys yra tar­si ge­r iau­sių žmo­gaus sa­v y­bių trium­fas. Bos­to­no ma­ra­to­nas nė­ra spor­to ren­g i­nys, ku­ ria­me ge­r ia­mas alus ir žiū­r i­ma, kaip pen­k i žmo­nės laks­to. Tai ren­g i­nys, ku­ria­me vi­si da­ly­vau­ja, vie­naip ar­ba ki­taip: ar pa­tys bėg­da­mi, ar pa­lai­ky­da­ mi bė­g i­kus. Dėl šios prie­žas­ties žmo­ nėms, kiek man te­ko kal­bė­t i, sun­k u su­vok­t i, kad kas nors pa­na­šaus ga­lė­ jo įvyk­t i to­k ia­me ren­g i­ny­je kaip Bos­ to­no ma­ra­to­nas.

Tre­čia­die­nis už­pul­tas, taip pat blo­kuo­ti Hor­mū­zo są­ siau­rį, per ku­rį iš­pluk­do­ma 40 pro­c. pa­ sau­ly­je jū­ra ga­be­na­mos naf­tos.

Vie­na įta­kin­giau­sių ir la­biau­siai vi­suo­me­nę skal­džiu­sių Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nist­rų pir­ mi­nin­kų Mar­ga­ret That­ cher bu­vo pa­ly­dė­ta į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę. Jos lai­do­tu­vė­se da­ly­va­vo ir su ve­lio­ne at­si­svei­ ki­no ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II, gar­sūs žmo­nės iš vi­so pa­sau­lio ir už­sie­nio ša­lių va­do­vai.

700 sau­su­mos pa­jė­gų ka­rių, jū­rei­vių ir oro pa­jė­gų na­rių pa­ra­di­nė­mis uni­for­mo­mis bu­dė­jo Lon­do­no gat­vė­se, ku­rio­mis M.That­ cher kars­tas ant la­fe­to bu­vo ve­ža­mas į lai­ do­tu­vių pa­mal­das Šv. Pau­liaus ka­ted­ro­je.

Nors for­ma­liai tai ne­bu­vo vals­ty­bi­nės lai­ do­tu­vės, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja la­bai pa­si­sten­gė dėl Ge­le­ži­nės Le­di, ku­ri per 11 sa­vo val­dy­mo me­tų trans­for­ma­vo ša­lį ir pa­dė­jo už­baig­ti Šal­tą­jį ka­rą. Ta­čiau po­mpas­ti­ka ir di­dy­bė, už ku­rią bu­vo su­mo­kė­ta mi­li­jo­nais vals­ty­ bės sva­rų ster­lin­gų, su­lau­kė kri­ti­kos iš tų,

ku­rie tei­gia, jog M.That­cher bu­vo per­ne­lyg skal­dan­ti fi­gū­ra, kad nu­si­pel­ny­tų to­kio vals­ ty­bės fi­nan­suo­ja­mo at­si­svei­ki­ni­mo.

16

balandžio 18–24, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

SPO­RO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

KUR? Ute­no­je ar­ba per „Lie­tu­vos ry­to“ te­le­vi­zi­ją ir Kė­dai­niuo­se ar­ba SPORT 1 ka­na­lu.

KA­DA? Ba­lan­džio 18 d. (ket­vir­ta­die­nį) 19 val.

LKL ket­virt­fi­na­lio ko­vos Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ su­ge­bė­jo nu­kau­ti Kau­no „Žal­gi­ rį“ (73:70) ir ga­lu­ti­nė­je Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) ri­kiuo­tė­je užė­mė ant­ rą vie­tą. Sos­ti­nės ko­man­dos var­žo­vai ket­virt­fi­na­lio se­ri­jo­je iki dvie­jų per­ga­ lių – Ute­nos „Ju­ven­tus“ krep­ši­nin­kai. „Žal­gi­ris“ vie­na ko­ja jau LKL pus­fi­na­ly­ je, bet vis dar lau­kia mū­šis su Kė­dai­nių „Ne­vė­žiu“. Ar kė­dai­niš­kiai pa­jė­gūs įkąs­ti čem­pio­no ti­tu­lą gi­nan­čiam „Žal­gi­riui“?

Šią­nakt bai­gė­si re­ gu­lia­ru­sis NBA se­ zo­nas. Pa­jė­giau­sio­ je pa­sau­lio krep­ši­ nio ly­go­je ko­vą dėl tro­fė­jaus at­krin­ta­ mo­sio­se var­žy­bo­ se tęs 16 klu­bų. Ko­ kių ko­man­dų akis­ ta­tos už At­lan­to bus la­biau­siai ste­bi­mos Lie­tu­vo­je?

Įsi­va­žia­vo: nuo va­sa­rio pra­džios D.Mo­tie­jū­nas vis il­giau už­si­bū­na aikš­

te­lė­je – tre­ne­rio pa­si­ti­kė­ji­mą jau­na­sis lie­tu­vis iš­nau­do­ja pui­kiai.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Kas pa­neigs pro­gno­zes?

KUR? LFF sta­dio­ne, Vil­niu­je, ar­ba in­ter­ne­te fut­bo­lotv.lt.

KA­DA? Ba­lan­džio 21 d. (sek­ma­die­nį) 18 val.

Ba­lys Šmi­gels­kas

Vil­niaus „Žal­gi­rio“ na­mų rung­ty­nės

Ry­tų kon­fe­ren­ci­ja

Lietuvos A ly­gos čem­pio­na­tas int­ri­gos ne­šykš­ti nuo pat pir­me­ny­bių pra­ džios. Praė­ju­sią sa­vai­tę „Žal­gi­ris“ na­muo­se nu­ko­vė prin­ci­pi­nį var­žo­vą Pa­ ne­vė­žio „Ek­ra­ną“ (2:0), ta­čiau jau po ke­lių die­nų ne­su­ge­bė­jo įveik­ti tur­ny­ ro iš­si­šo­kė­lių iš pro­vin­ci­jos – Pak­ruo­jo „Kruo­jos“ eki­pos (0:0). Taš­kų bars­ty­ ti ne­va­lia – tai žal­gi­rie­čiai pa­si­ry­žę pa­ro­dy­ti rung­ty­nė­se su Gargž­dų „Ban­ gos“ fut­bo­li­nin­kais.

KUR? Bah­rei­no Ka­ra­lys­tė­je ar­ba „Via­sat Sport Bal­tic“ ka­na­lu.

KA­DA? Ba­lan­džio 21 d. (sek­ma­die­nį) 14.50 val.

„For­mu­lės 1“ aist­ros kais­ta Šan­cha­jaus tra­so­je įti­ki­na­mai vi­sus var­žo­vus ap­len­kęs Fer­nan­do Alon­so ko­ man­di­nė­je įskai­to­je „Fer­ra­ri“ kils­te­lė­jo į ant­rą vie­tą (73 taš­kai). Pir­mo­je vie­to­ je kol kas įsi­tai­siu­si „Red Bull“ ko­man­da (78 taš­kai). Tie­sa, ir šia­me eta­pe ne­ bu­vo iš­veng­ta ne­ma­lo­nių staig­me­nų. „For­ce In­dios“ at­sto­vai Ad­ria­nas Su­ti­ las ir Pau­las di Res­ta pa­ty­rė ava­ri­ją, o „Red Bull“ pi­lo­tas Mar­kas Web­be­ris ga­ vo bau­dą. Kuo nu­ste­bins Bah­rei­no eta­pas?

b.smigelskas@diena.lt

Kaip jau įpras­ta, Ry­tuo­se dėl aš­ tun­tos vie­tos, ku­ri ga­ran­tuo­ja pa­ te­ki­mą į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas, be­si­var­žan­čioms ko­man­doms rei­ kia iš­ko­vo­ti daug ma­žiau per­ga­lių nei pa­sku­ti­niams Va­ka­rų kon­fe­ ren­ci­jos aš­tun­tu­ko klu­bams.

To­kia eki­pa Ry­tuo­se šie­met yra Mil­vo­kio „Bucks“, ku­ri jau pir­ma­ me raun­de su­si­tiks su ab­so­liu­čiu re­ gu­lia­rio­jo se­zo­no nu­ga­lė­to­ju Ma­ja­ mio „Heat“ klu­bu. Nors tei­gia­ma, kad pro­gno­zuo­ti NBA at­krin­ta­mų­jų ei­gą sun­ku, šiuo at­ve­ju vis­kas dau­ giau nei aki­vaiz­du: už sa­ve kal­ba ne tik re­kor­di­nė „Heat“ 27 per­ga­lių se­ ri­ja, bet ir sta­bi­lus do­mi­nuo­jan­tis LeB­ro­no Ja­me­so žai­di­mas.

Ne­nus­pė­ja­ma baig­tis

Ga­lin­giau­siai per 19 me­tų star­ta­ vęs Niu­jor­ko „Knicks“ žūt­bū­ti­nė­ je kon­fe­ren­ci­jos ket­virt­fi­na­lio se­ ri­jo­je su­si­grums su ne­nus­pė­ja­mu Bos­to­no „Cel­tics“ klu­bu.

Abie­jo­se ko­man­do­se ne­stin­ga vis dar aukš­čiau­siu ly­giu žai­džian­čių ve­te­ra­nų. Ko­rek­ci­jų į Bos­to­no ko­ man­dos žai­di­mą įne­šė sau­sio pa­ bai­go­je rim­tai su­si­žei­du­sio Ra­jo­no Ron­do ne­tek­tis. Nors pa­čia­me jė­gų žy­dė­ji­me esan­tis Car­me­lo Ant­ho­ny Niu­jor­ko klu­bui su­tei­kia ne­ men­ką pra­na­šu­mą, „Cel­tics“ tik­ rai ne­nu­si­te­kęs taiks­ty­tis su aut­ sai­de­rių po­ros vaid­me­niu.

In­dia­nos „Pa­cers“–Čikagos „Bulls“

KUR? Miun­che­ne ar­ba „Via­sat Sport Bal­tic“ ka­na­lu ir Mad­ri­de ar­ba TV6 ka­na­lu.

KA­DA? Ba­lan­džio 23 d. (ant­ra­die­nį) ir ba­lan­džio 24 d. (tre­čia­die­nį) 21.45 val.

Čem­pio­nų ly­gos pus­fi­na­liai Miun­che­no „Bayern“ ket­virt­fi­na­lio eta­pe bend­ru re­zul­ta­tu 4:0 įvei­kė Tu­ri­ no „Ju­ven­tus“ fut­bo­li­nin­kus. O ka­ta­lo­nų „Bar­ce­lo­na“ iš to­les­nių ko­vų eli­mi­ na­vo Pa­ry­žiaus „Saint Ger­main“ vie­nuo­li­kę. Taip pat lau­kia Mad­ri­do „Re­ al“ žvaigž­dy­no ko­va su su­si­žai­du­sia Dort­mun­do „Bo­rus­sia“. Aist­rų bei gra­ žaus fut­bo­lo per Vo­kie­ti­jos ir Is­pa­ni­jos fut­bo­lo mo­kyk­lų mū­šius dėl vie­tų fi­na­le tik­rai ne­trūks.

Prieš ket­ve­rius me­tus „Pa­cers“ ap­ skri­tai li­ko už at­krin­ta­mų­jų var­žy­ bų bor­to, o per­nai kon­fe­ren­ci­jos pus­fin ­ a­ly­je su­kė­lė daug triukš­mo, kai po įtemp­tos se­ri­jos 2:4 pri­pa­ži­ no „Heat“ pra­na­šu­mą. Tai atei­ties ko­man­da, ku­rio­je vos vie­nas krep­ ši­nin­kas yra per­ko­pęs tris­de­šimt­ me­čio ri­bą (Da­vi­das Wes­tas). „Bulls“ nuo pat se­zo­no pra­džios ver­čia­si be nau­din­giau­sio praė­ ju­sio re­gu­lia­rio­jo se­zo­no žai­dė­ jo Der­ric­ko Rose’o. „Bulls“ įro­dė, kad į at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų trau­ ki­nį ga­li už­tik­rin­tai pa­tek­ti net ir

be pa­grin­di­nio va­rik­liu­ko. Ta­čiau to­les­nės Či­ka­gos ga­li­my­bės sken­ di mig­lo­je.

Bruk­li­no „Nets“–Atlantos „Hawks“

„Nets“ žai­džia be­ne ge­riau­sią krep­ ši­nį per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį. Kas ga­li pa­kiš­ti ko­ją? Ko­man­dos ne­sta­ bi­lu­mas ir as­me­ni­nės žai­dė­jų am­bi­ ci­jos. Jau bu­vęs „Nets“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ave­ry John­so­nas bu­vo pri­ pa­žin­tas spa­lio ir lapk­ri­čio ge­riau­ siu Ry­tų kon­fe­ren­ci­jos stra­te­gu, ta­ čiau gruo­dį dėl žai­biš­kai smu­ku­sių klu­bo re­zul­ta­tų bu­vo at­leis­tas.

Va­na­gams at­krin­ta­mo­sio­se var­ žy­bo­se jau daug me­tų ne­pa­vyks­ta pa­siek­ti skam­bių per­ga­lių, ta­čiau ko­dėl šie me­tai ne­ga­lė­tų bū­ti išim­ tis, ku­rią su­kur­ti Jef­fas Teague’as, Loui­sas Wil­liam­sas ar Jos­has Smit­has yra pa­jė­gūs.

Nau­jo­kai T.Jones’as ir D.Mo­tie­jū­nas į „Roc­kets“ atei­ties vi­ zi­ją įpu­čia vil­ties, o klu­bas ket­virt­fi­na­ly­ je tik­rai ga­li pa­teik­ti staig­me­nų.

Va­ka­ruose int­ri­gos ne­ma­žiau

Iš praė­ju­sių me­tų NBA vi­ce­čem­ pio­nų Ok­la­ho­mos „Thun­der“ ir Los An­dže­lo „La­kers“ po­ros „Thun­der“ gal­vo­ja tik apie čem­pio­nų sos­to už­ gro­bi­mą. „Su­per­So­nics“ pa­li­kuo­ nių šan­sus tei­gia­mai ver­ti­na ir la­ žy­bų tar­pi­nin­kai.

Vi­są se­zo­ną ant at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų ri­bos ba­lan­sa­vęs „La­kers“ klu­bas prieš le­mia­mas ko­vas ne­te­ ko il­ga­me­čio eki­pos ly­de­rio Ko­be Bryan­to. Gal­būt tai šan­sas žvaigž­ džių pil­nam klu­bui įro­dy­ti, kad „La­kers“ nė­ra vie­no žai­dė­jo ko­ man­da.

San An­to­ni­jaus „Spurs“– Hjustono „Roc­kets“

Pa­tir­tis prieš jau­nys­tę. Ti­tu­lai prieš en­tu­ziaz­mą. Taip bū­tų ga­li­

ma api­bū­din­ti ar­tė­jan­čią dvi­ko­vą.

Pa­vy­dė­ti­ną sta­bi­lu­mą pa­sta­ruo­sius 15 me­tų ro­dan­ti „Spurs“ ko­man­ da nuo­lat šmi­ri­nė­ja prie ge­riau­ sių­jų pa­pė­dės. Pas­ta­rą­jį kar­tą Ti­ mo Dun­ca­no, Ema­nue­lio Ginó­bi­li, To­ny Par­ke­rio kom­pa­ni­ja čem­pio­ nų žie­dus ma­ta­vo­si 2007-ai­siais. „Roc­kets“ vai­ki­nai į at­krin­ta­ mą­sias pra­si­mu­šė po ket­ve­rių me­ tų per­trau­kos. Į Hjus­to­ną at­vy­ko Je­re­my Li­nas, Ja­me­sas Har­de­nas, Öme­ras Așı­kas, o to­kie nau­jo­kai kaip Terence’as Jones’as ir Do­na­ tas Mo­tie­jū­nas į „Roc­kets“ atei­ ties vi­zi­ją įpu­čia dar dau­giau vil­ ties. Tad ir ket­virt­fi­na­ly­je jie ga­li pa­teik­ti staig­me­nų.

Den­ve­rio „Nug­gets“– „Golden Sta­tes War­riors“

„Nug­gets“ per­nai kaip rei­kiant pa­ svi­li­no pa­dus „La­kers“ (se­ri­ja pra­ lai­mė­ta 3:4). Šie­met Den­ve­rio klu­ bas ne­ma­ži­no ap­su­kų – Va­ka­rų kon­fe­ren­ci­jo­je įsi­tai­sė tre­čio­je vie­ to­je. Tie­sa, trau­mą ne­se­niai pa­ty­ rė kraš­to puo­lė­jas Ken­net­has Fa­rie­ das. Ar jis spės at­si­ties­ti, ne­ži­nia.

Ouk­lan­do ka­riams se­zo­nas kaip nie­kad džiu­gus. Įžai­dė­jas S.Cur­ ry be­ne la­biau­siai pri­si­dė­jo prie to, kad „War­riors“ į at­krin­ta­mą­sias pra­si­brau­tų po še­še­rių me­tų per­ trau­kos. Tad „War­riors“ su Da­vi­du Lee, Dray­mon­du Gree­nu, Ri­char­du Jef­fer­so­nu ir S.Cur­ry yra pa­vo­jin­ gas var­žo­vas bet ku­riam klu­bui.

Los An­dže­lo „Clip­pers“– Memfio „Grizz­lies“

Dar prieš ke­le­rius me­tus šios ko­ man­dos ka­pa­no­jo­si tarp ly­gos aut­ sai­de­rių, o da­bar yra rim­ti pre­ten­ den­tai žais­ti bent jau kon­fe­ren­ci­jos fi­na­le. Per­nai „Clip­pers“ kon­fe­ren­ ci­jos pus­fi­na­ly­je pri­pa­ži­no „Spurs“ pra­na­šu­mą. Koks li­ki­mas jų lau­kia šie­met?

Su­si­žai­du­sios ir per­ga­lėms su­ bren­du­sios „Grizz­lies“ eki­pos šan­ sus ge­ro­kai su­ma­ži­no Ru­dy Gay iš­vy­ki­mas į To­ron­tą. Bet Mike’o Con­ley, Mar­co Ga­so­lio ir To­ny Al­ le­no ve­da­mi griz­liai vis dar pa­jė­ gūs pa­ku­ten­ti pa­dus ne vie­nam fa­ vo­ri­tui.

17

balandžio 18–24, 2013

26p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

M.Duc­ret – be­na­mis gi­ta­ros vir­tuo­zas Vie­nu ge­riau­sių gi­ta­ris­tų pa­sau­ly­je lai­ko­mas pran­cū­zas Mar­ cas Duc­ret ke­liau­ja ten, kur yra no­rin­čių iš­girs­ti jo mu­zi­ką. Į Vil­nių šį­kart jį at­vi­lio­jo kon­cer­tų cik­las su ak­ty­viu Lie­tu­vos džia­zo am­ba­sa­do­riu­mi Liu­du Moc­kū­nu.

Ke­liai: gi­ta­ris­tas M.Duc­ret sa­ko vyks­tan­tis gro­ti ten, kur jam pa­siū­lo pi­ni­gų. Jei ne­siū­lo, jis mu­zi­ka da­li­ja­si ir be at­ly­gio, svar­bu, kad yra no­rin­čių klau­sy­ti.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Gi­ta­ros vir­tuo­zo, gy­vos džia­zo le­ gen­dos ir ki­ti skam­būs mu­zi­kos kri­ti­kų su­tei­kia­mi ti­tu­lai M.Duc­ret ne­do­mi­na. 55-erių mu­zi­kan­tas į tai at­sa­ko la­ko­niš­kai: „Aš tie­siog ku­riu mu­zi­ką – toks ma­no dar­bas, ku­ rį at­lie­ku iš vi­sos šir­dies, ku­rį vie­ni mėgs­ta, ki­ti – gal ne.“ Apie gi­ta­ris­ to gy­ve­ni­mo bū­dą ir iš­šū­kius, kū­ ry­bos ypa­tu­mus su M.Duc­ret kal­ bė­jo „Vil­niaus die­na“.

– Au­to­d i­d ak­t iš­kas, ge­n ia­ lus, tu­rin­tis kai ką ne­že­miš­ka,

žmo­gus, nea­be­jo­ti­nai įei­sian­ tis į džia­zo is­to­ri­ją, – vi­si šie ži­ niask­lai­dos api­bū­di­ni­mai skir­ti jums. To­kios pa­gy­ros jū­sų pa­ ties ne­glu­mi­na?

– Man ne­la­bai įdo­mūs ver­ti­ni­mai – nei komp­li­men­tai, nei liaup­sės, nei kri­ti­ka. La­biau nei vi­si api­bū­di­ni­ mai man rū­pi tai, kaip aš pa­ts ver­ ti­nu sa­vo dar­bą, ką su­de­du į mu­zi­ ką, kaip jo­je iš­reiš­kiu sa­ve. Aš sau esu griež­čiau­sias kri­ti­kas.

– Kon­cer­tuo­ti ke­liau­ja­te po vi­ są pa­sau­lį. O ar tu­ri­te na­mus, į ku­riuos no­rė­tu­mė­te grįž­ti?

– Na­mų aš ne­tu­riu, nuo­lat ke­liau­

ju. Ma­no na­mai – vieš­bu­tis, ir man tai vi­siš­kai tin­ka. Toks ma­no gy­ve­ ni­mo bū­das. Jau dau­gy­bę me­tų taip gy­ve­nu ir ne­jau­čiu po­rei­kio ką nors keis­ti, kur nors ap­si­sto­ti il­gam ar vi­sam lai­kui. Iš tie­sų taip gy­ven­ti ne­leng­va, ki­ta ver­tus, ar vi­siems ir vi­sa­da leng­va gy­ven­ti tu­rint na­mą, so­dą ir šu­nį? Kaip gy­ven­ti – kiek­ vie­no pa­si­rin­ki­mas, ir ma­na­sis ma­ ne ten­ki­na. Vi­sa­da mė­gau ke­liau­ti, ju­dė­ti, ne­no­rė­jau pri­si­riš­ti prie ko­ kios nors vie­tos ar žmo­nių gru­pės.

Džiau­giuo­si ga­lė­da­mas su­tik­ti nau­ jų žmo­nių, bend­rau­ti. At­vyk­ti į Lie­ tu­vą ir­gi yra kai kas ste­buk­lin­ga, juk šis kraš­tas toks kul­tū­riš­kai to­li­mas

tam, ku­ria­me au­gau ir bu­vau auk­ lė­ja­mas.

– Mu­zi­kan­to kar­je­rą pra­dė­jo­te vos 17-os. Kaip į to­kį spren­di­ mą rea­ga­vo jū­sų tė­vai?

– Blo­gai. Bet tai nor­ma­lu. Dėl sa­ vo sū­naus pa­si­rin­ki­mo bū­ti mu­zi­ kan­tu taip pat ne­rea­ga­vau džiaugs­ min­gai. Ma­no tė­vai ma­nė, kaip aš gy­ven­siu, kaip iš­gy­ven­siu, jau­di­no­ si, o pa­skui nu­ri­mo. Kaip sa­ko­ma, vis tiek kaip nors gy­ven­si. Ir gy­ve­nu aš lai­min­gas. Ne­tur­tin­gas, bet lai­ min­gas. Vi­sai ne­blo­gai, ar ne?

– Skam­ba keis­tai, kad ne­no­rė­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

jo­te, jog sū­nus pasu­ktų ke­liu, ku­riuo nuė­jo­te pa­ts. Ko­dėl?

– Ma­no sū­nus gro­ja vio­lon­če­le ir gi­ta­ra. Pa­si­se­kė vai­ki­nui – ge­ ri inst­ru­men­tai (juo­kia­si). Tie­sa, ban­džiau jį tru­pu­tį at­vė­sin­ti, nes pa­ts ži­nau, su ko­kio­mis pro­ble­ mo­mis su­si­du­ria mu­zi­kan­tas. Kad įveik­tum jas, tu­ri tie­siog deg­ti aist­ ra mu­zi­kai. Vie­nas da­ly­kas yra pa­ sa­ky­ti, kad mu­zi­kan­tui ne­sta­bi­lu­ mas, fi­nan­si­nis ne­sau­gu­mas yra nie­ko bai­saus, ki­ta, kai su­si­du­ ri su tuo rea­liai, kai tai tam­pa ta­vo kas­die­ny­be. Tuo­met ir rei­kia di­de­ lės aist­ros ir ti­kė­ji­mo sa­vo pa­s i­r in­k i­m u.

18

18

balandžio 18–24, 2013

savaitgalis

M.Duc­ret – be­na­mis gi­ta­ros vir­tuo­zas Aš­t uo­n io­l ik­m e­t is iš 17 tie­sų ma­no su­ge­bė­siąs vis­ką at­lai­ky­ti, bet ar tai ne­praeis

po ke­le­rių me­tų? Aš to ne­ži­no­jau, rei­kė­jo lai­ko įsi­ti­kin­ti. Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mu­zi­kai jau­čiu to­kią pat aist­rą kaip bū­da­mas dvi­de­šim­ ties. Gro­ti, kur­ti, ke­liau­ti – vi­sa tai ma­ne jau­di­na nė kiek ne ma­žiau nei tuo­met. Ma­no sū­nui jau 21-i ir ma­ tau, kad jis taip pat vi­siš­kai at­si­da­ vęs mu­zi­kai.

– Kaip pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti ge­rus san­ty­kius su sū­nu­mi, kai nuo­ lat ke­liau­ja­te?

– Iš tie­sų ma­to­mės re­to­kai, nes jis gy­ve­na Pie­tų Pran­cū­zi­jo­je, o aš – nuo­lat ke­ly­je, bet, ma­nau, mū­sų ry­šys la­bai stip­rus – tiek kaip tė­ vo ir sū­naus, tiek kaip mu­zi­kan­tų.

Jį dar stip­ri­na ir abie­jų po­trau­kis me­nui ap­skri­tai, li­te­ra­tū­rai. Kar­ tu jau ne­ma­žai gro­jo­me, gal ka­da ir due­tas išeis. Bent man pa­tik­tų kar­ tu dirb­ti.

– Kas, be mu­zi­kos, jums tei­kia džiaugs­mą?

– Die­vi­nu li­te­ra­tū­rą, teat­rą, ki­ ną. Esu įsi­my­lė­jęs pran­cū­zų li­te­ra­ tū­rą, ypač kla­si­ki­nę, XVII, XIX a.

Apsk­ri­tai tiek mu­zi­ko­je, tiek li­te­ ra­tū­ro­je, tiek ki­ne mėgs­tu kla­si­ciz­ mo fo­ną – struk­tū­rą, for­mą, konst­ ruk­ci­ją. Man pa­tin­ka, kai kū­rė­jas ryš­kią emo­ci­ją įsprau­džia į kla­si­ kos skrais­tę. Ki­ne tiek daug at­ra­

di­mų, kad ne­ga­lė­čiau iš­skir­ti, kas la­biau­siai pa­tin­ka. Šiuo­lai­ki­nio ja­po­nų ki­no ge­rai ne­pa­žįs­tu, bet be ga­lo mėgs­tu XX a. šeš­to­jo de­šimt­ me­čio ja­po­nų ki­ną. Ko­rė­jie­čių ki­ną lai­kau tie­siog fan­tas­tiš­ku. Bu­vau di­de­lis XX a. aš­tun­to­jo de­šimt­me­ čio vo­kie­čių ki­no ger­bė­jas.

Na­mų aš ne­tu­riu, nuo­lat ke­liau­ju. Ma­ no na­mai – vieš­bu­tis, ir man tai vi­siš­kai tin­ka.

– Kur­ti vyks­ta­te į ki­tas ša­lis, ki­ tus že­my­nus. Kuo sve­tur ski­ ria­si mu­zi­kos kū­ri­mas, per­tei­ ki­mas, su­vo­ki­mas?

– Skir­tin­ga pa­sau­lė­žiū­ra – tei­sin­ giau­sias api­bū­di­ni­mas. Ži­no­ma, ša­lių, že­my­nų kul­tū­ri­niai, so­cia­li­ niai, eko­no­mi­niai skir­tu­mai la­bai di­de­li, ta­čiau rei­kia ieš­ko­ti pa­na­šu­ mų, o ne ak­cen­tuo­ti skir­tu­mus. Bū­ ti me­ni­nin­ku – tai ieš­ko­ti der­mės, bend­ros iš­raiš­kos, da­ly­kų, ku­rie mus ga­lė­tų jung­ti. Štai su Liu­du ne­ tu­ri­me daug bend­ra, ga­lė­jo­me taip ir praei­ti vie­nas pro ki­tą, bet jau de­ šimt me­tų esa­me drau­gai, gro­ja­me kar­tu. Bend­rau­ju su stu­den­tais, ku­ riuos nuo ma­nęs ski­ria ne tik kul­ tū­ri­niai skir­tu­mai, bet ir vi­sa kar­

ta. Vie­ni pa­sa­ky­tų – ma­ži kvai­liai, o aš se­nas. O ki­ti sten­gia­si su­pras­ti, kaip jie ma­to ir jau­čia pa­sau­lį, ku­ ria kar­tu.

– Jums – 55-eri. Ne­gir­di­te pa­ sta­bų, kad už­ten­ka kvai­lio­ti, bas­ty­tis po pa­sau­lį, jau me­tas su­rim­tė­ti, nu­sės­ti, pa­gal­vo­ti apie šei­mą ir tik­rus dar­bus?

– Taip, taip. Bet man ne­rū­pi, ką žmo­nės ma­no. Kiek­vie­nas tu­ri­me tei­sę rink­tis gy­ven­ti taip, kaip no­ ri­me. Ne­ži­nau, kaip bus ry­toj, – gal Lie­tu­vo­je su­tik­siu žmo­gų, ap­si­ gy­ven­siu na­me, tu­rė­siu so­dą, vai­kų ir šu­nį. Ir jei taip nu­tiks, tai vi­sai ne­reikš, kad anks­tes­nis ma­no gy­ ve­ni­mas bu­vo nie­kam ti­kęs. Vi­sa­da no­ri­si ma­ny­ti, kad tai, kaip gy­ve­ nu ir el­giuo­si aš, yra ge­rai, o klys­ ta ki­ti. Tik pa­mirš­ta­ma, kad nė­ ra vie­no tei­sin­go mo­de­lio. Ma­ny­ti, kad ga­li­ma su­kur­ti ab­so­liu­čias tai­ syk­les, klai­din­ga, – juk kai tik at­ si­ran­da nau­ja tai­syk­lė, at­si­ran­da ir išim­tys.

– Mėgs­ta­te lau­žy­ti tai­syk­les tiek mu­zi­ko­je, tiek gy­ve­ni­me?

– Ne vi­sai taip. Stu­den­tams sa­kiau – nie­ka­da ne­ti­kė­kit, ką jums sa­ko ki­ti, ne­ti­kė­kit ir tuo, ką aš jums sa­ kau. Žiū­rė­ki­te, klau­sy­ki­te, iš­girs­ki­te, ką jums siū­lau, pa­gal­vo­ki­te ir iš­mė­ gin­ki­te, ar tai tin­ka jums. Tai­syk­ lė yra tie­siog pa­siū­ly­mas. Jei ji tau tin­ka, ge­rai, jei ne, būk išim­ti­mi.

Har­mo­ni­ja: vos 17-os pa­si­ry­žęs tap­ti mu­zi­kan­tu M.Duc­ret pri­bloš­kė tė­

vus, ta­čiau šian­dien jis sa­ko gy­ve­nan­tis taip, kaip ne kiek­vie­nam pa­si­ se­ka, – lai­min­gas ir to­liau sėk­min­gai se­kan­tis pa­skui sa­vo sva­jo­nę.

– Ar, jū­sų nuo­mo­ne, kū­ry­ba ga­ li de­rė­ti su ko­mer­ci­ja?

– Der­mės čia bū­ti ne­ga­li. Me­ni­nė sa­vi­raiš­ka yra prie­šin­ga ko­mer­ci­jai.

Aš pa­si­rin­kau mu­zi­ką. Į klau­si­mą, ar ne­no­rė­čiau pa­si­steng­ti par­duo­ ti dau­giau al­bu­mų, at­sa­kau, kad esu mu­zi­kan­tas, o ne pre­kiau­to­jas.

Bet jo­kiu bū­du ne­kri­ti­kuo­ju tų, ku­ rie el­gia­si ki­taip. Sa­vo ener­gi­ją no­ riu skir­ti dar­bui, kū­ry­bai, o ne ieš­ ko­ji­mui, kaip kuo dau­giau už­dirb­ti.

Pi­ni­gai ma­nęs ne­do­mi­na.

– Me­ni­nin­kas tu­ri bū­ti šiek tiek al­ka­nas?

– Tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Svar­ biau­sia – nuo­šir­du­mas. Mu­zi­ka ne­me­luo­ja. Aš pa­ts bu­vau sce­no­ je su žmo­nė­mis, ku­rių vie­nas bu­ vo tik­ras varg­šas, o ki­tas – di­de­lės lėk­tu­vų ga­myk­los pa­vel­dė­to­jas. Ir kar­tu jie gro­jo nuo­sta­bią mu­zi­ką.

– Gar­siai kri­ti­ka­vo­te Pran­cū­zi­ jos kul­tū­ros si­tua­ci­ją, net pa­ reiš­kė­te, kad Pran­cū­zi­ja – se­na skle­ro­tiš­ka ša­lis, ku­ri ne­mėgs­ta jo­kio mai­šy­mo­si, ar jis bū­tų et­ ni­nis, ar kul­tū­ri­nis. Ko­dėl toks griež­tas to­nas?

– To­dėl, kad tai tik­ra tie­sa. Kai Pran­cū­zi­ja pre­zi­den­tu iš­si­rin­ko Ni­co­las Sar­ko­zy, iš­vy­kau į Da­ni­ ją. Man ne­ti­ko toks pri­mes­tas gy­ ve­ni­mo bū­das – vi­sur ko­mer­ci­ja, sėk­mės sie­ki­mas. Kul­tū­ros pa­dė­tis ka­tast­ro­fiš­ka, tačiau ne to­dėl, kad ji blo­gai su­kur­ta, bet kul­tū­ra lai­ko­ma ne tai, ką kul­tū­ra lai­kau aš.

Ne­n o­r iu ko­v o­t i su ma­l ū­n ais, tad tie­s iog iš­v yks­t u ki­t ur, kur ga­l iu kur­t i tai, ką no­r iu ir kaip no­r iu. De­ja, ne tik Pran­c ū­z i­j o­j e, bet ir ki­t ur kul­t ū­ra daž­n ai lie­ ka nuo­š a­l y, to­d ėl esu lai­m in­gas ga­l ė­d a­m as ke­l iau­t i, at­ras­t i sa­ vus kul­t ū­ros kam­p e­l ius ir sa­vo­

tiš­kai su­d ė­l io­t i iš jų to­k į pa­sau­ lį, ku­r ia­m e man ge­ra gy­v en­t i.

Vyks­t u gro­t i ten, kur man pa­s iū­ lo pi­n i­g ų. Ne­s iū­l o – vis tiek gro­ ju, jei yra no­r in­č ių klau­s y­t i. Ki­ tos išei­t ies ne­ra­d au. Bet vi­s ais lai­kais taip bu­vo. Net Mo­car­t as pra­l ei­d o vi­s ą gy­ve­n i­m ą ieš­k o­d a­ mas, kur bū­t ų no­r in­č ių klau­s y­t is jo mu­z i­k os ir gal­b ūt už tai duo­ ti pi­n i­g ų.

– Kas jums yra lai­mė?

– Man lai­mė – da­ry­ti tai, ką da­bar ir da­rau. Ne­ga­lė­čiau bū­ti lai­min­ ges­nis, nei esu. Se­ku pa­skui sva­jo­ nę nuo 17 me­tų. Ir man se­ka­si.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1957 m. ba­lan­džio 19 d. Pa­

ry­žiu­je.

Kar­je­rą pra­dė­jo 17-os.

1986 m. bu­vo pa­kvies­tas pri­si­

jung­ti prie pir­mo­jo Pran­cū­zi­jos na­ cio­na­li­nio džia­zo or­kest­ro, su ku­ riuo per me­tus su­ren­gė per 80 kon­ cer­tų.

Gau­sio­je dis­kog­ra­fij­ o­je – 14 so­li­

nių ir 12 kar­tu su ame­ri­kie­čių sak­ so­fo­ni­nin­ku Ti­mu Ber­ne’u įra­šy­tų al­bu­mų.

Kar­tu su lie­tu­vių sak­so­fo­ni­nin­ku

L.Moc­kū­nu gro­ja nuo 2002 m., yra iš­lei­dę du bend­rus al­bu­mus: „Si­lent Vo­ci­fe­ra­tion“, su L.Moc­kū­no gru­pe – „To­xi­kum“.

Ap­do­va­no­ji­mai: Djan­go Rein­

hardto ap­do­va­no­ji­ma­s – 1987, 1988 ir 2009 m. iš­rink­tas ge­riau­siu pran­ cū­zų džia­zo gi­ta­ris­tu, yra ga­vęs SA­ CEM (Mu­zi­kos au­to­rių, kom­po­zi­to­ rių ir lei­dė­jų drau­gi­jos) „Žvaigž­dę“ (1989 m.).

M.Duc­ret kū­ry­ba pa­si­žy­mi iš­skir­

ti­ne ener­gi­ja, eksp­re­sy­vu­mu, jo­je ryš­ki ro­ko mu­zi­kos įta­ka.

19

balandžio 18–24, 2013

savaitgalis Su­tin­kan­tys, kad žmo­gus ga­li bū­ti ne­ ma­din­gas, bet nie­ kad jo ne­smer­kian­ tys, mie­li, šil­ti, pa­ pras­ti ir be­pro­tiš­kai at­si­da­vę sa­vo dar­ bui. To­kie yra vil­nie­ čiai di­zai­ne­riai Li­li­ ja La­rio­no­va ir Egi­ di­jus Rai­nys, penk­ ta­die­nį Ver­kių rū­ muo­se pri­sta­ty­sian­ tys sa­vo atei­nan­čio ru­dens-žie­mos se­ zo­no ko­lek­ci­jas.

At­si­da­vę: ge­rą de­šimt­me­tį sa­vo ko­lek­ci­jas kar­tu pri­sta­tan­tys di­zai­ne­riai L.La­rio­no­va bei E.Rai­nys va­di­na sa­ve dar­bo fa­na­ti­kais ir nie­kad ne­ke­lia

klau­si­mo, ar ver­ta.

Margaritos Vorobjovaitės nuo­tr.

Suvedė draugystė ir interesai Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Iš­gir­dęs klau­si­mą, ka­da pra­dė­ jo dirb­ti kar­tu, E.Rai­nys juo­kė­si: „Prieš šim­tą pen­kias­de­šimt me­ tų.“ Jųd­vie­jų drau­gys­tė už­si­mez­ gė dar stu­di­jų Vil­niaus dai­lės aka­ de­mi­jo­je lai­kais. Prieš de­šimt­me­tį pir­mą kar­tą juo­du kar­tu pri­sta­tė sa­vo ko­lek­ci­jas. „Tai įvy­ko „Bar­ba­kan pa­la­ce“.

Su­si­rin­ko apie šim­tą žmo­nių. Pris­ ta­tė­me gal po de­šimt mo­de­lių. Kai da­bar pa­žiū­ri­me tas nuo­trau­kas, at­ro­do taip juo­kin­ga, bet la­bai fai­ na“, – šyp­so­da­ma­si pa­sa­ko­jo L.La­ rio­no­va.

Nors ku­ria po vie­nu sto­gu, skir­ tin­ga jų dra­bu­žių sti­lis­ti­ka, si­lue­ tai, nuo­tai­ka, tad pa­na­šu­mų sun­ kiai įžvelg­si. Pa­sak E.Rai­nio, šį­kart pa­na­šu­mas ne­bent tas, kad abie­jų ko­lek­ci­jos bus la­bai spal­vin­gos. „Tai, kad šį­kart sa­vo ko­lek­ci­jo­je ne­tu­riu nė vie­no pil­ko daik­to, yra ne­rea­lu“, – sa­kė L.La­rio­no­va. Jos ko­lek­ci­jo­je vy­rau­ja švel­niai ro­ži­nė, auk­si­nė, juo­da, ryš­ki ža­lia spal­vos, pal­tai ir il­gos šil­ki­nės va­ka­ri­nės su­kne­lės.

E.Rai­nys sa­vą­ją su­skirs­tė į tris gru­pes: die­nai, kok­tei­lių va­ka­rė­ liui ir va­ka­rui. Praė­ju­sio­je ko­lek­ ci­jo­je do­mi­na­vo su­kne­lės, šį­kart bus vis­ko: kel­nių, si­jo­nų, su­kne­ lių, pa­lai­di­nių, švar­kų, pal­tų, ryš­ kių, juo­dų dra­bu­žių ir daug ran­kų dar­bo de­ta­lių. „Man pe­rio­diš­kai vi­sa­da no­ri­si pa­da­ry­ti ką nors, ko ne­bu­vo prieš tai. Apsk­ri­tai tai ne­bus kas nors la­ bai nau­ja, bet no­ri­si nau­jo­viš­ku­mo sa­vo kū­ry­bo­je“, – tei­gė di­zai­ne­ris.

Be­je, ko­lek­ci­jų pri­sta­ty­mo sve­čiai jį iš­vys su ra­men­tais ir tai tik­rai ne šou da­lis. Pak­liu­vęs į sun­kiai vie­ tą pa­va­sa­riui už­lei­džian­čios žie­mos spąs­tus, prieš po­rą sa­vai­čių di­zai­ ne­ris su­si­lau­žė ko­ją.

Pa­bū­gę mo­no­to­ni­jos pri­sta­ty­ ti ko­lek­ci­jas to­je pa­čio­je vie­to­je, šį pa­va­sa­rį jie per­si­kė­lė į su­bti­les­nę,

ka­me­ri­nę, dva­ro ap­lin­ką – Ver­kių rū­mus, ku­rie ta­po ker­ti­niu L.La­ rio­no­vos ko­lek­ci­jos pa­ma­tu. „Dva­ras, girgž­dan­tis par­ke­tas, au­ra. Ry­tas dva­re, – jei ten gy­ven­ tum, vaikš­čio­tum ko­ri­do­riais, kaip at­ro­dy­tum, – bu­vo vie­na pra­di­nių min­čių, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti tos su­kne­lės. Pra­ban­gios il­gos šil­ki­nės su­kne­lės man yra kaip iš­šū­kis. Vi­ sa­da no­rė­jau pa­da­ry­ti to­kią ko­lek­ ci­ją, nes daž­niau­siai ma­no­sios la­ bai že­miš­kos. No­rė­jau, kad ji bū­tų leng­va, to­kia tar­si leng­va ran­ka pa­ siū­ta, be jo­kių su­dė­tin­gų kir­pi­mų, už­se­gi­mų“, – įkvė­pi­mo šal­ti­nį at­ sklei­dė di­zai­ne­rė.

Ir ne­rei­kia no­rė­ti, kad Vil­nius ka­da nors at­ ro­dy­tų kaip Pa­ry­žius ar Mi­la­nas. Nie­ka­da taip ne­bus. Tu­rim sa­ vo brai­žą ir ne­rei­kia vers­tis per gal­vą.

– Tiek me­tų kar­tu pri­sta­to­te sa­ vo ko­lek­ci­jas, pa­pa­sa­ko­kit, kaip gi­mė jū­sų due­tas? Kas jus su­ve­ dė?

E.R.: – Drau­gys­tė ir in­te­re­sai.

L.L.: – Ne­bu­vo taip, kad su­si­bė­go­ me ir pra­dė­jo­me kur­ti. Ne, mes bu­ vo­me drau­gai.

E.R.: – Bu­vo­me pa­kan­ka­mai vie­ nas ki­tą pa­ži­nę.

L.L.: – Vi­si pa­si­ti­kė­ji­mo klau­si­ mai, ku­riuos tu­rė­jai pe­rei­ti, ir pan.

Man rei­kė­jo ap­si­spręs­ti, ką to­liau da­ry­siu.

E.R.: – Ir man rei­kė­jo, tad tos gy­ ve­ni­mo kryž­ke­lės ir su­ve­dė. Pra­džia bu­vo kaip ir vi­sų ki­tų.

L.L.: – Juo­das dar­bas. Jei ką nors nuo­sek­liai da­rai, iš dū­šios...

E.R.: – Mes abu esam sa­vo dar­bo en­tu­zias­tai.

L.L.: – Fa­na­ti­kai. Daug kas prie

smil­ki­nio pa­su­ki­nė­ja pirš­tą ir klau­ sia, kam jums to rei­kia, ar jums tai ap­si­mo­ka.

E.R.: – Mes to­kių klau­si­mų sau ne­ ke­lia­me.

L.L.: – Kar­tais iš­vis neap­si­mo­ka.

E.R.: – Tai kaip ta­py­to­jui – ar jam ap­si­mo­ka ta­py­ti pa­veiks­lą ar­ ba skulp­to­riui skulp­tū­rą lip­dy­ti?

Sal­va­do­rą Dalí ir­gi pri­pa­ži­no ne iš kar­to, kas nors ir­gi ma­nė, kad jis yra dur­nius, be­pro­tis. Bet yra pa­ lai­kan­čių ir no­rin­čių pa­dė­ti.

L.L.: – Jei nie­kam to ne­rei­kė­tų, ma­ tyt, at­šok­tų fan­ta­zi­ja (juo­kia­si). Jei iš­si­lai­ko­me, su­ge­ba­me ką nors su­ kur­ti, va­di­na­si, kam nors to rei­kia.

Kar­tais iš­si­se­mi, bet pa­si­krau­ni ko­ kiais nors ki­tais da­ly­kais.

– Kal­bant apie pa­si­kro­vi­mą, Vil­nius – įkve­pian­tis mies­tas?

E.R.: – Man – taip.

L.L.: – Man ir­gi.

E.R.: – Nors ne­gi­miau čia, my­liu Vil­nių. Jau­čiu, kad čia ma­no na­mai.

L.L.: – Ma­no na­mai ten, kur esu.

Grei­čiau­siai ga­lė­čiau daug kur gy­ ven­ti. Bet Vil­nius kaip mies­tas man pa­tin­ka.

– Di­zai­ne­riai kas­met pri­sta­ to sa­vo ko­lek­ci­jas – kaip nau­jų ten­den­ci­jų, vė­jų ženk­lą ma­dos pa­sau­ly­je. Šian­dien žmo­nės ren­gia­si, kaip tik jiems šau­na į gal­vą, pa­si­rin­ki­mo la­bai daug ir ne­bū­ti­nai tam rei­kia daug pi­ni­ gų. Ar ga­li šian­dien žmo­gus at­ ro­dy­ti ne­ma­din­gai?

Abu: – Ga­li.

– Ka­da jis taip at­ro­do?

L.L.: – La­bai pla­tus klau­si­mas, čia ga­li­ma daug apie tai kal­bė­ti. Ma­ nau, jau­ni­mas, ka­dan­gi yra la­bai im­lus, daug ke­liau­ja, nau­do­ja­si in­ter­ne­tu, skai­to tink­ la­raš­č ius, tą i n ­f o r ­m a ­ ci­ją siur­ bia. Ki­ti ž m o ­n ė s iš pri­ g i m ­t i e s tu­r i sti­ liaus po­

jū­tį. Ki­ti jo ne­tu­ri. Ma­nau, tai ar­ba duo­ta, ar­ba ne­duo­ta. Vie­ni do­mi­si, o ki­tiems iš­vis dzin, kaip jie at­ro­do.

Ir vi­siš­kai ne­smer­kiu tų žmo­nių.

E.R.: – Aš ir­gi. Ne­rei­kia prie žmo­ nių ka­bi­nė­tis.

L.L.: – Jei­gu jiems ne­rei­kia, tai ir ne­rei­kia. Te­gu jie gy­ve­na sa­vo gy­ ve­ni­mą.

– Kaip ver­ti­na­te vil­nie­čių ap­ ran­gą?

L.L.: – Su­tin­ku, kad kiek­vie­nas mies­tas – Klai­pė­da, Kau­nas, Vil­ nius – skir­tin­gas. Tam tu­ri įta­kos so­cia­li­niai da­ly­kai, mies­to, tar­pu­ sa­vio ma­dos ir pan.

E.R.: – Ir ne­rei­kia no­rė­ti, kad Vil­ nius ka­da nors at­ro­dy­tų kaip Pa­ry­ žius ar Mi­la­nas. Nie­ka­da taip ne­ bus. Ir kli­ma­tas ki­tas, ir so­cia­li­niai, kul­tū­ri­niai da­ly­kai, men­ta­li­te­tas.

Tu­rim sa­vo brai­žą ir ne­rei­kia vers­ tis per gal­vą.

L.L.: – Vil­nius tu­ri sa­vo vei­dą. Ne­ rei­kia iš žmo­gaus rei­ka­lau­ti. Jei­gu jis ne­tu­ri pi­ni­gų, ne­kal­bu apie di­de­lius pi­ni­gus, bet jei­gu jis iš­vis jų ne­tu­ri.

E.R.: – Jis tik­rai ne­tu­ri ka­da gal­ vo­ti, kaip at­ro­dy­ti gra­žiai.

L.L.: – Ir to­kių žmo­nių la­bai daug.

Dau­ge­lis no­ri ge­rai at­ro­dy­ti, bet ne vi­si ga­li. Yra kaip yra, ir tai ge­riau­ sia, kas ga­li bū­ti.

E.R.: – Bet ko­kiu at­ve­ju si­tua­ci­ ja per dvi­de­šimt ne­prik­lau­so­my­bės me­tų yra smar­kiai pa­si­kei­tu­si.

– O jums neat­ro­do, kad mies­ te trūks­ta spal­vų, kad žmo­nės vaikš­to pa­juo­dę, pil­ki?

L.L.: – Mū­sų ap­ran­gos ko­das – juo­da ma­ža su­kne­lė (juo­kia­si). Ne, man taip neat­ro­do. Yra tam tik­ rų da­ly­kų, ku­rie ne­pa­tin­ka, svar­bu at­ro­dy­ti ne­vul­ga­riai.

Spalvinga: L.Larionovos ir E.Rainio 2013–2014 m. rudens-žiemos ko-

lekcijose gausu ryškių spalvų.

Pauliaus Gasiūno nuotr.

– Ko pa­lin­kė­tu­mėt vil­nie­čiams pa­ga­liau atėjusio pa­va­sa­rio pro­ga?

E.R.: – Ne­su­šal­ti (juo­kia­si). Ne­liū­ dė­ti dėl blo­go oro.

L.L.: – Iš tik­rų­jų – ne­liū­dė­ti.

20

balandžio 18–24, 2013

savaitgalis

Uz­be­kis­ta­ne klau­si­mai apie po­li­ti Ko­dėl gūg­las Lie­tu­vo­je ki­toks nei Uz­be­kis­ta­ne? Ko­dėl čia bal­ti au­to­mo­bi­liai bran­ges­ ni už juo­dus? To­kių ir ki­to­kių klau­si­mų to­li­mo­je ša­ly­je ga­lė­tų kil­ti tur­būt dau­ge­liui va­ ka­rie­čių.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Skry­džiai per­pil­dy­ti

Autentika: istoriniame Samar-

kando senamiestyje A.Remeika įsiamžino prie vienų durų į kuklią XV a. Tamerlano statytą mečetę.

De­vy­nias die­nas Uz­be­kis­ta­ne pra­ lei­dęs žur­na­lis­tas, LCC tarp­tau­ ti­nio uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vas Ar­nol­das Re­mei­ ka sa­kė, kad šio­je ša­ly­je ke­liau­to­jai at­ras pe­no ir akims, ir sie­lai.

Ne vel­tui Lie­tu­vos ke­lio­nių agen­ tū­ros šią Cent­ri­nės Azi­jos ša­lį jau drą­siai įtrau­kia į sa­vo ka­ta­lo­gus gre­ta ki­tų eg­zo­tiš­kų kryp­čių. Kaip pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas, šis fak­tas jam bu­vo kiek ne­ti­kė­tas. „Nie­ka­da neat­ro­dė, kad Uz­be­ kis­ta­nas ga­li bū­ti trau­kos ob­jek­tas.

Ta­čiau pa­gal tu­ris­tų srau­tus ši ša­lis Cent­ri­nė­je Azi­jo­je pir­mau­ja. Taš­ ken­te, Sa­mar­kan­de, kur te­ko lan­ ky­tis, la­bai daug ir įvai­riau­sios kla­ sės vieš­bu­čių, pil­na už­sie­nie­čių, o skry­džiai – per­pil­dy­ti“, – įspū­ džiais da­li­jo­si Ar­nol­das. „Taip, Uz­be­kis­ta­nas – gra­ži, tur­ tin­ga, ta­čiau už­da­ra ša­lis, ir iš tie­sų žmo­nės čia nė­ra la­bai lai­min­gi. Nuo 1989 m. Uz­be­kis­ta­ną val­do dik­ta­to­ rius Is­la­mas Ka­ri­mo­vas, jo vi­sa šei­ ma su­si­ju­si su pel­nin­giau­siais vers­ lais. Kaip su­pran­tu, jis ima pa­na­šė­ti į Aliak­sand­rą Lu­ka­šen­ką. Tad ša­ly­je griež­tė­ja kont­ro­lė, ir žmo­nės būgš­ tau­ja, kad Uz­be­kis­ta­nas ar­ti­miau­ siu me­tu ga­li tap­ti vi­siš­kai už­da­ras.

Mes ir da­bar la­bai ma­žai ži­no­me apie šią vals­ty­bę – tik tiek, kiek

pa­ten­ka į pa­sau­lio ži­niask­lai­dą“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Ar­nol­das pri­si­mi­nė, jog vie­šė­ da­mas Uz­be­kis­ta­ne gūg­lo paieš­ kos sis­te­mo­je ban­dė įves­ti su ša­lies pre­zi­den­tu, po­li­ti­ka su­si­ju­sius žo­ džius, ta­čiau su­lauk­da­vo at­sa­ky­mo, kad šis tu­ri­nys ne­pa­sie­kia­mas.

Vy­ras nė nea­be­jo­ja, kad per vi­są ke­lio­nę jo de­le­ga­ci­jos na­riai bu­vo se­ka­mi sau­gu­mo tar­ny­bų dar­buo­ to­jų. Bu­vo ir taip, kad kar­tą tie­siog gat­vė­je prie Ar­nol­do priė­ję vy­ru­ kai ėmė rei­ka­lau­ti iš­trin­ti nuo­ trau­kas.

Ga­min­da­vo ir lėk­tu­vus

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, Uz­be­kis­ta­nas ap­si­ri­bo­ja mi­ni­ma­liu im­por­tu, ša­ lis pa­ti sie­kia už­siau­gin­ti ir pa­si­ga­ min­ti vis­ką – nuo deg­tu­kų iki au­ to­mo­bi­lių. „Dar ne­se­niai jie pa­tys ga­mi­no ir lėk­tu­vus, kad tik nie­ko ne­rei­kė­tų iš ki­tur pirk­ti ir nuo nie­ko pri­klau­sy­ ti. Aiš­ku, jie įsi­ve­ža kai ku­rių vai­ sių, ga­mi­nių. Ta­čiau jei no­ri tu­rė­ti tai, ką tu­ri Va­ka­rai, rei­kės su­mo­kė­ ti la­bai bran­giai. Pa­vyz­džiui, ko­ka­ ko­la mū­sų pi­ni­gais kai­nuo­ja 8 li­tus, o pa­na­šus vie­tos gė­ri­mas – li­tą“, – pa­ly­gi­no vy­ras.

Dėl šios prie­žas­ties Uz­be­kis­ta­no ke­liuo­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti vos vie­ną ki­tą im­por­ti­nį au­to­mo­bi­lį. „Nu­si­pirk­ti to­kią ma­ši­ną kai­nuo­ ja la­bai bran­giai, kaip su­pra­tau, pa­ pil­do­mas mo­kes­tis sie­kia 120 pro­c.

Jei, tar­ki­me, mer­se­de­sas kai­nuo­tų 10 tūkst. do­le­rių, ga­lu­ti­nė jo kai­na bū­tų 22 tūkst. do­le­rių. Iš es­mės ten do­mi­nuo­ja dvie­jų mar­kių – „Chev­ ro­let“ ir „Dae­woo“ – au­to­mo­bi­liai, nes jie pa­tys juos ir ga­mi­na“, – pa­ sa­ko­jo ke­liau­to­jas.

Sve­čio­je ša­ly­je Ar­nol­dui į akis kri­ to ir tai, kad be­veik vi­si au­to­mo­bi­liai yra ar­ba bal­tos, ar­ba si­dab­ro spal­vos.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad to­kį pa­si­ rin­ki­mą le­mia pra­kti­niai po­rei­kiai. „Ka­dan­gi Taš­ken­tas yra pu­siau dy­ku­mo­je, mies­te daug dul­kių. Ant ki­to­kių spal­vų au­to­mo­bi­lių jos tap­ tų iš­kart ma­to­mos. Be to, tai pra­ktiš­kas spren­di­mas, kad ma­ši­nos neį­kais­tų nuo karš­čio. To­dėl bal­ tos spal­vos au­to­mo­bi­liai čia kai­ nuo­ja ge­ro­kai bran­giau nei tam­ sūs“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Di­džią­ją da­lį lai­ko ša­lies sos­ti­nė­ je pra­lei­dęs vy­ras pa­sa­ko­jo, kad ji ste­bi­na sta­ti­nių di­dy­be ir pra­ban­ gio­mis erd­vė­mis. „Pir­miau­sia Taš­ken­tas yra la­bai di­de­lis mies­tas. So­vie­tų Są­jun­go­je jis bu­vo ket­vir­tas pa­gal dy­dį. Šiuo me­tu čia ofi­cia­liai gy­ve­na 3 mln., o neo­fi­cia­liai – 6 mln. žmo­nių. Vi­sas cent­ras iš­lai­žy­tas, spin­di pra­ban­ ga, įspū­din­gos in­ves­ti­ci­jos mes­ tos į įvai­riau­sius rū­mus. Mar­mu­ras iš Ita­li­jos, auk­sas dar iš kur nors.

Nus­te­bi­no ir erd­vės, gat­vių pla­tu­ mas. Pa­na­šiai jau­čiau­si Ki­je­ve. Taš­ ken­te bu­vo pa­ša­lin­ti tro­lei­bu­sų bei tram­va­jų bė­giai ir pra­pla­tin­ti vi­

si ke­liai. Ka­dan­gi tai seis­mi­nė zo­na ir mies­tas ne kar­tą iš­gy­ve­no že­mės dre­bė­ji­mus, pa­sta­tams nu­griu­vus to­kio­se erd­vė­se pa­da­ro­ma ma­žiau ža­los, leng­viau vis­ką at­sta­ty­ti ir su­ tvar­ky­ti“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Di­džiuo­ja­si trau­ki­niu

Vos die­ną gar­sia­ja­me Sa­mar­kan­de pra­lei­dęs ke­liau­to­jas ne­ma­no la­bai pri­trū­kęs lai­ko.

Ar­nol­das Re­mei­ka:

Jei no­ri tu­rė­ti tai, ką tu­ri Va­ka­rai, čia rei­ kės su­mo­kė­ti la­bai bran­giai.

„Sa­mar­kan­do is­to­ri­niai ob­jek­tai yra tie­siog iš­skir­ti­niai. To­kių ne­su ma­tęs nei Tur­ki­jo­je, nei Azer­bai­ dža­ne, čia įspū­din­gos mo­zai­kos ir pa­sta­tų dy­dis. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip XIV–XVI a. žmo­nės su­ge­bė­jo pa­ sta­ty­ti to­kius sta­ti­nius be tech­ni­ kos. Ta­čiau iš­ties čia yra gal ko­ kie ke­tu­ri pen­ki uni­ka­lūs ob­jek­tai, ku­riuos rea­liai ga­li­ma ap­žiū­rė­ti per vie­ną die­ną. Pa­si­lik­ti dar dėl ko nors, ma­nau, ne­ver­ta, nes tai tie­ siog pa­pras­tas mies­tas su to­kio­mis did­mies­čio pro­ble­mo­mis kaip duo­ bė­ti ke­liai, dul­kės ir gau­sy­bė žmo­ nių“, – įver­ti­no pa­šne­ko­vas.

Nuo Taš­ken­to Sa­mar­kan­das nu­ to­lęs apie 400 km, ta­čiau grei­tuo­ju trau­ki­niu, ku­riuo uz­be­kai la­bai di­ džiuo­ja­si, šį ke­lią ga­li­ma įveik­ti per po­rą va­lan­dų.

Aura: Samarkando senamiesčio panorama dvelkia persų pasakomis, o ir pats miesto pavadinimas daugeliui asocijuoja su Rytais, Didžiuoju šilko keliu, galingais šeichais ir jų hare-

mais.

Ar­nol­do Re­mei­kos nuo­tr.

21

balandžio 18–24, 2013

savaitgalis

i­ką ne­pa­gei­dau­ja­mi Pa­sak Ar­nol­do, le­gen­do­mis api­ pin­tas Sa­mar­kan­das yra vie­nas iš dvie­jų se­niau­sių pa­sau­lio mies­ tų, ku­rie nuo įkū­ri­mo iki šių die­nų taip gau­siai ap­gy­ven­din­ti žmo­nių.

Prieš 2750 me­tų įkur­tas mi­li­jo­ni­nis mies­tas iki šiol iš­lai­kė did­mies­čio sta­tu­są – šiuo me­tu Sa­mar­kan­de gy­ve­na apie 800 tūkst. žmo­nių. „Vi­sa uz­be­kų kul­tū­ra su­si­ju­si su im­pe­ra­to­riu­mi Ti­mū­ru, Eu­ro­po­ je ge­riau ži­no­mu Ta­mer­la­no var­du.

Sa­mar­kan­das bu­vo jo sos­ti­nė. Ten val­do­vas pri­sta­tė rū­mų, mau­zo­lie­ jų ne tik sa­vo žmo­noms, vai­kams, bet ir ki­tiems svar­biems vei­kė­jams.

Kai kas iš ar­chi­tek­tū­ros res­tau­ruo­ ta, kai kas – vi­siš­kai ne­pa­lies­ta. Kaip ir ki­to­se tur­tin­go­se Cent­ri­nės Azi­jos vals­ty­bė­se, Uz­be­kis­ta­ne to­kių at­sta­ ty­tų ana­lo­gų la­bai daug. Man tai ne vi­sai priim­ti­na, nes ne­ga­li iki ga­lo įsi­jaus­ti, kaip tai iš tik­rų­jų ga­lė­jo at­ ro­dy­ti“, – pri­si­pa­ži­no ke­liau­to­jas.

Taš­ken­to ir Sa­mar­kan­do var­dus gar­si­na ir tai, kad per juos drie­kė­si

šil­ko ke­lias. Tur­tin­ga te­ri­to­ri­ja val­ dant Ta­mer­la­nui bu­vo iš­si­plė­tu­si per vi­są Eu­ra­zi­ją.

Ne­pa­tir­tas plo­vo sko­nis

Na­cio­na­li­nė uz­be­kų vir­tu­vė ga­li di­ džiuo­tis gar­džiu mais­tu. Ar­nol­do pa­ste­bė­ji­mu, ša­ly­je var­to­ja­ma eu­ ro­pie­čiams neįp­ras­tai daug mė­sos. „Kai ku­rie tau­ti­niai pa­tie­ka­lai to­ kie su­dė­tin­gi, kad ne­si­ryž­čiau jų ga­ min­ti. Ne­tu­riu ku­li­na­ri­nių am­bi­ci­ jų pa­si­ga­min­ti kad ir tą pa­tį plo­vą.

Nors pas mus taip pat ga­mi­na­mas šis pa­tie­ka­las, jis ne­tu­ri nie­ko bend­ ra su te­nykš­čiu. Pir­miau­sia rei­kia tu­rė­ti spe­cia­lų puo­dą ka­za­ną, nau­ do­ja­mi ir spe­cia­lūs ry­žiai, taip pat rau­gerš­kiai, avin­žir­niai, avie­na, de­ da­ma ir ra­zi­nų, gel­to­nų­jų mor­kų, ku­rių mes ne­tu­ri­me, ir vis­kas ver­ da­ma ge­ra­me ne­ra­fi­nuo­ta­me alie­ju­ je. Vie­nam ki­log­ra­mui ry­žių jo ten­ka pu­sė lit­ro. Rei­kia įsi­vaiz­duo­ti, ko­kio so­tu­mo ir rie­bu­mo bū­na šis pa­tie­ ka­las“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

DOVANA

Anot Ar­nol­do, uz­be­kai la­bai mėgs­ta gir­tis sa­vo vy­nu. „Vis dėl­to rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Azi­jos ša­lys nė­ra ge­ro vy­no kraš­ tas. Pir­ma, jų vy­nai la­bai sal­dūs, ait­rūs, la­biau de­ser­ti­niai. Sa­mar­ kan­de kai­miš­ko­je užei­go­je te­ko pa­ra­gau­ti sau­so­jo vy­no, ku­rio ten nie­kas ne­ge­ria, nes jiems tai pra­ stas, ne­bent mais­tui ruoš­ti tin­ka­ mas gė­ri­mas. O man jis bu­vo to­bu­ las“, – įver­ti­no ke­liau­to­jas. Į klau­si­mą, ar šio­je ša­ly­je lie­tu­ viams tu­ris­tau­ti bū­tų pi­gu, Ar­nol­ das at­sa­kė – ir taip, ir ne. „Ste­buk­lų nė­ra, kai­nos pa­na­šios, kaip ir pas mus. Ne tu­ris­tams skir­ to­je ka­vi­nė­je dviem žmo­nėms pa­ val­gy­ti plo­vo, sa­lo­tų, iš­ger­ti ar­ba­ tos su de­ser­tu kai­na­vo be­veik 15 li­tų. Ta­čiau res­to­ra­ne mies­to cent­ re vie­nas žmo­gus ne­pa­va­ka­rie­niaus be 40–50 li­tų, ir tai be al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Yra vieš­bu­čių ir už 5, ir už 200 do­le­rių, ir, ma­nau, jie vi­si ran­ da sa­vo klien­tų“, – tei­gė vy­ras.

Realybė: nors turizmas Uzbekistane sparčiai auga, daugelis naujų

prašmatnių viešbučių stovi pustuščiai, nes jų kainos įkandamos toli gražu ne visiems užsieniečiams.

„Yogis“ savaitraščio skaitytojus vaišina šaldytu jogurtu!

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Pasiūlymas galioja balandžio 18–19 d. kavinėje „Yogis“, Trakų g. 6 Darbo laikas: kasdien 11–20 val.

Su šiuo kuponu galima gauti vieną vidutinę šaldyto jogurto ledų porciją.

22

balandžio 18–24, 2013

savaitgalis

Mus­tang Wan­ted.

To­kia pra­var­de pa­ si­va­di­nęs 26 me­tų vai­ki­nas iš Ki­je­vo iš­ gar­sė­jo pa­sau­ly­je be jo­kių ap­sau­gos priemonių kars­ty­ da­ma­sis įvai­riau­ sių pa­sta­tų sto­gais.

Už­si­ka­bi­nęs už sto­ go kraš­to tri­mis pirš­ tais jis ga­li ka­bo­ti ke­lių šim­tų met­rų aukš­ty­je.

Nuos­ta­ta: vaikinas tei­gia, kad tokiame aukš­ty­je, nuo ku­rio dau­ge­liui svaig­tų gal­va, jis jau­čia­si pui­kiai.

Mirš­ta vi­si, bet ne vi­si gy­ve­na taip, kai Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Sle­pia ta­pa­ty­bę

Ne­kart Uk­rai­nos mi­li­ci­jos pa­rei­ gū­nų už ne­le­ga­lius sa­vo žy­gius ant dan­go­rai­žių ir ki­tų aukš­tų ob­jek­ tų sto­gų su­lai­ky­tas, uk­rai­nie­čių, ame­ri­kie­čių, bri­tų, ser­bų ir ki­tų ša­ lių spau­dos bei in­ter­ne­to sve­tai­nių ap­ra­šy­tas Mus­tang Wan­ted sle­pia sa­vo ta­pa­ty­bę. „Va­di­nuo­si vi­saip. Kar­tais Pa­ ve­lu, da­bar – Gri­go­ri­ju­mi, – tei­gė Mus­tang Wan­ted, ta­čiau kal­ban­tis pa­mi­nė­jus, kad skai­pe už­ra­šy­tas var­das Max ga­li bū­ti jo tik­ro var­do Mak­si­mas trum­pi­nys, dvip­ras­miš­ kai pa­reiš­kė: – Štai ir išaiš­ki­no­te.“ Šo­ki­ruo­jan­čių žy­gių fo­tog­ra­fi­ jo­mis bei vaiz­do kli­pais, įkel­tais į „You­Tu­be“ sve­tai­nę, pa­gar­sė­jęs ir net be­pro­čiu va­di­na­mas uk­rai­nie­tis tei­gia, kad jis nė­ra tik ru­fe­ris (be­si­ kars­tan­tis ant aukš­tų pa­sta­tų).

Ne­se­niai šiur­pi­no Mask­vą

Jis sa­ve įvar­di­ja kaip par­kū­ro, lais­ vo­jo bė­gi­mo ir ki­tų ekst­re­ma­lių spor­to ša­kų at­sto­vą.

Ki­je­vie­tis be ap­sau­gos prie­ monių lai­pio­ja ant 100 m aukš­čio kra­no, at­lie­ka pri­si­trau­ki­mus 150 m aukš­ty­je ant su­rū­di­ju­sio vamz­ džio, ka­bo že­myn gal­va, už­si­ka­bi­

nęs ko­jo­mis už be­veik 100 m aukš­ ty­je stūk­san­čio til­to kraš­to, vaikš­to de­šim­čių ir net šim­tų met­rų aukš­ čio pa­sta­tų kraš­tais.

Jis ka­bo tri­mis pirš­tais už­si­ka­bi­nęs už 260 m aukš­čio dan­go­rai­žio kraš­to.

Taip ne­se­niai nu­ti­ko Mask­vo­je, kur vėl be ap­sau­gos priemonių jis lai­pio­ jo di­džiau­siais Ru­si­jos sos­ti­nės dan­ go­rai­žiais, pa­sta­tais ir til­tais. „Kar­tais jau­čiuo­si tar­si ro­bo­tas, lyg nie­ko ne­jaus­čiau“, – pri­si­pa­ži­ no Mus­tang Wan­ted.

In­ter­ne­to ir TV įžy­my­bė

Ko­dėl jis pa­si­va­di­no Mus­tang Wan­ ted? Vaikinas at­vi­ras: „Se­no­kai bu­ vo. Pa­tin­ka ark­liai.“ Vis dėl­to aki­vaiz­du, kad žmo­gus, ku­rio nuo­trau­kos ir vaiz­do kli­pai sprog­di­na in­ter­ne­tą, o fil­mu­kai šo­ ki­ra­vo JAV te­le­vi­zi­jos lai­dos „Right This Mi­nu­te“ žiū­ro­vus, aki­vaiz­ džiai ven­gia as­me­niš­ku­mų ir sle­ pia­si po juo­ko kau­ke. „Va­giu, žu­dau žmo­nes“, – pa­ juo­ka­vo jis po to, kai pri­si­pa­ži­no, kad da­bar nie­kur ne­dir­ba ir ne­si­ mo­ko.

Mo­kė­si fi­lo­so­fi­jos

Vis dėl­to jis pri­si­pa­ži­no uni­ver­si­ te­te mo­kę­sis fi­lo­so­fi­jos. Nors tai, – pa­brė­žė, – at­si­tik­ti­nu­mas, kaip dau­ge­lis da­ly­kų gy­ve­ni­me.

Pa­dan­gės: šim­tų met­rų aukš­ty­je uk­rai­nie­tis pa­jun­ta lais­vės sko­nį.

Ki­je­vie­čio są­skai­to­je – jau šim­tai įvai­riau­sių ob­jek­tų, aukš­čiau­si jų – iki 260, 300 m. Pir­mą kar­tą svai­gi­ nan­čia­me aukš­ty­je lai­pio­ti jis pra­ dė­jo prieš ket­ve­rius me­tus.

Ar jam trūks­ta ad­re­na­li­no, o gal pi­ni­gų? Gal kas nors mo­ka už jo lai­pio­ji­mus? „Nė­ra čia jo­kio ad­re­na­li­no ir pi­ ni­gų nie­kas man ne­mo­ka. O gal pa­kvie­si­te pa­lai­pio­ti į Lie­tu­vą?“ – ne­daug­žo­džia­vo jau ke­lio­li­ka tūks­tan­čių ger­bė­jų so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Fa­ce­book“ tu­rin­tis Mus­tang Wan­ted.

Griež­tai per­spė­ja ne­mėg­džio­ti

Ko­dėl įvai­rius triu­kus at­lie­kan­tis ir pa­dan­gė­se vaikš­čio­jan­tis Mus­tang Wan­ted ne­nau­do­ja jo­kių ap­sau­gos priemonių? Juk ašt­rių po­ty­rių už­ tek­tų ir jas nau­do­jant. „Kar­tą, se­niai, ban­džiau lai­pio­ ti su ap­sau­go­s priemonėmis, – pri­ pa­ži­no. – Bet da­bar jų ne­tu­riu. Su jo­mis kai kur ne­pa­to­gu, ne­tgi la­bai truk­dy­tų.“ Mus­tang Wan­ted žy­gius fik­suo­ja jo bi­čiu­lis fo­tog­ra­fas, ta­čiau jis taip ri­zi­kin­gai di­de­lia­me aukš­ty­je ne­ siel­gia.Ar be­bai­mis lai­pio­to­jas ne­ ma­no, kad at­ro­do kaip be­pro­tis ir ga­li bū­ti blo­gas pa­vyz­dys jau­niems žmo­nėms, ku­rie jį ak­lai mėg­džio­ da­mi ga­li žū­ti?

„Už­si­muš­ti ga­li. Aš vi­są lai­ką griež­tai per­spė­ju to ne­da­ry­ti, tai už­ra­šo­ma vi­suo­se vaiz­do kli­puo­se.

Man kas­dien ra­šo de­šim­tys žmo­ nių, jiems ir­gi tą pa­tį sa­kau ir nuo to­kių min­čių sten­giuo­si at­gra­sin­ti, – ti­ki­no uk­rai­nie­tis. – Ta­čiau in­ ter­ne­te pil­na blo­gų da­ly­kų. Jie ga­li ko­pi­juo­ti. Tai ne ma­no kal­tė.“ O jo ma­ma? Pri­me­nu skai­ty­tus žo­džius, kad ji la­bai pyks­ta ir yra ne­pa­ten­kin­ta sū­naus už­siė­mi­mu. „Ži­no­te tai? Bet aš apie tai ne­ kal­bu. Ma­ža ko pri­ra­šo“, – iš­si­su­ ko jis. Šiuo me­tu vai­ki­nas daž­niau­siai ap­si­sto­ja pas drau­gus, gi­mi­nes, o mer­gi­nos kol kas sa­ko ne­tu­rin­tis. „Mer­gi­nos man da­bar ne­rei­kia.

Bro­lis? Taip, jis vi­siš­kai ki­toks nei aš. Ra­mus. Žai­džia kom­piu­te­riu žai­di­mą „Warc­raft“, – tei­gė pa­ šne­ko­vas.

Prieš mir­tį žu­dy­tų

Koks įspū­din­giau­sias vaiz­das jam bu­vo at­si­vė­ręs nuo ob­jek­to vir­šū­ nės? Ekst­re­ma­las vėl gūž­te­lė­jo pe­ čiais. „Ne­pa­me­nu. Pas­ta­ruo­sius ob­ jek­tus ap­lan­kiau šian­dien. Bu­vau ant sto­go ir ant pės­čių­jų til­to. Fil­ ma­vo vie­na te­le­vi­zi­ja. O prieš akis iš­ky­la ma­no ka­ti­nas Sla­vi­kas“, – vėl juo­ka­vo Mus­tang Wan­ted. Jis

taip pat mėgs­ta nar­dy­ti, sli­di­nė­ ti, va­ži­nė­tis au­to­mo­bi­liais, trau­ki­ niais, ne­bi­jo tam­sos ir už­da­rų pa­ tal­pų.

Ir la­bai mėgs­ta kny­gas: šiuo me­ tu skai­to jam pa­tin­kan­čio Eri­cho Ma­rios Remarque’o kny­gą „Lai­kas gy­ven­ti ir lai­kas mir­ti“.

Jei ki­je­vie­čiui gy­ven­ti lik­tų sa­vai­ tė, jis gy­ven­tų ly­giai taip pat. Tik

Kas yra bai­mė – ne­ ži­nau. Kai da­rau tai, ką da­rau, – ne­bi­jau.

Bai­su tik prieš pat li­ pant. bū­ti­nai ką nors nu­žu­dy­tų: „Ko­kį blo­gą žmo­gų. Ar daug blo­gų žmo­ nių.“ Pra­kal­bus, kad tur­būt ti­ki ki­tu gy­ve­ni­mu, tei­rau­ja­si, ar skai­čiau gar­saus ru­sų ra­šy­to­jo Vik­to­ro Pe­ le­vi­no kny­gas. „Kuo bū­siu ki­ta­me gy­ve­ni­me? Mus­tan­gu ar ka­ti­nu?

Ne­ži­nau, kaip Die­vas pa­no­rės. O gy­ve­ni­mas – nie­kis. Ne, ne nie­kis.

Tai – nuo­sta­bus da­ly­kas, bet kam man jis duo­tas, ne­sa­ky­siu. Ne­bent no­ri­te, kad vėl pa­juo­kau­čiau“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

23

balandžio 18–24, 2013

savaitgalis

Emo­ci­jos: to­kios ki­je­vie­čio nuo­trau­kos šo­ki­ra­vo tūks­tan­čius žmo­nių.

mus­tang-wan­ted.com. nuo­tr.

ip no­ri Pa­dan­gė­se – lais­ves­nis

„Bai­mė neeg­zis­tuo­ja“, – kar­to­ju per­skai­ty­tus jo žo­džius. Ar taip jis iš­ties ma­no? „Ne, čia prie­šai pri­ra­šė. Kai ku­ riuos žur­na­lis­tus rei­kia nu­žu­dy­ti, – vėl juo­ka­vo kas­ka­di­nin­ku sva­jo­ jan­tis bū­ti Mus­tang Wan­ted. – Vis dėl­to, kas yra bai­mė, – ne­ži­nau.

Kai da­rau tai, ką da­rau, – ne­bi­jau.

Bai­su tik prieš pat li­pant.“ Kas tuo­met jam bai­su gy­ve­ni­ me? Daug kas: „Kad ir mū­sų pre­ zi­d en­tas Vik­to­ras (Vik­to­ras Ja­ nu­ko­vy­čius – red. pa­st.). Bi­jau ir kvai­lų klau­si­mų“, – atsako vai­ kinas Uk­rai­nie­tis ne­sle­pia, kad žū­ti ga­ lė­jo ne vie­ną, o šim­tus kar­tų. „Mir­tis nė­ra pa­ts bai­siau­sias da­ ly­kas. Mirš­ta vi­si, bet ne vi­si gy­ve­ na taip, kaip no­ri ir sva­jo­ja. O žū­ti ga­li­ma vi­sur, bet ku­rią aki­mir­ką. Jei vis­ko bi­jai, gy­venk ste­ri­lio­je la­bo­ ra­to­ri­jo­je, – tei­gė Mus­tang Wan­ ted. – Mirs vi­si. Ir aš, ir jūs. Daug svar­biau, kaip tu gy­ve­ni, bet ne kiek.“ Jis jau su­lau­kė pa­siū­ly­mo ke­liau­ ti į Ma­lai­zi­ją ir už­si­kar­ti ant gar­sių­ jų Kva­la Lum­pū­ro bokš­tų dvy­nių.

Ar lai­pio­da­mas aukš­ty­bė­se jis no­ri pa­si­jus­ti kaip Die­vas?

Mus­tand Wan­ted nei­gė: „Ne. Tie­siog ten jau­čiuo­si lais­ves­nis.“

24

balandŞio 18–24, 2013

personaĹžas diena.lt/naujienos/miestas

.RPSOHNVLQLV Ă…Ĺ?HLPRV´ ELOLHWDV

%DODQGĹŞLR G

„„Vil­nie­tÄ—: G.Skuo­dy­tÄ—s sti­chi­ja – Vil­nius, se­na­mies­Ä?io bu­ti­kai ir ka­vi­nÄ—s.

Igo­rio Mi­chai­lo­vo nuo­tr.

%$7827$6 .$7,1$6 Ra­cio­na­li pla­nuo­to­ja, ku­ri bent ELOLHWDL YDLNDPV kar­tais no­rė­tų bō­ti spon­ta­niť­ka LU

Pri­si­den­gu­si Go­din­hios pseu­do­ni­mu ji su Ei­niu­mi Ja­ru­Ä?iu prieĹĄ pusmetÄŻ ÄŻra­ťė pir­mą­jÄ… dai­nÄ… „Nausea“. Pag­rin­di­nis jos tiks­las da­bar – kuo sÄ—k­min­giau baig­ti is­to­ri­jos ma­gist­ro stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Die­vi­na ka­rao­kÄ—s va­ka­rus, fo­tog­ ra­fuo­ja­si, fil­muo­ja­si, ta­Ä?iau atei­ ties su stu­di­juo­ja­ma spe­cia­ly­be ne­sie­ja. Pri­sie­ku­si vil­nie­tÄ—. Se­ na­mies­Ä?io bu­ti­kai, ma­Şos par­ duo­tu­vė­lÄ—s ir ka­vi­nÄ—s – tai Go­dos Skuo­dy­tÄ—s sti­chi­ja. Kas to­liau?

Nuo­sa­va par­duo­tu­vė­lÄ—, pir­ma­sis CD, kon­cer­tas? „Pa­Şiō­rė­sim“, – ĹĄyp­so­si Go­da.

*HJXŪćV G

520(2 ,5 'ĹŠ,8/-(7$ ELOLHWDL VXDXJXVLHPV

6SHFLDOXV SDVLĹ˜O\PDV ĹŽHLPDL ELOLHWDL WLN /W

– Kas tau yra to­bu­la lai­mÄ—? – Kai jau­Ä?iuo­si my­li­ma. – Ta­vo di­dĹžiau­sia bai­mÄ—? – Ne­tek­ti man ar­ti­mĹł Ĺžmo­niĹł. – Ko­kiÄ… vie­nÄ… sa­vo sa­vy­bÄ™ la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti? – Ra­cio­na­lu­mÄ…. No­rė­Ä?iau bent kar­tais bō­ti spon­ta­niť­ka.

Teatro Teatroradijas radijas

UXVXGUDPD OW

Teatro Teatroradijas radijas

Teatro Teatroradijas radijas

Teatro Teatroradijas radijas

%LOLHWXV SODWLQD

– Ką lai­kai sa­vo di­dŞiau­siu pa­ sie­ki­mu?

?

– Vi­sad iť­si­ke­liu sau ko­kÄŻ nors tiks­lÄ…. Ĺ iuo me­tu ma­no di­dĹžiau­ sia sie­kia­my­bÄ— – sÄ—k­min­gai baig­ ti stu­di­jas. La­bai di­dĹžiuo­Ä?iau­si to­ kiu pa­sie­ki­mu.

Kiek­vie­nas nu­ti­kÄ™s da­ly­kas tu­ri prie­ Ĺžas­tÄŻ ir tik­rai nė­ra to blo­go, kas nei­ťei­tĹł ÄŻ ge­ra. – Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me? – Mo­Ä?iu­tÄ—. – Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bō­ti ap­do­va­no­ta? – No­rė­Ä?iau mo­kė­ti dai­nuo­ti taip ge­rai, kad to net nie­kad ne­rei­kė­tĹł mo­ky­tis. – Ko­kia vy­ro sa­vy­be la­biau­siai

Ĺža­vie­si? – Pa­si­ti­kė­ji­mu sa­vi­mi, ne­svar­bu, kad ir kÄ… jis veik­tĹł, – va­do­vau­tĹł su­si­ti­ki­mui ar tai­sy­tĹł Ä?iau­pÄ…. – Ko­kiÄ… drau­gĹł sa­vy­bÄ™ la­biau­ siai ver­ti­ni? – Ge­rÄ… hu­mo­ro jaus­mÄ…. – Ryť­kiau­sia ta­vo sa­vy­bÄ—, bō­ do bruo­Şas? – Nuo­la­ti­nis pla­na­vi­mas, net pa­ Ä?iĹł pa­pras­Ä?iau­siĹł da­ly­kĹł. – Jei­gu ne­bō­tum sa­vi­mi, kuo no­rė­tum bō­ti? – Paukť­Ä?iu, nes ga­lė­Ä?iau skrai­dy­ti po vi­sÄ… pa­sau­lÄŻ ne­mo­ka­mai. – Ĺ˝mo­giť­kas trō­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kÄ™s­ti? – Sa­vÄ™s iť­kė­li­mo aukť­Ä?iau ki­tĹł. – Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to? – Kiek­vie­nas nu­ti­kÄ™s da­ly­kas tu­ ri prie­Şas­tÄŻ ir tik­rai nė­ra to blo­go, kas nei­ťei­tĹł ÄŻ ge­ra.

Ar pa­Şįsta­te ĹžmogĹł, – draugÄ…, kai­mynÄ…, ko­legÄ…, – ku­ris tar­si ne­si­ski­ria nuo kitĹł pa­prastĹł mĹŤsĹł mies­to gatvė­mis sku­ban­Ä?iĹł gy­ven­tojĹł, ta­Ä?iau yra kuo nors ypa­tin­gas? GalbĹŤt jis mÄ…sto ki­taip ne­gu vi­si, iť­sis­ki­ria sa­vo sti­liu­mi, gy­ve­ni­mo bĹŤdu ar da­ro dar­bus, ku­riĹł nie­kas ne­pas­te­bi? „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Per­so­na­Şas“ skir­ta bĹŤtent jiems – NE­pap­ras­tiems vil­nie­Ä?iams. Ra­ťy­ki­te redakcija@vilniausdiena.lt ir ne­leis­ki­te lik­ti ne­pas­tebė­tiems tiems, apie ku­riuos skai­ty­ti ÄŻdo­mu.

25

balandžio 18–24, 2013

kinas

Visos savaitės TV programos – priede

Mi­li­jar­die­riams vis dar pa­tin­ka blon­dinės

kino premjeros

Is­to­ri­jos apie iš­ra­ din­gus afe­ris­tus su­tei­kia daug ga­li­ my­bių plėto­ti efek­ tin­gus siu­že­to po­ sūkius ir ko­miš­kas si­tua­ci­jas. Šių kom­ po­nentų ne­trūks fil­ me „Mi­li­jar­die­rius ir blon­dinė“.

N-16 KUR? Kino teatruose „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ba­land­žio 19 d. KIEK? 13–23 li­tai.

Lem­tin­gas api­plėši­mas Fil­me „Tran­so būse­na“ Si­mo­nas (akt. Ja­me­sas McAvoy) dir­ba me­no dir­ bi­n ių auk­c io­ne. Ta­č iau kar­t u jis – ir pra­s i­lošė­l is, bend­rau­j an­t is su Fren­ ko (akt. Vincent’as Cas­s e­l is) nu­s i­kaltė­l ių gau­j a. Šis nu­s i­t ai­ko į išs­k ir­t inį Francis­co Goya še­devrą. Per api­plėšimą Si­mo­n as pra­ran­d a sąmonę, o at­s i­gavęs su siau­bu su­vo­k ia, kad at­m in­ty­j e – spra­ga.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas „Gam­bi­to“ per­dir­bi­nys

Nau­ja­sis bro­lių Coenų eks­pe­ri­men­ tas – per­dirb­tas britų ko­me­di­jos „Gam­bi­tas“ (1966 m., rež. Ro­nal­ das Neame’as) sce­na­ri­jus. Ang­ liš­ka­me „Gam­bi­te“ vai­di­no bri­tas Mi­chae­las Caine’as ir ame­ri­kietė Shir­ley Mac­Lai­ne, o nau­jo­je ver­si­ jo­je ša­lių pa­ri­te­tas iš­li­ko – vie­nas ge­riau­sių da­bar­tinės Ang­li­jos ki­no ak­to­rių Co­li­nas Firt­has sėdi vie­na­ me ve­ži­me su po­pu­lia­ria ame­ri­kie­ te Ca­me­ron Diaz.

Pag­rin­di­nis he­ro­jus kaip ir anks­ čiau te­be­va­di­na­mas Ha­riu Dy­nu, o eg­zo­tiš­ko­ji jo kri­mi­na­li­nio vers­lo par­tnerė Hon­kon­go šokė­ja Ni­kolė Čang pa­vir­to neiš­jo­dinėtų žirgų (ir plėšrių tigrų) tram­dy­to­ja keis­tu var­du Pydžė Puz­novs­ki. M.Caine’as vai­di­no žavų koknį (taip nuo se­no va­di­na­mi Lon­do­no prie­mies­čio Ist En­do gy­ven­to­jai, šne­kan­tys sa­vo­ tiš­ku dia­lek­tu), o C.Firt­has be di­ de­lio var­go per­si­kūni­jo į jam įpras­ tą ne­prie­kaiš­tingų ma­nierų anglą, me­no kūri­nių eks­pertą.

Nau­ji ne­su­sip­ra­ti­mai

Pa­si­keitė ir me­no še­dev­ro va­gystės eks­po­na­tas. Kla­si­kinė­je britų ko­ me­di­jo­je va­gi­šiaus tai­ki­nys bu­ vo se­novės Ki­ni­jos prin­cesės sta­ tulėlė. Nau­jo­je ver­si­jo­je į linksmų ne­su­sip­ra­timų ka­ru­selę įtrauk­tas prancūzų imp­re­sio­nis­to Claude’o Mo­net pa­veiks­las „Šie­no ku­pe­tos va­ka­re“, tiks­liau, jo ko­pi­ja, ku­rią Ha­ris su­gal­vo­ja įbruk­ti sa­vo bo­sui mag­na­tui Lio­ne­liui Sa­ban­de­riui.

Ir pa­ga­liau dar vie­nas – šį kar­ tą gry­nai lie­tu­viš­kas – skir­tu­mas.

Fil­mo pla­tin­to­jai ori­gi­nalų pa­va­di­ nimą „Gam­bi­tas“ (šach­ma­tuo­se šis žo­dis reiš­kia de­biutą, kai sie­kiant įgy­ti po­zi­cinį pra­na­šumą au­ko­ja­

V

KUR? Kino teatruose „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ba­land­žio 19 d. KIEK? 13–23 li­tai.

Įsi­vaiz­duo­ja­mas atei­vių gy­ve­ni­mas Pi­ni­gai: kai­mie­tiš­kais iš­min­ties per­lais trykš­tan­ti blon­dinė ir ne­prie­

kaiš­tingų ma­nierų me­no kūri­nių eks­pertas pa­ro­dys, kaip ap­vy­nio­ti ap­ link pirštą tikrą mi­li­jar­die­rių ir... pa­vers­ti jį „tik“ mi­li­jo­nie­riu­mi.

mas pėsti­nin­kas ar ki­ta figū­ra) pa­ keitė la­biau int­ri­guo­ja­mu sąskam­ biu „Mi­li­jar­die­rius ir blon­dinė“.

Ge­ras hu­mo­ras ir gro­tes­kas

Ak­to­riams pa­našūs fil­mai yra tik­ra at­gai­va ir poil­sis po di­delės įtam­pos rei­ka­lau­jan­čių vaid­menų. Daž­niau­ siai to­kias ko­me­di­jas gelbs­ti vo­de­ vi­li­nis siu­že­tas, juo­kin­gi ka­lambū­ rai ir įvai­riau­sios kvai­los si­tua­ci­jos. Ši­to ge­ro fil­me tik­rai ne­trūks. Bet bus ir neiš­ven­giamų to­kiais at­ve­ jais komp­ro­misų su pra­sčio­kiš­ku hu­mo­ru.

In­te­li­gen­tiš­ku­mo įsikū­ni­ji­mas C.Firt­has per il­gai laks­to be kel­nių ir per daž­nai gau­na smūgius į nosį.

Nei­gia­mos cha­riz­mos nie­kad ne­ sto­ko­jan­tis Ala­nas Rick­ma­nas ga­ na pri­mi­ty­viai sten­gia­si pa­tei­sin­ti dar fil­mo pra­džio­je nu­skambė­ju­sią jo vai­di­na­mo Sa­ban­de­rio cha­rak­te­ ris­tiką („anks­čiau to­kie ti­pai bu­vo va­di­na­mi cha­mais, bet da­bar jie pra­vard­žiuo­ja­mi tie­siog šikn...“).

Blon­dinė C.Diaz de­monst­ruo­ja pui­kias kūno li­ni­jas ir trykš­ta kai­

Re­ži­sie­rius, ani­ma­ci­nių filmų siu­žetų kūrėjas Ca­las Brun­ke­ris pri­sta­to nau­ jau­sią sa­vo kūrinį „Pabė­gi­mas iš pla­ne­tos Žemė“. Fil­mo veiks­mas vyks­ta to­ li­mo­je pla­ne­to­je Ba­ba. Ža­vin­gas ast­ro­nau­tas Nar­su­sis – sa­vo pla­ne­to­je my­ li­mas ir ger­bia­mas, kaip na­cio­na­li­nis did­vy­ris. Mėly­nie­ji atei­viai ža­vi­si stip­ riu, gra­žiu bei gy­ve­ni­miš­kai gud­riu nar­suo­liu.

Kad­rai iš fil­mo

mie­tiš­kais iš­min­ties per­lais. Net eks­cent­rišką vo­kietį me­no eks­ pertą Mar­tiną Zai­denvė­berį vai­di­ nan­tis Stan­ley Tuc­ci šį kartą per­si­ sten­gia su ge­ro hu­mo­ro ir gro­tes­ko pro­por­ci­jo­mis.

Už­tai ab­so­liu­čiai ne­tikė­tas fi­na­ las at­per­ka vi­sus ne­sklan­du­mus ir paaiš­ki­na ne tik šach­matų mėgė­ jams, kodėl au­to­riai filmą pa­va­di­ no „Gam­bi­tu“.

N-13 „Mi­li­jar­die­rius ir blon­dinė“ Nuo 2013 04 12 Truk­mė 90 min.

„Mi­li­jar­die­rius ir blon­dinė“ („Gam­bit“) Kri­mi­na­linė ko­me­di­ja.

JAV, 2012 m.

Rež. Mi­chae­las Hoff­ma­nas.

Vai­di­na C.Firt­has, C.Diaz, A.Rick­ma­nas, S.Tuc­ci, To­mas Cour­te­nay.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

•••

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“.

KA­DA? Nuo ba­land­žio 19 d. KIEK? 14 litų.

„Sap­nuo­ju, kad ei­nu“ 2010 m. sau­sio 5 d. rytą vie­nas iš sa­vo namų Vil­niu­je į Sant­ja­go de Kom­ pos­te­los miestą Is­pa­ni­j o­j e iš­ke­lia­vo re­ži­sie­rius Jokū­bas Vi­lius Tūras.

4500 km pi­lig­ri­minės ke­lionės marš­ru­tas driekė­si per Len­kiją, Vo­kie­ tiją, Če­kiją, Švei­ca­riją, o Prancū­zi­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je įsi­lie­jo į Šv. Jokū­bo ke­ lią. Šiuo ke­liu nuo XIII a. pi­lig­ri­mai trauk­da­vo nu­si­lenk­ti ka­ted­ro­je pa­lai­ do­tiems Šv. Jokū­bo pa­lai­kams.

erotika

••• siaubas

•••

3

Bro­liai mėgsta eks­pe­ri­men­tuo­ti Žiūrė­da­mi bro­liukų Joe­lio ir Et­ha­no Coenų fil­mus ne kartą įver­ti­no­me jų su­gebė­jimą de­rin­ti kla­si­kinės ame­ri­ kie­tiš­kos ko­me­di­jos tai­syk­les su kri­ mi­na­l i­n iu siu­že­t u. Bet gar­sie­siems po­stmo­der­nis­tams la­bai pa­tin­ka pa­ žais­ti ir su eu­ro­pi­ne kla­si­ka. Kur­da­mi ko­me­diją „O, bro­li, kur tu?“ (2000 m.) ne­nuo­ra­mos bro­liu­kai nu­švilpė is­to­ riją iš pa­ties Ho­me­ro („kad ne­reikėtų mokė­ti už au­to­riaus tei­ses“), o pa­čią is­to­riją apie Odisė­jo ke­lio­nes per­kėlė

į Did­ž io­sios dep­re­si­jos ga­dynę ir dar su­kryž­mi­no ją su tra­di­ci­niu miu­zik­ lu. Po šio vy­k u­sio eks­pe­r i­men­to ta­ len­t in­ga po­relė ry­žo­si pa­si­ga­lynė­t i su kla­si­k inės britų ki­no ko­me­d i­jos tra­d i­ci­jo­m is ir su­k ūrė re­ž i­sie­r iaus Ale­xan­de­rio Mac­kend­ric­ko še­dev­ro „Da­mos žu­di­kai“ (1955 m.) per­dir­binį „Už­vers­ti bo­butę“. Pa­na­šiam eks­pe­ri­ men­tui bro­liai Coe­nai ry­žo­si dar kar­ tą ir per­dir­bo britų ko­me­di­jos „Gam­ bi­tas“ sce­na­rijų.

N-13

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“.

KA­DA? Nuo ba­land­žio 20 d. KIEK? 14 litų.

H.Arendt is­to­ri­ja Vo­kie­čių žydės fi­lo­sofės Hannah’os Arendt gy­ve­ni­me įtam­pos tik­rai ne­ trūko: pa­bėgi­mas iš na­cis­tinės Vo­kie­ti­jos, drau­gystė ir ro­ma­nai su gar­siais pa­sau­lio mąsty­to­jais, taip pat da­ly­va­vi­mas kont­ro­ver­siš­kuo­se po­li­ti­niuo­se įvy­kiuo­se. Fil­mo is­to­ri­ja api­ma vieną H.Arendt gy­ve­ni­mo epi­zodą – jos vieš­ nagę Niurn­ber­go pro­ce­se, kai bu­vo tei­sia­mas Adol­fas Eich­ma­nas ir ji turė­jo pa­ra­šy­ti šio teis­mo ata­skaitą žur­na­lui „New Yor­ker“.

26

balandžio 18–24, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

N.Ma­lū­na­vi­čiū­tė Vil­niu­je Kai ta­vo gy­ve­ni­mas – nuo­la­ti­nis triukš­mas, kar­tais no­ri­si nuo jo pail­sė­ti, kaip sa­kė dai­ni­nin­kė Ne­da Ma­lū­na­vi­čiū­tė, ra­du­si ra­my­bės oa­zę Vil­niaus pa­kraš­ty­je, Ver­kiuo­se.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Jei į Vil­nių at­vyk­tų sve­čias iš už­ sie­nio, N.Ma­lū­na­vi­čiū­tė, ap­su­ku­ si ra­tą se­na­mies­ty­je, grei­čiau­siai nu­si­ves­tų jį į teat­rą. Bū­tent čia, dai­ni­nin­kės nuo­mo­ne, iš­ryš­kė­ja Lie­tu­vos ir jos sos­ti­nės vei­das. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kas do­min­tų pa­tį at­va­žia­vu­sį žmo­gų, bet, ma­ nau, bū­tų idea­lu nuei­ti į spek­tak­lį, teat­ras pas mus la­bai stip­rus. Aš pa­ ti iš­trūks­tu la­bai re­tai. Kai va­ka­rais kon­cer­tuo­ji, dir­bi, ne­la­bai ga­li nuei­ ti į ko­le­gų kon­cer­tus, bet sma­gu, jei tai pa­vyks­ta“, – sa­kė dai­ni­nin­kė.

Jei rei­kė­tų iš­rink­ti, ku­ri vie­ta Vil­ niu­je kon­cer­tuo­ti ir klau­sy­ti ki­tų yra ge­riau­sia, Ne­da, pri­tar­da­ma ir ki­tų mu­zi­kan­tų nuo­mo­nei, ne­dve­ jo­da­ma nu­spren­džia – Šv. Kot­ry­

nos baž­ny­čia. Čia ge­ra au­ra, ge­ ra vie­ta, tik­ra se­na­mies­čio šir­dis, kaip sa­kė ji.

Se­na­mies­tis Ne­dai – vie­ta, ku­ rio­je ga­li kart­kar­tė­mis pa­si­vaikš­ čio­ti, ta­čiau tik­rai ne gy­ven­ti. „Man Vil­nius pir­miau­sia – ma­no gim­ta­sis mies­tas, ku­rį be ga­lo my­ liu. Nė neį­si­vaiz­duo­ju, kad ga­lė­čiau kur nors ki­tur gy­ven­ti. Mig­ra­vau daug – au­gau Žvė­ry­ne, Laz­dy­nuo­ se, gy­ve­ni­mas nu­bloš­kė į ki­tą pu­sę, o da­bar gy­ve­nu Ver­kių par­ke. Se­na­ mies­ty­je gy­ven­ti tik­rai ne­no­rė­čiau, nes na­mai tu­ri bū­ti ten, kur nė­ra šar­ša­ly­no. Taip, ta­ry­bi­niais lai­kais se­na­mies­ty­je gy­ve­ni­mas bu­vo vi­ siš­kai ki­toks, tik at­kū­rus ne­prik­lau­ so­my­bę at­si­ra­do dau­gy­bė ka­vi­nių, pa­si­links­mi­ni­mo vie­tų, už­sie­nie­čių. Ži­nau dau­gy­bę žmo­nių, ku­rie ieš­ ko­da­mi ra­my­bės iš­si­kė­lė į so­dus,

prie­mies­čius. Ži­no­te, to­kia ma­no pro­fe­si­ja – kai nuo­lat ten­ka dirb­ti triukš­me, no­ri­si dau­giau ra­my­bės ir in­ty­mu­mo, nors ne­pa­sa­ky­čiau, kad la­bai in­ty­mu gy­ven­ti ko­kio­je nors Šeš­ki­nė­je ar Vir­šu­liš­kė­se, kur gir­di tūks­tan­čius gy­ve­ni­mų, bal­sų, nuo­tai­kų, iš­ger­tu­vių“, – kal­bė­jo ji.

Tra­di­ci­jų bū­ti­nai ap­lan­ky­ti ku­ rią nors ka­vi­nę, įstai­gą ar tie­siog gra­žią Vil­niaus vie­tą Ne­da ne­tu­ ri. Bet ne­sku­bant pe­rei­ti per se­na­ mies­tį be jo­kių dar­bų ir rei­ka­lų jai tik­ra šven­tė. „Kart­kar­tė­mis nu­va­žiuo­ju tie­ siog pa­si­vaikš­čio­ti po se­na­mies­ tį. Ma­nęs daž­nai klau­sia – tu ša­lia par­ko gy­ve­ni, tur­būt kas­dien ei­ni pa­si­vaikš­čio­ti po jį. Bet kam man kas­dien ten vaikš­čio­ti, jei aš gy­ve­ nu par­ke, – to­dėl kar­tais pa­siilgs­ tu mies­to“, – pri­pa­ži­no ji.

Teatro mėgėjams

KUR? Nacionaliniame operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1.

KA­DA? Balandžio 19 d. 18.30 val. KIEK? 10–200 litų.

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13.

KA­DA? Balandžio 20 d. 18 val. KIEK? 33–43 litai.

Uždrausta Tristano ir Izoldos meilė

Aktualizuota Žemaitės pjesė

„Aš buvau visiškai apžavėtas šios istorijos – ji tokia keista, net šiek tiek naivi, o dar ta neįtikima meilė... Taip pat sužinojau, kad Richardas Wagneris įsimylėjo savo tuomečio rėmėjo žmoną Mathilde Wesendonck būtent tada, kai rašė operą apie uždraustą Tristano ir Izoldos meilę. Viskas taip glaudžiai susiję!“ – yra sakęs spektaklio kūrėjas Krzysztofas Pastoras.

Spektaklis „Trys mylinčios“ sukurtas pagal Žemaitės komediją. Tai netradicinė lietuvių klasikės kūrinio interpretacija, ne tik siūlanti kitu kampu pažvelgti į trijų moterų meilės vienam vyrui temą, bet kartu suteikianti galimybę paanalizuoti sociokultūrinį Lietuvos istorijos paveldą. Kūrėjų rankose Žemaitės komedija virsta drama su ironijos prieskoniu.

KUR? Jaunimo teatre, Arkli7 g. 5.

KA­DA? Balandžio 20 d. 18 val. KIEK? 20–30 litų.

KUR? Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KA­DA? Balandžio 21 d. 16 val. KIEK? 40 litų.

„Dėdės Vanios“ pasaulis

P.Širvį prisimenant

Subūręs talentingų aktorių komandą režisierius Algirdas Latėnas bando atskleisti sudėtingus žmonių santykius. Vaizduojama vienos šeimos kasdienybė. Herojai kupini savitų išgyvenimų, kančių, paslapties, individualios filosofijos. Tačiau jie nežino, kaip gyventi ir kuo gyventi. Bet jie tiki, kad pasiduoti nevalia. Visada tik į priekį, tik pirmyn.

„Nutolę toliai“ – „Cezario grupės“ spektaklis pagal Pauliaus Širvio poeziją. Režisierius Cezaris Graužinis apie „Nutolusių tolių“ kūrybos procesą yra sakęs: „Žinojau, kad darysime tai savaip. „Cezario grupės“ kūrybinės rutinos prašmatniosios savybės – baimės pralaimėti nebuvimas, kūryba džiaugsmo, nuoširdumo labui.“

27

balandžio 18–24, 2013

idėjos laisvalaikiui

ieš­ko ra­my­bės

PRivalai dalyvauti!

Sos­ti­nė­je – ge­riau­sias 2012-ųjų pa­sau­lio šou Lie­tu­vių šir­dis praė­ju­sių me­ tų pa­bai­go­je spek­tak­liu „Sal­tim­ ban­co“ už­ka­ria­vęs gar­siau­sias ir bran­giau­sias pa­sau­ly­je šou kū­rė­ jas „Sau­lės cir­kas“ į Vil­nių grįž­ta su pa­ki­lią nuo­tai­ką ir džiaugs­mą ne­šan­čiu spek­tak­liu „Alegr­ía“.

Prob­le­mos: N.Ma­lū­na­vi­čiū­tė sa­ko, kad jos pro­fe­si­ja ne­pa­ran­ki dėl ke­

lių da­ly­kų: ki­tus ren­gi­nius ap­lan­ky­ti truk­do pa­čios kon­cer­tai, o jei jų nė­ra, no­ri­si pail­sė­ti nuo triukš­mo.

Simono Švitros nuo­tr.

Be­je, pa­sta­rie­ji dai­ni­nin­kės lan­ ky­ti ren­gi­niai Vil­niu­je bu­vo Os­ka­ro Kor­šu­no­vo spek­tak­lis „Iš­va­ry­mas“, ko­le­gų Ie­vos Prud­ni­ko­vai­tės ir Je­ro­ ni­mo Mi­liaus kon­cer­tas Kong­re­sų rū­muo­se „Kla­si­ki­nė kont­ra­ban­da“.

O vie­no kon­cer­to, vyk­sian­čio bir­že­ lio 13 d., ji ne­kant­riai lau­kia jau da­bar.

„La­bai džiau­giuo­si, kad at­vyks­ta Bob­by McFer­ri­nas, la­bai to lau­kiu.

To­kių ren­gi­nių ne­ga­li­ma pra­leis­ti.

At­si­sa­ky­čiau tą die­ną mi­li­jo­ni­nės su­tar­ties, kad tik ga­lė­čiau nuei­ti į kon­cer­tą. Ir tik­rai nuei­siu“, – sa­kė N.Ma­lū­na­vi­čiū­tė.

VD inf.

Jau šį­va­kar pir­mie­ji žiū­ro­vai iš­vys tai, kas 2012 m. Lon­do­ne vy­ku­sio­ je vi­so pa­sau­lio ren­gi­nių or­ga­ni­za­ to­rių kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo iš­rink­tas pa­čiu ge­riau­siu me­tų šou. Bi­lie­tai į pla­nuo­tus tris „Alegr­íos“ pa­si­ro­ dy­mus bu­vo tie­siog iš­graibs­ty­ti, tad pri­rei­kė pa­skelb­ti net ke­tu­ris pa­pil­ do­mus šou. 55 ar­tis­tų ir mu­zi­kan­ tų tru­pė, su­rink­ta iš 15 ša­lių, 2,5 val. už­bu­rian­čio šou, ku­rį vi­sa­me pa­ sau­ly­je jau ma­tė per 10 mln. žmo­ nių, 10 kva­pą gniau­žian­čių uni­ka­lių ak­ro­ba­ti­nių nu­me­rių, per ku­riuos ar­tis­tai nuo­lat ba­lan­suo­ja ant gy­ vy­bės ir mir­ties slenks­čio, – to­kie spek­tak­lio „Alegr­ía“ skai­čiai.

muzikos mėgėjams

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Balandžio 20 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.

„Alegr­íos“ mu­zi­ki­niu fo­nu rū­ pi­na­si še­ši pro­fe­sio­na­lūs mu­zi­ kan­tai, gy­vai gro­jan­tys akus­ti­ne ir Ha­va­jų gi­ta­ro­mis, tri­kam­piu, būg­ nu, sak­so­fo­nu ir akor­deo­nu. Šio spek­tak­lio gar­so ta­ke­lis lai­ko­mas pa­čiu ge­riau­siu ir yra per­ka­miau­ sias iš vi­sų, skam­ban­čių „Sau­lės cir­ko“ spek­tak­liuo­se. 1995 m. jis bu­vo no­mi­nuo­tas „Gram­my“ ap­ do­va­no­ji­mui, „Bill­board“ mu­zi­kos są­ra­šuo­se iš­si­lai­kė net 65 sa­vai­tes, pel­nė Ka­na­dos mu­zi­kos ap­do­va­ no­ji­mą – Pla­ti­ni­nį dis­ką. Ne ma­ žiau svar­bi de­ta­lė, kad šio al­bu­ mo par­duo­ta per 1,4 mln. ko­pi­jų.

Kom­po­zi­to­rius René Dupéré sa­ ko, kad kur­da­mas al­bu­mą „Alegr­ía“ jau­tė­si lyg grįž­tų prie „Sau­lės cir­ko“ iš­ta­kų ir at­ras­tų jo eu­ro­ pie­tiš­ką­ją, fe­li­niš­ką­ją, pu­sę, tur­ tin­gą ekst­ra­va­gan­ci­jos. 1998-ai­ siais taip pat pa­si­ro­dė spek­tak­lio įkvėp­tas fil­mas „Alegr­ía“.

Pa­ren­gė Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė

parodų lankytojams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Balandžio 21 d. 15.30, 19.30 val. KIEK? 30–60 litų.

KUR? Pirklių klube, Gedimino pr. 35.

KA­DA? Iki balandžio 30 d. KIEK? Nemokamai.

Kur? Vil­niaus „Sie­mens“ are­no­je.

Ka­da? Ba­lan­džio 18–21 d.

Kiek? 177–407 li­tai.

ne tik vaikams

KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3.

KA­DA? Balandžio 21 d. 12 val. KIEK? 20 litų.

Tegyvuoja G.Verdi!

K.Smorigino jubiliejus

Kas padeda atrodyti gražiai

Jonukas ir natos

Šiemet legendiniam italų kompozitoriui Giuseppe’i Verdi sukanka 200 metų. Jis pasaulio muzikos istorijai reikšmingas kaip trijų dešimčių operų kūrėjas. Nemaža jo scenos veikalų įsitvirtino pasaulio operos teatrų repertuare ir yra bene dažniausiai atliekami. Kauno simfoninis orkestras su Kauno valstybiniu choru atliks arijas iš garsiausių G.Verdi operų.

Koncerte, skirtame bardo, aktoriaus ir režisieriaus Kosto Smorigino jubiliejui paminėti, – širdį virpinanti muzika, prasmingi dainų tekstai, džiazas ir energija. Scenoje kartu pasirodys N.Malūnavičiūtė, O.Ditkovskis, S.Bareikis, P.Vyšniauskas ir daugelis kitų talentingų atlikėjų.

Agnės Kišonaitės parodoje „Grožio papildai“ pristatomi naujausi dailininkės tapybos darbai, originalūs drabužiai ir objektai, puošti tapybos elementais. Pagrindinis eksponatas – iš 5000 lūpdažių tūbelių sukurta milžiniška meno instaliacija pavadinimu „Lūpdažis milžinas“.

Dainininkas ir kompozitorius Jonas Sakalauskas su duetu „Duo Together“ pristato muzikines pasakėles visai šeimai „Jonukas ir natos“. Tai nuotaikingas koncertas-minispektaklis, kuriame išgirsite nepaprastų muzikinių istorijų ir nukeliausite į garsų pasaulį.

KUR? „New York Club“, Kalvarijų g. 85.

KA­DA? Balandžio 19 d. 20 val. KIEK? 29–39 litai.

KUR? „Meno nišoje“, J.Basanavičiaus g. 1. KA­DA? Balandžio 18–gegužės 10 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Koncertų salėje „Piano Lt“, Kėdainių g. 1.

KA­DA? Balandžio 23 d. 19 val. KIEK? 44 litai.

KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Balandžio 21 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

Legendinis pianistas

Aktoriai ir muzikantai

Mozaikos darbai

Princesė ir kiauliaganys

Grigory Gruzmanas – garsus Europos pianistas, kurio koncertai sutinkami su dideliu entuziazmu tiek klausytojų tiek spaudos, tiek muzikos ekspertų. Muzikantas parengė ypatingą programą, kurioje skambės D.Scarlatti, L.van Beethoveno, F.Chopino, F.Liszto, S.Rachmaninovo, GG.ershwino ir F.Guldos kūriniai iš „Play Piano Play“.

„Liūdni slibinai“ – teatrališka muzikos grupė, savo energija, sveika ironija, nebanaliais tekstais ir taikliu humoru raginanti atsisakyti lengvabūdiškumo ir beprasmiško gyvenimo džiaugsmo. Išleidę „Albumą be jokių Ė“ jie tęsia savo misiją – ginti lietuvius nuo dvasios konservantų Ė.

Parodoje „79,99“ dailininkas Naglis Rytis Baltušnikas pristato monumentalius šiuolaikiškus kūrinius, atliktus mozaikos technika. Čia minimalistinis, ženklą primenantis vaizdas dažnai yra papildomas tekstu, taip kuriami kiek ironiški, paradoksų ir humoro nestokojantys vaizdai.

Paika Princesė, neryžtingas ir išsiblaškęs Karalius, tuštybės apniktos rūmų damos nesugeba įvertinti į rūmus atvykusio tikrojo Princo ir jo dovanų, o susižavi blizgiais Kiauliaganio žaisliukais. Tačiau net ir paikos princesės, gavusios deramą pamoką, gali pasikeisti.

28

balandžio 18–24, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Prasideda akcija „Elkis atsakingai – nekelk pavojaus gamtai“ Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę pradės vykdyti akciją „Elkis atsakingai – nekelk pavojaus gamtai“. Akcija siekiama atkreipti dėmesį į pavojų, kuris kyla deginant žolę, sumažinti gaisrų ir patraukti atsakomybėn už žolės (lapų, šakų, kitų atliekų) deginimą atsakingus asmenis.

Akcijos metu Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai daugiau dėmesio skirs patruliavimui sodų bendrijose, kitose atvirose teritorijose. Pareigūnai, pastebėję degančius laukus, bendruoju pagalbos telefonu 112 praneš ugniagesiams apie gaisro židinius, imsis priemonių patraukti atsakomybėn teisės pažeidėjus.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus būti drausmingus ir nedeginti pernykštės žolės, o paste-

Gerbiamieji gyventojai, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, įgyvendindamos LR atliekų tvarkymo įstatymo ir Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatas, siekia sumažinti aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis, užtikrinti mažesnį antrinių žaliavų patekimą į sąvartyną, skatinti visuomenę tausoti aplinką rūšiuojant buityje susidarančias pakuočių atliekas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš Specialiosios gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo

bėjus kilusius gaisrus nebūti abejingų, pabandyti juos užgesinti, kad liepsna neapimtų didesnių plotų.

Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu su ugnimi nepavyksta lengvai susidoroti, tuojau pat kviesti ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

Apie galimus pažeidimus galima informuoti Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus tel. (8 5) 219 7948, e. p. viesoji.tvarka@vilnius.lt.

Primename, kad draugiškiausias augalinės kilmės atliekų tvarkymo būdas yra kompostavimas.

Dėl žaliųjų atliekų priėmimo galima kreiptis į UAB „Biastra Plius“ (atliekų priėmimo aikštelė Titnago g. 74, Vilnius, tel. 8 612 69 586, e. p.

info@biastraplius.lt, www.biastraplius.lt), UAB „Juknevičiaus kompostas“ (atliekų priėmimo aikštelė Liepkalnio g. 172, Vilnius, tel. (8 5) 215 2159, e. p. info@kompostas. lt, www.kompostas.lt).

Atsakomybė už žolės deginimą nustatyta įvairiuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose.

Už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių, kurių 15.31 punkte nustatytas draudimas „deginti lapus, šakas, žolę ir (ar) kitas atliekas“, pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt. Pagal 83(1) straipsnį: • sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos rei-

kalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 800 Lt, pareigūnams nuo 200 iki 1000 Lt; • ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo 200 iki 1000 Lt, pareigūnams nuo 400 iki 1200 Lt; • žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą nuo 100 iki 600 Lt. Pagal 83(2) straipsnį: • durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 300 iki 800 Lt; • nepranešimas priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpy-

nus užtraukia baudą nuo 200 iki 400 Lt. Kartu su administracine bauda skaičiuojama ir gamtai padaryta žala – 1 aras išdegintos žolės įvertinamas 49 Lt. Baudas už žolės deginimą gali skirti ne tik Viešosios tvarkos skyriaus, bet ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros, valstybiniai aplinkos apsaugos, miškų ir saugomų teritorijų pareigūnai, policijos pareigūnai.

2012 m. Vilniaus mieste kilo 1306 gaisrai, iš jų atvirose teritorijose – 338 gaisrai.

Daugiau informacijos gali suteikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Daugėlaitė, tel. (8 5) 211 2783, e. p. egle.daugelaite@vilnius.lt.

programos įsigijo 11 700 vienetų 120 l talpos konteinerių pakuotės atliekoms rinkti. Vienai valdai bus skiriami du konteineriai vienas – stiklui, kitas – popieriui, plastikui, metalui.

Netrukus Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus mieste atliekas tvarkančiomis įmonėmis aprūpins Vilniaus miesto privačių valdų savininkus individualiais antrinių žaliavų surinkimo konteineriais. Įsigytų konteinerių kol kas visiems Vilniaus miesto individualių valdų savininkams nepakaks, todėl, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tankį ir

atstumus, jų skyrimas vyks etapais. Pirmieji konteineriais bus aprūpinami Antakalnio, Verkių ir iš dalies kitų seniūnijų gyventojai. Įsigijus daugiau konteinerių, bus aprūpintos kitos Vilniaus miesto seniūnijos.

Konteineriai gyventojams į namus bus pristatomi nemokamai iš anksto suderintu laiku.

Gyventojams, kurių namuose nebus, raštiškas pranešimas bus paliktas privačioje valdoje.

LR civilinio kodekso XXXII skyriuje „Neatlygintinis naudojimasis daiktu (Panauda)“ nėra prievolės sudaryti rašytinę panaudos

sutartį, todėl asmeniui, gavusiam konteinerį, galioja šios panaudos sąlygos (pakuočių konteinerio naudojimo tvarka): • naudoti tik pagal paskirtį; • saugoti konteinerį; • naudoti pagal ant konteinerio priklijuotą informacinį pranešimą (lipduką); • neperleisti konteinerio tretiesiems asmenims; • per 3 darbo dienas pranešti atliekas tvarkančioms įmonėms apie konteinerio dingimą ar sugadinimą.

Gyventojai atsiimdami konteinerius turės pasirašyti tik priėmimo dokumentus.

Informuojame, kad pakuočių atliekos iš individualių namų valdų bus pradėtos rinkti 2013 m. II ketvirtį. Ši paslauga bus teikiama nemokamai.

Išsamesnę informaciją jums suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai telefonais: (8 5) 211 2715 arba (8 5) 211 2460.

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

dumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

Karjera

Paslaugos

Siūlo darbą

Statybos ir remonto

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas. Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra).

1098376

UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius E kategoriją. Darbas maršrutais EU–Rusija (120 kub. m vilkikai).

Tel. 8 601 01 400.

1091105

Ieškomi: Vilniuje vairuotojas (turintis C kategoriją ir ne mažesnį nei 2 m. stažą) ir pagalbinis darbuotojas prekių išvežiojimui į taškus. Tel. 8 656 46 485.

1101114

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinės darbo patirties grindų plytelių klojėjai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimas, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 620 77 510.

1100095

Vadyba UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą Vilniuje kviečia svarbių klientų vadybininką (-ę).

Darbo aprašymas: pardavimo konsultantas atsako už kompanijos produktų aktyvų pardavimą, verslo santykių su potencialiais klientais palaikymą bei plėtojimą, analizuoja jų poreikius, rengia ataskaitas, atsiskaito pardavimo skyriaus vadovui.

Reikalavimai kandidatams: mes tikimės, kad jūs esate: aktyvus, energingas, analitiškas, turite gerus bendravimo, derybų bei pristatymo įgūdžius, galite dirbti savarankiškai, dirbate kompiuteriu, turite vairuotojo pažymėjimą. Įmonė siūlo: įdomų, dinamišką, savarankišką ir gerai mokamą darbą, mokymus, asmeninio bei profesinio tobulėjimo galimybes. Norintys dalyvauti atrankoje prašom siųsti savo gyvenimo aprašymus e. paštu e.sliupaite@ darbusauga.lt. Peržiūrėję gyvenimo aprašymą, informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame.

Meistras dengia stogus įvairia danga. Atlieka: skardinimo, lietaus sistemos, pakalimo darbus ir t.t. Tel. 8 647 33 060.

1096236

Meistras nebrangiai keičia vamzdyną, montuoja santechniką, kloja plyteles, glaisto, dažo, WC kambariai nuo A iki Z. Yra pavyzdžių. Tel. 8 602 40 808.

1096232

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

1092646

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093194

Technikos remonto

1076325

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1098168

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

8 641 99 000

www.kaunakiemis.lt

Paskolos

NUO 300 IKI 20 000 Lt

Anglija! Šparagų, bulvių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1098459

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1095299

Kitos Reikia PARDUOTI, IŠNUOMOTI, IŠKEISTI nekilnojamąjį turtą? Jokių išankstinių mokesčių – skambinkite! NT brokeris Evaldas Rinkevičius, tel. 8 657 60 377; www.turimus.lt.

1089106

Parduoda

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.

1090004

Perku žemės ūkio paskirties žemę Anykščių, Utenos rajonuose. Tel. 8 673 19 696.

1089999

Pirksiu 2 arba 3 kambarių butą Kaune (vidurinis – vidinis, pageidautina autonominis šildymas). Tel. 8 647 13 040.

1099599

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus bran-

Nekilnojamąjį turtą Veikiantį, paruoštą darbui naktinį džentelmenų klubą su visais įrenginiais Kaune.

Patalpos nuomojamos, 250 kv. m, maži mokesčiai. Be skolų. Tel. 8 655 53 583.

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1098214

Perka

1089285

1058703

1097726

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1098809

Žemės ūkis

Kelionių

1068516

Įvairūs Pamesta (laikyti negaliojančiu) Dingusius įmonės „Evax ir Ko“ (301019743) registracijos pažymėjimą, įmonės įstatus ir antspaudą su parašu laikyti negaliojančiais.

1100173

Kita PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2013 01 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-72 patvirtintas žemės sklypo Kad.Nr.4117/0300:0310, esan-

29

balandžio 18–24, 2013

skelbimai čio Palaukinės k., Riešės sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į 12 sklypų. Planavimo organizatorius – Zigmund Lipnevič, Violeta Sankauskienė, Tautginas Sankauskas, Irena Mažiulienė, Giedrė Sankauskaitė, Eugenijus Mažiulis, Vytenis Mažiulis; rengėjas – UAB „BMO Projektai“.

1100918

Informuojame, kad Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r.sav, 2013 m balandžio 29 d. nuo 18 val. bus atliekami žemės sklypo kadastrinis Nr. 4162/0300:0001 kadastriniai matavimai. Kviečiame žemės sklypo kadastrinis Nr. Nr. 4162/0300:0001 savininkus, turtinių teisių perėmėjus ir (arba) paveldėtojus atvykti ir dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas. Darbus vykdo UAB „G.M.&Co“, Verkių g. 29, Vilnius. Tel. 8 699 07 149.

1100990

2013 04 22 nuo 11 iki 11.30 val. Vilniaus m., Antakalnio sen., Viršupio sodų 4-oji g. 6 (kad. Nr. 0101/0035:0175 ) bus ženklinamos sklypo ribos. Skl., kad. Nr. 0101/0035:0056, savininkė Jolanta Kraujalienė arba jos įgaliotieji asmenys kviečiami dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, e. p. matavimugrupe@gmail.com, tel. 8 645 00 772.

1098356

2013 04 27 nuo 10 iki 10.30 val. Vilniaus r., Marijampolio sen., Akmeniškių k., Lakštingalų g. 20, SB „Lakštingala“, skl. Nr. 6 (kad.

Nr. 4154/0212:0006) bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimų sklypų, esančių Vilniaus r., Marijampolio sen., Akmeniškių k., Lakštingalų g. 18 ir Bokšto g. 24, savininkai kviečiami dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, e. p. matavimugrupe@gmail.com, tel. 8 621 60 003.

1098476

2013 m. balandžio 30 d. nuo 10 val. bus ženklinamos žemės sklypo, kad. Nr. 4170/0500:0035, esančio Vilniaus r. Nemenčinėlės k., Riešės sen., ribos. Informacija teikiama Lakūnų g. 24, Vilnius, tel. 8 650 51 377. Darbus atliks R.Minevičius (pagal individualios veiklos pažymą), e. paštas ricardas.minevicius@gmail.com.

1100792

Bankroto administratorius UAB „ATENERGO“ parduoda bankrutavusios UAB „Baltic Express transportas“ turtą - priekabą SCHMITZ KO18, 1996 m. Informacija teikiama ir parduodamo turto apžiūra vykdoma iš anksto susitarus telefonu 8 689 73 256. Šią informaciją galima rasti tinklapyje http:// www.atenergo.lt.

1099592

Įmonė Širvintų mieste, turinti 3000 kv. m ploto patalpas po stogu (693 kv. m administracinis pastatas; 1053 kv. m sandėliavimo pastatas; 1494 kv. m mechaninės dirbtuvės), ieško partnerių gamybinei veiklai vystyti. Tel. 8 699 35 578.

1097795

INFORMACIJA apie medinių langų gamybos ir surinkimo linijos, parduotuvės su administracinėmis patalpomis, esančių Vabalių k., Sudervės sen., Vilniaus r., sklypo (kad.

Nr. 4184/0400:41), statybos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą. 1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Moderus invest“, Minties g. 9-57, Vilnius, tel. 8 687 44 451. 2.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: medinių langų gamybos ir surinkimo linijos, parduotuvės su administracinėmis patalpomis statyba. 3. Numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vabalių k., Sudervės sen., Vilniaus r. 4. Trumpas planuojamos veiklos aprašymas: įmonė planuoja statyti medinių langų gamybos ir surinkimo liniją, parduotuvę ir administracines patalpas.

Medinių langų gamybos ir apdirbimo procesas susidaro iš medienos apdirbimo, gaminių surinkimo, gaminių impregnavimo, dažymo, stiklinimo ir įpakavimo. Planuojama per metus apdirbti iki 1500 kub. m medienos universaliomis ir specializuotomis staklėmis, ruošinius klijuojant presu. Gaminių impregnavimas atliekamas užliejimo būdu. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvada - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 6. Susipažinti su PŪV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas, galima Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo), tel. 8 600 86 222. 7. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti raštu adresu Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo).

1099612

INFORMACIJA APIE PARENGTĄ PROJEKTĄ. Informuojame apie parengtą‘‘ DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ GINEITIŠKIŲ K.,SKL. KAD.NR.0101/0170:1041, VILNIUJE, STATYBOS PROJEKTĄ“. Su projektu galima susipažinti A.Karanausko įmonės patalpose, Žemaitijos g. 11-17, LT- 01134 Vilnius , tel. 8 685 34 358, nuo 2013 04 16 - 2013 04 30, darbo dienomis nuo 10.00 iki 18.00, tikslų laiką suderinus iš anksto telefonu su projekto vadovu A. Karanausku, mob. tel. 8 685 34 358. Viešas susirinkimas įvyks 2013 04

30, 17 val., A.Karanausko įmonės patalpose, Žemaitijos g. 11-17, LT- 01134 Vilnius .PV Antanas Karanauskas.

vimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatoriai – Nina Ivanova, Dmitrij Šliachtič, Leonid Lukaševič, Aleksenija Lukaševič.

Informacija apie sklypo kad.

Nr.4117/0200:59, Naujakiemio k., Riešės sen., Vilnius r., planavimą. Planavimo pagrindas: 2012 03 07 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.725-11. Planavimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį, į kitos paskirties, numatant komercinės paskirties objektų teritorijas (K1), nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: Darius Urbonavičius, Neringa Urbonavičienė, S.Konarskio 18-15, Vilnius. Planavimo rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“, į.k. 300622140, Lukiškių g.

5-306, Vilnius, tel. (8 5) 215 1005, el. paštas: tadas@regroup.lt, PV R.Kazickas. Viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas: su rengiamu detaliuoju planu susipažinti galima nuo 2013 04 22 iki 2013 05 24. Parengto detaliojo plano viešos ekspozicijos pradžia: nuo 2013 04 22, Riešės seniūnijos patalpose Molėtų g. 16, D.Riešės k. Detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimas - 2013 05 24 10.00 val., Lukiškių g. 5-306, Vilniuje.

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atsakymą, kad į pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, galima apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai Vitebsko 19, Vilnius, per mėnesį nuo išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

Pradedamas rengti apie 5,3 ha teritorijos šalia Didlaukio g. 45 detalusis planas. Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais (teritorijoje esančio sklypo žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos) pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės, numatyti susisiekimo komunikacijas (viaduką) virš Geležinio Vilko gatvės, nustatyti statybos reglamentus. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. 219 1600. Projekto užsakovas: Vilniaus kolegija, J.Jasinskio g. 15, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“. Informacija teikiama tel. 262 0353, Lukiškių g. 5-306, Vilnius.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4110/0800:543), esančio Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planas rengiamas bendrąja tvarka. Planavimo tikslai: nustatyti kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdą bei naudojimo pobūdį – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), padalyti žemės sklypą į keturis sklypus. Nustatyti projektuojamų žemės sklypų ribas ir plotus, teritorijų statybos reglamentus. Planuojamų žemės sklypų naudojimo būdai/pobūdžiai: gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Informacija apie numatomus statyti statinius: gyvenamieji vienbučiai/dvibučiai pastatai su priklausiniais. Rengimo terminas (preliminarus): 2013 m. II –IV ketv. Planavimo organizatorius: Alvidas Čepas. Plano rengėjas: UAB „Aketonas“, Kareivių g. 9A, LT-09108 Vilnius, tel./faks. (8 5) 276 2118, e. paštas akt@aketonas.lt. Viešas svarstymas: su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 05 06 iki 2013 05 31 darbo metu pas plano rengėją. Detaliojo plano vieša ekspozicija vyks nuo 2013 05 20 iki 2013 05 31 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos patalpose, Buivydiškių g. 3, Zujūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., darbo metu. Viešas susirinkimas vyks 2013 06 03 10 val. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos patalpose. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl detaliojo plano sprendinių teikiami raštu planavimo organizatoriui ir/ar plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumento sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius m., per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

Pradėtas rengti sklypo Vaidegių kaime, kadastro Nr. 0101/0062:1180, Vilniaus m. detalusis planas. Savivaldybė sutartimi Nr. 041223P/042065K/042089 A61544(2.15.1.7-AD4) 2012 05 08 perdavė Eglei Duksaitei, Tatjanai Voišnis, Janui Voišnis, Ryčiui Markevičiui detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

Parengtas detalusis planas bus eksponuojamas Panerių seniūnijoje nuo 2013 04 16 iki 05 30. Visuotinis aptarimas vyks 2013 05 30 15 val. seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, LT-02232 Vilnius). Planavimo organizatorius – sklypo savininkai. Detaliojo plano rengėjas UAB „Geri projektai“. Planavimo vadovė S.Kazlauskienė. Detaliojo planavimo tikslas: pagal bendrojo plano sprendinius pakeisti sklypų tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą; nustatyti naudojimo būdus: gyvenamosios ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdį: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, sudalyti sklypais, nustatyti jų ribas ir plotus bei statybinius reglamentus. Planavimo terminas 2012 05 08-2015 05 08. Gauti informacija apie detalųjį planą ir teikti planavimo pasiūlymus bei pretenzijas galima tel.

8 686 53 652 arba e. paštu geriprojektai@ gmail.com bei raštu adresu S.Moniuškos g. 7-2, Vilnius. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1099865

1099939

1100010

Informuojame, kad atliekami Vilniaus m., Pupojų Sodų 2-oji g. 63, skl. Nr. 0101-0036-1051, kadastriniai matavimai.

2013 04 30 10 val. kviečiame gretimo sklypo (Nr. 0101-0036-1119) savininkus rinktis prie matuojamo sklypo ir dalyvauti paženklinant bendras sklypų ribas. Pasiteirauti tel. (8 5) 233 6005, 8 606 07 774, adresas Kareivių 19-181, Vilnius, e. paštas geo@kagema.lt. Tel. 8 606 07 774, e. paštas ramunas@kagema.lt.

1100210

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-465 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Naujanerių Sodų 1-oji g. 11, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0122:996), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorė – Filomena Bernatavičienė.

1100526

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-699 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Žemaitėlių vs., Paberžės sen., Vilniaus r. (kad. Nr. 4196/0400:90), forma-

1100527

1100452

Pradėtas rengti P.Cvirkos aikštės žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo rengimo tikslas - suformuoti valstybinės žemės sklypą atskirajam želdynui. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybė. Su projektuojamu žemės sklypo planu kadastrinių sklypų savininkai (kad. Nr. 0101/54:1 65;187;182;255;155;49;137;666;283 ir 44) gali susipažinti 10 darbo dienų laikotarpiu nuo skelbimo datos dienraštyje. SĮ,,Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, 527 kab. Informacija teikiama tel. (8 5) 211 2697 ir 8 699 67 224.

1098502

1100112

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante. lt) 2013 04 22 13 val. atliks Alinos Michalkevič sklypo, proj. Nr. 557-3, esančio Jurkiškių k., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0100:0698, savininkės Stanislavos Blažaitienės turto paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas.

1099466

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt) 2013 04 24 10 val. atliks Kristinos Koženevskos sklypo, proj. Nr. 1427-4, esančio Kazliškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad.

Nr. 4124/0300:0470, savininkės Liudvigos Narbutienės paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas.

1098905

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vingės vystymo grupė“, įmonės kodas 300989624, Savanorių pr. 174P, Vilnius.

Bankroto administratoriumi paskirta UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS, tel.

(8 46) 310 494. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 m. gegužės 14 d. adresu Herkaus Manto g. 2/17, Klaipėda. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukiamos visos sutartys, sudarytos su UAB „Vingės vystymo grupė“. Su UAB „Vingės vystymo grupė“ darbuotojais darbo sutartys bus nutrauktos vadovaujantis LR darbo kodeksu ir LR įmonių bankroto įstatymu. Administratorius.

1099131

Sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Dūkštų sen., Pietuškių k., kad. Nr. 4124/0200:0457, savininkei Irenai Mankevič! Žemės sklypui, priklausančiam Valdemarui Gečevskiui,

rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Prašom atvykti į UAB „BMO Projektai“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 600 30 784, e. paštas justyna@bmo.lt, susipažinti su projekto sprendiniais.

1100565

Dėl vykdomų žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0039:0733), esančio A.Mickevičiaus

g. 5, Vilniuje kadastrinių matavimų, prašome atsiliepti gretimo žemės sklypo (kad.

Nr. 0101/0039:1335) savininkus Alma Mikėnienę ir Saulių Aloyzą Mikėną ir susisiekti su UAB „Neranta“ matininku A.Kiškiu, tel.

8 699 42 411, el. paštas: info@neranta.lt. iki 2013 04 28 d.

1101001

30

skelbimai

balandŞio 18–24, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Rengiamas automobiliĹł stovÄ—jimo aikĹĄtelÄ—s VerkiĹł gatvÄ—je ĹĄalia ĹžemÄ—s sklypo (kad.

Nr. 0101/0023:290) techninis projektas.

Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos uĹžsakymu UAB „VerkiĹł projektas“ rengia automobiliĹł stovÄ—jimo aikĹĄtelÄ—s VerkiĹł gatvÄ—je ĹĄalia ĹžemÄ—s sklypo (kad. Nr. 0101/0023:290) techninÄŻ darbo projektÄ….

Techninio darbo projekto rengimo darbai pradedami 2013 m. 2-Ä…jÄŻ ketvirtÄŻ, numatomi baigti – 2013 m. 4-Ä…jÄŻ ketvirtÄŻ. Projektuojama apie 14 m ploÄ?io ir apie 72 m ilgio lengvĹłjĹł automobiliĹł stovÄ—jimo aikĹĄtelÄ— su lietaus nuotekĹł tinklais. Visi aikĹĄtelÄ—s statybos darbai bus atliekami valstybinÄ—je ĹžemÄ—je. Techninio darbo projekto rengÄ—jas – AB „PanevÄ—Ĺžio statybos trestas“, P.Puzino g. 1, LT-35173 PanevÄ—Ĺžys, tel. (8 45) 505 503, faks. (8 45) 505 520, e. paĹĄtas pst@pst.lt. AB „PanevÄ—Ĺžio statybos trestas“ projekto vadovas Vytautas Ĺ Ä?evinskas (e. paĹĄtas vscevinskas@pst.lt, tel. 8 682 16 978). Statytojas – Vilniaus

miesto savivaldybÄ—s administracija, adresas Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2155, e. paĹĄtas savivaldybe@vilnius.lt. Motyvuotus pasiĹŤlymus dÄ—l rengiamo techninio darbo projekto galima pateikti elektroniniu paĹĄtu techninio darbo projekto rengÄ—jo atstovui – projekto vadovui Vytautui Ĺ Ä?evinskui (e. paĹĄtas vscevinskas@pst.lt).

1098679

Rengiamas ĹžemÄ—s sklypo Moliakalnio g.

73 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės 2012 05 23 įsakymas Nr. A30-1688.

Rengimo tikslas – suformuoti naudojamÄ… valstybinÄ—s ĹžemÄ—s sklypÄ… esamiems statiniams eksploatuoti. DÄ—l iĹĄsamesnÄ—s informacijos praĹĄom kreiptis SÄŽ „VILNIAUS PLANAS“, 527 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel.8 698 81 851, matininkas A.KunigÄ—lis.

1099763

KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

MINIKRUIZAS ÄŽ STOKHOLMÄ„ „2 UĹ˝ 1 KAINĄ“!!!

Jau greitai iĹĄ Rygos ÄŻ StokholmÄ… kursuos naujas laivas, tad laikas suruoĹĄti atsisveikinimo ĹĄventÄ™ su „Silja Festival“ laivui.

GalbĹŤt tai buvo JĹŤsĹł mÄ—gstamiausias laivas? O gal JĹŤs dar niekada nesatÄ™ keliavÄ™ ĹĄiuo laivu?

Nepraleiskite progos – kvieÄ?iame Jus ÄŻ kelionÄ™ jĹŤra uĹž ypatingÄ… kainÄ…!

KRUIZO KAINA – TIK NUO 75 LT ASMENIUI! ÄŽ kelionÄ—s kainÄ… ÄŻskaiÄ?iuota: • KruizinÄ— kelionÄ— Ryga–Stokholmas–Ryga, „Silja Festival“ laivu. • Pasirinktos klasÄ—s kajutÄ—.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

• Pramoginė ir poilsinė programa laive: gyva ťokių muzika, Şaidimai, viktorinos nepakartojama Šou programa su artistais iť Kubos ir Afrikos!

TaisyklÄ—s: • KruizÄ… „2 uĹž 1 kainą“ ÄŻsigyti galite iki 2013 04 26. • IĹĄplaukimas iĹĄ Rygos: balandĹžio 18, 20, 22, 24, 28, 30 dienomis. • BilietĹł skaiÄ?ius ribotas.

Nuolaidos kelionių bilietams: • Perkant visą kajutę, vienam vaikui iki 11 metų kelionė nemokamai; be atskiros miegamosios vietos.

Daugiau informacijos: www.krantas.lt.

Projektas „MickĹŤnĹł vaikĹł lopĹĄelio-darĹželio patalpĹł ir ÄŻrangos modernizavimas“ 2012 m. spalio 21 d. MickĹŤnĹł vaikĹł lopĹĄelisdarĹželis pasiraĹĄÄ— projekto „MickĹŤnĹł vaikĹł lopĹĄelio-darĹželio patalpĹł ir ÄŻrangos modernizavimas“ (Nr.VP3-2.2-Ĺ MM-06-R-01-033) ďŹ nansavimo ir administravimo sutartÄŻ pagal 2007–2013 m. Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo programos 2 prioriteto „VieĹĄĹłjĹł paslaugĹł kokybÄ— ir prieinamumas: sveikatos, ĹĄvietimo ir socialinÄ— infrastruktĹŤra“ priemonÄ™ „Investicijos ÄŻ ikimokyklinio ugdymo ÄŻstaigas“. Projekto suma – 120 000,00 Lt. ProjektÄ… ďŹ nansuoja Sanglaudos fondas.

Projekto lÄ—ĹĄomis atlikta grupiĹł prausyklĹł su sanitariniais mazgais, virtuvÄ—liĹł, drabuĹžiniĹł rekonstrukcija: pakeisti vamzdynai, sanitariniai mazgai, grindĹł danga ir atlikti daĹžymo darbai, ÄŻdiegta nauja apĹĄvietimo sistema, pakeiÄ?iant esamus ĹĄviestuvus naujais ekonomiĹĄkais.

ÄŽgyvendinant projektÄ… ÄŻrengtas metodinis kabinetas. Kabinetui nupirkti nauji baldai, kompiuterinÄ— ÄŻranga, interaktyvi lenta. Metodinio kabineto funkcionalumas skatins informacijos plÄ—trÄ…, didins pedagogĹł motyvacijÄ… ir profesinÄ™ kompetencijÄ….

PriemoniĹł ÄŻgyvendinimas padÄ—s uĹžtikrinti ugdymosi ir darbo sÄ…lygĹł bei teikiamĹł ugdymo paslaugĹł kokybÄ—s gerinimÄ… ugdymo ÄŻstaigoje.

Daugiau informacijos: http://www. mickunudarzelis.lt/

EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO LIETUVOS IR LENKIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMOS 6-ASIS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI IŠEUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO (ERPF) GAUTI Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa nuo 2013 m. balandŞio 8 d. skelbia 6-ąjį kvietimą teikti paraiťkas dviťalio (Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų) bendradarbiavimo projektų paramai. Paraiťkų pateikimo terminas yra 2013 m. geguŞės 20 d., 16:00 (GMT + 02:00) val. Iki to laiko paraiťkos, įskaitant ir elektronines jų versijas, turi bōti pristatytos į Jungtinį techninį sekretoriatą.

Pagrindinis programos tikslas – skatinti tvarų pasienio regiono vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Projektams bus skirta apie 3 milijonus eurĹł Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo (ERPF) paramos. Ĺ i suma per metus gali bĹŤti padidinta.

1.

2.

3.

4.

SPECIALŪS REIKALAVIMAI 6-AJAM KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS Projekto vertė – minimali vienam vieťo konkurso bōdu atrinktam projektui skiriama paramos suma yra 100 000 eurų, maksimali suma yra ne daugiau kaip 1 000 000 eurų ERPF vienam projektui.

Projekto trukmė – visi projektai turi bōti įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos.

Remiamos veiklos – visos veiklos, kurios prisideda prie 1 prioriteto 1.1, 1.2 ir 1.3 sub-prioritetĹł tikslĹł ÄŻgyvendinimo, iĹĄskyrus galimybiĹł studijĹł ir techninÄ—s dokumentacijos parengimÄ…. Ypatingai laukiamos veiklos, prisidedanÄ?ios prie rezultatĹł rodiklio „MiestĹł/ bendruomeniĹł, sujungtĹł (aprÄ—ptĹł) naujais transporto, vieĹĄojo transporto, energijos, IT ir ryĹĄiĹł tinklais, skaiÄ?ius“ ÄŻgyvendinimo, kadangi minÄ—tas rodiklis programos mastu dar nÄ—ra visiĹĄkai ÄŻgyvendintas.

Kitos sÄ…lygos, susijusios su Programos teritorija, tinkamais partneriais, partneryste ir bendruoju finansavimu iĹĄlieka nepakitusios:

Programa aprÄ—pia tokias teritorijas: t -JFUVWPKF "MZUBVT .BSJKBNQPMÇ•T BQTLSJUZT LBJQ pagrindinÄ—s teritorijos ir TauragÄ—s, Kauno ir Vilniaus (iĹĄskyrus Vilniaus miestÄ…) apskritys kaip besiribojanÄ?ios teritorijos. t -FOLJKPKF #BMTUPHÇ•T o 4VWBMLÇ˝ JS &MLP TVC SFHJPOBJ kaip pagrindinÄ—s teritorijos bei LomĹžos ir OlĹĄtyno subregionai kaip besiribojanÄ?ios teritorijos.

85 proc. visĹł tinkamĹł projektĹł lÄ—ĹĄĹł yra bendrai finansuojamos iĹĄ ERPF, projekto partneriai turi prisidÄ—ti 15 proc. nuosavĹł lÄ—ĹĄĹł.

Jungtinis techninis sekretoriatas organizuoja konsultacijas regionuose: t CBMBOEäJP E LPOTVMUBDJKPT WZLT .BSJKBNQPMÇ•KF (MarijampolÄ—s savivaldybÄ—s administracijoje, J. #BTBOBWJÇ?JBVT B

t HFHVäǕT E LPOTVMUBDJKPT WZLT %BVHVPTF "MZUBVT SBKPOF %BVHǽ JSLMBWJNP CB[ǕKF ,BMWǽ H 4BMPT L %BVHǽ TFO "MZUBVT SBK

KonsultacijĹł pradĹžia 10 val. BĹŤtina iĹĄankstinÄ— registracija.

Daugiau informacijos rasite www.lietuva-polska.eu

Orai

Vėjas 7–12 m/s

penktadienį +16

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, tik pajūryje galimas nedidelis lietus. Temperatūra bus 16–19 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį numatomas nedidelis lietus beveik visoje šalyje, oro temperatūra svyruos tarp 6–10 laipsnių šilumos. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, vietomis palis. Oro temperatūra pakils iki 9–15 laipsnių šilumos.

Savaitgalį kritulių tikimybė nedidelė, bet šiek tiek atvės. Naktimis temperatūra nukris iki 3 laipsnių šalčio, dienomis bus 8–12 laipsnių šilumos.

16-oji metų savaitė.

Saulė Avino ženkle.

Savaitgalio orai

+17

+17

Telšiai

+18

Klaipėda

+16 +19 +24 +14 +12 +24 +16 +17

Diena

+9

Panevėžys

Vėjas (m/s)

+13

3

+17

Utena

+18

Šeštadienį

Tauragė

+18

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Naktis

Šiauliai

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+14 +25 +14 +17 +13 +8 +16 +14

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+5

+19

Vėjas (m/s)

+12

5

Vilnius

+17

+18 +17 +22 +19 +11 +18 +20 +18

Diena

Marijampolė

+18

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–2

Vėjas (m/s)

+9

4

Kalendorius Ketvirtadienis, balandžio 18 d.

penktadienis, balandžio 19 d.

šeštadienis, balandžio 20 d.

sekmadienis, balandžio 21 d.

pirmadienis, balandžio 22 d.

antradienis, balandžio 23 d.

trečiadienis, balandžio 24 d.

Teka 6.09 Leidžiasi 20.28

Teka 6.07 Leidžiasi 20.30

Teka 6.05 Leidžiasi 20.32

Teka 6.02 Leidžiasi 20.34

Teka 6.00 Leidžiasi 20.36

Teka 5.58 Leidžiasi 20.38

Teka 5.55 Leidžiasi 20.40

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Eitvilas, Girmantė, Undinė, Žara

VARDAI: Eikantas, Eirimas, Laisvūnas, Laisvūnė

VARDAI: Agnė, Agnetė, Eisvaldas, Eisvydas, Traidenis

VARDAI: Anzelma, Anzelmas, Arijus, Skalvė, Vaitvilas

VARDAI: Novaidė, Novaldas, Virgaudas, Visgirdas

VARDAI: Albrechtas, Juras, Jurga, Jurgis, Jurgita, Vygailas

VARDAI: Fidelis, Kantrimas, Viltrūda

Tarptautinė paminklų apsaugos diena 1876 m. gimė kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas Jurgis Šlapelis.

1939 m. gimė prozininkas, eseistas, Nacionalinės premijos laureatas Romualdas Granauskas.

1955 m. mirė vokiečių mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Albertas Einsteinas.

1965 m. gimė prozininkas, dramaturgas, eseistas Herkus Kunčius.

1989 m. gimė krepšininkas Simas Buterlevičius.

2002 m. mirė norvegų keliautojas, mokslininkas, kelių knygų autorius Thoras Heyerdahlas.

1824 m. mirė anglų poetas George’as Gordonas Byronas.

1882 m. mirė anglų mokslininkas Charlesas Darwinas.

1906 m. žuvo chemikas, Nobelio premijos laureatas Pierre’as Curie.

1958 m. gimė aktorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas.

1971 m. gimė dainininkas, televizijos laidų vedėjas Marijus Mikutavičius.

1978 m. gimė amerikiečių aktorius Jamesas Franco.

1979 m. gimė amerikiečių aktorė Kate Hudson.

1987 m. gimė Rusijos tenisininkė Marija Šarapova.

2005 m. 265-uoju popiežiumi išrinktas vokiečių kardinolas Josephas Ratzingeris.

Tarptautinė kovos su triukšmu diena Pasaulinė cirko diena 1716 m. gimė lietuvių kultūros tyrinėtojas, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, kunigas Gotfrydas Ostermejeris.

1840 m. gimė prancūzų dailininkas simbolistas Odilonas Redonas.

1889 m. Austrijoje gimė nacių lyderis, Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris.

1949 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Lange.

1970 m. gimė krepšinio treneris Kęstutis Kemzūra.

1972 m. gimė amerikiečių modelis, aktorė Carmen Electra.

1989 m. mirė dailininkas Antanas Gudaitis.

1816 m. gimė anglų rašytoja Charlotte Brontë.

1910 m. mirė amerikiečių rašytojas Markas Twainas (tikrasis vardas Samuelis Langhornas Klemensas).

1926 m. gimė Anglijos karalienė Elžbieta II. 1947 m. gimė pankroko pradininkas Iggy Pop. 1958 m. gimė amerikiečių aktorė Andie MacDowell.

1959 m. gimė grupės „The Cure“ lyderis Robertas Smithas.

1963 m. gimė Kanados aktorius Roy Dupuis.

1972 m. gimė prancūzų ledo šokių šokėjas Gwendalis Peizerat.

1996 m. žuvo pirmasis Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas.

1724 m. gimė filosofas Imanuelis Kantas.

1870 m. gimė Rusijos revoliucionierius, bolševikų partijos lyderis Vladimiras Leninas.

1899 m. gimė rusų rašytojas Vladimiras Nabokovas.

1937 m. gimė amerikiečių aktorius, „Oskaro“ laimėtojas Jackas Nicholsonas.

1941 m. gimė dailininkas Algimantas Švėgžda.

1953 m. gimė aktorius, režisierius, dainininkas Kostas Smoriginas.

1994 m. mirė JAV prezidentas Richardas Nixonas.

1999 m. Kauno „Žalgiris“ Eurolygos finale Miunchene įveikė Bolonijos „Kinder“ ir iškovojo geriausio Europos klubo taurę.

Jurginės Jorė Ganiklio diena Pasaulinė knygos ir autoriaus teisių diena 1616 m. mirė anglų poetas ir dramaturgas Williamas Shakespeare’as.

1616 m. mirė ispanų rašytojas Miguelis de Cervantesas.

1833 m. mirė kunigas ir poetas Antanas Strazdas.

1891 m. gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergejus Prokofjevas.

1910 m. gimė poetas, vertėjas Henrikas Radauskas.

1976 m. gimė dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas.

1985 m. gimė aktorė, televizijos laidų vedėja Jurgita Jurkutė.

Tarptautinė jaunimo solidarumo diena 1731 m. mirė rašytojas, romano „Robinzonas Kruzas“ autorius Danielis Defoe.

1934 m. gimė amerikiečių aktorė Shirley MacLaine.

1942 m. gimė JAV aktorė ir dainininkė Barbra Streisand.

1952 m. gimė prancūzų dizaineris Jeanas Paulis Gaultier.

2004 m. mirė amerikiečių kosmetikos firmos „Estée Lauder“ įkūrėja Estée Lauder.

2005 m. Vokietijos kardinolas Josephas Ratzingeris įšventintas į popiežius ir pradėtas vadinti Benediktu XVI.

6

9 6

2

7 5

5

8

2

4

3

9 8

8

8

7 karštOJI linija: 212

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

1

2 9

3 5

1 9

7

4

7 8

7

3

4

6

6

9 7

6

3 5

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

4

9

4 1

8

7

3

3 lengvas sudoku

8

1

2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

5

sunkus sudoku

8

7

4

5

7 3

3

reklamos skyrius: 261

2 9

8 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

6

5

8

2

4

7

1

9

6

3

6

4

7

5

8

9

1

2

1

7

3

6

8

9

4

2

5

8

3

5

2

6

1

9

4

7

4

9

6

5

3

2

7

8

1

2

9

1

7

4

3

6

5

8

8

2

5

3

6

4

1

9

7

1

8

9

3

5

7

2

6

4

7

4

9

2

1

8

3

5

6

7

5

4

8

2

6

3

1

9

6

3

1

7

9

5

2

4

8

3

6

2

1

9

4

7

8

5

2

1

8

9

5

7

6

3

4

5

2

3

6

7

8

4

9

1

9

6

7

8

4

3

5

1

2

4

7

6

9

1

5

8

3

2

3

5

4

1

2

6

8

7

9

9

1

8

4

3

2

5

7

6

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

3

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

PR

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

3

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653